Verslo teisė

1 tema
Teisės samprata. Teisės sistema. Teisės šaltiniai. Teisės
principai.
Lietuvos teisinė sistema. Verslo teisės samprata. Verslo
etika. Įmonių
socialinė atsakomybė.

Teisės samprata - Visuomenė negali egzistuoti be tam tikrų socialinių

normų ir taisyklių reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius, dar
senovės Romos laikais buvo teigiama: Ubi societas ibi jus, t. y. „Kur
visuomenė, ten ir teisė"
. • Teisė paprastai apibrėžiama kaip valstybės nustatytų ir jos saugomų
privalomų elgesio normų visuma.

Teisės sistema -
Plačiąja prasme teisinė sistema suvokiama kaip vientisas tarpusavyje
suderintų ir susietų valdžios, valdymo, teisminių ir teisėsaugos institucijų,
taip pat teisinių priemonių darinys. Siaurąja prasme ši sąvoka
suprantama kaip suderintų, sugrupuotų ir tarpusavyje susietų teisės
normų, teisės aktų ir jų grupių junginys.

Teisės šaltiniai - pagrindiniais teisės šaltiniais yra laikomi valstybės

institucijų išleisti norminiai teisės aktai, kurių normose suformuluota ir
įtvirtinta valstybės valia. • Dar vienas teisės šaltinis – teismų praktika
sprendžiant tokio pat pobūdžio bylas – vadinamasis precedentas. • Taip
pat vienu iš teisės šaltiniu yra laikomas ir teisinis paprotys

Teisės principai Pagrindiniai teisės principai, taikyti visoje teisinėje

sistemoje: viešumas ir lygybė.
• Viešumas - Teisės normos turi būti paskelbtos viešai, išplatintos kaip
visuomeninė informacija ir normų turinys turi būti visuomenės
pasiekiamas. Viešumo principas netaikomas žmogaus teisių ir laisvių
užtikrinimo, valstybinių paslapčių saugojimo atvejais.
• Lygybė - Teisę ir teisingumą vykdantys asmenys privalo vadovautis
asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties,
rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių

Lietuvos Teisinė sistema •

* TEISĖS NORMOS * TEISĖS INSTITUTAS * TEISĖS ŠAKA.
 Seimo priimtuose įstatymuose suformuluota ir įtvirtinta daugybė elgesio
taisyklių - teisės normų.
• Teisės institutas - tai grupė teisės normų, reguliuojančių labai artimus
visuomeninius santykius.
• Teisės šaka - tai sistema teisės normų, reguliuojančių vieningus
visuomeninius santykius, susidar

Verslo Teisės samprata Verslo teisė plačiąja prasme yra suprantama kaip
visuma teisės normų, reguliuojančių verslo santykius, atsirandančius iš
fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno.

Verslo etika Verslo etika yra neatsiejama nuo teisės. Tačiau teisės
normos yra privalomos, jų nesilaikymas gresia sankcijomis, o moralinės
yra laisvanoriškos remiasi autoritetu ir įsigalioja, kai joms pritaria
visuomenė. Kas teisėta, tai ir moralu v.s. atskiras moralinis ir teisinis bet
kurio reiškinio vertinimas

2 tema
Teisė kaip ginčų sprendimo priemonė.
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. Lietuvos
teismų sistema. Pagrindiniai civilinio ir
administracinio proceso principai Lietuvoje .
SĄVOKOS

• Arbitražas – tai teisinis verslo ginčų tarp šalių sprendimo metodas,

aplenkiant įprastines teismines procedūras ir kreipiantis į trečiąjį asmenį, dėl
kurio šalys abipusiai susitaria ir kuris turi įgaliojimus priimti teisiškai
privalomą sprendimą.
• Tarpininkavimas – tai alternatyvus ginčo sprendimo būdas padedant
trečiajam asmeniui, turinčiam patirties sprendžiant tokius ginčus, bei
leidžiančiam ginčo šalims įvertinti savo situaciją iš šalies.
• Derybos – procesas, kurio metu kompromisu priimamas sprendimas.
Jose nedalyvauja trečiasis neutralus asmuo, o šalys pačios tiesiogiai derasi
tarpusavyje.
• Taikinimas– procesas, kai trečiasis neutralus asmuo stengiasi patarti
šalims bei nubrėžti galimo kompromiso gaires.
• Bylos faktų įvertinimas – procesas, kai nešališkas teisininkas padeda
šalims objektyviai įvertinti bylą ir jos faktus, taip pat kiekvienos iš šalių
argumentų silpnąsias ir stipriąsias puses.
Teisė kaip ginčų sprendimo priemonė
 Į teisės kaip ginčų sprendimo priemonės sąvoką įeina visi teisėti
procesai, kurių metu yra pasiekiamas šalių susitarimas arba teisingumo
atstatymas. Tai gali būti pasiekiama civilinio proceso būdu valstybiniame
teisme arba alternatyviųjų ginčų sprendimų būdu
Socialinė v. Teisinė taika
Teisinė taika reiškia ginčo išsprendimą iki tokio lygio, kad neegzistuotų
joks teisinis pagrindas kuriai nors iš šalių kelti savo reikalavimus, t.y. Tai
formalioji taika. Teisinę taiką sukuria teismo sprendimas, kuriam, deja,
nelemta turėti galios atkurti šalių tarpusavio bendravimą. Būtent todėl teismui
priėmus teisėtą, nešališką ir teisingą sprendimą, šalys lieka priešiškai
nusiteikusios viena kitos atžvilgiu: ieškovas džiaugiasi „nubaudęs“ atsakovą, o
pastarasis dažniausiai jaučiasi „nuskriaustas“ ir neteisingai įvertintas. Teisinio
pagrindo tolesniems ginčams nebuvimas tik pašalina „išspręstą“ problemą iš
teisminės sistemos akiračio. Viena šalis visuomet lieka pralaimėjusi, be to,
turime pripažinti, kad socialinė taika tarp šalių, nors ir įsivyravus teisinei
taikai, nebuvo atkurt

Taikus ginčo sprendimas

Taikus ginčų sprendimas vertinamas už tai, kad jis tam tikra apimtimi
grąžina bylininkų santykius į įprastas vėžes, sudaro prielaidas šalinti
priešiškumą visuomenėje, ugdo derybų kultūrą. Kita vertus, taikiai
išsprendžiant daugiau teisme nagrinėjamų civilinių bylų taupomas teismo,
proceso šalių ir jų advokatų laikas, mažinamas teismų darbo krūvis, mažėja
tiesioginės ir netiesioginės bylinėjimosi išlaidos, galiausiai didėja teismo
autoritetas, pasitikėjimas teismais, formuojama teigiama bylininkų ir
visuomenės nuomonė apie ginčų sprendimo procedūrų teismuose teisingumą

KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI:

• Valstybės teisme
• Komerciniame arbitražo teisme
• Neformaliais/draugiškais būdais

VALSTYBĖS TEISME KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI:

• Jei šalys sudarė prorogacinį susitarimą
• Jeigu nėra arbitražinio susitarimo, jis negalioja, yra netikslus ar
neįgyvendinamas
• Šalys nesusitarė spręsti ginčą draugiškai (derybomis, tarpininkavimu)
arba šiais būdais ginčo neįmanoma išspręsti ginčo
Susitarimas v. Teismo procesas
• Konfidencialumas.
• Laikas.
• Kaštai.
• Problemos sprendimo ir formų laisvė
. • Atsiprašymo galimybė.

Nekompensuojamos teismo išlaidos

• Ribotas advokato išlaidų kompensavimas.
• Nekompensuojamos šalių kelionės/pragyvenimo išlaidos.
• Nekompensuojamos derybų išlaidos.

Finansiniai aspektai
Jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos
sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje
nurodyto dydžio žyminis mokestis grąžinamas ir tuo atveju, jeigu ieškovas
atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo
reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Arbitražo mokesčiai
• 1) registravimo mokestis 1180 Lt.
• 2) Arbitravimo mokestis- • Iki 100 000 -2360 + 4.13% ginčo sumos
• Nuo 100 001 iki 200 000- 6490 + 2.95% ginčo sumos, viršijančios 100
000
• Nuo 200 001 iki 1 000 000- 9440 + 2.36% ginčo sumos, viršijančios
200 000
• Nuo 1 000 001 iki 5 000 000-28320 + 0.59% ginčo sumos, viršijančios
1 000 000
• Nuo 5 000 001 iki 10 000 000- 51920 + 0.354% ginčo sumos,
viršijančios 5 000 000Virр 10 000 00169620 + 0.118% ginčo sumos,
viršijančios 10 000 000
ADR ( Alternative dispute resolution ) populiarumas • Lietuvoje
alternatyvūs ginčo sprendimo būdai buvo žinomi jau Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje. Nuo XVI a. vidurio veikė trečiųjų arba kompromisinis
teismas. • Toks trečiųjų teismas turėjo vykti tik šalių susitarimu be galimybės
apeliuoti dėl ginčo išsprendimo iš esmės. • Abipusiu susitarimu priimtas
sprendimas likdavo nepakeistas net tais atvejais, jei byla būdavo perduodama
nagrinėti kitam teismui. Tačiau, jeigu trečiųjų teismas sprendimą priimdavo
balsų dauguma, tai nepatenkinta sprendimu šalis, arba abi šalys, sprendimą
galėjo apskusti žemės teismui, kuris ginčą sprendė pagal Lietuvos Statuto
nuostatas. Tribunolas galėjo nagrinėti trečiųjų teisme pradėtą bylą tik tokiu
atveju, kai šio teismo teisėjai nesutarė ir nepriėmė jokio sprendimo. • Šiuo metu
arbitraže sprendžiama apie 20 bylų per metus.

Ginčų sprendimo būdai:

• 1. Derybos taikos sutartis.
• 2. Mediacija (tarpininkavimas).
• 3. Arbitražas.
• 4. Teisminis procesas

Derybų aspektai
• Apelsino v. Pyrago dalybos.
• Interesų išsiaiškinimas- klausimo principas.
• BATNA
• Atskirti asmenį nuo problemos

. Derybų teisiniai dokumentai

• 1.Kvietimas deryboms/ Kvietimas teikti pasiūlymus.
• 2. Išankstinės derybų sąlygos.
• 3. Pasiūlymas/Akceptas.
• 4. Derybų protokolas.
• 5. Taikos sutartis.

Taikos siekis
• Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas,
parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių
nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį.
Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas
posėdžio pirmininko pranešimu apie bylą. Paskui posėdžio pirmininkas paklausia, ar
išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartimi gali būti
išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Taikos sutartis
Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį
ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo
įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis turi būti
rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią

Taikos sutarties galia

• Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo
(res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
• Tokie patys savo juridine galia vykdytini dokumentai:
 • 1) teismo sprendimai,
• 2) arbitražo sprendimai,
• 3) teismo patvirtintos taikos sutartys;

Teismo patvirtinta v. nepatvirtinta sutartis

Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti
teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą supaprastinto
proceso tvarka. •Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik
teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios
neįgyja, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir
galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi
įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma ( pacta sunt
servanda). Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios,
reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl
taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius
( CPK 279 straipsnio 4 dalis), tačiau vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta
teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja
įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo
pagrindas.

Taikos sutarties pripažinimas negaliojančia

1. Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių
nelygybės (šio kodekso 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandorių negaliojimo
pagrindais
. 2. Jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties
sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja.
3. Jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie
vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja
. 4. Taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi
šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas
įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
5. Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai,
patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai
yra pripažinta taikos sutartimi.
6. Šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas,
nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia.

• Mediacija: kas tai?

• Tikslas: taikus ginčo išsprendimas
• Poveikis: galimybė įveikti konfliktą
 • Rezultatai: viena efektyviausių priemonių pasiekti taikų susitarimą

Kaip veikia?
• Patobulintos derybos
• Konstruktyvaus dialogo skatinimas vadovaujant mediatoriui
• Šalių interesų ir poreikių atskleidimas
• Orientacija - “ką mes galime padaryti”
• Ginčo šalių akiračio išplėtimas
• • Pragmatiškumas, emocijų ir agresijos valdymas

Teisminė ir neteisminė mediacija (sutaikymas)

• Teisminė mediacija (sutaikymas) – “biurokratinės” mediacijos porūšis • Teisminės

ir neteisminės mediacijos (sutaikymo) skirtumai: - mediatorių statuso ir skyrimo
ypatybės - procedūrų lankstumo galimybės - procedūrų ir mediacijos rezultatų
teisinio vertinimo (kontrolės) lygmuo - procedūrų finansavimo ypatybės - integracijos
į teismo procesą lygmuo - trukmė, mediacijos sesijų skaičius - mediacijos procedūrų
ir rezultatų juridinis pripažinimas ir faktinis autoritetas

Teisminio sutaikymo (mediacijos) formos

• Mediaciją vykdo bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvoje priėmus naująjį CPK tai
vadinama “taikinimo procedūra” arba “teisminiu sutaikymu” – CPK 231 str.
• Mediaciją vykdo teisėjai arba kiti teismo tarnautojai, kurie nedalyvauja ir negali
dalyvauti byloje vykdydami savo tiesiogines teisminės funkcijas (kaip teisėjai, teisėjų
padėjėjai ir pan.). Sutinkama JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, Slovėnijoje,
Anglijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kitose šalyse. “Teisminės mediacijos”
terminas Lietuvoje vartojamas pažymėti būtent šią procedūrą. Ji laikytina “teisminio
sutaikymo” porūšiu • Teismo paskirta mediacija, kuri vykdoma privačių mediatorių
ne teisme (žinoma Belgijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje,
Rusijoje, JAV ir kt. šalyse, galima ir Lietuvoje)

Teisminė mediacija

• Įdomus ir novatoriškas teisėjų pareigos imtis priemonių šalims sutaikyti

realizavimas mūsų teisinėje sistemoje – teisminės mediacijos taikymas. Apie
mediaciją, kaip taikaus ginčų sprendimo būdo taikymo galimybę Lietuvos
Respublikos teisėje, pradėta kalbėti vykdant žiniasklaidoje pagarsėjusį bandomąjį
mediacijos projektą, pagal projektą nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus antrajame
apylinkės teisme, „kai teismui matant realią galimybę ginčą išspręsti taikiai, proceso
šalims pasiūloma pasiekti taikų susitarimą kitu, efektyvesniu būdu – teismine
mediacija“[8]. Vykdant bandomąjį projektą, mediatoriais paskirti į mediatorių
sąrašą įtraukti teisėjai arba teisėjų padėjėjai. Teisminės mediacijos metu pasiekti
teismo tvirtinami susitarimai. Vis dėlto mediacija Lietuvos Respublikos civiliniame
procese yra eksperimentinis būdas įgyvendinti teismo pareigą imtis priemonių dėl
šalių sutaikymo. Kol įstatymų leidėjas nėra priėmęs Mediacijos įstatymo bei
atitinkamai pakeitęs taikinimo procedūrą teisminio ginčo sprendimo metu
reglamentuojančio CPK, dar sunku įvertinti šio vieno populiariausių alternatyvių
civilinių ginčų sprendimo būdų taikymo naudą Lietuvos Respublikos teisėje.

Teisminė mediacija Lietuvoje • Bandomasis projektas Vilniaus miesto 2 apylinkės

teisme: Teismų tarybos 2005 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 13 P – 348 “Dėl bandomojo teisminės
mediacijos projekto”, pradžia - 2006 m. sausio 26 d. • Teisėjų tarybos 2007 m. sausio 26 d.
nutarimu pradėta projekto plėtra į Lietuvos apeliacinį teismą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismą,
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą ir kitus teismus • Nuo 2008 m. sausio 1 d. projektas vykdomas
daugiau, kaip dešimtyje Lietuvos teismų • Teisminės mediacijos sistemos pagrindinius principus ir
integravimą į teismo procesą nustato Teisminės mediacijos taisyklės (2007 m. sausio 26 d.
redakcija)

• trečiasis asmuo, oficialiai nepareiškiantis savo pozicijos dėl galimos išeities • Šių procesų, kurie
vadinami „sutaikinimu“ arba „tarpininkavimu“, metu šalys yra kviečiamos pradėti arba pratęsti
dialogą ir išvengti konfrontacijos; šalys pačios pasirenka ginčo sprendimo būdą ir atlieka ypač
aktyvų vaidmenį, siekdamos surasti joms tinkamiausią sprendimą. Šie būdai suteikia galimybę ne
remtis vien teisine pozicija, bet priimti sprendimą, kuris atitiktų tikrąjį ginčo pobūdį, aiškinant jį iš
asmeninių pozicijų. Šis konsensusu pagrįstas požiūris padidina galimybes, kad išsprendusios ginčą
šalys galės tęsti įprastus verslo ar asmeninius santykius

• Mediacijos efektyvumas: • Intensyvios emocijos užkerta kelią susitarimui •

derybininkai patys nepajėgia ištaisyti netinkamo bendravimo • produktyviems mainams
trukdo klaidingi suvokimai ir stereotipai • pasikartojantis negatyvus elgesys (pyktis,
kaltinimai kitiems, etikečių klijavimas) sukuria barjerus tarp šalių • yra labai reikšmingų
nesutarimų dėl duomenų (informacijos) svarbos, rinkimo, įvertinimo • tikri ar suvokiami
interesai yra tokie, kad šalys nesugeba jų suderinti • šalis skiria nebūtini (bet šalių
suvokiami kaip būtini konflikto sprendimui) vertybių skirtumai • nėra aiškios, sutartos
derybų procedūros ar protokolo, arba nustatytos procedūros (pvz., privatūs susitikimai,
atvėsimo laikotarpiai) tinkamai nepanaudojami • iškyla sunkumai pradėti derybas arba
derybos patenka į aklavietę kitos komercinę paslaptį, kuri tapo žinoma dėl dalyvavimo
tarpininkavimo ir taikinimo procedūroje. Konfidencialumo reikalavimas taikomas ir taikos
sutarties turiniui. Komercinę paslaptį turinčios sutarties nuostatos gali būti atskleistos tik,
kai būtinai reikia joms įgyvendinti

Nepriklausomumas
• Jeigu teisme arba arbitraže nagrinėjamas tas pats ginčas, kuris anksčiau buvo tarpininkavimo ir
taikinimo procedūros dalykas, tarpininkas negali dalyvauti, o šalys negali jo kviestis arbitru,
liudytoju, kurios nors šalies atstovu ar advokatu. • Jeigu ginčas, buvęs tarpininkavimo ir taikinimo
procedūros dalykas, vėliau yra nagrinėjamas teisme arba arbitraže, šalys negali remtis ar panaudoti
įrodymams:
1) ginčui sureguliuoti kitos šalies nuomonės ar pasiūlymų, kurie buvo pateikti tarpininkavimo
ir taikinimo procedūros metu;
2) kitosalies pripažinimų, išsakytų tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu;
3) tarpininko siūlymų dėl ginčo sureguliavimo;
 4) ) buvusio kitos šalies polinkio priimti tarpininko siūlymą dėl ginčo sureguliavimo.

Tarpininkavimo ir taikinimo paslaugų mokesčiai

• 1) registravimo mokestis (procedūros organizavimo išlaidoms padengti) - 1500 Lt
(be PVM);
• 2) tarpininkavimo mokestis (tarpininko paslaugoms apmokėti) - 2 % ginčo sumos
(be PVM);
• 3) kompensavimo mokestis (tarpininkų, liudytojų ir kitų ginčo šalių susitarimu
pakviestų procedūros dalyvių turėtas išlaidas kompensuoti) nustatomas pagal turėtas
išlaidas patvirtinančius dokumentus.
• Jeigu tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu teikiamos kitos paslaugos, - jas
atskirai ar bendrai apmoka ginčo šalys. • Kai tarpininkauti kviečiami:
1) du tarpininkai - registravimo mokestis didinamas 20 %, o tarpininkavimo mokestis -1 %;
2) 2) trys tarpininkai - registravimo mokestis didinamas 30 %, o tarpininkavimo mokestis
-1,5%

Tarpininkavimo etapai
• Įžanga
• Pozicijų nustatymas
• Interesų tyrinėjimas
• Sprendimų, atitinkančių interesus ieškojimas
• Sprendimo pasiekimas ir tarpininkavimo užbaigimas
Tarpininko elgesys, susijęs su tarpininkavimo sėkme: • rodoma empatija • diskusija
struktūruojama kuriant ir nustatant dienotvarkę • šalims padedama nustatyti
prioritetus • išlaikoma rami ir draugiška proceso kontrolė Neigiamas tarpininko
elgesys: • ekspertizė • kritikavimas • trikdančių klausimų patesąlygos, turinčios įtakos
tarpininkavimo efektyvumui • šalių santykiai (kuo blogesni santykiai, tuo
pesimistiškesnė perspektyva) • konflikto lygis (efektyvumas didesnis, kai konflikto
lygis nuosaikus, vidutinis, arba kai dalyviai pasiekia žeidžiančią aklavietę) • šalių
sugebėjimas kooperuotis viena su kita • šalių motyvacija sureguliuoti nesutarimus ir
priimti susitarimus • šalių pasitikėjimas tarpininkavimo procesu • tarpininkavimo
proceso bruožai, tarpininko veiklos ypatybės • šalių vidinis konfliktas (efektyvumas
mažesnis, jei konflikto šalies viduje nesutariama dėl lūkesčių, geriausio ar įmanomo
sprendimo) ikimas

EFEKTYVAUS TARPININKAVIMO BRUOŽAI tarpininko ir šalių santykiai 

šalys palankiau priima tarpininkavimą  didėja šalių pasitikėjimas tarpininku šalių
santykiai  kontroliuojama šalių komunikacija  vyksta atskiri susitikimai su šalimis,
kai jas galima paveikti temos (probleminiai klausimai)  sudaroma dienotvarkė 
suformuojama dienotvarkės klausimų visuma, seka, prioritetai  interpretuojami ir
formuluojami siūlymai sprendimui  siūlomi galimi susitarimai šalys  padedama
šalims išsaugoti savigarbą, darant nuolaidas  padedama šalims spręsti vidinius
nesutarimus  padedama šalims susitarti su juos įgaliojusiaisiais  taikomi teigiami
paskatinimai susitarimui ar nuolaidų darymui
 Arbitražo procesas • Arbitražas - ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys,
remdamiesi susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės
teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar

Nuolatinė arbitražo institucija "Vilniaus komercinio arbitražo teismas "

įkurta 2003 spalio 27 dieną reorganizavimo būdu sujungiant dvi nuolatines arbitražo
institucijas "Arbitražo teismą prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva"
bei "Vilniaus tarptautinį komercinį arbitražą". Vilniaus komercinio arbitražo teismas
perėmė reorganizuotoms arbitražo institucijoms priskirtų arbitražo bylų
administravimą.

– Arbitražas, valstybiniai teismai ar alternatyvūs ginčų spendimo būdai?

– - Ad hoc ar institucinis arbitražas?
– Ar visus ginčus galima spręsti arbitražu?
– - Arbitražinis susitarimas, jo turinys ir forma- būtini ir papildomi elementai.

Arbitražinio nagrinėjimo vieta ir kalba

Šalys gali susitarti dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos. Jei tokio susitarimo nėra,
arbitražinio nagrinėjimo vietą nustato arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į bylos
aplinkybes ir šalių nuomonę. Arbitražinis teismas gali, jeigu šalys nesusitarė kitaip,
susirinkti bet kurioje vietoje, kurią mano esant tinkama konsultuotis arbitrams,
kurioje galima išklausyti liudytojus, ekspertus ar šalis, apžiūrėti dokumentus, prekes
ar kitokį turtą. Šalims per protingą laiką turi būti pranešama apie arbitražinio teismo
posėdžio laiką ir vietą, kad joms būtų sudaryta galimybė dalyvauti atliekant
nurodytus veiksmus.
Šalys gali susitarti dėl kalbos, kuri bus vartojama arbitražinio nagrinėjimo metu.
Jeigu šalys dėl kalbos nesusitarė, kalbą nustato arbitražinis teismas, atsižvelgdamas
į bylos aplinkybes, tame tarpe ir kalbą ar kalbas, kuriomis sudarytas arbitražinis
susitarimas. Šalių susitarimas ar arbitražinio teismo nutartis, jeigu juose nenurodyta
kitaip, taikomi visiems rašytiniams šalies pareiškimams, arbitražinio nagrinėjimo
posėdžiams, taip pat arbitražinio teismo sprendimams, nutartims arba kitokiems
arbitražinio teismo priimtiems dokumentams.

• Sutartinis teismingumas
• 1. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.
• 2. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas

• Viešumas v. Uždarumas
• Arbitražinio teismo posėdis yra uždaras. Arbitražinis teismas gali pareikalauti, kad bet kuris
liudytojas ar ekspertas pasišalintų, kai kiti liudytojai ar ekspertai duoda parodymus. Arbitražinis
teismas savo nuožiūra nustato liudytojų ir ekspertų apklausimo tvarką.

• KONFIDENCIALUMAS
Beveik visose valstybėse arbitrai (arbitražo institucijos) yra susaistyti konfidencialumo
įsipareigojimų .Prancūzijos teismai šią pareigą aiškina beveik kaip absoliučią (Aita v.A Ojjech byla)
 Šveicarijoje, Švedijoje, Australijoje, N.Zelandijoje šalys nėra susaistytos konfidencialumo
įsipareigojimų, jei tai aiškiai nenumatyta arbitražiniame susitarime (Balbank byla)

Teismo posėdžio viešumas

• Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nu
tartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui
apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę
paslaptį.
• Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias
technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame
teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Kitiems asmenims draudžiama
teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas
technines priemones.
• Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų
bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir
byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą
užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva
motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša,

Įrodymų leistinumo apribojimai

• Jeigu ginčas, buvęs tarpininkavimo ir taikinimo procedūros dalykas, vėliau yra nagrinėjamas
teisme arba arbitraže, šalys negali remtis ar panaudoti įrodymams:
1) ginčui sureguliuoti kitos šalies nuomonės ar pasiūlymų, kurie buvo pateikti tarpininkavimo
ir taikinimo procedūros metu;
2) kitos šalies pripažinimų, išsakytų tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu;
3) tarpininko siūlymų dėl ginčo sureguliavimo
4) buvusio kitos šalies polinkio priimti tarpininko siūlymą dėl ginčo sureguliavimo.

arbitražo jurisdikcijos ginčijimas; - laikinosios apsaugos priemonės; - taikytinos

teisės parinkimas; -Arbitražo sprendimas: Ar tikrai galutinis ir neginčijamas?
ARBITRAŽAS AR AGSB?
• Vienareikšmio atsakymo nėra • daugiau teisiškai sureglamentuotas ir formalizuotas • AGSB šalių
valios autonomija dar platesn Arbitražas ė • AGSB - “Win-win” principas- išlaikomi geri verslo
santykiai, sprendimas atitinka abiejų ginčo šalių interesus ir pan., išlaikomas visiškas
konfidencialumas • Sprendimas gali būti vykdomas tik gera valia

AD HOC AR INSTITUCINIS ARBITRAŽAS?

• Sprendimų teisinė galia vienoda (Niujorko konvencija) • Instituciniai savo paslaugas siūlo
organizuota forma, turi tipines išlygas, arbitrų sąrašus, skelbia kai kuriuos sprendimus • Ad hoc nėra
susaistytas jokiomis procedūrinėmis taisyklėmis, šalių valios autonomija – beveik absoli procedūros
uždaresnės ir p igesnes

ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS
• Būtina sąlyga ginčą spręsti arbitraže • Sutartis/abiejų šalių valia/tikslas – atsisakyti bet kurios
valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą arbitražui • Privalomas ne tik šalims, bet ir teismams
(“Main Bridge byla –civ.byla Nr.3K-3/681-2000, kat.96) • Atskiras arbitražinis susitarimas,
arbitražinė išlyg a

REIKALAVIMAI ARBITRAŽINĖS IŠLYGOS FORMAI

• 1958 m. New York’o konvencija nustato rašytinę formą • Ši nuostata įvairiose valstybėse
interpretuojama skirtingai: Šveicarija, Belgija, Olandija, Lietuva Anglija, Švedija • Rašytinė forma
suprantama kaip apsikeitimas laiškais, faksogramomis, vieningas pasirašytas dokumentas •
Elektroninė forma • “Szolmar” byla (civ.byla Nr.3K-7-1999/2003

ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS
• Šalys • Ginčo dalykas • Arbitražiniam susitarimui taikoma teisė

Šalys gali susitarti dėl:

• 1) arbitrų skaičiaus;
• 2) arbitro (-ų) paskyrimo tvarkos;
• 3) arbitro (-ų) nušalinimo tvarkos;
• 4) arbitražo vietos;
• 5) arbitražo kalbos;
• 6) žodinio arba dokumentinio (rašytinio) bylos nagrinėjimo;
7) ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminų;
• 8) kitų klausimų, dėl kurių arbitražo procedūrai taikoma teisė
šalims nedraudžia susitarti.

ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS
• Institucinis arbitražas: tipinė išlyga • Ar galima keisti tipinę išlygą? • Ad hoc
arbitražo atveju turi būti nurodyta: - arbitrų skaičius, jų skyrimo procedūra -
taikytina teisė - arbitražo vieta, kalba - detalios procedūros taisyklės - išlaidų
paskirstymas - sprendimo privalomumas ir pan.
Išlygos pavyzdys • Lietuvių kalba:
“Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs
su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas
arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą.
Arbitražinio teismo arbitrų bus ........... (vienas arba trys)
. Arbitražinio teismo posėdžiai vyks......... (vieta).
Arbitražiniame procese bus vartojama ......... kalba”.

ARBITRUOTINUMAS
Priklauso nuo valstybių nacionalinės teisės Prancūzijoje – sritys, susijusios su
viešąja tvarka; Anglijoje – liberaliausia sistema; Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje –
darbo ginčai, žmogaus teisės; Daugumoje valstybių – iš baudžiamųjų,
administracinių santykių, patentų, konkurencijos ir pan.
Naujausios tendencijos
ARBITRŲ PARINKIMAS
• Arbitrų skaičius ir jų skyrimo tvarka priklauso nuo šalių susitarimo
• Šalių paskirti ar institucijos paskirti
• Į ką reikėtų orientuotis

• ARBITRŲ PAREIGOS, JŲ NUŠALINIMAS

• Objektyvumas
• Nešališkumas
• Reikalo išmanymas
 • Patirtis
• Jei įmanoma, nušalinkite kuo anksčiau
• Svarbu įvertinti 3. Arbitražinis bylos nagrinėjimas: - arbitražo jurisdikcijos ginčijimas; -
laikinosios apsaugos priemonės; - įrodymai ir įrodinėjimas arbitražo procese; - taikytinos teisės
parinkimas; 4. Arbitražo sprendimas: - ar tikrai galutinis ir neginčijamas? - kaip jį vykdyti?

ARBITRAŽO JURISDIKCIJOS GINČIJIMAS

• Kompetencijos-kompetencijos doktrina
• Teismas tikrina arbitražo jurisdikciją
• Patartina tai daryti pačioje bylos nagrinėjimo pradžioje
• Kai ginčas nera arbitruotinas pagal lex arbitri arba lex fori teisę
• Kai arbitražinis susitarimas neapima šio konkretaus ginčo
• Arbitražinis susitarimas negalioja dėl jo formai, subjektams ir pan.keliamų
reikalavimų

LA• Apygardų administraciniai teismai

yra specializuoti teismai, įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo
subjektų priimtų administracinių aktų ir veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti.
Apygardų administraciniuose teismuose nagrinėjami ginčai viešojo valdymo srityje, norminių
administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir t IKINOSIOS APSAUGOS
PRIEMONĖS • Arbitražo sprendimu • Šalių iniciatyva • Taiko valstybių teismai (Selvaag byla-
civ.bylaNr.3K-8/1999, kat.45

ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS
Dokumentai Liudytojai Faktų, teisės ekspertai, paskirti šalių, paskirti arbitrų Atskleidimas
(discovery)

• ARBITRAŽO SPRENDIMO APSKUNDIMAS

• Ne visose valstybėse galimas (pvz.Olandija) • LR KAĮ 37 str. • Riboti pagrindai, išimtiniais
atvejais (Europos Teisingumo Teismas byloje Eco Swiss China Time Ltd v. Benetton International
NV (1999 m. birželio 1 d., nr. C-126/97) aiškiai nurodė, kad “arbitražo proceso efektyvumas
reikalauja, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimo apimtis būtų ribojama ir kad arbitražo sprendimo
panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų įmanomi tik išimtinėmis aplinkybėmis”… ) •
Lietuvoje nesureguliuota kasacija

• ARBITRAŽO SPRENDIMO VYKDYMAS

• Niujorko konvencija • Pripažinimas/nepripažinimas • Vykdymas

KITI PATARIMAI • Išsiaiškinti iš anksto arbitražo vietos valstybės teisę, galimo sprendimo
vykdymo valstybės teisę • Atidžiai parengti išlygą (forma, turinys, konfidencialumas, išlaidos ir kt.)

• Vartotojų ginčai
• 1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų
saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo
reikalavimą. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano,
kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir išdėstyti
savo reikalavimus.
• 2. Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdami su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per
 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, pateikti
vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos
privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus
pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja nemokamai

Procedūros neprivalomumas
• Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš
esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos
sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo
nelaikomas šios institucijos sprendimo apsk undimu

• Vartotojų Neteisminio ginčų nagrinėjimo samprata

• Tai ginčų sprendimo ne teisme mechanizmas, kai ginčo tarp dviejų šalių sprendimui vadovauja
neutrali trečioji šalis.

• Neteisminio ginčų nagrinėjimo istorija Lietuvoje

• 1994 m. priimtas pirmas Vartotojų teisių gynimo įstatymas. • 2001 m. pakeistas Vartotojų teisių
gynimo įstatymas, įsteigta Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. • 2003 m. patvirtinta
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos strategija ir Lietuvos nacionalinė vartotojų švietimo programa.
• 2007 m. priimta nauja Vartotojų teisių gynimo įstatymo redakcija, įstatymas pervadintas Vartotojų
teisių apsaugos įstatymu.

• Neteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos Lietuvoje

• LR Ryšių reguliavimo tarnyba – nagrinėja skundus elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių
paslaugų srityse; • LR Draudimo priežiūros komisija – nagrinėja skundus LR Draudimo įstatyme
numatytais atvejais ir tvarka; • Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos – nagrinėja
skundus LR Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse; • Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija – nagrinėja ginčus LR Energetikos įstatyme numatytose vartotojų
teisių apsaugos srityse; • Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – nagrinėja visus ginčus, kurie
nėra priskirti aukščiau minėtų institucijų kompetencijai; • Kitos institucijos – įstatymų nustatytais
atvejais.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) • VVTAT įkurta 2007 m. kovo 1 d.,
įsigaliojus naujai Vartotojų teisių gynimo įstatymo redakcijai (anksčiau – Nacionalinė vartotojų
teisių apsaugos taryba). • Neteisminis ginčų nagrinėjimas nėra vienintelė VVTAT funkcija. •
Įsteigus VVTAT, Lietuvoje buvo sukurta neteisminio ginčų nagrinėjimo sistema, apimanti visas
vartojimo sritis.

• Neteisminio ginčų nagrinėjimo taisyklės

• Ginčų nagrinėjimas yra nemokamas, tačiau yra išimčių.

• Pagrindinis ginčo nagrinėjimo būdas yra rašytinis, tačiau galimas ir žodinis nagrinėjimas. •
Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčo nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų.
• Ginčai nagrinėjami viešai, tačiau yra išimčių
. • Prioritetas taikiam ginčo išsprendimui.
• Ginčas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Šis terminas gali
būti pratęstas, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų
.
• Ginčo nagrinėjimo procedūra (1)
• Prieš kreipiantis į neteisminio ginčų nagrinėjimo instituciją, vartotojas turi kreiptis į pardavėją,
paslaugų teikėją
. • Vartotojas privalo pateikti ginčus nagrinėjančiai institucijai prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes
pagrindžiančius dokumentus.
• Ginčus nagrinėjanti institucija persiunčia pardavėjui, paslaugos teikėjui vartotojo prašymą ir prašo
motyvuoto paaiškinimo.
• Išsiaiškinusi ginčo esmę, ištyrusi turimus įrodymus, ginčus nagrinėjanti institucija imasi
priemonių šalims sutaikyti
.
Ginčo nagrinėjimo procedūra (2)
• Ginčus nagrinėjančių institucijų priimami sprendimai: - Patenkinti vartotojo reikalavimus; - Iš
dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; - Atmesti vartotojo prašymą. • Sprendimai yra neprivalomi.

• Neteisminio ginčų nagrinėjimo statistika Lietuvoje

• Nuo įsteigimo 2007 m. kovo 1 d. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT) buvo
gauti prašymai tik dėl ginčų, susijusių su netinkamos kokybės ne maisto prekėmis ir paslaugomis
bei netinkamai suteiktomis turizmo paslaugomis. • Per trumpą VVTAT ginčų neteismine tva arka
nagrinėjimo laiką buvo išnagrinėtos bylos ir priimti 42 nutarimai.

Europos vartotojų centro (EVC) vaidmuo neteisminio ginčų nagrinėjimo

procese

• EVC vykdo neteisminio ginčų nagrinėjimo plėtotę bei tarpininkauja tarp vartotojo ir neteisminės
ginčų sprendimo institucijos spEuropos vartotojų centro (EVC) vaidmuo neteisminio ginčų
nagrinėjimo procese • rendžiant ginčą, iškilusį tarp vartotojo ir kitos šalies pardavėjo, paslaugos
teikėjo. • EVC informuoja vartotojus apie galimybę jų ginčus nagrinėti neteisminio ginčų
nagrinėjimo institucijose

. Neteisminio ginčų nagrinėjimo privalumai

• Pigumas; • Lankstumas, paprastumas; • Greitumas; • Teismų darbo krūvio mažinimas, “atsijojant”
nesudėtingas, paprastas bylas; • Net “bloga” taika yra geriau už “gerą” karą; • Didesnė vartotojų
galimybė apginti savo pažeistas teises.

Neteisminio ginčų nagrinėjimo trūkumai

• Nuostatą, kad teises gina tik teismai, pakeisti gali būti nelengva; • Rekomendacinis sprendimų
pobūdis. TEMA • Informuoti vartotojus apie galimybę lengviau, pigiau, greičiau, paprasčiau ginti
savo teises neteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose.

• Lietuvos teismų sistema

• Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai. Teisėjai ir
teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai nagrinėdami bylas vadovaujasi tik
įstatymu. Jie negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos respublikoje yra
dviejų rūšių teismai: bendrosios kompetencijos ir specialiej

Bendrosios kompetencijos teismai:

• Apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines,

administracinių teisės pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai), hipotekos
teisėjų kompetencijai priskirtas bylas ir su sprendimų bei nuosprendžių vykdymu susijusias bylas.
Apylinkės teismo teisėjai taip pat atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas ir
kitas apylinkės teismui įstatymų priskirtas funkcijas.
• Apygardos teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias ir civilines
bylas, įstatymų priskirtas jo kompetencijai, ir apeliacinė instancija dėl apylinkių teismų
nuosprendžių, sprendimų, nutarčių ir nutarimų.Apygardos teismo pirmininkas įstatymų nustatyta
tvarka organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių teismų ir teisėjų administracinę
veiklą.
• Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų
teismai kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių
teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat atlieka
kitas šio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. Apeliacinio teismo pirmininkas
įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja apygardos teismų ir teisėjų administracinę
veiklą.
• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems
bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams
peržiūrėti. Formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. •
Specializuoti – administraciniai teismai
• Vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija
administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai, ir apeliacinė instancija byloms dėl
apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių, taip pat administracinių teisės
pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų.
• Apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti skundams
(prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ir veiksmų
ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Apygardų administraciniuose teismuose nagrinėjami
ginčai viešojo valdymo srityje, norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai
ir t

TEMA 3
Verslo organizavimo formos. Verslininkas kaip fizinis asmuo.
Individuali veikla kaip verslo organizavimo forma Lietuvoje.
Juridiniai asmenys. Pelno siekiantys juridiniai asmenys.

TEMA 3 • Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme individuali veikla

apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios
ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.
KRITERIJAI Iš teisės normos - definicijos formuluotės matyti, o taip pat Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikiamame šio Gyventojų pajamų
mokesčio įstatymo straipsnio apibendrintame paaiškinime nurodoma, jog tam, kad fizinio asmens
veiklą būtų galima kvalifikuoti kaip individualią veiklą nurodyto įstatymo prasme, vertinamoje
veikloje reikėtų nustatyti tris privalomus kriterijus: savarankiškumą; tęstinumą; pajamų ar
kitokios ekonominės naudos siekimą.
TEMA 3 • Veiklos savarankiškumas iš esmės yra kriterijus, reiškiantis veiklos priešingybę darbo
santykiams, t.y., atitikimas šiam kriterijui turėtų reikšti, jog asmuo dirba „pats sau“, o ne darbdaviui
pagal darbo sutartį, savarankiškai planuoja, kokią veiklą vykdyti ir renkasi jos įgyvendinimo formą
bei tvarką. Kartu asmuo prisiima riziką dėl galimo veiklos rezultato ir jos ekonominio pelningumo.

TEMA 3 • Veiklos tęstinumo buvimas taip pat yra viena iš būtinų prielaidų kvalifikuoti veiklą kaip
individualią, t.y., tęstinumas turėtų būti būdingas asmens vykdomiems sandoriams, o taip pat
kvalifikuojant reikėtų nustatyti motyvą ir galimybes sandorius sudaryti ir ateityje. Gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo komentare vienareikšmiškai nurodoma, jog atsitiktiniai sandoriai,
tarkim, asmeninio būsto, transporto priemonės pardavimas ar nuoma, kuriuose nėra
 „verslininkiškumo“ elementų, negali būti laikomi individualios veiklos vykdymo požymiu.
Komentare taip pat išaiškinama, jog „tam tikromis aplinkybėmis ir nesant tęstinumo, darytina
išvada, kad gyventojas verčiasi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: gaunamos
naudos dydis ir tai, kokią gyventojų pajamų dalį mokestiniu laikotarpiu sudaro ši nauda (tarkim,
pajamos iš žemės sklypų pardavimo sudaro didžiąją gyventojo visų pajamų dalį), taip pat su naudos
gavimu susijusios sąnaudos“.

TEMA 3 • Neatsiejamai susijęs ir aukščiau nurodytus požymius paaiškinantis bei papildantis

požymis yra „pajamų ar kitokios ekonominės naudos siekimas“. Šiuo atveju svarbu, kad fizinio
asmens individualios veiklos vykdymo priežastis yra siekis jos rezultate gauti ekonominę naudą.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje
byloje Nr. A

• Ekonominė veikla taip pat yra apibrėžiama PVM įstatymo 2 straipsnyje,

kuris nustato, kad Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą,
paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą,
naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti
bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno).
Oficialiame šio straipsnio komentare teigiama, kad Ekonomine veikla nėra
laikomas akcijų (dalių, pajų), taip pat kitų vertybinių popierių, banko indėlio,
banko sąskaitos ar banko kortelės sąskaitos turėjimas, nepriklausomai nuo to, ar iš
jo yra gaunama pajamų, tačiau tokių vertybinių popierių pardavimas ar kitoks

Individuali veikla turi būti aiškinama analogiškai neinkorporuotos įmonės

(verslo) sąvokai. Verslas (įmonė) yra laikoma turtiniu kompleksu, naudojamu
pajamoms uždirbti.

Siekiant tinkamai apibrėžti individualios veiklos sąvoką būtina atsižvelgti į

individualios įmonės aiškinimą, kuomet įmonė dar nebuvo laikoma turinčia juridinio
asmens teisės, t.y. nesukurdavo atskiro asmens. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių
bylų skyriaus kolegija 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje, A.K. v. L.K., L.Kuchalskienės
firma ,,Aleta“, UAB ,,Aleta“, civ. b. Nr. 3K-3-445/2001, kategorija 25.6.2, 69.5.1, 16.6,
15.2.1.1, 15.2.1.4, individualią įmonę įvardijo, kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi
su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla. Teismas
nurodė, kad komersantas, verslininkas yra fizinis asmuo, o ne individuali (personalinė)
įmonė. Pati įmonė šiuo atveju yra tik fizinio asmens verslo teisinė forma, tam tikra fizinio
asmens komercinė ūkinė veikla. Taigi teismas nurodė, kad teisine prasme įmonė yra
savarankiškas teisės subjektas, įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas tam tikrai
ūkineikomercinei veiklai.

TEMA 3 • Nors įmone yra įprasta vadinti ūkinę komercinę veiklą vykdantį ekonominių santykių
subjektą, tačiau Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.) ir nustojus galioti
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymui (2004 m. sausio 1 d.), ši sąvoka neturėtų būti vartojam kaip
juridinio asmens sinonimas (išskyrus tuos atvejus, kai atskirų juridinių asmenų teisinių formų
 pavadinimuose vartojamas žodis „įmonė“, pavyzdžiui, „individuali įmonė“, „valstybės įmonė“,
„savivaldybės įmonė“ ir pan.). Įmonė, kaip teisinė kategorija, suprantama tik kaip civilinių teisinių
santykių objektas, bet ne subjektas. Įmone laikomas turtinis kompleksas – tai verslu užsiimančiam
asmeniui priklausančio turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Ji gali
būti perkama ir parduodama, nuomojama (sudarant įmonės pirkimo–pardavimo arba įmonės
nuomos sutartis)

DARBO SUTARTIS v. INDIVIDUALI VEIKLA

 Vertinant ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi nėra faktiniai darbo
santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima
konstatuoti vykdomoje veikloje. Pavyzdžiui, vertintina:  - kokia apimtimi paslaugų teikėjo
atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas
darbo sąlygas. Jei asmuo vykdo konkrečią nuolatinę funkciją, laikosi įmonės nustatyto darbo laiko,
jam nustatoma konkreti darbo trukmė, tai leidžia manyti egzistuojant faktinius darbo santykius;  -
kokia apimtimi įmonė – paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam
darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką,
medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi. Kuo didesnė kontrolė
ir kuo labiau asmuo aprūpinamas darbui reikalingomis medžiagomis ir / ar priemonėmis, tuo
didesnė tikimybė, jog įforminant individualią veiklą maskuojami darbo santykiai;  - ar darbai yra
vykdomi reguliariai, pastoviai. Pastovus konkrečios funkcijos atlikimas gali reikšti faktinių darbo
santykių egzistavimą;

TEMA 3 • - ar asmeniui suteikiama darbo vieta. Tai darbo santykių požymis; • - ar įmonė
periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar jis nustatomas pagal iš anksto
sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas mažai
įtakoja atlyginimo dydį, tikėtina, jog santykiai yra darbo; • - ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti
pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Jei neegzistuoja
verslo rizika, tai asmens vykdoma veikla greičiausiai nebus individuali veikla; • - ar paslaugas
teikiantis asmuo dirba vienai įmonei – paslaugų gavėjui. Kuo daugiau asmenų teikiamos paslaugos,
tuo labiau tikėtina, jog vykdoma individuali veikla; • - ar įmonė teikia darbuotojui profesinio
parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais
susijusiam asmeniui.

TEMA 3 • Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas šią praktiką, yra

pažymėjęs, kad atsakomybė už nelegalų darbą galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties
teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys,
nepatenka į ATPK 41³ straipsnio, nustatančio atsakomybę už nelegalų darbą, sudėtį. Teismas
rekomendavo remtis šiais kriterijais: „darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų
sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas,
reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo
sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos
(partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą
užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją,
nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis
darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra“.

TEMA 3 • Teismas taip pat pažymėjo, jog dokumento – verslo liudijimo – nebuvimas nėra
nelegalaus darbo požymis, šis dokumentas taip pat neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip
nelegalų darbą (tačiau tokiais atvejais galima atsakomybė už įstatymų, reglamentuojančių
ekonominės veiklos tvarką, nesilaikymą, pavyzdžiui, pagal ATPK 173 straipsnį „Neteisėtas
vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“
 .
TEMA 3 • Prielaidos fiziniams asmenims vykdyti individualią veiklą, vykdyti verslą neįsteigus
juridinio asmens atsispindi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytame teisiniame
reguliavime. Kodekso 2.4 straipsnis apibūdina fizinių asmenų civilinio teisnumo turinį. Šis
straipsnis nustato, kad, be kitų teisių, fizinio asmens civilinis teisnumas apima ir jo teisę
vadovaujantis įstatymais verstis ūkine komercine veikla. Teisė steigti juridinius asmenis kodekse
nustatyta kaip atskira fizinio asmens teisė, taigi verslą asmuo gali vykdyti ir juridinio asmens
neįsteigęs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 straipsnio komentare nurodoma, jog šią teisę
realizuojantys asmenys pripažįstami išskirtine asmenų grupe, kurie laikomi ne vartotojais civilinės
teisės prasme, o į kitą asmenų grupę patenkančiais subjektais – verslininkais, vykdančiais ūkinę
komercinę (įskaitant profesinę) veiklą, ir kuriems taikomos (atitinkama apimtimi) analogiškos teisės
normos, kaip ir kitiems rinkoje veikiantiems ir pelno siekiantiems subjektams – juridiniams
asmenims
. TEMA 3 Taigi prielaidos verstis individualia veikla sukuriamos ne mokesčių įstatymuose
(Lietuvos Respublikos atveju – ne Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme), o įtvirtintos te

TEMA 3 • Pagrindą egzistuoti tokiai veiklos vykdymo formai kaip individuali veikla nustato ir
Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 48 straipsnis numato, jog kiekvienas žmogus, be kitų
straipsnyje įvardijamų teisių, turi teisę laisvai pasirinkti verslą. Konstitucijos 48 straipsnio
komentare ši norma komentuojama nurodant, jog valstybė pripažįsta lygiavertėmis ir visuomeniškai
naudingomis visas užimtumo formas – tiek įvairaus pobūdžio darbo santykius, tiek individualią
veiklą. Taigi teisė pasirinkti veiklos vykdymo formą, įskaitant teisę verstis individualia veikla, yra
konstitucinė socialinė – ekonominė asmens teisė. • JOVAIŠAS, K. Lietuvos Respublikos
konstitucijos komentaras. 1 dalis. P 425.

TEMA 3 • Būtina žinoti, kad gyventojui vykdant individualią veiklą, t. y. parduodant ar kitokiu
būdu perleidžiant nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, į tokio turto įsigijimo datą neatsižvelgiama, nes
trejų metų lengvata taikoma parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn tik ne
individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą