Professional Documents
Culture Documents
Ekonomikis Safudzvlebi
Ekonomikis Safudzvlebi
ekonomikis safuZvlebi
SoTa veSapiZe
ekonomikis safuZvlebi
2
S.a. veSapiZe.
ekonomikis safuZvlebi: saxelmZRvanelo. daviT aRmaSeneblis saxelobis saqarTvelos
erovnuli Tavdacvis akademia, 2015.
“ekonomikis safuZvlebis” winamdebare saxelmZRvanelo saqarTvelos daviT aRmaSeneb-
lis saxelobis erovnuli Tavdacvis akademiaSi momzadda da bakalavriatis studentebisaTvis
aris gankuTvnili. wignis ufro mniSvnelovani nawili Sedgenilia Semdeg ZiriTad wyaroebze
dayrdnobiT: jek harvei, Tanamedrove ekonomikuri Teoria; marina maSina, ekonomikis anbani;
pol krugmani, robi velsi, marTa l. olni, ekonomikuri Teoriis safuZvlebi; gregori men-
qiu, ekonomikis principebi. aseve aRsaniSnavia profesorebis a. movsesianis, s. ogni-
vcevis, e. borisovis, l. grebnevis, r. nureevis, d. valovois, v. kozirevis, a. bula-
tovis saxelmZRvaneloebi.
gansakuTrebiT unda gamovyoT qarTveli avtorebi: akademikosebi, vl. papava,
a. silagaZe, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondenti l. Ciqava da
profesorebi: g. adeiSvili,g. Todua, S. qistauri, T. WiabriSvili, r. abesaZe, T. beriZe,
r. asaTiani, d. iakobiZe, r. kakulia, ე. meqvabiSvili, r. gogoxia, m. jibuti, a. jibuti,
s. pavliaSvili, n. WiTanava, m. ToqmaziSvili, o. qeSelaSvili, u. samadaSvili, T. Sengelia,
m. gvelesiani, g. jolia, n. aslamaziSvili, n. Turnava, s. fetelava, S. gogiaSvili,
e. baraTaSvili, a. griSikaSvili, r. gvelesiani, g. erqomaiSvili, m. gelaSvili, a. abralava,
l. baxtaZe, j. kaxniaSvili, p. leiaSvili, p. lemonjava, k. Rurwkaia, g. malaSxia, l. qarCava,
r. oTinaSvili, m. vaniSvili, z. Sanava, T. baqraZe, r. basaria, v. sarTania, a. sisvaZe,
n. CixlaZe, d. kvaracxelia, m. kvaracxelia, a. gvaruciZe, d. sexniaSvili, r. Sengelia,
z. lipartia, g. caava, z. gviSiani, a. siWinava, e. xaraiSvili, n. xaduri, r. javaxiSvili,
d. jangulaSvili, m. WiabriSvili, g. xanTaZe da sxvebi.
„ekonomikis safuZvlebis“ saleqcio kursis mizania sazogadoebis ekonomikuri
cxovrebis safuZvlebis Rrmad SeswavlisTvis, sinamdvilis obieqturi, miukerZoebeli
analizisTvis saWiro meTodologiuri safuZvlebis Semecneba; fundamentis Cayra mravali
(mikroekonomikis, makroekonomikis, ekonomikis principebis, menejmentis, marketingis da sxva
mravali) ekonomikuri disciplinebis SeswavlisTvis, romlebic iyeneben sazogadoebaSi mimdi-
nare procesebis ekonomikuri mxaris zogadi cnebebis, kanonzomierebebis, maTi
urTierTkavSirisa da maCvenebelTa sistemas; ekonomikuri sistemebis tipebisa da modelebis,
sabazro meqanizmis ZiriTadi elementebis Seswavla; miwodebisa da moTxovnis sabazro
Zalebis, elastikurobis, Semosavlebis, xarjebis, mogebis, samewarmeo saqmianobis mowyobis
safuZvlebis, sawarmos finansebis, konkurenciisa da monopoliis arsis, saxelmwifosa da
mTavrobis rolis, fulisa da safinanso institutebis, ekonomikis rogorc mTlianobis zogadi
safuZvlebis Semecneba.
3
sarCevi
Sesavali ................................................................................................................................................ 11
pirveli Tavi kursis sagani da meTodologia .................................................... 13
²ekonomikis Tanamedrove gageba “²meurneoba“ ²da „ekonomika“ ................... 13
ekonomikuri mecnierebis sagani ....................................................................................................... 13
ekonomikuri mecnierebis ZiriTadi funqciebi ................................................................. 15
ekonomikuri kanonebis damaxasiaTebeli niSnebi ......................................................... 16
ekonomikis kanonebis da principebis urTierTkavSiri .......................................... 16
ekonomikuri analizis doneebi ........................................................................................................ 16
zogadi ekonomikuri Teoriis principebi ............................................................................ 17
Teoriuli da gamoyenebiTi ekonomikis principebi .................................................. 17
daSvebaTa roli ................................................................................................................................................ 19
“sxva Tanabar pirobebSi” daSvebis gamoyeneba ekonomikaSi.......................................... 19
10
Sesavali
12
pirveli Tavi
kursis sagani da meTodologia
gansaxilveli sakiTxebi:
ekonomikis Tanamedrove gageba. “meurneoba“ ² da „ekonomika“;
ეkonomikuri mecnierebis sagani da ZiriTadi funqciebi;
ekonomikuri Teoriis kanonebi da zogadi principebi;
ekonomikuri Teoriis meTodebi;
sameurneo saqmianobis mTavari roli.
14
ekonomikuri mecnierebis ZiriTadi funqciebi
16
II. mezoekonomika - swavlobs erovnuli ekonomikis an erovnuli meurneobis
dargebis, gansazRvruli qvesistemebis (agrosamrewvelo kompleqsi, regionuli
ekonomika და ა.შ.) kanonebsa da qcevas.
III. makroekonomika - swavlobs qveynis ekonomikas mTlianad. mak-
roekonomikuri obieqtebia: sazogadoebis Semosavali da simdidre, ekonomikuri
zrdis tempebi da faqtorebi. makroanalizi imisTvisaa gamiznuli, rom gadawyvitos
Semdegi saerTo ekonomikuri problemebi: brZola inflaciasTan, umuSevrobasTan,
saqmiani aqtiurobis stimulireba da sxva.
IV. megaekonomika - Seiswavlis mTlianad msoflio ekonomikis kanonebsa da
qcevas.
V. hiperekonomika - romelsac uaxles ekonomikur Teoriasac uwodeben,
Seiswavlis filosofiisa da bunebismetyvelebis koncefciebs ekonomikaSi (siner-
getikuli ekonomika, fizikuri ekonomika და ა.შ.).
18
moqmedeben iq, sadac saqonlis gacvla xdeba. magram SeuZlebelia erTnairad miudge
im sabazro urTierTobebs, romlebic aTasi wlis win arsebobdnen da romlebic
Camoyalibdnen Tanamedrove sabazro ekonomikaSi.
gansakuTrebiT mniSvnelovania, gaviTvaliswinoT is realuri ekonomikuri
situacia, romelic axasiaTebs qveynebs, romlebic administraciul-mbrZanebluri
sistemidan sabazro sistemaSi gadadian.
magaliTad, unda ganvasxvavoT, rogor moqmedeben ekonomikuri sistemebi awyo-
bili konkurenciisa da jer kidev dauZleveli monopolizmis pirobebSi.
daSvebaTa roli
19
cesebis kvlevis meTods xelovnurad Seqmnili Teoriuli agebis analizis meSve-
obiT. igi gvaZlevs sinamdvilis gamartivebul asaxvas. modelirebis amocanaa gam-
oikvlios faqtorebis da ekonomikuri pirobebis (wanamZRvrebis) cvlilebaze
gavlena, ganWvritos am cvlilebis Sedegebi da Teoriulad daasabuTos da-
sakvirvebeli (Sesaswavli) damokidebulebebi. gamoyenebuli Teoriuli agebuleba
obieqtis analizis saxiT _ esaa modelebi, romlebic TavisTavad realuri
movlenebis gamartivebuli konstruqciebia.
sinamdvilis sqematurad amsaxveli modeli emyareba realobis gamartivebas,
magram ar amaxinjebs mas. modelis agebisas gamoyenebuli komponentebi gam-
oyenebisas unda iyos martivi, Tumca imavdroulad sakmaod realuri. sxvagvarad
rom vTqvaT, modeli _ esaa Teoriuli ageba, romelic aris gamartivebulad, em-
piriulad Sesaswavli realuri urTierTkavSiris aRwera. magaliTad, geografiuli
ruka mocemuli teritoriis reliefis modelia.
modelirebis, rogorc ekonomikuri analizis _ problemis mkafio formuli-
reba, ubraloeba da operaciuloba (SesaZlebloba warmovadginoT urTierTkavSiri
formalizebuli saxiT) _ meTodis Zlieri mxareebis aRniSvnisas saWiroa yuradReba
mivaqcioT misTvis damaxasiaTebel SezRudvebsac. jer erTi, nebismieri modelis
ageba emyareba SemoRebul varaudebsa da SerCeul cvladebs, rasac ukve TavisTavad
Seaqvs subieqturobis elementi. meore, emyareba ra varaudTagan erT-erTs, modeli
uaryofs yvela danarCens, rac sinamdvilis mniSvnelovani deformaciaa. mesame,
vinaidan modelis analizi xorcieldeba principis `sxva Tanabari pirobebis dros~
Sesabamisad, hipoTezis formiT gamoxatuli daskvnebi warmoadgens calkeuli
faqtoris gavlenaze dakvirvebis Sedegs, amitomac eqneba SezRuduli mniSvneloba.
yovelive es siZneles qmnis modelirebis safuZvelze gamoyvanili hipoTezebis
faqtobrivi damtkicebisas. ekonomikur TeoriaSi daSvebebis gamoyenebis gareSe
fons advilad ver gavalT. ekonomikur Teoriaს, iseve rogorc nebismier Teoriaს,
ar Seswevs unari asaxos cxovrebis mTeli მრავალფეროვნება da amitom daSvebebzea
agebuli. es daSvebebi realur sameurneo cxovrebaze warmodgenebs amartivebs. ma-
gram isini amave dros mTlianad sameurneo cxovrebis mravali Teoriuli
debulebis ukeT gagebaSi gvexmarebian. ამგვარად, ekonomistebi Cveulebriv uSveben,
rom momxmareblebi TavianTi Semosavlebis (egreTwodebuli samomxmareblo biuje-
tebis) farglebSi moTxovnilebaTa dakmayofilebis maqsimizebisken iswrafvian.
sinamdvileSi, aseTi qceva momxmarebelTa umravlesobisaTvis aris tipiuri.
erT-erTi yvelaze gavrcelebulia daSvebaა “sxva Tanabar pirobebSi” (laT. –
ceteris paribus). is gulisxmobs, rom gansaxilveli cvladebis cvlilebisas danar-
Ceni cvladebi rCeba ucvleli. ase, Tu ganixileba fasebis cvlilebis zemoqmedeba
saqonlis gayidvis moculobaze, maSin igulisxmeba, rom saqonlis xarisxi, myidvel-
Ta moTxovnebi da sxva danarCeni rCeba ucvleli.
daSveba xSirad saSualebas gvaZlevs ukeT movxazoT, anu davaxasiaToT
movlenis sazRvrebi. swored ase, ekonomikaSi gavrcelebulia daSvebebi
“moklevadian periodSi” da “grZelvadian periodSi” (an “moklevadian per-
speqtivebSi” da “grZelvadian perspeqtivaSi”), romlebic SesaZleblobas iZleva
sxvadasxvagvarad Sevxedod ekonomikur movlenebs da gadawyvetilebac miviRoT
იქიდან გამომდინარე, Tu drois romeli periodi ganixileba. მაგალითად,
moklevadian periodSi firmam SeiZleba ganicados danakargebi, მაგრამ miuxedavad
amisa ar daixuros, radgan misi zaralianobis mizezebi SeiZleba atarebdes
20
droebiT, moklevadian xasiaTs. grZelvadian periodSi zaralis arseboba migviyvans
daxurvamde, firmis gakotrebamde.
21
pozitiuri analizi mxolod ayalibebs warmodgenas ekonomikur qcevaze, magram ar
axdens mis Sefasebas.
normatiuli analizi dakavSirebulia miznobrivi miTiTebebis SemuSavebasTan
da SefasebiTi xasiaTis mtkicebebTan. misi arsia gansazRvros saukeTeso alter-
natiuli varianti, igi gamoixateba kiTxvebze pasuxis saxiT: `rogor unda iyos?~ an `
ra aris ukeTesi?~. mtkiceba, rom moqalaqeTa Semosavlebis progresuli dabegvra
ufro samarTliania, vidre gadasaxadis erTnairi ganakveTis gamoyeneba, iseve,
rogorc piruku mtkiceba _ normatiuli analizis aSkara magaliTebia. aris ra
SefasebiTi Sinaarsis mixedviT, normatiuli mtkicebebi asaxavs subieqtur azrs,
oRond igi emyareba ara ekonomikur kanonzomierebebs, aramed faseulobiT
normebs, romlebiTac xelmZRvaneloben adamianebi normatiuli analizis procesSi.
magaliTad, zemomoტanili normatiuli msjelobis Sinaarsi damokidebuli iqneba
imaze, rogor azrs deben cnebaSi `samarTlianoba~. garda amisa, normatiul
mtkicebas aqvs გanawesis (miTiTebis) xasiaTi da ara winaswarmetyvelebis, rogorc
pozitiuris. amitom ar SeiZleba misi damtkiceba an uaryofa realuri sinamdvilis
faqtebiT. Tumca, normatiuli analizi sakmaod sasargebloa rogorc ekonomikuri
politikis instrumenti, romelSic amocana dadis miznis miRwevis saukeTeso xerxis
arCevamde miRebuli kriteriumebis Tanaxmad.
pozitiur da normatiul analizs Soris mWidro kavSiri arsebobs. pozitiuri
analizi, avlens ra kanonzomierebebs, gvexmareba ganvsazRvroT normatiuli
miznebis realizaciis saSualebebis optimaluri arCevani. normatiuli analizi,
romelic dakavSirebulia rekomendaciebis SemuSavebasTan, xSirad xdeba sagnis
arCevis mizezi pozitiuri analizisTvis(nax.1.1).
pozitiuri normatiuli
(ra aris) (ra unda iyos)
22
kanonebi, romlebic metwilad mikroekonomikis
sferos ekuTvnis
25
Tan dakavSirebiT. ra aris alternatiuli sagadasaxado sistemis ZiriTadi arsi? ra
Sedegebi moaqvs sxva qveynebTan Tavisufal vaWrobas? rogoria garemos dacvis sau-
keTeso gza? rogor axdens saxelmwifo biujetis deficiti gavlenas ekonomikaze? es
da msgavsi SekiTxvebi yovelTvis awuxebT politikosebs meriebSi, ofisebSi, samT-
avrobo organizaciebsa da TeTr saxlSi.
amgvarad, ekonomikis principebi SeiZleba mraval cxovrebiseul situaciaSi
gamoiyenoT. mniSvneloba ara aqvs, ras gaakeTebT momavalSi – gazeTs ikiTxavT,
kompanias CaudgebiT saTaveSi Tu ovalur ofisSi ijdebiT – Tqven yovelTvis kma-
yofili iqnebiT imiT, rom ekonomikas swavlobdiT.“ [20]
26
neitraluric. dovlaTis urTierTSemcvelobis da urTierTSemavseblobis gageba
mniSvnelovania nebismier ekonomikaSi agentebis (subieqtebis) qcevis da fas-
warmoqmnis kanonzomierebaTa gasagebad sabazro ekonomikaSi.
dovlaTi SeiZleba iyos:
a) erT an mravaljeradi gamoyenebis. pirvelis Sesaxeb Cveulebriv amboben, rom
is moixmareba, qreba, mere ki, rom isini gamoiyeneba, TandaTanobiT cvdeba.
zogoerTi nivTisTvis, magaliTad kvebis produqtebisa da sayofacxovrebo
teqnikisaTvis, sirTules ar warmoadgens maTi pirveli an meore jgufisTvis
mikuTvneba. sxvebisTvis, magaliTad tansacmlisTvis, SesaZloa warmoiSvas
surTule. garda amisa, warmoebul xangrZlivi moxmarebis dovlaTis
calkeul jgufSi Cveulebriv gaoyofen Senobebs da nagebobebs (uZrav qoneba),
ramdenadac yvela sxva dovlaTisgan gansxvavebiT isini ar floben mobilu-
robis, adgilsamyofelis Secvlis Tvisebas.
b) pirdapiri (samomxmareblo) da iribi (sawarmoo), romelic Tavis mxriv, iyofa
realurad da finansurad. arasakmarisi samomxmareblo dovlaTis misaRebad
saWiroa iribi dovlaTi – resursebi.
g) axlandeli realurad arsebuli dovlaTi (awmyoSi arsebuli) da iseTi, rom-
lis gamoyeneba SegveZleba mxolod samomavlod. meurneobriobis azri xSirad
imaze daiyvaneba, rom resursebi, romelic axla (awymoSi) arsebobs, gamoviyenoT
momavalSi dovlaTis Sesaqmnelad.
d) daculi da daucveli. absoluturad daucvelia momsaxureba, ramdenadac isini
moixmareba uSualod warmoebis procesSi. magaliTad, satransporto momsax-
ureba, sivrceSi gadasaadgileblad mdgari raime, srulad moxmarebuli aRmoC-
ndeba zustad im momentSi, roca es gadaadgileba dasrulebulia. nakleb daculia
malfuWebadi kvebis produqtebi, magaliTad axali Tevzi, xorci.
absoluturad daculTan axlosmdgomia – egreTwodebuli keTilSobili li-
Tonebi, magaliTad oqro, vercxli. realuri, fizikuri dovlaTis didi nawili
droSi mcired daculia, gare garemos mavne zemoqmedebas ganicdis. arsebobs
agreTve dovlaTi, absoluturad daculi da droSi raodenobrivi zrdis unaris
mqonec. mas miekuTvneba fuli da finansuri kapitali (finansebi, fasiani qaRaldebi).
27
uZravi moZravi
daculi daucveli
mravaljeradi erTjeradi
gamoyenebis gamoyenebis
axlandeli urTierTSemcvleli
dovlaTi
(antidovlaTi)
samomavlo urTierTSemavsebeli
pirdapiri iribi
28
nad Tvlis. Cveulebriv es aris is, rac ama Tu im subieqtebs interesebs da maT
cxovrebaze axdens gavlenas.
cxrili1.1
sasargeblo dovlaTisa da simdidris wyaroebis saxeobebi
ekonomikuri problema
“fexi ise gaSale, sabani mogwvdebodeso”, “wvima movida, magram qveyanas ver
gaswvdao”, “erTi Txilis guli cxra Zmam gaiyoo”, “Wama qonebaze hkidiao”, “Tavs
zemoT ver gadaxtebio”, “Roris yurisgan abreSumis safules ver Sekerav”, “kokasa
Sigan raca dgas, igive warmodindebis”. ra bevri andaza da sxva yoveldRiuri gam-
onaTqvami usvams xazs Cveni survilebis kerZo Seusabamobas maTi dakmayofilebis
SesaZleblobebTan. sakmarisia davfiqrdeT, ramdeni damatebiTi nivTis yidvas Sev-
ZlebdiT, Cveni Semosavlebi ufro meti rom yofiliyo: moduri tansacmeli, axali
aveji, prestiJuli manqana, mogzauroba sazRvargareT, videokamera... am sias bolo
ar uCans, ramdenadac, es moTxovnilebebi rom dakmayofildes kidec, aucileblad
axali gaCndeba.
ai, swored es aris ekonomikuri problema (economic problem) SeuzRudavi anu
ganusazRvreli survilebi da SezRuduli anu gansazRvruli saSualebebi (nax.1.3).
Cven verasodes ver davZlevT am siZneles, magram Cven SegviZlia SevecadoT, mi-
viRoT rac SeiZleba meti imisgan, rasac vflobT, rac xelT gvaqvs, rac Cvens
gankargulebaSia. e.i. Cven yovelTvis ekonomia (economics) anu momWirneoba gviwevs.
imisaTvis, rom ukeT gavigoT, ras moicavs cneba “momWirne ekonomikuri meur-
neobrioba” (economicsing), ganvixiloT gadawyvetilebis miRebis procesi. aseTi
magaliTi ufro xelsayrelia, vidre is erTi SexedviT SeiZleba mogveCvenos, vinai-
dan, termini „ekonomika”, rogorc dasawyisSi ukve aRvniSneT, berZnulidan Tu
vTargmniT, niSnavs “saojaxo meurneobis gaZRolas”.
daukmayofilebeli
survilebi
survilebi rom-
lebic SeiZleba
dakmayofildes
ekonomikuri dovlaTi
31
ekonomikis meTodebi
ekonomikis meTodebSi garkveva “meTodis” raobis SeswavliT unda daiwyos.
masze warmodgenas gvaZlevs ucxouri warmoSobis Semdegi terminebi:
meTodi [Zv. berZ. gamokvlevis xerxi] რაიმეს Seqmnis an damzadebis
xerxebis erToblioba. miznis miRwevis an konkretuli amocanis gadaWris xerxi,
moqmedebis viTareba; realobis Teoriuli an praqtikuli Semecnebis (aTvisebis)
xerxi; filosofiaSi filosofiuri codnis agebis an dasabuTebis xerxi.
meTodika [< Zv. berZ. ] 1) რაიმე samuSaos Catarebis saSualebebis da
mizanSewonili xerxebis Catarebis erToblioba; 2) pedagogiuri mecnierebis dargi,
romelic Seiswavlis garkveuli sagnis swavlebis kanonzomierebebs, mag. inglisuri
enis.
meTodistebi [Zv. berZ. gamokvlevis xerxi] 1) რომელიმეsagnis
swavlebis meTodikis specialistebi; 2) meTodisturi eklesiis mimdevrebi, romelic
XVIII s-Si gamoeyo anglikanur eklesias da wamoayena ZiriTad moTxovnad religi-
uri miTiTebebis Tanmimdevruli “meToduri” aRsruleba da morCileba.
meTodologia [meTodi+...logia] 1) swavleba swavlis samecniero xerxebze; 2)
რომელიმე mecnierebis meTodebis erToblioba, mag. kvanturi meqanikis m.
meToduri [Zv. berZ. ] mkacrad Tanmimdevruli, sistematuri, rac
zedmiwevniT icavs winaswar gansazRvrul grafiks; ar uSvebs gegmidan gadaxedvas,
zustad daculi.
gamoyofen ekonomikis mraval meTods, romelTagan Zalzed mniSvnelo-
vania:
SedarebiTi analizis meTodi;
mecnieruli abstraqciis meTodi;
grafikuli gamosaxvis meTodi;
ekonomikur-maTematikuri modelirebis meTodi.
32
ekonomikaSi farTod gamoiyeneba grafikuli gamosaxvis meTodi. igi gvexmareba
sxvadasxva ekonomikuri maCveneblebis Tanafardobis aRqmaSi, ekonomikuri situaci-
is cvlilebebis gavlenis Sedegad maTi “qcevis” SefasebaSi. magaliTad SeiZleba
aviRoT laferis mrudi, romelic gamoxatavs sabiujeto Semosavlebis
damokidebulebas gadasaxadebTan. grafikuli gamosaxva Zalze moxerxebulia mikro-
analizisaTvis. mas aqvs erTi Tavisebureba: ekonomistebi xSirad cvlian cvladebis
mdebareobas da abscisTa RerZe aTavseben damokidebul cvlads, damoukidebels ki -
oridinatTa RerZze, rogorc, magaliTad, ლaferis mrudzea.
amgvarad, grafikuli gamosaxvis meTodi gvexmareba naTlad warmovidginoT
ekonomikuri situaciebis ganviTareba, xSir SemTxvevaSi SesaZleblobas gvaZlevs
saboloo sizustiT gamovxatoT damokidebuleba ekonomikur parametrebs Soris.
34
xolo Semdeg procesis nebismieri msvlelobis warmodgena, rogorc SeTavseba, anu
hegelis mixedviT, brZola.
dialeqtikis meore kanoni – “raodenobriobis gadasvla TvisebriobaSi” –
bevrad martivia gasagebad sabunebismetyvelo mecnierebaTa sferoebSi. ufro
rTulia maTSi garkveva sazogadoebaTmcodneobaSi. es kanoni ubralod gveubneba,
rom yoveli Tvisebrioba, dafiqsirebuli Cveni grZnobaTa organoebis mier, ro-
melmac asaxva hpova enaSi, ganmtkicebul statikur cnebebSi, icvleba gansazRvruli
raodenobrivi maCveneblebis mixedviT. magaliTad, wyali uaryofiTi temperaturis
dros xdeba myari, xolo temperaturis awevisas gadadis airis mdgomareobaSi.
sinaTles 500 angstremis sigrZis talRiT aRviqvamT rogorc mwvanes, xolo talRis
sigrZis gazrdisas igi TandaTanobiT gadadis wiTelSi da a.S. ase rom, yovel pro-
cesSi SeiZleba da saWiroa vipovnoT zogadi raodenobrivi parametrebi, pasux-
ismgebelni xarisxobriv cvlilebebze.
dialeqtikis mesame kanoni, romelic lamazad da gaugebrad wodebulia – “uar-
yofis uaryofad”, laparakobs ganviTarebis yvela procesis gansazRvrul ganmeo-
rebaze. es, vfiqrobT, kacobriobis mier miRweuli yvelaze Rrma ganzogadebaa sis-
temebis ganviTarebis procesebis Seswavlisas. Tanamedrove eniT rom vTqvaT, ka-
noni “uaryofis uaryofa” ganviTarebis yvela dinamikuri procesis talRiseburi
qanqaris msgavsi xasiaTis deklamirebas axdens.
35
sxvadasxva problemis mimarT sistemuri, mTlianobiTi midgoma efuZneba
faqtorTa arsebis, rolis, mniSvnelobisa da urTierTdamokidebulebis gaazrebas
maTs erTianobaSi, anu kompleqsSi. es SesaZleblobas gvaZlevs kompleqsurad da
yovelmxriv SeviswavloT problema, gamovyoT prioritetebi da movaxdinoT sis-
temis ZiriTadi parametrebis optimizacia. magaliTad, qveynis erovnuli usafrTx-
oebis sistemologia viTardeba iseTi mecnierebebis Sesayarze, rogorebicaa
politologia, samxedro mecniereba, sociologia, informatika, ekologia, ekonomi-
ka.
dRes, sazogadoebriv cxovrebaSi mimdinare sistemuri krizisebis xanaSi, sis-
temuri midgomis mniSvneloba izrdeba, vinaidan am krizisebs SeiZleba
daupirispirdes mxolod maTTan brZolis sistemuri meTodebi. es midgoma aris
saSualeba imisa, rom amovicnoT sistemur winaaRmdegobaTa xasiaTi, gamovavlinoT
urTierTkavSirebis sirTule da SevimuSavoT problemebis gadawyvetis strategia.
qveynis erovnuli interesebis mimarT sistemuri midgoma qveynis aRorZinebisa
da misi ekonomikuri da samxedro usafrTxoebis uzrunvelyofis mTavari pirobaa.
am midgomis gamoyenebas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs globaluri
problemebis Seswavlisas. am problemebs (ekologiurs, socialurs, ekonomikurs,
samxedros, teqnogenurs, uSiSroebisas) da maTs sistemur gaazrebas zogadsakaco-
brio mniSvneloba aqvs. isini imdenad kompeqsuri xasiaTisaa, rom maTi gadawyvetis
mcdeloba dadebiT Sedegs ar mogvcems, Tu erTdroulad ar movaxdineT zemoqmede-
ba am sistemis mraval parametrze.
sistemuri azrovnebis mizania sworad da mTlianobaSi (sistemurad) aRiqvas
garemo, mTlianobaSi gaiazros dakvivebiT mopovebuli informacia, Seimecnos mate-
rialuri da aramaterialuri samyaros kanonebi da kanonzomierebebi, iswavlos
adamianis saqmianobaSi – uwinaresad, rTuli sistemebis Seqmnasa da marTvaSi – am
kanonTa da kanonzomierebaTa gamoyeneba.
bevr Zlier specialists, CvenTanac da sxvaganac, Camouyalibda gansakuTrebu-
li sistemuri azrovneba, - Cveva iazrovnos ise, rom mTlianad suraTad xedavdes
obieqts Tu process. sistemur azrovnebas mniSvnelovnad uwyobs xels adamianis in-
tuicia da faruli (miRmuri) codna.
Tu axal obieqts vikvlevT da amisaTvis ar gvyofnis arsebuli modelebi, maSin
sistemuri azrovneba, mTlianobiT midgoma, intuicia da faruli (miRmuri) codna
gvexmareba SevimuSaoT axali, ufro efeqtiani modelebi. mecnierebas ar gaaCnia
sazomi, romliTac sistemuri azrovnebis dones gazomavda, magram SeiZleba
vamtkicoT, rom sistemurma azrovnebam ukve miaRwia ganviTarebis im safexurs,
rodesac adamiani mis xelT arsebuli kognituri modelebis gamoyenebiT axerxebs
Caswvdes rTuli teqnikuri, socialur-ekonomikuri, fsiqikuri Tu sxva problemebis
arss (Tvisebriobas).
sistemuri azrovneba, romelSic intuicia da faruli (miRmuri) codnis faqto-
rebi mZlavrobs, iyenebs rogorc induqciur, ise deduqciur meTodebs. SedarebiT
Cveuli deduqciuri azrovneba gulisxmobs imas, rom jer ganisazRvreba kompleqsu-
ri sistemuri problemebi, Semdeg ki iZebneba am problemebis kompleqsuri gad-
awyveta. xolo induqciuri sistemuri analizis dros piriqiT, Tavdapirvelad eZe-
ben axal ideas an principulad axal kompleqsur gadawyvetas, Semdeg ki cdiloben
es gadawyveta moiargon Sesabamis problemas.
sistemuri azrovnebis paradoqsebia mTlianobis da ierarqiulobis para-
doqsebi. mTlianobis paradoqsTan gvaqvs saqme, rodesac sistemis aRwera Sesa-
Zlebelia misi danawevrebiT iseT “mTlianobebad” – iseT nawilebad, romeli na-
36
wilebic jer kidev inarCuneben sistemis mTlianobiT Tvisebebs. anu es is
SemTxvevaa, rodesac mTlianobis Tvisebebs, romlebsac sistema atarebs, garkveul
zRvramde misi danawilebisas inarCuneben gamoyofili nawilebic. meore mxriv,
nebismieri mTlianobiTi sistema ufro maRali rangis sistemis – zesistemis elemen-
tia, anu misi qvesistema da misi aRwera SesaZlebelia am kuTxiT (rogorc qvesistem-
isa). ierarqiulobis paradoqsi amaSi mdgomareobs.
rac ufro rTulia sistema da rac ufro sustad aris igi formalizebuli,
naTelia, rom miT ifro efeqtiani iqneba sistemuri azrovnebis efeqtianoba. sis-
temurma azrovnebam yvelaze ufro metad asaxva pova programirebis Tanamedrove
meTodebsi, informatikasa da telekomunikaciaSi, fsiqologiaSi, biologiaSi,
filosofiaSi”.
logikis kanonebi
kiTxvebi gameorebisTvis
danarTi a
40
RmerTma inebos, rom ufalma gagvixsnas mcire da didi gonebac, RmerTma mog-
ceT Zala, madli, rom codnis SeZena SeZloT.
danarTi b
ganwyobis Teoria
41
statistikuri monacemebiT dadginda, rom Cveni mosaxleobis 80%-s ara aqvs
nanaxi zemo svaneTi da fSav-xevsureTi, es uZvelesi sabrZanisi mistier tomTa.
maS modiT, vaRiaroT: Cven ar vicnobT Cven samSoblos.
wyaro: http://gutani.ge/category/საქართველოს-ხერხემალი/4-განწყობის-თეორია
danarTi g
naxazi 1.1.
efeqturoba, yairaTianoba da mwarmoebluroba organizaciaSi
yairaTianoba
dabali maRali
yairaTianobis dabali done/ maRa- yairaTianobis maRali done/
li efeqturoba maRali efeqturoba
maRali menejeri irCevs swor miznebs, magram menejeri irCevs swor miznebs da maT
maT misaRwevad resursebs cudad misaRwevad resursebs kargad iyenebs.
efeqturoba
42
TanamSromelTa muSaoba ise, rom yairaTianad Sesruldes yvela is saqmianoba, romelic saWiroa
momxmareblisTvis saqonlis an momsaxurebis SesaTavazeblad.
efeqturoba (effectiveness) – aris menejeris mier kompaniisTvis dasaxuli miznebis mar-
Tebulobisa da miRweuli miznebis xarisxis Semowmeba. organizacia aris efeqturi, roca menejeri
irCevs Sesabamis mizans da Semdeg aRwevs mas. magaliTad, ramdenime wlis win McDonalds-is
menejerebma gadawyvites sauzmis servisis damateba meti momxmareblis mozidvis mizniT. es idea
sakmaod Wkvianuri aRmoCnda, radgan dReisaTvis sauzme McDonalds-is mogebis 30%-s Seadgens.
mwarmoeblurobis maRali donis mqone organizaciebi, rogoricaa MacDonalds, Wal-Mart, Intel,
Home Depot da the March of Dimes, erTdroulad efeqturebic da yairaTianebic arian, rogorc es
naxaz 1.1-zea naCvenebi. efeqturia menejeri, romelic irCevs swor mizans da aqvs resursebis
yairaTianad gamoyenebis codna.
ratom unda viswavloT menejmenti?
dResdReobiT ufro da ufro meti studenti ibrZvis biznesis administracii kursebze mo-
saxvedrad. ratom aris menejmentis Seswavla aseTi popularuli?
pirvel rigSi, nebismier sazogadoebasa da kulturaSi resursebi faseulia da arasakmarisi.
aqedan gamomdinare, rac ufro efeqturad da yairaTianad gamoiyeneben organizaciebi am resursebs,
miT ukeTesi cxovrebis pirobebi da Sedegebi eqneba sazogadoebas. menejerebi arian adamianebi,
romlebic wyveten rogor gamoiyenon sazogadoebis yvelaze Rirebuli resursebis didi nawili,
iqneba es _ kvalificiuri muSaxeli, nedleuli (rogoricaa magaliTad, navTobi da miwa) kompi-
uterebi, sainformacio sistemebi da finansuri aqtivebi, romlebic uSualod axdenen gavlenas
sazogadoebis da adamianebis keTildReobaze. imis gageba, Tu ras da rogor akeTeben menejerebi,
pirdapir kavSirSia sazogadoebis funqcionirebasTan da simdidris dagrovebasTan.
meore, miuxedavad imisa, rom bevri adamiani ar aris menejeri da arc apirebs gaxdomas,
TiTqmis yvela Cvengans aqvs Sexeba menejerebTan, radgan sazogadoebis did nawils aqvs samsaxuri
da hyavs ufrosi. ufro metic, bevri muSaobs gunduri principiT da kolegebTan uwevs urTierTo-
ba. menejmentis Seswavla adamianebs exmareba sakuTar ufrosTan da kolegebTan urTierTobaSi. igi
maT aswavlis, rogor miiRon gadawyvetileba, dagegmon, organizeba gaukeTon konkretul saqmiano-
bebsa da resursebs, rac sabolood xelmZRvanelis yuradRebas miiqcevs da mis mxardaWeras gam-
oiwvevs. maT, vinc jer araa maRal Tanamdebobaze, menejmenti aswavlis, rogor gauZRves kolegebs,
moagvaros maT Soris arsebuli konfliqtebi da gazardos jgufis mwarmoebluroba.
mesame, nebismier sazogadoebaSi adamianebi erTmaneTs konkurencias uweven Zalian mniSvnelo-
vani resursis – maRalanazRaurebadi samsaxurisa da saintereso karieris mopovebaSi. menejmentis
codna erT-erTi mniSvnelovania am orive miznis misaRwevad. saerTod, rac ufro sainteresoa sam-
saxuri, miT metad rTuli da sapasuxismgebloa is. nebismieri adamiani, romelsac unda saintereso,
mudmivad ganviTarebadi samsaxuri, Seecdeba ganiviTaros menejeruli unar-Cvevebi da dawinaurdes.
roca adamiani win midis organizaciul ierarqiaSi, misi xelfasic swrafad izrdeba, ara aqvs mniS-
vneloba, sad muSaobs is: skolaSi, did kompaniasa Tu araSemosavlian, samedicino dawesebulebaSi.
43
meore Tavi
ekonomikuri Teoriis ZiriTadi mimarTulebebis
zogadi daxasiaTeba
gansaxilveli sakiTxebi:
46
Sua saukuneebisa da axali drois yovel did moazrovnes, dawyebuli Toma
aqvinelidan kalvinamde, gaaCnda Tavisi Sexedulebebi ekonomikur sakiTxebTan da-
kavSirebiT, vinaidan maT gareSe filosofiuri da religiuri sistemebi cxovrebis-
gan mowyvetili aRmoCndeboda.
karl marqsi
TviT yvelaze mokle eqskursi ekonomikur TeoriaSi iqneba arasruli, Tuki ar
vaxsenebT masSi k. marqsis (1818-1883) mniSvnelovan wvlils. misi yvela ufrosi da
saSualo Taobis mecnierisaTvis kargad cnobili gafarToebuli kvlavwarmoebis
gantolebebi, arsebiTad, xsnian ekonomikuri zrdis dinamikur modelTa klass.
marqsma dawvrilebiT gamoikvlia kapitalis warmoSobisa da ganviTarebis buneba.
man gaxsna zedmeti Rirebulebis buneba da gamoikvlia misi roli kapitalis
dagrovebis procesSi. mis mier dawvrilebiTaa Seswavlili mogebis normis
gaTanabrebis kanonzomierebani warmoebis sxvadasxva dargebSi da masTan da-
kavSirebuli kapitalis gadadinebani. Tumca misi moZRvreba, vfiqrobT, rom Zalze
politizirebuli da Sedegad, gamoyenebulia, rogorc brZolis instrumenti,
xelisuflebisaTvis. marqsis Teoriuli debulebani bevrs dRes sakamaTod war-
moudgeba (gvsurs gvenaxa magaliTi ekonomikuri Teoriisa, romelic ar SeiZleba
sakamaTo gamxdariyo saukunenaxevris Semdeg. aseTebi araa.) marTlac, inovaciis da
kapitalis mniSvnelobaTa gauTvaliswineblobas, agreTve, Sromis wvlilis gada-
Warbebas damatebul RirebulebaSi, rogorc vxedavT adgili aqvs. (Tumca
Tanamedrove poziciebidan aranaklebi prezentacia (Tu pretenzia) SeiZleba gagviC-
ndes warsulis yvela didi ekonomistis mimarT). marqsis Teoriis meTodologiuri
mniSvneloba da gavlena axlac SeiZleba uzarmazaria.
Nnax2.1. ekonomikuri
postindustriuli da infor- refleqsuro
maciuli sazogadoebis Te-
mecnierebis xe fleqsuro-
oriebi bis Teoria
(j. gelbreiTi, d. beli, (j.sorosi)
o. tofleri) axali
keinsianule-
bi (f. xani,
d. stiglici)
organizaciisa da
miwodebis Teoria
integraciis Te-
(a. laferi)
oria (r. kouzi,
d. norti,
o. uiliamsoni) postkeinsianel-
ebi (p.
devidsoni, g.
racionaluri
minski)
molodinis
sazogadoebrivi Teoria
arCevanis Teoria (r. lukasi)
(k.erou, j. biukeneni,
m. olsoni)
memarcxene
keinsianelebi
(j. robinsoni) monetarizmi
(i. fiSeri,
sakuTrebis uflebaTa Te- m. fridmani)
oria (r. kouzi, a. alCiani)
neokeinsianelebi
(j. herodi, liberalizmi da neolibera-
f. modiliani, lizmi (l. fon mizesi, f. fon
amerikuli instituciona- p. samuelsoni) haieki,
lizmi (a. berli, u. mit- v. oikeni)
Celi)
anda:
“did-vaWarni sargebelsa amisebrsa ver hpoveben”. (1076)
rusTaveli iyenebs iseT terminebs, rogoricaa: “vaWroba”, “vaWari”,
“didvaWari”, “yidva-gayidva”, “saqoneli”, “sargebeli”, vercxlis monetebi: drama,
drahkani, oqros fuli perpera, “xarja” (xarki), “badraga” (damcveli, gamcilebeli,
konvoi), “sarangi” (wesrigis damcveli moxele), “xanaga” (TavSesafari, sastumro),
“lari” (ganZi, simdidre), es termini safuZvlad daedo qarTuli erovnuli valutis
saxelwodebas. “mimixmo, mkiTxa ambavi da niri larTa syidvisa” – ambobs avTandi-
lis Sesaxeb vaWris msaxuri. aseTi Sexedulebebi, garkveulwilad, merkantilisturi
ideebis Canasaxsac warmoadgens. Sromis danawilebasTan dakavSirebiT poeti wers:
“muSa miwyiv muSaobdes, meomari gulovnobdes”. yuradRebas amaxvilebs Tavisufali
drois mniSvnelobazec adamianis inteleqtualur, pirovnul ganviTarebaSi.
rusTaveli Tavisufali drois aRniSvnisaTvis iyenebs termins – “mocaleoba”.
rusTaveli, simdidris samarTlian ganawilebasTan dakavSirebiT SeniSnavs,
rom ise, rogorc mze vardsa da nexvs erTnairad afrqvevs kaSkaSa sxivebs, aseve
xelisufleba valdebulia, erTnairad zrunavdes sazogadoebis yvela wevrze, aseve,
garja ar unda daiSuron SeZlebulebma SeWirvebulTa dasaxmareblad (qvel-
moqmedeba).
“raca TqvenTvis ar vargiyos saWurvelsa dasadeblad,
miec zogi xanagTa, zogi xidTa asageblad”.
gamoCenili qarTveli mecnierebi, rusTvelologebi: ak. SaniZe, a. baramiZe, ir.
abaSiZe, g. wereTeli, S. nucubiZe Tvlian, rom SoTa rusTaveli iyo Tamar mefis
didveziri – meWurWleTuxucesi. Tamaris samefo karze oTxi didveziris
Tanamdeboba iyo: 1, mwignobarTuxucesi, 2. amirspasalari, 3. mandaturTuxucesi, 4.
meWurWleTuxucesi. meWurWleTuxucesis Tanamdeboba SoTa rusTavels 1205-1220
wlebSi ekava (n. naTaZe). arsebobs sxva Sexedulebac, magaliTad, m. dumbaZis azriT,
rusTavelis Semoqmedeba da meWurWleTuxucesoba erTmaneTs ver eTavseba, radgan
warmoudgenelia iseTi meWurWleTuxucesi, romelic samefo simdidris dagrovebis
nacvlad qadagebda: “uxvad gascemdi, zRvaTaca Sesdis da gaedinebis” (m. dumbaZe.
53
saqarTvelos istoriuli sinamdvile da SoTa rusTaveli – saqarTvelo
rusTavelis xanaSi. T,., 1966, gv. 30,49). amasTan dakavSirebiT, v. CantlaZe moxdenilad
SeniSnavs, rom aq rusTaveli biujeturi balansis darRvevaze ar saubrobs, aramed
imaze, rom biujeturi saxsrebis gacema unda xdebodes Semosavlebis gauTvaliswine-
blad. piriqiT, SoTa ambobs, rom “Sesdis da gaedinebis”. sxvagan poeti kidev ufro
dazustebulad mianiSnebs: “uxvad gavcemdeT, vavsebdeT, siZunwe umecrulia”. anu,
SoTas Tanaxmad, gacemas unda mosdevdes Sevseba. finansTa ministri swored ase
ityoda. rusTavelis ekonomikuri Sexedulebebic safuZvels iZleva, rom igi
garkveuli drois manZilze SesaZlebelia yofiliyo meWurWleTuxucesi (v. CantlaZe,
SoTa rusTavelis ekonomikuri Sexedulebebi. Tb., 1992, gv. 8). rusTvelis, rogorc
meWurWleTuxucesis Tanamdeboba dasturdeba ierusalimis jvris monasterSi
arsebuli maslebiTac. kerZod, poetis saxeli moxseniebulia saaRape wignSic - wigni
sadac aRniSnulia eklesiis an monastris SemomwirvelTa saxelebi da sxva. (“SoTa
meWurWleTuxucesi”).
54
dasturlamali saintereso informacias iZleva saqarTvelos ekonomikuri
mdgomareobis SeswavlisTvisac. masSi dawvrilebiTaa ganxiluli saglexo
gadasaxadebi samefo da sadedoflo glexebisaTvis, gansazRvrulia sagadasaxado
ganakveTebi, amoRebis wesebi, vadebi da sxva.
vaxtang VI-is brZanebiT, komisiis mier 1705-1708 wlebSi Seiqmna samarTlis
wignTa krebulic, romelic saero da saeklesio, sameurneo da administraciul saq-
mianobas aregulirebda. vaxtang VI-is samarTlis kanonebiT da “dasturlamalis”
normebiT sargeblobdnen ara marto qarTlis samefoSi, aramed imereTsa da kaxe-
TSic.
57
formalobisagan, yvelasaTvis advilad mosapovebelia da misawvdeni, - jer imis
gamo, rom gaxSirebulia, da mere iafia, radganac baJisa da an raime Seviwroebisa-
gan gangeb fasaweuli ar aris. marTalic aris. baJi, didia Tu mcire. gangeb
zedSekecili gadasaxadia, da ramodenadac igi didia, imodenad gangeb aZvirebs
saqonelsa daam gziT saqonlis fasi, romelic Tavis sakuTaris arsebis kanonebisa-
gan ganisazRvreba da daidgineba xolme, baJisa da sxva raime Seviwroebis
metnaklebobasac unda eqvemdebarebodes da ekiTxebodes. saxelmwifo, romlis miz-
ezi da sabuTi arsebobisa sxva ar aris ra, Tu ar mkvidrTa keTildReobisaTvis
mzrunveloba, unda imasa hcdilobdeso, amboben fritrederobis momxreni, rom
cxovrebisaTvis saWiro saqoneli advilad da iafad mosapovebeli iyos yovelis
mkvidrisaTviso, radganac mkvidri kaci miT ufro ekonomiurad bednieria, ramode-
nadac ufro savsed, ufro mTlad hSoulobs sarCo-sabadebelsa da ramodenadac
ufro bevrs saWiroebas cxovrebisas ikmayofilebs advilad da gauWireblado”.
werda ra am striqonebs, ilia WavWavaZe aqve moixseniebda aRniSnuli moZRvrebis
Semqmnek did mecnierebs adam smits, “saxelovan inglisel politiko-ekonoms”, ro-
melic “mamamTavrad iTvleba sapolitiko ekonomiis mecnierebis”; “saxelovan in-
gliselebs kobdensa da braits”;
inglisis “mTavarministrs” robert pils, romelmac “1846 wels gaauqma purzed
dadebuli baJi, puri sul mTlad gaanTavisufla baJisagan RaribTa mcxovrebTa sao-
xad da sakeTildReod”; “am moZRvrebas mosarCeleni gamouCndnen ara marto in-
glisSi, safrangeTSic, bevri cotad Tu bevrad saxelganTqmulni mecnierni
miemxrnen am moZRvrebasa, magaliTebr, bastia, Sevalie, garnie paJes da sxvani”.
rogorc avtori aqve dasZenda:”droTa mimavlobaSi am moZRvrebam iseTi saxeli
gaiTqva, rom erTaSorisma kanonmdeblobamac ki Seiwynara da saTaved daudva
yovels Tvismoqmedebasa. am moZRvrebis safuZvlad Sesdga 1861 w. aReb-micemobis
konvencia (xelSekruleba) inglissa da safrangeTs Soris da 1865 w. germaniasa da
safrangeTs Soris”.
ilia WavWavaZe miuTiTebda, rom miwaTmoqmedebis, safabriko da saqarxno war-
moebis gasaZliereblad Cven gvWirdeba davagrovoT “saWiro codna da gamocdile-
ba”, aucilebelia sxvam ar dagvaswros da Cven TviTon davikavoT Cveni “niSi” –
“moclili da sxvisgan dauWereli adgili”. es iyo da aris yvelaze umTavresi gza,
epoqis mTavari moTxovna. swored amitom, eris mamam ar moiwona germaneli
kapitalistis meisneris mier gansaxorcielebeli investiciebi saqarTveloSi,
radgan misi amxanagobis monopolizebuli saqmianoba Cven xalxs gaaCanagebda da
arsebobis safuZvlebs gamoaclida. avtori qveynis ekonomikis dawinaurebisaTvis
mizanSewonilad miiCnevda Sromis nayofierebis gadidebas da soflis meurneobrivi
specializaciis gonivrul gaRrmavebas. ilia “TviTarsebobisa” da “TviTganviTare-
bisaken” mogviwodebda da miuTiTebda, rom yovel sameurneo operacias Tavisi
Semosavali, “xeiri” moaqvs. amitom rac ufro met operaciebs Seasruleb Sen Tvi-
Ton, rogorc qveyana, yvela misi Semosavalic piradad dagrCeba.
ilia WavWavaZe gamokveTilad ayalibebs Tavis azrs imis Taobazed, rom meis-
neris proeqtis ganxorcielebis Sedegad Cveni xalxi arsebobis mTavari safuZvlis,
miwis gareSe darCeboda, rom erTeulebis gamdidrebis sawinaaRmdego mas araferi
hqonda, magram didad samwuxaroa, rom amasTan erTad “cxovreis saxsari akldeba
xalxs”–o. kerZod igi werda: “b-n eliozovisa da ioselianis SiSs, rom amxanagoba
miwasac xelidam gamogvacloso, sayuradRebo da Znelad dasarRvevi sabuTi aqvs ai
am saganzed ra sTqva 1845 w. parlamentSi exlandelma pirvelma ministrma in-
glisisam gladstonma, romelsac, rogorc finansists, TiTqmis cali ara hyavs
58
mTels qveynierobazed: “erTi yvelazed samwuxaro ambavi Cveni qveynis (ese igi in-
glisis) yofacxovrebisa imaSi mdgomareobs, rom ramodennadac Zlier bevrdeba
umaRles wodebaTa xelSi simdidre da izrdeba Cvens qveyanaSi kapitali, imodenad
cxovrebis saxsari akldeba xalxs, imodenad naklebuloba da siRatake matulobs
muSa-xalxs Soriso”. swored aseTi principebis dacviT unda vidgebodeT ucxouri
investiciebis Semosavals saqarTveloSi amJamadac.
ilia WavWavaZe miiCnevda, rom qveyanam ise unda gamoiyenos Tavisi absoluturi
da SefardebiTi upiratesobani, misi ekonomikis mdgradobas safrTxe ar daemuqros
da xalxisTvis, arsebobisTvis saWiro saxsrebi advilad da iafad mosapovebeli
gaxados. aseTi naazrevi yoveli xelisuflebisagan did dakvirvebas moiTxovs.
globalizaciis, liberaluri sabazro ekonomikis, sayovelTaod ganvcobis piro-
bebSi absoluturi da SefardebiTi upiratesobebis zomis zustad migneba, ganviTare-
bis misaRwevad, misi gonivruli eris saerTo interesebis dacviT gadawyveta,
xelisuflebis, sazogadoebis yvelaze prioritetuli, sayoveldReo amocanaa.
ilia WavWavaZem erTi saukunis winaT, 1897 wlis 31 dekembers, qarTveli xalxis
mier ori aTasi wlis manZilze ganuwyveteli brZolebis, omebisa da sisxlis Rvris
Sedegad ganvlili gadarCenis gza gaanaliza. hkvirobda eris mama: ram gagvaZlebina,
rogor gadavrCoTo? pasuxsac Caswvda da amoicno, rom saqarTvelo orma didma
saidumlom gadaarCina. Cveni gadarCenis pirveli didi saidumlo is aris, rom
WeSmarit patriotizms mudam Tan axlda namdvili profesionalizmi. amis Sesaxeb
ilia WavWavaZe wers: “yvela es SevZeliT da sakiTxavad saWiroa, - rom
SegvaZlebina? ram gvixsna? jvarcmulni qristesTvis rogor gadavrCiT? wamebulni
da sisxlmTxevelni mamulisaTvis ramRa gvacocxla, ram gvasuliera? man, rom vi-
codiT - im dros ra undoda, ra iyo misi cixe-simagre, misi far-xmali. vaJkacoba
undoda, vaJkacni viyaviT. xmali undoda, xmlis Wedva vicodiT. omis saqmeTa codna
undoda, omis saqmeni vicodiT. ai, ram SegvaZlebina, ram gvixna, ram Segvinaxa!... im
droTa Carxze gaCarxulni viyaviT, im droTa qarcecxlSi gamofoladebulni, im
droTa samWedurSi naWedni. “silbo gvqonda naqsovisa” – viT qristianebs “da
simtkice naWedisa” – viT meomrebsa da mamuliSvilebs. amiT gavitaneT Tavi, droTa
Sesaferi Rone vicodiT, droTa Sesaferi xerxi, droTa Sesaferi codna gvqonda,
droTa Sesaferi mxneoba da gamrjeloba...
Zveli saqarTvelos gadarCenis meore didi saidumlo, aris misi ekonomikuri
wyoba. ilia WavWavaZe konkretulad axasiaTebs Zveli saqarTvelos ekonomikuri
wyobis saidumlos. kerZod igi wers: “Cvena gvgonia, sikeTe Cvenis ekonomiuris
agebulebisa da wyobisa imaSi yofila, rom miwa, ese igi mamul-deduli, cotad Tu
bevrad ufro samarTlianad morrigebuli yofila Cvens xalxSii, vidre sadme
sxvagan, sakvirvelia, rom dRes-aqomamde umamulo, ubinao kaci CvenSi TiTqmis ar-
sad ar moiZeveba.
amisTana wyobam mihmarTa usaTuod Cveni xalxi miwaTmoqmedebas, romelic
ufro dauSromeli da mkvidri wyaroa xalxisa da qveynis sazrdoebisaTvis, vidre
sxva ram. xsna Cveni qveynisa am wyobaSi unda yofiliyo...
aqedan cxadia, Cveni mefeebi ras unda gahfrTxilebodnen. rogorc etyoba,
ufrTxildebodnen kidec, Tu ar mefeni, TiTon xalxi mainca. es iqidama sCans, rom
Cveulebam frTa Seakveca sakomlo ganviTarebas, radgan yvelgan sakomlo gan-
sazRvruli iyo zogan ocis dRiuriTa, zogan ormocis dRiuriTa, mamulebis noy-
ierebisa gvarad. ase rom erTs komls sofelSi CveulebiT dadgenilzed meti ar
SeeZlo mamulebi daeWira. tyisa da mindvris gansakuTreba xom yovlad SeuZlebeli
iyo da dResac aqamomde Cvenis xalxis gonebaSi vera Tavsdeba is azri, rom tye da
59
mindori sakuTreba iyos visime da ara samsoflo.” aseTia saqarTvelos gaarCenis
“saidumloebani”, romlis dacva Tanamedrove globalizaciis procesSic aucilebe-
lia. misi arsi imaSi mdgomareobs, rom qarTvelma xalxma icoda, Tu sad unda moeZ-
ebna misi gadarCenis gzebi, cxovrebis azri.
rogorc ilia WavWavaZe aRniSnavda, Zveli saqarTvelos ekonomikuri wyobis
umTavresi azri is aris, rasac Cven “xiznobas” vuwodebT da ilias sityvebiT rom
vTqvaT” “xiznoba imisTana miwaT-mflobelobaa, romelic arc sakuTrebaa, arc ija-
ra da erTisa da meoris Sua ki dgas, rogorc gansakuTrebuli, erTgvari, Tavise-
buri saxe miwaTmflobelobisa”. aseTi urTierTobis dros miwis damqiraveblebs
SeeZlo miwa hqonoda Tavis sargeblobaSi da mflobelobaSi samudamod, aseve
gadaeca Tavisi STamomavlebisaTvis, Tumca, misi gayidvis ufleba mas ar hqonda,
radgan miwis sruli mesakuTre ar iyo. vfiqrobT, es forma dResac did
sargeblobas moiutans qveyanas, raTa Tavisi resursebi xalxs moaxmaros uklebliv
da srulad.
ilia WavWavaZis ekonomikuri midgomebidan Cveni epoqisaTvis umniSvnelo-
vanesia agreTve, rom mis mier yvelaferi, yovelgvari movlena fardobiTobaSi anu
realtivurobaSi ganixileba. misi mTavari damaxasiaTebeli konkretuli Tavise-
bureba is aris, rom ilia yvelafers sakuTari qveynisadmi, misi adgilis (geo-
strategiuli mdgomareoba), garemo pirobebis da istoriuli viTarebis (drois)
niSniT, masze damokidebulebis mixedviT ganixilavda. misi Teoria ekonomikur
cxovrebas warmogvidgens ara rogorc movlenaTa, aramed rogorc Tanafardobis
gagebas (axsnas). Tavis TxzulebebSi ilia sul am Tanafardobis dadgenis ZiebaSia:
dReniadag cdilobs daadginos optimaluri, WeSmariti Tanafardoba, sa-
kuTrebis formebs, mis or umTavres, kerZo da sazogado formas Soris; miiCnevs,
rom sakuTrebis am or formas Soris iseTi Tanafardobaa ukeTesi, rodesac Sroma
aris Tavisufali rogorc droSi, aseve sivrceSi.
xsnis zogadkacobriuli da erovnuli ekonomikuri idealebis Tanafardobas
(sazomis, “sawyaos”, “standartis” Camoyalibebas). kriteriumad miiCnevs
“zogadsakacobriuls”, romelic Tavisi mniSvnelobiT, msoflio Rirebulebamde
(yvelasTvis mniSvnelovani, erTnairad sargeblobis momtani) amaRlebuli “erov-
nuli Rirebulebaa”.
klasikurad ganixilavs saerTo erovnuli da regionuli interesebis
Tanafardobas; miiCnevs, rom saerTo erovnul doneze unda ganixilebodes “say-
ovelTao kanonmdeblobis warmoeba” anu saerTo kanonSemoqmedebiTi saqmianoba,
“saerTo Semosaval-gasavali” anu qveynis finansebi da “sayovelTao mxedrobis
dawyobiloba” anu qveynis Tavdacva, yvela danarCeni sakiTxi ki adgilze unda wyde-
bodeso.
qveynis ganviTarebisTvis ucilobel pirobad WeSmariti adgilobrivi
mmarTvelobis damkvidrebas, adgilobrivi saxelmwifo mmarTvelobisa da
TviTmmaraTvelobis optimalur gamijvnas moiTxovs “evropuli gamocdilebis”
gaTvaliswinebiT.
asabuTebs fritrederuli (liberaluri, Ria) da proteqcionistuli sagareo
ekonomikuri politikis Tanafardobas, qveynis “TviTarsebobisa” da “TviTganvi-
Tarebis” uzrunvelsayofad da sxva mravali.
swored aseTi Tanafardobis dadgenis safuZvelze miiCnevs ilia SesaZleblad
WeSmariti, optimaluri, mTeli sazogadoebisTvis misaRebi urTierTobebis
Camoyalibebas. es ki universalur meTods warmoadgens zogadkacobriuli da erov-
nuli Rirebulebebis optimaluri sinTezis misagnebad, Cveni “me”-s, “adgilobrivi
60
wvrilmanebis”, tradiciebis da zne-CveulebaTa SenarCunebis gziT saerTo winsvlis
misaRwevad. yovelive zemo aRniSnuls, Tanamedrove globalizaciis epoqaSi Tvi-
Toeuli qveynisTvis fasdaudebeli, gamoyenebiTi daniSnuleba aqvs.
danarTi a
“Tvla Tumca magre-rigad ar icoda. . . angariSi
Znelad SeeSleboda”
danarTi b
63
“movlenaTa bunebrivi svla” swored im obieqturi ekonomikuri kanonebis Sedegia,
romlebic moqmedeben calkeul adamianTa survilisagan damoukideblad.
smitma Tavis zemoT xsenebul naSromSi ara marto daasabuTa bunebrivi, anu
obieqturi ekonomikuri kanonis idea, aramed SeimuSava mravali mniSvnelovani sa-
kiTxi, dawyebuli saqonlis Rirebulebidan (mis warmoebaze daxarjuli SromiT
gamoxatuli) da damTavrebuli saxelmwifo politikiTa da dabegvris principebiT.
or saukuneze meti xnis ganmavlobaSi smitis wigni warmoadgenda im sxvadasxva
ideebisa da Teoriebis wyaros, rasac SeimuSavebdnen rogorc misi momxreebi, aseve
mowinaaRmdegenic.
danarTi g
ekonomikuri mecnierebis ganviTareba saqarTveloSi
64
sulxan-saba orbelianis Sexedulebebi (XVII s.). igi erTis mxriv, Sesabam-
isobaSia fiziokratul ideebTan (romelic Camoyalibda me-18 saukunis 50-ian wleb-
Si), meore mxriv ki axloa klasikosTa mosazrebebTan.
aleqsqndre amilaxvaris Sexedulebebi (XVIII s.). Seicavs merkantilistur
Sexedulebebs, magram nawilobriv, amave dros, klasikur, maT Soris, fiziokratiul
ideebsac esadageba.
me-19 saukunis 60-ian wlebSi, rodesac feodalur SezRudulobasTan brZolaSi
“Tergdaleulebi” CaerTvnen (“pirveli dasis” jgufi ilia WavwavaZis meTaurobiT),
romlebic ekonomikuri xasiaTis nawarmoebebs beWdavdnen, batonymur uflebas
akritikebdnen da Tavisufal mewarmeobas icavdnen. ekonomikuri xasiaTis naSromebs
aqveynebdnen, ilia WavWavaZe, niko nikolaZe, giorgi wereTeli, sergei mesxi, ivane
maCabeli da sxvebi. maT SromebSi romlebic eZRvneboda politikuri ekonomiis,
statistikis, kreditis, finansebis problemebs, dasavleTevropeli da progresulad
moazrovne rusi ekonomistebis ideebi vrceldeboda.
ilia WavWavaZem safuZveli Cauyara ,,saeroTo niadagis Teorias‟‟,
Camoayaliba liberalizmis sakuTari doqtrina, ekonomikuri liberalizmis
qarTuli nairsaxeobis ideologia; Seqmna moZRvreba evropuli da sxva qveynebis
civilizebuli Rirebulebebisa da mowinave gamocdilebis saqarTveloSi gadmotanis
Sesaxeb.
niko nikolaZem didi wvlili Seitana evropuli Rirebulebebis Seswavlasa
da saqarTveloSi danergvis saqmeSi, safuZveli Cauyara saqarTvelos finansebis,
mrewvelobisa da sxva aqtualuri sakiTxebis Teoriul kvlevebs.
ekonomikuri mecnierebis Camoyalibeba-ganviTarebaSi didi wvlili miuZRvis
Tbilisis saxelmwifo universitetis daarsebas. Tavdapirvelad ekonomikuri
sagnebi iswavleboda sibrZnisnetyvelebis fakultetze, romelTanac Camoyalibda
ekonomikis ganyofileba, romlis organizatorebic iyvnen iv. javaxiSvili da f.
gogiCaiSvili. universitetis gaxsnisTanave Camoyalibda politekonomiis kaTedra.
Mmisi fuZemdebeli da pirveli gamge iyo prof. f. gogiCaiSvili.
unda iTqvas, rom saqarTveloSi ekonomikurma Sexedulebebma da kvlevebma
mecnieruli xasiaTi iv. javaxiSvilisa da f. gogiCaiSvilis naSromebSi miiRo,
romelTa ideebze aRizarda mecnier-ekonomistTa mTeli pleada.
iv. javaxiSvilma didi Rvawli dasdo ekonomikur mecnierebaTa ganviTarebas.
man gamoaqveyna pirveli didi ekonomikuri gamokvlevebi, Seqmna saqarTvelos
ekonomikuri istoriis kursi, gamosca wigni “qarTveli eris istoria” da sxv.
f. gogiCaiSvilic qarTuli ekonomikuri mecnierebis saTaveebTan idga. igi
iyo pirveli swavluli ekonomisti, romelic meoce saukunis dasawyisSi dabrunda
samSobloSi doqtoris xarisxiT.Mman mniSvnelovani wvlili Seitana aRricxvisa da
statistikis ganviTarebis saqmeSi. igi iTvleba statistikisa da statistikuri
mecnierebis fuZemdeblad saqarTveloSi.
Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikis ganyofilebasa da Semdeg
konomikur fakultetebze araerTi profesori aRizarda romelTac mniSvnelovani
wvlili Seitanes saqarTveloSi ekonomikuri mecnierebis ganviTarebis saqmeSi,
kerZod: giorgi adeiSvili, valerian advaZe, rozeta asaTiani, klimenti
aCelaSvili, valerian baxtaZe, ioseb bajaZe, aleqsandre bajeliZe, sergi beraZe,
bikenti gabiZaSvili, gia gamyreliZe, giorgi gextmani, giorgi gvelesiani, რევაზ
გოგოხია, arCil gokieli, ivi goSaZe, paata guguSvili, grigol Todua, niko
iaSvili, revaz kakulia, parmen lemonjava, gabriel megreliSvili, giorgi
mSvildaZe, irakli miqelaZe, gaioz nadiraSvili, nugzar paiWaZe, giorgi papava,
65
vladimer Ppapava(ufrosi) , vladimer Ppapava, niko tyeSelaSvili, oTar
saRareiSvili, avTandil silagaZe, arCil fancxava, SoTa qistauri, niko qoiava,
dimitri qoriZe, vasil CantlaZe, petre Jrenti, pavle CageliSvili, daviT
ZnelaZe, givi WanuyvaZe, Tengiz WiabriSvili, levan xarazi, gedeon xelaia, niJa
xurciZe da sxvebi.
amJamad Ffakultetze warmatebiT moRvaweoben: akademikosebi vladimer papava da
avTandil silagaZe; profesorebi: iuri ananiaSvili, Teimuraz beriZe, simon
gelaSvili, nugzar Todua, irakli kovzanaZe, qeTevan marSava, murTaz maRraZe,
iaSaMmesxia, elguja meqvabiSvili, daviT narmania, demur siWinava, mirian
tuxaSvili, Teimuraz Sengelia, giorgi RaRaniZe, mixeil CikvilaZe, nodar xaduri,
elene xarabaZe, eTer xaraiSvili da sxvebi. saqarTveloSi saerTod
mecnierebis da maT Soris, ekonomikuri mecnierebis ganviTarebis saqmeSi udidesi
roli iTamaSa saqarTvelos mecnierebaთa akademis Seqmnam(1941), sxvadasxva
profilis samecniero-kvleviTi institutebiT. ekonomikuri mecnierebis ganxriT
akademikosebi da wevrkorespondentebi arian:
irakli miqelaZe, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosi (1969 w.),
pirveli ekonomisti akademikosi. misi samecniero kvlevis ZiriTadi sferoa
mrewvelobis ekonomika. didi Rvawli miuZRvis respublikis saxalxo meurneobis
dagegmvis Teoriuli da praqtikuli sakiTxebis damuSavebaSi. ZiriTadi Sromebi
eZRvneba saqarTvelos ssr saxalxo meurneobis specializaciasa da kompleqsur
ganviTarebas.
paata guguSvili , saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosi (1974 w.).
mas gansakuTrebuli Rvawli miuZRvis politikuri ekonomiis, sazogadoebrivi da
politikuri azris istoriis, saxalxo meurneobis ganviTarebis, dagegmvis,
sociologiis, demografiis, bibliologiis, amierkavkasiisa da saqarTvelos
socialur-ekonomikuri ganviTarebis da sxva sakiTxebis Teoriuli da praqtikuli
problemebis damuSavebaSi.
vasil CantlaZe, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosi (1979w.).
man, SoTa rusTavelis da sulxan-saba orbelianis ekonomikur SexedulebaTa
fundamenturi Seswavlis safuZvelze daasabuTa, rom qarTuli Teoriuli da
gamoyenebiTi ekonomikuri azri mudam mxars ubamda msoflio ekonomikaSi mimdinare
procesebs. didia misi wvlili finansebis Teoriisa da me-19 saukunis reformamdeli
aRmosavleT saqarTvelos finansebis istoriis SeswavlaSi.
avTandil gunia, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosi (1979 w.).
misi Sromebi eZRvneba ekonomikuri zrdis tempebisa da proporciebis problemebs.
sicocxlis bolo wlebSi aqtiurad muSaobda saqarTvelos ekonomikuri
damoukideblobis koncefciaze sabazro urTierTobebze gadasvlis pirobebSi,
ikvlevda aSS-Tan da sxva ekonomikurad ganviTarebul qveynebTan
urTierTxelsayreli TanamSromlobis perspeqtivebs.
vladimer papava, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis
akademikosi (2013 w.). gansakuTrebulia misi wvlili ekonomikuri Teoriis,
ekonomikis maTematikuri modelirebis, makroekonomikis, ekonomikis
postkomunisturi transformaciis Teoriisa da saqarTvelosa da kavkasiis
ekonomikis sakiTxebis damuSavebasa da SemoqmedebiTad ganviTarebaSi. man daamuSava
ekonomikis postkomunisturi transformaciis Teoria, romelic „nekroekonomikis”
saxeliTaa cnobili daromelmac farTo aRiareba hpova mTel msoflioSi.man aseve
Seqmnalafer-keinzianuri sinTezis safuZvlebi da aago ”gadasaxadebis gareSe
ekonomikis” modeli, SeimuSava sagadasaxado korufciis indeqsebi da sxva. misi
66
originaluri mosazrebebi, rogorc saxelmZRvanelo debulebebi Setanilia didi
britaneTis, aSS-sa da evropis qveynebis imfaqtfaqtorian gamocemebsa da
saxelmZRvaneloebSi. mas gansakuTrebuli adgili uWiravs saqarTveloSi
ekonomikuri mecnierebis ganviTarebaSi, mis popularizaciasa da saerTaSoriso
sarbielze warmoCenaSi bolo ocdaaTi wlis manZilze.
avTandil silagaZe, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis
akademikosi (2013 w.). mas gansakuTrebuli wvlili miuZRvis qarTuli ekonomikuri
azris istoriisa da postsabWoTa periodis saqarTvelos ekonomikis
transformaciis Teoriuli da praqtikuli sakiTxebis damuSavebaSi. didia misi
wvlili, rogorc erovnuli ekonomikuri doqtrinebis damuSavebaSi (ilia WavWavaZe,
niko nikolaZe), ise inglisur enaze maT gamocemasa da saerTaSoriso
sazogadoebisaTvis wardgenasa da gacnobaSi. man aseve, 90-iani wlebis Sua xanebSi,
pirvelad saqarTvelos istoriaSi(profesor anzor ToTaZesTan erTad)
gaaanaliza, daajgufa da gamosca sruli statistikuri monacemebi saqarTveloSi
gavrcelebuli saxelebisa da gvarebis Sesaxeb. misi Sromebi gamocemulia aSS-Si,
germaniaSi, SvedeTSi, ruseTSi, ramdenime maTgani sazRvargareTis zogierTi
universitetis, maT Soris aSS-s, saswavlo literaturis siaSia Setanili.
valerian melqaZe, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-
korespodenti(1979), ekonomikur mecnierebaSi uaxlesi mimarTulebis - regionuli
ekonomikis erT-erT fuZemdebelia. man, ssrk-is pirobebSi, saqarTvelos magaliTze
pirvelma SeimuSava erovnuli Semosavlis gaangariSebis meTodologia da
meTodika, riTac saqarTvelos ekonomikuri potencialis da misi gamoyenebis
realuri suraTi Seqmna.
leo Ciqava, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-
korespodenti(1997). mas didi wvlili miuZRvis ekonomikis sxvadasxva sferos
(mrewveloba, momsaxureba da sxv), aseve demografiuli mecnierebis
meTodologiuri da gamoyenebiTi problemebis safuZvlian damuSavebasa da
ganviTarebaSi.
ekonomikuri mecnierebis ganviTarebis saqmeSi dadebiTi roli Seasrula
saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiam (1990 w.). agraruli
meurneobis ekonomikuri problemebis damuSavebaSi mniSvnelovani wvlili Seitanes
ekonomikis dargSi akademiis namdvili wevrebis: p. JRentis, a. kiknaveliZis, r.
andRulaZis, l. marSanias, v. burkaZis, n. WiTanavas, a. qarqaSaZis, o. qeSelaSvilis,
T. kunWulias wevr-korespondentebis: p. koRuaSvilisa da g. nikoleiSvilis
naSromebma.
gansakuTrebulia ekonomikuri mecnierebis ganviTarebis saqmeSi samecniero-
kvleviT institutTa roli:
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis ekonomikis instituti (1944 w.). man
bevrjer Seicvala dasaxeleba da amJamad ewodeba “Tsu paata guguSvilis saxelobis
ekonomikis instituti”. amJamad institutis Tematika moicavs sabazro ekonomikis
srulyofis Teoriuli da gamoyenebiTi xasiaTis problemebs. institutis
damfuZnebeli da pirveli direqtori iyo akademikosi p. guguSvili, Semdeg
akademikosi avTandil gunia, akademikosi vladimer papava, profesori giorgi
wereTeli (mniSvnelovania misi wvlili ekonomikur-maTematikur, ekonomikur-
ekologiur da makroekonomikis problemebis damuSavebaSi), amJamad institutis
direqtoria profesori ramaz abesaZe (misi naSromebi eZRvneba mrewvelobis,
makroekonomikis, bunebaTsargeblobisa da garemos dacvis ekonomikis, sabazro
ekonomikis formirebisa da ganviTarebis, ekonomikuri ganviTarebisa da
67
ekonomikuri regresis Teoriuli da gamoyenebiTi xasiaTis problemebs).
institutis sxva TanamSromlebidan aRsaniSnavia profesorebi: iovel asaTiani,
valerian baxtaZe, ioseb bajaZe, givi bedianaSvili, sergi beraZe, Teimuraz beriZe,
aleqsandre bregvaZe, mixeil gvelesiani, kirile RoRoberiZe, filipe
gogiCaiSvili, revaz gogoxia, valerian daTukiSvili, dursun diasamiZe, amiran
jibuti, mixeil jibuti, niko iaSvili, akaki kakabaZe, mixeil kaxeTeliZe, luarsab
karbelaSvili,apolon nucubiZe, TinaTin qurdaZe, nunu qistauri, dimitri
qoriZe, paata leiaSvili, valerian melqaZe, roman miTaiSvili, mixeil
roketliSvili, arCil stefaniSvili, avTandil sulaberiZe, uSangi samadaSvili,
vasil CantlaZe, Tamaz CikvaiZe, leo Ciqava, arCil TeTrauli, niko tyeSelaSvili,
mixeil ToqmaziSvili, TinaTin CxeiZe, rafiel xarbedia, beqirbi xasia, ekonomikur
mecnierebaTa kandidatebi: robert aburjaniZe, oTar avaliSvili, Tamaz aqubardia,
ciala benaSvili, gia bregvaZe, Salva burduli, merab gvelesiani, lili gvenetaZe,
nata davlaSeriZe, lina daTunaSvili, gulnaz erqomaiSvili, bondo zarnaZe, nukri
zaqariaZ, nazira kakulia, eTer kakulia, biZina kelenjeriZe, Temur yoCiaSvili,
daviT kurtaniZe, valentina miSina, Sura margvelaSvili, marina muCiaSvili,
vladimer Ppapava(ufrosi), sergo soselia, zurab soselia, nodar ulumberaSvili,
naTia SiolaSvili, marina cucqiriZe, roman xarbedia, Tengiz xoStaria da sxvebi.
amJamad nayofieri muSaobiT gamoirCevian ganyofilebaTa yofili da amJamindeli
gamgeebi, mecnierebaTa doqtorebi: giorgiBberulava, vaxtang burduli, alfred
kurataSvili, roland sarCimelia da ekonomikur mecnierebaTa kandidatebi:
nanuli arevaZe, nana bibilaSvili, Tea lazaraSvili, iza naTelauri, zurab
reviSvili, Tengiz qavTaraZe, mamuka xuskivaZe, revaz javaxiSvili, agreTve
profesorebi rozeta asaTiani da murman kvaracxelia da sxvebi.
„saqarTvelos saxelmwifo sagegmo komitetTan arsebuli saxalxo meurneobis
ekonomikisa da dagegmvis samecniero-kvleviTi instituti“ (1963 w.). institutSi
samecniero kvlevebi mimdinareobda ekonomikis, dagegmvisa da marTvis aqtualur
sakiTzebze. instituts sxvadasxva dros saTaveSi edgnen misi damaarsebeli valerian
melqaZe, kandid Carkviani, valerian advaZe, iakob mesxia (misi Sromebi eZRvneba,
ekonomikis marTvisa da prognozirebis problemebs), nodar WiTanava (misi
naSromebi eZRvneba erovnuli ekonomikis sabazro ekonomikaze gadasvlis,
ekonomikasa da saxelmwifos Soris urTierTdamokidebulebis problemebs
gardamaval etapze), sergo sanaZe (muSaobs dargTaSorisi balansis problemebze).
sxva TanamSromlebidan aRsaniSnavia oTar giorgobianis, Salva gogiaSvilis,
qeTevan dadianis, omar vaSakiZis, daviT iakobiZis, revaz kakulias, mamulo
kekeliZis, gia malaSxias, domenti mouraviZis, giorgi papavas, nugzar
sanTelaZis, nazi fircxalavas, guram yufunias, niJa xurciZis, Tamaz CikvaiZis,
demur ComaxiZis, leo xaburzanias, elene xoStarias da sxvaTa naSromebi.
instituti funqcionirebda 2006 wlamde.
„finansebis samecniero-kvleviTi instituti“. erTaderTi ekonomikuri
profilis samecniero dawesebulebaa, romelic Seiqmna saqarTvelos
saxelmwifoebrivi daoukideblobis aRdgenis Semdeg (1992 w.). instituti samecniero
kvlevebs axorcielebda saqarTvelos safinanso-sabiujeto politikis, fulad-
sakredito da savaluto politikis, aRricxvis, analizis, auditis da safinanso-
ekonomikuri prognozirebis aqtualur sakiTxebze. instituts direqtorebi iyvnen
prof. i. mesxia da prof. r. basaria ( misi naSromebi eZRvneba safinanso-
sagadasaxado problemebs). sxva TanamSromlebidan aRsaniSnavia j. SaTiriSvilis,
v. zurabaSvilis, l. xaburzanias, e. ciramuas naSromebi.
68
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis demografiisa da sociologiur
kvleaTa instituti (1991). amJamad ilias saxelmwifo universitetis demografiisa da
sociologiis instituti. kvlevis ZiriTadi mimarTulebaa - demografiisa da ojaxis
socialur-ekonomikuri transformacia mosaxleobis aRwarmoebis uaxlesi tipis
pirobebSi. direqtori da damaarsebeli iyo saq. mec. erovnuli akademiis wevr-
korespondenti l. Ciqava, amJamad profesori a. sulaberiZe (misi kvlevis sferoa
(mosaxleobis demografiuli qcevis problemebi Tanamedrove etapze). sxva
TanamSromlebidan aRsaniSnavia: g. wulaZis, e. menabdiSvilis, a. ToTaZis, v.
lorTqifaniSisa da sxvaTa naSromebi
soflis meurneobis ekonomikisa da organizaciis instituti (1958), romelsac
sabolood ewoda agraruli ekonomikis instituti (2005). igi muSaobda sssoflo
sameurneo warmoebis mraval problemaze. direqtorebi iyvnen profesorebi a.
niJaraZe, p. JRenti (misi naSromebi eZRvneba sas. sam. warmoebis gaadgilebisa da
specializaciis problemebs), v. papuniZe (ZiriTadad muSaobda sas. sam. warmoebis
intensifikaciis ekonomikur problemebze), v. burkaZe (naSromebi ZiriTadad
eZRvneba miwis ekonomikuri Sefasebis problemebs), o. qeSelaSvili (mas
damuSavebuli aqvs sas. sam. warmoebis specializaciis, intensifikaciis,
prognozirebisa da marTvis problemebi), ekonomikis akademiuri doqtori a.
lafaCi (igi Seiswavlis kvebis mrewvelobis ekonomikis sakiTxebs). am institutis
sxva TanamSromlebidan aRsaniSnavia r. andRulaZis, g. doRonaZis, n. WinWaraulis,
i. janiaSvilis, o. alekoSvilis, o. tatiSvilis naSromebi.
calke aRniSvnis Rirsia mecnierebi romelTac TavianTi wvlili Seitanes
qarTuli ekonomikuri azrisa da ekonomikis istoriis SeswavlaSi, kerZod: p.
guguSvili, v. CantlaZe, a. silagaZe, n. qoiava, g. abzianiZe, g. WanuyvaZe, a. Tofuria, g.
Todua, g. gurgeniZe, a. fancxava, l. karbelaSvili, g. megreliSvili, r. kakulia, e.
Caduneli, S. veSapiZe da sxv.
saqarTvelos sxvadasxva wamyvan universitetebSi warmatebiT moRvaweoben:
e. baraTaSvili, k. Rurwkaia, r. oTinaSvili, a. abralava, p. lemonjava, g.
caava, g. jolia, a. siWinava, d. sexniaSvili, m. vaniSvili; n. CixlaZe, g.
RavTaZe, r. namiWeiSvili; r. manveliZe, v. Rlonti, v. veruliZe, r. beriZe, n.
wiklaSvili, b. geCbaia, d. jalaRonia, m. gelaSvili, j. kaxniaSvili, v.
sarTania, a. sisvaZe, n. bakaSvili, s. pavliaSvili, b. nayofia, r.
lorTqifaniZe, g. xelaia, z. lipartia, T. zubiaSvili, d. kvaracxelia, a.
gvaruciZe, e. menabde-jobaZe, n. kakaSvili, e. sefaSvili, d. mamalaZe, i.
balarjiSvili, m. WiabriSvili, q. WiabriSvili, g. WinWarauli, g.
nanuaSvili da sxvebi.
literatura:asaTiani r. Tanamedrove ekonomikis mcire enciklopedia,
gamomcemloba „siaxle“, Tbilisi, 2014; silagaZe a. ekonomikuri doqtrinebi. Tb.,
„inovacia“, 2010; silagaZe a. ekonomikis enciklopediuri leqsikoni. Tb., „Tsu
gamomcemloba“, 2005; WanuyvaZe g. qarTuli ekonomikuri azris retrospeqtiva. Tb.,
„pirveli stamba“, 2001; Silagadze A. Aspects of economic doctrines in Georgia. San Francisco,
2010; Грузинская ССР. Энциклопедический справочник. Тб., «ГЭС», 1991.
kiTxvebi gameorebisTvis
1. ganmarteT ra igulisxmeba cnebebSi: „ekonomikuri azri“ da
„ekonomikuri moZRvreba“.
69
2. riT gansxvavdeba erTmaneTisagan kumulaciuri da evoluciuri midgoma
ekonomikur SexedulebaTa Seswavlisas.
3. CamoTvaleT da zogada daaxasiaTeT ZiriTadi ekonomikuri moZRvrebani.
4. vin iyvnen klasikuri ekonomikuri mecnierebis fuZemdeblebi da
daaxasiaTeT maTi wvlili ekonomikur TeoriaSi.
5. CamoTvaleT da mokled axseniT Tanamedrove ekonomikuri mecnierebis
mTavari mimarTulebebi.
6. daaxasiaTeT qarTuli ekonomikuri azris warmoSobisa da ganviTarebis
periodebi da mTavari warmomadgenlebi.
70
mesame Tavi
ekonomikuri sistemebi da
maTi arsi
gansaxilveli sakiTxebi:
• ekonomikuri sistemebis elementebi, tipebi da modelebi
• Sereuli ekonomikuri sistema
• msoflios Tanamedrove ekonomikuri modelebi
72
sameurneo saqmianobis sirTule isaa, rom igi aerTianebs xarisxobrivad
sxvadasxvagvar rgols. am rgolebs aqvs araerTgvarovani daniSnuleba da rogorc
qvesistemebi, moqmedebs SedarebiT damoukideblad.
Tanamedrove ekonomikaSi SeiZleba gamovyoT Semdegi struqturuli rgolebi:
1. teqnikur saSualebaTa erToblioba, romelic gamoiyeneba materialur da
aramaterialur warmoebaSi. samecniero-teqnikuri revolucia aniWebs maT sul
ufro met sistemur xasiaTs (Seqmnilia sxvadasxva teqnikuri sistema _ robotokom-
pleqsebi, marTvis avtomatizebuli sistemebi da mr. sxv.).
2. mniSvnelovan sameurneo rgolad gvevlineba uaxlesi teqnologiebi. dRes
farTod gavrcelda eleqtronuli teqnologiebis sistemebi warmoebaSi, vaWrobaSi,
momsaxurebis sferoSi (ganaTlebaSi, jandacvaSi) da sxv. unda aRiniSnos, rom
Tanamedrove teqnologiis aseTi efeqtiani formaa eleqtronuli biznesi.
3. XX saukunidan daCqarda im socialuri sistemebis ganviTareba, romlebic
dakavSirebulia sazogadoebaSi adamianTa sicocxlesTan da urTierTobebTan. aq
gansakuTrebiT ganxilulia is socialuri urTierTobebi, romlebic exeba
Semosavlebis ganawilebas sazogadoebaSi.
4. sameurneo saqmianobisTvis didi mniSvneloba aqvs misi samarTlebrivi reg-
ulirebis sistemas. es sistema sazogadoebis ekonomikis ganviTarebas ufro civi-
lizebuls da ganWvretads xdis.
rogorc aRiniSna, mTel sameurneo saqmianobas moicavs ekonomikur ur-
TierTobaTa sistema. udavoa, rom adamianebi da maTi qonebrivi urTierTobebi amo-
Zravebs yvela sxva sameurneo qvesistemebs.
sameurneo sistema _ esaa teqnikur, teqnologiur, socialur, samarTlebriv da
ekonomikur qvesistemaTa mTliani erToblioba.
ukve dadga dro, gavixsenoT, rom sityviT `ekonomika~ aRiniSneba rogorc
sameurneo saqmianoba, ise mecniereba aseTi saqmianobis Sesaxeb. axla SegviZlia
gamovarkvioT, ra aris ekonomikuri Teoria.
74
ekonomikuri ur-
TierTobebi
kooperacia da sameurneo
Sromis saqmianobis ekonomikis
ganawileba organizacia marTva
sabazro sistema aRmoCnda sxva yvela winamorbed sistemaze ufro moqnili: mas
SeuZlia gardaiqmnas, miesadagos cvalebad Sinagan da sagareo pirobebs.
am saukunis meore naxevarSi, rodesac frTebi gaSala samecniero teqnikurma
revoluciam da gansakuTrebiT swrafad viTardeboda sawarmoo da socialuri inf-
rastruqtura, saxelmwifo ufro aqtiur zegavlenas axdenda erovnuli ekonomikis
ganviTarebaze. aqedan gamomdinare Seicvala sameurneo meqanizmi, sameurneo moRva-
weobis organizaciuli formebi da sameurneo subieqtebs Soris ekonomikuri kavSi-
rebi (cxrili 3.1).
cxrili 3.1. Tanamedrove kapitalizmis zogierTi gansxvaveba sufTa
kapitalizmisagan
76
sameurneo meqanizmi ganviTarebul sabazro ekonomikaSi mniSvnelovnad
icvleba. calkeul firmebSi arsebobs marketinguli mmarTvelobis sistemebi, rom-
lebic viTardeba meurneobriobis gegmiani meTodebis safuZvelze. amave dros, mak-
rodoneze gegmiani meTodebis ganviTareba dakavSirebulia ekonomikis saxelmwifo
regulirebasTan.
gegmazomiereba gvevlineba rogorc bazris moTxovnebTan aqtiuri Sewyobis
saSualeba. Sedegad, ekonomikuri ganviTarebis mTavari amocanebic axleburad ix-
seneba. magaliTad, sakiTxi romelic warmoebuli produqciis struqturasa da
moculobas exeba, wydeba marketinguli gamokvlevebis safuZvelze firmis fargleb-
Si, agreTve samecniero-teqnikuri progresis prioritetuli mimarTulebebis ana-
lizisa da makrodoneze sazogadoebis moTxovnebis ganviTarebis programis sa-
fuZvelze. bazris prognozi saSualebas iZleva winaswar Semcirdes moZvelebuli
saqonlis warmoeba da moxdes gadasvla produqciis xarisxobrivad axal saxeobebsa
da modelebze. warmoebis marTvis marketinguli sistema saSualebas iZleva jer
kidev sawarmoo procesis dawyebamde kompaniis individualuri xarjebi, romlebic
gaTvlilia erTi saxeobis saqonlis ZiriTadi masis gamosaSvebad, Seesabamebodes
sazogadoebrivad aucilebel danaxarjebs.
saxelmwifo dargobrivi da saerTo erovnuli programebi (gegmebi) agreTve
axdenen arsebiT zegavlenas warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis moculobaze da
struqturaze, riTac uzrunvelyofen maT met Sesabamisobas cvalebad sazogadoebriv
moTxovnilebebTan.
resursebis gamoyenebis amocana wydeba msxvili kompaniebis farglebSi
strategiuli dagegmvis safuZvelze yvelaze perspeqtiuli dargebis gaTvaliswine-
biT. amave dros, resursebis gadanawileba uaxlesi dargebis ganviTarebisaTvis
xdeba biujetis xarjze, saxelmwifo saerTo erovnuli da saxelmwifoTaSoris pro-
gramebis meSveobiT, samecniero gamokvlevebisa da sacdel-sakonstruqtoro da-
muSavebaTa (inglisuri abreviatura-R&M, rusuli- НИОКР) samecniero-teqnikuri
revoluciis prioritetul mimarTulebebSi gatarebiT. magaliTad, axla mimdi-
nareobs saerTo evropuli programebis “evrika” da “esprit”-is realizacia.
77
da bolos, Seqmnili mTliani Sida produqtis ganawilebis amocana mxolod
tradiciulad Camoyalibebuli formebis safuZvelze ki ar wydeba, aramed sul ufro
meti resursebi emateba msxvili kompaniebisa da saxelmwifosagan “adamianis
faqtoris” ganviTarebisaTvis (ganaTlebis sistemis dafinanseba, maT Soris gan-
sxvavebuli kvalifikaciis muSakTa gadamzadeba, mosaxleobis samedicino momsax-
urebis gaumjobeseba, socialuri saWiroebani).
sabazro ekonomikis ganviTarebul qveynebSi, socialuri uzrunvelyofisa da
siRaribesTan brZolis mravali programis realizaciisaTvis gamoiyofa sax-
elmwifo biujetis aranakleb 40-50%. amave dros mravali firmebic zrunaven Tavis
TanamSromlebze, cdiloben gaaqtiuron personalis muSaoba, aamaRlon Sromis
nayofiereba, Seamciron samuSao drois danakargebi da amiT ganamtkicon firmis
konkurentunarianoba.
tradiciuli sistema
administraciul-mbrZanebluri (centralizebul-gegmuri,
komunisturi) sistema
78
am bolo dros bevri ekonomisti ecada Tavis naSromSi mieca misTvis
ganzogadebuli daxasiaTeba.
administraciul-mbrZanebluri sistemis damaxasiaTebeli niSnebia sazoga-
doebrivi (realobaSi ki saxelmwifo) sakuTreba praqtikulad yvela ekonomikur
resursebze, ekonomikis monopolizeba da biurokratizacia specifikur formebSi,
centralizebuli ekonomikuri dagegmva rogorc sameurneo meqanizmis safuZveli.
administraciul-mbrZanebluri sistemis sameurneo meqanizms aqvs ramdenime
Tavisebureba: yvela sawarmos uSualo marTva xorcieldeba erTiani centridan –
saxelmwifo marTvis umaRlesi eSelonebidan, rac mTlianad uaryofs sameurneo
subieqtis damoukideblobas; saxelmwifo mTlianad akontrolebs produqciis war-
moebas da ganawilebas, ris Sedegadac SeuZlebeli xdeba calkeul sawarmoebs So-
ris Tavisufali sabazro kavSirebi; saxelmwifo aparati administraciul-
mbrZanebluri meTodebiT awarmoebs sameurneo saqmianobis xelmZRvanelobas, rac
spobs materialur dainteresebas Sromis SedegebiT.
aRmasrulebeli xelisuflebis metismeti centralizaciis pirobebSi viTardeba
sameurneo meqanizmisa da ekonomikuri kavSirebis biurokratizmi. Tavisi bunebidan
gamomdinare, biurokratul centralizms ar Seswevs unari uzrunvelyos sameurneo
saqmianobis efeqtianobis zrda. mTavari mizezi is aris, rom meurneobis sruli
gasaxelmwofoeba iwvevs produqciis warmoebisa da gasaRebis arnaxuli masStabebiT
monopolizebas. giganturi monopoliebi, romlebic saxalxo meurneobis yvela
dargSi damkvidrdnen da romlebsac mxars uWeren saministroebi da uwyebebi,
konkurenciis uqonlobis pirobebSi srulebiT ar zrunaven teqnikisa da te-
qnologiis siaxleTa danergvaze.
monopolizmi badebs deficitur ekonomikas, romlisTvisac damaxasiaTebelia
saxalxo meurneobis dabalansebis darRvevis SemTxvevaSi normaluri materialuri
da adamianuri rezervebis uqonloba.
administraciul-mbrZanebluri sistemis qveynebSi saerTo ekonomikuri amo-
canebis gadawyvetas Tavisi specifikuri Tvisebebi hqonda. gabatonebuli ideologi-
uri miTiTebebis Sesabamisad produqciis moculobisa da struqturis gansazRvris
amocana metad sapasuxismgeblo da seriozuli iyo imisaTvis, rom misi gadawyveta
uSualod mewarmeebisaTvis – samrewvelo warmoebis, kolmeurneobebisaTvis mien-
doT. amitom sazogadoebrivi moTxovnilebebis struqtura uSualod dagegmvis cen-
traluri organoebis mier mtkicdeboda. esoden didi masStabebiT sazogadoebrivi
moTxovnilebebis cvlilebaTa detalizeba da gaTvaliswineba principulad Seu-
Zlebelia, amitom es organoebi umetes wilad minimaluri moTxovnilebebis
dakmayofilebiT xelmZRvanelobdnen.
materialuri dovlaTis, SromiTi da finansuri resursebis centralizebuli
ganawileba uSualo mwarmoeblebisa da momxmareblebis monawileobis gareSe, cen-
tralizebuli dagegmvis safuZvelze, winaswar amorCeuli viTom “sazogadoebrivi”
miznebisa da kriteriumebis Sesabamisad xorcieldeboda. resursebis mniSvnelovani
nawili gabatonebuli ideologiis Sesabamisad samxedro-samrewvelo kompleqsis
ganviTarebas xmardeboda.
79
Seqmnili produqciuis warmoebis monawileTa Soris ganawileba centraluri
organoebis mier mkveTri reglamentirebiT mimdinareobda. amisTvis sayovelTaod
iyenebdnen satarifo sistemas da agreTve centralizebulad damtkicebul xelfasis
fondis normativebs. es iwvevda Sromis anazRaurebis gaTanabrebas.
administraciul-mbrZaneblur sistemaSi produqciis ganawilebis gan-
sakuTrebul Taviseburebas warmoadgenda partiuli da saxelmwifoebrivi elitis,
e.w. nomenklaturis privilegiuri mdgomareoba.
ekonomikuri sistemis
tipebi:
mbrZanebluri
tradiciuli ekonomika
ekonomika
mTlianad saxelmwifos prerogativa
adamianebi Taobidan Taobamde ra, rogor da visTvis unda iqnes
imeorebdnen warmoebisa da warmoebuli. yvelaferi igegmeba sax-
elmwifos mier, amisTvis saxelmwifo
ganawilebis meTodebs. axasi-aTebs
tradiciuli SeimuSavebs sakontrolo cifrebs,
teqnikis susti ganvi-Tarebis done,
ekonomika romlebsac direqtiuli xasiaTi aqvT
daucveloba gare zemoqmedebebisa- (savaldebuloa Sesasruleblad)
gan, araprogre
adamianebi -siuloba.
Taobidan Semoifar-
Taobamde TiTqmis mTeli qoneba saxelmwifos
gleba adamianTa
imeorebdnen mxolod fiziolo-
warmoebisa da xelSia. axasiaTebs Tavisufali saba-
giuri moTxovnilebebis zro urTierTobebis daTrgunva, Zli-
ganawilebis meTodebs. axasi-
dakmayofilebiT. eri monopolizacia da
aTebs teqnikis susti ganvi- biurokratizacia. sawarmoebi imarTe-
Tarebis done, daucveloba gare ba erTiani centridan.
zemoqmedebebisagan, araprogre-
siuloba. Semoifargleba
sabazro ekonomikaadami- Sereuli ekonomika
anTa mxolod fiziolo-giuri
moTxovnilebebis
ekonomikuri saqmianoba or- resursebis ganawilebas gan-
dakmayofilebiT.
ganizebulia bazrebis meSveobiT. sazRvravs rogorc sabazro
saxelmwifos roli Zalian Zalebi, ise saxelmwifoebrivi gad-
SezRudulia. minimumamde Warbobs awyvetilebebi. saxelmwifos Zi-
kerZo sakuTreba, axasiaTebs riTadi amocanebia: dasaqmebis uz-
Tavisufali konkurencia da runvelyofa, fasebis stabiliza-
Tavisufali mewarmeoba ekonomiku- cia, mosaxleobis socialuri
ri subieqtebi saqmianobas axor- dacva, sawarmoo simZlavreebis
cieleben TavianTi ekonomikuri sruli datvirTva biznesis ganvi-
sabazro ekonomikis
interesebis Sesabami- Tarebis xelSemwyobi haremos Seqm-
damaxasiaTebeli
sad.maqsimaluri mogebis miRebis niSnebi: na.
mizniT ekonomika saxelmwifos Car-
evis gareSe TviTregulirdeba.
80
sabazro ekonomikis damaxasiaTebeli
niSnebi:
81
mbrZanebluri da sabazro ekonomika
da);
resursebis pirveladi ganawileba
centralizebulia;
ekonomikuri damoukideblobis
SesanarCuneblad regulirdeba sagareo
vaWroba;
Semosavloebis Tanasworobis sa-
fuZvelia centralizebulad dawesebuli
xelfasebi.
saerTaSoriso specializacia
xels uwyobs konkurencias da warmoe-
bis danaxarjebsa da fasebs dabal
doneze inarCuneba;
Semosavlebi damokidebulia in-
dividebis kuTvnil gasayid resurseb-
ze;
umuSevrobis zogerTi forma
arsebobs, radgan adamianebi icvlian
samuSaos, mewarmeebi iTxoven
sxvadasxva unars, arsebobs cikluri
ryevebi da sezonuri cvlilebebi.
82
msoflios Tanamedrove ekonomikuri modelebis
Taviseburebebi
danarTi a
amerikuli modeli
84
iaponuri modeli
germanuli modeli
franguli modeli
85
Sveduri modeli
86
Cinuri modeli
danarTi b
sabazro ekonomika
88
საბაზრო ეკონომიკა იცავს ეკონომიკაში ჩაურევლობის პრინციპს - laissez-faire-ს, რომლის
ზუსტი თარგმანია „ნება მიეცი, გააკეთოს“. უფრო ზუსტად „ნება მიეცი, იყოს“ ან „თავი
დაანებე“. როგორიც არ უნდა იყოს laissez-faire-ის თარგმანი, ის ეწინააღმდეგება
მთავრობის ჩარევას ბიზნესში. მისთვის პირადი ინტერესების მქონე მომხმარებლების
„უხილავი ხელი“ ეფექტიანი საქმიანობის ფუნდამენტია.
მომხმარებლების, მწარმოებლების ურთიერთკავშირი ოპტიმალურად
განსაზღვრავს ფასს, რაოდენობას, მიწოდებას და მოთხოვნას შორის ურთიერთკავშირს.
როგორც ადამ სმიტი აღნიშნავდა, მოგების მოტივით სტიმულირებულ მწარმოებლებს
საბაზრო ეკონომიკა აიძულებს, შექმნან პროდუქტები, რომლებსაც შესყიდვის
ძალაუფლების გაზრდის საჭიროებით სტიმულირებული მომხმარებლები ყიდულობენ.
აქედან გამომდინარე, იმის საფუძველზე, თუ რას ყიდულობენ და რას – არა,
მომხმარებლები წარმართავენ რესურსების ეფექტიან განაწილებასა და აქტივების
ოპტიმალურ შეფასებას.
დიდი ხანია ჩამოყალიბდა საბაზრო ეკონომიკაში მინიმალური სამთავრობო
ჩარევის ტენდენცია. რაც უფრო ხილული ხდება „ხელი“ მთავრობის ჩარევის გამო, მით
უფრო ნაკლებად ეფექტიანად მუშაობს ბაზარი. თუმცა, „უხილავი ხელი“ არაა უცდომელი.
საზოგადოებრივი საქონლის (მაგ; შუქნიშნები, ნაციონალური თავდაცვა და ა. შ.) და
პროტექციის (მაგ., მინიმალური ხელფასის ზღვარი, ფინანსური, სავაჭრო რეგულაცია...)
საჭიროება ხელს უშლის საზოგადოების კეთილდღეობის ხარჯზე პირადი სარგებლობის
ზრდას, მოითხოვს მთავრობის გარკვეულ ჩართულობას.
მაშასადამე, საბაზრო ეკონომიკა სახელმწიფოსგან მოითხოვს საკუთრების
უფლებების დაცვას, სამართლიანი და თავისუფალი კონკურენციის უზრუნველყოფას,
გარკვეული ტიპის ეკონომიკური აქტივობების რეგულირებას, ზოგადი უსაფრთხოებისა
და ადამიანის უფლებათა დაცვის უზრუნველყოფას (იხილეთ ცხრილი 3 ბ.1). მიუხედავად
ამისა, ეკონომიკურ ზრდასა და განვითარებაში საბაზრო ეკონომიკის ქვაკუთხედად რჩება
ეკონომიკურად თავისუფალი აგენტების „უხილავი ხელი“.
90
„uxilavi xelis“ „xilulad“ gadaqceva gulisxmobs, rom saqonlisa da
momsaxurebis fasebs gansazRvraven samTavrobo moxeleebi (da ara momxmareblebi).
produqciis xarisxi xSirad cudia da Tanac uaresdeba. rogorc wesi, qveyanaSi
produqtebis mcire maragia. didi masStabis saxelmwifos kompaniebi ver abandeben
investiciebs, maTi saqmianoba arasakmarisi da aramomgebiania, maT siaxleebis
dasanergad aqvT mcire motivacia da resursebi. aSkaraa, rom marTvadi ekonomika
kargad muSaobs mokle periodis ganmavlobaSi. is saxelmwifos yvelasa da
yvelafris kontrolis saSualebas aZlevs, usargeblo resursebi mobilizebulia
im mizniT, rom warmoiqmnas zrdis Zlieri nakadi. politikuri stabilurobisa da
socialuri kontrolis tendencia axSobs ekonomikur Tavisuflebas.
marTvadi ekonomikebi moicavda sabWoTa kavSirs (romelic erT dros
msoflios meore yvelaze didi ekonomika iyo), 1958 wlis dasawyisSi, „didi
naxtomis wina“ periodSi – CineTs, sabWoTa okupaciis da Talibanis mmarTvelobis
dros, 1991 wlis ekonomikur reformebamde – indoeTsa da avRaneTs. dRes, gvxvdeba
amis ramdenime magaliTi kubaSi, iranSi, CrdiloeT koreasa da birmaSi. ufro
xSirad, menejerebi muSaoben im ekonomikaSi, romelic saxelmwifo kontrolis
ramdenime, magram ara yvela meTods iyenebs. iseTi saxelmwifoebi, rogorebicaa:
irani, venesuela, TurqmeneTi, belorusia, zimbabve, eTiopia, vietnami, ruseTi da
CineTi, xvdebian ekonomikuri Tavisuflebis indeqsis „ara Tavisufal“, aramed
„represirebul“ kategoriaSi.
Sereuli ekonomika
ekonomikebis umetesoba, cnobilia rogorc Sereuli, isini xvdeba sabazro da
marTvad ekonomikebs Soris. Sereuli ekonomika sistemaa, romelSic ekonomikuri
gadawyvetilebebi, umTavresad, bazarzea orientirebuli da arsebobs kerZo
mflobeloba, magram mTavroba ereva resursebis ganawilebaSi. magaliTad, aSS-s
prezidenti obama fiqrobda, rom mTavrobis pasuxismgeblobaa „strategiuli
industriebis Sesaxeb strategiuli gadawyvetilebebis“ miRebaa.
Sereuli ekonomika aerTianebs marTvadi da sabazro sistemebis elementebs.
rac Seexeba pirvels, saxelmwifo flobs resursebs, centralizebuls xdis
ekonomikur dagegmvas da mtkiced aregulirebs bazars. rac Seexeba meores,
warmoebas gansazRvravs moTxovnisa da miwodebis urTierTkavSiri.35 magaliTad,
mTavroba, SesaZloa, flobdes kompaniebs, romlebic awarmoeben kompiuterebs. imis
nacvlad, rom miuTiTos saxelmwifos mflobelobaSi myof firmebs, ramdeni
kompiuteri daamzadon, mTavroba saSualebas aZlevs sabazro Zalebs, gavlena
moaxdinon maT raodenobaze.
qveynis mier socialisturi msolflmxedvelobis miReba niSnavs mis
gadawyvetilebas, uari Tqvas sabazro an marTvad ekonomikaze. socialuri
Tanasworuflebianobisa da simdidris samarTliani ganawilebis waxalisebiT,
socializmi icavs ekonomikuri aqtivobis regulirebis princips. kapitalizmis
msgavsad, is resursebis gasanawileblad iyenebs bazars, magram investiciebs
uqvemdebarebs socialur kontrols, rac mTavrobis mier TiTqmis iseve imarTeba,
rogorc es komunizmis dros xdeba. socializmi amtkicebs, rom samarTliani
ekonomika, xels uSlis simdidrisa da Zalauflebis konsolidacias, Semosavlis
samarTlianad ganawilebiT exmareba gaRatakebulebs, sabazro warumateblobebze
reagirebiT stabilurs xdis sistemas da sabazro Zalauflebis borotad
gamoyenebis SezRudviT icavs sazogadoebas. es mandati qveynisgan moiTxovs
efeqtianobis, produqtulobisa da inovaciurobis miRwevas, rac axasiaTebs
91
Tavisufal bazrebs, garda amisa, saxelmwifo sazogadoebis keTildReobis sazianod
xels uSlis individualizmis ganviTarebas. aseTi mTavrobebi ekonomikaSi
Tanasworuflebianobas nergaven.
globaluri finansuri krizisis Semdgomma periodma am principebiT bevrs
Seuwyo xeli. qveynebi, romlebic emxrobian saxelmwifos Carevas, maRal
gadasaxadebs, mkacr regulacias, mtkice kanonmdeblobiT icaven samuSao adgilebs,
aviTareben socialuri usafrTxoebis programebs, Tavisufali bazris mqone
qveynebze ukeT axorcieleben ekonomikur cvlilebebs.36 roca Tavisufali bazris
mqone britanuli ekonomika ucabedad daeca, safrangeTis Sereulma ekonomikam
simtkice gamoiCina. roca ekonomikurad Tavisufali SeerTebuli Statebi ganicdida
kriziss da qveynis mTavroba fiqrobda, ra moxdeboda Semdeg, daniis socializmma
xeli Seuwyo am qveynis mtkice ekonomikur ganviTarebas da moqalaqeebis, rogorc
msoflioSi yvelaze bednieri xalxis, statusis ganmtkicebas.
Sereuli ekonomikis damcvelebi upirobod ar emxrobian saxelmwifos Carevas,
rogorc universalur saSualebas. politikuri dRis wesrigi da socialuri
garemoebebi ayalibeben mTavrobis mier ekonomikuri Tavisuflebisa da saxelmwifo
kontrolis dabalansebis ideas. amgvarad, mTavrobis Carevis xarisxi da
Taviseburebebi, qveynebis mixedviT, gansxvavebulia. amJamad samxreT afrika,
iaponia, samxreTi korea, SvedeTi, avstria, safrangeTi, brazilia, germania da
indoeTi Sereuli ekonomikis qveynebia. isini xvdebian ekonomikuri Tavisuflebis
indeqsis „met-naklebad“ da „zomierad“ TavisufalTa kategoriebSi.
kiTxvebi gameorebisTvis
92
meoTxe Tavi
sabazro meqanizmis ZiriTadi elementebi
gansaxilveli sakiTxebi:
moTxovnilebisa da moTxovnis arsi da mniSvneloba
ZiriTadi ekonomikuri institutebi. ekonomikuri agentebi da maTi interesebi
kerZo sakuTreba
konkurencia
resursebi (warmoebis faqtorebi), misi mesakuTreni da maTi Semosavlebi
ekonomikuri wrebrunva
bazris arsi da funqciebi
2001 wels Jurnal "fortuna"-Si gamoqveynebul 100 saukeTeso kompanias Soris meo-
re adgilze gavida SAS instituti, kerZo sakuTrebaSi myofi kompiuteruli pro-
gramebis msoflios udidesi kompania, romelsac mTel msoflioSi hyavs 8 000
TanamSromeli da axorcielebs 1.1 miliardi aSS dolaris odenobis gayidvebs. Ti-
Toeuli maCveneblis mixedviT Cans, rom kompaniis TanamSromlebi Zalze motivi-
rebulni arian da kargad asruleben dakisrebul samuSaos kviraSi 35 samuSao saa-
Tis manZilze. rogor axerxeben amas menejerebi SAS institutSi? menejerebi
darwmunebulni arian, rom organizaciis TanamSromlebi Zalze motivirebulni ari-
an da maTi moTxovnilebebi kmayofildeba SAS -Si samuSaos kargad Sesrulebis
Sedegad.
aRsaniSnavia, rom yvelaze prioritetuli SAS institutSi Sinaganad motivirebuli
samuSaos Sesrulebis saWiroebis dakmayofilebaa. menejerebi Zalisxmevas ar
iSureben, rom TiToeuli TanamSromeli kmayofili iyos Sesrulebeli samuSaoTi.
amasTanave, organizaciis wevrebs saSualeba aqvT Seicvalon samuSao, raTa
garkveuli drois manZilze erTi da imave saqmis keTeba maTTvis mosabezrebeli ar
aRmoCndes (maSinac ki, rodesac samuSaos Secvla SAS institutisgan damatebiTi
treningebis Catarebas moiTxovs). ufro metic, SAS-i maTi zogierTi konkurentisgan
gansxvavebiT, yvela axali produqtis SemuSavebas sakuTari ZalebiT axdens, riTac
TanamSromlebi yoveli axali gaumjobesebuli nawarmis warmatebis Sedegad gan-
icdian did sixaruls da siamayis grZnoba euflebaT.
SAS- i akmayofilebs TanamSromlebis ekonomikuri usafrTxoebis moTxovnebs xel-
fasis samarTliani gadaxdiT da garantirebuli samuSao adgilis SeqmniT.
TanamSromlebs aqvT sakuTari kabinetebi da sasiamovno samuSao garemo lamazi xe-
debiT, iqneba es naxatebi kedlebze Tu lamazi peizaJebi kompaniis Stab-binaSi
CrdiloeT karolinis Statis qalaq keriSi. SAS -is menejerebi acnobiereben, rom
TanamSromlebisaTvis muSaobisa da cxovrebis ritmis balansis dacva yvelaze pri-
oritetulia da sxvadasxvagvarad cdiloben maTi moTxovnebis dakmayofilebas – 35
saaTiani samuSao kvira, samedicino daxmareba da bavSvebis movla; kompaniis kafe-
93
teriaSi gamoyofilia maRali skamebi maTTvis, visac SvilebTan erTad surT
sadiloba. TanamSromlebsa da maTi ojaxis wevrebs ufleba aqvT kompaniis Stab-
binis mimdebare 80 ha teritoria gamoiyenon ojaxuri piknikebisa da
seirnobisaTvis. miuxedavad imisa, rom kompaniis aRmasrulebel direqtors jeims
gudnaiTs da jon sals, kompaniis damfuZneblebsa da mesakuTreebs, undaT, rom SAS-
is aqciebi Ria bazarze gaitanon, jeims gudnaiTma aRniSna, rom institutis
kontrols xelidan ar gauSvebs. amitom, TanamSromlebs albaT kvlav ise moepyrob-
ian, rogorc kompaniis aRmasrulebel direqtors jeims gudnaiTs (institutis ori
mesamedis mflobels) surs, rom mas moepyron (SAS institutis daarsebis dRidan,
1977 wlidan moyolebuli, es iyo kompaniis mudmivi Rirebuleba).
organizacia iqneba efeqturi mxolod maSin, Tu misi wevrebi motivi-
rebuli arian, Seasrulon samuSao maRal doneze.
motivacia SeiZleba ganisazRvros, rogorc fsiqologiuri gavlena, ro-
melic mimarTulebas aZlevs organizaciaSi pirovnebis _ qcevas, Zalisxmevis
dones da dabrkolebis arsebobis SemTxvevaSi _ simtkices. pirovnebis qceva
gulisxmobs bevr SesaZlo qcevas, rac SeiZleba adamianma warmoaCinos:
Zalisxmevas, ramdenad bejiTad muSaobs adamiani; simtkices _ dabrkolebebis
winaSe myofi adamianis mcdelobas, saqme bolomde miiyvanos.
moTxovnilebebis Teoriebi
sazogadoebis moTxovnilebebi ekonomikis mZlavri mamoZravebelia.
moTxovnileba aris saWiroeba an aucilebloba gadarCenisa da kargad yof-
nisaTvis. moTxovnilebis Teoriebis mTavari principi aris is, rom xalxi motivi-
rebulia, miiRos muSaobis Sedegebi, riTac daikmayofileben moTxovnilebebs.
arsebobs moTxovnilebis ramdenime Teoria. Cven visaubrebT abraham maslous
moTxovnilebebis ierarqiaze.
maslous moTxovnilebebis ierarqia
fsiqologma abraham masloum SemogvTavaza Semdegi saxis Teoria - yvela ada-
miani cdilobs daikmayofilos 5 ZiriTadi moTxovnileba: fiziologiuri, usafrTx-
oebis, sakuTari adgilis damkvidrebis, pativiscemis da TviTrealizaciis (ix.
cxrili 4.1). misi mosazrebiT es moTxovnilebebi ayalibebs moTxovnilebaTa ier-
arqias, yvelaze ZiriTadi anu dauZleveli moTxovnilebebiT (fiziologiuri da
usafrTxoebis) ierarqiis dabal safexurebze. maslous mixedviT, unda dakmayofil-
des yvelaze dabal doneze myofi moTxovnilebebi, vidre adamiani daiwyebs
brZolas ierarqiulad ufro maRali donis moTxovnilebis dasakmayofileblad,
rogoric aris TviTpativiscemis moTxovnileba. moTxovnileba dakmayofilebisTa-
nave wyvets funqcionirebas, rogorc motivaciis wyaro. yvelaze dabal safexurze
myofi daukmayofilebeli moTxovnilebebi ierarqiulad aris qcevis umniSvnelo-
vanesi motivatori. am safexuris dakmayofilebisTanave ierarqiulad Semdegi
safexuri iqceva qcevis motivatorad.
94
cxrili 4.1. maslous moTxovnilebebis ierarqia
TviTrealizaciis
moTxovnilebebi
pativiscemis moTxovnileba
usafrTxoebis moTxovnileba
fiziologiuri moTxovnileba
95
miuxedavad imisa, rom es Teoria gansazRvravs moTxovnilebebs, romlebic al-
baT mravali adamianisaTvis motivaciis mniSvnelovan wyaroebs warmoadgens,
gamokvlevebi ar adasturebs maslous mtkicebulebebs, rom saWiroebis ierarqiis
arseboba aucilebelia da agreTve, imas, rom drois mocemul monakveTSi mxolod
erTi donis moTxovnileba aris mamotivirebeli. miuxedavad amisa, maslous Te-
oriidan mniSvnelovani daskvna SeiZleba gamovitanoT: xalxi samsaxurSi sxvadasxva
moTxovnilebebis dakmayofilebas cdilobs.
mzardi globaluri ekonomikis pirobebSi menejerebma unda gaiazron, rom
sxvadaxva qveynis moqalaqeebi gansxvavdebian im moTxovnilebebiT, romelTa
dakmayofilebas isini samsaxuris meSveobiT ecdebian. mkvlevarebi gvirCeven, rom
magaliTad, adamianebi saberZneTsa da iaponiaSi motivirebunli arian pirvel
rigSi usafrTxoebis moTxovnilebiT, xolo Svedebi, norvegielebi da danielebi ki
sakuTari adgilis damkvidrebis moTxovnilebiT. naklebad ganviTarebul qveynebSi,
sadac dabali sacxovrebeli standartebia, fiziologiuri da usafrTxoebis moTx-
ovnilebebi aris qcevis Zireuli motivatorebi.
moTxovnilebaTa roli dovlaTis wrebrunvaSi
upirveles yovlisa, mniSvnelovania yuradReba mivaqcioT ekonomikis ganvi-
Tarebis gansakuTrebul xasiaTs _ mis wriul moZraobas. iseve rogorc dedamiwaze
mudmivad mimdinareobs nivTierebaTa wrebrunva, sameurneo saqmianobaSic uwyvetad
xdeba ekonomikuri dovlaTis wrebrunva. damzadebuli sasargeblo nivTebi qreba
maTi moxmarebis procesSi da xelaxla iqmneba imave an Secvlili saxiT. aseTi
wrebrunva _ adamianTa cxovelqmedebis uwyveti mxardaWeris da ganaxlebis
aucilebeli pirobaa. gansaxilveli wrebrunva Sedgeba 5 ZiriTadi rgolisgan,
romlebic erTmaneTTan uwyvetadaa dakavSirebuli:
warmoeba
moTxovnilebebi ganawileba
moxmareba gacvla
96
dovlaTis ganawilebisgan wilad rgebuli xSirad saWiro araa piradi moxmare-
bisTvis miRebuli raodenobiT. vinaidan adamianebs sWirdebaT sruliad sxva
sagnebi, xdeba gacvla, ra drosac miRebuli sxvadasxva dovlaTi icvleba sxva
sagnebze, romlebic saWiroa adamianisTvis.
moxmareba _ produqtis moZraobis damagvirgvinebeli etapi, ra drosac xdeba ada-
mianTa saWiroebebis dakmayofileba. adre warmoqmnili moTxovnilebebis
dakmayofilebis kvalobaze iqmneba axlebi.
moTxovnilebebi urTierTdakavSirebulia dovlaTis wrebrunvis yvela rgolTan.
moxmarebis procesSi warmoiSoba axali moTxovnilebebi, romlebic iwvevs warmoe-
bis ganaxlebas.
SeiZleba warmovidginoT, rom aq Teoriulad aRwerili dovlaTis wrebrunva
erTmniSvnelovnad axasiaTebs warmoebisa da moTxovnilebebis urTierTkavSirs.
Tumca praqtikaSi mraval qveyanaSi arsebobs warmoebis da moTxovnilebebis
Tanafardobis sxvadasxva varianti. mainc ra variantebia es?
rogoria warmoebis da sazogadoebis moTxovnilebebis cvlilebaTa Tanamedrove
variantebi?
mTel msoflio ekonomikaSi XX saukunis bolosa da XXI saukunis damdegs SeiniSne-
ba Tanafardobis sami ZiriTadi saxe, erTi mxriv, warmoebasa da, meore mxriv, mo-
saxlebis moTxovnilebebsa da moxmarebas Soris.
pirveli varianti. zogierT qveyanaSi meurneobis xangrZlivi dacema iwvevs rogorc
moxmarebis, ise moTxovnilebebis Semcirebas. es procesi SeiZleba SevadaroT spi-
ralisebur moZraobas klebadi wreebiT, rogoric SegvimCnevia, vTqvaT, morevis Za-
brSi. aseTi savalalo mdgomareoba SeiZleba vnaxoT, magaliTad, afrikis calkeul
qveynebSi (vTqvaT, kongos respublikaSi, eTiopiaSi), sadac XX saukunis bolos
sazogadoebis Semosavali mcirdeboda mosaxleobis erT sulze gaangariSebiT.
meore varianti. afrikis da aziis calkeul qveynebSi sxvadasxvagvari produqtis
nakrebis SedarebiT SezRuduli gamoSveba izrdeba Zalian nela. aseT SemTxvevaSi
moTxovnilebebi tradiciulia da mxolod odnav farTovdeba.
pirveli da meore varianti gviCvenebs aSkarad aranormalur Tanafardobas war-
moebis da moTxovnilebebis cvlilebaSi.
mesame varianti. normalurad SeiZleba vaRiaroT erovnuli produqtis warmoebis
da moTxovnilebebis da moxmarebis doneebis erTdrouli zrda. am SemTxvevaSi
moTxovnilebaTa kanonzomieri mateba midis ori mimarTulebiT: vertikalurad da
horizontalurad.
adamianTa cxovrebis gaumjobeseba vlindeba moTxovnilebebis zrdaSi vertikalu-
rad.
adamianTa cxovrebis gaumjobeseba vlindeba moTxovnilebaTa vertikalis
gaswvriv amaRlebiT.
moTxovnilebaTa horizontis gaswvriv amaRleba dakavSirebulia mosaxleobis
sul ufro farTo fenebis mier ufro maRali xarisxis produqtebis moxmarebis
gafarToebasTan. magaliTad, Tu ganvixilavT saqarTvelos mosaxleobis uzrun-
velyofas xangrZlivi moxmarebis saqonliT (gaiangariSeba calobiT, yovel 100
97
ojaxze), aRmoCndeba, rom 1970, 1980, 1990, 2000 da 2010 wlebis mixedviT mniSvnelov-
nad gaizarda televizorebis, macivrebis da sayinuleebis, sarecxi manqanebis,
msubuqi avtomobilebis raodenoba.
-iani ww
98
Sroma warmoebaSi – adamianis mizanmimarTuli da sasargeblo saqmianobaa. Sromis
procesSi adamianebi saxes ucvlian (gardaqmnian) bunebis sagnebsa da energias da
maT Tavis moTxovnilebaTa dasakmayofileblad iyeneben. marTalia, aq sityva
ubralo fizikur danaxarjs, adamianis kunTovan Zalas ar exeba. adamianis gan-
sakuTrebiT mniSvnelovani roli ekonomikaSi samecniero-teqnikur da in-
teleqtualur SemoqmedebaSi gamoixateba.
warmoebis monawileebi zrdian TavianT SemoqmedebiT simZlavres meore faqtoris
_ Sromis saSualebebis _ daxmarebiT. es materialuri sagnebia, romelTa daxmare-
biTac adamiani qmnis misTvis saWiro dovlaTs. aq mTavari adgili ukavia teqnikas:
adamianTa mier Seqmnil iaraRs _ instrumentebs, manqanebs, mowyobilobebs da a.S.
Sromis saSualebebs ganekuTvneba agreTve saerTo materialuri saSualebebi
(sawarmoo nagebobebi, gzebi, arxebi da sxv.) da warmoebis bunebrivi pirobebi
(magaliTad, miwa soflis meurneobaSi, wyali hidroeleqtrosadgurebSi da sxv.).
adamiani teqnikas iyenebs Seqmnis mesame faqtorze _ Sromis sagnebze _
zemoqmedebisTvis. maT ganekuTvneba bunebis nivTiereba romelsac jer kidev ar ga-
nucdia damuSaveba (vTqvaT, naxSiris fena SaxtSi) da nedleuli (magaliTad, meSax-
teebis mier ukve amoRebuli fenidan naxSiri), romelic igzavneba Semdgomi gada-
muSavebisTvis. warmoebis faqtorebis zogadi struqtura warmodgenilia sur. 1.4.
warmoebis faqtorebi
muSakebi
Sromis saSualebebi
Sromis sagnebi
99
rogor ganvsazRvroT sawarmoo SesaZleblobebi
ewevian ra sameurneo saqmianobas, adamianebi yovelTvis iswrafvian
gamoarkvion, ra sawarmoo SesaZleblobebs floben isini sasargeblo dovlaTis
Sesaqmnelad.
sawarmoo SesaZleblobebi _ esaa im produqciis yvelaze meti moculobiT gam-
oSveba, romelic miiRweva warmoebis faqtorebis sruli gamoyenebisas.
rogoria gza warmoebis dabali safexuridan maRlisken
istoriaSi cnobilia warmoebis ganviTarebis sami stadia: 1) industriamdeli, 2)
industriuli (samrewvelo) da 3) postindustriuli (mrewvelobis Semdgomi ) anu
sainformacio.
ganvixiloT maTi ganmasxvavebeli Tvisebebi, upirveles yovlisa, teqnikis
dargSi, meurneobis wamyvan dargebsa da TanamSromlebis SemadgenlobaSi.
ekonomikis erT stadias meorisgan yofs Tavisi droisTvis grandiozuli te-
qnikuri revoluciebi. TiToeuli maTgani Zireulad cvlis Sromis teqnikur saSu-
alebaTa tips, iwvevs cvlilebebs Sromis sazogadoebriv ganawilebaSi da qmnis
sameurneo saqmianobis axal dargs. amasTan erTad kacobrioba gadadis moTx-
ovnilebebis da saSualebebis dakmayofilebis sruliad axal saxeebze. cnobilia,
rom ekonomikis istoria daiwyo, rogorc ityvian, nulidan _ sameurneo saqmianobis
uqonlobisas, romelic qmnis sasargeblo dovlaTs. es istoria wavida axali kala-
potiT 10 aTasi wlis win, roca moxda pirveli teqnikuri revolucia. es iyo neo-
liTuri revolucia (axali qvis xanis epoqaSi gaCnda qvis, kaJbadis da Zvlis Sromis
iaraRebi). aman gamoiwvia agraruli revolucia _ daiwyo regularuli sasoflo-
sameurneo warmoeba. industriamdeli stadiis dasawyisSi Warbobda ekonomikis
pirveladi sfero _ soflis meurneoba. am stadiisTvis damaxasiaTebeli iyo xeliT
Sroma, warmoebis uZraobis mdgomareoba da mosaxleobis masaSi ubralo moTx-
ovnilebebis siWarbe.
inglisSi XVIII saukunis 60-ian wlebSi daiwyo da XIX saukunis 50_60-ian wlebSi
dasavleT evropasa da aSS-Si dasrulda samrewvelo gadatrialeba, romelic
mdgomareobda manqanebiT xelis Sromis SecvlaSi. industriul stadiaSi mTavari
gaxda ekonomikis meoradi sfero _ mrewveloba, romelmac gardaqmna soflis meur-
neoba, mSenebloba, transporti. meore stadiisTvis tipuria qalaqebis swrafi zrda,
mosaxleobis materialuri da kulturuli moTxovnilebebis ufro farTo
dakmayofileba.
XX saukunis SuaxanebSi dawyebulma samecniero-teqnikurma revoluciam gam-
oiwvia warmoebis postindustriul stadiaze gadasvla, romelic momavalSi Seqmni-
da sainformacio sazogadoebas. qveynebSi, romlebic Sevida ganviTarebis am peri-
odSi, yvelaze farTod gavrcelda ekonomikis mesameuli sfero _ momsaxurebis
sfero, sadac dasaqmebulia yvela momuSavis ZiriTadi nawili.
postindustriuli ekonomika gamoirCeva Semdegi TvisebebiT: a) meurneobis
yvela dargsa da yofaSi farTod inergeba informatikis da Tanamedrove gamoT-
vliTi teqnikis miRwevebi; b) sawarmoebSi izrdeba samecniero muSakebis da special-
istebis roli; g) warmoebas ZaluZs uzrunvelyos yvela moqalaqisTvis elementa-
100
ruli moTxovnilebebis sakmaod sruli dakmayofileba da amasTanave gaafarToos
ufro maRali rigis moTxovnaTa Sesruleba.
warmoebis stadiis ganmasxvavebel Taviseburebebze TvalsaCino warmodgenas
iZleva cxr. 4.2.
102
maRalganviTarebuli warmoebis struqtura sqematurad gamosaxulia sur-ze 1.6.
Tanamedrove warmoeba
momsaxurebis
sfero
103
QRebuloben – dovlaTis warmoebis, maTi moxmarebis da sxva struqturebis
sargeblobaSi gadacemis Sesaxeb, ekonomikur agentebsac uwodeben. ekonomikuri
agentebis saxiT SeiZleba gamovidnen fizikuri pirebi, individebi, agreTve rTuli
warmonaqmnebi, iuridiuli pirebis rogorc subieqtis CaTvliT, romelTac kanoniT
miniWebuli aqvT sakuTrebis da meurneobriobis gansazRvruli uflebebi sxva eko-
nomikur agentebTan mimarTebaSi.
107
miTvisebis ur-
TierToba
qonebrivi ur-
TierTobebis
erToblioba qonebis sameurneo
gamoyenebis ur-
TierToba
Semosavlis miRebasTan
dakavSirebuli ur-
TierToba
108
sakuTreba da Tavisufleba
araferi ise sayovelTaod ar aRizianebs warmosaxvas da ise ar ipyrobs kaco-
briobis azrebs, rogorc sakuTrebis ufleba.....”
bleqsToni, komentarebi
“sakuTreba arasodes gauqmebula da arc arasodes gauqmdeba. sadao mxolod
mesakuTre SeiZleba iyos. da yvelaze samarTliani odesme Seqmnil sistemaTagan
umal yvelas mesakuTred cnobs, vidre aravis.
e.n. uilsoni
“sakuTrebis gareSe ar iqneba arc keTildReoba, arc
mSvidoba da arc Tavisufleba”.
tom beTeli
109
“anarqizmis erT-erTi mamamTavris, pier-Jozef prudonis sityvebiT rom
vTqvaT: Tu adamianis Tavisufleba xelSeuvalia, maSin Tanabrad xelSeuvalia yvela
individisTvis.... Tu mas sakuTreba Tavisu obieqturi qmedebebisaTvis, e.i
sicocxlisaTvis sWirdeba, maSin materialuri simdidris floba yvelasaTvis
Tanabrad saWiroa...”
sakuTrebis rogorc arsebiTi ნiSnebis, aseve ganviTarebis sxvadasxva etapze
sazogadoebis sicocxleunarianobaSi misi rolis Semecnebis aucilebeli pirobaa
misi subieqtebis da obieqtebis gansazRvra, maTi dialeqtikuri urTierTkavSiris
damyareba, rac Seexeba sakuTrebis urTierTobis subieqtebs, yvelaze zogadad
SeiZleba iyos calkeuli individi, maTi sxvadasxvagvari asociaciebi, saxelmwifo
misi sxvadasxva donis organoebi.
sakuTrebis urTierTobis obieqtia – sazogadoebrivi warmoebis pirobebi da
Sedegebi. ramdenadac ukanaskneli aris ara calkeuli aqti, aramed uwyvetad
ganmeorebadi procesi, amdenad sakuTrebis urTierTobis obieqtad gvevlineba ara
mxolod mocemuli warmoebis procesis pirobebi da Sedegebi, aramed sazoga-
doebrivi simdidris materialur nivTobrivi elementebi. sakuTrebis obieqtebs
Soris gadamwyvet rols sazogadoebis sicocxlisunarianobaSi anu gadarCenaSi Ta-
maSobis warmoebis saSualebebi.
ekonomikuri Tu iuridiuli kategoria?
ekonomistTa erTi nawili sakuTrebas ekonomikur kategoriad miiCnevs. maTi
azriT, sakuTreba rogorc ekonomikuri kategoria ganisazRvreba sawarmoo aslebis
mdgomareobiT da amitomac obieqturia, e.i. araa damokidebuli adamianTa unarsa da
Semecnebaze. amasTanave, sakuTrebas aqvs samarTlebrivi gamoxatuleba, Tumca sa-
marTali mxolod iuridiulad ganamtkicebs realurad arsebul ekonomikur ur-
TierTobebs saerTod, sakuTrebiT urTierTobebs – kerZod.
gansxvaveba sakuTrebis rogorc ekonomikur kategoriasa da rogorc mis iu-
ridiul gamoxatulebas Soris Semdegia: jer-erTi, sakuTreba rogorc ekonomikuri
kategoria axasiaTebs adamianebs Soris urTierTobebs, sakuTrebis samarlebrivi
urTierToba ki axasiaTebs sakuTrebis subieqtebis da sakuTrebis obieqtebis ur-
TierTobebs. meore- sakuTrebis ekonomikuri Sinaarsi ganpirobebulia, upirveles
yovlisa, sawarmoo Zalebis ganviTarebis doniT, sakutrebis urTierToba ki regu-
lirdeba tradiciebiT an iuridiuli kanonebiT, romlebic gansazRvravs ama Tu im
qonebis sargeblobis, flobis da gankargvis wess. და mesame: sakuTreba war-
moadgens materialur urTierTobas, romelic obieqturad arsebobs, adamianTa
survilisa da Segnebis miuxedavad, sakuTrebis ufleba ki aris nebelobiTi movlena,
romelic asaxavs iuridiul Semecnebis ganviTarebis dones ama Tu im sazogadoebaSi.
dasavleTis qveynebis ekonomistebi ekonomikur kategorias da mis iuridiul
gamoxatulebas ar ganasxvaveben. isini, rogorc wesi, sakuTrebas ganixilaven
rogorc adamianis nivTTan mimarTebas, anu rogorc mxolod iuridiul kategori-
as. amis TvalsaCino magaliTia sakuTrebis uflebaTa ekonomikuri Teoria, ro-
melSic cneba “sakuTreba” Secvlilia terminiT “sakuTrebis ufleba” am Teoriis
Tanaxmad sakuTreba resursi (warmoebis pirobebi) ki ar aris TavisTavad, aramed
110
“kona” anu resursis gamoyenebis uflebaTa nawili. sruli “uflebaTa kona” Sedgeba
Semdegi elementebisagan.
111
sakuTrebis ekonomikuri formebi
kerZo
Sereuli
respublikuri municipaluri
avtonomiuri respu-
blikebis sakuTreba
saxelmwifo (sazoga-
doebrivi)
konkurencia
Tu sameurneo arCevans alternativaTa simravlis mxridan ganvixilavT,
romelTa Soris gviwevs arCevanis gakeTeba, SeiZleba vilaparakoT, rom saxeze
gvaqvs konkurencia. konkurencia niSnavs raRacisaTvis amorCevis SesaZleblobas,
anu uaryofas sxvebisTvis upiratesobis miniWebis gamo . konkurencia SeiZleba iyos
sruli an nawilobrivi. sruli konkurenciisas, alternativebi, romelTa Soris
gviwevs arCevanis gakeTeba, mkacrad urTierTgamomricxvelni arian. nawilobrivi
konkurenciisas Tundac zogierT alternativas mainc aqvs saerTo nawili.
112
Tu erTi saSualeba SeiZleba gamoyenebuli iqnes sxvadasxva urTierTgamom-
ricxavi miznebis misaRwevad, maSin arsebobs dovlaTis gamoyenebis miznebis konku-
rencia, romlebic saSualebis saxiT gvevlinebian. Tuki arsebobs erTi miznis miRwe-
vis sxvadasxva saSualeba, aseve urTierTgamomricxavi, maSin adgili aqvs saSuale-
bebis konkurencias.
113
konkurentuli garemos dacva SesaZlebelia fasobrivi da arafasobrivi konkuren-
ciis meSveobiT.
fasobrivi konkurencia tardeba sabazro koniunqturis momgebiani gamoyenebis
mizniT fasebis manevrirebis saSualebiT. kerZod, saerTo mdgomareobidan da saku-
Tari saqmis simtkicidan gamomdinare, konkurents SeuZlia gamoiyenos monopoli-
urad maRali fasi, romelic mas mono-poliurad maRal mogebas moutans, an droe-
biT gamoiyenos monopoliurad dabali fasi bazridan ufro susti konkurentis gan-
devnis mizniT.
“naRebis moxdis” fasi gamoiyeneba maSin, rodesac bazarze Cndeba adgili, e.i.
axali produqtis gamoSvebaSi konkurentis droSi daswrebis saSualeba.
danergvis fasi gulisxmobs fasebis droebiT daklebas mocemuli firmisaTvis
axal bazarze poziciebis mosapoveblad. lideris fasi arsebobs im pirobebSi, ro-
desac konku-rentebi molapara-kebis safuZvelze TviTneburad ki ar cvlian fasebs,
aramed eTanxmebian im fasebs, romlebsac wamyvani firma adgens.
fsiqologiuri fasi gulisxmobs mis dadgenas ufro dabal doneze, vidre
romelime damrgvalebuli maRali fasia (magaliTad, ara 1000, aramed 999 dol.)
arafasobriv konkurenciaSi gamoiyeneba saSualebebi, romlebic ar arian fa-
sebTan uSualo damokidebulebaSi. Es aris produqciis xarisxis gaumjobeseba, re-
klama, bazrobebisa da gamofenebis organizeba.
keTilsindisieri da arakeTilsindisieri konkurencia
ganasxvaveben keTilsindisier da arakeTilsindisier konkurencias. keTilsin-
disieri is konkurenciaa, romlis moqmedebisas partniorebTan urTierTobis sa-
marTlebrivi da eTikuri normebi ar irRveva. arakeTilsindisieri konkurencia
niSnavs teqnikur SpionaJs, specialistebis gadabirebas, konkurentis TanamSromle-
bis mosyidvas, cru reklamas, sxvisi sasaqonlo niSnis daukiTxavad gamoyenebas,
ucxo firmis saqonlis garegnuli gaformebis kopirebas da sxva.
Kresursebi (warmoebis faqtorebi)
114
RiniSneba K-Ti, germanuli Kapital-dan) da bunebriv resursebs, rasac uwodeben ub-
ralod miwas da aRniSnaven T simboloTi (laTinuridan nasesxebi franguli sity-
vidan terre- miwa.)
aRniSnul sam ZiriTad resursTan erTad sazogadoebis doneze xSirad yuradRebas
miapyroben iseT faqtorebs, rogoricaa saerTo kultura, romelic sazogadoebebis
mixedviT gansxvavebulia; mecniereba, romelsac sayovelTao, zogadsakacobrio
xasiaTi aqvs, magram sxvadasxva sazogadoebaSi gansxvavebuli warmatebiT
gamoiyeneba; socialuri faqtorebi, upirveles yovlisa zneobriobis minaRwevari,
samarTlebrivi kultura.
Semosavlebi resursebidan
bazris arsi
bazris ganmarteba ramdenimenairad SeiZleba:
bazari – esaa dovlaTis Tavisufali gacvla, ganxorcielebuli
gansazRvruli wesebiT;
bazari – aris saqonlis warmoebisa da mimoqcevis kanonebiT organizebuli
gacvla, saqonelgacvliTi urTierTobebis erToblioba;
bazari – aris myidvelisa da gamyidvelis urTierTqmedebis meqanizmi, anu
moTxovnisa da miwodebis urTierToba;
bazari – aris qveynis SigniT da qveynebs Soris gacvlis sfero, romelic
produqciis mwarmoeblebsa da momxmareblebs erTmaneTTan akavSirebs;
bazari _ esaa gacvlis meqanizmi, romelic fasebis daxmarebiT saSualebas
iZleva SeaTanxmos gancalkevebuli ekonomikuri subieqtebis moqmedeba.
115
bazris warmoSobis pirobebi
pirveli pirobaa – uZveles dros warmoSobili Sromis sazogadoebrivi
danawileba;
meore pirobaa – mwarmoebelTa ekonomikuri gancalkeveba;
mesame piroba – mwarmoeblis da mewarmeobis Tavisufleba.
sityva bazari sparsuli warmoSobisaa da niSnavs adgils, sadac saqonlis yidva
da gayidva xorcieldeba. bazari aris miwodebisa da moTxovnis damakavSirebeli –
Sualeduri rgoli.
arsebobs bazris sami ZiriTadi saxe:
1.saqonlisa da momsaxurebis bazari, risTvisac aucilebelia sasaqonlo bir-
Jebis, sabiTumo da sacalo vaWrobis marketinguli organizaciebis Seqmna da fun-
qcionireba;
2. warmoebis faqtorTa bazari, romelic gulisxmobs iseTi faqtorebis
yidva-gayidvas, rogoricaa: miwa, Sroma da kapitali. miwis faqtorSi igulisxmeba
ara mxolod uSualod miwa, aramed miwis wiaRi da nedleuli, romelic miiReba
miwis zedapiridan. Sromis faqtori ganixileba, rogorc firmis yvela muSakis mier
gaweuli momsaxureba. am faqtoris umniSvnelovanesi instrumentis Sromis birJa,
sadac uSualod xdeba sxvadasxva saxis samuSao Zalaze moTxovnisa da miwodebis
formireba.
warmoebis iseTi faqtori, rogoricaa kapitali, moicavs warmoebis saSu-
alebebs, Senobebs, nagebobebs, dazgebs, mowyobilobasa da fulad saxsrebs.
3. safinanso bazari anu fuladi bazari – es aris bazari, romelic asaxavs
finansur saxsrebze (fulze, obligaciebze, aqciebze) moTxovnasa da miwodebas.
safinanso bazari gulisxmobs safondo, savaluto birJebis funqcionirebas.
samive bazari organul urTierTobaSi imyofebian da zemoqmedeben erTmaneTze.
nax.4.7. bazris struqtura
samuSao Zalis bazari
momsaxurebaTa bazari
teqnologiaTa bazari
informaciuli saSuamavlo
bazris funqciebi
faswarmomqmneli maregulirebeli
sanirebis
117
romelic fxizlad reagirebs warmoebis cvlilebebze, moTxovnilebebsa da koniun-
qturaze.
maregulirebeli funqcia. yvelaze mniSvnelovania. is dakavSirebulia bazris
zemoqmedebasTan ekonomikis yvela sferoze da pirvel rigSi warmoebaze. bazari
pasuxs gvaZlevs kiTxvebze, romlebic esoden mZafrad daayena p. samuelsonma: ra
unda vawarmooT? visTvis unda vawarmooT? rogor vawarmooT? bazari warmoudg-
enelia konkurenciis gareSe. Sidadargobrivi konkurencia stimuls aZlevs produ-
qciis erTeulze moxmarebuli xarjebis Semcirebas, Sromis nayofierebis zrdas, te-
qnikur progress, produqciis xarisxis gaumjobesebas. dargebs Soris konkurencia
kapitalis erTi dargidan meoreSi gadasvlis gziT ekonomikis optimalur
struqturas ayalibebs, stimuls aZlevs metad perspeqtiuli dargebis gafarToebas.
konkurentuli garemos SenarCuneba da dacva – ganviTarebuli sabazro sistemis
mqone qveynebSi saxelmwifo regulirebis erT-erTi umTavresi amocanaa.
mniSvnelovan rols sabazro regulirebaSi moTxovnisa da miwodebis
Tanafardoba TamaSobs, romelic arsebiTad moqmedebs fasebze. fasis zrda warmoe-
bis gafarToebisaken mouwodebs, fasis dacema ki – warmoebis Semcirebisaken.
Sedegad, mewarmeTa stiqiuri moqmedebebi metnaklebad optimalur ekonomikur
proporciebs amyareben. moqmedebs maregulirebeli “uxilavi xeli”, romlis
Sesaxeb jer kidev adam smiti werda: bazris yoveli monawile, moqmedebs mxolod
sakuTari interesebidan gamomdinare, iswrafvis ra gaamravlos Tavisi Semosavali,
magram “igi uxilavi xeliT miemarTeba miznisaken, romelic savsebiT ar Sedioda
mis ganzraxvebSi ... misdevs ra sakuTar interesebs, is xSirad ufro qmediTi saxiT
emsaxureba sazogadoebis interesebs, vidre maSin, roca Segnebulad surda amis
gakeTeba”. “uxilavi xeli” – esa sabazro TviTregulirebis obieqturi kanoni.
sanirebis funqcia. sabazro meqanizmi sakmaod mkacri sistemaa. mas mudmivad
mivyavarT “bunebrivi SerCevisken” sameurneo saqmianobis monawileebs Soris
iyenebs ra konkurenciis instruments, bazari ekonomikis araefeqtianad fun-
qcionirebadi sawarmoebisagan wmends. sawinaarmdegod, ufro gergilianebsa da aq-
tiurebs mwvane Suqs uxsnis. bazris seleqciuri muSaobis Sedegad maRldeba
efeqtianobis saSualo done, maRldeba mTlianad erovnuli meurneobis mdgradoba.
rogorc gamocdileba mowmobs, mcire biznesis saSualo cikli xuT weliwads ar
aRemateba. konkurentul brZolaSi xSirad msxvili firmebis iRupebian. ra Tqma un-
da, warmoebisa da kapitalis konkurenciis pirobebSi monopolizacia sanirebis
meqanizmis deformirebas axdens. da mainc, monopolizacia arsad konkurencias ise
ver zRudavs, rom “bunebrivi SerCeva Sewydes.
sanireba ekonomikaSi niSnavs – ekonomikis gawmendas bazris arakonkuren-
tunariani da susti monawileebisagan, araefeqtianebis gakotrebas. sabazro meqaniz-
mi adamianebs miuTiTebs Ziebis mimarTulebebs, magram saboloo finansur Sedeg-
ebTan mimarTebaSi maT araviTar garantiebs ar aZlevs. is cnobs mxolod sazoga-
doebrivad aucilebel investiciebs uZrav qonebaSi, radgan myidveli xom mxolod
maT anazRaurebs. amitom bazris ganTavisuflebas uZravi qonebis sawarmoTa da sxva
118
obieqtebis araefeqtiani mesakuTreebisagan mivyavarT mdgradobisa da ekonomikuri
zrdis amaRlebisken.
danarTi a
sazogadoebisa da bunebis ekonomikuri urierTqmedeba
kacobrioba
sazogadoeba
(Sinameurneobebi, firmebi, mTavroba...)
buneba
wyaro: [45,dovlaTis
gv. 71] bunebasTan ur- narCenebis
miTviseba TierTqmedeba gamoyofa
119
danarTi b
realuri dovlaTis moZraoba agentebs Soris sazogadoeba
danarCeni danarCeni
samyaro samyaro
eqsport-importi
buneba
120
danarTi g
saqoneli
saqonlis anaz-
Raureba
=firmis amon-
agebi
Sinameurneobebi firmebi
resursebis anazRaureba
=Sinameurneobebis
Semosavlebi
resursebi: Sroma,
kapitali
121
danarTi d
wrebrunvis modeli saxelmwifos rolis gaTvaliswinebiT
kerZo samomxmare-
blo dovlaTis
bazrebi
saxelmwifo Sesyidvebi
transfertebi subsidiebi
gadasaxadeb
gadasaxadeb
i
mosamsaxureebi
i
daqiraveba
s
resursebis bazrebi
realuri finansuri
nakadebi nakadebi
kiTxvebi gameorebisTvis
1. ra aris moTxovnileba? ras niSnavs maslous moTxovnilebaTa ierarqia?
2. daaxasiaTeT ekonomikuri dovlaTis wrebrunvis 5 ZiriTadi rgoli.
3. CamoTvaleT da daaxasiaTeT warmoebis ganviTarebis ZiriTadi stadiebi.
4. Sromis mwarmoeblurobis gaangariSeba.
5. ras niSnavs infrastruqtura? daaxasiaTeT misi ZiriTadi saxeebi.
6. ras ewodeba instituti? CamoTvaleT da daaxasiaTeT ZiriTadi ekonomi-
kuri institutebi.
122
7. ganmarteT ras uwodeben ekonomikur subieqtebs anu agentebs da
daaxasiaTeT.
8. ganmarteT ra aris sakuTreba da misi mniSvneloba.
9. daaxasiaTeT ZiriTadi saxis sakuTrebiTi anu qonebrivi urTierTobebi.
10. daaxasiaTeT sakuTrebis ZiriTadi ekonomikuri formebi saqarTveloSi.
11. ganmarteT ras niSnavs konkurencia, romelia misi ZiriTadi saxeobebi.
12. resursebis, anu warmoebis faqtorebis saxeobebi.
13. ganmarteT ra saxis Semosavlebs iReben resursebis mesakuTreebi.
14. ganmarteT ra aris bazari da rogoria misi struqtura.
15. CamoTvaleT da daaxasiaTeT bazris funqciebi.
123
mexuTe Tavi
miwodeba da moTxovna
gansaxilveli sakiTxebi:
moTxovna cneba. moTxovnis kanoni
miwodebis cneba. miwodebis kanoni
wonasworuli fasi. a. marSalis faswarmoqmnis Teoria
moTxovna
124
axla ganvixiloT moTxovnis sidide. warmovidginoT pirobiTi situacia. Tbi-
lisi, gasuli saukunis 90-iani wlebis me-2 naxevari. vTqvaT 1997 wlis 15 seqtemberia.
klasis 20 gimnazieli yidulobs Rvezels, Tu gamyidveli 1 cals 50 TeTrs daafasebs,
maSin mxolod erTi daTanxmdeba mis yidvaze, magram Tu damtarebeli mas 40 TeTrad
gascems, maSin, ukve, aT gimnaziels moundeba Rvezelis yidva; 30 TeTrad yvela
iyidis TiTo cals, 20 TeTrad - naxevari klasi or-or cals aiRebs, xolo 10 TeT-
rad ocive gimnazieli or-ori calis yidvas moindomebs. moTxovnis raodenobis
ganrigi 15 seqtembrisTvis warmodgenilia cxrilSi.
15 seqtembris moTxovna
cxrili 5.1
moTxovnis mrudi
cxrilSi mocemuli mniSvnelobebi SeiZleba warmovidginoT grafikis saxiT
(nax. 5.1.), romelsac moTxovnis mrudi ewodeba. igi naTlad gviCvenebs, Tu saqonlis
an momsaxurebis ra raodenoba SeiZleba iyidon sxvadasxva fasebiT. ordinatTa
RerZze gadavzomoT erTeuli saqonlis fasi, abcisaze – erTeuli saqonlis raode-
noba. cxrilis monacemebis gamoyenebiT vipovoT wertilebi da avagoT grafiki ro-
melic ufro wrfes emsgavseba vidre mruds, magram, mecnieruli abstraqciis ka-
nonebi imgvaria, rom sagnebs xSirad ar varqmevT xolme TavianT saxelebs.
moTxovnis mrudi yovelTvis daRmavali xasiaTisaa (eSveba qveviT da marjvniv).
grafiki da cxrili imis ilustraciuas iZlevian, rasac ekonomikaSi moTxovnis ka-
nons uwodeben.
moTxovnis kanoni
125
nax. 5.1. moTxovnis mrudi 15 seqtembrisaTvis
50
40
30
20
10
0
10 20 30 40 50
moTxovnis elastiuroba
moTxovnis kanonidan gamomdinareobs, rom nayidi saqonlis raodenoba miT
ufro naklebi iqneba, rac maRalia misi fasi. Tumca moTxovnis kanoni ar iZleva
pasuxs imaze, Tu ramdenad Semcirdeba SeZenili saqonlis moculoba fasis garkveul
procentamde gazrdis SemTxvevaSi an rogor gaizrdeba igi fasis raRac procentiT
Semcirebisas. miT umetes, rom sxvadasxva produqtisaTvis moTxovnasa da fasebs
Soris damokidebuleba arsebiTad gansxvavebulia. am movlenis asaxsnelad gam-
oiyeneba cneba-moTxovnis elastiuroba fasis mixedviT.
moviyvanoT aseTi magaliTi. vTqvaT, gastronomSi fasebi rZesa da pepsi-
kolaze gaizarda orjer. cxadia, momxmareblebi erTsac da meoresac ufro naklebs
SeiZenen. magram, rogorc cda aCvenebs, rZis moxmareba Semcirdeba ufro naklebad,
vidre pepsi-kolasi. es imitom, rom rZe miekTvneba pirveli (aucilebeli) moxmare-
bis sagans da masze uaris Tqma Zalze Znelia. pepsi-kolis gareSe ki iolad gavalT.
Tu rZisa da pepsi-kolas fasebi orjer Semcirdeba, maSin orTave metad gasaR-
deba, magram rZis moxmareba naklebad gaizrdeba, vidre pepsi-kolasi. es imiT
aixsneba, rom rZeze maRali fasis SemTxvevaSic moTxovna axlos dgas gajerebul
moTxovnilebasTan (TiTqmis imdens yiduloben ramdenic aucilebelia –T.g). amitom
masze fasis Semcireba ar gamoiwvevs realizaciis moculobis c\vlilebas. amrigad,
fasebis cvlilebis mimarT rZeze moTxovna nakleb mgrZnobiarea, vidre moTxovna
pepsi-kolaze. Tu ekonomikur termins gamoviyenebT, SeiZleba vTqvaT, rom rZeze
moTxovna fasis mixedviT nakleb elastiuria, vidre moTxovna pepsi-kolaze. am-
rigad, fasis mixedviT moTxovnis elastiuroba es aris SeZenili saqonlis mocu-
lobis cvlilebis Sefardeba fasis cvlilebasTan.
fasis mixedviT moTxovnis elastiuroba – esaa SeZenis moculobis cvlilebis
sididis Sefardeba fasebis cvlilebis sididesTan.
126
moTxovnis elastiurobis koeficienti
fasi
raodenoba
127
razea damokidebuli moTxovnis elastiuroba an araelastiuroba
calkeul saqonelsa da momsaxurebaze
KmoTxovna 24 dekembrisTvis
cxrili 5.2.
128
nax. 5.3.
moTxovnis mrudi
15 seqtembrisa da 24 dekembrisaTvis
50
40
30
20
10 C
0
10 20 30 40 50
Rvezelebis raodenoba
miwodeba
cxrili 5.3.
miwodeba 15 seqtembers
miwodebis kanoni
rogorc cxrili 5.3-dan Cans, saqonlis raodenoba pirdapir
damokidebulebaSia saqonlis erTeulis fasTan. miwodeba izrdeba fasis gadide-
129
bisas da mcirdeba fasis dacemisas. swored es pirdapirproporciuli
damokidebuleba asaxavs miwodebis kanonis cnebas, romelic Semdegnairad yalibde-
ba.
miwodebis kanoni: sxva Tanabar pirobebSi saqonelze fasis zrda iwvevs
miwodebis raodenobis zrdas, saqonelze fasis dacema ki iwvevs miwodebis raode-
nobis klebas.
Kmiwodebis mrudi
miwodebis cxrilis monacemebi, moTxovnis cxrilis msgavsad, SeiZleba grafi-
kis saxiT warmovidginod. Tu ordinatTa RerZze gadavzomavT saqonlis erTeulis
fass, xolo abcisze gasayidad miwodebuli saqonlis raodenobas, maSin maSin cxri-
lis monacemebiT vipoviT wertilebs, romelTa SeerTeba mogvcems miwodebis mruds.
(ix. nax. 5.4).
moTxovnis mrudisagan gansxvavebiT miwodebis mrudi zrdadi xasiaTisaa da
TvalnaTliv gamosaxavs miwodebis kanons: rac maRalia erTeuli saqonlis fasi,
miT metia misi miwodeba.
nax. 5.4.
15 seqtembris miwodebis mrudi
fasi
50
40
30
20
10
10 20 30 40 50
Rvezelebis raodenoba
130
miwodebis elastiuroba
131
nax. 5.5.
miwodebis mrudebi miwodebis cvlilebisas
fasi
D2 D D1
raodenoba
wonasworuli fasi
132
ar moiZebneba gamyidveli, romelic daTanxmdeba am fassi gayidos avtomanqana. ari-
an, albaT, msurvelebi gayidon TavianTi majis saaTebi (ara antikvaruli da
oqrosi) 100 dolarad, magram aravinaa misi myidveli. cxadia, aseTi garigebac ar
moxdeba.
imisaTvis, rom Sedges gacvlis (yidva-gayidvis) aqti, saWiroa myidvelisa da
gamyidvelis urTierTqmedebas. swored, maT Soris aseTi uSualo ur-
TierTmoqmedebis organizaciis saSualebas warmoadgens bazari, sadac xdeba fasebis
formireba garigebaTa dasadebad.
am sakiTxis ganxilvamde winaswar SevniSnoT, rom Cven ganvixilavT
Tavisufali konkurenciis abstraqtul Teoriul models, romelic wminda saxiT
realur cxovrebaSi ar gvxvdeba, magram gvexmareba gavigoT realuri ekonomika.
moTxovna da miwodeba
133
cxrili 5.4.
moTxovna da miwodeba 15 seqtemberisaTvis
wonasworoba
134
nax. 5.6. miwodebisa da moTxovnis wonasworoba
nayinis
fasi
miwodeba
wonasworuli
fasi wonasworoba
$2.00
wonasworuli moTxovna
raodenoba
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
nayinis raodenoba
wyaro: [20, me-4 Tavi]
nayinis nayinis
fasi Warbi miwodeba miwodeba fasi
$2.50
2.00 $2.50
1.50
Warbi moTxovna
moTxovna moTxovna
0 4 7 10 nayinis 0 4 7 10 nayinis
moTxovnis miwodebis raodenoba moTxovnis miwodebis raodenoba
raodenoba raodenoba raodenoba raodenoba
5.7 (a) naxazze naCvenebia Warbi miwodeba. imis gamo, rom sabazro fasi ($2.50)
wonasworul fasze metia, miwodebis raodenoba (10) aWarbebs moTxovnis raodenobas
(4). gamyidvelebi nayinis gayidvis gazrdas fasis SemcirebiT cdiloben, ris
135
Sedegadac fasi Tavisi wonasworuli donis mimarTulebiT moZraobs. 5.7 (b) naxazze
naCvenebia Warbi moTxovna. imis gamo, rom sabazro fasi ($1.50) wonasworul fasze
naklebia, moTxovnis raodenoba (10) aWarbebs miwodebis raodenobas (4). vinaidan
myidvelTa raodenoba Zalian didia, xolo im saqonlis raodenoba, romelTa
yidvac maT surT, Zalian mcirea, mimwodeblebs SeuZliaT, Tavis sasargeblod gam-
oiyenon es deficit da fasebi gazardon. ase rom, orive SemTxvevaSi, fasis cvlile-
ba bazars miwodebisa da moTxovnis wonasworobisken ubiZgebs.
jer davuSvaT, rom sabazro fasi wonasworul fasze metia, rogorc 5.7 a) nax-
azzea naCvenebi. roca nayinis fasia $2.50, miwodebuli nayinis raodenoba (10) metia
moTxovnis raodenobaze (4). warmoiqmneba saqonlis siWarbe: mimwodeblebs ar Seu-
ZliaT am fasad yvelafris gayidva, risac surT. am situacias Warbi miwodeba ewode-
ba. rodesac nayinis bazarze miwodebis siWarbe gvaqvs, nayinis gamyidvelebis mac-
ivrebi savsea nayiniT, romlis gayidvac surT, magram ver yidian. miwodebis si-
Warbes gamyidvelebi fasebis SemcirebiT pasuxoben. fasi iqamde Semcirdeba, vidre
bazari wonasworobaSi ar mova.
axla davuSvaT, sabazro fasi wonasworul fasze naklebia, rogorc es
naCvenebia 5.7 b) naxazze. am SemTxvevaSi, nayinis fasia $1.50, da moTxovnili saqonlis
raodenoba aWarbebs miwodebis raodenobas. Cndeba saqonlis deficiti: momxmare-
blebi ver yiduloben yvelafers, ris yidvac surT am fasad. am situacias Warbi
moTxovna ewodeba. rodesac nayinis bazarze moTxovnis siWarbea, myidvelebi
didxans dganan rigSi ramdenime nayinis sayidlad. rodesac bevri myidveli da cota
saqonelia, gamyidvelebs SeuZliaT, fasebis gazrdiT miwodebis donis Seumcire-
blad upasuxon Warb moTxovnebs. rodesac fasebi izrdeba, bazari isev iwyebs
wonasworobisaken moZraobas.
amgvarad, mravali myidvelisa da gamyidvelis moqmedeba avtomaturad ubiZgebs
sabazro fass wonasworuli fasisken. rogorc ki bazari wonasworobas miaRwevs,
yvela myidveli da gamyidveli kmayofilia, da ar arsebobs Zala, romelic fass
zemoT an qvemoT ubiZgebs. is, Tu ramdenad swrafad miiRweva wonasworoba,
sxvadasxva bazarze sxvadasxvaa da damokidebulia imaze, Tu ra siswrafiT icvleba
fasebi. magram, TiTqmis yvela Tavisufal bazarze, siWarbe da deficit mxolod
droebiTi movlenebia, vinaidan fasebi TandaTan wonasworuli donisaken moZraobs.
es fenomeni imdenad yovlismomcvelia, rom mas zogjer miwodebisa da moTxovnis
kanons uwodeben: nebismieri saqonlis fasi TviTregulirdeba iqamde, vidre am
saqonlis miwodebasa da moTxovnas ar gaawonasworebs.
nayinis
fasi
miwodeba
2.00
sawyisi
D
wonasworoba 2
D1
0 7 10
nayinis raodenoba
137
ekonomikuri azrovnebis istoriidan: alfred marSali da
faswarmoqmnis Teoria
fasi
raodenoba
moTxovna da miwodeba moklevadian periodSi
grZelvadian periodSi. mewarmes SeuZlia Tavisi sawarmoo simZlavreebis ro-
gorc gazrda, aseve Semcireba – saWiroebis Sesabamisad. amitom miwodebis mrudi
SeiZleba warmovidginoT abscisa RerZis paraleluri wrfis saxiT. aq ganmsazRvre-
lia miwodeba.
138
fasi
raodenoba
139
danarTi a
romeli gamosaxavs mocemul situacias?
a b
g d
kiTxvebi gameorebisTvis
1. ra aris moTxovna? ganmarteT moTxovnis kanoni.
2. ra aris miwodeba? ganmarteT miwodebis kanoni.
3. daaxasiaTeT ra amocanis gadaWras isaxavs miznad alfred marSalis
faswarmoqmnis Teoria. ganmarteT moTxovnaa ufro mTavari Tu miwodeba.
4. ganmarteT da daaxasiaTeT moTxovnis elastikuroba da miwodebis
elastikuroba.
140
meeqvse Tavi
Semosavali, danaxarjebi, mogeba
gansaxilveli sakiTxebi:
warmoebis faqtorTa kombinaciis SerCeva.
klebadi ukugebis kanoni.
warmoebis danaxarjebis saxeebi.
mogebis maqsimizaciis strategia.
warmoebis masStabebis zrdis dadebiTi da uaryofiTi efeqti.
karl marqsis zedmeti Rirebulebebis Teoria.
buRaltruli mogeba=saerTo amonagebs-gare danaxarjebi
ekonomikuri mogeba = saerTo amonagebs – Sida da gare
danaxarjebi
Ewarmoebis faqtorebis kombinaciis arCeva
142
davuSvaT, Cveni mewarme SeCerda “oqros Sualedze” da amoirCia arc Tu ise
ZviradRirebuli mowyobiloba, saSualo kvalifikaciis muSebi da normalurad na-
keTebi tyavi. magram amiT arCevis problema misTvis ar amoiwureba. amis Semdeg man
unda gaiangariSos, Tu ramdeni dazga, muSa da ra raodenobis nedleuli iqneba sa-
Wiro imisaTvis, raTa danaxarjebi iyos minimaluri, xolo mogeba maqsimaluri.
Eklebadi sargeblianobis kanoni
gamoSvebis amgvar zrdas, romelic erTeul damatebiT resursze (aq muSaze) mo-
dis, ewodeba zRvruli produqti, anu zRvruli mwarmoebluroba. paralelurad
izrdeba saSualo mwarmoeblurobac, anu produqtis moculoba, romelic yovel
muSakze modis. erTi muSis gamoyenebisas saSualo mwarmoebluroba (aseve zRvruli
mwarmoebluroba da gamoSvebis mTliani moculobac) Seadgens 50 wyvil fexsacmels,
ori muSis pirobebSi – 55-s, (110:2), samu muSis dros – 60-s (180:3).
am warmatebiT frTebSesxmuli Cveni mewarme ueWvelad gadawyvets daiqiravos,
barem, me-4 muSac, magram rogorc ki igi amas gaakeTebs, maSinve SeamCnevs, rom oTx-
kacian koleqtivs dRiurad 240-ze meti fexsacmlis Sekerva ukve aRar SeuZlia. me-4
muSaze mosuli zRvruli produqti ufro mcirea, vidre me-3 muSaze iyo da Seadgens
60-s (240-180) nacvlad 70-isa. amasTan, saSualo mwarmoebluroba igive darCeba – 60
wyvili (240:4), radgan me-4 muSis zRvruli mwarmoebluroba sami muSis saSualo
mwarmoeblurobas gautolda. me-5 muSakis daqiravebis SemTxvevaSi warmoebis
moculoba, marTalia, gaizrdeba 280 erteulamde (zRvruli mwarmoebluroba gaxde-
ba 40), magram saSualo mwarmoebluroba daiklebs 56-mde (280:5). SemdgomSi mdgoma-
reoba kidev ufro gauaresdeba: me-6 muSis zRvruli mwarmoebluroba Semcirdeba 20-
mde, xolo me-7 muSis daqiraveba gamoiwvebs warmoebis Sekvecas (Semcirebas) 20
wyvili fexsacmliT. Ees yovelive kargad Cans cxrilSi 6.1.
cxrili 6.1
fexsacmlis warmoeba giorgi imedaZis fabrikis mier
(wyvilebis raodenoba dReSi)
143
xolo ordinatze, maTi mwarmoebluroba. rogorc saSualo, aseve zRvruli
mwarmoeblurobis grafikebs gaaCniaT amozneqili mrudebis saxe. amasTan,
ukanaskneli pirvelTan SedarebiT ufro cicabod eSveba Zirs. 1 ubanSi zRvruli
mwarmoebluroba zrdadia, meoreSi klebadi, xolo me-3 ubanSi igi uaryofiTi xdeba.
mwarmoebluroba
I II III
70
saSualo mwarmoebluroba
60
50
40
zRvruli mwarmoebluroba
30
20
10
-10
1 2 3 4 5 6
-20
7 muSakTa ricxvi
144
avtomobilis saburavebis mwarmoeblis danaxarjebis saxeebi (larebSi)
145
produqciis gamoSvebis gazrdisas saSualo danaxarjebis cvlileba gansxvavde-
ba jamuri saerTo danaxarjebis cvlilebisagan. saSualo mudmivi danaxarjebi,
miiReba mudmivi saerTo danaxarjebis gayofiT gamoSvebuli produqciis raodeno-
baze. amasTan, radgan mudmivi jamuri danaxarjebi ganmartebis Tanaxmad mudmivia da
araa damokidebuli produqciis moculobaze, amitom misi sidide erTeul produ-
qciaze gaangariSebiT Semcirebas ganicdis warmoebis gadidebis kvalobaze.
saSualo cvladi danaxarjebi, Tavidan klebadia, magram Semdeg matebas iwyebs
klebadi sargeblianobis kanonidan gamomdinare.
danaxarjebi
saerTo danaxarjebi
1100
1000
900
800 cvalebadi danaxarjebi
700
600
500
400
300
200
100
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
saTamaSoebis raodenoba
ekonomikuri azris istoriidan: karl marqsis (1818-1883) zedmeti
Rirebulebis Teoria
146
Rirebulebis „substancias“, werda marqsi, qmnis saqonelSi ganviTarebuli ab-
straqtuli adamianis sroma. sabazro fasebi mxolod meryeoben Rirebulebis garSe-
mo moTxovnisa da miwodebis zemoqmedebiT. magram Rirebuleba - aris ara nivTieri
kategoria, aramed adamianTa sazogadoebrivi urTierToba warmoebis processi. am-
itom kapitalizmis pirobebSi saqonlis Rirebuleba, sami Semadgenlisagan yalibde-
ba: C+V+M, sadac C -aris warmoebis procesSi gacveTili warmoebis saSualebebis
Rirebuleba, V - daqiravebul muSaTa samuSao Zalis Rirebuleba da M -zedmeti
Rirebuleba.
muSa kapitalis mihyidis Tavis samuSao Zalas, e.i. Sromis unars. misi samuSao
Zalis Rirebuleba (V) tolia im saxsrebis Rirebulebisa, romelic aucilebelia mu-
Sisa da misi ojaxis Senaxvisa da sicocxlis kvlavwarmoebisaTvis. magram warmoebis
procesSi daqiravebuli muSa qmnis met Rirebulebas, vidre misi samuSao Zalis
Rirebuleba (V+M). sxvaoba daqiravebuli muSis mier axlad Seqmnil Rirebulebasa
da misi sasualo Zalis Rirebulebas Soris qmnis zedmet Rirebulebas (M). mas
muqTad iTvisebs kapitalisti rogorc warmoebis saSualebebis mesakuTre. amitom
kapitalisturi warmoebis procesi warmoadgens daqiravebuli muSis eqspluataciis
process.
albaT, arcerT ekonomikur Teorias da arcerT ekonomikur nawarmoebs ar
gamouwvevia iseTi boboqari da Seurigebeli dava, rogorc marqsis „kapitals“ da
mis zedmeti Rirebulebis Teorias.
kiTxvebi gameorebisTvis
147
meSvide Tavi
mewarmeoba
gansaxilveli sakiTxebi:
i.Sumpeteris Teoria mewarmeobis rogorc resursis da misi
Sinaarsis Sesaxeb;
mewarmeobis ZiriTadi samarTlebrivi formebis Tanafardoba;
individualuri kerZo (erTpirovnuli) sawarmo;
amxanagoba (partnioroba);
saaqcio sazogadoeba;
mewarmeobis sxva samarTlebrivi formebi;
samewarmeo saqmianobis mowyobis safuZvlebi saqarTveloSi;
samamulo mewarmeobis saTaveebTan;
148
sazogadoebriv-politikur fakultetze daiwyo muSaoba: jer privat-
docentad, Semdeg ki politekonomiis profesorad (1909).
1919-20 ww. iyo avstriis finansTa ministri, 1921-25ww. – avstriaSi
komerciuli bankis prezidenti. 1932-1950 wlebSi Sumpeteri harvardis
universitetis profesoria. 1935 wels mexikosa da monrealis universi-
tetebSi leqciebis wakiTxvis mizniT, man amerikis SeerTebuli Statebi
orjer datova.
1954 wels Sumpeteris meore meuRlem elisabed bodma, romelzedac
1937 wels daqorwinda Sumpeteris yofili asistentis daxmarebiT ga-
mosca misi daumTavrebeli Sroma – “ekonomikuri analizis istoria”.
iozef Sumpeteri 1937-1941 ww. iyo “ekonometrikosTa sazogadoebis”
prezidenti, xolo 1948 wels “amerikis ekonomistTa asociaciis” prezi-
denti. gardaicvala 1950 wlis ianvarSi taqonikSi (aSS), sakuTar agarak-
ze.
Sumpeteri miiCnevda, rom sargebeli ganviTarebis produqtia,
romelic mewarmis mogebidan gamomdinareobs. igi konkretul qonebas
ar ukavSirdeba. es debuleba misi sargeblis Teoriis baziss warmoad-
gens.
Sumpeteris mier mewarmeobis da mewarmis arsis gaxsnis Semdeg me-
warmeobrivi unari aRiarebuli iqna warmoebis meoTxe faqtorad, moge-
ba ki mewarmis da ara kapitalis Semosavlad, rogorc es J.b. seis sam-
faqtorian modelSi iTvleboda. Sumpeteri ganixilavs 5 axal kombina-
cias, romelsac unda axorcielebdes sawarmo. es kombinaciebia:
1. momxmareblebisaTvis jer kidev ucnobi simdidris damzadeba an
romelime axali xarisxis mqone simdidris Seqmna;
2. warmoebis axali, jer kidev ucnobi meTodis danergva;
3. gasaRebis axali bazrebis aTviseba, miuxedavad imisa, arsebobda Tu
ara aseTi bazrebi;
4. nedleulis an naxevarfabrikatebis axali wyaroebis aTviseba, da-
moukideblad imisa, arsebobda is manamde, Tu ara;
5. Sesabamisi reorganizaciis ganxorcieleba.
Sumpeteri mewarmeebs uwodebs im sameurneo subieqtebs, romelTa
funqciaa axali kombinaciebis ganxorcieleba. igi aRniSnavs, rom yvela
damoukidebeli sameurneo subieqti ar aris mewarme, romelic saqmi-
anobs Tavisi riskiTa da pasuxismgeblobiT, rom sakuTrebis ufleba
sawarmosa an nebismier sxva qonebaze ar waroadgens arsebiT niSans me-
149
warmeobisTvis, rom ara mxolod glexebi da xelosnebi, romelTac
zogjer miakuTvneben mewarmeebs, aramed mrewvelebi, fabrikantebi,
komersantebi, romlebic mudmivad xvdebian am jgufSi, yovelTvis
srulebiTac ar arian mewarmeebi. amasTan, mewarme aucileblad unda
iRebdes mogebas.
150
resursi mewarmeobis unaria. vfiqrob, axla Sen TviTon Camower im
zedsarTav saxelebs, romelic namdvilad mewarmes mouxdeba.
6. Taosani,
unda viyo: 3. riskiani,
5. profesionali, 8. --------------,
1. mcodne,
7. --------------,
2. gabeduli, 9. --------------,
4. damoukidebeli,
152
nax.7.1. sxvadasxva tipis sawarmoTa wili aSS-is ekonomikaSi
a) sawarmoTa ricxvis mixedviT
amxanagoba
saaqcio sazogadoeba
10%
20%
70%
erTpirovnuli
mflobeloba amxanagoba
b) saerTo brunvis mixedviT
4%
7%
89%
saaqcio erTpirovnuli
sazogadoeba mflobeloba
154
amxanagoba (partnioroba)
amxanagoba, es, ukve, ara individualuri, aramed biznesis organizaciis
koleqtiuri formaa. misi SeqmnisaTvis ori an meti piri debs xelSekrulebas
sawarmos erTobliv mflobelobaze. isini aerTianeben TavianT kerZo kapitals (sa-
kuTars an nasesxebs), valdebulebas iReben sawarmos valebis gastumrebaze (gada-
xdaze) da Tanxmdebian mogebis ganawilebaze.
partniorebs srul amxanagobaSi, ise rogorc erTpirovnul meurneobaSi,
akisriaT SeuzRudavi materialuri pasuxismgebloba. gakotrebis SemTxvevaSi
valebis dasafaravad SeiZleba gaiyidos maTi piradi qonebac. amasTan, part-
niorebis pasuxismgebloba valebze, rogorc wesi, aris “solidaruli”. es imas niS-
navs, rom Tu qonebrivi sarCeli, romelic wayenebulia amxanagobis erT-erTi wev-
ris mimarT ar kmayofildeba (ar ifareba - T.g.) misi wili qonebidan, maSin igi
gadanawildeba danarCen partniorebzec. es imasTanaa dakavSirebuli, rom bevr
qveyanaSi, maT Soris ruseTSic, sruli (anu Cveulebrivi) amxanagoba ar warmoadgens
damoukidebel iuridiul pirs. iuridiul pasuxismgeblobas atarebs TiToeuli
partniori cal-calke, magram ara sawarmo - mTlianad.
amxanagoba iTvleba individualuri kerZo formis sawarmos bunebriv
gagrZelebad. igi aRmocenda, mniSvnelovanwilad, am ukanasknelis zogierTi
naklovanebis dasaZlevad, amitom gaaCnia rogorc rigi saerTo, aseve zogierTi
Taviseburebani.
amxanagobis Rirsebebi
erTpirovnuli meurneobis msgavsad amxanagobis Rirsebad iTvleba dafuZnebis
martivi procedura (adgilobrivi xelisuflebis doneze); misi wevrebic TavianTi
Semosavlebidan ixdian erTi saxis gadasaxads. garda amisa, ramdenadac mewarmeobis
aseTi forma dafuZnebulia ramdenime piris kapitalis gaerTianebaze, amitom, cxa-
dia, misi finansuri SesaZleblobani mniSvnelovnad aRemateba individualuri ker-
Zo meurneobis resursebs. mas, garda amisa, gaaCnia garkveuli SeRavaTebi kred-
itebis miRebaSic.
amxanagobis meore, mniSvnelovan, Rirsebas, erTpirovnul mflobelobasTan
SedarebiT, warmoadgens didi moqniloba, rac “urTierTSemavsebeli talantebis”
SeerTebiT miiReba. ukve qrestomaTiul magaliTad iqca “Zmebi uornerebis” ojax-
uri amxanagoba, romelic me-20 saukuneSi gadaiqca holivudis erT-erT msxvil kom-
paniad. 1907 wels uornerebi - 4 Zma da erTi da qmnis, Cveni sityvebiT rom vTqvaT,
kinosalons. semi uorneri kinomeqanikosobs, olberti - agebs farduls da pasux-
ismgeblobas iRebs Senobaze, hari muSaobs salaroSi; roza ukravs pianinoze da uz-
runvelyofs musikalur akompaniments, xolo jeki popularuli simRerebiT sazoga-
doebas arTobs Sesvenebebze. am xuTeulis Semosavali kviraSi 300 dolars Seadgen-
da da es imaze meti iyo vidre maTi mamis, xorcis fardulis mflobelis, Tviuri
Semosavali.
155
amxanagobis naklovanebebi
msgavsad individualuri kerZo sawarmosi, sruli amxanagobis uaryofiT
mxares miekuTvneba (upirveles yovlisa) maRali riski, ramdenadac mis wevrebzec
vrceldeba SeuzRudavi pasuxismgeblobis principi. amasTan, Tumca amxanagobis fi-
nansuri SesaZleblobani aRemateba erTpirovnuli meurneobis SesaZleblobebs, ma-
gram igi arc Tu didia da, am mxriv, mniSvnelovnad CamorCeba saaqcio kompaniebis
kapitals.
dabolos, sawarmos marTvaSi “talantebis SeerTebas” SeuZlia partniorTa
Soris seriozuli uTanxmoeba gamoiwvios, rasac Sedegad mohyveba naklebi opera-
tiuloba gadawyvetilebaTa miRebaSi.
sruli amxanagobis mTavari nakli (maRali riski) nawilobriv daZleulia
amxanagobis meore saxeSi, romelsac SezRuduli pasuxismgeblobis amxanagoba
ewodeba. ruseTSi mas uxsovari droidan icnoben, rogorc amxanagobas ndobaze;
dRes uwodeben - Sereuls (sxva qveynebSi - komanditurs). sruli amxanagobisagan igi
gamoirCeva imiT, rom masSi SeuzRudavi pasuxismgebloba gaaCnia mxolod part-
niorebis nawils - namdvil wevrebs. is partniorebi ki, romlebic aqtiurad ar
erevian sawarmos saqmianobaSi da sjerdebian mxolod safinanso xelSewyobas (e.w.
wevri - menabreebi), valebze pasuxismgebeli arian mxolod TavianTi fuladi Sena-
tanebis sazRvrebSi. es imas niSnavs, rom gakotrebis SemTxvevaSi mewarme - wevri
kargavs saqmeSi Cadebul Tavis pais, maSin roca amxanagobis namdvili wevrebi
SeiZleba TavianT pirad qonebasac gamoemSvidobon.
Sereuli amxanagoba es aris gardamavali forma srul amxanagobasa da me-
warmeobis sxva, Tanamedrove koleqtiur formas (saaqcio sazogadoebas) Soris.
saaqcio sazogadoeba
saaqcio sazogadoeba, anu SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoeba, sawarmos
gaZRolis ufro rTuli koleqtiuri formaa amxanagobasTan SedarebiT. iuridiuli
TvalsazrisiT sxvebisagan misi gansxvaveba imaSi mdgomareobs, rom mas eniWeba
damoukidebeli piros statusi, anu pirisa, romelic damoukidebelia misi mflobe-
lebisagan. saaqcio sazogadoeba iqmneba adamianTa jgufis mier da warmoadgens maT
sakuTrebas, flobs ra TiToeuli matgani saerTo kapitalis nawils aqciebis saxiT.
aseTi sazogadiebis Tanamonawileni (TanamesakuTreni) iwodebian aqcionerebad.
sawarmos mogebis nawils isini Rebuloben aqciebze dividendebis saxiT.
rogorc meanabreebisagan Tavisufal iuridiul pira, saaqcio sazogadoebas
gaaCnia rigi uflebebi da movaleobani, mag., mas SeuZlia valad aiRos da miiRos
krediti, sasamarTloSi waradginos sarCeli da gamovides rogorc mopasuxe, dados
xelSekruleba da ixados gadasaxadi. saxeldobr, TviT saaqcio sazogadoeba,
rogorc iuridiuli piri (da ara misi mflobelebi) aris pasuxismgebeli sawarmos
valebze. SemTxveviTi araa, rom saaqcio sazogadoeba TamaSobs wamyvan rols
Tanamedrove sabazro ekonomikaSi. amas igi imsaxurebs rigi Rirsebebis gamo.
156
aqcioneruli formis sawarmos Rirsebebi
gansxvavebiT individualuri kerZo mewarmeebisa da sruli amxanagobis part-
niorebisa, aqcionerebi pasuxs ar ageben sawarmos valebze mTeli TavianTi qonebiT.
gakotrebis SemTxvevaSi isini dakargaven mxolod im Tanxas rac maT aqciebis
SeZenaze daexarjaT. es imas niSnavs, rom maT (aqcionerebs) SezRuduli pasux-
ismgebloba gaaCniaT.
Tu amxanagobaSi pais gadacema ioli saqme araa (amisaTvis, rogorc wesi,
sawiro xdeba danarCeni partniorebis Tanxmoba), samagierod, ss-Si qonebrivi
monawilis uflebis mopoveba SesaZlebelia aqciebis yidva-gayidvis gziT, rac mar-
tiv proceduras warmoadgens. aseTi operaciebi yoveldRiurad warmoebs miliono-
biT Tanxaze specialurad organizebul bazarze, romelsac safondo birJa ewodeba.
individualur kerZo sawarmoSi mesakuTris gardacvaleba iuridiulad iwvevs
sawarmos daSlas. aqcioneris gardacvalebisas ki misi aqciebi gadadis memkvidris
xelSi, rac aranairad ar aisaxeba TviT kompaniis mdgomareobaze. amitom saaqcio
kompania ufro xangrZlivmoqmedia. amasTan, sameurneo uflebis TvalsazrisiT,
saerTod ar gaaCnia zRvari misi arsebobis xangrZlivobas.
aqcioneruli forma warmoadgens damatebiTi kapitalis mozidvis metad
efeqtur formas. yidis ra aqciebs Tavisuflad da aqcionerebs aniWebs SezRuduli
pasuxismgeblobis uflebas, saaqcio sazogadoebas amiT SeuZlia moizidos uamravi
mewarme. ase, mag., msxvil kompanias “amerikan telefon end telegraf”-s sam mil-
ionze meti aqcioneri hyavs. cxadia misi finansuri SesaZleblobani Seudareblad
didia, vidre individualuri kerZo sawarmos an Tundac aTeuli partniorisagan
Semdgari romelime amxanagobisa.
Tumca saaqcio sazogadoebac araa dazRveuli naklovanebebisagan,
rac, bevris azriT, Rirsebebis gadawonvasac ki axdens. e saris, albaT,
erT-erTi mizezi imisa, rom arc erT qveyanasi sawarmoTa umravlesobas
saaqcio sazogadoebebi ar Seadgenen.
saaqcio sawarmoTa naklovanebebi
saaqcio sazogadoebis dafuZneba rTuli da Sromatevadi saqmea,
ramdenadav igi dakavSirebulia mTeli rigi specialuri, notariulad
damowmebuli dokumentebis gaformebasTan.
Tumca, ruseTSi dRes es procedura sakmarisad gamartivebulia,
rameTu xelisufleba cdilobs xeli Seuwyos (stimuli misces) sax-
elmwifo sawarmoTa gardaqmnas aqcioneruli formis sawarmoebad.
saaqcio sazogadoeba SeiZleba iyos Ria da daxuruli tipis. Riua
tipis saaqcio sazogadoebas SeuZlia ganagos SeuzRudavi saSualebani,
magram amavdroulad igi valdebulia gasces sakmarisad amomwuravi in-
formacia sakuTar finansur mdgomareobaze. mwvave konkurenciis piro-
bebSi ki bevri sawarmo faqtebis gaxmaurebas Tavs aridebs. amitom rigi
157
kompaniebisa upiratesobas aniWeben daxuruli tipis saaqcio sazoga-
doebad dafuZnebas, romlis sawarmoo fondebi ar unda aRematebodes
kanoniT gansazRvrul sidides, magram eZleva ufleba ar gaamJRavnos
Tavisi finansuri mdgomareoba.
biznesis sxva formebisagasn gansxvavebiT saaqcio sazogadoeba war-
moadgens ormagi dabegvris obieqts. jer erTi, rogorc damoukidebeli
iuridiuli piri, saaqcio sazogadoeba ixdis kompaniis mogebis
gadasaxads. meorec, sawarmos mogebis nawili, romelic dividendis sax-
iT unda ganawildes aqcionerebs Soris, gadasaxadiT ibegreba kidev
erTxel, ukve, rogorc moqalaqeTa piradi Semosavlebi. es imas niSnavs,
rom, saerTo jamSi, saaqcio sazogadoebis mogebis didi nawili midis
saxelmwifo xazinaSi. ormagi dabegvris gamo mcire zomis sawarmoe-
bisaTvis mewarmeobis aqcioneruli forma nakleb mimzidveli xdeba.
Tu individualur kerZo sawarmoSi yvela gadawyvetilebas TviT
mesakuTre Rebulobs, xolo amxanagobaSi sakiTxi wydeba “viwro wreSi”,
saaqcio sazogadoebaSi amisatvis sawiro xdeba uamravi SeTanxmeba,
damtkicebebi da a.S. arc Tu iSviaTad, konfliqti aRiZvreba xolme rig-
iTi mesakuTre-aqcionerebisa da mmarTvelebis interesTa Seusabamobis
gamo.
imisaTvis raTa am rTul sakiTxSi gaverkveT, SevCerdeT imaze, Tu
rogor muSaobs Ria tipis saaqcio sazogadoeba.
158
mis safuZvels qmnis ori mmarTvelobiTi organo - “sameTvalyureo
sabWo” da “gamgeoba” (ix. nax.)
sabWo – aqcionerTa pirdapiri warmomadgenelia. mas irCeven
aqcionerebi yovelwliurad saerTo krebaze. Tumca, aseT arCevnebs co-
ta saerTo Tu gaaCnia politikur arCevnebTan, sadac qveynis yovel
moqalaqes erTi xmis ufleba eZleva. aqcioners mis yovel aqciaze erTi
xmis ufleba eniWeba. ase, rom, Tu igi 100 aqcias flobs, asi xmis uflebas
Rebulobs, 25 aTasi aqciis mflobeli – 25 aTas xmas da a.S. sameT-
valyureo sabWos ganagebs Tavmjdomare. (nax. 7.2.-s pirveli struqtu-
ruli erTeuli unda iyos ~aqcionerTa kreba~)
Nnax. 7.2. Ria tipis saaqcio sazogadoebis organizaciuli
struqtura
gamgeoba
arCeva
sameTvalyureo sabWo
daniSvna
finansuri prezidenti
direqtori mdivani
komerciuli
direqtori
teqnikuri sxva direqtorebi
direqtori
daqiraveba
mosamsaxureebi
159
amgvari “demokratiuli” gziT arCeuli sabWo aqcionerebis saxeliT
wyvets saaqcio sazogadoebis metad mniSvnelovan finansur problemebs
yovelwliur saerTo krebebs Soris SualedSi. igi gansazRvravs Tu
miRebuli mogebis ra nawili unda ganawildes dividendebis saxiT
aqcionerebs Soris da ra nawili unda moxmardes warmoebis
gafarToebas; wyvets sakiTxs sawarmosaTvis damatebiTi fuladi
saxsrebis saWiroebaze da misi mozidvis gzebis gamoZebnaze. es SeiZleba
iyos aqciebis axali gamoSveba, bankidan kreditebis gamotana da a.S.
Tumca sameTvalyureo sabWo ar iWreba kompaniis yoveldRiur sawar-
moo problemebSi. amas akeTebs sazogadoebis gamgeoba.
gamgeobis wevrebi, prezidentis garda, iniSnebian sameTvalyureo
sabWos mier. amitom isini sameurneo saqmianobis Sedegebze pasuxs ageben
uSualod sabWosa da ara aqcionerebis winaSe. gamgeobas marTavs pre-
zidenti, romlis damtkiceba xdeba aqcionerTa saerTo krebaze. mas
(prezidents) emorCilebian misi moadgileebi (vice-prezidentebi), rom-
lebic pasuxismgebelni arian sazogadoebis saqmianobis calkeul
mxareze: warmoeba, gasaReba, miwodeba, reklama da a.S.
TiToeuli maTgani ayalibebs TanamSromelTa sakuTar Stats, rom-
lis saSualebiTac axorcielebs warmoebis marTvas. amrigad, realurad,
gamgeoba akontrolebs saaqcio sazogadoebis saqmianobas daqiravebuli
mosamsaxureebiT. amitom am ukanasknelTa mier ganxorcielebuli
kontroli da marTva gamoyofili xdeba sakuTrebisagan. es ki rigi
araerTmniSvnelovani garTulebis mizezi SeiZleba gaxdes.
sakuTrebisa da kontrolis funqciebis ganawileba
rigiTi aqcioneri, vTqvaT, msxvili sawarmos 100 aqciis mflobeli,
arsebiTad moklebulia saSualebas raime zegavlena moaxdinos am
sawarmos politikaze. azri, romelic mxolod 100 xmiTaa warmodgenili
aseul aTasobiT xmaSi, saeWvoa, rom mmarTvelebma mxedvelobaSi
miiRon.
aqciebis 50%-s damatebuli kidev erTi aqcia aris aqciebis is
raodenoba, romlis mflobels saaqcio sazogadoebis sruli
kontrolis saSualeba gaaCnia, ramdenadac mas SeuZlia airCios mTeli
sameTvalyureo sabWo, romelic, Tavis mxriv, gamgeobis wevrebs niSnavs.
rogorc ucxoeTis praqtikuli gamocdileba aCvenebs, faqtobrivad,
sruli kontrolisaTvis sakmarisia flobde gamoSvebuli aqciebis mxo-
lod 10-15%-s. mas ewodeba aqciebis sakontrolo paketi.
160
saqme imaSia, rom wvril aqciaTa mflobelebis umravlesoba arc ki
miiltvis imisaken, raTa monawileoba miiRos sazogadoebis saqmiano-
baSi. isini arc yovelwliur saerTo krebebs eswrebian da mxolod
xels aweren specialur dokuments (inglisuri JargoniT “proksi”), ro-
melic maTi xmis gamoyenebis uflebas aniWebs ndobiT aRWurvil pirs.
rogorc cnobilia, rigiTi aqcionerebi pasiuroben da ar iswrafian
gardaqmnisaken (amjobineben “SeCveul Wirs”). Cveulebriv, isini TavianT
xmebs gadascemen moqmed xelmZRvanelobas. amitom, roca aqciebis sa-
kontrolo paketis 10-15%-s emateba wvril mflobelTa “proksi”, amiT
msxvili aqcionerebi umravlesobis upiratesobiT sargeblobis uflebas
iZenen arCevnebSi.
aranakleb mniSvnelovania isic, rom saaqcio sazogadoebis
mmarTvelebs TavianTi gansakuTrebuli interesebi gaaCniat, romelic
xandaxan rigiTi aqcionerebis interesebisagan gansxvavebulia. ase, mag.,
radgan msxvili kompaniis xelmZRvaneloba ufro prestiJulia, vidre
mcire sawarmosi, amitom mmartvelebi xSirad upiratesobas aniWeben
kompaniis gafartoebas da ara misi mogebis gazrdas. amis Sedegad
wamoiWreba konfliqti da davis sagani xdeba is, Tu mogebis ra nawili
unda ganawildes aqciebze dividendebis saxiT da ra Tanxebi unda
moxmardes warmoebis gafarToebas, gasaRebis axali bazrebis dapyrobas
da a.S. gamgeobis wevrebi aseve dainteresebuli arian TavianTi sar-
goebisa da premiebis gazrdiT im Semosavlebis xarjze, romelic
SeiZleba dividendebis gazrdas moxmardes.
amrigad, saaqcio sazogadoebaSi mesakuTreobasa da mmarTvelobiTi
funqciebis ganawilebas aqvs rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi
mxareebic. ra Tqma unda, samrewvelo gigantis martva xelewifeba mxo-
lod specialists, romelmac miiRo saTanado ganaTleba da momzadeba
da amisaTvis flobs saTanado codnasa da Cvevebs, magram kontrolisa
da sakuTrebis ganawilebaSi, amavdroulad, dafarulia seriozuli saS-
iSroebac. dRes dasavleTSi iwereba auarebeli deteqtiuri xasiaTis
literatura, romlis siuJeturi qarga damyarebulia mmarTvelTa
SeTqmulebis ideaze - “organizacia organizaciaSi”.
aqciebi arsebobs Cveulebrivi da privilegirebuli. Cveulebrivi
aqcia warmoadgens yvela xarjisa da gadasaxadis gastumrebis Semdeg
firmis mogebis wilis moTxovnis uflebas.
161
privilegirebul aqciaTa mflobelebi ar monawileoben kenWisyra-
Si. Tumca dividendebis gadaxdis SemTxvevaSi fuls pirvelebi isini
miiReben.
rTuli biznesuri organizaciuli
struqturebi - korporaciebi
162
tresti inglisuri sityvaa da ndobas niSnavs. igi aris ramdenime
sawarmoTa nebayoflobiTi gaerTianeba, romlebic gadascemen Tavis
sakuTrebas warmoebis saSualebebze, teqnologiebze, patentebze,
warmoebul produqciaze trestis gamgeblobaSi.
holdingi inglisuri sityvaa da flobas niSnavs. holdingis arsi
mdgomareobs imaSi, rom erTi ZiriTadi, meTauri (deda) kompania flobs
masSi Semavali kompaniebis (Svilobili) fasiani qaRaldebis nawils
kontrolisa da marTvis mizniT.
zogierTi sawarmo SeiZleba darCes gaerTianebis miRma da bazarze
damoukideblad imoqmedos. maT autsaiderebs uwodeben, radgan msxvil
firmebTan konkurenciisas didia maTi gakotrebis Sansi.
sawarmoTa gaerTianebis formebia erToblivi da Sereuli sa-
warmoebi.
erToblivi sawarmo ewodeba iseT sawarmos, romlis sawesdebo
fondi yalibdeba ori an meti piris sapaio Senatanis safuZvelze,
romelTagan erT-erTi ucxoeli fizikuri an ufro xSirad iuridiuli
piria.
Sereul sawarmos miekuTvneba sawarmo, romlis sawedebo fondi
yalibdeba erTi qveynis ori an meti iuridiuli piris mier.
Tanamedrove msoflio ekonomikaSi gansakuTrebiT izrdeba
transerovnuli korporaciebis roli. maT miekuTvneba nebismieri fir-
ma, romelsac sazRvargareT aqvs sawarmoo simZlavreebi.
163
samewarmeo saqmianobis subieqtTa samarTlebrivi
formebi da maTi dafuZneba saqarTveloSi
167
is arsebobis SemTxvevaSi) daniSvnaze uflebamosili pirebi mas xels
maregistrirebel organoSi aweren.
registraciisaTvis aseve wardgenili unda iqnes xelmZRvanelobaze
(warmomadgenlobaze) uflebamosili piris (pirebis) xelmoweris nimuSi
(nimuSebi), romelsac (romlebsac) is (isini) samarTlebriv ur-
TierTobebSi gamoiyenebs (gamoiyeneben). xelmoweris nimuSi unda
damowmdes sanotaro wesiT an xelmowera unda Sesruldes maregistri-
rebel organoSi.
Tu sawarmos partniori (partniorebi), xelmZRvanelobaze an/da
warmomadgenlobaze uflebamosili piri (pirebi) arian saqarTvelos
moqalaqeobis armqone fizikuri pirebi an ucxo qveynis iuridiuli
pirebi, isini saregistraciod waradgenen Sesabamisad saqarTvelos
moqalaqisaTvis an saqarTveloSi registrirebuli sawarmosaTvis
dadgenil ekvivalentur monacemebs. saregistraciod warsadgeni doku-
mentebis ekvivalenturobis dadgenis wess gansazRvravs saqarTvelos
iusticiis ministri. ucxo qveynis iuridiuli piris SemTxvevaSi misi iu-
ridiul pirad registraciis damadasturebeli dokumentebi damowmebu-
li an legalizebuli unda iyos saTanado wesiT.
sawarmos registraciisaTvis an saqmianobisaTvis ar aris
savaldebulo sawarmos beWdis arseboba. dauSvebelia, normatiuli aq-
tiT an saxelmwifo organos mier moTxovnili iqnes sawarmos beWdiT
damowmebuli nebismieri dokumenti. registraciis miznebisaTvis
kapitalis arsebobis damadasturebeli dokumentis wardgena ar moiTx-
oveba.
169
SeuZliaT safirmo saxelwodeba SearCion maTi saqmianobis sagnis
mixedviT, an SeiZleba es saxelwodeba iyos fantaziis nayofi; magram igi
unda Seicavdes:
saaqcio sazogadoebis SemTxvevaSi – damatebas „saaqcio sazogado-
eba“ an „ss“, an „korporacia“; Sps-is SemTxvevaSi – damatebas „SezRudu-
li pasuxismgeblobis sazogadoeba“ an „Sps“; kooperativis SemTxvevaSi –
damatebas „registrirebuli kooperativi“ an „rk“. im sawarmos mimarT,
romlis saxelwodebac Seicavs sityvas „sazogadoeba“, „sazogadoebis“
nacvlad SeiZleba gamoyenebul iqnes (Sesabamisi samarTlebrivi formis
mixedviT) sityva „kompania“. „Sps“-is nacvlad SeiZleba mxolod sityva
„kompaniis“ gamoyeneba. safirmo saxelwodebas ar unda erTodes raime
iseTi damateba, romelmac SeiZleba SecdomaSi Seiyvanos mesame piri
an/da gamoiwvios Secdoma an/da gaugebroba sawarmos formisa Tu saqmi-
anobis moculobis an/da partniorTa urTierTobis gamo.
mewarmeTa da arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli pirebis
reestrSi Setanili monacemebi sajaroa. nebismier pirs SeuZlia gaecnos
mewarmeTa da arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli pirebis ree-
stris monacemebs da maregistrirebeli organodan miiRos reestridan
amonaweri.
170
robebSi mevaxSeobas gansakuTrebiT xelsayreli pirobebi eqmneba Tavi-
si damRupveli saqmianobisaTvis.
msxvili warmoeba viTardeboda umTavresad mopovebiTi mrewvelo-
bis dargebSi, rac adgilobrivi bunebrivi simdidriT iyo ganpirobebu-
li, rogoricaa magaliTad spilenZis, qvanaxSiris, marganecis da sxva
wiaRiseulis damusavebis ganviTareba.
rogorc mTlianad saqarTveloSi, ise mis qalaqebSi did rols Ta-
maSobda Sinamrewveluri da xelosnuri warmoeba. xelosnuri warmoe-
bis maRali done saqartveloSi ar iyo SemTxveviTi movlena. mas gana-
pirobebda pirvelxarisxovani nedleulis siuxve. TiTqmis yvela regi-
onSi uxvad moipoveboda maRalxarisxovani Sali, abreSumi, seli, xis
jiSebi, giSeri. vercxli, spilenZi, Tixa da sxva.
qveyanaSi sawarmoTa didi umravlesoba mcire sawarmoebs war-
moadgenda.
TbilisSi jer kidev 1850-ian wlebSi sxvadasxva amqrul xelobaTa
raodenoba 40-s aRemateboda. maT soris aRsaniSnavia: vercxlisa da
oqromWedloba, Tof-iaraRis xelosnoba, zeinkloba, mebriliantoba,
mequdeoba (aziuri da evropuli), feiqroba, mrTveloba, TerZoba,
meCeqmeoba, xarazoba, dalaqoba, durgloba, sigarebis kveTeba, mepureo-
ba, meTuneoba, meRvineoba da sxva.
qarTuli samamulo mewarmeobis ganviTarebas sakmaod soliduri
istoria aqvs. vaWrebis umravlesoba glexobidan da saerTod Raribi
adamianebisagan iyvnen gamosulni. isini winaurdebodnen Tavisi Seupov-
robis, gamWriaxobis, xerxianobis da aTwleulobiT mZime Sromis wy-
alobiT. maT am Sromas Sealies yvela Zalebi da mTeli cxovrebis wesi,
vinaidan mxolod ase SeiZleboda siRaribidan Tavis daRweva. isini mu-
Saobdnen TavisTvis da erTdroulad qmnidnen qarTul mrewvelobas,
misdevdnen vaWrobas, afuZnebdnen bankebs, gahyavdaT rkinigza.
saqarTveloSi vaWrobas ZvelTagan misdevdnen. me-19 saukuneSi
Tbiliseli vaWrebis savaWro operaciebi scildeboda iran-TurqeTis
sazRvrebs da aRwevda TviT indoeTis ekonomikur centrebs. am mxriv
aRsaniSnavia qarTveli vaWrisa da mogzauris, rafiel danibegaSvilis
mogzauroba indoeTsa da aziis qveynebSi da Semdeg ruseTSi. man
waruSleli da gansakuTrebuli kvali datova. sami aTeuli weli
mogzaurobaSi, xuTgzis Casvla indoeTsa da birmaSi, 70 aTasi kilo-
metric gavla, aTze meti saxelmwifos aRwera-aseTia misi Rvawli samo-
gzauri istoriaSi.
batoni paata guguSvili saTanado wyaroebze dayrdnobiT XIX
saukuneSi vaWarTa klasis warmomadgeneli samewarmeo saqmianobiT
cnobili qarTuli gvarebis safuZvlian analizs gvawvdis. qvemoT mog-
vaqvs es masala.
171
1870-iani wlebidan saqarTveloSi Cndebian axali formaciis
vaWrebi da mewarmeebi, romlebic xels hkideben momgebian sasoflo-
sameurneo da savaWro-samrewvelo dargebis organizacias.
1865 wels guriis TavadaznaurTa STamomavalma giorgi bolqvaZem
q. quTaisSi daarsa aryis qarxana, romelic sxvadasxva tipis magar
sasmels amuSavebda. g. bolqvaZis qarxana imxanad itvleboda amier-
imier kavkasiaSi erTaderTn maRalaRWurvil samrewvelo qarxanad. aq
koniaki mzaddeboda orgvari teqnologiiT: “naturaluri” da “xelov-
nuri”. naturalurma koniakma 25 jildo miiRo, xelovnurma ki – 9.
qarTuli koniakis pirvel did gamarjvebad iTvleba g. bolqvaZis
“kavkasiis naturaluri koniakis” mier 1879 wels parizis msoflio
gamofenaze mopovebuli oqros medali. saertod, misma sasmelebma 1865-
1900 wlebSi 100-ze meti jildo moipova.
amave periodSi saqarTveloSi gamoirCevian zubalaSvilebisa da
sarajiSvilebis savaWro saxlebi.
173
1884 wlidan sicocxlis bolomde d. sarajiSvili saTaveSi edga
firmas, romelic aerTianebda ramdenime liqior-aryisa da koniakis
qarxnebsa da sawyobebs ruseTis imperiaSi.
1889-1913 wlebSi daviT sarajiSvilis firmis koniakebma da sxva
sasmelebma saerTaSoriso, msoflio, sruliad ruseTis gamofenebsa da
bazrobebze mires 11 oqros, ori vercxlisa da erTi brinjaos medlebi.
male misma nawarmma Rirseuli konkurencia gauwia evropidan Semotan-
il sasmelebs. XX saukunis dasawyisisTvis ruseTis imperiis bazris
mesamedze meti sarajiSvilis produqciam daikava.
daviT sarajiSvili qvelmoqmedebiTac gamoirCeoda. mas didi
wvlili miuZRvis Tbilisis saxelmwifo universitetis mSeneblobaSi.
niWier qarTvel axalgazrdebs ruseTsa da sazRvargareT saswavleblad
uSvebda da stipendiebsac uniSnavda. mecenati daxmarebas uwevda Tbi-
lisSi saxalxo Teatris mSeneblobas. soliduri fuladi saxsrebi gai-
Ro avlabris saxalxo Teatris asagebad.
quTaisSi sarajiSvils axalgazrda kaci warudgines da gaasinjes
mis mier warmoebuli limonaTi. mas sasmeli Zalian moswonebia da
ukiTxavs, ratom ar gaafarToeb warmoebaso. razec axalgazrdam upasuxa
– usaxsroba miSlis xels da Tu damexmarebiT, kargi iqnebao. daviTi
uyoymanod daexmara. es axalgazrda kaci mitrofane laRiZe iyo.
al.xaxanaSvili 1911 wels gazeT “TemSi” werda: “arcerTi saqveyno
saqme ar dawyebula am 30 wlis ganmavlobasi, rom daviT zaqaraias Zes
Tavisi wvlili ar Seetanos, materialuri daxmareba ar gaewios,
Jurnal-gazetis, wignis gamocema, scenis moyvarulTa, momReralTa,
memusikeTa da mecnierTa aRzrda, skolis damSveneba, Rarib-uZurTa
gakiTxva, ucxoel da Sinaur moRvaweTa gamaspinZleba da maTi erT-
maneTTan daaxloeba – yvela es Seadgenda sazrunav sagans daviT saraj-
iSvilisa”.
pirveli nabijebi qarTuli Rvinomasalisgan Sampanuris sawarmoe-
blad gadaidga XIX saukunis 80-iani wlebis bolos gaburJuebuli me-
mamulis, Tavad i. bagration-muxranelis meurneobaSi.
nikolaZeebi warmomavlobiT ekuTvnian axali formaciis vaWarTa
kategorias. mamuka nikolaZe Tavad abaSiZeTa yma iyo. 1770-ian wlebSi is
Tavisi soflidan (skande, zemo imereTSi) gaqceula da qarTls gada-
vardnila. aq cxinvalis aremareSi ucxovria da CarCobiTa da vawrobiT
sakmao qoneba SeuZenia.
imereTSi carizmis gabatonebis Semdeg TurqeTis gaqceul Solomon
II Tan gahyvnen misi erTguli abaSiZeeebi, romelTac rogorc emigran-
tebs axalma xelisuflebam mamuli da ymebi CamoarTva. 1820-ian wlebSi,
rodesac nikolaZeebis yofili mebatone abaSiZeebi ukve daxocilebic
iyvnen, mamuka ukan dabrunda imereTs. igi rogorc didi xnis gada-
174
karguli aq arc aravis axsovda daraki amgvarad, ymobas sabolood Ta-
vi daaRwia, quTaisel moqalaqeebSi Caericxa. quTaisi am dros patara
qalaqi iyo. aq umTavresad xelmokle imereli aznauroba da “ucxouri”
(kaTolike qarTveli, ebraeli da somexi) vaWrebi da xelosnebi
saxlobdnen. mamuka nikolaZis ojaxi male dawinaurebula. “mis wevrebs
qarTlidan bevri iseTi codna, xelsaqme, iarari da Cveuleba Camoetan-
aT, rac im dros sruliad ucnobi yofila imereTSi”. didi xnis ganmav-
lobaSi es ojaxi imereTSi qarTlelebad miaCndaT Turme. mamukas
ojaxs qarTlSi Tavis megobrebTan „niadagi mimowera da misvla-mosvla
Seenaxa, ris gamo iqidan xSirad ucnobi sasmel-saWmeli Tu saqoneli
modioda”.
nikolaZeebis moqmedebis sarbieli sul farTovdeboda. “ocdaaTia-
ni wlebis naxevarSi mamuka da mamukas Svilebi vaWrobisTvis marto
tfiliss ki ara, ruseTSiac daiarebodnen. mamukas ufrosi Svili,
grigoli da mamaCemi (iakobi) im xanebSi, saqsoniaSic yofilan leip-
figis iarmukaSi, sanam kidev SeiZleboda sazRvargareTidan ruseTsi
saqonlis Semotana”.
“im dros quTaisidan ruseTSi savaWrod marto sami kaci daiare-
boda. goridan gadmosaxlebuli somexi petre mrebrovi, agreTve
goreli frangi gabriel endronikaSvili da mamaCemi: gazafxulze isini
Sekazmavdnen cxenebs, daibarebdnen Sin mRebrovi-terteras, endroni-
kaSvili-patrs, mamaCemi-dekanozs, gadaaxdevinebdnen mTeli naTesaobiT
TandaswrebiT parakliss, tiriliT dahkocnidnen colSvils da midi-
odnen ruseTSi tfilisis da kavkavis gziT. daqancul cxenebs hyiddnen
kavkavSi, saidanac daqiravebuli furgoniT midiodnen rostoviT makar-
iis (niJni-novgorodis) bazrobaze. iqidan nayid saqonels cxenebiT
gzavnidnen jer rostovs, sadac rkineulobas da Tevzeulobas hyidu-
lobdnen da merme yvelafers erTad CalvadrebiT kavkavis qediT
quTaiss agzavnidnen. ujdebodaT es gza mamasisxlis fasad. aranakleb
xuTi maneTisa fuTi.... vaWrebis mgzavroba TiTqmis naxevari weliwadi
grZeldeboda”.
iakob nikolaZis TaosnobaSi siaxlis elementebi iWreba. mamas
“rostovSi rom gemebi enaxa da gaego, rom iseni saqonels zRviT zi-
davdnen, ekiTxa - Sav zvazedac SeuZliaT amaT siarulio? yulevSic mii-
tanen saqonelso, ra fasaT? da sxv.”. roca es yvelaferi gamoikvlia, i.
nikolaZe winadadebas aZlevs Tavis quTaisel Tanamgzavrebs “saerTod
viqiravoT didi gemi da zRviT waviRoT saqonelio.
iakobma Savi zRvis gziT gemebiT Semoitana saqoneli saqarTveloSi.
igi didvaWari gaxda. cdilobda bambis fabrikis gamarTvas, ris
Sesaxebac 1865 wels swerda Tavis Svils nikos parizSi da sTxovda dax-
mareboda amerikuli saqsovi manqanis SeZenaSi, Tan, rogorc akade-
175
mikosi paata guguSvili miuTiTebs, aseT Segonebas urTavda: “popitka ne
ubitka”-o.
iakob nikolaZe moxerxebulad sargeblobs xelsayreli koniunqtu-
ruli pirobebiT. yirimis omis dros rogorc ucxoeTis, ise rusuli
saqonliT amierkavkasiis momaragebas Zlier Seferxda. Savi zRviT ukve
SeuZlebeli iyo saqonlis motana. rac ruseTidan, Zveleburad, kvlav
saxmeleTo gziT SemohqondaT. axla am gziT “fuTi saqonlis mitana Tu-
manze meti jdeboda”. saqoneli Zlier gaZvirda da moTxovnilebac
gaizarda. omi rom Sewyda 1856 wlis gazafxulze i. nikolaZem “makariis
iarmukas aRar ucada‟. igi saCqarod gaemgzavra moskovs. aqeTobas mos-
kovs da “rostovs nayidi saqoneli man did gemSi Caawyo da gaemgzavra
yulevs... mis Semdeg wasuli vaWrebic dabrundnen. weliwadic miiwura da
iakobi aRarsad Canda. yvela darwmunda „iakob mamukasvili Tavis
saqonliT Semodgomis qariSxalSi daiRupebodao... mas marTlac didi
gansacdeli gadaxdomia. aRelvebul zRavs misi gemi “sami Tvis ganmav-
lobaSi burTiviT uTrevia erTi kuTxidan meorisaken, xan sinopTan
gauriyavs, xan yirimis napirebze, sanamde yulevs miuyvania”. igi mainc
uvneblad dabrunda da konkurentebs, romlebic mas dascinodnen. kovzi
nacarsi CauvardaT - „misma motanilma auarebelma saqonelma Ses-
amCnevad gaaiafa imereTis cxovreba, raSiac misi metoqeebi xalxs ma-
neTs axdevinebdnen, mamaCemis sawyobebi am fasis naxevars, an mesameds
iRebdnen.
iakob nikolaZe Seiqmna didvaWari, romelic mniSvnelovani raode-
nobis fulsa da saqonels atrialebda.
Taosniani vaWrisa da meijaris xelSi dagrovili kapitali ukve
mrewvelobisaken miiswrafvis, e.i. mimoqcevis sferodan warmoebis
sferoSi unda gadavides. samrewvelo kapitalizmis ganviTarebas CvenSi
xelsayreli piroba Seeqmna batonymobis gauqmebis Semdeg
daaxloebiT aanalogiuria gokielebis komerciuli dawinaurebis istoria.
isini warmoSobiT ejibiebi yofilan (sof. cividan samegrelo). aqedan maTi winapari
gadasula axalcixes, romelic maSin TurqeTis samflobeloebSi Sedioda. ejibias aq
kaTolikoba miuRia, axalcixidan is gadasaxlebula sof. gokias (javaxeTSi). s. goki-
idan merme misma naSierebma mires axali gvari – gokieli, xelosnobiT (oqromWed-
lobiT), mevaxSeobiTa da CarC-vaWrobiT gokielebi gamdidrebulan.
mas mere rac 1828 w. samcxe – saaTabago TurqeTis batonobisagan ganTa-
visuflda, da axalcixe quTaisis guberniis samazro qalaqi Seiqna, gokielebi
gadasaxldnen quTaiss, aq isini (gokielovebi) vawroben umeteswilad TambaqoTi
(TuTuniT), rac SemoaqvT samsunidan, trapizonidan da TviT konstantinopolidanac.
1860-iani wlebidan, rodesac TurqeTis mTavrobam daawesa Tambaqos saxelmwifo mo-
nopolia, xolo ruseTisam ucxouri, e.i. umTavresad Turquli Tambaqos importze 5
procenti baJi daado. am saqonliT vaWroba nakleb momgebiani gaxda. 1872 w. ki
“mSobliuri meTambaqoebis interesebisaTvis” ruseTma erTbaSad TiTqmis aTjer
gaadida saimporto Tambaqos sabaJo safasuri. amieridan arsebiTad savsebiT Sewyda
Turquli Tambaqos Semotana da gokielebmac, cxadia, airCies adgilobrivi meTam-
176
baqoeobis nedleulis gadamusavebasa da realizaciaze gadasuliyvnen. miT ufro,
rom am droisaTvis saukeTeso jiSis Turquli Tambaqoebi: “samsun” da “trapizonti”
ukve sakmaod iyo gavrcelebul-aklimatizebuli saqartvelos Savi zRvis sana-
piroebze”.
akaki xoStaria––qvelmoqmedi biznesmeni, misi xelmZRvanelobiTa da dafinansebiT
gaSenda baTumis mTavari zRvispira bulvari, maxinjauris botanikuri baRi da axali
aTonis centraluri parki. emigraciaSi myofi, ekonomikurad da finansurad exmare-
boda samSoblos. qarTvel mwerlebs maCablis quCaze mdebare sarajiSvilis sas-
axle man SeuZina.
dadianebis karis mouravi meTode xoStaria ras ifiqrebda, Tu mis umcros vaJs aka-
kis sadac ar unda ecxovra odesaSi, baqoSi, iransa Tu parizSi, yvelgan samSoblo-
sadmi Tanadgomisa da daxmarebis survili Tan dahyveboda. momaval mecenats wig-
nierebis siyvaruli da ganaTlebisadmi ltolva bavSvobidanve dedam Caunerga.
mSoblebi Svilebs zrdidnen ukeTesi momavlisaTvis. fiqrobdnen, rom naswavli kaci
cxovrebaSi ufro mets miaRwevda da meti SesaZleblobac eqneboda. am keTilSobil
ganzraxvaSi araferi iyo gasakviri. magram bunebam gacilebiT meti Caaqsova am kar-
gad aRzrdil axalgazrdaSi, uromlisodac marto umaRlesi ganaTlebis miReba
verafers uSvelida.
niWiereba da moxerxeba iyo is qvakuTxedi, razedac aigo odesis agronomiis akade-
miis kursdamTavrebulis akaki xoStarias, rogorc biznesmenis momavali. arc misi
`dekoratiuli mebaReobis specialoba~ iyo didi, mCqefare cxovrebisaken biZgis
mimcemi. magram unikaluri samewarmeo niWis mqone axalgazrdam es SeZlo. man
Caifiqra Savi zRvispireTis sanapiros gamSveniereba aferadebuli zurmuxtferebiT.
am ideis xorcSesasxmelad akademiis damTavrebisTanave dekoratiuli da botaniku-
ri baRebis ganaSenianebaSi CaerTo. interesma da mondomebam Sno da lazaTi SesZina
mis saqmianobas. ise kargad aewyo yvelaferi, rom sruliad axalgazrda specialists
didad endobodnen yvelgan. yvela xedavda akaki xoStarias mier wamowyebuli saq-
mis perspeqtivas da mxardamWerebic gamouCndnen. Savi zRvispireTis ganaSenianebas
masStaburi xasiaTi mieca da enTuziazisti axalgazrda specialisti am didmniSvne-
lovan saqmeSi TandaTan winaurdeboda.
akaki xoStarias xelmZRvanelobiTa da dafinansebiT gaSenda baTumis mTavari
zRvispira bulvari, maxinjauris botanikuri baRi, axali aTonis centraluri parki
da ialtis mTavari baRi. mudam saqmis maZiebelma cota xani foTSic imuSava, sadac
daumegobrda vinme vaWar zodelavas. masTan erTad savaWro gemiT navTi waiRo
odesaSi, magram zRvaze amovardnilma qariSxalma gemis mimarTuleba Secvala da
ase aRmoCnda akaki xoStaria TurqeTSi. aq ki gzaabneulebma navTi oqros fasad
gayides, ramac akaki xoStaria axal samewarmeo saqmianobaze seriozulad daafiqra.
Savi zRvispireTis sanapiros ganaSenianebam sakmaod daarwmuna imaSi, rom nebismi-
eri wamowyebuli kargi, mamuliSviluri saqmis warmateba finansebzea damokidebuli
da Tu ginda kargi saqme akeTo, pirvel rigSi unda ifiqro mis finansur uzrun-
velyofaze. kargi ideebic saWiroebs materialur mxardaWeras.
177
iTvleboda.
1914 wels iranSi mcxovreb mdidar Tanamemamules Tbilisidan acnobes, rom iyide-
boda kapitalistis daviT sarajiSvilis saxli da sTxovdnen, rom mas SeeZina. akaki
xoStariam TanamemamuleTa es Txovna daakmayofila. Semdeg maCablis quCaze
mdebare daviT sarajiSvilis sasaxle mTlinad gadaakeTa, risTvisac italiidan
Camoitana lomis figurebi, sxva antikvaruli nivTebi, moawyo sazafxulo da
zamTris baRebi.
Tbilisidan gamgzavrebis win akakis axlo naTesavs poet dutu megrels, SegaxsenebT,
rom isic xoStaria gaxldaT, mweralTa kavSiris maSindeli TavjdomarisaTvis aka-
kis piradi survili gadaucia _ misi gamgzavrebis Semdeg sasaxle ufasod gadasce-
moda qarTvel mwerlebs. did biznesSi Cveni Tanamemamulis niWsa da profesional-
izmze metyvelebs is, rom man konstantinepolSi daaarsa Turqul-sparsuli banki,
sadac dausaqmebia Cveni qveynidan wasuli qarTvelebi. Rirseuli mamuliSvili sadac
ar unda yofiliyo, misTvis qarTvelebis gasaWiri mudam mtkivneuli iyo da mudam
Sveloda kidec Tavis xalxs. ekonomikur da finansur daxmarebas uwevda mSobliur
qveyanasac. 20-ian wlebSi puris deficitis gamo komunistebma akaki xoStarias sTx-
oves daxmareba. manac daarsa kompania `xoStaria_sabWoTa kavSiris erToba~, sta-
linsac Sexvda piradad. Semdeg Tavisi saxsrebiT iranSi purs yidulobda da
agzavnida baqoSi, saidanac nawildeboda. am purs `xoStarias purs~ eZaxdnen. Semdeg
aRmoCnda, rom komunistebma Sepirebuli Tanxa ar gadauricxes da saerTaSoriso
masStabiT skandali rom ar atexiliyo, akakis dapatimreba gadauwyvetiaT. am uma-
durobisa da veragobis Sesaxeb budu mdivans saidumlod ucnobebia akaki xoStaria-
saTvis, urCevda-Turme saqarTveloSi ar gamoCeniliyo. cnobili biznesmeni-
saTvis yvela qveynis kari Ria iyo, mas didi nacnoboba hqonda ruzveltTan da Cer-
CilTan, magram Cvenma Tanamemamulem saboloo sacxovreblad mainc parizi airCia.
aqedan kvlav qarTvelebisken mouwevda guli. safrangeTSi man SeiZina lado gudi-
aSvilisa da cnobili kubistis andre lotis suraTebi da saCuqrad saqarTvelos
xelovnebis muzeums gamougzavna. ufro adre saqarTveloSi axladdaarsebul isto-
riisa da eTnografiis sazogadoebas 8000 maneTi gadmouricxa. misi dafinansebiT
ganxorcielda rkinigzis gayvana foTsa da abaSas Soris. igi megobrobda da exmare-
boda emigraciaSi myof damoukidebeli saqarTvelos mTavrobas. jer kidev adre
1915 wels Tavisi dedis saxelze abaSis raionis sofel sujunis centrSi agebuli
umSvenieresi arqiteqturuli Senoba sofels aCuqa, raTa igi ganaTlebis kerad
eqciaT. madlieri qarTveloba ver iviwyebs amagdarsa da qvelmoqmeds akaki xo-
Starias. igi dakrZalulia parizSi, per-laSezis sasaflaoze.
178
danarTi a
kiTxvebi gameorebisTvis
1. i. Sumpeteris Teoria mewarmeobis, mewarmis arsis da mewarmeobrivi un-
aris calke meoTxe faqtorad gamoyofis Sesaxeb.
2. mewarme subieqtebi saqarTveloSi, upiratesobebi da naklovanebebi.
3. rTuli biznesuri organizaciuli struqturebi - korporaciebi.
4. samewarmeo saqmianobis subieqtTa samarTlebrivi formebi
saqarTveloSi.
5. samewarmeo saqmis subieqtTa dafuZneba saqarTveloSi.
6. daaxasiaTeT rogor viTardeboda samamulo mewarmeoba da misi mes-
veurebis, g. bolqvaZis, r. danibegaSvilis, zubalaSvilebis, d. sarajiSvilis,
nikolaZeebis, gokielebis, a. xoStarias da sxvaTa samewarmeo saqmianoba, maTi
miRwevebi da roli.
179
merve Tavi
sawarmos finansebis zogadi mimoxilva
gansaxilveli sakiTxebi:
sawarmos dafinansebis wyaroebi: dafinansebis Sida wyaroebi;
dafinansebis gare wyaroebi.
sawarmos nasesxebi saxsrebi: moklevadiani dakrediteba; grZelva-
diani dakrediteba.
Ria tipis saaqcio sazogadoebis dafinansebis wyaroebi: aqciebi;
obligaciebi; vauCeri.
fasiani qaRaldebis bazris zogadi gacnoba: safondo birJa;
birJisgareSe bazari; rogor TamaSoben birJaze.
sawarmos finansebi
finansuri resursebis mudmivi modineba, es saWiroa imisaTvis, raTa sawarmom
regularulad gadauxados xelfasi muSebsa da mosamsaxureebs, Seisyidos nedleu-
li, gaaremontos Zveli mowyobiloba, SeiZinos axali dazgebi da a.S.
Tu sawarmos fuli ar yofnis yvela am xarjebis gasaRebad, maSin igi iZulebu-
lia SeaCeros warmoeba da saboloo angariSiT, Tavi gamoacxados gakotrebulad –
aRiaros Tavisi gadaxdisuunaroba, rasac, Cveulebriv mohyveba qonebis gayidva da
mesakuTresaTvis sxva arasasiamovno movlenebi.
180
gaunawilebeli
mogeba
grZelvadiani kred-
itebi
dafinansebis Siga wyaroebi
sxva
saaqcio sazogadoebebis kapitaldabandebaTa dafinansebis wyaroebi aSS-Si
moklevadiani dakrediteba
komerciuli krediti . gaicema erTi sawarmos mier meoreze. aseT SemTxvevaSi,
SemkveTi sawarmo amowers savalo dokuments – veqsils, romlis Tanaxmad igi
valdebulebas iRebs gadaxda ganaxorcielos daTqmul vadaSi.
sabanko krediti- ბანკის მიერ აკუმულირებული თავისუფალი ფულადი
სახსრებისა და საკუთარი კაპიტალის ნაწილის გაცემა დროებით სარგებლობაში..
komerciuli fasiani qaRaldebi.
181
grZelvadiani dakrediteba
182
imedi, rom Cveulebrivi aqciis mflobeli ukan daibrunebs mis SeZenaze daxarjul
fuls – Zalze mcirea.
privilegiuri aqciebi Cveulebrivisagan, upirveles yovlisa, imiT gansxvavde-
ba, rom maTze dividendebis gacema gaTvaliswinebulia pirvel rigSi – Cveulebriv
aqciebze dividendebis gacemamde, xolo kompaniis likvidaciis SemTxvevaSi, aseve,
pirvel rigSi xdeba mis mflobelze qonebrivi wilis (dabandebuli kapitalis)
dabruneba.
privilegiuri aqcia, rogorc wesi, xmis uflebas ar iZleva aqcionerTa saerTo
krebaze (A) tipis privilegiuri aqcia), magram maTgan gansxvavebiT arsebobs e.w.
“oqros aqciebi”, romelTa mflobels vetos uflebas aZlevs aqcionerTa saerTo
krebaze gadawyvetilebis miRebisas.
arsebobs privilegiuri aqciebis ramdenime saxe. aSS-Si metad gavrcelebulia
e.w. kumulaciuri aqciebi, romlebic iTvaliswineben dividendis dagrovebas.
ufro iSviaTad xdeba privilegiuri aqciebis gamoSveba, romelic damatebiTi
dividendebis miRebis saSualebas iZleva.
arsebobs privilegiuri aqciebis kidev erTi tipi - konvertirebadi aqciebi,
romlebic SeiZleba gadaicvalos Cveulebriv aqciebze specialurad dadgenili kur-
sis an Tanafardobis mixedviT drois gansazRvrul periodSi.
dafarvaze warsadgeni aqciebi, romelTac uSveben garkveuli vadiT, ris Semdeg
xdeba maTi gamosyidva principiT: nominals plius 5-10%. bunebrivia, rom gam-
osyidvis Semdeg aqcia uflebas kargavs dividendis miRebaze.
obligaciebi
obligacia, es valdebulebaa – erTgvari savalo xelwerili. aqciebisagan ob-
ligaciebis mTavari gansxvaveba imaSi mdgomareobs, rom aqcioneri warmoadgens
sawarmos TanamesakuTres, xolo obligaciis mflobeli mis kreditors.
aqcioneris riski ufro maRalia, radgan sawarmos gakotrebis SemTxvevaSi man
SeiZleba dakargos aqciebSi Cadebuli mTliani Tanxa. obligaciebis mflobeli,
rogorc kreditori, davalianebis gastumrebis upiratesi uflebiT sargeblobs. am
TvalsazrisiT, obligacia ufro saimedoa (“daculi” kapitaldabandebaa), vidre
Cveulebrivi an Tundac privilegiuri aqcia.
obligaciac ramdenime saxis arsebobs. uzrunvelyofis xerxis mixedviT ga-
nasxvaveben arauzrunvelyofil obligaciebs da obligaciebs, romelic gamodis
saaqcio sazogadoebis giraos qveS. garda amisa, maT mniSvnelovan maxasiaTebels
warmoadgens Semosavlianobis procenti da dafarvis vada.
rogor gansazRvraven obligaciis sabazro fass? axali gamoSvebis obligacia,
pirveli gavrcelebis aqciis msgavsad, nominalis mixedviT iyideba. amasTan, misi
wliuri procentuli Semosavali ar SeiZleba imaze naklebi iyos, rac am momenti-
saTvis sabanko angariSze arsebobs. winaaRmdeg SemTxvevaSi mas aravin SeiZens,
radgan bevrad ukeTesi iqneba fulis bankSi Cadeba da ufro maRali wliuri pro-
centis miReba.
183
fasiani qaRaldebis bazari
aqciebi da obligaciebi dafinansebis popularuli saSualeba gaxda imis me-
oxebiT, rom maTi gayidva iolad SeiZleba, Tuki amas maTi mflobelebi saWirod
CaTvlian. maT yidian da yiduloben specialurad organizebul bazarze, romelic
safondo birJis saxels atarebs. dReisaTvis arsebobs aseTi bazris ori ZiriTadi
tipi – sabirJo da birJisgareSe.
safondo birJa
birJa mkacr kontrols awesebs, raTa verc erTma myidvelma an gamyidvelma
ver SeZlos fasebis diqtati. aq yvela garigeba dgeba Ria vaWrobis wesiT da yovel
maTganze gaicema sruli informacia. Tavdapirvelad es fiqsirdeba eleqtronul
tabloze, Semdeg qveyndeba presaSi.
rogorc amtkiceben, pirveli birJa aRmocenda 1406 w. holandiis qalaq bri-
ugeSi, vinme SeZlebuli kacis van der bursis saxlis maxloblad.
safondo birJebi Tavidan arsebobdnen sasaqonlo birJebis ganyofilebebis
saxiT. SemdgomSi fasiani qaRaldebis bazrebi Camoyalibda damoukideblad, imis
kvalobaze, Tu rogor izrdeboda brunvaSi arsebuli aseTi qaRaldebis raodenoba.
arsebobs centraluri birJa- qveynis msxvil saaqcio kompaniaTa fasiani
qaRaldebiT vaWrobis arena da aseve, regionaluri birJebi, sadac ganxorcielebu-
lia am regionis saaqcio sazogadoebaTa aqciebisa da obligaciebis yidva-gayidva.
yvela kompanias ara aqvs ufleba birJaze gayidos Tavisi fasiani qaRaldebi. aseTi
uflebis mopovebisaTvis (anu birJaze registraciisaTvis) kompania unda pasuxobdes
mTel rig mkac moTxovnebs: flobdes msxvil kapitals, gamouSvas gansazRvruli
raodenobis aqciebi, rigi bolo wlebis ganmavlobaSi muSaobdes mogebaze da a.S. is
saaqcio sazogadoebebi, romlebic amgvar moTxovnebs ar pasuxoben, TavianT
aqciebsa da obligaciebs yidian ara birJaze, aramed birJisgareSe bazarze, anu spe-
cializebuli saSuamavlo firmebis saSualebiT.
birJis gareSe bazari
birJis gareSe bazris zoma mniSvnelovnad gansxvavebulia qveynebis mixedviT.
ase, mag., aSS-Si, operaciebis RirebulebiTi moculobis mixedviT, igi praqtikulad
gautolda niuiorkis safondo (centraluri) birJis brunvas.
birJisgareSe bazarze, klienti SekveTas aZlevs saSuamavlo firmas (anu
sxvanairad, dilers).
Tu dilers es aqciebi ar gaaCnia, maSin igi mas klientisaTvis iZens sxva
dilerisagan. saSuamavlo firmebs Soris garigebaSi aseT fass sabiTumo fasi, anu
Sida fasi ewodeba – gansxvavebiT saboloo, anu sacalo fasisa, romliTac igi
klients mieyideba. Sesabamisad, sacalo fasze wanamati dgeba Sida fasis mimarT.
rogor TamaSoben birJaze
birJa xSirad ganimarteba rogorc “fasiani qaRaldebis meoradi bazari”. masze
warmoebs, upiratesad, adre nayidi fasiani qaRaldebis gayidva (gadayidva), rom-
lebic Seadgenen yvela gamoSvebuli aqciebisa da obligaciebis mcire nawils.
arsebobs birJis TamaSebis ori saxe: awevaze da dawevaze.
awevaze moTamaSeebi birJis JargoniT iwodebian xarebad.
184
moTamaSis operaciebi dawevaze, romelic daTvis saxeliTaa cnobili, ufro
rTulia. igi Sedgeba ara ori, aramed araumcires sami etapisagan. pirveli nabijia –
fasiani qaRaldebis aReba sesxad, meore - maTi gayidva, mesame – adre gayiduli
fasiani qaRaldebis Sesyidva da isev gamsesxeblisaTvis ukan dabruneba. sxva
sityvebiT, “daTvi” moqmedebs sawinaaRmdego wesiT da, erTi SexedviT, jansaRi
azris sapirispirodac ki. Tu “xari” Tavidan yidulobs da Semdeg yidis, “daTvi” pi-
riqiT – jer yidis da mere yidulobs. dawevaze TamaSis wesi SemdegSi mdgomareobs.
yidis ra fasian qaRaldebs mimdinare kursiT, “daTvi” imedovnebs rom SemdegSi mas
iyidis ufro dabal fasebSi. swored sxvaoba gasayid da Sesasyid fasebs Soris
Seadgens mis mogebas.
TamaSis awevasa da dawevaze – es aris sabirJo operaciebis ori ZiriTadi
forma, magram orTave arsebiT saxecvlilebas ganicdis garigebis anazRaurebis
pirobebis mixedviT: anazRaureba xdeba garigebisTanave (praqtikulad erTi ori
dRis ganmavlobaSi), Tu garkveuli drois gasvlis Semdeg. pirveli tipis garigebas
ewodeba sakaso, romelmac farTo gavrceleba miiRo aSS-Si. meore rigis garigeba
cnobilia rogorc vadiani da xSirad gamoiyeneba evropaSi.
danarTi a
185
danarTi b
„finansuri dawesebuleba igia, romelic ganagebs. . . saxelmwifos
Semosaval-gasavlis saqmeebs“.
kiTxvebi gameorebisTvis
1. daaxasiaTeT sawarmos dafinansebis wyaroebi.
2. ganmarteT da daaxasiaTeT sawarmos nasesxebi saxsrebi.
3. daaxasiaTeT Ria tipis saaqcio sazogadoebis dafinansebis wyaroebi.
4. fasiani qaRaldebis bazris zogadi daxasiaTeba.
186
mecxre Tavi
konkurencia da misi mniSvneloba
gansaxilveli sakiTxebi:
srulyofili konkurencia
monopoliis arsi da maxasiaTeblebi
arasrulyofili konkurenciis saxeobani
monopolisturi konkurencia
oligopolia
monopsonia da oligopsonia
efeqtianoba da bazris struqturis sxvadasxva tipebi
arasrulyofili konkurenciis Teoriis Semqmnelebi – joan robinsoni (1903-
1983) da edvard Cemberlini (1899-1967)
bazris ZiriTadi tipebis mokle daxasiaTeba
konkurencia da monopolia
Cvens mier ukve aRwerili safondo bazari axlosaa sruli (Tavisufali)
konkurenciis modelTan. magram arsebobs sxva modelebic – aranakleb mniSvnelo-
vani ekonomikuri procesebis gagebisTvis.
bazars, rogorc myidvelebisa da gamyidvelebis urTierTmoqmedebis sferos,
SeiZleba gaaCndes (rogorc ekonomistebi amboben) sxvadasxva struqtura.
ra raodenobis myidveli da gamyidvelia masSi warmodgenili da rogor ur-
TierTmoqmedeben isini: erTnairia Tu ara maTi Zalisxmeva da gavlena sabazro
fasis formirebaze; bazarze fasebis diqtati xelewifeba erT maTgans Tu ramdenimes
erTdroulad.
ganasxvaveben bazris struqturis Semdeg tipebs: srul konkurencias, monop-
olias, monopolistur konkurencias, oligopolias, monopsonias da oligopsonias.
sruli konkurencia
am modelis Tanaxmad, sabazro fasebis formireba xdeba mxolod moTxovna-
miwodebis kanonis zemoqmedebiT. sruli konkurencia Semdeg pirobebs gulisxmobs:
1. uamravi damoukidebeli myidvelisa da gamyidvelis arsebobas, romelTagan
arc erTs ar SeuZlia TavianTi fasebis diqtati;
2. bazarze identuri saqonlis gamotanas (aseT dros myidvelisaTvis sul erTi
xdeba Tu konkretulad visgan SeiZens saqonels);
3. yvela gamyidvelisa da myidvelisaTvis saqonlis fasebze sruli informaciis
arsebobas;
4. im SezRudvebis gamoricxvas, rac xels SeuSlis bazarze axali myidvelebis
(firmebis) gamoCenas.
realur cxovrebaSi Zalze mcirericxovani (safondo da sasaqonlo) bazrebia
amgvarad organizebuli da mxolod miaxloebiT akmayofileben am pirobebs.
187
monopolia
monopolia sruli konkurenciis sapirispiro modelia. zustad rom vTqvaT,
monopolia bazarze arsebobs mxolod iq da maSin, sadac erTi gamyidvelia, romlis
saqonels (an momsaxurebas) axlo Semcvleli ar gaaCnia.
sruli konkurenciisagan gansxvavebiT monopoliisaTvis damaxasiaTebelia
Semdegi pirobebi:
1. erTi monopolisti-gamyidvelis arseboba;
2. produqciis Semcvlelis uqonloba (monopolistis saqoneli unda gansxvavde-
bodes sxva firmebis mier damzadebuli saqonlisagan);
3. barierebis arseboba, romlebic xels uSlian aseTive saqonlis
damamzadeblebis bazarSi SeRwevas.
188
f
a
s
i C
A R
D
P
B
S
O
H raodenoba
189
cxrili 9.1
firmis xarjebi da Semosavlebi samkurnalo preparatis
sxvadasxva fasebisas
190
cxrili 9.2
calkeul saxeobaTa produqciis warmoeba monopolisti
sawarmoebis mier 1992 wels
193
fasebi monopolisturi konkurenciis pirobebSi
msgavsi saqonlis mwarmoeblebi erTmaneTs gaafTrebul konkurencias uweven,
magram maTi sruli konkurenciisagan gansxvavebiT damyarebulia ara fasebis
dawevaze, aramed myidvelis darwmunebaze maTi produqtis gansakuTrebulobaSi.
monopolisturi konkurenciis metad gavrcelebuli formaa reklama. magram am
ZviradRirebuli meTodis gamoyeneba sawarmos zogjer mTeli xarjebis 50% ujdeba.
fasebi monopolisturi konkurenciis pirobebSi ufro maRalia, vidre sruli
konkurenciis dros, magram ufro dabali, vidre monopoliuri fasebia.
monopolisturi konkurencia-sikeTe Tu boroteba?
produqciis diferenciaciaze dafuZnebul monopolistur konkurencias hyavs
rogorc Tavisi momxreebi, aseve mowinaaRmdegenic. kritikosebi, Cveulebriv, mian-
iSneben, rom monopolisturi konkurenciis pirobebSi reklamaze gaweuli didi dan-
axarjebi iwvevs saqonlis xelovnur gaZvirebas da mosaxleobis cxovrebis donis
dawevas. am faqtis dasabuTebisaTvis gamodgeba Semdegi magaliTi. 1867 wlis mona-
cemebiT, aSS-Si reklamaze daixarja 50 ml.dolari, 1900 wels – 500 ml. dolari,
xolo 1985 wels – 95 miliardi dolari. es ukanaskneli qveynis saSualo ga-
naTlebis sistemaze maSindeli yovelwliuri danaxarjebis naxevars Seadgenda.
monopolisturi konkurenciis momxreni ki, piriqiT, Tvlian, rom igi xels
uwyobs sxvadasxvagvari saqonlis gamoSvebas da momxmareblebis sxvadasxva gemov-
nebiTi moTxovnilebis dakmayofilebas. amasTan, ramdenadac gemovnebaze ar davo-
ben, amitom es cxovrebis donis amaRlebaze metyvelebs.
oligopolia
oligopolia bazaria, sadac batonobs ramdenime msxvili mwarmoebeli
(gamyidveli). tipiuri oligopolisturi bazrebi warmoadgens foladis, aluminis,
avtomobilis, sigaretis da a.S. bazrebs, sadac gamoSvebis ZiriTadi wili modis
ramdenime (Cveulebriv 2-dan 5-mde) msxvil mwarmoebelze.
statistikaSi, bazris monopolizaciis xarisxis gazomvisaTvis iyeneben warmoe-
bis koncentraciis donis maCvenebels. igi gviCvenebs produqciis gamoSvebis wils,
romelic modis ramdenime msxvil mwarmoebelze (ix. cxrili 9.3).
194
cxrili 9.3
warmoebis koncentraciis done aSS-is dammuSavebeli mrewvelobis
zogierT dargSi, 1989 wels
196
sindikati berZnuli sityvaa da erTad moqmedebas niSnavs. es forma umTavresad
gavrcelebulia masobrivad erTgvarovani produqciis mwarmoebel dargebSi.
tresti inglisuri sityvaa da ndobas niSnavs. igi aris ramdenime sawarmoTa ne-
bayoflobiTi gaerTianeba, romlebic gadascemen Tavis sakuTrebas warmoebis saSu-
alebebze, teqnologiebze, patentebze, warmoebul produqciaze trestis
gamgeblobaSi.
sabazro fasi oligopoliis pirobebSi
oligopoliis pirobebSi fasebi Cveulebriv formirdeba umsxviles mwarmoe-
belTa Soris araformaluri SeTanxmebis Sedegad. marTalia, maT Soris faruli
SeTanxmeba arakanonierad iTvleba, magram igi arc Tu iSviaTia da, rogorc wesi,
xdeba raRac “jentlmenuri SeTanxmebis” – bazris gayofisa da fasebis doneze.
fasebis cvlilebisas kompaniebi TavianTi moqmedebis koordinacias axdenen
Semdegnairad. rogorc ki erT-erTi yvelaze msxvili firma gamoacxadebs fasebis
cvlilebas, danarCenebic “liders wabaZaven” da gaatareben analogiur kore-
qtirebas TavianTi saqonlis fasebze. swored, amitom, oligopoliis pirobebSi
fasebi praqtikulad iseTive maRalia, rogorc erTi msxvili mwarmoeblis batono-
bisas anu monopoliis arsebobis dros. amasTan, oligopoliis pirobebSi firmebi
naklebi moqnilobiT xasiaTdebian, radgan fasebis yovelgvari cvlileba moiTxovs
moqmedebis koordinacias, romelic yovelTvis arc Tu ioli misaRwevia.
bazarze ramdenime msxvili mewarmis batonobas (oligopolias), mTlianobaSi,
qveynisaTvis iseTive uaryofiTi Sedegebi gaaCnia, rogoric monopolias, anu ba-
zarze erTi msxvili firmis diqtats.
monopsonia da oligopsonia
“konkurenciis Tavisuflebaze” didi SezRudva gamomdinareobs gamyidvelebisa-
gan, magram SezRudvebi SesaZlebelia myidvelebis mxridanac arsebobdes.
bazars, romelzec erTi myidveli batonobs monopsonia ewodeba. war-
movidginoT, rom mocemul regionSi arsebobs rZis produqtebis mwarmoebeli er-
TaderTi msxvili sawarmo. aseT SemTxvevaSi, didi satransporto danaxarjebis
gamo, rZis yvela ferma mibmuli (damokidebuli) gaxdeba am erT momxmarebelTan.
akontrolebs ra moTxovnas, am erTaderT momxmarebels SeuZlia Tavis fasebi
ukarnaxos momwodeblebs.
monopsoniis pirobebSi fasebis formireba analogiuria faswarmoqmnisa mo-
nopoliis dros.
rogorc erTaderTi gamyidveli irCevs moTxovnis mrudeze misTvis sasurvel
optimalur fass da amiT realizaciis SesaZlo moculobas gansazRvravs, aseve er-
TaderT myidvelsac SeuZlia saqonlis fasi da misi Sesabamisi gayidvis moculoba
SeirCios miwodebis mrudze.
bazari, romelzec moqmedebs ramdenime msxvili myidveli (firma) ewodeba oli-
gopsonia. momwodeblebsa da faswarmoqmnaze meTodebiT igi oligopolisturi ba-
zaris analogiuria.
197
bazris struqturis sxvadasxva tipebi da efeqturoba
Teoriulad miRebulia, rom warmoeba metad efeqturia Tavisufali konku-
renciis pirobebSi. am dros saqonelze fasebi dabalia, moTxovna metad kmayofil-
deba, axalwamowyebaTa interesi metia da resursebis gamoyenebac metad
ekonomiurad warmoebs. miuxedavad amisa msxvili, TviT monopolisturi da oligi-
polisturi bazris pirobebSi moqmed sawarmoebSic Sromis nayofiereba praqtiku-
lad yovelTvis ufro maRalia ra aris am paradoqsis mizezi?
mkacri konkurenciis pirobebSi mcire sawarmo iZulebulia ekonomiurad
xarjos yoveli TeTri. aqedan gamomdinareobs misi maRali efeqturoba moklevadi-
an periodSi. gigantebi ki daculi arian ra konkurenciisagan, Tavs uflebas aZleven
drodadro uyairaTod (mflangvelurad) gamoiyenon resursebi. mogebis norma
maRalkoncentrirebul dargebSi saSualod 50-100%-iT maRalia, vidre konkurenciis
pirobebSi: es finansuri “siWarbe” SeiZleba mimarTuli iqnes msxvilmasStaburi
mecnierul-teqnikur gamokvlevebze, uaxlesi mowyobilobis SeZenaze. mcire sawar-
moebi mwvave fasobrivi konkurenciis pirobebSi xSirad aseT SesaZleblobebs
moklebulni arian. amitom msxvili sawarmos teqnikuri aRWurviloba mniSvnelov-
nad ukeTesia, vidre mcire zomis sawarmosi. garda amisa, maTSi Sromis nayofierebac
ufro maRalia grZelvadian periodSi da ukeTesia Sromis pirobebic.
aRsaniSnavia kidev erTi mniSvnelovani momenti. Tumca adamianTa cnobierebaSi
monopolia da oligopolia, Cveulebriv, borotebasTan asocirdeba, xolo sruli
konkurencia - sazogadoebriv sikeTesTan (dovlaTTan), magram sinamdvileSi arc
erTi da arc meore am daniSnulebas ar amarTlebs. bazris orive modelisaTvis
damaxasiaTebelia mogebis maqsimizacia da ara sazogadoebrivi sikeTe. arsebiTi
gansxvaveba maT Soris imaSi mdgomareobs, rom konkurenciis pirobebSi mwarmoebe-
li iZulebulia momxmareblis gemovnebis mixedviT imoqmedos, monopolisti ki
momxmareblis am e.w. suverenitets Tu mTlianad ver arRvevs, mniSvnelovnad mainc
axerxebs mis SezRudvas.
198
pirobebSic. maTi Sromebis meSveobiT Seiqmna monopolisturi konkurenciisa da
oligopoliis Teoria.
e. Cemberlinis SemoqmedebiT da mecnierul biografiaSi mniSvnelovani
etapi gaxda harvardis universitetis ekonomikuri Teoriis ganyofilebis
gamged (1939-1943) arCeva, romelic maSin Tavis SemadgenlobaSi aerTianebda
iseT saxelovan mecnierebs, rogorebicaa v. leontievi, e. hanseni, i. Sumpeteri
da sxvebi, da aseve dainiSnva harvardis yovelkvartaluri Jurnalis („The Quarterly
Journal of Economics“) redaqtoris postze (1948-1958). 1965 wels airCies amerikuli
ekonomikuri asociaciis damsaxurebul wevrad. 1967 wels mis samaxsovrod
gamosces ekonomistebis Sromebis krebuli saxelwodebiT „monopolisturi
konkurenciis Teoria: urTierTzemoqmedebis gamokvleva“.
1933-1962 wlebSi misi nawarmoebebi aSS-Si 8-jer gamoica da dResac popula
rul saswavlo saxelmZRvanelos warmoadgens mravali qveynis ekonomikuri
Teoriis kursis swavlebaSi. igi Seicavs monopoliis arsis mravalmxriv
daxasiaTebas, monopoliuri fasis warmoqmnis da monopoliuri mogebis
damajerebel analizs.
harvardis universitetis profesoris sityvebiT Tu vityviT, - monopoliis
arsia miwodebaze kontroli, da maSasadame, fasis kontrolic, romelic
miiRweva konkuretul saqonelTa urTierTSenacvlebadobis gaZlierebiT, e.i.
„produqtis diferencirebiT“. e. Cemberlini amis Taobaze wers:
„diferencirebasTan erTad Cndeba monopolia da diferencirebis gaZlierebis
kvalobaze monopoliis elementebi sul ufro mniSvnelovani xdeba“. yvelgan,
sadac raRac zomiT arsebobs diferencireba, yovel gamyidvels absoluturi
monopolia gaaCnia Tavis sakuTar produqtze, magram amasTan, konkurencias
ganicdis metad an naklebad arasrulyofili Semcvlebisgan aqedan
gamomdinare igi varaudobs, rom yvela gamyidvelTa mdgomareobis Sesaxeb
marTlzomieria visaubroT, rogorc konkurirebad monopolistebze
„monopolisturi konkurenciis“ ZalTa moqmedebis pirobebSi.
bazrebi, e. Cemberlinis SexedulebiT, urTierTdakavSirebulia, ramdenadac
TiToeul maTganze erTmaneTze damoukidebeli gamyidvelebi Tavisi
daniSnulebiT iZulebulebi arian erTmaneTze urTierTzemoqmedeba moaxdinon
Tavisi daniSnulebiT erTmaneTTan axlos myofi produqtebis realizaciaSi.
amasTan, mecnieri darwmunebulia, rom „bazrebi realur sinamdvileSi, metad
199
an naklebad arasrulyofilebi arian“, xolo gulubryvilo daskvnas, romelic
ambobs, rom “faqtobrivi SedegebisTvis damaxasiaTebelia miswrafeba
wonasworobisken, safuZveli ar gaaCnia“.
Sedegad, yoveli gamyidveli maT mier ganixileba monopolistis saxiT,
romelic sakuTari „unikaluri“ saqonlis flobis xarjze, myidvelTa sakuTar
wres, e.i. sakuTar subbazars da „produqtis diferencirebis dones“ ayalibebs,
romelic asaxavs gamyidveli ra zomiT aregulirebs fass da bazarze gamodis
monopolistis saxiT. es aseve niSnavs, rom saqonelTa da momsaxurebis
mowodebis realuri moculoba naklebi aRmoCndeba, xolo maTi fasebi ufro
maRali iqneba, vidre „wminda“ konkurenciis pirobebSi. gamyidvelis monopolia
Tavis produqtze da monopolisturi konkurenciis pirobebSi erTmaneTs Soris
konkurirebadi monopolistebi, SeuZlebelia, e. Cemberlinis azriT, mTavari
pirobis - produqciis diferencirebis gareSe.
e. Cemberlini aRniSnavs, rom diferencirebuli produqtis ZiriTadi
niSania saqonlisTvis (an momsaxurebisTvis) erTi-erTi romelime gamyidvelis
arseboba mniSvnelovani ganmasxvavebeli niSniT. myidvelisTvis es niSani
SesaZloa iyos, rogorc realuri, ise warmosaxviTic, mxolod man is
gamoiwvios, rom upiratesoba mieces saxeldobr mocemuli produqtis
nairsaxeobas. „iq, sadac arsebobs aseTi saxis diferencireba, - azustebs igi, -
myidvelebi wyvil-wyvilad dajgufdebian gamyidvelebTan ara SemTxvevis nebiT,
da ara uwesrigod (rogorc es xdeba wminda konkurenciis dros), aramed
arCevanis Sesabamisad, romelic mjobinebas emyareba“.
maSasadame, gamyidvel-monopolists, e. Cemberlinis logikiT, SeuZlia
kidec gazardos gasayidi produqciis moculoba, damatebiTi danaxarjebis
gamoyenebiT misi fasis SemcirebiT im varaudiT, rom saqonelTa erTsaxeliani
jgufis danarCeni gamyidvelebi myisierad ver SeZleben iseve moqcevas, e.i.
gazardon warmoebis xarjebis done. amaSia, misi SexedulebiT, imisi mTavari
mizezi, rom mocemuli markis saqonlis firma - konkurenti, misi fasis
SemcirebiT an axali konkurirebadi saqonlis gamoSvebiT, arsebiTad
Sewuxebuli ar aris imiT, rom analogiuri zomebi miiReba sxva konkurentebis
mier.
200
„produqtis diferencirebis“ Tavisi ideis ganviTarebaSi, rogorc
konkurentebis bunebrivi reaqciis Sesaxeb TviT konkurenciis SedarebiT
nakleb bunebriv gamovlenaze, e. Cemberlini asabuTebs am procesze konkurenciis
arasafaso faqtorebis mzard zegavlenas, saqonelTa xarisxisa da reklamis
gansakuTrebuli TvisebebiTa da individualuri TaviseburebebiT
ganpirobebuli saqonlis xarisxisa da reklamis mxedvelobaSi miRebiT. amasTan,
igi wers: „diferencireba SeiZleba daeyrdnos TviT produqtis gansazRvrul
Taviseburebebs, TiTqosda iseTebs, rogoricaa gansakuTrebuli Tvisebebi -
safabriko markebi, safirmo saxelwodebebi, safuTavis an taris (Tuki aseTi
arsebobs) Tavisebureba, an iseTebi, rogorebicaa individualuri Taviseburebebi,
romlebic xarisxs, formas, fers an stils Seexeba“.
e. Cemberlinis mosazrebiT, arasworia, rom monopolia da konkurencia
ganixilebodnen, rogorc antiTezebi da urTierTgamomricxavi sawyisebi, im
varaudiT, rom „umetes SemTxvevebSi orives gaTvaliswineba fasebis racionaluri
axsnis aucilebeli pirobaa“. aucilebelia, wers igi, gavigoT Semdegi: „wminda
konkurenciis dros yoveli gamyidvelis bazari erwymis misi metoqeebis
bazars; im pirobebSi ki romelTanac Cven axla gvaqvs saqme (monopolisturi
konkurenciis pirobebi. angariSis gaweva gixdeba imasTan, rom es bazari
garkveuli zomiT gamocalkevebulia sxvebisagan, ase, rom yvelaferi
mTlianobaSi warmoadgens ara mraval gamyidvelTa erTian bazars, aramed
urTierTdakavSirebuli bazrebis qsels, TiToTiTod ganawilebuls
gamyidvelebs Soris“.
Tuki pirvel pirobas miviRebT, Tanxmdeba e. Cemberlini, maSin wminda
konkurenciis Teoriis Sesabamisad, calkeuli gamyidvelis bazari Seerwymeba
saerTo bazars da nebismieri gamyidveli SeZlebs imdeni saqonlis gasaRebas,
ramdenic mas moundeba, magram mxolod moqmedi fasiT. meore pirobis
mixedviT, rodesac mravalricxovani konkurenciis ZaliT calkeuli
gamyidvelis bazari garkveuli zomiT gamocalkevebulia misi metoqeebis
bazrebisgan, saqonelTa gasaRebis moculoba „limitirebulia da ganisazRvreba
sami axali faqtoriT: 1) fasiT, 2) produqtis TaviseburebebiT da 3) reklamis
danaxarjebiT“.
201
harvardeli profesori darwmunebulia, rom monopolisturi
konkurenciis faqtorTa warmodgenil klasifikaciaSi produqtis
diferencirebis bazaze adgili aqvs iseT faqtorebs, romelTa inicireba xdeba
gamyidvelTa mier, myidvelTa samomxmareblo gadawyvetilebebze zegavlenisTvis.
maT ricxvSi igi gansakuTrebiT gamoyofs faqtorebs, romlebic abrkoleben
fasis Semcirebas, da, rogorc magaliTi, asaxelebs, kerZod, damaxasiaTebel
samomxmareblo midrekilebas, ganixilos ufro dabali fasi, rogorc
produqtis ufro dabali xarisxis maCvenebeli.
magram aseT SemTxvevebSi, amtkicebs „monopolisturi konkurenciis
Teoriis“ avtori, gamyidvel-monopolistTa konkurentuli brZola ar
amowuravs sakuTar Tavs, amasTan Cveulebrivi cxovrebiseuli dakvirvebiT.
swored monopolisturi konkurenciis specifikur Taviseburebebs
miakuTvnebs e. Cemberlini im garemoebas, rom igi aRmofxvris safaso
konkurencias, ris Sedegadac mudmivi da Cveulebrivi movlena xdeba Warbi
simZlavris fenomeni, romelic (siWarbe) „dausjelad“ izrdeba xangrZlivi
periodebis manZilze fasebiT dafarvis wyalobiT, romlebic yovelTvis
aWarbeben danaxarjebs. misi SexedulebiT, mocemuli fenomeni, romelic
mowmobs saerTo bazris garkveuli nawilebis dauflebis xarisxs,
mxardaWerilia ara mxolod calkeuli patentebiT da safabriko markebiT,
aramed aseve iseTi movlenebiT, rogoricaa reputacia, ostatoba, gansakuTrebuli
niWi.
joan vaiolet robinsonma (1903-1983) daamTavra kembrijis universiteti da
gaxda a. marSalis skolis moZRvrebis erT-erTi saxelganTqmuli
warmomadgeneli da gamgrZelebeli. profesoris Tanamdeboba am universitetSi
ekava 1965-idan 1971 wlamde. igi miekuTvneba im avtorTa ricxvs ekonomikur
mecnierebaSi, visac msoflio cnobadoba moutana naSromma, romelic dawerilia
SemoqmedebiTi gzis dasawyisSi, Tuki gaviTvaliswinebT, rom „arasrulyofili
konkurenciis ekonomikuri Teoria“ misi kalmidan gamovida 30 wlis asakSi.
wignis mTavari idea monopoliebis sabazro aspeqtebis gamovlenaSi
mdgomareobs, konkurencia, romlis arsebobis pirobebSi da romelTa Soris
wonasworobis darRvevasTan dakavSirebiT ekonomikaSi, misi SexedulebiT,
arasrulyofilia (xolo e. Cemberlinis terminologiiT-monopolisturi). ise
202
rogorc e. Cemberlini, j. robinsonic Tavis winaSe svams amosaval amocanas -
axsnas fasebis dadgenis meqanizmi situaciaSi, rodesac mwarmoebeli gamodis
sakuTari produqciis monopoliur mflobelad, e.i. fass saxeldobr ratom
gaaCnia es sidide da myidveli ratom Tanxmdeba iyidos saqoneli gamyidvelis
mier dawesebuli fasiT, romelsac misTvis monopoliuri mogeba moaqvs.
magram avtoris Semdgomi msjeloba didad scildeba e. Cemberlinis logikur
azrTwyobebs. kerZod, Tuki ukanaskneli monopolistur konkurencias
ukavSirebda bazris bunebrivi mdgomareobis erT-erT maxasiaTebels
wonasworobaSi, maSin j. robinsoni arasrulyofili konkurenciis Sesaxeb
saubrisas, masSi uwinares yovlisa xedavda konkurentuli sameurneo sistemis
rRvevas da normaluri wonasworobiTi mdgomareobis darRvevas da
daqiravebulo Sromis „eqsploataciasac“ ki.
rogorc „arasrulyofili konkurenciis Teoriis“ Sinaarsobrivi
nawilidan Cans, monopoliis arsi masSi negatiurad ganixileba, rogorc
faqtori, romelic sabazro garemos social-ekonomikuri urTierTobebis
destabilizebas axdens.
warmoebis monopolizaciasTan dakavSirebiT am da sxva msjelobebidan
gamomdinare, j. robinsoni miuTiTebs dilemis: efeqtianoba Tu samarTlianoba
gadaWris aucileblobaze. misi mosazrebiT, „monopolizaciis upiratesobis
asaxsnelad, arasakmarisia vaCvenoT, rom igi xels uwyobs warmoebis
efeqtianobis amaRlebas“. magram, rogorc m. blaugma SeniSna, imisi rwmena, rom
„efeqtianoba“ da „samarTlianoba“ SeiZleba raRacnairad daiyos, warmoadgenen
ekonomikuri mecnierebis erT-erT yvelaze adrindel iluzias“.
Tavisi gamokvlevis Sedegad, j. robinsons savsebiT SeeZlo sxva
logikuri daskvnebis gakeTebac, maT Soris ekonomikaSi saxelmwifo Carevis
konkretuli zomebis Sesaxebac, mis mier gamovlenil arasrulyofili
konkurenciis winaaRmdegobaTa aRmoxvris mizniT. aseTi zomebis safuZvliani
dasabuTeba, j. robinsonis wignis gamocemidan sami wlis Semdeg, SemogvTavaza
sxva mecnierma (aseve kembrijis skolis warmomadgenelma, a. marSalis erT-erTma
mowafem) j. m. keinzma.
203
danarTi a
bazris sxvadasxva tipebis maxasiaTeblebi
kiTxvebi gameorebisTvis
1. daaxasiaTeT sruli konkurenciis ZiriTadi niSnebi.
2. daaxasiaTeT monopoliis ZiriTadi niSnebi.
3. daaxasiaTeT kanoniT nebadarTuli monopoliebi.
4. daaxasiaTeT ra ziani moaqvs monopolias.
5. daaxasiaTeT arasruli konkurenciis saxeebi: monopolisturi konku-
rencia da oligopolia.
6. ganixileT bazris sxvadasxva tipebis maxasiaTeblebi.
204
meaTe Tavi
ekonomikaSi saxelmwifos Careva: mizezebi, instrumentebi, zomebi
gansaxilveli sakiTxebi:
ekonomikaSi saxelmwifos Carevis mizezebi
ekonomikaSi saxelmwifos Carevis instrumentebi da zomebi
biujeti
gadasaxadebi
erovnuli biujetis deficiti da vali
205
am ganmartebidan naTlad Cans, rom nebismieri qveynis sazogadoebrivi ganvi-
Tareba, maT Soris ekonomikuri ganviTarebac, uaRresad mWidrod aris dakavSire-
buli saxelmwifosTan. saxelmwifo da ekonomika mudmivad urTierTmoqmedeben.
mTavari safinanso instituti, romlis meSveobiTac saxelmwifo ereva qveynis
ekonomikur cxovrebaSi, aris biujeti. is aris saxelmwifos ZiriTadi safinanso
gegma; mas adgenen balansis saxiT da Sedgeba ori mTavari nawilisagan: Semosavle-
bisa da xarjebisagan.
Semosavlebis nawilSi mocemulia is muxlebi, romelTa mixedviTac saxelm-
wifom unda miiRos Semosavlebi, e.i. naCvenebia, saidan moipovos saxsrebi. es Semo-
savlebi mTlianad grovdeba xazinaSi, anu saxelmwifos angariSze. Semdeg am Semo-
savlebs saxelmwifo mimarTavs anu xarjavs saxelmwifo da sazogadoebrivi saWiro-
ebisaTvis, rac aisaxeba biujetis gasavlis muxlebSi.
saxelmwifo biujeti koncetrirebulad asaxavs qveynis
ekonomikaSi Carevas
ganviTarebuli qveynebis gamocdileba mowmobs, rom Tu saxelmwifos xarjebs
(biujetis mTlian moculobas), mTliani Sida produqtis 1/4-1/3-mde doneze Sevinar-
CunebT, warmoiqmneba mastabilizebeli faqtori, romelic ganviTarebul sabazro
ekonomikas icavs metismeti ekonomikuri vardnisagan, metad saSiSi, dabali kerZo
sainvesticio aqtiurobisagan. garda amisa, sabiujeto sistema aris sazogadoebaSi
dabegvris, socialuri gadasaxdelebisa da daxmarebebis sistemis meSveobiT Seqmni-
li, Semosavlis xelaxali ganawilebis umniSvnelovanesi instrumenti.
xorcs asxams ra sabiujeto sistemisaTvis damaxasiaTebel funqciebs, saxelm-
wifo imavdroulad riskavs, rom SeiZleba gadaametos biujetis meSveobiT mep-is
gadanawilebis racionalur sazRvrebs, amitom gadasaxadebis saerTo done, maTi
struqtura, agreTve xarjebis moculoba da struqtura ar unda anelebdnen sazoga-
doebaSi stimulebs yairaTianobisadmi, mewarmeobisa da SromiTi saqmianobisadmi
(miCneulia, rom qveynis ekonomika veRar viTardeba, Tu biujeti mTliani Sida
produqtis 2/3-s gadaaWarbebs). SvedeTis ganviTarebis gamocdileba mowmobs, rom
biujetis meSveobiT gadanawilebuli mep wilis “gabervas” mohyva ekonomikuri
aqtiurobis stimulirebis CaxSoba, depresiuli ekonomika, ramac qveynis mTavroba
aiZula ganexorcielebina, ekonomikis meti liberalizaciisaTvis gamiznuli re-
formebi, e.i. xeli aeRo ekonomikur cxovrebaSi “zedmetad” Carevaze.
ra vuyoT garemos dabinZurebas, inflacias, masobriv umuSevrobas, ekonomiku-
ri zrdis ciklur meryeobas? am „makroekonomikuri boroti movlenebis” winaaRm-
deg brZolas ufro xSirad, swored, saxelmwifo organoebs akisreben. ekologiis,
finansebis, Sromis saministroebi dResdReobiT praqtikulad yvela ganviTarebul
qveyanaSi arsebobs.
rac TvalSi sacemia, centraluri organoebi dRes TviT „wmindaTawminda” ba-
zarSic erevian da faswarmoqmnazec axdenen zemoqmedebas. ra Tqma unda, sabazro e-
konomikis pirobebSi mTavroba fasebs ise pirdapir ar awesebs calkeul saqonelze,
rogorc es centralizebuli dagegmvisas xdeboda, magram samagierod (vTqvaT) ban-
206
kidan aRebul kreditze procentis regulirebiT, mas SeuZlia daaCqaros an Seane-
los fasebis zrdis saerTo tempi.
realuri bazari Sorsaa sruli konkurenciis abstraqtuli modelisagan, anu
srulyofisagan. rodesac erTi an ramdenime msxvili mewarme (firma) Tavis sa-
sargeblod maRal fass awesebs, maSin sruli konkurenciis meqanizmi – idealuri sa-
bazro regulireba - irRveva. amitom saxelmwifo iZulebulia “Careva” ganaxorcie-
los.
ra formiT unda moxdes saxelmwifos “Careva”? erTni amtkiceben, rom man na-
wilobriv bazris gareT unda gadawyvitos resursebis efeqturi ganawilebis prob-
lema. meoreni, piriqiT, frTxiloben da miaCniaT, rom araferi sasargeblo amgvari
pirdapiri CareviT ar miiReba da saxelmwifos funqcias unda Seadgendes mxolod
“bazris TamaSis” wesebis SenarCuneბa, mag., bazarze “diqtatorebis” Zalauflebis Se-
zRudva. sazogadoebis mier Seqmnili produqtis udidesi wili amjerad saxelmwifos
xelSi xvdeba da gadanawildeba uSualo mwarmoeblebidan sxva jgufebze. amis
ganxorcieleba xdeba specialuri safinanso instrumentis meSveobiT, romelsac
biujeti ewodeba.
biujeti
ისევე, როგორც ყოველი ოჯახი, winaswar gegmavs, ufardebs erTmaneTs
Semosavlebs და xarjebs, mTavrobac adgens specialur safinanso gegmas. aseT
gegmas, romelic erTad ajamebs Semosavlebsa da danaxarjebs biujeti ewodeba. mas
adgens rogorc centraluri xelisufleba (saxelmwifo an federaciuli biujeti)
aseve adgilobrivi xelisuflebis organoebi, romelsac adgilobrivi biujeti
ewodeba.
biujets, romlis Semosavlebi zustad xarjebis tolia, dabalansebuli ewodeba.
Tu Semosavlebi xarjebs aRemateba, anu Seiqmneba raRac zedmeti saxsrebi, maSin
amboben, rom biujets dadebiTi saldo gaaCnia. Tu piriqiT, dagegmili xarjebi
mosalodnel Semosavlebze metia, maSin biujets uaryofiTi saldo anu deficiti
gaaCnia.
biujetis damtkiceba xdeba qveynis umaRlesi sakanonmdeblo organos mier 12
Tviani vadiT. es e.w. safinanso welia, romelic SesaZloa arc ki daemTxves
kalendarul wels.
wyaroebs, saidanac saxsrebi Sedis biujetSi, ewodeba Semosavlebis muxlebi,
xolo mas, razec es saxsrebi ixarjeba – xarjviTi muxlebi.
biujetis yvela donis Semosavlis mniSvnelovani wyaroa gadasaxadebi da
mosakrebeli.
saqarTvelos sabiujeto kodeqsSi ganmartebulia terminebi:
biujeti - saqarTvelos centraluri, avtonomiuri respublikebisada
adgilobrivi xelisuflebebis funqciebisa da valdebulebebis Sesrulebis mizniT
misaRebi Semosulobebis, gasawevi gadasaxdelebisa da naSTis cvlilebis
erToblioba, romelic damtkicebulia saqarTvelos centraluri, avtonomiuri
respublikebisa da adgilobrivi xelisuflebebis Sesabamisi organoebis mier;
207
saqarTvelos naerTi biujeti - saqarTvelos saxelmwifo, avtonomiuri
respublikebis respublikuri da adgilobriovi TviTmmarTveli erTeulebis
konsolidirebulu biujeti. naerTi biujeti ar eqvemdebareba arc erTi
xelisuflebis warmomadgenlobiTi organos mier damtkicebas;
saxelmwifo biujeti - saqarTvelos parlamentis mier damtkicebuli,
saqarTvelos centraluri xelisuflebis funqciebisa da valdebulebebis
Sesrulebis mizniT misaRebi Semosulobebis, gasawevi gadasaxdelebisa da naSTis
cvlilebis erToblioba;
teritoriaze.
5. saerTo-saxelmwifoebriv gadasaxadebs miekuTvneba:
a) saSemosavlo gadasaxadi;
b) mogebis gadasaxadi;
g) damatebuli Rirebulebis gadasaxadi (dRg);
d) aqcizi;
e) importis gadasaxadi.
6. adgilobriv gadasaxads miekuTvneba qonebis gadasaxadi.
mosakreblebis Sesaxeb amJamad saqarTvelosi ori kanoni moqmedebs. es
kanonebia: saqarTvelos kanoni „mosakreblebis sistemis safuZvlebis Sesaxeb“ da
saqarTvelos kanoni „adgilobrivi mosakreblebis Sesaxeb“.
208
kanonis Tanaxmad, mosakrebeli aris aucilebeli gadasaxdeli biujetSi,
romelsac fizikuri da iuridiuli pirebi da amxanagobebi ixdian saxelmwifo an
adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis mier maTTvis kanoniT gansazRvruli
saqmianobis ganxorcielebis an/da sargeblobis uflebis miniWebisaTvis, agreTve
saxelmwifo an adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis mier garkveuli
momsaxurebis gawevisaTvis.
mosakreblis saxeebia:
1. SemoRebis wesis mixedviT mosakreblebi aris saerTo-saxelmwifoebrivi da
adgilobrivi.
2. saerTo saxelmwifoebrivi mosakreblebia:
a) salicenzio dasanebarTvo mosakreblebi (garda adgilobrivi
mosakreblebisa);
b) saxelmwifo sertifikatis mosakrebeli;
g) saregistracio mosakrebeli;
d) saxelmwifo saeqspertizo mosakrebeli;
e) saxelmwifo baJi;
v) sakonsulo mosakrebeli;
z) samxedro savaldebulo samsaxuris gadavadebis mosakrebeli;
T) bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis mosakrebeli;
i) sajaro informaciis aslis gadaRebis mosakrebeli
3. adgilobrivi mosakreblebia:
a) mSeneblobis (garda gansakuTrebuli mniSvnelobis radiaciuli an birTvuli
obieqtis mSeneblobisa) nebarTvis mosakrebeli;
b) dasaxlebuli teritoriis dasufTavebis mosakrebeli;
g) saTamaSo biznesis mosakrebeli;
d) specialuri (zonaluri) SeTanxmebis gacemis mosakrebeli.
e) kulturuli memkvidreobis sareabilitacio arealis infrastruqturis
mosakrebeli.
v) mSeneblobis (garda gansakuTrebuli mniSvnelobis radiaciuli an birTvuli
obieqtebis mSeneblobisa) sanebarTvo pirobebis Sesrulebis dadasturebis
(eqspluataciaSi miRebis) Taobaze aqtis gamocemis (masSi cvlilebis Setanis)
daCqarebuli momsaxurebis mosakrebeli.
z) mSeneblobis saxelmwifo-teqnikuri zedamxedvelobis momsaxurebis mosakre-
beli.
adgilobrivi mosakrebeli aris aucilebeli gadasaxdeli adgilobrivi TviT-
mmarTveli erTeulis biujetSi, romelsac fizikuri da iuridiuli pirebi ixdian
adgilobrivi TviTmmarTvelobis organos mier gansazRvruli vadiT an uamisod,
kanoniT gaTvaliswinebuli saqminaobis ganxorcielebis an/da sargeblobis uflebis
miniWebisaTvis, agreTve adgilobrivi TviTmmarTvelobis organos mier garkveuli
momsaxurebis gawevisaTvis.
erT-erTi ZiriTadi moTxovna, rac sagadasaxado sistemas waeyeneba, es aris
misi sicxade da mkafiooba. jer kidev 200 wlis ukan adam smiti werda amis Sesaxeb
209
xatovnad: “gadasaxadi, romelic valdebulia yovelma calkeulma pirma gadaixados,
unda iyos zustad gansazRvruli da ara TviTneburi. gadaxdis vada, xerxi, Tanxa –
yvelaferi es unda iyos naTeli da gansazRvruli gadamxdelisa da yvela danarCeni
pirisaTvis. iq sadac es ar aris, TiToeuli piri, romelic gadasaxadiT ibegreba,
metnaklebad eqceva gadasaxadis amkrefis Zalauflebis qveS, romelsac SeuZlia
daamZimos gadasaxadi, misTvis yoveli arasasurveli gadamxdelisaTvis, gamoZalos
muqaris qveS saCuqari an qrTami”.
meore moTxovna, rasac sagadasaxado sistema unda akmayofilebdes, aris misi
simartive da efeqturoba. Tu gadasaxadis akrefis organizeba saxelmwifos ujdeba
amosaReb Tanxaze meti, maSin aseTi dabegvra saerTod kargavs azrs.
dabegvris yvelaze mniSvnelovani principia misi samarTlianoba. saubaria
imaze, Tu vin da ra zomiT unda gadaixados gadasaxadi. TviT samarTlianoba rTuli
cnebaa da igi sxvadasxvanairad esmiT. amitom arsebobs dabegvraSi
samarTlianobisadmi principulad sxvadasxva midgoma.
erTi midgomis Tanaxmad gadasaxadi man unda gadaixados vinc sikeTiT
sargeblobs (mag.: Tambaqoze – Tambaqos mwevelma, benzinze avtomobilis mflobelma
da a.S.) aq logika aseTia: saxsrebi, romelic akrefilia, vTqvaT, sagzao gadasaxadis
saxiT, moxmardeba gzebis remonts: es imas niSnavs, rom igi avtomobilis mflobels
daubrundeba sikeTis (garemontebuli gzebis) saxiT. “miRebuli sikeTis” principi
Tavisi logikurobis miuxedavad yovelTvis ar moqmedebs.
dabegvris mimarT gamoyenebuli samarTlianobis meore cnebis Tanaxmad,
gadasaxadi man unda gadaixados, visac gadaxda SeuZlia. sxvanairad, ZiriTadi
sagadasaxado tvirTi SeZlebulma ojaxebma unda zidon. mag., ojaxma, romlis
Tviuri Semosavalia 500 aTasi lari. saxelmwifos meti unda gadauxados, vidre 100
aTasi laris Semosavlis mqone ojaxma. umravlesobis TvalsazrisiT aseTi midgoma
ufro dasabuTebuli da humanuria.
Tumca, masSi aris Tavisi “magram”. saqme imaSia, rom dRemde veravin SeZlo
verc mecnierulad da verc martivi damajereblobiT imis dadgena, Tu konkretulad
ra Tanxa SeiZleba (an saWiroa) amoviRoT gadasaxadebis saxiT “mdidrebisagan”.
Semosavlebis ramdeni procenti unda iqnes amoRebuli mosaxleobis sxvadasxva
fenidan da rogori unda iyos sagadasaxado ganakveTi.
sagadasaxado gasaprocento ganakveTebis sididis mixedviT yvela gadasaxadi
iyofa progresul, proporciul da regresul gadasaxadebad.
progresuli gadasaxadis dros, rac metia gadamxdelis Semosavali, miT maRa-
lia sagadasaxado anaricxebis procentuli wili; rac mcirea Semosavali, miT ufro
dabalia sagadasaxado ganakveTi.
proporciuli gadasaxadis dros gaTvaliswinebulia erTnairi ganakveTi
Semosavlebis sididis miuxedavad.
proporciuli dabegvris dros maRalSemosavliani subieqti met Tanxas ixdis,
vidre dabali Semosavlebis mqone, rac erTi SexedviT, proporciuli gadasaxadis
met samarTlianobaze metyvelebs. magram Tu situacias SevafasebT ufro yuradRebiT
da gamoviyenebT e.w. narCeni Semosavlis meTods, maSin sxva suraTs davinaxavT.
210
jer kidev me-19 saukuneSi germanelma statistikosma ernst engelma (1821-1896),
romelic momxmarebelTa qcevas swavlobda, SeimuSava (miiRo) kanoni (dRemde cno-
bilia engelis kanonis saxeliT), romlis Tanaxmad, dabali Semosavlebis mqone
ojaxebi Semosavlebis did nawils xarjaven pirveladi moxmarebis sagnebze (kvebis
produqtebi, Casacmeli, sacxovrebeli), vidre maRali Semosavlebis mqone ojaxebi.
თუ, ინდივიდის Semosavali mTlianad gaixarjeba mxolod da mxolod aucilebel
saWiroebaze, mas fufunebis sagnebis SeZenis da sxva survilebis dakmayofilebis
saSualeba აღარ ექნება. narCeni Semosavlis analizi aCvenebs, rom proporciuli
dabegvrisas gadasaxadis ZiriTadi simZime awveba mcireSemosavlian ojaxebs.
regresuli (da ufro naklebad proporciuli) gadasaxadis SemTxvevaSi,
dawesebuli sagadasaxado ganakveTi miT ufro mcirea, rac didia Semosavali, da pi-
riqiT, maRali sagadasaxado ganakveTi dawesebulia dabal Semosavalze. aqedan
gasagebia, rom gadasaxadis ZiriTadi masa (tvirTi) modis dabalSemosavlian
ojaxebze. regresuli gadasaxadis magaliTad gamodgeba aqcizebi da damatebuli
Rirebulebis gadasaxadi.
regresuli (da ufro naklebad proporciuli) gadasaxadis dros gadasaxdeli
Tanxis meti wili modis mcireSemosavlian ojaxebze, progresuli gadasaxadisas ki
sagadasaxado simZime SeZlebul ojaxebze gadadis.
Crdilovani ekonomika
davuSvaT, Tqvenma ojaxma gadawyvita Caataros binis remonti da amisaTvis
mimarTa kerZo xelosnebs, romlebmac Seasrules yvela aucilebeli samuSao, magram
Tqvengan gasamrjelos miRebis dros aranairi oficialuri angariSsworebis
dokumenti ar gaformda. es ki imas niSnavs, rom maT mier miRebuli Semosavali ar
iqneba asaxuli saSemosavlo deklaraciaSi da SemdgomSi ar daibegreba
saSemosavlo gadasaxadiT.
211
sxva, gacilebiT ufro „rTuli“ SemTxvevebi gaxlavT kriminaluri
saqmianobidan miRebuli Semosavlebis dafarva (narkobiznesidan, iaraRis
kontrabandidan, naqurdalis gasaRebidan .
iseTi Semosavlis momtani saqmianoba, romelic ar aRiricxeba oficialuri
statistikis mier da Sesabamisad ver xdeba ar eqvemdebareba dabegvra, miekuTvneba
Crdilovan ekonomikas.
gadasaxadis gadauxdelobis gamo dakisrebuli iuridiuli sanqciebi nebismier
qveyanaSi Zalze mkacr saxes atarebs. magaliTad, saqarTveloSi 1997 wlidan moqmedi
kanonmdeblobis Sesabamisad, gadasaxadis Tanxis damalvis, an ganzrax Semcirebis
gamo, gadamxdels emuqreba jarima, damaluli an Semcirebuli Tanxis 10 procentis
odenobiT, amis Camdeni Tanamdebobis piri dajarimdeba minimaluri xelfasis 10-
magi odenobiT. Tu, igive danaSauli Cadenil iqna ganmeorebiT (jarimis dadebidan
erTi wlis ganmavlobaSi), jarimis moculoba 20 minimalur xelfass miaRwevs.
rodesac xdeba, gansakuTrebiT didi odenobiT Tanxis damalva an Semcireba (1997
wels 25 aTasi laris zeviT Tanxa), kanonis damrRvevs emuqreba, xuT wlamde vadiT
Tavisuflebis aRkveTa, qonebis konfiskaciiT, an jarima Sromis anazRaurebis 300-
jeradi minimaluri odenobiT.
miuxedavad mkacri sanqciebis SemoRebisa, mravali qveynis ekonomikaSi
Crdilovani seqtoris moculoba sakmaod didia. misi masStabebis zusti dadgena,
rasakvirvelia, gaZnelebulia, magram mravali ekonomistis azriT, saSualod,
msoflioSi Crdilovani brunvis done oficialuri ekonomikis 10-dan 30
procentamde SualedSi meryeobs.
magaliTad, aSS-Si bolo monacemebiT Crdilovani ekonomika saerTo erovnuli
produqtis 10 procents aRwevs, israelsa da SveicariaSi-10-10 procents Seadgens,
ruseTSi 30-40 procents.
saqarTveloSi, ruseTis msgavsad, eqspertebi asaxeleben 30-40 procentian
maCvenebels, rac msoflioSi miRebuli kriteriumebiT Crdilovani ekonomikis
ganviTarebis maqsimalur dones asaxavs. bevris azriT, 40-procentiani sazRvris
zeviT Crdilovanma ekonomikam SesaZloa saxelmwifoSi wamyvani poziciebi
daimkvidros da oficialuri seqtori mTlianad daimorCilos, rasac qveynisaTvis
gauTvaliswinebeli Sedegebi moyveba.yvela saxis saqmianoba, romelsac Semosavali
moaqvs, magram oficialuri statistikiT aRricxuli araa da, Sesabamisad, ar eqceva
dabegvris qveS, Crdilovan ekonomikas qmnis.
sxvadasxva qveyanaSi Crdilovani ekonomikis brunva, oficialuri brunvis 10-30
procents Seadgens. ruseTSi 1993 wlis dasawyisSi igi Seadgenda 20%-s, xolo 1994
wlis dasawyisSi igi ukve 30-40%-ze avida.
Crdilovani ekonomika damRupvelia ara marto imitom, rom badebs da xels
uwyobs damnaSaveobas, igi sazogadoebas da mis calkeul wevrs wminda ekonomikur
zaralsac ayenebs. saqme imaSia, rom mas mohyveba agreTve wminda ekonomikuri saxis
zaralic. magaliTad, Tu qveynis mosaxleobis Semosavlis 20 procenti ar
eqvemdebareba safinanso kontrols anu dabegvras, maSin kiTilsindisier
gadamxdelebs uxdebaT, ara mxolod sakuTari gadasaxadebis gadaxda, aramed imaTi
212
wilis gadaxdac, vinc Tavad ugulvebelyofs gadasaxadebs. qveynis finansebis
maregulirebeli, saxelmwifo organoebi ver iReben zust informacias imis Sesaxeb,
Tu ra xdeba realurad qveynis ekonomikis erT-erT seqtorSi da amis gamo, xSirad
araswor gadawyvetilebebs Rebuloben. maTi ekonomikuri politika SesaZloa
nakleb efeqtiani an mcdari aRmoCndes imis gamo, rom saxelmwifo srulad ver
marTavs situacias.
kidev ufro rTuldeba Crdilovan ekonomikasTan brZolis procesi iseT
pirobebSi, rodesac qveynis ekonomika zogadad daubalansebelia, kanonmdebloba ki,
realuri situaciis araadekvaturi da naklebad gaazrebuli. amitom SemTxveviTi
rodia. Crdilovani ekonomikis avTvisebian simsivnesTan Sedareba. am saSiSi
daavadebis msgavsad xelsayrel pirobebSi Cavardnili Crdilovani seqtori
swrafad izrdeba da lamobs saxelmwifoebrivi Tu kerZo struqtutrebis sul ufro
meti rgolis „CaTrebas“ Tavisi moqmedebis areSi.
vali
vali, mTavrobis finansuri valdebulebebis jamia. is zomavs, Tu ras sesxulobs
saxelmwifo misi moqalaqeebisgan, ucxouri organizaciebisgan, ucxouri
mTavrobebisa da saerTaSoriso instituciebisgan. rac ufro metia mTliani vali,
miT gaurkvevelia ekonomikuri mdgomareoba da potenciali.
mravali qveynisTvis erovnuli vali – mtkiced, Tumca nela matulobs. dRes es
sakiTxi mkveTrad Seicvala, ramdenadac mTavrobebma reagireba moaxdines
globalur finansur krizisze. kompaniis finansurma daxmarebebma, umuSevrobis
Semweobebma da makroekonomikurma stimulma gamoiwvia uprecedento vali.
213
saerTaSoriso savaluto fondis (IMF) gamoTvlebiT, 10 yvelaze mdidari qveynis 2007
wlis vali maTi mSp-s 78 %-dan 2014 wlisTvis TiTqmis 115%-mde gaizarda. es
mTavrobebi, saSualod, valdebulni iqnebian, daaxloebiT, 50,000 dolaris
odenobiT TiToeuli moqalaqis mimarT. Cven mier moyvanili magaliTi -
„globaluri finansuri krizisi: mizezebi da Sedegebi“ asaxavs am sakiTxebs.
saSinao da sagareo vali. qveynis vali ori saxeobisaa: saSinao da sagareo.
saSinao valmTavroba xarjavs ufro mets, vidre agrovebs SemosavlebSi. deficiti
ramdenime mizezis gamo warmoiSoba, magaliTad, roca arasrulyofili
sagadasaxado sistema sakmarisad ver agrovebs gadasaxadebs, usafrTxoebisa da
socialuri programebi aWarbebs sagadasaxado Semosavlebs an saxelmwifos
mflobelobaSi myofi sawarmoebi deficituria.88 aqedan gamomdinare, mTavrobebi
ebrZvian xarjvis prioritetebs, cdiloben biujetis marTvasa da sagadasaxado
politikis srulyofas. saSinao valebis mogvarebis mizniT, aucilebelia, is
politika gadaixedos, romelic qmnis ekonomikur gaurkvevlobas
momxmareblebisTvis, investorebisa da kompaniebisTvis. momxmareblebisTvis mzardi
sazogadoebrivi vali, Cveulebriv, mkacri zomebisa da gadasaxadebis matebis
adreuli indikatoria.
sagareo vali warmoiqmneba maSin, rodesac mTavroba sesxulobs fuls qveynis
gare kreditorebisgan, iseTebisgan rogorebicaa: kerZo komerciuli bankebi, sxva
mTavrobebi an saerTaSoriso finansuri instituciebi (mag., saerTaSoriso savaluto
fondi an msoflio banki). am valis procentis da, sabolood, ZiriTadi Tanxis
gadaxda xorcieldeba nasesxebi valutiT. amgvarad, msesxebel qveyanas,
SesaZlebelia, mouwios misi saqonlis eqsportireba gamsesxeblis qveyanaSi, raTa
gamoimuSavos es valuta, an moaxdinos am valutis konvertacia kreditoris
valutaSi. valTan dakavSirebuli krizisi xSirad warmoiqmneba maSin, roca sust
ekonomikas ar SeuZlia amis gakeTeba an SeuZlia mxolod didi politikuri,
ekonomikuri da socialuri xarjiT. am situaciaSi ekonomika stagnaciaSi imyofeba.
stresi da danakargi, Cveulebriv, win uZRvis mis mcire masStabis, magram efeqtian
gadatvirTvas.
214
mTliani Sida produqtis gaangariSebis zogadi meTodologia
1. warmoebis meTodi:
215
mTliani Sida produqti, rogorc qveynis ekonomikur teritoriaze
drois Sesabamis monakveTSi ekonomikis rezidenti erTeulebis mier
(ekonomikuri saqmianobis sxvadasxva saxeebSi) Seqmnili mTliani
damatebuli Rirebulebebis jams damatebuli gadasaxadebi produqciaze
da importze (dRg, aqcizi da sabaJo gadasaxadi) minus subsidiebi
produqtebze.
gaangariSebis sqema:
gaangariSebis sqema:
3. Semosavlebis meTodi:
mTliani Sida produqtis gaangariSeba Semosavlebis meTodiT emyareba
im instituciuri erTeulebis Semosavlebis jams, romlebic uSu-
alod monawileoben saqonlisa da momsaxurebis SeqmnaSi mocemuli periodis
ganmavlobaSi.
gaangariSebis
sqema:
217
+
kompaniebis mier ekonomikuri saqmianobidan miRebuli mTliani mogeba
+
gadasaxadebi warmoebasa da importze
_
subsidiebi warmoebasa da produqtebze
=
mTliani Sida produqti sabazro fasebSi.
218
iTvaliswinebs daukvirvebadi ekonomikis gazomvas.
daukvirvebadi ekonomika izomeba saqmianobis saxeebis
mixedviT statistikuri informaciis arsebul standartul wyaroebSi
sxvadasxva mizeziT moucveli saqmianobis, produqciis, Semosavlebis,
moxmarebis an sxva ekonomikuri operaciebis moculobiT. misi Sefase-
bisaTvis gamoiyeneba rogorc pirdapiri kvlevis, aseve arapirdapiri Sefase-
bebi.
219
• sadazRvevo kompaniebis yovelkvartaluri monacemebi, ris safuZvelzec
iangariSeba sadazRvevo kompaniebis gamoSveba. erovnuli da
komerciuli bankebisa da sadazRvevo kompaniebis gamoSvebebis
SejamebiT miiReba safinanso Suamavlobis seqtoris gamoSveba.
• finansTa saministros yovelTviuri monacemebi (naerTi, saxelmwifo da
TviTmmarTveli erTeulebis biujetebis Semosulobebis (gadasaxadis
saxeebis mixedviT) da gadasaxdelebis (funqcionaluri da ekonomikuri
klasifikaciis mixedviT)), romelTa damuSavebiT miiReba saxelmwifo
mmarTvelobis seqtoris mTliani gamoSveba; agreTve gadasaxadebi pro-
duqciaze da importze (dRg, aqcizi da sabaJo gadasaxadi).
danarTi a
vekonomikuri Tavisufleba
220
qveyanaSi da afaseben TiToeuls. rac ufro maRalia qula TiToeul faqtorze - 0-
dan 100 %-mde arealis farglebSi, miT maRalia ekonomikuri Tavisuflebis xarisxi.
ekonomikuri Tavisufleba dRes
2011 wels msoflio ekonomikuri Tavisufleba ibrunebs didi finansuri krizisis da
globaluri recesiis Semdeg dakarguli mamoZravebeli Zalis funqcias. 183
qveyanaSi 2011 wels saSualo Tavisuflebis qula iyo 59,7 %; 2010 wels ki – 59.4 %.23
msoflio masStabiT mTavrobebma Secvales finansebi, Ria bazrebi, maregulirebeli
reforma da sakuTrebis uflebebi. Tumca, 2007 wlis krizisamde ekonomikuri
Tavisufleba 60.2 %-ze dabali iyo.
ekonomikuri Tavisufleba msoflios regionebs Soris gansxvavebulia, xalxi
CrdiloeT amerikasa da evropaSi ufro metad sargeblobs am TavisuflebiT, vidre
sxvagan. msoflios regionul doneze ekonomikuri Tavisufleba SedarebiT maRali
xarisxisaa dasavleTis qveynebSi da dabali xarisxisaa aRmosavleTis qveynebSi.
monacemebi miuTiTebs, rom xalxis umetesoba cxovrobs ekonomikuri Tavisuflebis
dabali xarisxis qveynebSi. daaxloebiT, 1.2 miliardi adamiani cxovrobs
ekonomikuri Tavisuflebis saSualo xarisxiT. msoflios umetesi nawili,
daaxloebiT, 5.2 miliardi adamiani cxovrobs qveynebSi, romlebSic ekonomikuri
Tavisuflebis dabali xarisxia.
ekonomikuri Tavisuflebis analizi msoflioSi gviCvenebs, rom eqvs qveyanas aqvs
Tavisufali ekonomika, 27 met-naklebad Tavisufalia, 57 - saSualo doneze
Tavisufali, 57 ar aris Tavisufali da 32 represirebulia. yvelaze Tavisufali
ekonomikebia hong-kongi, singapuri, avstralia, axali zelandia, Sveicaria da
kanada. yvelaze naklebad Tavisufali ekonomikebia CrdiloeT korea, kuba, zimbabve,
eriTrea da venesuela. mTavrobis momatebuli xarjis, valis da regulaciebis gamo,
2011 wels aSS-m mecxre adgilze gadainacvla. 77.8 quliT is miekuTvneba „yvelaze
ufro Tavisufal“ kategorias. 2007 wels aSS mexuTe adgilze iyo, 81.2 quliT,
„Tavisufal“ kategoriaSi.
ekonomikur Tavisuflebasa da mosaxleobas Soris urTierTdamokidebuleba
miuTiTebs, rom msoflio mosaxleobis umetesoba, daaxloebiT 5.5 miliardi
adamiani, cxovrobs qveynebSi, sadac mTavrobebi zRudaven maT samuSaos, warmoebis,
moxmarebis, dazogvisa da investirebis arCevans.
221
ekonomikuri Tavisuflebis fasi
223
mier ekonomikuri sakiTxebis kontroli gazarda. es, Tavis mxriv, amcirebs
ekonomikur Tavisuflebas.
kapitalizmiT ukmayofileba mTel msoflioSi gavrcelda . 27 qveynis
gamokiTxuli respondentebis saSualod 11 % miiCnevs, rom kapitalizmi kargad
muSaobs,27 23 % kapitalzms xedavs, rogorc fatalurad naklovans. bevri moiTxovs
axal ekonomikur sistemas, maT Soris, 43 % –safrangeTSi, 38 % - meqsikaSi, 35 % -
braziliasa da 31 % - ukrainaSi. mxolod or qveyanaSi - aSS-sa (25 %) da pakistanSi
(21 %) - xuTidan erTi respondenti fiqrobs, rom kapitalizmi kargia iseTi,
rogoric aris.28
2002 wels amerikelebis 80% Tavisufal bazars momavlis saukeTeso
ekonomikur sistemad miiCnevda da aSS am sistemis maSindel mxardamWer liderad
iTvleboda. 2010 wlisTvis es mxardaWera 59 %-mde daeca. amis sapirispirod, axla
axalbeda ekonomikebi Seesabameba an uaxlovdeba aSS-s ekonomikur sistemas.
nominalurad, komunisturi CineTis mosaxleobis 68 % Tavisufali bazrebis
msoflioSi yvelaze Zlieri mxardamWeria, 2002 wels es mxardaWera 66 % iyo.
brazilielebis 67 % da indoelebis 59 % Tavisufal bazrebs momavlis saukeTeso
alternativad miiCnevdnen. sabolood, msoflios, daaxloebiT, naxevari fiqrobs,
rom Tavisufali bazari jer kidev saukeTeso arCevania. isini aseve aRniSnaven, rom
endemur xarvezebs reformireba da regulacia sWirdeba.
danarTi b
“var kvotebis winaaRmdegi. magram, var Tanasworobis momxre. da Tu
vxedav rom Tanasworoba ver miiRweva kvotebis gareSe, me maSin vxdebi
kvotebis momxre”.
224
qalTa politikuri monawileobis gaZlierebisTvis, gaaqtiurebisTvis. meti qali
politikaSi, meti qali parlamentSi. ai es aris is devizi, romliTac swored aris
gamsWvaluli dRevandeli RonisZieba da me vityodi, rom namdvilad uprecedentoa
dRevandeli konferencia, rodesac saqarTvelos prezidenti, saqarTvelos
parlamentis Tavmjdomare, deputatebi, samoqalaqo sazogadoeba, saerTaSoriso
organizaciis warmomadgenlebi, saelCoebi, yvelani erTad vsxdebiT magidasTan,
imisTvis, rom vifiqroT, Tu rogor SevuwyoT xeli qalTa monawileobis gazrdas
politikur cxovrebaSi, ra instrumentebis gamoyenebiT....”
Ggiorgi margvelaSvili, saqarTvelos prezidenti: “qarTul realobaSi,
qarTul sinamdvileSi, bevrad meti qali unda iyos CarTuli maRal Tanamdebobaze.
... es WeSmariteba Cven ar gamogvigonia. qveynebSi, sadac qalTa monawileoba aris
ufro maRali, bevrad ufro stabiluri, konkretul miznebze, kvalificiur
gadawyvetaze orinetirebuli politikaa. es aris faqtobrivi realoba... jer kidev
ar gvaqvs sasargeblo statistikuri done... ganviTarebadi qveynebis mmarTvelobis
sistemaSi qalbatonebis warmodgena 40%-mdea. .... amisken dinamiurad unda
miviswrafvodeT.... “momxre var..... Cven SemoviRoT kvotirebis sistema.... nabiji aqeT
unda gadavdgaT.... gareT vsaubrobdiT da me amisic mjera, rom me-5 prezidenti
saqarTveloSi, kargi iqneba rom qali iyos da amis mimarTulebiTac kargi iqneba
rom nabijebi gadavdgaT erTad....”
225
sircxvili ar aris rac iq gviweria? qurdoba ar SeiZlebao, amas kanonSi sWirdeba
Cawera? gana ar viciT, rom ar SeiZleba, da mkvleloba, da aseTi ambebi. Zalian
bevri ramea araswori da cudi, magram regulirdeba kanoniT. am SemtxvevaSi Cven
saqme gvaqvs iseT mdgomareobasTan, rodesac samwuxarod aucilebelia
sakanonmdeblo Careva. me garda imisa, rom winaaRmdegi var kvotebisa da momxre
var Tanasworobis, kidev yvelaze ufro momxre var Tavisuflebis. nebismieri
kanoni es aris Tavisuflebis SezRudvis axali meqanizmi, es viciT. magram amasobaSi
kargad viciT, rom Tu kanoniT raRaceebi ar SevzRudeT, maSin Cveni nanatri
Tavisufleba verasodes ver miiRweva. swored amasTan gvaqvs saqme da amitom me
vacxadeb, am SemTxvevaSi piradad Cemgan, darwmunebuli var rom am etapze, saWiroa
nabijebis gadadgma sakanonmdeblo doneze am sakiTxSi daregulirebis, imisaTvis
rom Cven am kanonis gauqmeba rac SeiZleba male mogviwios. da me am mimarTulebiT
gadadgmul nabijebs davinaxavdi droebiT zomad, imisTvis rom Cven erTmaneTs
kargad davanaxoT raze gvaqvs saubari da Semdgom me darwmunebuli var es kanoni
aRar iqneba saWiro. da ratom ar iqneba saWiro? mis saukeTeso sailustracio
magaliTad me SemiZlia dagasaxeloT Tqven, pativcemulo qalebo, vinc aq
brZandebiT da Zalian bevri Tqveni kolega, romelic dRes moRvaweobs
parlamentSi, moRvaweobs TviTmmarTvelobis organoebSi, mTavrobaSi,
arasamTavrobo seqtorSi. is qalebi, romlebmac Zalian konkretuli magaliTebiT
daudastures yvelas, Tuki vinmes sWirdeboda raimes damtkiceba damatebiT, rom
maTi saqmianoba sajaro sferoSi, es aris Zalian mniSvnelovani, Zalian saWiro,
Zalian saSuri saqme. “amitom am TvalsazrisiT, qalTa monawileobis gazrda
sWirdeba ara imdenad qalebs, ramdenadac kacebs. mokled saqmis keTebazea aq
saubari da ara privilegiebze. parlamentSi meti qali es ar niSnavs met
privilegirebul qals. es niSnavs meti qalis CarTulobas jojoxeTur katorRul
SromaSi. da vinc namdvili parlamentaria, misTvis parlamentaroba es aris
katorRuli Sroma. da namdvil parlamentarobas qalebi metad axerxeben Tu kacebi,
amaze me komentars ar gavakeTeb zogadad. Yyovel SemTxvevaSi aq rame
gansakuTrebuli magaliTebi imis sawinaaRmdegod rom kacebi ufro Sromoben,
vidre qalebi parlamentSi, maincdamainc empiriuli daskvnebi amis sasualebas ar
gvaZlevs. ase, rom SromaSi erTad yofnazea saubari, Sromis da pasuxismgeblobis
ganawilebazea saubari da ara privilegiebis ganawilebaze. imitom rom
226
sazogadoebaSi jer kidev aris am tipis mosazrebebi: privilegiebi, ki batono,
qalbatonebs, avtobusSi adgils davuTmob, parlamentSi adgils ar davuTmob.
modiT sxvanairad SevxedoT. avtobusSi nu dauTmob, Tu ar surs qalbatons
dajdoma, magram parlamentSi dauTmoT adgili, sakrebuloSi dauTmoT adgili.
amitom es Tema me mgoni ukve gadawyvetilebis fazisaken unda wavides. magram me
minda erT garemoebas gavusva xazi. kerZod imas, rom Zalian xSirad, sazogadoebaSi
iwvevs Tu politikur cxovrebaSi, gancda aseTia, rom kanoniT unda daiwyos saqme
da kanonis miRebiT damTavrdeba saqme, ufro swored gakeTebulad CaiTvleba saqme.
es ase ar aris. amitom Zalian didi mnisvneloba aqvs imas, Tu ramdenad eqneba
sakanonmdeblo winadadebebs da sakanonmdeblo cvlilebebis proeqtebs mxardawera
sazogadoebis mxridan da ramdenad iqneba igi sazogadoebisaTvis ganmartebuli da
axsnili mosaxleobisaTvis. xSirad Cven gvCvevia aseTi ram, CavvardebiT xolme
raRaca garkveul eiforiaSi, garkveuli wreebi adamianebis, visac saSualeba gvaqvs
ai ase SevikriboT, an erTmaneTi vnaxoT, an xma mivawvdinoT da Cvens wreSi Tu
raRaca momwifda, vTvliT rom sazogadoeba unda gamogvyves, aba ra, Cven xom maTi
warmomadgenlebi varT, liderebi varT, politikuri Tu arasamTavrobo da ase
Semdeg. nu gveqneba aseTi iluziebi da nu dagvezareba is, rom ukan mivixedoT da
gaverkveT mogvyveba Tu ara Cven sazogadoeba ama Tu im konkretuli sakiTxis
gadawyvetis procesSi. jobia gacilebiT meti dro davxarjoT iq muSaobaSi, oRond
konkretikaze. vTqvaT, Seicvleba kanonproeqti? me visurvebdi rom es kanonproeqti
gamxdariyo rac SeiZleba farTo saerTo saxalxo ganxilvis sagani, sadac iqneboda
axsnili da ganmtkicebuli Tu raze vsaubrobT, ra aris misi Sinaarsi, ratom aris
politikuri procesis Zalebis monawileoba ukiduresad aucilebeli, ratom aris
amaze damokidebuli Cveni politikuri cxovrebis Sedegianoba, efeqturoba,
politikuri kulturis daxvewa, inteleqtualuri resursis ukeT gamoyeneba,
moqalaqe ra dadebiT Sedegs miiRebs amisgan, qalic da kacic. anu, Cven yvela, vinc
sajaro samsaxurSi varT an dRes viqnebiT CarTuli, maT Soris sakanonmdeblo
cvlilebebis Sedegadac ratom da ra konkretul sargebels moutanT sazogadoebas.
es unda kargad ganvmartoT. imitom, rom mxolod Rirebulebis doneze aq ver
davrCebiT. mxolod im doneze rom sazogadoeba sam TveSi gaiazrebs da gaiTavisebs
Tanasworobis principis aucileblobas. sxva mxridanac unda SevxedoT amas, es
aucilebelia da amis gakveTilebi Cven Zalian bevri gvaqvs sxva kanonebidan
227
gamomdinare, romelTa danergva garTulebula xolme, imitom rom ai am sakiTxSi
ar iyo mTlaT ase vTqvaT, erTnairi gageba am sakiTxebis.
rac Seexeba perspeqtivas imisa, rom rodis da ra nabijebiT SeiZleba viaroT,
me mgonia, rom momavali saparlamento arCevnebisTvis Cven SegviZlia gadavdgad
mniSvnelovani nabiji win. amisTvis aucilebelia politikur ZalTa Soris farTo
konsensusis miRweva da amaze unda vimuSaoT, imitom rom gadawyvetilebis misaRebad
saWiroa garkveuli raodenobis xmebi. Prezidentis mxridan veto rom ar mohyveba
am kanons es ukve viciT, miTxra. magram jer miReba unda am kanons. amitom saWiroa
politikur Zalebs Soris meti konsultaciebi. me piradadac mzad var CaverTo am
procesSi, respublikuri partia, misi Tavmjdomare ager aris warmodgenili da
partiis saxeliTac vambob rom aqtiurad gvinda am procesSi CarTva. Tumca, aqve
mogaxsenebT, rom iavardiT mofenili gza ar aris, arc respublikelebis SigniT. me
axla rom vsaubrob, Tan maxsendeba ramdenime gvari da saxeli, aqedan rom gaval,
vici rom momxvdeba, imitom, rom reebs laparakob Sen mando. magram respublikur
partiaSi gvaqvs es tradicia, rom vimsjeloT, vikamaToT da mere miviRoT
gadawyvetilebebi. me vTxov yvela partias, politikur jgufs, vimsjeloT,
vikamaToT SigniT, gaviTvaliswinoT yvela mosazrebebi, magram mere poziciebi
CamovayaliboT da poziciebi iyos mkafio. me aseve minda giTxraT, rom gamiWirdeba
im politikuri Zalebis, maTi mosazrebebis gageba, romlebic moxreni iyvnen an
arian dRes moqmedi sistemis da winaaRmdegi iqnebian nabijs win gadadgmis. imitom
rom dRes moqmedi sistema, es egreTwodebuli fuladi jildo partiisTvis, Tu met
qals Cawerda siaSi, me mgonia rom erT-erTi yvelaze araswori da ise me met
sityvas ar vixmar iseTi momentia. mokled, Tu viRaca mzad iyo fuli mieRo meti
qalis CawerisTvis da maSin is Cawerda, axla fuls veRar miiRebs da ar unda es
ambavi, nu axla aq politikasTan ar gvaqvs saqme, sxva ramesTan gvaqvs saqme. amitom
me yvelas vTxovdi, rom Tanmimdevruli viyoT am procesSi, Tu nabijebi gadaidga
raRac mimarTulebiT, Semdegi nabijebic iyos logikuri da kargad gaazrebuli.
parlamentSi, aqve minda giTxraT, ar aris am wuTis mdgomareobisTvis iseTi
viTareba, calsaxa. saWiroa meti muSaoba, axsna-ganmarteba. aq ucxoeTis magaliTebi
Zalian mniSvnelovania da kargia, rom warmodgenilia xolme, magram Cveni
magaliTebic ar iqneboda cudi. magaliTad istorikosebma iqneb amoswion
garkveuli istoriuli wyaroebidan, sakiTxi imis Sesaxeb yvela bednieri iyo Tu
228
ara, rodesac mefe Tamari taxtze avida. arc maSin iyo yvela Tanaxma, da aRmoCnda,
rom es iyo SesaZloa erT-erTi yvelaze swori gadawyvetileba istoriulad
qarTuli saxelmwifos meTaurebs Tu miuRiaT. ase rom Tu raRaceebi, vTqvaT mTlad
bolomde darwmunebuli ar varT vinme, movuwodeb yvelas, viyoT ufro Tamamebi,
gadavdgaT nabijebi win, viaroT win.
da erTi Tema da amiT me davasruleb. ismis xolme argumentebi, rom ai, Tu
garkveuli sakanonmdeblo privilegiebi Tu kvotebi iqneba qalebisTvis politikur
cxovrebaSi monawileobisaTvis gasazrdelad, maSin ratom ar unda iyos es sxva
jgufebisaTvis, socialuri jgufebisaTvis Tu interesjgufebisaTvis. es SeiZleba
iyos umciresobebi, SezuRuduli SesaZleblobebis mqone pirebi, an asakobrivi
jgufebi, pensionerebi da ase Semdeg da ase Semdeg. me mgoni am sakiTxSi saWiroa
isev da isev kvalificiuri saganmanasTleblo ganmartebiTi samuSao, rom aq
sruliad sxvadasxva TemasTan gvaqvs saqme da Cven am SemTxvevaSi qalebs ar
ganvixilavT rogorc umciresobas. jer erTi imitom, rom umravlesoba brZandebiT,
amitom ver gangixilavT umciresobad da kidev sxva faqtorebi, aq aris saubari
interesTa jgufze, ar aris saubari raRaca gamokveTil kategoriaze, rogorc es
umciresobis SemTxvevaSia, rom es aris erTi interesis gamomxatveli da amitom
undaT. es aris, Cven, Cven sazogadoeba varT aseTi da Cven vcdilobT gamovasworoT
is, rac jer kidev gamosasworebelia, da am Temas aqvs Tavisi winaistoria, romelic
yvelam unda gaviTavisoT. asi wlis win saerTod saubari ar iyo am Temaze, ufleba
ar hqonda qals da am process hqonda Tavisi, ase vTqvaT ganviTarebis istoria
romelic movida dRemde. ar aris, elementarul raRacazea saubari. Tu Cven gvaqvs
ierarqiuli sazogadoeba, romelic formaluria Tu araformaluri, ra
mniSvneloba aqvs? Tu es aris ierarqiuli sazogadoeba, Tu viRaca dabadebidan ukve
aris, viRaca ufro maRali da magari, gvariSvilobis gamo Tu ar vici Tmis feris
gamo Tu sqesis gamo, Tu maSin, masin gasagebia saiT mivdivarT. Tu gvinda rom amas
wertili daeasvas da “Tu gvinda rom marTla Tavisufleba damkvidrdes da Tu
gvinda rom am qveyanaSi adamianebs gauCndeT umTavresi gancda, rom varT
Tanaswori, rom varT Tanabari uflebebis matarebeli, es nabijebi gadasadgelia da
kidev vimeoreb, es nabiji ara mxolod da ara imdenad qalTa gaTavisuflebisaken
aris mimarTuli, es aris mimarTuli magaliTad sazogadoebis da kacebis
gaTavisuflebiskenac garkveuli stereotipebisagan, romelic Cveni brali ar aris,
229
romelic mogviwevs Cven. am qveynis Svilebi varT, am sazogadoebis Svilebi varT da
es arc qarTuli movlenaa, es zogadad msoflio procesia, zogadsakacobrio
Temebze vsaubrobT Cven, da qarTvelebi sxvaTa Soris ar varT yvelaze ukan am
tipis sakiTxebSi.”
kiTxvebi gameorebisTvis
230
meTerTmete Tavi
fuli da safinanso institutebi
gansaxilveli sakiTxebi:
fulis warmoSoba. fulis funqciebi
inflaciis cneba.
safinanso institutebis zogadi gacnoba.
ekonomikuri azris istoriidan: fulis raodenobrivi Teoria.
233
sagadasaxado Tvisebebis SesaZenad fulma unda Seasrulos mTeli rigi
mniSvnelovani ekonomikuri funqciebi. upirveles yovlisa, fuli warmoadgens
Rirebulebis sazoms, anu im standarts, romlis saSualebiTac gamoisaxeba yvela
sxva saqonlisa da momsaxurebis Rirebuleba. magaliTad, SeiZleba Senobis sigrZe
misi siganiT an simaRliT gavzomoT da vTqvaT, rom sigrZe tolia ori “siganis” an
oTxi „simaRlisa”. magram umjobesia es Tanafardoba ricxvebiT gamovsaxoT: sigrZe
12 sm, sigane 6 sm, xolo simaRle 3 m. swored aseT standartul sazoms – “metrians”
ekonomikaSi fuli warmoadgens. adamianebi grZeli jaWvis agebas ki ar mimarTaven
saqonlis Rirebulebis dasadgenad (1 kg xorcis fasi etoleba 2 kg Tevzis fass, 4 kg
zeTis Rirebulebas da a.S.), aramed ubralod gamosaxaven maT fass fuladi TanxiT: 1
kg xorci Rirs 12 lari., 1 kg Tevzi 4 lari., 1 kg karaqi – 11 lari da a.S.
fulis meore funqcia imaSi mdgomareobs, rom igi mimoqcevis saSualeba anu
rogorc amas a. smiti xatovnad gamosaxavda – “mimoqcevis borbalia”. naturaluri
anu materialuri gacvlisas garigebis msurvelma is kaci unda moZebnos, romelsac
unda ara ubralo saqonlis aReba, aramed mis sanacvlod SeuZlia saWiro saqonlis
SemoTavazeba. fuladi mimoqcevis pirobebSi ki saqoneli SeiZleba mivyidoT
nebismier msurvels, Semdeg ki viyidoT CvenTvis aucilebeli saqoneli nebismieri
myidvelisagan. es SesaZlebeli xdeba mxolod fulis saSualebiT.
da bolos, fuli unda warmoadgendes dagrovebis saSualebas. miiRebT ra
dRevandeli saqonlis sanacvlod fulad Tanxas, Tqven igi SegiZliaT gadadoT
sayidlebisaTvis momavalSi. mag., glexi, romelic rZes yidis, yovldRiurad mcire
Tanxas inaxavs raTa daagrovos fuli momavali wlisaTvis misTvis saWiro
aucilebeli mowyobilobis SesaZenad. aseTi dagroveba ki SesaZlebelia mxolod
fulad formaSi, radga rZis Senaxvas momaval wlamde cxadia igi ver SeZlebs.
fulis es funqciebi mWidro urTierTkavSirSia. amdenad, mxolod is saqoneli
SeiZleba CavTvaloT fulad, anu gadaxdis universalur saSualebad, romelsac am
samive funqciis Sesruleba SeuZlia.
234
wlebis dasawyisSi dsT-s qveynebSi da ruseTSi unaRdo brunva Seadgenda fulis
masis eqvs aTeul procentze mets.
umravles qveynebSi miRebulia ramdenime gansxvavebuli ufro detaluri
klasifikacia da TviT fulis gagebasac ufro farTo xasiaTi gaaCnia. analogiuri
midgoma gamoiyeneba dRes Cvens safinanso statistikaSic.
naRd fulTan erTad, romelsac Mo-iT aRniSnaven (sadac M inglisuri sityvis
money-s abreviaturaa), gamoyofen fuls garigebisaTvis (M1). masSi naRdi fulis
garda Sedis agreTve saxsrebi bankis angariSebze. aseTi angariSebi, rogorc wesi,
uprocentoa iqedan nebismier dros SeiZleba aviRoT naRdi fuli an Ceki
gamovweroT da gadavitanoT sxva piris (organizaciis) angariSze. mimoqcevis aseTi
moxerxebuloba, naRd fulad gadaqceva da gaxarjvis SesaZlebloba xasiaTdeba e.w.
likvidurobiT, rac uflebas gvaZlevs bankis mimdinare angariSebze arsebuli
saxsrebi fuls gavutoloT. Tumca arsebobs sxva ufro farTo ganmarteba “TiTqmis
fulisa”. ase, mag., “fuli farTo gagebiT” (M2), garda naRdi fulisa da mimdinare
angariSebze saxsrebisa, moicavs, agreTve, mcirevadian anabrebs. vadiani anabrebi
inaxeba Semnaxvel angariSebze.
maT moaqvT meanabrisaTvis procentebi, magram maTi moxsna angariSidan
SesaZlebelia mxolod garkveuli drois Semdeg – ramdenime Tvidan ramdenime
wlamde. ramdenadac aseTi angariSidan saxsrebis moxsnaze an gadagzavnaze arsebobs
SezRudvebi, vadiani anabrebi naklebi likvidurobiT xasiaTdebian, vidre saxsrebi
mimdinare angariSebze. kidev ufro Znelia did saxsrebze vadiani anabrebis naRd
fulad gadaqceva. M2-is jamTan erTad isini Seadgenen fuls, romelsac M3-iT aRniS-
naven.
dabolos fuli, metad farTo gagebiT, garda naRdi fulisa da saxsrebisa
mimdinare da Semnaxvel sabanko angariSebze, moicavs, agreTve, saxelmwifo fasian
qaRaldebsac. aSS-Si aseTi “TiTqmis fulis” aRsaniSnavad miRebulia simbolo “L”
(inglisuri sityvidan Liquidity - likviduroba), xolo did britaneTSi – M5.
sakiTxi იmis Sesaxeb, Tu ra mivakuTvnoT fuls, srulebiT ar rais Teoriuli
xasiaTis, rogorc es erTi SexedviT SeiZleba mogveCvenos. masze pasuxis gacema
damokidebulia saxelmwifos praqtikul moqmedebaze – brunvaSi arsebuli fulis
raodenoბisa da misi msyidvelobiTi unarianobis regulirebaze. am sferoSi
mcireodeni cvlilebebi praqtikulad TiToeul CvenTagans exeba.
235
matulobs, fulis msyidvelobiTi unarianoba mcirdeba da, piriqiT, Tu fasebi ecema,
maSin fulis msyidvelobiTi unarianoba imatebs.
fulis msyidvelobiTi unarianobis gasazomad gamoiyeneba samomxmareblo
fasebis indeqsi da sawarmoo fasebis indeqsi.
samomxmareblo fasebis indeqsi tipiuri momxmareblis mier SeZenili
saqonlisa da momsaxurebis saerTo Rirebulebis maCvenebelia. am maCvenebels aSS-
Si iTvlis Sromis statistikis biuro, romelic Sromis departamentis nawilia.
rodesac Sromis statistikis biuro samomxmareblo fasebis indeqss da
inflaciis dones gansazRvravs, iyenebs monacemebs aTasobiT saxeobis saqonlisa da
momsaxurebis fasebis Sesaxeb. ekonomistebi termin “inflacias” iyeneben im
situaciis aRsawerad, rodesac ekonomikaSi fasebis saerTo done izrdeba. inflaciis
done fasebis indeqsis procentuli cvlilebaa wina welTan SedarebiT. daubrundeT
isev fasebis indeqsis gamoTvlas. Amisaთvis aviRoT martivi SemTxveva, rodesac
momxmarebeli magaliTad mxolod, , or saqonels yidulobს. aSS Sromis statistikis
biuro fasebis indeqsis gamoTvlas xuT safexurad ayalibebs. es safexurebi aris
Semdegi:
I. samomxmareblo kalaTis dafiqsireba: pirvel safexurze biuro
momxmarebelTa gamokiTxviT adgens saqonlisa da momsaxurebis im kalaTაs,
romelsac tipიuri momxmarebeli yidulobs. II. fasebis dadgena; me-2 safexurze
dgindeba samomxmareblo kalaTis Semadgeneli TiToeuli saqonlisa da
momsaxurebis fasebi, drois TiToeuli periodisTvis. III. kalaTis Rirebulebis
gamoTvla; aRsaniSnavia, rom am gamoTvlebSi mxolod fasebi icvleba, kalaTis
Semadgenloba ki ucvleli rCeba. IV. sabazo wlis arCeva da indeqsis gamoTvla; am
safexurze xdeba romelime wlis sabazo wlad arCeva. indeqsis gamosaTvlelad
saqonlisa da momsaxurebis kalaTis fasi TiToeul wels, iyofa kalaTis fasze
sabazo wels da Semdeg es Sefardeba 100-ze mravldeba. miRebuli ricxvi
samomxmareblo fasebis indeqsia. es indeqsi sabazო wels yovelTvis 100-is tolia. V.
inflaciis donis gamoTvla; me-5 da ukanaskneli safexuria samomxmareblo fasebis
indeqsis gamoyeneba, inflaciis donis gamoTvlisTvis, romelic fasebis indeqsis
procentul cvlilebas warmoadgens, wina periodTan SedarebiT. Sromis
statistikis biurო aSS-Si yovelTviurad agrovebs da amuSavebs monacemebs
aTasobiT saxis saqonlisa da momsaxurebis fasebis Sesaxeb da am xuTi safexuris
gavliT, gansazRvravs ra siCqariT icvleba tipიuri momxmareblis cxovrebis
Rirebuleba.
Sromis statistikis biurო gamoiTvlis sawarmoo fasebis indeqssac, romelic
momxmareblis mier SeZenili saqonlisa da momsaxurebis kalaTis Rirebulebas ki
ar asaxavs, aramed firmebisas. vinaidan firmebi sabolood TavianT danaxarjebs
momxmareblebs gadaabareben gazrdili samomxmareblo fasebis saxiT. sawarmoo
fasebis indeqsSi, xSirad Zalian sasargebloa, samomxmareblo fasebis indeqsis
cvlilebaTa prognozireb.
236
samomxmareblo fasebis indeqss mravali samTavrobo programa iyenebs fasebis
saerTo donis cvlilebaze saTanado reagirebisaTvis. mag., isini vinc
socuzrunvelyofis programiT sargeblobენ, yovelwliurad damatebiT Tanxas
iReben, rac samomxmareblo fasebis indeqsidan gamomdinareobs. zogierTi
ekonomisti am programebis modificirebas gvTavazobs, fasebis indeqsis
gamoTvlasTan dakavSirebuli problemebis Sesabamisi Sesworebis gziT. mag.
avtomaturad mzardi Tanxebis sididis Semcirebas.
fasebis zrdis tempis Sesafaseblad ekonomistebi da politikosebi akvirdebian
rogorc samomxmareblo fasebis indeqss ise mep-s deflators.
ნომინალური მშპ
მშპ დეფლატორი
რეალური მშპ
vinaidan nominaluri mep mimdinare fasebad Sefasebuli produqciis mimdinare
raodenobaa, xolo realuri mep sabazo wlis fasebSi Sefasebuli produqciis
mimdinare raodenobaa, mep-is deflatori fasebis mimdinare dones asaxavs sabazo
wlis fasebis donesTan SefardebiT.
mep-is deflatorsa da samomxmareblo fasebis indeqss Soris განსხვავება imaSi
mdgomareobs, rom mep-is deflatorSi mimdinare periodSi warmoebuli saqonlisa
da momsaxurebis fasia Sedarebuli sabazo wels, amave saqonlisa da momsaxurebis
fasTan. samomxmareblo fasebis indeqsSi ki, saqonlisa da momsaxurebis ucvleli
kalaTis fasi Sedarebulia sabazo wels amave kalaTis fasTan. imisaTvis, rom
dolarebis adrindeli raodenoba SevadaroT dolarebis dRevandel raodenobas,
gamoiyeneba Semdegi formula: dRevandeli Tanxis raodenoba dolarebSi = Tanxis
ფასების დღევანდელი დონე
raodenoba T wlis dolarebSi .
ფას დონე წელს
rodesac raime Tanxa kanonis an kontraqtis safuZvelze koreqcias
eqvemdebareba, am Tanxas, inflaciis mixedviT indeqsirebuls uwodeben. magaliTad,
mravali grZelvadiani kontraqti firmebsa da profkavSirebs Soris iTvaliswinebs
xelfasis nawilobriv an srul indeqsacias samomxmareblo fasebis indeqsis
mixedviT. aseT xelSekrulebas cxovrebis Rirebulebis koreqcia ewodeba. am
xelSekrulebis mixedviT xelfasi izrdeba samomxmareblo indeqsis zrdasTan
erTad. amas garda indeqsacia mravali kanonis Semadgeneli nawilia.
indeqsacia - aris inflaciis tempis mixedviT Tanxebis avtomaturi koreqtireba
mTavrobis Sesabamisi kanonis safuZvelze.
inflacia
calkeul saqonelze fasebis meryeoba moTxovna-miwodebis cvlilebis
Sesabamisad, ekonomikis ZiriTadi kanonidan gamomdinareobs. rogorc qvemoT
davinaxavT fasebis saerTo donis cvlilebac ar ewinaaRmdegeba sabazro kanonebs.
magram rogor aexsnaT fasebis cvlilebis gagrZeleba mravali wlis ganmavlobaSi.?
anda, rogorc es gacilebiT iSviaTad xdeba, maTi mdgradi Semcireba? swored
amgvari Znelad asaxsneli movlenebi gamovidnen iSviaTobis sferodan da wesad
damkvidrdnen Tanamedrove ekonomikaSi. maT aRsaniSnavad ekonomistebma SemoiRes
specialuri terminebi.
237
fasebis saerTo donis mdgrad xangrZliv zrdas uwodeben inflacias, mis
mdgrad xangrძliv Semcirebas – deflacias.
am saukunis ganmavlobaSi deflaciuri periodebi iSviaTobas warmoadgenda,
inflaciuri ki wesad damkvidrda.
inflacia
inflacia, sabazo msyidvelobiTunarianobis donesTan SedarebiT, fasTa
saerTo donis zrdas niSnavs. Cven mas vafasebT produqtebis ori wyebis SedarebiT
drois or monakveTSi da mis zrdas vangariSobT xarjebSi, romelebic araa
ganpirobebuli xarisxis gaumjobesebiT. ekonomikis ZiriTadi mimarTuleba
gulisxmobs, rom inflacia warmoiqmneba maSin, roca erToblivi moTxovna,
miwodebasTan SedarebiT, swrafad izrdeba - ZiriTadad, metismetad bevri adamiani
cdilobs, iyidos sagrZnoblad cota saqoneli da, amgvarad, izrdeba moTxovna,
romelic aWarbebs miwodebas, rac, SemosavlebTan SedarebiT, ufro swrafad zrdis
fasebs. ekonomikis avstriuli skola amtkicebs, rom inflacia warmoiSoba
centraluri bankebis mier fulis mzardi miwodebis Sedegad.72 rogoric ar unda
iyos inflaciis ganmarteba, menejerebi uyureben, rogor axdens is zegavlenas
saprocento ganakveTebze, cxovrebis xarjebze, momxmarebelTa ndobasa da
politikur stabilurobaze. rac Seexeba am ukanasknels, 1989 wels mzardi fasebiT
ukmayofilebam saprotesto gamosvlebi gamoiwvia CineTis tiananmenis moedanze.
inflacia da cxovrebis xarjebi. ganvixiloT inflaciis zegavlena cxovrebis
xarjze. Tu Semosavlebi ar gaizrdeba imave tempiT an ufro swrafad,
momxmareblebi Seecdebian, SeiZinon sxvadasxva sasursaTo saqoneli, zogjer
ubralod sxva ramis yidva praqtikulad SeuZlebelia. magaliTad, 1990-ian wlebSi
braziliaSi, iugoslaviasa da TurqmeneTSi swrafi inflaciis Tu „hiperinflaciis“
periodebis ganmavlobaSi, momxmareblebi, fuls, gaufasurebis SiSiT, xarjavdnen
swrafad. bolo ramdenime wlis ganmavlobaSi zimbabveSi yovel dRe fasebi 95 %-iT
matulobda; 2009 wlisTvis inflaciis wliurma maCvenebelma gansacvifrebel
79,600,000,000 %-s miaRwia da fasebi ormagdeboda yovel 25 saaTSi. zimbabves erT-
erTi mkvidri aRniSnavda: „aq surealizmia, risi axsnac xalxisTvis rTulia. Tu
gWirdeba raime da gaqvs naRdi fuli, yidulob. Tu gaqvs naRdi fuli, unda daxarjo
dRes, radgan xval am fuliT 5 %-iT naklebs iyidi. aq ar arsebobs normaluri
horizontebi“. normalur pirobebSic ki inflacia gadamwyveti ekonomikuri
pirobaa. aviRoT inflacia aSS-Si - umetesi dasavluri bazris msgavsad, aq inflacia
238
mniSvnelovnad cvlis produqtebis Rirebulebas. magaliTad, 1913, 1960 an 2000 wels
$10.00 aSS dolaris Rirebulebis nivTis SeZenas 2011 wlisaTvis moaxerxebdiT,
Sesabamisad, $227.18, $57.97 an $13.06 aSS dolarad.
istoria gviCvenebs, rom qronikuli inflacia (anu maRali inflacia
xangrZlivi periodis ganmavlobaSi) qveynis valutas ndobas ukargavs da iwvevs
xalxis mier cxovrebis donis SenarCunebis sxva gzebis Ziebas. qronikul inflacias
arasaxarbielo Sedegebi moaqvs kompaniebisTvis. maTac da momxmareblebsac ar
SeuZliaT grZelvadiaini investiciebis dagegmva. ar arsebobs stimuli da
spekulaciuri xdeba polisebi da grZelvadiani valdebulebebi. inflacia zewolas
axdens mTavrobaze mis gasakontroleblad; is aiZulebs, gazardos saprocento
ganakveTebi, daareguliros xelfasebi da fasebi an awesebs proteqcionizms. es
sazomebi anelebs ekonomikur zrdas.
inflaciis gazomva. inflaciis gazomva xasiaTdeba zogadi sirTuleebiT,
kerZod, gasaTvaliswinebelia is, Tu ras zomavs qveyana, roca afasebs ekonomikur
cvlad sidides. am mizniT zog qveyanaSi gamoiyeneba fasebis indeqsi. magaliTad, aSS
iyenebs samomxmareblo fasis indeqss (CPI). evrokavSirSi is samomxmareblo fasebis
harmonizebuli indeqsia (HICP).
Tu inflacia ara, maSin - deflaciaa. globaluri finansuri krizisis erT-
erTi uaryofiTi Sedegi deflaciaa. ara mxolod inflacia, aramed deflaciac
warmoSobs saSiS risks. zegegmiuri warmoeba, berketebis sistematuri kleba,
kreditebis, korporaciuli xarjebis Semcireba, uZravi qonebis Rirebulebebis
kleba da momxmarebelTa moTxovnis dacema aZlierebs deflaciur dinamikas.
deflacia inflaciis sapirispiroa - fasebi produqtebze ecema. teqnikurad, is xdeba
maSin, roca inflaciis wliuri maCvenebeli nulze naklebia.
deflacia sakmaod Cveuli garemoebebis Sedegia. fulisa da kreditis maragis
kleba amcirebs pirad da sainvesticio xarjebs. Semcirebuli moTxovna da mzardi
miwodeba iwvevs produqciis momatebul raodenobas da fasebis klebas. ekonomikebi
aRmoCndebian deflaciur labirinTSi, sadac ibrZvian produqtebis gayidvisTvis.
amis gasakeTeblad da momxmarebelTa mosazidad isini mimarTaven fasdaklebebs.
Tavis mxriv, momxmarebeli dRes uars ityvis raimes Sesyidvaze, raTa isargeblos
xvalindeli fasdaklebiT. iaponelma analitikosma aseTi jaWvi warmogvidgina:
„mogebis dacemis Semdeg iklebs xelfasebi, momxmareblebi wyveten sayidlebze
239
siaruls. da radganac xalxi aRar dadis sayidlebze, kompaniebi amcireben fasebs...
rTulia Tavis daRweva“.
deflacia da umuSevroba urTierTkavSirSia. dabali moTxovna anelebs
kompaniis aqtivobas, rac Semdgom samsaxuridan TanamSromlebis daTxovnas iwvevs,
Sesabamisad mcirdeba moTxovna da a. S. amJamad, centraluri bankebi da mTavrobebi
eyrdnobian reflacias - ekonomikuri aqtivobis dasaCqarebelad fulis maragis
zrdas da gadasaxadebis Semcirebas deflaciis dasamarcxeblad. magaliTad, OECD-ma
(ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizacia) daarwmuna iaponiis
banki, gaegrZelebina fulis Cadeba ekonomikaSi „sanam ZiriTadi inflacia ar
iqneboda gamyarebuli“.82 analogiurad, aSS-s federalurma sarezervo sistemam
ganaxorciela programebi - ZiriTadad, fulis beWdva - raTa, inflaciis miznobrivi
maCveneblis misaRwevad, stimuli mieca moTxovnisTvis.
inflaciis tipebi da mizezebi
Cveni saukunis 50-60ww. fasebis saerTo donis zrdis tempi umravles
ganviTarebul qveynebSi Seadgenda 3-5%-s, weliwadSi. amgvar inflacias damcinavad
“mcocavi” uwodes.
70-ian wlebSi, roca fasebis zrdis tempis gamosaxvisaTvis ukve orniSna
cifrebi Seiqmna sawiro, inflacias dauwyes ufro pativiscemiT moxsenieba da
“monavarde” daarqves.
80-ian wlebSi ekonomikuri zrda da mastan erTad inflacia ramdenadme
Senelda, Tumca zogierT qveynebSi inflaciis tempebma weliwadSi 100%-s gadaaWarba.
mTavrobisagan ukve praqtikulad umartavi am procesis dasaxasiaTeblad SemoiRes
axali termini “superinflacia” (hiperinflacia”).
samomxmareblo saqonelsa da momsaxurebaze fasebis zrda ssrk-Si 80-ian
wlebSi gamoiyureba metad zomierad TviT savsebiT „dalxinebul” Sveicariasa da
avstriasTan SedarebiTac ki. Tumca aq ar SeiZleba mxedvelobidan gavuSvaT arc Tu
umniSvnelo garemoeba.
oficialuri statistikiT moyvanili monacemebi mxedvelobaSi ar Rebulobs e.w
farul inflacias.
bevri samomxmareblo saqoneli da momsaxureba deficituri iyo da mosaxleo-
bas misi SeZena uxdeboda ara dabali saxelmwifo fasebiT, aramed ramdenjerme
masze maRali “Sav bazarze” dawesebuli fasebiT. amgvari faruli inflaciis gaT-
valiswinebiT TviT 80-ian wlebSi mdgomareoba aRmoCnda bevrad nakleb “saxarbie-
lo”. 90-ian wlebSi Tavisufal fasebze gadasvlam gamoiwvia inflaciis feTqebadms-
gavsi zrda. dReisaTvis ruseTi da dsT-s qveynebi, am mxriv, uswreben iseT aRi-
arebul „lidersac” ki rogoric braziliaa: 1992 wels ruseTSi fasebis indeqsi
samomxmareblo saqonelze Sefasda 2000%-iT, braziliaSi 1150%-iT. ruseTSi fasebis
aseTi cvlileba efuZneba faswarmoqmnis erTi sagegmo sistemidan axal sabazro
sistemaze gadasvlas da tradiciuli sameurneo kavSirebis moSlas im respublikebs
Soris, romlebic adre ssrk-s SemadgenlobaSi imyofebodnen. magram sxva qveynebic,
240
romlebsac ar ganucdiaT aseTi mZafri socialuri kataklizmebi, uZluri aRmoCnd-
nen inflaciis damarcxebaSi. raSi mdgomareobs amis metad zogadi mizezebi?
fuladi mimoqcevis Teoriis dargSi cnobili avtoriteti – amerikeli
ekonomisti m.fridmani, inflacias gansazRvravs rogorc “fulad fenomens, romelic
gamowveulia fulis siWarbiT gamoSvebul produqciasTan mimarTebaSi”.
241
„gasaqonlebas” da uars amboben Cveulebrivi danazogis gakeTebaze. es Tavis mxriv
qmnis axal biZgs fasebis zrdisa da a.S.
miwodebiT ganpirobebul inflaciis mizezs miekuTvneba warmoebis danaxar-
jebis zrda. pirvel rigSi xelfasis gadideba. Sromis anazRaurebaze danaxarjebis
zrda iwvevs mewarmis xarjebis gazrdas erTeuli produqciis warmoebaze (Tu cxa-
dia, Sromis nayofiereba ar izrdeba winmswrebi tempiT). amitom, imisaTvis raTa
danaxarjebis zrdam mogeba ar Sekvecos, mewarme fasebs umatebs. magram produqci-
aze fasebis momateba amcirebs misi momxmareblebis realur Semosavlebs, romlebic
Tavis mxriv, cdiloben miaRwion xelfasis gazrdas. Sromis anazRaurebis momateba
niSnavs imavdroulad warmoebis danaxarjebis zrdas da, Sesabamisad, fasebis gazr-
das im saqonelsa da momsaxurebaze, rasac isini awarmoeben. es ki Tavis mxriv miz-
ezia imisa, rom produqciis momxmareblebi iTxoven, savsebiT gamarTlebulad, Ta-
vianTi xelfasis gazrdasac.
inflaciuri spirali iwyebs gaSlas principiT: danaxarjebis zrda –
Semosavlebis zrda – danaxarjebis zrda da a.S.
zogierT SemTxvevaSi fasebis saerTo donis gazrda SeiZleba dakavSirebuli
iyos erTi romelime produqtis gaZvirebasTan, romelic bevri sxva produqtis
warmoebis danaxarjebSi Sedis, - magaliTad, navTobi. aseT SemTxvevaSi mniSvneloba
ara aqvs imas, Tu rogori ekonomikuri (an araekonomikuri) faqtorebiთ iyo
gamowveuli.
ratomaa, saerTod, sabazro ekonomikaSi SesaZlebeli moTxovnis xangrZlivi
metoba miwodebaze da, Sesabamisad, fasebis mdgradi mateba?
bazris kanonebis Tanaxmad, konkurenciis pirobebSi adgili unda hqondes mxo-
lod fasebis mudmiv meryeobas, erTi saxis saqonlis gaiafebas, meores – gaZvirebas,
magram fasebis saerTo done unda darCes mudmivi. ekonomistebis umravlesoba am
wesis darღvevas xsnis TviT bazris naklovanebiT, saxeldobr konkurenciis “defi-
citiT”. roca calkeul mewarmeebs saSualeba gaaCniaT bazarze fasebis “diqtatisa”,
maSin isini TavianT sasargeblod maRal fasebs aweseben. ufro metic, roca moTx-
ovna ecema, akontroleben ra miwodebas, isini warmoebis moculobis Sekvecaze mid-
ian da ara fasebis Semcirebazე. Sedegad, fasebis saerTo donec iwyebs cvlilebas
erTi mimarTulebiT – maTi zrdisaken.
dReisaTvis praqtikulad yvela qveynis mTavroba Seupovrad ibrZvis inflaci-
is winaaRmdeg, iyenebs ra amisaTvis sxvadasxva zomebs. moTxovnis faqtoriT
gamowveuli inflaciis damarcxebisaთvis isini amcireben saxelmwifo xarjebs, xo-
lo miwodebiT ganpirobebul inflacias, ebrZvian xelfasis “gayinviT”. iSviaT Sem-
TxvevaSi calkeulი saqonlis fasebze aweseben “Wers”. magram cota ram Tu keTdeba,
TviT arasruli konkurenciis faswarmoqmnis meqanizmis gasamarTad. amasTan da-
kavSirebiT, ekonomistebi xandaxan ironiiTac laparakoben, rom dRes gamoyenebuli
antiinflaciuri zomebi, emsgavseba nabaxusevze mkurnalobas, magram imgvars, rome-
lic winaswar „gadakvraze“ uars ar gulisxmobs. gamoricxuli araa, rom swored am-
242
itom inflaciis mkurnaloba, rogorc amas praqtika anaxebs, jerjerobiT naklebe-
feqturia – da ara marto Cven qveyanaSi.
inflaciis Sedegebi
245
baSi, rogorc sabazro ekonomikis saxelmwifo regulirebis ZiriTadi saSualeba.
tradiciulad es xorcieldeba ramdenime gziT.
pirveli. centraluri banki danarCeni bankebisaTvis awesebs sarezervo an-
aricxebis procents. misi gadidebiT da, maSasadame, im saxsrebis gazrdiT, romelic
bankebma centralur bankSi unda Seinaxon, mcirdeba maT gankargulebaSi arsebuli
(darCenili) sakredito saxsrebis zoma, da piriqiT, sarezervo anaricxebis ganak-
veTebis Semcirebisas bankebs SesaZlebloba eZlevaT damatebiTi saxsrebi gam-
oiyenon sawarmoebisa da mosaxleobis dakreditebisaTvis.
meore. centralur banks SeuZlia procentis saaRricxvo ganakveTis varireba,
romliTac igi kredits gascems komerciul bankebze. misi zrdis Sesabamisad, axdens
centraluri bankis kreditebiT mosargeble, yvela sxva banki TavianTi kred-
itebisaTvis ufro maRali procentebis dawesebas. fulze moTxovna am SemTxvevaSi
daecema, radgaნ bazris kanonis Tanaxmad procentis gazrdasTan erTad Semciredeba
dainteresebul msesxebelTa raodenobac. saprocento ganakveTis Semcirebisas ki
piriqiT, bankebis kreditebi ufro iafi gaxdeba (dabali procentiT gacemis gamo) da,
Sesabamisad, masze moTxovnac gaizrdeba. dRes ruseTSi fulad-sakredito reguli-
rebis meTods warmoadgens ara imdenad saprocento ganakveTis cvlileba, ramdena-
dac saxalxo meurneobaze gasacemi kreditebis saerTo raodenoba.
mesame. fulad-sakredito regulirebis ZiriTadi meTodia centraluri bankis
mier saxelmwifo fasiani qaRaldebis yidva an gayidva. ruseTSi misi gamoyeneba
daiwyes sul axlaxan. adre mTavrobis savalo valdebulebis gaformeba saxelmwifo
fasiani qaRaldebis saxiT ar warmoebda.
imaze, Tu ramdenad moxerxebulad iyenebs centraluri banki mis xelT arsebul
fulad-sakredito regulirebis meqanizmebs da ramdenad efeqturad asrulebs igi
Tavis ZiriTad funqciebs, damokidebulia ara marto qveynis finansuri mdgomareo-
ba, aramed misi ekonomikuri ganviTareba mTlianad.
komerciuli bankebi
komerciuli bankebis uSualo saqmianobaSi Sedis angariSebis, e.w. depozitebis
miReba imaTgan, visac “zedmeti” (Warbi”) saxsrebi gaaCnia da sesxis imaze gacema, vi-
sac igi სWirdeba. komerciuli banki, iseვე rogoრc nebismieri komerciuli sawarmo,
muSaobs mogebaze, romelic Semdegnairad miiReba. gascems ra sesxs, banki gan-
sazRvrul droSi ukan ibrunebs ara marto am Tanxas, aramed garkveuli drois
ganmavlobaSi damatebiT Rebulobs procentebs premiis saxiT, anu sargebels
gacemuli kreditisaTvis. marთთalia, anabrebis miRebisas banki TviT uxdis pro-
cents meanabres, magram misi sidide imaze dabalia, rasac banki kreditis gacemi-
saTvis awesebs. ase, mag., Tu banki anabrebs Rebulobs wliuri 5%-iT, kredits gascems
– 8%-iT, an Tu miiRebs 10000%-iT, gascems – 2000%-iT da a.S am sidideTa sxvaoba
warmoadgens swored sabanko mogebis wyaros.
bankebs TavianTi klientebis angariSebic mihyavT. arsebobs angariSebis mrava-
li sxvaდasxva saxe, magram yvela isini SeiZleba mivakuTvnoT or ZiriTad tips:
Semnaxvels da mimdinares. pirveli maTgani gamoiyeneba danazogebis SenaxvisaTvis.
misTvis banki procents uxdis meanabres, magram iqedan fulis moxsnaze arsebobs
246
garkveuli SezRudvebi. mimdinare angariSi es muSa angariSia, saidanac SeiZleba
fulis moxsna moTxovnis Sesabamisad da misi gadatana sxva angariSebze. Tavda-
pirvelad mimdinare angariSebis momsaxurebisaTvis bankebi meanabreebs axdevineb-
dnen gansazRvrul gasamrjelos. dRes es momsaxureba umravles SemTxvevaSi ufasod
warmoebs.
garda safinanso Suamavlobisa da angariSebis warmoebisa, komerciuli bankebi
asruleben mniSvnelovan makroekonomikur funqcias. isini qmnian sakredito fuls,
sabeWdi dazgis daxmarebis gareSe. Tu centraluri banki akontrolebs naRdi fulis
emisias, komerciuli bankebi aნxorcieleben unaRdo “emisias” (cxadia, aseve cen-
traluri bankis kontrolis qveS).
warmovidginoT, rom romeliRac banki (vuwodoT mas pirveli) meanabresagan
Rebulobs depozits 100 ml.laris odenobiT. centraluri bankis moTxovnebis Tanax-
mad, komerciulma bankma rezervis saxiT, unda Seitanos (Seinaxos) am Tanxis 20%,
anu 20 ml. lari. magaliTis simartivisaTvis CavTvaloT, rom mTel am Tanxas (20
ml-s), is gadaricxavs centralur bankSi Tavis angariSze. danarCen 80 ml. lars igi
gascems sesxad, raTa gamoimuSavos mogeba – procenti. vTqvaT am pirvel banks
mimarTa A sawarmom kreditisaTvis da miiRo kidec igi, rac mTlianad daxarja Б
sawarmosagan manqana-danadgarebis SesaZenad. Б sawarmo A sawarmosagan miRebul
saxsrebs aTavsebs Tavis angariSze meore bankSi. es ukanaskneli rezervis saxiT 80
ml. laris 20%-s, anu 16 ml. lars itovebs sarezervod (centralur bankSi
gadasaricxad), xolo danarCen 64 ml. lars sesxis saxiT gascems sxva, B sawarmoze,
romelic am TaxiT Г sawarmos usworebs angariSs miwodebul saqonelze. Г sawarmo,
miRebul Tanxas Tavis angariSze aTavsebs me-3 bankSi. ufro sworad, meore bankidan
(Tavis angariSidan) В sawarmo saxsrebs gadaricxavs mesame bankSi Г sawarmos an-
gariSze. am 64 ml. laridan, mesame banki itovebs 20%-s rezervis saxiT da darCenil
51,2 ml. lars gaasesxebs Semdeg klientze. Teoriulad fuli SeiZleba gadaadgildes
erTi bankidan meoreSi manam, sanam igi ar daixarjeba, bolo kapikamde. Cven
magaliTze igulisxmeba, rom sawarmoebs angariSebi gaaCniaT sxvadasxva bankebSi.
rogorc vxedavT, Tavdapirvel anabrebze (100 ml.larze, bankebma sesxis saxiT
gasces 400 ml.lari, xolo anabrebi gaizarda 500 ml.maneTamde, ramac 5-jer gada-
aWarba Tavdapirvels. amrigad, bankebi rogorRac fuls akeTeben.
am movlenis safuZvels Seadgens, amJamad moqmedi nawilobrivi sarezervo uz-
runvelyofis principi. iRebs ra anabrebs, banki valdebulia rezervis saxiT
Seinaxos, am TanxiT ara 100%, aramed misi nawili – Cven SemTxvevaSi 20%. Sesabami-
sad, bankebis mier Seqmnili sakredito Tanxis raodenoba, damokidebulia
sarezervo anaricxebis ganakveTis konkretul sidideze,
247
cxrili 11.2 unaRdo fulis moZraoba Tavdapirveli deponirebis
Semdeg (100 ml. lari)
kiTxvebi gameorebisTvis
250
meTormete Tavi
ekonomika rogorc mTlianoba
gansaxilveli sakiTxebi:
ekonomikuri “wrebrunva”
makroekonomikuri maCveneblebis daxasiaTeba
mTliani Sida produqtis gaangariSebis meTodebi
faruli ekonomika, rogorc erovnuli ekonomikis nawili
mTliani ekonomika
zogjer mikroekonomikas amsgavseben mikroskopul gamokvlevas, xolo mak-
roekonomikas – dedamiwis xedvas Citis frenis simaRlidan. am xedvisas Cven ver
vamCnevT detalebs – calkeul mewarmeTa da momxmarebelTa saqmianobas, magram sa-
magierod SegviZlia aRmovaCinoT, erTi mxriv warmoebuli saqonlisa da momsax-
urebis mTeli masis moZraobis mimarTuleba, xolo meore mxriv, fuladi nakadis
moZraoba mosaxleobis calkeuli jgufebis Semosavlebisa da gasavlis formis sax-
iT. imisaTvis raTa aseT moZraobas mieces zogadi saxe (warmodgena) ekonomistebi
mimartaven e.w. “wriuli nakadebis” sqemis moSveliebas, ise, rogor es cnobilia
bunebaTmcodneobis gakveTilebidan bunebaSi wylis wriuli moZraobis magaliTze.
am nakadebis moZraobisas Cven saqme gvaqvs jamur, makroekonomikur sidideebTan,
rogorc mTliani ekonomikis sazomTan. yvelaze popularul aseT sazoms war-
moadgens erToblivi erovnuli (nacionaluri) produqti, magram arsebobs sxva
maCveneblebic.
yvela makroekonomikuri maCveneblebi imyofeba urTierTkavSirSi da qmnian
e.w. nacionalur (erovnul) angariSTa sistemas. am TavSi Cven ganvixilavT, Tu
rogor xdeba am maCvenebelTa gansazRva da ra movlenebis axsna SeuZliaT maT.
ekonomikuri wrebrunva
Sromis danawilebaze agebul Tanamedrove sazogadoebaSi TiToeuli adamiani yo-
veldRiurad moixmars uamrav produqtsa da momsaxurebas, romelsac Tavad qmnis.
samagierod yovel maTgans gaaCnia gansakuTrebuli codna, Cvevebi, unari an sxva
sawarmoo resursebi, romelTa gayidviT garkveul Semosavals Rebulobs. am
Semosavals adamiani xarjavs saWiro produqtebis SeZenaze, romelTac sxva
awarmoebs. Tu resursebis yvela mflobelisaTvis SemoviRebT cnebas – “saojaxo
meurneoba”, xolo yvela mewarmisaTvis, romelic am resursebs produqtis warmoe-
bisaTvis moixmars, cnebas – “sawarmo” an “firma”, maSin martiv ekonomikur
wrebrunvas SeiZleba mivceT naxazze warmodgenili saxe..
251
nax. 12.1 ekonomikuri wrebrunvis martivi sqema
saqoneli da momsax-
ureba
Semosavlebi
warmoebis faqtorebi
252
gareTidan Semotanili warmoebis faqtorebi: nedleuli, masalebi, naxevarfabri-
katebi da a.S.).
axla gadavideT im sakiTxis ganmartebaze Tu ra gziT SeiZleba aseTi rTuli
mTliani ekonomikis gazomva.
Nnax.12.2 wrebrunvis sqema oTx seqtors Soris
danaxarjebi
warmoebis saqonelsa
faqtorebi da momsaxureba-
saqoneli da momsax-
Semosavlebi saxelmwifo ureba
saqoneli da momsaxureba
danaxarjebi saqonelsa da
momsaxurebaze
saojaxo
sawarmoebi(firmebi)
meurneobebi
Semosavlebi
warmoebis
faqtorebi
eqsporti
importi
eqsportis anaz-
sazRvargareTis Raureba
importis anaz- seqtori
Raureba
makroekonomikuri maCveneblebi
erovnuli ekonomikis funqcionirebis saboloo Sedegebis damaxasiaTebeli
ganmazogadebeli maCvenebelia mTliani erovnuli Semosavali (produqti). igi war-
moadgens instituciuri erTeulebis mier miRebuli pirveladi Semosavlebis jams.
es Semosavlebi yalibdeba mwarmoebeli rezidentebis samewarmeo saqmianobidan da
nawildeba, umTavresad, danarCen instituciur erTeulebze. Tumca, maTi nawili
SeiZleba gadaeces ararezidentebsac; amis paralelurad, pirveladi Semosavlebi
iqmnena ucxoeTSic, romlis nawili SeiZleba miiRon rezidentebma. amdenad, mTliani
erovnuli Semosavali yalibdeba Semosavlebisagan.
253
makroekonomikuri analizisatvis farTod gamoiyeneba agreTve iseTi
maCvenebeli, rogoricaa mTliani Sida produqti. igi warmoadgens rezidenti in-
stituciuri erTeulebis samewarmeo saqmianobis procesSi Seqmnil saboloo Sedegs.
misi gansazRvris safuZvels warmoadgens damatebuli Rirebuleba.
mep-s ganmarteba
mTliani Sida produqti (mep) yvela im saboloo saqonlisa Tu momsaxurebis
sabazro Rirebulebaa, romelic iwarmoeba qveynis SigniT drois mocemul peri-
odSi.
sabazro Rirebulebaa...”
is sxvadasxva saxis produqtebs ekonomikuri saqmianobis Rirebulebis erT
maCvenebelSi aerTianebs da amisTvis sabazro fasebs iyenebs. radgan sabazro fasebi
asaxavs im Tanxas, romlis gadaxdisTvisac adamianebi mzad arian sxvadasxva saqon-
lis SeZenis mizniT, amitom fasebi am saqonlis Rirebulebas gvaZlevs.
“...yvela is...”
mep cdilobs, yovlismomcveli iyos, is ekonomikaSi warmoebuli da bazrebze
kanonierad gayiduli saqonlis da momsaxurebis yvela erTeuls Seicavs. magram
arsebobs zogierTi produqti, romelTa Rirebulebas mep ar Seicavs, vinaidan am
Rirebulebis daTvla Zalian Znelia. mep ar Seicavs ukanonod warmoebul da gayid-
ul saqonels, magaliTad, narkotikebs. mep ar Seicavs agreTve umetesobas im saqon-
lisa, romelic saxlebSi mzaddeba da moixmareba, da amitom bazarze arasdros ga-
dis gasayidad. bostneuli, romelsac maRaziaSi yidulobT, mep-s nawilia;
bostneuli, romelic sakuTar baRSi mogyavT, ar aris mep-s nawili.
am gamonaklisebs zogjer paradoqsul Sedegebamde mivyavarT. magaliTad,
rodesac kareni dags fuls uxdis gazonis gakreWaSi, es garigeba mep-s nawilia. Tu
kareni da dagi iqorwineben, situacia Seicvleba. miuxedavad imisa, rom dagi albaT
karenis gazonis gakreWas gaagrZelebs, gakreWis Rirebuleba aRar Seva mep-Si,
vinaidan amjerad dagis momsaxureba bazarze aRar gaiyideba. amgvarad, Tu kareni da
adgi iqorwineben, mep Semcirdeba.
“...saboloo...”
rodesac “interneiSnel peiperi” qaRalds amzadebs, romelsac Semdeg “pol
marki Ria baraTebis dasabeWdad iyenebs, am qaRald Sualeduri saqoneli ewodeba,
xolo Ria baraTs – saboloo saqoneli. mep mxolod saboloo saqonlis
Rirebulebas Seicavs. amis mizezi isaa, rom Sualeduri saqonlis Rirebuleba ukve
Sesulia saboloo saqonlis fasebSi.
“...saqoneli Tu momsaxureba...”
mep Seicavs rogorc materialur saqonels (sursaTi, tansacmeli, manqanebi), ise
aramaterialur momsaxurebas (varcxniloba, binis dalageba, eqimTan viziti).
rodesac Tqveni sayvareli jgufis kompaqtdisks yidulobT, yidulobT saqonels da
am SenaZenis fasi Mmep-s nawilia. rodesac amave jgufis koncerts usmenT, yidulobT
momsaxurebas da bileTis fasic mep-s nawilia.
254
“...romelic iwarmoeba...”
mep Seicavs mimdinare periodSi warmoebul saqonelsa da momsaxurebas. is ar
Seicavs garigebebs, romlebic warsulSi warmoebul saqonels exeba. rodesac
“jeneral motorsi” axal avtomobils amzadebs da yidis, am manqanis Rirebuleba
mep-s nawilia. xolo, Tu erTi adamiani meorisagan naxmar avtomobils yidulobs, am
naxmari avtomobilis fasi mep-Si ar Sedis.
“...qveynis SigniT...”
mep asaxavs produqciis Rirebulebas qveynis geografiul sazRvrebs SigniT.
“...drois mocemul periodSi”
mep asaxavs im produqciis Rirebulebas, romelic drois konkretul mo-
nakveTSi iwarmoeba. Cveulebriv, drois es monakveTia weliwadi an kvartali (sami
Tve). mep asaxavs ekonomikis Semosavlisa da xarjebis nakads drois am monakveTSi.
rodesac mTavroba kvartaluri mep-s angariSs iZleva, rogorc wesi, mep-s
“wliur sidided” warmoadgens. es imas niSnavs, rom ricxvi, romelic kvartalur
mep-s warmoadgens, erT kvartalSi miRebuli Semosavlisa da xarjebis oTxze
namravlia. am pirobiTobas mTavroba imisTvis iyenebs, rom kvartaluri da wliuri
mep erTmaneTTan ufro advili Sesadarebeli iyos.
amas garda, rodesac mTavroba waradgens angariSs kvartaluri mep-s Sesaxeb,
is warmoadgens monacemebs, romlebic miRebulia specifikuri modificirebis, e.w.
sezonuri Sesworebebis Sedegad. Seusworebeli monacemebi cxadad gviCvenebs, rom
ekonomika wlis erT monakveTSi met saqonelsa da momsaxurebas awarmoebs, vidre
meoreSi (albaT, xvdebiT, rom dekembris saSobao vaWroba umaRlesi wertilia).
ekonomikis procesebze dakvirvebisas ekonomistebsa da politikosebs xSirad
sWirdebaT am perioduli sezonuri cvlilebebis amsaxveli obieqturi informacia.
amitom samTavrobo uwyebaTa statistikosebi oficialurad gamoqveynebul kvarta-
lur monacemebs mep-s Sesaxeb yovelTvis am sezonuri ryevebis gaTvaliswinebiT
asworeben.
Sejameba:
ganmarteba mep-s warmogvidgens, rogorc ekonomikis mTlian danaxarjebs. Tum-
ca ar unda dagvaviwydes, rom myidvelis mier saqonlisa da momsaxurebis SesaZenad
daxarjuli TiToeuli dolari am saqonlis gamyidvelis Semosavali xdeba. ase
rom, mTavroba mep-s mTliani Semosavlebis SekrebiTac gamoiTvlis. mep-s gamoT-
vlis es ori xerxi TiTqmis erTsa da imave Sedegs iZleva (ratom “TiTqmis”? mi-
uxedavad imisa, rom orive Sedegi zustad erTnairi unda iyos, arsebobs statisti-
kuri cdomileba, romelic mep-s gamoTvlis ori xerxis gamoyenebis dros am gan-
sxvavebas iZleva). axla ki, albaT, aSkaraa, rom mep ekonomikuri saqmianobis
Rirebulebis rTuli maCvenebelia.
255
danarTi a
Semosavlis sxva makroekonomikuri maCveneblebi
257
Tu Cven yvela gayiduli produqtis (merqnis, celulozis da a.S.) fasebs
SevajamebT, maSin miviRebT e.w. erTobliv produqts. misi sidide mniSvnelovnad
aRemateba saboloo produqtis Rirebulebas (Cven SemTxvevaSi erToblivi
produqtis Rirebuleba Seadgens 1 ml. 330 aTas lars). es imitom, rom erToblivi
produqti ganmeorebiT angariSs moicavs. ase, mag., Cvens magaliTSi merqnis
Rirebuleba aRricxulia xuTjer, daxerxili morisa – 4-jer da a.S. saboloo
produqtis Rirebuleba ki Seicavs damuSavebis yvela wina stadiebze mxolod
erTxel damatebul Rirebulebas gamoricxavs ganmeorebiT angariSs. am mizeziT
erToblivi erovnuli produqtis (eep) gaangariSebisas iTvaliswinebe mxolod
momxmareblebis mier SeZenili (realizebuli) qaRaldis, rogorc saboloo
produqtis Rirebulebas ukve Sedis misi damzadebisas gamoyenebuli yvela
Sualeduri produqtis Rirebuleba.
cxrili 12.1 Rirebulebis formireba merqanisagan qaRaldis warmoebis
procesSi
261
wyaroebi:Gross Domestic Product. Accounts Table. US Department of Commerce. Bu
reau of Economic Analysys. National Economic Accounts. 2007.
.
piradi _ individualuri = pirad gankargvadi
produqti gadasaxadi*** Semosavali
263
danarTi d
Crdilovani ekonomikis gamomwvevi mizezebi
kriminaluri privatizacia.
264
danarTi ე
korufciis negatiuri socialur-ekonomikuri Sedegebi
mcirdeba investiciebi.
kiTxvebi gameorebisTvis
1. ganasxvaveT erTmaneTisagan ekonomikuri wrebrunvis martivi sqema da
wrebrunva ekonomikis oTx seqtors Soris.
2. ganmarteT ras axasiaTebs mep da Semosavlis makroekonomikuri
maCveneblebi.
3. ganmarteT da daaxasiaTeT ras moicavs mep-s maCvenebeli.
4. mep-s gaangariSebis meTodebi: sami gza.
265
mecamete Tavi
ekonomikuri zrda
gansaxilveli sakiTxebi:
ekonomikuri zrda
266
ekonomikuri zrdis mdgenelebi
fasebis done
П
267
moculoba
warmoebis moculobis gazrdis meore xerxi gulisxmobs ukve moqmedi resurse-
bis meti efeqturobiT gamoyenebas, maTi mwarmoeblurobis gazrdas. es miiRweva an
wminda organizaciuli cvlilebebiT (mag., sawarmoTa marTvis sxva meTodebis
gamoyenebiT), an, kidev axali, ufro srulyofili teqnikisa da warmoebis teqnolo-
giis gamoyenebiT. ekonomikur zrdas, romelic efuZneba gamoyenebuli resursebis
erTeulebian ukugebis gadidebas ewodeba intensiuri. sinamdvileSi ekonomikuri
zrda ganpirobebulia am ori faqtoris SexamebiT, amitom saubari SeiZleba iyos
mxolod erTis an meoris upirates gamoyenebaze.
grafikulad orive faqtoris gavlena sawarmoo SesaZleblobebis mrudze
gamoixateba am ukanasknelis gadaadgilebiT marjvniv. ekonomikuri zrdis tempi da-
mokidebulia imaze, Tu ra iwarmoeba. imisaTvis raTa gaizardos saqonlisa da mo-
msaxurebis gamoSveba aucilebelia dResve Caidos saxsrebi axal manqanebSi, daz-
gebsa da mowyobilobebSi, radgan rac didia maTi gamoSveba miT meti aRmoCndeba
sawarmoo SesaZleblobebi momavalSi. arsebobs pirdapiri damokidebuleba mep-Si
warmoebis saSualebebis (romlebic axali warmoebebis mSeneblobaze an Zvelis
gafarToebaze midis) wilsa da mep-is zrdis temps Soris, rasac yvela qveynis
gamocdileba adasturebs.
davuSvaT, 1990 wels A qveyanam awarmoa garkveuli moculobis produqcia,
romlis 1/3-s warmoebis saSualebebi (kapitaldabandebebi), xolo 2/3-s moxmarebis
sagnebi Seadgenda. Б qveyanam ki warmoebis igive moculobis pirobebSi mTliani
produqciis 2/3 warmoebis saSualebebi, xolo 1/3 moxmarebis sagnebi gamouSva. Sede-
gad, 2000 wlisaTvis A qveynis warmoebis moculoba, sxva Tanabar pirobebSi, bevrad
mcire aRmoCndeba, vidre Б qveynisa. grafikze es gamosaxulia Б qveynis warmoebis
SesaZleblobaTa mrudis marjvniv meti gadaweviT (nax.13.2).
A Б
warmoebisqvey-
saSualebebi qvey-
warmoebis saSualebebi
268
ekonomikuri zrdis ori modeli
270
ekonomikuri zrdis winaaRmdegobani
ekonomikuri ciklebi
ekonomikis zrdas ar gaaCnia mudmivi da mdgradi xasiaTi. calkeul wlebSi
produqtisa da moxmarebis warmoeba maRali tempiT viTardeba, sxva dros ki uar-
yofiTi mimarTulebiT “izrdeba”. TviT centralizebuli dagegmvis drosac ssrk-s
saxalxo meurneobis zrdac ar iyo absoluturad Tanabari. mniSvnelovani mak-
roekjonomikuri maCveneblebis wliuri matebis tempi ryevas ganicdida wlidan
wlamde. kidev ufro mkveTri iyo zrdis tempebis meryeoba sabazro ekonomikis
qveynebSi. ekonomistebi didi xania cdiloben kanonzomiereba aRmoaCinon am rxeveb-
Si, romlis axsna da gageba saSualebas mogvcems viswavloT maTi marTva
bumi
warmoebis
moculobabumi aRmavloba
krizisi
dacema
dro
273
ekonomikuri ciklebis mizezebi
274
kritikul wertils da aRmoCndeba moTxovnaze dabla, daiwyeba fasebis zrda da
masTan erTad ekonomikis aRmavali moZraoba.
arsebobs sxva – sainvesticio ciklebis koncefcia, romlis Tanaxmad ekonomi-
kuri zrdis araTanabrobis safuZveli devs ara yvela saqonlisa da momsaxurebis
warmoebaSi, aramed mxolod investiciebis sikeTeSi. statistika adasturebs im faqts,
rom saxeldobr maTi (warmoebis saSualebebis) da ara moxmarebis sagnebis
warmoeba ganicdis metad Zlier rxevebs. ase, mag., axali qarxnis mSenebloba qmnis
damatebiT samuSo adgilebs, zrdis dasaqmebas, Semosavlebs da, Sesabamisad,
moTxovnasac. es sawyisi moTxovna axali qarxnis mSeneblebis mxridan stimuls iZ-
leva gaafarToon im saqonlis warmoeba, romlis SeZenazec isini xarjaven TavianT
gazrdil Semosavlebs da a.S.
sazogadoebaSi Semosavlebis jamuri zrda mravalgzis faravs sawyis sainvesti-
cio xarjebs. am efeqts ekonomikaSi ewodeba multiplikaciuri efeqti.
მეპ is nazardi
multiplikatori
investiciebis nazardi
Semosavlebis nazardSi moxmarebaze mosuli danaxarjebis wili cnobilia
moxmarebisadmi zRvruli midrekilebis saxelwodebiT (mzm), xolo danazogebze mo-
suli wili - danazogebisadmi zRvruli midrekilebis saxelwodebiT (dzm).
jamSi wils uwodeben moxmarebisadmi saSualo midrekilebas, xolo amave
jamSi danazogebis wils - danazogebisadmi saSualo midrekilebas. multiplikaci-
uri danazogebisadmi zRvruli midrekilebis Sebrunebuli sididea da ganisazRvreba
formuliT:
multiplikatori
mzm dzm
275
tikiT, mxedvelobaSi miiReba mxolod is adamianebi, romelTac samuSao ar gaaCniaT,
aqtiurad eZeben mas da registracias gadian dasaqmebis saxelmwifo samsaxurebSi,
Sromis mowyobis biuroSi, Sromis bazarze da a.S. maT, vinc samuSaos Sovnis imedi
dakarga daam mimarTebit araviTar Zalisxmevas ar iCens, statistikur aRricxvaSi
ar CarTaven.
statistikaSi ar CairTvebian isinic, romlebic samuSaos Zebnas mxolod saga-
zeTo gancxadebebis gadaTvalierebiT amTavreben. adamianebi, romlebic TavianTi
survilis miuxedavad iZulebulni arian imuSaon mxolod arasrul samuSao kviraSi,
iTvlebian dasaqmebulad.
umuSevroba
umuSevrobis done gviCvenebs im adamianTa raodenobas, romelnic eZeben
samsaxurs, Sesabamisi anazRaurebiT. qveynebi, romlebsac ar SeuZlia samuSao
adgilebis Seqmna, ganicdis Senelebul zrdas, socialur wnexsa da politikur
aramdgradobas. qveyanaSi dasaqmebuli muSakebis proporcia aCvenebs, ramdenad
kargad iyenebs is adamianur resurss. anazRaurebiT dasaqmebuli xalxi gviCvenebs
politikosebis kompetenturobas produqtiuli ekonomikis SenarCunebaSi. mudmivi
umuSevroba asaxavs imas, rom mTavrobas ar SeuZlia qveynis Sida marTva.
zogierTi ekonomisti gvirCevs siRaribis indeqsis kvlevas, rac warmoadgens
qveynis inflaciisa da umuSevrobis donis jams. rac ufro maRalia jamuri ricxvi,
miT metia ekonomikuri siRaribe, Sesabamisad, momxmareblebic da kompaniebic ufro
amcireben xarjebsa da investicias. garda amisa, rogorc ityvian, siRaribes uyvars
sxvadasxva kampania - rogorc ki siRaribis indeqsi izrdeba, izrdeba socialuri
xarjebic: danaSauli, ukmayofileba da ojaxuri stresi.
umuSevrobis gazomva. rogorc inflaciis SemTxvevaSi, rTulia qveynebSi
umuSevarTa raodenobis gazomva. sxvadasxva varaudi da gamonaklisi cvlis
sazomebs.84 xSirad umuSevrobis done saTanadod ver afasebs umuSevarTa masStabsa
da moculobas. teqnikurad, is miuTiTebs, ramdeni adamiani eZebs anazRaurebad
samuSaos. Tumca, is ar iTvlis im xalxis raodenobas, romlebic saerTod ar
muSaoben an muSaoben anazRaurebis gareSe, anda Sewyvites samsaxuris Zieba. bevr
Rarib saxelmwifoSi umuSevrobis sazomebi saTanadod ver afasebs umuSevrobis
realur xarisxs.
sazomebi xSirad ver gadmoscems muSakTa produqtiulobas aziaSi, afrikasa da
samxreT amerikaSi, sadac, ZiriTadad, ekonomikuri, politikuri da socialuri
problemebia, arasruli samuSao drois gamo. anu, miuxedavad imisa, rom
276
oficialurad dasaqmebulni arian, adamianebi mxolod naxevari ganakveTiT
muSaoben, amgvarad mcirdeba produqtiuloba, iklebs Semosavlebi da iryeva
socialuri stabiluroba. gazomvis sakiTxebis garda, umuSevrobis doneSi
sxvadasxva ram igulisxmeba, sxvadasxva qveyanaSi, sxvadasxva socialuri politikis
gamo. zogi qveyana, magaliTad, safrangeTi da germania, uzrunvelyofs umuSevrobis
Semweobebs, xolo iseTi qveynebi, rogorebicaa CineTi, kenia an iordania, Zalian
mcire Semweobas Tu uzrunvelyofs an is saerTod ar gaicema.
umuSevrobis tipebi
ekonomistebi gamoyofen umuSevrobis oTx tips: friqciuls, sezonurs,
struqturuls da ciklurs.
friqciuli umuSevroba (warmodgeba inglisuri sityvidan friction- xaxuni,
uTanxmoeba) dakavSirebulia samuSaos ZiebasTan an molodinTan. magaliTad,
umaRles saswavlebel-damTavrebuli manam iTvleba umuSevrad, sanam ar iSovis im
adgils, romelic misi momzadebis donesa da specialobas Seesabameba. friqciuli
umuSevroba droebiTi movlenaa da Tavis arsiT gardauvali.
sezonuri umuSevroba dakavSirebulia zogierT dargSi sezonuri xasiaTis
saqmianobasTan (mag., soflis meurneobaSi).
struqturuli umuSevroba Tvis warmoebis teqnikuri gardaqmnis Sedegia.
moTxovna erT profesiaze mcirdeba, magram ertdroulad izrdeba moTxovna sxva
specialobebze.
cikluri umuSevroba ibadeba ekonomikuri ciklis msvlelobaSi warmoebis
dacemiT. gamoSvebis Sekveca iwvevs adre dasaqmebuli muSebis gaTavisuflebas.
k. marqss sruli dasaqmeba esmoda rogorc 100%-iani dasaqmeba.
j.keinsi srul dasaqmebad Tvlida ara 100 %-ian dasaqmebas, aramed iseTs,
romlis drosac Sromaze moTxovna miwodebis toli xdeba Sromis anazRaurebis
arsebuli ganakveTis pirobebSi. misi azriT, Tu dasaqmeba aseTi nominaluri
mdgomareobis dones aRemateba, maSin adgili aqvs inflaciis aRmocenebas.
dReisaTvis yvelaze metad gavrcelebuli Sexeduleba srul dasaqmebaze
mogvawoda m. fridmanma. misi azriT, 100%-iani dasaqmeba, ubralod, SeuZlebelia,
ramdenadac struqturuli da friqciuli umuSevroba, arsebiTad, gardauvalia da
qmnis umuSevrobis bunebriv dones. Sesabamisad, sruli dasaqmeba - es dasaqmebaa
umuSevrobis am garduval saxeTa gamoklebiT.
7%-ze maRali umuSevroba imis mauwyebelia, rom ekonomikuri sistema
Seferxebas ganicdis. magaliTad, gamoTvales, rom umuSevrobis 1%-iT gadaWarbeba
bunebriv donesTan SedarebiT iwvevs mep-is Semcirebas misi potencialuri
mniSvnelobis mimarT 2,5%-iT. (es e.w. oukenis kanonia). Tu umuSevrobis done
miaRwevs (vTqvaT) 9%- momsaxurebis warmoeba Semcirdeba 5%-iT. ( )
kidev ufro saSiSia umuSevrobis socialuri Sedegi, romelic raodenobriv
aRricxvas ar eqvemdebareba. erT dros CvenSi gavrcelebul xumrobas - cxovreba
277
uSromelad Znelia, magram Cven ar gvaSinebs siZneleebi - manam SeeZlo Rimilis
mogvra, vidre es boroteba CvenTvis mxolod wminda Teoriul xasiaTs atarebda.
278
fasebis, msoflio warmoebis moculobebis, msoflio saprocento ganakveTebis
cvlileba.
qveynebisTvis damaxasiaTebeli specifikuri faqtorebi ganapirobebs
gansxvavebas calkeul qveynebs Soris. gamoyofen arxebis or tips:
1) arxebi, romlebic dakavSirebulia qveynis ekonomikis TaviseburebebTan;
2) savaWro da finansuri kavSirebi ganviTarebul qveynebTan.
konkretuli qveynebisTvis mowyvladobis specifikuri wyaroebi gare Sokebis
mimarT moicavs gadaxdisunarianobis da likvidurobis problemebs, sabanko
sistemebis sisustes da faqtorebs, romlebic dakavSirebulia ekonomikis
gaxsnilobasTan. isini zrdis midrekilebas krizisebisken, romlebic
dakavSirebulia kapitalis saerTaSoriso moZraobasTan da savaluto
urTierTobebTan.
kavSiri ganviTarebuli ekonomikis mqone qveynebTan xels uwyobs finansuri
ryevebis gadacemas ori arxis _ savaWro da finansuri kavSiris meSveobiT.
finansuri stresi gadaecema savaWro kavSiris meSveobiT ganviTarebuli ekonomikis
mqone krizisul qveynebSi eqsportis Sekvecis Sedegad am qveynebSi moTxovnis
Semcirebis gamo. am kavSiris mniSvneloba formirebadi bazris mqone qveynisTvis
raodenobrivad izomeba misi eqsportis SefardebiT ganviTarebuli ekonomikis
mqone qveynebis erovnul mep-Tan: igi Seadgens formirebadi bazris qveynis mep-is
20%-s. am eqsportis TiTqmis naxevari modis aziis qveynebidan, gansakuTrebiT ki
CineTidan. finansuri kavSirebis meSveobiT uSualod gadaecema kapitalis ukudena,
romelic warmoiSoba investorebis iniciativiT ganviTarebuli ekonomikis
qveynebidan. finansuri ryevebis zrdas xels uwyobs zarali, romelsac ganicdian
investorebi formirebadi bazrebis qveynebidan; investorebisa, romelTac TavianTi
saxsrebi Cades iseT ganviTarebul qveynebSi, romlebic finansur kriziss ganicdian.
saerTaSoriso saqmiani cikli _ es ara marto vaWrobis da produqciis zrda
da Semcirebaa, is agreTve moicavs cvlilebebs erovnul ekonomikaTa struqturasa
da saerTaSoriso vaWrobis, warmoebis, finansebis da ekonomikuri zrdis pirobebSi.
im dros, roca saqmiani cikli erovnul ekonomikaSi iwvevs Sromis, kapitalis da
sxva resursebis seqtorebs Soris ganawilebaSi cvlilebebs, amcirebs ra siWarbes,
araefeqtian gamoyenebasa da disbalansebs, saqmian cikls msoflio meurneobaSi
SeuZlia gamoiwvios cvlilebebi qveynebis SedarebiT upiratesobebSi
saerTaSoriso nakadebis da balansebis SecvliT. amis Sedegad zogierTi qveyana
zrdis Tavis wils globalur bazrebze, maSin, roca sxva qveynebis wili SeiZleba
Semcirdes.
279
vadian periodSi ekonomikis gamoyvana am mdgomareobidan. es saxelmwifos funqcia
unda gamxdariyo.
keinsis Teoriis safuZvelia erToblivi moTxovnis cneba. misi SenarCuneba sa-
Wiroa im donemde, romelic srul dasaqmebebs uzrunvelyofs. Tu erToblivi
moTxovna am doneze qvemoT daeca, maSin aRmocendeba umuSevroba, xolo Tu am do-
nes gadaaWarbebs, maSin inflacia gaizrdeba. amitom saxelmwifos amocanaa resurse-
bis arasruli dasaqmebis pirobebSi stimuli misces erTobliv moTxovnas yvela Se-
saZlebeli saSualebiT – TviT piramidebis mSeneblobisaTvis sazogadoebrivi Sro-
mis organizaciamdec ki.
Tavis ZiriTad naSromSi “dasaqmebis, procentisa da fulis zogadi Teoria”
(1936) keinzma SemogvTavaza ekonomikuri Teoriis kardinalurad axali koncefcia
da ena. misma ekonomikurma Teoriam saSualeba mogvca dasaqmeba, bankis procenti,
danazogi da mep-s done dagvekavSirebina erTian, sakmaod mtkice modelad. man Semo-
iRo moxmarebisadmi zRvruli midrekilebis cneba da Teoriulad daafuZna multi-
plikaciuri efeqti “Semosavlebis gamravlebisa”. misi arsi SemdgomSia. roca raime
mizeziT iwyeba krizisi, warmoeba ecema. muSebi Rebuloben cota fuls da amcireben
moxmarebas. moxmarebis simcires mivyavarT warmoebis axal SemcirebasTan da a.S.
krizisi mZafrdeba.
keizma SemogvTavaza axali, revoluciuri meTodi krizisidan gamosasvlelad,
romelic dafuZnebulia ekonomikis saxelmwifo regulirebaze. kerZod, keinsis Te-
oriis Tanaxmad, saxelmwifom krizisis momentSi unda gaafarTovos sakuTari
moTxovna saqonelsa da momsaxurebaze. Suagul krizisSi man unda daiwyos farTo
masStabiani samuSaoebi, vTqvaT, gzaTa mSenebloba. maSin krizisis spirali daiwyebs
gaSlas uku mimarTulebiT: sazogadoebriv samuSaoze miRebuli muSebi daiwyeben
xelfasis miRebas Þisini SeZleben TavianTi moxmarebis, da Sesabamisad, saqonelsa
da momsaxurebaze moTxovnis gazrdas Þ moTxovnas gamoexmaurebian mewarmeni da ga-
zrdian produqciis gamoSvebas Þ amisaTvis isini daiqiraveben axal muSebs, romel-
Ta Semosavlebi kvlav wava moxmarebaze Þ moTxovnis gafarToeba migviyvans
warmoebis zrdamde Þ daiwyeba ekonomikuri aRmavloba. aRmoCnda, rom saxelmwifos
Tavdapirvel danaxarjebs mivyavarT masTan SedarebiT mravalgzis multiplikaci-
urad did ekonomikur zrdasTan mTeli qveynis masStabiT. es efeqti brwyinvaled
iqna aprobirebuli praqtikaSi. ruzveltis axali kursis realizaciisas mniS-
vneloivnad iqna gafarToebuli saxelmwifo investiciebis moculoba sazogado-
ebrivi samuSaoebis Catarebaze (gzaTa mSenebloba da a.S.) aman, sxva saxelmwifo re-
gulirebis zomebTan erTad, swrafad gamoacocxla qveynis ekonomika da gamoiyvana
igi “didi depresiidan”.
keinzi ar iTvleboda kabinetis mecnierad. is iyo erT-erTi iniciatori bre-
ton-vudsis konferenciaze saerTaSoriso savaluto fondis Seqmnisa (ssf) da
msoflio bankisa. sxvaTa Soris, keinsma Tavad SeZlo moego birJaze 2 mln. dolari.
keinzis Semdeg mTeli ekonomikuri mecniereba gadavida erTnair enaze, sadac
yvela ZiriTadi kategoria gaxda sayovelTaod aRiarebuli. es ena gaxda saerTo
yvela ekonomistisaTvis, maT Soris, Tanamedrove ekonomikuri skolebisaTvis,
280
romelTac sawinaaRmdego Sexedulebebi hqondaT. magaliTad, swored am gagebiT
ganacxada cnobilma monetaristma m. fridmanma: “axla Cven yvela keinsianelebi
varT”. keinzis mier SemoTavazebulma midgomam moipova sayovelTao aRiareba, ra-
mac saSualeba misca keinsianel f. modilianis eTqva, rom “ar arsebobs seriozuli
analitikuri gansxvavebani wamyvan monetaristebsa da wamyvan aramonetaristebs
Soris”. keinzma gaafarTova maTematikuri mikrodonis sfero, riTac ZiriTadad
operirebda marJinalisturi Teoria, makrodonemde.
danarTi a
281
mTliani Sida produqti (mSp)
saxelmwifo sazRvrebis farglebSi, adgilobrivi Tu ucxouri kompaniebis
mier warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis saerTo Rirebuleba warmoadgens
mTlian Sida produqts (mSp). is mniSvnelovani maCvenebelia im qveynebis
SefasebisaTvis, romelTa multinacionaluri seqtoris nawarmi ekonomikuri
aqtivobis mniSvnelovani wilia. magaliTad, irlandiuri eqsportis TiTqmis 90 %
damzadebulia ucxouri firmebis mier da mSp-i, ufro zustad zomavs mas, vidre mep-i.
teqnikurad, mSp-s damatebuli eqsportisgan, importisa da saxelmwifo kompaniebis
saerTaSoriso operaciebisgan miRebuli Semosavali udris mep-s. maSasadame,
Samsung-isa da Sony-s is televizorebi, romlebic samxreT koreaSia damzadebuli,
aisaxeba samxreT koreis mSp-Si, magram Samsung-is mier iaponiaSi damzadebuli
televizorebi - ara.
analizis gaumjobeseba
meS-iT xdeba ekonomikis absoluturi Sefaseba. qveynebis Sedarebis dros am
maCvenebelma, SesaZloa, menejerebi SecdomaSi Seiyvanos. magaliTad, roca meS-is
mixedviT xdeba maTi klasifikacia, aSS, iaponia da germania mudmivad maRal
reitingebs aCveneben. zogierTma, SeiZleba, SecdomiT ivaraudos, rom isini aseve
metad produqtulni da swrafad mzardni arian, vidre dabali reitingis mqone
qveynebi. xSirad realoba sapirispiroa. menejerebi analizis procesSi, meS-Tan
erTad, ekonomikur zrdis, mosaxleobis ricxovnebisa da adgilobrivi valutis
kursis maCveneblebsac iTvaliswineben.
ekonomikuri zrdis maCvenebeli. Semosavlis maCveneblebi qveynis mier erTi
wlis ganmavlobaSi gaweuli saqmianobis mokle Sejamebaa. isini ar zomaven
cvlilebebs sxva indikatorSi. momavlis prognozirebisTvis damatebiT aucileblia
ekonomikuri zrdis maCveneblis dadgena. qveynebze dakvirveba, maTi ekonomikuri
zrdis maCveneblis mixedviT, vrceli analizisaTvis farTo areals gvitovebs.
magaliTad, 2000-2008 wlebSi CineTis ekonomikuri zrda weliwadSi 11 %-s Seadgenda.
imave periodis ganmavlobaSi iaponiam 1.2 %-ian zrdas miaRwia. sqema 4.7 gviCvenebs
sxvadasxva ganviTarebadi da ganviTarebuli ekonomikis mSp-is zrdis realur
maCveneblebs.
nominaluri mSp-i wlidan wlamde izrdeba nawilobriv imitom, rom qveyana
awarmoebs met saqonelsa da momsaxurebas an imitom, rom izrdeba fasebi. realuri
282
mSp-i ugulebelyofs fasis gavlenas ekonomikur zrdaze, raTa gviCvenos
warmoebaSi arsebuli saqonlisa da momsaxurebis faqtiuri wliuri zrda. am
maCveneblis analizi gviCvenebs, rom bevri ganviTarebadi qveyana ufro swrafad
izrdeba, vidre ganviTarebuli.
284
morgebulia adgilobriv msyidvelobiT unarze, izrdeba $3,250-mde.55 sapirispiro
xdeba im qveynebis SemTxvevaSi, romlebsac cxovrebis ZviradRirebuli standartebi
aqvT, magaliTad, monako. misi meS-i erT sul mosaxleze $203,900-dan $131,694-mde
ecema maSin, rodesac is morgebulia im Semcirebul msyidvelobiT unarze, romelic
valutis erT erTeuls aqvs maRali fasebis mqone monakoSi. ruka 4.4 gviCvenebs
qveynebis PPP erT sul mosaxleze meS-is mixedviT.
Sesrulebisa da potencialis farTo koncefciebi
mTliani erovnuli Semosavlis sazomebi gviCvenebs monetarul erTianobas.
Sedegad, meS-i, mep-i da mSp-i, da, maTTan erTad, zrdis, mosaxleobis raodenobisa da
cxovrebis Rirebulebis maCveneblebi nawilobriv asaxavs qveynis ekonomikur
potencials. menejerebi am analizs amdidreben ekonomikis mdgradobisa da
stabilurobis SefasebiT.
mdgradoba. msoflios ekologiur keTildReobasTan dakavSirebuli safrTxe
moiTxovs zrdis mwvane sazomebs, rac fuladi agregatebis viwro sazomebs
scildeba. mwvane ekonomika gulisxmobs, rom TiToeuli qveyana bunebis Semadgeneli
nawilia da maszea damokidebuli. bazris saqmianobis monetaruli raodenobis
gazomva, masTan dakavSirebuli socialuri da ekologiuri xarjebis
gaTvaliswinebis gareSe, mcdar warmodgenas Segviqmnis.
aqedan gamomdinare, viwro indikatorebi, kerZod meS-i, mep-i da mSp, mxolod
nawilobriv warmoadgens qveynis grZelvadian potencials. metic, mdgradi
ganviTareba moiTxovs iseT ekonomikur saqmianobas, romelic akmayofilebs awmyos
moTxovnilebebs ise, rom angariSs ar uwevs momavli Taobebis SesaZleblobebs,
romlebsac sakuTari moTxovnilebebi eqnebaT.57 amgvarad, ekonomikis ukeT
Sefasebis mizniT, is gulisxmobs mogebisa da zrdis xarjebis ufro vrcel
aRricxvas.
amJamad mdgradobis sakiTxebTan dakavSirebiT ar arsebobs konsesusi im
problemis irgvliv, Tu rogor unda moxdes meS-i, mep-is an mSp-is „gamwvaneba“. aq
gamoiyeneba iseTi maCveneblebi, rogorebicaa:
• wminda erovnuli produqti (NNP): moiTxovs meS-is zrdiT gamowveuli
bunebrivi resursebis gamolevisa da garemos degradaciis Sefasebas.
• progresis realuri indikatori (GPI): am maCveneblis gaangariSeba iwyeba
imave meTodologiiT, romelic gamoiyeneba mSp-s gamosaTvlelad, magram Semdeg
285
xdeba misi koreqtireba garemos dacvasTan dakavSirebuli xarisxiT, mosaxleobis
janmrTelobiT, saarsebo wyaros usafrTxoebiT, miukerZoeblobiT, Tavisufali
droiTa da saganmanaTleblo miRweviT.
• adamianis ganviTarebis indeqsi (HDI): adamianis ganviTarebasTan
dakavSirebuli sakiTxebi ar Cans Semosavlebis an zrdis maCveneblebSi. isini
gviCvenebs, rom ekonomika umjobesdeba adamianuri pirobebis gaumjobesebasTan
erTad. amgvarad, qveyanaSi fizikuri, inteleqtualuri da socialuri standartebis
TvalsazrisiT adamianis ganviTarebis xarisxis Sefaseba (qveynis cxovrebis mTlian
xarisxis maCvenebelTan erTad), menejerebs exmareba, Seafason sabazro potenciali.
gaeros adamianis ganviTarebis indeqsSi gaTvaliswinebulia iseTi maCveneblebi,
rogorebicaa: sicocxlis xangrZlivoba, ganaTleba, cxovrebis standarti, rac
izomeba PPP-iT aSS dolarSi erT sul mosaxleze meS-is mixedviT.
286
damabnevelia ekonomikuri analizisTvis. Tumca, ukmayofilo moqalaqeebi,
SesaZloa, samTavrobo politikis cvlilebis mTavari indikatorni iyvnen, es ki
cvlis ekonomikur garemos.
amJamad am tipis Sefaseba rTulia. bednierebis gansazRvra, silamazis
msgavsad, xSirad gemovnebis sakiTxia. iseTi sakiTxebi, rogorebicaa siyvaruli,
megobroba, ojaxuri kavSirebi da TviTrealizacia, rTulia gaiangariSo.
bednierebis labirinTebis mimarT yuradReba izrdeba da intuiciam naTeli unda
gaxados misi gazomva. am TvalsazrisiT, menejerebma, SesaZloa, gaiTvaliswinon
iseTi maCveneblebi, rogorebicaa:
• mTliani erovnuli bedniereba (GNH): progresuli sazogadoeba fiqrobs, rom
materialuri da sulieri paralelurad viTardeba. an erTi ganamtkicebs meores,
anda orive ganicdis warumateblobas. kargi mmarTvelobis sistemis SeqmniT,
kulturuli Rirebulebebis SenarCunebiT, bunebrivi garemos dacviT, GNH-i zomavs
qveynis unars, raTa xeli Seuwyos miukerZoebel da mdgrad socialur-ekonomikur
ganviTarebas.
• bednieri planetis indeqsi (HPI): asaxavs utilitaristul Sexedulebas,
romlis mixedviTac xalxis umetesobas surs xangrZlivi, jansaRi da bednieri
cxovreba. maSasadame, qveynis ekonomikuri ganviTareba da potenciali
warmodgenilia imis mixedviT, rogor exmareba is moqalaqeebs, ar SezRudon
momavali Taobebisa da sxva qveyanaSi mcxovrebi xalxis SesaZleblobebi. am
maCveneblis mizania bednierebisa da janmrTelobis maqsimumamde zrda da ara -
fuladi simdidris miRweva.
ukeTesi cxovrebis indeqsi (YBLI): es indeqsi 11 indikatoriT zomavs cxovrebis
pirobebsa da keTildReobas. esenia: sacxovrebliT uzrunvelyofa, Semosavali,
dasaqmeba, socialuri urTierTobebi, ganaTleba, garemo, instituciebis
administracia, janmrTeloba, zogadi kmayofileba, usafrTxoeba, samsaxursa da
ojaxs Soris balansi. is SemuSavebulia ekonomikuri TanamSromlobisa da
ganviTarebis organizaciis (OECD) mier. rogorc OECD-I ganmartavs, YBLI biZgs
aZlevs „codnisa da gaazrebis sazRvrebs axleburi da inovaciuri gziT... mas aqvs
gansakuTrebuli potenciali, dagvexmaros ukeTesi cxovrebisTvis ukeTesi
politikis uzrunvelyofaSi“.65 YBLI-s 10 yvelaze bednier qveynebSi Sedis dania,
287
kanada, norvegia, avstralia, niderlandebi, SvedeTi, Sveicaria, fineTi, israeli da
avstria.
danarTi b
Semosavlis ganawileba
288
magaliTad, CineTis miswrafeba „harmoniuli sazogadoebis“ Seqmnisaken, asaxavs
CineTis komunisturi partiis SiSs Semosavlis mzard uTanasworobasTan
dakavSirebiT, romliTac xasiaTdeba sanapiro xazze mcxovrebi 800 milioni
mosaxleoba da qveynis Sida nawilSi mcxovreb 500 milioni adamiani.95
SesaZlebelia, dainaxoT Lexus-is, Lamborgini-sa da Bently-s dilerebi SanxaiSi
maSin, roca CineTis soflebSi transportirebisTvis velosipedebsa da cxovelebs
iyeneben.
gavrcelebul uTanasworobas, sabolood, gamanadgurebeli Sedegi mosdevs,
maT Soris, SesaZleblobebis SezRudva, resursebis ukmarisoba da gadaWarbebuli
individualizmi.96 sabolood, Semosavlis uTanasworoba Zirs uTxris qveynis
identobis SegrZnebas: usamarTloba mis produqtul potencials amcirebs.
magaliTad, xalxi, romlis Semosavali aSS-Si $20,000-ze naklebia, ufro metad
kargavs ndobas Tavisufali bazris mimarT. 2009 da 2010 wlebs Soris Tavisufali
bazris mxardaWera 76 %-dan 44 %-mde daeca.
jinis indeqsi. jinis indeqsiT menejerebi qveynis Semosavlis ganawilebaSi
uTanasworobis xarisxs afaseben. nuli qula gulisxmobs idealur Tanasworobas
(anu, yvelas erTnairi Semosavali aqvs). erTi qula aRniSnavs arasrulyofil
uTanasworobas (anu, erT pirovnebas aqvs mTeli Semosavali). jinis indeqss
dReisaTvis procentebis msgavsad iTvlian (0-idan 100-mde). qveynebis umetesoba 25 da
60 %-s Sorisaa. jinis indeqsi varaudobs, rom qveyanaSi arsebobs Semosavlis
zomieri xarisxi. rac ufro maRalia jinis indeqsi, miT metia Semosavlebis
ganawilebis uTanabroba sazogadoebaSi da piriqiT. Tu ase araa, maSin is
nawilobriv warmoadgens Semosavlis ganawilebis maCvenebels. am Secdomis
koreqtireba SesaZlebelia siRaribis masStabisa da moculobis SefasebiT.
ganvixiloT indoeTi. mas aqvs jinis indeqsis 36.8 % (SvedeTSi - 23%, iaponiaSi
- 38.1%, aSS-Si - 41.5%, CineTSi - 45% da braziliaSi - 56.7%). indoeTis qula ar
asaxavs Tanasworobis idealebs. is warmoadgens savalalo faqts, rom indoelebis
umetesoba Raribia: misi mosaxleobis 80 % dReSi $2-ze naklebs gamoimuSavebs.98
amgvarad, Semosavali, SesaZlebelia, ganawildes Tanabrad, SefardebiT safuZvelze,
magram Zalian mcirea imis SesaZlebloba, rom is absoluturi TvalsazrisiT
ganawildes.
siRaribe. siRaribe mTel msoflioSia gavrcelebuli. Semosavlisa da
simdidris Sesaxeb pirobebisa da garemoebebis gaTvaliswinebiT, menejerebi zustad
aregulireben TavianT kvlevebs. siRaribe mravalganzomilebiani sididea,
romelSic aisaxeba, rom adamiani an sazogadoeba ganicdis keTildReobis cxovrebis
minimaluri standartebisTvis aucilebeli moxmarebis sagnebis naklebobas.99 es
aucilebeli moxmarebis sagnebi, SesaZlebelia, iyos cxovrebisTvis aucilebeli
resursebi: sakvebi, sufTa wyali da TavSesafari. SesaZlebelia, es iyos socialuri
resursebi: informaciis miReba, ganaTleba da jandacva; SesaZlebelia, iyos
ojaxebisa da naTesavebis SenarCunebis saSualebebi an sazogadoebis Sesaqmnelad
xalxTan kavSiri.
289
msoflio bankis mixedviT, ukiduresad gaWirvebulTa saarsebo minimumi dReSi
$1.25-ze naklebi (PPP). saSualod Raribni dReSi $2-ze naklebs (PPP)-s gamoimuSaveben.
daaxloebiT 1.5 miliardi adamiani cxovrobs ukidures siRaribeSi.100 dRes,
msoflios mosaxleobis daaxloebiT 80 % Raribia, 10 % saSualo Semosavlis mqonea
da 10 % - mdidari. Semosavlis uTanasworoba bolodroindeli fenomenia, xolo
farTod gavrcelebuli siRaribe - ara.
siRaribis gavrceleba. siRaribe msoflio masStabiT izrdeba. marTalia, 1990
wlidan ukidures siRaribeSi myofi xalxis raodenoba, daaxloebiT, 200 milioniT
Semcirda, Tumca es Semcireba, ZiriTadad, erT qveyanaSia koncentrirebuli. am
CamonaTvalidan CineTi rom gamovricxoT, gamovlindeba, rom ganviTarebad
msoflioSi Raribi xalxis raodenoba mudmivi rCeba, 1981 da 2005 wlebs Soris es
maCvenebeli, daaxloebiT, 1.2 miliardia. globalurma finansurma krizisma safrTxe
Seuqmna bevrad mets, vidre Cven gvgonia. zogierTma krizisi aRiqva 200 milioni
adamianisTvis siRaribis momtan movlenad.102 amJamad, sakvebze fasebis zrda
milionobiT adamianze mets agdebs safrTxeSi.
Sedegebi. siRaribe ayalibebs ekonomikur garemos. xalxi ibrZvis sakvebisTvis,
TavSesafrisTvis, CasacmelisTvis, sufTa wylisa da jandacvis momsaxurebebisTvis,
rom aRaraferi vTqvaT, usafrTxoebaze, daculobasa da ganaTlebaze. maTi
ararseboba iwvevs sakvebis naklebobas, fsiqikur aSlilobas, sikvdilianobas,
epidemias, SimSils da oms. magaliTad, kanadelebis 100 %-isTvis xelmisawvdomia
sufTa wyali, xolo avRaneTSi - mxolod 13 %-isTvis; aSS-Si erT sul mosaxleze
sakvebis proteinis miwodeba 121 gramia im dros, rodesac mozambikSi – 32 grami;
iaponiaSi sicocxlis saSualo xangrZlivoba saSualod 83 welia, xolo
svazilendSi - 32 weli.
biznesaqtivobisa da ekonomikuri progresis zrda sabolood damokidebulia
siRaribis Semcirebaze. ekonomikebi, romlebic ukidures siRaribes ganicdian,
multinacionaluri sawarmoebisgan moiTxoven ekonomikis bevri araseriozulad
CaTvlili aspeqtis xelaxla gadafasebas. SesaZlebelia, sabazro sistemebi ar
arsebobdes, ar muSaobdes erovnuli infrastruqtura, gavrcelebuli iyos
danaSauli da mTavrobebi ibrZodnen sazogadoebis regulirebisTvis mudmivad an
windaxeduli ekonomikuri politikis misaRebad.
Raribebis potenciali. menejerebi Tvalyurs adevneben dRevandeli Raribebis
potencials. magaliTad, miuxedavad imisa, rom indoelebis 80 % Raribia, 2002 wels
indoeTs 15 milionze naklebi mobiluri telefonis momxmarebeli hyavda, 2006 wels
ki - 136 milioni, 2011 wlisTvis am ricxvma 700 milions miaRwia. Tumca, dRes induri
kompaniebi msoflioSi yvelaze iaf mobilur momsaxurebas gvTavazoben da mainc
gamoimuSaveben mogebas. bolo xuTi wlis ganmavlobaSi indoeTi da CineTi (am
ukanasknelis mobilur momsaxurebas 800 milionze meti momxmarebeli hyavs)
usadeno qselebis momxmareblis msoflios naxevarze mets Seadgens. aseTive
winsvlaa kompiuterebTan (mag., bavSvebisTvis dabali Rirebulebis leptopebis XO-1
programebi), avtomobilebTan (funqciuri avtomanqanebis Seqmna, kerZod, Tata‟s Nano,
romelic 2,900 dolari Rirs) da gansaxlebasTan (Idealab‟s programa, romelic
290
uzrunvelyofs funqciur saxlebs 2,500 dolarad) dakavSirebiT. es miuTiTebs
siRaribis faqtoris gaTvaliswinebis Sedegad kompaniebis axal midgomebze. erT-
erTma menejerma aRniSna, rom „msoflioSi miliardi momxmarebeli elodeba 2–
dolarian saTvales, 10–dolarian mzis farans da 100–dolarian saxls“.
am perspeqtivas gadaaqvs menejerebis yuradReba fenomenze, romelsac
piramidis safuZveli (Base of the Pyramid) hqvia. miliardobiT Raribi adamiani,
romlebic aRqmulni arian, rogorc miuwvdomelni da ararentabelurni, albaT
mainc warmoadgenen momavlis globaluri ekonomikis sabazro zRvars.106 es
daaxloebiT 2.5 miliardi adamiania, romelTa saarsebo minimumi dReSi 2.5 dolarze
naklebia. es maCvenebeli miuTiTebs maT potencialze. magaliTad, xalxs, romelic
gamoimuSavebda $8-s dReSi, 2011 wels hqonda TiTqmis $3 trilioni mTliani
Semosavali. Tu zrdis tempi uryevi iqneba, 2015 wlisTvis isini gamoimuSaveben $4
trilions yovelwliurad.
axalbeda ekonomikebis Semosavlis zrdis daCqareba bevr dRevandel Rarib
qveyanas mzard saSualo klasSi gadaiyvans.107 amJamad, aTeulobiT axlad
aRmocenebul ekonomikaSi saSualo klasi moicavs, daaxloebiT, or miliard
adamians, romlebic koleqtiurad xarjaven $6.9 trilions weliwadSi. momdevno
aTwleulis ganmavlobaSi maTi wliuri xarji gaizrdeba $20 trilionamde - orjer
meti aSS-s mimdinare moxmarebaze. 2030 wlisTvis globaluri saSualo klasSi iqneba
5 miliardi adamiani. es iqneba talRa, romelic industriuli revoluciis Semdeg
uxilavi iyo da romelic xelaxla Camoayalibebs bazrebs mTel msoflioSi.
warmatebis standartebi. radganac msoflio Raribebis umetesi nawili
saSualo klasSi gadadis, Base of the Pyramid-is konturebi icvleba. es mravalwliani
procesi uzarmazar SesaZleblobebs qmnis. Base of the Pyramid-isTvis momsaxurebis
gawevas ori winapiroba aqvs. pirveli: SesaZleblobis „danaxva“ moiTxovs sabazro
iniciatorebs, romlebsac konkretuli damokidebulebebi aqvT. ufro zustad rom
vTqvaT, „rodesac vuyurebT wamyvani globalizatorebis warmatebul istoriebs,
vxedavT kompaniebs, romelebmac iswavles brbosgan gansxvavebulad fiqri. isini
eZeben gansxvavebul informacias, mas gansxvavebulad amuSaveben, gamoaqvT
gansxvavebuli daskvnebi da iReben gansxvavebul gadawyvetilebebs. sadac sxvebi
safrTxesa da sirTules xedaven, isini amas SesaZleblobad aRiqvamen. imas, rasac
sxvebi mousavlian landSafts uwodeben, isini alternativebis siuxved aRiqvamen.“
meore mimarTulebaa iolad gamosayenebeli, ekologiurad mgrZnobiare
produqtebis Seqmna, romlebic imuSaveben rTul garemoSi. magaliTad, Nokia,
Samsung-i da Motorola gvTavazoben telefonebs, daluquli damcavebiT (wylis da
WuWygamZle), 400 saaTiani sarezervo droiT erT damuxtul elementze da did
ekranebs, romlebic areklil sinaTleze muSaoben, Sida naTura specialurad
teqsturi SetyobinebebisTvisaa. keniis kompania Safaricom-m es teqnologiebi ufro
maRal doneze aiyvana: igi Soreul adgilebSi (romlebic ganicdian fulis
gadacvlis naklebobas) mobiluri telefoniT fulis gadaricxvebis iniciatoria.
adgilobriv doneze, msgavsi iniciativebis safuZvelze, Seiqmna Tixis macivari
(romelic ar iyenebs eleqtroenergias, Tumca inaxavs bostneuls ramdenime dRis
291
ganmavlobaSi) da arasayofacxovrebo daniSnulebis iaffasiani mtversasruti
(Sesasxurebeli xelsawyo, romelic motocikletze magrdeba).
es cvlilebebi mdidrebis wisqvilze asxmas wyals. multinacionaluri
sawarmoebi iaffasian inovaciebs im axal produqtebad aqceven, romlebic
dasavleTel momxmareblebs emsaxureba. Cinurma firmebma maRalfasiani, erTjeradi
gamoyenebis Wrilobis gasakeri Zafis nacvlad, SemoiRes mravaljeradi, aseve,
gulis stentebi, romlebic 40 %-iT iafia, vidre dasavleTSi.111 kompania GE-m
indoeTis soflebisTvis Seqmna dabalxarjiani eletqrokardiografiis danadgari.
Tavisi efeqtianobisa da xarisxis wualobiT is germaniisa da aSS-s bazrebzec
Sevida.
Base of the Pyramid-is standartebi dabalxarjiani, maRalefeqtiani,
resursdamzogveli, cxovrebis stilis mimarT mgrZnobiare inovaciebi, fasebis
mimarT mgrZnobiare momxmareblebs Soris, dasavlur bazrebze ufro da ufro
vrceldeba. bevr mdidar qveyanaSi siuxvis uaryofa da aRmavali mobilurobis
Seneleba Sedegad „axal Raribebs“ qmnis, kerZod, yofili saSualo klasis fenas,
romelsac SezRuduli biujeti aqvT. asketizmis sawyisi xana aSS-Si, irlandiaSi,
espaneTSi, inglisSi, saberZneTsa da sxva mdidar qveynebSi qmnis axal
SesaZleblobebs iaffasiani maRaziebisTvis. magaliTad, Walmart-i da Aldi, winaswar
gadaxdili momsaxurebis provaiderebisTvis: Leap Wireless-i, TracFone-i da axali
biznesdizainebisTvis: „erToblivi moxmareba“. es xalxs saSualebas aZlevs, ki ar
flobdnen, aramed iqiraon, rogorc es Zipcar-Si xdeba. sabolood, Base of the
Pyramid-i gacilebiT farTo da metad gavrcelebuli kompaniaa, vidre umetesobas
hgonia. iaffasiani inovaciebi, romlebic ganxorcielda iseT kompaniebSi,
rogorebicaa Aldi, Tata, Haier-i, Walmart-i, vrceldeba axal bazrebze drezdenSi,
deliSi, dunguansa da detroitSi.
kiTxvebi gameorebisTvis
1. ganmarteT ras ewodeba ekonomikuri zrda. daaxasiaTeT misi
eqstensiuri da intensiuri tipebi.
2. ekonomikuri zrdis neoklasikuri da neokeizianuri modelebi.
3. ekonomikuri zrdis winaaRmdegobebi.
4. ekonomikuri ciklis fazebi da misi mizezebi.
5. dasaqmebis ekonomikuri cneba da Sinaarsi.
6. daaxasiaTeT umuSevrobis tipebi.
7. keinzis ekonomikuri Teoria da misi ZiriTadi safuZvlebi.
292
meToTxmete Tavi
sagareo vaWroba
gansaxilveli sakiTxebi:
sagareo vaWrobis “sazomebi.” ratom vaWroben qveynebi?
resursebis araTanabari ganawileba. absoluturi upiratesoba sagareo
vaWrobaSi. SedarebiTi upiratesoba sagareo vaWrobaSi.
politikuri faqtori sagareo vaWrobaSi. savaWro barierebi. sagareo
vaWrobis SezRudvis saxeebi. sagareo vaWrobaSi SezRudvebis arsebobis mizez-
ebi.
ra aris transnacionaluri korporacia?
saerTaSoriso dafinanseba
savaluto kursi. rogor dgeba savaluto kursi. navTobdilerebi,
evrodolarebi da sxva evrovalutebi.
ekonomikuri azrovnebis istoriidan: deivid rikardo (1772-1823).
sagadasaxdelo balansi
294
cxrili 14.2
A da B qveynebSi brinjisa da yavis warmoeba specializaciis Semdeg
brinjis fasi orive qveynisaTvis misaRebi rom iyos, igi unda aRematebodes 0.1
t. yavis Rirebulebias (A qveynisaTvis) da naklebi iyos 2 t. Rirebulebaze (B
qveynisaTvis). gamovsaxoT es Tanafardoba utolobebis saxiT:
0,5 t. brinjis fasi < 1 t. yavis fasi < 10 t. brinjis fasi.
0,1 t. yavis fasi < 1 t. brinjis fasi < 2 t. yavis fasi
rac metia am zRvrebSi brinjis fasi, miT met sargebels naxavs mis warmoebaze
specializebuli qveyana A qveyana. aseve, rac mcirea brinjis fasi da, Sesabamisad,
maRalia yavis fasi, miT met mogebas naxavs yavis warmoebaze specializebuli B qvey-
ana.
SedarebiTi upiratesoba sagareo vaWrobaSi
ganvixiloT es situacia pirobiT magaliTze da monacemebi warmovadginoT
cxrilSi A qveyana absolutur upiratesobas flobs rogorc brinjis (10 t). ise yavis
(4t) warmoebaSi.
cxrili 14.3
brinjisa da yavis warmoeba specializaciamde A da B qveynebSi
295
SedarebiTi upiratesobebis SenarCuneba SesaZlebeli xdeba. ra Tqma unda im piro-
bis gaTvaliswinebiT, rom garevaWrobis fasebi meryeobs mocemul zRvrebSi:
0,4 t. yavis fasi < 1 t. brinjis fasi < 2,5 t. brinjis fasi.
0,5 t. brinjis fasi < 1 t. yavis fasi < 2 t. yavis fasi
politikuri faqtori sagareo vaWrobaSi
sagareo vaWrobis organizaciasTan dakavSirebuli sakiTxis gadaWrisas xSirad
ZalaSi Sedis politikuri faqtori da rogorRac ukana planze gadadis ekonomikur
sargebelTan dakavSirebuli mosazrebani.
savaWro barierebi
Sromis saerTaSoriso danawilebaSi monawile yovel ers (da mTlianad msof-
lios) SeuZlia didi Semosavali miiRos mis gankargulebaSi arsebuli resursebis
gamoyenebiT. miuxedavad amisa, qveynebs Soris savsebiT Tavisufali vaWroba dRes-
dReobiTac keTil survilad rCeba. ama Tu im formiT yoveli saxelmwifo aregu-
lirebs da zRudavs Tavis sagareo vaWrobas.
ekonomistTa Sorisac ar aris erTiani Sexeduleba imaze, saWiroa Tu ara
sagareo vaWrobis regulireba. ker kidev merkantilistebi amtkicebdnen importis
SezRudvis aucileblobas qveynis oqros maragis amowurvis (gamolevis) Tavidan ac-
ilebis mizniT. maT mimdevrebs dRes eZaxian proteqcionistebs (laTinuri sityvidan
“protekcion” – dacva). maTi mowinaaRmdegeni, romelTac fritrederebs uwodeben
(inglisuri sityvidan “free trade” – rac Tavisufal vaWrobas niSnavs) piriqiT, ib-
rZvian sagaro vaWrobis maqsimaluri TavisuflebisaTvis da mxras ar uWeren sax-
elmwifo regulirebas.
sagareo vaWrobis SezRudvis saxeebi
garevaWrobis SezRudvis yvelaze gavrcelebul formas warmoadgens tarifebi
anu baJi – gadasaxadi importul saqonelze. tarifi dgeba importuli saqonlis er-
Teulze gansazRvruli fuladi Tanxis mixedviT (mag., 1 tonaze 20 aTasi lari. – e.w.
specifikuri tarifi) an saqonlis fasidan procentis saxiT.
sabaJo gadasaxadis SemoRebas ori mizani gaaCnia: pirveli, saxelmwifo biuje-
tisaTvis Semosavlebis miReba, meore-samamulo mewarmeobis dacva ucxouri konku-
renciisagan. tarifis pirvel saxes ewodeba fiskaluri (inglisuri sityvidan
“fiskal”, rac safinansos, sagadasaxados niSnavs). dRes misi ganakveTebi umravles
ganviTarebul qveynebSi SedarebiT dabalia, magram yovelTvis ase ar yofila.
ucxouri konkurentebisagan dasacavad gamoiyeneba e.w. proteqcionistuli ta-
rifebi. ramdenadac tarifi dgeba importuli saqonlis fasze danamatis saxiT, ami-
tom adgili aqvs saqonlis fasis xelovnurad gazrdas, rac imavdroulad zrdis im-
portiori qveynis biujetsac. amasTan, Tu importuli saqonlis fasi meti iqneba sa-
mamulo warmoebis msgavsi saqonlis fasze, maSin momxmarebeli upiratesobas miani-
Webs “Tavis” nawarms. erovnuli warmoeba (mwarmoebeli) amiT daculi aRmoCndeba
fasobrivi konkurenciisagan ucxo qveynis mxridan. Tu proteqcionistuli tarifis
ganakveTi maRla aiwevs, mas SeuZlia, Tavisi arsiT, amkrZalavi daniSnulebac
Seasrulos. Zalze Zviri importuli saqoneli, ubralod ar gasaRdeba.
296
garevaWrobis barierebis meore tips miekuTvneba kvotebi, anu SezRudva gan-
sazRvruli saqonlis maqsimalur raodenobaze, romelic SeiZleba wlis ganmav-
lobaSi qveyanaSi Seitanon an qveynidan gaitanon. importuli kvotebi, ise rogorc
sabaJo gadasaxadi, warmoadgens erovnuli mewarmeobis dacvis saSualebas ucxouri
konkurentebisagan. amasTan, ufro metad efeqturs vidre tarifebia.
kvotebi da baJebi SeiZleba daaweson eqsportzec, Tu qveyanas surs SezRudos
iSviaTi resursebis an uaxlesi teqnologiebis “gadineba” ucxoeli konkuren-
tebisaken.
arsebobs, kidev, sagareo vaWrobis regulirebis mTeli rigi administraciuli,
araekonomikuri zomebi, romelTac arasatarifo barierebis saxelwodeba miiRes.
mTavrobas, magaliTad, SeuZlia moiTxovos specialuri nebarTva – licenzia – qvey-
anaSi saqonlis Sesatanad an iqedan gamosatanad (e.w. sagareo vaWrobis licenzire-
ba).
zogierT qveynebSi aweseben xarisxis Zalze maRal standartebs Semosatan
produqciaze an, ubralod, imdenad arTuleben biurokratiul proceduras (rome-
lic moiTxovs auarebeli wvrilmani dokumentebis gaformebas), rom msurvelebs
yovelgvari interesi ekargebaT xeli mokidon saeqsperto (saimporto) operaciebs.
amdenad, Tavisi qmediTobiT arasatarifo barierebi aranaklebia proteqcionistul
barierebze da amitom xSirad “uxilavi tarifis” saxels atarebs.
qveynebs Soris “normaluri” saqonelgacvlis damabrkolebel zomebs zogjer
miakuTvneben eqsportis subsidirebas. mTavroba eqsportiors damatebiT uxdis, ra-
Ta man SeZlos Tavisi qveynis produqciis realizeba sazRvargareT Sida fasebze
dabal fasebSi. saeqsperto fasebis amgvari Segnebuli daweva cnobilia dempingis
saxelwodebiT. Teoriulad, igi akrZalulia bevri qveynis kanonmdeblobiT. Tumca
imis mtkiceba, rom eqsportiori Tavis produqcias daweul fasebSi ukeTebs real-
izacias – sakmarisad rTulia; amitom praqtikaSi dempingi axali bazrebis aTvisebis
(dapyrobis) qmediT saSualebas warmoadgens.
sagareo vaWrobis regulirebis metad mkacri RonisZiebaTa kompleqsi sax-
elmwifo monopoliis dawesebaa, romlis drosac TviT mTavroba gansazRvravs
saeqsperto miwodebisa da importis moculobas, amtkicebs saeqsperto da saimporto
fasebs.
sagareo vaWrobaSi SezRudvebis arsebobis mizezebi
298
Tanamedrove tek-is umravlesoba aRmocendeba amerikuli kompaniebis
saerTaSoriso eqspansiis Sedegad, es termini maT saxelwodebaSic Sevida.
msxvili tek – es giganturi organizaciaa, sadac muSaobs aTeul da aseul
aTasobiT adamiani.
tek Sedgeba saTavo kompaniisa da filialebisagan anu sxvadasxva qveynebSi
arsebuli Svilobili firmebisagan. satavo kompanias SeuZlia 100%-iani safinanso
kontroli gauwios filialebs, Tumca am ukanasknelT SesaZlebelia gaaCndeT
Sereuli forma (erToblivi sawarmo) erovnuli monawileobis upiratesobiT.
transnacionaluri kompaniis principuli gansxvaveba mononacionaluri
kompaniisagan (Tundac am ukanasknels Tavisi produqciis mniSvnelovani nawili
sazRvargareT gaqondes) imaSi mdgomareobs, rom tek qmnis Tavis sawarmoo, savaWro
an finansur sawarmoebs (organizaciebs) ramdenime da ara erT qveyanaSi. garkveuli
azriT, tek-s, ise “samSoblo ar gaaCnia”.
tek ganaTavsebs warmoebis calkeul stadiebs iq, sadac amisaTvis optimaluri
sawarmoo pirobebi arsebobs. maSinac ki rica qveyanaSi ar aris gasaRebis tevadi
bazari naxevarfabrikatebisaTvis mas Seisyidis sxva qveyanaSi arsebuli tek-s
filiali. tevadi bazris mqone qveyanaSi ki Cveulebriv qmnian sawarmoebs, romlebic
uSveben mza produqcias sxvadasxva qveynebSi (da maT Soris saTavo sawarmos
samSobloSi) damzadebuli makompleqtebeli naxevarfabrikatebisagan.
sayuradReboa, rom transnacionalur kompaniasTan dakavSirebuli yvelaze
mwavave sakiTxi exeba mogebis ganawilebas saTavo kompaniasa da mis qveynisgareTa
filialebs Soris. saqme imaSia, rom erT kompaniaSi Semaval swarmoTa Soris
angariSebSi fasebi realur xarjebs ar gamosaxaven, ramdenadac isini Sida,
saangariSsworebo fasebs warmoadamis gamo tek-s aqvs saSualeba Tavis mogeba
“gaiangariSos” imgvarad, rom misi ZiriTadi nawili modiodes im sawarmoebze,
romlebic funqcionireben qveynebSi, sadac SeRavaTiani gadasaxadebia dawesebuli.
gadasaxadebze gakeTebuli ekonomia ki tek-iis erT-erTi sakmaod mniSvnelovani
upiratesobaa mononacionalur kompaniebTan SedarebiT.
rogorc vxedavT tek maqsimalur mogebas qaCavs saerTaSoriso specializaciis
absoluturi da SedarebiTi upiratesobebidan da amasTan ertad warmatebiT uvlis
gverds mis gzaze arsebul barierebs.
marTalia, is rac tek-Tvisaa sasargeblo, yovelTvis srulebiTac araa
xelsayreli im qveynis ekonomikisaTvis, sadac aseti filialebi iqmneba. saxelmwifo
romlis teritoriaze arsebobs ucxouri sawarmoebi, rogorc wesi,
dainteresebulia imiT, rom maTi saqmianobidan mogeba moxmardes warmoebis
gafarToebas da ara mis sazRvargaret gagzavnas. tek ki piriqiT, cdilobs fuli iq
Cados, sadac is maqsimalur mogebas moitans, miT umetes, rom amisaTvis mas gaaCnia
aucilebeli saxsrebi – igive Siga fasebis manipulirebis xarjze. sakiTxs e.w
araTanabaruflebiani gacvlis Sesaxeb didi xania ayeneben ganviTarebadi qveynebi.
299
saerTaSoriso vaWrobis dafinanseba
yvela qveyanas gaaCnia Tavisi fuladi erTeuli anu valuta qveynis SigniT
mimoqcevisaTvis, romelic warmoadgens kanonier sagadasaxdelo saSualebas
mxolod mis teritoriaze.
savaluto kursi
erTi valutis meoreze gacvla xorcieldeba garkveuli TanafardobiT,
romelsac savaluto ani gacvlis kursi ewodeba/
savaluto kursi – es erTi qveynis fuladi erTeulis fasia meore qveynis
fulad erTeulSi gamosaxuli. ramdenadac savaluto kursi warmoadgens ori
valutis Tanafardobas, amitom igi SeiZleba ori xerxiT gamovsaxoT.
vTqvaT, frangi meRvine koniakis eqsports eweva aSS-Si 180 frankad 1 boTlSi.
savaluto kursi Seadgens 6 franks 1 dolarze. es imas niSnavs, rom amerikelma
momxmarebelma 1 boTl koniakSi 3 dolari unda gadaixados (180:6). axla
vigulisxmoT, rom savaluto kursi Seicvala, dolaris fasi daeca frankTan
mimartebaSi da gaxda 4 franki. Tu frangi meRvine 1 boTl koniakSi Zveleburad 180
franks moiTxovs, maSin amerikel momxmarebels mouwevs masSi 45 dolaris gadaxda
(180:4). amrigad, nacionaluri valutis kursis dacema sxva qveyis valutasTan
mimarTebaSi iwvevs nacionalur bazarze amerikuli saqonlis gaZvirebas. amas
Sedegad moyveba importis Sekveca, radgan masze fasebis gaZvireba moTxovnis
Semcirebasac gamoiwvevs.
nacionaluri valutis kursis gazrdas sxva qveynebis valutebis mimarT,
piriqiT, importuli saqonlis gaiafeba SeuZlia gamoiwvios.
Zneli araa imis mixvedra, rom savaluto kursis igive cvlilebisas
safrangeTSi amerikul eqsportze ukuprocesebs eqneba adgili.
daskvna: erovnuli (nacionaluri) valutis kursis dacema aiafebs mocemuli
qveynis saeqsporto saqonels gare bazrebze da astimulirebs eqsportis zrds.
savaluto kursis gazrda ki, piriqiT, akavebs eqsports, radgan iwvevs saeqsporto
saqonlis gaZvirebas sxva qveynebis bazarze.
rogor dgeba savaluto kursi
rogor dgeba valutebis gacvlis kursi? dRes sxvanairad, vidre meoTxedi da
naxevari saukunis ukan. marto me-20 saukunis ganmavlobaSi sami savaluto sistemis
Secvla moxda: oqros standarti Secvala oqrosvalutianma standartma, xolo es
ukanaskneli – mcuravi savaluto kursebis sistemam.
oqros standarti SemoiRes bevr qveyanaSi (maT Soris ruseTSic) me-19 saukunis
bolos da moqmedebda me-20 saukunis 30-ian wlebamde. aseTi sistema oficialurad
iTvaliswinebda nacionaluri valutis oqros “Semcvelobis” (oqroze gacvlis
kursis) dadgenas.
magaliTad, 1897 wels ruseTis maneTis oqros Semcveloba ganisazRvreboda
0,774234 g. oqroTi. mTavroba pasuxismgeblobas Rebulobda Tavis Tavze aeRo
sakuTari valutis oqroze gacvla. am sistemas rom emuSava, saWiro iyo mkacri
Tanafardobis dacva qveynis oqros maragsa da mis Sida fulad miwodebas Soris.
amisaTvis nebadartuli iyo oqros Tavisufali eqsporti da importi. nacionaluri
300
valutis oqros Semcvelobidan gamomdinare xdeboda maTi kursis dadgena
erTmaneTis mimarT. magaliTad, aSS-=is dolaris oqros Semcveloba Seadgenda 23,22
grans (1 grani =0,0648 grami), inglisuri funti – 113 grans, anu4,87-jer mets. aqedan
ganisazRvreboda funtis kursi dolarTan mimarTebaSi: 1 funti = 4,87 dolari.
qveynis umravlesobam uari Tqva oqros standartze 30-iani wlebis depresiis
periodSi. 1994 wels ZalaSi Sevida oqrosvalutiani sistema, romelsac sxvanairad
breton-vudsis sistemasac uwodebdnen (aSS-is im qalaqis saxelwodebis mixedviT,
sadac igi miiRes). am sistemiT xdeboda valutebis fiqsirebuli kursis gansazRvra,
magram ara oqros garkveuli Semcvelobis mixedviT, aramed maTi myari kursis
dadgenisgziT e.w sarezervo valutebis mimarT, romelTa Soris ZiriTadi aSS-is
dolari gaxda.
aseTi sqemis pirobebSi, is qveynebic ki, romelTac sakuTari oqros maragi ar
gaaCndaT, SesaZleblobas Rebulobdnen daedginaT TavianTi fuladi erTeulis
“oqros Semcveloba”.
savaluto kursebis stabilurobis SenarCuneba Sedioda aseve saerTaSoriso
savaluto fondis (ssf) amocanebSi, romelic Camoyalibda 1944 wels. breton-vudsis
sistemaSi Semavali qveynebis Senatanebis saSualebiT Seiqmna specialuri fondi,
saidanac krediti miecemoda im wevr-qveynebs, romlebic ganicdidnen finansur
siZneleebs. ase, mag., savaWro balansis uaryofiTi saldos mqone qveyana miRebul
kreditebs iyenebda deficitis dasafaravad, Tavisi valutis dolarze gacvlis
fiqsirebuli kursis SesanarCuneblad. ssf-s miniWebuli hqonda uflebamosileba
Seecvala monawile-qveynebis savaluto kursi xangrZlivi finansuri siZneleebis
SemTxvevaSi.
oqrosvalutianma sistemam iarseba saukunis meoTxedi. 1971 wels aSS-ma
CaTvala, rom mas Zala aRar Seswevs SemdgomSi ganaxorcielos dolarebis oqroze
gacvla, rac niSnavda aRniSnuli sistemis daSlas.
sanacvlod gaCnda axali sistema – mcuravi valutebis kursebi. misi arsi imaSi
mdgomareobs, rom valutebis kursi ganisazRvreba moTxovna-miwodebis
Tanafardobidan gamomdinare, msgavsad fasiani qaRaldebis kursisa safondo
birJaze.
Tavidanve SevTanxmdeT, rom Tumca mcuravi valutebis kursebis sistema dRes
gabatonebulia, amis miuxedavad arc Tu yvela qveyanas surs Tavisi valutis
absoluturad “Tavisufal curvaSi” gaSveba.
ase, mag., 1979 wels evropuli kavSiris farglebSi Seiqmna evropuli savaluto
sistema, romelmac daadgina pariteti, anu kursi, aRniSnul gaerTianebaSi Semavali
TiToeuli qveynis valutisa meore (sxva) qveynis valutis mimarT. maT valutebs
SeeZloT meryeoba ganecadaT am kursis (dadgenili kursis – T.g.) mimarT ramdenime
procentis zRvrebSi. Tu kursis rxeva dadgenili zRvrbidan gamosvlis saSiSroebas
Seqmnida, maSin mimarTavdnen am valutis oficialuri kursis cvlilebas
centraluri bankis saSualebiT sxva qveynebTan SeTanxmebis safuZvelze.
oficialuri kursis cvlilebas gazrdis mxares revalvacia ewodeba,
Semcirebis mxares – devalvacia. xSirad es terminebi esmiT ufro farTod –
301
rogorc nacionaluri valutis kursis nebismieri cvlileba sxva qveynebis
valutebTan mimarTebaSi, miT umetes, rom 1993 wlidan eg qveynebis valutebis
kursebis cvlilebebi nebadartulia ise did zRvrebSi (±15%), rom maTi “curva”
praqtikulad Tavisufali xdeba.
garda aRniSnulisa, saerTaSoriso savaluto fondis 90-ze meti qveyana iyenebs
e.w. Sekruli savaluto kursebis sistemas, romlis Tanaxmad TiToeuli qveynis
valuta garkveuli TanafardobiT “mibmulia” ert-erT ZiriTad “mcurav”
valutasTan, upiratesad amerikul dolarTan.
iTvleba, rom mcurav savaluto kursebis sistemas gaaCnia erTi aucilebeli
upiratesoba Tavis winamorbedebTan SedarebiT. Teoriulad mas SeuZlia savaWro
balansSi deficitis gamosworeba mTavrobis Carebis gareSe. Tu rogor muSaobs es
meqanizmi, ganvixiloT magaliTze.
magram mTavroba, Cveulebriv, gulxeldakrefili ar zis. raTa Tavidan iqnes
acilebuli sakuTari valutis kursebis mkveTri meryeoba isini periodulad e.w.
savaluto interveciebs axdenen. sakuTari valutis kursis dacemisas mTavroba mas
iZens specialuri saxelmwifo fondebis saxsrebidan xolo nacionaluri valutis
kursis amaRlebisas, piriqiT, yidian mas savaluto birJaze.
navTobdolarebi, evrodolarebi da sxva evrovalutebi
meore msoflio omis Semdgom periodSi zogma evropulma da Semdeg sxva
qveynebmac neba darTes TavianT da ucxour bankebs mis teritoriaze hqonodaT
(gaexsnaT) angariSebi da ewarmoebinaT operaciebi ucxour valutaze. magaliTad,
evropaSi amgvarma angariSebma dolarze miiRes evrodolaris saxelwodeba, opekis
qveynebSi dolarze angariSebma – navTobdolaris saxelwodeba.
maTi ZiriTadi gansxvaveba Sesabamisi erovnuli valutisagan imaSi
mdgomareobs, rom isini ar eqvemdebarebian regulirebas erovnuli safinanso or-
ganoebis meSveobiT. swored amaSia maTi ZiriTadi popularobis mizezi. roca,
magaliTad, aSS-is federaluri sarezervo sistema kreditze saprocento ganakveTs
zrdis, es wesi ar vrceldeba sazRvargareT arsebuli amerikuli bankebis fil-
ialebze da, miT umetes, ucxour bankebze, romelTac angariSebi dolarebSi gaaCniaT.
maT adrindeliviT SeuZliaT kreditebi gascen dabali procentiT. Tumca, Sesa-
Zlebelia, sawinaaRmdegi situaciac.
302
investireba; ramdenis sesxeba SeuZlia „danarCeni samyarodan“ da ramdenis - gas-
esxeba. meore mxriv, sagareo seqtoris angariSebi saSualebas iZleva ganvsazRvroT
qveyanaSi moxmarebisa da investirebisaTvis saWiro saqonlisa da momsaxurebis wy-
aroebis prioritetebi: vawarmooT isini Tavad, Tu imports mivaniWoT upiratesoba.
amdenad, sagareo seqtoris angariSebi, romlebic mowodebulia upasuxos yvela
am SekiTxvas, mniSvnelovani instrumentia politikis mkeTebelTa xelSi, raTa maT
sworad gansazRvron qveynis, ara marto sagareo ekonomikuri, aramed mTliani
ekonomikis ganviTarebis prioritetebi.
zemoaRniSnuli miznebisaTvis ZiriTadad ori mniSvnelovani statistikuri an-
gariSi gamoiyeneba. esenia sagadasaxdelo balansi da saerTaSoriso investiciuri
mdgomareobis balansi.
sagadasaxdelo balansis daniSnulebaa ekonomikuri operaciebis asaxva moce-
mul ekonomikasa da sazRvargareTs Soris.
ekonomikur TeoriaSi termini “sagadasaxdelo balansi” pirvelad gam-
oyenebuli iyo 1767 wels gviani merkantilizmis warmomadgenlis jeims stiuartis
(1712-1780 ww.) SromaSi “gamokvlevebi politikuri ekonomiis principebis Taobaze”.
sazogadoebis simdidris wyarod mas sagareo vaWroba miaCnda da swored sagareo
savaWro balanss aigivebda sagadasaxdelo balansTan. igi Tvlida, rom aqtiuri
sagareo savaWro balansi uzrunvelyofda qveyanaSi oqros Semodinebas da, maSasa-
dame, mis simdidres.
miuxedavad aRniSnulisa, sagadasaxdelo balansis meTodologiuri da
praqtikuli sakiTxebis met-naklebad srulyofilad damuSaveba me-20 saukunamde ar
momxdara. sagadasaxdelo balansis pirveli oficialuri publikacia, 1922 wlis
monacemebiT, momzadebul da gamoqveynebul iqna aSS-s vaWrobis saministros mier
1923 wels. am balansSi sagareo ekonomikuri operaciebi klasificirebul iyo 3
jgufad: mimdinare, kapitaluri da oqrosa da vercxlTan dakavSirebuli
operaciebi.
1943 wels amerikelma ekonomistma x.lerim Seadgina aSS-s 1919-1939 wlebis
sagadasaxdelo balansi, romlis meTodologia safuZvlad daedo aSS-s
sagadasaxdelo balansebis gaangariSebas omis Semdgomi periodisaTvis. 1946 wlidan
aSS-s vaWrobis saministrom daiwyo kvartaluri da wliuri sagadasaxdelo bal-
ansebis gamoqveyneba JurnalSi “Survey of Current Business”.
sagadasaxdelo balansis meTodologiis ganviTarebaSi didi roli erTa
ligam Seasrula. misi egidiT 1924 wels gamoqveynda rigi qveynebis sagadasaxdelo
balansebi, riTac misi meTodologiuri sakiTxebis garda, sagareo ekonomikuri
saqmianobis maCvenebelTa sistemis saerTaSoriso Sesadarisobis problemebi
wamoswia win. erTa ligis damsaxurebaa sagadasaxdelo balansis meTodologiis
standartizaciisa da gaangariSebis rekomendaciebis safuZvlebis SemuSaveba.
1947 wels gaerom gamoaqveyna sagadasaxdelo balansis erTa ligis mier Semu-
Savebuli sqema, xolo 1948 wels ukve saerTaSoriso savaluto fondis egidiT gam-
oqveynda sagadasaxdelo balansis standartuli meTodologiis pirveli gamocema.
saerTaSoriso savaluto fondis Seqmnis TiTqmis pirveli dRidan (1945 w.) wevri
303
qveynebis sagareo ekonomikuri saqmianobis Seswavla mis upirveles amocanas war-
moadgenda. amdenad, swored igi iqca kanonmdeblad sagadasaxdelo balansis
meTodologiis sakiTxebSi. sagadasaxdelo balansis statistikis saxelmZRvanelos
momdevno versiebi gamoica 1950, 1961, 1977, 1993 da 2009 wlebSi. es ukanaskneli, anu
sagadasaxdelo balansis statistikis meTodologiis me-6 versia amJamad aqtiurad
inergeba ukve bevr qveyanaSi da maT Soris saqarTveloSi.
sagadasaxdelo balansi Sedgeba sami angariSisagan. esenia: mimdinare angariSi,
kapitalis angariSi da finansuri angariSi.
mimdinare angariSis balansi yvelaze farTod gamoyenebuli ekonomikuri
maCvenebelia. igi aris saqonlis, momsaxurebis pirveladi Semosavlebisa da meora-
di Semosavlebis sakredito da sadebeto Canawerebs Soris sxvaoba. mimdinare anga-
riSis dadebiTi balansi imis maCvenebelia, rom rezidentebis ucxouri aqtivebi
izrdeba da Sesabamisad izrdeba qveynis wminda saerTaSoriso sainvesticio pozicia.
Tu mimdinare angariSis balansi deficituria, es niSnavs rezidentebis ucxouri va-
ldebulebebis zrdas da qveynis wminda saerTaSoriso mdgomareobis Semcirebas.
საგადასახდელო ბალანსის ზოგადი (მოკლე) სქემა
მიმდინარე ანგარიში კაპიტალისა და ფინანსური ანგარიში
საქონელი კაპიტალის ანგარიში
კაპიტალური ტრანსფერები
მომსახურება არაწარმოებული, არაფინანსური აქტივების
შეძენა/გაყიდვა
მანუფაქტურული მომსახურება
რემონტი და სხვა ტექნიკური მომსახურება ფინანსური ანგარიში
ტრანსპორტი პირდაპირი ინვესტიციები, წმინდა
ტურიზმი პორტფელის ინვესტიციები, წმინდა
სამთავრობო მომსახურება ფინანსური წარმოებულები, წმინდა
სხვა მომსახურება სხვა ინვესტიციები, წმინდა
წმინდა შეცდომები და გამოტოვებები
პირველადი შემოსავლები რეზერვები და მასთან დაკავშირებული მუხლები
შრომის ანაზრაურება სარეზერვო აქტივები
ინვესტიციებიდან შემოსავალი კრედიტები და სესხები სსფ-დან
სხვა პირველადი შემოსავალი განსაკუთრებული დაფინანსება
მეორადი შემოსავლები
305
arawarmoebuli, arafinansuri aqtivebis SeZena/gayidva moicavs iseT
operaciebs, miwis an bunebrivi resursebis (arawarmoebuli, arafinansuri aqtivebi)
SeZena/gayidva, aseve patentebis, samarko niSnebis, sakuTrebis uflebis licenziebis
da sxva analogiuri (arawarmoebuli, aramaterialuri aqtivebi) SeZena/gayidva.
sagadasaxdelo balansis finansuri angariSi asaxavs finansuri aqtivebisa da
valdebulebebis gacvlis operaciebs rezidentebsa da ararezidentebs Soris.
finansur angariSSi asaxuli finansuri aqtivebi da valdebulebebi
klasificirebulia Semdegi maxasiaTeblebis mixedviT: pirveli, investiciebis buneba:
pirdapiri investicia, portfelis investicia, vali, kapitali; meore, vadianoba:
grZelvadiani, moklevadiani; mesame, emitentis/mflobelis identifikacia: sajaro
(saxelmwifo), kerZo. aRniSnulis safuZvelze, finansuri angariSi asaxvs finansuri
aqtivebisa da valdebulebebis Semdeg funqcionalur kategoriebs:
pirdapir investicias aqvs adgili roca erTi qveynis rezidenti investori
axorcielebs investirebas sxva qveynis rezident sawarmoSi, romelic mas uflebas
aZlevs moipovos kontroli an mniSvnelovani gavlena am sawarmos marTvaze. Tu
ucxoeli investori Semodis mocemuli qveynis rezident sawarmoSi, saqme gvaqvs
Semosul pirdapir investiciasTan. gasuli pirdapiri investiciis SemTxvevaSi
rezidenti investori axdens investirebas ararezident sawarmoSi. pirdapiri
investiciis magaliTia reinvestirebuli Semosavalic.
portfelis investiciebi moicavs kapitalisa da sainvesticio fondebis aqciebis,
aseve savalo fasiani qaraldebis SeZenas, rac ar aZlevs myidvels sawarmos
marTvaze mniSvnelovani kontrolis uflebas.
finansuri warmoebulebi, romlebic adre Sedioda portfelis investiciebSi,
fasiani qaRaldebis bazris intensiurad ganviTarebis gamo, Camoyalibda rogorc
finansuri angariSis damoukidebeli komponenti. finansuri warmoe¬bulebi moicavs
iseT fasian qaRaldebs, rogoricaa opcionebi, fiuCersebi, svopebi, forvarduli
kontraqtebi da sxva.
sxva investiciebi moicavs finansuri angariSis yvela mokle da grZelvadian
gatarebas, garda pirdapiri da portfelis investiciebisa, warmoebuli finansuri
instrumente¬bisa da sarezervo aqtivebisa. esenia: savaWro kreditebi da avansebi,
sesxebi, naRdi fuli da depozitebi da sxva aqtivebi da valdebulebebi. savaWro
kreditebi da avansebi es aris aqtivebi da valdebulebebi, romlebic warmoiSveba
sagareo savaWro (saqonliT an momsaxurebiT) urTierTobebis Sedegad. rogorc
wesi, aseTi aqtivebi da valdebulebebi moklevadiania, Tumca sagadasaxdelo
balansi iTvaliswinebs maT dayofas grZel da moklevadianad. sxva investiciebis
erT-erTi mniSvnelovani komponentia sesxebi. sagadasaxdelo balansSi maTi
klasificireba xdeba vadianobis mixedviT (gamoiyofa grZelvadiani da
moklevadiani sesxebi) da instituciuri seqtorebis mixedviT. sxva investiciebis
sxva valdebulebebi da aqtivebi Sedgeba vadagadacilebuli davalianebi¬sa¬gan da,
garda amisa, yvela im poziciisgan, romelic ar moxvda zemoT CamoTvlil muxlebSi.
sarezervo aqtivebi warmoadgens maRallikvidur ucxour aqtivebs, romelsac
flobs an akontrolebs qveynis centraluri banki da romlis gamoyeneba
306
sagadasaxdelo balansis deficitis dasafinanseblad an raime sxva mizniT
SesaZlebelia Seuferxebliv. sarezervo aqtivebi Sedgeba Semdegi komponentebisgan:
monetaruli oqro, sesxis specialuri ufleba, savaluto pozicia fondSi, sxva
sarezervo aqtivebi, romlebic akmayofileben sarezervo aqtivebis moTxovnebs da
ar moxvdnen zemoT CamoTvlil punqtebSi. sxva sarezervo aqtivebi Sedgeba naRdi
ucxouri valutisagan, ararezident safinanso organizaciebSi ganTavsebuli
depozitebisgan da maRallikviduri fasiani qaRaldebisgan.
sagadasaxdelo balansisagan gansxvavebiT, romelic asaxavs rezidentebis
ararezidentebTan urTierTobis operaciebs mocemuli periodis ganmavlobaSi,
saerTaSoriso sainvesticio mdgomareobis balansi asaxavs mocemuli qveynis
ucxouri aqtivebisa da valdebulebebis mdgomareobas mocemuli konkretuli
TariRisaTvis. aRniSnuli balansis cvlileba erTi TariRidan meoremde asaxavs
ucxouri aqtivebisa da valdebulebebis naSTebs Soris sxvaobas ori periodis
mixedviT. es sxvaoba gamowveulia sagareo finansuri operaciebiT, aseve finansuri
aqtivebis RirebulebiTi cvlilebebiT da sxva cvlilebebiT.
saerTaSoriso sainvesticio mdgomareobis balansis ucxour aqtivebsa da
valdebulebebs Soris sxvaoba axasiaTebs qveynis wminda sainvesticio
mdgomareobas.
wyaro: masala mogvawoda prof. n. aslamaziSvilma
kiTxvebi gameorebisTvis
307
meTxuTmete Tavi
gansaxilveli sakiTxebi:
ekonomikuri Teoria da doqtrina
neoklasikuri Teoriis ZiriTadi koncefciebi
institucionalizmis 3 ZiriTadi idea
j.m. keinzis efeqtiani moTxovnis Teoria
monetarizmi: fridmenis “fuladi wesi”
Miwodebis ekonomika
neoliberalizmi: f. haieki administraciuli despotizmis
winaaRmdeg
marqsistuli Teoria
zogadi mimoxilva
Tanamedrove ekonomikur mecnierebaSi, aRebuls mis konceptualur Teoriul aspeqtSi,
SeiniSneba Zveli klasikuri skolis, romelsac safuZveli Cauyara “sapolitiko ekonomiis
mamaTvarda wodebulma” Sotlandielma brZenma adam smiTma, da sami axali mimarTulebis -
keinzianuri, neoklasikuri da institucionalur – sociologiuri mimarTulebebis sinTezi.
pirveli keinzianuri mimarTulebaa, romelic ase iwodeba misi damfuZnebelis,
ingliseli ekonomistis jon meinard keinzis (1883-1946) sapativsacemod. keinzian-
eloba axlac dgas sabazro ekonomikis saxelmwifo regulirebis samsaxurSi moTx-
ovnis gadidebis an Semcirebis gziT, naRdi da unaRdo fuladi masis cvlilebis meS-
veobiT. es mimarTuleba samarTlianad gamocxadda, rogorc “keinzianuri revolu-
cia politikur ekonomiaSi”. keinzianeloba misi Tanamedrove saxiT iwodeba
rogorc neokeinzianeloba. msoflio sazogadoebis socialur-ekonomikur azrovne-
baze gavlenis donis mixedviT keinzianeloba SeiZleba SevadaroT mxolod a. smiTis
klasikur Teorias da marqsizmis koncefcias. SemTxveviTi araa, rom p. samuelsoni
ekonomikuri mecnierebis istoriaSi gansakuTrebulad gamoyofs sam gamoCenil mo-
azrovnes: adam smiTs, karl marqss da jon meinard keinzs. Tanamedrove ekonomiku-
ri mecnierebis meore mimarTulebaa neoklasikuri mimarTuleba. aRniSnuli mimar-
Tulebis ganviTarebis pirveli etapi dakavSirebulia a. marSalis saxelTan, ro-
melmac scada a. smiTis klasikuri Teoriis marJinalizmTan SeerTeba. marJinalizmi
(fr. marginas– zRvruli) zRvruli sidideebis (zRvruli sargeblianoba, zRvruli
Semosavali da a.S.) gamoyenebaze dafuZnebuli moZRvrebaa.
neoklasikuri mimarTulebis meore etapi anu neoliberalizmi XX saukunis 70-
80-iani wlebiT TariRdeba. misi warmoSoba warmoadgenda reaqcias sazogadoebis
ekonomikur cxovrebaSi saxelmwifos metismet, gadaWarbebul anu zomagadasul Ca-
revaze. aRniSnuli mimarTuleba amJamad ganviTarda monetarizmis (ingl.money –
308
fuli) Teoriis farglebSi, romlis postuladebis mixedviT saxelmwifos roli
ekonomikis stabilizaciaSi daiyvaneba mxolod fuladi meqanizmis regulirebaze da
neoliberalizmis Teoria, romelic gvTavazobs, rom saxelmwifos Careva
ekonomikur cxovrebaSi minimumamde unda daviyvanoT da amavdroulad mewarmeebsa
da vaWrebs mivaniWoT maqsimaluri Tavisufleba.
neoliberalizmisa da keizianuri mimarTulebis safuZvelze warmoiSva so-
cialurad orientirebuli sabazro meurneobis Teoria, romelmac a. smiTis da j.
keinzis koncefciebi principulad raRac axleburSi SeaerTa.
mesame mimarTuleba Tanamedrove ekonomikur mecnierebaSi, sameurneo
cxovrebis problemebis gadaWrisadmi institucionalur-sociologiuri midgomaa.
amisaTvis cneba “instituti” ganimarteba uaRresad farTod: esaa korporaciac da
monopoliac, saxelmwifoc, profkavSirebic, aseve yvelaze mravalferovani so-
cialuri dawesebulebani da iuridiuli normebi. am mimarTulebis farglebSi war-
moiSva usaqmo anu uqmi klasis, sakuTrebis uflebis, sazogadoebrivi arCevanis, neo-
industriuli (informaciuli) sazogadoebis Teoriebi, globalistikis Teoria da
sxva.
309
valiswinebs cocxal sinamdviles, skolastikosi. doqtrineroba – gamomdinareobs
“doqtrinada”-n da niSnavs ama Tu im doqtinis brma arakritikul mimdevrobas;
msjeloba, romelic daumtkicebel debulebebs emyareba.
ekonomikuri sinamdvile friad mravalferovani, winaaRmdegobebiT aRsavse da
cvalebadia, amitom ekonomikur mecnierebas ar SeuZlia absoluturad zustad da
adeqvaturad gamosaxos mimdinare procesebi da tendenciebi. mecnieruli codna
mxolod garkveuli donis sizustiT uaxlovdeba WeSmaritebas da ekonomikur
cxovrebaSi momxdar cvlilebaTa sapasuxod azustebs an uaryofs Zvel war-
modgenebs, ayalibebs axal ganzogadebebsa da daskvnebs. ekonomikur mecnierebaSi
arsebobs sxvadasxva mimarTulebebi da skolebi, romelTs tipologia analizis
meTodiT, sagnisa da gamokvlevis amocanaTa gagebiT, ekonomikuri problemebis da-
muSavebisa da analizisadmi saerTo konceptualuri midgomiT gansxvavdeba. es
dayofa sakmaod pirobiTia.
erTi mimarTulebis farglebSi SeiZleba ramdenime skola arsebobdes.
magaliTad, monetarizmi (skola) neoliberaluri mimarTulebis saerTo dinebaSi
viTardeba, miwodebis ekonomika (skola) neoklasikur mimarTulebas uerTdeba.
xSirad dasaxelebas skolebi geografiuli niSniT iZenen – sToqholmis, lon-
donis, qembrijis. erTi skolis warmomadgenlebs, rogorc wesi, erTiani
Sexedulebebi, meTodologia da poziciebi gaaCniaT. Tumca xSir SemTxvevaSi gan-
sxvavdeba problematika, interesebis are, kerZo problemaTa damuSaveba. erT
skolas xSirad miekuTvnebian erTi didi umaRlesi saswavleblis profesorebi,
moswavleebi da skolis “damfuZneblis” ideebisa da koncefciebis gamgrZeleblebi.
klasikuri ekonomikuri Teoria rogorc mecnieruli codnis gansakuTrebu-
li nawili feodalizmis daSlisa da kapitalizmis Casaxvis periodSi warmoiSva. es
Teoria politikuri ekonomiis saxelwodebiT yalibdeboda da mtkicdeboda, Tumca
xSirad cnobili ekonomistebi sxva terminologiasac xmarobdnen. ingliseli uili-
am peti (1623-1687), politikuri ekonomiis kolumbi da ekonomikuri statistikis da-
fuZnebeli Tavis mecnierebas politikur ariTmetikas uwodebda. pirveli mak-
roekonomikuri modelis Semqmneli frangi fransua kene (1694-1774) sakuTar Tavs
ekonomists eZaxda. Sotlandieli adam smiTis (1723-1790) ZiriTad naSroms, romelic
politikuri ekonomiis klasikur nimuSad aris miCneuli, erqva “gamokvleva xalxTa
simdidris bunebisa da mizezebis Sesaxeb”. misi mTavari azri is aris, rom adamianebi
sakuTari interesebidan gamomdinare da piradi sargeblobis misaRwevad sabazro
ekonomikis “uxilavi xeliT” simdidresa da mogebas qmnian mTeli sazoga-
doebisaTvis. ingliselma mewarmem da ekonomistma deivid rikardom (1772-1823) ro-
melmac daasrula klasikuri ekonomikuri Teoriis Seqmna, dagvitova “politikuri
ekonomiis sawyisebi”. ingliseli Teoritikosisa da sistematikosis jon stiuart
milis (1806-1873) naSroms “politikuri ekonomiis safuZvlebi” ewodeboda.
2. neoklasikuri Teoria
mTavari problema, romelic neoklasikosTa warmomadgenlebis alfred mar-
Salis (1842-1924), artur pigus (1877-1959) da sxvaTa yuradRebis centrSi iyo – adami-
anis moTxovnilebaTa dakmayofilebaa. gansazRvravdnen ra ekonomikuri mecnierebis
310
miznebs, neoklasikosebi ekonomikur keTildReobaze sxvadasxva faqtorebis
zegavlenaze saubrobdnen, pirvel planze maT dovlaTis (saqoneli da momsaxureba)
saxmari Rirebuleba (sargeblianoba) da momxmareblis mxridan am dovlaTze moTx-
ovna gamohqondaT. neoklasikosTa warmomadgenlebi gamodiodnen im azridan, rom
ekonomikuri kanonebi nebismieri sazogadoebisaTvis erTnairia: rogorc individu-
aluri meurneobisaTvis, aseve Tanamedrove, rTuli ekonomikuri sistemebisaTvis.
wonasworuli fasis koncefcia
a. marSalma daamuSava koncefcia, romelic ekonomikuri mecnierebis, kerZod,
Rirebulebis Teoriebis sxvadasxva mimarTulebebs Soris erTgvar kompromiss
warmoadgenda. misi koncefcia da naSromebi farTod gavrcelda XIX-XX s.s. mijnaze
(keinsamde). marSalis mTavari azri is aris, rom Rirebulebis garSemo Teoriuli
kamaTidan gadaverToT moTxovnisa da miwodebis urTierTmoqmedebis problemaTa
Seswavlaze, rameTu swored isini gansazRvraven bazarze mimdinare procesebs. man
dawvrilebiT gaanaliza, rogor yalibdeba da urTierTmoqmedeben moTxovna da
miwodeba, pirvelma Semoitana moTxovnis elastiurobis cneba da fasis “kompromi-
suli” Teoria.
marSalma wonasworuli fasis cneba gamoiyena: rodesac “moTxovnis fasi udris
miwodebis fass, warmoebis moculoba ar iCens tendencias arc gazrdis da arc Sem-
cirebisaken; saxezea – wonasworoba. rodesac moTxovna da miwodeba wonasworobaSi
imyofebian, drois erT da igive monakveTSi warmoebuli saqonlis raodenobas
SeiZleba wonasworuli raodenoba daerqvas, mis gasayid fass ki –wonasworobis
fasi”.
marSalis mier SemoTavazebuli wonasworuli fasis grafiki ekonomikur
mecnierebaTa bevr saxelmZRvaneloSi gamoiyeneba.
marSalis midgoma fasisa da faswarmoqmnis problemebisadmi eyrdnoba
rogorc sawarmoo xarjebis Teorias, aseve avstriuli skolis debulebebs zRvru-
li sargeblianobis Sesaxeb. SegaxsenebT, rom sargeblianoba aris individuumis gan-
sazRvrul moTxovnilebaTa dakmayofilebis unari. magram, rogor SevafasoT, gav-
zomoT sargeblianoba, Tu igi yoveli konkretuli individuumisaTvis (adamiani,
firma) araerTgvarovani, subieqturia? da saerTod, ra saWiroa sargeblianobis
Sedareba da gazomva, samomxmareblo Rirebulebebis Sepirispireba?
ekonomistebs uceb da erTbaSad ar gaugiaT, rom moTxovnis kanonzomierebaTa
da fasebis formirebis Seswavlisas ar SeiZleba mxolod xarjebiT SezRudva (Sro-
ma da sxva warmoebis faqtorebi). momxmareblis moqmedebaTa, misi interesebis, mis
mier miRebuli gadawyvetilebebis gasagebad, saWiroa zustad warmovidginoT, Tu
riT xelmZRvanelobs igi. rogor Cndeba da “ewyoba” misi wamqezebeli motivebi.
amisaTvis ki saWiroa SevecadoT momxmareblis poziciidan SevafasoT – wylis, sak-
vebis, tansacmlis, sulieri dovlaTis da a.S. sargeblianoba. maSin SesaZlebeli
xdeba imis warmodgena, Tu ras, ra moculobiT da rogori TanmimdevrobiT moZeb-
nis da SeiZens igi bazarze.
311
“zRvruli sargeblianoba” da zRvruli sidideebis koncefcia
sargeblianobis (realizebuli saxmari Rirebulebis) Sedarebisa da Sepirispi-
rebis gziT im saqonlisa da momsaxurebis dadgena, romelsac momxmarebeli upira-
tesobas aniWebs, - am amocanis amoxsna gadawyvites avstriuli skolis ekonomistebma
karl mengerma (1840-1921), evgeni bem-baverkma (1851-1914) da sxv. maT daaskvnes, rom
samomxmareblo arCevani damokidebulia konkretuli individuumisaTvis SesaZeni
dovlaTis mniSvnelobis doneze, am dovlaTiT gajerebasa da raodenobaze, agreTve
misi aRwarmoebis SesaZleblobaze. ama Tu im sagnis saWiroebis simZafre
sxvadasxvagvaria.
arsebobs moTxovnilebaTa Taviseburi ierarqia. rom ar iSimSilo – puris erTi na-
Weri, rom ar gwyurodes – erTi Wiqa wyali, fexSiSvelma rom ar iaro – erTi
wyvili fexsacmeli. esec moTxovnilebaa. magram sul sxvaa, rodesac am dovlaTis
mniSvnelovani raodenoba gagaCnia, rac sagrZnoblad cvlis moTxovnilebaTa sim-
Zafres, maTi sargeblianobis dones. puris erTi naWris, wylis erTi Wiqis,
fexsacmlis erTi wyvilis sargeblianoba bevrad ufro metia, vidre bevri puris,
bevri wylis da fexsacmlis mravali wyvilis.
dovlaTis (saxmari Rirebulebis) axali erTeulebis, nawilebis moxmarebis
procesSi sargeblianobis tempi vardeba, yoveli axali nawilis, ulufis mier
motanili damatebiTi sargeblianoba mcirdeba. dovlaTis (saxmari Rirebulebis)
mniSvnelobas (faseulobas) gansazRvravs ara saSualo, aramed umciresi, damatebiTi
sargeblianoba, romelic dovlaTis TiToeul morig, yovel konkretul SemTxveva-
Si “ukanasknel”, saboloo erTeuls, nawils, ulufas moaqvs. es damatebiTi, umciresi
sargeblianoba aRiniSneba terminiT – zRvruli sargeblianoba. zRvruls uwodeben
arsebuli maragidan (kompleqti, nakrebi) yvelaze mcire dakmayofilebul
sargeblianobas.
sabazro ekonomikaSi sargeblianoba fasebis Tanaxmad nawildeba. fasi unda
Seefardebodes saqonlis zRvrul sargeblianobas (mis mniSvnelobas da mis mier ba-
zris gajerebas). fasebis zrda cvlilebebs iwvevs sargeblianobis struqturasa da
ierarqiaSi, praqtikaSi – moTxovnisa da moxmarebis struqturaSi. Tu saqonlis fasi
izrdeba, misi SedarebiTi sargeblianoba (ese igi, moTxovnac) mcirdeba. saqonlis
SeZenaze daxarjul yovel larze myidveli Seecdeba SeiZinos Tanaswori an Sesa-
darisi zRvruli sargeblianoba. sxvagvarad rom vTqvaT, xorcze daxarjuli erTi
lari unda warmoadgendes igive sargeblianobas, rasac makaronze daxarjuli erTi
lari.
zRvruli sargeblianobis principi erTgvari sawyisi gaxda im debulebebisa da
kategoriebis Semdgomi damuSavebisaTvis, romlebic ekonomikur mecnierebaSi friad
mniSvnelovani, universaluri zRvruli sidideebis koncefciis saxiT Sevida.
es koncefcia ara mxolod xarjebis, aramed Sedegebis (sargeblianobis) aRweras
Seicavs, rogorc mimoqcevis, aseve warmoebis sferoSi. is xarjebis minimumamde
Semcirebaze da saqmianobis sxvadasxva dargSi maqsimaluri sargeblianobis miReba-
zea orientirebuli. magaliTad, es koncefcia gamoiyeneba Rirebulebisa da fas-
312
warmoqmnis Teoriis damuSavebisas, sabazro ekonomikis pirobebSi adamianis qcevis
ganxilvisas, ekonomikuri zrdis faqtorTa dasabuTebisas da a.S.
Cven vaxseneT da mokled ganvixileT zRvruli sargeblianobis principis arsi,
imitom rom is (sxvebTan erTad) neoklasikuri Teoriis safuZvels warmoadgenda, im
Teoriis, romelic iTvaliswinebs rogorc warmoebis xarjebis aseve warmoebuli
dovlaTis sargeblianobis sididis aRricxvas. neoklasikosebi ori, TiTqosda, ori
SeuTavsebeli Teoriis, d. rikardos SromiTi Teoriis da e. bem-baverkis zRvruli
sargeblianobis Teoriis SeTanxmebis gziT wavidnen. rogorc ukve aRiniSna, am kon-
cefciebis SeTanxmeba ganaxorciela a. marSalma, romelic Tvlida, rom d. rikardom
da e. bem-baverkma praqtikulad erTi da igive procesis, faseulobaTa formirebis
procesis sxvadasxva mxareebze SeaCeres TavianTi yuradReba. marSalma Tavidan gai-
azra da gadaamuSava SromiTi Rirebulebis (obieqturi mxare, obieqturi faqtorebis
moqmedeba) da zRvruli sargeblianobis (subieqturi faqtrebis moqmedeba) Teorie-
bi. man Seqmna moTxovnisa da miwodebis urTierTkavSiris Teoria.
313
dologiaze. atareben ra sabazro ekonomikis analizs, neoklasikuri skolis warmo-
madgenlebi, farTod iyeneben ekonomikur modelebs mecnieruli kvlevis umTavres
instrumentad. ekonomikuri modelebi warmoadgenen rTuli ekonomikuri ur-
TierTobebis formalizebas; es aris diagramebi, grafikebi, cxrilebi, formulebi,
romelTa gamoyeneba gvexmareba ekonomikur movlenaTa arsis gagebaSi, funqcio-
naluri urTierTkavSirebis warmoSobisa da xasiaTis axsnaSi. magaliTad, loren-
cis mrudi gviCvenebs, rogor icvleba Semosavlebis ganawileba mosaxleobis Ziri-
Tad jgufebs Soris (uRaribesi, umdidresi da Sualeduri); wonasworobis fasis
grafiki gvixsnis, rogor yalibdeba fasi moTxovnisa da miwodebis urTierTqmede-
bis Sedegad; fuladi gacvlis gantoleba asaxavs urTierTkavSirs mimoqcevaSi arse-
bul fulis raodenobasa da fasebis dones Soris.
klasikurisagan gansxvavebiT, neoklasikuri Teoria ar warmoadgens
SexedulebaTa erTian da mkacrad subordinirebul sistemas; es ar aris raime
mTliani dasrulebuli koncefcia, Tumca man garkveul wilad SeimuSava saerTo
cnebaTa aparati, eyrdnoba zogierT, mis warmomadgenelTa umravlesobis mier aRi-
arebul, principebs. es aris wamyvani mimarTuleba Tanamedrove dasavlur, pirvel
rigSi anglo-amerikul ekonomikur mecnierebaSi . ekonomistebi, romlebsac ne-
oklasikosebs uwodeben, sxvadasxva problemebze muSaoben da praqtikulad
warmoadgenen ara erT, aramed gansxvavebul koncefciebsa da skolebs. amasTan, Te-
matikis erToblioba, damuSavebaSi myofi problemebis siaxlove an msgavseba sulac
ar niSnavs saerTo Sexedulebebs,.neoklasikuri mimarTuleba “aerTianebs”, erT
WerqveS krebs sxvadsxva skolebis warmomadgenlebs, romlebic gansxvavdebian in-
teresebis sferoebiT, problemaTa analizis siRrmiT, miRebuli SedegebiT (daskvne-
biTa da rekomendaciebiT).
erTmaneTisagan gansxvavdeba pozitiuri ekonomikuri mecniereba, romelic faqtebsa
da movlenebs ganixilavs da normatiuli, romelic miTiTebebsa da receptebs amuSa-
vebs. neoklasikuri skola Tvlis, rom ekonomikuri damuSaveba, rogorc wesi, pra-
qtikulad unda Semowmdes da ekonomikuri politikis dasabuTebisaTvis rekomenda-
ciebi gasces. Teoriis pozitiuri aspeqtebisa da normatiuli daskvnebis urTierT-
kavSiri damaxasiaTebelia mravali Teoriisa da koncefciisaTvis. magaliTad, eko-
nomikuri zrdis erT-erTi pirveli, r. harod-e.domaris modeli miznad isaxavs xan-
grZliv periodSi mudmivi da SedarebiT Tanabari zrdis pirobebis gamovlenas. x.
kobisa da h. duglasis orfaqtoriani modeli , romelic faqtorTa urTierT
Secvlas i Tvaliswinebs, saWiroa zrdis wyaroebis da masze teqnikprogresis
teqnologiebis gavlenis Sesafaseblad.
amerikelma mecnierma saimon kuznecma (1901-1985) sxva sakiTxebis gadawyvetasTan er-
Tad erovnuli Semosavlis gamoangariSebis statistikuri safuZveli uzrunvelyo,
daamuSava qveynis mTliani Sida produqtis gamoTvlis meTodebi. lourens kleinma
(daibada 1920 w) aago amerikuli, meqsikuri, iaponuri ekonomikis modelebi; Ca-
moayaliba proeqti “link”, raTa saerTaSoriso ekonomikuri kavSirebis da
msoflio vaWrobis suraTi aesaxa. hari bekerma (daibada 1931 w.) ekonomikuri anali-
zis meTodebi gaavrcela ojaxis, damnaSaveobisa da sxva mravali socialuri prob-
314
lemis Sesaswavlad; magaliTad, man ivarauda narkomaniis ekonomikurad “mkurnal-
oba”, Zaldatanebis gareSe, xalxis realuri simdidriT dainteresebis gziT,
romelsac unari aqvs narkotikebis iluzoruli samyaros upiratesoba gadawonos.
zRvruli mwarmoeblurobis Teoria
neoklasikur sistemaSi mniSvnelovani adgili ukavia zRvruli mwarmoebluro-
bis Teorias. es Teoria efuZneba klebadi mwarmoeblurobis kanons, romlis azri
SemdegSi mdgomareobs: warmoebis erTerTi faqtoris xarjebis Tanmimdevrul
zrdas sxva faqtorTa ucvlelobis pirobiT, Sedegad mosdevs xarjis erteulze na-
zardis Semcireba.
rogorc cnobilia, adamianTa moTxovnilebebi sakmaod farTo da mraval-
ferovania. amave dros, maTi dakmayofilebisaTvis aucilebeli dovlaTi SezRudu-
lia. dovlaTis warmoeba garkveul xarjebTan (Zal-Ronisa da drois danaxarjebi)
da warmoebis faqtorTa gamoyenebasTan 9bunebrivi resursebi, Sroma, kapitali,
samewarmeo niWi, mecniereba) aris dakavSirebuli.
Sedegebios (magaliTad, ekonomikuri zrdis, warmoebis moculobis) sawarmoo
faqtorebze damokidebuleba SeiZleba Semdegnairad gamoisaxos:
П=f(X1, X2,...,Xn),
sadac П- saboloo produqciaa; X1, X2, …... Xn-sawarmoo faqtorebi; f - wlebis
raodenoba.
sawarmoo faqtorebi mWidrod arian dakavSirebulni da erTmaneTis
Senacvleba SeuZliaT. manqanas SeuZlia xelis instrumentebiT SeiaraRebuli ram-
denime muSa Secvalos. gzis gayvana erTi buldozerisa da erTi muSis, an aTi muSis
Sromis gamoyenebiT SeiZleba.
sawarmoo faqtorTa Secvla garkveul sazRvramdea SesaZlebeli. Tu samidan
(samuSao Zala, kapitali, miwa) ori faqtori ucvleli rCeba da mesame izrdeba
(magaliTad, dazgebis ricxvi da medazgeTa ricxvis ucvlelobisas), garkveul etapze
Cndeba zRvari, romlis farglebs gareTac miTiTebuli faqtoris Semdgomi zrda
ufro da ufro naklebefeqtiani xdeba. medazge sul ufro met dazgas emsaxureba,
misi muSaobis Sedegianoba mcirdeba, wunis procenti da mocdena izrdeba da a.S. sa-
dazgo mowyobilobaSi Cadebuli kapitalis zRvruli mwarmoebluroba klebas
iwyebs.
315
imisaTvis rom arsebuli resursebidan SesaZleblobis maqsimumi miviRoT,
aucilebelia zustad dadgindes, romeli faqtorebi unda CaerTos sawarmoo pro-
cesSi.
magram warmoebis faqtorTa urTierTSecvla mizanSewonilia garkveul far-
glebSi. dauSvaT, fermerul meurneobaSi xorbali mohyavT. sasuqis gamoyenebis ga-
reSe mosavali 1 heqtaridan 20 c. Seadgens. qimiuri sasuqis gamoyeneba (sxva faqto-
rebis ucvlelobisas) mosavals gazrdis. ganvixiloT magaliTi (cxrili 15.1; 1
heqtarze gaangariSebiT).
cxrili 15.1 xorblis zRvruli mwarmoebluroba
sasuqis raodenoba, 0 1 2 3 4 5 6 7
tomrebi
xorblis mosavali, c 20 25 35 43 50 55 57 57
mosavlis nazardi, c - 5 10 8 7 5 2 0
Cven vxedavT, rom faqtoris mesame gazrdis Semdeg mosavlis zrdis tempi ecema.
sxva faqtorTa ucvlelobis dros erTi faqtoris gadideba ama Tu im etapze dacemas
iwyebs da bolos nulamde ecema.
warmoebis optimaluri koncefciis ageba unda xdebodes faqtorTa SerwymiT,
maTi urTierTqmedebisa da SeTanxmebulobis gaTvaliswinebiT. yvela sawarmoo
faqtoris gamoyenebis saukeTeso varianti damokidebulia maT zRvrul
mwarmoeblurobaze. investiciebis (xarjebis) ganxorcieleba mizanSewonilia gark-
veul sazRvramde, sanam miRebuli mogeba gaweul xarjebs ar gauTanabrdeba.
is, rac calkeuli sawarmosaTvis gamarTlebulia, garkveulwilad makrodone-
ze gamoTvlebisTvisac sasargebloa, magram am SemTxvevaSi unda gaviTvaliswinoT
faqtorTa bevrad ufro meti raodenobis da mravali cvladis urTierTqmedeba,
romliTac Cveulebriv warmoebis xelmZRvaneloba sargeblobs. makroekonomikuri
gaangariSebani farTo informacias eyrdnoba da Sedegebs da xarjebs gansazRvrul,
garkveulwilad pirobiT farglebSi adarebs.
neoklasikuri sinTezi
317
3. institucionalizmi - originaluri koncefcia
318
problemad iqceva da am SemTxvevaSi sul ufro metad vlindeba ekonomikisa da po-
litikis urTierTkavSirSi.
bazari sulac ar warmoadgens resursebis ganawilebis neitralur da univer-
salur meqanizms. TviTregulirebadi bazari aris msxvili sawarmoebis SenarCunebi-
sa da gamdidrebisaTvis moqmedi Taviseburi manqana. maT partniorad saxelmwifo
gamodis. eyrdnobian ra saxelmwifos, monopolizebuli dargebi udidesi siWarbiT
awarmoeben Tavis produqcias da Tavs axveven mas momxmarebels. msxvili korpora-
ciebis Zalauflebis safuZvels warmoadgens teqnika da ara bazris kanonebi.
gadamwyvet rols axla ara momxmarebeli, aramed mwarmoebeli, teqnostruqtura
TamaSobs.
mesame, sawiroa uari iTqvas ekonomikuri urTierTobebis analizze egreT
wodebuli ekonomikuri adamianis poziciebidan. aucilebelia ara sazogadoebis
calkeul wevrTa SeuTanxmebeli moqmedebebi, aramed maTi organizeba. mewarmeTa
diqtats aucilebelia winaaRmdegoba gauwios gaerTianebulma koordinirebulma
moqmedebebma, romlebic profkavSirebma da saxelmwifo organoebma unda ganaxor-
cielon. saxelmwifom Tavisi mzrunvelobis qveS unda aiRos agreTve ekologia,
ganaTleba, medicina.
keinsma miaqcia yuradreba imas, rac sxva ekonomistebma ver SeniSnes. man far-
tod ariarebuli seis kanoni gaakritika. J.b. sei (1767-1832) Tvlida, rom uzrun-
velyofs ra saqonelze Sesabamis moTxovnas, warmoeba TviTon ayalibebs Semo-
savlebs da gamoricxavs saqonlisa da momsaxurebis saerTo Warbwarmoebas.
darRvevebi SesaZlebelia calkeul saqonelsa an saqonlis jgufebSi gareSe
faqtorebis gamo da ara Sinagan urTierTobaTa rRvevis an TviTon sameurneo
meqanizmis arasrulyofilebis gamo.
es pozicia gamomdinareobda ara fuladi, aramed naturaluri gacvlidan. ma-
gram realur ekonomikur praqtikas araferi saerTo ara aqvs „robinzon kruzos
gacvlisgareSe ekonomikasTan“ (keinsi). nebismieri analogia robinzoniadas da re-
alur ekonomikur sinamdviles Soris araseriozulia. unda gvaxsovdes, rom
saqoneli ubralod ki ar icvleba ‚saqoneli saqonelze“, aramed is iyideba da mas
yiduloben. Tu moTxovna sazogadoebaSi warmoebul produqciaze naklebia, Cndeba
Seusabamoba, amitom produqciis nawili ver saRdeba. fasebi ver aswreben moTxovni-
sa da miwodebis gaTanabrebas.
movlenebi Semdegnairad viTardeba. moqmedebs e.w. ‚xrutunas efeqti“.
moTxovnis zrdis SemTxvevaSi fasebic izrdeba, misi Semcireba ki fasebs ar cvlis.
xelfasis donis daweva Zalian Znelia: borbali ukumimarTulebiT ar trialebs. mu-
Sebi da profkavSirebi mtkiced dganan Tavis poziciebze. dabali ganakveTebi mewar-
meebsac ar awyobT, isini SiSoben kvalificiuri musebis dakargvas.
is, rasac calkeuli firma akeTebs, xSirad sxva firmebisTvis wamgebiania.
calkeul firmatas normaluri funqcioba - arasakmarisi pirobaa mTeli ekonomikis
warmatebiT funqciobisaTvis. xelfasis sayovelTao Semcirebis SemTxvevaSi mosax-
leobis msyidvelobiTi unari, da saqonelze moTxovna mcirdeba, rac umuSevrobas
ki ar Seamcirebs (rogorc klasikosebi Tvlian), aramed gazrdis. warmoeba kidev
ufro Semcirdeba, umusevrTa raodenoba aiwevs.
321
keinzis daskvna: sazogadoebrivi warmoebisa da dasaqmebis moculoba da maTi
dinamika ganisazRvreba ara miwodebis, aramed gadaxdisunariani moTxovnis
faqtorebiT. yuradRebis centrSi unda iyos moTxovnisa da misi Semadgenlebis
ganxilva, agreTve moTxovnaze gavlenis mqone faqtorebi.
mTliani moTxovna aris saqonlisa da momsaxurebis erovnuli warmoebis re-
aluri moculoba, romlis yidva fasebis mocemul doneze SeuZliaT Sina meurne-
obebs, sawarmoebs da saxelmwifos.
erToblivi moTxovnis zrdas amuxruWebs ori faqtori. pirvelia - momxmare-
belTa fsiqologia. Semosavlebis zrda ar niSnavs imas, rom yvela ufro met
saqonels SeiZens (moxmarebis done aiwevs). Semosavlis nawili daizogeba. es Tavi-
seburi fsiqologiuri kanonia. Semosavlis zrda iwvevs moxmarebisadmio midre-
kilebis Semcirebas da dazogvisadmi midrekilebis gazrdas. meore muxruWs kapi-
taluri dabandebebis efeqtianobis daweva warmoadgens. dagrovili kapitalis
moculobis gadideba kapitalis klebadi mwarmoeblurobis kanonis Tanaxmad iwvevs
mogebis normis dawevas. Tu mogebis norma didad ar gansxvavdeba procentis
normisagan, warmoebis gafarToeba da modernizacia did Semosavlebs ar moitans.
moTxovna sainvesticio saqonelze vardeba.
regulirebis instrumentebi
procentis done
sainvesticio multiplikatori
323
magram arsebobs multiplikaciuri efeqtis SemzRudveli faqtorebi. multipli-
kacias adgili aqvs maSin, rodesac arsebobs gamouyenebeli simZlavreebi da Tavi-
sufali samuSao Zala. sarezervo simZlavreTa gamoyeneba iwvevs umniSvnelo dama-
tebiTi dabandebebis xarjze produqciis gamoSvebis „iaf“ zrdas. multiplikaciis
efeqtze saubrisas keinss mxedvelobaSi hqonda pirvel rigSi saxelmwifo biujetis
xarjebi, magaliTad, sazogadoebrivi samuSaoebis organizaciaze. is ironiulad am-
bobda, rom SesaZlebelia uazro samuSaoebis organizebac. magaliTad boTlebis
banknotebiT gatenva da miwaSi damarxva imisaTvis, rom isini umuSevrebma ipovon.
neokeinzianelTa rekomendaciebi
324
da. sabiujeto manipulaciebs mxolod inflaciis gaZliereba SeeZlo, rac xdeboda
kidec.
ukan smiTisaken
325
ristTa azriT, keinsis mowodeba saxelmwifo Carevisaken sameurneo ganviTarebis
normalur svlas arRvevs.
2. saxelmwifo regulatorTa ricxvi minimumamde mcirdeba, gamoiricxeba
sagadasaxado da sabiujeto regulireba (e.w. administraciuli meTodebi).
3. sameurneo cxovrebaze moqmed mTavar regulators warmoadgens „fuladi im-
pulsebi“, fuladi emisia. eyrdnoboda ra aSS-s ‚monetarul„ istorias, fridmeni amt-
kicebda, rom fuladi masis dinamikas da erovnuli Semosavlis dinamikas Soris ar-
sebobs umWidroesi korealciuri kavSiri, da rom fuladi impulsebi ekonomikiis
yvelaze saimedo amwyobia. fuladi masa gavlenas axdens momxmarebelTa da firmebis
xarjebze; fuladi masis zrdas warmoebisd zrda mohyveba, simZlavreTa srul Sevse-
bas ki - fasebis zrda.
4. radganac fuladi masis cvlileba ekonomikaze ara erTbaSad, aramed gark-
veuli dagvianebiT moqmedebs (lagi) da aman SeiZleba gaumarTlebeli darRvevebi
gamoiwvios, mizanSewonilia moklevadian fulad politikaze uari iTqvas. is unda
Secvalos politikam, romelic gatvlilia ekonomikis xangrZlivi, uwyveti moqmede-
bisaTvis da miznad sawarmoo potencialis zrdas isaxavs. mocemuli debuleba iseve,
rogorc sxvebi, mimarTulia koniunqturis mimdinare regulirebis keinseuli
kursis winaaRmdeg. keinseuli koreqtivebi agvianeben da xSir SemTxvevaSi sa-
winaaRmdego Sedegebs iwveven.
saqonlis moTxovnis
zrda, Q
fuladi masis
namati, M mep, PQ
fasebis dinamika, P
327
Tvemmde, kviridan kviramde. Tavis erT-erT naSromSi „fuladi wesis“ avtori
migvaniSnebs: „rogor iqneba dadgenili fulis cneba da rogori iqneba zrdis
tempebi, arc ise mniSvnelovania, rogorc TviTon faqti, rom es cneba mtkiced gan-
sazRvrulia da tempebi zustad aRniSnuli“.
mas ase,monetaristTa Sexedulebebis Tanaxmad, fuli warmoadgens mTavar
sferos, romelic gansazRvravs warmoebis moZraobasa da ganviTarebas. fulze
moTxovnas gaaCnia zrdis mudmivi tendencia (rac, kerZod, dazogvisaken midre-
kilebiT ganisazRvreba), da imisaTvis rom fulze moTxovnis da misi miwodebis Sesa-
bamisobas mivaRwioT, aucilebelia mimoqcevaSi arsebuli fulis raodenoba
TandaTanobiT gaizardos (gansazRvruli tempiT). saxelmwifo regulireba unda
izRudebodes fulis mimoqcevaze kontroliT.
6. miwodebis ekonomika
328
rekomendaciebi sagadasaxado politikis dargSi
laferis efeqti
T,%
100
0
TRmax TR
330
ekonomikuri liberalizmis Tanamedrove warmomadgenlebi mihyvebian or
tradiciul debulebas. pirveli, isini gamodian iqidan, rom bazari, rogorc
meurneobriobis yvelafe efeqtiani forma, ekonomikuri zrdis saukeTeso pirobebs
qmnis. meore, isini amtkiceben ekonomikuri moRvaweobis subieqtTa Tavisuflebis
prioritetul mniSvnelobas. saxelmwifom unda uzrunvelyos konkurenciis
pirobebi da ganaxorcielos kontroli iq, sadac es pirobebi ar aris.
neoribelarizms Cveulebriv, sam skolas miakuTvneben: Cikagos (milton
fridmeni); londonis (fridrix fon haieki); fraiburgis (valter oikeni, 1891-1950;
ludvig erhardi, 1897-1977). Tanamedrove liberalebs aerTianebs saerTo
meTodologia da ara konceftualuri debulebebi. neoliberalebi, magaliTad
n. beri da a. lerneri, ara mxolod keinzis Teoriis, aramed monetarizmis
winaaRmdegac gamodian. maTi azriT, es skolebi zedmetad gatacebulni arian
makroekonomikuri problemebiT da ar aqceven yuradRebas mikroekonomikas.
333
bunebaTmcodne, maT Soris dasavleTis Teoriuli azris TvalsaCino
warmomadgenlebi.
marqsis mier datovebuli mecnieruli memkvidreoba sxvadasxvanairad ikiTxeba
da dResac uwyveti diskusiebis, mZime ganxilvisa da kamaTis sagnad rCeba. zogi
uaryofs marqss, zogi ki misi debulebebisa da daskvnebis samarTlianobas da
uryevobasac ki amtkicebs. marqsis memkvidrreobis ufro fxizeli da awonili
Sefasebac arsebobs- misi ideebis dazusteba da xelaxla gaazreba mimdinare
cvlilebebis, ekonomikuri mecnierebis axali daskvnebisa da zogadsakacobrio
kulturis miRwevaTa poziciebidan. ekonomikis bevr saxelmZRvaneloSi marqsis
konceftualur Sexedulebebs xSirad specialuri Tavi an kari eTmoba. Cveni azriT
marqsis Teoriis uaryofa an piriqiT reabilitacia sargeblobas ar mogvitans.
ekonomikuri istoriis da sazogadoebrivi praqtikis ganviTarebaSi mis udavo
Rvawlze mowinaaRmdegenic ar daoben. sazogadoebrivma ganviTarebaSi mis udavo
Rvawlze mowinaaRmdegenic ar daoben. sazogadoebrivma ganviTarebam bevri axali
azri Semoitana socialuri, ekonomikuri, politikuri ganviTarebis ZiriTad
tendenciaTa aRqmaSi, marqsis Sexedulebebi ki ar unda gaigivdes mis mimdevarTa
‚marqsistul“ SexedulebebTan, romlebic marqsizms ganixilaven calkeuli Tezisebis
(xSirad damaxinjebuli da arasworad gagebuli) da ara Teoriul ideaTa sistemis
(maT Soris gamarTlebuli an mcdari) saxiT.
Cven miznad ar visaxavT ramdenadme detalurad ganvixiloT marqsis, mis
mowinaaRmdegeTa da momxreTa poziciebi, mxolod mokled SevCerdebiT misi
ekonomikuri koncefciis zogierT debulebaze.
335
iqneboda Sromis SedegTa nawilobrivi gadanawileba erTisagan meoris
sasargeblod.
cnobilia, rom arsebobs raodenobrivi zRvari mwarmoeblis mier miTvisebul
da misgan gaucxoebul produqtis nawilebs Soris, zRvari, romelic sazogadoebis
ganviTarebisa da sazogadoebrivi simdidris gamravlebis Sedegad TandaTan
waiSleba. amasTan, produqtis nawilis gaucxoeba da eqspluatacia ar qreba, magram
socialur winaaRmdegobaTa simZafre sustdeba; icvleba Sromis Sinaarsi, misi
miznobrivi mimarTuleba.
amJamad mtkicdeba pozicia, romelic aRiarebs socialuri antagonizmis
sxvadasxva saxeobaTa (formebis) arsebobas, maT trasformirebas socialur-
ekonomikur da politikur pirobebSi momxdari cvlilebebis zegavlenis Sedegad.
marqsis debuleba, romelic warmoebis saSualebebisadmi damokidebulebaSi
ganmsazRvreli rolidan gamomdinareobs, cxadia, inarCunebs Tavis mniSvnelobas,
magram igi ar unda ganixilebodes, rogorc yovlicmomxveli da amomwuravi
koncefcia.
336
marqsis ekonomikuri moZRvreba-mimzidveli da Rrma mimarTulebaa ekonomikur
mecnierebaSi. misi sociologiuroba SeiZleba aRviqvaT rogorc sisuste, garkveuli
calmxrivoba, magram amasTan, unda vaRiaroT, rom socialur problemaTa dayeneba
da damuSaveba, ekonomikuri movlenebisa da procesebis socialuri aspeqtebis
gamoyofa sruliad samarTliania da marqsistuli meTodologiis erT-erT
momgebian, Zlier mxares da rTuli, winaaRmdegobri sinamdvilis Secnobisadmi
swor midgomas warmoadgens.
ekonomikuri mecnierebis erT-erTi popularizatori, Svedi Teoretikosi da
ekonomisti k. eklundi samarTlianad aRniSnavda, rom marqsis moZRvrebas udidesi
mniSvneloba hqonda sxvadasxva Taobis yvela socialistisaTvis, rogorc
STagonebis wyaros da Teoriul megzurs. sxvaTa Soris, TviTon marqsma Zalian
cota ram Tqva imaze, Tu rogori iqneba momavali socialisturi sazogadoeba,
darcenili Canawerebi gvamcnoben, rom is miiswrafoda raRac gegmuri
ekonomikisaken, romelic „anarqiasa“ da bazris „qaoss“ gamoricxavda.
danarTi a
neoliberalizmi
338
gfr-Si „socialuri sabazro meurneobis“ Seqmnis programis dasrulebis Sesaxeb,
romelmac es qveyana „formirebul sazogadoebad“ gadaaqcia.
„formirebuli sazogadoebis“ doqtrina, l. erhardis da mis TanamoazreTa
mosazrebiT, - es ukeTesi „bunebrivi ekonomikuri wesrigis“ moZiebaa, romlis
miRweva SeiZleba „socialuri sabazro meurneobis“ SeqmniT. masSi katego-
riulad uaryofilia marqsistuli ideebi sazogadoebrivi wyobilebis xuTi
formis (tipis) da warmoebiT urTierTobaTa da klasebis antagonizmis Sesaxeb.
igi emyareba v. oikenis debulebas imis Sesaxeb, rom adamianTa sazogadoebas
axasiaTebs mxolod ori tipis ekonomika: „centralizebulad marTvadi“ (tota-
litarizmi) da „gacvliTi ekonomika“ (sxva terminologiiT - „Tavisufali, Ria
meurneoba“), da aseve ekonomikis am tipebis Sexamebis ideaze, erT-erTi maTga-
nis moWarbebuli niSniT konkretul istoriul pirobebSi.
v. oikeni „ekonomikuri sistemebis“ tipebis Sesaxeb. valter oikenma (1891-
1950) Tavis 9 gamocema gamovlil wignSi „erovnuli ekonomikis safuZvlebi“
(1947), fundamenturad daamuSava ekonomikis sabazro organizaciis ZiriTadi
formebis tipologiis problematika. am wignis erT-erT TavSi „ekonomikuri
sistemebi“, mis mier dasturdeba erTidaigive sazogadoebaSi ori idealuri ,
rogorc igi varaudobs, tipis ekonomika: gacvliTi da centralizebulad marT-
vadi. igi wers: „centralizebulad marTvadi ekonomikis“ sistema imiT xasiaTde-
ba, rom mTeli sazogadoebis yoveldRiuri ekonomikuri cxovreba regulirde-
ba erTiani centridan gamomavali gegmebiT. Tuki sazogadoebis ekonomika ori
an meti calkeuli meurneobisgan Sedgeba, romelTa Soris TiToeuli adgens
da cxovrebaSi atarebs Tavis gegmebs, maSin es - „gacvliTi ekonomikis“ sis-
temaa.
SemdgomSi, v. oikeni azustebs, rom „istoriul realobaSi“ orive am siste-
mis elementebi „umetes SemTxvevebSi gadaixlarTebian“ da, rom „aragacvliTi
eko-nomikis sistema arsebobda da arsebobs ori formiT: rogorc „martivi
centralizebulad marTvadi ekonomika“ (gancalkavebuli meurneoba) an, rogorc
„centralizebulad-administrirebuli ekonomika“. amasTan, centralizebulad
marTvadi ekonomikis orive formis elementebs, wers igi, „adgili hqonda ara
mxolod zogierT qveynebSi da calkeul dros, magaliTad, paragvais iezuitur
TemSi, an inkebis saxelmwifoSi, an Cveni saukunis 40-iani wlebis ruseTSi. isi-
ni yvelgan da yvela droSi gvxvdebodnen. zogjer isini dominirebdnen,
zogjer ubralod avsebdnen saerTo suraTs, magram yovelTvis gamodiodnen
gacvliTi ekonomikis elementebTan SeerTebiT“.
amasTan, oikenis mixedviT, „ori xsenebuli forma realizdeba sam formaSi“,
romelTa Soris TiToeuls igi ase axasiaTebs: a) „totaluri centralizebulad
marTvadi ekonomika“ (gacvla saerTod ar daiSveba; produqtebis warmoeba, gana-
wileba, da moxmareba ukanasknel wvrilmanamde xorcieldeba centraluri xe-
lmZRvanelobis miTiTebebiT da brZanebebiT); b) „centralizebulad marTvadi
ekonomika moxmarebis sagnebis Tavisufali gacvliT“ (gacvla aseve xorcielde-
ba centraluri instanciis arsebobis dros, romelic gansazRvravs mwarmoeblur
339
ZalTa gamoyenebis xerxs, warmoebrivi procesis droiT struqturas, produqtebis
ganawilebis wess... magram gansxvavebiT pirveli variantisgan, momxmareblebs aq
SeuZliaT koreqtivebi Seitanon gamoyofili moxmarebis sagnebis ganawilebaSi
gacvlis gziT); g) „centralizebulad marTvadi ekonomika Tavisufali samomx-
mareblo arCevaniT“ (dovlaTis samomxmareblo arCevani Tavisufalia, magram,
rogorc wesi, imaTgan, romelTac sawarmoeblad iTvaliswinebs „centraluri
instancia“).
saxelmwifos roli „socialur sabazro meurneobaSi“. „Tavisufali sabazro
meurneobis“ avtomaturi funqcionirebis SeuZleblobis gacnobierebiT, v. riopke
da l. erhardi aucileblad aRiarebdnen warmoebis anarqiis nebismieri gam-
ovlinebisTvis saxelmwifoebrivi Carevis Sesabamisi RonisZiebebis dapirispir-
ebis aucileblobas, romlebic uzrunvelyofdnen „sinTezs Tavisufal da so-
cialurad savaldebulo sazogadoebriv wyobilebas“ Soris. saxelmwifos roli,
riopke-erhardis xatovani ilustraciis Tanaxmad, Sedarebulia feburTis min-
dorze msajis (arbitris) mdgomareobasTan, romelic mkacrad akvirdeba fexbur-
Tis gundebis moqmedebas gansazRvruli wesebis Sesabamisad, magram ufleba ara
aqvs uSualod CaerTos TamaSSi. sxva sityvebiT, saxelmwifom „socialuri saba-
zro meurneobis“ arsebobis pirobebis mxardasaWerad, rogorc „idealuri ti-
pis“ Tavisufalma sabazro meurneobam, Tvali unda miadevnos Tavisufali
konkurenciis „wesebis“ (patiosani TamaSis) dacvas, gaakontrolos faswarmoqmnis
pirobebi da aRkveTos monopoliuri fasebis dawesebis mcdelobebi, uzrunvel-
yos kerZo sakuTrebis dacva da prioritetuli mniSvneloba saqonlur-fulad
meurneobaSi monopoliebis gareSe.
60-70-ian wlebSi neoliberalebis koncefcia „socialuri sabazro meurneobis“
modelis Seqmnisa da funqcionirebis Sesaxeb, didwilad exmianeboda im peri-
odSi warmoSobil institucionalistebis modelsac „sayovelTao keTild-Reobis
sazogadoebis“ Sesaxeb, ramdenadac erTSic da meoreSic uaryofilia adamianis
mier adamianis eqsploatacia da klasobrivi antagonizmi. orive modeli, garda
amisa, emyareba saxelmwifos aqtiur socialur funqcias, yvela moqalaqisTvis
Tanabari uflebebis da Tanabari SesaZleblobebis uzrunvelsayofad socialur
momsaxurebaTa miRebaSi da maTi keTildReobis amaRlebaSi. amasTan, „sayovel-
Tao keTildReobis“ garegnul gamovlenaSi, cxadia, igulisxmeboda ara mxo-
lod aqcionerTa raodenobis zrda sazogadoebis sxvadasxva fenebSi, aramed,
aseve yvela sazogadoebrivi institutebis gazrdili stabiluroba, mSromelTa
mniSvnelovani nawilis rwmena xvalindeli dRisadmi da a.S.
monetarizmis Cikagos skola. ra aris Cikagos skola? aSS-Si, rogorc
zemoT aRiniSna, keinzelobis alternativa gaxda e.w. neoliberalizmis Cikagos
skola, romlis monetaruli ideebi Cikagos universitetis kedlebSi jer
kidev XX saukunis 20-ian wlebSi warmoiSva. magram damoukidebeli da, miT
umetes, lideris mniSvneloba neoliberalur moZraobaSi amerikulma moneta-
rizmma 50-iani wlebis dasasrulsa da 60-iani wlebis dasawyisSi SeiZina m.
fridmanis rigi publikaciebis gamoCenis Semdeg, romelic 1976 wels nobelis
340
premiis erT-erTi laureati gaxda ekonomikaSi. fridmanma da misma Tana-
moRvaweebma keinzur arafulad faqtorebs (magaliTad, investiciebs) swored
fuladi faqtorebi amjobines.
filipsis mrudis warmoSoba. gamartivebuli ekonomikuri rek-
omendaciebis aucileblobis dasabuTebiT, romelic tipuri iyo keinzuri revo-
luciis periodisTvis, ekonomikur mecnierebaSi 1958 wels a. u. filipsis mier
gamoyvanili empiriuli mrudis momxreebi Seiparnen, romelic(mrudi) axasiaTebda
xelfasis yovelwliur procentul cvlilebasa da umuSevrobis dones (wils)
Soris kavSirs inglisSi, fulad gamoxatulebaSi , 1861-1913 wlebSi. diskusiebma
mocemuli damokidebulebis Sesaxeb kidev ufro farTo gaqaneba SeiZina mas
Semdeg, rac 1964 wels p. samuelsonma am mrudTan dakavSirebuli faqto-
brivad axali koncefcia Seitana Tavisi saxelmZRvanelos „ekonomiksi“ me-6
gamocemaSi da TviT grafiks, misi avtoris - filipsis mrudi uwoda.
am aRmoCenam, rogorc blaugi wers, „inflaciis gareSe sruli dasaqmebis
adrindel keinzur ideals suli gaafrTxobina ekonomikuri politikis miznis
saxiT. fasebis stabiluroba da umuSevroba SeuTavseblebi, mokonfliqte miznebi
gaxdnen: umuSevrobis Semcireba miRwevadia mxolod daCqarebuli inflaciis
fasad, xolo inflaciis Semcireba, Cveulebriv, gulisxmobs umuSevarTa zrdas.
amrigad, stabiluri fasebis da sruli dasaqmebis miRwevis adrindelma imedma
adgili dauTmo fasebis stabilurobasa da srul dasaqmebas Soris arCevanis
cnebas“9.
m. fridmanis monetaruli koncefcia. m. fridmani da misi kolegebi filip-
sis da misi mrudis garSemo gamokvlevaTa safuZvelze im daskvnamde mividnen,
rom es mrudi Sors stabiluri rodia, gansakuTrebiT 60-iani wlebis bolos,
msoflios mravali qveynis ekonomikebis im situaciis gaTvaliswinebiT, rodesac
inflaciis zrdas, am mrudis „logikis“ sawinaaRmdegod, Tan axlda, ara umuSe-
vrobis Semcireba, aramed umuSevrobis zrda, da SemdgomSi - 70-iani wlebis da-
sawyisSi inflaciisa da umuSevrobis erTdrouli zrdac ki SeiniSneboda.
m. fridmanma ekonomikur procesebSi fulis, fulis masisa da fuladi
mimoqcevis prioritetuli mniSvnelobis aRorZineba scada. sxvaTa Soris, Tavisi
arsiT neoliberaluri monetaruli koncefcia, aprobirebul iqna aSS-is respu-
blikuri mTavrobis mier prezident r. niqsonis dros 1969-1970 ww. (maSin m.
fridmani am qveynis prezidentis mrCeveli iyo). magram monetarul ekonomikur
Sexedulebebs yvelaze meti warmateba aSS-is Semdgomi respublikuri mTavrobis
dros, e.w. reiganomikis dros hqonda, romelmac SesaZlebeli gaxada inflaci-
is Sesusteba dolaris realuri ganmtkicebis pirobebSi.
„umuSevrobis bunebrivi normis“ fridmaniseuli koncefcia. ekonomikaSi
saxelmwifos Carevis koncefciis fridmaniseuli siaxle imaSi mdgomareobs,
rom igi, keinzuri koncefciisgan gansxvavebiT, mkacri fuladi politikiT
Semoifargleba. ukanaskneli mWidrodaa dakavSirebuli fridmaniseul „umuSe-
vrobis bunebriv normasTan“, romelic fulis raodenobis mudmivi da sta-
biluri zrdis meSveobiT miiRweva, weliwadSi 3-4%-iT, damoukideblad koniun-
341
qturis mdgomareobisa (aSS-is mSp-is zrdis saSualo wliuri tempebis gaT-
valiswinebiT rigi wlebisTvis, romlis mixedviT dgindeba erovnuli
ekonomikis maqsimaluri SesaZlo done.)
m. fridmaniseuli „umuSevrobis bunebrivi normis“ (ubn) koncefcia emyareba,
rogorc institucionalur, ise sakanonmdeblo determinantebs (mxedvelobaSi
aqvs pirvelSi, magaliTad, profkavSirebi, xolo meoreSi - minimaluri xelfasis
donis Sesaxeb kanonis miRebis SesaZlebloba). igi umuSevrobis minimaluri donis
dasabuTebis SesaZleblobas iZleva, romlis drosac, gansazRvruli periodSi
inflacia SeuZlebeli iqneba. m. blaugis mosazrebiT, „ubn, romelsac mudmivad
ubrundeba ekonomika, - es Zveli proporciuli damokidebulebis klasikuri
doqtrinis Tanamedrove monetaruli versiaa fulis raodenobasa da fasebs
Soris grZelvadian periodSi; Ruza, romelsac sargeblis ganakveTi uWiravs
stabilur mdgomareobaSi...“.
mTlianad ekonomikis saxelmwifo regulirebis neoliberaluri ideebi
keinzelebisas Warbobda daaxloebiT dawyebuli 70-iani wlebidan, rodesac
mravali qveynisTvis mudmivi gaxda mzardi inflaciuri procesebi, saxelmwifo
biujetis deficiti, umuSevroba. neoliberalebi adanaSaulebdnen keinzelebs (da
neokeinzelebs) ekonomikis saxelmwifo seqtoris gazrdili masStabebis,
Tavisufali konkurenciis pirobebis SezRudvis, investiciebis SemcirebisTvis
ekonomikis umniSvnelovanes sferoebSi „dapirebebis“ sawinaaRmdegod, rom „ma-
Ti (investiciebis) efeqti multiplikaciuri ZaliT vrceldeba da kidev ufro
Zlierdeba aqseleratoriT“. neoliberalizmis keinzelobaze prioritetis gam-
ovlenis TvalnaTeli magaliTi 70-80-ian wlebSi iyo meurneobis mravali
dargis denacionalizacia mravalwliani programebis Sesabamisad, romlebic
adre saxelmwifo ekonomikis sferoSi imyofebodnen. ukanasknel wlebSi amis
wyalobiT arsebiTad gajansaRda didi britaneTis, safrangeTis, iaponiis, aR-
mosavleTi germaniis (yofili gdr), Ciles, espaneTis da sxva qveynebis
ekonomikebi, romelTac saxelmwifo ekonomikuri zegavlenis sfero minimumamde
daiyvanes.
(wyaro: iadgarovi i. ekonomikur moZRvrebaTa istoria. saxelmZRvanelo,
akademikos avTandali silagaZis saerTo redaqciiT. Tbilisi, 2014 w.)
kiTxvebi gameorebisTvis
1. ekonomikuri Teoriis Tanamedrove ZiriTadi mimarTulebebi.
2. konomikuri Teoria da doqtrina.
3. neoklasikuri Teoriis ZiriTadi koncefciebi.
4. institucionalizmi da misi 3 ZiriTadi idea.
5. j. m. keinzis efeqtiani moTxovnis Teoria.
6. monetarizmi: milTon fridmenis „fuladi wesi“.
7. miwodebis ekonomika: laferis efeqti.
8. neoliberalizmi: f. haieki administraciuli despotizmis winaaRmdeg.
342
ZiriTadi literatura
343
17. Todua g. ekonomikur moZRvrebaTa istoria. Tsu-s gamomcemloba, or tomad:
tomi I 2004, tomi II 2009.
18. iadgarovi s. ekonomikur moZRvrebaTa istoria: saxelmZRvanelo. mT. redaqtori
akademikosi a. silagaZe. gamomcemloba “universali”, 2014.
19. pol r. krugmani, mauris ofstfeldi, mark j. melitci, saerTaSoriso ekonomi-
ka, 2013 wlis gamocemis qarTuli Targmani. samecniero redaqtori akademikosi
a. silagaZe, Tsu gamomcemloba, Tbilisi, 2015.
20. menqiu gregori, ekonomikis principebi. Tbilisi, gamomcemloba “diogene”,
2008 w.
21. maSina m. ekonomikis anbani. wigni Targmna doc. Tengiz goleTianma, mTavari
redaqtori prof. giorgi caava, recenzenti prof. zurab lipartia.
Tbilisi,2000.
22. movsesiani a., ognivcevi s. msoflio ekonomika. saxelmZRvanelo. rusulidan
Targmna prof. S. veSapiZem. Tbilisis ocialur-ekonomikuri institutis gamo-
mcemloba. t.1, 2003 – 568 gv. t.2, 2004 – 332 gv.
23. papava vl. postkomunisturi gardamavali periodis makroekonimika. Tbilisi, 2005 w.
24. papava vladimer(lado), Aaratradiciuli ekonomiksi. Tbilisi, 2011w.
25. papava vladimer(lado), Tamar TaflaZis da arCil gegeSiZis monawileobiT,
saqarTvelos ekonomika: reformebi da fsevdoreformebi. gamomcemloba inte-
leqti, Tbilisi, 2015 w.
26. paipsi r. sakuTreba da Tavisufleba. gamomcemloba „diogene“, Tbilisi, 2004 w.
27. silagaZe a. ekonomikuri doqtrinebi. Tbilisi, 2010w.
28. silagaZe a., kaxniaSvili j., meqvabiSvili e. ekonomiksi. Tsu gamomcemloba,
Tbilisi, 2006w.
29. silagaZe a., ToqmazaSvili m. postkomunisturi finansuri politika. sagamo-
mcemlo saxli „inovacia“, Tbilisi, 2008.
30. samuelsoni p; nordhausi v. ekonomika (saxelmZRvanelo, oTx tomad). Tbilisi,
2000 w.
31. samadaSvili u., Sengelia r. Tanamedrove ekonomika. gamomcemloba “universa-
li”, Tbilisi, 2013. – 349 gv.
32. sisvaZe a. ekonomikuri Teoria or tomad. Tbilisi, 2006 w.
33. fetelava s., gogiaSvili S. ekonomikuri konkurencia. Tbilisi, 2012 w.
34. qarCava l. gamoCenil biznesmenTa samewarmeo cxovrebidan. `loi~, Tb., 2006w.
35. xaritonaSvili j. proteqcionistuli ekonomikuri doqtrinis evolucia. Tbi-
lisis universitetis gamomcemloba, 2008w.
36. Ciqava l. ekonomikuri Teoriis mokle kursi. Tbilisi, 1997 w.
344
37. WavWavaZe i. publicisturi werilebi, 1882-1886. TxzulebaTa sruli krebuli 20
tomad, tomi VII, “ilias fondi”, Tbilisi, 2005 w.
38. WavWavaZe i. satamoJno politika evropaSi fritrederoba da proteqcionoba.
TxzulebaTa sruli krebuli 20 tomad, t. IX, “ilias fondi”, 2006 w.
39. WiabriSvili n. ekonomikis anbani. (eqsperimentuli saxelmZRvanelo). iakob
gogebaSvilis saxelobis pedagogiur mecnierebaTa erovnuli instituti. Tbi-
lisi, 2000w.
40. WumburiZe m. ekonomikur moZRvrebaTa istoria (mokle kursi). Tbilisi, 2009 w.
41. gareT r. jonsi, jenifer m. jorji, Tanamedrove menejmentis safuZvlebi. Tbi-
lisi, 2006 w.
42. Paul Krugman, Robi Wells, Martha L. Olney Essentials of Economics. 2008.
43. Jack Harvey. Modern Economics. 2003.
44. Борисов Е.Ф. Основы Экономики. учебник, М., 2008.
45. Гребнев Л.С., Нуреев Р.М. Экономика. Курсанов: Учебник для студентов высш.уч.завед.,
Обучающихся по неэконом. специальностям и направлениям. – М.: Вита-Пресс, 2000. -
432 ст. ил.
46. Козырев В.М. Основы современной экономики: Учебник. – 2-у изд., перераб. и доп-М.:
Финансы и статистика, 2000-432 с.
47. Экономика: Учебник для юристов/Под ред. д.э.н., проф. Д.В. Валового. – М.:, Изд-во
«Щит-М», 1999-360 с.
48. Экономика. Под редакцией проф. А.С. Булатова. М. 2005.
345