Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 14

arqivi

goCa saiTiZe

ucnobi dokumentebi akademikos eqvTime


TayaiSvilis cxovreba-moRvaweobis Sesaxeb
(XX saukunis 20-30-iani wlebi)

didi qarTveli mecnierisa da sazogado moRvawis, saqarTvelos mar-


Tlmadidebeli avtokefaluri eklesiis mier wmindanad Seracxili eqv-
Time TayaiSvilis (1863-1953 ww.) cxovrebisa da moRvaweobis Seswavlas
CvenSi sakmaod didi xnis tradicia aqvs. am sakiTxis Sesaxeb daiwera
bevri naSromi, gamoqveynda istoriuli dokumentebi (akademikosi... 1966;
gamsaxurdia 1964; gozaliSvili 1960; lomTaTiZe g. eqvTime TayaiSvili
1965; lomTaTiZe g. qarTuli kulturis mematiane 1990; megreliZe 1989;
metreveli... 1962; metreveli r. eqvTime TayaiSvilis... 1963; metreveli
r. saqarTvelos... 1982; Ломтатидзе 1964), magram unda aRiniSnos, rom es
mainc zRvaSi wveTia masalebis saerTo raodenobasTan SedarebiT, bevri
wyaro jer kidev gamovlenas da dRis sinaTleze gamotanas elis. ker-
Zod, vgulisxmobT TviT mecnieris pirad arqivSi (xelnawerTa erovnul
centrSi daculi e. TayaiSvilis piradi arqivis aRweriloba 1972 wels
gamosca mkvlevarma elene kelenjeriZem) arsebul aseulobiT sxvadasxva
saxis dokuments.
akad. e. TayaiSvilis piradi arqivi xelnawerTa erovnul centrs 1957
wels gadaeca. masSi Tavmoyrili didZali dokumenturi masala srulad
asaxavs e. TayaiSvilis mravalmxriv mecnierul da sazogadoebriv saqmi-
anobas. amjerad Cveni gansakuTrebuli interesis sagans misi episto-
laruli memkvidreoba warmoadgens. sayovelTaod cnobilia, rom Tavisi
mravalwliani moRvaweobis manZilze e. TayaiSvils mWidro urTierTobebi
hqonda damyarebuli ara marto saqarTvelos, aramed ucxoeTis mowinave
sazogadoebriobis farTo wreebTan, ramac asaxva mis mimoweraSic hpova.
dResdReobiT aRniSnuli saxis masalebis mxolod umniSvnelo nawilia
gamoqveynebuli. upirveles yovlisa, davasaxelebdiT prof. Salva goza-
liSvilis publikacias, romelSic am ukanasknelma saTanado SesavliTa

193
goCa saiTiZe

da komentarebiTurT gamosca gamoCenil qarTvel moRvaweebTan: ilia


WavWavaZesTan, aleqsandre xaxanaSvilTan, giorgi wereTelTan, Tedo Jor-
daniasTan, iakob gogebaSvilTan, ivane javaxiSvilTan, niko cxvedaZesTan,
anastasia wereTelTan, ioseb ocxelTan, sergi gorgaZesa da sxv. e. Ta-
yaiSvilis mimoweris amsaxveli istoriuli dokumentebi (gozaliSvili
1960: 210-237), Tumca, rogorc aRvniSneT, Zalian bevri wyaro jerjerobiT
Tavis mkvlevarsa da gamomcemels elodeba.
amjerad gvsurs mkiTxvels SevTavazoT da samecniero mimoqcevaSi
SemovitanoT e. TayaiSvilis pirad saarqivo fondSi daculi dRemde ga-
mouqveynebeli 4 dokumenti, romlebic qronologiurad 1920-1931 wlebs
ganekuTvneba. maTSi asaxulia e. TayaiSvilis urTierToba germanul sa-
mecniero samyarosTan, XX saukunis 20-ian wlebSi germaniaSi moswavle
qarTvel studentebTan, SemdgomSi gamoCenil mecnierebTan – nikoloz
qoiavasa (1892-1967 ww.) da grigol feraZesTan (1899-1942 ww.). werilebSi
arsebuli cnobebi uaRresad sainteresoa rogorc e. TayaiSvilis bio-
grafiis, ise qarTul-germanuli urTierTobebis, zogadad qarTuli kul-
turis istoriis Seswavlis TvalsazrisiT.
ganvixiloT TiToeuli dokumenti cal-calke:
1) 1920 wlis 15 noembers `germanul-qarTuli kulturuli sazoga-
doebis~ gamgeobam mimarTva gaugzavna saqarTvelos damfuZnebeli krebis
Tavmjdomaris amxanags (moadgiles; mimarTvis mixedviT – vice-prezi-
dents. g. s.) eqvTime TayaiSvils da miiwvia igi sazogadoebis wevrTa
krebaze.
aRniSnuli dokumentidan dgindeba e. TayaiSvilis cxovrebisa da moR-
vaweobis erTi dRemde ucnobi faqti, kerZod, misi monawileoba 1918 wels
daarsebuli sazogadoebis saqmianobaSi; mimarTva sainteresoa imiTac,
rom masSi mocemulia `germanul-qarTuli kulturuli sazogadoebis~
wevrTa sruli sia.
2) sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos demokratiuli respublikis
dapyrobis Semdeg, 1921 wels, Tbilisis saxelmwifo universitetis erT-
erTi damaarsebeli, profesori e. TayaiSvili iZulebuli gaxda emigraci-
aSi wasuliyo. miuxedavad amisa, igi yovelnairad cdilobda mzrunveloba
da yuradReba ar moeklo jer kidev 1919-1920 wlebSi ucxoeTis sxvadasxva
qveyanaSi Tsu-is mier saswavleblad gagzavnili axalgazrdebisTvis. ze-
moTqmulis naTel dadasturebas warmoadgens nikoloz qoiavas mier
e. TayaiSvilisadmi 1922 wlis 5 ianvars gagzavnili werili-angariSic. sa-
nam mis Sinaarss SemogTavazebdeT, mokled mimovixiloT werilis avtoris
cxovrebisa da moRvaweobis ZiriTadi aspeqtebi.
nikoloz nikolozis Ze qoiava daibada 1892 wlis 9 marts oCamCireSi.
man dawyebiTi ganaTleba samtrediaSi miiRo, Semdeg ki swavla quTaisSi,

194
ucnobi dokumentebi eqvTime TayaiSvilis moRvaweobis Sesaxeb

mosamzadebel skolaSi, ganagrZo. 1904 wels igi quTaisis realur sas-


wavlebelSi Sevida. 1905-1913 wlebSi n. qoiava astraxanis realur saswav-
lebelSi swavlobda, ris Semdegac kievis komerciuli institutis eko-
nomikis fakultetze Cairicxa. institutSi swavlis periodSi man dawera
sareferato naSromebi: `Финансы города Киева (1906-1916 гг.)~, `Кооперативное
движение в Закавказье~ da sxv.
1917 wels n. qoiavam kievis komerciuli instituti ekonomikur
mecnierebaTa kandidatis xarisxiT daasrula. mas iqve saprofesorod
mosamzadeblad darCena SesTavazes, magram axalgazrda mkvlevarma sam-
SobloSi dabruneba da axlad daarsebul Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetSi muSaobis dawyeba amjobina. 1920-1922 wlebSi berlinis uni-
versitetSi v. zombartis, k. bortkeviCis, h. kunovis, e. bernStainis, g.
Stamleris da sxva cnobil mecnierTa leqciebs ismenda; 1922-1923 wlebSi
muSaobda ienis universitetSi profesorebis – f. elisterisa da o. pir-
storfis xelmZRvanelobiT.
1923 wels n. qoiava saqarTveloSi dabrunda, zepiri sadoqtoro ga-
mocdebi Caabara da Tsu-Si leqciebis kiTxvas Seudga. igi politikuri
ekonomiis, ekonomikur moZRvrebaTa istoriisa da praqtikuli ekonomi-
kis saleqcio kursebs kiTxulobda.
1930-1937 wlebSi n. qoiava iyo Tsu-is sakredito da gaerTianebul
safinanso-sakredito kaTedris gamge (1933 wels mas profesoris samec-
niero wodeba mieniWa); 1937-1967 wlebSi finansebisa da kreditis kaTedras
ganagebda; 1945-1952, 1957-1960 da 1965-1966 wlebSi iyo Tsu-is ekonomikis
fakultetis dekani; 1961-1964 wlebSi – proreqtori dauswrebeli swav-
lebis dargSi; 1963-1966 wlebSi – Tsu-is samecniero sabWos wevri, eko-
nomikis fakultetis samecniero sabWos Tavmjdomare.
1942 wlis 16 ivliss n. qoiavam Tsu-Si warmatebiT daicva sadoqtoro
disertacia Temaze: `Всемирные деньги~. 1946 wels mas saqarTvelos mec-
nierebis damsaxurebuli moRvawis wodeba mieniWa. n. qoiava gardaicvala
1967 wlis 13 maiss TbilisSi.
n. qoiavas naSromebi (romelTa saerTo raodenoba 80-s aWarbebs) eko-
nomikuri Teoriis, fulis mimoqcevis, kreditisa da finansebis sakiTxebs
Seexeba. maT Soris gansakuTrebiT mniSvnelovania monografiebi: `kapi-
talisturi qveynebis fulis mimoqceva da krediti~ (naw. 1-2, Tb., 1956-
1960), `fulis mimoqceva, krediti da finansebi XVIII saukunis qarTl-
kaxeTSi~ (Tb., 1963), `Sromis iaraRebi da piradi moxmarebis sagnebi ve-
fxistyaosanSi~ (Tb., 1967) da sxv. (Tbilisis... 1998: 208-209; qoiava... 2002:
897; qoriZe 1969: 7-8; xelaia 1986: 545).
prof. n. qoiavas germaniaSi yofnis periods (1920-1923 ww.) asaxavs is
werili, romelic man ukve emigraciaSi myof e. TayaiSvils berlinidan

195
goCa saiTiZe

gaugzavna. werilis Sinaarsi amgvaria: n. qoiava atyobinebs e. TayaiS-


vils, rom misi Txovnis Sesabamisad, ugzavnis Tavis samecniero angariSs
TbilisSi gadasagzavnad; auwyebs, rom man, rogorc Tsu-is stipendiatma,
1918-1919 wlebis angariSi universitets ukve warudgina; amjerad ki ug-
zavnis 1920 wlis angariSs; Sesaval werils Tan erTvis n. qoiavas mier
1920 wels gaweuli samecniero muSaobis angariSi, agreTve, damuSavebuli
literaturis sia saTanado ganmartebiTurT.
3) prof. n. qoiavasgan gansxvavebiT, samSobloSi dabruneba veRaras-
dros moaxerxa 20-iani wlebis damdegs germaniaSi saswavleblad wasulma
grigol feraZem. Cvens xelTaa mis mier e. TayaiSvilisadmi gagzavnili 2
werili, daTariRebuli 1929 wlis 20 dekembriTa da 1931 wlis 2 maisiT.
radganac Cveni sazogadoebriobis farTo wreebisTvis jerjerobiT na-
klebadaa cnobili gr. feraZis moRvaweoba, saWirod migvaCnia mokled
gavixsenoT mis mier ganvlili cxovrebiseuli gzac.
grigol feraZe daibada 1899 wlis 13 seqtembers sofel bakurcix-
eSi (axland. gurjaanis raioni). Tbilisis sasuliero saswav­leblis das-
rulebis Semdeg, 1913 wels, igi Tbilisis sasuliero seminariaSi Se­­vida,
romelic 1918 wels daamTavra. sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos dapy-
robis Semdeg, 1921 wlis oqtomberSi, sruliad saqarTvelos kaTo­li­kos-
patriarq ambrosi xelaias, korneli kekeliZis, artur laistisa da sxvaTa
SuamdgomlobiTa da daxmarebiT gr. feraZe germaniaSi saswavleblad gae-
mgzavra (paprocki 1987: 10; papuaSvili 1988: 38; WumburiZe 2003: 99).
sami wlis manZilze (1922-1925 ww.) gr. feraZe berlinis universitet-
Si swavlobda, 1925 wels ki man swavla bonis universitetSi ganagrZo.
1926 wels gr. feraZem bonSi waradgina sadoqtoro disertacia Temaze:
`qar­Tu­li bermonazvnobis istoria misi dasawyisidan 1064 wlamde~. am
naSromisaTvis mas 1927 wlis 17 de­kem­bers filosofiis doqtoris samec-
niero xarisxi mieniWa.
1926-1927 wlebSi, briuselSi, cnobili ori­en­talistis – paul peeter-
sis xelmZRvanelobiT gr. feraZe aRmosavlur enebSi iRrmavebda codnas,
eswreboda leqciebs luvenis kaTolikur universitetSi. am droisaTvis
igi uk­ve SesaniSnavad flobda ebraul, siriul, arabul, kop­­ tur, Zvel-
berZnul, laTinur, Zvelsomxur, slavur, rusul, inglisur, germanul da
frangul enebs.
1927 wels gr. feraZem muSaoba daiwyo bonis universitetSi jer qa-
rTuli da somxuri enebis leqtorad, xolo Semdeg qarTul-somxuri
filologiis privat-docentad. amavdroulad, igi bevrs werda da xSirad
kiT­xulobda moxsenebebs samecniero konferenciebze, ramac mas saerTa-
Soriso avtoriteti mouxveWa... da am warmatebebis kvaldakval mis sulSi

196
ucnobi dokumentebi eqvTime TayaiSvilis moRvaweobis Sesaxeb

si­x­a­­rulis nacvlad sevda isadgurebda. mas xom Tavisi codnis gamoyene-


ba, studentebis damoZRvra, upirveles yovlisa, saqarTveloSi surda...
jer kidev 1921 wels, roca berlinSi miem­gzavreboda, gr. feraZes ime-
di hqonda, rom swavlis dasrulebis Semdeg saqarTveloSi dab­rundeboda,
magram sabWoTa sakonsuloSi mas pasporti waarTves. Seqmnil eqstrem-
alur viTarebaSi mas devnilTaTvis gankuTvnili pasporti gaukeTes, ro-
gorc gairkva, Turme samudamod.
1926 wels gr. feraZem gancxadebiT mimarTa sabWoTa saelCos, sadac
samSobloSi dabrunebis nebarTvas iTxovda, mag­ ram... sabWoTa kavSirs
mecnieri Teologebi ar sWir­ deboda. grigoli xSirad ugzavnida weri-
lebs saqarTveloSi Tavis maswavleblebs – korneli kekeliZesa da ivane
javaxiSvils, romlebTac daxmarebas, rCeva-darigebebs sTxovda. samwux-
arod, misTvis daxmarebis aRmoCena k. kekeliZem da iv. javaxiSvilma ver
moaxerxes, mas TviTon unda epovna gza, romelsac daadgeboda... da es
gzac gamoinaxa... gr. feraZem parizSi wm. ninos saxelobis eklesia da­aarsa
(aTwleulebis ganmavlobaSi erTaderTi qarTuli marTlmadidebluri
eklesia sazRvargareT. g. s.) (saiTiZe g. ramdenime... 2003: 111-119; saiTiZe
g. wminda... 2003: 13; feraZe 1995: 11).
1931 wlis aprilSi gr. feraZe berad aRikveca, 25 maiss parizSi mRvd-
lad ekurTxa, xolo 31 maiss wm. ninos eklesiaSi ukve pirveli RvTismsax-
urebac aRavlina.
rogorc zemoT aRvniSneT, gr. feraZis mier e. TayaiSvilisadmi gagza-
vnili werilebi qronologiurad 1929-1931 wlebs ganekuTvneba. rogorc
Cans, maTi daaxloeba swored am periodSi moxda. cnobilia, rom gr. fe-
raZe e. TayaiSvils emigrantuli mTavrobis mier safrangeTSi gatanili
erovnuli saganZuris sistematizaciaSi exmareboda (davidovi 1990: 4).
rac Seexeba e. TayaiSvilisadmi gagzavnil werilebs, maTSi am
ukanasknels gr. feraZe aRuwers Tavisi samecniero muSaobis mimdinareo-
bas, e. TayaiSvilisTvis saintereso ucxourenovani samecniero gamokv-
levebis mosapoveblad gaweul muSaobas, mis mier moZiebul uZveles qa-
rTul xelnawerebs, gamoTqvams wuxils e. TayaiSvilis meuRlis – nino
poltorackaias avadmyofobis gamo, acnobebs mRvdlad kurTxevasTan
dakavSirebul ambebs da a. S.
gr. feraZes intensiuri samecniero moR­va­weoba arc mRvdlad kurTx-
evis Semdeg Seuwyvetia. 1931 wels man parizSi daiwyo samecniero Jur-
nalis – `jvari vazisa~ – gamocema, romelSic sistematurad beWdavda
sakuTar statiebsac.
1932 wels mama grigolma bonis universitetSi muSaobas Tavi sab-
olood daaneba da, faqtobrivad, usaxsrod darCa. mxolod eklesiis wi-
namZRvroba mas cxovrebis sarCos ver miscemda. amitomac daTanxmda igi

197
goCa saiTiZe

megobris, sruliad po­ loneTis mitropolitis dionise valedinskis mi-


wvevas varSavis universitetSi marTlmadidebluri Teolo­giis fakulte-
tze patrologiis profesorad muSaobis dawyebis Ta­obaze. 1933 wels gr.
feraZe varSavaSi dasaxlda da daiwyo universitetSi samecniero-pedago-
giuri moRvaweoba, xolo saaRdgomo, sazafxulo da saSobao ardadegebs
parizSi, Tavis mrevlTan atarebda.
1934 wels gr. feraZe arqimandritad akurTxes. am periodidan iwyeba
misi mogzauroba msoflios sxvadasxva qveyanaSi mimofantuli qarTuli
siZvele­ ebis mosaZieblad, da Tuki SesaZlebeli iqneboda, Se­ sas­yidadac.
am samecniero mivlinebebs igi sakuTari xelfasidan danazogi TanxiT
afinansebda. 1934-1937 wlebSi mama grigolma imogzaura saberZneTSi, ru-
mineTSi, italiaSi, avstriaSi, bulgareTSi, siriasa da ierusalimSi, sadac
qar­Tuli kulturis araerT nimuSsac miagno. gansakuTrebiT faseuli iyo
XI saukuneSi moRvawe bizantiis didi domestikosis – grigol bakuria-
nis Zis mier daarsebuli petriwonis monastris tipikonis qarTuli xel-
naweris aRmoCena sofiis sajaro biblioTekaSi (feraZe 1983: 303).
1939 wels germaniis mier poloneTis okupaciis Semdeg, mama grigol-
isaTvis ukve, faqtobrivad, SeuZlebeli iyo mecnieruli muSaoba. am
droidan igi ukve mudmivad var­­ Sa­
vaSi cxovrobda – man gadawyvita, ar
daetovebina po­ lo­neTi da bolomde gaeziarebina sayvareli eris Wir-
varami. mama grigoli, rogorc WeSmariti qristiani, yovel­nairad exmare-
boda polonelebsa da ebraelebs, cdi­lob­da daRupvisagan exsna isini.
1942 wlis 4 maiss var­­Sa­vaSi gr. feraZe gestapom daapatimra. noemberSi
igi osvencimis (igive auSvicis) sa­kon­centracio banakSi gadaiyvanes. amis
Semdeg wydeba do­kumenturi monacemebi misi cxovrebis Sesaxeb. arse­bobs
mxolod banakis administraciis oficialuri cno­ba, romlis mixedviTac,
1942 wlis 6 dekembers, 16 saaT­ sa da 45 wuTze, mama grigoli osvencimis
sa­kon­­­centracio banakSi gardai­cvala; magram rogor, ra viTarebaSi, zus-
tad ar aris cnobili.
arsebobs ori versia gr. feraZis daRupvis garemoebasTan dakavSire-
biT: pirvelis mixedviT, banakSi germaneli oficeri mouklavT. adminis-
tracias mkvleli ver upovnia, yvela tusaRi, didian-patarianad, mTavar
moedanze gamourekavs, saSinel yinvaSi gauSiSvlebia da uTqvams – ase de-
diSobila idgebiT yinulze, vidre mkvleli ar gamoCndebao. maSin patim-
rebis mwkrivs gr. feraZe gamoeyo. igi jer ZaRlebs daaglejines, xolo
Semdeg benzini gadaasxes da banakis Tvalwin dawves.
meore, ufro gavrcelebuli cnobis Tanaxmad, romelic gr. feraZis
jvarTan erTad mitropo­ lit dionises gadasca banakidan dabrunebulma
yo­filma patimarma, mama grigoli Tavisi nebiT Sevida gazis kameraSi im
ebraeli tusaRis sanacvlod, romelsac mra­val­­Sviliani ojaxi hyavda.

198
ucnobi dokumentebi eqvTime TayaiSvilis moRvaweobis Sesaxeb

ase daiRupa didi qarTveli saeklesio da sa­zogado moRvawe, arqiman-


driti grigol feraZe. sa­ bednierod, Cven, mis STamomavlebs, SemogvrCa
mecnieris uamravi gamoqveynebuli naSromi, mogoneba, leqsi, moT­ xro­ba,
epistolaruli memkvidreoba... magram, sam­ wuxa­
rod, sruliad daikarga
misi umdidresi bib­li­oTeka var­Sa­va­Si, gamouqveynebeli naSromebi, uZvir­
fa­sesi niv­Teb­i, romlebic samecniero mivline­bebidan Ca­moh­qonda.
magram mama grigolis saqmianobas ukvalod ar Ca­ uv­lia. amas kargad
adasturebs isic, rom igi Zalze po­­ pu­­
la­
rulia ucxoeTis Teologiur
wreebSi, xolo po­­ lo­­
neT­
Si mis xsovnasa da Rvawls am eris winaSe mo­ wi­
webiT scemen pativs. poloneTis marTlmadidebelma eklesiam grigol
feraZe wmindanad Seracxa, misi saxeli amotvifrulia uni­ ver­
sitetisa
da, agreTve, wm. ioane klemaqsis saxe­lobis marTlmadidebluri eklesiis
omSi da­Rupuli moRvaweebis memorialur dafebze. grigol feraZis sax-
elis ukvdavsayofad iRvwis mecni­erTa mTeli jgufi misi bibliografis,
saqarTve­los di­di megobris, varSavis marTlma­didebluri sasu­li­ero
seminariis mRvdlis – henrik paprockis meTauro­biT. reJisorma eJi li-
ubaxma ki, Tamar da latavra dulariZeebTan erTad, gadaiRo dokumen-
turi filmi `TeT­ri angelozis ZiebaSi~.
madlierma qarTvelma xalxma Rirseulad daafasa Tavisi didi Svilis
Rvawli – 1995 wlis 18-19 seqtembers mcxeTis sveticxovlis sapatriar-
qo taZarSi gamarTulma saqarTvelos marTlmadidebeli avtokefaluri
eklesiis gafarToebulma krebam mama grigoli wmindanad Seracxa. `wminda
mRvdelmowame~ arqimandrit grigol feraZis xsenebis dRed 6 dekemberi
dadginda (lenCevski 1983: 41; CxaiZe 1995: 3).
mimoxilviTi nawilis Semdeg, gvsurs, mkiTxvels SevTavazoT da Semo-
vitanoT samecniero mimoqcevaSi zemoT dasaxelebuli 4 saarqivo do-
kumenti. maTSi avtoriseuli stili ucvlelad davtoveT, zog adgilas
mxolod punqtuaciis niSnebi SevcvaleT; avtorTa mier Semoklebul si-
tyvebs dasrulebuli saxe miveciT, xolo aRdgenili asoebi oTxkuTxa
frCxilebSi CavsviT.
publikacias boloSi davurTeT komentarebi.

gamoyenebuli literatura

akademikosi... 1966: akademikosi eqvTime TayaiSvili (cxovreba da moRvaweo-


ba). Tbilisi. 1966.
gamsaxurdia 1964: gamsaxurdia k. saqarTvelos meWurWleTuxucesi. gaz.
`literaturuli saqarTvelo~. Tbilisi. 1964. # 21.

199
goCa saiTiZe

gozaliSvili 1960: gozaliSvili S. qarTvel moRvaweTa werilebi eqvTime


TayaiSvilTan. `saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis sazogadoebriv
mecnierebaTa ganyofilebis moambe~. t. 3. Tbilisi. 1960.
davidovi 1990: davidovi r. gazis kameridan – ukvdavebaSi. gaz. `komunisti~.
Tbilisi. 1990. 31/I.
Tbilisis... 1998: Tbilisis saxelmwifo universiteti 1918-1998 wlebSi (saiu-
bileo krebuli). Tbilisi. `Tbilisis universitetis gamomcemloba~. 1998.
lenCevski 1983: lenCevski m. moZRvari, profesori, doqtori arqimandriti
grigol feraZe. Jurn. `jvari vazisa~. Tbilisi. 1983. # 2.
lomTaTiZe 1965: lomTaTiZe g. eqvTime TayaiSvili (1863-1953 ww.). Jurn. `Zeg-
lis megobari~. Tbilisi. 1965.
lomTaTiZe 1990: lomTaTiZe g. qarTuli kulturis mematiane (eqvTime Ta-
yaiSvili). Tbilisi. gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~. 1990.
megreliZe 1989: megreliZe i. eqvTime TayaiSvili (cxovreba da moRvaweoba).
Tbilisi. gamomcemloba `mecniereba~. 1989.
metreveli 1962: metreveli r., badriZe S. eqvTime TayaiSvili. Tbilisi. 1962.
metreveli 1963: metreveli r. eqvTime TayaiSvilis arqeologiuri eqs-
pediciebi. Jurn. `ciskari~. Tbilisi. 1963. # 10.
metreveli 1982: metreveli r. saqarTvelos saistorio da saeTnografio
sazogadoeba. Tbilisi. gamomcemloba `mecniereba~. 1982.
paprocki 1987: paprocki h. arqimandriti grigol feraZe. gaz. `literatu-
ruli saqarTvelo~. Tbilisi. 1987. 22/V.
papuaSvili 1988: papuaSvili n. grigol feraZe. Jurn. `jvari vazisa~. Tbili-
si. 1988. # 3.
saiTiZe 2003: saiTiZe g. ramdenime sabuTi grigol feraZisa da ivane javax-
iSvilis urTierTobis istoriidan. Jurn. `artanuji~. Tbilisi. gamomcem-
loba `artanuji~. 2003. # 11.
saiTiZe 2003: saiTiZe g. wminda mRvdelmowame arqimandriti grigol feraZe
(cxovreba da moRvaweoba). Jurn. `artanuji~. Tbilisi. gamomcemloba `ar-
tanuji~. 2003. # 11.
feraZe 1995: feraZe gr. ucxoel piligrimTa cnobebi palestinis qarTveli
berebis da qarTuli monastrebis Sesaxeb. gamosacemad moamzada, Sesavali
werili da SeniSvnebi daurTo goCa jafariZem. Tbilisi. 1995.
feraZe 1983: feraZe gr. qarTuli elementis gavlena balkaneTis xalxebis
kulturaze. inglisuridan Targmna naTela fofxaZem. Jurn. `saunje~.
Tbilisi. 1983. # 4.
qoiava... 2002: qoiava nikoloz nikolozis Ze. enciklopedia `Tbilisi~. Tbili-
si. gamomcemloba `mecniereba~. 2002.
qoriZe 1969: qoriZe d. nikoloz nikolozis Ze qoiava (1892-1967 ww.). `Tsu
Sromebi~. t. 132. Tbilisi. `Tbilisis universitetis gamomcemloba~. 1969.
CxaiZe 1995: CxaiZe m. saeklesio kreba. gaz. `saqarTvelo~. 1995. 22-29/IX.
WumburiZe 2003: WumburiZe T. masalebi grigol feraZis cxovrebisa da moR-
vaweobis Sesa­xeb. Jurn. `artanuji~. Tbilisi. gamomcemloba `artanuji~.
2003. # 11.

200
ucnobi dokumentebi eqvTime TayaiSvilis moRvaweobis Sesaxeb

xelaia 1986: xelaia g. qoiava nikoloz nikolozis Ze. qarTuli sabWoTa en-
ciklopedia. t. 10. Tbilisi. 1986.
Ломтатидзе 1964: Ломтатидзе Г. Е. С. Такаишвили. Журн. `Советская археология~. Мо-
сква. 1964. № 3.

dokumentebi

№ 1

`germanul-qarTuli kulturuli sazogadoebis~ mimarTva eqvTime Ta-


yaiSvilisadmi (1920 wlis 15 noemberi)

furc. 1 – 1918 wels daarsebuli `germanul-qarTuli kulturuli


sazogadoeba~, obieqturi mizezebis gamo, iZulebuli iyo droebiT Seewyvita
Tavisi saqmianoba.
sazogadoebis qvemore xelis momweri wevrebi da megobrebi miiCneven, rom
amieridan aRar arsebobs Semdgomi umoqmedobis safuZveli da iwveven saqarT-
velos damfuZnebeli krebis vice-prezidents, baton eqvTime TayaiSvils kvi-
ras, 21 noembers, 12 saaTze, `centrobankis~ SenobaSi (Tavisuflebis moedani)
gamarTul `germanul-qarTuli kulturuli sazogadoebis~ wevrTa krebaze.
dRis wesrigi:
1. statusis dadastureba an Secvla;
2. gamgeobis xelaxali arCevnebi;
3. samuSao komisiebis (mag. ganaTlebis, ekonomikis, sazogadoebasTan urT-
ierTobis) arCevnebi.
sazogadoebis wevrebi:
1. giorgi andronikaSvili – eleqtroinJineri;
2. giorgi amirejibi – redaqtori;
3. voldemar breteri – vaWari;
4. paul biuli – damfuZnebeli krebis wevri;
5. raJden daTeSiZe – vaWari;
6. doqt. ernst fon drufeli – germaneli mrewveli;
7. seiT devdariani – mwerali;
8. kristof forheri – fermeri;
9. georg friki – bankis direqtori;
10. aleqsandre fufajevi – redaqtori;
11. gedevaniSvili – samxedro ministris moadgile;
12. karl fon hani – gimnaziis profesori;
13. aleqsandre landia – burgomistri;
14. artur laisti – mwerali;
15. doqt. tite fon margvelaSvili – mwerali;
16. vlasa megreliSvili – vaWari;
17. doqt. mercvaileri – eqimi;

201
goCa saiTiZe

18. daviT oniaSvili – profesori;


19. voldemar praisbergi – afTiaqari;
20. gainrix rusti – vaWari;
21. generali zaqariaZe – generaluri Stabis ufrosi;
22. ivane zedgeniZe – advokati;
23. valter zikardi – vaWari;
24. daviT SaraSiZe – redaqtori;
25. isidor sturna – inJineri;
26. tatiSvili – saministros direqtori;
27. vilhelm trosteri – vaWari;
28. doqt. mixeil wereTeli – profesori;
29. doqt. dimitri uznaZe – profesori;
30. grigol veSapeli – damfuZnebeli krebis wevri.

(xelnawerTa erovnuli centri,


e. TayaiSvilis piradi saarqivo fondi, saqme # 1071, furc. 1).

№ 2

nikoloz qoiavas werili eqvTime TayaiSvilisadmi. n. qoiavas mier


1920 wels gaweuli Sromis angariSi (1922 wlis 5 ianvari)

furc. 1 – Rrmad pativcemulo b[atono] eqvTime!


Tqven davalebiT b[atonma] emuxvarma gadasca b[aton] xuciSvils da,
ukanasknelma, me, rom Tqven apirebT Cemi angariSebis gagzavnas TfilisSi.
rogorc me gavige, Tqven gsurT gaigoT – maq me rame sawinaaRmdego Tu ara?!
b[atono] eqvTime! rogorc universitetis stipendiati, me valdebuli
var yovel naxevar weliwads angariSi warudgino universitets. 1918 da 1919
wlebis angariSi me ukve warudgine universitets; angariSi miRebuli iyo.
1920 wlis angariSi ukve didi xania mzaTa maq. es angariSi me ar gamigzavnia
TfilisSi, radganac Tebervlis Semdeg saqarTveloSi ubralo werilis gag-
zavna TiTqmis SeuZlebelia da, miTumetes, vrceli angariSisa. me meSinoda,
rom angariSi gzaSi daikargeboda da misi dakargva ki sasiamovno ar aris.

furc. 2 – Tu Tqven darwmunebuli xarT, rom angariSi gzaSi ar daikarge-


ba da universiteti mas aucileblad miiRebs, me didi siamovnebiT gadmogig-
zavniT am angariSs Tqven. agvistoSi me vapireb saqarTveloSi dabrunebas. me
maq ufleba universitets Cveulebrivi angariSis magivrad dabeWdili Sroma
warudgino. exla me vamzadeb erT Sromas, da swored minda igi warudgino
universitets, rogorc angariSi 1921 wlisa da 1922 wlis naxevarisa. Tu am
Sromis dabeWdva ver movaswari, me warudgen universitets Cveulebriv anga-
riSs, romlis Savi rusul enaze ukve mzaT aris. saWiroa mxolod gadaTargm-
na, SeerTeba da SeniSvnebis damateba.
exla ramodenime sityva im angariSis Sesaxeb, romelic Tqven gegzavnebaT.
Tqven gigzavniT me angariSs oqtombridan, radganac 1000 girvanqa gvegzavneba
am Tvidan. me

202
ucnobi dokumentebi eqvTime TayaiSvilis moRvaweobis Sesaxeb

furc. 3 – Tqven gigzavniT ara angariSs, aramed ubralo sias ganxilul


literaturisa. es siebi, rasakvirvelia, Tqven SegiZliaT gaugzavnoT univer-
sitets. mxolod gTxovT daatanoT maT am werilis Sinaarsi, rom araviTari
gaugebroba ar moxdes. samwuxaro iqneboda, rom me aseTi siebi angariSis sax-
iT gamegzavna universitetisaTvis, miTumetes, rom Cem mier wardgenili anga-
riSi Seicavda 239 gverds – aseTi vrceli angariSi Turme arc qe iyo saWiro.
amasTanave, b[atono] eqvTime, gilocavT axal wels da gisurvebT bed-
nierebas.
maradis Tqveni pativismcemeli n. qoiava.
5/I. 1922 w.

furc. 4 – saxelmwifo universitetis stipendiatis n. qoiavas angariSi


(dekemberi. 1921 w.).
I) politikuri ekonomia.
1. warsul TveSi ganvixile maTematikur-meqanikuri mimarTuleba,
romelsac warmoadgens prof. Schumpeter-i Tavis SromiT `Das Wesen und der
Hauptinhalt der theoretischen Nationaloekonomie~. Leipzig. 1908.
2. agreTve, ganvixile psiqologiur skolis warmomadgenlis Wieser-is
Sroma `Der natuerliche Wert~. Wien. 1889. am SromaSi igi iZleva ganawilebis axal
Teorias.
II) warsul TveSi veswrebodi wineT xsenebul leqciebs.
III) dekemberSi vmuSaobdi, agreTve, im Sromaze, romlis gamocemas vapireb
am weliwadSi: `axali mimarTulebani politikur ekonomiaSi~.

furc. 5 – Tbilisis saxelmwifo universitetis stipendiatis n. qoiavas


angariSi (ianvari. 1922 w.).
warsul TveSi ganvixile Semdegi literatura:
I) politikuri ekonomia.
1. Brentano. Die Entwicklung der wertlehre. Muenchen. 1908.
2. Bawerk. Wert H. d. St. III Auflage.
3. Dietzel. Theoretische Sozialoekonomik.
II) agreTve, veswrebodi wineT xsenebul leqciebs.
III) davamTavre pirveli nawili Cemi Sromisa: `axali mimarTulebani poli-
tikur ekonomiaSi (liberaluri socializmi)~.
n. qoiava
berlini. 7/II. 1922 w.

(xelnawerTa erovnuli centri,


e. TayaiSvilis piradi saarqivo fondi, saqme # 1507, furc. 1-5).

203
goCa saiTiZe

№ 3

grigol feraZis werili eqvTime TayaiSvilisadmi


(1929 wlis 20 dekemberi)

furc. 1 – didaT pativcemulo batono profesoro!


Tqveni pativcemuli werili miviRe dRes. samwuxarod, vinaidan xvale ber-
linSi vapireb gamgzavrebas, bevri dro ar maqvs, rom weriliT gipasuxoT.
berlinSi Casvlisas vrclad mogwerT. didaT vwuxvar im saSinel ubedure-
bazed, sawyal Tqven pativcemul meuRles1 rom dahmarTvia. kargia, rom igi
amJamad Tavs ukeT grZnobs. rac Seexeba Goussen-is2 wignaks, misi SeZena Zlier
Znelia. vgoneb, gansazRvrul egzemp[larebad] gamosca Tavisi Sroma. me pi-
radaT maqvs mxolod erTi egzemplari; yovel SemTxvevaSi, berlinidam dab-
runebisas mivawev gamomcemels, SesaZlebelia, mas hqondes kidev darCenili
furc. 2 – da miRebisas gamogigzavniT. wavawydi qarTul xelnawerebis
kvals, sinas mTidan gamotanils. im seriisas ekuTvnian is xelnawerebi,
romelnic aRwerili aqvs SaniZes3 (qarTuli xelnawerebi gracSi. `moambe~.
IX). albaT, am Sromas scnobT. meZebrobam berlinamdisas mimiyvana. Tu raime
mivaRwie, mogwerT. amitom specialurad mivemgzavrebi iq. mraval guliTad
salmiT agreTve Tqven pativcemul meuRles.
Tqveni maradis Rrmad pativismcemeli grigol feraZe.
boni. 20/XII.

(xelnawerTa erovnuli centri,


e. TayaiSvilis piradi saarqivo fondi, saqme # 1660, furc. 1-2).

№ 4

grigol feraZis werili eqvTime TayaiSvilisadmi


(1931 wlis 2 maisi)

furc. 1 – didaT pativcemulo b[atono] eqvTime!


ukve TiTqmis 10 dRea, rac inglisidan davbrundi da, samwuxarod, verc
exla mixerxdeba TqvenTan mosvla. megona, mTel maiss aq gavatarebdi, magram
germanelebma neba ar momces da isev unda bonns davbrunde. xval vapireb
gamgzavrebas da 22 maiss davbrundebi parizs, ramdenime dRiT mxolod, aq
samRvdelo kurTxevis misaRebad. pirvelad gaTvaliswinebuli iyo 17 maisi,
magram mTavarepiskoposs ugviandeba parizSi Camosvla, vinaidan belgiaSi mas
erTi kviriT meti darCena sWiria.
mindoda piradaT Tqveni da Tqveni pativcemul da Zvirfas meuRlis naxva.
gavige maTi avadmyofobis Sesaxeb da es Cemi movaleoba iyo movsuliyav, ma-
gram parizSi imdeni maqvs sarbeni, droc ise moklea, samwuxarod, CemTvis,
rom am movaleobas...4, magram imedi maqvs, rom am Tvis gasuls parizSi rom
Camoval, maSin giaxldebiT TqvenTan.

204
ucnobi dokumentebi eqvTime TayaiSvilis moRvaweobis Sesaxeb

furc. 2 – b[atonma] andria guguSvilma5 mraval guliTad salamTan erTad


gadmomca TqvenTvis javaxiSvilis~6 qarTuli ekonomikuri istoria~. es wigni
dautove b[aton] ilamazs7 da igi Tqven mas gadmogcemT.
mravali guliTadi salmiT, agreTve, Tqven pativcemul meuRles da
surviliT misi male gankurnebis. Tqveni maradis Rrmad pativismcemeli
grigol feraZe.
parizi. 2/V. 1931

(xelnawerTa erovnuli centri,


e. TayaiSvilis piradi saarqivo fondi, saqme # 1538, furc. 1-2).

komentarebi
1
nino ivanes asuli poltorackaia (1869-1931 ww.) – eqvTime TayaiSvilis
meuRle.
2
hainrix guseni (1863-1927 ww.) – germaneli aRmosavleTmcodne, Teologi,
qristianuli literaturis mkvlevari, bonis universitetis profesori.
3
mxedvelobaSi hyavs akaki SaniZe.
4
aq erTi sityva ver amovikiTxeT.
5
andria guguSvili – inglisSi moRvawe cnobili qarTveli mecnieri, lon-
donis universitetis qarTuli enis pedagogi, qarTvelologiuri Jurna-
lis – `Georgica~ – damfuZnebel-gamomcemeli.
6
mxedvelobaSi hyavs ivane javaxiSvili.
7
mxedvelobaSi hyavs ilamaz dadeSqeliani – emigraciaSi mcxovrebi cno-
bili qarTveli sazogado moRvawe, parizis wm. ninos saxelobis eklesiis
daarsebis erT-erTi iniciatori.

Gocha Saitidze

Unknown Documents about Life and Activities of


Academician Ekvtime Takaishvili
(20-30-ies of the 20th century)

S ummary

In this work we talk about some unknown aspects of life and activities of prominent
Georgian scientist and public figure Ekvtime Takaishvili (1863-1953), particularly, of his
relations with German scientific world, with Georgian students, learning in Germany in
20-ies of 20th century, who afterwards became well-known scientists – Nikoloz Koiava
(1892-1967) and Grigol Peradze (1899-1942).

205
goCa saiTiZe

The work is based on 4 historical documents, unpublished up to present, that are


safed in the National Center of Manuscripts, in the private archival fund of Acad. E.
Takaishvili. These are: Address of `German-Georgian Cultural Society~ to E. Takaishvili
(1920, 11, 15), Nikoloz Koiava’s letter to E. Takaishvili (1922, 01, 05), Grigol Peradze’s
two letters to E. Takaishvili (1929, 12, 20 and 1931, 05, 02). The named documents
first come in scientifical currency and their information is interesting for E. Takaishvili’s
biography and learning the Georgian-German relations as well.
In the basic part of the work is given an analyze of the documents and is defined
their historical value.

206

You might also like