Professional Documents
Culture Documents
Mano - Asmenų Pasikeitimas
Mano - Asmenų Pasikeitimas
Reikalavimo perleidimas
1 d. – bendroji taisyklė: kreditoriaus reikalavimo teisė yra savarankiškas CTS objektas, todėl gali būti perleista kitam
asmeniui bendraisiais pagrindais.
Reikalavimo teisės perleidimas – sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam
asmeniui – naujam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalis. Taigi reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš
prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno asmens atsiranda kitas.
Reikalavimo teisės perleidimo sutartis vadinama – cesija. Pradinis kreditorius – cedentu, o naujasis kreditorius –
cesionieriumi. (CK 6 knygos VI skyriuje reglamentuojamas tik reikalavimo teisės perleidimas kitam asmeniui pagal
cesijos sutartį. Atvejai, kai reikalavimo teisė pereina ne pagal sutartį, o pagal įstatymą – reguliuojami VII skyriuje).
nuo reikalavimo teisės perleidimo reikia skirti subrogaciją, t.y. atvejus, kai reikalavimo teisė kitam asmeniui pereina
pagal įstatymą. Nuo reikalavimo teisės perleidimo reikalavimo teisės perėjimas subrogacijos tvarka skiriasi tuo, kad
tokiu atveju yra trys asmenys – skolininkas, kreditorius ir asmuo, įvykdęs prievolę, ir ne mažiau kaip du teisiniai
santykiai. Be to, tokiais atvejais baigiasi viena prievolė (kuri sieja skolininką ir kreditorių) ir atsiranda nauja prievolė
(siejanti skolininką ir prievolę įvykdžius asmenį).
Tai, kad K gali perleisti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui be skolininko sutikimo, galioja tik vienašalės prievolės
atveju. Teisė perleisti be sutikimo taip pat gali būti ribojama įstatymu ar sutartimi, taip pat negalima perleisti grynai
asmeninės prievolės (pvz., atlyginti neturtinę žalą).
Jei prievolės yra dvišalė, t.y. kreditorius yra ir skolininkas, reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą,
todėl reikia kitos šalies sutikimo ir reikalavimo teisė gali būti perleista tik laikantis 6.115-6.122 str. reikalavimų.
Dalomąją reikalavimo teisę (CK 6.24 str.) kreditorius turi teisę perleisti visą arba tik jos dalį. Perleidimas gali būti
atlygintinis (pvz., parduotas) arba neatlygintinis (pvz., padovanotas).
Reikalavimo teisei perleisti skolininko sutikimo nereikia, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytas išimtis (6.105 str. 5
d.). reikalavimo teisės perleidimas negali labiau pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti. Perleidžiant reikalavimo
teisę negali būti apsunkinta S padėtis, t. y. naujasis K negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis K, pradinis ir
naujasis K negali keisti P vykdymo sąlygų ir pan.
(RT perleidimą reikia skirti nuo atvejų, kai RT turi ne tik K, bet ir kitas asmuo arba K sukuria tam tikras teisias
tretiesiems asmenims (pvz., kai sudaroma sutartis trečiojo asmens naudai) – tokiu atveju RT neperleidžiama, nes K
išlieka P šalis.)
2 d. – bendroji taisyklė: perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės (į palūkanas,
netesybas, pajamas ir kt.), net jeigu tai sutartyje nenurodyta (bet šalys sutartyje gali numatyti šios taisyklės išimtis, pvz.,
pradinis K gali perleisti tik pagrindinį reikalavimą, o palūkanas, netesybas pasilikti).
BET jeigu papildoma prievolė neatsiejamai susijusi su pagrindine, reikalavimo teisė, kylančios iš papildomos prievolės,
negalima perleisti atskirai nuo reikalavimo teisės, kylančios iš pagrindinės prievolės.
Galima perleisti ir būsimą reikalavimo teisę. Tokiu atveju tokia cesijos sutartis bus sąlyginė (6.30-6.32 str.)
4 d. – reikalavimo teisės perleidimas ne sutarties, o įstatymo pagrindu. Tokiems perleidimams taikomos spec. taisyklės.
Pvz.: Universalusis K teisių perėmimas įvyksta jo mirties atveju, t. y. remiantis paveldėjimu, kurį reglamentuoja CK 5
knygos normos. Universalusis teisių perėmimas įvyksta ir reorganizavus JA, šiuo atveju bus taikomi CK 2.96-2.105 str.
5 d. – tai 1 d. įtvirtintos taisyklės išimtis: sutartyje gali būti sąlyga, kad skolininkas sudaro sutartį būtent su tam tikru
kreditoriumi, todėl kreditoriaus asmuo šiuo atveju yra esminė sutarties sąlyga (pvz., fotomodelis sutinka pozuoti
konkrečiam fotografui).
Tokia sąlyga gali būti ne tik aiškiai numatyta pačioje sutartyje, bet ir numanoma atsižvelgiant į sutarties
sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius ir pan. (CK 6.196 str.). todėl kreditorius esant tokiai sąlygai
negali perleisti savo reikalavimo teisės be skolininko sutikimo.
Nuo kada laikoma, kad RT perleista: momentas priklauso nuo to, ar kalbama apie pradinį ir naują K (nuo jų susitarimo
momento), ar apie K ir S (įsigalioja nuo to momento, kai S yra pranešama, kad vietoje pradinio K atsirado naujas K).
1 d. – galima perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tik tokį, kurį anksčiau ar vėliau bus galima įgyvendinti (patenkinti).
Pvz., negali perleisti negaliojančios, neegzistuojančios reikalavimo teisės, jau perleistos reikalavimo teisės, taip pat
teisės, kurios negalima priverstinai įgyvendinti pasibaigus ieškinio senačiai ar skolininkui tapus nemokiam ir kt.
2 d. – draudimai viešosios tvarkos ir profesinės etikos sumetimais.
3 d. – pavyzdinis sąrašas (nebaigtinis) atvejų, kai reikalavimo teisė neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, todėl
jos negalima perleisti kitam asmeniui.
Tik su K asmeniu yra susiję reikalavimai dėl asmeninių neturtinių teisių ir asmeninių neturtinių vertybių,
reikalavimai, susiję su naryste įvairiose organizacijose, reikalavimai, kylantys iš asmeninių paslaugų sutarčių ir
pan. BET sutarties laisvės principas leidžia šalims (K ir S) susitarti dėl reikalavimo teisės perleidimo ir šios
normos draudžiamais atvejais (pvz., klientas ir advokatas susitaria, kad teisines paslaugas klientui teiks kitas
advokatas).
Čia nėra baigtinis sąrašas, kada draudžiama perleisti reikalavimo teisę.
Jei K perleidžia reikalavimo teisę, nors negalėjo to daryti – prievolė pažeidžiama, bet ar perleidimas galios, ar ne,
tai priklauso nuo prievolės pobūdžio (pvz., jei prievolė yra piniginė, draudimo perleisti reikalavimo teisės nesilaikymas
nedaro perleidimo negaliojančiu; jei prievolė ne piniginė, perleidimas negalios).??
1 d. – pradinio kreditoriaus pareiga perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir su ja
susijusias papildomas teises arba tinkamai patvirtintas šių dokumentų kopijas.
3 d. – kai perleidžiama visa reikalavimo teisė, užtikrinta įkeitimu, kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui ir
turimą įkeistą daiktą.
4 d. – bendroji taisyklė, kad visas reikalavimo teisės perleidimo išlaidas apmoka naujasis K, yra dispozityvi, todėl šalys
gali susitarti dėl kitokių išlaidų atlyginimo principų.
5 d. – kai perleidžiama reikalavimo teisė, patvirtinta pareikštiniu skolos dokumentu (pareikštiniu vekseliu, pareikštiniu
čekiu ir kt.). tokiu atveju, kad būtų perleista reikalavimo teisė, pradiniam kreditoriui pakanka perduoti naujajam
kreditoriui skolos dokumentą, nes skolininkas tokiais atvejais privalo įvykdyti prievolę bet kurias asmeniui, pateikusiam
pareikštinį skolos dokumentą.
6 d. – Kreditorius, praradęs pareikštinį skolos dokumentą, gali kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti jį negaliojančių, kad
juo negalėtų pasinaudoti kiti asmenys.
Pradinis Kreditorius naujajam kreditoriui privalo garantuoti, kad perleidžiamas reikalavimas galioja. Tokia garantija
atsiranda pagal įstatymą,, todėl nesvarbu, buto aptarta cesijos sutartyje ar ne. Išvada: pradinis K atsako naujajam K už
perleistos reikalavimo teisės negaliojimą (pvz., perleistos reikalavimo teisės, jau įgyvendintos skolininkui įvykdžius
prievolę, nebegalima įgyvendinti pasibaigus ieškinio senaties terminui, negalioja esant bendriems sandorių negaliojimo
pagrindams). Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti iš pradinio kreditoriaus atlyginti nuostolius
ir pripažinti cesijos sutartį negaliojančia.
Tačiau pradinis kreditorius neatsako naujajam kreditoriui už tai, kad skolininkas tikrai įvykdys prievolę,
išskyrus atvejus, kai jau perleisdamas teisę žinojo, jok skolininkas nemokus.
Todėl naujajam kreditoriui tenka visa su perleistos reikalavimo teisės įvykdymu susijusi rizika. Bet sutartyje
šalys gali numatyti, kad pradinis kreditorius laiduoja už skolininką. Tokiu atveju pradinis kreditorius tampa
laiduotoju ir jo bei naujo kreditoriaus santykiai grindžiami CK 6.76-6.89 str. (laidavimo normos)
2 d. – pradinio kreditoriaus pareiga garantuoti, kad perleidžiama reikalavimo teisė galioja ,atsiranda pagal įstatymą.
Todėl tokia pareiga egzistuoja nesvarbu ar tai buvo numatyta sutartyje ar ne.
Išimtis – tik kai naujasis kreditorius prisiėmė visą riziką, susijusią su reikalavimo galiojimu, ar sudarymas sutartį
žinojo ar turėjo žinoti apie neapibrėžtą reikalavimo teisės pobūdį, pvz., žinojo ar turėjo žinoti, kad reikalavimo
teisė ginčijama teisme
Tačiau pradinis kreditorius neatsako, jei skolininkas neįvykdo prievolės.
6.106 straipsnis. Prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui, kai skolininkui nepranešta apie
reikalavimo perleidimą
1. Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam
kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievolės įvykdymas vienam iš paskesnių
kreditorių laikomas tinkamu.
2. Kai kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui
ir gali prievolę įvykdyti įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
3. Jeigu skolininkas moka skolą žinodamas apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ginčą, tą jis daro savo rizika.
Bendroji taisyklė – reikalavimo teisei perleisti skolininko sutikimo nereikia, nes laikoma, kad skolininkui nėra
skirtumo, kam įvykdyti prievolę tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl apie reikalavmo teisės perleidimą S nereikia
specialiai informuoti.
TAČIAU neinformavus S, prievolės įvykdymas gali būti komplikuotas, nes, nežinodamas apie reikalavimo
teisės perleidimą (ar abejodamas, kas yra tikrasis K), jis gali įvykdyti P pradiniam K.
Siekiant išvengti tokių P įvykdymo komplikacijų reikia atsižvelgti į šalių kooperavimosi principą, kuriuo
remiantis pageidaujama, kad apie reikalavimo teisės perleidimą S būtų pranešta (gali pranešti tiek pradinis, tiek
naujasis K). Naujasis Kreditorius turi įrodyti Skolininkui teisėtai turįs reikalavimo teisę (6.109 str. 7 d.)
1 d. – jei S apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo pranešta, jis to nežinojo ir negalėjo žinoti, S gali įvykdyti P
pradiniam K ir S nebus laikomas pažeidusiu P, P laikoma tinkamai įvykdyta ir naujasis K negali reikalauti įvykti P
pakartotinai, jis turi išsireikalauti P įvykdymą iš pradinio K pagal CK 6.237 str.
Skolininkas, kuriam nebuvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą, tačiau jis apie tai žinojo/turėjo žinoti,
privalo vykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Jei šiuo atveju S įvykdys prievolę pradiniam, o ne naujajam kreditoriui,
skolininkas atsakys už netinkamą įvykdymą.
2 d. – taikoma, kai Skolininkui nebuvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą ir jis apie tai nežinojo ir negalėjo
žinoti ir kilo abejonių, kad yra tikrasis kreditoriuss arba yra ginčas tarp pradinio ir naujojo kreditoriaus dėl reikalavimo
teisės perleidimo galiojimo, skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę sumokėdamas skolą į depozitinę sąskaitą ARBA turi
teisę sustabdyti prievolės vykdymą.
3 d. – jei skolininkas, turėdamas abejonių, kas yra tikrasis kreditorius, nepasinaudoja teise įvykdyti prievolę sumokant
skolą į depozitinę sąskaita arba teise sustabdyti prievolės vykdymą ir įvykdo P pasirinktam asmeniui, S prisiima visą
galimą tokio įvykdymo riziką, t. y. jei P įvykdyta asmeniui, kuris neturėjo reikalavimo teisės, tikrasis kreditorius turės
teisę reikalauti iš skolininko jam įvykdyti prievolę.
1 d. – bendroji taisyklė: reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo. gali
panaudoti tuos pačius atsikirtimus, kuriuos galėjo panaudoti prieš pradinį Kreditorių iki to momento, kai gavo pranešimą
apie reikalavimo teisės perleidimą. (pvz., skolininkas tada galjęs ginčyti prievolę, gali reikšti ieškinį ir naujam
kreditoriui).
2 d. – kai reikalavimo teisė perleista perduodant naujajam kreditoriui skolos dokumentą, nuo naujojo kreditoriaus
reikalavimo skolininkas gali gintis ribotesnėmis priemonėmis – jis negali reikalauti pripažinti prievolės negaliojančia
motyvuodamas tuo, kad ji tariama/apsimestinė (CK 1.86-1.87 str.) ar kad perleidimas buvo draudžiamas, jeigu šių apl.
naujasis K nežinojo ir negalėjo žinoti.
Naujojo Kreditoriaus sąžiningumas preziumuojama, todėl pareiga įrodyti, kad tokios aplinkybės
naujajam kreditoriui buvo žinomos, tenka skolininkui. Bet Skolininkas gali reikalauti pripažinti skolos
dokumentą negaliojančiu kitais pagrindais.
3 d. – numatyta pradinio kreditoriaus pareiga pranešti naujajam krediotoriui apie ieškinio pareiškimą, kai skolininkas
gali reikšti ieškinį pradiniam kreditoriui ir reikalauja pripažinti sandorį negaliojančiu, iš kurio atsiranda prievolė. Tačiau
tada skolininkas gali reikšti ieškinį ir naujajam kreditoriui. Tada naujasis kreditorius į bylą turėtų įtraukti pradinį
kreditorių
Įtvirtinama Skolininko galimybė gintis nuo naujojo Kreditoriaus reikalavimų taikant įskaitymą (6.130 str.), jei jis
turėjo teisę įskaityti pradinio kreditoriaus reikalavimą. Skolininkas tokia teise gali pasinaudoti, kai yra sąlygų
visuma:
1) Įskaitymo teisė atsiradusi dar prieš skolininkui sužinant apie reikalavimo teisės perleidimą.
2) Perleidžiant reikalavimo teisę įskaitymui taikyti nebuvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Jei ieškinio
senaties terminas suėjo dar prieš sužinant apie reikalavimo teisės perleidimą, skolininkas netenka teisės
remtis įskaitymu
3) Skolininko reikalavimo teisės įgyvendinimo terminas buvo suėjęs iki pranešimo apie reikalavimo teisės
perleidimą, jeigu skolininko reikalavimo teisė buvo terminuota. Skolininko, kurio reikalavimo teisės
atidedamasis terminas suėjo po to, kai jis sužinojo apie reikalavimo teisės perleidimą, netenka teisės taikyti
įskaitymo naujam kreditoriui (6.136 str.)
Įskaitymo teise, kurią turi naujajam, o ne pradiniam kreditoriui, skolininkas gali panaudoti bet kada.
4d. – Skolininkas privalo tikėti pranešimu ir vykdyti prievolę naujajam Kreditoriui, todėl nei pradinis, nei naujasis
Kreditorius negali ginčyti skolininko prievolės vykdymo. Tokiu atveju pradinis ir naujasis kreditoriai turi aiškintis
tarpusavyje, kuris iš jų turėjo teisę priimti įvykdymą. Todėl skolininkui pranešti apie reikalavimo teisės perleidimą
reikia tik kai šis tikrai įvyksta ir nekyla jokių abejonių.
5d. – CK nėra nustatytos jokios specialios pranešimo formos, todėl gali būti ir raštu, ir žodžiu, gali įteikti cesijos sutartį
skolininkui.
6d. – pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą yra neatšaukiamas, todėl pradinis kreditorius negali reikalauti, kad
skolininkas jam įvykdytų prievolę. Tačiau jei naujasis kreditorius nurodo, kad skolininkas turi vykdyti prievolę ne jam,
o kitam asmeniui, tai skolininkas privalo tokių nurodymų paisyti.
7d. – Naujasis Kreditorius, nepateikęs reikalavimo teisės perleidimą patvirtinančių dokumentų, tai skolininkas nežino,
ar asmuo, reikalaujantis įvykdyti prievolę, yra kreditorius. Skolininkas, kuriam nepateikti dokumentai, gali remtis 6.46
str. arba 6.106 str. naujasis kreditorius, neturėdamas reikalavimo teisė perleidimą patvirtinančių dokumentų, negali
įgyvendinti savo teisių – atsisakyti reikalavimo teisės, pareikšti, kad skolininkas pažeidė prievolę ir kt. Tai realiai nk jis
negali daryti.
6.101-6.109 str. mutatis mutandis aikomi ir perleidžiant kitokias teises, kurios nėra grynai prievolinės, pvz. hipotekos,
įkeitimo teisę.
Regreso teisė – asmens teisė reikalauti iš skolininko to, ką jis už skolininką sumokėjo šio kreditoriui. Taigi regreso
teisei atsirasti reikalingi trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir trečiasis asmuo. Pvz., už skolininką laiduoja
laiduotojas įgyja regreso teisę, t. y. tampa kreditoriui, o skolininko ir pradinio kreditoriaus prievolė baigiasi tinkamu
įvykdymu.
Įgytą regreso teisę asmuo gali perleisti bendraisiais pagrindais. Tokiu atveju šios teisės perleidimui taikomi CK 6.101-
6.109 str.
Subrogacija – toks regreso atsiradimo atvejis, kai regreso tvarka asmeniui pereina teisė reikalauti iš skolininko atlyginti
nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui.
Subrogacijos terminas dažniausiai vartojamas, kai regreso teisė pereina skolininkui, įvykdžiusiam prievolę kreditoriui
už kitą asmenį. Pvz., subrogacijos terminas dažnai vartojamas draudimo srityje apibūdinant atvejus, kai draudimo
kompanija, išmokėjusi draudimo atlyginimą, perima kreditoriaus teisę reikalauti išmokėtos sumos iš skolininko
atsakingo už draudiminį įvykį.
Subrogacija paprastai atsiranda pagal įstatymą, tačiau ji gali atsirasti ir remiantis sutartimi, pavyzdžiui, asmeniui pagal
sutartį su skolininku įvykdžius už jį prievolę kreditoriui arba kreditoriui sudarius sutartį su asmeniu, kuris perima
skolininko skolą.
Komentuojamame straipsnyje nustatyti atvejai, kai subrogacija įvyksta remiantis įstatymu. Šiame straipsnyje pateiktas
sąrašas nėra baigtinis. Papildomi subrogacijos atvejai nurodyti CK 6.101 str. 4 d. ir 6. 114 str.
Straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuriam reikalavimo teisė pereina regreso tvarka, įgyja reikalavimo
teisę tik tokia apimtimi, kokia ji priklausė pradiniam kreditoriui. Todėl naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių
nei jų turėjo pradinis kreditorius.
Su reikalavimo teises susijusios papildomos teisės pereina naujajam kreditoriui kartu su reikalavimo teise. Pvz., įkaito
turėtojo reikalavimą patenkinusiam trečiajam asmeniui kartu su reikalavimo teise pereina ir įkeitimo teisė.
Straipsnyje pateiktas subrogacijos atvejų sąrašas nėra baigtinis, nes kiti įstatymai gali nustatyti detalesnius subrogacijos
atvejus. Pvz. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.
numato, kokiais atvejais draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę.
SKOLOS PERKĖLIMAS
Straipsnyje nurodytas vienas iš galimų skolos perkėlimo būdų. Skolos perkėlimas yra prievolės pasyviosios šalies –
skolininko, pakeitimas kitu asmeniu.
Be CK 6 knygos VIII skyriuje numatytų skolos perkėlimo pagrindų, skola kitam asmeniui taip pat pereina universaliojo
teisių ir pareigų perėmimo atveju – skolininkui mirus ar jį reorganizavus (CK 2.96, 5.1, 6.122), Skolininko asmuo
kreditoriui turi didelę reikšmę, todėl perkelti skolą, skirtingai nei perleisti reikalavimo teisę, galima tik kreditoriaus
sutikimu, išskyrus atvejus, kai skola pereina teisių perėmėjams universaliojo teisių ir pareigų perėmimo atveju.
Perkelti skolą, kaip ir perleisti reikalavimo teisę, galima ne visais atvejais. Pvz., negalima perleisti skolos, jeigu šitai
draudžia įstatymas, sutartis. Taip pat negalima perkelti skolos, neatsiejamai susijusios su skolininko asmeniu,
pavyzdžiui, pareigos mokėti išlaikymą, pareigos, susijusios su asmeninių paslaugų teikimu, ar pareigos, kuriai vykdyti
būtinas leidimas (licencija), ir panašiai.
Kai kuriais atvejais įstatyme gali būti nustatyta speciali skolos perkėlimo tvarka ir pagrindai. Tačiau ši norma nedraudžia
šalims susitarti dėl skolos perkėlimo, jeigu šitai nepažeis kitų asmenų teisių ar interesų bei imperatyvių įstatymo normų.
Pvz., klientas ir advokatas gali susitarti, kad teisines paslaugas klientui suteiks kitas advokatas.
Pagal šį straipsnį skola perkeliama kreditoriui sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu – naujuoju skolininku, kuris perima
skolininko skolą, o kreditorių ir pradinį skolininką siejanti prievolė baigiasi. Tokiais atvejais pradinio skolininko
sutikimo nereikia, išskyrus sutarties ar įstatymo nustatytas išimtis. Toks skolos perkėlimo būdas kartu yra ir novacija.
Šiame straipsnyje reglamentuojamas kitas skolos perkėlimo atvejis – kai skola perkeliama pagal pradinio ir naujojo
skolininko sutartį. Tokiu atveju reikia kreditoriaus sutikimo. Kad kreditoriaus sutikimas buvo, privalo įrodyti
skolininkas. Nors įstatymas nenustato sutikimo formos, rekomenduojama, kad sutikimas būtų rašytinis. Kol kreditoriaus
sutikimas nėra gautas, skolos perkėlimo sutartis neįsigalioja, todėl šalys ją gali keisti ar jos atsisakyti. Kreditoriui sutikus
perkelti skolą, skolos perkėlimo sutartis nebegali būti keičiama.
2 d. nurodyta kreditoriaus teisė duoti skolininkui sutikimą perkelti skolą iš anksto. Pvz. toks sutikimas gali būti išreikštas
sutartyje, iš kurios atsirado prievolė, arba sutikimas gali būti išreikštas atskiru kreditoriaus pareiškimu. Tačiau šitaip
kreditorius nebegali atšaukti savo išankstinio sutikimo.
3 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditoriaus tylėjimas reiškia jo atsisakymą duoti sutikimą perkelti skolą. Nesant kreditoriaus
sutikimo, skolos negalima perkelti. Tačiau kreditoriaus sutikimas gali būti išreikštas kitokiais konkliudentiniais
veiksmais. Pvz. naujasis skolininkas pasiūlo kreditoriui priimti prievolės įvykdymą ir kreditorius jį priima.
Pradinis ir naujasis skolininkai paprastai sudaro skolos perkėlimo sutartį dar prieš gaudami kreditoriaus sutikimą. Nors
be kreditoriaus sutikimo ši sutartis jam neturi jokios galios ir prieš jį negali būti panaudota, tačiau ji turi įtakos pradinio
ir naujojo skolininkų tarpusavio santykiams.
Naujasis skolininkas, įsipareigojęs pradiniam skolininkui perimti skolą ir, suėjus prievolės įvykdymo terminui,
nepasiūlęs kreditoriui priimti prievolės įvykdymo, nors kreditorius dar ir nebuvo pareiškęs savo nuomonės dėl skolos
perkėlimo, turės atlyginti pradiniam skolininkui nuostolius, kuriuos šis patirs dėl to, jog prievolė nebuvo įvykdyta laiku,
jeigu kreditorius sutikimo neduos ir pareikalaus kad ją įvykdytų pradinis skolininkas.
Skolos perkėlimas neturi įtakos papildomoms kreditoriaus teisėms, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.120 str.
1 d.). Todėl perkėlus skolą, kurios grąžinimą skolininkas yra užtikrinęs savo turo hipoteka (įkeitimu), kreditorius išsaugo
įkeitimo teisę. Jeigu prievolės įvykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka (įkeitimu) taikoma ne ši norma, o CK
6.120 str. 2 d.
Nustatyta privalomoji rašytinė skolos perkėlimo sutarties forma. Tačiau šio reikalavimo nesilaikymas nedaro sutarties
negaliojančios, todėl tokiais atvejais taikomos CK 1.93 str. 2 ir 6 d.
1 d. naujajam skolininkui suteikiama teisė gintis nuo kreditoriaus pareikšto reikalavimo tais pačiais gynybos būdais,
kuriuos būtų galėjęs panaudoti pradinis skolininkas, nes naujojo skolininko padėtis negali būti blogesnė už pradinio
skolininko padėtį. Pvz. galima reikalauti pripažinti negaliojančiu sandorį, iš kurio atsirado prievolė, reikalauti taikyti
ieškinio senatį ir t.t. Tačiau naujasis skolininkas negali naudoti tokių gynybos būdų, kurie yra susiję tik su pradinio
skolininko asmeniu. Jis taip pat negali reikalauti įskaityti reikalavimo, kuris priklauso pradiniam skolininkui, nes
reikalavimo teisė su kola nėra perkeliama.
2 d. nustatyta, kad naujasis skolininkas negali pareikšti kreditoriui tokių atsikirtimų, kurie susiję su pradinio ir naujo
skolininko tarpusavio santykiais. Toks draudimas aiškinamas tuo, kad kreditorius nėra skolos perkėlimo sutarties šalis,
be to, kreditoriaus padėtis perkėlus skolą negali pablogėti.
1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad skolos perkėlimas neturi įtakos papildomoms, šalutinėms kreditoriaus teisėms,
pavyzdžiui, įkeitimo teisei (CK 6.117 str.), jeigu šios teisės nėra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu.
2 d. detalizuojama šio straipsnio 1 d. ir numatyta, kokios papildomos, šalutinės kreditoriaus teisės perkeliant skolą
neišlieka. Šios normos numatytais atvejais papildomos teisės susijusios su pradinio skolininko asmeniu, todėl negali
būti panaudotos prieš naująjį skolininką. Pvz., jeigu laiduotojas laidavo už konkretų asmenį, o ne apskritai už prievolės
įvykdymą, tai perkėlus skolą laidavimas baigiasi, kai laiduotojas nesutinka laiduoti už naująjį skolininką. Tokia pat
taisyklė taikoma ir svetimo turto hipotekai (įkeitimui).
1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad skolos perkėlimo sutartį pripažinus negaliojančia viskas grąžinama į status quo. Tai
reiškia, kad atsinaujina kreditorių ir pradinį skolininką siejanti prievolė, o kreditorius įgyja visas privalomas teises.
Tačiau ši norma kartu saugo trečiųjų sąžiningų asmenų interesus. Pvz., jeigu perkėlus skolą panaikinta svetimo turto
hipoteka (įkeitimas), kaip numatyta CK 6.120 str. 2 d., įkeitimo objektu buvusio daikto, parduoto sąžiningam trečiajam
asmeniui, atnaujinus pradinę prievolę nebegalima įkeisti.
2 d. nustatyta papildoma kreditoriaus interesų garantija – kreditorius turi teisę reikalauti iš naujojo skolininko atlyginti
nuostolius, patirtus pripažinus skolos perkėlimo sutartį negaliojančia, nors atnaujinta pradinė prievolė. Tačiau išieškoti
nuostolius iš naujojo skolininko galima tik esant šio kaltei.
1 d. numato specialų skolos perkėlimą, kuris galimas įmonės pirkimo – pardavimo atveju (6.402-6.410 str.).
JA skolų perėjimo kitiems asmenims JA reorganizavimo atveju klausimai reglamentuojami CK 2.96-2.105 str.