BK 142 straipsnis (Neteisėtas abortas)

Teismas netinkamai aiškino BK 142 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijoje nurodytas sąvokas
„gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas“ ir „sveikatos priežiūros įstaiga“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendį
ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Byloje nustatyta, kad P. B., dirbdamas Klaipėdos savivaldybės (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos
priežiūros centre gydytoju akušeriu ginekologu, šio centro ginekologijos kabinete nukentėjusiosios L. P.
prašymu padarė jai aborto operaciją. Operacijos metu dėl neatsargumo pažeisdamas gimdos kaklelį,
pradurdamas gimdos kūną, dėl to Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nukentėjusiajai buvo pašalinta
gimda, sunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pagal ginekologo P. B. kvalifikaciją ir jam, kaip gydytojui
praktikui, suteiktos licencijos ribas, jis turėjo teisę daryti aborto operacijas, tačiau ją atliko ne sveikatos
priežiūros įstaigoje, nes (duomenys neskelbtini) PSPC tokių paslaugų neteikia, todėl kad BK 142 straipsnio
prasme tai nėra sveikatos priežiūros įstaiga, neteisėtą abortą kvalifikavo pagal BK 142 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro, nukentėjusiosios ir nuteistojo
apeliacinius skundus, prokuroro ir nukentėjusiosios prašymą P. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 142 straipsnio
2 dalį atmetė, nuosprendžio dalį, kuria P. B. buvo nuteistas pagal BK 142 straipsnio 1 dalį ir 137 straipsnio
1 dalį, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219
straipsnio reikalavimams, panaikino ir perdavė prokurorui. Tokį sprendimą šis teismas priėmė konstatavęs,
kad: 1) P. B. turimas išsilavinimas, profesinė kvalifikacija ir suteikta licencija leido jam atlikti ginekologines
operacijas, todėl jis nėra nusikaltimo, numatyto BK 142 straipsnio 2 dalyje, subjektas; 2) P. B., turintis teisę
daryti aborto operacijas, pacientės prašymu operaciją padarė (duomenys neskelbtini) PSPC, kuris pagal
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą yra sveikatos priežiūros įstaiga, todėl padarytas abortas BK 142
straipsnio prasme negali būti laikomas neteisėtu; 3) P. B. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 142
straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties požymių, tačiau jo veikoje yra iš esmės skirtingo, pagal faktines
aplinkybes kito sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl kaltinamojo
akto dalis dėl BK 142 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir dėl BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų
veikų, kurios kvalifikuotos kaip ideali sutaptis, neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų

Išplėstinė teisėjų kolegija, panaikindama apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, pažymėjo, kad abortas
laikomas neteisėtu esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) jeigu jis padarytas esant kontraindikacijų, t. y. kai
aborto operacija medicininiu požiūriu neleistina; 2) abortas padarytas ne sveikatos priežiūros įstaigoje; 3)
abortą padaro asmuo, neturintis teisės daryti šias operacijas.

BK 142 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose aprašant nusikalstamų veikų sudėtis pavartotos sąvokos –
„gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas“, „kontraindikacijos“, „sveikatos priežiūros įstaiga“ –
pačiame baudžiamajame įstatyme nėra išaiškintos, todėl jų turinys, siekiant atskleisti tikrąją baudžiamojo
įstatymo normos prasmę, aiškintinas analizuojant ne tik pačios normos tekstą, bet ir su ja susijusius kitus
įstatymus bei žemesnės teisinės galios aktus.
Sveikatos priežiūros įstaigos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.
Pagal šį įstatymą sveikatos priežiūros įstaiga yra įstaiga ar įmonė, kuri šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų
nustatyta tvarka turi teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus. Įmonė ar įstaiga gali teikti
sveikatos priežiūros paslaugas gavusi licenciją ir įregistruota Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų
registre. Tame pačiame įstatyme sveikatos priežiūros įstaigos įvairiai klasifikuojamos, pvz., pagal paslaugų
rūšis – į asmens sveikatos priežiūros; visuomenės sveikatos priežiūros; mišrias; pagal asmens sveikatos
priežiūros paslaugų teikimo laiką ir vietą – į ambulatorines, stacionarines, mišrias. BK 142 straipsnio
dispozicijoje sveikatos priežiūros įstaigos sąvoka pavartota bendrąja prasme, neskirstant jų pagal jokius
kriterijus, todėl aiškinti ją taip, kad pagal įstatymo dispoziciją sveikatos priežiūros įstaiga yra tik stacionarinė
įstaiga, negalima. Dėl to aborto operacija, padaryta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją
ir įregistruotoje Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre, BK 142 straipsnio prasme laikytina
padaryta sveikatos priežiūros įstaigoje.

BK 142 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra gydytojas, turintis teisę daryti aborto
operacijas. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų, P. B.
pripažinimas gydytoju, turinčiu teisę daryti aborto operacijas, motyvuojamas tuo, kad turimas išsilavinimas,
profesinė kvalifikacija ir suteikta licencija leido jam daryti ginekologines operacijas, o teisė jas daryti
baudžiamajame įstatyme nėra siejama nei su gydytojo darbo, nei su aborto darymo vieta. Toks specialaus
subjekto sąvokos aiškinimas, išplėstinė teisėjų kolegijos teigimu, nėra pagrįstas ir teisingas.

Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą verstis medicinos praktika turi teisę gydytojas,
turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją. Gydytojas verstis medicinos praktika
gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Medicinos praktikos licencija yra dokumentas, patvirtinantis gydytojo teisę verstis atitinkama medicinos
praktika. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas akušeris ginekologas turi licenciją, patvirtinančią, jog jis turi teisę
verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją, jis turi teisę tokia
praktika verstis sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros
paslaugas. Tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad kiekvienas licenciją turintis gydytojas akušeris ginekologas
yra gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas. Minėtame medicinos praktikos įstatyme nustatyta, kad
licencijos turėtojas turi teisę verstis medicinos praktika laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų
ir reikalavimų. Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396, nustatyta, kad licencijuojama veikla turi būti
vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu, šiomis Taisyklėmis, kitais teisės
aktais, reglamentuojančiais medicinos praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintą nėštumo nutraukimo operacijos tvarką visais atvejais
nėštumas gali būti nutraukiamas tik stacionaro ginekologijos skyriuje, tokias operacijas atlieka stacionarų
ginekologijos skyrių gydytojai akušeriai ginekologai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-527 patvirtintus ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens
sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus, pirminio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos
asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti akušeris ginekologas pagal medicinos normoje
MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ apibrėžtą
kompetenciją. Gydytojas akušeris ginekologas, dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje
teikiamos tik pirminio lygio ambulatorinės akušerijos ir ginekologijos paslaugas, teisės daryti aborto
operacijas neturi. (duomenys neskelbtini) PSPC vyriausiojo gydytojo patvirtinta gydytojo akušerio
ginekologo pareigų instrukcija tokios teisės taip pat nesuteikia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-7-226/2009