M34-011

GENEROLO JONO ÞEMAIÈIO

LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Marija Jëèiuvienë

EKONOMIKOS
LOGINËS STRUKTÛRINËS
SCHEMOS
Mokomoji knygelë

Vilnius 2002

761000534001

1
UDK 330.1 (084.2)
Jë-12

Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos

dëstytojos dr. Marijos Jëèiuvienës parengta mokomoji knygelë
skirta Akademijos kariûnams ir klausytojams, kitø aukðtøjø
mokyklø studentams.

Atsakingoji redaktorë dr. Anelë Vosyliûtë

Recenzavo prof. habil. dr. Stanislovas Martiðius, prof. habil.
dr. Juozas Bagdanavièius.

© Marija Jëèiuvienë

© Generolo Jono Þemaièio

Lietuvos karo akademija

2
 TURINYS

1. EKONOMIKA ................................................................................ 5
1.1. Ekonomika – mokslas .................................................................. 5
1.2. Makroekonomika ......................................................................... 6
1.3. Bendrieji makroekonomikos rodikliai ........................................ 6
1.4. Makro- ir mikroekonomikos ryðys ............................................... 7
1.5. Mikroekonomika. Firmos, koncerno, ámonës
gamybinës-ûkinës veiklos pagrindiniø rodikliø tarpusavio ryðys ....... 8
1.6. Mikroekonomika – planø rodikliø apskaièiavimas ..................... 8
2. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI ..................................... 9
3. NEDARBAS ................................................................................... 10
3.1. Nedarbo formos ........................................................................... 10
3.2. Pagrindinës nedarbo prieþastys ................................................... 11
3.3. Nedarbo pasekmës ....................................................................... 11
3.4. Darbo rinka .................................................................................. 12
3.5. Darbo rinkos reguliavimo sistemos pagrindiniai elementai ...... 13
4. INFLIACIJA ................................................................................... 14
4.1. Infliacijos rûðys ............................................................................ 14
4.2. Valstybës antiinfliacinë politika .................................................. 15
4.3. Uþimtumo didinimo politika infliacijos sàlygomis .................... 15
5. BENDROJI EKONOMINË PUSIAUSVYRA ........................... 16
5.1. Bendrosios ekonominës pusiausvyros sàlygos ............................ 16
5.2. Rinkos pusiausvyra ...................................................................... 17
5.3. Uþdarasis modelis, nedalyvaujant valstybei ................................ 18
5.4. Uþdarasis modelis, valstybei dalyvaujant .................................... 18
6. RINKOS STRUKTÛRA .............................................................. 19
6.1. Rinkos ekonomika ....................................................................... 19
6.2. Sàlygos rinkos santykiams atsirasti ............................................. 20
6.3. Rinkos funkcijos .......................................................................... 21
6.4. Rinkos struktûra .......................................................................... 22
6.5. Rinkos segmentai ......................................................................... 23
7. KONKURENCIJA ........................................................................ 24
7.1. Konkurencijos formos ................................................................. 24
7.2. Konkurencinës kovos metodai .................................................... 24
7.3. Konkurencinës kovos formos monopolizmo sàlygomis ............ 25
8. VYRIAUSYBËS VAIDMUO EKONOMIKOJE ....................... 26

3
8.1. Ekonominës politikos uþdaviniai ir instrumentai ...................... 26
8.2.Iþdo politika .................................................................................. 27
8.3.Ekonominë politika : strategijos raida ......................................... 28
9. GYVENTOJØ PAJAMOS ............................................................ 29
9.1.Pagrindinës gyventojø pajamø rûðys ............................................. 29
9.2.Pagrindinës pajamø diferenciacijos prieþastys ............................. 29
10.PELNAS ........................................................................................ 30
10.1.Pelno ðaltiniai, veiksniai, paskirstymas ...................................... 30
10.2.Ámoniø pelningumo didinimo ðaltiniai ir veiksniai .................. 31
10.3.Turto panaudojimo efektyvumo apskaièiavimas ........................ 32
11.EKONOMIKOS RAIDA ............................................................. 33
11.1. Ekonominës veiklos ciklai ........................................................ 33
11.2.Valstybinio anticiklinio reguliavimo koncepcijos ..................... 33
11.3.Ciklø prieþastys ........................................................................... 33
12.TARPTAUTINË PREKYBA ...................................................... 34
12.1.Tarptautinë prekyba .................................................................... 34
12.2.Pasaulinë kaina ........................................................................... 34
12.3.Pasaulio ûkis ............................................................................... 34

4
 1. EKONOMIKA
1.1. EKONOMIKA- MOKSLAS

APIE
• gamintojo ekonominæ elgsenà
• ekonominio augimo dësningumus ir veiksnius

PAÞINIMO METODAI
• pozityvinis ir normatyvinis
• analizë ir sintezë
• indukcija ir dedukcija
• mokslinis abstrahavimas

TIRIA:
ELGSENOS MODELIUS ÛKININKAVIMO
(STIMULUS) LYGIUS
• reguliatoriai • mikroekonomika
• interesai • mezoekonomika
• tikslai • makroekonomika
• veiksmai • megaekonomika

1.2. MAKROEKONOMIKA

TIKSLAI
• ekonominis augimas
• aukðtas uþimtumo lygis
• stabilus kainø lygis
• stabili valiuta
• uþsienio prekybos pusiausvyra

INSTRUMENTAI
• iþdo politika
• pinigø politika
• pajamø reguliavimo politika
• uþsienio ryðiø ekonominë politika

5
 1.3. BENDRIEJI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI

Rodikliø Svarbiaus i Ágalina nus tatyti

grupë s rodikliai

I. Bendrieji N T – nacionalinis • potencialø ir realø ðalies

nacionaliniai turtas nacionaliná turtà
ðalies raidà BVP – bendrasis • bendrà gamybos mastà ir
apibûdinan- visuomeninis jo dinamikà
tys rodikliai produktas • þaliavø ir medþiagø
TP – tarpinis perdirbimo ámoniø bei
produktas ðakos tarpusavio ryðiø
GP – galutinis glaudumà
produktas • galutiná gamybos rezultatà
N P – nacionalinës
pajamos

II. • gamybos fondø • ðalies pramonës

Rodikliai, apimtys potencialà
apibûdinan- • investicijos • gamybos plëtros ir
tys • gamybos fondø potencialo atnaujinimo
gamybos atnaujinimo ir tempus
techniná lygá nusidëvëjimo • gamybos techniná lygá
koeficientai • gamybos fondø ir
• fondogràþa materialiniø iðtekliø
• fondø imlumas panaudojimo efektyvumà
• medþiagø imlumas • gamybos imlumo
• energijos imlumas mokslui lygá

III. Darbo • darbo iðtekliø • ðalies darbo potencialà

iðtekliø kiekis • nedarbo ir uþimtumo lygá
panaudoji- • uþimtumas • darbo iðtekliø
mo rodikliai • darbo naðumas panaudojimo efektyvumà
• darbo imlumas • nedarbo ir uþimtumo
• nedarbo norma ávertinimà

IV. Finansø • kainø lygis • vidutiná kainø lygá

iðtekliø • kainø indeksas • infliacijos lygá
sudarymo ir • infliacija • pinigø iðtekliø
panaudoji- • normalusis ir panaudojimo lygá
mo rodikliai realusis
palûkanø dydis

6
1.4. MAKRO– IR MIKROEKONOMIKOS RYÐYS

3/$1$9,0$6

7
 1.5. MIKROEKONOMIKA
Firmos, koncerno, ámonës gamybinës-ûkinës veiklos
pagrindiniø rodikliø tarpusavio ryðys

2UJDQL]DFLQLR
3URGXNFLMRV WHFKQLQLR 3URGXNFLMRV
DVRUWLPHQWR O\JLRLUJDP\ERV VDYLNDLQRV
LUNRN\E V LãWHNOL URGLNOLDL
URGLNOLDL SDQDXGRMLPR
URGLNOLDL

3DJULQGLQL 
1DXGLQJXPR LUDS\YDUWLQL IRQG 
SHOQLQJXPR SDQDXGRMLPR
O\JL URGLNOLDL URGLNOLDL

)LQDQVLQ VE NO VURGLNOLDL

Iðtekliø normos Iðtekliai Nomenklatûra

Árengimai Atsiþvelgiant á
Þaliava ir medþiagos paklausà
Darbo Materialiniø
Darbo jëga
Gamybos plotas
Lëðos árengimams
ásigyti

8
9
 1.6. MIKROEKONOMIKA – PLANØ RODIKLIØ
APSKAIÈIAVIMAS
(pradiniai duomenys)

CIKLINIS NEDARBAS STRUKTÛRINIS NEDARBAS

Nedarbas, atsiradæs dël BNP Nedarbas, susijæs su darbo

svyravimø, pasireiðkiantis kaip ieðkojimo laikotarpiu (tokios
skirtumas tarp nedarbo lygio specialybës ar kvalifikacijos
dabartiniu gamybos momentu ir darbuotojø ðiuo metu nereikia)
natûraliu nedarvo lygiu

NEDARBO
FORMOS

NEDARBAS DËL MIGRACINIS NEDARBAS

TECHNOLOGINIØ POKYÈIØ

Nedarbas, atsiradæs mechanizavus Nedarbas, susijæs su darbo

ar automatizavus technologinius paieðka ásigijus iðsilavinimà,
procesus, kai vienokiø kvalifikacijø pasibaigus dekretinëms
darbuotojø uþimtumas gali padidëti atostogoms, persikëlus
kitokiø – sumaþëti gyventi kitur

10
 3.2. PAGRINDINËS NEDARBO PRIEÞASTYS

Neoklasicizmo Keinso Markso

teorija teorija teorija

Nenoras, Uþimtumas priklauso Bûtinas kapitalo

atsisakymas dirbti nuo pasiûlos, kaupimo rezervas,
uþ maþesná darbo vartojimo ir kuriam esant
uþmokestá investicijø masto gyvojo darbo
poreikis didëja
lëèiau negu
sudaiktintojo

3.3. NEDARBO PASEKMËS

EKONOMINËS SOCIALINËS

1. Nepanaudojami 1. Kvalifikacijos
darbo iðtekliai ir praradimas
nepagaminama 2. Savigarbos
dalis BNP sumaþëjimas
2. Realiø NP ir 3. Ðeimos krizë
potencialiø NP (suirimas)
skirtumas tuo
didesnis, kuo
didesnis nedarbo
lygis
3. Netolygus nedarbo
pasiskirstymas tarp
ávairiø darbingø
þmoniø grupiø

11
 3.4. DARBO RINKA

Darbo iðtekliø paklausa Darbo iðtekliø pasiûla

Tai visose ûkio ðakose Visø darbuotojø darbo

esanèios paklausos visuma paslaugø suma

Paklausà lemiantys Pasiûlà lemiantys veiksniai

veiksniai
• darbuotojø, pasiruoðusiø
• darbo paslaugø kainø lygis
parduoti savo darbà
• produkcijos, sukurtos
darbdaviams, skaièius
darbo paslaugomis, paklausa
ir pasirengimas
• technologijos pakitimai
• gimstamumo, irtingumo
ir migracijos lygis
• fiziniai gabumai
• kiti pajamø ðaltiniai
(ne darbo uþmokestis)

12
 3.5. DARBO RINKOS REGULIAVIMO SISTEMOS
PAGRINDINIAI ELEMENTAI

Privaèios
Darbo birþos tarpininkavimo
firmos

Pagrindinës veiklos
kryptys

3. NEDARBAS • darbo vietø analizë

3.1. NEDARBO FORMOS • tarpininkavimas

• bedarbiø registracija
• karjeros planavimas
• laisvø darbo vietø
registracija • darbuotojø
perkvalifikavimas
• ádarbinimas
• norinèiø dirbti testavimas
• paklausos ir pasiûlos ir perkvalifikavimas
tyrimai, analizë ir
informacijos apie jà • darbo santykiø
teikimas reguliavimas

• profesinis orientavimas ir
bedarbiø perkvalifikavimas

• paðalpø mokëjimas

13
 4. INFLIACIJA

4.1. INFLIACIJOS RÛÐYS

PAGAL PASIREIÐKIMO FORMAS

Atviroji Slaptoji

Pagal lygá
proc. per metus

10% 10%-20% >20% >200%

Natûralioji – Ðliauþianèioji – Ðuoliuojanèioji – Hiperinfliacija
nereikia specialiø reikia koreguoti reikia kardinaliai - reikia ne tik
priemoniø pinigø politikà perþiûrëti pinigø ekonominiø,
jai sustabdyti politikà bet ir politiniø
sprendimø

Pagal veiksnius

Paklausos infliacija (kainø lygio Pasiûlos infliacija

augimas dël prekiø ir paslaugø, (kainø augimas dël pasiûlos
kurias norëtø ásigyti ámonës, maþëjimo)
valstybës ir asmenys)
Prieþastys: Prieþastys:
• pinigø kiekio padidëjimas • darbo uþmokesèio
• pinigø apyvartos greièio augimas
padidëjimas • pasiûlos, nesusietos su
• visuminës paklausos visos paklausos pokyèiais,
struktûriniai pokyèiai padidëjimas
• ûkio subjektø elgesio pokyèiai
• mokëjimo priemoniø
skaièiaus padidëjimas

14
 4.2. VALSTYBËS ANTIINFLIACINË POLITIKA

AKTYVI ADAPTACINË
• Pinigø emisijos kontrolë
• Indeksavimas
• Pinigø refoma
• Kainø ir darbo uþmokesèio
• Valstybës iðlaidø maþinimas
augimo tempø reguliavimas
• Mokesèiø didinimas
• Kitos priemonës,
• Valstybës biudþeto deficito
ðvelninanèios
sumaþinimas
infliacijos pasekmes
• Grieþta pinigø ir kredito
politika
• Fiksuoto valiutos kurso
ávedimas • Kova su monopolizmu
• Gamybos plëtros skatinimas

4.3. UÞIMTUMO DIDINIMO POLITIKA INFLIACIJOS

SÀLYGOMIS

Klasikinë koncepcija Keinsinë koncepcija Pasiûlos teorija

Pasikliaujama Poveikis uþimtumui Keièiama uþimtumo

ekonomikos per paklausos struktûra siekiant
savireguliacija, skatinimà padidinti ir
valstybë nesikiða motyvacijà dirbti, ir
galimybæ kelti
kvalifikacijà bei ágyti
naujas profesijas

15
 5. BENDROJI EKONOMINË PUSIAUSVYRA

5.1. BENDROSIOS EKONOMINËS PUSIAUSVYROS SÀLYGOS

Laisvë pasirinkti verslà

Verslininkas
Veikla siekiant gauti
maksimalø pelnà

Vartotojo elgesys, kuriuo

siekiama turimomis
pajamomis pirkti kuo
naudingesnæ prekæ
Vartotojas
Kiekvieno vartotojo pajamø
ir vartojamøjø prekiø
paklausos lygybës
Bendrosios uþtikrinimas
ekonominës
pusiausvyros
sàlygos Kiekvieno gamybos
Rinka veiksnio, duodanèio
pajamas, átakos dydis

Gamintojas Paklausos ir pasiûlos

pusiausvyros uþtikrinimas

Optimalaus pastovaus
Makroekonominë ekonominio augimo
reprodukcija uþtikrinimas

16
17
5.3. UÞDARASIS MODELIS, NEDALYVAUJANT VALSTYBEI

Materialiøjø
Prekës gërybiø rinka Prekës
ir paslaugos ir paslaugos
Prekiø ir paslaugø Vartojimo
apmokëjimas iðlaidos (C)
Investicija Finansø Santaupos
Firmos Namø ûkiai
rinka

Apmokëjimas Darbo
uþ darbo jëgos uþmokestis
Darbo jëgos iðteklius Darbas
iðtekliai

Darbo rinka

5.4. UÞDARASIS MODELIS, VALSTYBEI DALYVAUJANT

Prekiø Materialiøjø
ir paslaugø gërybiø rinka Vartojimo
apmokëjimas iðlaidos
Vieðieji prekiø ir
paslaugø pirkimai

Mokesèiai Mokesèiai
Firmos Valstybë Namø ûkiai

Investicijos Santaupos
Apmokëjimas
uþ darbo jëgos Darbo
iðteklius Finansø rinka uþmokestis

Darbo rinka

18
 6. RINKOS STRUKTÛRA
6.1. RINKOS
EKONOMIKA
PRIVALUMAI
• skatina efektyviai naudoti
iðteklius
• lanksèiai ir greitai reaguoti ir
prisitaikyti prie besikeièianèiø
gamybos sàlygø
• sudaro sàlygas optimaliai
naudoti mokslo ir technikos
pasiekimus
• suteikia vartotojams ir
gamintojams pasirinkimo laisvæ
• nukreipia gamintojus tenkinti
poreikius ir gerinti prekiø ir
paslaugø kokybæ
19
TRÛKUMAI
• neskatina iðsaugoti
neatsinaujinanèius rezervø
• turi neigiamà átakà
aplinkos apsaugai
• neuþtikrina prekiø ir
paslaugø, reikalingø bendram
naudojimui, gamybos plëtros
• nesudaro sàlygø
fundamentaliesiems mokslams,
ðvietimui, sveikatos
apsaugai vystyti
• negarantuoja teisës á
darbà, poilsá, pajamas
 6.2. SÀLYGOS RINKOS SANTYKIAMS ATSIRASTI

Organizacinës- Teisinës Socialinës

ekonominës

Nuosavybës Planinis rinkos Pilieèiø socialiniø

formø ávairovë reguliavimas garantijø
uþtikrinimas

Gamybos Metodai: Visiems lygiø

demokratizavimas civilizuotos rinkos galimybiø dirbti
iðsaugant kodekso (civilinio ir uþdirbti
valstybiná kodekso) sudarymas
reguliavimà parengimas

Rinkos Parama
Formos:
infrastruktûros nedarbingiems ir
• ástatymai
sukûrimas socialiai
• normatyvai
remtiniems

Konkurencijos Tikslai: Socialinë parama

didëjimas • kova su korupcija bedarbiams
• kova su savo
ásipareigojimø
nevykdymu

Laisvos
kainodaros
mechanizmo
sukûrimas

20
 6.3. RINKOS FUNKCIJOS

Didëjant paklausai prekiø ir

Savireguliacijos paslaugø daugëja, maþëjant –
maþëja.
Reguliavimas vyksta per pirkimo –
pardavimo porcesà

Skatina gamintojus gaminti

Skatinimo
maþiausiomis sànaudomis

Sànaudø apskaitos Rinkoje lyginamos individualios

ir palyginimo ir visuomenei bûtinos sànaudos

Rinka nustato pagrindines

Reguliavimo proporcijas mikro- ir makrolygiu,
remiantis paklausos ir pasiûlos
dësniu

Rinka mechanizmui veikiant vyksta

Demokratizavimo efektyvios gamybos plëtra, prekiø
gamintojø ir paslaugø teikëjø
diferenciacija

21
 6.4. RINKOS STRUKTÛRA

• prekiø ir paslaugø
Pagal ekonominæ • gamybos priemoniø
paskirtá • darbo
• mokslo ir technikos
(iðradimø, projektø)
• vertybiniø popieriø

Pagal prekiø • gamybinës paskirties

• vartojimo prekiø
grupes • maisto prekiø
• gamybos veiksniø

Pagal teritoriná • vidaus regionø

principà • tarpregionines

• monopolinës
Pagal • oligopolinës
konkurencijos • laisvosios
apribojimo laipsná • miðriosios

• didmeninës
Pagal
• maþmeninës
pardavimo • valstybinio þemës ûkio
pobûdá produkcijos supirkimo

Pagal ástatymø • legalios, oficialios

laikymàsi • nelegalios, ðeðëlinës

22
 6.5. RINKOS SEGMENTAI

• pagal regionus
• pagal administraciná pasiskirstymà:
Geografiniai ðalis, kraðtas, sritis, rajonas, miestas
• pagal gyventojø tankumà: miestas,
priemiestis, kaimo vietovë
• pagal klimato sàlygas (þemyninis,
subtropinis, tropinis, jûrinis klimatas)

Gyventojai:
• pagal amþiø
Demografiniai
• pagal pajamø lygá
• pagal profesijas
• pagal iðsilavinimà
• pagal tautybæ

Gyventojai:
Psichologiniai • pagal gyvenimo bûdà
• pagal asmenines savybes

23
 7. KONKURENCIJA

7.1. KONKURENCIJOS FORMOS

Netobuloji Nesàþininga
Tobuloji konkurencija
(monopolinë) konkurencija
konkurencija

• rinkoje daug • Tai rinka, kurioje • melagingø þiniø

nepriklausomø nevykdoma nei viena apie
gamintojø laisvosios konkurentus
• atskiros ámonës gamybos konkurencijos sàlyga platinimas
mastas ir neturi átakos • ámonës negali • vartotojams
pateikiama
prekës kainai rinkoje paveikti
klaidinga
• pirkëjai gerai þino kainas realizavimo sàlygø ir informacija
• pardavëjai nesitaria dël tarp jø vyksta apie prekiø ir
kainø konkurencinë kova paslaugø kokybæ
• ámonës gali laisvai patekti á • nelegaliai
rinkà ir ið jos iðeiti naudojamas
konkurento prekës
þenklas

7.2. KONKURENCINËS KOVOS

METODAI

Konkurencija dël kainø Konkurencija ne dël kainø

1. Kova tarp gamintojø dël 1. Produkcijos kokybës gerinimas:

didesnio papildomo pelno
maþinant sànaudas
2. Kainø diskriminacija:
tos paèios prekës
pardavimas skirtingomis
kainomis, nepagrástomis
skirtingomis sànaudomis
• gerinant prekiø technines
charakteristikas
• labiau pritaikant prekes ir
paslaugas pirkëjø poreikiams
2. Masinës reklamos
panaudojimas

24
 7.3. KONKURENCINËS KOVOS FORMOS
MONOPOLIZMO SÀLYGOMIS

Lenktyniavimas mokslo ir Lenktyniavimas Lenktyniavimas

technikos srityje gamybos sferoje prekyboje
1. Naujø 1. Techninës 1. Kapitalo 1.Gamybos 1. Tarp pirkëjø
produktø informacijos didinimas techninio dël prekiø
kûrimas kaupimas ir lygio këlimas ásigijimo
naudojimas þemesnëmis
2. Gamybiniø 2.Produkcijos kainomis
2. 2. Patentø pajëgumø kokybës
Ðiuolaikiniø ásigijimas ir didinimas gerinimas 2. Tarp
technologijø naudojimas pardavëjø ir
diegimas 3. Gaminiø 3.Gamybos pirkëjø dël
asortimento sànaudø aukðtesniø
atnaujinimo maþinimas pardavimo ir
spartinimas þemesniø
pirkimo kainø

25
 8. VYRIAUSYBËS VAIDMUO EKONOMIKOJE

8.1. EKONOMINËS POLITIKOS UÞDAVINIAI IR INSTRUMENTAI

Pagrindiniai uþdaviniai:
• ekonominio vystymosi subalansuotumas
• ekonominio augimo skatinimas
• aukðto uþimtumo ir þemo nedarbo lygio palaikymas
• infliacijos stabdymas
• nacionalinës valiutos stabilumo uþtikrinimas
• uþsienio ryðiø palaikymas ir reguliavimas

INSTRUMENTAI

Fiskaliniai Monetariniai

Valstybës manipuliavimas Pinigø pasiûlos

pajamomis ir iðlaidomis pakitimas

26
 8.2. IÞDO POLITIKA

Valstybës poveikis

Valstybës iðlaidoms Transferiniams Mokesèiø

mokëjimams sistemai
Vieðieji pirkimai, Tikslinës iðmokos (ne Mokesèiø
skirti valstybës uþ prekes ir ne uþ struktûros tarifø ir
programoms vykdyti, paslaugas) tvarkos nustatymas
taip pat valstybës
tarnautojø darbo
uþmokestis

Ðios politikos rûðys

Ekspansionistinë Kontraktyvinë
(stimuliuojanti) (sulaikanti)

Daro átakà visuminës

Skatina visuminæ paklausà paklausos stabilumo
ekonominio nuosmukio uþtikrinimui ekonominio
metu pakilimo metu

Diskretinë Automatinë

Sàmoningai kiðasi á Stipri stabilizatoriø,

mokesèiø sistemà ir uþtikrinanèiø natûralø
valstybës iðlaidø dydá ekonomikos prisitaikymà
siekiant paveikti prie rinkos konjunktûros:
ekonominio augimo, progresyviniø mokesèiø
nedarbo ir infliacijos lygá sistema, socialiniø paðalpø
sistema.

27
 8.3. EKONOMINË POLITIKA: STRATEGIJOS RAIDA

Paklausos ekonomika Pasiûlos ekonomika

(keinsinë politika) (pinigø politika)

Visuminë paklausa lemia Gamybos rentabilumas lemia

nacionaliniø pajamø dydá ir pajamø dydá ir
uþimtumo lygá uþimtumo lygá

Vartojimo Uþsienio Darbo Pinigø

Valstybës Gamybos
reikmenø ir prekiø ir jëgos rinka
paklausa struktûra
investicijø paslaugø pasiûla
paklausa paklausa
Ekonominiai ir Stimulai: Ekonominiai ir
Stimulai:
politiniai politiniai
didesnës mokesèiø
mechanizmai: mechanizmai:
anticiklinë finansø ir valstybës lengvatos
investicijos • Á pasiûlà
mokesèiø politika orientuota
finansø politika
• Á produktyvumà
Didesnis uþimtumas atskirose orientuota darbo
ðakose, kur valstybë dalyvauja uþmokesèio
Didëja politika
kaip investuotojas firmø
pelningumas

Didesnës pajamos ðiose ðakose

Daugiau privaèiø investicijø, tarp
jø inovaciniø
Didesnë vartojimo reikmenø
paklausa
Didesnis uþimtumas
Didesnis uþimtumas vartojimo
reikmenø gamybos ðakose

Pagrindinis tikslas:
Daugiau privaèiø investicijø
• Vidutinio laikotarpio
pusiausvyra
• Konkurencingumo
Pagrindinis tikslas: sustiprëjimas dël gamybos kaðtø
trumpalaikë pusiausvyra maþëjimo

28
 9. GYVENTOJØ PAJAMOS

9.1. PAGRINDINËS GYVENTOJØ PAJAMØ RÛÐYS

Darbo uþmokestis uþ darbà

Palûkanos ið investicijø

Renta uþ þemæ,
miðkà

Pajamos ið verslo pajamos ið verslo

Valstybës dotacijos iðmokos ið

valstybës
biudþeto,
paðalpos,
subsidijos

9.2. PAGRINDINËS PAJAMØ DIFERENCIACIJOS PRIEÞASTYS

· skirtingi gabumai
· skirtingas iðsilavinimas
· nevienodas polinkis rizikuoti
· nuosavybës turëjimas ar neturëjimas
· nevienodi sugebëjimai uþsidirbti papildomø pajamø
· sëkmë, ryðiai, nelaimës

29
 10. PELNAS
10.1. PELNO ÐALTINIAI, VEIKSNIAI, PASKIRSTYMAS

• Gamybos plëtimo ðaltinis

• Parodo iðtekliø panaudojimo lygá
• Yra investavimo á naujas technologijas ðaltinis

VEIKSNIAI, TURINTYS
PELNO ÐALTINIAI ÁTAKOS PELNO DYDÞIUI

• Áplaukos uþ realizuotà • Kainos, tarifai, rinkliava

produkcijà (paslaugos) • Palûkanos uþ paskolas
• Dalinio dalyvavimo • Mokesèiai
pajamos • Savikaina
• Pajamos uþ vertybinius • Apyvartos sparta
popierius (dividendai,
palûkanos)
• Gautø baudø ir procentø
sumos, virðijanèios
sumokëtas
baudas

PELNO PELNO
PASKIRSTYMAS PANAUDOJIMAS

• Pelno likutis, skirtas • Vartojimui (dividendai,

ámonës tikslams parama ir t.t.)
• Biudþetiniai, nebiudþetiniai • Kaupimui
fondai • Socialinëms reikmëms
• Palûkanos uþ paskolas • Finansinëms
investicijoms
• Nuostoliams padengti

30
  021, 3(/1,1*802',',1,02â$/7,1,$,,59(,.61,$,
3(/1,1*802',',1,0$6

3(/12',',1,0$6 785723$1$8'2-,02*(5,1,0

3URGXNFLMRV 3URGXNFLMRV 3URGXNFLMRV

UHDOL]DYLPR DVRUWLPHQWR VDYLNDLQRV ,OJDODLNLR 7UXPSDOD
GLGLQLPDV JHULQLPDV PDåLQLPDV WXUWR WXUWR
31

'DUERDSPRN MLPR 0DWHULDOLQL LUNLW 'DUERQDãXPR

LãODLG PDåLQLPDV SLQLJLQL LãODLG  N OLPDV
PDåLQLPDV

3(/1,1*802',',1,02â$/7,1,$,

*DP\ERVWHFKQLQLR *DP\ERVGDUERLU 3URGXNFLMRVJDP\ERVGLGLQLPDV 3DODQNLRVJDPWR

O\JLRN OLPDV YDOG\PRJHULQLPDV LUMRVVWUXNW URVJHULQLPDV V O\JRV

3(/1,1*802',',1,029(,.61,$,
32
 11. EKONOMIKOS RAIDA
11.1. EKONOMINËS VEIKLOS CIKLAI

Pagal Pagal Pagal iðplitimo Pagal teritoriná

Pagal trukmæ
veiklos pasireiðkimo formà principà
sferà specifikà

1. Pramonëje 1. Naftos 1. Struktûriniai 1. Nacionaliniai

1. Trumpalaikiai 2. Þemës pramonëje 2. Ðakiniai 2. Tarptautiniai
(3 - 4 metai) ûkyje 2. Maisto
2. Vidutiniai pramonëje
3. Energetikos
(8 - 20 metø)
pramonëje
3. Ilgalaikiai 4. Þaliavø
(daugiau kaip pramonëje
20 metø) 5. Ekologiniai
6. Valiutø
rinkoje

11.2. VALSTYBINIO ANTICIKLINIO REGULIAVIMO

KONCEPCIJOS
Neokeinsinë Neokonservatyvinë

• Visuminës paklausos pokyèiai Poveikio svertai:

• Valstybës iðlaidø maþinimas
• Mokesèiø sistemos pokyèiai
• Darbo uþmokesèio lygio
pokyèiai
• Pinigø ir kredito politikos
pokyèiai
• Pinigø masës augimo virðutinës ir
þemutinës ribos nustatymas
• Kredito sistemos pokyèiai
• Palûkanø normø pokyèiai

11.3. CIKLØ PRIEÞASTYS

VIDINËS IÐORINËS

• Gamybos struktûros pokyèiai • Karai

• Pinigø cirkuliacijos paþeidimai • Revoliucijos
• Pagrindinio kapitalo • Politiniai ávykiai
perteklius • Gyventojø migracija
• Moksliniai atradimai

33
 12. TARPTAUTINË PREKYBA

12. 1. TARPTAUTINË PREKYBA

PROTEKCIONIZMAS LIRERALIZAVIMAS
Tikslas
• Uþtikrinti nacionaliná ekonominá • Muitø tarifø sumaþinimas
saugumà vykstant tarptautinës
Metodai integracijos procesui
• Aukðti muitø tarifai
• Geranoriðkas importo apribojimas
• Eksporto subsidijavimas

12.2. PASAULINË KAINA

PAGRINDAS RÛÐYS POÞYMIAI

Prekiø vertës • Laisvosios kainos • Stambiø, reguliariø
• Sutartinës kainos sandëriø arba
apskaièiavimas, pasauliniø
remiantis (administruojamos)
• Transferinës prekiø rinkø kainos
nacionalinëmis • Komerciniai sandëriai
• Kotiruojamosios
prekiø vertëmis laisvai konvertuojama
kainos (birþos kainos)
valiuta
• Prekybos birþoje
kainos

12.3. PASAULIO ÛKIS

Kitimo veiksniai Subjektai Struktûriniai

elementai

• tarptautinis darbo • nacionaliniai • prekiø pasaulinë

pasidalijimas ûkiai rinka
• gamybos, kapitalo • regioniniai • kapitalo rinka
mokslo ir technikos susivienijimai ir • darbo iðtekliø rinka
paþangos sàjungos • mokslo, technikos,
internacionalizavimas • tarptautinës technologijos rinka
• tarptautinë korporacijos • informacijos rinka
konkurencija,
prekiø, þmoniø
migracija.

34
 LITERATÛRA

1.Navickas V.Lietuvos ekonomika – dabartis ir perspektyvos.

–Vilnius,1999.
2. Mikroekonomika. Ats. redaktorius V. Skominas. –V., 2000.
3. Valstybës veikla: funkcijos ir reguliavimo kryptys. –
V.,1993.
4. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika. Kaunas,
1994.
5. Ýêîíîìè÷åñêàÿ òåîðèÿ. Ó÷åáíèê äëÿ âóçîâ.
Ïîä ðåä. À.È.Äîáðûíèíà, Ë.Ñ. Òàðàñåâè÷à. –
Ïèòåð. 1999.

35
Marija Jëèiuvienë
Ekonomikos loginës struktûrinës schemos
Mokomoji knygelë
Atsakingoji redaktorë dr. Anelë Vosyliûtë
Stilistë E. Stankevièienë
Maketavo G. Nevierienë

Tiraþas egz. Uþs.

Iðleido Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija,
Ðilo g. 5A, LT-2055 Vilnius
Spausdino Leidybos centro prie KAM „Senamiesèio spaustuvë“,
Totoriø g. 27, LT-2001 Vilnius

36