Professional Documents
Culture Documents
Eckhart Tolle - Naujoji Zeme 2010 LT PDF
Eckhart Tolle - Naujoji Zeme 2010 LT PDF
Eckhart Tolle - Naujoji Zeme 2010 LT PDF
V •
Eckhart Tolle
„Šios akimirkos j gos “ autorius
Eckhart Tolle
NAUJOJI
V •
M ija I b a
U D K 1 5 9 .9 Versta iš leidin io:
T o -45 F,( '.KM ART T O LLE
A n ew earth :
.ivv.ikcning t o y o u r life’s pu rpose
( Apyilgiu A) l t kh art 'lolle, 2005
I S B N 9 7 8 - 0 - 4 5 2 - 2 89 9 6 - 3
Iš an glų k. veriė
Rasa Sem iod en ė, Tad as Ju r evičiu s ir A n d r iu s R on d om an sk is
I SK Y R I U S. Ž M O G A U S SĄ M O N Ė S SU Ž Y D Ė JI M A S 9
P r adžia .................................................................................................. 9
Šios k n ygos tikslas .............................................................................. 11
P aveldėtoji d isfu n k cija ..................................................................... 13
N au jo jo sąm o n in gu m o at sir ad im as ............................................ 16
D vasin gu m as ir religija .................................................................... 18
V ir sm o b ū tin yb ė ............................................................................... 20
N au jasis d an gu s ir n au joji žem ė ................................................... 22
II SK Y R I U S. E G O : D A BA R T I N Ė Ž M O N I JO S BŪ K LĖ .... 23
Iliu zin is „aš“ ...................... 24
Balsas galvoje ...................................................................................... 2 6
Ego tu rin ys ir st r u k t ū r a ................................................................... 28
Su sit ap at in im as su d aik t ais ............................................................ 29
P am estas žiedas .................................................................................. 31
N u osavy b ės iliu zija ........................................................................... 33
Tr ošk im as tu rėti d au giau ............................................................... 36
Su sit ap at in im as su kū n u ................................................................. 38
V id in io k ū n o p ajau t im as ................................................................ 39
Bu vim o u žm ir šim as .......................................................................... 41
N u o D ek ar t o k laid os iki Sart r o įžvalgos .................................... 41
N ep ap r ast a r am ybė ........................................................................... 4 2
III SK Y R I U S. E G O ŠE R D I S ............................................................ 4 4
N u sisk u n d im ai ir pasip ik t in im as ................................................. 45
Reak t yvu m as ir n u osk au d os .......................................................... 4 7
Teisieji ir n eteisieji ............................................................................. 48
Iliu zijos gyn im as ............................................................................... 49
T iesa: san tyk in ė ar absoliu t i? ......................................................... 50
Ego n ėra asm en išk as ......................................................................... 52
Kar as ir m ąst ym o m od elis .............................................................. 53
6 N A U JO JI / I M I
IV SKYR 1 U S. VA I O M E N Y S 1R E G O V EI D Al ....................... 60
Užp u olik ai, au k os, m eilužiai ....................................................... 61
Apibrėžim ai ir ribos ......................................................................... 62
Įsijau t im as į vaid m en is ................................................................... 63
Laikin i vaid m en ys ............................................................................ 65
Vien u olis p r ak ait u ot ais deln ais ................................................... 66
Laim in go žm ogau s vaid m u o ir t ik ra laim ė .............................. 66
Tėvystė ir m ot in yst ė: vaid m u o ar fu n k cija? ............................ 67
Sąm o n in ga k an čia ............................................................................ 70
Sąm o n in ga tėvystė ir m otin ystė .................................................. 71
Vaiko at p ažin im as ............................................................................ 72
V aid m en ų at sisak ym as ................................................................... 73
P at ologin is ego .................................................................................. 75
N elaim in gu m o fon as ...................................................................... 76
Laim ės p aslap t is ............................................................................... 78
P at ologin ės ego for m os ................................................................. 80
D ar b as su ego ir be ego ................................................................. 82
Ego ir liga ........................................................................................... 83
Kolektyvin is ego ............................................................................... 84
N ep an eigiam as n em ir t in gu m o įr od ym as ................................ 85
V SK Y R I U S. SK A U SM O K Ū N A S ............................................... 87
Em o cijų gim im as ............................................................................. 88
Em ocijo s ir ego ................................................................................. 90
A n t is su žm ogau s p r ot u ................................................................. 92
Praeities n ašt a .................................................................................... 93
In d ivid u alu s ir kolektyvin is sk au sm as ....................................... 94
Kaip sk au sm o k ū n as at sin au jin a ................................................. 96
Kaip sk au sm o k ū n as m ait in asi m in t im is ................................. 97
TURINYS 7
V II SK Y R I U S. SA V ĘS P A Ž IN IM A S ............................................ 121
M en am asis „aš“ ................................................................................. 122
G au sa .................................................................................................. 123
Savęs p ažin im as ir žin ios apie save ............................................. 125
Ch aosas ir au k št esn ioji tvarka ................................................... 126
Gėr is ir blogis .................................................................................. 127
N esip r iešin im as įvykiam s ............................................................. 129
Št ai kaip? ............................................................................................ 129
Ego ir ši ak im ir k a ............................................................................ 130
Laik o p ar ad ok sas ............................................................................. 133
Laik o p ašalin im as ............................................................................ 134
Sap n u o t o jas ir sap n as ..................................................................... 135
A p r ib ojim ų per žen gim as ............................................................... 136
Bu vim o d žiau gsm as ........................................................................ 138
Ego su m ažin im as ............................................................................. 139
Kaip išorėje, t aip ir vid u je ............................................................ 141
IX SK Y R I U S. V I D I N I S T I K SL A S .............................................. 165
P ab u d im as ........................................................................................ 166
D ialo gas apie vid in į tik slą ........................................................... 168
X SK Y R I U S. N A U JO JI Ž E M Ė ...................................................... 179
T r u m p a jū sų gyven im o ist orija .................................................. 180
P ab u d im as ir grįžtam asis ju d ėjim as ......................................... 181
P ab u d im as ir išein am asis ju d ėjim as ......................................... 184
Sąm o n ė ............................................................................................... 186
Bu d r u s veik im as ............................................................................. 187
Trys b u d r au s veik im o m od alu m ai ............................................ 188
P r iėm im as .......................................................................................... 189
P asiten k in im as ................................................................................. 189
En t u ziazm as .................................................................................... 192
D ažn io p u oselėt ojai ...................................................................... 195
N au jo ji žem ė — n e u t op ija ........................................................... 196
A P I E A U T O R I Ų ................................................................................. 197
I SKYRI US
ŽMOGAUS SĄMONĖS
SUŽYDĖJIMAS
Pradžia
Prieš 114 m ilijon ų m et ų , vien ą r ytą pat ek ėju s sau lei, Ž em ės p la
n etoje pr ažydo p ir m o ji gėlė. Ji išk leidė žiedą, k ad p r iim t ų į save
šviesos sp in d u liu s. Šiu o d id in gu įvykiu pr asid ėjo evoliu cin ė au ga
lų t r an sfor m acija. Au galai d en gė Ž em ės p avir šių jau d au g m ilijon ų
m et ų . P ir m oji gėlė t u rbū t gyven o t r u m p ai, o gėlės apskr it ai dar ilgai
bu vo retas ir izoliu ot as reiškin ys, n es sąlygos jo m s b u vo n epalan
kios. Tačiau vien ą d ien ą gam t a peržen gė lem t in gą ribą, ir visą p lan e
t ą u žliejo sp alvų bei ar om at ų van den yn as. Taip įvykiai b ū t ų atrodę,
jei ju o s b ū t ų liu d ijęs sąm on in gas st ebėt ojas.
G er ok ai vėliau tie delik atu s ir ar om at in gi au galai, k u r iu os m es
p avad in om e gėlėm is, su vaid in o esm in į vaidm en į kitos b iologin ės
r ū šies evoliu cijoje. T a k it a rū šis — tai žm ogu s. Ž m on ės, kai jų
sąm on ė p ak an k am ai išsivystė, gėlėm is su sižavėjo, gėlės ju os ėm ė
t raukti. Gėlės tikriau siai bu vo pir m as dalykas, kurį žm on ės ėm ė
vertin ti n e prak tin iais su m et im ais juk jos n ebu vo b ū t in a žm on ių
išlik im o sąlyga. Gėlės įkvėpė n esu sk aičiu ojam ą gau sybę dailin in k ų ,
p o et ų ir m ist ik ų . N e t Jėzu s liepė žm on ėm s k on t em p liu oti gėles ir
m ok y tis iš jų , k aip dera gyven ti. O Bu da, k aip sk elbia vien a legen da,
k ar tą p asak ė „n eb y lų p am o k slą" - jis iškėlė į viršų gėlę ir įsm eigė į ją
žvilgsn į. Po ak im ir k os vien as sekėjas, vien u olis, var d u M ah ak asjap a,
p r ad ėjo šypsotis. Jis bu vo vien in telis, ku ris, p asak legen dos, su pr at o
p am ok slą. Ta šypsen a (k itaip sak an t, su p r at im as) keliavo per d vi
d ešim t ašt u on ių k ar t ų m ok y t oju s ir galų gale tapo d zen b u d izm o
šaltin iu .
Regėd am i gėlių grožį, žm on ės galėjo žvilgtelėti į savo p r igim t į, k u
rios esm in ė savybė t aip p at yra grožis. Tas žvilgsn is bu vo n epapr ast ai
10 N A U JO JI Ž EM Ė
* Eckh art Tolle, Šios akim irkos j ga. Kn y gą 2 0 0 4 m etais išleido „M ijalbos"'
leidykla.
/ Mt m , Al s SĄMONINS SU/ VI M' (I MAS 13
n epataikyti į taik in į, k aip lan kin in kas n epataiko į tikslą, taigi nusi
dėti - tai nepataikyti į žm ogiškosios egzistencijos esmę. Tai yra gyven ti
tam soje, b ū t i ak liem s, ken tėti pat iem s ir kan kin ti kitus. Sis t erm i
n as, at m et u s jo k u ltū r in į k on tekstą ir k laid in gu s aišk in im u s, b yloja
apie p r igim t in ę žm ogišk osios bū ties disfu n k ciją.
Ž m on ijo s pasiek im ai įspū d in gi ir n egin čytin i. Esam e su kū r ę
d id in gu s m u zik os, literatū ros, tapybos, ar ch it ek t ū r os, sk u lpt ū r os
d ar b u s. M ok slas ir tech n ika pak eit ė m ū sų gyven im ą, leido m u m s
daryti ir ku rti dalyk u s, ku rie dar prieš p o r ą šim t ų m et ų b ū t ų at r odę
lyg st eb u k las. Ž in o m a, žm ogau s p r ot o galia didžiu lė. Tačiau k aip tik
tas pr otas yr a pažen k lin t as bepr ot yb ės žen klu . M ok slas ir tech n ika
su st ip r in o žalin gą žm ogau s p r ot o d isfu n k cijos įt ak ą, d ar o m ą p la
n etai, k it om s gyvybės for m om s ir p at iem s žm on ėm s. X X am žiau s
ist orija yra k aip tik tas laikot arpis, k u r iam e d isfu n k cija, tas k olek t y
vin is p am išim as, ėm ė reikštis akivaizdžiau siai. M aža to - d isfu n k cija
p r ad ėjo sp ar čiai aštrėti.
P ir m asis p asau lin is karas pr asid ėjo 1914 m etais. N aik in an t y s ir
žiau r ū s k arai, kilę iš b aim ės, go d u m o ir vald žios t r ošk im o, bu vo
įprasti reiškin iai žm o n ijos ist orijoje, taip p at k aip vergija, k an k in i
m ai bei p lačiai p ap lit u si prievarta, vy k d om a religin iais ir id eologi
n iais su m et im ais. Ž m o n ės d ažn iau n u k en tėdavo n u o k it ų žm on ių
r an k ų n ei n u o st ich in ių n elaim ių . Iki 1914 m et ų žm ogau s pr ot as
jau b u vo išradęs n e t ik vid au s d egim o variklį, bet ir b om b as, k u l
k osvaidžiu s, p ovan d en in iu s laivu s, liepsn osvaidžiu s ir n u od in gąsias
d u jas. P rotas t ar n au jan t is beprotybei! M ilijo n ai vyr ų žu vo ap k asų
k ar u ose P r an cū zijoje ir Belgijoje dėl kelių k ilom et r ų p u r vin os že
m ės. Kai 1918 m et ais k aras baigėsi, likę gyvi k areiviai su siau b u
ir n en u ovok a žvelgė į n u n iok ot ą Eu r o p ą ir sk aičiavo au k as - žuvo
d ešim t ys m ilijon ų žm on ių ir dar d au giau bu vo su lu ošin ta. N iek ad a
p ir m iau žm ogau s b ep r ot yb ė n ebu vo t ok ia akivaizdi ir destru ktyvi.
Tačiau žm o n ija n et n en u m an ė, k ad tai bu vo tik pr adžia.
Am žiau s p ab aigoje sk aičiu s žm on ių , m ir u sių sm u r t in e m ir t im i
n u o savo gen t ain ių ran kos, pasiekė per šim t ą m ilijon ų . Jie žuvo
n e t ik k ar u ose, b et ir per m asin iu s n aik in im u s, pavyzdžiu i, Sovie
tų Sąju n go je vald an t St alin u i bu vo n u žu d yt a d vid ešim t m ilijon ų
'/, M ( ) ( ; A U S S \ M ( ) N i. S S l f 7 V 1) I- 11 M A S 15
Dvasin gu m as ir religija
Kok s yra oficialių jų r eligijų vaid m u o fo r m u o jan t n au jąją sąm o
nę? D au gelis žm o n ių jau su p r an t a sk ir t u m ą t ar p d vasin gu m o ir
religijos. Jie su vok ia, k ad tik ėjim o - m in čių rin kin io, k u r į laikote
ab soliu čia t iesa - išp ažin im as d ar n epad ar o jų d vasin gų , n esvarbu ,
k ok iai religijai jie pr ik lau sytų . Iš t ik r ų jų k u o d au giau m in čių (įsi
tik in im ų ) p r iim at e ir su jom is su sit ap atin at e, tu o labiau n u t olst at e
n u o d vasin gu m o lygm en s savyje. D au g „t ik in čių jų " yra įstrigę ties
tu o lygm en iu . Jie pr ilygin a t iesą m in čiai, o k ad an gi yra visišk ai su si
tapat in ę su m in t im i (savo p r ot u ), tai siekia tapti vien vald žiais tiesos
/ , M O ( i A l J N S Ą M O N I N S S U / Y 1 > l’-', 11 M A S 19
EGO:
DABARTINĖ ŽMO NIJO S BŪKLĖ
Iliuzin is „aš“
Balsas galvoje
P irm asis sąm on ės blykstelėjim as m an pasireiškė tada, kai bu vau
pir m o ku r so stu den tas Lon d on o un iversitete. D u k ar t per savaitę
važiu od avau m etr o į un iversiteto biblioteką, papr astai apie devin tą
ryto, kai b aigd avosi p ik o valan da. Kar t ą priešais m an e at sisėdo k ok ių
dvid ešim t t rejų m et ų m er gin a. Bu vau pastebėjęs ją k eletą k ar t ų an ks
čiau tam e traukin yje. Jo s bu vo n eįm an om a n epastebėti. N or s vago
n as b ū d avo piln as, vietos šalia m er gin os bū davo n eu žim t os - m at at
rodė, kad ji p am išu si. Ji bū davo n epapr ast ai įsitem pu si ir be paliovos
garsiai ir pik t ai šn ekėdavosi su savim i, regėjos, m er gin a visiškai n e
su sivok ia esan ti tarp žm on ių . Galvą ji laikydavo n u leidu si, šiek tiek
pak r eipu si į kairę, lyg k reipdam asi į kažką, sėdin tį tu ščioje vietoje
šalia jos. N ep r isim en u t ik slių žodžių, tačiau jos m on ologas sk am bėjo
m ažd au g taip: „O p ask u i ji m an pasakė... t ad a aš atsakiau , k ad ji m e
lagė, k aip ji dr įst a k altin ti m an e... ji pati visad a m an im i n au d ojosi,
o aš ja pasitik ėjau ... ji m an e išd avė...11 Ji an t kažin ko pyko, esą su ja
pasielgė b logai, esą n eapgyn ė jo s n u o m ir t in os grėsm ės.
I'.CO: I>\B \ K I IN I Ž M O N I J O S BUKI.F 27
a u k l ė ji m a s, k u l t ū r a . Ar vaikas iš t u r t i n go s še i m o s, ar iš n e p a si t u
rin čios, ar žaislas tėra gabalas m ed žio, tu rin tis g y v ū n o l o m i ą , ar t ai
su d ėt in gas elektron in is m ech an izm as —jo p r a r a d i m a s su k e l i a sk a u s
m ą. Tačiau sk au sm o priežastis iš esm ės slypi žodyje „m a n o " o t ai
jau yra st r u k t ū ra. N esąm o n in gas n or as su st ip r in t i savo t a p a t y b ę per
ryšiu s su d aik t ais yra u žk od u ot as p ačioje ego ir p r ot o st r u k t ū r o je .
V ien a p agr in d in ių p r ot o st r u k t ū r ų , įt virt in an čių ego, yra t a p a
tybės n u sist atym as, ar b a id en t ifik acija. Ž o d is „id en t ifik acija" kilęs
iš lot yn ų k alb os žod žio idem , reišk ian čio „t ok s p at s“, ir facere - ,,d a -
r yti“ . Vad in asi, kai aš siekiu su sit ap at in t i su k ok iu n ors dalyku , tai
jis t am p a „t ok iu p ačiu ". Tok s pat , k aip kas? Tok s pat s, k aip aš. Tas
dalykas t am p a m an o d alim i. Vien as p agr in d in ių iden tifikacijos ly
gių yra tapat yb ė su daikt ais: m an o žaislas, vėliau - m an o au t om o b i
lis, m an o n am as, m an o dr ab u žiai ir t aip t oliau . M ėgin at e rasti save
d aik t u ose, bet ju m s n epasiseka, ir jū s tarp d aik t ų pr apu olat e. Tok ia
yr a ego lem tis.
Su sitapatin im as su daiktais
daryti, t ačiau p at ar iau įvertin ti, kiek žiedas ar k ok s n ors kitas daik
tas yra svar bū s jo s gyven im e. „Jū s n esu pr an t at e, - spyrėsi ji, - tai
bu vo m an o m očiu t ės žiedas. M ū vėjau jį kas dien ą, iki kol su sir gau ir
išt in o r an k os. Jis m an reiškė labai d au g. Kaip galiu n en u sim in t i?"
Greitas at sak ym as, pykčio bei gyn ybos in ton acijos balse rodė,
jo g ji dar n ebu vo pasiren gu si pažvelgti į savo vid ų ir atsk ir ti em oci
n ę reakciją n u o įvykio, kad galėt ų stebėti visa tai iš šalies. P yktis ir
n epasit en k in im as b u vo žen klai, k ad jo s lū p om is k alb a ego. Tariau :
„U žd u osiu ju m s kelis k lau sim u s, t ik n esk u b ėk it e atsakyti į ju o s iš
k arto, p r ad žioje įsiklau sykite į save. Tr u m p ai st ab telėsiu p o kiekvie
n o klau sim o. Kai jau žin osit e at sak ym ą, galite jo žodžiais ir n eiš
reik šti." M ot er is atsakė esan ti p asiren gu si. P ak lau siau : „Ar su vok ia
te, k ad t o žiedo vis tiek teks atsisakyti, gal n et greitai? Kiek d ar laiko
ju m s reikia, k ad n u o jo at pr ast u m ėte? Ar jū s sau t apsite m en kesn ė,
kai jo atsisakysite? Ar dėl to p r ar ad im o su m en k ės jū sų esybė?' Po
pask u t in io k lau sim o st o jo kelios m in u t ės tylos.
Kai ji vėl pr ašn ek o, jos veide švietė šypsen a, ji at r od ė n u r im u si.
„P ask u tin is k lau sim as privertė m an e su pr ast i svar bų dalyką. Kai iš
p r ad žių m in tyse iešk ojau at sak ym o, pr ot as m an dik t avo, k ad tikrai
m an o esybė dėl p r ar ad im o su m en k ėjo. T ad a d ar k ar t ą u ždaviau
sau t ą k lau sim ą: A r sum enkėjo m ano tik roji esybė? Šį k ar t ą at sak ym ą
m ėgin au labiau išjau st i nei išm ąstyti. St aiga p aju t au savo Bu vim ą.
N iek ad a an k sčiau t aip n esijau čiau . Je i galiu t aip st ipr iai jau st i savo
A š Esu, vad in asi, m an o esybė visišk ai n en u k en t ėjo. Ir d ab ar d ar ją
t eb ejau čiu , labai r am ią, gyvą." - „Tai yra Bu vim o d žiau gsm as, - t a
riau. - Jį p aju n t am e t ik at sir ib oję n u o pr ot o. Bu vim ą reikia išjau sti.
Jo n egalim a išm ąstyt i. Ž m ogau s ego to n ežin o, n es jį vald o protas.
Jū sų galvoje žiedas b u vo k aip m in tis, k u r ią jū s p ain iojot e su A š Esu
p ojū čiu . M an ėt e, k ad t ik roji jū sų esybė ar jo s dalis yra žiede. Kad
ir ko siek t ų ego ar prie ko jis p r isiju n gt ų , tai bu s tik Bu vim o pak ai
talai, k u r ių n eišjau site. G alim a vertin ti d aik t u s bei jais r ū pin tis, bet
kai prie jų prisirišate, tai jau t am pa ego. Iš tiesų jū s n e prie daikt o
prisirišate, o prie m in ties su įvardžiais „aš", „m an " ar „m an o ". Kai
visiškai su sit aik ote su pr ar ad im u ir įveikiate savo ego, t ad a pasirodo
A š Esu —tikroji jū sų esybė, sąm o n ė ." M ot er is tarė: „D ab ar su pr an tu ,
! 1 , 0 : 1) A B A R T I N H Ž M O N I J O S B U K L I ' 33
apie k ą k alb ėjo Jėzu s, kai pasakė: ‘J ei kas n ori atim ti m arškin iu s,
tai at id u o k ir ap siau st ą.’ P ir m iau tie žodžiai m an prasm ės n etu rė
jo / 1 — „Tas tiesa, - at sak iau . — Kit a vertu s, tai n ereiškia, kati privalu
n erak in t i d u r ų . Tai tik reiškia, k ad kai k ad a yra geriau leisti įvykiam s
tekėti sava vaga, n ei jiem s p r iešin t is.”
P ask u t in ėm is gyven im o savait ėm is, k ai jos k ū n as visai n u silpo, ji
ėm ė vis lab iau sp in d ėti, lyg jo s k ū n as b ū t ų skleidęs šviesą. Ji atidavė
d au g tu rto, kai k ą n etgi m ot er iai, k u r ią įtarė p avogu s žiedą. Su lig
k iek vien u at id u o t u d aik t u jo s d žiau gsm as au go. Kai jos m ot in a p a
sk am b in o ir pran ešė, k ad d u k r a jau m irė, ji taip pat p am in ėjo, k ad
p o m ir t ies von ios spin telėje bu vo rastas t as žiedas. G al žied ą gr ąžin o
slau gyt oja, o gal jis ten b u vo visą laiką. N iek as n esu žin os. Tačiau
vien ą d alyk ą m es žin om e: gyven im as pat eik s ju m s tok ias sit u acijas,
k u r ios pad ės ju m s plėsti sąm on ę. Iš k u r žin osite, k ad tai r eikalin ga
sit u acija? N es ji yra ta, k u r ią išgyven ate šiu o m etu .
Ar yra b logai d id žiu ot is savo t u r t ais ir jau st i ap m au d ą, jei kas
n ors tu ri d au giau n ei jū s? V isišk ai n e. P asididžiavim o jau sm as, n oras
p asirod yti, d žiau gsm as, kai tu rite d au giau n egu kiti, ir liū desys, kai
t u rit e m ažiau , n ėra n ei gerai, n ei b logai - tai yra ego. O ego blogas
n ėra - ego t ik n esąm on in gas. Kai savyje p asteb it e ego, im at e žvelgti
giliau . N ever tin k it e ego per r im t ai. Kai m an ot e, kad jū sų elgsen ą
vald o ego, n u sišypsok it e. Kar t ais n et n u siju ok it e. Kaip žm on ija ga
lėjo taip ilgai b ū ti fgo valdžioje? Galiau siai atsim in k ite, kad ego n ėra
asm en išk as. Tai n esate jū s. Jei ju m s at r od o, kad ego yra jū sų asm en i
n ė p r ob lem a, tai tik d ar d id esn io ego įpir št a n u om on ė.
Nuosavybės iliuzija
Ką n or s tu rėti —k ą tai iš tikro reiškia? Ką reiškia k ok į n ors d aik t ą
p ad ar y t i „savo d aik t u ”? Je igu stovite N iu jo r k o gatvėje, r od ot e pir št u
į m ilžin išk ą d an gor aižį ir sak ot e „Sis p ast at as yra m an o. Jis m an
p r ik lau so”, tai ar b a esate n epapr ast ai t u rt in gi, ar b a ju s k am u oja
h aliu cin acijos, ar b a m elu ojat e. Bet k u r iu o atveju jū s k alb at e apie
d alyk u s, k u r m in ties for m a „aš” ir m in ties for m a „p ast at as” su silieja'
34 N A U JO JI Ž EM Ė
tok io p r ar ad im o n u sim in site, tai reikš, kad n esate laisvi. Kata vertus,
jei su vok sit e, k ad t ap at in atės su d aik t ais, t okia tapat ybė jau n ebebu s
visa ap im an t i. („Esu sąm on ė, kuri su vokia p r ik lau som yb ę.11) Tai bu s
jū sų sąm on ės virsm o pradžia.
Ego t ap at in asi su tu rim ais dalykais, tie dalykai kelia ego pasiten
k in im ą, tačiau pasit en k in im as b ū n a pavir šu tin išk as ir t ru m palaik is.
Giliai savyje jau čiat e u žslėpt ą n ep asit en k in im ą dėl piln atvės st ok os,
dėl to, k o „n ep ak an k a11. „D ar n etu r iu to p ak an k am ai11, o tai, ego
su p r at im u , reišk ia „d ar n esu visišk ai a s\
Kaip m at ėm e, turėjim as - n u osavybės sąvok a - yra ego su k u r t as
p r am an as, t eik ian tis jam solid u m o ir p ast ovu m o, išsk ir t in u m o ir
yp at in gu m o. Jei ju m s n epavyksta rasti savęs t u r im u ose daik t u ose,
gim sta d ar galin gesn is p ost ū m is, pr ik lau san t is ego str u k t ū rai: p o
reikis tu rėti d au giau , k ą galėt u m e įvardyti „t r o šk im u ". N ė vien as
ego ilgai n eišsilaikys be šio poreikio. Tod ėl t rošk im as tu rėti palaiko
ego d au g labiau n ei p at s tu rėjim as. Ego svar biau norėti n egu turė
ti. N o r as tu rėti t am p a svarbesn is u ž pat į t u rėjim ą. P aviršu tin iškas
p asit en k in im as turėjim u yra pak eičiam as t r ošk im u norėti. Tai yra
ligu istas p sich ologin is poreikis tu rėti dar d au giau d aik t ų , su kuriais
galėt u m ėt e tapat in tis.
T am tikrais atvejais p sich ologin is poreikis t u rėti d au giau arba
p ojū t is, k ad n etu rite p ak an k am ai (tai yra labai b ū d in ga ego), per si
kelia į fizin į lygm en į ir virsta n ep asot in am u alkiu . Ken čian t ys n uo
b u lim ijos žm on ės dažn ai su sikelia sau vėm im ą, k ad tik vėl galėtų
valgyti. Tačiau alk an as yra jų pr ot as, o n e kū n as. Sis m it yb os su t ri
k im as bu s išgyd ytas, jei k an k in iai, u žu ot tapat in ęsi su pr ot u , su si
d r au gau s su k ū n u , p aju s jo t ik r u osiu s poreikiu s ir liau sis ten kin ę ego
p seu d op or eik iu s.
N er et ai ego aišk iai žin o, k o n or i, ir siek ia savo t ik slų n u ožm iai ir
n egailest in gai. Čin gisch an as, St alin as, H it ler is, - tai t ik keli tipiš-
k esn i pavyzdžiai. Tačiau en er gija, slypin t i už jų t r ošk im ų , su k u r ia
! ( , ( > : 1) A B A R T I N K / M O N I Į O.S B U K I T'. 37
Susitapatin im as su kūn u
EGO ŠERDIS
Reaktyvum as ir n u oskaudos
Teisieji ir neteisieji
Iliuzijos gyn im as
Kar t ais t u rim e gin t is patys ar gin t i k itu s. Tačiau jei tokiais atvejais
įtikėsim e, k ad „k ovojam e su b lo giu “, patys virsim e tuo pačiu blogiu ,
su k u r iu o k ovojam e. Kovod am i su n esąm on in gu m u , t am p am e n e
sąm on in gi. N esąm o n in gu m o , ar b a d isfu n k cin io ego, n eįveiksim e jį
u žpu olę. O jei savo op on en t ą vis d ėlt o n u galėt u m e, jo n esąm on in
gu m as p er sid u ot ų m u m s arba atsir ast ų n au jas op on en t as. Viskas, su
k u o k ovojam e, st ipr ėja, k am p r iešin am ės, įgau n a d au giau jėgos.
D ab ar dažn ai gird im e, k ad kas n ors su k u o n or s „k ar iau ja". Kai
aš išgir st u tok į p r an ešim ą, m an iš k ar t o b ū n a aišku , k ad „k ar as" p a
sm er k tas n esėkm ei. Šian d ien vyksta k aras su n ark otik ais, su teroriz
m u , su vėžiu , su sk u r d u ir d ar d au g su k u o. Pavyzdžiui, n ors k ar iau
jam e su n u sik alst am u m u ir n ar k om an ija, per p ast ar u osiu s d vid ešim t
pen k er iu s m et u s su n ark otik ais su siju sių n u sik alt im ų sk aičiu s d r a
m at išk ai išau go. Ju n gt in ėse Valst ijose k alin ių sk aičiu s n u o 3 0 0 000
1980 m etais išau go iki 1,2 m ilijon o 2 0 0 4 m et ais (JAV Teisin gu m o
d ep ar t em en t o d u om en y s). Kad sėk m in giau k ar iau t u m e su ligom is,
su k ū r ėm e an tib iot ik u s. Iš p r ad žių jie bu vo labai veik sm in gi, atrodė,
54 N A U JO JI Ž EM Ė
Ego ir šlovė
G er ai žin o m a t ok ia ego st r ategija, kai jū s p ok alb yje „lyg t ar p k it
k o" p am in it e k ok io n ors savo įt ak in go pažįst am o var d ą - t ad a ego
p ašn ek ovų akyse (ir savo paties) t am p a stipresn is. Šlovę m ū sų d ien ų
pasau lyje lydi pr ak eik sm as, n es jū s, jei ją peln ote, p r ar an d at e savo
tikrąjį „aš“, ju s n u stelb ia kolektyvin is m en talin is vaizdas. D au gyb ė
su t ik t ų žm o n ių trok šta su sisieti su ju m is ir t ok iu b ū d u išplėsti savo
t apatybę (m en t alin į savo p ačių vaizdin į). Jie gali n ė n en u t u ok t i, k ad
jiem s r ū pit e n e jū s, o jų pačių n etikras „aš“ - jie visom is išgalėm is
jį st ipr in a. Tok ie žm on ės yra įsitikin ę, k ad su jū sų p agalb a jie taps
„d id esn i", jie siekia save u žpildyti ju m is, tik sliau - jū sų m en talin iu
vaizdin iu , jū sų garsau s žm ogau s įvaizdžiu, ku r į jie tu ri su sid ar ę ir
k u ris jiem s yra p r iem on ė su st ipr in ti savo pačių t apatybę.
Šlovės per ver tin im as yra vien a iš ego bepr otystės ap r aišk ų šiu o
laikin iam e pasau lyje. Kai ku rie garsū s žm on ės d ar o t ą p ačią klaidą:
jie su sit ap at in a su kolektyvin e fikcija - su įvaizdžiu , k u r į yra su k ū
rusi žin iask laid a - ir p asiju n t a pran ašesn i už „p ap r ast u s m ir t in gu o
siu s". Tok io su sit ap at in im o r ezu ltatas tas, k ad jie n u t olst a ir n u o
k it ų žm on ių , ir n u o savęs, im a jau st is n elaim in gi ir p r ik lau som i n u o
savo p o p u liar u m o. Ju o s su p a tik tie, kurie palaik o jų išp ū st ą įvaizdį,
todėl jie p r ar an d a geb ėjim ą n u ošir džiai ben drau ti.
IC O NIKIUS 59
Alb er t u i Ein št ein u i lik im as lėm ė tapti vien u garsiau siu pasau lio
žm on ių , ju o žavėjosi beveik k aip an t žm ogiu , tačiau jis pats n iekada
n esu sit apat in o su k olektyvin io pr ot o su k u r t u įvaizdžiu, liko kuklu s,
jo ego n eišsipū tė. Pats jis k albėjo t aip: „Egzist u oja tiesiog absu r dišk as
sk ir t u m as tarp m an p r isk ir iam ų p asiek im ų bei su geb ėjim ų ir tikro
vės - kas aš iš tiesų esu ir k ą aš su ge b u .11
Šlovės ap gau b t iem s žm on ėm s su n k u u žm egzti n u ošir džiu s san
tyk iu s su k itais. N u o šir d ū s san tykiai tie, k u r ių n evaldo ego, o ben
d r au jan ty s tarpu savyje žm on ės n esist en gia t u o b en d r avim u ku rti
savo įvaizdžio. Tok iu ose san t yk iu ose d o m in u o ja n u ošir d u s dėm esys,
jų n et em d o jok ie slapt i siekiai. N u o šir d u s dėm esys yra t ik r ų san t y
k ių sąlyga. Ego visad a k o n or s n ori, o jei m at o, k ad n ieko n egau s,
jis t am p a visišk ai ab ejin gas, jam t ad a n iekas n erū pi. Taigi trys ego
v ald o m ų san t yk ių p ožym iai yra tokie: pir m a, n or as k ą n ors gau ti;
an tra, pyktis, n u o sk au d os ir sm er k im as, kai n orai lieka n epat en k in
ti, ir trečia, ab ejin gu m as.
IV SKYR I U S
VAIDMENYS
IR
EGO VEIDAI
Kai ego ko n ors n ori (ar ba siekia ko n ors išven gt i), jis atlieka tam
tikrą vaidm en į, k ad t u os poreikiu s pat en k in t ų . P oreikiai gali b ū ti
m ateriali n au d a, valdžia, p r an ašu m as, išsk ir t in u m as, fizin is ar b a psi
ch ologin is p asiten k in im as. P aprastai žm on ės nė n en u t u ok ia, k ad jie
atlieka tam tikru s vaidm en is. Jie patys y ra tie vaid m en ys. Kai k u rie
vaidm en ys b ū n a su b tilū s, kiti - visiškai akivaizdū s (to ak ivaizd u m o
n em at o tik patys vaid m en s at lik ėjai). Kar tais vaidm en ys tik pad ed a
peln yti k itų žm o n ių d ėm esį, n es dėm esys yra psich in ės en er gijos
for m a, o en er gijos ego reikia. Ego n ežin o, k ad en er gijos šaltin is yra
žm ogau s vid u je, t ad ieško jo išorėje. Ego siekia n e to n u ošir d au s d ė
m esio, k u r is kyla iš Bu vim o p ojū čio, o tam tikros d ėm esio form os.
T a for m a gali bū ti n u op eln ų pr ipažin im as, pagyr os, su sižavėjim as,
galų gale - t iesiog p ast eb ėjim as, k ad ego apsk r it ai egzist u oja.
Kit a vertu s, d r ovu s žm ogu s, ku r is aplin k in ių d ėm esio ven gia,
t aip pat gali b ū ti vald om as ego, n es ego k artais d ėm esio ir trokšta, ir
bijo. Bijo t odėl, k ad dėm esys gali per au gti į k ritik ą ar n epr it arim ą, o
tai ego m en kin a. Tod ėl b ū n a taip, k ad drovu s žm ogu s labiau d ėm e
sio ven gia, n ei jo trok šta. D r ovu m ą dažn ai lydi n egatyvu s asm en in is
įvaizdis ir susi m en k in im as. Bet k ok s asm en in is įvaizdis (savęs m a
tym as tok io ar k itok io, gero ar blogo) yra ego apr aiška. Je i įvaizdis
geras, pozityvu s, ego b aim in asi, k ad t o p ozit yvu m o per m ažai. Jei
įvaizdis n egatyvu s, b logas, ego siekia b ū t i did esn is ir geresn is n ei kiti.
D au gu m a žm o n ių save p ak ait om is vertin a tai gerai, tai b logai - p r i
k lau som ai n u o sit u acijos ar k it ų žm on ių , su kuriais jie b en d rau ja.
Ju m s reikia žin oti štai ką: kai t ik p asiju n t at e už k it u s pr an ašesn i ar
m en k esn i, tai yra jū sų ego pasireišk im as.
VAIDMENYS IR E G O VEI DAI 61
Kar tais ego, jei n esu geba gau ti p agy r ų ar ju o n iekas n esižavi,
b an d o peln yti d ėm esį k it aip ir im a vaid in t i at it in k am u s vaidm en is.
N egavę pozityvau s d ėm esio, žm on ės im a ieškoti n egatyvau s d ėm e
sio, pavyzdžiu i, išp r ovok u oja n eigiam ą k it ų žm on ių r eakciją. Tai, be
k it ų , b ū d in ga vaik am s - jie tyčia b logai elgiasi, k ad t ik ju o s kas n ors
pam at yt ų . N egaty vū s vaid m en ys t am p a it in ak ivaizdū s tada, kai ego
yra su st ip r in tas pr aeities em ocin io sk au sm o (sk au sm o k ū n o). T o
kiais atvejais ego st en giasi t ą sk au sm ą p at ir t i iš n au jo, todėl ir elgiasi
taip, k ad jam sk au d ėt ų . Kit i ego n u olat n u sik alst a - t ok iu b ū d u jie
siek ia peln yti n eigiam ą žm on ių dėm esį ir pasm er k im ą, n es jie t ad a
jau čiasi svarbū s ir garsū s. Regis, jie m ald au ja: „P r ašau m an pasakyti,
k ad aš egzist u oju , k ad n esu visiškai b er eik šm is..." Tok ia p at o logija
tėra k raštu t in ė įpr asto ego for m a.
D ažn as yra au k os vaid m u o. Jį at lik d am as ego siekia, k ad jį kiti
at jau st ų , jo gailėtų si (tai irgi d ėm esio fo r m os), d om ėt ų si jo pr ob le
m om is. („T ik pak lau syk ite, kas m an at sit ik o...") Įsijau t im as į au k os
vaid m en į yra d au gelio ego elgesio t ip ų elem en tas. A u k om is jau čiasi
tie, ku rie d ažn ai sk u n džiasi, p ik t in asi, jau čiasi įžeisti ir t aip toliau .
O jeigu jū s atliekate au k os vaid m en į, su p r an t am a, n en orite, kad
au k os ist or ija baigtų si, todėl taip pat n en orite, kad b aigtų si ir jū sų
p r ob lem os (tą patvirtin s kiekvien as psich ot er apeu t as), todėl pr ob le
m os t am p a jū sų tapatybės dalim i. Jei jū sų liū d n os ist orijos n iekas
n esik lau so, jū s ją be paliovos m in tim is kar tojat e sau , k ar tojat e ir
gailitės savęs, n es ju s esą n u skr iau dė kiti žm on ės, gyven im as, likim as
ar D ievas. Tok iu b ū d u ku r iatės įvaizdį, virstate ju o , o tai viskas, ko
reikia ego.
Kai žm on ės u žm ezga m eilės san t yk iu s, jų pr ad žioje t aip p at
at liek a t am tikrą vaid m en į - tai įpr asta. Jie sten giasi pr it r au k t i į
savo gyven im ą k it ą žm ogų , ku ris, ego su p r at im u , leis jiem s jau st is
yp atin giem s, pad ar y s ju o s laim in gu s, ten k in s jų poreikiu s. Įvykių
scen ar iju s toks: „Aš vaid in siu vaid m en į žm ogau s, ku rio reikia tau,
o tu - k u r io reikia m an .“ Tai yra n esąm on in gas ir žodžiais n eišreikš
tas su sit ar im as. Tačiau vaid in t i vaid m en į - su n k u s dar bas, be to,
62 N A U JO JI Ž EM Ė
n elen gva išsau got i vaid m en į ilgą laiką, ypač jei pr ad ėjot e su savo p ar
tn eriu gyven ti k ar tu . Ką m at ot e, kai n u k r in t a kau kės? D ažn iau siai,
deja, n et n e t ik rą žm ogų , bet jo apvalkalą: gr yn ą ego, ku ris jau n ie
ko n ebevaid in a, ir jo sk au sm o k ū n ą - per visą gyven im ą su k au p t as
n u osk au d as. Tok s ego turi d au gyb ę n ep at en k in t ų n or ų , k u r ie virsta
pykčiu , n u k r eipt u į su t u ok t in į ar par tn erį, k am jis ar ji n esu geb ėjo
pad ėt i įveikti b aim ės ir n epiln aver tišk u m o jau sm o.
Tai, ką m es vad in am e „įsim y lėjim u ", d ažn iau siai tėra aštri ego
por eik ių ir n or ų apr aiška. Tai pr ik lau som yb ė n u o k it o žm ogau s,
t iksliau , n u o jo įvaizdžio, kurį jū s su sik u r iat e savo galvoje. Ir tai
n etu ri n ieko b en d r a su t ik ra m eile, n es t ikra m eilė n etu r i n ieko b en
d r a su p or eik ių ir n or ų ten k in im u . Šiu o atžvilgiu labai sąžin in ga
yra isp an ų kalba. Te ąuiero reiškia „aš ravęs n or iu " ir k ar tu „aš tave
m yliu ". Kit as pasak ym as „aš tave m yliu " ispan iškai sk am b a te am o,
jam e n ėra jo k ių d vip r asm ybių („aš tavęs n or iu "), t ačiau jis var t oja
m as retai. G alb ū t todėl, k ad tikra m eilė irgi p asit aik o retai.
Apibrėžim ai ir ribos
Įsijautim as į vaidm en is
Laikin i vaidm en ys
tėvų ar vaikų . Kan čioje, jei ji sąm on in ga, pr asid eda pcrsim ain ym as.
Kan čios u gn is virsta sąm on ės šviesa.
Ego sak o „Aš n etu r iu k en t ėt i" ir verčia ju s ken tėti d ar labiau, l ai
yra tiesos išk r aipym as, par ad ok sas. O t ik ra t iesa yra t okia, kad turite
tar ti k an čiai „t aip " - t ik t ad a ją peržen gsite.
Vaiko atpažin im as
Esam e žm on ės ir esam e Bu vim as. Ką tai reiškia? Siek d am i gy
ven ti m eistr išk ai, t u rim e galvoti n e apie k on tr olę, o apie pu siau svyr ą
t arp žm ogaus ir Bu vim o. M ot in a, tėvas, vyras, žm on a, sen as, jau n as,
įvairū s vaid m en ys, fu n k cijos ir veikla, — visa tai p r ik lau so žm ogaus
sferai. Tai yra gerb t in as dalykas, t ačiau jo n egan a, k ad gyven im e
u žm egzt u m e iš tiesų p r asm in gu s ir p asit en k in im ą t eik ian čiu s san t y
kiu s. Vien žm o gišk o jo asp ek t o m aža, k ad ir kaip jū s sten gt u m ėtės,
kad ir kokie did eli b ū t ų jū sų pasiek im ai. Yra dar Bu vim as —sąm o
nės b ū sen a, tai, kas m es esam e iš tikrų jų . Žm ogus yra for m a. Bu vi
m as for m os n etu ri. Žm ogus ir Bu vim as t arpu savyje per sipyn ę, tos
dvi sferos egzist u oja n eatskirtos vien a n uo kitos.
Ž m o gišk u o ju asp ek t u esate n egin čijam ai viršesn i n ei jū sų vaikai.
Ju k jū s d id esn i, st ipr esn i, d au giau žin ote ir d au giau galite p ad ar y
ti. Je i žm ogu s n esąm on in gas, žm ogaus sfera yra visk as, tėvai t ad a
jau čiasi esą viršesn i už vaiku s. O vaiku s jie t ad a n or i m at yt i m en
kesn iu s. Kai san t yk iu ose vyr au ja for m a, lygybės t ar p jū sų ir jū sų
vaik ų n ebu s. Taip , galite vaiku s m ylėti, tačiau ta m eilė bu s kilu si iš
žm ogaus sferos, k it aip sak an t, savan au d išk a, sąlygota, su per tr ū k iais.
T ik tad a, k ai pak ylat e virš for m ų ir t am p at e lygū s, san tyk iu s n u švie
čia tikra m eilė. Laik o ribas viršijan tis A Š E SU , Bu vim as, at pažįst a
save k itu ose, ir tie kiti, vaikai šiu o atveju , p asiju n t a m ylim i, ar ba
atpažin ti.
M ylėti - tai at p ažin t i save k itam e. Tad a paaiškėja, k ad kito žm o
gau s skirtybės tėra iliu zija, kilu si gr yn ai iš žm ogaus sferos, iš for m ų
pasau lio. M eilės ilgesys, k u r į jau čia kiekvien as vaikas, yra t rošk im as,
k ad jį pagaliau at p ažin t ų n e fo r m ų sferoje, o Bu vim o. Je i tėvai ver
tin a vien žm ogišk ąjį vaiko asp ek t ą ir n eigia Bu vim o asp ek t ą, vaikas
im s jau st i, k ad san t yk iam s kažin ko t rū ksta, kažin ko, kas yra gyvy
biškai svarbu , todėl san tykiai pasiten k in im o n ekelia. Vaiko širdyje
VA11) M F, N YS IR l i CO V 1.11) A I 73
Vaidm en ų atsisakym as
Esm in ė gyven im o m en o p am ok a, k u r ią visi t u r im e išm ok t i, yra
tokia: k iek vien oje sit u acijoje darykite, k ą reikia daryti, tačiau n esu
k u r k ite iš savo veik sm ų vaid m en s ir su ju o n esu sit apat in kite. Jū sų
veik sm ai jėgos įgau n a tad a, kai atliekate ju os t am , kad at lik t u m ėte,
ir kai n esiek iate jais patvirtin ti savo tapatybės ar prie jos prisiderin ti.
Kiek vien as vaid m u o, kad ir koks jis bu itį, st ipr in a fiktyvų „aš“ p o
jū t į, taip įsijau t ęs žm ogu s pasaulį m at o išk r eipt ą ir visus jo įvykius
p r iim a asm en išk ai. D id žioji d au gu m a žm on ių , k u rie šiam e p asau
lyje u žim a au k št u s p ost u s (polit ik ai, televizijos garsen ybės, verslo ir
r eligijų lyderiai) yra visiškai su sit apat in ę su savo vaid m en im is. Iš
im čių labai n ed au g. O tokiu s su sit ap at in u siu s žm on es vadin a VIP
(very im portan person —labai svarbus asm uo), t ačiau iš t ik r ų jų jie yra
t ik n esąm on in gi ego žaid im o žaidėjai. Ž aid im as at r od o svar bu s, vis
dėlt o jis n ep ad ed a siekti jo k ių tikslų . Šekspyr as rašė: „Sak m ė, sek a
m a id iot o, piln a t r iu k šm o ir šėlsm o, tačiau visai be p r asm ė s/4 Jeigu
ego k u r iam os d r am os ir turi k ok į n ors p r asm in gą tikslą, tas tikslas
yra su k u r t i p lan et oje d au giau k an čios, n es ego k u r iam a k an čia galų
gale su n aik in a p at į ego. Ego su k elia gaisr ą ir p at s jam e su dega.
74 N A U JO JI Ž EM Ė
Kod ėl ego žaid žia žaidim u s? Priežastis yra vien a ydin ga prielaida,
fu n d am en t ali k laid a, n eįsisąm on in t a m in tis: „M an ęs yra per m ažai.“
O iš jo s gim st a k it a m in tis: „Tod ėl tu riu vaid in t i vaidm en į, idan t
gau čiau , k o m an trū ksta. M an reikia d au giau , n ei tu riu dabar, tada
ir m an ęs b u s d au giau .“ Tačiau jū s n egalit e bū ti kas n ors dau giau ,
n egu k ad esate dabar, n es po savo fizin iu ir psich ologin iu apvalkalu
esate pat s gyven im as, p at s Bu vim as. Je i laikysite save for m a, visad
už k ą n ors bū sit e viršesn i ir už k ą n or s - m en kesn i. Bet iš t ik r ų jų jū s
n esate n ei viršesn i, n ei m en kesn i. Tai su pr at ę, t aip p at su pr an tat e,
k ok ie vertin gi esate, ir ju m y se n u b u n d a tik rasis k u k lu m as. Ego ak i
m is žiū r in t, k u k lu m as ir ver t in gu m as - n esu d er in am i dalykai. O iš
tiesų tai yra tas pats.
Patologin is ego
*
Ego p ačia savo esm e yra p at ologin is reiškin ys, ir n esvarbu , k okias
for m as jis yra įgavęs. Gr aik išk o žodžio path ologia p ir m asis d ėm u o
path os reiškia kan čią. Jis p u ik iai t in k a ap ib ū d in t i ego. Ap ie tai, k ad
ego vald om as gyven im as yra k an čia, Bu d a k albėjo jau prieš 2 6 0 0
m etų .
Tačiau ego gn iau žt u ose esan tis žm ogu s k an čios kaip t ok ios n eat
pažįsta. Ego yra aklas ir jo s n epast eb i, n em at o, kaip ken čia pat s ir
k aip k an k in a k itu s. N elaim in gu m o b ū sen a yra ego su ku r ta psich i
k os ir em o cijų liga, jau pasiek u si m ū sų p lan et oje ep id em ijos m ast ą.
Ją b ū t ų galim a su lygin t i su siau b in ga Ž em ės tarša p r am on in ėm is
at liek om is. N egaty vios b ū sen os, tok ios k aip pyktis, pavydas, n epa
sit en k in im as, n eapyk an t a ir pan ašios, n etgi n elaik om os n egat yvio
m is, žm on ės jas vad in a savaim e su p r an t am u dalyk u , n esu vokia, kad
su sik elia jas patys, t od ėl k altin a dėl to išor in iu s veik sn iu s. („M an
sk au d a, b et dėl to k altas esi t u .“) Taip n etiesiogiai k alb a ego.
Ego n em at o sk ir t u m o t ar p sit u acijos, r eakcijos į ją ir jos in ter
pr et acijos. Pavyzdžiui, tariate: „Ak, k ok ia siau b in ga d ie n a...“ Tačiau
n esu pr an t at e, k ad šaltis, vėjas ir lietu s savaim e n ėra b logi dalykai. Jie
yr a tai, kas yra. Siau b in ga tik jū sų reak cija, vid in is p asipr iešin im as ir
iš t o k ilu sios n eigiam os em ocijos. Šekspyr as rašė: „N ei gera nėr, nei
76 N A U JO JI Ž EM Ė
Nelaim in gu m o fon as
Ego k u r ia atsk irtį, o atsk irtis - kan čią. Tai b yloja apie akivaiz
džią ego p at o logiją. Salia len gvai p ast eb im ų n egat yvu m o fo r m ų
(pykčio, n eap yk an t os ir kitų) egzist u oja ir su n k iau at p ažįst am os,
pavyzdžiu i, n ek an t r u m as, irzlu m as, n ervin gu m as, jau sm as, kad jau
V A I D M EN YS IR E G O VEI DAI 77
Praeityje buvo įvykių, k urių būti neturėjo, ir aš dėl to pik tinuosi. Jei
jų nebūtų buvę, aš dabar būčiau laim in gas ir ram us.
D abar vyksta tai, ko neturėtų būti. Tie įvyk iai trukdo m an būti
ram iam ir laim ingam .
Laim ės paslaptis
vien as žin gsn is šia k rypt im i, ir kiti žm on ės virsta pab aisom is. Ego
reikia k it ų žm on ių , k ad galėt ų jų b ijot i ir n ekęsti. Sar t r as yra p asa
kęs, k ad „p r agar as - tai kiti žm on ės11. Tai yra ego balsas. P ar an ojos
k an k in am i žm on ės p r agar ą išgyven a it in aštriai, t ačiau d au giau ar
m ažiau tas pr agaras k am u oja visu s, k u r iu os valdo jų ego. Ku o st i
pr esn is jū sų ego, t u o k ar ščiau jū s tikite, k ad visas jū sų gyven im o
p r ob lem as su k u r ia kiti žm on ės. Taip p at labai tikėtin a, k ad jū s n u o
d ijat e k it ų žm o n ių gyven im ą. Ž in o m a, to pastebėt i patys n esu geb a
te. V isad pasteb it e tik k it ų žm on ių veik sm u s.
P sich ikos liga, k u r ią m es vad in am e p ar an oja, pasireiškia dar
vien u sim p t o m u , šiaip jau b ū d in gu k iek vien am ego, t ik p ar an ojos
at veju šis sim p t o m as įgau n a ek st r em alią for m ą. Ku o žm ogu s labiau
įsitikin ęs, k ad jį per sek ioja, šn ip in ėja ir jam gr asin a, tu o svarbesn is
yra jis p at s sau . Jis - visat os cen tras, apie kurį su k asi visi įvykiai, į jį
n u k r eipt as visų k it ų d ėm esys. Ji s - yp atin gas, n es yra n u skr iau st as
t ok ios dau gyb ės žm on ių . Tačiau savo iliu zijose jis n e t ik au ka, bet
dažn ai d ar ir didvyris, k u r iam lem t a išgelbėti pasau lį ir įveikti b logio
jėgas.
Kolektyvin is gen čių , n acijų ar religin ių or gan izacijų ego taip
p at n eretai pasižym i st ip r ia p ar an oja: „m es“ k ovojam e prieš „k it ų “
sk leid žiam ą b logį. Tai yr a d id elių žm on ijos k an čių šaltin is. Tok ios
ek st r em alios kolektyvin ės p ar an ojos pavyzdžiai bu vo Isp an ijos in
kvizicija, d egin u si „r agan as" ir eretikus, d u P asaulin iai karai, Šaltasis
karas, k om u n ist in ės d ik t at ū r os, M ak ar t izm o era Am erikos ist or ijo
je, u žsitęsęs A r t im ų jų Ryt ų k on flik t as...
Ku o n esąm on in gesn ės yra žm o n ių gr u p ės ar ištisos n acijos, t u o
d id esn ė tikim ybė, k ad ego p at ologija per au gs į fizin ę prievartą. Prie
var t a - tai pr im it yvu s, bet labai paplitęs b ū d as, k u r iu o ego siekia
įrod yti savo t eisu m ą ir k it ų pak lydim ą. Kai t arpu savyje b en d r au ja
n esąm on in gi žm on ės, jų ar gu m en t ais dažn ai t am p a jėga. Kas įvyks
ta? D u ar d au giau žm on ių , k u r ių p ožiū r iai sk iriasi, yra įsitikin ę, kad
jie teisū s, jie t ap at in asi su savo m in t im is ir savo tiesom is - in ves
t u oja jas į savojo „aš“ p ajau t im ą. Kit aip sak an t, tapat yb ė su silieja
su m in t im is, ar p ožiū r iais. Tod ėl gin d am i savo požiū r į, jie gin asi
patys. N esąm o n in gai jie jau čia, tarsi k ovot ų dėl savo išlik im o, ir
82 N A U JO JI Ž E M Ė
Kai pr ofesin iam e gyven im e jie su sid u r ia su k liū tim is, kai reikalai
pak r y p st a k ita lin k m e, n ei jie vylėsi, kai kiti žm on ės ar aplin kybės
veik ia n e jų n au d ai, jie, u žu ot įvertin ę n au ją sit u aciją ir pr isilaikę
pr ie tos ak im ir k os reikalavim ų , im a pr iešin t is ir pykti. Jie jaučiasi
asm en išk ai įžeisti, im a švaistyti dau gyb ę en er gijos b ep r asm iam s [iro
test am s, n ors tą en er giją galėt ų n u k r eipt i į sp r en d im ų paiešk as. I )ar
b logiau - ši en er gija (d abar jau an tien ergija) su k u r ia n au jų kliū čių .
D au gelis žm o n ių iš t iesų yra d id žiau si savo priešai.
Ž m on ės, patys t o n ejau sd am i, slepia pr ofesin ę in for m aciją ir
t r u k d o d ir b t i k it iem s, k ad tik šie n ep asiek t ų d au giau ir n eb ū t ų ge
riau įvertin ti. Ben d r ad ar b iavim as ego yra visišk ai svetim as dalykas,
n eb en t at sir an d a k ok ių slap t ų m ot yvų . Ego n en ori pr ipažin t i, k ad
reikalai t u o sk lan d žiau k lost osi, k u o sėk m in giau žm on ės t arpu savyje
ben d r ad ar b iau ja. Kai n epad ed at e k it iem s ar n etgi jiem s t ru k dote,
visat a ju m s at silygin a taip p a ę jū sų kelyje im a rastis žm on ių , kurie
n ep ad ed a ju m s ir k u r ia ju m s k liū t is. Taip yra todėl, k ad jū s at sisk y
rėte n u o visu m os. Be to, esm in is ego n epr it ekliau s jau sm as („M an
n egan a“) verčia jį p at ik ėt i, jo g k it ų žm o n ių sėk m ė yra at im t a iš jo.
Bet toks įsitik in im as tik d ar lab iau su m ažin a ego galim ybes. Jei lau
kiat e sėk m ės, tu rite džiau gt is bet k ok iom is jos apr aišk om is.
Ego
O ir liga
O
Liga ego gali su st ipr in ti, gali ir su silp n in t i. Jei sk u n džiat ės, gailitės
savęs, jei n eken čiate p ačios ligos, ego stiprėja. Ego stiprės ir tada, kai
pad arysit e ligą savo tapatybės d alim i: „Lsu ligon is, sergan tis t okia ir
t ok ia liga.“ Ir visi žin o, kas jū s d ab ar esate. Kit a vertu s, kartais žm o
n ės su d id žiu liu ego su sirgę t am p a m alon ū s ir šveln ū s, jie pažvelgia
į gyven im ą k it om is ak im is, pr isiliečia prie savo vid in io žin ojim o,
p aju n t a iš ten kylan tį p asit en k in im ą ir im a kalbėt i išm in t in gu s žo
džiu s. Tačiau kai jie pasveiksta, jiem s gr įžta jų b u vu si en ergija, o
dr au ge su ja - ir ego.
Kai sergate, jū sų en er gija išsen ka, ir k ū n o pr ot as jo s liku čiu s
im a n au d ot i sveik im o t ik slam s; en er gijos pr ot u i tada n elieka ir
pr ot as n eb em ait in a ego, k u r is k it om is sąlygom is su d egin a d au gybę
84 N A U JO JI Ž E M Ė
Kolektyvin is ego
Kok s su n k u s yra gyven im as! Vien as b ū d ų , k u r iu o ego siekia
išven gti n ep asit en k in im o savo pat ies egzisten cija, yra išsiplėtim as
ir su sist ip r in im as, k it aip sakan t, su sit ap at in im as su gr u pe: n acija,
politin e p ar t ija, k or p or acija, in st it u cija, sekta, k lu b u , sp or t o k o m
an d a.. .
Kar tais asm en in is ego, regis, visai išt ir pst a - tai įvyksta tada,
kai žm o gu s savo gyven im ą skiria d id eliam t ikslu i ir kai d ir ba
n esavan au d išk ai, n ereik alau d am as nei at ly gin im o, n ei pr ip ažin im o,
n ei šlovės. Kokia p alaim a yra n u sim est i siau b in gą asm en in io „aš“
n aštą! Kolektyvo n ariai, k ad ir k aip su n kiai d ir b t ų ar beatod air išk ai
au k ot ų si, jau čiasi laim in gi ir pat en k in t i. At r od o, k ad jie peržen gė
ego r ibas. Č ia kyla t ok s k lau sim as: ar jie išties laisvi, ar t ik u žu ot buvę
asm en in io ego valdžioje d ab ar p at ek o į k olektyvin io ego gn iau žtu s?
Kolek t yvin iam ego b ū d in gi tie patys požym iai k aip ir asm en i
n iam , pavyzdžiu i, tai yra poreikis k on flik t u ot i, pr iešų paiešk os, siekis
bū ti t eisiam visų k it ų n eteisių jų ak ivaizdoje ir taip toliau . An ksčiau
ar vėliau k olektyvas su sip yk st a su k itais kolektyvais, n es n esąm on in
gai trok šta tu rėti op oziciją, k ad ši p ad ėt ų jam n u sistatyti savo ribas,
savo tapat yb ę. Kolektyvo n ariai t ad a ken čia, n es k an čia lydi visu s ego
p ask at in tu s veik sm u s. T ad a kartais jie n u b u n d a ir jiem s paaiškėja,
kad k olektyvas yra iš esm ės n esveikas.
Tai yra sk au sm in ga - kolektyvo labu i jie d au g d ir b o ir su ju o
bu vo su sit ap atin ę, o jis, pasirodo, yra pasiligojęs. Ž m on ės, tai p a
tyrę, dažn ai t am p a cin iški ir im a n eigt i sen ąsias vertybes. Jie greitai
p r iim a k it ą vert ybių sistem ą, n es an oji bu vo iliu zin ė ir todėl žlugo.
Taigi jų ego m iršta, tačiau n etr u k u s at gim st a kitu pavidalu .
Kolektyvin is ego paprastai b ū n a n esąm on in gesn is, n ei jį su d ar an
tys in d ivid u alū s ego. Pavyzdžiui, žm on ių m in ia (laikin as kolektyvin is
VAIDMENYS IR E C O VEIDAI 85
SKAUSMO KŪNAS
Em ocijų gim im as
Salia m in čių , n evisiškai n u o jų atsk irai, egzist u oja d ar vien as ego
m at m u o. Tai yra em ocijos. Su p r an t am a, n egalim a teigti, k ad visas
m ąst ym as ir visos em ocijos p r ik lau so vien ego sferai. M ąst y m as ir
em ocijos b u s ego dalis t ik tada, kai su m ąst ym u ir em o cijom is jū s
im site tapat in tis, kai at sid u osit e jiem s ir kai jie taps jū sų „aš“.
Fizin is or gan izm as, jū sų k ū n as, tu ri savo su p r at in gu m ą, tas p a
sak ytin a ir apie visas kitas gyvybės for m as. Tas k ū n o su p r at in gu m as
r eagu oja į jū sų p r ot o k alb ą - į m in tis. Kū n o su p r at in gu m as yra n e
at sk ir iam a visat os su p r at in gu m o dalis, vien as iš n esu sk aičiu ojam ų
SKA U SM O KŪNAS 89
Em ocijos ir ego
Praeities n ašta
N esu geb ėjim ą, t ik sliau , n en or ą at sikr atyti praeities labai gražiai
at sp in d i d viejų dzen o vien u olių , Tan zen o ir Ek id o, istorija. D u vie
n u oliai žin gsn iavo k aim o k eliu k u ir p r iėjo didelę p u r vin ą balą, at
sir ad u sią čia p o sm ar k au s lietaus. Č ia jie su t ik o m er gin ą, ku r i taip
p at ėjo t u o p ačiu k eliu k u , b et d ab ar su st ojo, n es b ijojo išsipu rvin ti
savo šilkin į k im on o. Tan zen as p aėm ė m er gin ą an t r an k ų ir pern ešė
ją per pu rvyn ą.
Toliau vien u oliai ėjo tylėdam i. Tačiau p o k ok ių pen k ių valan dų ,
kai jie jau bu vo prie p at savo šven tyklos, Ek id as n eišken tė ir tarė:
„Kaip gi tu galėjai paliesti tą m ergin ą? Vien u oliam s taip elgtis n e
d er ėt ų .” Tan zen as jam atsakė: „Aš paleidau m ergin ą jau prieš kelias
valan d as, o kodėl tu ją vis dar n ešiesi?”
D ab ar pab an d yk it e įsivaizdu oti, j ką pan ašu s t apt ų gyven im as,
jei kas n ors gyven tų k aip Ek idas - n esu gebėtų ar n en orėtų išm esti iš
galvos įvairių sit u acijų ir k au p t ų savyje vis d au giau šlam št o. Taip gy
ven a d id žioji m ū sų p lan et os gyven t ojų dalis. Jie t em piasi savo pr ot e
su n k ią praeities n aštą.
Praeitis gyven a ju m y se at sim in im ų pavidalu , tačiau at sim in im ai
savaim e n ėra p r ob lem a. A t sim in d am i pr aeitį m ok om ės iš klaidų.
A t sim in im ai blogi tada, kai im a ju s slėgti ir t am p a jū sų „aš“ dalim i.
Jū s p ak liū n at e į pr aeities k alėjim ą, jū sų asm en ybė yra su fo r m u o
t a t aip p at praeities, jū sų at sim in im ai per su n k t i „aš“ p ojū čio, jū s
ku riate ist orijas ir su jo m is t apatin atės. G im st a „m ažasis aš“, kuris
greitai u žt em d o jū sų t ik r ąją b efor m ę laiko ribas vir šijan čią esybę.
Jū sų ist or iją su d ar o n e tik m en talin iai, bet ir em ocin iai at sim in i
m ai. Sen iai pat ir t os em ocijos išgyven am os vis iš n au jo. Kaip ir tas
94 N A U JO JI Ž EM Ė
N u slo p in t ą sak r alų jį m ot er išk u m ą jos jau čia k aip em ocin į skau sm ą.
Tas sk au sm as yra tapęs jų sk au sm o k ū n o dalim i, o visą m ot er ų sk au s
m o k ū n ą su d ar o sk au sm as, ku ris su sik au pė per t ū k st an čiu s m et ų , kai
jos gim d ė vaiku s, vergavo, kai jas prievartavo, k an k in o ir žudė.
Tačiau d ab ar p ad ėt is sparčiai keičiasi. Ž m on ės sąm on in gėja ir ego
sp au d im as žm ogau s pr ot u i silpn ėja. O k ad an gi ego m ot er ų n iek ad a
n ebu vo t aip stipriai u žvaldęs kaip vyrų, m ot er ys laisvėja greičiau .
IŠSILAISVINIMAS
Buvim as
Nelaim in gu m as
N e visad a n elaim in gu m as kyla iš sk au sm o k ū n o. N elaim in gi ga
lite p asiju st i tad a, kai ju m s n epavyk sta p asiek ti d ar n os su šia ak i
m ir k a, kai vien aip ar k it aip ją n eigiate. Kai besąlygiškai priim site
visišk ai n eišven giam ą šios ak im ir k os tikrovę ir tarsite jai „t aip “, jū s
n e t ik išven gsite n elaim in gu m o p ojū čio, bet ir su lau k site paties G y
ven im o pr it ar im o.
Kai n elaim in gu m as kyla iš sk au sm o k ū n o, jis visad b ū n a n ep r o
p or cin gai did elis. Kit aip sak an t, jū sų r eak cija į sit u aciją esti gerok ai
p er jau t r i. Taip galim a atpažin t i, k ad n elaim in gu m o jau sm ą su kėlė
sk au sm o k ū n as (n or s ken čian t is žm ogu s papr astai pat s to p ad ar y
ti n egali). Ž m on ės, tu rin tys did eliu s sk au sm o k ū n u s, labai len gvai
r an d a priežastį n u liū st i, su pykt i, įsižeisti, išsigąsti. Visai m en ki d a
lykėliai, k u rie k itiem s kelia ju ok ą ar net visai praslysta [iro akis,
jiem s su žad in a aštr au s n elaim in gu m o jau sm ą. Su p r an t am a, tai nėra
tikrosios n elaim in gu m o priežastys, o lik jo /ad ik liai jie atgaivin a
su k au p t as n eigiam as em ocijas, šios plū steli į p r ot ą ir en er gizu oja ego
str u k tū ras.
Sk au sm o k ū n as ir ego yra ar t im i gim in aičiai. Jie vien as k it am
reikalin gi. Ben d r om is p ast an go m is in t er p r et u od am i sk au sm ą žad i
n an tį įvykį, jie visišk ai jį iškreipia, ir jū s t ad a į d ab ar t į žiūrite savo
em ocin ės praeities žvilgsn iu . Visa, k ą m at ot e ir pat ir iate, yra n ei
realu s įvykis, n ei reali sit u acija —tai yra jū sų vidu je. Kar tais sit u acija
ar įvykis b ū n a realūs, t ačiau jū s ju os be saiko išpu čiat e ir reagu ojate
į ju os pern elyg jau t r iai. Tok s išp ū t im as ir t ok ia reakcija reikalin gi
sk au sm o k ū n u i, n es tai yra jo m aist as.
Kar t ais žm on ėm s su did eliu sk au sm o k ū n u b ū n a n eįm an om a su
sivok ti, k u r yra tikrovė, o k u r jos in terp ret acija —„liū d n a n elaim in
go žm ogau s ist or ija11. Ku o ta istorija liū d n esn ė, tu o labiau ji t em
d o tikrovę. Ir ist or ija galų gale jau n ebeat pažįst am a k aip istorija, o
114 N A U JO JI ?, E M Ė
u žim a tikrovės vietą. Kai pat en k ate į tok ias m in čių ir em ocijų p in
kles, jau n ebegalit e iš jų išt r ū kt i, n es n et n esu vokiate, k ad esate
pin klėse. Esat e savo p ačių su k u r t os d r am os n elaisvėje, savo p ačių
su k u r t am e pragare. D ab ar tai jau jū sų tikrovė ir jo k ia kita tikrovė
ju m s n eįm an om a. Ir reaguoti jū s į ją galite t ik taip, k aip reaguojate
dabar.
Zadikliai
Esam a t ok ių sk au sm o k ū n ų , kurie r eagu oja t ik į tam t ik rą si
t u aciją, į k on k r et ų žadiklį, kuris d er a su t o sk au sm o k ū n o k it ados
išgyven tos k an čios virpesiais. Pavyzdžiui, jei vaikas au ga šeim oje,
k u r ią k an k in a fin an sin ės dr am os, jis ab sor b u os fin an sin es t ėvų p r o
b lem as ir u žsiau gin s sk au sm o kū n ą, kuris r eagu os į visas sit u acijas,
su siju sias su pin igais, n etgi su visai n edideliu jų kiekiu . Jį apim s
pyktis ir n erim as, o už šių em ocijų slėpsis b aim ė dėl savo išlik im o.
Esu m atęs gan a sąm o n in gų žm on ių , kurie, kai t ik jiem s p ask am
b in d avo jų biržos brokeris ar n ek iln ojam ojo tu rt o agen t as, st aiga
im d avo rėkti, pykti ir svaidytis k alt in im ais. Kaip k ad d ab ar m at om e
p er sp ėjim u s dėl žalos sveikatai an t kiekvien o cigar ečių pak elio, taip
an t kiekvien o b an k n ot o tu rėtų b ū t i užrašas: „P in igai gali pažadin t i
jū sų sk au sm o k ū n ą ir pad aryt i ju s visiškai n esąm on in gu s."
O tie, ku riais vaikystėje tėvai ar vien as iš jų n esir ū pin o ar b a visai
palik o, gali u žsiau gin ti sk au sm o kū n ą, r eagu ojan t į į sit u acijas, ku r ios
b en t k iek p r im en a jų vaikystėje p at ir t ą sk au sm ą. Pavyzdžiui, t ok ių
žm o n ių sk au sm o k ū n ą gali p ažad in t i į p asim at y m ą kelias m in u t es
pavėlavęs d r au gas ar d r au gė, ar laiku n am o n egrįžęs su t u ok tin is. O
I ŠSI LA I SV I N I M A S 1 17
ir elgtis n esąm on in gai. Tod ėl verčiau reikėtų pak lau st i, k iek ilgai
u žt r u n k a n u t r au k t i tapat ybę su sk au sm o k ū n u .
At sak ym as į šj k lau sim ą b ū t ų toks: tai n eu žt ru n k a n ė kiek. Kai
t ik sk au sm o k ū n as n u b u n d a, su sivok ite, k ad jū sų jau sm ai ir p o jū
čiai kyla iš jo —iš jū sų vid u je slypin čio sk au sm o k ū n o. Tai viskas, ko
reikia, kad t ap at yb ė su sk au sm o k ū n u b ū t ų n u t r au k t a. Kai liau jatės
su ju o t apat in tis, p r asid ed a jū sų per sim ain ym as. Su vok d am i savo
sk au sm o k ū n ą, n eįeisite su k ilt i sen om s em ocijom s, jos n ebeužval-
dys jū sų vid in io d ialogo, n ed ik t u os ju m s, kaip elgtis ir k aip b en
d r au t i su k itais žm on ėm is. Sen os em ocijos d ar k u r į laik ą ju m y se gali
gyvu oti, retkarčiais išlįsti į pavir šių ir gu n d y t i ju s su jom is su sit ap a
tin ti, t ačiau tai jau t ru k s n eilgai. Jū s žin osit e, k ad em ocijos kyla iš
jū sų vidau s, o n e iš gyven im o sit u acijų .
Kai p aju sit e sk au sm o kū n ą, n eišsigąsk ite ir n epam an yk it e, kad
ju m s įvyko kas n ors n egera. Ego pat in k a, kai ju m s kyla pr ob lem ų .
Tu rite n e tik žin ot i, kad ju m yse yra sk au sm o k ū n as, bet ir pr iim t i jį.
An t r aip jū sų žin ojim as n un yks. P riim ti - tai leisti sau jau st i viską, ką
jau čiat e t ą ak im ir k ą. Tai yra šios ak im ir k os tokybės su vok im as. N e
galite n eigti t o, kas yra. Je i p ab an d ysit e n eigti, ken tėsite. O pr iėm ę
šią ak im ir k ą, jau n ebesate atskirti n u o visu m os, n ebesat e atskiri jos
fr agm en t ai, k aip k ad p ir m iau save įsivaizdavo jū sų ego. Atsisk leidžia
t ik roji jū sų p r igim t is, kuri d r au ge yra ir D ievo p r igim t is. D ievas ir
jū s esate vien a.
Jėzu s apie tai k alb ėjo taip: „Taigi bū kit e tokie t ob u li, k aip jū sų
d an gišk asis Tėvas yra t o b u las.” (Evan gelija pagal M at ą 5 - 4 8 ) Bet
šiose N au jo jo Test am en t o eilutėse yra k laida, at sir ad u si verčian t
tekstą iš sen osios gr aik ų kalbos. Vietoj žod žio „t o b u li” čia tu rėtų
bū ti „vien tisi [su D iev u ]” . Tačiau ju m s n ereikia t apt i vien tisiem s -
ju m s tik reikia b ū ti, kas ir taip esate.
VII SKYR IU S
SAVĘS PAŽINIMAS
M en am asis „aš“
N u o p o jū čio , k as esate, pr ik lau so, k ą laikysite savo poreikiais,
kas ju m s gyven im e bu s svarbu , o svarbū s dalykai savo r u ožtu turės
galios ju s liū d in t i ir trikdyti. Vad ovau dam iesi šiu o k riter iju m i, ga
lite įvertin ti, k iek esate save pažin ę. Je i sak ot e ar m an ot e, k ad kas
n ors ju m s yra svarbu , tai n ebū tin ai at it in k a tikrovę - išties ju m s
svarbiu s ir r ū p im u s dalyku s at skleidžia jū sų poelgiai bei reakcijos.
Todėl pak lau sk it e savęs: Kas m an e liū d in a ir trikdo? Je igu ju s trikdo
m ažm ožiai, tada būten t toks ir yra jū sų m en am asis „aš“ - sm u lk u s
ir m ažas/k u o jūs n esąm on in gai tikite. Kit a vertu s, o kas yra m ažm o
žiai? Viskas, n es vi sk as yra laikin a.
Galit e skelbtis žin ą, jog jūs n em irtin ga dvasia, arba sakyti, kad
pavargote n u o .šio pam išu sio pasau lio ir ten orite ram ybės, bet už
ten ka telefon o sk am b u čio su pr astom is n au jien om is... Pavyzdžiui:
vertybin ių popier ių birža patyrė n u osm u kį, san doris žlu n ga, pavogė
au t om ob ilį, atvyksta uošvė, atidėta kelion ė, ju s palik o partn eris, jie
reikalauja d au giau p in igų , ju s k altin a... Ir st aiga ju s užlieja pykčio
ar n erim o ban ga. Jū sų balsas t am p a šiurkštesn is: „M an jau gan a!“
Šok ate kaltin ti ir priekaištau ti, pu olat e ir gin atės, teisin atės, - visa
tai vyksta au t op ilot o režim u. Pasirodo, yra dalykų , kurie ju m s ku r
kas svarbesn i už vidin ę ram ybę, n ors vos prieš ak im ir k ą skelbėte, k ad
n orite t ik jo s ir tvirtin ote, k ad esate n em ir tin ga dvasia. Reikalai, pin i
gai, san doriai, n u ost oliai ar n u ost olių grėsm ė d abar ju m s yra gerokai
svarbesn i dalykai. Bet kas tas „jū s"? N em ir t in ga dvasia, k aip kad save
vadin ate? N e. Tai yra „m ažasis aš", ku ris ieško sau gu m o ir pasiten k i
n im o laikin u ose dalyk u ose ir su pyksta, kai to sau gu m o ar pasiten k i
n im o jam rasti n epavyksta. Štai d ab ar žin ote, ku o išties save laikote.
Je igu iš t ik r ų jų n or it e r am ybės, ją ir pasirin ksite. Je i r am ybė ju m s
bū t ų svarbesn ė už visa kita ir jei tikrai su vok tu m ėt e, k ad esate dva
sia, o n e „m ažasis aš", su d ėt in gos sit u acijos ir žm on ės n epriverstų
jū sų reagu oti n egatyviai, likt u m ėt e visiškai b u d r ū s. Jū s pr iim t u m ėt e
sit u aciją ir su siliet u m ėte su ja, u žu ot n u o jo s atsiskyrę. Tad a iš b u
d r u m o k ilt ų at sak as. At sak yt ų tai, kas jū s esate (sąm on ė), o n e tai,
k u o save laik ote („m ažasis aš"). At sak as b ū t ų galin gas ir veik sm in
gas, be to, jis jo k io žm ogau s ar sit u acijos n en u t eik t ų priešiškai.
SA V l į S P A Ž I N I M A S 123
Gau sa
Jū sų m en am asis „aš" taip pat d ik t u oja, kaip ju m s vertin ti k itų
žm on ių elgesį su ju m is. D au gelis sk u n d žiasi, kad aplin k in iai elgiasi
su jais n eder am ai. „N esu lau k iu jo k io s p agar b os, d ėm esio ar p r ipaži
n im o. M an ęs visišk ai n ever t in a", —sak o jie. O su lau k ę iš aplin k in ių
124 N A U JO JI Ž E M Ė
En er gija teka į išorę, kai šypsotės n epažįstam ajam . Taip im ate du oti.
Ku o d ažn iau savęs klau sk ite: „K ą galėčiau at id u oti, kaip galėčiau
p asit ar n au t i šiam žm ogu i, šiai sit u acijai?" Kad jau st u m ėtė gau są,
ju m s n ieko n ereikia tu rėti, tačiau jei jau čiat e ją n u olat os, beveik
gar an t u ot a, k ad įgysite viską, k o ju m s reikia. G au sa skir ta tik tiem s,
k u rie ją tu ri. At r od o, tarsi tai b ū t ų n eteisybė, tačiau t aip, žin om a,
n ėra. Tok s visu ot in is d ėsn is. T ie k gau sa, tiek n epr itekliu s yra vidin ės
b ū sen os, pasireišk ian čios k aip jū sų tikrovė. Jėzu s tai pasakė tokiais
žodžiais: „Kas tu ri, t am bu s d u ot a, o iš n etu r in čio bu s at im t a ir tai,
k ą t u r i." (Evan gelija p agal M o r k ų 4, 25)
su žin ote psich oan alizės ar savist ab os b ū d u , yra apie ju s. Tačiau tai
n esate jū s. Tai tu rin ys, o n e esm ė. Virš ego pak ylam e tada, kai iš
žen giam e iš t u rin io. Pažin ti save - tai b ū t i savim i, o savim i b ū n am e
tada, kai liau jam ės t ap at in t is su tu rin iu .
D au gu m a žm o n ių ap ib ū d in a save savo gyven im o tu rin iu . Tu r i
nys yra viskas, ką su vok iat e, patir iate, dar ote, galvojat e ar jau čiat e.
Tu r in ys visiškai pasigvelbia d au gu m os dėm esį ir jie su ju o su sit ap a
tin a. G ar siai ar m in t im is t ar dam i žod žiu s „m an o gyven im as11, t u
rite om en yje n e patį gyvenim ą, ar b ū tį, o visas jos ch ar akteristikas,
ar at r ib u t u s. Kalb at e apie turin į: savo am žių , sveikatą, san tykiu s,
fin an su s, d ar b o ir gyven im o aplin kybes, taip p at m en talin ę ir e m o
cin ę b ū sen ą. Vid in ės ir išorin ės jū sų gyven im o aplin k ybės, jū sų p r a
eitis ir ateitis, visi įvyktai, visa, kas ju m s n u tin ka, pr ik lau so tu rin io
sričiai.
O kas d ar yra be tu rin io? Tai, kas su teik ia tu rin iu i galim ybę
bū ti - vidin ė sąm on ės erdvė.
Gėris ir blogis
Tam tikru gyven im o m etu d au gu m a žm on ių su vokia, kad, be
gim im o, au gim o, sėk m ės, geros sveik atos, m alon u m ų ir pergalių ,
taip p at egzistu oja p r alaim ėjim ai, n esėkm ės, ligos, sen atvė, n yki
m as, sk au sm as ir m irtis. Tr ad icišk ai p ir m ieji dalykai įvardin am i „gė
r iu ", an tr ieji - „b lo giu ", „t var k a" ir „n etvar k a". Ž m o n ių gyven im o
„p r asm ė" p ap r astai siejam a su „gėr iu ", bet jam n u olat os grėsm ę ke
lią su n aik in im as, žlu gim as, su ir u tė - tai yr a „b lo gis". Tad a bet kokie
aišk in im ai n eten ka galios ir gyven im as p r ar an d a pr asm ę. Su ir u t ė
an k sčiau ar vėliau įsiveržia į kiekvien o žm ogau s bū tį, kad ir kiek
d r au d im o su t ar čių tas žm ogu s b ū t ų su dar ęs. Su ir u t ė gali pasireikšti
n etek t im is ar n elaim in gais at sit ik im ais, ligom is, n egaliom is, sen a
tve, m ir t im i. Tačiau įsibrovu si į asm en in į gyven im ą ir su griovu si
visa tai, kas pr otu i at r od ė p r asm in ga, su ir u tė gali atverti vart u s, už
k u r ių r asim e au k št esn iąją tvarką.
„Šio pasau lio išm in t is D ievo akyse yra k vailybė", - sk elbia Šven
tasis Rašt as. (P irm asis laiškas k or in tiečiam s 3, 19) Ap ie k ok ią „šio
128 N A U JO JI Ž E M Ė
p asau lio išm in t į" k albam a? Apie m en talin iu s veik sm u s ir vien m ąs
tym u n u st at o m ą pr asm ę.
M ąst ym as izoliu oja situ aciją ar įvykį ir pavad in a jį geru ar ba b lo
gu , tarsi jis tu rėtų in dividu alią egzisten ciją. Tok iu b ū d u tikrovė su
sk aid om a į dalis, t am p a fr agm en t u ot a. Tok s su sk aid ym as yra iliuzija,
tačiau kai pat en k am e į jos spąstu s, ji at r od o visiškai reali. Vis dėlto
visata - tai n ed alom a visu m a, ku rioje n iekas n eegzistu oja atskirai.
Tu r in t om en y je gilu m in iu s visų d aik t ų ir įvykių t ar pu savio ry
šiu s, tok ios m en talin ės etiketės k aip „ger ai" ir „b lo gai" galiau siai yra
iliuzin ės. Jo s visad reikalau ja r iboto požiū r io, dėl to t eisin gos yra tik
san tyk in ai ir laikin ai. T ą teigin į iliu st r u oja ist orija apie išm in t in gą
žm ogų , lot er ijoje laim ėju sį au t om ob ilį. Su žin oję šią sm agią n au jien ą,
gim in aičiai ir d r au gai at ėjo jo pasveikin ti. „Argi n e p u ik u ! - d žiū ga
vo jie. - Tau t aip p asisek ė." Ž m o gu s n u sišypsojo ir tarė: „G alb ū t ."
Keletą savaičių jis m ėgavosi k om for t u , tačiau vien ą d ien ą san kryžoje
į jo n au jąjį au t om o b ilį įsirėžė girtas vair u ot ojas, ir su n kiai su žalo
tas laim ėt ojas at sid ū r ė ligon in ėje. Atėję aplan kyti jo, gim in aičiai ir
dr au gai k alb ėjo: „N a, tau tikrai n epasisekė." Vyras vėl n u sišyp sojo ir
pasakė: „G a lb ū t ." O kitą n aktį, kai jis m iegojo ligon in ės lovoje, dėl
n u ošliau žos jo n am as p r asm ego į jū r ą. Kit ą d ien ą pas jį vėl su gu žėjo
bū rys d r au gų . Jie vien u b alsu tvirtin o: „Ak, k aip tau pasisekė, k ad
bu vai ligon in ėje..." O jis, k aip ir an k sčiau , teatsakė „G alb ū t ."
Sak y d am as „galb ū t " išm in t in gas žm ogu s at sisak o vertin ti visus
įvykius ir n u t ik im u s. U žu ot vertin ęs, jis p r iim a viską, kas vyksta,
ir t aip sąm on in gai su sid er in a su au k št esn iąja tvarka. Jis žin o, k ad
pr otas dažn ai n eįgalu s su vok ti, k ok ią viet ą u žim a ir k ok ią paskirtį
atlieka visu m os au d in yje iš pažiū ros atsit ik tin is įvykis. Tačiau at
sit ik t in u m ų n ėra, k aip n ėra įvykių ar dalykų , ku rie egzist u ot ų sa
varan kiškai, vien i be k it ų , izoliu oti. N et paties n ereik šm in giau sio
įvykio priežastys faktišk ai yra beribės ir n esu vok iam u b ū d u su siju
sios su visu m a. Jei u žsim ot u m ėte atsek ti k ok io n ors įvykio priežastį,
ju m s t ek t ų grįžti visą k elią iki p at k ū r in ijos gim im o. Kosm osas n e
ch aotišk as. Pats žod is kosmos gr aik ų kalba reiškia „t var k ą". Tačiau tai
ne t ok ia tvarka, k u r ią k ada n ors p ajėgt ų per pr asti žm ogau s protas,
n ors kartais jam ir pavyksta u žčiu opt i jos k on tū r u s.
SA V ĘS P A Ž I N I M A S 129
Nesipriešin im as įvykiams
D id is in d ų filosofas ir dvasin is m ok y t ojas D ž . K i i š n a m u i l i s
d au giau n ei p en k iasd ešim t m et ų beveik be p er st ojo keliavo po visų
p asau lį b an d y d am as žodžiais (o žodžiai pr ik lau so tu rin io sr ičiai)
perteik ti tai, kas yra an ap u s žodžių , an ap u s t u rin io. Gyven im u i ar
t in an t is pr ie p ab aigos, vien oje p ask ait oje jis n u st eb in o au d it or iją
k lau sim u : „N o r it su žin oti m an o paslapt į?'1Visi įt em pė au sis. N e m a
ža k lau sy t o jų dalis vaik ščiojo į Kr išn am u r čio pask ait as jau dvidešim t
ar t r isd ešim t m et ų , bet vis t iek n epajėgė su p r ast i jo m ok y m ų esm ės.
Galiau siai p o šit iek m et ų m ok y tojas atskleidė jiem s savo paslapt į.
„M an o p aslap t is tok ia, - tarė jis, - k ad aš n esipr iešin u įvyk iam s.“
P lačiau jis n ieko n eaišk in o, todėl, m an yčiau , d au gu m a k lau syto
jų t ik d ar lab iau su sip ain iojo. Tačiau šis p apr astas teigin ys turi labai
gilią pr asm ę.
Kaip su p r ast i p asak y m ą „Aš n esipr iešin u įvyk iam s"? Šie žodžiai
reiškia, k ad vid u je esu su sid er in ęs su t u o vyk sm u . Vyksm as su sijęs
su šios ak im ir k os t ok yb e - ši ak im ir k a visad yra tokia, kokia yra.
Ir d ar vyksm as su sijęs su t u rin iu , p avid alu , kurį ši ak im ir k a - vie
n in telė egzistu ojan t i ak im ir k a - įgau n a. Su sid er in t i su t u o, kas yra,
vad in asi, n epr ieštar au ti tam , kas vyksta, ir pr ot u n ekliju ot i etikečių
„ger ai" ar „b lo gai", o tiesiog leisti visk am b ū ti. Je igu taip, tai gal t ad a
jū s jau n ebegalite im t is veik sm ų ir keisti savo gyven im o? P riešin gai.
Kai jū sų veik sm ų p agr in d as yra vidin is su sid er in im as su šia esam ąja
ak im ir k a, tiem s veik sm am s galios su t eik ia p at i Gy ven im o išm in t is.
Štai kaip?..
D zen o m ok y t ojas H ak u in as gyven o vien am e Jap o n ijo s m ieste. Jį
žm on ės labai gerbė, d au g kas ateid avo pas jį d vasin ių p am ok y m ų .
Bet n u t ik o taip, k ad paau glė ar t im iau sio jo k aim yn o d u k r a tapo
n ėščia. P r ispirt a prie sien os įpyk u sių tėvų, ji galų gale atskleidė jiem s
b ū sim o k ū d ik io tėvo var d ą - tai dzen o m ok y t ojas H ak u in as. įtū žę
jie n u sk u b ėjo p as H ak u in ą ir išk lojo, esą jų d u k r a n ešioja jo k ū dikį.
Vien in t eliai m ok y t ojo žodžiai b u vo tokie: „Št ai k aip ?.."
N A U JO JI Ž E M Ė
Patys svar biau si, pam at in iai san t yk iai jū sų gyven im e - tai san t y
kiai su dabar, su šia ak im ir k a, tik r iau sak an t, su t u o pavid alu , kurį
ši ak im ir k a įgau n a — su t u o, kas yra ar kas vyksta. Je i san t yk iai su
šia ak im ir k a pakrikę, tas pak r ik im as atsisp in d ės visu ose k it u ose jū sų
san tyk iu ose, k iek vien oje sit u acijoje, k ad ir k ok ia ji b ū t ų . Ego galim a
apibrėžti taip: fu n k cin is san t yk ių su šia ak im ir k a su t rik im as. Kok ie
tu r ėt ų b ū t i jū sų san tyk iai su šia ak im ir k a, galite n u spręsti b ū d am i
tik šioje ak im ir k oje.
SA V ĘS P A Ž I N I M A S 131
Laiko paradoksas
Iš pažiū ros ši ak im ir k a yra „tai, kas vyk sta". Ka d a n g i įvyk iai b e
p er st ojo keičia vien as kitą, at r od o, k ad kiekvien a j ū sų g y v e n i m o
d ien a su sid ed a iš t ū k st an čių ak im ir k ų , k u r iose n u tin ka skirtin gi d a
lykai. Laik as regim as k aip begalin ė virtin ė ak im ir k ų , kuriu vi e n o s
yra „ge r o s", o k it os - „b lo gos". Tačiau jeigu pažvelgsite at idžiau , t i e
siogin ės pat ir t ies ak im is, aptik site, k ad jo k io ak im ir k ų d au gio nėra.
Su pr asite, k ad visad tėra vien ši ak im irk a. Gyven im as visad vyksta
ir sk leidžiasi šiam e n u olat in iam e dabar. P raeitis ir ateitis egzist u oja
tik tada, kai p r isim en at e praeitį ar ba lau k iat e ateities, b et n et ir tai
d ar ot e b ū d am i vien in telėje egzist u ojan čioje šioje akim irkoje.
Kod ėl gi t ad a at r od o, tarsi ak im ir k ų b ū t ų d au g? Todėl, k ad ši
ak im ir k a yra p ain io jam a su t u o, kas vyksta, su t u rin iu . D abar erdvė
yra p ain io jam a su t u o, kas t oje erdvėje vyksta. Tu r in į palaik iu s šia
ak im ir k a, gim st a n e t ik laiko,*bet ir ego iliu zija.
Č ia ir yra visas par ad ok sas. At r od y t ų , k aip galėt u m e p an eig
ti laik o realu m ą? Jis reikalin gas k aip at sk ait os taškas, kai n orim e
n u k eliau ti iš vien os vietos į kitą, p agam in t i valgį, pastatyti n am ą,
persk aityti k n ygą... M u m s reikalin gas laikas, kad užaugi ū m e, kad
išm ok t u m e ką n au ja. Viskas, k ą dar om e, regis, užim a lam t ikr ą lai
ko tarpą. Visk as pavald ų laiku i ir galiau siai „šis kraugerys ii t on as lai
k as", kaip jį pavad in o Šekspyras, m u s n u žu dys. Tai tarsi plu k dan ti
m u s n ir t u lin ga u pė ar ba viską ryjan ti u gn is.
N esen iai b u vau su sitikęs su savo sen ais dr au gais, šeim a, ku rios
ilgą laik ą n em ačiau . Išvydęs ju o s n u stėr au . Vos su silaik iau n epak lau
sęs „Jū s sergate? Kas n u t ik o? Kas ju m s tai pad arė?" Lazdele besi-
r am sčiu ojan t i m ot in a, r od os, bu vo su sit r au k u si ir su m ažėju si, jos
veidas pr im in ė visišk ai su vytu sį ob u olį. Sen iau en ergija, en tu ziazm u
ir jau n atvišk ais lū k esčiais tryšku si jos d u k r a, p agim d žiu si ir u žau gi- ,
n u si tris vaik u s, at r od ė išseku si ir su vargu si. Tad a at sim in iau - n u o
p ask u t in io m ū sų su sit ik im o pr ab ėgo beveik trisd ešim t m etų . Visa
tai su jais pad arė laikas. Ir n eab ejoju , kad n e m ažesn į su k r ėtim ą iš
vydę m an e patyrė jie.
Viskas, at r od yt ų , p ak lū st a laiku i, n ors t u o pačiu m et u viskas
vyksta šią ak im ir k ą. Tai ir yra par ad ok sas. Kad ir k u r pažvelgtu m e,
134 N A U JO JI ŽEM Ė
Laiko pašalin im as
Taip pasau liu i ir ego su t eik iam as svoris ir ab soliu t i svar ba - į save
ir pasau lį t ad a žiū rėti p r ad ed at e labai r im tai. P avid alų žaism as t ad a
k laid in gai su vok iam as k aip kova už išlikim ą, o jei t aip, tai jū s n u olat
su k u o n ors k ar iau jate.
D au gu m a n u t in k an čių dalykų , d au gu m a gyven im o p r iim am ų
p avid alų yra efem er išk os prigim ties. Visi jie t r u m p alaik iai. D aik t ai,
kū n ai ir ego, įvykiai, sit u acijos, m in tys, em ocijos, trošk im ai, am b i
cijos, baim ės, d r am o s... visa tai atein a, su vaid in a tar iam ai svar bų
vaid m en į, tačiau ju m s d ar n espėju s to su pr ast i d in gsta, ištir psta n e
bū tyje, iš k u r ios, beje, ir bu vo atėję. Ar bu vo k ad a n or s šie dalyk ai ti
kri? Ar bu vo jie kada tikresn i už sap n ą, už su sap n u ot u s pavidalu s?..
Kai p ab u n d am e ryte, n akties sap n as su t ir p st a, ir m es sak om : „O ,
tai tebu vo sap n as. Jis bu vo n etikras.'1 račiau kai kas sap n e tu rėtų
bū ti tikra, n es kitaip jo apskritai n ebū tų . Atėju s m irties valan dai,
atsigręžę atgal į gyven im ą galim e su ab ejot i, ar n ebu vo jis tik d ar vie
n as sapn as. Ju k n etgi d ab ar galite pr isim in t i pr aeit ų m et ų at ostogas
ar vak ar yk ščią d r am ą ir su pr ast i, k ad tai n e it in skiriasi n u o praeitos
n akties sapn o.
Yra sap n as ir yra sap n u ot ojas. Sap n as - tai t r u m palaik is p avid a
lų žaism as. Sap n o p asau lis san t yk in ai (bet n e ab soliu čiai) realus. O
štai sap n u ot o jas yra ab soliu t i tikrovė, k u r ioje p asir od o ir išn yksta
įvairū s pavidalai. Sap n u o t o jas n ėra asm u o. A sm u o yr a sap n o dalis.
Sap n u ot o jas yra su b st r at as, k u r iam e p asir od o sap n as, tai, kas su d ar o
galim ybę t am sap n u i rastis. Tai ab soliu t i p lot m ė, esan ti už reliaty
viosios, am žin ybė - už laiko, sąm on ė pavidale ir už jo. Sap n u ot ojas
yra pat i sąm on ė —tai, kas jū s esate.
M ū sų tikslas d ab ar yra p ab u st i sapn e. Kai sap n e esam e b u d r ū s,
p asib aigia ego su k u r t a žem išk oji d r am a ir sap n as t am p a d au g len
gvesn is ir pu ik esn is. Tai ir yra n au joji žem ė.
palyd ovų r ū p est in gai d ėjo jam į b u r n ą m aist ą, tačiau d id elė jo dalis
krito į lėkštelę, k u r ią jam po sm ak r u laikė kitas palydovas. Ret k ar
čiais pr ie vežim ėlio pr ir ak in t as vyras n esu p r an t am ai su gar galiu od a
vo, o k u r is n ors palydovas tada pr ikišdavo jam pr ie b u r n os au sį ir
k ažk ok iu st u lb in am u b ū d u su gebėd avo su pr ast i ir per sak ydavo k i
tiem s, k ą an as b an d yd avo pasakyti.
Vėliau p ak lau siau savo d r au go, ar jis n ežin ąs, kas tas vyras. „Kas
gi jo n ežin o? - atsakė dr au gas, - jis m at em at ik os p r ofesor iu s, o tie
palydovai - jo st u d en tai. Jis serga m ot or in ių n eu r on ų liga, kuri p a
laipsn iu i paralyžiu oja jo kūn ą. (ly d y t o jai jam geriau siu atveju d u o
d a pen k eriu s m elu s. N eįsivaizd u oju , kokia blogesn ė lem tis galėtų
tekti žm o gu i."
Po kelių savaičių su tik au jį išeid am as iš pastat o, jis važiavo vidu n .
Prilaikiau du ris, kad jo elektra varom as vežim ėlis galėt ų įvažiu oti,
ir m ū sų akys su sit ik o. N u st ebau pam atęs, kad jo žvilgsn is visiškai
giedras. Jo akyse n ebu vo n ė šešėlio liū d esio. Iškart su p r at au , k ad jis
gyven a visišk ai n esip r iešin d am as ir su visk u o su sitaikęs.
P r ab ėgo keleri m etai. Ir k ar t ą p ir k d am as k ioske laikraštį p ir m a
m e vien o p op u liar au s t ar p tau t in io žin ių žu r n alo p u slap yje išvydau
to žm ogau s n u ot r au k ą. N u st eb au . M aža to, k ad vis dar bu vo gyvas,
jis su gebėjo t ap t i įžym iau siu pasau lyje fizikos teoretiku . Jo pavar
dė - Stiven as H ok in gas (Step h en H avvkin g). St r aip sn yje r ad au p u i
k ų sak in į, p atvir t in u sį m an o n u ojau t ą, kai an u om et pažvelgiau jam
į akis. Kom en t u o d am as savo gyven im ą, jis (d abar jau n au d od am as
k alb os sin tezatorių ) pasakė: „Kas galėt ų n orėti k o n ors d au giau ?"
Buvim o džiaugsm as
N ep asit en k in im as ir n egat yvu m as yra m ū sų plan et os liga. N e
gatyvu m as vid in iam e lygm en yje yra tas p at kas ap lin k os t ar ša išo
rin iam e. N egat y vu m as išplitęs visur, n e t ik ten , k u r žm on ės gyven a
stygiu je, b et n etgi lab iau ten , ku r žm on ės tu ri d au giau n ei p ak an
kam ai. Ar n e n u ost ab u ? N e. N es t u r t in gų jų p asau lis d ar stipr iau
su sit ap atin ęs su p avid alu , dar lab iau pasiklydęs t u rin yje, įsipain iojęs
į ego pin kles.
SA V ĘS P A Ž I N I M A S 139
Dievas, p asak šven traščio, yra p avid alo n etu r in ti sąm on ė ir to,
kas jū s esate, esm ė. Visa k it a - t ik pavidalai, tai, „k as gar b in am a
šiap u s11.
D vilyp ė visatos tikrovė, su sid ed an t i iš d aik t ų ir erdvės - d aik t iš
k u m o ir n ed aik t išk u m o - yra ir jū sų tikrovė. Sveikas, h ar m on in gas
ir vaisin gas žm ogau s gyven im as - tai šok is t ar p d viejų tikrovę su d a
r an čių m at m en ų : p avid alo ir erdvės. D au gu m a žm o n ių taip su sit a
Pervargę kartais p aju n tat e d id esn ę ram ybę ir labiau at sip alaid u o
jat e n ei įprastai. Taip yra dėl to, kad m ąst ym as tada n u r im st a ir jū s
n ebeat sim en ate p r ot o su k u r t o ir am žin ai b ėd ų pr islėgt o „aš". Jū s
gr im ztate į m iegą. P an ašiai veikia ir alkoh olis. Kai kas išgėręs im a
d ain u ot i ir šokti - n u o sen ų sen ovės t aip bu vo reiškiam as gyven i
m o d žiau gsm as. Kad an gi p r ot as t ad a slegia m ažiau , ju s gali pasiek ti
Bu vim o d žiau gsm o blyksn iai. G alb ū t dėl t o alk oh olis k it aip yra va
d in am as žod žiu „sp ir it as" (an glų . k. šis žodis d ar reiškia „d vasia").
Tačiau k ain a už tai n em aža - n esąm on in gu m as. U žu ot pak ilę virš
m in čių , n usileidžiate žem iau jų . D ar keletas tau relių , ir jū s regre
su ojat e iki au galų k ar alijos lygm en s.
Erdvės sąm on ė n ed au g k ą b en d ra t u r i su „išp lau k im u į atvirą
erdvę" apsvaigu s. Tiesa, abi bū sen os yra už m in ties. Tai jas sieja.
Tačiau esm in is sk ir t u m as tas, k ad p ir m osios atveju jū s p a k y l at e
148 N A U JO JI Ž EM Ė
Televizija
Ž iū r ėt i televizorių - pam ėgt a m ilijon ų viso pasau lio žm on ių
laisvalaikio veikla, tiksliau , n eveiklu m as. Vid u t in is šešiasdešim ties
m et ų su lau k ęs am er ik iet is j televizoriau s ek r an ą b ū n a pr aspok sojęs
visu s p en k iolik a m etų . D au gelyje kitų šalių skaičiai pan ašū s.
D id elė d alis žm on ių pasakys, kad žiū rėdam i televizorių jie at si
p alaid u oja. Ir iš t ik r ų jų jei atidžiai save stebėsite, pam at ysit e, jo g
ku o ilgesn į laik ą praleidžiate su t elk ę dėm esį į televizoriau s ekran ą,
tuo labiau pr islopsr a jū sų pačių m en talin ė veikla. Jū sų p r ot as, kai
žiū rite p ok alb ių laidas, žaid im u s, serialu s ar n et reklam as, n egen e
ru oja beveik n ė vien os m in ties. Jū s n e tik kad u žm ir št at e savo pr o
blem as, bet k u r iam laikui išsivad u ojat e iš paties savęs - o kas galėtų
labiau at p alaid u ot i n ei t ok ia bū sen a?
Taigi kyla k lau sim as - ar su k u r ia televizoriaus žiū r ėjim as vidin ę
erdvę? Ar p ad ed a ju m s tai bū ti dabar t yje, jau st i savo Bu vim ą? D eja,
n e. N o r s jū sų pr otas t u o m et u n eku r ia jok ių m in čių , jis yra pr isi
ju n gęs prie televizijos laid ų h er ojų m en talin ės veiklos. Jų m in tys
t am p a jū sų m in t im is. Jū sų pr ot as n eveiklu s t am p a t ik ta pr asm e,
kad n ek u r ia m in čių pat s, tačiau jis n en u t r ū k st am ai trau k ia į save iš
televizoriau s ekran o plū stan čias m in tis ir vaizdin iu s. Taip su žad in a
m a t ran są p r im en an t i pasyvi p ad id ėju sio im lu m o b ū sen a, n ed au g
ku o besisk ir ian t i n u o h ipn ozės. Štai kodėl televizija pu ik iai pad ed a
m an ip u liu o t i viešąja n u o m on e - tai p u ik iai žin o p olit ik ai, įvairių
tikslų siek ian čios gr u pės ir r ek lam ų kūrėjai. Jie pasiren gę su m ok ėt i
m ilijon u s d oler ių , id an t p agau t ų ju s, kai esate ap im t i im lau s n esą
m on in gu m o bū sen os. Jie n ori, k ad jų m in tys t ap t ų jū sų m in t im is,
ir pap r astai jiem s tai pavyksta.
Taigi t ik ėtin a, kad žiū r ėd am i televizorių n u sileisite žem iau m in
čių lygm en s, o n e pak ilsite au k ščiau jo. Ta aplin k ybė televiziją sieja
su alk oh oliu ir p an ašiom is n ar k otin ėm is m ed žiagom is. Televizija
V I D I N ĖS ERD V ĖS RA D I M A S 11*1
Suvokim as be vardų
D au gu m a žm o n ių p asau lį su vok ia į jį n esigilin d am i, yp ač jei
ap lin k a jiem s gerai p ažįst am a. D id žiąją jų dėm esio dalį pasigvel
b ia balsas galvoje. Kai kurie pasiju n t a bu dr esn i tik k eliau d am i ir
lan k yd am i n ep ažįstam as vietas, n es tada d id esn ė jų sąm on ės dalis
n u o m ąst ym o n u k r y p st a į ju t im in į pat yr im ą. Jie labiau jau čia savo
Bu vim ą. Kit i n et t ok iu atveju lieka visiški balso galvoje belaisviai, jų
potyr iu s išk r aipo ak im ir k sn iu kylan tys vert in im ai. Ir, galim a sakyti,
154 N A U JO JI Ž EM Ė
Kvėpavim as
V id in ę erdvę r asite su k ū r ė m ąst ym o srau te p r otar piu s. Be šių
p r ot ar p ių jū sų m ąst ym as t am p a pasik ar t ojan t is, st ok o jąs įk vėpim o
ir bet k ok ių k ū r y b in ių k ibirk št ėlių - toks, k ok s iki p at šių d ien ų yra
d au gu m o s m ū sų p lan et os žm on ių m ąst ym as. Ju m s n ėra reikalo rū
pin t is dėl šių p r ot ar p ių tru km ės. P ak an ka vos k elių sek u n d žių . Pa
m ažu šie pr ot ar p iai savaim e, be jo k ių past an gų , ilgės. D au g svarbiau
už p r ot ar p ių tr u k m ę yra jų d ažn u m as - t ad a jū sų k asdien ė veikla ir
m ąst ym o sr au t as įgau s erdvės m at m en į.
Vien as p ažįst am as n esen iai par od ė m an m etin į st am b ios dvasi
n ės or gan izacijos veiklos plan ą. P erm ečiau jį akim is. D id elis išties
įd o m ių sem in ar ų ir k u r sų p asir in k im as pad ar ė m an įsp ū d į. P lan as
pr im in ė šved išk ą stalą, ku r galim a rin ktis iš m ilžin išk os viliojan čių
pat iek alų įvairovės. P ažįstam as papr ašė m an ęs r ek om en d u ot i vien ą
V I D I N Ė S E R D V Ė S RADI MAS 157
Priklausom ybės
liks laisvėje, o lik u sioji dalis liks u žim t a išor in iu p avid alų pasau liu .
Kiek vien ą k ar t ą ju m s šit aip „apgyven u s" savo kū n ą, jis t am p a tarsi
in karas, p ad ed an t is b ū ti šioje ak im ir k oje, n eleidžia ju m s at it r ū k t i ir
pasiklysti m ąst ym e, em ocijose ar išorin ėse aplin k ybėse.
Ju m s m ąst an t , jau čian t , pat ir ian t ir išgyven an t, sąm on ė įgau
n a pavid alą. Ji r ein k ar n u oja - „gim st a" m in t im i, jau sm u , ju t im i
n iu pot y r iu ar išgyven im u . Tai n en u t r ū k st am as at gim im ų ratas, iš
k u r io galiau siai tikisi išsivad u ot i b u d ist ai, ir tai p asiek iam a tik šią
ak im irk ą.
D ien ą jū sų regą ir k lau są veikia n uolat kin t an čių d ir gik lių seka.
Tą ak im ir k ą, kai ką n ors p am at ot e ar išgirstate - ypač jei vaizdas ar
garsas n epažįstam as - d ar prieš pr otu i įvardiju s ar in terpretavu s tai,
papr astai st oja b u d r au s d ėm esin gu m o pr ot ar pis, k u r iam e įvyksta
su vok im o aktas. Sis p r ot ar pis ir yra vidin ė erdvė. Sk ir t in gų žm on ių
jo t ru k m ė skiriasi. P r ot ar p iu s p asteb ėt i n ėra len gva, n es d au gu m os
jie itin t r u m p i, tr u n k a tik sek u n d ę ar d ar t r u m p iau .
Vyksta štai kas: p ir m ą su vok im o ak im ir k ą, p asir od žiu s n au jam
vaizd u i, su sk am b u s garsu i, įpr ast in is m ąst ym o sr au t as t r u m p am n u
ščiū va. Sąm o n ė n u k r eipiam a n u o m in čių , n es ji r eik alin ga ju t im in io
su vok im o ak t u i. Lab ai n eįpr astas regin ys ar garsas gali n e tik išor iš
kai, b et ir vid in iam e lygm en yje „at im t i ju m s žad ą", k it aip tarian t,
su k u r t i ilgesn į pr ot ar pį.
N u o šių t ar p ų d ažn u m o ir t ru k m ės pr ik lau so jū sų su gebėjim as
džiau gt is gyven im u , jau st i vidin į ryšį su kitais žm on ėm is, su gam ta.
P rotarpiai n u lem ia jū sų išsilaisvin im o n u o ego laipsn į, n es ego reiškia
visišk ą erdvės m at m en s n esu vokim ą.
Ju m s p r ad ėju s įsisąm on in ti šiu os t r u m p u s savaim in iu s pr ot ar
p iu s, jie im s ilgėti, o jū s vis d ažn iau išgyven site laisvą n u o m ąst ym o
su vok im o d žiau gsm ą. Tad a pasau lis at r odys šviežias, n au jas ir gyvas.
Ir atvirkščiai - k u o t an kesn ė m en talin ė ab st r ah avim o ir k on ceptu a-
lizavim o šir m a, per k u r ią su vok iat e gyven im ą, t u o b edvasišk esn is ir
n u ob od esn is t am p a pasau lis.
V I D I N Ė S ER D V Ė S RADIMAS 163
Tyla
Sak om a, k ad „D ievo žodžiai yra tyla, o visa k it a - t ik pr astas
ver t im as". Iš t ik r ų jų tyla reiškia tą pat, ką ir erdvė. Įsisąm on in ę
tylą, k ad ir k u r tai vyktų , su siju n giam e su p avid alo n etu r in čiu ir
n u o laiko n ep r ik lau som u m at m en iu savyje. Tas m at m u o yra au k š
čiau m in čių , au k ščiau ego. Tai gali b ū ti tyla, tvyran ti gam t oje, jū sų
k am b ar yje an k styvo ryto valan d om is ar tyla tarp garsų . Tyla n etu ri
pavid alo - štai kodėl jos n esu voksim e m ąst ym u . M in t is yra p avid a
las. Su vok t i tylą - tai bū ti tyliem s. O bū ti tyliem s — tai bū ti sąm o
n in giem s be m in čių . Tyla pr iar tin a m u s prie tikrosios m ū sų esybės.
N u t ilę t am p at e tu o, kas bu vote p r ie š įgau d am i šį laik in ą fizin į ir
m en talin į pavid alą, kuris vadin am as asm en ybe. T aip p at t u o, kas
bū site pavidalu i išn ykus. Ir tu o, kas esate an ap u s savo laik in osios
bū ties - n esąlygota, p avid alo n etu rin čia it am žin a sąm on e.
IX SKYR I U S
VIDINIS TIKSLAS
Vos pak ylam e au k ščiau pap r asčiau sios kovos dėl išlik im o, svar
b iau sias gyven im e m u m s t am p a pr asm ės ir tikslo klau sim as. D au
gelis žm o n ių jau čiasi įt r au kt i kasdien ybės r u tin os, kuri, r od os, gy
ven im o pr asm ę at im a. Kai k am at r od o, k ad gyven im as teka pr o šalį
ir ju o s aplen k ia, o gal jau sen iai pr at ek ėjo. Kit i jau čiasi sm arkiai
varžom i d ar b o, k u r į d ir b a siek d am i išlaikyti šeim ą, ar savo fin an si
n ių aplin k yb ių bei gyven im o sąlygų. Vien i išsekin ti did žiu lės įt am
p os, kiti - pilko n u ob od u lio. Vien i įsivėlę į pašėlu sią veiklą, kili
su k au styt i sąstin gio. D au gu m ą svajoja apie p in igų t eik iam ą laisvę ir
galim ybes. Kit i jau m ėgau jasi san t yk in e t ok io p o b ū d žio laisve, bet
k ar t u su sivok ia, jo g n et ir to m aža, k ad gyven im as b ū t ų pr asm in gas.
T ik r o tik slo n eat st oja n iekas. Tačiau to t ik ro, ar pagr in d in io, tikslo
išor in iam e lygm en yje n erasite. Jis su sijęs n e su jū sų veikla, u žsiėm i
m ais, o su jū sų t ik r ąja esybe - k it aip, su sąm on ės bū sen a.
Taigi svar b iau sia yra su vok ti štai ką: gyven im as turi vidin į tikslą
ir išorin į tikslą. V id in is tikslas su sijęs su Bu vim u ir yra pagr in d in is.
Išorin is tikslas su sijęs su veikla ir yra an trin is. Č ia m es visų pir m a
k alb am e apie vid in į tikslą, tačiau šiam e ir k it am e skyriu je taip pat
ap t ar sim e, kaip su d er in t i vidin į ir išor in į tikslu s. Beje, abi tikslų
k at egor ijos taip su sip yn u sios, kad praktiškai n eįm an om a n agrin ėti
vien os n epaliečian t kitos.
Jū sų vid in is tikslas yra pab u st i. Štai kaip, regis, papr asta. Tok s
p at s yra ir kiekvien o k it o šioje plan et oje gyven an čio žm ogau s tiks
las. G alų gale tai — visos žm on ijos tikslas. Jū sų vidin is tikslas yra
n eat siejam a visat os ir jo s au gan čio su p r at in gu m o tikslo dalis. Ilgai
n iu i jū sų išor in is tikslas gali pak isti. Įvairū s žm on ės turi visai k it o
k iu s išor in iu s tikslu s. Kai ran d at e vidin į t ikslą ir gyven ate d ar n oje su
ju o , su k u r iat e išor in io t ikslo p am at ą. Tai tikros sėk m ės pagr in d as.
Kit a vertu s, be šios d ar n os irgi įm an om a šį t ą pasiek ti - did žiu lėm is
166 N A U JO JI Ž E M Ė
past an gom is, kova, ryžtu , u olu m u ar klasta. Bet t ok ios past an gos
n ebu s d žiau gsm in gos ir n eišven giam ai p agim d ys vien ok ią ar k it ok ią
kan čią.
Pabudim as
P ab u d im as — tai sąm on ės pok ytis, kai m ąst ym as ir su vok im as
(sąm on ė) išsiskiria. I k u igu m ai žm on ių tai n u t in k a n e iškart, o laip s
n iškai. N et tie reti žm on ių pad er m ės atstovai, k u r ie st aiga d r am a
tiškai ir, regis, n egrįžtam ai pab u n d a, vis tiek turi išgyven ti procesą,
k u r io m etu n au ja sąm on ės bū sen a pam ažu įsilieja į jų gy ven im ą bei
veiklą ir visa tai perkeičia.
Užu ot k laid žiojęs m ąst ym o labirin tais, p ab u d ęs žm ogu s at pažįst a
save kaip už visa to esan tį sąm on in gu m ą. M ąstym as t ad a liau jasi b u
vęs savo paties reikm es ten kin an tis aktyvu m as. Jū sų gyven im ą im a
valdyti sąm o n in gu m as. Sąm on in gu m as tai įsisąm on in tas ryšys su
visu ot in iu su p r at in gu m u . Kit aip jis vadin am as Bu vim u - sąm on e
be m in čių .
P ab u d im o vyk sm as yr a m alon ės aktas. N e įm an o m a su žad in t i jo
p at iem s, n eįm an om a k aip n ors jam p asir u ošt i ar pask at in t i jį su
k au p t ais n u op eln ais. N ė r a jok ios login ės veik sm ų sek os, vedan čios
lin k p ab u d im o , n or s p r ot u i tai, žin om a, labai pat ik t ų . Ju m s n ereikia
p ab u d im o u žsitar n au ti. N u sid ėjėliu i kar tais jis gali įvykti an ksčiau
n ei šven t ajam . Št ai k od ėl Jėzu s b en d ravo su įvairiau siais žm on ėm is,
n e t ik su gerb iam ais. P ab u d im as n iek aip n epr iklau so n u o jū sų va
lios. V isos jū sų p ast an gos - tai ego b an d ym ai pr at u r t in t i save p ab u
d im u , ar n u švit im u , tai yra įgyti ver t in gą n u osavybę ir taip dar la
biau išsipū st i. U žu ot iš t ik r ų jų p ab u d ę, t ad a jū s leidžiate savo pr ot u i
su k on st r u ot i p ab u d im o koncepciją, su sik u r iat e m en talin į vaizdin į,
kok s yra p ab u d ęs, ar n u švitęs, žm ogu s, ir b an d ot e gyven ti p r isid e
r in d am i prie šio įvaizdžio. Gyven im as, gr in d žiam as įvaizdžiu, kurį
su sik ū r ėte ap ie save ar k u r į su kū r ė apie ju s kiti žm on ės, yra n etikras
gyven im as - tai d ar vien as n esąm on in gas ego vaid m u o.
Taigi jei p ab u d im as n epr iklau so n u o jū sų valios ir p ast an gų , jei
gu jis tiesiog įvyksta ar b a n eįvyksta, k aip jis gali bū ti pagr in d in is
VIDINIS T I KSLAS 167
M an au, mes ne visai suprantam vienas kilų. Pasak jūsų. tik slas
tai, k ą darau dabar. O m ano nuomone, tikslas reišk ia ben drą gy v e
nim o siekį, kryptį, didin gą ir reikšm ingą dalyką, įprasm in an tį m an o
dabartin ę veiklą, viską keičiantį. Kuistis tarp popierių k on toroje ne,
tai ne tikslas.
t au t ų paplit ęs p osak is: „Ger ais n orais kelias į pr agar ą gr įst as." Ki
tais žodžiais tar ian t , svar biau sia yra n e jū sų siekiai ar veik sm ai, bet
sąm on ės b ū sen a, iš k u r ios jie išplau k ia. Siek d am i savo p agr in d in io
tikslo, k u r iate n au josios tikrovės, n au josios žem ės p am at u s. Kai šie
p am at ai p ad ėt i, jū sų išorin is tikslas u žk r au n am as dvasin e galia, nes
jū sų siekiai, k et in im ai ir evoliu cin is visatos im p u lsas su t am p a - t am
p a vien iu .
M ąst ym as ir sąm o n in gu m as išsiskiria (o tai yra p agr in d in io tikslo
esm ė) p an eigu s laiką. Č ia, savaim e aišk u , k alb am e n e apie pr ak tin į
laiką, kuris r eikalin gas tarian tis dėl su sit ik im ų , p lan u ojan t kelion es
ir taip toliau . Kalb am e ne apie laikr odžio laiką, o p sich ologin į lai
k ą - giliai prote įsišak n iju sį įprotį siekti gyven im o piln atvės ateityje,
kur jos iš p r in cip o n ėra, ir ign oru oti vien in telį b ū d ą ją rasti — šią
akim irką.
Laiką p an eigiat e tada, kai p agr in d in is jū sų gyven im o tikslas yra
tai, k ą d ar ote šią ak im ir k ą. Tok s požiū r is n epapr ast ai veik sm in gas.
Savo veik la n eigd am i laiką, su siejate vidin į ir išorin į tik slu s, Bu vim ą
ir dar ym ą. P an eigę laiką, jū s pan eigiat e ir ego. Kad ir ką darysite,
at lik site tai yp ač gerai, n es t ok iu atveju pat s dar ym as t am p a jū sų d ė
m esio cen tru . D ar y m as, ar veikla, virsta k an alu , per kurį į šį pasau lį
įein a sąm on ė. Jū sų veikla, n et patys papr asčiau si veik sm ai, k aip k ad
t elefon ų k n ygos p u slap ių vartym as ar žin gsn iai per k am barį, bu s
itin k ok ybišk a. P agrin din is p u slap ių vert im o tikslas yra versti p u sla
p iu s, an tr in is tikslas - rasti telefon o n u m er į. P agr in d in is ėjim o per
k am bar į tikslas yra eiti per k am barį, an tr in is tikslas - p aim t i k it am e
jo gale p ad ėt ą k n y gą (o t ą p ačią ak im ir k ą, kai ją paim at e, tai t am p a
jū sų p agr in d in iu t ikslu ).
G alb ū t at sim in sit e au k ščiau ap t ar t ą laiko par ad ok są: bet k ok iam
veik sm u i atlik ti reik alin gas laikas, tačiau tas veik sm as vyksta šią aki
m irką. Taigi kai jū sų vid in is tikslas yra pan eigti laiką, išor in is tikslas
n eišven giam ai b u s su sijęs su ateit im i ir n egalės be jos egzist u ot i. Bet
šis tikslas visad tik an traeilis. Kiek vien ą kartą, kai im at e dėl ko n ors
n erim au ti, p aju n t at e įt am p ą, žin okit e, kad viršų p aėm ė išor in is t ik s
las ir jū s pam et ėt e iš ak ių vidin į tikslą. U žm ir šot e, jo g svar biau sia
yra jū sų sąm on ės b ū sen a, o visi kiti dalykai —an traeiliai.
V I D I N I S TI KSI . AS 171
A r sėkmės sąvoka tik ego pagim dyta iliu z ija? Koks y ra tikros sėkmės
m atas?
Šis p asau lis k ala ju m s į galvas, k ad sėk m ė yra pasiek ti tai, k ą u žsi
brėžėte. Sėk m ė - tai laim ėjim ai, o esm in iai sėk m ės dėm en ys esą yra
p r ip ažin im as ir (arba) k lestėjim as. Bet šie dalykai yra t ik šalu t in iai
sėk m ės p r od u k t ai, n e pat i sėkm ė. Įpr ast ai sėkm ės sąvok a siejam a
su veik los rezu ltatais. Kai kurie sakys, kad sėk m ę lem ia atkaklau s
d ar b o ir laim ės ar talen to derin ys, o gal tvirtin s, k ad sėk m ė p asie
k iam a t in k am u laiku at sid ū r u s t in k am oje vietoje. Taip, bet ku ris šių
veik sn ių gali su vaidin ti lem iam ą vaidm en į, tačiau jie n ėra sėkm ės
esm ė. Jū s n egalite tapti sėk m ės lydim ais žm on ėm is. (Beje, šito ju m s
n iek as n epasak ys, n es n iekas tos tiesos pasau lyje n ežin o.) Jū s galite
t ik būti sėk m ės lydim i. Sėk m ė gali ju s lydėti tik šią ak im ir k ą, ir n e
sileiskite p am išu sio p asau lio įt ik in am i, kad yra kitaip. Ką tai reiškia?
Tai reiškia, k ad visk ą, k ą dar ote, n et pačiu s papr asčiau siu s dalyku s,
dar ote k ok yb išk ai, su t elk iat e į veiklą visą d ėm esį ir jai at sid u od at e.
Kok yb išk a veikla r eikalau ja jū sų Bu vim o.
Tark im e, jū s verslin in kas, ir po d vejų įt am p os, d id žiu lių p ast an
gų k u p in ų m et ų ju m s galiau siai pavyksta su k u r t i pak lau sų ir peln ą
d u o d an t į gam in į ar p aslau gą. Tai sėkm ė? Įpr ast u su p r at im u - taip.
O iš t ik r ų jų išt isu s dveju s m et u s jū s teršėte tiek savo kū n ą, tiek
žem ę n egatyvia en ergija, k an k in ot e ap lin k in iu s ir k an k in ot ės p at ys,
n eigiam ai paveikėte d au g k it ų žm on ių , su ku riais asm en iškai net
174 N A U JO JI Ž E M Ė
n ebu vot e su sitik ęs. U ž visų šių veik sm ų slypi n esąm on in ga pr ielai
da, k ad sėk m ė yra įvykis ateityje ir kad tikslas p at eisin a pr iem on es.
Bet tikslas ir p r iem on ės yra tas pats dalykas. Ir jei p r iem on ės n esu
teikia žm on ijai laim ės, n esu teiks jo s ir tikslas. Rezu ltatas, k u r is yra
n eat sk iriam as n u o prie jo at ved u sių veik sm ų , jau su t er št as pačiais
veik sm ais, taigi ku rs n au jas kan čias. Tok ia k ar m in ė veik la n esąm o
n in gai įam žin a kan čią.
Kaip jau žin ote, jū sų an trin is, ar b a išor in is, tikslas p r ik lau so lai
ko m at m en iu i, o pagr in d in is tikslas n eatskiriam as n u o D ab ar (šios
ak im ir k os) ir dėl to reikalau ja pan eigti laiką. Kaip šie tikslai su d er i
n am i? Su vok it e, kad visa jū sų gyven im o k elion ė galiau siai yra žin gs
n is, kurį žen giate šią akim ir ką. Visad tėra tik šis vien as žin gsn is,
todėl su t elk iat e į jį visą dėm esį. Tai an aipt ol n ereiškia, k ad n ežin ote,
kur ein ate tiesiog svarbiausia ju m s yra šis žin gsn is, o k elion ės tiks
las - an traeilis. Ir tai, ką išvysite n ukeliavę į tikslą, pr ik lau so n u o šio
vien in telio žin gsn io kokybės. G alim a pasakyti ir k it aip: tai, ką ju m s
ru ošia ateitis, p r ik lau so n u o jū sų dabar t in ės sąm on ės bū sen os.
Kai darym ą per sm elkia laiku i n epavaldi Bu vim o k okybė, tai yra
sėkm ė. Kol n ep ajau sit e savo Bu vim o, k laid žiosite, k ad ir k ą d ar y t u
m ėte. P asiklysite tar p m in čių ir r eak cijų į išor in iu s įvykius.
A r suvokęs vidin į tik slą geriau suprasiu, k ą turiu dary ti Porin iam e
lygmenyje?
O ar neturėtų taip jau stis visi?Jei vidin į tikslą pasiek iam e susivieni
ję su šia ak im irk a, kodėl apsk ritai kas nors turėtų paju sti poreik į p alik ti
dabartin į darbą ar keisti gyvenim o aplinkybes?
NAUJOJI ŽEMĖ
lygiareikšm is žod žiu i „b ever t is“, todėl pavadin t i ką „se n u " y t .t vos
n e įžeidim as. Ven gd am i šio žodžio, var t ojam e t o k i u s m i n u i / m u s
k aip „pagyven ęs" ir „sen jor as". O št ai in dėn ai, gy v e n a n t y s d a b a r
tin ėje Am er ik os t er it or ijoje, savo sen oliu s d id žiai ge r b i a it v e n i n a .
Kod ėl sen atvė m ū sų k u lt ū r oje laik o m a n iek o verta? N e s se n at vė je
svar b iau sia t am p a n ebe d ar ym as, o Bu vim as, o dar ym e p a k l y d u si
m ū sų civilizacija apie Bu v im ą n ežin o n ieko. Ji klau sia: Bu v i m a s ? Ir
k ą su ju o daryti?
Bū n a, n u t in k a t aip, jo g išein am ąjį au gim o ir plėtr os ju d ėjim ą
šiu r k ščiai n u t r au k ia iš pažiū ros p ir m a laik o pr asid ėjęs grįžtam asis
ju d ėjim as, p avid alo n yk im o procesas. Kai ku riais atvejais tai vyksta
t r u m p ai, t ačiau k artais p r ocesas n egr įžt am as. M an o m a, k ad vaikas
n etu r ėtų su sid u r t i su m ir t im i, tačiau tikrovė t okia, k ad kai kurie
vaikai su sid u r ia su ja dėl ligos ar per n elaim in gu s at sit ik im u s m ir u s
vien am ar ab iem tėvam s; m ir št a ir patys vaikai. Kai k u rie k ū d ik iai
gim st a su n egalia, ku ri sm ar k iai su varžo n at ū r alią jų gyven im o plė
trą. P asitaiko, k ad san tyk in ai jau n am e am žiu je žm ogau s galim ybės
sm ar k iai ap r ib ojam os.
P ir m a laik o n u t r ū kęs ju d ėjim as išorėn gali su žad in t i an kstyvą
d vasin į p ab u d im ą. Galiau siai ju k n eįvyksta n ieko, ko n etu ri įvykti,
k itais žodžiais - kas n ėra d id žiosios visu m os dalis ir jos tikslas. Tu o
b ū d u išor in io tikslo žlu gim as kartais p ad ed a rasti vidin į tikslą, o tai
savo r u ožt u vėliau leidžia išk ilti gilesn iam išor in iam tikslu i, esan
čiam e d ar n oje su vid in iu . D au g k an čių išgyven ę vaikai dažn ai labai
an k sti su au ga ir t am p a n e pagal m et u s b ran dū s.
P r ar adim ai p avid alų lygm en yje atsveriam i įgijim ais esm ės lygm e
n yje. Trad icin is sen ovės k u lt ū r ų ir legen d ų aklo pr an ašo ar su žeisto
gy d ū n o vaizdin ys iliu st r u oja d id žiu lio p r ar ad im o p avid alų lygm e
n yje at veriam ą dvasin į pasau lį. Jei tiesiogiai pat ir sit e n etvar ią visų
p avid alų p r igim t į, tik riau siai n iekad jų n epervertin site ir dėl to n e
p asiklysite aklai jų vaikydam iesi ar prie jų prisirišę.
Šian d ien in ė m ū sų k u lt ū r a d ar tik p r ad ed a at pažin t i p avid alo n y
k im o vyk sm o, yp ač sen atvės, t eikiam as palan k ias galim ybes. D e j a ,
d au gu m a žm o n ių tragiškai n eišn au d oja šios p r ogos, n es ego su s i t a
p at in a su gr įžt am u oju ju d ė jim u t aip p at , k aip pir m iau t apatin u si su
184 N A U JO JI Ž EM Ė
išein am u oju . D ėl to, u žu ot atsivėręs, ego k iau tas t ik dar labiau su si
sp au d žia ir su k iet ėja. Su silpn ėjęs ego t ad a visas lik u sias d ien as p r a
leidžia verk šlen d am as ir sk ų sd am asis, k am u ojam as b aim ės, pykčio,
savigailos, kaltės, k alt in im ų ir k it ų n eigiam ų m en talin ių bū sen ų . Be
to, k ad išven gt ų tikrovės, ego pr isir iša prie at sim in im ų , jį įt r au k ia
pok alb iai apie praeitį.
Kai ego n u st o ja t apat in tis su gr įžt am u oju ju d ė jim u , sen atvė ar
besiar tin an ti m irtis at gau n a savo pir m in ę pask ir t į: t am p a d u r im is į
dvasin es erdves. Esu su tikęs sen ų žm on ių , kurie šią t iesą paliu d ijo
savo gyven im ais. Jie tiesiog spin d u liavo - silpst an t ys jų pavidalai
tapo vaisk ū s ir dėl to pro ju os skverbėsi sąm on ės šviesa.
N au jo jo je žem ėje sen atvės privalu m ai bu s visų su p r an t am i, sen a
tvė bu s did žiai vertin am a kaip sąm on ės su žyd ėjim o laikas. Tiem s,
kurie vis d ar klaidžios išorin ėse savo gyven im o aplin kybėse, ji bu s
vėlyvo gr įžim o n am o m etas - jie tada pažadin s savo vidin į tikslą.
Dau geliu i k it ų ji žen klin s p ab u d im o vyksm o su in ten syvėjim ą ir
k u lm in aciją.
(ju d ėjim o išorėn apr aiškas) taip p at galin gai k a i p ir per t ylą, Bu v i m ą
ir p av id alų n yk im ą - ju d ė jim ą vidu n .
Iki šių d ien ų ego t em d ė žm ogau s in telektą, kuris t ėr a sm u l k u s v i
su ot in io su p r at in gu m o aspekt as, ju o pik t n au d žiavo. T o k s ego v a l d o
m as in telektas t ar n au ja beprotystei. A t o m u i su skaldyti r e i k al i n gas
d id žiu lis in telektas, tačiau at om in ių b o m b ų gam in im as ir k a u p i m a s
yra b ep r ot išk as ar geriau siu atveju it in n eišm in tin gas u ž si ė m i m a s .
Kvailu m as san tyk in ai yra n ek en k sm in gas, tačiau in telektu alu s k v a i
lu m as - d id žiai p avojin gas. In telek tu alu s kvailu m as, ku r į iliu str u oja
begalės ak ivaizdžių pavyzdžių , kelia gr ėsm ę m ū sų , k aip rūšies, eg
zisten cijai.
Je i n e ego d isfu n k cija, m ū sų pr ot as visišk ai su sid er in t ų su visat os
ju d ė jim o išorėn ciklu ir jo s k ū r ybin iu im p u lsu . T ap t u m e sąm o n in
gais p avid alų k ū r im o dalyviais. Ku r iam e n e m es - per m u s k u r ia
visu ot in is su p r at in gu m as. Tįtda n esit ap at in t u m e n ei su k ū r im o
vy k sm u , n ei su jo rezu ltatais ir dėl t o n epr ar ast u m e savęs, k ū r yba
m ū sų n en u alin t ų ir n ekeltų streso. Str esas yra vien a, o in ten syvu m as
- visai kai kita. Stresas, k aip ir įvairios n eigiam os r eakcijos su sid ū r u s
su k liū t im is, r od o, jo g p r ocesą vald o ego.
Jė ga, slypin t i už ego n or ų , k u r ia „p r iešu s", k u rie b ū n a t ok ie st i
p r ū s, kok s yra ego. Tod ėl k u o st ipr esn is ego, t u o stipr esn is žm on ių
at sk ir u m o p ojū t is, tu o d id esn ė t ar p jų kyla pr iešprieša. P riešiškos
reakcijos n esu lau k ia t ik t ok ie veik sm ai, k u r iais siek iam a gerovės
visiem s. Tok ie veik sm ai ju n gia, n e atskiria. Jie n ėra at liek am i tik
„m an o " šalies labu i, o visos žm on ijos, jie reikalin gi n e „m an o " reli
gijai, b et visų žm o n ių sąm on ei su žad in t i, n e t ik „m an o " rū šies, bet
visų gyvų b ū ty b ių , visos gam t os gerovei.
Taip p at m u m s lem ta su žin oti, kad veikla, n ors ir b ū tin a, tėra
an tr in is m ū sų išorin ės tikrovės pasireišk im o faktor iu s. P agrin din is
k ū r im o vyk sm o fak t or iu s yra sąm on ė. N esvar b u , k ok ie aktyvūs esa
m e, k iek p ast an gų d ed am e, p asau lį k u r ia m ū sų sąm on ės bū sen a , i r
jeigu vid u je n iekas n epasik eičia, jo k io s p ast an gos išorėje irgi n ieko
n epakeis. M es tik vis iš n au jo „p er k u r sim e" sk ir tin gas to paties pa
šau lio versijas; p asau lio, kuris yra išor in is ego at spin dys.
186 N A U JO JI Ž EM Ė
Sąm on ė
*
Bu dru s veikim as
Bu d r u s veik im as yra dar vien a sąm on ės evoliu cijos apr aiška. Bai
gian t is d ab ar t in ei m ū sų evoliu cijos p ak op ai, ego d isfu n k cija t am p a
vis ryškesn ė ir visišk ai n ereikalin ga — p an ašiai k aip n ebereikalin gas
p asid ar o lėliu kės apvalkalas prieš p at šiai virstan t d r u giu . Tačiau
n au ja sąm on ė p asir od o t ik tiek, k iek su n yk st a sen oji.
Esam e labai svar bau s žm ogau s sąm on ės evoliu cijos et apo liu d y
t ojai, bet apie tai vakar o žin iose n eišgirsite. Šiu o m et u m ū sų plan e
t oje, t ik riau siai ir dau gelyje k it ų m ū sų galak tik os ir visat os vietų,
sąm on ė b u n d a iš sap n o, k u r iam e regi pavid alu s. Tai n ereiškia, k ad
visi p avid alai (pasau liai) n etr u k u s su t ir ps, n ors kai k u r ių iš jų tikrai
lau k ia t ok ia lem tis. Bu n d an t i sąm on ė d ab ar t iesiog gali k u r t i n epr a
r asd am a savęs k ū r yboje. Ji p ajėgi išsau got i savivok ą n et k u r d am a ir
p at ir d am a pavidalu s. P aklau site, k od ėl ji tai daro? N es jai tai kelia
d žiau gsm ą. Kaip sąm o n ė tai daro? Per p ab u d u siu s žm on es, kurie yr a
per pr atę budraus veikim o p aslapt į.
Bu d r iai veikti p r ad ed at e su der in ę išorin į tikslą, savo veiklą, su vi
d in iu tikslu , ku ris yra p ab u st i ir likti p ab u d u siem s. Bu d r u s v e i k i m as
ju m s leidžia su sivien yti su išein am u oju visat os ju d ėjim u . Są m o n ė
188 N A U JO JI Ž E M Ė
Priėm im as
Pasiten kin im as
Je i veikla ju m s teikia tikrą p asit en k in im ą ir d žiau gsm ą, jū sų ja u
čiam a r am ybė p at ir iam a k aip en er gin gu m as, gyvu m as. P asiten ki
n im as yra an tras b u d r au s veik im o m od alu m as. N au jo jo je žem ėje
t r ošk im as liau sis bu vęs p agr in d in is žm o n ių veiklos m otyvas, jo vietą
u žim s p asiten k in im as. Tr ošk im ą gim d o ego iliu zija, esą jū s atskirti
n u o visu m os, n u o visos k ū r in ijos. P asiten k in im as pad ės ju m s su si
ju n gt i su pačia visatos k ū r ybin e galia.
Kai savo gyven im o cen t r u p ad ar ot e šią ak im ir k ą (n e praeitį ir n e
at eit į), jū sų su geb ėjim as m ėgau tis veik la n eįtikėtin ai išau ga, keičia
si jū sų bū ties kok ybė. P asiten k in im as ir d žiau gsm as yra d i n a m i š
kasis Bu vim o asp ek t as - t aip reiškiasi įsisąm on in u si save k ū r y b i n ė
190 N A U JO JI Ž EM Ė
En tuziazm as
Tie, k u rie lieka išt ik im i savo vid in iam tikslu i - p ab u d im u i, gali
rasti d ar vien ą k ū r y b in gu m o raiškos b ū d ą. V ien ą d ien ą jiem s st aiga
t am p a aišk u , k ok s yra jų t ikrasis išor in is tikslas. P riešais akis jiem s
išn yra n u ost ab i vizija, siekis, ir n u o tos ak im ir k os jie p r ad ed a dirbti
tos vizijos įkvėpti. P apr astai vizija vien aip ar k it aip b ū n a su siju si su
jų an k stesn e veikla, kuri jiem s kėlė tikrą pasit en k in im ą. Taip r an d asi
trečias b u d r au s veik im o m od alu m as - en tu ziazm as.
En t u ziazm o d ėm en ys yra d id elio pasit en k in im o, ar d žiau gsm o,
p ojū t is ir d id elis tikslas, arba vizija. Kai pasit en k in im ą su st ipr in a
vizija, en er gin io lau k o virp esių d ažn is pasikeičia. P asiten kin im as
t am p a in ten syvu s ir t ok iu b ū d u virsta en tu ziazm u . En t u ziazm o sk a
tin am os k ū r ybin ės veiklos viršū n ėje jū sų veik sm ai b u s n epaprastai
in ten syvū s, pasižym ės m ilžin išk a en ergija. Jau sit ės k aip t aik in io lin k
lekian ti strėlė ir t u o p at m etu išgyven site did žiu lį d žiau gsm ą.
P ašalin iam st eb ėt oju i galb ū t pasir od yt ų , k ad esate įsitem p ę, t a
čiau iš en tu ziazm o kylan tis in ten syvu m as su įt am p a, ar stresu, n e
turi n ieko ben d ra. Stresas im a ju s vargin ti, kai t ikslą pasiek ti n orite
labiau , n ei d ar yti, k ą dar ote. P u siau svyra tarp pasit en k in im o ir in
ten syvu m o t ad a su t rin k a, pastar asis elem en tas p aim a vir šų - at si
ran da n esveika įt am p a. Įt am p a p ap r ast ai r od o, jo g gr įžo ego ir jū s
at sir ib ojot e n u o k ū r ybin ės visatos galios. Jo s vietoj liko tik šiu rkšti
ego t r ošk im o jė ga ir su n k ios p ast an gos - veik la d žiau gsm o n ebetei-
kia. Įt am p a, ar stresas, kai esate jo veik iam i, visad su m en k in a jū sų
veiklos k ok ybę ir efektyvu m ą. Taip p at stresas gim d o n eigiam as
em ocijas: n erim ą, pyktį. Be to stresas žaloja k ū n ą - d ab ar vis p la
čiau p r ip ažįst am a, k ad tai yra vien a p agr in d in ių vėžio bei širdies ligų
priežastis.
Sk ir t in gai n u o streso, en tu ziazm o en ergin iai virpesiai au k št i ir dėl
to jis r ezon u oja su k ū r ybin e visat os galia. Štai k od ėl Ralfas Valdas
N A U JO JI Ž EMK I 'M
b an gai n u slū gu s, veik los in ten syvu m as išn yksta, o d žiau gsm as lie
ka. N iek as n u o lat o s n eb ū n a ap im t as en tu ziazm o, t ačiau p o kiek
laiko gali pak ilti n au ja k ū r y b in ės en er gijos b an ga ir en tu ziazm as
at gim sta.
P r asid ėju s ju d ė jim u i vid u n , p avid alų n yk im o lin k , en tu ziazm as
n u st oja ju m s tar n au ti. En t u ziazm as p r ik lau so išein am ajai gyven im o
ciklo fazei. O su gr įžt am u oju ju d ė jim u (tai yra kelion ė n am o) su si
derin site, kai su sit aik ysit e su savo lem tim i.
Ap ib en d r in d am as n or iu pak ar t ot i, k ad jū sų veiklos t eikiam as p a
siten kin im as, kai siekiate didelio tikslo, per au ga į en tu ziazm ą. Tačiau
n et tu rėd am i k on k r et ų siekį, savo d ėm esio cen tre tu rite išsau got i šią
akim irką, an tr aip n u trau ksite ryšį su visu ot in iu tikslu. Įsitikin kite,
k ad jū sų tikslas n ėra išpū stas m en talin is jū sų paties vaizdin ys (tai
bylotų apie vidu je vis d ar slypin tį ego). Pavyzdžiui, jei trokštate tapti
kin o žvaigžde, žym iu rašytoju, tu rtin gu verslin in ku ar pan ašiai, tai
ju s d ar vald o ego. Taip pat n ederėtų siekti vien ok ios ar k it ok ios nuo
savybės - r ū m ų jū r os pakran tėje, privačios įm on ės ar dešim ties m ili
jo n ų doler ių ban ke. Siekiai ir vizijos, ku r iose regite save išsipū tu sį ar
turin tį t am t ik rą nuosavybę - statišk i ir dėl to n eįkvėps ju m s galios.
Todėl labai svarbu , k ad jū sų siekiai b ū t ų d in am išk i, tai yra n ukreipti
į veiklą, k u r ia u žsiim ate ir per k u r ią su siju n giat e su kitais žm on ėm is
bei visu m a. U žu o t įsivaizdavę save k aip įžym ų ak t or ių , rašytoją ar
k ok į k it ą veikėją, su vokite, k ad savo dar bais įkvepiate ar galite įkvėp
ti begalę žm on ių . P ajuskite, k aip jū sų veikla p r at u r t in a n e t ik jū sų
pačių , bet ir d au gyb ės k it ų žm on ių gyven im u s. Jū s esate kan alas, per
k u rį visų žm o n ių labui iš n eišreikšto Šalt in io srū va en ergija.
Visa tai reiškia, kad jū sų siekis, ar vizija, proto ir jau sm ų
lygm en yje jau yra tikrovė. En tuziazm as - tai galia, perkelian ti
prote esan tį m odelį į fizin į matmenį. Turėkite galvoje, kad ju m s
vargu ar pavyks apreikšti gyven im e savo troškim us, je i jų sm ar
kiai n eišgyven ate - apreikšti galite tai, k ąjau savyje turite. Tiesa,
sunkiu darbu bei pastan gom is irgi galite siekti tikslų, tačiau toks
būdas n aujajai žem ei netin kamas. Jėzu s kalbėjo: „Ko tik m elsda
m iesi prašote, tikėkite gavę, ir tikrai taip bus.“ (Evan gelija pagal
Morkų 11,24)
N A U JO JI Ž E M Ė 195
Dažn io puoselėtojai
savo Bu vim ą. Jų veik sm ai, n et patys papr asčiau si, yra sąm on in gi ir
dėl to k ok yb išk i. Jų t ikslas visk ą dar yti k aip šven t ą ritu alą. Kad an gi
kiekvien o žm ogau s sąm on ė yra n eat sk ir iam a kolektyvin ės žm on ijos
sąm on ės dalis, p asau liu i jie dar o d au g gilesn į poveikį, n ei galėt ų p a
sir od yt i p avir šu tin išk ai st eb in t jų gyven im ą.
(Evan gelija p agal M at ą 5,5) Kai k u r iu ose Bib lijos ver t im u ose var t o
jam as žod is „n u olan k ieji". Kas gi tie „n u o lan k ieji" ar „r om ieji" ir k ą
reiškia, k ad jie „paveld ės žem ę"?
Rom ieji yra tie, k u r ie be ego. Tai žm on ės, atskleidę savo t ik r ąją
esm in ę sąm on ės p r igim t į ir at pažin ę šią p r igim t į visu ose „k it u ose",
visu ose gyvybės p avid alu ose. Jie gyven a su visk u o su sit aik ę ir jau čia
vien ovę su visu m a ir Šalt in iu . Jie įk ū n ija p ab u d u sią sąm on ę, kuri
k eičia visas m ū sų p lan et os gyven im o sritis, tarp k u r ių ir gam ta, n es
gyven d am as žem ėje žm ogu s n eišven giam ai su ja sąveikau ja. Tok ia
št ai p r asm e frazės „r om ieji paveld ės žem ę".
Ž em ėje u žgim st a n au ja b ū t y b ių pad er m ė. Tai vyksta d ab ar p at ir
jū s esate vien i iš tos pader m ės!
APIE AU TO RIŲ
Eck h ar t Tolle
N A U JO JI Ž EM Ė
Nubusk ite ir siekite savo tikslų
Vertė Rasa Šem iotien ė, Tadas Ju revičiu s ir An driu s Ron dom an skis
Redagavo An drius Ron dom an skis
Viršelio dailin in kas Eitau tas M arčiukaitis
Tiražas 2 0 0 0 vn t.
Išleido leidykla „M ijalb a", Kau n as, tel. 8 6 8 7 86760
EI. paštas: in fo@m ijalb a.com , w w w .m ijalba.com
Sp au sd in o U A B „ BA LT O p r in t /Lo go t ip as",
Ut en os g. 41 A, LT- 08217 Viln iu s, tek: 8 5 2 1 0 1 1 1 1
w w w .logotipas.lt
Kain a su tartin ė
Parašęs kn ygą „Šio s akim irkos jė ga“ , Eckh artas Tolle
m ilijon us žm on ių įkvėpė siekti laisvės ir džiau gsm o, - dalykų,
kurie randami šioje būties akim irkoje. „N au jojoje žem ėje“
autorius išplėtojo savo idėją ir parodė, kaip įveikti ego valdom os
sąm on ės ribas. Tai yra ne tik esm in ė laim in go gyven im o sąlyga,
bet ir žin gsn is, kurį žen gę žm on ės u žbaigs pasau lyje vykstan čius
kon fliktus ir nutrauks kan čią. Eckh artas Tolle aiškin a, kaip m ū sų
prisirišim as prie ego sukuria disfun kciją, iš kurios savo ruožtu
kyla pyktis, pavydas ir kitos n eigiam os būsen os, kurios žm ogų
daro n elaim in gą. Skaitytojai galų gale pam atys, kaip atsibusti iš
tokios būsen os su n auja sąm on e ir pradėti gyventi tikrą
pasiten kin im ą teikian tį gyven im ą.
9789955599944