Skaičių teorijos pradmenys

Jei eidamas gatve užpulsi kokį solidų asmens sargybinį klausimu

"Kiek bus 321021 padalinta iš 673?", tai jis tik santūriai šyptels, ir,
jausdamas nemažą pasitenkinimą, kad vis dar gali pamokyti jaunąją
kartą, atsakys: "aišku, kad 477...". Tačiau pabandykite pirmo
pasitaikiusio olimpiadininko užklausti apie 5 riešutus padalintus į 3
dalis. Be gero pusvalandžio normalaus atsakymo neišpešit.
Pasirodo, kad su dalyba viskas gana sudėtingiau negu gali pasirodyti.
Intuityviai jaučiame, kad kai kurie skaičiai dalijasi iš kai kurių, o kai
kurie ne. Pvz, 321021, kad ir koks nemalonus būtų, puikiausiai
dalijasi iš 673. Šitokį faktą matematikai ir asmens sargybiniai žymi
"321021 ÷ 673" arba "673 | 321021" (pastarasis skaitomas kaip "673 dalija
321021").

Pratimėlis. Kiek yra tokių skaičių a, kad a | 10?

Įveskime naują (kam naują, kam gal jau matytą) savoką:

"skaičiaus s dalikliais vadinami visi tokie skaičiai a, kad a | s".
Kai įveikėte pirmąjį pratimėlį, gavote, kad skaičius 10 turi 4 daliklius -
1, 2, 5 ir 10. Tačiau pažiūrėję į skaičių 13 pamatytumėte, kad jis juos
turi tik du. Štai čia ir išlenda pirminio skaičiaus apibrėžimas:
"Sakoma, kad skaičius p yra pirminis, jei p dalinasi tik iš 1 ir pats iš
savęs. Jei skaičius turi daugiau, kaip du daliklius, jis vadinamas
sudėtiniu".
Taigi - 13 yra pirminis, o 321021 - sudėtinis. Mūsų visų džiaugsmui,
kiekvienas skaičius didesnis už 1
yra arba pirminis, arba sudėtinis. Tik 1 laikomas nei tokiu, nei anokiu.

Dar vienas pratimėlis. Išskaidykite skaičių 12 į pirminių skaičių

sandaugą. Šis veiksmas dar vadinamas "skaidymu pirminiais
dauginamaisiais"

1
Na o mes pažiūrėsime, kas nutinka, kai išskaidai pirminiais
dauginamaisiais skaičių 126970151616. Nors ir nelabai maloni
procedūra, bet kai turi kalkuliatorių... :
126970151616 = 2 · 2 · 2 · 2 · 2 · 2 · 3 · 3 · 3 · 3 · 3 · 3 · 3 · 3 · 3 · 7 · 7 · 11 · 11 · 17

Žiūrėti į tokį smagumą nėra pats įdomiausias užsiėmimas, tad

užrašysime ši skaičių taip vadinamu kanoniniu pavidalu:
126970151616 = 26 · 39 · 72 · 112 · 17.
Kanoniniu pavidalu nesunku užrašyti skaičių ir bendru atveju:
s = pα α2 αn
1 · p2 · ... · pn , kur p1 , p2 , ..., pn yra skirtingi pirminiai skaičiai, o
1

α1 , α2 , ..., α2 - laipsniai.

Uždavinys. Kiek daliklių turi skaičius 126970151616?

(Jei žinot magiškąją formulę - įrodykit ją, jei žinot ir įrodymą, tai esat
tinkamas(-a) dirbti asmens sargybiniu, jei nieko nežinot ir
nesuprantat apie ką aš čia kalbu - tai puiku - šis uždavinys vertas
jūsų dėmesio ir pastangų. Spręskit iki pergalės)

Pabandykime įrodyti bendresnį teiginį:

Skaičius s = pα α2 αn
1 · p2 · ... · pn turi (α1 + 1) · (α2 + 1) · ... · (αn + 1) daliklių.
1

Tam mums reikės poros akivaizdžių teiginių, kurių formalūs įrodymai

visai neįdomus (kartais ir sudėtingi), o intuityviai pajusti jų
teisingumą labai paprasta.

1. Pagrindinė aritmetikos teorema. Kiekvieną natūralųjį skaičių

galima išskaidyti pirminiais dauginamaisiais vienintėliu būdu. Ši
teorema mums "leidžia" naudoti kanoninį pavidalą.

2. Jei lygybėje a1 ± a2 ± ... ± an = 0 visi išskyrus vieną narį dalijasi iš

p ∈ Z, tai ir likęs narys dalijasi iš p.

Tad griebkime teiginį. Panagrinėkime skaičiaus s daliklį d: pirmiausia,

jis negali dalintis iš jokio pirminio q, jei s nesidalina iš q. Todėl jo
kanoninis pavidalas yra d = pβ1 1 · pβ2 2 · ... · pβnn , kur kai kurie laipsniai
β1 , ..., βn gali būti lygus ir 0 (jei visi bus lygūs nuliui, tai gausime
daliklį 1). Įrodysime, kad βi ≤ αi su visais i. Kitaip sakant, jei skaičius
dalijasi iš pirminio laipsnyje n, tai jo daliklis negali dalintis iš pirminio
pakelto didesniu laipsniu. Kaip ir dažniausiai - tarkime priešingai.
Tegu koks nors βk > αk . Kadangi d yra s daliklis, tai
β1 β2
s = d · l t.y.: pα α2 αn βn
1 · p2 · ... · pn = p1 · p2 · ... · pn · l, kur l - sveikasis
1

αk
skaičius. Padaliję abi puses iš pk , gauname

2
 α α β1 β2 β βk −αk
pα α2 k−1 k+1 αn k−1
1 · p2 · ... · pk−1 · pk+1 · ... · pn = p1 · p2 · ... · pk−1 · pk
1
· ... · pβnn · l.
Pažiūrėję matome, kad dešinioji pusė dalijasi iš pk (nes βk − αk ≥ 0), o
kairioji - ne. Prieštara. Vadinasi, jei d - daliklis, tai βi ≤ αi .
Taip pat pastebėkime, kad yra teisingas ir atvikščias teiginys - jeigu
visi βi nedidesni už αi , tai d - daliklis. Išties tuomet -
1 −β1 2 −β2
s : d = pα1 · pα
2 · ... · pnαn −βn - sveikas skaičius. Liko tik suskaičiuoti
kiek tokių skirtingų skaičių galime sukonstruoti - kiekvienas βi gali
įgyti αi + 1 reikšmę (nuo 0 iki αi ), todėl pagal primityvią
kombinatorikos daugybos taisyklę (jei neaišku kas tas per velnias, tai
žvilgtelk, gal koks straipsnis mėtosi) gauname, kad daliklių skaičius
yra - (α1 + 1) · (α2 + 1) · ... · (αn + 1). Įrodėme.

(!Tiems, kas nesuprato!) Kadangi įrodymas gana gremėzdiškas, tai

įrodykime atskiru atveju - bus lengviau suprasti eigą. Paimkime
skaičių 12 = 22 · 3. Parodysime, kad jis turi (2 + 1) · (1 + 1) = 6 daliklius.
Panagrinėkime bet kokį 12 daliklį. Jis gali dalintis tik iš 2, 3 ir jų
laipsnių. Na, jei jis dalintųsi dar iš kokio nors pirminio - tarkim 7, tai
automatiškai ir 12 turėtų dalintis iš 7, o taip nėra. Tad daliklį d galima
užsirašyti forma d = 2x · 3y . Pastebime, kad x negali būti didesnis už 2,
o y už 1. Taip yra todėl, kad jei x būtų didesnis už 2, tai d dalintusi
bent iš 8, o 12 = d · x, todėl ir 12 turėtų dalintis iš 8, o taip nėra.
Analogiškai samprotaujame ir su y. Taip pat, jei x ir y tenkina
apribojimus, tai d - tikrai daliklis, nes s : d = 22−x · 31−y - sveikas
skačius. Liko rasti visas "geras" (x, y) poras. Kadangi jų nedaug - tai
galime paprasčiausiai išrašyti - (0, 0), (0, 1), (1, 0), (1, 1), (2, 0) ir (2, 1) - t.y
6 dalikliai 1, 3, 2, 6, 4 ir 12. Jei taikytume kombinatorikos daugybos
taisyklę gautume tą patį - x gali įgyti 3 reikšmes, o y - dvi, todėl
iš viso yra 3 · 2 skirtingų (x, y) kombinacijų, o kartu ir skirtingų daliklių.

O dabar pats metas būtų grįžti prie olimpiadininko, vis dar dalijančio
5 riešutus į 3 krūveles. Pats geriausias sprendimas - du riešutus
pasiimti, o likusių dalybą palikti asmens sargybiniui. Kai jau taip
atsitinka, belieka tuos paiimtus pavadinti liekana. Su šituo terminu
jau greičiausiai teko matytis, bet gilesnis supratimas nepakenks.
Tūkstantis ir vienas pratimėlis:

1. Kokią liekaną gauname dalindami 1000 iš 999?

2. Kokią liekaną gauname dalindami 999 iš 1000?
3. Kokią liekaną gauname dalindami s iš d, jei s < d?
4. Kokią liekaną gauname dalindami 0 iš d, jei d 6= 0?

Viskas aišku? Puiku. Turbūt aišku ir tai, kad jei s dalindami iš d

3
gauname liekaną l, tai ∃ (egzistuoja) toks k ∈ Z, kad s = d · k + l. (Pvz.
jei 13 dalindami iš 4 gauname liekaną 1, tai 12 = 4 ∗ 3 + 1 )
Imkime ir įveskime naują žymėjimą : s ≡ l(mod d).
Kuo jau jis toks puikus? Ogi tuo, kad beprotiškai patogu viską
užrašyti:
• 5 dalindami iš 3 gauname liekana 2: 5 ≡ 2(mod 3)
• a dalindami iš p gauname tokią pat liekaną kaip b dalindami iš p:
a ≡ b(mod p)

• p1 , p2 , ..., pn dalindami iš p gauname tokias pačias liekanas:

p1 ≡ p2 ≡ ... ≡ pn (mod p)
Uždaviniai:

1. Kokią liekaną gauname dalindami 72004 iš 11?

2. Įrodykite, kad tarp 12 skaičių atsiras du, kurių skirtumas dalinsis

iš 11.

3. Raskite iš kokio didžiausio trejeto laipsnio garantuotai dalinsis bet

kokių penkių paeiliui einančių nelyginių skaičių sandauga.

4. Raskite sveikuosius teigiamus lygties 2 · xn = 5 · y n sprendinius.

√
5. Įrodykite, kad 2 - iracionalus.

¯
6.Mažoji Ferma teorema. Įrodykite, kad ap−1 ≡ 1(mod p), jei p|a.
¯
(simboliu p|a žymėsime teginį, kad a NEsidalina iš p)

Pastarasis uždavinys toks svarbus, kad jei jo neišspręsite (gali ir taip

nutikti), tai būtinai detaliai išnagrinėkit sprendimą ir atsiminkit visą
gyvenimą:
. Visi skaičiai nuo 1 iki p-1 duoda skirtingas liekanas dalinant iš p.
Visi skaičiai a · 1, a · 2,..., a · (p − 1) irgi duoda skirtingas liekanas. Kodėl?
Todėl, kad jei, pvz a · k ≡ a · m(mod p), tai a · k − a · m dalijasi iš p.
Kadangi a nesidalyja iš p, tai k − m dalijasi iš p ⇒ k = m.
Tada gauname:
1 · 2 · ... · (p − 1) ≡ a · 1 · a · 2 · ... · a · (p − 1)(mod p)
Arba p|(a · 1 · a · 2 · ... · a · (p − 1) − 1 · 2 · ... · (p − 1))
t.y. p|(p − 1)! · (ap−1 − 1) o kandangi p | ¯ (p − 1)!, tai
p−1 p−1
p|a −1⇒a ≡ 1(mod p)/

Sprendžiam toliau:
7. Įrodykite, kad lygtis x2 + y 2 + z 2 = 3xyz turi be galo daug sveikųjų
sprendinių.

4
8. Raskite lygties x + 2y + 2z = xyz natūraliuosius sprendinius.

9. Raskite ilgiausią paeiliui einančią natūraliųjų skaičių seką, kad

kiekvieną jos narį būtų galima išskaidyti į dviejų pirminių skaičių
sumą.

10. Tokio pavidalo skaičių: 1234567910111213141516.....n (n ≥ 2)

vadinsime gabalu. Įrodykite, kad bet kokių dviejų gabalų sandauga
nėra gabalas.

11. Ar gali 599 + 1499 + 2399 + ... + (9k + 5)99 baigtis 1999 nuliais?

Jei uždavinio neišsprendžiat per dvi savaites, tai patariu nebesivargint

ir žiūrėt atsakymus (Pažiūrėt verta net jei ir išsprendžiat viską, gal ką
įdomaus rasit), tik svarbiausia NETINGĖKIT!

SPRENDIMAI

1. Galima drąsiai pasinaudoti mažąja Ferma teorema: 710 ≡ 1(mod 11)

Tuomet 72004 = (710 )200 · 74 ≡ 1200 · 74 ≡ 2401 ≡ 3(mod 11)
Tačiau taip pat drąsiai galime ir nesinaudoti ja. Pažiūrėkime į
pirmąsiais liekanas:
70 ≡ 1(mod 11)
71 ≡ 7(mod 11)
72 ≡ 5(mod 11)
73 ≡ 7 · 72 ≡ 7 · 5 ≡ 2(mod 11)
74 ≡ 7 · 73 ≡ 7 · 2 ≡ 3(mod 11)
...
710 ≡ 1(mod 11)
Matome, kad nuo 711 jos pradeda kartotis, t.y. 711 = 71 , 712 = 72 ir t.t.
Jų kartojimąsi visai nesunku suprasti, o dar lengviau įrodyti, tad tuo
neužsiimsim. Lieka tik pastebėti, kad 72004 ≡ 71994 ≡ ... ≡ 74 ≡ 3(mod 11)

2. Visa gudrybė tame, kad egzistuoja tik 11 skirtingų liekanų dalijant

iš 11 (nuo 0 iki 10). Kadangi skaičių yra 12, tai bent dviejų liekanos
bus vienodos ir jų skirtumas dalinsis iš 11.

5
3. Šiame uždavinyje (kaip ir milijone kitų) labai patogu nelyginius
skaičius užsirašyti kaip 2k − 3, 2k − 1, 2k + 1, 2k + 3 ir 2k + 5. Iš tikro -
įsistatydami k = 2 gausime rinkinį 1,3,5,7,9, įsistatę k = 3 gausime
3,5,7,9,11... taip statydami k reikšmes didesnes už 1 gausime visus
įmanomus 5 nelyginių paeiliui einančių skaičių rinkinius.
Žinome, kad k dalinant iš 3 gali duoti liekanas 0,1 arba 2.
Panagrinėkime šiuos 3 atvejus:
Jei k ≡ 0(mod 3), tai galime užrašyti k = 3 · l, kur l ∈ N . Įsistatę į
sandaugą šią išraišką gauname
(6l − 3) · (6l − 1) · (6l + 1) · (6l + 3) · (6l + 5). Matome, kad pirmas ir
ketvirtas nariai dalijasi iš 3, todėl sandauga dalinsis bent iš 32 .
Tą patį gauname ir kai įsistatome k = 3l + 2.
Kai k = 3l + 1 mūsų sandauga atrodo taip:
(6l − 1) · (6l + 1) · (6l + 3) · (6l + 5) · (6l + 7), t.y. iš trijų dalijasi tik vienas
narys. paėmę pvz l = 2, gauname rinkinį 11,13,15,17,19, kurio
sandauga iš ties dalijasi tik iš 31 . Kadangi visais kitais atvejais
gavome, kad sandauga iš 3 tikrai dalinsis, tai įrodėme, jog garantuotai
bet kokių 5 nelyginių paeiliui einančių skaičių sandauga dalinsis tik iš
31 .

4. Pirmiausia panagrinėkim n ≥ 2 Gerai pažiūrėjus akis drasko 5 ir 2.

Ir ne be reikalo. Kadangi dešinė pusė dalijasi iš 2, tai kairė taip pat
turi dalintis. Bet 2 |¯ 5, todėl 2|y n . Pažymim y = 2p · l, kur 2|l.
¯ Tada
p·n
dešinė pusė dalijasi iš 2 ≥ 2, todėl x taip pat dalijasi iš 2. Vėl
pažymim x = 2q · k, kur 2|k. ¯ Įsitatę išraiškas į lygtį gaunam
q·n+1 n p·n n
2 · k = 5 · 2 · l . Kad lygybė būtų teisinga dvejeto laipsniai
abiejose lygybės pusėse turi būti vienodi. Gaunam q · n + 1 = p · n arba
p − q = n1 . Kadangi p − q - sveikasis skaičius, tai n1 irgi turi būti
sveikasis, bet jis toks nėra su jokia n reikšme didesne už 1.
Gavome, kad n = 1. Tada lygtis virsta į paprastutę begalybę sprendinių
turinčią lygtelę.
Ats. n = 1, x = 5t, y = 2t, kur t - bet koks sveikasis teigiamas skaičius.

5. Prisiminkime, kad racionalusis tas, kurį galima užrašyti paprastąja

trupmena, o irracionalusis
√ tas, kurio negalima.
√ Tad tarkime
priešingai. Tegu 2 racionalusis. Tada 2 = m n , kur m ir n kažkokie
natūralieji skaičiai. Tarkime, kad m n nesuprastinama (jeigu
suprastinama, tai suprastiname ir tada skaitiklį pažymim m, o
vardiklį n). Pakeliam kvadratu ir gauname lygtį 2 · n2 = m2 Tada
pažiūrim ir pamatom, kad m turi dalintis iš 2. Tai reiškia, m2 dalijasi
iš 4. Iš čia - 2|n, bet m
n turėjo būti nesuprastinama, o gavome, kad ir
skaitiklis ir vardiklis dalijasi iš 2. Prieštara.

6
7. Tradicinis olimpiadininkas prireikus įrodyti, kad lygtis turi be galo
daug sprendinių, dažniausiai griebiasi dviejų būdų: arba ima ir
parašo tuos sprendinius kokia nors forma, arba nurodo algoritmą,
kaip iš vieno sprendinio gauti kitą.
Šį kart nurodysime algoritmą. Gerokai palaužę galvą galime sugalvoti
krūvą būdų kaip tą atlikti: pridėti prie x,y ir z po 1, dauginti kiekvieną
iš dviejų, kelti kiekvieną laipsniu ir pan. Kadangi pats bandžiau, tai
galiu užtikrinti - nė vienas iš tų trijų neveiks...
Dar kartą pagalvojam ir štai kas šauna galvon. Norim mes iš
sprendinio (a, b, c) gauti sprendinį (a, b, c + x). Jei paimsim x kokį nors
skaičių (pvz manysim, kad mums be galo daug kartų pavyks iš (a, b, c)
gauti (a, b, c + 1)), tai nieko nepešim. Vadinasi kiekvieną kart reikia
parinkti vis kitą x. Kokį? Pažiūrim:
tegu (a, b, c) ir (a, b, c + x) - sprendiniai. Tada
a2 + b2 + (c + x)2 = 3ab(c + x) ⇔ a2 + b2 + c2 + 2cx + x2 = 3abc + 3abx ⇔
2cx + x2 = 3abx ⇔ x = 3ab − 2c. Aišku, jei c bus "didelis", tai x gausime
neigiamą, o tai labai blogai. Todėl darome taip: tegu (a, b, c) -
sprendinys, o c nedidesnis už a ir b. Tada (a, b, 3ab − c) irgi bus
sprendinys. Kadangi 3ab − c > c tai tęsdami, gausime be galo daug
sprendinių. Galime įdomumo dėlei pabandyti patys. Pirma, pastebim,
kad (1, 1, 1) - sprendinys. Tada (1, 1, 3 − 1) - irgi. Patikrinam - tinka.
Kitas bus (1, 2, 5), toliau (2, 5, 29) ir t.t.

8. Šita lygtis iš principo nėra įdomi (net ir skaičių teorijos maža čia...),
kai sužinai pagrindinę mintį. Pasirodo, kad kairioji lygties pusė didėja
labai lėtai, o dešinioji - gana greit, todėl anksčiau arba vėliau jos viena
nuo kitos "atitrūks". (pvz. kai x = y = z = 10 gauname 50 < 1000). Šitą
nevienodą didėjimą išnaudoti gana paprasta: Tegu x - didžiausias iš
x, y, z. Tada gauname xyz = x + 2y + 2z ≤ 5x ↔ yz ≤ 5. Patikrinam visas
tinkamas y ir z reikšmes ir triumfuojam. (Pastabėlė. Jei tokį uždavinį
aptiksit olimpiadoj, tai neapsigaukit - kuo lengvesnis uždavinys, tuo
kruopščiau reikia viską aprašyti. Juolab, kad beveik visos olimpiados,
kuriose dalyvausite bus tokios prastos, kad vienas taškas lems visą
vieną vietą.)

9. Pirmiausia verta įsidėmėti, kad didžiausias pirminių skaičių

"tankis" yra natūraliųjų skaičių pradžioje. Šį kart ten ir rasime
atsakymą - 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10. Įrodykime, kad ji pati ilgiausia.
Pirmiausia susipažinkime su tokiu terminu kaip pirminiai skaičiai
"dvyniai" (tik per daug rimtai į tokius terminus siūlyčiau nežiūrėti).
Tai yra tokie du pirminiai, kurių skirtumas - 2, pvz. 3 ir 5, 11 ir 13,
101 ir 103. Tokių porų greičiausiai yra be galo daug, bet nei man nei
jums to tikrai nepavyks įrodyti. Taip pat galime įsivesti terminą
"tryniai" - trys pirminiai, besiskiriantys 2, pvz 3,5,7. Pasirodo, kad
tokių trynių ne tik nėra begalo daug - jų apskritai yra tik vienas

7
trejetas - būtent 3,5,7. Tą įrodyti lengviau nei lengva:
Pirma - yra tik vienas lyginis pirminis, todėl tryniai turi būti nelyginiai.
Antra - jei turime tris nelyginius paeiliui einančius skaičius, tai bent
vienas jų dalijasi iš 3 (jei neakivaizdu - įrodykite).
Trečia - yra tik vienas pirminis besidalyjąs iš 3.
Toliau pastebime, kad vienintėlis būdas nelyginį skaičių x užrašyti
dviejų pirminių suma yra x = 2 + (x − 2). Taip yra todėl, kad nelyginio
gavimui reikia sudėti vieną lyginį ir vieną nelyginį skaičių, o vienintėlis
lyginis pirminis yra 2.
Tarkime turime seką tenkinančią salygą, kuri sudaryta bent iš 7
skaičių. Tada bent 3 yra paeiliui einantys nelyginiai. Pažymim juos
x − 2, x ir x + 2. Tada skaidydami juos į sumą gauname, kad x − 4, x − 2
ir x - pirminiai, t.y "tryniai". Kadangi trynių turime tik trejetą 3,5,7,
tai seka privalo būti ..,4,5,6,7,8,9,10,.. Įrodėme, kad mūsų pradžioje
rastoji seka - vienintelė sudaryta iš 7 skaičių, o kadangi jos pailginti
nebegalima, tai ji ir bus ieškomoji.

10. Pasiimkime bet kokius du gabalus. Kadangi n ≥ 2, tai abu gabalus

galime užsirašyti forma tokia - 12a1 a2 a3 ...an ir 12b1 b2 ...bm . Tada gaunam
tokią nelygybę:
144 · 10n+m = 12 0...0
|{z} ·12 |{z}
0...0 ≤ 12a1 a2 a3 ...an · 12b1 b2 ...bm < 13 |{z}
0...0 ·13 |{z}
0...0 =
n m n m
169 · 10m+n . O tai reiškia, kad antras sandaugos skaitmuo bus 4, 5
arba 6, o ne 2, todėl apie jokį gabališkumą nė svajot neverta.

11. Gal šis uždavinys ir baisokai atrodo, bet, patikėkit, nėra sunkus.
Užuot pateikęs sprendimą, padarysiu štai ką:
Skelbiamas konkursas! Pirmas žmogus išsprendęs ir atsiuntęs idėją
paštu olimpiados@olimpiados.lt bus garbingai paviešintas! Sekmės :)