Alvydas Butkus - Latviu Kalba 2008 LT PDF

UDK 808.83(075.
8)
Bu403
Recenzavo
prof. habil. dr. Pëteris Vanagas (Pçteris Vanags)
mag. philol. Antra Kliavinska (Antra Kïavinska)
© Alvydas Butkus, 2008

© Daiva Ðulgaitë (titulinis), 2008
ISBN 978-9986-884-24-8 © Leidykla Aesti, 2008
2
TURINYS
Á VA D A S ................................................................... 5
RAÐYBA ................................................................... 12
FONETIKA ................................................................... 14
GALÛNIØ VOKALIZMAS ................................................................... 23
MORFOLOGIJA ................................................................... 25
Daiktavardis ......................................................... 25
I linksniuotë ............................................... 26
II linksniuotë ............................................... 29
III linksniuotë ............................................... 32
IV linksniuotë ............................................... 33
V linksniuotë ............................................... 35
VI linksniuotë ............................................... 36
Sustabarëjæ kilmininkai ............................................... 38
Daiktavardþiø daryba ............................................... 41
Deminutyvai ............................................... 41
Kiti priesagø vediniai ............................................... 43
Prieðdëliø vediniai ............................................... 53
Galûniø vediniai ............................................... 54
Dûriniai ............................................... 55
Bûdvardis ......................................................... 60
Ávardþiuotiniai bûdvardþiai ............................................... 61
Bûdvardþiø laipsniavimas ............................................... 63
Bûdvardþiø daryba ............................................... 65
Priesagø ir prieðdëliø vediniai ............................................... 65
Dûriniai ............................................... 71
Skaitvardis ......................................................... 73
Kiekiniai skaitvardþiai ............................................... 74
Kelintiniai skaitvardþiai ............................................... 77
Ávardis ......................................................... 80
Ve i k s m a þ o d i s ......................................................... 86
I asmenuotë ............................................... 88
II asmenuotë ............................................... 90
III asmenuotë ............................................... 91
Sangràþiniai veiksmaþodþiai ............................................... 95
3
Liepiamoji nuosaka ............................................... 99
Reikiamybës nuosaka ............................................... 100
Dalyvis .......................................................... 101
Kaitomieji dalyviai .......................................................... 101
Veikiamieji dalyviai ............................................... 101
Neveikiamieji dalyviai ............................................... 105
Nekaitomieji dalyviai .......................................................... 106
-dams, -dama ............................................... 106
-ot ............................................... 108
-am / -âm ............................................... 110
Prieveiksmis ........................................................................................ 111
Prielinksnis ......................................................................................... 114
SENOJI LATVIØ RAÐYBA .................................................................... 116
L ATGALIETIÐKOJI RAÐYBA .................................................................... 128
VEIKSMAÞODÞIØ ÞODYNËLIS ............................................................... 135
L I T E R AT Û R A ......................................................................................... 142
INTERNETO SVETAINËS ...................................................................... 143
4
ÁVADAS
Latviø kalba baltø kalbø grupei priklausanti indoeuropieèiø ðeimos

kalba. Ið trijø didþiøjø baltø kalbø lietuviø, latviø ir prûsø pati moderniau-
sia, t.y. labiausiai nuo prokalbës nutolusi yra latviø kalba. Taip atsitiko dël
didelës ir kelis tûkstantmeèius trukusios finø kalbø átakos ðiauriniø baltø (kurðiø,
þiemgaliø, sëliø ir latgaliø; þr. pav.) kalboms, kuriø areale nuo XIV a. pradëjo
formuotis latviø kalba. Spëjama, kad ji formavosi latgaliø (letø) kalbos pagrin-
du, ðiems iðplitus po Pietø Livonijà, kai vokieèiai èia galutinai numalðino bal-
tø pasiprieðinimà, trukusá beveik visà XIII a. Latgaliai tame regione buvo
didþiausia baltø gentis; anksti vokieèiø nukariauti jie laikësi lojaliai (kaip ir
sëliai), todël maþiausiai nukentëjo.
Ve¹denasGãuja
dzë
de
Pê
Ve
nt
â
Rygâ stë
iek
Dürbë Ãiv
Mintaujâ Köoknesë Lübano eþ.
Tºrvetë
Ãizkrauklë S¸lpilis
Mêþuotnë Je»sika
Skuõdas
Dau
Sidåbrë
guvâ
Mûðâ
kurðiai sëliai lyviai

þiemgaliai latgaliai estai
Baltø ir finø gentys Latvijos teritorijoje XIII a.
Fonetika
Pagrindiniai latviø bendrinës kalbos fonetikos skirtumai nuo lietuviø bend-
rinës kalbos yra ðie:
Naujovës
1. Fiksuotas kirtis þodþio pradþioje.

2 . Dvigarsiai an, en, in, un iðversti atitinkamai á uo (raðte o), ie, î, û, pvz.,
5
roka (tarti ruoka) ranka, liekt lenkti, pît pinti, sûkt siurbti (plg. lie. sunk-
ti). Þodþio gale ðie dvibalsiai ir balsiai yra sutrumpëjæ (þr. 5).
3 . Senieji minkðtieji k, g iðversti á c, dz: celt kelti, dzert gerti, prece
prekë, palodze palangë.
4 . Senieji ð, þ iðversti á s, z: siens ðienas, ziema þiema.
5 . Trumposios galûnës iðnyko (iðskyrus -us), o ilgosios sutrumpëjo: vîrs
vyras, nakts naktis, dod duoda, roku rankà, egle eglë, egli eglæ, brâli
brolá, lietu lietø, vîri vyrai, saku sakau, dari darai.
Bendros su lietuviø kalba naujovës

1 . Dvibalsis ie (ið ei): diena, liepa.
2 . Dvibalsis uo (ið ô): oga (tarti uoga), dot (tarti duot).
3 . Iðnykæ tj, dj junginiai prieð uþpakaliná vokalizmà (a, u); vietoje jø lietu-
viai turi è, dþ, o latviai ð, þ: kenèia cieð, audþiu auþu, vokieèiai vâcieði,
medþiai meþi miðkai.
4 . Kiti priebalsiai, iðnykus j, lietuviø kalboje liko minkðti, latviø kalboje
kai kurie pakito, plg. siûti ðût, bûsiu bûðu, vëþio vçþa (vardininkas vçzis),
lokio lâèa (vardininkas lâcis), dagio dadþa (vardininkas dadzis). Latviø
kalboje liko tik ï, ò jotinis minkðtumas, plg. ceïa kelio, roòi ruoniai.
5 . Naujovëmis laikytinas ir an, en, in, un suvienbalsëjimas lietuviø kalboje
prieð nesprogstamàjá priebalsá (þàsis, àþuolas) ir galûnëse (namà, katæ) bei jø
atitikmenø sutrumpëjimas latviø kalbos neávardþiuotinëse galûnëse, plg. baltu
zosi baltà þàsá, zaïu ozolu þalià àþuolà.
6 . Sutrumpintos senosios akûtinës (tvirtapradës) galûnës, pvz., lie. ir la.
vardininkas diena, dgs. galininkas dienas, lie. vietininkas miðke (latviai vieti-
ninko galûniø ilgumà vëliau suvienodino; þr. Morfologija Naujovës 2)
Archaizmai
1 . Latviø kalboje senoviðkesnës priegaidës. Jos yra prieðingos lietuviðko-
sioms: bendraðakniuose þodþiuose (pvz., kãulas ka÷ls, la÷kas lâuks) vietoj
mûsø tvirtapradës latviø kalboje yra tæstinë arba lauþtinë, vietoj tvirtagalës
krintanèioji.
2 . Iðlaikytas (nesusiaurintas) baltiðkasis â: brâlis brolis, âda oda, zinât
þinoti.
3 . Daugeliu atvejø nesusiaurintas baltiðkasis ç: tçvs tëvas, bçda bëda, vçtra
audra (plg. lie. vëtra).
4 . Neilginami kirèiuoti trumpieji a, e: vasara, pasaka, egle, zeme (visi bal-
siai trumpi!).
5 . Prieð prieðakiná vokalizmà (e, i) neminkðtinami priebalsiai. Pavyzdþiui,
latviðkai tariant þodþius alksnis, Valdis, balti, kliegt, visi priebalsiai tariami
kietai. Jotinis ar skoliniø priebalsiø minkðtumas þymimas atskirais raðmeni-
mis, plg. brâïa brolio, dzeòi geniai, ìimene ðeima (plg. lie. giminë), íieìe-
6
lis plyta (plg. vok. Ziegel). Minkðtøjø í, ì tarimas primena rusø kalbos minkð-
tuosius t, d, todël, pvz., rusiðkus þodþius ïóò¸âêà, äåíü latviai transliteruoja
puíovka, ìeò.
6 . Þodþio gale po lûpiniø priebalsiø prieð uþpakaliná vokalizmà (a, u) ið-
laikytas j: kurmja kurmio, grâvja griovio, gulbju gulbiø, upju upiø.
Morfologija
Naujovës
1 . Fonetiðkai sutapus kai kuriø kamienø vienaskaitos galininko ir ánaginin-
ko galûnëms (pvz., vîru vyrà, ar vîru su vyru), jos pagal analogijà buvo suvie-
nodintos ir ten, kur nesutapo (plg. brâli brolá, ar brâli su broliu). Tas pat
padaryta ir daugiskaitos naudininkui su ánagininku (plg. sienâm sienom(s), ar
sienâm su sienom(is) ir naktîm naktims, ar naktîm naktimis). Tad minëtøjø
linksniø poros latviø kalboje visada turi vienodas galûnes.
2 . Pagal analogijà pailgintos vietininkø galûnës, t.y. pagal formø ûdenî van-
denyje, dienâ dienoje, zemç þemëje, naktî naktyje pavyzdá atsirado formos
laukâ lauke, lietû lietuje.
3 . Iðnyko ne tik iu kamieno (kaip lietuviø kalboje), bet ir u kamieno daugi-
skaita, tad visø vyriðkosios giminës daiktavardþiø daugiskaitos galûnës dabar
yra a/ia kamieno, plg. vîri vyrai, brâïi broliai ir lieti lietûs.
4 . Iðnyko bûdvardþiai su galûnëmis -us, -is. Dabar visi bûdvardþiai kaitomi
pagal vienà modelá; jø galûnës visiðkai sutampa su I ir IV linksniuotës
daiktavardþiø galûnëmis (priklausomai nuo giminës), pvz., salds medus saldus
medus, skaista sieviete graþi moteris.
5 . Iðnyko negimininës bûdvardþiø formos, atitinkanèios lietuviø graþu, gera,
linksma; jø reikðme vartojama arba vyriðkoji giminë, pvz., man ir skaidrs man
aiðku, arba prieveiksmiai, pvz., bija grûti buvo sunku.
6 . Ávardinë naudininko galûnë ásibrovë ir á daiktavardþio kamienus (lietu-
viø kalboje ji nukeliavo tik iki bûdvardþio), plg. tam baltam bçrzam tam baltam
berþui, tiem maziem bçrniem tiems maþiems vaikams.
7 . Iðnyko veiksmaþodþiø esamojo laiko i kamienas (perëjo á ia kamienà),
plg. sçþ sëdi, guïam gulim. Taip pat iðnyko veiksmaþodþiø bûtojo laiko ç
kamienas (perëjo á â kamienà), plg. nesa neðë, vedâm vedëme.
8 . Tariamosios nuosakos forma yra bendra visiems asmenims, plg. es bûtu
bûèiau, tu bûtu bûtum, viòð (viòi) bûtu bûtø, mçs bûtu bûtume, jûs bûtu
bûtumëte. Toks modelis bûdingas ir estø kalbai.
9 . Atsirado nauja, reikiamybës nuosaka, pvz., man (ir) jâsaka að turiu
pasakyti, viòam bija jâbrauc jam reikëjo vaþiuoti.
10. Dalyvis su formantu -ot, pvz., ejot (lietuviø kalbos padalyvio analogas),
nekaitomas laikais, t.y. lietuviðkø formø ëjus, eisiant atitikmenø latviø kalboje
nëra.
7
Archaizmai
1 . Iðlaikyti senoviðkesni skaitvardþiai seði (su pradþios s), septiòi, deviòi

(su trumpuoju i), ávardis es að (su e).
2 . Nëra veiksmaþodþio bûtojo daþninio laiko formø (jø nebuvo ir prokal-
bëje).
3 . Senoviðkesni (ilgesni) kai kuriø veiksmaþodþiø bûtojo laiko kamienai,
plg. sacîju sakiau, darîji darei, rakstîja raðë.
4 . Veiksmaþodis esmu esu turi iðlaikæs atematinës formos m.
5 . Veiksmaþodþio sangràþinë bendratis turi nesutrumpintà formantà -ties:
justies justis, jaustis, mazgâties mazgotis.
Sintaksë
Apibûdinant lietuviø ir latviø kalbø sintaksës skirtumus, paprastai cituoja-

mas jau chrestomatinis kalbininko J. Endzelyno (1873-1961) teiginys: latviai
ðimtmeèius turëjo klausyti, kà sako vokieèiai, tiesa, latviðkais þodþiais, bet
vokieèiø dvasia, todël latviø sintaksë daugiau primena Europos vakarus, lietu-
viø sintaksë rytus. Be to, latviø sintaksei átakos padarë ir finø kalbos.
1 . Priklausomybæ latviai reiðkia veikëjo naudininku ir veiksmaþodþio bût
formomis, pvz.: tçvam bija trîs dçli tëvas turëjo tris sûnus; man nav naudas að
neturiu pinigø. Ðitaip priklausomybæ reiðkia ir estai, plg.: mul on vend man
yra brolis.
2 . Bûdingas prieveiksmiðkø þodeliø vartojimas. Ðie þodeliai lydi veiksma-
þodþius, labiau sukonkretindami veiksmà, pvz.: aiziet projâm nueiti (ðalin),
uzkâpt augðâ uþlipti (aukðtyn), nokrist zemç nukristi (þemën), nâkt iekðâ
áeiti (vidun), aiztaisît ciet uþdaryti (kietai) ir pan. Lietuviams èia paprastai
uþtenka prieðdëlio. Ið mûsø tarmiø tokias konstrukcijas vartoja ðiaurës þemaièiai
ir ðiaurës panevëþiðkiai, t. y. kurðiø ir þiemgaliø asimiliantai. Kaip ir veikëjo
naudininkas, analitinës konstrukcijos laikomos sintaksiniu finizmu.
3 . Daþni nederinamieji paþyminiai. Jie vartojami ir ten, kur lietuviø kal-
boje áprasta vartoti bûdvardþius su priesaga -inis, plg.: vakara nodaïa vakarinis
skyrius, rokas zâìis rankinis pjûklas, valsts iestâde valstybinë ástaiga ir t.t.
Toks atributyvø vartojimas irgi aiðkinamas finø kalbø poveikiu.
4 . Skirtingai nuo lietuviø, latviai nebeturi neiginio kilmininko. Jis dabar
vartojamas tik su veiksmaþodþio bût neiginiais; pvz.: viòam ir mâte, bet nav
vairs tçva jis turi motinà, bet nebeturi tëvo. Taèiau galininkiniai veiksmaþodþiai
vartojami ir su neiginiu, plg.: dot roku nedot roku. Lietuvoje neiginio galininkà
turi tarmës, kur bûta ryðkesnës vokieèiø kalbos átakos, daugiausia kauniðkiai
ir dalis þemaièiø.
5 . Esama ir daugiau valdymo skirtumø. Pavyzdþiui, prielinksnis lîdz ligi
valdo naudininkà, kaip ir mûsø rytieèiø ligi; prielinksnis uz vartojamas ir su
8
kilmininku (vietos reikðme), ir su galininku (krypties reikðme), plg.: uz sienas
ant sienos, uz sienu á sienà. Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami su
naudininku ar ánagininku (abu linksniai vienodi), plg.: uz sienâm ant sienø; á
sienas. Skiriasi kai kuriø veiksmaþodþiø valdymas ir vartosena. Pavyzdþiui,
veiksmaþodis ticçt tikëti valdo naudininkà, gaidît laukti galininkà, skatîties
þiûrëti á kà dar ir vietininkà, baidîties, bîties bijoti vartojamas su kilminin-
kiniu prielinksniu no nuo ir t.t.
6 . Prieðprieðinio sujungimo sakiniuose neiginys dedamas prie veiksmaþodþio
(tarinio), ne prie vardaþodþio (papildinio), kaip lietuviø kalboje, pvz.: mçs tev
nepirksim mçteli, bet kaþoku mes tau pirksim ne paltà, o kailinius; viòð nebi-
ja igaunis, bet latvietis jis buvo ne estas, o latvis. ðalutiniai paþyminio sakiniai
prijungiami ávardþiu kas, jei pagrindinis dëmuo eina vardininku ar galininku,
pvz.: akmens, kas rit, nesûno akmuo, kuris rieda, nesamanoja.
7 . Daugiau reikðmiø turi vietininkas. Juo reiðkiama ne tik vieta, bet ir kryp-
tis: turçt roku kabatâ laikyti rankà kiðenëje ir bâzt roku kabatâ kiðti rankà
kiðenën. Tokia reikðme inesyvà vartoja ir mûsø ðiaurës panevëþiðkiai. Latviai
ðitokià vartosenà perëmë ið lyviø. Vietininkas plaèiau vartojamas laikui reikð-
ti. Lietuviai èia daþniau verèiasi galininku ar ánagininku.
8 . Krinta á akis kai kurios þodþiø tvarkos ir kt. smulkmenos. Remarkose,
po tiesioginës kalbos, visada eina pirma veiksnys, paskui tarinys; lietuviø kal-
boje atvirkðèiai, plg.: Es neatnâkðu, - viòa sacîja Að neateisiu, - tarë ji. Be
to, dialoguose latviai daþniau uþ mus vartoja asmeninius ávardþius. Lietuviams
èia paprastai pakanka veiksmaþodþio asmenuojamosios formos, ið kurios nu-
spëjamas veiksnys.
Leksika
Bendroji baltiðkoji leksika
Lietuviø ir latviø kalbose yra daugybë tø paèiø þodþiø ðaknø, plg.: akis :
acs, anglis : ogle [uogle], að : es, balandis : balodis [baluodis], baltas : balts,
bëgti : bçgt, bûti : bût, eiti : iet, eþeras : ezers, diena : diena, Dievas : Dievs,
dràsus : droðs [druoð], draugas : draugs, duoti : dot [duot], galva : galva, gimti :
dzimt, epuðë : apse, eiti : iet, ësti : çst, eþeras : ezers, eþys : ezis, gabalas : ga-
bals, galva : galva, geguþë gegutë : dzeguze, gerti : dzert, gyvas : dzîvs, gulbë :
gulbis, jûra : jûra, jûs : jûs, kanklës : kokle [kuokle], kelti : celt, kitas : cits,
koja : kâja, langas : logs [luogs], lankas : loks [luoks], lapas : lapa, lapë : lapsa,
laukas : lauks, ledas : ledus, liepa : liepa, lietus : lietus, lûpa : lûpa, mes : mçs,
mesti : mest, mylëti : mîlçt, obuolys : âbols [âbuols], pasaka : pasaka, pavasa-
ris : pavasaris, pelë : pele, pienas : piens, rodyti : râdît, ranka : roka [ruoka],
ruduo : rudens, sakyti : sacît, saulë : saule, sliekas : slieka, stirna : stirna, stovëti
: stâvçt, sveikas : sveiks, ðimtas : simts, ðuo : suns, tu : tu, uoga : oga [uoga],
9
upë : upe, vaga : vaga, vanduo : ûdens, vasara : vasara, velnias : velns, vienas :
viens, vyras : vîrs, viðta : vista, þàsis : zoss [zuos], þemë : zeme, þiema : ziema,
þolë : zâle, þvaigþdë : zvaigzne ir kt.
Ðià vienodø þodþiø gausà dar papildo þodþiai, kurie vienoje ið kalbø (ar
abiejose) turi tarmybës ar archaizmo statusà, plg.: blezdinga : bezdelîga
kregþdë, cyrulis : cîrulis vyturys, jeknos : aknas kepenys, kanduolas : ko-
dols branduolys, krupis : krupis rupûþë, medþias : meþs miðkas, notrë : nâtre
dilgëlë, pylë : pîle antis, spëkas : spçks jëga, vetuðas : vecs senas.
Þodþiø reikðmës gali ir nesutapti, bûti pasislinkusios á kurià nors pusæ,
plg.: bernas : bçrns vaikas, briedis : briedis elnias, debesis : debess dangus,
elnias : alnis briedis, jautrus : jautrs linksmas, kuoka : koks [kuoks] medis,
lëkti : lçkt ðokti, medis : meþs miðkas, mëlynas : melns juodas, mokslas :
mâksla menas, moða vyro sesuo : mâsa sesuo, purvas : purvs pelkë, sma-
gus : smags sunkus, stabas : stabs stulpas, ðokti : sâkt pradëti, uola : ola
[uola] kiauðinis, vanta : ota [uota] teptukas, vëdaras : vçders pilvas, veidas :
veids forma; bûdas, volë statinës kaiðtis : vâle vëzdas, þambas kampas :
zobs [zuobs] dantis, þandas : zods [zuods] smakras, þilas : zils mëlynas, þirgas
graþus, puikus arklys : zirgs arklys ir kt. (Daugiau þr. Butkus A. Lietuviø-
latviø kalbø vadovas. Kaunas, 2002. P. 180-191)
Skirtingoji baltiðkoji leksika
Dalis senosios leksikos skiriasi, plg.: ankstus agrs, bamba naba, galia
vara, gëda kauns, gyvatë èûska, jis, ji viòð, viòa, karvë govs [guovs],
kiaulë cûka, kraujas asins, puðis priede, þmona sieva ir kt. Kai kurie ið
ðitø latviðkø þodþiø yra ide. prokalbës senumo.
Skoliniai
Leksikos skirtumus lëmë ir skolinimasis ið kitø kalbø, su kuriomis mûsø
kalbos turëjo tiesioginiø kontaktø. Abiejø kalbø santykis skoliniø atþvilgiu gali
bûti keleriopas:
1) skoliná vartoja tik viena ið kalbø, pvz., lie. miestas (polonizmas) la.
pilsçta (savas þodis); lie. duktë (savas þodis) la. meita (germanizmas);
2) abi kalbos vartoja skirtingus skolinius, pvz., lie. gandras (germanizmas)
la. stâríis (germanizmas); lie. burokas (slavizmas) la. biete (germaniz-
mas);
3) abi kalbos vartoja tà patá skoliná, pvz., lie. baþnyèia la. baznîca (slaviz-
mas); lie. kunigas la. kungs ponas (germanizmas)
4) vienoje ið kalbø skolinys turi barbarizmo ar tarmybës statusà, pvz., lie.
zvanas varpas la. zvans t. p.; lie. pagrabas ðermenys la. pagrabs rûsys.
Dël skirtingø istoriniø aplinkybiø latviø kalboje yra daugiau finizmø ir
germanizmø, lietuviø kalboje slavizmø.
10
Ið plaèiau þinomø finizmø minëtini: bura burë, Jelgava toks miestas,
kâzas vestuvës, laulât tuokti, mâja namas, puíe gëlë, puisis bernas, rija
jauja, selga atvira jûra, sçne grybas, tçrauds plienas, vai ar, vajag reikia.
Didþiàjà dalá germanizmø latviø kalba prisirinko per Livonijos laikotar-
pá ir carø laikais (dvarininkai Baltijos gubernijose tebebuvo daugiausia vok-
ieèiai). Nuo germanizmø latviø kalba buvo valoma taip, kaip lietuviø kalba
nuo polonizmø. Taèiau ir dabartinëje latviø kalboje germanizmø likæ nemaþai,
plg. kai kuriuos: bikses kelnës, bûvçt statyti, dambis uþtvanka, diençt tar-
nauti, dubults dvigubas, elle pragaras, krûze àsotis, kungs ponas, íçde
grandinë, íieìelis plyta, lukturis þibintas, meita mergaitë; duktë, mçríis
taikinys, smçíçt rûkyti, spçlçt þaisti; groti, stunda valanda; pamoka, zâìis
pjûklas, zçns vaikinas, zvçrçt prisiekti.
Slavizmai latviø kalboje paplito irgi ne vienu metu. Ið ankstyvøjø kontak-
tø su kaimynais krivièiais latviai turi pasiskolinæ net jø etnonimà krievs ru-
sas. Maþdaug ið tos epochos yra gauti skoliniai baznîca baþnyèia, blçdis
sukèius, cilvçks þmogus, robeþa siena, grçks nuodëmë, svçts ðventas, tir-
gus turgus, tulks vertëjas ir kt. Rusams uþgrobus Vidþemæ (1721), Latgalà
(1772) ir prisijungus Kurðo kunigaikðtystæ (1795), plûstelëjo naujas slavizmø
srautas (cena kaina, kazarma kareivinës, strâdât dirbti, zvans varpas ir
kt.). Treèiasis slavizmø sluoksnis latviø kalboje nugulë sovietmeèiu.
Pasitaiko, kad abiejose kalbose skiriasi tø paèiø skoliniø reikðmës, pvz.,
lie. kunigas dvasininkas : la. kungs ponas; Vieðpats, lie. tarm. pagrabas ðer-
menys : la. pagrabs rûsys, lie. tarm. gromata raðtas, laiðkas : la. grâmata
knyga.
Latviø þodyne esama skoliniø ir ið lietuviø kalbos: daile groþis, menas,
gleznot tapyti, ìimene ðeima, íçve kumelë, mçìinât mëginti; repetuoti,
peïíe bala, veikals parduotuvë, þagata ðarka, taip pat ið kurðiø kalbos:
dzintars gintaras, leitis lietuvis, menca menkë, pîle antis, zaíis zuikis.
Senieji raðtai
Pirmoji iki mûsø dienø iðlikusi latviðka knyga P. Kanizijaus Catechis-

mus Catholicorum. Vilnius, 1585.
Pirmasis vokieèiø-latviø kalbø þodynas G. Mancelio Lettus, Das ist
Wortbuch.... Ryga, 1638.
Pirmoji latviø kalbos gramatika J.G. Rehehuzeno Manuductio ad lin-
guam lettonicam... Ryga, 1644.
Pirmasis Biblijos vertimas Ta Swehta Grahmata jeb Deewa Swehtais
Wahrds (Tâ Svçta Grâmata jeb Dieva Svçtais Vârds). Vertë E. Gliukas, iðleista
Vidþemëje, 1689 m. (Naujasis testamentas iðëjo 1685 m.)
Pirmasis laikraðtis Latweeschu Awises (Latvieðu Avîzes). Jelgava, 1822.
11
RAÐYBA
Abëcëlë
Latviø raðte vartojamos 33 raidës:
Aa Dd Ìì Kk Nn Ss Vv
Ââ Ee Hh Íí Òò Ðð Zz
Bb Çç Ii Ll Oo Tt Þþ
Cc Ff Îî Ïï Pp Uu
Èè Gg Jj Mm Rr Ûû
Balsiø ilgumas raðte þymimas brûkðneliu virð raðmens: â, ç, î, û.

Raide o þymimas latviðkø þodþiø dvibalsis uo: sols, pods (skaityk: suols,
puods) ir tarptautiniø þodþiø o: filologs, kosmodroms. Tarptautiniuose
þodþiuose o gali bûti tiek trumpas, tiek ilgas, bet brûkðneliu balsio ilgumas
neþymimas.
1. Paraðykite latviðkai
uost ....... lyt .... pûst ...... lëkt .....

uoga .... dygt .... ëst ...... bût ....
duot ..... ryt .... bëgt ...... uosis .....
Priebalsiø minkðtumas ar kietumas nuo pozicijos nepriklauso: tiek prieð

prieðakinës, tiek prieð uþpakalinës eilës balsius priebalsiai latviø kalboje yra
puskieèiai.
Minkðtieji priebalsiai þenklinami kableliu. Tokiø priebalsiø yra keturi:
ì, í, ï ir ò , jie paprastai pasitaiko skoliniuose arba formose su iðnykusiu j.
2. Paraðykite latviðkai, o kur reikia lietuviðkai (lietuviø kalbos

ilgas galûnes atitinka latviø trumpos)
a) lie. liaudis la. ïaudis ....... ïaut peliø ...... vilniø ......
dalia ........ guliu ..... ....... zîïu egliø .....
...... ziòa ....... brâïa ....... dzeòa ..... buïïu
b) Biliûnas ....... Algirdas Aïìirds ........ Beïìija Liudas ......

........... Ïvova .......... Vjatka Aliaska ........ ........ Arjogala
.......... Dòepra .......... Rjazaòa ......... Tjanðans ......... Íîna
12
Raidæ ch latviams atstoja raidë h, kuri þymi abu ðiuos priebalsius.
3. Áraðykite trûkstamus þodþius
a) ......... harçms ........ halle .......... hidra

......... homonîms ........ humors ......... huzârs
b) psichologas ........... ........ haltûra chalva ......
............. huligâns chunta ....... cha cha .....
............. holera ......... hronisks chloras ......
Ásidëmëkite!
a) ìerbonis [uo] herbas, korâlis choralas, koris [uo] choras, íîmija che-
mija, íirurgs chirurgas
b) hallo alio, histçrija isterija, hostija ostija, hronika kronika
13
FONETIKA
1. Taisyklingai perskaitykite
a) domât galvoti; manyti, galvot tvirtinti, karogs vëliava, ko kà,

koris choras, laukos laukuose, logs langas, mokas kanèia, nokrist
nukristi, ods uodas, oga uoga, ola kiauðinis, osis uosis, osta uos-
tas, otro antràjá, antràjà, antrøjø, pirmo pirmàjá, pirmàjà, pirmøjø, pods
puodas, roka ranka, roze roþë, solis þingsnis, sols suolas, ðo ðá, ðià,
ðiø, to tà, tø, ðodien ðiandien, tornis bokðtas, valoda kalba, zobens
kardas, kalavijas, kokos medþiuose, ozolos àþuoluose.
b) Godmanis, Kamoliòð, Osiòð, Ostnieks, Ozoliòð, Plotnieks, Podnieks,

Sîpolnieks, Sproga, Vairogs, Vîtoliòð, Ziedonis.
c) Aglona, Dobele, Madona, Ogre, Preiïos Preiliuose, Skoda Skuo-

das, Sloka; Polija Lenkija, Somija.
d) agronoms, automaðîna, autoosta, gramofons, filantrops, filologs, kon-

ference, noorganizçt, remonts; Berholds, Ivanovs, Jankovskis, Martinsons,
Otosons, Ðtolcs; Londona, Òujorka, Vaðingtona; Etiopija, Kolumbija, Mon-
golija, Slovakija.
Tarptautiniø þodþiø balsá iu (ü) latviai transponuoja i, î.
2. Áraðykite atitikmenis (kairëje latviðkus, deðinëje lietuviðkus)
Pçrs Gints ................ biïetens ............... Nîrnberga ..............

............. kiuvetë Minhene .............. Brisele ..............
............. Miûlenbachas Tîringene ............. Pjçrs Kirî .............
bet: budþets biudþetas, mûzikls miuziklas, Òûfaundlenda Niufaundlendas
Tarptautiniø þodþiø dvibalsá eu latviai pakeitæ ei.
3. Áraðykite atitikmenis
eiforija .......... ....... Europa ............ pseudo-

eiro / eira ....... terapeits ......... ............ eukaliptas
........ eunuchas eigçnika ......... eifçmisms .........
14
Latviø kirèiuoti a, e iðlaikomi trumpi.
4. Taisyklingai iðtarkite trumpuosius kirèiuotus balsius a, e:
ada ado âda oda seja veidas sçja sëja

ja jeigu jâ taip radît kurti râdît rodyti
ka jog kâ kaip; kieno par apie pâr per
kazas oþkos kâzas vestuvës mele melagë mçle lieþuvis
krava krovinys krâva krovë masa masë mâsa sesuo
manît nutuokti mânît apgaudinëti
5. Skirtingai iðtarkite kirèiuotus trumpuosius lietuviðkus ir latviðkus

balsius a, e ðiuose bendraðakniuose þodþiuose:
lie. adata la. adata deðimt desmit

akys acis eglë egle
eðerá asari senas sens
eþeras ezers ðaknys saknes
kelias ceïð takas taka
ledas ledus teka tek
namas nams vakaras vakars
neða nes vasara vasara
pasaka - pasaka daro - dara
alø - alu þemë - zeme
6. Taisyklingai iðtarkite ilguosius nekirèiuotus balsius:
acîs akyse acis akys

akâ ðulinyje aka ðulinys
galvâ galvoje galva galva
debesîs danguje debesis dangus; dangø
domâjâm manëme domâjam manome
eglç eglëje egle eglë
istabâs kambariuose istabas kambario; kambariai
lietû lietuje lietu lietø
pasç pase pase pasas
rokâs rankose rokas rankos
saucâs vadinosi saucas vadinasi
skapî spintoje skapi spintà
vçjâ vëjyje vçja vëjo
zemç þemëje; þemyn zeme þemë
15
Baltiðkose ðaknyse ir naujose galûnëse lietuviø balsá o atitinka latviðkasis
â, senose galûnëse a. Iðimtys: ala ola, lâse laðas.
7. Áraðykite latviðkus atitikmenis:
a) brolis br . lis c) kelio - ceï .

stovëti st . vçt daro - dar .
motina m . te vyro vîr .
oda . da raðo rakst .
dovana d . vana koto kât .
kapoti kap . t þino zin .
b) raðosi rakst . s d) sienos sien . s

darom dar . m rankos rok . s
augom aug . m dienos dien . s
galvoje galv . liepos - liep . s
galvose galv . s galvos - galv . s
baltoji balt . baltos - balt . s
rankom - rok . m jaunos - jaun . s
8. Iðverskite paþodþiui á lietuviø kalbà:

kâpt, zinât, âzis, zâle, stâvçja, âbols, dziedâtâjs.
Atsargiai! Kita reikðmë!

mokslas zinâtne lova gulta nokti briest
mâksla menas lâva plautas; gultas nâkt eiti artyn
Balsiai e, ç gali bûti platûs, panaðûs á lie. e (æ, ia), arba siauri, panaðûs á lie.
ë. Raðte e, ç platumas ar siaurumas neþymimas.
Linksniavimo paradigmoje e, ç platumas iðlieka vienodas: visuose to þodþio
linksniuose ðis balsis bûna arba tik platus, arba tik siauras. Pavyzdþiui, viena-
skaitos vardininko formoje bçrns vaikas ç yra platus, todël jis lieka platus ir
daugiskaitos vardininke bçrni, ir naudininke / ánagininke bçrniem, nors
tolesniame skiemenyje yra i, ie.
Balsiai e, ç tariami plaèiai:
a) jei tolesniame skiemenyje yra kuris nors ið plaèiøjø balsiø (a, â, e, ç),
taip pat balsiai u, û bei dvibalsiai ai, au, uo: vecâki tëvai, vçstule laiðkas;
16
b) ið bûdvardþiø su formantu -i padarytuose prieveiksmiuose: lçni lëtai,
reti retai;
c) pirminiø veiksmaþodþiø esamajame laike, iðskyrus vienaskaitos antràjá
asmená (bet siauras, jei bendratis baigiasi -rt: bçrt es beru).
Balsiai e, ç tariami siaurai:

a) jei tolesniame skiemenyje yra balsis i, î, siaurasis e, ç arba dvibalsiai ie,
ei; pvz., bçrns (ç platus), bet bçrniòð (skaityk bërninð), tçvs (ç platus), bet tçtis
(ç siauras);
b) prieð j ir kitus minkðtuosius priebalsius, taip pat prieð ð, þ, è, dþ, pvz.:
sçja sëja, peïíe bala, zeíe kojinë, meþs miðkas;
c) veiksmaþodþiø priesagoje -çt, pvz., zaudçt netekti; bûtojo laiko ðakny-
se, pvz., nesa neðë, meta metë.
d) atskiruose þodþiuose, pvz.: nç ne, bez be, es að, mçs mes, kai
kuriose bendratyse, pvz.: celt kelti; statyti, çst valgyti; ësti, nest neðti,
prieðdëlyje ne- ne- ir kt.
9. Tarkite platøjá e latviðkuose þodþiuose:
bëda bçda spëkas spçks

brolënas brâlçns tëvas tçvs
ëda çd vëdaras vçders pilvas
krëslas krçsls këdë vëlus vçls
lëtas lçts pigus vëtra vçtra audra
sëkla sçkla þvëris zvçrs
10. Tarkite siauràjá e latviðkuose þodþiuose:
be bez mes mçs

berti bçrt ne nç
bet bet neðti nest
kelias ceïð vedë veda
11. Kairëje suraðytuose latviðkuose þodþiuose tarkite platøjá e,

deðinëje siauràjá:
bçrns vaikas bçrniòð vaikelis nes neða nesa neðë

vçstule laiðkas vçstît pasakoti spçks jëga spçcîgs stiprus
çd valgo; ëda çda valgë; ëdë tçvs tëvas tçtis tëtis
mçrs matas mçrît matuoti bçda bëda - bçdîgs varganas
17
12. Perskaitykite sakinius, taisyklingai tardami plaèiuosius ir siau-
ruosius e (platusis e paþymëtas taðku):
1. Pçc peldçðanâs .ez.erâ t.çvs un d.çls l.çni devâs mâjup.

2. Upç atspîdçja z.eltainie b.çrzi.
3. V.çlâ rudenî debesis ir p.el.çkas.
4. B.çrzi kr.çslâ m.et m.elnas .çnas.
5. Meþâ zem eglçm neko nevar saredzçt.
6. D.çli s.eko t.çva p.çdâs.
7. V.ect.çvs lepni v.çro d.çlad.çlu.
8. Pçcpusdienâ ekskursanti meklçja patv.çrumu egïu .çnâ.
13. Áraðykite latviðkus atitikmenis
Baltiðkuose þodþiuose vietoje lietuviðkø dvigarsiø an, en, in, un bei ðaknies
balsiø à, æ, á, ø latviai turi uo, ie, î, û; plg.: ranka roka (skaityk: ruoka), penki
pieci, krinta krît, juntu jûtu, taip pat àþuolas ozols (skaityk: uozuols),
kæsti ciest, gráþtë grîste, siøsti sûtît.
langas l . gs àsa . sa
ranka r . ka þàsis z . ss
lenkti l . kt þásti z . st
sunkti s . kt siurbti kàsti k . st
trenkti tr . kt kæsti c . st
angis . dze lásti l . st
lindo l . da rankà rok .
kanduolas k . dols vyrà vîr .
lankas l . ks brolá brâl .
anglis . gle eglæ egl .
linkis l . cis pilá pil .
pinti p . t bræsti br . st
krinta kr . t juntu j . tu
bet: vâlodze volungë
14. Iðverskite á lietuviø kalbà:
otrs............, sloka.........., sakot..........., rodu.........., pusotra.............,

spriest............, piekta............, to...., mîksti............, krîtu............, pro-
tu............., jûgt............, spîdçt............, laimîgs................., lîgot..........,
liekts .........
18
valoda kalba locît lankstyti; linksniuoti
valanda stunda lankyti apmeklçt
15. Stenkitës neminkðtinti priebalsiø, tardami latviðkus þodþius
lie. alksnis la. alksnis plëvë plçve

balti balti giedoti dziedât
brolis brâlis kliegti kliegt
diena diena Talinas Tallina
Dievas Dievs Liepoja Liepâja
liepa liepa saulë saule
lieti liet plikas pliks
siena - siena Uldis Uldis
tëtis tçtis sniegas sniegs
Valdis Valdis upë upe
16. Perskaitykite ðiuos þodþius ið pradþiø lietuviðkai, paskui latvið-

kai
Baltija, Latvija, Lietuva, Bosnija, Dânija, Âzija, Anglija, Itâlija, Aukðtaitija,

Þemaitija, Suvalkija, Lielupe, Kuldîga, Valmiera, Rîga.
17. Taisyklingai iðtarkite ï
ceïð kelias gïotas gleivës

gïçvs glebus, iðtiþæs kïava klevas
kïût tapti ïoti labai
kïûda klaida ïurba liurbis
kïûdîties klysti pïâpât plepëti
ïaudis þmonës, liaudis pïaut pjauti (dalgiu)
ïauns blogas pïava pieva
ïipa uodegëlë teïð telias, verðis
18. Taisyklingai iðtarkite l ir ï:
brâlis brâïa rullis ruïïa

celis ceïa kâlis kâïa
19
zâle zâïu vâle vâïu
lelle leïïu dzîvoklis dzîvokïa
bullis buïïi kamielis kamieïa
mirklis mirkïa þoklis þokïa
auseklis ausekïa karalis karaïa
Minkðtasis ò neturi gomurinio varianto D, kurá lietuviai taria prieð minkð-
tuosius gomurinius k ir g, pvz., penki, vingis. Mat latviø minkðtøjø í ir ì tari-
mas nëra grynai gomurinis, jis primena rusø kalbos minkðtuosius t ir d, pvz.,
þodþiuose òåëî, Äèìà, plg. ðiø þodþiø transliteracijà latviðkai íelo, Ìima.
Kietasis n prieð k ir g latviø kalboje tariamas kaip ir lietuviø - D.
19. Taisyklingai iðtarkite n ir ò:
sçne sçòu (grybas) torni toròi (bokðtas)

zvaigzne zvaigþòu sapni sapòi
Jâni Jâòi lîgavaini lîgavaiòi (jaunikis)
valni vaïòi (pylimas) sikspârni sikspâròi
vilni viïòi (banga) toni toòi (tonas)
suni suòi taureni taureòi (drugelis)
20. Taisyklingai iðtarkite minkðtuosius í, ì, ò:
apìçrbs drabuþis kuðíis kuokðtas

ìçrbt rengti kuìis laivas
ìimene ðeima òaudçt kniaukti
ìîmis snukis kuòìis skrandis
zâìis pjûklas leòíis kampas
zaíis zuikis zeòíis vaikinas
íieìelis plyta puíe gëlë
íepa letena ðíîvis lëkðtë
òemt imti ðíiest skiesti
òirga ðaipokas ðíiet rodos
íirsis vyðnia íermenis kûnas
íîla uþstatas íilda barnis
íirzaka drieþas zeíe kojinë
òurrât murkti òiprs guvus
òuòòa verksnys ìitâra gitara
ìimnâzija gimnazija ìçnijs genijus
ìenerâlis generolas íçve kumelë
20
Lietuviðkuosius minkðtuosius k ir g baltø kilmës þodþiuose atitinka latvið-
kieji c ir dz.
21. Áraðykite reikiamas raides:
kitas cits, ketvirtas . eturtais, gerti .. ert, augi au .., kepurë

. epure, gimtinë .. imtene, kirpti . irpt, dagys da .. is, lokys lâ .
is, regëti re .. çt, iðgyventi iz .. îvot, gimdyti .. emdçt, kiaunë
.auna, kelias .eïð, giesmë .. iesma.
22. Áraðykite reikiamà priebalsio k ir g atitikmená:
draugs draudzene draudzîba, lauks lau . iòð lau . inieks

lau- . inie . e, laiks lai . iòð, vanags vana .. iòð, rîkoties elgtis rî .
îba, zirgs zir .. iòð, rûpnieks pramonininkas rûpnie . e rûpnie .
îba, Rîga rî .. inieks rî .. inie . e, atslçga raktas atslç .. nieks ðalt-
kalvis atslç .. nie . e, palîgs padëjëjas palî .. çt palî .. îba, tirgus
tir .. nieks tir .. nie . e tir .. niecîba prekyba, es saku sa . ît, es
pçrku tu pçr . .
23. Atstatykite formas á lietuviø kalbà:
dzirdçt girdëti, ciems ........, cits ........, dzenis ........,

dzimt ......., cept ......., dzîsla ........, pircçjs ........., mâcît .........., dzîvs
........, ciets ........, dzirnas ........., ciest kæsti, es teicu .........., redzu .......,
tu bçdz ............, lec ......., mçs kaucam ............., jûs saucat ...............,
mçs dziedâjâm ..................
24. Iðverskite á latviø kalbà, atsiþvelgdami á tai, jog lietuviðkø ðaknø

ð, þ atitinka latviø s, z:
ðienas siens, ðimtas ......., þiema ........., þirgas ......., eþys ........, oþys
........, ðuná ........, ðaukti ......., þiedo ........, þolë ........, ðirmas ......., ðirdá
........, þemë ........, ðiltas ........, ðilas ......, þinojo ........, þilas ........ (më-
lynas), þymëti ......., ðeðtas ........., geguþë (toks paukðtis) ....... ..., gelþis (geleþis)
........, þàsis ......, ðirmas ......, þindyti ......., þinia ....., þirnis ......, þemas
.......
21
25. Iðverskite á latviø kalbà, atsiþvelgdami á tai, jog lietuviø minkð-
tasis s prieð uþpakalinius balsius atitinka latviø ð:
siûti ðût, bûsiu ......., siûsiu ......., darysiu ......., uosio ........, giedo-
siu ........, raudosiu ............., duosiu ........., neþinosiu ................
26. Iðverskite á latviø kalbà, atsiþvelgdami á tai, jog lietuviðkø ka-

miengaliø è, dþ atitinka latviø ð, þ:
brolyèio brâlîða, vokieèius .............., bièiø ........, briedþiø .........

(elniø), audþiu ........., sviedþia .........., sëdþiu ........., ðirdþiø .........., kenèiu
............, medþiø ............... (miðkø), snaudþia ........
27. Taisyklingai perskaitykite (a-g greitakalbës):
a) Streb stipri karstu pupu putru, lai tu bûtu stiprs!;

b) Briedis bedrç brikðíinâja;
c) Sasien siksnu siksniski!;
d) Dzîvo dzîvç dzîvu dzîvi dzîvam dzîvç dzîva dzîve!;
e) Zviegtiò zviedza zviedru zirgi zvirgzdupîtes maliòâ;
f) Íirzaka íimençs íidâ íilavas un koíeti íiíina;
g) Viens vecs vîrs vienâ vçlâ vasaras vakarâ veda veselu vezumu vârîtu
vçþu, visi vçþi vienâ virknç vçrti, vecâ vedçja vârds Vilis Vâlodze;
h) Dzîvîte, dzîvîte, ðûpojos tevî

Vçjâ kâ þubîte liepzariòâ.
Daudz tu man solîji, maz tomçr devi,
Vai nav vienalga ar rai dai dai da.
(Fricis Bârda)
22
GALÛNIØ VOKALIZMAS*
Forma lie. la. Pavyzdiai 1 lentelë. Vardaþodþiø formantø
nom. sg. -as -s namas – nams ir neávardþiuotiniø galûniø foneti-
-ias -š kelias – ceïð, vëjas – vçjð niai skirtumai
-ys -is vëþys – vçzis
-is** -s** naktis – nakts
gen. sg. -o -a namo – nama
-os -as galvos – galvas
-aus -us lietaus – lietus
acc. sg. -¹ -u nam¹ – namu
-ø -u lietø – lietu
-ê -i eglê – egli
-á -i naktá – nakti
instr. sg. -a -u su galva – ar galvu
-e -i su egle – ar egli
loc. sg. -oj(e) -â galvoje – galvâ
nom. pl. -ai -i namai – nami
-os -as galvos – galvas
-ës -es eglës – egles
-ys -is naktys – naktis
gen. pl. -ø -u (visi kamienai)
dat. pl. -om(s) -âm galvoms – galvâm
instr. pl. -om(is) -âm su galvomis – ar galvâm
loc. pl. -ose -âs galvose – galvâs
adv. -(i)ai -i baltai – balti
aliai – zaïi
* Fonetiniai sutapimai ar morfologiniai skirtumai èia nepateikiami
** Tik i kamienui
Forma lie. la. Pavyzdþiai 2 lentelë. Veiksmaþo-

inf. -ti -t eiti iet dþiø formø fonetiniai
-tis -ties rodytis râdîties skirtumai
-oti -ât mazgoti mazgât
praes. / praet. 1. sg. -au -u sakau saku
sakiau sacîju
praes./ praet. 2. sg. -ai / -ei -i sakai saki
sakei sacîji
praes. / praet. 3. pers. -a - duoda dod
-o -a sako saka
mazgojo mazgâja
-os(i) -âs raðos(i) rakstâs
mazgojos(i) mazgâjâs
praes. / praet. 1. pl. -om(e) -âm raðom rakstâm
augom augâm
praes. / praet. 2. pl. -ot(e) -ât raðot(e) rakstât
augot(e) augât
gerund. -ant -ot augant augot
part. -antis -oðs raðantis rakstoðs
-anti -oða raðanti rakstoða
-æs -is bëgæs bçdzis
-damas -dams augdamas augdams
23
vienas ..... ......... balts vëjas .... kitas .....

þalias ..... sausas ....... ...... slapjð pirktas .....
...... pirms daromas ..... ....... sakâms sakytas ......
a) radau ...... þinai ....... ....... dari vedei .......

këlei ....... darau ...... augau ..... þinojau .........
daro ....... darosi ....... auga ...... augo .......
bëga ...... bëgo ....... ....... ved ....... tecçja
b ) .......... augoða ........ nezinot .......... nezinât

.......... augdama ........ darot ......... audzis
.......... augoðs ........ darîdams ......... çdot
.......... raudâjâm ........ mîlçja ......... jutâm
24
MORFOLOGIJA
DAIKTAVARDIS (Lietvârds / Substantîvs)
3 lentelë. Linksniø pavadinimai, jø trumpiniai, klausimai
Lietuviø Latviø
Vardininkas V. kas? Nominatîvs N. kas?
Kilmininkas K. ko? Ìenitîvs Ì. kâ?
Naudininkas N. kam? Datîvs D. kam?
Galininkas G. kà? Akuzatîvs A. ko? (sk. kuo)
Ánagininkas Án. kuo? Instrumentâlis I. ar ko? (sk. ar kuo)
Vietininkas Vt. kur? Lokatîvs L. kur?
Ðauksmininkas Ð. - ! Vokatîvs V. !
4 lentelë. Daiktavardþiø linksniuotës ir linksniø galûnës
Linksniuotë
Linksnis
I II III IV V VI
Vienaskaita
N. kas? vîr-s brâl-is al-us liep-a egl-e nakt-s

vçj-ð akmen-s
Ì. kâ? -a brâï-a -us -as -es -s
akmen-s
D. kam? -am -im -um -ai -ei -ij
A. ko? -u -i -u -u -i -i
I. ar ko? ar -u ar -i ar -u ar -u ar -i ar -i
L. kur? -â -î -û -â -ç -î
V. ! -! -s! -i! -u! -a! -e! -s!
-ð!
Daugiskaita
N. kas? -i* -as -es -is

Ì. kâ? -u* -u -u* -u*
D. kam? -iem* -âm -çm -îm
A. ko? -us* -as -es -is
I. ar ko? ar -iem* ar -âm ar -çm ar -îm
L. kur? -os* (sk. uos) -âs -çs -îs
V. ! -! -i*! -as! -es! -is!
25
Ásidëmëkite!
Pirmøjø trijø linksniuoèiø daiktavardþiai yra tik vyriðkosios giminës; jø
daugiskaitos galûnës vienodos.
Þvaigþdute paþymëtoms formoms bûdinga kamiengalio priebalsiø kaita (þr.
5 lentelæ p. 22). Ðios kaitos neturi I ir III linksniuotës daugiskaitos linksniai,
taip pat II linksniuotës þodis viesis sveèias, pavardës su priesagomis -skis,
-ckis bei vyrø vardai su kamiengaliu t, d, pvz.: Atis, Uldis, Valdis (bet: Visval-
dis - Visvalþa, Tâlivaldis - Tâlivalþa). Penktoji linksniuotë iðimèiø turi dau-
giau: mute burna, aste uodega, kaste dëþë, kai kurie þodþiai su -de, -se,
-ze, pvz.: èetrrinde ketureilis, epizode, kase kasa, pase pasas, bâze bazë ir
kt. Ðeðtosios linksniuotës iðimtys yra þodþiai acs akis, auss ausis, balss bal-
sas, debess dangus, valsts valstybë, zoss þàsis, Cçsis toks miestas.
Ánagininkas dabartinëje latviø kalboje paprastai vartojamas su prielinksniu
ar su.
Vietininko galûnë visada ilga.
I linksniuotë
1. Sulatvinkite ðiuos þodþius
vyras ......., namas ........., ratas ......., vardas .........., langas ........,
pamatas ............, krûmas ........., laikas ........, vëjas ........, kelias .......
2. Su ðiais prielinksniais pavartokite vns. kilmininko linksná
pie (ezers) ............., pie (Kalniòð) .............., aiz (meþs) .........., aiz (logs)
..........., no (Pauls) .........., no (vçjð) .........., zem (sols) .........., zem
(celms) .........., virs (jumts) .........., virs (lauks) .........., uz (plaukts)
............, uz (krçsls) .............
3. Iðverskite þodþiø junginius, vartodami vienaskaitos naudininko

linksná
a) baltam stalui (galds) ...................., senam (vecs) þmogui (cilvçks)

........................., ðviesiam (gaiðs) langui ..................., geram (labs) drau-
gui ............................, ilgam (garð) keliui ...................., lango stiklui
....................., þodþio (vârds) galui ....................., silpnam (vâjð) vëjui
......................., miðko (meþs) medþiui (koks) ......................., medþio
kelmui ....................., tam dideliam (liels) gabalui .................................
26
b) iki (lîdz) vakaro ......................., iki ryto ............., iki galo .............,
iki lango .................., iki to laiko ...................., iki to àþuolëlio ..........
................, iki to didelio (liels) posûkio (pagrieziens) ................................
4. Iðverskite þodþiø junginius
a) visà laikà ...................., tëvo vardà ................., kità kelià ............,

platø laukà ................, stiprø vëjà ................, þemà stogà (jumts) .......
........., lango stiklà ......................., maþà stalà (galds) .................., Die-
vo pirðtà (pirksts) ...................., velnio (velns) vaikà (bçrns) ..................
b) á (uz) langà ................, á tà kelià ...................., á tà stiklo kalnà

...................................., á baltà stalà .............................
su tokiu (tâds) vyru ........................., antrà dienà su draugu ........

............................, su dideliu dþiaugsmu (prieks) .............................
6. Iðverskite þodþiø junginius vns. vietininku
a) visà laikà kelyje ................................, tamsiame (tumðs) miðke

.................., giliame (dziïð) eþere ............................, aukðtame (augsts)
kalne ...................., stalo (galds) gale ....................., lango stikle
....................., medþio kelme ..........................., aukso (zelts) þiede
(gredzens) ..............................., gulëjo traukinyje (vilciens) .............
..................., linguoja vëjyje .......................
b) Dievo vardu ......................, kokiu (kâds) laiku ...................., þiûri

(skatâs) á þmogø ............................
a) balti bçrzi ....................., stipri vîri ..................., plaði lauki

......................, skaisti vârdi ........................, augsti koki ...................,
gaiði logi ........ ..........., gari ceïi ....................., labi studenti ...........
......................, cieti rieksti .....................................
27
b) geri darbai ....................., kiti laikai ...................., maþi vaikeliai
........................., mëlyni (zils) eþerëliai ......................., seni medþiai
..................., visi langai ...................., aukðti (augsts) kalnai ..........
................, balti stogai (jumts) ......................, nauji (jauns) kompiuteriai
(dators) ....................................
a) gerus (labs) draugus ......................., didelius mokinius (skolçns)

........................., maþus vaikus ....................., kai kuriuos (daþs) dar-
bus ...................., visus ponus (kungs) ...................., margus (raibs) ir
baltus drabuþius (apìçrbs) ....................................., ankstyvus (agrs)
paukðèius (putns) .......................
b) vakare su senais draugais .........................................., lauke su

arkliais (zirgs) ............................, prie upës su vaikais .......................
............................, ant stalo su valgiais (çdiens) ................................
......, uþ eþerëlio su kaimynais ...................................................., su
sparnais virð medþiø ..............................................., su gerais linkëji-
mais (novçlçjums) ............................................................
9. Vietos ir laiko aplinkybes iðverskite dgs. vietininku
a) laukuos daug (daudz) sniego ..................................., medþiuose

nëra (nav) paukðèiø .................................., jo (viòð) þodþiuose daug ði-
lumos (siltums) ..........................................
b) vakarais jis (viòð) þiûri (skatâs) televizoriø ....................................

...................; jaunystës metais (jaunîbas gadi) ji maþai (maz) þinojo apie
(par) tëvø (vecâki) darbà ....................................................................
..................
10. Iðverskite
Gals labs, viss labs.

Pazît kâ savus piecus pirkstus.
Nav likuma bez izòçmuma.
Ne viss ir zelts, kas spîd.
Meþâ dzimis, uz meþu skatâs.
Katram darbam savs laiks.
Nesauc vilku no meþa.
28
II linksniuotë
11. Ðiuos þodþius iðtarkite lietuviðkai ir latviðkai

kurmis, briedis, latvis, alksnis, þemaitis
5 lentelë. Kamiengalio priebalsiø kaita

I II III IV
b-bj gulbis-gulbja l-ï brâlis-brâïa s-ð osis-oða sn-ðò slieksnis-sliekðòa

p-pj skapis-skapja n - ò dzenis-dzeòa t-ð vâcietis-vâcieða zn-þò lauznis-lauþòa
m-mj kurmis-kurmja z-þ milzis-milþa sl-ðï pûslis-pûðïa
v-vj cirvis-cirvja d-þ briedis-brieþa zl-þï zizlis-ziþïa
c-è lâcis-lâèa ll-ïï bullis-buïïa
dz-dþ dadzis-dadþa ln-ïò vilnis-viïòa
12. Paraðykite ðiø þodþiø vns. ir dgs. kilmininkà. Kur reikia, atsi-
þvelkite á kamiengalio priebalsiø kaità
a) divdabis (dalyvis gram.) ................................., dambis (uþtvanka)

...................., skapis (spinta) ..................., dumpis (maiðtas) ..........
..........., kurmis ...................., cirvis..................., kurvis (pintinë)
....................., ìenerâlis ................................, varonis (didvyris)
................................, pulkstenis (laikrodis) ..............................., tor-
nis (bokðtas) ......................., cirtnis (kirtiklis) ......................, lietuvietis
................................., leitis (lietuvis) .........................., þemaitis
.........................., kviesis (kvietys) ............................., nazis (peilis)
...................... vçzis .................., lietvedis (ûkvedys) ................................,
blçdis (sukèius) ..................., duncis (didelis peilis) ......................., runcis
(katinas) ......................., sencis (senolis) ........................., vecis (senis)
....................., puisis (vaikinas) .........................., lûsis .....................,
mçnesis (mënuo) ................................, dadzis ......................., pusaudzis
(paauglys) ..............................
b) slieksnis (slenkstis) ........................., apvârsnis (akiratis) ..............

..............., pûslis (pûslë) ........................, ðíçrslis (kliûtis) ............
.............., vilnis ........................, lauznis (lauþtuvas) .......................,
valnis ( pylimas) ......................., bullis (bulius) ......................
c) ûdens ( vanduo) ....................., rudens ............................, ak-

mens............................, mçness (mënulis).............................., zibens
(þaibas) .........................
29
d) viesis (sveèias) ........................., gaiðmatis (ðviesiaplaukis) ........
........................., Atis ................, Valdis ................, Uldis ................,
Guntis ....................
13. Iðverskite á lietuviø kalbà. Stenkitës tarti taisyklingai
a) gulbi gulbji, puiði puisi, leiti leiði, brâli brâïi, dzeòi dzeni,
latvieði latvieti.
b) ûdeni ûdenî ûdeòi, akmeòi akmeni akmenî, vilnî viïòi

vilni, skapi skapji skapî.
14. Iðverskite, vartodami kilmininkà
po (pçc) rudens ......................, po mënesio ........................, po

(zem) akmeniu ......................, po vandeniu ......................., po slenk-
sèiu ........................, ant (uz) akmens ......................, ant vandens ......
................., ant uþtvankos ....................., uþ (aiz) uþtvankos .......
.................., pas (pie) brolá lietuvá ................................., nuo
rudens ......................., ið (no) vandens .........................
15. Iðverskite, vartodami prielinksná lîdz ir naudininkà
iki rudens ......................, iki vandens ...................., iki maiðto ......

..........., iki mënulio ................., iki kitos bangos ........................
16. Iðverskite, vartodami prielinksná uz (á) arba ar (su) ir galininkà/

ánagininkà
á dagá .............., su broliu ............., su vaikinu ..............., á mënulá

......................, su akmeniu ...................., su ðunimi ............., su ko-
kiu (kâds) sukèiumi ......................, á toká (tâds) vandená .........................
17. Iðverskite
velnio (velns) pëda akmenyje ...................................., pati Ryga van-

deny .............................................
30
18. Iðverskite, vartodami dgs. naudininkà
á dagius ..................., su broliais ........................, ið (no) vandenø

.................., su vaikinais ................, á mënulius ..............., su akme-
nimis ........................, su ðunimis ............, iki rudenø ................., iki
vandenø ................, su kokiais sukèiais ........................, á tokius van-
denis ........................., iki maiðtø ...................., po (zem) akmenimis
........................, po vandenimis .........................., po slenksèiais
........................., iki mënuliø ........................., iki kitø bangø .......
........................., po (pçc) rudenø ..........................., po mënesiø
........................, ant (uz) akmenø ....................., ant vandenø ........
................., ant uþtvankø ...................., uþ (aiz) uþtvankø ....................,
pas (pie) brolius lietuvius ............................, nuo rudenø ....................
19. Iðverskite, vartodami dgs. galininkà
visus brolius ...................., kitus lietuvius ........................, naujus

(jauns) mënesius .........................., baltus þaibus ............................, ru-
dus (brûns) lokius ........................, paþástamus þemaièius ..............
......................, svetimus (sveðs) vandenis ..........................., piktus
(nikns) ðunis ....................., senus (vecs) senius ......................., aðtri-
us (ass) kirvius ...........................
20. Latviðkuosius savybinius ávardþius mans, -a, tavs, -a, savs, -a

derinkite su daiktavardþiu linksniu, skaièiumi ir gimine
a) iðverskite
1. Mano motinai jau penkiasdeðimt metø. Manai mâtei jau ...

2. Kas nutiko tavo seseriai? Kas noticis ...
3. Á Jelgavà vaþiavau ( braukt) su savo broliu.
4. Savo draugams jis visada (vienmçr) yra geras.
5. Raðytojas (Rakstnieks) jiems padovanojo (uzdâvinât) savo knygà.
6. Á mano klausimà (jautâjums) jis neatsakë (neatbildçt).
7. Kur dingo (pazust) tavo dràsa (drosme)?
8. Ar tavo tëvai (vecâki) yra lietuviai?
9. Savo krepðyje (soma) negaliu (nevarçt) rast piniginës (maks).
10. Savo bute jis ásirengë (iekârtot) þidiná (pavards).
11. Ar (Vai) supratai mano mintá (doma)?
31
12. Ne mano arklys, ne mano ratai.
13. Ar neþinai, kur yra mano mobilusis (mobilais) telefonas?
14. Mano kompiuteryje (dators) yra daug programø (programma).
15. Dailininkas (mâkslinieks) demonstravo (demonstrçt) savo darbus.
b) atskliauskite
1. (Savs nazis) .................... taupa, otra nazi deldç. 2. Neviens nekoþ

(sava roka) ..................... 3. Katra sieva (sava putra) ................... liela.
4. Katra lapsa slavç (sava aste) ..................... 5. Katram (savs kumoss)
..................... gards. 6. Sesks (savas mâjas) ...................... vistas neíer.
7. (Sava mâja) .................... dûmi ir mîïâki nekâ sveðas malas saules stari.
8. Katrs labumu velk uz (sava puse) ...................... 9. Sveðas mâtes vârds
vairâk sâp nekâ ( sava mâte) ...................... kûliens.
10. (Savs tçvs) .................... pçriens labâks nekâ sveði vârdi. 11. Vilks
spalvu met, bet ne (savs tikums) ......................... 12. (Sava dzimtene)
............................ mûþam mîlçsim.
III linksniuotë
alus, lietus, medus, vidus (vidurys)
22. Su ðiais prielinksniais pavartokite reikiamà vns. linksná
pçc (lietus) ............, pie (Mikus) ..........., ar (viltus) .........., aiz (tir-
gus) ............, uz (tirgus) .........., no (apvidus) .........., lîdz (vidus) ............,
no (Saldus) ............, uz (Saldus) ..........., lîdz (Saldus) ............, ar (alus)
............, ar (ledus) ............
stovëjo lietuje .............................., gerti alø ....................., midø

(medalus) .................., buvo viduryje ....................., pirks turguje
........................, gyvena Salduje ........................, ðaltas kaip ledas, sal-
dus kaip medus .....................................................
32
IV linksniuotë
liepa, diena, galva, vasara, jûra, alga, siena, sala, migla, lûpa, daina
25. Su ðiais prielinksniais pavartokite vns. kilmininko ir dgs. nau-

dininko linksná
pie (mâja) ......., pie (sieva) ........, aiz (pïava) ........, aiz (jûra) ........,
no (Laima) ........, no (galva) .......... atmintinai, zem (gulta) ........, zem
(grâmata) ........, virs (mala) ........, virs (mugura)........, uz (roka) ........, uz
(kâja) ........, bez (alga) ........, bez (siena) .........
a) iki vasaros lîdz vasarai, iki tos dienos ......................., be pinigø

(nauda) ..............., po dienos .................., po galva zem galvas , prie
kraðto (mala) ............., á miestà (pilsçta) .............., nuo sesers (mâsa)
................., iki pabaigos (beigas) ................., ið meilës (mîlestîba) .....
................., ið skausmo (sâpes) ..................., ið to siaubo (ðausmas)
..........................
b) visà dienà .................., sesers rankà .................., kità vasarà

................, didelæ (liela) liepà ................, ðaltà (auksta) þiemà .........
............, tikrà (îsts) menà (mâksla) ................., þemà namà (mâja) .....
..........., namo sienà ...................., maþà seserá (mâsa) ..................., di-
enos ðviesà (gaisma) ........................, raganos galvà .....................
c) visà laikà namuose ............................., gilioje (dziïa) jûroje

................, stiprioje rankoje ....................., didelëse (liels) kanèiose (mo-
kas) ......................, lempos (lampa) ðviesoje ......................., miðko (meþs)
uogose ..................., medþio (koks) lapuose (lapa) ................., didelëje
audroje (vçtra) ....................., gulëjo lovose (gulta) ......................, raðo
(rakstît) knygose (grâmata) ...........................
d) melnas ogas ...................., brûnas lapsas .................., zaïas pïavas

......................., skaistas meitas ........................, augstas liepas ...........
..........., aukstas rokas ...................., labas ziòas ...................., senas
dziesmas .....................
33
e) geras (labs) þmonas (sieva) ....................., juodas (melns) varnas
(vârna) ....................., greitas (âtrs) stirnas ....................., maþas mer-
gaites ......................, kai kurias (daþs) dienas ..............., visas sienas
.................., tas margas (raibs) ir baltas sukneles (kleita) ..............
....................., ankstyvas (agrs) kregþdes (bezdelîga) .............................
visà dienà su knygomis ......................................., lauke (ârâ) su Aus-

ma ir Laima .................................., prie upës su skalbiniais (veïa)
............................., pas (pie + ìen.) Ingà su Janiu ir Ernestu ..............
.............................., uþ kalnelio su liepomis ....................................,
kaip be galvos ........................, iki pabaigos (beigas) ...................., apie
(par) visas paþástamas (paziòa) ..................................
28. Vietos ir laiko aplinkybes iðverskite dgs. vietininku
a) pievose ganos stirnos ................................, namuose nëra (nav)

kiauliø (cûka) ......................................, jos (viòa) lûpose daug ironijos
..............................................
b) tokiomis (tâds) dienomis geriau (labâk) bûti namie ..........................

......................................, vasaromis að (es) vaþiuoju (braukt) prie jûros
...........................................................................
Sangràþiniai daiktavardþiai
IV linksniuotës yra ir veiksmø pavadinimai su priesaga -ðana: braukðana

vaþiavimas, mîlçðana mylëjimas. Taèiau sangràþiniai daiktavardþiai su priesa-
ga -ðanâs (runâðanâs kalbëjimasis, sazinâðanâs susiþinojimas) turi tik viena-
skaità, kurioje tevartojami keturi linksniai, plg.:
N. runâðanâs
Ì. runâðanâs
D.
A. runâðanos
I. ar runâðanos
L.
34
V linksniuotë
29. Iðverskite á lietuviø kalbà
bite .........., zeme .........., egle ......, kurpe .........., piere ...........,
niere ............, pasaule .............., zinâtne ..........., atsauksme ..........
..........., dvçsele ........., pudele ............, atvilktne ..........., piedurkne
..................
30. Apskliaustuosius daiktavardþius pavartokite
a) vienaskaitos vietininku
1. Vîtauta Diþâ universitâte atrodas (Kauòa) ........... 2. Mani draugi dzîvo

(Rîga) .......... un (Rçzekne) ................ 3. Nedçïas (nogale) ...............
viòð bûs pie saviem vecâkiem. 4. (Glâze) ........... bija puíes. 5. Mana mâsa
strâdâ (teâtris) ........... 6. Ko tu darîji vakar (vakars) ..............? 7. Ðodi-
en (pçcpusdiena) ......................... es tikðos ar savu draugu. 8. Mûsu
(fakultâte) .................... mâcâs arî studenti no Latvijas. 9. Viòð uzmanîgi
skatîjâs (zvaigzne) .................... 10. Nestâvi (lietus) ...........! 11. Meþa
(vidus) ........ auga liela egle. 12. Lçni lçni Dieviòð brauca no kalniòa (le-
jiòa) ................ 13. Kas bija rakstîts tajâ (vçstule) ...............? 14. Viòð
paðlaik atrodas aktu (zâle) ......... 15. (Vakars) ............. viòð izpeldçjâs
(upe) .......
b) vienaskaitos kilmininku
1. Saòemt vçstuli no (meitene) ................. 2. Aploksnç taèu nebija

(vçstule) ............... 3. Pçc (konference) .................. bija ballîte.
4. Viòð staigâ bez (cepure) .....................
c) vienaskaitos galininku arba ánagininku
1. Dod bçrnam (konfekte) .....................! 2. Uz (konference) ......

............. atbrauks viesi arî no Ðveices un Holandes. 3. Visi saka, ka ar to
(sieviete) ................. nav vçrts strîdçties. 4. Tie, kas (maize) .......... çd.
d) daugiskaitos kilmininku
Daugiskaitos kilmininke kamiengalio priebalsis, vengiant dalinës homoni-

mijos, nesikeièia ðiø þodþiø: gâze dujos, kase kasa, mute burna, pase pasas.
35
Taip pat dël lengvesnio tarimo priebalsis nesikeièia tø þodþiø, kurie baigiasi -
ste: aste uodega, kaste dëþë, karaliste karalystë ir kt. Þodþiø su baigmeniu -
âde galimos abi formos, pvz., dekâde dekâdu ir dekâþu, taèiau antroji daþnesnë.
1. Ieiet (konfekte) .................. veikalâ. 2. Meþâ atradâm (zemene)

............... pïavu. 3. (Latviete sieviete) ............................ tautastçrpi
atspoguïo mûsu senatni. 4. Lîst (zvaigzne) ............... lietus. 5. Sagâdât
daudz (sâpes) ..........., 6. Ziemassvçtku (eglîte) ............. rotâjumi.
7. (Vâlodze) .................. ligzdas.
VI linksniuotë
31. Iðverskite á latviø kalbà, o kur reikia á lietuviø
naktis ......, pilis ......, sirds ........, balss .........., uguns ........., akis
......, auss ......, dzelzs .........., smilts ..........., þàsis ......, krosnis ............
32. Iðverskite
a) kilmininku
po (pçc) nakties ............., ið (no) pilies ............., ið Daugpilio ir Je-
kabpilio ......................................., po (zem) krosnimi ................, uþ
(aiz) ausies ................., ið (no) ðirdies ................., be (bez) ugnies ....
.............., ðalies (valsts) prezidentas ...............................
b) galininku
degti ugná ...................., dainuoti visà naktá ........................., akis
uþ (pret) aká ........................, pakelti balsà (balss) ..........................
c) vietininku
aðara Dievo aky .........................., gyventi kaip Dievo ausy .....
............................., degti krosnyje ..................., ugnyje ............., vienu
balsu (balss) ....................., gyventi savoje valstybëje (valsts) ..........
............................
d) daugiskaitos vardininku
aukðtas (augsts) dangus (debess) ..............................., raudonas krau-
jas (asins) ...................................., graþûs (skaists) balsai ..........
..................
36
e) daugiskaitos kilmininku
Daugiskaitos kilmininke kamiengalio priebalsis nesikeièia ðiø þodþiø: acs

akis, auss ausis, balss balsas, dzelzs geleþis, debess dangus, valsts valsty-
bë, vçsts þinia, brokastis pusryèiai, Cçsis toks miestas.
akiø ðviesoje (gaisma) .................., dangaus (debess) Tëvas .......

............., naktø tyloje (klusums) ......................., þvaigþdþiø pasaulyje (pa-
saule) ...............................
f) daugiskaitos naudininku
ásimylëjau (iemîlçjos) iki ausø ..........................., iki ausø skolose

(parâds) ............................, nukristi kaip (kâ) ið dangaus (debess)
.......................................
g) daugiskaitos galininku
uþmesti aká ...................., atiduoti (nodot) balsus ......................,

mazgoti ausis ......................., nuleisti akis ......................
h) daugiskaitos vietininku
daug þvaigþdþiø danguje ............................., áeiti ( ieiet) á kraujà

........................, gyventi svetimose (sveðs) valstybëse .....................
..............., ðokti (lçkt) á akis ..............., pûsti miglà á akis ......................

debesis dangus smilts smëlis krûtis krûtinë
debesys mâkoòi smiltis smilts graudiòð krûtys sievietes krûtis
Ásidëmëkite!
Þodþiai balss, asins ir debess yra moteriðkosios giminës, plg.: tev ir skaista
balss tu turi graþø balsà.
Þodþiai asins ir debess paprastai vartojami daugiskaitos forma, pvz.: karstas
asinis karðtas kraujas, zilas debesis mëlynas dangus.
37
Nelinksniuojamieji daiktavardþiai
Latviø kalboje dalis tarptautiniø þodþiø nelinksniuojami. Kai kurie jø sutampa

su lietuviø kalboje nelinksniuojamais internacionalizmais, pvz., ateljç, dosjç, foajç
fojë, metro, sambo, bordo, saldo, solo, tango, kazino, ragû ragu, tabu, asmen-
vardþiai ir vietovardþiai Bruno, Zola, Igo Hugo, Baku ir kt.
Taèiau daugelis internacionalizmø yra morfologizuoti vienoje ið ðiø kalbø
arba abejose kalbose.
la. tornado lie. ......... alibi ......

....... embargas eiro ......
ðovs ..... kupeja ......
kakao ........ kliðeja ......
kino ...... ...... Torontas
fileja ..... Sorento .......
..... þelë ...... Kapris
kanoe ....... ekijs .......
popurijs....... bagijs .......
Sustabarëjæ kilmininkai
Latviø kalboje vartojami sustabarëjæ kilmininkiniai daiktavardiniai paþy-

miniai, nors paèiø tokiø dûriniø ar prieðdëliø vediniø nëra. Latviø kalbotyroje
jie vadinami terminu ìenitîveòi. Struktûros poþiûriu daugelis jø yra dûriniai ar
prieðdëliø vediniai, taèiau pasitaiko ir vienas kitas pirminis, plg. kopu bend-
ras, visø, milzu didþiulis, vâcu vokieèiø, vokiðkas.
34. Iðverskite
daudzbçrnu ìimene ..................... ....................... penkiø litø moneta

èetristabu dzîvoklis....................... ........................ dvikalbis þodynas
aizjûras viesi .............................. ...................... mûsø laikø muzika
pçckara gadi ............................... ........................... ðimto latø alga
starpvalstu sakari ...................................................... dviirklë valtis
bezmaksas uzturs ............................................. vienaaukðtis namas
vienrindas uzraksts ............................................ betikslis gyvenimas
ðîsziemas laiks ...................................................... trikojis staliukas
trîsfâþu strâva .................................................... prieððventinë diena
cittautu dzeja ....................................................... pleiðto formos sala
38
Þodþiai vertimui Þodþiai vertimui
dzîvoklis - butas moneta - monçta
viesis - sveèias muzika - mûzika
sakari - ryðiai irklas - airis
maksa - mokestis valtis - laiva
uzturs - iðlaikymas aukðtas - stâvs
rinda - eilë, eilutë tikslas - mçríis
laiks - oras staliukas - galdiòð
strâva - srovë prieð - pirms
dzeja - poezija ðventë - svçtki
pleiðtas - íîlis
forma - veids
Kartojimo pratimai
35. Apskliaustuosius daiktavardþius pavartokite vienaskaitos ar

daugiskaitos kilmininku. Iðverskite sakinius
a) 1. Es tevi gaidîðu pçc (pusstunda) .................. 2. Aiz (mâkonis)

................... parâdîjâs saule. 3. Taksometrs apstâjâs tieði pie (stûris) ........
4. No (viens sçrkociòð) ....................... aizdegas milzu meþs. 5. Cirvis necçrt
bez (vîrs) ........ 6. Aiz (ezers) .......... melni meþi. 7. Uz (galds) ..........
glâzç stâv krizantçmas. 8. Pirms (gads) .......... te vçl bija purvs.
9. Tçvs atnesa (medus) ........... podu, mâte (oga) ...... vâcelîti. 10. Kas
no liepas (kuplumiòð) .................., kad ziediòi neziedçja? 11. Slîcçjs pat
pie (salmiòð) .............. íeras. 12. Nesauc vilku no (meþs) ..........!
13. Nav (likums) ............. bez (izòçmums) .............. 14. Kas uz (sirds)
........, tas uz (mçle) ........ 15. No (adata) .............. pie (zirgs) ...........
16. Jo dziïâk meþâ, jo vairâk (malka) ........... 17. Âbols no (âbele) .............
tâlu nekrît. 18. Pliks kâ (baznîca) .............. þurka. 19. (Dziesma) .............
dçï, labie ïaudis, (ienaidiòð) ................ neturiet! 20. Pçc (lietus) ..........
iestâjâs skaists laiks. 21. Pateicos no (visa sirds) ................... 22. Vecums
nesargâ no (trakums) .................. 23. Kad (cirvis) ........... kâtam lapas
plauks.
b) (Viïòa) ........... universitâte; (alus) ....... kauss; (svçtki) .......... dâ-

vanas; (Karalauèi) .................... katedrâle; (meþs) ....... koki; (dziesma)
.......... svçtki; (medus) ......... muca; (vîrs) ........ radi; (zeme) .........
bagâtîbas; (Rîga) ......... centrs; (filoloìija) .................. fakultâte; (latvieði,
valoda) ....................... katedra; (tenkas) .......... vâcele; (zvaigzne)
.............. spoþums; (darbs) ......... laiks; (nauda) ............ vienîba, (maize)
.......... klaips; (mute) ......... harmonikas; (roka) ........ zâìis; (bailes) .........
pilns; (smiltis) ............ pulkstenis; (sirds) ........ slimîba; (nakts) .........
maiòa; (ûdens, meþs) ................. putns; (zaíis) ......... pçdas; (kartupe-
39
lis) ....................... biezenis, (miezis) ........... alus, (alus) ....... pagrabs,
(zirnis) ........ zupa, (vakars) ............... blâzma; (Vidzeme) ................ jûr-
mala, (cûka) .......... laime, (mode) ........... kliedziens, (laiks) ........ ziòas.
36. Apskliaustuosius daiktavardþius pavartokite galininku ar ána-

gininku. Iðverskite sakinius
1. Dari, ko darîdams, apdomâ (gals) ........... 2. Laizâs kâ runcis, kas

(krçjums) .............. çdis. 3. Ar (apsolîta malka) .......................... (pirts)
........ nevar izkurinât. 4. Ola (vista) ........ m âca. 5. Nemâci (vecs kuilis)
.......... (maiss) ............ plçst! 6. Mâjas (zaglis) ........... nenosargâsi.
6. (Sava nelaime) .................. citam neatdosi. 7. Ar (vara) ........ rados
netiksi. 8. Roka (roka) ......... mazgâ, abas baltas. 9. Ar (laiviòa) ..............
ielaidos irbju ðaut jûriòâ. 10. Saule cirta (Mçnestiòð) .................. ar aso
(zobentiòð) ................... 11. (Visa nakts) ................... sveces dega sudra-
biòa lukturos. 12. Ar (galva) ............ (mûris) .......... nesadauzîsi. 13. Visi
ceïi ved uz ( Roma) ......... 14. Kal (dzelzs) ..........., kamçr karsta!
15. Òem (zobens) ............... rociòâ, sargâ (sava) .......... tçvu (zeme)
..........! 16. Lçna cûka (dziïa sakne) .................... rok. 17. Nerunâ (nie-
ki) ...........! 18. Viòð (viss) .......... òem pie sirds.
37. a) Iðverskite b) Transliteruokite latviø pavardes
vilks ..........., Vilks ...........,

zaíis ............, Zaíis ..........,
lâcis ..........., Lâcis .........,
cauna .........., Cauna ........,
ozols ............, Ozols ............,
vîtols .........., Vîtols ............,
auns ..........., Auns ........,
purvs ........, Purvs ..........,
paeglis ............, Paeglis ............,
gailis ........... Gailis .........
40
Daiktavardþiø daryba
Deminutyvai
6 lentelë. Deminutyvinës priesagos
Priesaga Vediniai Leksinë reikðmë

-elis, -ele drauìelis, puiðelis, mâjele sëbras, berniûkðtis, trobelðë
-iòð, -tiòð vîriòð, ûdentiòð vyrukas, vandenëlis
-utiòš alutiòð alutis
-iòa, -tiòa dieniòa, zivtiòa dienelë, þuvytë
-îtis, -îte puisîtis, pelîte, eglîte vaikinukas, pelytë, eglutë
-sniòa sirsniòa, naksniòa ðirdelë, naktelë
-uks brâïuks, suòuks broliukas, šunytis
38. Ásigilinæ á 6 lentelæ, pastebësite, kad priesagos -iòð, -iòa,

-tiòð, -tiòa, -utiòð, -îtis, -îte ir -sniòa vartojamos tik su tam tikrø links-
niuoèiø daiktavardþiais. Nustatykite priesagos ir pamatinio þodþio
linksniuotës ryðá bei uþpildykite ðià lentelæ
Priesaga Linksniuotës Pavyzdiai
I II III IV V VI
-iòð
-iòa
-tiòð
-utiòð
-tiòa
-îtis
-îte
-sniòa
Bet: deguns nosis deguntiòð, zobens kalavijas zobentiòð
Þodþiø tçvs, mâte deminutyvinës formos tçviòð, mâtîte turi specializuotàjà

reikðmæ patinas, patelë. Tëvams maloniai pavadinti latviø kalboje vartojami
þodþiai tçtis, mamma, mâmiòa, mâmuïa, mâmuliòa.
Tautosakoje priesagos -tiòð variantas yra -tiòis: rudentiòð rudentiòis,
Mçnestiòð Mçnestiòis.
Deminutyvinës reikðmës neturi: a) terminai, pvz., âboliòð dobilas , ratiòð
verpimo ratelis, zîlîte zylë, kumelîte ramunëlë, potîte gurnelis; b) kai kurie
vediniai, pvz., kaimiòð kaimynas, termiòð (laiko) terminas, ciemiòð sveèias; c)
letizuoti germanizmai íçniòð karalius, misiòð þalvaris, lâdiòð uþtaisas.
41
39. Padarykite ðiø daiktavardþiø maþybines formas (skaitmuo nuro-
do linksniuotæ); c variante atsiþvelkite á kamiengalio k/c ir g/dz kaità
þodþiø daryboje
a ) galds ............., telefons ................, ðíîvis ............, dators

..............., gulta .............., nauda ..............., acs 6 .............., drau-
dzene ..................., mâsa .............., leitis ..............., auss 6 .............,
lietus ............, rokturis ................, kâja ..............., bçrzs ............,
ozols ................, priede ..............., kalns ............., upe ............,
ezers ..............., vçjð ..........., ceïð ............
b )pulksteòu 2 ................., sienâm ............., grâmatâ ................,

puíi 5 ............, vârda ............., zemei ................., vasaru .............
c) draugi ................., zâbaki 1 ................, maks ............., logu

.................., lokam ................, nagi ................., kokiem ...............,
cilvçka ..............., ragus ..............., ogai .....................
40. Kokie yra ðiø deminutyvø pamatiniai þodþiai?
sieviòa ....... rociòa ......... avotiòð .........

saulîte ........ putniòð ........ vardîte .........
stikliòð ....... vilcieniòð ......... zobiòð ..........
kaíîtis ........ koklîte ......... podziòa ........
lapiòa ........ cîrulîtis ........ akmentiòð ........
zvirbulîtis .......... pirkstiòð ........ zupiòa ..........
istabiòa ........ naudiòa ....... stabiòð .........
41. Iðbraukite nereguliarius ar nevartojamus deminutyvus
galva galvîte, galvutîte, galviòa, galsniòa

skapis (spinta) skapîtis, skapiòð, skapentiòð
kungs (ponas) kundzîtis, kundziòð, kundziòis
kuìis (laivas) kuìîtis, kuìiòis, kuìiòð
pils (pilis) piliòa, pilsniòa, pilîte, piltiòa
pîle (antis) pîliòa, pîlîte, pîlutîte, pîlòa
meita (duktë; mergaitë) meitiòa, meitîte, meitulîte, meisniòa
meitene (mergina) meiteniòð, meitenîte, meitesòa
zvaigzne (þvaigþdë) zvaigzniòð, zvaigþòa, zvaigzniòa, zvaigznîte
rudens (ruduo) rudeniòð, rudenîtis, rudentiòð
vista (viðta) vistîte, vistiòa, vistele, vistiòð
42
42. Iðverskite Áraðykite trûkstamas pavardes
la. lie.
a) krûmiòð ........ Krûmiòð Krûminis
kalniòð ........ Kalniòð ........
bçrziòð, ........ Bçrziòð ........
ozoliòð ........ ....... Uozuolinis
liepiòa ........ ....... Liepinia
skujiòa ........ Skujiòa ........
vîtoliòð ......... Vîtoliòð .........
riekstiòð .......... ....... Riekstinis
b) ezîtis ......... Ezîtis Ezytis

câlîtis ......... Câlîtis .........
zâlîte ....... ....... Zalytë
eglîte ........ Eglîtis ........
priedîte ......... Priedîte .........
rudzîtis ........ Rudzîte .........
43. Iðtaisykite netaisyklingai transliteruotus latviø asmenvardþius
1. Latviø delegacijoje buvo spaudos atstovas Peterisas Avotinðas

...................., verslininkë Liene Kalnina .............. ir vadybininkë Velta
Eglite ............... 2. Mano draugas yra Raimondo Paulso ...............
muzikos gerbëjas, o jo þmona dievina Imanto Ziedonio ................ poe-
zijà.
Kiti priesagø vediniai
44. Sudarykite asmenø ir árankiø pavadinimus su priesaga -tâjs,

-tâja ið ðiø veiksmaþodþiø
lasît (skaityti) ......... vadît (vadovauti).........

dziedât (dainuoti)............ vçlçt (rinkti) .............
dejot (ðokti) ............ gleznot (tapyti)..............
staigât (vaikðèioti)............. skatîties (þiûrëti).............
uzvarçt (nugalëti)............... zaudçt (pralaimëti)............
iznîcinât (naikinti).............. domât (màstyti).............
audzinât (auklëti).............. klausîties (klausytis) .........
skaitît (skaièiuoti)............. spçlçt (þaisti; groti) ..........
vinnçt (laimëti) ............... turçt (laikyti) ...........
43
7 lentelë. Kitos daiktavardþiø priesagos
Darybinë Priesaga Vediniai Leksinë reikðmë

reikðmë
Asmenø -âjs arâjs, cçlâjs artojas, kilnotojas
pavadinimai -çjs, -çja skrçjçjs, apkopçja bëgikas, valytoja
-enis, -ene bârenis, draudzene naðlaitis, draugë
-çns skolçns, puisçns mokinys, vaikëzas
-iene kaimiòiene, karaliene kaimynë, karalienë
-ietis, -iete lietuvietis, talliniete lietuvis, talinietë
-(i)nieks, skolnieks, zinâtnieks moksleivis, mokslininkas
-(i)niece mâksliniece, saimniece menininkë, ðeimininkë
-onis, -one meþonis, varone laukinis, didvyrë
-oòa dauzoòa padauþa
-tâjs, -tâja docçtâjs, rakstîtâja dëstytojas, raðytoja
-ulis, -ule resnulis, brçkule storulis, rëksnë
Gyvûnø -enis, -ene circenis, glodene; svirplys, gluodenas;
pavadinimai zaíene, kaíene kiðkë (patelë), katë
-çns zaíçns, kaíçns kiðkiukas, kaèiukas
-ulis râpulis roplys
Augalø -ene pienene, zemene pienë, þemuogë
pavadinimai -ulâjs ogulâjs uogakrûmis
Árankiø ir -enis, -ene veltenis, ðautene veltinis, ðautuvas
kt. daiktø -çjs dzinçjs, loþmetçjs variklis, kulkosvaidis
pavadinimai -eklis/-çklis grâbeklis, biedçklis grëblys, baidyklë
-klis, -kls sûklis, durklis, arkls kempinë, durklas, arklas
-nis sûknis, lauznis siurblys, lauþtuvas
-nîca pavârnîca samtis
-tâjs dzesçtâjs, modinâtâjs auðintuvas, þadintuvas
-tnis, -tne gultnis, izlietne guolis, kriauklë (santech.)
-tuve nestuves neðtuvai
-ulis, -ule zîmulis, klausule pieðtukas, ragelis (telef.)
Vietø -aine priedaine, ozolaine puðynas, àþuolynas
pavadinimai -(ul)âjs purvâjs, zâlâjs raistas, þolynas
-ene dzimtene, Gulbene tëvynë, toks miestavardis
-nîca kafejnîca, çdnîca kavinë, valgykla
-tava lasîtava, noliktava skaitykla, sandëlis
-tuve ðautuve, glabâtuve ðaudykla, saugykla
-ums arums, ierakums arimas (dirva), apkasas
Veiksmø ir -iens lçciens, sitiens ðuolis, smûgis
jø rezultatø -oòa dunoòa griausmas
pavadinimai -sma ausma, dvesma auðra, dvelksmas
-sme sadursme susidûrimas
-ðana, meðana, runâðana metimas, kalbëjimas
-ðanâs mâcîðanâs mokymasis
-ums sâkums, izvilkums pradþia, iðtrauka
Ypatybiø -îba gudrîba, muïíîba iðmintis, kvailystë
pavadinimai -ums skaistums, vecums groþis, senatvë
Kiti -atne senatne, vienatne, jaunatne senovë, vienuma; jaunimas
abstraktai -îba bûtîba, dzîvîba, laulîba esmë, gyvybë, santuoka
-ne tagadne, nostâdne dabartis, formuluotë
-oklis stâvoklis, viedoklis padëtis, poþiûris
44
mâcîtâjs pastorius dejotâja ðokëja
mokytojas skolotâjs dejuotoja vaimanâtâja
soïotâjs ëjikas skaitîtâjs skaitiklis

ðuoliuotojas lçkðotâjs skaitytojas lasîtâjs
vairotâjs daugintojas dçstîtâjs sodintojas

vairuotojas autovadîtâjs, ðoferis dëstytojas docçtâjs
45. Sudarykite asmenø ir árankiø pavadinimus su priesaga -çjs,

-çja ið ðiø veiksmaþodþiø bûtojo laiko (forma nurodyta skliausteliuose)
lçkt (lçca) lçcçjs saukt (sauca) ..........

uzòemt (uzòçma) ........... pârdot (pârdeva) ............
piekrist (piekrita) ............. atnâkt (atnâca) ............
iet (gâja) ............. braukt (brauca) ............
kalt (kala) ........... dzît (dzina) ............
sûkt (sûca) ............ uztvert (uztvçra) ............
46. Iðverskite
1. Að paþástu rutulio (lode) stûmikà (grûst) ir disko metikà. 2. Vakar

kalbëjau su tavo klasës auklëtoja (audzinât). 3. Kà rodo skaitiklis (skaitît)?
4. Nugalëtojus (uzvarçt) sutiko su orkestru (oríestris). 5. Mano motina
buvo gera ðokëja (dejot). 6. Nupirkau tau naujà (jauns) dulkiø (putekïi)
siurblá (sûkt).
Ar tiesa, kad...
...daiktavardþiai su priesaga -tâjs, -tâja daromi ið priesaginiø veiksmaþodþiø

bendraèiø (II ir III asmenuotës), o su priesaga -çjs, -çja ið nepriesaginiø
(I asmenuotës ir supletyviniø) veiksmaþodþiø bûtojo laiko formos?
47. Kà reiðkia ðie asmenø pavadinimai su priesaga -(i)nieks,

-(i)niece?
bagâtnieks (:bagâts turtingas) celtnieks (:celt statyti)

darbinieks (:darbs darbas) zemnieks (:zeme þemë)
dzejniece (:dzeja poezija) liepâjniece (:Liepâja)
45
gudrinieks (:gudrs protingas) laucinieks (:lauki kaimas)
mâksliniece (:mâksla menas) îpaðnieks (:îpaðums nuosavybë)
pçtnieks (:pçtît tyrinëti) krâpniece (:krâpt apgauti)
skolnieks (:skola mokykla) rîdzinieks (:Rîga)
slimnieks (:slims sergantis) sveðinieks (:sveðs svetimas)
strâdnieks (:strâdât dirbti) valdnieks (:valdît valdyti)
zinâtnieks (:zinâtne mokslas) saimniece (:saime ðeimyna)
bezdarbniece (:bezdarbs nedarbas) mednieks (:medît medþioti)
jautrîbnieks (:jautrîba linksmybë) laivinieks (:laiva valtis)
upmalnieks (:upmala paupys) bundzinieks (:bungas bûgnas)
tirdziniece (:tirgus turgus)
vidusskolnieks (:vidusskola vidurinë mokykla)

virsnieks karininkas mâkslinieks menininkas
virðininkas priekðnieks mokslininkas zinâtnieks
vietnieks pavaduotojas strçlnieks ðaulys

vietininkas 1. vietvaldis; 2. lokatîvs strëlininkas loka ðâvçjs
Ásidëmëkite!
Kai kuriø vediniø leksinë reikðmë skiriasi nuo darybinës, plg.:
âbecnieks (:âbece abëcëlë) pradinukas
abinieks (:abi abu) amfibija (gyvûnas)
atslçdznieks (:atslçga raktas) ðaltkalvis
bruòinieks (:bruòas ðarvai) riteris
dubultnieks (:dubults dvigubas) antrininkas
ienaidnieks (:ienaids neapykanta) prieðas
kâjnieks (:kâja koja) pëstininkas
lielinieks (:liels didelis) bolðevikas
priekðnieks (:priekða priekis) virðininkas
vçstnieks (:vçstît praneðti) ambasadorius
zemnieks (:zeme þemë) valstietis
48. Kà reiðkia ðie daiktø ir abstraktø pavadinimai?
bagâþnieks (:bagâþa), burinieks (:bura burë), vienskaitlinieks (:vien-

skaitlis vienaskaita), daudzskaitlinieks (:daudzskaitlis daugiskaita)
46
49. Apibûdinkite priesagos -(i)nieks, -(i)niece vediniø darybà
50. Sudarykite gyvûnø jaunikliø pavadinimus su priesaga -çns
zvirbulis ............. lapsa ........

kuce (kalë) ........ vâlodze ..........
lâcis ......... bezdelîga .............
vilce ......... stirna ...........
alnis (briedis) .......... briedis (elnias) ...........
pele ......... vârna ...........
Bet: þurka - þurkulçns, varde - vardulçns
51. Kà reiðkia ðie vietø ir kitø realijø pavadinimai? Neaiðkius

atvejus pasitikslinkite þodyne
a) slimnîca (:slimnieks ligonis) darbnîca (:darbs darbas)

vasarnîca (:vasara) siltumnîca (:siltums ðiluma)
tçjnîca (:tçja arbata) maiznîca (:maize duona)
viesnîca (:viesis sveèias) vârdnîca (:vârds þodis)
íieìeïnîca (:íieìelis plyta) olnîca (:ola kiauðinis)
sâlnîca (:sâls druska) dziednîca (:dziedçt** gydyti)
kafejnîca (:kafeja* kava) çdnîca (:çd** valgo)
b) noliktava (:nolikt padëti) tirgotava (:tirgot prekiauti)

mazgâtava (:mazgât) frizçtava (:frizçt ðukuoti)
tîrîtava (:tîrît valyti) peldçtava (:peldçties maudytis)
smçíçtava (:smçíçt rûkyti) locîtava (:locît lankstyti)
ðíîstîtava (:ðíîstît skaistinti) slidotava (:slidot èiuoþinëti)
vârîtava (:vârît virti)*** lasîtava (:lasît skaityti)
c) spiestuve (:spiest spausti) izgâztuve (:izgâzt iðpilti, iðversti)

krâtuve (:krât kaupti, rinkti) ceptuve (:cept kepti)
çstuve (:çst valgyti) pârbrauktuve (:pârbraukt perva-
raktuve (:rakt kasti) þiuoti)
pârceltuve (:pârcelt perkelti) dzertuve (:dzert gerti)
* Þodis kafeja, kapeja vartotas XIX a. pabaigoje XX a. pradþioje. Dabar-

tinëje latviø kalboje vartojamas þodis kafija.
** Priesagos -nîca vediniai ið veiksmaþodþiø itin reti.
*** Þodis vârîtava reiðkia daryklà, (alaus ir pan.) viryklà. Virtuvei reikðti
latviai vartoja skoliná ið lietuviø kalbos virtuve.
47
ceptuve kepykla dzertuve svaigalø parduotuvë; baras
keptuvë panna gertuvë blaðíe, tvertne
52. Iðverskite á latviø kalbà veiksmø pavadinimus, vartodami prie-

sagà -ðana (sangràþinë forma -ðanâs)
a) bëgimas (skriet) skrieðana þiûrëjimas (skatîties) .........

galvojimas (domât) .......... plovimas (mazgât) ...........
ëjimas (iet) .......... tylëjimas (klusçt) ............
mylëjimas (mîlçt) ............ sëdëjimas (sçdçt) ............
juokimasis (smieties) ........... kalbëjimas (runât) ............
miegojimas (gulçt) ............. raðymas (rakstît) ............
tvarkymas (kârtot) ............. vaþiavimas (braukt) ..........
gyvenimas (dzîvot) ............. dainavimas (dziedât) .........
gërimas (dzert) .......... siuvimas (ðût) .........
Atsiþvelkite á sð, zð asimiliacijà: prast - pras + ðana = praðana
b) valgymas (çst) ........ metimas (mest) .........

stûmimas (grûst) .......... lauþimas (lauzt) .........
neðimas (nest) ........ sukimas (griezt) ...........
53. Iðverskite
a) 1. Tylëjimas auksas, kalbëjimas sidabras. 2. Gulëjimas ligoni-

nëje jam jau ágriso (apnikt). 3. Su tokiu vaþiavimu toli nenuvaþiuosi. 4.
Dainavimo pamokoje (stunda) buvo ne tik muzikos (mûzika) mokytoja,
bet ir mokyklos direktorius. 5. Kavinëje sutikome lietuvæ poetæ, du latviø
raðytojus ir vertëjà (tulkot). 6. Elniukui nepatiko gyvenimas zoologijos
sode (zoodârzs).
b) 1. Te ir îsta velna bûðana. 2. Starp viòiem bieþi rodas nesapraðanâs.
3. Enciklopçdiskas zinâðanas vienmçr ir liela vçrtîba.
54. Kà galëtø reikðti ðie þodþiai?
paòçmiens (:paòçma paëmë) ......... centieni (:centâs stengësi) .......

skatiens (:skats vaizdas) .......... çdiens (:çda valgë) ............
kliedziens (:kliedza rëkë) ........... dzçriens (:dzçra gërë) ..........
48
55. Áraðykite pamatinius þodþius. Jais gali bûti ávairios kalbos dalys
a) îpaðîba (:îpaðs) ypatybë atturîba (:...........) santûrumas

pacietîba (: pacietu) kantrumas vienîba (:.....) vienetas; vienybë
labîba (:......) javai muïíîba (:.........) kvailystë
draudzîba (:........) draugystë darbîba (:........) veikla
daþâdîba (:..........) ávairovë jaunîba (:........) jaunystë
kâdîba (:......) kokybë bçrnîba (:........) vaikystë
slimîba (:.......) liga mûþîba (:mûþs) amþinybë
brâlîba (:........) brolybë patiesîba (:...........) teisybë
gudrîba (:.......) iðmintis tîrîba (:......) ðvara
parâdîba (:.............) reiðkinys bezgalîba (:...........) begalybë
attîstîba (:............) vystymasis rupjîba (:rupjð) ðiukðtybë
bagâtîba (:..........) turtas nabadzîba (:...........) skurdas
b) vçstniecîba (:vçstnieks) ambasada

grâmatvedîba (:..................) buhalterija
valodniecîba (:..................) kalbotyra
starpniecîba (:...............) tarpininkavimas
rûpniecîba (:.................) pramonë
celtniecîba (:.................) statyba
cilvçcîba (:.............) þmoniðkumas
c) mîlestîba (:............)* meilë þçlastîba (:............)* gailestis

labestîba (:............) gerumas pârestîba (:.............) skriauda
sazvçrestîba (:.............) sàmokslas
burvestîba (:..............) burtai, kerai
pretestîba (:.............) prieðinimasis; varþa
d) elektrîba elektra
* Þodþiai mîlestîba ir þçlastîba ið tikrøjø yra vedinai ið dabar jau nebevar-

tojamø atitinkamø slavizmø (plg. rus. ìèëîñòü, æàëîñòü). Kitus c pogrupio
þodþius reikia traktuoti jau kaip priesagø -estîba, -astîba vedinius, pradþioje
atsiradusius pagal jau minëtø vediniø analogijà.
Þodis elektrîba gali bûti skaidomas tik morfemiðkai, nes darybiniu poþiûriu
jo pamatinis þodis *elektra tëra tik potencialus; plg. dar kitus tos sememos
darinius elektrisks, elektriíis, elektrizçt ir kt.
Atsiþvelkit á g, k virtimà dz, c prieð i: draugs - draudzîba, nieks - niecîba.
Vedant daiktavardþius ið priesaginiø veiksmaþodþiø, pastarøjø priesaga at-
metama, plg.: rîkot - rîcîba.
49
bûtîba esmë biedrîba draugija; bendrovë valdîba vyriausybë
bûtybë bûtne bendrybë kopîba valdyba valde
56. Áraðykite priesagos -(j)ums vediná (j áterpti hiato atveju)
a) jautât (klausti) jautâjums klausimas

lûgt (praðyti) ............. praðymas
uzbrukt (pulti) ................ puolimas
labs (geras) ................ nauda
kluss (tylus) ............. tyla
mazâk (maþiau) .............. maþuma
vairâk (daugiau) ............... dauguma
nosaukt (pavadinti) ...................... pavadinimas
notikt (atsitikti, ávykti) .................. ávykis
lidot (skristi) ............... skrydis
auda (audë) .............. audinys
ðaurs (siauras) .............. siaurumas; sàsiauris
tîrs (ðvarus; grynas) ............ ðvarumas; ariamas laukas
zaudçt (netekti; pralaimëti) ................... netektis; pralaimëjimas
piedâvât (pasiûlyti) .................... pasiûlymas
b) sakinys ................ (:teikt sakyti)

neviltis .................. (:izmist kristi á neviltá)
iðnykimas .............. (:zuda iðnyko)
uogienë .................. (:ievârît iðvirti)
ámonë .................. (:uzòçma priëmë)
pasididþiavimas .................. (:lepns iðdidus)
groþis ............... (:skaists graþus)
greitis ............... (:âtrs greitas)
storis ............... (:biezs storas)
apkûnumas ................ (:resns apkûnus, storas)
sandëris ................. (:darît daryti)
sutartis ............... (:lîgt lygti, derëti)
senatvë ............... (:vecs senas)
sunkumas ............... (:smags sunkus)
lengvumas ............... (:viegls lengvas)
poreikis ........................ (:pieprasît pareikalauti)
kelionë ................. (:ceïot keliauti)
apribojimas ........................ (:ierobeþot apriboti)
50
Ásidëmëkite!
labs geras
bet: labîba javai, labums nauda, labumi gërybë, labestîba geru-
mas
Kai kuriø tarptautiniø þodþiø baigmenys
57. Deðinëje áraðykite trûkstamà lietuviðkà, kairëje latviðkà þodþiø

porà
a) .......... universitâte ......... specialitâte

fakultetas ........... realybë ..........
identitetas ........... aktyvumas .........
........... mentalitâte ......... agresivitâte
.......... paritâte ......... kvalitâte
imunitetas ........... kiekybë .........
........... intensitâte ......... stabilitâte
b) .......... humânisms impresionizmas .............

.......... tûrisms ðovinizmas ..............
........... kapitâlisms nacionalizmas ............
komunizmas ........... anglicizmas ..............
........... entuziasms marazmas ..........
sarkazmas ........... .......... arhaisms
............. sirreâlisms ............. ìermânisms
c) ......... akadçmiíis fizikas ...........

politikas .......... ........ mûziíis
......... romantiíe medikë ........
......... mehâniíis ......... elektriíis
d) ........ scenârijs morfijus .......

......... ìçnijs ........ kritçrijs
......... nâtrijs ....... . kalcijs
......... akvârijs planetariumas ............
terariumas ............ magnis .......
prezidiumas ............ morfijus .......
e) .......... miljonârs .......... reþisors

........... revolucionârs .......... pionieris
........... inþenieris .......... kavalieris
51
f) .......... rektors ......... profesors
diktorius ....... ......... sektors
redaktorius ........... .......... revizors
g) ......... buldozers adapteris ............

.......... çters .............. fârvaters
kurjeris ............. dizaineris .............
............ kanclers dispeèeris ..............
........... pinèers ............... dispansers
h) ......... filozofs biologë ........

.......... filologs antropologë ...........
......... filoloìe sociologas ...........
i) ......... filoloìija biologija .........

sociologija ......... filosofija .........
j) garaþas ........ ......... fiksâþa

......... bagâþa miraþas ........
instruktaþas ........... ......... virâþa
ekipaþas ......... ......... masâþa
tiraþas ......... ðantaþas ........
.......... tonnâþa vitraþas .........
kilometraþas ............. trikotaþas ..........
reportaþas .......... fotomontaþas ............
.......... mançþa peizaþas .........
.......... kotedþa ......... koledþa
Bet: personâþs, sakvojâþs, tipâþs
k) ............ kovbojs ............ makaks

............ birojs ............ burþujs
............ rallijs ............ hobijs
............ aktieris ............ aktrise
............ hipijs ............ blûzs
............. kase ............ pase
............ dþezs ............ kasieris
............ miniatûra ............ filiâle
............ gvarde ............ koris
............. íîmija ............ sinode
............. kantoris ............ teâtris
............. polise ............ prakse
............. adrese ............ delikatese
52
Prieðdëliø vediniai
8 lentelë. Daiktavardþiø prieðdëliai
Prieð- Darybinë reikðmë Vediniai Leksinë reikðmë
dëlis
aiz- a)vieta uþ ko nors aizrobeþa, aizsaule uþsienis, anapilis
b)laikas prieð ar po aizvçsture, aizmûþs prieðistorë, nebûtis
c)kiti abstraktai aizdomas, aizdusa átarimas, dusulys
ap- a) daiktas aplink aproce, apkakle apyrankë, apykaklë
b) vieta aplink apgabals, apvidus sritis, vietovë
at- a) atgalinis objektas atceïð, atskabarga kelias atgal, ðerpeta
b) pasikartojantis reiðkinys atvasara, atbalss bobø vasara, aidas
c) papildoma ko dalis atvase, atzars atþala, atðaka
bez- a) objektas be ko nors bezrocis, bezdibenis berankis, bedugnë
b) abstraktas, reiðkiantis ko bezmiegs, beztiesîba nemiga, beteisiðkumas
nors trûkumà
ie- a) objektas, álinkæs á vidø ieleja, ierocis, iemute slënis, ginklas,
ar esantis viduje kandiklis
b) ávairûs abstraktai ienaids, iegriba neapykanta, ánoris
ne- a) prieðinga reikðmë nelaime, negods nelaimë, negarbë
b) perkeltinë ppr. negatyvi necilvçks, nezvçrs, niekðas, pabaisa,
reikðmë nedarbs, nelaiíis siautëjimas, velionis
no- a) vieta atokiau nokalne, nomale nuokalnë, pakraðtys
b) maþesnæ ypatybæ turintis nokrâsa, nokrçsla, atspalvis, prietema,
objektas ar reiðkinys novakare pavakarys
c) sudëtinë ko dalis nodaïa, nozare skyrius, ðaka (sritis)
pa- a) vieta ar daiktas po kuo pagalde, pasaule, pastalë, pasaulis,
nors pazeme, pazole poþemis, puspadis
b) pavaldus objektas ar pasuga, paveids porûðis, atmaina
abstraktas
c) laikas prieð kà nors pavasaris, pavakare pavasaris, pavakarë
d) objektas ar abstraktas, patçvs, paeglis, patëvis, kadagys,
turintis netikrà ar silp- pamiers paliaubos
nesnæ ypatybæ
pâr- a) asmuo ar abstraktas, tu- pârcilvçks, pârsvars, antþmogis, persvara,
rintis ypatybës pervirðá pârnova, pârmaksa supernova, permoka
b) vieta uþ ko nors pârupe, Pârdaugava uþupis, Uþdauguvis
pie- a) vieta ties kuo nors piepilsçta, pierobeþa priemiestis, pasienis
b) abstraktas, turintis ypa- piegarða, pieskaòa prieskonis (negeras),
tybës dalá niuansas
pirms- objektas ar abstraktas, tu- pirmsskola, pradþios mokykla,
rintis ankstesnio laiko pirmsvçsture prieðistorë
ypatybæ
pret- dalykas, nukreiptas prieð pretinde, pretruna, prieðnuodis, prieðtara
pamatiniu þodþiu pasa- pretizlûkoðana kontrþvalgyba
kytà dalykà
uz- objektas ant ko nors uzacs, uzgalis, uzroèi antakis, antgalis,
antrankiai
zem- objektas ar abstraktas po zemûdene, zemsega, povandeninis laivas,
kuo nors zemteksts, zemapziòa miðko paklotë,
potekstë, pasàmonë
53
58. Áraðykite bûdingesnius lietuviðkus prieðdëliø atitikmenis. Su-
galvokite jiems pavyzdþiø
la. lie. Pavyzdiai

aiz-
ap-
at-
bez-
ie-
no-
pa-
par-
pie-
pirms-
pret-
uz-
zem-

pazeme poþemis ierocis ginklas
paþemë virszeme árankis instruments
Galûniø vediniai
9 lentelë. Daiktavardþiø galûniø vediniai
Ga- Darybinë reikðmë Vediniai Leksinë reikðmë
lûnë
-a a) veiksmø pavadinimai deja, runa, duna ðokis, ðneka, griausmas
b) kiti abstraktai ilgas, beigas, steiga ilgesys, pabaiga, skuba
b) daiktø pavadinimai atslçga, sega, krava raktas, antklodë, krovinys
c) asmenø pavadinimai paziòa, nepraða, þâva paþástamas, nemokða, vëpla
-e a) veiksmø pavadinimai pârbaude, dzîres patikra, iðgertuvës
b) kiti abstraktai kâre, kaite, pûles, slodze godulys, liga, triûsas, krûvis
c) daiktø pavadinimai spuldze, svilpe lemputë, ðvilpukas
d) gyvûnø pavadinimai grieze, sniedze grieþlë, sniegstartë
-is a) veiksmø pavadinimai blîkðíis, zibsnis trenksmas, þybsnis
b) asmenø pavadinimai vecis, melis, bârdainis senis, melagis, barzdoèius
c) árankiø pavadinimai urbis, slçdzis gràþtas, jungiklis
-s a) asmenø pavadinimai sargs, gans sargas, piemuo
b) daiktø pavadnimai vads, augs, tçrps laidas, augalas, drabuþis
c) abstraktai spaids, naids, vaids prievarta, nesantaika,
aimana
54
59. Sugalvokite sakiniø su 9 lentelëje nurodytais þodþiais
60. Suraðykite atskirai prieðdëliø, priesagø ir galûniø vedinius
izeja (:izeju), sacepums (:sacept), pajumte (:jumts), uzlçjums (uzlç-

ja), jauneklis (:jauns), sardze (:sarga), kopçtâjs (:kopçt), bezvçrtîba (:vçrtî-
ba), biedrîba (:biedrs), uzraugs (:uzrauga), izpletnis (:izpletâs), aizkrâsne
(:krâsns), apvidus (:vidus), izlietne (:izliet), atvadas (:atvadâs), atvadîðanâs
(:atvadîties), iecere (:iecer), pavçle (:pavçl), likums (:likt), brâlçns (:brâ-
lis), draudze (:draugi), piekalne (:kalns), pilsçtnieks (:pilsçta), mîlulis
(:mîl), atsauksme (:atsaukties), atstarpe (:starpa), atriebîba (:atriebt), izziòa
(:izziòot)
Prieðdëliø vediniai Priesagø vediniai Galûniø vediniai

bauda mëgavimasis lâva pirties plautas gulta lova
bauda sods lova gulta gultas lâþa
Dûriniai
61. Ásigilinkite á dûriniø struktûrà ir reikðmes. Kuriø dûriniø struk-

tûra panaði á lietuviø, kuriø skiriasi? Kuo skiriasi?
a) saulespuíe saulëgràþa, vîramâte anyta, tautasdziesma liau-

dies daina, dziesmusvçtki dainø ðventë, Ziemassvçtki Kalëdos,
sievasbrâlis svainis, dzîvesvieta gyvenamoji vieta, redzesloks aki-
ratis, lietuslâse lietaus laðas, vaïasprieks hobis, gadalaiki metø lai-
kai, ledusskapis ðaldytuvas, kâjâmgâjçjs pësèiasis
55
b) dzelzceïð geleþinkelis, çstgriba apetitas, aunâda avikailis,
biezpiens varðkë, kopmîtne bendrabutis, lielveikals prekybos cen-
tras, universâlveikals universalioji parduotuvë, rupjmaize juoda (rupi)
duona, atpakaïgaita atbulinë eiga, otrdiena antradienis, datortehni-
ka kompiuterinë technika, brîvlaiks laisvalaikis
c) stiklogrâfija, teâtromânija
d) labdaris geradarys, badmira badmira, bçrzlape ûmëdë, sirdçs-

ti ðirdgëla, tumðmatis tamsiaplaukis, skaïrunis garsiakalbis, roktur-
is rankena, saullçkts saulëtekis.
e) zemkopîba þemdirbystë, þçlsirdîba gailestingumas, dziïdomî-

ba giliamintiðkumas.
f) lielgabals pabûklas (:liels didelis + gabals gabalas), zobga-

lis ðaipokas (:zobs dantis + gals galas), Lieldienas Velykos (:liels
didelis + diena), saulesbrâlis valkata, jâòoga raudonasis serbentas
(:Jâòi Joninës + oga).
g) diennakts para, dzelzsbetons gelþbetonis, sâlsmaize duona

ir druska, laiktelpa laikas ir erdvë
62. Ar visi komentarai teisingi? Pagráskite arba paneikite aukðèiau

duotais pavyzdþiais
1. Dûriniai daþniausiai daromi ið þodþiø junginio.
1.1. Nuo þodþiø junginio dûrinys skiriasi tuo, jog turi vienà kirtá, tuo
tarpu junginio yra kirèiuoti abu þodþiai.
1.2. Dûrinio reikðmë paprastai sutampa su þodþiø junginio reikðme arba
yra jai artima, pvz., ............................................................................................,
1.3. taèiau esama iðimèiø, pvz., ...............................................................,
kai dûrinys kilæs ið frazeologizmo ar metaforinio junginio.
2. Latviø kalboje dûriniai formos poþiûriu gali bûti dvejopi: sintaksiniai ir
sintaksiniai-morfologiniai.
2.1. Sintaksiniø dûriniø morfologinis kamienas lieka toks pat, kaip antrojo
sando, pvz., ...............................................................................................
2.2. Pirmasis sandas gali iðlaikyti galûnæ arba jos neiðlaikyti, pvz., ........
..................................................................................................................
2.3. Sintaksiniø-morfologiniø dûriniø kamienas skiriasi nuo antrojo san-
do ir turi galûnes -a, -e, -is, pvz., ....................................................................
2.4. Dalies sintaksiniø-morfologiniø dûriniø daryboje dalyvauja ir prie-
saga -îba, pvz., ..................................................................................................
56
3 . Latviø kalbos dûriniø jungtimi (interfiksu) eina:
3.1. balsiai (i)a, â, ç, î, û, pvz., ...................................................;
3.2. pirmojo sando galûnë, kuri, linksniuojant dûriná, nekinta.*
3.3. Retais atvejais jungtimi eina balsis o [o], pvz., ...............................
3.4. Dalis dûriniø interfikso neturi (plg. 2.2.).
4. Sandø reikðmës poþiûriu daugelis dûriniø yra determinatyviniai, t. y.
vienas sandas apibrëþia kità. Kopuliatyviniø dûriniø, kur abu sandai yra
lygiaverèiai, pvz., ...................................................................., esama nedaug.
63. Kà reiðkia ðie dûriniai?
a) bçrnudârzs ..................
datorspçle (dators kompiuteris, spçle þaidimas) .................
degviela (viela medþiaga) .............
desmaize (desa deðra, maize duona) ...........
galvaspilsçta (pilsçta miestas) ............
garastâvoklis (gars dvasia, stâvoklis bûklë) ............
gliemeþvâks (gliemezis sraigë, vâks dangtis) .............
godavârds (gods garbë) ..........
guïamistaba ( istaba kambarys) ..............
ievadvârdi (ievads ávadas) .................
istabmeita .........
îsziòa ( îss trumpas) ............
jûrmala (mala pakraðtys) ...........
karavîrs ............
kopmîtne (kopçjs bendras, mîtne bûstas) ..............
krâjbanka (krâja rinko, taupë) .............
krustceïð (krusts kryþius) .....................
lidmaðîna (lidot skristi) ..........
loþmetçjs (lode kulka) ............
mazâkumtautîba (mazâkums maþuma) .................
mçnessgaisma (mçness mënulis, gaisma ðviesa) ..............
naktsmîtne (mîtne bûstas)..............
naudaszîme (nauda pinigai) ....................
pirmizrâde (izrâde spektaklis) ............
pirmvaloda ...................
rotkalis (rota papuoðalas) ................
rudzupuíe ......................
* Iðimtá sudaro dûriniai su ávardþiuotiniu bûdvardiniu sandu, pvz., vecais-

tçvs senelis, vecâmâte senelë. Linksniuojant juos, kinta ir interfiksas: vecâtç-
va, vecâsmâtes, vecotçvu, vecomâti ir t.t.
57
siermaize (siers sûris) ............
sievasmâte (sieva þmona) ................
strûklaka (strûkla èiurkðlë, aka ðulinys) .............
sviestmaize ..............
sudrabegle ( sudrabs sidabras) ..............
ðujmaðîna (ðuju siuvu) ................
tîrumpele (tîrums dirva) .................
trîssoïlçkðana (trîs trys, solis þingsnis, lçkðana ðokimas)
.............
b) ûdenskritums ...................
uzòçmçjdarbîba ( uzòçmçjs verslininkas, darbîba veikla)
...................
c) vilkâbele ..............
vînoga ...........
zvçrâda ................
þòaudzçjèûska (þòaudzçjs smaugikas, èûska gyvatë) .........
þogmale (þogs tvora, mala pakraðtys) ...........
64. Iðskaidykite darybiðkai
apakðgrupa (:apakða apaèia + grupa grupë) pogrupis

ârzemes .......................................................... uþsienis
caurvçjð .......................................................... skersvëjis
iekðpuse ........................................................ vidinë pusë, vidus
lîdzskanis .......................................................... priebalsis
pakaïkâja ....................................................... uþpakalinë koja
patskanis ................................................................ balsis
priekðistaba ...................................................... prieðkambaris
starpslânis ........................................................ tarpsluoksnis
virspuse ........................................................ virðutinë pusë, iðorë
Ar þinote, kad...
...latviø kalbininkai nesutaria, kuo laikyti darybines morfemas apakð-, âr-, caur-,
iekð-, lîdz-, pakaï-, priekð-, starp-, virs- prieðdëliais ar dûriniø sandais? Bend-
rinës latviø kalbos gramatikoje jos vadinamos pusprieðdëliais (puspriedçkïi)
(Mllvg I, 84, 190-196).
...latviø kalbotyroje priimta manyti, jog tais atvejais, kada vedinys turi skirtingà
galûnæ nei pamatinis þodis, jis, vedinys, laikomas ir galûnës vediniu. Pavyzdþiui,
vediniai aproce (:roka), apkakle (:kakls) skiriami tiek prieðdëlio ap-, tiek galûnës
-e vediniams (Kalme 2002, 65, 79). Kaip darybinës morfemos, galûnës skiria-
mos ir sintaksiniø-morfologiniø dûriniø daryboje (Kalme 2002, 82).
58
65. Kuo skiriasi ðie dariniai? Iðskaidykite darybiðkai
îsziòa þinutë piedziòa pavara smildziòa smilgelë

izziòa paþyma virsmiziòa antodis papildziòas papildomos þinios
66. Parinkite tinkamà antràjá sandà ir sudarykite dûriná. Áraðykite

juos ðalia þemiau nurodytø jø reikðmiø
lietus- -kâjis zem- -âzis

sirds- -pilsçta pasaþier- -jûtîba
saules- -kopðana kodol- -aktieris
krûð- -kurvis lîdz- -teksts
galvas- -zâìis sveð- -roze
skaistum- -vedis grçk- -turis
çdam- -sçta kino- -bikses
brînum- -brilles uguns- -blâzma
astoò- -klâjîba ûdens- -kâposts
grâmat- -sargs ziemeï- -reakcija
elektro- -karote puí- -valoda
kap- -daris zeí- -grçks
lab- -apziòa krûð- -vilciens
Dûriniø reikðmës
aðtuonkojis atpirkimo oþys

buhalteris branduolinë reakcija
elektrinis pjûklas gaisras
gerovë keleivinis traukinys
groþio prieþiûra kino aktorius
kapinës liemenëlë
krûtinës làsta pëdkelnës
saulës akiniai potekstë
sàþinë ðiaurës paðvaistë
skëtis uþsienio kalba
sostinë uþuojauta
stebukladarys vandens lelija
valgomasis ðaukðtas þiedinis kopûstas
59
BÛDVARDIS (Îpaðîbas vârds / Adjektîvs)
Linksniavimo pavyzdþiai
Vienskaitlis Daudzskaitlis
jauns darbs skaista diena jauni darbi skaistas dienas
jauna darba skaistas dienas jaunu darbu skaistu dienu
jaunam darbam skaistai dienai jauniem darbiem skaistâm dienâm
jaunu darbu skaistu dienu jaunus darbus skaistas dienas
ar jaunu darbu ar skaistu dienu ar jauniem darbiem ar skaistâm dienâm
jaunâ darbâ skaistâ dienâ jaunos darbos skaistâs dienâs
67. Iðbraukite klaidingus teiginius
Latviø kalbos bûdvardis turi 6 linksniuotes.

Latviø kalbos bûdvardis turi 2 linksniuotes.
Latviø kalbos bûdvardis neturi linksniuoèiø.
Bûdvardþio linksniavimas beveik nesiskiria nuo daiktavardþio.
Bûdvardþio linksniavimas niekuo nesiskiria nuo daiktavardþio.
Vyriðkosios giminës bûdvardþiai linksniuojami kaip I linksniuotës daik-
tavardþiai.
Moteriðkosios giminës bûdvardþiai linksniuojami kaip IV linksniuotës
daiktavardþiai.
Latviø kalboje nelikæ negimininiø bûdvardþio formø, atitinkanèiø lietuviø
balta, aiðku, graþu, ádomu. Tokia reikðme vartojamos vyriðkosios giminës for-
mos arba prieveiksmiai, pvz., vai tev ir skaidrs? ar tau aiðku?; man bija ïoti
interesanti man buvo labai ádomu.
Ásidëmëkite!
þalias - zaïð, ðlapias - slapjð, liûdnas - skumjð, apvalus - apaïð
þalia - zaïa ðlapia - slapja liûdna - skumja apvali - apaïa
Galûnë -ð yra tokia pati, kaip ir daiktavardþiø vçjð, ceïð, kumeïð, bçrziòð.
Jà turi tik vienaskaitos vardininkas; kitø linksniø galûnës dedamos prie ka-
mieno, bet ne prie vardininko galûnës. Taigi zaïi (ne *zaïði!) koki, slapju (ne
*slapjðu!) rudeni, skumjam (ne *skumjðam!) draugam.
68. Iðlinksniuokite þodþiu
zaïa zâle, tumða nakts, labs viesis, zilas acis, stiprs lietus, dziïð ûdens
60
Ávardþiuotiniai bûdvardþiai
Vienskaitlis Daudzskaitlis
jaunais darbs skaistâ diena jaunie darbi skaistâs dienas
jaunâ darba skaistâs dienas jauno darbu skaisto dienu
jaunajam darbam skaistajai dienai jaunajiem darbiem skaistajâm dienâm
jauno darbu skaisto dienu jaunos darbus skaistâs dienas
ar jauno darbu ar skaisto dienu ar jaunajiem darbiem ar skaistajâm die-
nâm
jaunajâ darbâ skaistajâ dienâ jaunajos darbos skaistajâs dienâs
69. Iðverskite
a) be karðto vandens ................................., didelë banga .................,
uþ geltonø uþuolaidø ................................., senus àþuolus ..............
....................., mëlyname danguje ............................., tamsaus þalio
miðko ......................................, tolimam ir brangiam sveèiui
..............................., baltame popieriuje ....................., tuðèioje
gatvëje ...................., pas gerus draugus .............................., apie
ádomø darbà ......................................., linksmam pokalbiui .........
........................., prie maþos kavinës ...................................., ðvel-
niomis rankomis ................................
b) gerieji þmonës ........................., mano naujasis butas ..........

........................., plaèioji upë ....................., uþ þaliøjø pievø ........
........................., prie senosios pilies ........................., ant aukðto-
jo piliakalnio ................................., senuosius raðtus ......................,
sunkøjá kontroliná darbà .................................
Þodþiai vertimui
geltonas - dzeltens linksmas - jautrs
uþuolaida - aizkars pokalbis - saruna
mëlynas - zils ðvelnus - maigs
dangus - debesis þmonës - ïaudis (vyr. gim.)
popierius - papîrs piliakalnis - pilskalns
tuðèias - tukðs raðtas - raksts
gatvë - iela sunkus - grûts
ádomus - interesants kontrolinis darbas - kontroldarbs

melns juodas jods nelabasis sûrs kartus rûgts kartus
mëlynas zils juodas melns sûrus sâïð rûgðtus skâbs
61
riebîgs bjaurus, ðlykðtus ïauns piktas, blogas
riebus trekns liaunas lokans, slaids, ïengans
zils mëlynas jautrs linksmas

þilas sirms jautrus jutîgs
smags sunkus (apie svorá) skaists graþus

smagus jautrs, lîksms skaistus spilgts; godîgs, nevainîgs
skaidrs aiðkus brangs veðlus, ámitæs; turtingas

skaidrus caurspîdîgs brangus dârgs
Ásidëmëkite!
augsts aukðtas labs geras
auksts ðaltas ïoti labs labai geras
70. Iðverskite
aukðto bokðto (tornis) ..................

aukðti kalnai ....................
aukðtuose pastatuose (çka) .....................
ðaltà alø .....................
ðaltame vandenyje ......................
ðaltomis rankomis ........................
71. Palyginkite paþyminiø tvarkà
zaïa pilsçtas zona vecas Kauòas koka çkas

zaïâ pilsçtas zona Kauòas vecâs koka çkas
pilsçtas zaïâ zona
jauns dizainera daiïdarbs melns Rîgas balzâms

jaunais dizainera daiïdarbs melnais Rîgas balzâms
dizainera jaunais daiïdarbs Rîgas melnais balzâms
skaista upes ieleja interesanta zinâtnieces hipotçze

skaistâ upes ieleja interesantâ zinâtnieces hipotçze
upes skaistâ ieleja zinâtnieces interesantâ hipotçze
62
72. Iðbraukite neteisingus komentarus
1. Neávardþiuotinis bûdvardis gali bûti tik prieð kilmininkiná paþyminá, bet

ne po jo.
2. Neávardþiuotinis bûdvardis gali bûti ir prieð kilmininkiná paþyminá, ir
po jo.
3. Ávardþiuotinis bûdvardis gali bûti ir prieð kilmininkiná paþyminá, ir po jo.
4. Jei bûdvardis vartojamas po kilmininkinio paþyminio, jis bûtinai turi
bûti ávardþiuotinis.
5. Ávardþiuotinis bûdvardis vartojamas tik po kilmininkinio paþyminio.
Bûdvardþiø laipsniavimas
Laipsniuojami kokybiniai bûdvardþiai, reiðkiantys kintamà ypatybæ.

Aukðtesniojo laipsnio bûdvardþiai daromi su priesaga -âk-. Ji vartojama ir
aukðtesniojo laipsnio prieveiksmiams sudaryti, plg.: labs geras, labâks geres-
nis, labâk geriau.
73. Iðverskite
baltesnis baltâks ........ tîrâks þalesnë ........

........ prâtîgâks juodesnë ....... ........ labâks
........ bagâtâka ......... skaistâks aukðtesnis .......
vis- aukðèiausiojo laipsnio formos prieðdëlis. Dedamas prie aukðtesniojo

laipsnio formos. Paprastai vartojama ávardþiuotinë forma: gudrâks pro-
tingesnis, visgudrâkais protingiausias, skaistâka graþesnë, visskaistâkâ gra-
þiausia. Atitinkamai sudaromi ir aukðèiausiojo laipsnio prieveiksmiai: visîsâk
trumpiausiai, visskaistâk graþiausiai.
Ásidëmëkite!
Prieðdëlis vis- niekada nekirèiuojamas!
74. Iðverskite
a) balèiausias visbaltâkais .................. vistîrâkais

þaliausia .................. .................. visprâtîgâkais
juodþiausia ................ .................. vislabâkais
................. vissliktâkais kvailiausias .....................
63
b) 1. Man ðeit ir tik labi! 2. Vistrakâkais ir tas, ka es lîdz ðim nerunâju
latviski. 3. Skaidrs, ka laiks jau neuzlabosies. 4. Labâk jau es nebûtu tâ
runâjis. 5. Tas ir diezgan labs piedâvâjums, taèu vislabâkais bûtu atteik-
ties no ðîs idejas vispâr. 6. Nu vai tad tas nav skaisti? 7. Kur tu vçl
dabûsi vçrtîgâku grâmatu par ðo? 8. Tas nav slikti. 9. Vai tu tieðâm nez-
inâji, ka Latvija ir lielâka par Dâniju, Beïìiju un Nîderlandi?
Þodþiai vertimui
tîrs - ðvarus uzlaboties - pasitaisyti vispâr - apskritai
ðeit - èia diezgan - gana dabût - gauti
traks - kvailas piedâvâjums - pasiûlymas slikts - blogas
laiks - oras atteikties - atsisakyti t i e ð â m - tikrai, ið tiesø
Aukðtesniojo laipsnio vartosena
Aukðtesnysis laipsnis (jo ávardþiuotinë forma) gali turëti ir aukðèiausiojo

laipsnio reikðmæ, plg.: tas ir jaukâkais laiks ðajâ rudenî. Tokià reikðmæ aukð-
tesniojo laipsnio forma ágyja, kai su ja vartojamas ávardis pats, pati, plg.: pats
labâkais, pati îstâkâ.
Sakiniuose aukðtesniojo laipsnio bûdvardþiai vartojami dviejose konstrukci-
jose: su nekâ (neiginiuose su kâ) ir su par, pvz.:
Viïòa ir mazâka nekâ Rîga Viïòa ir mazâka par Rîgu

Rîga nav mazâka kâ Viïòa Rîga nav mazâka par Viïòu
75. Iðverskite
Mano brolis jaunesnis uþ mane ...................................................

Mano brolis jaunesnis negu að ...................................................
Að nesu jaunesnis uþ savo brolá ..................................................
Ði knyga yra ádomesnë nei ta ....................................................

Ði knyga yra ádomesnë uþ tà .....................................................
Ðiandien oras geresnis nei vakar ................................................

Ðiandien oras nebus blogesnis nei vakar ......................................
Santykiniai bûdvardþiai
Santykiniai bûdvardþiai dël savo semantikos nelaipsniuojami, nors tam

tikrais atvejais ypatybës gradacija ámanoma, plg.: pats pçdçjais apmeklçtâjs
paskutinysis lankytojas, pats galvenais notikums svarbiausias ávykis, vispçdçjâ
brîdî paèià paskutinæ akimirkà.
64
Bûdvardþiø daryba
Priesagø ir prieðdëliø vediniai
10 lentelë. Priesagø vediniai
Priesa- Pamatinio
ga þodþio Vediniai Leksinë reikðmë
kategorija
-ains daiktavardis sulains, smilðains, stûrains, sultingas, smëlëtas, kampuotas
(gen. pl.) pasakains, osains, zemjains pasakiðkas, àsotas, þemëtas
-ans veiksmaþodis alkans, drupans, plakans godus, trupus, plokðèias
bûdvardis valgans drëgnas
-âds ávardis visâds, savâds, daþâds, citâds visoks, keistas, ávairus, kitoks
skaitvardis vienâds, otrâds, trejâds vienodas, atvirkðèias, trejopas
bûdvardis sveðâds neáprastas
-ens bûdvardis skâbens, diþens rûgðtokas, didis
daiktavardis varens, galvenais galingas, pagrindinis
veiksmaþodis drupens trupus
-(n)çjs prieveiksmis tagadçjs, vaïçjs, virsçjs dabartinis, atviras, virðutinis
bûdvardis smagnçjs, tuvçjs sunkiasvoris, artimasis
daiktavardis vietçjs, daïçjs, galçjs vietinis, dalinis, kraðtutinis
ávardis mûsçjs, jûsçjs, savçjs mûsiðkis, jûsiðkis, saviðkis
skaitvardis pirmçjs, otrçjs, treðçjs pirminis, antrinis, tretinis
-gans bûdvardis brûngans, melngans, zaïgans rusvas, juosvas, þalsvas
-(t)iòð bûdvardis maziòð maþytis
-isks daiktavardis lietuvisks, vâcisks, cilvçcisks lietuviðkas, vokiðkas, þmogiðkas
bûdvardis senisks senoviðkas
veiksmaþodis bûtisks esminis
-iðís daiktavardis lietiðís, sieviðís dalykiðkas, moteriðkas
ávardis seviðís ypatingas
-îgs daiktavardis naudîgs, sirsnîgs, iespaidîgs pinigingas, nuoðirdus, áspûdingas
bûdvardis bagâtîgs, nabadzîgs, veselîgs turtingas, vargðas, sveikas
veiksmaþodis pacietîgs, uzmanîgs, turîgs kantrus, atidus, pasiturintis
prieveiksmis vienaldzîgs, vispârîgs, kopîgs abejingas, visuotinis, bendras
skaitvardis vienîgs vienintelis
-îns bûdvardis agrîns, vçlîns, tâlîns anksyvas, vëlyvas, tolimas
-ots daiktavardis akmeòots, skujots, zvaigþòots, akmenuotas, spygliuotas,
(gen. pl.) asiòots þvaigþdëtas, kraujuotas
11 lentelë. Prieðdëliø vediniai

Prieðdëlis Darybinë reikðmë Vediniai Leksinë reikðmë
at- maþesnë ypatybë attâls atokus
bez- ypatybës trûkumas bezrûpîgs, bezlapains nerûpestingas, belapis
ie- maþesnë ypatybë ieapaïð, iedzeltens apvalainas, gelsvas
ne- ypatybës trûkumas nelîdzens, neliels nelygus, nedidelis
pa- maþesnë ypatybë paliels, parûgts, patumðs didokas, kartokas, tamsokas
pâr- ypatybës perteklius pârcilvçcisks, pârgrûts neþmoniðkas, per sunkus
65
Priesagø ir prieðdëliø sinonimija
Dariausios yra priesagos -ains, -isks, -îgs ir -ots. Dalis jø vediniø vartojami
sinonimiðkai daþniausiai be aiðkesnio reikðmës skirtumo. Tokias sinonimø po-
ras turi kai kurie priesagø:
a) -ains ir -ots vediniai, pvz., cimdains ir cimdots (:cimds pirðtinë), puíains
ir puíots (:puíe gëlë), zvaigþòains ir zvaigþòots; beveik visi ðiø priesagø ve-
diniai reiðkia pavirðiaus ypatybæ (bet: sulains ir sulîgs sultingas).
b) -çjs ir -îgs vediniai, pvz., galçjs ir galîgs, kopçjs ir kopîgs, vispârçjs ir
vispârîgs;
c) -îgs ir -isks vediniai, pvz., tikumîgs ir tikumisks dorovingas, dorovið-
kas, radniecîgs ir radniecisks giminingas, giminiðkas, dabîgs ir dabisks
natûralus.
Dalies tokiø vediniø reikðmës vis dëlto skiriasi, nors ir neþymiai, pvz.,
cilvçcîgs þmoniðkas, humaniðkas ir cilvçcisks þmogiðkas, bûdingas þmogui.
Kitø semantikos niuansus gali lemti vartojimo tradicija. Pavyzdþiui, bûdvardis
galîgs daþniau vartojamas su abstraktais: galîgs izmisums visiðka neviltis, galî-
ga uzvara absoliuti pergalë, o galçjs su konkreèiø realijø pavadinimais: galçjs
kreisais kraðtutinis kairysis, galçjie ziemeïi tolimoji ðiaurë.
Prieðdëliø vediniø sinonimijà ið dalies maþina skirtingas formantø produk-
tyvumas. Produktyviausi yra prieðdëliai bez-, ne- ir pa-.
76. Sudarykite bûdvardþius su priesaga -îgs, -îga ið ðiø þodþiø.

Kà reiðkia ðie bûdvardþiai?
Atsiþvelkit á g, k virtimà dz, c prieð i: draugs - draudzîgs, cilvçks - cil-

vçcîgs
saturs (turinys) ......... auglis (vaisius)...........

deg (dega)............ muïíis (kvailys) .............
izdevâs (pavyko)............ taisns (tiesus)..............
spçks (jëga) .......... þçls (gailus) .............
bailes (baimë) ......... iztur (iðtveria) ............
prâts (protas) ........... tikums (dora) .............
aizdomas (átarimas) ............ brâlis (brolis) ............
zobgalis (paðaipûnas) ........... iespaids (áspûdis) ............
apòçmâs (apsiëmë) ............. joks (juokas) .............
atðíira (atskyrë) ................ strâdâ (dirba) ...............
kauns (gëda) ................ gars (dvasia) ...............
ðausmas (siaubas) ................ dusmas (pyktis) ..................
sakars (ryðys) ....................... jçga (prasmë) .................
spçja (pajëgumas, geba) ............ sula (sultys) ..................
66
Ásidëmëkite!
sirsnîgs nuoðirdus, sirdîgs áðirdæs, átûþæs
bet: labsirdîgs geraðirdis, cçlsirdîgs kilniaðirdis. Nepaisant to, latviðkai
sveikinti (apsveikt) reikia sirsnîgi nuoðirdþiai, ne sirdîgi piktai.
mâkslîgs dirbtinis, nenatûralus kârtîgs tvarkingas; padorus

mâksliniecisks meniðkas kârtçjs eilinis (einantis ið eilës)
jûtîgs jausmingas lietisks daiktiðkas

jutîgs opus, dirglus, jautrus lietiðís dalykiðkas
pastâvîgs pastovus, nuolatinis galîgs visiðkas; galutinis

patstâvîgs savarankiðkas galçjs galinis
77. Iðverskite
a) izdevîgs brîdis ............. bailîgs puika ....................

neþçlîgs cilvçks ............ aizdomîga paka .................
iespaidîga sieviete ............. muïíîga atbilde ......................
b) turiningas pokalbis ................ prasmingi þodþiai ..................

baikðti stirna .................. darbðtiems vyrams ..................
stipri valstybë ..................... gailiu balsu ..........................
78. Sudarykite bûdvardþius su priesaga -isks, -iska ið ðiø þodþiø.

a) sports .............. vçsture (istorija) .............

reâlists .............. azarts ............
fakts ............ patriots ............
lietuvis ............ cilindrs ...........
latvis ........... diplomâts .............
vâcu .......... Venera ............
zvçrs ....... tiesa (teisë) ...........
avantûra ............ suns (ðuo) ........
(Vesdami bûdvardá, ignoruokite pamatinio þodþio priesagà ar baigmená.)

b) astronomija ............... sabiedrîba (visuomenë) ........
dogmatika .............. matemâtika ............
leksika ........... elektrîba ...........
simpâtija ........... sinoptiíis ............
67
Ar pastebëjote, kad...
...daugelis priesagos -isks bûdvardþiø vedami ið tarptautiniø þodþiø?

...priesagos -isks bûdvardþiai atitinka lietuviðkuosius bûdvardþius su prie-
saga -iðkas arba -inis?
Ásidëmëkite!
dabisks (:daba gamta; prigimtis) natûralus
naturâlistisks natûralistinis, natûralistiðkas
mutisks (:mute burna) þodinis
bûtisks (:bûtîba esmë) esminis
tiesisks (:tiesa teisë) teisinis, teisiðkas
79. Sudarykite bûdvardþius su priesaga -ains, -aina ið ðiø þodþiø.

a) pinkas ( gaurai) ......... rags ...........

asaka ............ vçders (pilvas) .............
krçsla (prieblanda)............ avots (ðaltinis)..............
lapa (lapas) .......... aste (uodega) ..........
strîpa (dryþis) ......... meþs (miðkas) ..........
migla ........... mati (plaukai) ..........
sviedri (prakaitas) ............ lâse (laðas) ..........
grauds (grûdas) ........... rasa ..........
sniegs ............. bedre (duobë) ..........
puíe (gëlë) ......... zars (ðaka) .........
sveíi (sakai) ......... skuja (spyglys) .........
b) alksnis (gen. pl. alkðòu) alkðòains slânis (sluoksnis) ..........

ogle (anglis) .......... ûdens (vanduo) ...........
cinis (kupstas) .......... muskulis (raumuo) ...........
vilnis (banga) .......... pçrle (perlas) ..........
sapnis .......... krimslis (kremzlë) ...........
troksnis (triukðmas) ........... usne (usnis) ..........
smilts 6 (smëlis) ............... akmens 2 ..................
klints 6 (uola) ................ mâkonis (debesis) .................
zvaigzne ..................... vçjð ...............
kalks 6 (kalkë) ................ sâls 6 (druska) .................
Bet: zâle zâlains þolëtas
68
80. Iðverskite
................... saulëta diena ............. taukuotos rankos

................... mieguistos akys ............. lietingas ruduo
................... vëjuoti vakarai ............. muilinas veidas
................... akmenuota vieta ............. dryþuota suknelë
................... aðarotos akys ............. kirmëliuotas grybas
................... pasakiðka moteris ............. prakaituota kakta
Þodþiai vertimui
miegas - miegs suknelë - kleita
taukai - tauki kirmëlë - târps
muilas - ziepes prakaitas - sviedri
veidas - seja kakta - piere
81. Sugalvokite þodþiø junginius
a) vienâds ............ tagadçjs ............

vietçjie ............. brâlîga ............
zilganas ............. galvenâ ............
b) .......... (visokie) ....... ........... (nuoðirdus) .........

.......... (drëgna) ........ ........... (þvaigþdëtas) ........
............. (smëlëtas) ....... ............ (bendri) ........
................ (akmenuota) ......... ............. (uolëti) .............
82. Iðverskite (darybà þr. 10 ir 11 lentelëje)
didokas akmuo .............. nedideli maiðai ...................

tamsoki kambariai ............... per sunkø (grûts) darbà ............
gilokame eþere .................. nelygiø keliø .......................
apvalainoje kameroje ................. atokiame name ......................
sunkokas krepðys ...................... snieguotus batus ...................
83. Ið ðiø þodþiø sudarykite prasmingus junginius
stiprs, drosmîgs, skaista, mâkoòainas, interesanta, agrîns, dzeltena,

krâsainais, neskaidrs, garð
debesis, sieviete, rîts, laiks, vîrs, lapa, karavîrs, jautâjums, televizors,
grâmata
69
84. Iðverskite
a) Manai draudzenei ir gaiði gludi mati. Viòai ir zilas acis, mazliet
uzrauts deguntiòð, sârti vaigi, plânas lûpas. Viòa ir vidçja auguma, tieva
meitene. Par mani viòa ir mazliet îsâka. Brîvajâ laikâ viòai patîk lasît
grâmatas, kâ arî tikties ar veciem draugiem. Vçl viòai patîk ceïot, it îpaði
uz tâlînâm zemçm.
Þodþiai vertimui
gaiðs - ðviesus vidçjs - vidutinis
mazliet - ðiek tiek tievs - laibas
uzrauts - riestas brîvais laiks - laisvalaikis
deguns - nosis kâ arî - taip pat
sârts - raudonas it îpaði - ypaè
vaigs - skruostas zeme - kraðtas, ðalis
b) Mano draugo yra trumpi tamsûs garbanoti plaukai, rudos, ne

pilkos akys, didelë nosis, storokos lûpos. Jis aukðto ûgio, aukðtesnis
uþ mane, plaèiø peèiø, stambus ir stiprus vaikinas. Laisvalaikiu mëgsta
sportuoti, taip pat filmuoti gamtà. Dar mëgsta kompiuterinius þaidimus,
internetà, taèiau ne per daug.
Þodþiai vertimui
trumpas - iss petys - plecs kompiuterinis þaidimas - datorspçle
tamsus - tumðs stambus - prâvs taèiau - taèu, tomçr
garbanotas - sprogains aukðtas - garð per daug - pârâk [daudz]
rudas - brûns sportuoti - nodarboties ar sportu
pilkas - pelçks filmuoti - filmçt
storas - biezs gamta - daba
aukðtas - garð dar - vçl
85. Apibûdinkite save
70
Dûriniai
86. Ásiþiûrëkite, kuo skiriasi ðiø dûriniø struktûra ir sandø

tarpusavio santykis
a) puszaïð pusþalis, gaiðzils ðviesiai mëlynas, ledusauksts ðal-

tas kaip ledas, priekpilns dþiugus, tumðbrûns tamsiai rudas
b) baskâjains basakojis, mazgadîgs maþametis, garausains il-
gaausis, vieglprâtîgs lengvabûdis, droðsirdîgs dràsus.
c) kurlmçms kurèias ir nebylus, sarkanbaltsarkans raudona balta
raudona (Latvijos valstybinë vëliava), dzeltenzaïsarkans geltona þalia
raudona.
87. Patikrinkite, ar teisingi ðie teiginiai. Pagráskite juos pavyz-

dþiais
1. Latviø kalbos sudurtiniai bûdvardþiai yra nepriesagëti ir priesagëti. Tradi-

ciðkai jie vadinami sintaksiniais (pirminiais) ir sintaksiniais-morfologiniais (ið-
vestiniais) dûriniais.
1.1. Nepriesagëtøjø dûriniø antrasis sandas yra morfologiðkai nepakitæs,
pvz., .............................................................
1.2. Priesagëtøjø dûriniø antrasis sandas turi priesagà -ains arba -îgs:
.....................................................................
2. Priesagëtojo dûrinio antrasis sandas gali:
2.1 bûti kalboje nevartojamas kaip savarankiðkas þodis, pvz., ...................
2.2. turëti prieðingà reikðmæ nei dûrinio, pvz., ..........................................
3. Sandø reikðmës poþiûriu daugelis dûriniø yra determinatyviniai, t. y.
vienas sandas apibrëþia kità. Kopuliatyviniø dûriniø, kur abu sandai yra
lygiaverèiai, pvz., ..................................................................., esama nedaug.
88. Pakeiskite bûdvardþius þodþiø junginiais ir atvirkðèiai
garlaicîgs (nuobodus) garð laiks (ilgas laikas)

sîkrakstains (smulkaus raðto) sîks raksts (smulkus raðtas)
plikgalvains ......................................
abpusçjs (abipusis) ..................................
............................... cauri spîdçt (kiaurai ðviesti)
priekðlaicîgs (iðankstinis) .............................
luterticîgs (liuteronas) ..............................
............................ gâzes veida (dujø pavidalo)
viendabîgs (homogeniðkas) ...............................
.............................. tumða âda (tamsi oda)
71
Ásidëmëkite!
Su priesaga -îgs absoliuèiai daþniausias sudurtiniø bûdvardþiø antrasis san-
das yra -veidîgs (:veids forma, pavidalas), pvz. adatveidîgs adatiðkas,
lokveidîgs lanko formos, lankiðkas, lankinis, vienveidîgs vienarûðis, vieno-
das. Kiti daþnesni sandai yra -gadîgs (:gads metai), -izturîgs (atsparus),
-laicîgs (:laiks laikas), -prâtîgs (:prâts protas), -sirdîgs (:sirds ðirdis), -ticîgs
(tikintis).
Daugelis priesagëtøjø dûriniø turi sustabarëjusiø kilmininkø (la. ìenitîveòi;
þr. p. 31) poras, vartojamas be jokio reikðmës skirtumo, plg.: divkrâsains /
divkrâsu vâks dvispalvis virðelis, ðíçrssvîtrains / ðíçrssvîtru aizkars skersa-
dryþë uþuolaida, ðahveidîga / ðahveida virsma ðachmatiðkas pavirðius, trîszil-
bîgs / trîszilbju vârds triskiemenis þodis.
89. Pakeiskite sustabarëjusius kilminink us sudurtiniais bûd-

vardþiais ir atvirkðèiai
daudzgadu ............................. pieredze

........................... olveidîgs auglis
........................... zigzagveidîga taka
èetrkâju ........................... dzîvnieks
............................. ikdiençjs rituâls
................................... kupolveidîgs jumts
seðgadu .......................... termiòð
bezprocentu .......................... kredîts
90. Sukurkite raðinëlá apie savo aplinkà, vartodami jums þinomus

bûdvardþius
72
SKAITVARDIS (Skaitïa vârds / Numerâlis)
Kiekiniai skaitvardþiai Kelintiniai skaitvardþiai

(Pamata skaitïa vârdi) (Kârtas skaitïa vârdi )
0 nulle 0. nulles
1 viens, viena 1. pirmais, -â
2 divi, divas 2. otrais, -â
3 trîs 3. treðais, -â
4 èetri, èetras 4. ceturtais, -â
5 pieci, piecas 5. piektais, -â
6 seði, seðas 6. sestais, -â
7 septiòi, septiòas 7. septîtais, -â
8 astoòi, astoòas 8. astotais, -â
9 deviòi, deviòas 9. devîtais, -â
10 desmit (desmits) 10. desmitais, -â
11 vienpadsmit 11. vienpadsmitais, -â
12 divpadsmit 12. divpadsmitais, -â
13 trîspadsmit 13. trîspadsmitais, -â
14 èetrpadsmit 14. èetrpadsmitais, -â
15 piecpadsmit 15. piecpadsmitais, -â
16 seðpadsmit 16. seðpadsmitais, -â
17 septiòpadsmit 17. septiòpadsmitais, -â
18 astoòpadsmit 18. astoòpadsmitais, -â
19 deviòpadsmit 19. deviòpadsmitais, -â
20 divdesmit 20. divdesmitais, -â
30 trîsdesmit 30. trîsdesmitais, -â
40 èetrdesmit 40. èetrdesmitais, -â
50 piecdesmit 50. piecdesmitais, -â
60 seðdesmit 60. seðdesmitais, -â
70 septiòdesmit 70. septiòdesmitais, -â
80 astoòdesmit 80. astoòdesmitais, -â
90 deviòdesmit 90. deviòdesmitais, -â
100 simt (simts) 100. simtais, -â
1000 tûkstoð (tûkstotis) 1000. tûkstoðais, -â (tûkstotais, -â)
106 miljons 10 6. miljonais, -â
109 miljards 10 9. miljardais, -â
1012 triljons 10 12. triljonais, -â
12 lentelë. Skaitvardþiø linksniavimo apþvalga 13 lentelë. Skaitvardþio trîs

linksniavimas
Skaitvardþiai Linksniuojami kaip
Kiekiniai skaitvardþiai I arba IV linksniuotës daiktav. Linksnis Vyriðkoji Moteriðkoji
nuo 1 iki 9 (prâts, galva) giminë giminë
3 Linksniuojamas savaip (þr. 13 lentelæ)
N. trîs trîs / trijas
arba nelinksniuojamas visai
desmits, simts, I linksniuotës daiktav. (prâts)
Ì. triju triju
miljons, miljards D. trim / trijiem trim / trijâm
tûkstotis II linksniuotës daiktav. su -is (leitis) A. trîs trîs / trijas
nulle V linksniuotës daiktav. (lelle) I. (ar) trim / trijiem trim / trijâm
Kelintiniai skaitvardþiai ávardþiuotiniai bûdvardþiai L. trîs / trijos trîs / trijâs
73
Ásidëmëkite!
Kelintiniai skaitvardþiai raðte þymimi taðku po arabiðko skaitmens, pvz.:
tas notika 1918. gada 18. novembrî (sk.: tûkstoð deviòsimt astoòpadsmitâ gada
astoòpadsmitajâ novembrî).
Kai kurie skaitvardþiai turi paralelias formas: divi simti / divsimt, trîs tûk-
stoði / trîstûkstoð. Sudurtiniai kiekiniai skaitvardþiai nekaitomi.
Nekaitomøjø skaitvardþiø baigmenys yra -padsmit*, -desmit*, -simt, -tûk-
stoð.
Kiekiniai skaitvardþiai
91. Áraðykite kiekinius skaitvardþius þodþiais
21 divdesmit viens 115 simt piecpadsmit

45 ............... 1067 .......................
352 ................ 678 ........................
2339 ......................... 763 .......................
92. Perskaitykite ir iðverskite. Derinkite skaitvardá su daiktavardþiu
Man ir 25 gadi, bet manam dçlam ir tikai 1 gads. Mans vîrs ir par 5
gadiem vecâks nekâ es. Mçs dzîvojam pie maniem vecâkiem 4 istabu
dzîvoklî. Pçc 2 (3, 4) gadiem mçs plânojam pârcelties uz savu mâju.
Mums ir auto. Tas ir 8 gadus vecs. Kad tam bûs 10 gadi un ja mums
bûs pietiekami naudas, mçs to nomainîsim pret jaunâku.
No manâm mâjâm lîdz universitâtei ar trolejbusu man jâbrauc kâdas
25-30 minûtes. Bet ja es ietu kâjâm, tad iznâktu gandrîz (1) stunda. 5
kilometri tas nav joks, kad jâsteidzas.
93. Atsakykite á klausimus
1. Cik tev gadu?

2. Cik gadu ir tavam tçvam un mâtei?
3. Cik gadu tev vçl jâmâcâs universitâtç?
4. Cik istabu ir tavâ dzîvoklî (mâjâ)?
* Taèiau nusakant valandas, vartojamas ðiø skaitvardþiø dgs. vietininkas
(þr. p. 75).
74
5. Pçc cik gadiem tu domâ precçties?
6. Cik ilgi tev jâbrauc (jâiet) no mâjâm (kopmîtnes) lîdz universitâtei?
7. Cik kilometru ir no tavâm mâjâm lîdz universitâtei?
8. Cik daudz laika tu tçrç, gatavojoties lekcijâm?
94. Iðverskite
Cik maksâ ðî grâmata par pilsçtâm?

Divdesmit pieci liti.
Kâpçc tik dârgi? Es par to dotu kâdus astoòpadsmit litus.
Tas nav dârgi. Paskatieties: krâsaini vâki, bet iekðâ daudz krâsainu
ilustrâciju, reprodukciju. Citur es redzçju to pârdodam pat par trîsdesmit
litiem.
Jâ gan. Bet vai tad jûs nebûtu ar mieru nolaist lîdz divdesmit litiem?
Lîdz divdesmit gan nç, bet par divdesmit diviem es pârdotu.
Labi, òemu!
Lûdzu!
Paldies!
Kalendorinis laikas
Kalbant apie paros laikà, dienas, savaites, metus, vartojamas þodelis kad
kada, pvz.: Kad tu bûsi mâjâs? Vakarâ. Rît. Pçc nedçïas. Ap Ziemassvçtkiem.
Klausiant kiek valandø, vartojama konstrukcija cik (ir) pulkstenis
(paþodþiui kiek (yra) laikrodis). Atsakymui vartojamas skaitvardþio var-
dininkas: pulkstenis ir viens (divi, divpadsmit).
Klausiant kada, kurià valandà, vartojamas þodelis cikos, pvz.: cikos tu
bûsi mâjâs? Atsakymui vartojamas skaitvardþio dgs. vietininkas: Vienos. Sep-
tiòos. Pusastoòos. Desmitos. Vienpadsmitos.
95. Iðverskite
a) Ausmiò, cikos tev ðodien sâkas lekcijas?

Deviòos no rîta.
Un beidzas?
Kaut kad pusvienos vai ap vieniem.
Nu tad cikos tu bûsi mâjâs?
Pçc lekcijâm es vçl aizskrieðu pie Annas. Domâju, ka pulksten èetros
es jau bûðu mâjâs. Nu puspiecos tad noteikti. Katram gadîjumam pie-
zvani.
b) Sakiet lûdzu, cikos atiet autobuss uz Kauòu?
75
No rîta vai vçlâk?
Visus, lûdzu!
No rîta ir pulksten astoòos un piecâs minûtçs, pçc tam tieði div-
padsmitos un tad vçl trijos pçcpusdienâ.
Paldies!
c) Sakiet, lûdzu, cik tagad pulkstenis?

Bez desmit minûtçm viens.
Ak tu Kungs mançjais, liekas, steidzas: râda divas minûtes pâri
vieniem! Bet vai tad jûsçjais gadîjumâ neatpaliek?
d) Cikos mums jâbût tajâ pieòemðanâ?

Piecos un piecpadsmit minûtçs.
Cikos, cikos?
Vispâr pieòemðana sâkas pusseðos, taèu vajag ierasties mazliet
agrâk. Starp pieciem un pieciem divdesmit.
96. Iðbraukite neteisingà teiginá
Nusakant pirmà val., vartojamas skaitvardþio viens vns. vardininkas (cik

pulkstenis kiek valandø) ir dgs. vietininkas (cikos kada).
Nusakant valandas (cikos kada), vartojamas visø skaitvardþiø dgs. vietinin-
kas.
Nusakant minutes (cikos kada), vartojamas visø skaitvardþiø vietininkas.
Nusakant minutes (cikos kada), vartojamas tik skaitvardþiø nuo 1 iki 9
vietininkas.
97. Pasakykite latviðkai, kiek valandø (cik ir pulkstenis). Varto-

kite ávairias konstrukcijas
21.53 18.00 4.23 6.05

8.15 3.45 1.10 13.32
12.59 7.30 11.11 10.20
98. Pasakykite latviðkai, kurià valandà (cikos)
plkst. 21.53, plkst. 8.15, plkst. 12.59, plkst. 18.00, plkst. 3.45, plkst.
7.30, plkst. 4.23, plkst. 1.10; plkst. 11.11; no plkst. 6.05 lîdz 13.32;
plkst. tieði 10.20.
76
Ásidëmëkite!
Tam tikrà kieká reiðkia ir þodþiai ducis tuzinas (12), velna ducis velnio
tuzinas (13); seniau þvejø vartotas kâls 30 þuvø kiekis.
Kelintiniai skaitvardþia i
99. Áraðykite kelintinius skaitvardþius þodþiais
a) 66. seðdesmit sestais 218. divsimt astoòpadsmitais

44. ............... 1201. ......................
559. ................ 678. .......................
2005. ....................... 89. ........................
b) 6. (sestais) oktobris 22. ( ) maijs

15. ( ) janvâris 3. ( ) mâcîbu gads
45. ( ) nedçïa 1. ( ) grâmata
Ásidëmëkite!
Neávardþiuotinis skaitvardis otrs vartojamas tik reikðme kitas, plg.: viens
otrs; viena roka un otra roka.
Mënesiai Savaitës dienos
janvâris jûlijs pirmdiena

februâris augusts otrdiena
marts septembris treðdiena
aprîlis oktobris ceturtdiena
maijs novembris piektdiena
jûnijs decembris sestdiena
svçtdiena* (siauras ç!)
100. Iðverskite
Klausies, kurð ðodien datums?
Ðodien ir pirmdiena, divdesmit devîtais novembris.
* Pirmasis sandas kilæs ið þodþio svçts (platus ç!) ðventas.
77
Bet kurâ datumâ sâkas sesija?
Nâkamnedçï, pirmdien, sestajâ decembrî.
Un beigsies?
Tieði pirms Ziemassvçtkiem. Divdesmit treðajâ datumâ.
Skaidrs!
101. Iðbraukite neteisingus teiginius
1. Sakydami datà, latviai vartoja mënesiø pavadinimus arba þodá datums

data, bet ne diena.
2. Á klausimà kad kada latviai atsako datos vietininku.
3. Ir mënesiø pavadinimai, ir þodis datums data yra vyriðkosios giminës,
todël tos paèios giminës yra ir datos skaitvardis. Abiejø þodþiø linksnis bûna tas
pats.
4. Datos skaitvardis vartojamas ir prieð mënesio pavadinimà, ir po jo.
5. Datos skaitvardis vartojamas tik prieð mënesio pavadinimà, ne po jo.
6. Savaitës dienos pavadinimas vartojamas vietininku, kai sakoma kada.
7. Savaitës dienos pavadinimas vartojamas be galûnës, kai sakoma kada.
102. Perskaitykite ir iðverskite
Es esmu dzimis (dzimusi) 1986. 12. 02. (tûkstoð deviòsimt astoòdes-

mit sestâ gada divpadsmitajâ februârî). No 1993. g. (tûkstoð deviòi simti
deviòdesmit treðâ gada) lîdz 2005. g. (divtûkstoð piektajam gadam) es
mâcîjos vidusskolâ, bet 2005. g. ( divtûkstoð piektajâ gadâ) iestâjos uni-
versitâtç. Tagad esmu 2. (otrajâ) kursâ un studçju humanitârâs zinâtnes.
103. Perskaitykite latviðkai ir iðverskite
a) 1561. g. 28. novembris; 1939. g. 1. septembris; 1991. g. 4. maijs.

b) 13. 01. 1905.; 16. 02.1918.; 01. 05. 2004.
104 Iðverskite
a) no 1940. g. 16. jûnija;

b) tas bija 2000. g. 3. aprîlî;
c) mâcîbas turpinâsies lîdz 2009. g.
d) tur nodzîvoju lîdz 1956. g. martam.
e) kopð 2000. g.
f) no 1991. g. lîdz 2011. g.
78
105. Iðtaisykite skaitvardþiø raðybos klaidas
Es jau 10. gadus dzîvoju Kauòâ. Pirmoreiz uz Kauòu atbraucu, kad

man bija 13. gadi, un tas bija 1989. gadâ. Toreiz mani draugi man parâdî-
ja Kauòas vecpilsçtu, centru, apmeklçjâm Èurïoòa galeriju. Kauòa man
iepatikâs. Bet 1994 gadâ es iestâjos Kauòas Medicînas Akadçmijâ. Tur
es mâcîjos 5 gadus un tad apprecçjos, dabûju darbu vienâ no Kauòas
poliklînikâm. Drîz bûs pagâjis jau 6 gads, kopð es tur strâdâju.
106. Paraðykite savo curriculum vitae, atsakæ á ðiuos klausimus
1. Kurâ datumâ jûs esat dzimis un kur?

2. Kad jûs pabeidzât vidusskolu, kurâ gadâ?
3. Kad jûs iestâjâties augstskolâ?
4. Cik ilgi turpinâsies jûsu mâcîbas, lîdz kuram gadam?
79
ÁVARDIS (Vietniekvârds / Pronomens)
14 lentelë. Ávardþiø klasifikacija*
Ávardþiø Pavyzdiai Vertimas

skyriai
asmeniniai es, tu, viòð, viòa, mçs, jûs, að, tu, jis, ji, mes, jûs,
viòi, viòas jie, jos
sangr¹inis sevis savês
savybiniai mans, mana, tavs, tava, savs, mano, tavo, savo, mûsø, jûsø
sava, mûsu, jûsu ir kt.
parodomieji ðis, ðî, tas, tâ, ðâds, ðâda, šis, ši, tas, ta, šitoks, šitokia,
tâds, tâda ir kt. toks, tokia
klausiamieji kas, kurð, kura, kâds, kâda kas, kuris, kuri, koks, kokia
santykiniai kas, kurð, kura, kâds, kâda kas, kuris, kuri, koks, kokia
neapibrëþia- kas, kurð, kura, kâds, kâda, kas, kuris, kuri, kakoks
mieji kakokia (vienas, viena),
cits, cita, das, daa, kitas, kita, kai kuris, kai kuri,
kaut kas, kaut kâds, kaut kâda, kakas, kakoks, kakokia,
jebkurš**, jebkura**, diez kas bet kuris, bet kuri, neinia kas
ir kt.
apibrëþiamieji pats, pati, viss, visa, pats, pati, visas, visa, viskas,
abi, abas, abu, abi
katrs, katra, ikkatrs**, kiekvienas, kiekviena
ikkatra**, ikviens**,
ikviena**, ir kt.
neigiamieji nekas**, nekâds**, nekâda**, niekas, joks, jokia,
neviens**, neviena** niekas (apie asmenis)
* Latviø kalbos ávardþiø klasifikacija nenusistovëjusi. Èia remiamasi Dz. Paeglës ir G.
Smiltniecës klasifikacijomis. Klasifikacijø apþvalgà þr. Paegle 2003, 74.
* * Ávardþiai su jeb-, ik- ne- kirèiuojami antrame skiemenyje.
15 lentelë. Asmeniniø ávardþiø linksniavimas
N. es tu mçs jûs viòð viòa viòi viòas

Ì. manis tevis mûsu jûsu viòa viòas viòu viòu
D. man tev mums jums viòam viòai viòiem viòâm
A. mani tevi mûs jûs viòu viòu viòus viòas
I. (ar) mani tevi mums jums viòu viòu viòiem viòâm
L. manî tevî mûsos jûsos viòâ viòâ viòos viòâs
80
16 lentelë. Parodomøjø ávardþiø ðis, ðî, tas, tâ linksniavimas
N. šis ðî šie ðîs tas tâ tie tâs

Ì. ðâ / ðî ðâs / ðîs šo šo tâ tâs to to
D. šim šai šiem ðîm tam tai tiem tâm
A. šo šo šos ðîs to to tos tâs
I. (ar) šo šo šiem ðîm to to tiem tâm
L. ðajâ / ðajâ / šajos / ðajâs / tajâ / tajâ / tajos / tajâs /
šai / šai / šais / šais / tai / tai / tais / tais /
šinî šinî šinîs šinîs tanî tanî tanîs tanîs
17 lentelë. Ávardþiø sevis, pats, pati ir kurð, kura linksniavimas
N. pats pati paši pašas kurš kura kuri kuras

Ì. sevis paša pašas pašu pašu kura kuras kuru kuru
D. sev pašam pašai pašiem paðâm kuram kurai kuriem kurâm
A. sevi pašu pašu pašus pašas kuru kuru kurus kuras
I. (ar) sevi pašu pašu pašiem paðâm kuru kuru kuriem kurâm
L. sevî paðâ paðâ pašos paðâs kurâ kurâ kuros kurâs
Ásidëmëkite!
Visi ávardþiai, iðskyrus es, tu, mçs, jûs, sevis ir kas, nekas, kaitomi gimi-
nëmis.
Naudininkai tev tau, sev sau tariami atitinkamai [teu], [seu].
Savybiniai ávardþiai mans, mana, tavs, tava, savs, sava linksniuojami ir de-
rinami su paþymimuoju þodþiu, pvz.: mani mati mano plaukai, tavas rokas
tavo rankos / rankas, savu mâti savo motinà (þr. 20 pratimà p. 24).
Ávardþiai mûsu, jûsu, visu vartojami kaip ir lietuviø kalboje.
107. Iðlinksniuokite
mans brâlis, tavs darbs, sava mâja, mana zeme
108. Iðverskite
a) 1. Vai tu uzrakstîji vçstuli savam draugam? 2. Vakar es biju saticis

tavu tçvu. 3. Paòem krçslu no manas istabas. 4. Tavâ somâ guï kaíis.
5. Cik gadu taviem bçrniem? 6. Savu naudu viòð no rokâm neizlaiþ.
81
7. Svçtkos es braukðu pie saviem vecâkiem. 8. Manai mâtei drîz bûs 80
gadu. 9. Manâs mâjâs tâdu puíu gan nav. 10. Mani draugi ar mûsu dçlu
devâs uz ârzemçm sev darbu meklçt.
b) mano darbui ............ tavo akyse .............

mûsø darbui ............ jûsø akyse .............
savo dþiaugsmus .............. mano draugø .............

visø dþiaugsmus ............... mûsø draugø .............
c) Sveiks! Kas jauns?

Nu nekas îpaðs. Viss pa vecam.
Kâ iet bçrniem? Strâdâ vai mâcâs?
Kâ nu kurð. Vecâkais jau strâdâ, bet jaunâkais vçl mâcâs.
Kâ tavam tçvam veselîba? Dzirdçju, ka viòð smagi slimoja.
Viòð nomira. Pirms diviem mçneðiem...
Ak tu Dies! Atvaino, es nezinâju. Neviens no mums to nezinâja.
Tas nekas. Ar tâdâm lietâm neviens taèu nelielâs...
Nu jâ. Ne jau par to lielîðanos runa. Mana visdziïâkâ lîdzjûtîba!
Paldies!
Un kâ sievai?
Sieva devâs uz ârzemçm. Mazliet piestrâdât.
Nu lûk! Un tu vçl saki, ka nekas jauns!
109. Paaiðkinkite, kuo skiriasi ávardþiø nekas ir neviens, neviena

reikðmës?
110. Iðverskite
a) es neko tâdu neredzçju un nedzirdçju ..................

nevienam nav zinâms ....................
kâpçc man neviens neko nesakât? ............................
vai tas ir viss, vai vçl kaut kas ir? .............................
b) ........................... að nieko nenoriu þinoti

.......................... tik tu niekam to nesakyk
.......................... niekas nieko ir nesuþinos
..................... visi viskà þino
c) par ko tad viòi tur runâ? vai par mums? ...........................

tâdâ laikâ labâk sçdçt mâjâs ..........................
pçc kâdiem trim gadiem viss bûs citâdi .......................
82
vai tas ir viss? visu to es jau sen zinâju ..........................
par ko jûs te diskutçjat? par to paðu ..........................
paldies! nav par ko! .......................
mçs paði arî tâ domâjâm ..........................
111. Sugalvokite sakiniø su ðiais junginiais
manis manis manim* mani

tevis tevis tevim* tevi
no viòa pie viòa lîdz viòam ar viòu
mums mums mums mums
jums jums jums jums
viòiem viòiem viòiem viòiem
112. Iðverskite
Kas tas ir? ...........

Kas to zina? .............
Vai tâ ir tâ jaunâ grâmata? ....................
Kur tas notika? ...............
Kurð no viòiem to prot? .................
Man tas nav skaidrs .................
Kura no jums divâm ir latviete Rûta vai Laima? ....................
...................................................
Katrai galvai sava cepure ........................
Katru dienu viòð ceïas plkst. 8 .......................
Katrs cilvçks to gribçtu .............................
Vai tas ir viss? ......................
... latviø kalboje nëra negimininiø formø, atitinkanèiø lietuviø tai, ðitai;
vietoje jø latviai vartoja vyriðkosios giminës ávardá tas (jei objekto pavadinimas
yra moteriðkosios giminës, vartojamas ávardis tâ)?
... ávardis katrs, katra reiðkia kiekvienas, kiekviena, o viss reiðkia visas ir
viskas?
* Senoji datyvo (ir instrumentalio) galûnë, vatojama su ðiuo prielinksniu.

Tokià galûnæ su ðiuo prielinksniu turi ir ávardis sevis, plg.: lîdz sevim.
83
113. Sugalvokite sakiniø su ðiomis frazëmis
katrâ ziòâ bûtinai, þûtbût

katram gadîjumam dël visa ko; dël viso pikto
uz katra soïa kiekviename þingsnyje; kas þingsnis
tâdâ gadîjumâ tokiu atveju
ðajâ gadîjumâ ðiuo atveju
jebkurâ gadîjumâ bet kuriuo atveju
nekâdâ gadîjumâ jokiu bûdu
kâdâ veidâ kokiu bûdu
savâ mûþâ savo gyvenime
visu mûþu visà gyvenimà
tavu brînumu! tai bent stebuklas!
114. Iðverskite
ðodien .............. .......... ðáryt

ðonedçï ............ .......... ðávakar
ðogad .............. .......... ðá mënesá
toreiz ............... .......... kasdien
ko tu saki? ...................... .................... ar tu tai man sakai?

kam tu to raksti? .............. ....................... su kuo jie kalba?
Ásidëmëkite!
Ávardis daþs, daþa reiðkia kai kuris, kai kuri, daþi, daþas keli, kelios, kele-
tas, pvz. daþi cilvçki kai kurie þmonës, daþas piezîmes kelios pastabos, keletas
pastabø. O bûdvardis daþnas, daþna latviðkai yra bieþs, bieþa, daþnai bieþi.
115. Iðverskite
Kai kurie studentai moka net po tris uþsienio kalbas. Kai kurios ið tø
kalbø yra egzotiðkos.
Keletà semestrø (Kelis semestrus) að mokiausi Latvijos universitete.
Pas mus daþnai studijuoja kelios studentës ið Latvijos.
Þodþiai vertimui
moka - prot egzotiðkas - eksotisks
net - pat studijuoti - studçt
uþsienio kalba - sveðvaloda ið - no
84
Ásidëmëkite!
Ávardis kâds, kâda gali reikðti: 1. koks, kokia (klausiamoji arba santykinë
reikðmë), pvz.: kâds ârâ laiks? koks lauke oras?; kâds jautâjums, tâda arî at-
bilde koks klausimas, toks ir atsakymas; 2. kas nors, kaþkas, kuris, vienas
(neapibrëþiamoji reikðmë), pvz.: vai ir kâds mâjâs? ar yra kas (nors) namie?;
aizdod man to uz kâdu laiku paskolink man tai kuriam laikui; kâdâ dienâ
atnâca paziòojums vienà dienà atëjo praneðimas.
116. Kà reiðkia?
a) ne par kâdu naudu ..................

neparko .............
pajautâ kâdam citam .....................
tur kâds jautâ pçc tevis ....................
reiz dzîvojis kâds nabaga cilvçks .........................
kâdâ avîzç esmu to lasîjis ............................
b) daþkârt, daþreiz, kâ nu kuro reizi, kâdreiz, ðoreiz
Þodþiai vertimui
nauda - pinigai reize - kartas, sykis
jautât - klausti, teirautis kâ - kaip
avîze - laikraðtis
85
VEIKSMAÞODIS (Darbîbas vârds / Verbs)
18 lentelë. Supletyviniai veiksmaþodþiai bût, iet, dot

As- Esamasis laikas Bûtasis laikas Bûsimasis laikas Liepiamoji
muo nuosaka
es esmu, eju, dodu biju, gâju, devu bûðu, ieðu, doðu

tu esi, ej, dod biji, gâji, devi bûsi, iesi, dosi esi, ej, dod
viòð,
viòa,
viòi, ir, iet, dod bija, gâja, deva bûs, ies, dos lai ir, lai iet, lai dod
viòas
mçs esam, ejam, dodam bijâm, gâjâm, devâm bûsim, iesim, dosim esam, ejam, dodam /
bûsim, iesim, dosim
jûs esat, ejat, dodat bijât, gâjât, devât bûsit, iesit, dosit / esiet, ejiet, dodiet
bûsiet, iesiet, dosiet
19 lentelë. Veiksmaþodþio bût neigiamosios formos

As- Esamasis laikas Bûtasis laikas Bûsimasis laikas Liepiamoji
muo nuosaka
es neesmu nebiju nebûðu

tu neesi, nebiji nebûsi neesi
viòð,
viòa,
viòi, nav / nava nebija nebûs lai nav(a)
viòas
mçs neesam nebijâm nebûsim neesam / nebûsim
jûs neesat nebijât nebûsit / nebûsiet neesiet
Ásidëmëkite!
Formose neesmu, neesam, neesat tariamas vienas ilgas platus ç [nçsmu].
Formoje neesi tariamas siauras ilgas ç.
Forma nav tariama [nãu]. Ilgesnë forma nava pasitaiko tik ðnekamojoje
kalboje ir liaudies dainø tekstuose.
Ar tiesa, kad...
...veiksmaþodþiø 3 asmuo nei lietuviø, nei latviø kalboje neturi skaièiaus
kategorijos?
...liepiamosios nuosakos tik dgs. 2 asmuo turi atskirà formà, daromà ið
esamojo laiko vns. 2 asmens kamieno?
86
... visos kitos liepiamosios nuosakos formos paimtos ið tiesioginës nuosa-
kos esamojo ar bûsimojo laiko?
117. Iðverskite
a) 1. Kas tur bija karnevâlâ? 2. Jûs neesat brâïi. 3. Mçs bijâm drau-
gi. 4. Man nav laika. 5. Kur viòð iet? 6. Bet kur tu gâji vakar vakarâ? 7.
Vai tev nav kauna? 8. Es ieðu pie direktora, vai tu iesi lîdz? 9. Vai bûsi
ðovakar mâjâs? 10. Bûðu noteikti! 11. Viòð nav skolçns, bet students.
b) 1. Esi tik laipns, aizdod man savus lekciju konspektus! 2. Esiet

cilvçki paþçlojiet to nabagu! 3. Dodiet tikai ðurp savus dokumentus!
4. Neesi tâds pârliecinâts var jau viss gadîties! 5. Ejiet tikai savu ceïu!
6. Jau vçls, labâk iesim mâjâs. 7. Lai viòi dod goda vârdu, ka savus
parâdus viòi atdos. 8. Nebûsim muïíi, ko?
Þodþiai vertimui
kauns - gëda paþçlot - pasigailëti var - gali
lîdz - kartu, drauge nabags - vargðas gadîties - pasitaikyti
noteikti - tikrai ðurp - èionai gods - garbë
laipns - malonus tâds - toks parâds - skola
aizdot - paskolinti pârliecinâts - ásitikinæs
20 lentelë. Asmenuotës ir asmenø galûnës

Asme-
nuotë, As- Tiesioginë nuosaka Liepiamoji Tariamoji
pagrin- muo nuosaka nuosaka
dinës Esamasis Bûtasis Bûsimasis
formos laikas laikas laikas
I es -u -u pirkðu pirktu
pirk-t tu -, (-i) -i pirksi pçrc pirktu
pçrk-u viòð... - -a pirks lai pçrk pirktu
pirk-u mçs -am -âm pirksim pirksim pirktu
jûs -at -ât pirksit/pirksiet pçrciet pirktu
II es -ju -ju -ðu ceïotu

ceïo-t tu - -ji -si ceïo ceïotu
ceïo-ju viòð... - -ja -s lai ceïo ceïotu
ceïo-ju mçs -jam -jâm -sim ceïosim ceïotu
jûs -jat -jât -sit/-siet ceïojiet ceïotu
III es -u -ju darîðu darîtu

darî-t tu -i -ji darîsi dari darîtu
dar-u viòð... -a, (-) -ja darîs lai dara darîtu
darî-ju mçs -âm, (-am) -jâm darîsim darîsim darîtu
jûs -ât, (-at) -jât darîsit/darîsiet dariet darîtu
87
I asmenuotë
118. Kodël I asmenuotës veiksmaþodþio esamojo laiko 3 asmuo

niekada neturi galûnës? Kurià lietuviø veiksmaþodþiø asmenuotæ
atitinka ði asmenuotë, kuriuos kamienus? Palyginkite
atnesu, atnes, atnes, atnesam, atnesat

izdzeru, izdzer, izdzer, izdzeram, izdzerat
pazîstu, pazîsti, pazîst, pazîstam, pazîstat
cepu, cep, cep, cepam, cepat
grauþu, grauz, grauþ, grauþam, grauþat
snauþu, snaud, snauþ, snauþam, snauþat
aizvedu, aizved, aizved, aizvedam, aizvedat
119. Remdamiesi pavyzdþiais, suformuluokite taisyklæ, kada esa-

mojo laiko vienaskaitos 2 asmuo turi galûnæ (-i) (nurodyta bendrat-
is, esamojo laiko vns. 1 ir 2 asmuo, bûtojo laiko vns. 1 asmuo)
a) tapt, topu, topi, tapu b) klîst, klîstu, klîsti, klîdu

rakt, roku, roc, raku pazît, pazîstu, pazîsti, pazinu
sist, situ, sit, sita salt, salstu, salsti, salu
prast, protu, proti, pratu kïût, kïûstu, kïûsti, kïuvu
just, jûtu, jûti, jutu dzimt, dzimstu, dzimsti, dzimu
vest, vedu, ved, vedu snaust, snauþu, snaud, snaudu
rast, rodu, rodi, radu sarkt, sarkstu, sarksti , sarku
krist, krîtu, krîti, kritu nogurt, nogurstu, nogursti, noguru
zust, zûdu, zûdi, zudu
120. Atsiþvelgdami á priebalsiø k/c ir g/dz kaità, paraðykite ðiø

veiksmaþodþiø esamojo laiko vienaskaitos 2 asmená (skliausteliuose
nurodyta bendratis)
augu, audz, aug, augam, augat (augt)

nâku, nâc , nâk, nâkam, nâkat (nâkt eiti artyn)
velku, ......, velk, velkam, velkat (vilkt traukti)
lieku, ......., liek, liekam, liekat (likt dëti)
sâku, ......, sâk, sâkam, sâkat (sâkt pradëti)
bçgu, ......, bçg, bçgam, bçgat (bçgt)
miegu, ......, mieg, miegam, miegat (migt)
pçrku, ......, pçrk, pçrkam, pçrkat (pirkt)
88
121. Paaiðkinkite, kodël ðiø veiksmaþodþiø esamojo laiko vienas-
kaitos 2 asmuo turi kitoká baigmená. Koks to baigmens ryðys su kito-
mis pagrindinëmis formomis? Su atitinkamais lietuviðkais veiksma-
þodþiais? (Skliausteliuose nurodyta bendratis ir bûtojo laiko forma)
svieþu, svied, svieþ (sviest, sviedu)

lauþu, lauz, lauþ (lauzt, lauzu)
kâpju, kâp, kâpj (kâpt, kâpu)
slçpju, slçp, slçpj (slçpt, slçpu)
grieþu, griez, grieþ (griezt, griezu)
dzeïu, dzel, dzeï (dzelt, dzçlu)
grûþu, grûd, grûþ (grûst, grûdu)
stumju, stum, stumj (stumt, stûmu)
auþu, aud, auþ (aust, audu)
snauþu, snaud, snauþ (snaust, snaudu)
122. Atskirkite, kur esamojo, kur bûtojo laiko formos. Kokie yra
lietuviðki fonetiniai ðiø galûniø atitikmenys?
audâm auþam atnesât atnesat vedâm vedam

bçg bçga pçrkam pirkâm braucam braucâm
kâpjam kâpâm sâkâm sâkam cçlât ceïat
augât augat stâj stâja grûd grûdi
dzerat dzçrât pûðu pûtu ðuj ðuva
çd çda sniga snieg protam pratâm
123. Pabraukite, veiksmaþodþius, kuriø bûsimasis laikas daromas

ne ið bendraties, o ið bûtojo laiko kamieno. Suformuluokite taisyklæ,
kada tai daroma. Kuo ðios bûsimojo laiko formos skiriasi nuo ápras-
tiniø? (Nurodyta bendratis, bûtojo ir bûsimojo laiko vns. 1 asmuo)
skriet, skrçju, skrieðu klîst, klîdu, klîdîðu

rimt, rimu, rimðu atrast, atradu, atradîðu
prast, pratu, pratîðu pûst, pûtu, pûtîðu
sâkt, sâku, sâkðu krât, krâju, krâðu
silt, silu, silðu jât, jâju, jâðu
just, jutu, jutîðu gâzt, gâzu, gâzîðu
griezt, griezu, griezîðu aust, audu, audîðu
aizmirst, aizmirsu, aizmirsîðu sist, situ, sitîðu
braukt, braucu, braukðu cirst, cirtu, cirtîðu
89
124. Turëdami bûsimojo laiko formà, nustatykite bendratá (jei
reikia, per bûtojo laiko formà)
beigs beigt laidîsim .............

lauzîsi lauzu, lauzt pârvçrtîs .............
sajutîsiet ............. plçsîs ..............
glâbsi ....... drâzîðu ............
ðíitîs ......... nesîsi ............

kïût tapti braukt vaþiuoti griezt pjauti, kirpti; sukti
kliûti aizíerties braukti svîtrot græþti urbt; griezt
klîst bastytis segt dengti lçkt ðokti á aukðtá, tolá

klysti kïûdîties segti pogât lëkti skriet, lidot
II asmenuotë
125. Paraðykite ðiø priesagø lietuviðkuosius fonetinius atitikmenis
-ât, -çt, -ît, -ot
126. Paraðykite ðiø veiksmaþodþiø esamojo laiko vns. 2 asmená
uzzîmçt uzzîmç necienît ......

pasoïot pasoïo nomazgât .......
izdzîvot ...... nospçlçt ........
padomât ........ uzsmçíçt ........
apmeklçt ........ pajautât .........
127. Iðverskite á latviø kalbà
a) kalbësiu, kalbës (runât) .......................,

dirbsi, dirbs (strâdât) ..........................,
þingsniuosiu, þingsniuos (soïot) ....................,
plepësime, plepës (pïâpât)...........................,
90
ávertinsi, ávertins (novçrtçt) .......................,
taisysite, taisys (labot) ......................,
b) Að nesuprantu, kà jis kalba (runât) ...........................

Ar jûs rûkote (smçíçt) ......................?
Kur tu þingsniuoji (soïot) .......................?
Vasarà jis gyveno (dzîvot) prie jûros ...........................
128. Atsiþvelgdami á tai, kad lietuviø tarptautiniø veiksmaþodþiø

priesagà -uoti atitinka latviø -çt, uþpildykite tuðèias vietas
eksponuoti eksponçt komponuoti ...........

.......... intriìçt tonuoti ..........
.......... ilustrçt programuoti ...........
.......... studçt individualizuoti ..............
........... kopçt ............ ironizçt
politizuoti ........... ............ materializçt
dozuoti ...... ............ diriìçt
.......... muzicçt ............ iniciçt
likviduoti ......... realizuoti ...........
remontuoti ......... fiksuoti ..........
.......... rediìçt kompromituoti .............
.......... aìitçt ........... inficçties

soïot þingsniuoti dejot ðokti ðoká vairot dauginti
ðuoliuoti lçkðot dejuoti vaimanât vairuoti vadît ( auto un tml.)
III asmenuotë
129. Paaiðkinkite, kodël vieni veiksmaþodþiai 3 asmenyje turi

galûnæ, kiti ne. Sudarykite ðiø veiksmaþodþiø daugiskaitos 1 ir 2
asmens formas
raksta rakstâm, rakstât vârdzina ...............

peld peldam, peldat sçþ ............
tur ............... dzied ............
dara ............... lasa ............
darina ............... audzina ...............
91
cildina ............... mâca .............
raud ............... stâsta .............
redz ............... saka ..............
130. Koks ðiø veiksmaþodþiø gramatinis esamojo laiko kamienas?

Atstatykite formas á lietuviø kalbà. Teisingà atsakymà pabraukite
sçþu sëdþiu mîlu ...... guïu ...... daru ......

sçdi sëdi mîli ...... guli ..... dara .....
sçþ sëdþia mîl .... guïam ..... darâm .....
a kamienas a kamienas a kamienas a kamienas
ia kamienas ia kamienas ia kamienas ia kamienas
â kamienas â kamienas â kamienas â kamienas
131. Kuris ið ðiø atsakymø teisingas? Neteisingà iðbraukite
Senasis latviø veiksmaþodþio i kamienas perëjo á:

a) ia kamienà
b) â kamienà
132. Paaiðkinkite, kodël vieni veiksmaþodþiai esamojo laiko vns.

2 asmenyje turi kitoká kamiengalá, kiti ne.
raudât: raudu gulçt: guïu audzinât: audzinu

raudi guli audzini
raud guï audzina
spîdçt: spîdu rakstît: rakstu sçdçt: sçþu

spîdi raksti sçdi
spîd raksta sçþ
133. Neteisingus komentarus iðbraukite
Kitoká kamiengalá vns. 2 asmenyje turi

a) a-kamieniai veiksmaþodþiai, atitinkantys lietuviø gieda, rauda;
b) ia-kamieniai veiksmaþodþiai, atitinkantys lietuviø audþia, snaudþia;
c) ia-kamieniai veiksmaþodþiai, atinkantys lietuviø i kamienà: sëdi, turi;
d) â-kamieniai veiksmaþodþiai, atitinkantys lietuviø o kamienà: raðo, moko.
92
134. Palyginkite III ir I asmenuotës esamuosius laikus. Kuo jie
panaðûs ir kuo skiriasi?
gulçt: guïu guïam sâkt: sâku sâkam

guli guïat sâc sâkat
guï sâk
stâvçt: stâvu stâvam vilkt: velku velkam

stâvi stâvat velc velkat
stâv velk
kurinât: kurinu kurinâm mest: metu metam

kurini kurinât met metat
kurina met
sçdçt: sçþu sçþam lûgt: lûdzu lûdzam

sçdi sçþat lûdz lûdzat
sçþ lûdz
darît: daru darâm prast: protu protam

dari darât proti protat
dara prot
135. Neteisingus komentarus iðbraukite
1. Esamojo laiko treèiajame asmenyje

a) abiejø asmenuoèiø veiksmaþodþiai niekada neturi galûnës;
b) III asmenuotës veiksmaþodþiai su bendratimis -ît ir -inât turi galûnæ.
2. Esamojo laiko vns. antrajame asmenyje
a) III asmenuotës veiksmaþodþiai visada turi galûnæ;
b) I asmenuotës veiksmaþodþiai niekada neturi galûnës;
c) I asmenuotës veiksmaþodþiai tam tikrais atvejais turi galûnæ;
d) III asmenuotës veiksmaþodþiai tik tam tikrais atvejais turi galûnæ.
BENDRIEJI PRATIMAI
136. Sudarykite ðiø veiksmaþodþiø esamojo laiko vns. 2 asmens

formà, atsiþvelgdami á priebalsiø kaità (skliausteliuose nurodyta ben-
dratis)
velku velc (vilkt) guï ..... (gulçt)

grûþ grûd (grûst) pûð ..... (pûst)
93
nâk ....... (nâkt) lauþam ....... (lauzt)
sâku ....... (sâkt) sçþ ....... (sçdçt)
kâpju ....... (kâpt) aug ....... (augt)
137. Pagal 3 asmens formà sudarykite to paties laiko daugiskaitos

1 ir 2 asmens formas. Kreipkite dëmesá á galûnës buvimà ar nebuvimà
nâk nâkam, nâkat rakstîja ...............

nâca nâcâm, nâcât strâdâ ...............
aug ............ dara ...............
auga ............ runâ ...............
guï ............ runâja ...............
auþ ............ darîja ...............
soïo ............ balso ...............
raksta ............ pçtî ...............
kâpj ............ pçtîja ...............
kâpa ............ klusç ...............
dzied ............ ved ...............
dziedâja ............ peld ...............
raksta ............ gâja ...............
tur ............ zîmç ...............
turçja ............ krâso ...............
138. Paraðykite 3 asmens formà. Paaiðkinkite ryðá tarp 3 asm.

galûnës ir dgs. formø galûniø
rakstîjâm ...... drukâjam ......

rakstât ...... drukâjâm ......
augat ...... ìçrbjat ......
augâm ...... ìçrbât ......
strâdâjâm ...... runâjam ......
krâsojam ...... runâjâm ......
139. Nustatykite, kurio laiko ir asmens yra ðiø veiksmaþodþiø for-

mos (skliausteliuose nurodyta bendratis)
audz, aug, augâm (augt), saku (sacît), sçdçsim (sçdçt), vari (varçt), dari
(darît), bçga (bçgt), runâs (runât), lidojâm (lidot), lasâm, lasa, lasîsiet (lasît),
rakstîja (rakstît), spçlç (spçlçt), mâca (mâcît), mâk (mâcçt), turi (turçt), dzied,
dziedâjât (dziedât), klusçs (klusçt), raksim (rakt), devâm (dot)
94
140. Kai kurie teiginiai klaidingi. Iðbraukite juos ir motyvuokite
savo pasirinkimà
1. Visi veiksmaþodþiai bûtojo laiko dgs. 1 ir 2 asmenyje turi ilgas galûnes

-âm, -ât.
2. Latviø kalboje bûtasis laikas neturi ë kamieno, kaip lietuviø matë, sakë.
3. Treèiasis asmuo bûtajame laike turi galûnæ -a, o sangràþinë forma -âs.
4. Esamajame laike visø III asmenuotës veiksmaþodþiø dgs. galûnës yra
ilgos (-âm, -ât), o 3 asmuo visada turi galûnæ (-a).
5. Latviø kalboje nëra i-kamieniø veiksmaþodþiø.
6. I ir II asmenuotës esamojo laiko 3 asmuo niekada neturi galûnës, todël
sangràþinë jo forma turi trumpà galûnæ (-as, -jas).
7. II asmenuotës nesangràþinë vns. 2 asmens forma sutampa su 3 asmeniu,
ir reikðmæ lemia kontekstas.
8. Visø asmenuoèiø bûsimojo laiko forma daroma ið bendraties kamieno.
Sangràþiniai veiksmaþodþiai
21 lentelë. Sangràþiniø veiksmaþodþiø galûnës
Asmuo Esamasis Bûtasis Bûsimasis Tariamoji

laikas laikas laikas nuosaka
es -os -os -ðos -tos

tu -ies -ies -sies -tos
viòð... -as, -âs -âs -sies -tos
mçs -amies, -âmies -âmies -simies -tos
jûs -aties, -âties -âties -sities/-sieties -tos
141. Áraðykite reikiamà sangràþinæ 3 asmens galûnæ as arba âs

priklausomai nuo to, ar nesangràþinë forma neturi galûnës, ar turi
jà. Iðverskite formø reikðmes
liek liekas spçlçja ......

lika likâs spçlç ......
òem ....... klausa ......
òçma ...... klausîja ......
deva ..... maina ......
dod ..... kârto ......
sâk ...... nâca ......
sâka ...... stâja ......
runâ ...... stâj ......
runâja ...... peldçja ......
95
grib ...... peld ......
gribçja ...... atrada ......
mîl ...... rod ......
142. Sudarykite ðiø veiksmaþodþiø esamojo laiko daugiskaitos 1

ir 2 asmens paprastàsias ir sangràþines formas
uzvest uzvedam, uzvedamies, uzvedat, uzvedaties

parâdît parâdâm, parâdâmies, parâdât, parâdâties
sapît sapin........................................
smiet smej...........................................
raudzît raug........................................
lûgt lûdz............................................
mazgât ............................................
satikt satiek..........................................
vizinât vizin........................................
pârliecinât pârliecin...................................
143. Sudarykite ðiø veiksmaþodþiø bûtojo laiko daugiskaitos 1 ir

2 asmens paprastàsias ir sangràþines formas
uzvest uzvedâm, uzvedâmies, uzvedât, uzvedâties

parâdît parâdîjâm, parâdîjâmies, parâdîjât, parâdîjâties
sapît sapin........................................
smiet smçj...........................................
raudzît raudzî........................................
lûgt lûdz............................................
mazgât ............................................
satikt satik..........................................
vizinât vizinâ........................................
pârliecinât pârliecinâ...................................
144. Paraðykite ðiø veiksmaþodþiø esamojo laiko 3 asmens pa-

prastàjà ir sangràþinæ formà
mazgât mazgâ, mazgâjas fotografçt ................

labot labo, labojas runât ...............
pastaigât .............. bruòot ...............
spçlçt .............. atbrîvot ..............
realizçt ............... aktualizçt .................
96
145. Nustatykite, kurio laiko (esamojo ar bûtojo) yra ðios
sangràþinës 3 asmens formos. Paraðykite nesangràþinæ to veiksma-
þodþio formà
veidojâs veidoja apstâjas ..........

izvietojas izvieto runâjâs ..........
bojâjas ...... kârtojâs .........
146. Nustatykite, kurio laiko yra ðios sangràþinës formos. Iðvers-

kite jø reikðmes
darbojâs, darbojas, runâjâmies, runâjamies, atrodas, atradâties,

mazgâjamies, mazgâjâs, mazgâjas, norçíinâmies, norçíinâjâmies, kustas,
kustçjâs, smçjâs, smejas, skatâs, skatîjâs, tuvojâs, tuvojas, dusmojaties,
pastaigâjâmies, pastaigâjas, saèukstas, saèukstçjâs, mîlçjâs, iepazîstas,
iepazinâs, vçlçjâs, sûdzas, darâs, lûdzâs, lûdzas, devâs
147. Iðverskite
a) vaidensiuos, vaidensis (spokoties) ........................,

prausimës, prausis (mazgâties) .......................,
tvarkysimës, tvarkysis (kârtoties) .......................,
juoksitës, juoksis (smieties) .......................,
kalbësies, kalbësis (runâties) .........................
b) 1. Kâpçc viòa visu laiku smçjâs? 2. Katru vakaru mçs pastaigâjamies

pa parku. 3. Cikos sâkas koncerts? 4. Vinð sûdzas par galvassâpçm.
5. Sportisti nomazgâjâs duðâ. 6. Par ko tad viòi savâ starpâ saèukstçjâs?
7. Mçs tagad atrodamies pilsçtas paðâ centrâ.
148. Atstatykite nesangràþinæ 3 asmens formà. Iðsiverskite jos

reikðmæ
precçjâs precçja mâcâs ......

precas prec mâcîjâs ........
tirgojas ..... stiepjas .......
tirgojâs ....... stiepâs ........
stâjâs ...... mazgâjas .......
stâjas ..... mazgâjâs .........
glabâjas ........ glâbâs ........
glabâjâs ........ glâbjas .......
pulcçjâs ........ sarakstîjâs ......
pulcçjas ........ sarakstâs ......
97
149. Ið paprastosios veiksmaþodþio daugiskaitos formos padary-
kite sangràþinæ. Iðverskite abiejø formø reikðmes
saucâm saucâmies peldam .........

saucam saucamies skatîjâm .........
saucât saucâties saprotat ..........
krâsojam ........... devâm ..........
paceïam .......... pacçlâm ...........
atradât ............. dodat .........
150. Sudarykite ðiø veiksmaþodþiø bûsimojo laiko vienaskaitos

1 asmená
likties likðos rakòâties ..........

runâties runâðos svârstîties ..........
ðaubîties ......... apmierinâties ...........
dusmoties ......... dauzîties ............
sazinâties .......... lûgties .............
151. Sudarykite ðiø veiksmaþodþiø bûsimojo laiko vienaskaitos

2 ir 3 asmená (abiejø forma vienoda)
sâkties sâksies mâcîties .........

runâties runâsies skatîties ..........
mazgâties ......... peldçties ..........
atkâpties ......... sargâties ..........
152. Iðverskite
1. Jei tu maudysies (peldçties), tai jie irgi maudysis. 2. Kada tu

dþiaugsies (priecâties), þinok, ji taip pat dþiaugsis.
153. Sudarykite ðiø veiksmaþodþiø bûsimojo laiko daugiskaitos

1 ir 2 asmens paprastàsias ir sangràþines formas
uzvest uzvedîsim, uzvedîsimies, uzvedîsi(e)t, uzvedîsi(e)ties

parâdît parâdîsim, parâdîsimies, parâdîsi(e)t, parâdîsi(e)ties
sapît ............................................................................
smiet ............................................................................
98
raudzît ...............................................................................
lûgt ....................................................................................
mazgât ................................................................................
satikt ...................................................................................
vizinât .................................................................................
pârliecinât ............................................................................
Liepiamoji nuosaka
154. Sudarykite liepiamosios nuosakos vns. ir dgs. 2 asmens formas

(skaitmenys rodo asmenuotæ)
a) augt audz, audziet sniegt ............

krist krîti, krîtiet urbt .............
pûst ............ vest ..............
darît .............. sâkt ..........
strâdât ............... kâpt ..........
runât ............. lçkt ...........
gulçt ............ nesmçíçt .............
b) darboties darbojies, darbojieties nedusmoties 2...............

runâties runâjies, runâjieties pastaigâties 2 ...............
mazgâties 2................. iepazîties 1.................
rçíinâties 3................ sûdzçties 3 .................
nesmieties ................ lûgties .................
skatîties 3.............. òemties ...............
155. Iðverskite
a) lipkite ( kâpt) ..........., auskite ............, pradëkite (sâkt) .........,

nepirkite ............., ateikite (atnâkt) .............., iðtraukite (izvilkt) ...........,
mikite (migt) ............, stumkite (grûst) ............
b) 1. Dari, ko darîdams, apdomâ galu! 2. Ja visi runâ, tad runâ arî

tu! 3. Ej nu ej tas nevar bût! 4. Esi cilvçks, aizdod man kaut cik nau-
das! 5. Pût, vçjiòi, dzen laiviòu, aizdzen mani Kurzemç! 6. Ejiet tikai
savu ceïu! 7. Sakiet, lûdzu, kur te ir direktora kabinets? 8. Esi tik laip-
ns, pasaki, cik tagad pulkstenis? 9. Izmanto visas iespçjas! 10. Turi muti!
c) 1. Paskaties, cik skaisti! 2. Paklausîsimies mûziku! 3. Izpeldçjieties

jûrâ un tad pastaigâsimies pa pludmali! 4. Apsçdieties, lûdzu! 5. Lai
viòð sakârtojas!
99
d) 1. Bûkim paþástami! 2. Duok rankà! 3. Duokit rankà! 4. Gal eikim
namo, kà? 5. Tegu miega (gulçt)! 6. Tegu sëdi (sçdçt)! 7. Tegu lieka
(palikt)! 8. Imk, imk (òemt)! 9. Ateik (atnâkt) rytoj pas mane! 10. Stokim
(stâties) á eilæ!
e) 1. Leiskimës (doties) á kelionæ! 2. Laikykis (turçties 3) stipriai! 3.

Apsistok (apmesties) pas mane! 4. Tegu jie barasi (strîdçties 3) palik
(likt) juos ramybëje! 5. Nesibarkit!
Reikiamybës nuosaka
22 lentelë. Reikiamybës nuosakos asmenavimas (daryba: prieðdëlis jâ+esamojo laiko 3

asmuo; iðskyrus veiksmaþodá bût)
Bendratis Esamasis Bûtasis Bûsimasis Tariamoji reikiamybë

laikas laikas laikas
papratasis sudëtinis
esamasis esamasis
bût (ir) jâbût bija jâbût bûs jâbût bûtu jâbût bûtu bijis jâbût
iet (ir) jâiet bija jâiet bûs jâiet bûtu jâiet bûtu bijis jâiet
dot (ir) jâdod bija jâdod bûs jâdod bûtu jâdod bûtu bijis jâdod
pirkt (ir) jâpçrk bija jâpçrk bûs jâpçrk bûtu jâpçrk bûtu bijis jâpçrk
ceïot (ir) jâceïo bija jâceïo bûs jâceïo bûtu jâceïo bûtu bijis jâceïo
darît (ir) jâdara bija jâdara bûs jâdara bûtu jâdara bûtu bijis jâdara
156. Sudarykite reikiamybës nuosakos esamojo laiko formas
pazît ........., sâkt ......., nâkt ......., palikt ........, nest ......., runât
.........., spçlçt .........., braukt ............, rakstît ..........., mazgât ..........
157. Iðverskite
a) 1. Mums ir jâaprunâjas. 2. Bûs jâskatâs. 3. Man bija jâparâdâs

priekðniekam. 4. Viòam jâiestâjas kâdâ augstskolâ. 5. Nâkoðnedçï manai
mâtei bûs jâklausâs mani pa radio.
b) 1. Tëvai (vecâki) turës susisiekti (sazinâties 3) su seneliais (vecvecâ-

ki) kaime (lauki). 2. Kada að turiu pasirodyti? 3. Kelintà (cikos) reikës
keltis (celties)? 4. Argi (Vai tad) tau nereikëjo mokytis? 5. Rytoj að turiu
susitikti su savo diplominio darbo (diplomdarbs) vadovu.
100
DALYVIS (Divdabis / Particips)
23 lentelë. Dalyviø klasifikacija (nurodoma giminë ir sangràþinës formos)
Kaitomieji
Veikiamieji Neveikiamieji Iš dalies Nekaitomieji
Esamasis Bûtasis Esamasis Bûtasis kaitomieji
laikas laikas laikas laikas
-ošs, -oša -is, -usi, -ams (-âms), -ts, -ta
-dams, -ot, -am (-âm),
-ies, -usies -ama (-âma) -dama, -oties -amies (-âmies)
-damies,
-damâs
Pamatinë veiksmaþodþio forma
Esamasis laikas Bûtasis laikas Esamasis laikas Bendratis Bendratis Esamasis Esamasis laikas
laikas
Kaitomieji dalyviai
Veikiamieji dalyviai
Esamasis laikas
Esamojo laiko veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip bûdvardþiai. Varto-

jamos ir ávardþiuotinës formos, plg. ejoðais, ejoðâ einantysis, einanèioji.
Ið ðiø dalyviø daromi prieveiksmiai, pvz. radoði kûrybiðkai, pârliecinoði
átikinamai.
Trumpøjø formø, tokiø kaip lietuviø einàs, einà, ðis laikas neturi.
158. Sudarykite abiejø giminiø dalyvius (skaitmenys rodo asme-

nuotæ)
a) saka ......... esi ......... mazgâ ...........

lemj ........... runâ ........... raksta .........
brauc .......... kliedz ....... soïo .............
b) brîdinât 3 .......... slimot 2 ......... gulçt 3 ..........

nîcinât 3.......... peldçt 3 ......... zvanît 3 ..........
vadît 3........... augt ........... tapt ...........
101
159. Iðverskite
a) krintantys lapai ......................... ................... dreboða balss

tekantis vanduo ........................... ................... ziedoðas puíes
þydintis laukas ..................... ..................... spîdoðs mçness
mylinti motina ...................... ..................... plaukstoðs koks
giedantis paukðtis ................ .................. mokoða garlaicîba
b) 1. Man bija tik nomâcoðs darbs, ka gandrîz nevarçju sagaidît, kad

atnâks tâs brîvdienas. 2. Tas viss skan diezgan pârliecinoði. 3. Es tomçr
nevaru piekrist tâdai izaicinoðai rîcîbai. 4. Gaismu pagrabâ viòa iedega
ar dreboðâm rokâm. 5. Kâpçc viòð tik pârmetoði manî skatâs?
160. Iðlinksniuokite junginius su ávardþiuotiniais dalyviais
radoðie spçki, mirdzoðâs acis, lidojoðais ðíîvis, apburoðâ aina
Sangràþiniai dalyviai
Ið sangàþiniø veiksmaþodþiø padarytieji dalyviai vartojami labai retai dël

nepilnos linksniavimo paradigmos (þr. 24 lentelæ). Paprastai vartojamos
nesangàþinës dalyviø formos, pvz., smejas smejoðs, peldas peldoðs.
24 lentelë. Esamojo laiko sangràþiniø dalyviø linksniavimas (mosties busti)

Linksnis Vyriðkoji giminë Moteriðkoji giminë
Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita
N. – mostoðies dçli – mostoðâs meitas
Ì. – mostoðos dçlu mostoðâs meitas mostošos meitu
D. – – – –
A. mostoðos dçlu mostoðos dçlus mostošos meitu –
I. (ar) mostoðos dçlu – mostošos meitu –
L. – – – –
V. – – – –
161. Dalyvinius paþyminius pakeiskite ðalutiniais paþyminio sa-

kiniais
steidzoðies pasaþieri pasaþieri, kas steidzas

mostoðâs tautas ......................................
domâjoðs cilvçks .....................................
102
Bûtasis laikas
Bûtojo laiko veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip bûdvardþiai. Vartoja-

mos ir ávardþiuotinës formos, plg. gâjuðais, gâjusî ëjusysis, ëjusioji. Ávar-
dþiuotiniø dalyviø galûnës tokios pat, kaip ávardþiuotiniø bûdvardþiø, iðskyrus
moteriðkosios giminës vns. vardininkà.
Vyriðkosios giminës vns. vardininkas turi trumpàjà formà, kuri yra vienin-
telë visoje paradigmoje (þr. lentelæ). Ðiai formai bûdinga ðaknies priebalsiø k,
g / c, dz kaita, plg., palicis, palikusi (:palika), bçdzis, bçgusi (:bçga).
Ávardþiuotiniai dalyviai nei trumposios vardininko formos, nei priebalsiø
kaitos neturi, plg,: palikuðais, bçguðais.
Ásidëmëkite!
Ðaknies priebalsiø k, g / c, dz kaità dël analogijos turi ir tie dalyviai, kuriø
bûtojo laiko veiksmaþodþiø ðaknys jau ir taip baigiasi c, dz, plg., atnâcis, at-
nâkusi (:atnâca), pabeidzis, pabeig usi (:pabeidza).
25 lentelë. Bûtojo laiko dalyviø linksniavimas

Linksnis Vyriðkoji giminë Moteriškoji giminë
Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita
N. bçdzis bçguði bçgusi bçguðas
Ì. bçguða bçguðu bçguðas bçguðu
D. bçguðam bçguðiem bçguðai bçguðâm
A. bçguðu bçguðus bçguðu bçguðas
I. (ar) bçguðu bçguðiem bçguðu bçguðâm
L. bçguðâ bçguðos bçguðâ bçguðâs
V. bçdzis bçguði bçgusi bçguðas
162. Sudarykite abiejø giminiø dalyvius
a) sacîja ......... bija ......... mazgâja ..........

lçma ........... runâja ........... rakstîja .........
brauca .......... kliedza ....... soïoja ............
b) brîdinât 3 .......... slimot 2 ......... gulçt 3 ..........

nîcinât 3.......... peldçt 3 ......... zvanît 3 ..........
vadît 3........... augt ........... tapt ...........
103
Ásidëmëkite!
guïoðs miegantis
guloðs gulsèias
pieguloðs prigludæs (pvz., drabuþis)
163. Iðlinksniuokite
aizbçguðie gûstekòi, pagâjuðais gads, aizpagâjusî nedçïa
Sangràþiniai dalyviai
26 lentelë. Bûtojo laiko sangràþiniø dalyviø linksniavimas (apmâkties apsiniaukti)
Links- Vyriðkoji giminë Moteriðkoji giminë

nis Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita
N. apmâcies rîts apmâkuðies rîti apmâkusies diena apmâkuðâs dienas
Ì. apmâkuðâs rîta apmâkuðos rîtu apmâkuðâs dienas apmâkuðos dienu
D.
A. apmâkuðos rîtu apmâkuðos rîtus apmâkuðos dienu apmâkuðâs dienas
I. (ar) apmâkuðos rîtu apmâkuðos dienu
L.
V. apmâcies rîts! apmâkuðies rîti! apmâkusies diena! apmâkuðâs dienas!
164. Pabraukite lentelëje formas, kurios sutampa su ávardþiuo-

tinëmis
165. Iðverskite
a) nukritæ lapai .......................... ................. atbraucis viesis

nutekëjæs vanduo .................... .............. nobrieduðas ogas
perþydëjæs laukas ................... ............. apmâkuðâs debesis
pasibaigæs terminas ................ ................ mainîjusies vieta
uþsimiegojusi viðta ................. ................... ieplîsusi glâze
pailsëjusi bëgikë ..................... .............. piedzçries onkulis
b) 1. Sagaidîjis, kamçr beigsies lekcija, es pienâcu pavaicât docçtâ-

jam. 2. Kur tu biji pazudusi? 3. Es esmu dzirdçjis, ka viòð it kâ taisâs
aizbraukt. 4. Kad tu bûsi to izlasîjis, dod arî man. 5. Kaut es bûtu to
visu zinâjis! 6. Mçs viòu nemaz nebijâm pamanîjuði. 7. Jûs te esat jauki
iekârtojuðies. 8. Ðî ziòa jau ir novecojusi.
104
Neveikiamieji dalyviai
Esamasis laikas
Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi ið veiksmaþodþio esamojo lai-

ko kamieno (netinka 2 asmens forma!), plg. apskauþ apskauþams, kopju
kopjams, mazgâju mazgâjama. Formantà -âms, -âma turi dalyviai, padaryti ið â-
kamieniø veiksmaþodþiø (III asmenuotës veiksmaþodþiai su bendraties priesaga
-ît ir -inât; taip pat veiksmaþodis zinât), plg.: rakstâms, sakâma, darâmi, zinâmas
Linksniuojami kaip bûdvardþiai. Vartojamos ir ávardþiuotinës formos, plg.
dzeramais ûdens geriamasis vanduo, neçdamâ sçne ðungrybis. Dalis ávar-
dþiuotiniø dalyviø linkæ daiktavardëti ir daþniausiai turi árankiø ar medþiagø
pavadinimø reikðmæ, plg.: rakstâmais raðiklis, sitamais vëzdas, kurinâmais
kuras; pasitaiko ir kitø reikðmiø, plg.: nesamais neðulys, çdamais valgis,
uzkoþamais uþkandis.
Dalyviai protams be abejo, saprotams suprantama, zinâms þinoma varto-
jami kaip áterpiniai.
166. Sudarykite dalyvius, parinkdami reikiamà formantà. Pakomen-

tuokite 3 asmens galûnës (taip pat daugiskaitos formø galûniø) ir
formanto balsio ryðá
sprieþ sprieþams maksâ ............

ceï ....... pârdod ...........
eju ...... pçrkam ........
òemat ...... skatâs ........
pasûta ....... gaidâm ........
mîl ........ audzina ..........
liecinâm .......... pierâdât ...........
167. Sudarykite dûrinius su pirmuoju dalyviniu sandu
rakstît, papîrs rakstâmpapîrs çst, karote ............

gulçt, maiss ..................... nâkt, reiz ............
sacît, vârds ................. (patarlë) ðaut, ierocis .............
lasît, galds .................... dzçst, gumija ..............
Ásidëmëkite
nâkoðais artëjantis prieðprieðiais (pvz., nâkoðais cilvçks)
nâkamais ateinantis, bûsimas, kitas ið eilës (pvz., nâkamais gads)
105
Bûtasis laikas
Bûtojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi ið veiksmaþodþio bendraties ka-

mieno, plg.: dziedât dziedâts, vest vests, skatîties skatîta.
Kaityba niekuo nesiskiria nuo bûdvardþiø (dalis bûdvardþiø, kaip ir lietu-
viø kalboje, ið jø ir kilæ, plg.: balts, silts, salts). Lietuviø kalbos negiminines
formas èia atstoja vyriðkosios giminës formos, plg.: ðajâ vietâ jau bija sçòots
ðioje vietoje jau grybauta; tieði trâpîts pataikyta tiesiai, nav dzirdçts negirdë-
ta.
Vartojami ir savaiminio ar aktyvaus veiksmo rezultatui reikðti, plg.: paaug-
stinâts asinsspiediens padidëjæs kraujospûdis, noslçgts cilvçks uþdaras þmogus,
zvçrinâts avîþu lasîtâjs prisiekæs laikraðèiø skaitytojas.
168. Iðverskite
Upç naktî pîles kliedz,

un tu arî neiemiedz!
Tâpçc jau, ka nevar zinât, kâpçc.
Varbût, ka ir òemts par daudz,

var bût, ka par maz ir ïauts,
un varbût par maz ir arî sâpçts.
(Imants Ziedonis)
Nekaitomieji dalyviai
Ið dalies kaitomasis dalyvis su -dams, -dama (-damies, -damâs)

Pamatinë forma bendratis
169. Iðverskite
a) 1. Jis kalbëjo vairuodamas (vadît) ..........................................

2. Ðokdama (dejot) ir dainuodama (dziedât) ji jautësi (justies) laiminga
....................................................................................................
3. Mokydami mokomës ................................. 4. Eidamos gatve (pa
ielu), sutikom draugæ ...................................................................
b) Es, karâ aiziedams, atstâju mâsu ðûpulî. No kariòa pârnâkdams,

atrod lielu rakstîtâju .........................................................................
..................................................
106
Ásidëmëkite!
Skirtingai nuo lietuviø kalbos pusdalyvio...
a) ...dalyvis su -dams, -dama retais atvejais gali eiti tariniu, pvz.: kurp jûs
braukdami kur vaþiuojate?
b) ...sangràþinis dalyvis su -damies, -damâs neturi skaièiaus kategorijos
170. Sudarykite sangràþines dalyvio formas
a) runâdams runâdamies mazgâdama ............

peldçdamas ............ celdami ...........
klausîdami ............ ðûpodams ...........
ìçrbdamas ........... apkampdama ...............
b) uztraukties uztraukdamies, uztraukdamâs
þçloties .............................................
priecâties ..........................................
skatîties ............................................
smieties .............................................
vairîties .............................................
bîties ................................................
baidîties ............................................
171. Paraðykite ðiø veiksmaþodþiø lietuviðkàjá pusdalyvá ir

latviðkàjá dalyvá. Motyvuokite kamieno raðybos skirtumus ten, kur jø
yra
pûst pûsdamas, pûzdams krist ..........................

bût bûdamas, bûdams plûst ..........................
vest ........................ augt ...........................
mest ....................... prast ..........................
172. Pakeiskite veiksnio skaièiø (ið vienaskaitos á daugiskaità ar

atvirkðèiai)
1. Viòa gâja garâm smiedamâs ........................................... 2. Puiði

stâvçja durvîs, runâdamies pa telefonu ...........................................
3. Pârâk ilgi peldçdamies jûrâ, puika saaukstçjâs .........................
............................................................ 4. Ðîs studentes mâcîdamâs
arî strâdâ ...................................................................
107
Nekaitomasis dalyvis su -ot (-oties)
Pamatinë forma - esamasis laikas (I asmenuotei netinka vns. 2 asmuo!)
173. Sudarykite dalyvius
dziedu dziedot eju ..... nâk ......

strâdâ strâdâjot rakstu ....... sçþam .......
esam ...... mazgâju ....... vçro .........
snauþu ....... meklçjat .......... mirst .......
nevaru ....... grib .......... domâ .........
veido ........... sprieþu ............. skrejam ..........
174. Iðverskite
a) 1. Pats precçju lîgaviòu, tçvam mâtei nezinot. 2. Mums nâkot mâjâs

no lekcijâm, sâka lît. 3. Irbei spârni nodiluði, egïu meþu lodâjot; tâ nodila
ïauþu mçles, ap manimi runâjot. 4. Ar vârdu sakot, nevienam negribas
strâdât par velti. 5. Es, godîgi sakot, to pat nezinâju. 6. Gribot negribot
bûs jâceïas. 7. Beidzot uzlabojâs laiks. 8. Rçíinoties ar to, ka Lietuvâ
valsts valoda ir lietuvieðu, valsts mazâkumtautîbas cenðas to apgût.
b) 1. Nâkot no darba, tev bûs jâieiet veikalâ. 2. No malas skatoties,

man tâ neðíiet.
175. Sugalvokite sakiniø su ðiomis frazëmis
tâ sakot taip sakant

ar vienu vârdu sakot vienu þodþiu
godîgi / atklâti sakot tiesà sakant, atvirai ðnekant
starp mums runâjot tarp mûsø ðnekant
òemot vçrâ atsiþvelgiant, turint galvoje
176. Sudarykite sangràþines formas su -oties (skaitmuo rodo asme-

nuotæ)
a) ðaubîties ðaubos, ðauboties peldçties 3 .................

skatîties skatos,............. pïâpâties 2.................
celties ................... gulties ...................
iepazîties 1.................. kavçties 2 ..................
sâkties .................... beigties ..................
108
brînîties 3................... skûpstîties 3.................
priecâties 2.................. uzticçties 3..................
kustçties 3................. smieties .................
b) runât runâjot, runâjoties krâsot 2....................

mazgât 2................. mâcît 3...................
sargât 2................... dibinât 3....................
mîlçt 3 ................. just ................
vadît 3.................. interesçt 2...................
bruòot 2................... râdît 3...................
atklât ................... orientçt 2..................
sakârtot 2.................. spçlçt 2...................
Ásidëmëkite!
Skirtingai nuo lietuviø kalbos padalyvio, dalyvis su -ot, -oties...
a) ... neturi laikø; praeities, ateities veiksmai reiðkiami ðalutiniais saki-
niais;
b) ... gali reikðti ir to paties veikëjo kità veiksmà, jei veiksnys yra vardi-
ninkinis.
177. Pakeiskite dalyvá su -ot dalyviu su -dams, -dama ir atvirkð-

èiai. Paaiðkinkite dalyvio su -ot gramatinës reikðmës skirtumà ðiu-
ose sakiniuose nuo lietuviø kalbos padalyvio
1 . S ç þ o t (sçdçdama) brâ ïu pulciòâ , gudru teicu valodinu.

2. Dzîvodams (...................) pilsçtâ, es bieþi ilgojos pçc laukiem. 3.
Dziedot (................) dzimu, dziedot (...................) augu, dziedot
(................) mûþu nodzîvoju. 4. Skatîdamâs (..................) savos bçrnos,
viòa daþkârt atceras savu mâti un sevi mazu. 5. Mçs ilgi staigâjâm runâ-
joties (.......................).
Nekaitomasis dalyvis su -am, -âm (-amies, -âmies)

Pamatinë forma esamasis laikas (visiðkai sutampa su dgs. 1 asmeniu).
Vartojamas su veiksmaþodþiais, reiðkianèiais sàvokas matyti, girdëti, saky-
ti, manyti.
178. Iðverskite
a) 1. Es dzirdçju tevi dziedam. 2. Redzu tevi kaut ko rakstâm. 3. No

tâlienes es pazinu nâkam savu arâjiòu. 4. Kaimiòi zinâja mani mâcâmies
109
universitâtç. 5. Aiz sienas dzirdams bçrns raudam. 6. Mâte no rîta atstâ-
ja bçrnus vçl guïam. 7. Es tâ arî paliku stâvam.
b) 1. Jam labai patinka klausytis manæs grojant. 2. Þinojau tave atei-

siant. 3. Ar laukei manæs sugráþtant? 4. Ko tu negali ásivaizduoti savæs
darant?
179. Pakeiskite dalyvá su -am, -âm (-amies, -âmies) dalyviu su

-ot (-oties) ir atvirkðèiai
1. Viòð atrada mani pusdienojam (..................). 2. Es nejauði dzirdçju

viòus runâjam (.................) par manu ìimeni. 3. Dzirdçju ïaudis runâjot
(................) lîgaviòu nomiruðu.
110
PRIEVEIKSMIS (Apstâkïa vârds / Adverbs)
27 lentelë. Prieveiksmiø semantinë klasifikacija
Prieveiksmiø skyriai
vietos laiko bûdo kiekio
apakðâ apaèioj aizvien nuolat, vis âtri greitai apmçram maþdaug
apkârt aplink arvien nuolat, vis baltibaltai cik kiek; kaip
ârâ lauke atkal vël bieþi daþnai daudz daug
augðâ aukðtai brîþiem tarpais braukðus vaþiuote divreiz dukart
augðup aukðtyn citreiz kitàkart èetratâ keturiese drusku truputá
atpakaï atgal drîz netrukus èukstus paðnibþdom diezgan gana
blakus ðalia iepriekð anksèiau divatâ dviese galîgi visiðkai
citur kitur jau jau guïus gulomis gluþi visai
iekðâ viduj jebkad bet kada kâ kaip maz maþai
jebkur betkur kad kada kâjâm pësèiomis mazliet truputá
klât ðalia; artyn kâdreiz kaþkada klusu tyliai milzum be galo
kur kur kamçr kol krustu ðíçrsu skersai necik në kiek
kurp kurlink laikâ laiku iðilgai nemaz visai ne
lejâ þemai mûþam amþinai kaut kâ kaip nors; otrreiz antràkart
lejup þemyn nekad niekada kaþkaip pavisam visiðkai
mâjâs namie nesen neseniai kopâ drauge parasti paprastai
mâjup namo nupat kà tik labi gerai pârâk pernelyg
nekur niekur pagaidâm kol kas labâk geriau vienreiz vienàkart
pretî prieðais paðreiz ðiuo metu labprât mielu noru vismaz bent jau
prom ðalin pçrn pernai lçni lëtai vispâr apskritai
ðeit èia reiz kartà melni juodai ir kt.
ðurp èionai reizçm kartais nejauði atsitiktinai
ður tur ðen ten rît rytoj nopietni rimtai prieþasties
tâlâk toliau sen seniai pareizi teisingai
kâdçï kodël
tâlu toli ðodien ðiandien steigðus paskubom kamdçï kodël
te èia ðobrîd ðiuo metu ðâ tâ ðiaip taip kâlab kodël gi
tepat èia pat ðoreiz ðákart tâ taip kâpçc kodël
tur ten tad tada tâpat taip pat tâdçï todël
turp á ten tagad dabar tîðâm tyèia tamdçï todël
turpat ten pat tikmçr tol trijatâ trise tâlab todël gi
tuvâk arèiau toreiz tàkart zagðus vogèiom tâpçc todël
tuvu arti tûlît tuojau ir kt.
virsû virðuj vairs daugiau
visapkârt visur vakar vakar
aplink vçl dar
zemç þemën vienmçr visada
ir kt. ir kt.
111
180. Sudarykite prieveiksmius ið ðiø bûdvardþiø ir dalyviø
a) brûns brûni sarkans ........ lçts ....... mîïð ......

âtrs ..... dzeltens ........ dârgs ...... zaïð ......
smags .... jautrs ...... skumjð ...... grûts ......
b) skaista ....... pietiekams ......... interesantu .......

apzinâtiem .......... ilgi ........ karaliskos ........
apdomâtus .......... îsâm ...... skaidram .......
Ásidëmëkite!
Bûdvardiniai prieveiksmiai su formantu -i homonimiðkai sutampa su bûd-
vardþiø vyr. gim. dgs. vardininku. Reikðmæ lemia kontekstas, plg.: grûti darbi
grûti iet sunkûs darbai sunkiai sekasi.
Latviø kalboje prieveiksmiai vartojami ir ten, kur lietuviø kalboje vartoja-
mos negimininës bûdvardþiø formos, plg.: man ir auksti man ðalta; ïoti patîka-
mi labai malonu, tas ir lieliski tai puiku.
181. Iðverskite
a) 1. Visi pasaþieri jutâs ïoti labi. 2. Cik jauki bija tevi atkal satikt!
3. Tas bija neizbçgami. 4. Visi eksâmeni tika nokârtoti teicami. 5. Te ir
viegli elpot. 6. Kâpçc tu tik smagi elpo? 7. Rît bûs jâceïas ïoti agri.
b) 1. Að sunkiai ásivaizduoju, kaip tai padaryti. 2. Taip daþnai atsitin-

ka. 3. Nieko, bus gerai. 4. Kalbëk lëtai, aiðkiai ir suprantamai. 5. Man
per(nelyg) garsu tai jau ne muzika, o tik triukðmas! 6. Gerai, net labai
gerai.
Þodþiai vertimui (a) Þodþiai vertimui (b)

atkal - vël sunkus - grûts aiðkus - skaidrs
neizbçgams - neiðvengiamas ásivaizduoti - iedomâties pernelyg - pârâk
nokârtot - iðlaikyti padaryti - izdarît garsus - skaïð
smags - sunkus daþnas - bieþs tik - tikai
agrs - ankstus lëtas - lçns triukðmas - troksnis
net - pat
Ásidëmëkite!
Bûdvardiniø prieveiksmiø aukðtesnysis laipsnis sudaromas su formantu -
âk: labi gerai labâk geriau; aukðèiausiasis dar ir su nekirèiuojamuoju
prieðdëliu vis-: vislabâk geriausia.
112
Labai retai laipsniuojami kai kurie kiti prieveiksmiai, plg.: pçc po pçcâk
vëliau, nost ðalin nostâk nuoðaliau, atokiau.
182. Sudarykite aukðtesniojo ir aukðèiausiojo laipsnio prieveiks-

mius
silti .......... ticami ........... droði ..........

gudri ........... lçni ........... îsi ...........
bieþi ........... reti ........... viegli ...........
183. Iðverskite
a) 1. Lçnâk brauksi tâlâk tiksi. 2. Labâk zîle rokâ, nekâ mednis

(kurtinys) kokâ. 3. Visticamâk, ka seminâra ðodien nebûs. 4. Jo tâlâk, jo
labâk.
b) 1. Èia labai brangu, að þinau, kur yra pigiau. 2. Jau geriau að jai
to nebûèiau sakiusi. 3. Anksèiau ar vëliau koks skirtumas (starpîba)?
Ásidëmëkite!
a) daug daudz b) labai ïoti
daugiau vairs; vairâk labiau vairâk
daugiausia visvairâk labiausiai visvairâk
c) nulle nulis
nule kà tik

labi gerai jauki malonu, miela; maloniai, mielai
labai ïoti jaukiai mâjîgi
skaidri aiðkiai jautri linksmai
skaidriai dzidri jautriai jutîgi
skaisti graþu, graþiai gudri protingai
skaisèiai spoþi gudriai atjautîgi, viltîgi
113
PRIELINKSNIS (Prievârds / Prepozîcija)
28 lentelë. Prielinksniai (A) ir polinksniai (B)
A Prielinksnis Daþniausia reikðmë Vartojimo Pavyzdþiai

linksnis
(vienaskaitos) *
aiz uþ (vieta), anapus; ið aiz ezera; aiz prieka
bez be bez cepures
kopð nuo (laikas) kopð tâ laika
no nuo (vieta, laikas); ið no manis; no Rîgas
pçc po (laikas); - (tikslas) kilmininkas pçc gada; pçc maizes
pie prie; pas pie loga; pie mâtes
pirms prieð (laikas) pirms stundas
-pus (ârpus, ðai- uþ (vieta ne viduje), ârpus pilsçtas; ðaipus
pus, otrpus ir kt.) ðiapus, anapus robeþas; otrpus upes
uz ant uz galda
virs virð virs galvas
zem po (vieta) zem sola
lîdz iki, ligi naudininkas lîdz vakaram
pa po; - pa daïai; pa jokam
ap apie; aplink; maþdaug ap roku; ap vienu latu
caur per (vieta) caur meþu
gar pro gar koku
pa po, - (vieta) galininkas pa pilsçtu; pa ceïu
par apie; uþ (prieþastis) par tevi; nav par ko
pâr per pâr ielu
pret prieð (vieta), prieðais pret mâju
starp tarp starp tevi un viòu
uz á uz Viïòu
ar su ánagininkas ar mani
* Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami su naudininku ar ánagininku (tiedu
linksniai sutampa)
B Polinksnis Daþniausia reikðmë Vartojimo Pavyzdþiai

linksnis
dçï dël daþâdu iemeslu dçï
labad dël, labui kilmininkas manis labad
pçc dël naudas pçc
184. Iðverskite
a) gyvenu pas motinà ................................, vaþiuosiu pas draugà

..........................., buvau pas brolá ............................, ar ateisi pas
mane? ..................................?
114
b) einu gatve ...................., vaikðtinëjo po miðkà .........................,
vaþiavo keliu ............................, plaukë jûra ..............................
c) dzîvojam pa vecam ................................, tas man likâs pa prâ-

tam ................................................, pa paradumam gâju gulçt pus-
naktî .............................................., mâtes jaka Baibai tagad pa au-
gumam ..............................................................
185. Pakeiskite junginius daugiskaita
bez drauga bez draugiem par mani par mums

pie loga ........................ pie viòa .....................
aiz meþa ....................... par tevi ......................
ar roku ......................... pâr upi .......................
uz darbu ........................ no meitenes ................
uz jumta ........................ pçc runas ...................
186. Baikite sakinius
Starp Viïòu un Kauòu ........................................

Starp Latviju un Lietuvu .....................................
Pirms nedçïas ...................................................
Pirms gada .......................................................
Pirms divâm dienâm ...........................................
187. Paaiðkinkite, kuo skiriasi
aiz meþa, uz meþa, uz meþu.

aiz bailçm, aiz rokas, aiz jûras
uz stûri, uz stûra, aiz stûra (stûris kampas).
aizgâju pçc stundas, aizgâju pçc pârtikas (pârtika maistas).
Ásidëmëkite!
bez tam be to (áterpinys; taèiau: bez tâ nevar iztikt be to neiðsiversi)
pçc tam po to, vëliau
pie tam be to
115
SENOJI LATVIØ RAÐYBA
Knygos latviø kalba pasirodë XVI a. Stimulà leisti knygas davë Reformacija ir
Kontrreformacija. Literatûroje minima 1525 m. Vokietijoje protestantø iðleista
latviðka knyga, deja, mûsø nepasiekë. 1585 m. Vilniuje katalikai iðleidþia katekizmà
(1 pav.) Abiejø Tautø Respublikai priklausanèioms Livonijos provincijoms;* po
metø pasirodo Karaliauèiuje spausdintas ir liuteroniðkasis tikybos vadovas (2 pav.),
skirtas pirmiausia Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystës latviams. Abiejø knygø raðyba
beveik nesiskiria. Kadangi pirmøjø latviðkø knygø autoriai buvo vokieèiai, knygos
spausdintos vokieèiø kraðtuose populiariu gotikiniu ðriftu (fraktûra), liaudyje
tebevadinamu senuoju raðtu (la. vecâ druka). Raðto pamatu imta vokieèiø þemaièiø
abëcëlë, kuri, tiesà sakant, dar ir vokieèiams nebuvo nusistovëjusi.
XVII a. vokieèiø aukðtaièiø raðybos pagrindu chaotiðkà latviø raðybà refor-
mavo Georgas Mancelis (1593-1654) (3 pav.).
Didelæ átakà latviø raðto stabilizavimui turëjo Ernsto Gliuko (1652-1705)
verstos Biblijos iðleidimas (Ryga, 1689), o XVIII a. ðvietëjø, ypaè Gothardo
Frydricho Stenderio, praminto Senuoju
Stenderiu (1714-1796), raðtai (4 pav.).
Raðtai fraktûra Latvijoje buvo lei-
dþiami ir po to, kai 1920-1922 m. buvo
áteisinta antikva, t. y. dabartinë raðyba,
kurios pagrindus dar 1908 m. parengë
kalbininko Janio Endzelyno (Jânis En-
dzelîns, 1873-1961) vadovaujama Rygos
latviø draugijos Ortografijos komisija.
Dalis raðtø, tiesa, kurá laikà ëjo su kom-
promisine raðyba: lotyniðkomis raidë-
mis, bet su senoviðku kai kuriø garsø
þymëjimu (þr. tekstà p. 119).
Èia pateikti fraktûros pavyzdþiai
toli graþu neatspindi tikslios ðio tipo
raðtø raidos. Jø tikslas iðmokyti skai-
tyti ávairiais laikotarpiais leistus raðtus
latviø kalba, pagrindiná dëmesá skiriant
XIX-XX a. raðtams.
* Vykstant Livonijos-Rusijos karui (nuo 1558 m.),

Livonija 1561 m. pasidavë Þygimanui Augustui,
kaip Lietuvos didþiajam kunigaikðèiui, ir prie
LDK buvo prijungta Vidþemë, Latgala bei Pietø 1 pav. P. Kanizijaus Catechismus Catholi-
Estija. Po Liublino unijos (1569) ðias þemes imta corum titulinis puslapis. Iðleista Vilniuje
administruoti kartu su Lenkija. 1585 m.
116
Tas pirmais Boußlis.
Toew nhe buus czittes Dewes
turreth prexkan man.
Tas Oteers
Toew nhe buus Dewe touwe
kunge waerde nhepattheòe
walkoot.
Tas Tre òòches
Thoew buus to òweete Dene
òweetyt.
Tas cettortz
Thoew buus touw Thewe
vnde touwe Mathe czenit / ka
thöw lab klaias / vnde tu Ilge
cziwo wueròzon òemmes.
Tas Pecktcz
Thoew nhe buus nokout.
Tas Seeòtcz.
Thoew nhe buus Loulibe
paerkaapt.
Tas Septytcz.
Thoew nhe buus Sackt.
Tas A ò totz.
Thoew nhe buus nhe
patheòe Ledtczibe doth /
prettibe touwe Tuake.
Tas Doeuwytcz.
Thoew nhe buus ekarot /
touwe Tuwake Namme.
Tas De òmetcz.
Thoew nhe buus ekaroht /
touwe Tuwake Szewe / kalpe
/ kalpune / lope / ieb wueòòe
kas tam peder.
2 pav. M. Liuterio Enchiridion. Der kleine Cate-

chismus raðto pavyzdys. Iðleista Karaliauèiuje 1586 m.
117
Tas pirrmais Baußlis.
Töw nhe buhß czittus Deewus
turreht preekòchan mann.
Tas ohters Baußlis.

Töw nhe buhß Deewa tawa
Kungha Wahrdu nhe patteeòòe
wallkoht.
Tas Treòòchais Baußlis.
Töw buhß to Swähtu Deenu
òwähtiet.
Tas czettortz Baußlis.
Töw buhß tawu Tähwu vnd tawu
Maht czeeniet / ka töw labb
klahyahß / vnd tu illghe dòiewo
wiròòu Semmes.
Tas peektz Baußlis.

Töw nhe buhß Nokaut.
Tas ò ä ò ts Baußlis.
Töw nhe buhß Laulibu
pahrkah(p)t.
Tas ò eptietz Baußlis.
Töw nhe buhß Sackt.
Tas aò tohtz Baußlis.

Töw nhe buhs nhepattee§§u
Leezibu doht prettie tawu
Tuwaku.
Tas dewietz Baußlis.
Töw nhe buhß eekarotees
Tawa Tuwaka Nammu.
Tas deßmitz Baußlis.

Töw nhe buhß eekarotees tawa
Tuwaka Seewu / Kallpu /
Kallpon / Lohpu / jeb wiß kas
tam peedärr.
3 pav. G. Mancelio Lettisch Vademecum raðto pavyzdys.
Iðleista Rygoje 1631 m.
118
1. Baikite transkribuoti dabartine raðyba ir iðverskite
10. Mans Bçrns, kad tev(i) tie

Netikli blçòi viï, tad neej.
11. Kad tie saka, Nâc ar mums,
mçs gribam ûz Asini glûnot
und tiems Nenozieguðiems
bez Vainas uzstâvçt.
12. Mçs gribam tos Dzîvus
aprît, kâ tâ Elle, und tos Râ-
mus, kâ tos katri dziïumâ
grimst.
14. Baudais ar mums, vienu

Maku visi mçs gribam turçties.
16. Aiz to viòu Kâjas tek uz

ïaunu, und steidzâs Asinis iz-
liet.
(Salamana pamâcîbas, 1. nodaïa)
Retesni þodþiai ir formos

netikli blçòi - ( èia) nedorëliai, nusidëjëliai laupîðana - plëðikavimas, plëðimas
vilt - (èia) gundyti baudît - mëgautis
glûnçt - tykoti maks - piniginë
noziegties - nusikalsti staigât - vaikðtinëti
uzstâvçt - (èia ) uþpulti atgriezt - nusukti á ðalá
elle - pragaras aiz to - nes
katrs - (èia) kuris, katras steigties - skubëti
manta - turtas asinis - kraujas
2. Palyginkite G. Mancelio tekstus su 1586 m. Enchiridiono tekstu

ir atsakykite
1. Kuo skiriasi ilgøjø balsiø þymëjimas þodþiø ðaknyse Enchiridiono ir

G. Mancelio tekstuose?
2. Kaip þymëti dvibalsiai ie, uo?
3. Kokiomis raidëmis G. Mancelis þymëjo minkðtuosius priebalsius?
4. Kuriais atvejais G. Mancelio raðyba buvo nenuosekli? Pagráskite.
119
4 pav. G. F. Stenderio (Senojo Stenderio) knygos Augstas
gudrîbas grâmata no pasaules un dabas raðto pavyzdys. Knyga
iðleista Jelgavoje 1796 m. (pirmasis leidimas 1774 m.)
120
Retesni þodþiai ir posakiai
torni - bokðtai (vns. vard. torns; dabartinëje la. k. tornis) skunste - mokëjimas, menas
darbus mazus tiesât - per menkai vertinti darbus klusu stâvoti - vietoje stovinti
ìundçt - ðlovinti ( sen. mot. gim. dalyvio forma)
vçplot - taukðti, tuðèiai kalbëti knaði - smarkiai, greitai
121
3. Kairëje (5 pav.) yra iðtrauka ið XIX a. pabaigoje iðleistos Bibli-
jos, deðinëje jums paliktas transkribuoti tekstas. Palyginæ tekstus,
suraðykite raidþiø atitikmenis ir pakomentuokite raðybos skirtumus
(dvibalsiø raðybà, balsiø ilgumo, trumpumo, priebalsiø minkðtumo
þymëjimà, s ir z, ð ir þ bei kt. raðmenis)
17. Kas gaºam ejot citu íildâ iejau-
câs, ir kâ kas suni aiz ausîm òem.
20. Kad malkas nav, tad uguns iz-

dziest, un kad liðía nav, tad íilda rimst.
24. Kas tevi ienîst, ir ar muti draugs,

bet savâ sirdî viòð domâ uz viltu.
26. Lai gan ienaidu aizsedz ar viltu,

tomçr viòa niknums ïauþu priekðâ
nâks gaismâ.
(Salamana pamâcîbas, 26. nodaïa)

5 pav. XIX a. pabaigoje leistos Biblijos
raðto pavyzdys (Bihbele 1877)
Retesni þodþiai ir posakiai

íilda - barnis, kivirèas ir ar muti draugs - þodþiais yra draugas
iejaukties - ásiterpti, ásikiðti viltus - klasta
ðíçps - ietis negantîba - nedorybë
bulta - strëlë ienaids - neapykanta
liðíis - pataikûnas aizsegt - uþdengti
rçjçjs cilvçks - barnus þmogus niknums - pyktis
kumoss - kàsnis nâkt gaismâ - iðaiðkëti, atsiskleisti
negants - piktas, pagieþingas bedre - duobë
poda gabals - ðukë rakt - kasti
122
4. Perraðykite tekstus dabartine raðyba. Palyginkite ankstesniojo
ir ðiø tekstø raðybà
(Katoliska... 1898)
6 pav. XIX a. pabaigos maldø teksto pavyzdys
123
5. Iðverskite
7 pav. XX a. pradþios nuotykiø literatûros teksto pavyzdys (Neisdewusees... 1923.-1925)
Þodþiai vertimui
stâvs - status ienaidnieks - prieðas ievilinât - ávilioti
mûþa meþs - giria sabiedrîba - (èia) draugija lamatas - spàstai
piederçt - priklausyti mestics - (psn.) metisas apdomîba - apdairumas
cilts - gentis biezoknis - tankmë nodoms - sumanymas
virsaitis - genties vadas ritçt - tekëti nodevçjs - iðdavikas
bâlìîmis - baltaveidis pakalpojums - paslauga izdoties - pavykti
124
6. Iðverskite liaudies dainas
8 pav. Kriðjanio Barono (Kriðjânis Barons, 1835-1923) iðleistø latviø liaudies dainø
teksto pavyzdþiai (Barons 1894.-1915. 1.-6. sehj.)

lûgt - praðyti, melsti meita - dukra
tautas (tautu) dçls - bernelis mûþs - ( èia) likimas
iet tautâs - tekëti melns - juodas
pûrs - kraitis èûska - gyvatë
villaine - gobiamoji skara kungs - ponas
teikt - (èia ) leisti strâdinât - versti dirbti
liegt - drausti puisis - vaikinas, bernas
maize - duona cimds - pirðtinë
gauþs - graudus, gailus kakts - kampas (vidinis)
lâcis - lokys adît - megzti
kârkls (èia kârklis) - karklas zirneklis - voras
kart - kabinti, karti krekls - marðkiniai
ðûpoles - sûpynës virsû - virðuje
lapsa - lapë apakðâ - apaèioje
sariebt - ásipykti skatîties - þiûrëti
bâliòð - brolelis elle - pragaras
bâliòos dzîvot - pas motulæ augti (bûti netekëjusiai ) raudzîties - þvelgti
mârða - brolienë
125
Þodþiai vertimui òemt - imti
eþa - eþia ne kâ - negu Þodþiai vertimui
likt - dëti robeþa - riba, krusts - kryþius cir(v)is - kirvis
sargât - saugoti, sergëti siena pakaïâ - ið paskos kariòð - karuþë
lîgava - nuotaka sal.( salîdzini) - plg.
( palygink )
Baikite pildyti lentelæ
126
7. Pabraukite skirtumus nuo dabartinës raðybos
Meþmuiþâ, pee zemeem Svçtes upes krasteem, krustojas leelceïi, kas
ved no Jelgavas uz leiðu meestiòu Þagari. No ðî krustceïa aizlokas ceïi
Zemgales lîdzenâ videenâ; aizlokas ceïi cauri Meþmuiþas sileem gar pur-
vaino Leiðmali. Tee saimneeciskâs, politiskâs un sabeedriskâs dzîves
nervu pavedeeni. Pirmee âreenes eespaidu uztvçreji un pârneseji, Vaj
tas nemeeru smago soïu protests; vaj sodekspedicijas zirgu auïi kas
viòiem peeskaras, kâ atbalss nodun arî Leiðmalç, vecâ Silenes novadâ.
Ðaî krustceïâ stâvot, vispirms atsegsim kâdu stûriti attâïâs pagâtnes
aizkaram, lai vçlak verotees 1905. gada atspulgu lokâ, jo labaki sapras-
tu to leelâ laika noskaòu, kas spçcigâs revolucijas vçtrâ bangotos uz-
plûdu viïòus atsita ari ðî novada krastos.
(Sçlis 1927, 5)
Ar tiesa, kad...
...pirmøjø raðtø autoriai neskyrë trumpøjø galûniø?

...jau pirmuosiuose raðtuose dvibalsis uo þymëtas raide o?
...G. Mancelis ávedë balsio ilgumo þymëjimà brûkðneliu virð raðmens?
...G. Mancelis dvibalsá ie þymëjo dviguba ee, o ilgàjá î dvibalse ie?
...G. Mancelis balsio i ilgumà þymëjo brûkðneliu virð raðmens?
...G. F. Stenderio raðtuose skiriamos s ir z, taip pat minkðtieji í, ì, ï ir ò?
...senàja raðyba nebuvo þymëti ilgieji priesagø balsiai?
8. Atsakykite
1. Kas þymëta geminatomis?

2. Kaip þymëtos ilgosios galûnës?
127
LATGALIETIÐKOJI RAÐYBA
Etnografinë Latgala (þr. 9 pav.) po

Livonijos padalijimo (1561) drauge su
Vidþeme ir Pietø Estija buvo prijungta
prie Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-
tystës, o ðiai 1569 m. susijungus su Len- Da
ugu kst
ë
va vie
Ai
kija á Abiejø Tautø Respublikà (ATR),
Latgala tapo ATR nuosavybe (Inflanty
Daug
Polskie). Skirtingai nuo Vidþemës, Lat-
uva
gala ATR sudëtyje iðbuvo ilgiausiai
iki Pirmojo jos padalijimo 1772 m. 9 pav. Latvijos etnografiniai regionai.
Priklausymas ATR lëmë tai, kad
Latgala liko katalikiðka, tuo tarpu kitose etnografinës Latvijos (ir Estijos)
þemëse ásigalëjo protestantizmas. Kadangi Latgalos tarmë ið esmës skyrësi nuo
kitø Latvijos kraðtø kalbos*, brendo
bûtinybë leisti religinius raðtus Latga-
los katalikams suprantamu interdialek-
tu. Bibliografijos ðaltiniuose minima,
kad pirmoji knyga latgalieèiø (aukð-
zemniekø) tarme iðëjusi Vilniuje 1730
m. ir vadinosi Katoliszka Dziesmiu gro-
mota Diwam wyssuwarygam por gûdu /
.../, taèiau dël jos autentiðkumo dabar
labai abejojama (þr. Stafecka 2004, 288-
289). Juo labiau, kad nëra iðlikæs në
vienas ðios knygos egzempliorius, nors
minima, kad ji buvusi iðleista net kelis
kartus. Tad pirmàja latgalietiðka knyga
dabar laikomas 1753 m. Vilniuje iðleis-
tas Naujasis testamentas, pavadintas
Evangelia Toto Anno /.../ (10 pav.).
Raðtai latgalieèiø tarme jau ið pat
pradþiø buvo leidþiami tik antikva ir
didesniø reformø neturëjo iki mûsø
* Latgaloje ir ðiaurës rytø Vidþemëje

ðnekama aukðzemniekø (aukðtaièiø) tarme.
Ðios tarmës sëliðkomis patarmëmis ðnekama
Aukðþemëje (Latvijos Sëloje) ir rytø Vid-
þemëje, taip pat Dauguvos-Aiviekstës trikam- 10 pav. Pirmosios latgalieèiø tarme para-
pyje. ðytos knygos titulinis puslapis.
128
dienø. Tiesa, pati raðto tradicija XIX a. viduryje buvo dirbtinai petraukta. Lat-
galos dvarininkai dalyvavo 1863 m. sukilime, todël 1865 m. caro valdþia,
norëdama sustabdyti lenkø átakos plitimà Kauno, Vilniaus ir Vitebsko guberni-
jose (pastarajai priklausë ir etnografinë Latgala), uþdraudë spaudà lotyniðkais
raðmenimis. Tradiciná raðtà latgalieèiai atgavo 1904 m.
Iki Latvijos pirmosios nepriklausomybës latgalieèiø raðtas formavosi sti-
chiðkai. Nuo 1921 m. já pradëta norminti sàmoningai. 1933 m. buvo iðleistas
raðybos þodynas, átvirtinæs kai kurias raides, kuriø nëra latviø bendrinës kal-
bos abëcëlëje (ô [uo], y [û]), taip pat dvibalsio ie þymëjimà raide ç. Taèiau
latgalieèiø gramatikos normintojai pernelyg orientavosi á latviø bendrinæ kal-
bà, todël raðto kalba netrukus ëmë tolti nuo gyvosios vartosenos ir juokais
buvo praminta treèiàja tarme.
Po Antrojo pasaulinio karo latgalietiðkoji raðto tradicija buvo apmarinta
sovietmeèiu ðia tarme buvo leidþiami daugiausia religiniai raðtai, o pati kalba
oficialiai vartota tik katalikø baþnyèioje.
Nuo paskutiniojo XX a. deðmtmeèio latgalieèiø bendrinë kalba ir jos raðy-
ba pradëta puoselëti toliau. Pastaruoju metu leidþiami raðtai naujesniàja raðy-
ba, kurioje dvibalsiai [uo], [ie] raðomi kaip lietuviø kalboje, dvibalsis [ûu]
raidëmis iu (ne yu), o paèioje kalboje vartojama daugiau formø, bûdingø gyva-
jai Latgalos kraðto tarmei.
129
9. Perskaitykite ið pradþiø latgalietiðkai, paskui bendrine kalba
Tâvs myusu, kas esi debesîs, svçteits lai tûp Tovs vôrds. lai atnôk
Tova vaïsteiba. Tova vaïa lai nûteik kai debesîs, tai ari vçrs zemes. My-
usu ikdîniðkû maizi dûd mums ðudiò un atlaid mums myusu porôdus.
kai ari mes atlaiþam sovim porôdnîkim, un naîved myusu kârdynôðonâ,
bet atpestej myusus nu ïauna.
Esi sveicynôta, Marija, þçlesteibas pylnô, Kungs ir ar Tevi. Tu esi

svçteita storp sîvîtem un svçteits ir Tovas mîsas auglis Jezus. Svâtô Ma-
rija, Dîva Môte, lyudzis par mums grçcinîkim tagad un myusu nôves
stundç. Amen.
29 lentelë. Kai kurie latg. la. bk

raðmenys, garsai ir jø
atitikmenys latviø bend- â [â] ç [platusis ç]
rinëje kalboje (bk) yu [ûu ] û
û [û] o [uo]
ô [uo] â
o [o] a
î [î] ie
ei [ei] î
10. Palyginkite patarles ir prieþodþius, paraðytus latgalietiðkai ir

latviø bendrine kalba. Suraðykite bendrø þodþiø fonetinius atitikmenis
1. Kas ûtram dûbi rûk, pats 1. Kas otram bedri rok, pats
îkreit. iekrît.
2. Ar malôðonu pasauli pôrîsi, 2. Ar meloðanu pasauli pâriesi,
bet atpakaï naatîsi. bet atpakaï nepârnâksi.
3. Groðu pi groða, pîbersi 3. Grasi pie graða, piebçrsi
moku; gryudu pi gryuda, pîbersi maku; graudu pie grauda, piebçrsi
maisu. maisu.
4. Nadreizais dreizam pâdys dzan. 4. Nedrîzais drîzam pçdâs dzen.
5. Kaids putns, taidas spolvas, 5. Kâds putns, tâdas spalvas,
kaids cylvâks, taidi dorbi. kâds cilvçks, tâdi darbi.
6. Kô rogovâs sçdi, tô dzîsmu 6. Kâ ragavâs sçdi, tâ dziesmu
dzîdi. dziedi.
Retesni þodþiai ir formos latg. groðs graðis; la. bk grasis

maks piniginë
latg. dûbe duobë; la. bk dobe lysvë latg. gryuds grûdas; la. bk grauds
latg. atît pareiti, gráþti; la. bk atiet iðvykti spalva plunksna
(apie autobusà ir pan.) ragavas (pl. ) rogës
130
11. Iðverskite
Puiði, puiði, suni, suni, Svuoteòam ratys ûsys,

Jius maò zûbu naruodit, Kur tuos cytys palykuðys?
Ka es jimðu grebjamû, Zeiïe, þube iznosova
Izbadçðu strçbjamû. Pavasar perekïam.
Rçzekne, LD 20303, 2 Vuorkova, LD 20335
(Meþale 199(?), 77)
Kur tu dzçri, ceiruleiti, Karâ îðu, karâ îðu,

Ka tik skani gavilçji? Karâ maò(i) gryuti ît:
Aiz upeites leiceitî, Palîk muna tâva sâta,
Poða Dîva dôrzeòâ. Palîk bârais kumeleòð,
LTdz 11 136 Palîk jauna leigaveòa,
Sadarâta, napracâta.
LTdz 22 438

cîrulis vyturys þube kikilis
skani skambiai, aidþiai grûti sunkiai
gavilçt linksmintis sçta (èia) sodyba
lîcis álanka kumeliòð þirgelis
lîgava nuotaka
saderçt sulygti
precçt vesti (þmonà)
12. Iðverskite be þodynëlio
a) Piïsâtnîks vaicoj:
Cîk itai gûvej ira godu?
Pîci.
A kuo tû var pasciet?
Piec rogu.
Nu bet gûvei ira toïkin diveji!
(Cybuïs 1999, 33)
b) Volûda ir jôtur teira un izkûpta. Tei ir gora kulturas pazeime. Un

tôs daþaideibas, kas ðkir daþaidu apvydu izrunu, padora volûdu kuplôku
un bogôtôku. Volûdai ir sova melodija, sovs rytms un tai kai korî, kur
daudzi dzîdôtôji dzîd vînu un tû poðu dzîsmi, bet uz vairôkim bolsim,
mes prîcojamçs, klauseidamîs bolsu daþaideibâ, tai ari volûdâ myus îprî-
cynoj formu daþaideiba.
(Latkovskis 1995, 62)
131
13. Perraðykite tekstà latgalietiðkai
a) Jauns cilvçks ziedu veikalâ:

Lûdzu, atlasiet simt visskais-
tâko roþu manai mîïotajai meitenei.
Ak Dievs, par kâdiem grçkiem
tad jums viòai tik ïoti jâatvaino-
jas?!...
b) Zvans pie durvîm, vîrietis tâs

atver. Uz sliekðòa stâv sieviete:
Vai jûs vakar uz ezera izglâbât
slîkstoðo puiku?
Jâ, es.
Kur ir cepurîte?
c) - Manai sievai ir ðausmîga

atmiòa!
- Viòa neko neatceras?
- Nç, otrâdi - viòa VISU atceras!
Ásidëmëkite!
1. Platusis latgalieèiø e, ç tariamas kaip [ä], arba [ia], pvz. meita [mi=ita],
saule [saulia], o vietoje latviø bk plaèiøjø e, ç latgalieèiai turi a, â, pvz., vacs
tâvs vecs tçvs.
2. Krintanèiàjà (krîtoðâ) ir tvirtagalæ (stieptâ) priegaidæ turintis ðaknies
dvigarsis ir trigarsinamas, pvz., zvierbuïs þvirblis, ciervs kirvis.
3. Priebalsiai tariami panaðiai kaip lietuviø kalboje, t.y. minkðtinami prieð
e, i, todël raðte minkðtumas þymimas tik prieð uþpakalinius balsius ar þodþio
gale, pvz., bruoïa brolio, ðkeït skelti, burbuïs burbulas, taip pat tais atve-
jais, kai priebalsis nëra betarpiðkai prieð balsá, pvz., païdis aèiû.
4. Prieð k ir g latgalieèiai netaria gomurinio D.
5. Latgalieèiø kalboje nëra ávardþio viòð, viòa, tik jis, jî; vietoje prielinksnio
ar su jie vartoja ai, o deminutyvines priesagas -iòð, -iòa atitinka priesagos
-eòð, -eòa.
6. Veiksmaþodþiai turi iðlaikæ bûtojo laiko e kamienà, pvz. cepe kepë,
jçme ëmë, dzçre gërë.
7. Latgalieèiø prieðdëlëtø veiksmaþodþiø sangràþos dalelë sa/za bûna tarp
prieðdëlio ir ðaknies, kaip lietuviø kalboje, pvz., atsanast atsineðti, nasaruo-
deit nesirodyti, sazatikt susitikti.
132
8. Latgalieèiø kalboje plaèiai vartojamas siekinys, pvz., Tec, peleite, zieròu
zogtu Bëk, pelyte, þirniø vogtø (=vogti), skrîsim iz upi mauduotûs bëgsim
prie upës maudytøs (=maudytis)
...vietoje senojo baltiðkojo â latgalieèiai turi uo, pvz., ................? (Ðiaurës

Latgaloje â yra iðlikæs, o kai kuriose Latgalos vidurio ðnektose jis iðverstas á oi:
mozgoit mazgât, loboik labâk).
...daugelis latgalieèiø yra dûnininkai, t.y. vietoje dvibalsiø uo, ie taria bal-
sius û, î, pvz., ...................................................?
...vietoje latviø bk û, î latgalieèiai turi ........., pvz., ...............................? (Lat-
galos ðiaurëje î yra iðlikæs.)
...latgalieèiai rotininkuoja vienskiemenëse formose bei prieð skiemená su
uþpakalinës eilës vokalizmu, pvz., mozs, vosora, bet mazeòð, .................?
14. Atsakykite
1. Kokiomis vokalizmo ypatybëmis latgalieèiø kalba panaði á mûsø þemaièiø?

Kuriø þemaièiø?
2. Kas bendra tarp latgalieèiø ir mûsø anykðtënø bei kupiðkënø fonetikos?
Ar tos ypatybës visiðkai sutampa?
3. Kuriose lietuviø kalbos ðnektose tebevartojamas siekinys?
Ásidëmëkite!
Latgalieèiø Latviø bk Vertimas 30 lentelë. Keletas bendrø þodþiø,
apakle apkakle apykaklë kuriø priebalsiai latgalieèiø kalboje ir
atlase atvase atþala latviø bk turi nereguliarius atitik-
atraite, atraits atraitne, atraitnis naðlë, naðlys menis
buca muca statinë
buor(z)da bârda barzda
cârmyuðka sçrmûkslis ðermukðnis
driki/drièi griíi grikiai
eïne elle pragaras
îðka iekða vidus
olûts avots versmë, ðaltinis
otkon atkal vël
piersts pirksts pirðtas
pieðki pçkðòi staiga
plakts blakts blakë
pûrs purvs pelkë, raistas
slapnis slapjð ðlapias
strods strazds varnënas
svî(k)sts sviests sviestas
trupynuot drupinât trupinti
vaiòuks vainags vainikas
133
15. Iðverskite
Kas mes eisti asam latgali, latgalîði, latvîði?

Vuordu latgali zynuotnîki tradicionali atteicynoj iz senejû latgaïu ciïti, kura
apdzeivuoja tagadejû Latgolu i Vydzemis zîmeïaustrumu daïu.
Vuordi latgalîði i Latgola (tuos tagadejâ izpratnç) ir jauni, tûs suoce lîtuot
tikai 20. godu symta suokumâ i ari myusu dînuos attîcynoj iz vîna Latvejys
nûvoda Latgolys latvîðim. Latgalîði ir taidi poði latvîði, kaidi ir myusu tau-
tîði cytûs Latvejys nûvodûs.
Kai saukt myusu volûdu runuotû i rokstûs lîtuotû? Te vajadzeiga garuoka
atkuope.
Ar myusu latvîðu volûdu ir taipat kai ar tautys târpu kotram nûvodam tei
ir sovaiduoka. Pat atseviðka pogosta voi draudzis rûbeþuos jau var saklauseit
volûdys atðkireibys nu kaimiòu. Nalelâ apvydâ (parosti vînâ pogostâ) runuotû
volûdu zynuotnîki sauc par izlûksni. Radnîceigys, leidzeigys izlûksnis kûpâ
veidoj dialektu. Tagadejâ Latvejâ ir puori par 500 izlûkðòu, kurys apvînoj trejûs
dialektûs: vyds-, lîbiskajâ i augðzemnîku.
Vydsdialektu runoj Vydzemis videjâ daïâ, Zemgalis leidzonumâ i Kûrzemis
daïâ, kas atsarûn iz dînvydim nu Kuldîgys.
Lîbiskû dialektu runoj zîmelrîtumu Vydzemç i Kûrzemis zîmeïu dalâ.
Augðzemnîku dialektu runoj Vydzemis austrumu daïâ, Zemgalis austrumûs
voi tai sauktajâ Augðzemç (Sielejâ) i vysâ Latgolâ. Austrumu Vydzemis i Lat-
golys izlûksnis ir senejuos latgalu ciïts volûdys turpynuojums.
Videjuo i lîbiskuo dialektu runuotuojus sauc ari par lejzemnîkim voi
lejys latvîðim, bet augðzemnîku dialekta runuotuojus par augðzemnîkim
voi augðlatvîðim.
Ar izlûksni i dialektu saprûtam nanormâtus volûdys paveidus, kuri pas-
tuov tikai runys formâ. Tî ir lela kotrys volûdys boguoteiba i paleidz kuplyn-
uot kotru rokstu volûdu.
Iz dialekta (izlûkðòu kûpuma) pamata nûteiktûs viesturiskûs apstuokïûs
veidojâs rokstu* (literaruo) volûda, kuru kûp i normej.
Stafecka 1992, 6
Þodþiai vertimui (la. bk)

apvidus vietovë, apylinkë novads sritis, kraðtas
atkâpe nukrypimas pagasts valsèius
attiecinât taikyti, skirti pastâvçt egzistuoti, bûti
cilts gentis paveids atmaina
îsti ið tikrøjø skaòi skambiai, aidþiai
izloksne patarmë; ðnekta tçrps drabuþis
kuplinât turtinti, gausinti turpinâjums tæsinys
lietot vartoti veidot sudaryti, formuoti
* Daudzys tautys ar nuzeimi literaruo volûda litoj terminu rokstu volûda. Latvîðu
volûdnîceibâ pâdejû lîtoj ar nûzeimi literaruos volûdys rokstu forma voi rokstûs lîtuotuo
volûda.
134
VEIKSMAÞODÞIØ ÞODYNËLIS
Ðis þodynëlis skirtas daþnesniø veiksmaþodþiø formoms ir reikðmëms nu-

statyti. Jame nurodoma bendratis (nenoteiksme), esamojo laiko (tagadne) vie-
naskaitos 1-mas ir 2-ras asmuo, treèias asmuo, taip pat bûtojo laiko (pagâtne)
ir bûsimojo laiko (nâkotne) tretieji asmenys. Pavyzdyje (þr. þemiau) ðios for-
mos paþymëtos juodesniu ðriftu. Kai kuriø veiksmaþodþiø nurodytos tik 3-èio
asmens formos, nes kitos nevartojamos.
Nenoteiksme Tagadne Pagâtne Nâkotne

au||st auþu auþam audu audâm audîðu audîsim
aud auþat audi audât audîsi audîsi(e)t
auþ auda audîs
A
aizgu||lçties (~ïos, ~lies, ~ïas; ~lçjâs; ~lçsies) atkâp||ties (~jos, ~ies, ~jas; ~âs; ~sies) atsi-
uþsimiegoti; pramiegoti traukti
aizlie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) drausti atklâ||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) atidengti; atskleisti
aizmirs||t (~tu, ~ti, ~t; ~a; ~îs) uþmirðti, pa- atlas||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) atrinkti
mirðti atnes||t (~u, ~-, ~-; ~a; ~îs) atneðti
aizstâv||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) apginti atpû||sties (~ðos, ~ties, ~ðas; ~tâs; ~tîsies) il-
aizte||cçt (~k; ~cçja; ~cçs) nutekëti, nubëgti sëtis, pailsëti
aizve||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~dîs) iðvesti, nu- atra||st (atrodu, atrod, atrod; ~da; ~dîs) at-
vesti; iðveþti, nuveþti rasti
aizvieto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pakeisti, pa- atra||sties (atrodos, atrodies, atrodas; ~dâs;
vaduoti ~dîsies) bûti (kur nors)
aktualizç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) aktualizuoti, atrieb||t (~ju, ~-, ~j; ~ba; ~bs) atkerðyti
aktualinti atsau||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~câs; ~ksies)
apkamp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) apkabinti, apglëb- atsiliepti
ti atspoguïo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) atspindëti
apmeklç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) aplankyti attei||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~câs; ~ksies)
apmierin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) patenkinti, atsisakyti
nuraminti atvaino||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) at-
apnik||t (apnîku, apnîc, apnîk; ~a; ~s) atsibosti sipraðyti
apprec||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) audzç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) auginti
1. susituokti; 2. iðtekëti audzin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) auklëti
apstâ||ties (~jas; ~jâs; ~sies) sustoti aug||t (~u, audz, ~-; ~a; ~s) augti
apsvei||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) sveikinti au||st (~þu, ~d, ~þ; ~da; ~dîs) austi
atbild||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) atsakyti
atbrîvo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) iðlaisvinti, iðva- B
duoti baid||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) bijoti
atce||lt (~ïu, ~l, ~ï; atcçla; ~ls) atðaukti, pa- balso||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) balsuoti
naikinti baro||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) maitinti; ðerti
atcer||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) at- bâr||t (baru, bar, bar; ~a; ~s) barti
siminti, prisiminti bçg||t (~u, bçdz, ~-; ~a; ~s) bëgti
135
bei||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) baigti draudzç||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies)
bei||gties (~dzas; ~dzâs; ~gsies) baigtis draugauti
bî||ties (~stos, ~sties, ~stas; bijâs; ~sies) bijoti drukâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja, ~s) spausdinti
bojâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gadinti drup||çt (~-; ~çja; ~çs) trupëti; irti
brau||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) vaþiuoti, vykti dun||çt (~-, ~çja; ~çs) dundëti, griausti
brîdin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) perspëti dur||t (~u, ~-, ~-; dûra; ~s) durti, besti
brie||st (~stu, ~sti, ~st; ~da; ~dîs) bræsti, nok- dusmo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs, ~sies) pyk-
ti, sirpti ti, ðirsti
brikðíin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) traðkinëti dze||lt (~ïu, ~l, ~ï; dzçla; ~s) gelti
brîn||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) stebëtis dzemdç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gimdyti
bri||st (brienu, brien, brien; ~da; ~dîs) bristi dzer||t (~u, ~-, ~-; dzçra; ~s) gerti
bruòo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ginkluoti dzç||st (~ðu, ~s, ~ð; ~sa; ~sîs) 1. gesinti; 2.
bû||t (esmu, esi, ir; bija; ~s) bûti trinti (trintuku)
bûvç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) statyti (pastatà) dzied||ât (~u, ~i, ~-; ~âja; ~âs) dainuoti; gie-
doti
C dzim||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) gimti
cel||t (ceïu, ~-, ceï; cçla; ~s) 1. kelti; 2. statyti dzird||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) girdëti
(pastatà) dzîvo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gyventi; gyvuoti
cel||ties (ceïos, ~ies, ceïas; cçlâs; ~sies) keltis
ceïo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) keliauti E
cen||sties (~ðos, ~ties, ~ðas; ~tâs; ~tîsies) elpo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) kvëpuoti
stengtis ç||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~dîs) valgyti; ësti
cep||t (~u, ~-, ~-; ~a; ~s) kepti
cien||ît (~u/~îju, ~i/~î, ~a/~î; ~îja; ~îs) gerbti; F
vertinti frizç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ðukuoti (daryti
cie||st (~ðu, ~t, ~ð; ~ta; ~tîs) kæsti ðukuosenà)
cildin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) garbinti, ðlovinti
cir||st (cçrtu, cçrt, cçrt; ~ta; ~tîs) kirsti G
gaid||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) laukti
D gan||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) ganyti
dabû||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gauti gâz||t (gâþu, ~-, gâþ; ~a; ~îs) versti, griauti
darbo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) dar- glabâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) saugoti, laikyti
buotis, veikti glabâ||ties (~jas; ~jâs; ~sies) bûti saugomam,
darin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) gaminti, dirb- laikomam
dinti glâb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) gelbëti
dar||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) daryti, atlikti glâb||ties (~jos, ~ies, ~jas; ~âs; ~sies) gelbëtis
daudzin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) daþnai minëti; glâst||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) glostyti, glamo-
ðlovinti nëti
dauz||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) dauþyti glezno||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) tapyti, pieðti
dâvin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) dovanoti (dova- grau||zt (~þu, ~z, ~þ; ~za; ~zîs) grauþti
nà) gribç||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) norëti
deldç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) nudëvëti grie||zt (~þu, ~z, ~þ; ~za; ~zîs) 1. pjauti (pei-
dibin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) steigti, kurti liu); kirpti; 2. sukti
docç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dëstyti (kursà) grû||st (~þu, ~d, ~þ; ~da; ~dîs) stumti
domâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) galvoti; manyti gu||lçt (~ïu, ~li, ~ï; ~lçja; ~lçs) 1. gulëti; 2. mie-
do||t (~du, ~d, ~d; deva; ~s) duoti goti
do||ties (~dos, ~dies, ~das; devâs; ~sies) duo- gul||ties (~stos/guïos, ~sties/~ies, ~stas/guïas;
tis, leistis (pvz. á kelionæ) ~âs/gûlâs; ~sies) gultis
drâ||zt (~þu, ~z, ~þ; ~za; ~zîs) droþti
draud||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) 1. grasinti; 2. Ì
grësti ìçrb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) rengti, vilkti
136
I klaus||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) klausyti
iecer||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) 1. sumanyti; 2. klie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) ðaukti, rëkti
nusiþiûrëti, iðsirinkti (pvz. nuotakà) klî||st (~stu, ~sti, ~st; ~da; ~dîs) klaidþioti,
iekârto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) árengti, átaisyti bastytis
iemîl||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) ási- klusç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) tylëti
mylëti kïûd||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) klys-
ieòem||t (~u, ~-, ~-; ieòçma; ~s) uþimti ti
iepatik||ties (iepatîkas; ~âs; ~sies) patikti, pa- kïû||t (~stu, ~sti, ~st; kïuva; ~s) tapti
mëgti ko||st (~þu, ~d, ~þ; ~da; ~dîs) kàsti
iepazî||ties (~stos, ~sties, ~stas; iepazinâs; krâp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) sukèiauti, apgau-
~sies) susipaþinti dinëti
ieplîs||t (~t; ~sa; ~îs) áplyðti; átrûkti, áskilti krâso||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) daþyti
ierobeþo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) apriboti, su- krâ||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) krauti, kaupti
varþyti kri||st (krîtu, krîti, krît; ~ta; ~tîs) kristi
iestâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) kust||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) judëti
1. (á)stoti; 2. prasidëti
ie||t (eju, ej, ~t; gâja; ~s) eiti Í
interesç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dominti íer||t (~u, ~-, ~-; íçra; ~s) griebti, èiupti
izbei||gties (~dzas; ~dzâs; ~gsies) pasibaigti, íer||ties (~os, ~ies, ~as; íçrâs; ~sies) griebtis
liautis
izdzîvo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) iðgyventi L
izglâb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) iðgelbëti labo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) taisyti
izmis||t (~tu, ~ti, ~t; ~a; ~îs) kristi á neviltá lai||st (~þu, ~d, ~þ; ~da; ~dîs) leisti
iznîcin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) sunaikinti las||îta (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) rinkti
izplat||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~tîs) iðplatinti las||îtb (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) skaityti
izrçíin||âties (~os, ~ies, ~âs; ~jâs; ~sies) susi- lau||zt (~þu, ~z, ~þ; ~za, ~zîs) lauþti
doroti (smurtu) lç||kt (lecu, lec, lec; ~ca; ~ks) 1. ðokti (á aukð-
izskat||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) atro- tá, tolá); 2. tik 3 asm. tekëti (apie saulæ)
dyti lem||t (~ju, ~-, ~j; lçma; ~s) lemti; spræsti
izvieto||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) ási- lido||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) skristi
taisyti, ásikurti liecin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) liudyti
izziòo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) paskelbti, praneð- lie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) drausti, ne-
ti leisti
lie||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) lenkti
J liel||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) girti, ðlovinti
jâ||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) joti liel||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) girtis
jautâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) klausti lie||t (leju, lej, lej; lçja; ~s) lieti, pilti; laistyti
ju||st (jûtu, jûti, jût; ~tu; ~tîs) justi, jausti lieto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) naudoti, vartoti
lîg||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) lygti, derëti; sam-
K dyti
kal||t (kaïu, ~-, kaï; ~a; ~s) kalti lik||ta (lieku, liec, liek; ~a; ~s) dëti
kâp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) lipti, kopti lik||tb (lieku, liec, liek; ~a; ~s) liepti
karto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) kartoti lik||ties a (liekos, liecies, liekas; ~âs; ~sies)
kârto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. tvarkyti; 2. 1. dëtis, apsimesti; 2. imtis (ko nors); 3.
laikyti (egzaminà, áskaità) mestis, pulti
kau||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) kaukti, staugti lik||tiesb (liekas; ~âs; ~sies) atrodyti
kavç||ti (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gaiðinti lî||st (lienu, lien, lien; ~da; ~dîs) lásti
kavç||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) vëluoti, lî||t (~st; lija; ~s) lyti
gaiðti, uþtrukti locî||t (loku, loki, loka; ~ja; ~s) 1. lankstyti; 2.
klâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) 1. klo- raityti (apie balsà); 3. linksniuoti, kaityti
tis; 2. tik 3 asm. sektis lû||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) praðyti
137
lû||gties (~dzos, ~dzies, ~dzas; ~dzâs; ~gsies) P
melsti(s), maldauti pacel||t (paceïu, ~-, paceï; pacçla; ~s) pakelti
padomâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pagalvoti
M pajautâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) paklausti
mâ||cçt (~ku, ~ki, ~k; ~cçja; ~cçs) mokëti (kà palik||ta (palieku, paliec, paliek; ~a; ~s) 1. pa-
daryti) silikti; 2. dëtis; 3. tapti
mâc||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) mokyti palik||tb (palieku, paliec, paliek; ~a; ~s) padë-
mâc||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) mo- ti (kà po kuo), pakiðti
kytis parâd||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) parodyti
main||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) keisti, mainyti pârdo||t (~du, ~d, ~d; pârdeva; ~s) parduoti
maksâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. mokëti (pvz. pârliecin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) átikinti; áti-
pinigus); 2. kainuoti kinëti
mal||t (maïu, ~-, maï; ~a; ~s) malti pârme||st (~tu, ~t, ~t; ~ta; ~tîs) priekaiðtauti
mazgâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) plauti, mazgoti pârvçr||st (~ðu, ~t, ~ð; ~ta; ~tîs) paversti
mazgâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) pasoïo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) paëjëti
praustis, mazgotis; maudytis (pvz. vonioje, pastaigâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pavaikðèioti
po duðu) pastaigâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies)
medî||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) medþioti pasivaikðèioti
mçd||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) mëgdþioti, erzinti pasût||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) uþsakyti
meklç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ieðkoti patei||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) pasakyti
me||st (~tu, ~t, ~t; ~ta; ~tîs) mesti patei||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~câs; ~ksies)
mig||t (miegu, miedz, mieg; ~a; ~s) migti (pa)dëkoti
mîl||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) mylëti pavçl||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) liepti, ásakyti
mîl||çties (~os/~çjos, ~ies/~çjies, ~as/~çjas; paziòo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) praneðti
~çjâs; ~çsies) mylëtis pazî||t (~stu, ~sti, ~st; pazina; ~s) paþinti
mir||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) mirti peld||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) plaukti
mocî||t (moku, moki, moka; ~ja; ~s) kankinti peld||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) mau-
dytis (pvz. baseine, upëje, jûroje)
N pçt||ît (~u/~îju, ~i/~î, ~a/~î; ~îja; ~îs) tyrinëti
nâk||t(~u, nâc, ~-; nâca; ~s) eiti artyn piedal||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) da-
nes||t (~u, ~-, ~-; ~a; ~îs) neðti lyvauti
nî||st (~stu, ~sti, ~st; ~da; ~dîs) nekæsti piedâvâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) (pa)siûlyti
nicin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) niekinti piedo||t (~du, ~d, ~d; piedeva; ~s) atleisti, dova-
nîcin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) naikinti noti
nodo||t (~du, ~d, ~d; nodeva; ~s) 1. perduoti, piedzer||ties (~os, ~ies, ~as; piedzçrâs; ~sies)
atiduoti; 2. iðduoti pasigerti
nogalin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) nuþudyti piekrâp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) apgauti
nogur||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) pavargti piekri||st (piekrîtu, piekrîti, piekrît; ~ta; ~tîs)
noíer||t (~u, ~-, ~-; noíçra; ~s) pagauti sutikti, pritarti
nolik||t (nolieku, noliec, noliek; ~a; ~s) 1. pa- piepras||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) pareikalauti
dëti, pastatyti; 2. paskirti (pvz. laikà) pierâd||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) árodyti
norçíin||âties (~os, ~ies, ~âs; ~jâs; ~sies) pirk||t (pçrku, pçrc, pçrk; ~a; ~s) pirkti
atsiskaityti pî||t (pinu, pin, pin; pina; ~s) pinti
nospçlç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. suþaisti; 2. plç||st (~ðu, ~s, ~ð; ~sa; ~sîs) plëðti
pagroti, sugroti pïâpâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) plepëti
noþçlo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) apgailestauti pïau||t (~ju, ~j, ~j; pïâva; ~s) pjauti (pvz. ðie-
nà)
Ò pra||st (protu, proti, prot; ~ta; ~tîs) mokëti (kà
òaud||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) kniaukti daryti), sugebëti
òem||t (~u, ~-, ~-; òçma; ~s) imti prec||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) vesti (apie jau-
òurrâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) murkti niká)
138
prec||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) tuok- sapra||st (saprotu, saproti, saprot; ~ta; ~tîs)
tis; tekëti (apie moterá) suprasti
priecâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) sarakst||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) su-
dþiaugtis siraðyti, susiraðinëti
pulcç||ties pl. (~jamies, ~jaties, ~jas; ~jâs; sarg||ât (~u/~âju, ~i/~â, ~a/~â; ~âja; ~âs) sau-
~sies) rinktis, burtis goti
pû||st (~ðu, ~t, ~ð; ~ta; ~tîs) pûsti sarg||âties (~os/~âjos, ~ies/~âjies, ~âs/~âjas;
~âjâs; ~âsies) saugotis
R sark||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) rausti, raudo-
ra||st (rodu, rodi, rod; ~da; ~dîs) rasti nuoti
rad||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) kurti satik||t (satieku, satiec, satiek; ~a; ~s)
râd||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) rodyti 1. sutikti, susitikti; 2. sugyventi, sutarti
rakòâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) kaps- sau||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) vadinti
tytis, knistis sau||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~câs; ~ksies)
rakst||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) raðyti vadintis
rak||t (roku, roc, rok; ~a; ~s) kasti sazin||âties (~os, ~ies, ~âs; ~âjâs; ~âsies) ben-
rau||dzît (~gu, ~gi, ~ga; ~dzîja; ~dzîs) þvelgti, drauti, kontaktuoti, turëti ryðá
þiûrëti; þvalgytis sçd||çt (sçþu, ~i, sçþ; ~çja; ~çs) sëdëti
raud||ât (~u, ~i, ~-; ~âja; ~âs) verkti se||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) dengti
raþo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gaminti sie||t (~nu, ~n, ~n; sçja; ~s) riðti; sieti
realizç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) realizuoti sil||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) ðilti
redz||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) matyti, regëti si||st (~tu, ~t, ~t; ~ta; ~tîs) muðti; trenkti
rçíin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) skaièiuoti skait||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) skaièiuoti
rçíin||âties (~os, ~ies, ~âs; ~âjâs; ~âsies) skai- skar||t (~u, ~-, ~-; skâra; ~s) liesti
tytis, paisyti skat||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) þiûrëti
rim||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) rimti skrie||t (skrienu / skreju, skrien / skrej, skrien
rî||t (riju, rij, rij; rija; ~s) ryti / skrej; skrçja; ~s) lëkti, bëgti
rotaïâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) þaisti skum||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) liûdëti
(apie vaikus) skûpst||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) buèiuoti
rotâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) puoðti, dabinti slavç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ðlovinti
runâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) kalbëti, ðnekëti slç||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs)
runâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) kal- 1. uþdaryti; uþrakinti; 2. sudaryti (pvz. su-
bëtis, ðnekëtis tartá)
slçp||t (~ju, ~-, ~j; ~u; ~s) slëpti
S slido||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) èiuoþinëti
sacî||t (saku, saki, saka; ~ja; ~s) sakyti slîk||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) skæsti
saèukst||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) slimo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) sirgti
susiðnibþdëti sludin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) skelbti
saju||st (sajûtu, sajûti, sajût; ~ta; ~tîs) pajus- smçíç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) rûkyti
ti, pajausti smie||t (smeju, smej, smej; smçja; ~s) pajuok-
sâk||t (~u, sâc, ~-; ~a; ~s) pradëti ti
sâk||ties (~as; ~âs; ~sies) prasidëti smie||ties (smejos, smejies, smejas; smçjâs;
sakârto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) sutvarkyti ~sies) juoktis
salik||t (salieku, saliec, saliek; ~a; ~s) snau||st (~þu, ~d, ~þ; ~da; ~dîs) snausti
1. sudëti; 2. surinkti (pvz. tekstà) snie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) tiesti, duoti
sal||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) ðalti snig||t (snieg; ~a; ~s) snigti
saòem||t (~u, ~-, ~-; saòçma; ~s) 1. suimti, sol||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) þadëti
paimti; 2. gauti (pvz. laiðkà) soïo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) þingsniuoti
sâp||çt (~-; ~çja; ~çs) skaudëti, sopëti spçlç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. þaisti; loðti; 2.
sapî||t (sapinu, sapin, sapin; sapina; ~s) supin- groti
ti spie||st (~þu, ~d, ~þ; ~da; ~dîs) spausti
139
spîd||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) ðviesti; spindëti tur||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) laikyti
sprie||st (~þu, ~d, ~þ; ~da; ~dîs) spræsti turpin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) tæsti
stâst||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) pasakoti tuvo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) artëti
stâ||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) stoti
stâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) stotis U
stâv||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) stovëti urb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) græþti (skylæ)
stei||gties (~dzos, ~dzies, ~dzas; ~dzâs; uzdâvin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) padovanoti
~gsies) skubëti uzlabo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) pa-
stiep||ties (~jos, ~ies, ~jas; ~âs; ~sies) driek- gerëti, pasitaisyti
tis, tæstis uzòem||t (~u, ~-, ~-; uzòçma; ~s) 1. priimti;
strâdâ||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dirbti 2. nutraukti, nufotografuoti; 3. pradëti
strçb||t (strebju, streb, strebj; ~a; ~s) srëbti uzòem||ties (~os, ~ies, ~as; uzòçmâs; ~sies)
strîd||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) gin- uþsiimti (kuo nors)
èytis; bartis uzrakst||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) paraðyti; uþ-
stum||t (~ju, ~-, ~j; stûma; ~s) stumti, grûsti raðyti
sûdz||çties (~os, ~ies, ~âs; ~çjâs; ~çsies) skøs- uzrau||dzît (~gu, ~gi, ~ga; ~dzîja; ~dzîs) pri-
tis þiûrëti
sû||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) siurbti uzskat||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) 1. manyti, turëti
sût||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) siøsti nuomonæ; 2. laikyti kà nors kuo nors
svârst||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) svy- uzsmçíç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) uþsirûkyti
ruoti, ðvytuoti uztic||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) pa-
svie||st (~þu, ~d, ~þ; ~da; ~dîs) sviesti, mesti sitikëti
uztrau||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~câs; ~ksies)
Ð jaudintis
ðaub||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) abejoti uztver||t (~u, ~-, ~-; uztvçra; ~s) pagauti; imti
ðau||t (~ju, ~j, ~j; ðâva; ~s) ðauti (pvz. radijo bangas)
ðíie||st (~þu, ~d, ~þ; ~da; ~dîs) 1. taðkyti; uzvar||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) nugalëti, áveikti
2. eikvoti uzve||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~dîs) uþvesti; uþ-
ðíi||st (ðíietu, ðíiet, ðíiet; ~ta; ~tîs) atrodyti veþti
ðíîstî||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) skaistinti; apvalyti uzzîmç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) nupieðti, nu-
ðûpo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) suptis braiþyti
ðû||t (ðuju, ðuj, ðuj; ðuva; ~s) siûti
V
T vad||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) 1. vadovauti; 2.
tap||t (topu, topi, top; ~a; ~s) tapti vairuoti; 3. leisti (pvz., laikà); 4. lydëti
tec||çt (teku, ~i, tek; ~çja; ~çs) tekëti, bëgti vair||îties (~os, ~ies, ~âs; ~îjâs; ~îsies) vengti
tei||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) sakyti, tarti vairo||t (~ju, ~-, ~-; ~jâs; ~sies) dauginti
tic||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) tikëti vajadz||çt (vajag; ~çja; ~çs) reikëti
tiek||ties (tiecos, tiecies, tiecas; tiecâs; ~sies) vald||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) valdyti
siekti, trokðti (ko nors) var||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) galëti
tik||t a (tieku, tiec, tiek; ~a; ~s) 1. parvykti, vâr||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) virti
nusigauti; 2. tapti, pasidaryti; 3. galëti, pa- vârdzin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) var-ginti
jëgti veido||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) sudaryti, formuoti
tik||t b (tîku, tîc, tîk; ~a; ~s) patikti vçlç||ta (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) rinkti (balsuojant)
tik||ties (tiekos, tiecies, tiekas; ~âs; ~sies) susi- vçl||çtb (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) linkëti
tikti vçl||çties (~os, ~ies, ~as; ~çjâs; ~çsies) pagei-
tirgo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) prekiauti dauti, norëti, trokðti
tîr||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) valyti vçro||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) stebëti
trie||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) trenkti, smogti veseïo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) svei-
tulko||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) versti (ið kalbos á kti
kalbà) ve||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~dîs) vesti; veþti
140
vçst||ît (~îju/~u, ~î/~i, ~î/~a; ~îja; ~îs) skelbti, zvan||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) skambinti
praneðti zvçr||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) prisiekti
vilk||t (velku, velc, velk; ~a; ~s) traukti zvçrin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) (pri)saikdinti
vinnç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) laimëti zvie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) þvengti
vizin||ât (~u, ~i, ~a; ~âja; ~âs) veþioti
Þ
Z þâvâ||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) þiovauti
zâìç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pjauti (pjûklu) þâvç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dþiovinti
zaudç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. netekti, pra- þçlo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gailëti
rasti; 2. pralaimëti þçlo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~jâs; ~sies) skøs-
zîd||ît (~u, ~i, ~a; ~îja; ~îs) þindyti tis, guostis
zied||çt (~u, ~i, ~-; ~çja; ~çs) þydëti þòau||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) smaugti
zîmç||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pieðti þû||t (~st; þuva; ~s) dþiûti
zu||st (zûdu, zûdi, zûd; ~da; ~dîs) dingti, nykti
141
LITERATÛRA
Auziòa I. Raksturîgâkâs kïûdas latvieðu valodâ. Rîgâ, 200? (Leidimo metai

nenurodyti.)
Barons Kr., Wissendorffs H. Latwju dainas. 1.-6. sehj. Jelgawâ-Petrogradâ,
1894.-1915.
Bihbele, tas irr: Deewa swehtie wahrdi /.../. – Jelgawâ, 1877.
Balkevièius J., Baluodë L., Buojatë A., Subatniekas V. Lietuviø-latviø kalbø
þodynas / Red. A. Sarkanis. Ryga, 1995.
Butkienë V. Latviø kalbos leksikos minimumas. Kaunas, 1998.
Butkus A. Latviai. Kaunas, 1995.
Butkus A. Lietuviø-latviø kalbø vadovas. Kaunas, 2002.
Cybuïs J., Loèmeïs J. Îdzer veina, lai dzeive ira feina! Reigâ, 1999.
Cybuïs J., Leikuma L. Vasals! Latgalieðu valodas mâcîba. Rîgâ, 2003.
Evangelia toto anno 1753. Pirmâ latgalieðu grâmata. Rîgâ, 2004.
Kabelka J. Latviø kalba. Vilnius, 1987.
Kalme V., Smiltniece G. Latvieðu literârâs valodas vârddarinâðana un mor-
foloìija. Lokâmâs vârdðíiras. Liepajâ, 2001.
Katoliska luhgschanu un dzeesmu grahmata. Jelgavâ, 1898.
Latkovskis L. Volûdas kûpðona. Grâm. Latgalieðu literatûra. Rîgâ, 1995.
Latvieðu valodas pareizrakstîbas vârdnîca / Red. L. Ceplîtis. Rîgâ, 1981.
Latvieðu valodas vârdnîca / Red. D. Guïevska. Rîgâ, 1987.
Latvieðu valodas vârdnîca / Red. D. Guïevska et al. Rîgâ, 2006.
Latviø-lietuviø kalbø þodynas / Red. A. Butkus. Kaunas, 2003.
LTdz Latvieðu tautasdziesmas. Rîgâ, 1979-1984. 1.-5. sçj. (Skaitmuo rodo
dainos numerá.)
Luther M. Enchiridion. Der kleine Catechismus. Königsberg, 1587. (http://
www.ailab.lv/16gs/Ench1586.htm)
Mancelius G. Lettisch Vademecum. Riga, 1631. (http://www.ailab.lv/17gs/
VM/katis.htm)
Meþale B. Apdzîduoðona kuozuos vai patîsa grâku atlaisðona. Rîgâ, 199(?).
(Leidimo metai nenurodyti. )
Mllvg I Mûsdienu latvieðu literârâs valodas gramatika. 1. daïa. Rîgâ, 1959.
Neisdewusees atreebiba. – Grâm. Old Wawerli, slawenais Amerikas medneeks
un trapers. 83. burtn. – Rigâ, 1923.-1925.
Paegle Dz., Kuðíis J. Kâ latvietis runâ..: Praktiski ieteikumi valodas kultûrâ.
Rîgâ, 1994.
Paegle Dz. Latvieðu literârâs valodas morfoloìija. 1. daïa. Rîgâ, 2003.
Sçlis R. Leiðmalç: 1905. gada tçlojums. Rîgâ, 1927.
Soida E., Kïaviòa S. Latvieðu valodas inversâ vârdnîca. Rîgâ, 2000.
142
Stafecka A. Par mums (myusim) i myusu volûdu. Grâm. Cybuïs J., Leiku-
ma L. Latgalîðu âbece (lementars). 1. daïa. Lielvârdç, 1992.
Stafecka A. Evangelia toto anno.. (1753) ir latgaliø raðtø kalbos raida.
Grâm. Evangelia toto anno 1753. Pirmâ latgalieðu grâmata. Rîgâ, 2004.
285.-315. lpp.
Stenders G. F. Augstas gudrîbas grâmata no pasaules un dabas:1796. gada izde-
vuma teksts ar komentâriem. Rîgâ, 1988.
INTERNETO SVETAINËS
Lietuvos ir Latvijos forumas http://www.lt-lv-forum.org/

Latviø-lietuviø ir lietuviø-latviø kalbø þodynai* http://www.letonika.lv/
groups/default.aspx?g=2&r=10621063&q=
Apie latviø kalbà* http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvi%C5%B3_kalba
Apie Latvijà* http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvija
Latvijos DELFI http://www.delfi.lv/
Rygos savivaldybë http://www.riga.lv/LV/Channels/
Latviø kalbos mokymasis* http://latvija.meka.lt/
http://www.ailab.lv/lvavp/galva_files/LVAVP/default1.htm
Latvijos radijas* http://www.radio.org.lv/Lapas/LV_Tiesraide.htm
Latvijos þiniø TV* http://www.tv24.lv/tv24big.php
* Galima patekti taip pat ið Lietuvos ir Latvijos forumo svetainës
143
Butkus A.
Bu403 Latviø kalba: gramatika ir pratimai. Kaunas: Aesti, 2007. 143 p.: iliustr.
Bibliogr.: p. 142143. Antrasis leidimas.
ISBN 978-9986-884-24-8
Knygoje pateikiami latviø kalbos fonetikos, morfologijos ir þodþiø darybos
pratimai, supaþindinama su dabartine, senàja ir latgalietiðkàja raðyba bei tos raðybos
pavyzdþiais. Be pratimø, skaitytojas ras ir latviø kalbos gramatikos pradmenis, iðdëstytus
atitinkamuose skyriuose, taip pat daþnesniø veiksmaþodþiø þodynëlá su nurodytomis
jø formomis.
Knyga skirta studijuojantiems ar dëstantiems latviø kalbà.
UDK 808.83(075.8)
Alvydas Butkus
LATVIØ KALBA
Gramatika ir pratimai
Redaktorë Violeta Butkienë

Dailininkë Daiva Ðulgaitë
A. Butkaus leidykla Aesti

a.butkus@hmf.vdu.lt
144

Alvydas Butkus - Latviu Kalba 2008 LT PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Alvydas Butkus - Latviu Kalba 2008 LT PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

UDK 808.83(075.

© Alvydas Butkus, 2008

GALÛNIØ VOKALIZMAS ................................................................... 23

Prieveiksmis ........................................................................................ 111

Prielinksnis ......................................................................................... 114

SENOJI LATVIØ RAÐYBA .................................................................... 116

L ATGALIETIÐKOJI RAÐYBA .................................................................... 128

VEIKSMAÞODÞIØ ÞODYNËLIS ............................................................... 135

INTERNETO SVETAINËS ...................................................................... 143

Latviø kalba  baltø kalbø grupei priklausanti indoeuropieèiø ðeimos

kurðiai sëliai lyviai

Baltø ir finø gentys Latvijos teritorijoje XIII a.

1. Fiksuotas kirtis þodþio pradþioje.

Bendros su lietuviø kalba naujovës

1 . Iðlaikyti senoviðkesni skaitvardþiai seði (su pradþios s), septiòi, deviòi

Apibûdinant lietuviø ir latviø kalbø sintaksës skirtumus, paprastai cituoja-

Bendroji baltiðkoji leksika

Skirtingoji baltiðkoji leksika

 Pirmoji iki mûsø dienø iðlikusi latviðka knyga  P. Kanizijaus Catechis-

Latviø raðte vartojamos 33 raidës:

Balsiø ilgumas raðte þymimas brûkðneliu virð raðmens: â, ç, î, û.

uost ....... lyt .... pûst ...... lëkt .....

Priebalsiø minkðtumas ar kietumas nuo pozicijos nepriklauso: tiek prieð

2. Paraðykite latviðkai, o kur reikia  lietuviðkai (lietuviø kalbos

b) Biliûnas ....... Algirdas Aïìirds ........ Beïìija Liudas ......

3. Áraðykite trûkstamus þodþius

a) ......... harçms ........ halle .......... hidra

a) domât galvoti; manyti, galvot tvirtinti, karogs vëliava, ko kà,

b) Godmanis, Kamoliòð, Osiòð, Ostnieks, Ozoliòð, Plotnieks, Podnieks,

c) Aglona, Dobele, Madona, Ogre, Preiïos Preiliuose, Skoda Skuo-

d) agronoms, automaðîna, autoosta, gramofons, filantrops, filologs, kon-

Tarptautiniø þodþiø balsá iu (ü) latviai transponuoja i, î.

2. Áraðykite atitikmenis (kairëje  latviðkus, deðinëje  lietuviðkus)

Pçrs Gints ................ biïetens ............... Nîrnberga ..............

bet: budþets biudþetas, mûzikls miuziklas, Òûfaundlenda Niufaundlendas

Tarptautiniø þodþiø dvibalsá eu latviai pakeitæ ei.

eiforija .......... ....... Europa ............ pseudo-

4. Taisyklingai iðtarkite trumpuosius kirèiuotus balsius a, e:

ada ado  âda oda seja veidas  sçja sëja

5. Skirtingai iðtarkite kirèiuotus trumpuosius lietuviðkus ir latviðkus

lie. adata  la. adata deðimt  desmit

6. Taisyklingai iðtarkite ilguosius nekirèiuotus balsius:

acîs akyse  acis akys

7. Áraðykite latviðkus atitikmenis:

a) brolis  br . lis c) kelio - ceï .

b) raðosi  rakst . s d) sienos  sien . s

8. Iðverskite paþodþiui á lietuviø kalbà:

Atsargiai! Kita reikðmë!

Balsiai e, ç tariami siaurai:

9. Tarkite platøjá e latviðkuose þodþiuose:

bëda  bçda spëkas  spçks

10. Tarkite siauràjá e latviðkuose þodþiuose:

be  bez mes  mçs

11. Kairëje suraðytuose latviðkuose þodþiuose tarkite platøjá e,

bçrns vaikas  bçrniòð vaikelis nes neða  nesa neðë

1. Pçc peldçðanâs .ez.erâ t.çvs un d.çls l.çni devâs mâjup.

13. Áraðykite latviðkus atitikmenis

14. Iðverskite á lietuviø kalbà:

otrs............, sloka.........., sakot..........., rodu.........., pusotra.............,

15. Stenkitës neminkðtinti priebalsiø, tardami latviðkus þodþius

lie. alksnis  la. alksnis plëvë  plçve

16. Perskaitykite ðiuos þodþius ið pradþiø lietuviðkai, paskui latvið-

Baltija, Latvija, Lietuva, Bosnija, Dânija, Âzija, Anglija, Itâlija, Aukðtaitija,

Latviø kalba baltø kalbø grupei priklausanti indoeuropieèiø ðeimos

Pirmoji iki mûsø dienø iðlikusi latviðka knyga P. Kanizijaus Catechis-

2. Paraðykite latviðkai, o kur reikia lietuviðkai (lietuviø kalbos

a) domât galvoti; manyti, galvot tvirtinti, karogs vëliava, ko kà,

c) Aglona, Dobele, Madona, Ogre, Preiïos Preiliuose, Skoda Skuo-

2. Áraðykite atitikmenis (kairëje latviðkus, deðinëje lietuviðkus)

bet: budþets biudþetas, mûzikls miuziklas, Òûfaundlenda Niufaundlendas

ada ado âda oda seja veidas sçja sëja

lie. adata la. adata deðimt desmit

acîs akyse acis akys

a) brolis br . lis c) kelio - ceï .

b) raðosi rakst . s d) sienos sien . s

bëda bçda spëkas spçks

be bez mes mçs

bçrns vaikas bçrniòð vaikelis nes neða nesa neðë

lie. alksnis la. alksnis plëvë plçve

ceïð kelias gïotas gleivës

brâlis brâïa rullis ruïïa

sçne sçòu (grybas) torni toròi (bokðtas)

apìçrbs drabuþis kuðíis kuokðtas

kitas cits, ketvirtas . eturtais, gerti .. ert, augi au .., kepurë

draugs draudzene draudzîba, lauks lau . iòð lau . inieks

27. Taisyklingai perskaitykite (a-g greitakalbës):

b) ûdeni ûdenî ûdeòi, akmeòi akmeni akmenî, vilnî viïòi