Professional Documents
Culture Documents
Viešosios
Viešosios
Pareto efficiency incorporates two value judgements: social welfare isincreased if one person is made better
off and nobody worse off and individuals are the best judge oftheir own welfare.
Rawl‘s ai mis to distribute resources in accordance with social justice. Rawlsian improvement – benefits
less advantaged individual. Goods should be distributed equally, unless any other distribution benefits the
least well off. Didesnis perskirstymas.
b)Finance
involves subsidies (or taxes) applied to the prices of specific commodities or affecting the incomes of
individuals.
c)Production
The state can take over the supply side by producing goods and services itself;in such cases the state owns
the capital inputs. And employs the necessary labour.
^PASKIRSTYMAS
d)income transfers
can be tied to specific types of expenditure (educationvouchers) oruntied (social security benefits. First best
transferstake the form of a lumpsum, and therefore affect economic astivity by changing the incomes of the
individuals with no extra-market effect on product or factorprices,
^PERSKIRSTYMAS
Perfect competition
Two essential features:economic agents must be price-takers; they must have equal power.price taking
implies a large numberof individuals and firms with noentry barriers in any market. The assumption can fail-
for example,in the presence ofmonopoly,monopsony oroligopoly- and approrpiate interventuion can increase
efficiency. It is a standart proposition that amanopolist can be given an incentive to produce the efficient
output either through the imposition of amaximumprice or via an appropriate price subsidy. Equalpower is
not violated if some individuals have higher incomes than others so have more ‚dollar votes‘.In allother
respects agents mus have equalpower- there can be no distrimination.
Complete markets
would provide all goodsand services for witch individuals are prepared to pay a price which covers their
production costs. But it is not always thecase: the market will generally fail completely to supply
publicgoods;missing markets arise, because certain risks are uninsurable.capitalmarkets may in some
circumstancesfail toprovide loans. Theremay be no futuremarket. A commodity may not be supplied
because a complementary market is absent.
No market failures
this assumption can be violatedin threemajor ways: public goods, external effects and increasing returnsto
scale.
Perfect information
complete infrmation requires at least three types ofknowledge: quality,price and the future.
Social justice alsoinvolves horizontal equity, which concerns goals likeminimum standarts for certain goods
and services,or equal access to them and equality ofopportunity.
Libertarians see the optimal distributionas the result of competitive market forces on legally acquired
endowments. They support the relief of destitution through voluntary charity, which writers likeNozick
regard as only legitimate method all redistributive taxation being corsive.
Jeigu būtų šie visi kriterijai, valstybei nereiktų kištis valstybei. Rinkos ydos
Pagrindinis intervencijos tikslas yra socialinis gerbūvis. Gerovė pasiekiama efektyvumu arba socialiniu
teisingumu. First best economy- kai rinka neturi ydų, arba kai rinka pati gali sutvarkyti savo ydas.
Socialinis teisingumas
Pollitt
Komentarai
The public sector is less efficient than the private sector.
There is nor weighty and widely-accepted body of scientific literature demonstrating that this is so.
Efficiency is not the same as effectiveness. First concerns the ratio between inputs and outputs. The second-
the extent to which an organization achieves its objectives. The criteriathe public sector is supposed to pay
attention to extend beyond efficiency and effectiveness. There areatleast two more important E‘s:economy
and equity. Ec is simply theminimization ofinputs- spending as little as possible. Eq- treating similar cases in
the same way.
The rolesof public sector bodies sometimes entail‘interfering‘- controlling and pushing people, against their
will, whereas the privatesector supplies consumers with things they want.
Public servants have to keep up with fashionable notions of political correctness.Thereis a widespread
expectation that public organizations will set high standarts in respect ofwhatever ethical standarts happen
to be accepted in the society at the time.
The roles of public sector organizations sometimesseem very broad/mixed/poorly defined. Where this is the
case it must be hard to know how to measure success/failure.
The private sector has competitors which keep it efficient, the public sectors does not.
Skirtumukai:
Public management is more bureaucratic (in the sense of having more red tape)
Public managers do have stronger values in favour of serving the community- there does seem to be a public
service ethos.
In the public sector there tends to be a weaker commitment to themaneger‘s employng oranization, possibly
because there is often only a very week link between performance and individual reward.
Viešasis sektorius auga,kadangi atsiranda vis daugiau sričių, kurias turi laiduoti valstybė.
Apibrėžimo dimensijos:
Kokia yra vyriausybės vieta visuomenėje (individo laisvės problema). Svarbūs politiniai įsitikinimai,nes jie parodo
individo laisvę. Gynyba, privataus gyvenimo laisvę. Jeigu manome, kad galima suvaržyti laisvę dėl nežinojimo.
Kokio dydžio turėtų būti biudžetas? (paskirstymo problema) Nuspręsti, ką mes subsidijuojam.
Kiek vyriausybės teikiamų prekių ir paslaugų turėtų būti jos sukuriama? (gamybos problema) Jeigu norėtume apibrėžti
viešąjį sektoriu pagal tai, ką ji gamina.
Viešasis sektorius- valstybės teikiamų paslaugų ir galimybių savo piliečiams teikimo forma (ir kaip viešoji gerybė).
Viešosios įmonės/įstaigos, vyriausybės veikla ir pasekmės, vyriausybės bendrieji sprendimai ir jų pasekmės,
vyriausybės vartojimas, investicijos ir išmokos, valstybės vartojimas ir investicijos, viešoji gamyba.
Ribas tarp viešojo ir privataus sektorių gali būti sunku atskirti, dėl valstybinių įmonių privatizavimo, viešojo ir
privataus sektorių partnerystės, viešųjų pirkimų.
Veikimo tikslas- viešasis interesas: daugumos interesas, kaip racionalus ir visų pripažįstamas, nustatomas nešališkai,
tai, ko siekia valstybė, priešprieša privatiems ir grupiniams interesams.
Viešosios intervencijos logika- socialinis gerbūvis: a) efektyvumas (produktyvumas- kaip pasiekti rezultatų su
mažiausiais kaštais), optimalus pasirinkimas tarp konkuruojančių gėrybių, -0optimalus vartojimas. B) socialinis
teisingumas
Extranalitetas- įmonė gamina džinsus, išleidžiam mėlyną vandenį į upę. Kai rinka/įmonės daro tai,kas kenkia
tretiesiams asmenims. Valstybė dėl to kišasi ir reguliuoja. Neigiamas- tarša; teigiamas- įmonė stato daugiabučius
namus ir aplinkui sutvarko parką.
Citrinų rinka- mokslininkas pradėjo tyrinėti informacijos asimetrija.Automobilių turgus- vieni parduota
prastoskokybės automobilius (citrinos),kiti geros kokybės (slyvos). Pirkėjas nepasitiki pardavėju nei tuo, nei tuo, nes
amno, kad pardavėjas linkęs apgauti, todėl jis linkęs mokėti vidutinę kainą. Tie pardavėjai,kurių prastesni, gauian
tūkstančio pelną,ogeresnių, tūkstančio nuostolį. Išstumiamos slyvos iš rinkos, nes jam neapsimoka pardavinėti
geresnės kokybės automobilių.
Vyriausybės trūkumai:
ribota informacija, ribatota privataus sektoriaus reakcijos kontrolė, ribota biurokratų kontrolė, veiksmai ribojami
politinių procesų.
Kaip apibrėžti viešojo sektoriaus dydį?
Sričių skaičius, į kurį „kišasi“ valstybė, institucijų skaičiųs,tarnautojų skaičius, išlaidų dydis.
Didėja valstybė: technologijos, demografija, krizės, depresijos, karai (valstybei reikia mobilizuoti resursus),
ekonominis augimas, kitos vertybės, idėjos.
Nuo 1970m. – bandymai „sumažinti“ valstybę. Ekonominės (sunkumai, naftos krizės, infliacija, nedarbas), politinės
(konservatyviosios dešiniosios vyriausybės) priežastys, intelektualinis palaikymas, globalizacija, laisvas kapitalo
judėjimas, technologijos.
TREČIA PASKAITA Kaip geriau suprasti viešosios politikos procesą? Idėjos, bendrieji teoriniai požiūriai,
kontekstai, veikėjai.
Kognityviniai apribojimai- pažinimo apribojimai. Negalime pažinti pilnai proceso, kaštų apribojimai..
Delioti teorinį pagrindą- teorijos ne visada tinka, galima savo analizės pagrindą. Iš skirtingų teorijų galima sudėti savo
pagrindą, kuris tiktų analizei. Modelis- realybės atspindėjimas susiaurintame etape. Pvz: tradicinis biurokratijos
modelis būtų Weberio.
Institucionalizmas-> viešoji politika- institucijų saveikos pasekmė->politiniai sprendimai priklauso nuo pokyčių
institucijų struktūroje.
Viešojo pasirinkimo teorija- žmonės yra egoistai ir savanaudžiai savo poelgiais. Jie elgiasi atsižvelgdami į to elgesio
padarinius sau arba savo artimui; -> tai priimtina ne tik politikams, bet ir biurokratams.
Racionalaus sprendimų priėmimo modelis gali būti suvokiamas kaip idealus variantas, tačiau praktikoje dažniau gali
būti naudojamas riboto racionalumo modelis.
Racional
Best as least costly and best outcome.
Explicitness and precision about goals are therefor not only virtues but also necessities in the rational model. In polis,
by constrast, statements of goals are more than wishes and intentions; they are also means of gathering political
support.Political acors state goals as inspirational visios of a future, hoping to enlist the aid of others in bringing it
about. For this purpose, ambiguity is often far better suited than explicitness and precision. By labeling goals vaguely
and ambiguously, leaders can draw support from different groups who otherwise might disagree on specifics.
Ambiguity can unite people who might benefit from same policy but for different reasons.
Euristinis (linijinis/etapų modelis)- ciklų arba etapų idėj leidžia sukonstruoti modelį, kuriuo vadovaudamiesi galime
tirti viešąją politiką. Dichotomija. Piliečiai išrenkapolitikus, kad jie įvykdytų politinę programą. Politikai sukuria
programas, kurias turi vykdyti biurokratai. Vyresnieji biurokratai įsakinėja žemesnio rango biuroratams. Centras
nurodo, ką daryti vietos lygmeniu.
1)Darbotvarkės sudarymas: etapas, kurio metu problemų/klausimų sąrašas susiaurinamas iki tam tikros konkrečios
darbotvarkės/problemų sprendimo
2) Priėmimas: procesas, kurio metu pagal įvairias politines, ekonomines, socialines ir kitokias aplinkybes ir prieinamą
informaciją pasirenkama tam tikra viešosios politikos alternatyva, kuri yra skirta tam tikrai problemai spręsti bei
tikslui pasiekti.
3) Įgyvendinimas: įvairių veikėjų (ir jų grupių) veiksmai, kuriais siekiama tikslų ar sprendžiamos problemos (iš viršaus
žemyn bei iš apačios aukštyn)
4) Vertinimas: viešosios politikos ar jos sudėtinės dalies vertės analizė, kuri skirta viešajai politikaitobulinti bei u- ją
atsiskaityti.
Etapų kritika: pateikiams nenatūralus politinio proceso vaizdas; priežastinio ryšio ar patikrinamų hipotezių trūkumas;
apibūdinimo netikrumas.
Etapų pliusai: patogus mąstymo, analizės ir planavimo įrankis, nes teikia nuoseklią struktūrą, kuri padeda įveikti
realybės kompleksiškumą.
Idėja, kad politika yra nuoseklus procesasyra pati populiariausia viešųjų sprendimų priėmimo charakterizacija.
Darbotvarkės sudarymas yra procesas, kuriam vykstant problemos ir prioritetai apibrėžiami konflikto reguliavimo
būdu. Darbotvarkės formavimas yra konfliktų įveikimo procesas. Prob atsiradimo politikos darbotvarkėje pradžia yra
tam tikro klausimo pripažinimas spręstina viešąją problema, kitaip- jos identifikavimas.
D- visuomeninių/politinių problemų rinkinys, į kurį turi galimybę patekti tik konkurencijai atsparios problemos.
Politinės problemos:
Kompleksiškos ir neapibrėžtos
Menkai struktūruotos, nėra aiškiai demarkuotos: nežinome,kur prasideda viena problema ir kur baigiasi kita.
Problemos apibrėžimas yra problemossprendimo dalis
Probleminė situacija:
-Nuojauta, kad kažkas yra blogai
-Empiriniai faktai
-Migracija, paauglių nėštumas, gripo virusas
Problema:
-Subjektyvi
-Pagrįsta prielaida apie priežastinį ryšį
-Nurodo tikslą, kurį įmanoma pasiekti
-Turi sprendimą
-Sprendimą įmanoma pasiekti naudojant viešuosius resursus
Kova dėl politikos gali būti laimėta dar pradinėse klausimo iškėlimo ir darbotvarkės nustatymo stadijose.
Issue attention cycles (Anthony Downs)
1 Pre-problem -> 2 Alarmed discovery euphoric enthusiasm -> 3 Realizing cost of significant progress-> Gradual
decline of public interest ->post problem ->preproblem
Krizė yra vienas svrabiausių veiksnių, paaiškinančių politinės darbotvarkės sudarymo procesą.
Krizė- momentas arba galimybė įgyvendinti esminius pakeitimus viešojoje politikoje.
Kai kurie klausimai patenka į dienotvarkę tik krizės atvejais, kiti- tik :įprastos” politikos atvejais.
Sprendimų priėmėjus apie situacijos pavojingumą įtikina:
-įvykiai ir veikėjai, esantys už valdžios institucijų ribų (/tarptautiniai ekspertai, tarptautinės organizacijos)
-įvykiai ir veikėjai, esantys valdžios institucijų viduje (techniniai patarėjai).
Sprendimų priėmimas politikos analizėje suprantamas kaip procesas, kurio metu, atsižvelgiant į įvairias politines,
ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes, ir remiantis prieinama informacija, pasirenkama tam tikra viešosios
politikos alternatyva spręsti tam tikrą problemą ir siekti tikslo.
Pokario epochoje racionalumo idėja buvo svarbiausia sprendimų priėmimo teorijos ir praktikos sąvoka
Sprendimas traktuojamas kaip racionalių procesų rezultatas
Racionalus sprendimų priėmimas apima ribotą skaičių politinių veikėjų, priimančių apgalvotus sprendimus
pasirenkant iš aiškiai apibrėžtų ir suformuluotų alternatyvų.
Sprendimai racionalūs, kai gali būti apibūdinami kaip tinkamiausių priemonių tikslams pasiekti pasirinkimas.
Strateginis planavimas- procesas, kurio metu nustatomi organizacijos tikslai, pasirenkamos tinkamiausios priemonės
tikslų įgyvendinimui ir joms skiriami visi organizacijos ištekliai.
Apribojimai:
Racionalaus sprendimo priėmimas teikia ne visiškai natūralų, o supaprastintą sprendimų priėmimo proceso vaizdą.
Ignoruojama sprendimų priėmimo specifika grupėse
Ignoruojamos vertybės, taisyklės, intuicija (tiek formalios, tiek neformalios)
Control over public money and accountability to public authority were among the earliest purposes of
budgeting. Spending is varied to suit the economy. Budgeting is supposed to contribute to continuity (for
planning), to change (for policy evaluation), to flexibility (for the economy) and to provide rigidity ( for
limiting spending). Taigi šie dalinai vienas kitam prieštaraujantys siekiai ir tampa biudžeto planavimo
nepasitenkinimo objektu.
_+ modelis suderinams su demokratine politika, mažiau politinių aspektų, labiau taokomas praktikoje
-pernelyg konservatyvus, dėmesį sutelkia tik į trumpojo laikotarpio problemas, nepalankus įnovacijoms,
nepaaiškina „didelių sukrėtimų “
ŠEŠTA PASKAITA: VIEŠOSIOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS: AR REALYBĖ SKIRIASI NUO
TEORIJOS?
Politikos įgyvendinimas- viešųjų ir privačių veikėjų veiksmai, kuriais siekiama tikslų bei rezultatų, iškeltų
ankščiau priimtuose politikos sprendimuose (įstatymuose, programose, nutarimuose, projektuose)
Tikslų numatymo ir jį įgyvendinančių veiksmų/priemonių sąveikos rezultatas.
Dauguma politinių sprfendimų nėra save įgyvendinantys (self-implementing), todėl išbandymas valdžiai yra
ne priimti ar patvirtinti sprendimus, bet juos įgyvendinti.
Veikėjai, tikslai/rezultatai, veiksmai, instrumentai, priemonės, vidiniai veiksniai, išoriniai (ir kartais
nekontroliuojami) veiksniai.
Kuo ilgesnė politikos įgyvendinimo grandis, kuo daugiau joje veikėjų, kuo menkiau jį pagrįsta ekonomine
logika, kuo daugiau lūkesčių siejama su sprendimų priėmimu, tuo didesnė nesėkmingo įgyvendinimo ir
nusivylimo tikimybė.
L.A. Gunn
-Išorinės aplinkybės nesukelia paraližuojančių, darbą apsunkinančių suvaržymų
Įgyvendinamai politikai skiriama pakankamai dėmesio ir resursų
Reikiamas resursų rinkinys pasiekiamas kiekviename įgyvendinimo etape
Įgivendinama politika grindžiama priežasties ir pasekmės teorija
Priklausomybės santykiai tarp institucijų yra minimalūs tiek svarba, tiek skaičiumi
Egzistuoja supratimas ir sutarimas dėl siekiamų tikslų viso įgyvendinimo proceso metu
Užduotys atliekamos teisinga tvarka
Egzistuoja puikus bendravimas ir koordinacija tarp įvairių į programą įtrauktų elementų ir agentūrų
Esantys valdžioje gali reikalauti ir pasiekti visišką paklusnumą.
Pradedama nuo tam tikro politinio sprendimo ir tikrinama, kokie politikos tikslai bei uždaviniai buvo
pasiekti per tam tikrą laiko tarpą
Siekiama atskayti į klausima, kodėl buvo/nebuvo pasiekti tie tikslai ir uždaviniai
Susilaukė nemažai kritikos
Įgyvendinimo realybė:
Sprendimai gali likti neįgyvendinti dėl daugelio priežasčiu:
Politikų(tai kitų problema, siekis būti perrinktiems, nemoka metodologijos), problemų (įvairovė, tikslinė
grupė), konteksto veiksniai (išorinės ar vidinės aplinkybės labai nepalankios), administracinio aparato,
korupcijos problemų, skirtingų interesų ir t.t.
Išvada: tarp sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo nėra aiškios ribos. Tai, kas vyksta įgyvendinimo etape,
yra sąlygota sprendimų priėmimo etapo (ir atvirkščiai)
Isssue attention cycle- atsiranda įvykis, kuris paskatina tą problemą atsirasti. Nebūtinai ta p[roblema
susilauks dėmesio.
Institucinė- daugelis klausimų yra turininių, visuomenės dėmesio net neturi, ji nesupranta/nesidomi.
Sisteminė:
Problema kaip galimybė- ar ją išsprendę bus geriau? Ar verta ir ar įmanoma? Probleminė situacija nelygu
problema. Alkoholizmas- reikia identifikuoti, kokios srities problema. Išsigryninti iš sitaucijos i problema,
nurodyti, kad yra problema, ka-kokia konkreti.
Dinamiškos
ir iniciatoriai – tam tikros grupės ar veikėjai. Grupės yra keturios. Nebaigtinis sąrašas
a)rejestors- nori šališką išteklių paskirstymą panaikinti
b)exploiteriai- siekdami sau kažkokios naudos. Politikai dažniausiai. Tampi tarsi gelbėtoju, gauni politinių
dividendai.
c)guddojeriai- viešojo intereso užtikrinimas. Grynas oras, klimato kaita.
-Darbotvarkės perkrova
-Įstatymų nepastovumas
-Neišvystyta Vyriausybs komitetų struktūra, kuri galėtų sumažinti Vyriausybės darbo krūvį
-Neišvystytas informacijos pasikeitimas tarp ministerijų
Vieno langelio principas- jog kreipiamės į vieną įstaigos ir gauname atsakymus iš tos pačios.
-Ilgas derinimo procesas tarp visų suinteresuotų institucijų.
-Nepakankamai dėmesio skiriama problemų analizei
-Neišvystyta politinių bei administracinių sprendimų pasekmių vertinimo sistema
-Nerealių ir finansiškai neįmanomų viešosios politikos įsipareigojimų priėmimas
-Institucijų funkcijų dubliavimas
Lietuvai politikos įgyvendinimo problemos aktualesnės nei daugumai demokratinių sistemų (paveldas;
reformų sparta; aplinkos kaita)
Įgyvendinimo sunkumai gali būti užprogramuojami dar formuojant politiką
Išteklių trūkumas- paprastai nurodoma sunkumų priežastis- yra svarbi, be ne vienintelė ir kartais ne esminė.
Institucinė struktūra- svarbi, bet dažnai neįvertinama priežastis (funkcijų padalinimas, veiklos skaidrumas,
atskaitomybė ir kontrolė- (valstybės tarnyba vykdoma hierarchiniu modeliu- vykdomos užduotys,
nuleidžiamos iš viršaus)).
Poreikis vertinti viešosios politikos programas dėl didėjančios viešojo sektoriaus apimties bei išlaidų po
IIpk, o nuo devinto dešimtmečio pradėjus mažinti valstybės tiesioginį dalyvavimą ekonomikoje ir
reformuojant viešąjį administravimą.
Socialinių mokslų plėtra, kuriai vykstant atsirado įvairūs kokybiniai ir kiekybiniai analizės būdai , skirti
vyriausybės intervencijos vertinti.
Pasak Dye, vertinamas yra tam tikros politikos padarinių išsiaiškinmas atsižvelgiant į tikslus, kuriuos buvo
siekiamas realizuoti jos priemonėmis.
Viešosios politikos ar jos sudėtinės dalies vertės analizė, kuri skirta viešajai politikai tobulinti bei už ją
atsiskaityti.
Samprata II:
something is assessed by someone accoirding to some criteria in some way
bet
vertinimas nėra politikos pakaitalas:
„Vertinimas tėra atskiras komponentas platesniame politiniame interesų derinimo ir sprendimų priėmimo
procese. Vertintojas panašus į ekspwertą liudytoją, teikianti geriausią informaciją, kurią įmanoma gauti
esamomis sąlygomis; šis jo vaidmuo nėra teisėjo ar prisiekusiųjų vaidmuo.
Samprata III:
Vertinimo objektas yra viešoji politika, visšosios politikos sritis ar atskira jos sudėtinė dalis (programa,
projektas, priemonė ir kt)(pvz: sunaudotų išteklių ar pasiektų rezultatų santykį)
Vertinimo tikslas yra tam tikras vertės įvertinimas pagal tam tikrus kriterijus
Vertinimu rezultatai turėtų būti naudojami viesosios politikos turiniui ar proceso tobulinti.
Problem identif >policy an> strategy and policy development> policy enactment>policy implementation
Kas vertina? Institucijos, politikai, biurokratai, klientai, suinteresuotosios grupės, profesionalūs vertintojai.
Whatare the self-interests?
Kiekviena institucija siekia galios, jos linkusios plėstis, o kad plėstųsi, reikia daugiau išteklių (biurokratinės,
institucionalizmo kai kurios teorijos),
360vertinimas
-vertina vadovas
-vertina jūsų kolegos
-vertina gavėjai/objektai
-vertinate patys save
KRITERIJAI
Suderinamumas
Kokiu mastu, įgyvendinant kelias viešąsias politikas,pavyko sukurti sinergijas ir išvengti koordinavimo
problemų?
Operaciniai klausimai ir metodai:
-Ar egzistavo geresnio koordinavimo?
Panašių programų tikslų ir finansuojamų sričių palyginimas
Tikslinių grupių apklausos
Efektyvumas
Ar programos tikslai ir u-daviniai pasiekti mažiausiais kaštais? Ar galima pasiekti geresnių alternatyvų tais
pačiais kaštais?
Santykis tarp programos ar jos dalies finansinių ir kitų sąnaudų (kitaip indėlių) ir rezultatų (taip pat kartais
pasekmių)
Ar buvo pigesnių alternatyvų siekiant to paties tikslo?
Metodai: KNA (kaštų naudos analizė), sudedamųjų dalių palyginimas, palyginimas su ankstesne programa,
palyginimas su išorine gaire, palyginimas su dirbtiniu scenarijumi.
Rezultatyvumas/Veiksmingumas
Santykis tarp numatytų ir pasiektų tikslų ir uždavinių arba jų pasiekimo laipsnis
Koks yra programos tikslų pasiekimo laipsnis? Kas buvo planuota ir kas buvo pasiekta?
Kokia rezultatų kokybė? AR jais patenkinti tikslinių grupių atstovai?
Ar pokytis pavyko?
Metodai: stebėsenos rodiklių analizė, apklausos, modeliavimas.
Poveikis
Kokie yra (bus) ilgalaikiai programos šįgyvendinimo socialiniai ir ekonominiai padariniai?
Ar šie padariniai atitinka visuomenės poreikius?
Metodai: Kontrafaktinė analizė (kontrolinėsir ejksperimentinės grupės lyginimasl tos pačios grupės
lyginimas prieš ir po).
Marko ekonometrinis modeliavimas, bet tinkami ir kiti metodai.
Tvarumas
Ar programos dėka sukurti rezultatai išlaikomi arba plėtojami programai pasibaigus?
Metodai/analizės pjūviai: testinumo apoimtis, prielaidos, sąlygos tęstinumui, nuostatos tęstinumo atžvilgiu.
Įvertinimas politiniam procesui teikia grįžtamojo ryšio informacija, kuri skatina tam tikrą politikos ir
programos kaitą. Tačiau nėra įtikinamų duomenų, kad vertinimas ir yrapagrindinis kaitos variklis.
Seminarai 02 26
Allan McConnell „Policy success, Policy Failure and GRey Areas in-between
Public value rests on three tests being met: (i) production of things of value to clients and stakeholders (ii)
legitimacy in being able to attract resources and authority from the political authorising environment and
(iii) being operationally and administrativelyfeasible (Moore 1995, p. 71) Moore doesn’t define public value
and it is ascontested as the term public interest. The reality of public bodies is that they need to provide
many and often conflicting values.
We need to comprehend different dimensions of policy in order to grasp the ways in which success and
failure may be manifest within them. Also, tensions between them help explain some of the most interesting
features and dynamics of policy. These differences can be found in process, programs and politics.
Second, programs are what governments do.nThey give concrete form to the generalized intentions of
statements of policy. For example, health policy involves dozens of programs dealing with everything from
ante-natal care through preventive medicine to death. Programs combine in different ways the basic
resources and tools of government – laws, public personnel, public expenditure, tax incentives and
exhortation
There is also politics. Some policy analysts prefer to keep politics at arms’ length, because it is seen as a
distraction from a rational form of policy analysis. Yet if we are to fully grasp the multi-dimensional nature
of policy and what governments do, we need to recognize that programs have political repercussions. The
choices of government (including timing of decisions and the symbolism of particular forms of action or
inaction) have consequences for the reputation and electoral prospects of politicians and their capacity to
manage political agendas. Many political analysts have examined the political repercussions of policy action
and studies of political behaviour normally evaluate policies in terms of their relevance to winning votes.
Governments do politics and they may prove successful and/or unsuccessful in this realm.
Iš viršaus į apačią:
Politikos formavimo metu svarbūs veiksniai, nuo kurių priklauso politikos įgyvendinimo sėkmingumas:
1. Aiškiai ir tiksliai suformuluoti politikos tikslai ir uždaviniai, dėl kurių sutaria pagrindiniai politiniai
veikėjai. Kad būtų įmanoma įgyvendinti viešąją politiką, reikia apibrėžti jos turinį nustatant viešosios
politikos tikslus ir uždavinius. Neaiškiai apibrėžti, nesuderinti ar prieštaringi viešosiospolitikos tikslai ir
uždaviniai suteikia didelę veiksmų laisvę politiką įgyvendinančioms institucijoms(kuri apsunkina
įgyvendinimą, jei nėra siejama su didesne atskaitomybe) bei mažina efektyvios kontrolės galimybės.
2. Tinkama priežastinė teorija, kuria grindžiamos politiko priemonės ir kuri dažnai prilauso nuo ekonominės,
socialinės bei kultūrinės aplinkos ir vyraujančios ideologijos.
Kuo aiškesni politikos tiklai ir uždaviniai ir kuo didiesnis sutarimas dėl jų tarp pagrindinių politikos veikėjų,
kuo tinakmesnė priežastinė teorija, kuri susieja politikos tikslus ir priemones; kuo paprastesnė politikos
įgyvendinimo institucinė struktūa, mažesnis dalyvaujančių skaičius ir kuo aiškiau apibrėžti jų ryšiai ir
atskaitomybė, kuo didesni įgyvendinimui skiriami ištekliai, kuo ma-esnis interesų grupių peišinimasis arba
kuo daugiau skirtingasnuostatasturinčių interesų grupių ir kuo mažesnė ekonominių ir politinių sąlygų kaita,
tuo didesnė sėkmingo įgyvendinimo tikimybė.
Seminaras/ aptarimas
Rekomendacijos:
balandžio pirma, 9 val. Saulėteky.
Programos sėkmės
Proceso sėkmė
Politinė sėkmė
Sėkmė-tikslai pasiekti
rrizikinga, atspari sėkmės
Kodėl pagrindiniai prieštaravimai tarp sėkmės dimensijų? Kodėl kartais pasirenkama rizikinga programos
sėkmė? Kodėl siekiama tęsti net su dideliais pokyčiais?
8paskaita: Du skirtingi maršrutai- ta pati kryptis? Viešosios politikos ir viešojo valdymo teorijų sintezė
Viešasis administravimas- įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų
veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius
sprendimus, teikiant įstatymų nustatyytas administracines pasalugas, administruojant viešųjų paslaugų
teikimą ir atliekant administarvimo subjekto vidaus administravimą.“
M. Weber siūlė socialiniams mokslininkams „ištraukti iš realausstebimo pasaulio“ tam tikrus elgesui ar
institucinius aspektus ir remiantis jais suformuoti aiškias intelektualines konstrukcijas.
Tam tikroje situacijoje būtinas palyginimas su „idealiuoju tipu“.
Kritika: tradicinė biurokratija- tai visuomeninė technologija,padėjusi Vakarams pasiekti dabartinį gerovės,
išlaidavimo ir aplinkos taršos lygį.
-The only thing thatsaves us from bureaucracy is its inefficiency. An efficient bureaucracy is the greatest
threat to freedom.
Paskaita II dalis: Ar tradicinio viešojo administravimo disfunkcijas pakeis Naujoji viešoji vadyba?
NVV- plati sąvoka, apimanti įvairaus pobūdžio viešojo sektoriaus reformas, kurios siekia įdiegti privataus
sektoriaus valdymo modelius bei padidinti biurokratinių valdymo struktūrų efektyvumą ir atskaitomybę. Tai
laikoma paradigmine kaita- Naujoji viešoji vadyba- privatus sektorius ir pritaikyti logiką viešajam sektoriui :
efektyvumas, konkurencija.
Naujoji dešinė- reikia mažinti viešąjį sektorių. M. Tetcher. Utilities- komunalinį ūkį privatizuoti. Kaip įvesti
konkurenciją tarp švietimo įstaigų, ligoninių.. Reformos plačios ir gana daug kas privatizuojama.
Ekonominis nuosmukisir biudžeto deficitas; mažėjantis gimstamumas bei visuomenės senėjimas, didinantis
valstybės išlaidas; visuomenės nusivylimas vyriausybės veikla bei paslaugų kokybe.prieinamumu;
biurokratizmas, kitos valdymo problemos; globalizacijos bei Europos integracijos poveikis; privatizavimas
ir ekonominės veiklos reguliavimo poreikis; informacinių technologijų plėtra; ekonomikos, vadybos teorijų
raida, konsultacinio verslo plėtra; naujosios dešinės valstybės teorija; dešiniųjų partijų atėjimas į valdžią;
politinių lyderių vaidmuo.
Viešojo pasirinkimo teorija -> išorinė struktūrų reforma : konkurencija, didesnis finansavimas per
vartotojus, vartotojų pasirinkimo galimybė
Arm lenght theory- institucijos yra suskaidomos į tokius darinius, kurios kuruoja tik vieną sritį.
Monofunkcinė
Saint Paul (Minnesota) istorija- 78-90 metų buvo meru- miestas buvo nusomukio periode. Reikia kviesti
potencialius investuotojus; pradėjo kurti fondus- Iasis fondas buvo skirtas tastatyti žemutinį miestą. II
centralizuotas šildymas, III tiltai. Mes sukuriam vairuojančias organizacijas- viešasis sektorius turi vairuoti.
Vairuoti, o ne irkluoti. Privatus sektorius dirba, o mes manevruojam.
Kritika praktikoms:
Centralizavimas per decentralizavimą
NVV netinka VS dėl jo kitokio pobūdžio
Etiniai klausimai
Gali vesti prie korupcijos
Modelis gimė išsivysčiusiose, turtingose šalyse- nepritaikomas besivystančiose.
Skirtingai nuo siauresnio vyriausybės ar valdžios termino (government), platesnis valdysenos (governance)
terminas apima įvairias institucijas ir santykius, kurie atsiranda valdymo proceso metu.
Pripažįstama, kad tradicinė vyriasubynė šiuolaikiniame pasaulyje jau neturi ekspertizės monopolio ar pilnos
galios valdyti dėl gebėjimo praradimo tarptautinėms organizacijoms (aukštyn)m regionams, vietos
valdžioms ar bendruomenėms (žemyn) arNVO, privačiam sektoriui ar rinkai (išorei)
Neovėberiška mintis- paiimam iš V biourakratijos bruožų, bet ėdedam neo dalykus: centralizuojam kitaip
(vertinimo, stebėsenos elementai, akd būtų įmanoma lengvesnė koordinacija), prestižas joks ale prestižas,
reiktų lesti vadybininkams valdyti. Jog valstybės tarnautojai naudotų valstybės įtraukimo
Priemonės-
Parnerystės užtikrinimas- kiekviena mokymosi įstaigą turėtų savo atstovą, kuris galėtų komunikuoti su
departamentų vadovais.
5SEMINARO LITERATŪRA
Kafka kalba apie geležinį narvą- be biurokratijos žmogus negali gyventi. Iš apačios į viršų.
Negalima biurokratijos naikinti dėl ekspertizinės praktikos. Laikas tarp politikų ir biurokratų skiriasi.
Nėra ant tiek efektyvi, yra linkusi plėstis, funkcijos gali būti neaiškios, nesidubliuojančios.
Public service workers who interact directly with citizens in the course of their jobs, and who have
substantial discretion in the execution of their work are called street-level bureaucrats in this study
The poorer people are, the greater the influence street-level bureaucrats tend to have over them. Indeed,
these public workers are so situated that
they may well be taken to be part of the problem of being poor. Consider the
welfare recipient who lives in public housing and seeks the assistance of a
legal services lawyer in order to reinstate her son in school. He has been suspended
because of frequent encounters with the police. She is caught in a
net of street-level bureaucrats with conflicting orientations toward her, all
acting in what they call her "interest" and "the public interest."11
Daugelio srautų:
Koks yra analizės vienetas- posistemis. Apribojimai- išoriniai.
Kuomet rinkimai į pabaigą, irgi suaktyvėja interesų grupės. Kognityviniai apribojimai- Neįmanoma spręsti
visas problemas vienu metu. Dėl žmogiškųjų apribojimų yra neįmanoma spręsti vienu sykiu.
Visi srautai veikia neprikausomai vienas nuo kito. Ilgalaikis laikotarpis- dešimt metų, jei norėtume
analizuoti srautus.
Šiukšlių dėžės logika-problemos atsiranda, jos veikia nepriklausomai nuo pasiūlytų sprendimų.
Alternatyvos- jų daug, daug idėjų, problemų, Kuomet vyksta sprendimų priėmimas, jūs pasiimat vieną ir
įgyvendinat. Nebūtinai pati geriausia alternatyva. Problemos susimaišo su sprendimo būdais.
CASE STUDY:
Priemonių srautas:
Kad priemonė patektų į darbotvarkė, ji turi būti
Vertybiškai tinkama
Techniškai įgyvendinama
užtekti išteklių
instituciškai įgyvendinama
Politinis srautas
Policy- sprendimo būdai, viešoji politika, o politics- politinis procesas
Rinkimai. Sveikatos apsauga yra valstiečių
Partinė ideologija/ partiniai neprieštaravimas
Visuomenės nuotaikos- palaikančios.
Interesų grupių pusiausvyra
Progos langas- dėl tymų protrūkio turėjo galimybę susieti vsii srautai, problema rado sprendimą. Politinis
srautas nebuvo priueštaraujantis, jis buvo palankus problemai.
Priemonių sraute siūlo pasiūlymus.
Posistemis- viešojo valdymo susijusi su tuo, kad kalbame apie efektyvinimą. Viena posistemė yra susijusi su
kitomis.
Santykinai stabilūs veiksniai-
Mažiau žmonių.
Sutaupytų,
Free riderio
Palaikymo koalicijos nebūtinai turi skirtis ontologiškai. Kas skirsis- tai priemonės.
Kaitos lyderis neretai būna prezidentė, kartais premjeras.
-Valdžios institucijų sprendimų priėmimo metodas, pagrįstas atskirų piliečių, suinteresuotų piliečių grupių
(interesų grupių) įtraukimu į sprendimų rengimo, svarstymo, derinimo, priėmimo, įgyvendinimo procedūrą,
siekiant, kad jų bendri lūkesčiai, patirtis, norai bei interesai būtų visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti prieš
priimant ir įgyvendinant sprendimus
-Tiesioginis (ar netiesioginis) piliečių ar interesų grupių dalyvavimas politikos ir viešojo valdymo procese
-Prielaidos visuomenės dalyvavimui suteikia piliečiams galias vykdyti visuomenės gėrybių paskirstymą ir
valdymą atsižvelgiant į tikruosius poreikius
Visuomenės įtraukimas/dalyvavimas yra: procesas/ akcentuoja žmones, veikiančius kaip piliečius/ veiksmai,
racionalumas/ nėra apribotas tik sprendimų priėmimu (įtraukimas valdyme plačiąja prasme)/komunikacinė
grandis/ atsiranda per dalyvavimą ir svarstymus.
Sisteminės problemos:
Nesprendžiamos esminės (politinės/plačios) problemos
Politikų nenoras/baimės
žemas dalyvavimo lygis
Galios santykis: kokią galią turi visuomenės nuomonė ardiskusijų metu pasiūlyti sprendimai?
Paklausos pusė(dalyviai)
Resursai(laikas, kolektyvinio veiksmo dilemos)
Gebėjimai diskutuoti, suvokti viešą interesą, pakilti nuo individualausmąstymo
Pasitikėjimo, aktyvumo lygis visuomenėje, noras prisidėti
11 Paskaita: Politikų ir biurokratų sąveika bei vaidmuo formuojant ir įgyvendinant viešąją politiką
M. Weber- pagrindinis iššūkis demokratinei partinei sistemai- biurokratų ir politikų atskyrimas (kai
biurokratai atsakingi už ekspertizę, o politikai- politikos formavimą, kūrimą)
Patronažas yra politinių partijų ar politikų galia „pastatyti“ ir „nuimti“ viešojo sektoriasu organizacijų
vadovus remiantis politiniais ar šališkais kriterijais.
Politizacija kaip viešojo valdymo ar valstybės tarnybos būsena.
Bendri vardikliai- veikia organizacijoje, specializuoti vs viešieji interesai, siekia paveikti viešąją politiką,
nesiekia realios politinės valdžios, u-rtikrina konkurenciją ir galimybę dalyvauti platiems gyventojų
sluoksniams, daro poveikį viešiesiems sprendimams, siekiant savo intereso grupės tikslų.
Kolektyvinio veiksmo dilema arba kas padaro interesų grupę sėkmingai veikiančia?
Individai, besijungiantys į grupes, susiduria su kalinio dilema
Free rider problema
Kuo didesnė grupė, tuo sunkiau organizuoti ir koordinuoti jos veiklą
Kuo mažiau matoma, kas konkrečiai pasiekta, tuo mažiau tikėtina grupės sėkmė
Nauda (selective benefits), skatinanti jungtis ir siekti bendro intereso: informacinė, materialinė, solidarumas,
pažintys, opriklausomybė grupei/ tikslo
Neliečia pirminių įsitikinimų, sutariama dėl antrinių
Veikimo būdai
Lobizmas( ekonominė sąvoka- siekiama paveikti sprendimų priėmimo procesą, bendraujant su teisėkūros
proceso dalyviais, dažniausiai politikai, arba už konkrečios sritiesreguliavimą atsakingomis institucijomis)
Bilinėjimasis, politikų/rinkimų rėmimas/rinkimė veikla, viešumas, rinkodaros strategijos, informacijos
kontrolė
Reformos samprata
Sąmoningi (ir esminiai) viešojo valdymo struktūros ir/arba procesų pokyčiai, kad jie veiktų geriau tam tikra
prasme
Problemų srautas- sudaro tos problemos, į kurias dėmesį atkreipia valstybės politikos formuotojai
Viešosios politikos priemonių srautas- kovos šioje tyrėje rezultatas yra tam tikrų pasiūlymų sąrašas,
nusakantis politinės darbotvarkės alternatyvas
Politinis srautas- Politinis klimatas, aplinka/sąlygos pasinaudoti politine aplinka, galimybės valstybės
politikos formuotojams veikti.
Politinis procesas traktuojamas kaip ilgalaikių stabilumo periodų, retkarčiais pertraukiamų nestabilumoir
ilgalaikių politinių pasikeitimų, procesas. Siekiama paaiškinti politikos dinamiką, koncentruojan dėmesį į
sąlygas ir machanizmus, būtinus, kad įvyktų radikali kaita arba kaip tik status quo
PASIRUOŠIMAS
SĄVOKOS:
Politikos analizė vs analizė politikai
Valstybės intervencija (efektyvumas vs socialinis teisingumas)
Politikos procesas
Racionalus, inkrementinis, riboto racionalumo, politinis sprendimų priėmimas
Iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų įgyvendinimas
Išankstinis vs paskesnysis vertinimas
Viešosios politikos sėkmė vs nesėkmė
Tradicinis valdymas, NVV, po – NVV
Įrodymais grįstas valdymas
Gatvės lygmens biurokratai
Interesų grupė
Palaikymo koalicija
Politizacija
Diskrecija
VEIKĖJAI
Visuomenė (įtraukimas, įgalinimas, atsaitomybė, formos, būdai)
Interesų grupės (kas būdinga, veikimo būdai, sąveika, „issue network“, „iron triangle“
Politikai vs biurokratai (dichotomija, postų modelis vs karjeros modelis, strategijos, sąveika, politizacija bei
patronažas; visos atskaitomybės formos (kuo jos skiriasi)).
Palaikymo koalicijų pagrindo modelio pranašumas- pasižymi aiškia struktūra, tiksliai apibrėžtomis
sąvokomis, aiškiai įvardinti priežastiniai ryšiai ir hipotezės, dažnai pasitelkiama empirinė analizė ir toliau
teoriškai plėtojama.
Svarbiausias palaikymo koalicijų pagrindo analizės vienetas yra ne konkreti valdžios institucija ar programa,
bet viešosios politikos posistemis, kuriam būdingi jį reglamentuojantys teisės aktai, programos ir kitos
viešosios politikos iniciatyvos. Posistemių visuma sudaro bendrą politinę ar viešosios politikos sistemą.
Posistemiai L teisėkūroje ir viešajame administravime atitinka valdymo sritis, kurios priskirtos konkrečiam
ministrui.
VP posistemiuose veikia tam tikrus viešosios politikos sprendimus ir jų įgyvendinimą palaikančios ar jiems
besipirešinančios koalicijos. Sudaro įvarūs veikėjai, kurie apima visus klausimu suinteresuotus asmenis iš
valstybinio, viešojo ir privataus sektorių. VP įsitikinimai yra svarbesni nei veikėjų institucinė
priklausomybė. Ne tik įsitikinimai, bet ir mokslinė bei techninė informacija gali būti svarbi priimant
viešosios politikos sprendimus ir juos įgyvendinant. Taikomas individo elgesio modelis yra ribotai
racionalus, t.y. grindžiamas ne visiško informuotumo prielaida ir sudartas remiantis labiau psichologijos, o
ne klasikinės mikroekonomikos požiūriu.
Santykinai stabilūs veiksniai-ilguoju laikotarpiu nekinta arba kinta sąlyginai nedaug. Jie gli daryti įtaką
daugiau nei vienam viešosios politikos posistemiui. Palaikymo koalicijų pagrinde buvo išskirtos keturios
svarbiausios santikinai stabilių veiksnių grupės
1) Pagrindiniai probleminės srities (vp posistemio) požymiai
2) Gamtos išteklių pasiskirstymas
3) Esminės sociokultūrinės vertybės ir socialinė struktūra
4) Konstitucinė sandara ir esminiai jos principai
Išorės (sisteminiai) įvykiai- reikšmingi išorės sukrėtimai ar pokyčiai, kurie padaro didelę įtaką viešosios
politikos posistemiui keičiantis valdžioje esančios palaikymo koalicijos ar koalicijų ištekliams.
1) Socialinių ir ekonomonių sąlygų kaita
2) Viešosios nuomonės kaita
3) Valdančiosios koalicijos kaita
4) Kituose viešosios politikos posistemiuose priimti sprendimai ir jų poveikis
Svarbūs sukrėtimai už viešosios politikos posistemio ribų (krizė, naujos Vyriausybės sudarymas, naujo
Prezidento išrinkimas ir kt) yra būtinos, bet nepakankamos sąlygos reikšmingiems sprendimasm dėl
vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo priimti.
Sabatier ir jo kolegos suformavo palaikymo koalicijų analizės pagrindą siekdami suderinti „iš viršaus
žemyn“ ir „iš apačios aukštyn“ po-iūrius į viešosios politikos įgyvendinimą. Vadovaujantis po-iūrių iš
viršaus žemyn, sėkmingas įgyvendinimaspriklauso nuo tinkamai suformuluotosintervencijos logikos,gerai
pasirinktos priežastinės teorijos, gerai veikiančių įgyvendinimo struktūrų, tinkamų įgyvendinimo gebėjimų ir
kt. Iš apačios aukštyn – pabrėžia už įgyvendinimą atsakingų veikėjų svarbą, t.y. kad ir kokia elegantiška
būtų viešojo sprendimo intervencijos logika, jos įgyvendinimo sėkmė ir netgi tikrasis politikos turinys,
daugiausia priklausys nuo „gatvės lygmens“ biurokratų ir kitų įgyvendinimo procese dalyvaujančių veikėjų
motyvų, gebėjimų, galimybių.
Tinkama intervencijos logika reiškia, kad kikevienas prioritetas turi aiškius tikslus, uždavinius ir priemones,
kuriuos sieja nuoseklus hierarchinis ryšys- pradedan bendresniu (tikslų) ir bangiant konkrečių veiksmų
lygmeniu. Priežastinė teorija: ar atsižvelgiant į pasirinktą intervencijos logiką, galima pagrėstai tikėtis, kad
pasitelkiant minėtas priemones, yra realus pasiekti išsikeltus tikslus?
Paketiniai sprendimai- viena koalicija palaiko kitos koalicijos teikiamą sprendimą, kad kita koalicija
palaikytų jos siūlomą alternatyvą kitoje viešosios politikos srityje ar posistemyje.
Viešosios politikos bendruomenėms būdingas ribotas ir stabilus skaičius dažnai sąveikaujančių dlayvių,
kuriuos vienija bendros vertybės ir įsitikinimai, taip pat ekonominiai ir profesiniai interesai. Klausimo/
problemos tinkluose veikia daugiau narių, kurių vertybės ir įsitikinimai skiriasi, o narystė nėra pastovi ir
kontaktai nėra dažni. VP bendruomenė yra labiau integruota nei problemos tinklas.
Palaikymo koalicijų pagrindo prielaida teigia, jog bendrai veikti skirtingus veikėjus skatina sutampantys
įsitikinimai, o ne institucinė priklausomybė. Elgesį ir veikimo strategiją lemia įsitikinimų sistema, kurią
sudaro trys lygmenys. Pamatiniai- ypač sunkaii kinta. Ontologiniai ir iš jų kyla normatyviniai įsitikinimai.
Dešinės/kairės pažiūros priklauso prie pamatinių.
Antras lygmuo- viešosios politios įsitikinimai, kurie atspindi veikėjų nuostats priežastinių ryšių
konkrečiuose vp posistemiuose atžvilgiu. Tai yra klijai, kurie jungia veikėjus į palaikymo koalicjas.
Trečias- šalutiniai įsitikinimai- palaikymo koalicijų lyderiai ir nariai pernelyg sureikšmina savo oponentųū
neigiamus motyvus, elgesį ir potencialią neigiamą siūlomų pokyčių įtaką, kad mobilizuotų savo
koalicijosnarių pastangas.
Kaitos lyderiui yra būdingi keturi bruožai: socialinis jautrumas, gebėjimas apibrėžti problemas, suburti
sekėjus ir gauti palaikymą, teigiamo pavyzdžio rodymas.
Vienos kilposmokymasis, kurio metu taisomos įgyvendinimo klaidos siekiant pradinių viešosios politikos
tikslų, tikėtinesnis nei „dviejų kilpų“ mokymasis, kurio emtu keičiasi veikėjų įsitikinimai ir viešosios
politios uždaviniai.