Professional Documents
Culture Documents
1815 - დავით ჭითანავა - ქოჩაქიძეთა სათავადო
1815 - დავით ჭითანავა - ქოჩაქიძეთა სათავადო
qoCaqiZeTa saTavado
1 iqve, gv. 172; s. kakabaZe, sigeli qarTlis mefe konstantinesi 1488 w. (Tbilisi, 1913), gv. 3-8; misive, sasis-
xlo sigelebis Sesaxeb, saistorio moambe, II (Tbilisi, 1924).
2 s. kakabaZe, sacaiSlo gamosavlis davTari (Tbilisi, 1913), gv. 43-44; qarTuli samarTlis Zeglebi, t. III,
teqsti gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem (Tbilisi, 1970), gv. 478; ix. d.
WiTanava, pirsaxelebi da gvarsaxelebi `jgalis cixis sakaTalikoso gamosavlis nusxis mixedviT (1616-
1621 ww.), kr. istoriul-eTnologiuri Ziebani, XVIII (Tbilisi, 2016), gv. 67-80).
3 d. WiTanava, eklesiebi da TavdacviTi nagebobebi samegreloSi (uZvelesi droidan dRemde) (Tbilisi, 2010),
gv. 359-360.
4 T. beraZe, vaxuSti bagrationi da odiSis istoriuli geografiis sakiTxebi, saqarTvelos istoriuli
geografiis krebuli, IV (Tbilisi, 1971), gv. 61-62.
5 iqve, gv. 61-62.
122
T. beraZis mier dadasturebuli toponimi `saqoCaqiZeo~ ufro zusti formiT fiq-
sirebuli aqvs p. cxadaias sofel leSamugeSi (Cqvaleris Temi) leqoCaqe//leqoCages
formiT, romelic md. noJalis marcxena mxares mdebare tyis, xevis da borcvis saxel-
wodebaa 1.
amjerad Cven Tavs SevikavebT `saafacios~ lokalizaciasTan dakavSirebiT, ramdena-
dac sakiTxi calke kvlevas moiTxovs. am etapze ki aRvniSnavT, rom am erTeuls
aranairi kavSiri ara aqvs saqoCaqiZeosTan. amdenad, ver gaviziarebT T. beraZis meore
mosazrebas vaxuStis `saafacios~ damaxinjebul saqoCaqiZeod warmodgenis Sesaxeb da
saafaqiosTan (afaqiZeebis samflobelo) misi gaigiveba ufro marTebuli unda iyos.
Zalzed rTulia imis Tqma Tu ra periodidan xdeba qoCaqiZeTa gvaris am adgilebi-
dan gadasaxleba da jgalis cixeze uaris Tqma, romelic `mSvidobianad~ ar moxdeboda.
levan II dadiani, misi gamTavrebis pirvelsave wlebSi uboZebs qoCaqiZeebs am terito-
riebs da maTi damcroba Cven unda davukavSiroT levan meore dadianis gardacvalebis
(1657 w.) Semdgom periods, rodesac misi erTguli Tavadebis da saerTod misi politikis
winaaRmdeg didi brZolebi mimdinareobs. kerZod, gaCaRda taxtisaTvis brZola. odiSis
mTavrad 1657 wels dajda liparit III, manuCar dadianis SviliSvili, Tumca imereTis me-
fe aleqsandrem ilaSqra samegreloSi da iq Tavisi momxre vamey III (1658-1661 ww.) dasva
mTavrad 2. vameyma represiebi daiwyo maT winaaRmdeg vinc mis xelisuflebas ar cnobda 3.
Cven aranairi cnobebi ar gagvaCnia am periodSi qoCaqiZeTa gvaris mdgomareobis Sesaxeb,
magram, vfiqrobT, am mokle periodSi maTi damcroba da maTi kuTvnili jgalis cixis
Tu sxva teritoriebis warTmeva ver moxdeboda. Cveni azriT, maTi mdgomareobis Sesus-
teba ufro ukavSirdeba CiqvanTa gvaris gadadianebis Semdgom periods, anu XVIII sauku-
nis pirvel naxevars. Aamaze iribi miniSneba SesaZloa iyos is, rom XVIII saukunidan Ciqvan-
Ta gvaris zogierTi Tavaduri Stos warmomadgenlebi swored im teritoriebze flobdnen
yma-mamulebs da cixe-simagreebs, sadac adre qoCaqiZeebi.Ees aris teritoria jgalis cixis
gaswvris da sofel medanSi, romeli ukanasknelic jgalis TemSi Sedioda.
o. soselias aRniSvniT, CiqovanTa saTavado daaxloebiT im dros unda warmoqmni-
liyo, roca am sagvareulos erTi Sto gadadianda. es ki XVII-XVIII saukuneebis mijnaze
moxda 4. kacia dadianis dros kaci Ciqvani, romelic gordeli aznauri iyo samegrelos
samTavro `saxlis ufrosi vaziri gaxda~ da odiSis mouravma mas salipartianoc uboZa 5.
pirveli Ciqvani romelic 1704 wels dadianad dajda (`gadadianda~) iyo giorgi Ciqvanis
Ze _ kacia. giorgis danarCenma memkvidreebma da Zmebma (iese, otia) CiqvanTa gvari Sei-
narCunes da Seqmnes TavianTi saTavadoebi. maTi saTavado warmoiqmna Zveli salipartia-
nos erT nawilze. masSi Sediodnen Semdegi soflebi: 1. kvauTi, 2. lesaje, 3. Targamuli
(nawilobriv), 4. jolevi (nawilobriv), 5. namikolu (nawilobriv), 6. leZaZame (nawilob-
riv) 6. Ciqvanebi yma-mamulebs flobdnen agreTve Tamakons, noqalaqevsa da leCxums. maTi
rezidencia sofel kvauTSi iyo. aq iyo maTi sasaxle, karis eklesia. cixe-simagre leZa-
ZameSi hqondaT, xolo sagvareulo sasaflao iyo martvilSi, mTavari eklesiis Crdilo-
eTiT, Tlili qvisgan gakeTebul patara samsarTulian eklesiaSi, romelsac asaxeleben
Ciqvanebis eklesiad~ 7.
kvauTidan, Ciqvanebis sxvadasxva Stos warmomadgenlebi swored Semdeg mkvidrde-
bian zums, CvenTvis saintereso medans, nagurus, da tyaias 8.
Ciqvanebis saTavado, dResdReobiT Cvens xelT arsebuli masalebis safuZvelze,
sofel medanSi (jgalis Temi) flobda cixe-simagres md. Waniswylis marjvena mxares (ix.
qvemoT), sadac iqve maxloblad idga xis karis eklesia, romelic ekuTvnoda gogi da
mis Svils siko Ciqvans 9. Ees swored is teritoriebia sadac mimdebared mdebareobs jg-
alis, anu lesales cixe da toponimi leqoCaqe. amdenad, vfiqrobT, rom qoCaqiZeTa sag-
1
Посольства Федота Елчина и Павла Захариева в Менгрелию (1639-1640), Материалы по церковной и этнополитической истории
Абхазии, Для изучения подготовил, предисловием, комментариями и словарем снабдил Дж. Гамахария, (Тбилиси, 2005), с. 224.
2 saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, f. 1448, saq. #2049.
3
s. kakabaZe, dasavleT saqarTvelos saeklesio sabuTebi, w. I_II, (tfilisi, 1914), gv. 143.
4 istoriuli dokumentebi imereTis samefosa da guria-odiSis samTavroebisa (1466-1770), w. I, teqsti gamos-
ca, winasityvaoba da saZieblebi daurTo S. burjanaZem (Tbilisi, 1958), gv. 158.
124
erTad), moxseniebulia giorgi qoCaqiZe 1. rogorc Cans, igive giorgi qoCaqiZea moxsenieb-
ulia mowmed 1759 wliT daTariRebul quTaisis saxelmwifo istoriul muzeumSi dacul
kidev erT xelnawer dokumentSi (sxva pirebTan erTad), romelic warmoadgens kacia II
(1745-1788 ww.) dadianis wyalobis wigns ymebis gadacemis Taobaze Tavad beri afaqi-
Zisadmi 2.
qoCaqiZeTa gvaris warmomadgeneli (saxelis gareSe), samegrelos da imereTis Ta-
vadebs Soris ixsenieba 1759 wlis 30 dekembriT daTariRebul cnobil dokumentSic, ro-
melic warmoadgens imereTis mTavarTa da TavadaznaurTa xelwerilis wigns solomon
I-isadmi tyvis gausyidvelobis Taobaze 3.
quTaisis saxelmwifo istoriul muzeumSi daculia XIX saukunis Sua periodis ki-
dev aTamde sxvadasxva Sinaarsis xelnaweri dokumenti, romelSic umTavresad figuri-
rebs Waladidis muxurSi mcxovrebi Tavadi manuCar qoCaqiZe 4.
zugdidis saxelmwifo istoriul-eTnografiul muzeumSi daculi 1852 wliT da-
TariRebuli xelnaweri sabuTi gvamcnobs, rom am dros martvilis mazris mdivanbegi
yofila Tavadi maqsime qoCaqiZe. iq daculia misi xelmowera 5.
quTaisis saxelmwifo istoriul arqivSi daculi masalebis mixedviT CvenTvis cno-
bilia XIX saukuneSi Waladidis muxurSi mcxovreb Tavad qoCaqiZeTa yvela warmomad-
geneli maTi dabadebis da gardacvalebis wlebiT da ojaxebis sruli SemadgenlobiT.
is 1866 wlis aRweris mixedviT am saxis aris:
1) podporuCiki maqsime beris Ze qoCaqiZe, dab. 1816 w.
meuRle: marTa, dab. 1826 w.
Svilebi:
1. giorgi, dab. 1839 w.
2. makrina, dab. 1840 w.
3. elizaveta, dab. 1852 w.
4. nino, dab. 1857 w.
5. antoni, dab. 1856 w.
6. aleqsandre, dab. 1858 w.
7. melitoni, dab. 1859 w.
2) manuCar beJanis Ze qoCaqiZe, dab. 1811 w.
meuRle: elizaveta, dab. 1831 w.
Svilebi:
1. daviTi, dab. 1847 w.
2. matrona, dab. 1851 w.
3. despina, dab. 1853 w.
4. natalia, dab. 1855 w.
5. levani, dab. 1861 w.
3) tariel bekos Ze qoCaqiZe, dab. 1833 w.
meuRle: pupi, dab. 1838 w.
Svilebi:
1. varvara, dab. 1858 w.
2. makrina, dab. 1860 w.
4) podporuCiki manuCar vaxtangis Ze qoCaqiZe, dab. 1818 w.
meuRle: elizaveta, dab. 1826 w.
Svilebi:
1. barTlome, dab. 1859 w.
2. vladimeri, dab. 1862 w.
3. varvara, dab. 1860 w.
1 Подворная опись по-обязанным крестьянам Сенакского уезда. 1870-1873 г., quTaisis saxelmwifo saistorio arqivi.
2 k. borozdini, samegrelo da svaneTi 1854-1861, mogonebani, Targmnili T. saxokias mier (Tbilisi, 1934), gv. 234.
3 a. tuRuSi, narkvevebi zugdidis..., gv. 36.
4 k. borozdini, samegrelo da svaneTi (1854-1861), mogonebani, Targmnili T. saxokias mier, meore gamocema
(Tbilisi, 2004), gv. 233.
127
XVII saukunis dasawyisSi, rogorc zemoT aRiniSna, isini flobdnen jgalis anu dRevan-
del lesales cixes da iq mdebare sasaxles ymebiTurT.
XIX saukunis pirvel naxevarSi, rodesac saqarTveloSi rusuli mmarTveloba dam-
yarda, saqarTvelos TavadaznaurTa mdgomareoba sagrZnoblad Seicvala. ruseTis impe-
ratoris nikoloz I-is brZanebiT, senats daevala aRmosavleT saqarTvelosa da imere-
Tis Tavadaznaurobis damdgeni droebiTi komisiebis Seqmna Tbilissa da quTaisSi. am
brZanebis Sesabamisad saTanado komisiebi Seiqmna 1846 wlis 30 marts. realurad am
komisiam muSaoba daiwyo 1850 wlis 1 agvistos da Tavisi daskvna kavkasiis droebiTma
komisiam warudgina kavkasiis komitets. 1850 wlis 6 dekembers, rogorc qarTl-kaxeTis,
ise imereTisa da guriis TavadaznaurTa siebi daamtkica imperatorma nikoloz I-ma, rom-
lis brZanebiTac imereTisa da guriis TavadaznarTa deputatobis sakrebulo Seiqmna
quTaisSi. am sakrebulos ufleba eZleoda ganexila wodebis maZiebelTa saqmeebi da
gadaeca wodebaSi damtkicebis sabuTebi. Tavad-aznaurTa siebSi moxvdnen mxolod ise-
Tebi, visac wodebis damadasturebeli ueWveli sabuTebi hqonda. aRsaniSnavia, rom si-
ebSi ar SeutaniaT bevri iseTi ojaxi Tu piri, romlebic namdvilad ekuTvnodnen pri-
vilegirebul wodebas, magram saTanado sabuTebi ar aRmoaCndaT. maT dautoves ufleba
gaegrZelebinaT wodebis Zieba. zogma `maZiebelma~ SemdgomSi miaRwia kidec sasurvel mi-
zans, magram aseTebi cotani iyvnen. am `Ziebas~ bolo moeRo ruseTis imperiaSi revo-
luciis Sedegad 1.
Cven gagvaCnia quTaisis saxelmwifo saistorio arqivSi daculi dokumentebi Ta-
vad qoCaqiZeTa gvaris warmomadgenlebis Tavadur wodebaSi aRiarebis Sesaxeb.
1895 wlis 18 seqtembers TavadaznaurTa wodebis ganmxilveli komisiis winaSe war-
dgenil iqna nikoloz qoCaqiZis Tavadobis damadasturebeli Svidi dokumenti, romelic
komisiisTvis warsadgenad naTargmni iyo rusul enaze. masSi warmodgenilia samegrelos
mTavris daviT dadianis werili daTariRebuli 1853 wlis 2 martiT, romelSic tariel
qoCaqiZe da biZamisi manuCari saxeldebian Tavadebad.
TavadaznaurTa sagvareuloebis Semswavlel komisiis sxdomaze, Tavadma S. i. mxe-
iZem (romelic am dros samegrelos umaRlesi wodebis Semswavleli komisiis Tav-
mjdomare iyo) da mdivanma n. i. gamrekelma ganixiles nikoloz tarielis Ze qoCaqiZis
ganacxadi maTi TavadTa rigebSi aRiarebis Taobaze.
amave dros am dokumentaciidan Cans, rom nikoloz qoCaqiZes warudgenia metrikuli
sabuTi, romlis mixedviT is 1876 wels yofila dabadebuli. mamamisi iyo taia (igive
tarieli) qoCaqiZe. amave dros dokumentebSi aRniSnulia, rom tariels hqonia rusuli
Cinebi da ordenebi. aseve dadasturebulia, rom is samegrelos mTavris daviT dadianis
gardacvalebamdec yovelTvis atarebda Tavadis wodebas.
1895 wlis 15 seqtembriT daTariRebul masalebSi warmodgenilia senakis mazris
sofel Waladidis Tavadis nikoloz tarielis Ze qoCaqiZis Tavadobis damadasturebeli
dokumenti, saidanac Cans, rom gvari qoCaqiZe, mTavris daviT dadianis gardacvalebamde
da mas Semdegac yovelTvis atarebda Tavadis Rirsebas. arsebula grigol dadianis
(1788-1804 ww.) mier gacemuli amis damadasturebeli sigelic, Tumca rogorc aRniSnulia,
maTdami samegrelos mTavrebisagan saTavado an saaznauro mamuli boZebuli ar yofila,
aseve, samegrelos mTavrebis dros maTi romeli gvaris wevri ar yofila erT-erTi
karis kacis Tanamdebobaze, arc mdivanbegad da arc samTavros mouravadac ayvanilni ar
yofilan. Cveni azriT, qoCaqiZeTa sagvareulos es SedarebiT damcrobili mdgomareoba
asaxavs viTarebas XVIII saukunis meore naxevridan moyolebuli XX saukunis CaTvliT,
xolo maTi gvaris Zveli `dideba~, romelic levan II dadianis droisad unda miviCnioT
(zemoT warmodgenili wyaroebiT es naTlad dasturdeba), ukve miviwyebuli iyo.
kidev erTi dokumentidan Cans, rom tariel bekos Ze qoCaqiZis meuRlea ninia nikos
asuli, xolo maTi Svili nikolozi dabadebula 1868 wlis 5 noembers; mounaTlavT 1871
wlis 14 noembers (naTlia _ qalaq foTis pirveli gildiis vaWari dimitri danielis Ze
smirnovi, naTlobis saidumlo Seasrula sofel Waladidis muxuris eklesiis mRvdelma
aTanase babiluam, medaviTne iese gagua). 1898 wels ki, nikoloz tarielis Ze qoCaqiZe
Seitanes ruseTis imperiis saTavadaznauro wignis mexuTe nawilSi 2.
1 z. WumburiZe, Sesavali, imereTis TavadTa da aznaurTa ojaxebi (Tbilisi, 1999), gv. 3-4.
2 quTaisis saxelmwifo saistorio arqivi, f. 1, saq. 4866.
128
1867 wliT daTariRebul, TavadaznaurTa gvarebis Semswavleli komisiis mier Sed-
genil dokumentSi, romelsac xels aweren quTaisis guberniis zugdidis mazris Tavad-
aznaurTa gvaris warmomadgenlebi, romlebic Sediodnen samegrelos, samurzayanos da
svaneTis gvarTa Semswavlel droebiT komisiaSi (ix. qvemoT), aRniSnulia, rom qoCaqiZe-
ebi (uklebliv yvela ojaxi romlebic Cven zemoT CamovTvaleT) Tavadebad ixseniebian
samegrelos mTavar grigolis dros (unda igulisxmebodes samegrelos mTavari grigol
dadiani _ d. W.) da isini am komisiis wevrebis xelmoweriT erTxmad iqnen aRiarebulni
TavadTa rigebSi. am dokuments xels aweren: Tavadebi _ petre mxeiZe, ivane Ciqovani,
baTa ServaSiZe, niko Ciqovani, beqirbi dadeSqeliani, ivane mxeiZe, kosta afaqiZe, oTar
gardafxaZe. aznaurebi _ ivane Ciqovani, xaxu jolia, aleqsi Sengelaia, tagu jijixia,
niko yruaSvili, ivane axvlediani; aseve, uCana marRania da murza qurdiani.
am dokumentaciaSi devs 1872 wlis 10 ivlisiT daTariRebuli sabuTi, romelic
gvamcnobs, rom giorgi maqsimes Ze qoCaqiZes komisiisagan mouTxovia waredgina
saswavlebelSi graf vladimer vasilis ZisaTvis informacia imis Taobaze, iricxeboda
Tu ara igi TavadTa rigebSi da romeli nomriT iyo iq 1.
gazeT `mwyemsis~ cnobiT, 1883 wlamde senakSi arsebobda mamaTa monasteri, rome-
lic dedaTa monastrad 1884 wels gadaukeTebiaT. is akurTxa guria-samegrelos episko-
posma grigorim. monastrisaTvis xalxs uamravi Sesawiravi gauRia. maT Soris iyvnen
qoCaqiZeTa gvaris warmomadgenlebic, romlebic iq Tavadebad arian moxseniebuli: `Tav.
manuCar qoCaqiZem aRuTqva yovel wlobiT monasters TiTo Tumani; Tavadma ivane
grigoris Zem SarvaSiZem erTi wyvili didi Sandlebi; aznaurma grigori gatus Ze Ca-
Cibaiam 6 m., Tav. giorgi ivanes Ze dadianma TxuTmeti maneTis saRirali nivTi; aznaurma
basa fulariam 3 m., aznaurma vardan salayaiam 3 m., Tavadma vladimer qoCakiZem 1 man.,
senakis mazris sammarTvelos sekretarma niko dgebuaZem 3 m., zeda TeklaTis Statis
mRvdelma vasil xecurianma 10 m.~ 2.
sagvareulos cnobili warmomadgeneli iyo poeti giorgi Waladideli (giorgi
qoCaqiZe, 1847-1898 ww.). Tavad g. Waladideli dasaflavebulia q. senakSi, qalaqis baRSi 3.
DAVID CHITANAVA
Ivane Javakhishvili Institute of History and Ethnology,
Ivane Javakhishvili Tbilisi State Universiti
QOCHAQIDZE NOBLEMEN
In this article, history of the Mengrelian noblemen from Qochaqidze house is investigated for the first time -
based on archival materials.
The representatives of the Qochaqidze genus lived in the village Chaladidi-Mukhuri in XVIII-XIX centuries
and in this village as well as in other nearby villages, possessed small number of serfs and it also seems that they
did not have their own fortress. In XV-XVII century’s ownership of the area by them was more extensive and
strategically located for Samegrelo principality, where they had a strong fortress and quite a significant number of
serfs.
The earliest document which refers to Rostoan (same as Rostom D. Ch.) Qochaqidze is from the late XV
century.
Chronologically, next reference about surname Qochaqidze is found in great ledger of Abkhazia’s Catholic
peasants dated 1616-1621 years, where the Jgale castle’s list of Patriarchal 'solution' is given. This document does
not seem to mention here Qochaqidze name mentioned above. It is clear, that the Jgale castle together with its
peasants – which, according to this document comprised of 38 households, has been granted to him by Levan II
Dadiani.
It seems that Qochaqidze owned the Jgale castle and the surrounding area, and lived there in the beginning of
the XVII century; while they populated Chaladidi-Mukhuri village of Senaki district, from XVIII century, until the
first quarter of XX century. Jgale castle referred to here, is situated in the present-day village of Jgali (Tsalendjikha
district), which is known by Lesale castle’s name today, named after the district where Saliebi’s genus lives. Right
here, in the village Leshamuge (Chqvaleri community) toponyms in form of Leqochaqe//Leqochage is fixed, which
indicates that the population of this family has lived in these places. After derogation of Qochaqidze noble house,
Chiqvani noblemen had to take over their rightful places in the area in the last quarter of XVIII century. The paper
presents about fifty handwritten archival documents of Qochaqidze genus, many of which are being published for
the first time. In the 70’s of XIX century, Qochaqidze own a total of 45 servants’ families, which in total included
183 souls.
According to the archival materials of XIX century, the main place of worship for the Qochaqidze genus was
the St. George’s church, situated in the Chaladidi-Mukhuri village, which is no longer standing. Here they also had
court church. They did not possess a fortress in Chaladidi-Mukhuri. According to the archival documents, it is clear
that in the second half of the XIX century Russian Empire has unanimously recognized and put in the recognized
noble book absolutely all of the representatives of the Qochaqidze genus.
132