ASMENŲ PASIKEITIMAS PRIEVOLĖJE (CK 6.101-6.122 str.

Reikalavimo perleidimas

6.101 straipsnis. Kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą

1. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai
neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės
perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
2. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
3. Galima perleisti ir būsimą reikalavimą.
4. Reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais:
1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas;
2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai;
3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už
skolininką;
4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už
draudiminį įvykį;
5) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
5. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi
esminės reikšmės.

1 d. – bendroji taisyklė: kreditoriaus reikalavimo teisė yra savarankiškas CTS objektas, todėl gali būti perleista kitam
asmeniui bendraisiais pagrindais.

Reikalavimo teisės perleidimas – sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam
asmeniui – naujam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalis. Taigi reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš
prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno asmens atsiranda kitas.

Reikalavimo teisės perleidimo sutartis vadinama – cesija. Pradinis kreditorius – cedentu, o naujasis kreditorius –
cesionieriumi. (CK 6 knygos VI skyriuje reglamentuojamas tik reikalavimo teisės perleidimas kitam asmeniui pagal
cesijos sutartį. Atvejai, kai reikalavimo teisė pereina ne pagal sutartį, o pagal įstatymą – reguliuojami VII skyriuje).

nuo reikalavimo teisės perleidimo reikia skirti subrogaciją, t.y. atvejus, kai reikalavimo teisė kitam asmeniui pereina
pagal įstatymą. Nuo reikalavimo teisės perleidimo reikalavimo teisės perėjimas subrogacijos tvarka skiriasi tuo, kad
tokiu atveju yra trys asmenys – skolininkas, kreditorius ir asmuo, įvykdęs prievolę, ir ne mažiau kaip du teisiniai
santykiai. Be to, tokiais atvejais baigiasi viena prievolė (kuri sieja skolininką ir kreditorių) ir atsiranda nauja prievolė
(siejanti skolininką ir prievolę įvykdžius asmenį).

Tai, kad K gali perleisti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui be skolininko sutikimo, galioja tik vienašalės prievolės
atveju. Teisė perleisti be sutikimo taip pat gali būti ribojama įstatymu ar sutartimi, taip pat negalima perleisti grynai
asmeninės prievolės (pvz., atlyginti neturtinę žalą).

Jei prievolės yra dvišalė, t.y. kreditorius yra ir skolininkas, reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą,
todėl reikia kitos šalies sutikimo ir reikalavimo teisė gali būti perleista tik laikantis 6.115-6.122 str. reikalavimų.

Dalomąją reikalavimo teisę (CK 6.24 str.) kreditorius turi teisę perleisti visą arba tik jos dalį. Perleidimas gali būti
atlygintinis (pvz., parduotas) arba neatlygintinis (pvz., padovanotas).

Reikalavimo teisei perleisti skolininko sutikimo nereikia, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytas išimtis (6.105 str. 5
d.). reikalavimo teisės perleidimas negali labiau pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti. Perleidžiant reikalavimo
teisę negali būti apsunkinta S padėtis, t. y. naujasis K negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis K, pradinis ir
naujasis K negali keisti P vykdymo sąlygų ir pan.

(RT perleidimą reikia skirti nuo atvejų, kai RT turi ne tik K, bet ir kitas asmuo arba K sukuria tam tikras teisias
tretiesiems asmenims (pvz., kai sudaroma sutartis trečiojo asmens naudai) – tokiu atveju RT neperleidžiama, nes K
išlieka P šalis.)

2 d. – bendroji taisyklė: perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės (į palūkanas,
netesybas, pajamas ir kt.), net jeigu tai sutartyje nenurodyta (bet šalys sutartyje gali numatyti šios taisyklės išimtis, pvz.,
pradinis K gali perleisti tik pagrindinį reikalavimą, o palūkanas, netesybas pasilikti).
BET jeigu papildoma prievolė neatsiejamai susijusi su pagrindine, reikalavimo teisė, kylančios iš papildomos prievolės,
negalima perleisti atskirai nuo reikalavimo teisės, kylančios iš pagrindinės prievolės.

Galima perleisti ir būsimą reikalavimo teisę. Tokiu atveju tokia cesijos sutartis bus sąlyginė (6.30-6.32 str.)

4 d. – reikalavimo teisės perleidimas ne sutarties, o įstatymo pagrindu. Tokiems perleidimams taikomos spec. taisyklės.
Pvz.: Universalusis K teisių perėmimas įvyksta jo mirties atveju, t. y. remiantis paveldėjimu, kurį reglamentuoja CK 5
knygos normos. Universalusis teisių perėmimas įvyksta ir reorganizavus JA, šiuo atveju bus taikomi CK 2.96-2.105 str.

5 d. – tai 1 d. įtvirtintos taisyklės išimtis: sutartyje gali būti sąlyga, kad skolininkas sudaro sutartį būtent su tam tikru
kreditoriumi, todėl kreditoriaus asmuo šiuo atveju yra esminė sutarties sąlyga (pvz., fotomodelis sutinka pozuoti
konkrečiam fotografui).
 Tokia sąlyga gali būti ne tik aiškiai numatyta pačioje sutartyje, bet ir numanoma atsižvelgiant į sutarties
sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius ir pan. (CK 6.196 str.). todėl kreditorius esant tokiai sąlygai
negali perleisti savo reikalavimo teisės be skolininko sutikimo.

Nuo kada laikoma, kad RT perleista: momentas priklauso nuo to, ar kalbama apie pradinį ir naują K (nuo jų susitarimo
momento), ar apie K ir S (įsigalioja nuo to momento, kai S yra pranešama, kad vietoje pradinio K atsirado naujas K).

6.102 str. Atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą

1. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.
2. Draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka
savo tarnybines pareigas.
3. Draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti,
reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).

1 d. – galima perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tik tokį, kurį anksčiau ar vėliau bus galima įgyvendinti (patenkinti).
Pvz., negali perleisti negaliojančios, neegzistuojančios reikalavimo teisės, jau perleistos reikalavimo teisės, taip pat
teisės, kurios negalima priverstinai įgyvendinti pasibaigus ieškinio senačiai ar skolininkui tapus nemokiam ir kt.
2 d. – draudimai viešosios tvarkos ir profesinės etikos sumetimais.
3 d. – pavyzdinis sąrašas (nebaigtinis) atvejų, kai reikalavimo teisė neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, todėl
jos negalima perleisti kitam asmeniui.
 Tik su K asmeniu yra susiję reikalavimai dėl asmeninių neturtinių teisių ir asmeninių neturtinių vertybių,
reikalavimai, susiję su naryste įvairiose organizacijose, reikalavimai, kylantys iš asmeninių paslaugų sutarčių ir
pan. BET sutarties laisvės principas leidžia šalims (K ir S) susitarti dėl reikalavimo teisės perleidimo ir šios
normos draudžiamais atvejais (pvz., klientas ir advokatas susitaria, kad teisines paslaugas klientui teiks kitas
advokatas).
Čia nėra baigtinis sąrašas, kada draudžiama perleisti reikalavimo teisę.

Jei K perleidžia reikalavimo teisę, nors negalėjo to daryti – prievolė pažeidžiama, bet ar perleidimas galios, ar ne,
tai priklauso nuo prievolės pobūdžio (pvz., jei prievolė yra piniginė, draudimo perleisti reikalavimo teisės nesilaikymas
nedaro perleidimo negaliojančiu; jei prievolė ne piniginė, perleidimas negalios).??

6.103 str. Sutarties forma

Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.

 Čia nustatyti cesijos sutarties formai keliami reikalavimai.

 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties forma turi būti tokia pati, kokia yra nustatyta ir prievolei, iš kurios kilusi
reikalavimo teisė yra perleidžiama. (pvz. prievolei nustatyta rašytinė forma, reikalavimo teisė irgi turi būti
perleista rašytine sutartimi)
 Kai kurioms teisėms perleisti gali būti nustatyta ir spec. forma (pvz., reikalavimai, atsirandantys pagal
čekį/vekselį, perleidžiami darant vertybiniame popieriuje specialų perdavimo įrašą – indosamentą).

6.104 straipsnis. Dokumentų perdavimas

1. Reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus,
patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi
pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas.
 2. Jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo
perleidimas turi būti pažymimas hipotekos registre. Šiuo atveju pradinis kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo
imtis priemonių, kad būtų padaryti atitinkami įrašai hipotekos registre.
3. Kai perleidžiamos visos reikalavimo teisės, pradinis kreditorius privalo perduoti turimą įkeistą turtą naujajam
kreditoriui.
4. Visas išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų dokumentų įforminimu ir perdavimu,
apmoka naujasis kreditorius, jeigu sutartis nenumato ko kita.
5. Skolininko išduotu pareikštiniu skolos dokumentu patvirtintas reikalavimas perleidžiamas perduodant
pareikštinį skolos dokumentą naujajam kreditoriui. Skolininkas šiuo atveju privalo įvykdyti prievolę bet kuriam
pareikštinį skolos dokumentą pateikusiam asmeniui. Šiuo atveju skolininkas taip pat negali reikšti jokių prieštaravimų
ir atsikirtimų, išskyrus reikalavimą pripažinti pareikštinį skolos dokumentą negaliojančiu.
6. Kreditorius, kuris pareikštinį skolos dokumentą prarado prieš savo valią, uždrausti skolininkui įvykdyti
prievolę tą dokumentą pateikusiam asmeniui gali tik pareikšdamas ieškinį teisme.

Čia reglamentuojami pradinio ir naujojo kreditoriaus tarpusavio santykiai.

1 d. – pradinio kreditoriaus pareiga perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir su ja
susijusias papildomas teises arba tinkamai patvirtintas šių dokumentų kopijas.
3 d. – kai perleidžiama visa reikalavimo teisė, užtikrinta įkeitimu, kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui ir
turimą įkeistą daiktą.
4 d. – bendroji taisyklė, kad visas reikalavimo teisės perleidimo išlaidas apmoka naujasis K, yra dispozityvi, todėl šalys
gali susitarti dėl kitokių išlaidų atlyginimo principų.
5 d. – kai perleidžiama reikalavimo teisė, patvirtinta pareikštiniu skolos dokumentu (pareikštiniu vekseliu, pareikštiniu
čekiu ir kt.). tokiu atveju, kad būtų perleista reikalavimo teisė, pradiniam kreditoriui pakanka perduoti naujajam
kreditoriui skolos dokumentą, nes skolininkas tokiais atvejais privalo įvykdyti prievolę bet kurias asmeniui, pateikusiam
pareikštinį skolos dokumentą.
6 d. – Kreditorius, praradęs pareikštinį skolos dokumentą, gali kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti jį negaliojančių, kad
juo negalėtų pasinaudoti kiti asmenys.

6.105 straipsnis. Perleidusio reikalavimą kreditoriaus atsakomybė

1. Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad
skolininkas šio reikalavimo neįvykdo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui už
skolininką.
2. Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teisę perleidęs kreditorius patvirtina,
jog reikalavimo teisė egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal
įstatymą), išskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius įgyja reikalavimo teisę savo rizika arba reikalavimo teisės perleidimo
metu žinojo arba turėjo žinoti apie neapibrėžtą reikalavimo teisės pobūdį.
3. Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį
skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą.

1 d. – reglamentuojama pradinio kreditoriaus atsakomybė naujajam kreditoriui u- reikalavimo perleidimo galiojimą ir

prievolės įvykdymą. Čia numatytas bendras reikalavimas, taikomas visais reikalavimo teisės perleidimo atvejais. Šios
taisyklės išimtys nustatytos 2-3 d. atsižvelgiant ar reikalavimo perleidimas buvo atlygintinis ar ne.

Pradinis Kreditorius naujajam kreditoriui privalo garantuoti, kad perleidžiamas reikalavimas galioja. Tokia garantija
atsiranda pagal įstatymą,, todėl nesvarbu, buto aptarta cesijos sutartyje ar ne. Išvada: pradinis K atsako naujajam K už
perleistos reikalavimo teisės negaliojimą (pvz., perleistos reikalavimo teisės, jau įgyvendintos skolininkui įvykdžius
prievolę, nebegalima įgyvendinti pasibaigus ieškinio senaties terminui, negalioja esant bendriems sandorių negaliojimo
pagrindams). Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti iš pradinio kreditoriaus atlyginti nuostolius
ir pripažinti cesijos sutartį negaliojančia.
 Tačiau pradinis kreditorius neatsako naujajam kreditoriui už tai, kad skolininkas tikrai įvykdys prievolę,
išskyrus atvejus, kai jau perleisdamas teisę žinojo, jok skolininkas nemokus.
 Todėl naujajam kreditoriui tenka visa su perleistos reikalavimo teisės įvykdymu susijusi rizika. Bet sutartyje
šalys gali numatyti, kad pradinis kreditorius laiduoja už skolininką. Tokiu atveju pradinis kreditorius tampa
laiduotoju ir jo bei naujo kreditoriaus santykiai grindžiami CK 6.76-6.89 str. (laidavimo normos)

2 d. – pradinio kreditoriaus pareiga garantuoti, kad perleidžiama reikalavimo teisė galioja ,atsiranda pagal įstatymą.
Todėl tokia pareiga egzistuoja nesvarbu ar tai buvo numatyta sutartyje ar ne.
  Išimtis – tik kai naujasis kreditorius prisiėmė visą riziką, susijusią su reikalavimo galiojimu, ar sudarymas sutartį
žinojo ar turėjo žinoti apie neapibrėžtą reikalavimo teisės pobūdį, pvz., žinojo ar turėjo žinoti, kad reikalavimo
teisė ginčijama teisme
 Tačiau pradinis kreditorius neatsako, jei skolininkas neįvykdo prievolės.

3 d. – atvejai, kai reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai (pvz., parduodama).

 Egzistuoja kreditoriaus pareiga garantuoti, kad perleidžiama reikalavimo teisė galioja, BET pradinio
kreditoriaus garantija šiuo atveju yra platesnė nei neatlygintinio reikalavimo teisės perleidimo atveju.
 Kadangi naujasis K sumoka pradiniam K, pradinis K turi garantuoti, kad perleidžiant reikalavimo teisę
skolininkas yra mokus. Jei S buvo nemokus jau perleidžiant reikalavimo teisę, pradinis kreditorius atsako
naujajam kreditoriui už tai, kad skolininkas neįvykdo prievolės. Tačiau šiuo atveju pradinio K atsakomybė
ribota – iš jo negalima išieškoti daugiau, nei jis gavo iš naujojo kreditoriaus už reikalavimo teisės perleidimą +
naujasis K turi teisę reikalauti pripažinti cesijos sutartį negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius.

6.106 straipsnis. Prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui, kai skolininkui nepranešta apie
reikalavimo perleidimą
1. Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam
kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievolės įvykdymas vienam iš paskesnių
kreditorių laikomas tinkamu.
2. Kai kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui
ir gali prievolę įvykdyti įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
3. Jeigu skolininkas moka skolą žinodamas apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ginčą, tą jis daro savo rizika.

Čia reglamentuojama reikalavimo teisės perleidimo įtaka skolininkui.

Bendroji taisyklė – reikalavimo teisei perleisti skolininko sutikimo nereikia, nes laikoma, kad skolininkui nėra
skirtumo, kam įvykdyti prievolę tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl apie reikalavmo teisės perleidimą S nereikia
specialiai informuoti.
 TAČIAU neinformavus S, prievolės įvykdymas gali būti komplikuotas, nes, nežinodamas apie reikalavimo
teisės perleidimą (ar abejodamas, kas yra tikrasis K), jis gali įvykdyti P pradiniam K.
 Siekiant išvengti tokių P įvykdymo komplikacijų reikia atsižvelgti į šalių kooperavimosi principą, kuriuo
remiantis pageidaujama, kad apie reikalavimo teisės perleidimą S būtų pranešta (gali pranešti tiek pradinis, tiek
naujasis K). Naujasis Kreditorius turi įrodyti Skolininkui teisėtai turįs reikalavimo teisę (6.109 str. 7 d.)

1 d. – jei S apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo pranešta, jis to nežinojo ir negalėjo žinoti, S gali įvykdyti P
pradiniam K ir S nebus laikomas pažeidusiu P, P laikoma tinkamai įvykdyta ir naujasis K negali reikalauti įvykti P
pakartotinai, jis turi išsireikalauti P įvykdymą iš pradinio K pagal CK 6.237 str.
Skolininkas, kuriam nebuvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą, tačiau jis apie tai žinojo/turėjo žinoti,
privalo vykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Jei šiuo atveju S įvykdys prievolę pradiniam, o ne naujajam kreditoriui,
skolininkas atsakys už netinkamą įvykdymą.

2 d. – taikoma, kai Skolininkui nebuvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą ir jis apie tai nežinojo ir negalėjo
žinoti ir kilo abejonių, kad yra tikrasis kreditoriuss arba yra ginčas tarp pradinio ir naujojo kreditoriaus dėl reikalavimo
teisės perleidimo galiojimo, skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę sumokėdamas skolą į depozitinę sąskaitą ARBA turi
teisę sustabdyti prievolės vykdymą.

3 d. – jei skolininkas, turėdamas abejonių, kas yra tikrasis kreditorius, nepasinaudoja teise įvykdyti prievolę sumokant
skolą į depozitinę sąskaita arba teise sustabdyti prievolės vykdymą ir įvykdo P pasirinktam asmeniui, S prisiima visą
galimą tokio įvykdymo riziką, t. y. jei P įvykdyta asmeniui, kuris neturėjo reikalavimo teisės, tikrasis kreditorius turės
teisę reikalauti iš skolininko jam įvykdyti prievolę.

6.107 straipsnis. Skolininko atsikirtimai naujojo kreditoriaus reikalavimams

1. Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę
reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
2. Kai prievolei patvirtinti yra išduotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir šis dokumentas
perduotas, skolininkas neturi teisės atsikirsti naujajam kreditoriui motyvuodamas tuo, kad prievolė buvo apsimestinė ar
fiktyvi arba kad perleidimas draudžiamas, jeigu naujasis kreditorius reikalavimo perleidimo metu nežinojo ir negalėjo
žinoti apie šias aplinkybes.
 3. Jeigu po reikalavimo perleidimo skolininkas pareiškia ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš
kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu, skolininkas apie tai privalo pranešti naujajam kreditoriui, išskyrus
atvejus, kai to juridinio fakto pripažinimas negaliojančiu negali būti panaudotas prieš naująjį kreditorių.

1 d. – bendroji taisyklė: reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo. gali
panaudoti tuos pačius atsikirtimus, kuriuos galėjo panaudoti prieš pradinį Kreditorių iki to momento, kai gavo pranešimą
apie reikalavimo teisės perleidimą. (pvz., skolininkas tada galjęs ginčyti prievolę, gali reikšti ieškinį ir naujam
kreditoriui).

2 d. – kai reikalavimo teisė perleista perduodant naujajam kreditoriui skolos dokumentą, nuo naujojo kreditoriaus
reikalavimo skolininkas gali gintis ribotesnėmis priemonėmis – jis negali reikalauti pripažinti prievolės negaliojančia
motyvuodamas tuo, kad ji tariama/apsimestinė (CK 1.86-1.87 str.) ar kad perleidimas buvo draudžiamas, jeigu šių apl.
naujasis K nežinojo ir negalėjo žinoti.
 Naujojo Kreditoriaus sąžiningumas preziumuojama, todėl pareiga įrodyti, kad tokios aplinkybės
naujajam kreditoriui buvo žinomos, tenka skolininkui. Bet Skolininkas gali reikalauti pripažinti skolos
dokumentą negaliojančiu kitais pagrindais.

3 d. – numatyta pradinio kreditoriaus pareiga pranešti naujajam krediotoriui apie ieškinio pareiškimą, kai skolininkas
gali reikšti ieškinį pradiniam kreditoriui ir reikalauja pripažinti sandorį negaliojančiu, iš kurio atsiranda prievolė. Tačiau
tada skolininkas gali reikšti ieškinį ir naujajam kreditoriui. Tada naujasis kreditorius į bylą turėtų įtraukti pradinį
kreditorių

6.108 straipsnis. Naujojo kreditoriaus reikalavimų įskaitymas

Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus
reikalavimą, išskyrus atvejus, kai priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu jis žinojo apie reikalavimo perleidimą arba
išieškojimo pagal reikalavimą senaties terminas suėjo po to, kai jis sužinojo apie reikalavimo perleidimą, ar po to, kai
baigėsi išieškojimo pagal perleistą reikalavimą senaties terminas.

 Įtvirtinama Skolininko galimybė gintis nuo naujojo Kreditoriaus reikalavimų taikant įskaitymą (6.130 str.), jei jis
turėjo teisę įskaityti pradinio kreditoriaus reikalavimą. Skolininkas tokia teise gali pasinaudoti, kai yra sąlygų
visuma:
1) Įskaitymo teisė atsiradusi dar prieš skolininkui sužinant apie reikalavimo teisės perleidimą.
2) Perleidžiant reikalavimo teisę įskaitymui taikyti nebuvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Jei ieškinio
senaties terminas suėjo dar prieš sužinant apie reikalavimo teisės perleidimą, skolininkas netenka teisės
remtis įskaitymu
3) Skolininko reikalavimo teisės įgyvendinimo terminas buvo suėjęs iki pranešimo apie reikalavimo teisės
perleidimą, jeigu skolininko reikalavimo teisė buvo terminuota. Skolininko, kurio reikalavimo teisės
atidedamasis terminas suėjo po to, kai jis sužinojo apie reikalavimo teisės perleidimą, netenka teisės taikyti
įskaitymo naujam kreditoriui (6.136 str.)
 Įskaitymo teise, kurią turi naujajam, o ne pradiniam kreditoriui, skolininkas gali panaudoti bet kada.

6.109 straipsnis. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą

1. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to
momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo
reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
2. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (šio
kodekso 1.65 straipsnis).
3. Apie reikalavimo teisės, kuri įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, perleidimą pranešama
įstatymų nustatyta tvarka ir šis perleidimo faktas pažymimas viešame registre.
4. Jeigu kreditorius pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą, jis nebeturi teisės skolininkui ginčyti
perleidimo, nors reikalavimas iš tikrųjų nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu.
5. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam
kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui.
6. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai naujasis kreditorius sutinka.
7. Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir
reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti
negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis
kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.
1d. – čia yra momentas, nuo kurio tiek pradinis tiek naujasis kreditorius gali panaudoti savo reikalavimo teisę priieš
skolininką ir trečiuosius asmenis. momentas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo teisei perleisti reikia
skolininko sutikimo, ar ne. Pirmuoju atveju, šis momentas siejamas su Skolininko duotu sutikimu, o antruoju su
pranešimu skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą įteikiant jam atitinkamą perleidimo įrodymą.

4d. – Skolininkas privalo tikėti pranešimu ir vykdyti prievolę naujajam Kreditoriui, todėl nei pradinis, nei naujasis
Kreditorius negali ginčyti skolininko prievolės vykdymo. Tokiu atveju pradinis ir naujasis kreditoriai turi aiškintis
tarpusavyje, kuris iš jų turėjo teisę priimti įvykdymą. Todėl skolininkui pranešti apie reikalavimo teisės perleidimą
reikia tik kai šis tikrai įvyksta ir nekyla jokių abejonių.
5d. – CK nėra nustatytos jokios specialios pranešimo formos, todėl gali būti ir raštu, ir žodžiu, gali įteikti cesijos sutartį
skolininkui.

6d. – pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą yra neatšaukiamas, todėl pradinis kreditorius negali reikalauti, kad
skolininkas jam įvykdytų prievolę. Tačiau jei naujasis kreditorius nurodo, kad skolininkas turi vykdyti prievolę ne jam,
o kitam asmeniui, tai skolininkas privalo tokių nurodymų paisyti.

7d. – Naujasis Kreditorius, nepateikęs reikalavimo teisės perleidimą patvirtinančių dokumentų, tai skolininkas nežino,
ar asmuo, reikalaujantis įvykdyti prievolę, yra kreditorius. Skolininkas, kuriam nepateikti dokumentai, gali remtis 6.46
str. arba 6.106 str. naujasis kreditorius, neturėdamas reikalavimo teisė perleidimą patvirtinančių dokumentų, negali
įgyvendinti savo teisių – atsisakyti reikalavimo teisės, pareikšti, kad skolininkas pažeidė prievolę ir kt. Tai realiai nk jis
negali daryti.

6.110 straipsnis. Kitų teisių perleidimas

Reikalavimo perleidimo tvarką nustatančios taisyklės taikomos perleidžiant ir kitas teises, jeigu įstatymai
nenumato ko kita.

6.101-6.109 str. mutatis mutandis aikomi ir perleidžiant kitokias teises, kurios nėra grynai prievolinės, pvz. hipotekos,
įkeitimo teisę.

REIKALAVIMO PERĖJIMAS TREČIAJAM ASMENIUI REGRESO TVARKA (SUBROGACIJA)

6.111 straipsnis. Reikalavimo perėjimo regreso tvarka pagrindai

Regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu.

Nustatyti du regreso atsiradimo pagrindai:

1) Įstatymas
2) Sutartis

Regreso teisė – asmens teisė reikalauti iš skolininko to, ką jis už skolininką sumokėjo šio kreditoriui. Taigi regreso
teisei atsirasti reikalingi trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir trečiasis asmuo. Pvz., už skolininką laiduoja
laiduotojas įgyja regreso teisę, t. y. tampa kreditoriui, o skolininko ir pradinio kreditoriaus prievolė baigiasi tinkamu
įvykdymu.

Įgytą regreso teisę asmuo gali perleisti bendraisiais pagrindais. Tokiu atveju šios teisės perleidimui taikomi CK 6.101-
6.109 str.

Subrogacija – toks regreso atsiradimo atvejis, kai regreso tvarka asmeniui pereina teisė reikalauti iš skolininko atlyginti
nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui.

Subrogacijos terminas dažniausiai vartojamas, kai regreso teisė pereina skolininkui, įvykdžiusiam prievolę kreditoriui
už kitą asmenį. Pvz., subrogacijos terminas dažnai vartojamas draudimo srityje apibūdinant atvejus, kai draudimo
kompanija, išmokėjusi draudimo atlyginimą, perima kreditoriaus teisę reikalauti išmokėtos sumos iš skolininko
atsakingo už draudiminį įvykį.

Subrogacija paprastai atsiranda pagal įstatymą, tačiau ji gali atsirasti ir remiantis sutartimi, pavyzdžiui, asmeniui pagal
sutartį su skolininku įvykdžius už jį prievolę kreditoriui arba kreditoriui sudarius sutartį su asmeniu, kuris perima
skolininko skolą.

6.112 straipsnis. Reikalavimo perėjimo regreso tvarka atvejai

Reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai:
 1) reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto;
2) trečiasis asmuo, kurio turtas buvo įkeistas užtikrinant prievolės įvykdymą, įvykdo už skolininką prievolę;
3) trečiasis asmuo įvykdo už skolininką prievolę, kad būtų išvengta turto, nors jam nepriklausančio, arešto, jeigu
tą turtą areštavus šis asmuo prarastų į jį nors kokias savo teises;
4) skolininkas ir skolą sumokėjęs trečiasis asmuo sudaro sutartį dėl skolos sumokėjimo, jeigu apie šią sutartį
kreditorius skolos mokėjimo metu žinojo arba apie ją jam buvo pranešta.

Komentuojamame straipsnyje nustatyti atvejai, kai subrogacija įvyksta remiantis įstatymu. Šiame straipsnyje pateiktas
sąrašas nėra baigtinis. Papildomi subrogacijos atvejai nurodyti CK 6.101 str. 4 d. ir 6. 114 str.

6.113 straipsnis. Reikalavimo perėjimo regreso tvarka įgyjamos teisės

Trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis
kreditorius.

Straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuriam reikalavimo teisė pereina regreso tvarka, įgyja reikalavimo
teisę tik tokia apimtimi, kokia ji priklausė pradiniam kreditoriui. Todėl naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių
nei jų turėjo pradinis kreditorius.

Su reikalavimo teises susijusios papildomos teisės pereina naujajam kreditoriui kartu su reikalavimo teise. Pvz., įkaito
turėtojo reikalavimą patenkinusiam trečiajam asmeniui kartu su reikalavimo teise pereina ir įkeitimo teisė.

6.114 straipsnis. Reikalavimo perėjimas regreso tvarka pagal įstatymus

Regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui šiais atvejais:
1) kai kreditorius sumoka skolą kitam skolininko kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas įkeitimu
(hipoteka) arba buvo pirmesnės eilės, – kreditoriui;
2) kai turto įgijėjas įvykdo prievolę kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas to turto įkeitimu (hipoteka),
– turto įgijėjui;
3) kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai
suinteresuotas, – šiam asmeniui;
4) kai palikėjo prievolę savo turto sąskaita įvykdo įpėdinis, kuris tos prievolės vykdyti neprivalėjo, – šiam
įpėdiniui;
5) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Straipsnyje pateiktas subrogacijos atvejų sąrašas nėra baigtinis, nes kiti įstatymai gali nustatyti detalesnius subrogacijos
atvejus. Pvz. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.
numato, kokiais atvejais draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę.

SKOLOS PERKĖLIMAS

6.115 straipsnis. Skolos perkėlimas pagal kreditoriaus ir naujo skolininko sutartį

Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises.

Straipsnyje nurodytas vienas iš galimų skolos perkėlimo būdų. Skolos perkėlimas yra prievolės pasyviosios šalies –
skolininko, pakeitimas kitu asmeniu.

Be CK 6 knygos VIII skyriuje numatytų skolos perkėlimo pagrindų, skola kitam asmeniui taip pat pereina universaliojo
teisių ir pareigų perėmimo atveju – skolininkui mirus ar jį reorganizavus (CK 2.96, 5.1, 6.122), Skolininko asmuo
kreditoriui turi didelę reikšmę, todėl perkelti skolą, skirtingai nei perleisti reikalavimo teisę, galima tik kreditoriaus
sutikimu, išskyrus atvejus, kai skola pereina teisių perėmėjams universaliojo teisių ir pareigų perėmimo atveju.

Perkelti skolą, kaip ir perleisti reikalavimo teisę, galima ne visais atvejais. Pvz., negalima perleisti skolos, jeigu šitai
draudžia įstatymas, sutartis. Taip pat negalima perkelti skolos, neatsiejamai susijusios su skolininko asmeniu,
pavyzdžiui, pareigos mokėti išlaikymą, pareigos, susijusios su asmeninių paslaugų teikimu, ar pareigos, kuriai vykdyti
būtinas leidimas (licencija), ir panašiai.

Kai kuriais atvejais įstatyme gali būti nustatyta speciali skolos perkėlimo tvarka ir pagrindai. Tačiau ši norma nedraudžia
šalims susitarti dėl skolos perkėlimo, jeigu šitai nepažeis kitų asmenų teisių ar interesų bei imperatyvių įstatymo normų.
Pvz., klientas ir advokatas gali susitarti, kad teisines paslaugas klientui suteiks kitas advokatas.
Pagal šį straipsnį skola perkeliama kreditoriui sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu – naujuoju skolininku, kuris perima
skolininko skolą, o kreditorių ir pradinį skolininką siejanti prievolė baigiasi. Tokiais atvejais pradinio skolininko
sutikimo nereikia, išskyrus sutarties ar įstatymo nustatytas išimtis. Toks skolos perkėlimo būdas kartu yra ir novacija.

6.116 straipsnis. Skolos perkėlimas pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį

1. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose
įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta
kitaip. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos
perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas,
pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama.
2. Kreditorius savo sutikimą perkelti skolą skolininkui gali duoti iš anksto. Išankstinio sutikimo kreditorius
neturi teisės atšaukti, išskyrus atvejus, kai tokią teisę išankstiniame sutikime buvo nurodęs.
3. Jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Jeigu skolininkas ir skolos
perėmėjas nustato kreditoriui terminą, per kurį turi būti duotas sutikimas, tai sutikimas gali būti duodamas per tą terminą.
Jeigu per nustatytą terminą sutikimas negaunamas, laikoma, kad kreditorius nesutinka leisti perkelti skolą.
4. Kol kreditorius nepareiškia savo sutikimo ar nesutikimo, prisiimantis skolą asmuo atsako skolininkui už
prievolės įvykdymą kreditoriui.

Šiame straipsnyje reglamentuojamas kitas skolos perkėlimo atvejis – kai skola perkeliama pagal pradinio ir naujojo
skolininko sutartį. Tokiu atveju reikia kreditoriaus sutikimo. Kad kreditoriaus sutikimas buvo, privalo įrodyti
skolininkas. Nors įstatymas nenustato sutikimo formos, rekomenduojama, kad sutikimas būtų rašytinis. Kol kreditoriaus
sutikimas nėra gautas, skolos perkėlimo sutartis neįsigalioja, todėl šalys ją gali keisti ar jos atsisakyti. Kreditoriui sutikus
perkelti skolą, skolos perkėlimo sutartis nebegali būti keičiama.

2 d. nurodyta kreditoriaus teisė duoti skolininkui sutikimą perkelti skolą iš anksto. Pvz. toks sutikimas gali būti išreikštas
sutartyje, iš kurios atsirado prievolė, arba sutikimas gali būti išreikštas atskiru kreditoriaus pareiškimu. Tačiau šitaip
kreditorius nebegali atšaukti savo išankstinio sutikimo.

3 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditoriaus tylėjimas reiškia jo atsisakymą duoti sutikimą perkelti skolą. Nesant kreditoriaus
sutikimo, skolos negalima perkelti. Tačiau kreditoriaus sutikimas gali būti išreikštas kitokiais konkliudentiniais
veiksmais. Pvz. naujasis skolininkas pasiūlo kreditoriui priimti prievolės įvykdymą ir kreditorius jį priima.

Pradinis ir naujasis skolininkai paprastai sudaro skolos perkėlimo sutartį dar prieš gaudami kreditoriaus sutikimą. Nors
be kreditoriaus sutikimo ši sutartis jam neturi jokios galios ir prieš jį negali būti panaudota, tačiau ji turi įtakos pradinio
ir naujojo skolininkų tarpusavio santykiams.

Naujasis skolininkas, įsipareigojęs pradiniam skolininkui perimti skolą ir, suėjus prievolės įvykdymo terminui,
nepasiūlęs kreditoriui priimti prievolės įvykdymo, nors kreditorius dar ir nebuvo pareiškęs savo nuomonės dėl skolos
perkėlimo, turės atlyginti pradiniam skolininkui nuostolius, kuriuos šis patirs dėl to, jog prievolė nebuvo įvykdyta laiku,
jeigu kreditorius sutikimo neduos ir pareikalaus kad ją įvykdytų pradinis skolininkas.

6.117 straipsnis. Skolos, kurios grąžinimas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), perkėlimas

Įkeitimo teisė į skolininko turtą, kai skolininkas perkelia įkeitimo (hipotekos) užtikrintą skolą, lieka galioti.

Skolos perkėlimas neturi įtakos papildomoms kreditoriaus teisėms, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.120 str.
1 d.). Todėl perkėlus skolą, kurios grąžinimą skolininkas yra užtikrinęs savo turo hipoteka (įkeitimu), kreditorius išsaugo
įkeitimo teisę. Jeigu prievolės įvykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka (įkeitimu) taikoma ne ši norma, o CK
6.120 str. 2 d.

6.118 straipsnis. Skolos perkėlimo sutarties forma

Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė.

Nustatyta privalomoji rašytinė skolos perkėlimo sutarties forma. Tačiau šio reikalavimo nesilaikymas nedaro sutarties
negaliojančios, todėl tokiais atvejais taikomos CK 1.93 str. 2 ir 6 d.

6.119 straipsnis. Skolos perėmėjo atsikirtimai

1. Naujasis skolininkas turi teisę reikšti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, paremtus kreditoriaus ir
pradinio skolininko prievolių santykiu. Tačiau naujasis skolininkas negali reikalauti įskaityti pradiniam skolininkui
priklausantį reikalavimą.
 2. Naujasis skolininkas negali atsikirsti kreditoriui remdamasis pradinio skolininko ir naujojo skolininko
santykiais, sudariusiais pagrindą skolai perkelti.

1 d. naujajam skolininkui suteikiama teisė gintis nuo kreditoriaus pareikšto reikalavimo tais pačiais gynybos būdais,
kuriuos būtų galėjęs panaudoti pradinis skolininkas, nes naujojo skolininko padėtis negali būti blogesnė už pradinio
skolininko padėtį. Pvz. galima reikalauti pripažinti negaliojančiu sandorį, iš kurio atsirado prievolė, reikalauti taikyti
ieškinio senatį ir t.t. Tačiau naujasis skolininkas negali naudoti tokių gynybos būdų, kurie yra susiję tik su pradinio
skolininko asmeniu. Jis taip pat negali reikalauti įskaityti reikalavimo, kuris priklauso pradiniam skolininkui, nes
reikalavimo teisė su kola nėra perkeliama.

2 d. nustatyta, kad naujasis skolininkas negali pareikšti kreditoriui tokių atsikirtimų, kurie susiję su pradinio ir naujo
skolininko tarpusavio santykiais. Toks draudimas aiškinamas tuo, kad kreditorius nėra skolos perkėlimo sutarties šalis,
be to, kreditoriaus padėtis perkėlus skolą negali pablogėti.

6.120 straipsnis. Papildomos teisės

1. Kai skolininkas pasikeičia, papildomos teisės, kurios nėra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko
asmeniu, lieka nepakitusios.
2. Kai skola perkeliama, laidavimas ar trečiojo asmens duotas įkeitimas (hipoteka) baigiasi, jeigu laiduotojas
arba įkaito davėjas aiškiai nepareiškia sutikimo atsakyti už naująjį skolininką.

1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad skolos perkėlimas neturi įtakos papildomoms, šalutinėms kreditoriaus teisėms,
pavyzdžiui, įkeitimo teisei (CK 6.117 str.), jeigu šios teisės nėra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu.

2 d. detalizuojama šio straipsnio 1 d. ir numatyta, kokios papildomos, šalutinės kreditoriaus teisės perkeliant skolą
neišlieka. Šios normos numatytais atvejais papildomos teisės susijusios su pradinio skolininko asmeniu, todėl negali
būti panaudotos prieš naująjį skolininką. Pvz., jeigu laiduotojas laidavo už konkretų asmenį, o ne apskritai už prievolės
įvykdymą, tai perkėlus skolą laidavimas baigiasi, kai laiduotojas nesutinka laiduoti už naująjį skolininką. Tokia pat
taisyklė taikoma ir svetimo turto hipotekai (įkeitimui).

6.121 straipsnis. Skolos perkėlimo sutarties negaliojimo pasekmės

1. Kai skolos perkėlimo sutartis pripažįstama negaliojančia, atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos
jo papildomos teisės bei pareigos, tačiau lieka galioti sąžiningų trečiųjų asmenų teisės.
2. Kreditorius turi teisę reikalauti iš naujojo skolininko atlyginti nuostolius, patirtus dėl skolos perkėlimo
sutarties pripažinimo negaliojančia, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atsiradimo
naujasis skolininkas nekaltas.

Straipsnyje reglamentuojami skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia teisiniai padariniai.

1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad skolos perkėlimo sutartį pripažinus negaliojančia viskas grąžinama į status quo. Tai
reiškia, kad atsinaujina kreditorių ir pradinį skolininką siejanti prievolė, o kreditorius įgyja visas privalomas teises.
Tačiau ši norma kartu saugo trečiųjų sąžiningų asmenų interesus. Pvz., jeigu perkėlus skolą panaikinta svetimo turto
hipoteka (įkeitimas), kaip numatyta CK 6.120 str. 2 d., įkeitimo objektu buvusio daikto, parduoto sąžiningam trečiajam
asmeniui, atnaujinus pradinę prievolę nebegalima įkeisti.

2 d. nustatyta papildoma kreditoriaus interesų garantija – kreditorius turi teisę reikalauti iš naujojo skolininko atlyginti
nuostolius, patirtus pripažinus skolos perkėlimo sutartį negaliojančia, nors atnaujinta pradinė prievolė. Tačiau išieškoti
nuostolius iš naujojo skolininko galima tik esant šio kaltei.

6.122 straipsnis. Turto arba juridinio asmens perėmimas

1. Asmuo, perėmęs turtą arba įmonę su aktyvais ir pasyvais, prisiima su turtu ar įmone susijusias teises bei
prievoles.
2. Prievolių perėmimas juridinio asmens reorganizavimo atvejais nustatomas pagal šio kodekso antrosios
knygos normas.

1 d. numato specialų skolos perkėlimą, kuris galimas įmonės pirkimo – pardavimo atveju (6.402-6.410 str.).
JA skolų perėjimo kitiems asmenims JA reorganizavimo atveju klausimai reglamentuojami CK 2.96-2.105 str.