Klasco PAV Atranka

GELEŽIES RŪDOS KROVA IR
SANDĖLIAVIMAS KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO
KRANTINĖSE NR. 10 IR 11
Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, 01 versija

Vilnius, 2019
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija
Nomine Consult UAB Nomine Consult OÜ

J. Tumo - Vaižganto 8 - 1 Akadeemia tee 21/3
01108 Vilnius 12618 Tallinn
info.lt@nomineconsult.com info.ee@nomineconsult.com
Geležies rūdos krova ir sandėliavimas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir 11
Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo
GELEŽIES RŪDOS KROVA IR

SANDĖLIAVIMAS KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO
KRANTINĖSE NR. 10 IR 11
Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, Klaipėdos m. sav.

Vilnius, 2019
Užsakovas Rengėjas
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija UAB Nomine Consult
J. Zauerveino g. 18, LT-92122 Klaipėda J. Tumo-Vaižganto g. 8-1, LT–01108, Vilnius
Infrastruktūros direktorius Direktorė
Algirdas Kamarauskas Gintvilė Žvirblytė
+ 37046399101 +370 521 07210
info@klasco.lt info.lt@nomineconsult.com
2
Turinys
Sutrumpinimai ................................................................................................................................................ 7
Įvadas .................................................................................................................................................................. 8
1. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ....................... 9
1.1. PŪV organizatorius (užsakovas) ......................................................................... 9
1.2. PAV atrankos dokumentų rengėjas .................................................................... 9
2. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas ....................................................................................10
2.1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, nurodant atrankos dėl PAV
atlikimo teisinį pagrindą ......................................................................................................................10
2.2. Planuojamos ūkinės veiklos fizinės charakteristikos................................11
2.2.1. Žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdai
funkcinės zonos ...................................................................................................................................11
2.2.2. Planuojamas užstatymo plotas, numatomi statiniai, įrenginiai ir jų
paskirtys…….. .......................................................................................................................................13
2.2.3. Reikalinga inžinerinė infrastruktūra, susisiekimo komunikacijos ......14
2.3. Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis ...............................................................14
2.3.1. Vykdomos veiklos technologijos ir pajėgumai .............................................15
2.4. Žaliavų naudojimas; cheminių medžiagų ir preparatų naudojimas,
įskaitant ir pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą; radioaktyviųjų
medžiagų naudojimas; pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų naudojimas;
planuojamos ūkinės veiklos metu numatomas naudoti ir laikyti tokių žaliavų,
medžiagų, preparatų ir atliekų kiekis ..............................................................................................17
2.5. Gamtos išteklių – vandens, žemės, dirvožemio, biologinės įvairovės
naudojimo mastas ir regeneracijos galimybės ............................................................................17
2.6. Duomenys apie energijos, kuro ir degalų naudojimą ................................18
2.7. Pavojingųjų, nepavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas,
nurodant atliekų susidarymo vietą, kokios atliekos susidaro, planuojamas jų kiekis, jų
tvarkymas........... ........................................................................................................................................18
2.8. Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis ir užterštumas, jų
tvarkymas........... ........................................................................................................................................19
2.9. Cheminės taršos susidarymas ir jos prevencija ..........................................21
2.9.1. Teršalų ribinės vertės aplinkos ore ..................................................................21
2.9.2. Foninis aplinkos oro užterštumas ....................................................................21
2.9.3. PŪV stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai ..............................................22
2.9.4. PŪV mobilūs aplinkos oro taršos šaltiniai………………………………………29
2.9.5. Oro taršos sklaidos skaičiavimas ir modeliavimo rezultatai ..................29
2.11. Taršos kvapais susidarymas ir jos prevencija..............................................31
2.12. Fizikinės taršos susidarymas ir jos prevencija ...........................................32
2.12.1. Triukšmo vertinimo metodika ...........................................................................32
2.12.2. Esama triukšmo situacija .....................................................................................33
2.12.3. PŪV triukšmo šaltiniai ...........................................................................................37
2.12.4. Stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo modeliavimo
rezultatai……. ........................................................................................................................................38
2.12.5. Kita fizikinė tarša .....................................................................................................39
2.13. Biologinės taršos susidarymas ir jos prevencija .........................................39
2.14. Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų
įvykių ir susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato
kaita; ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų tikimybė ir jų prevencija ...........39
3
2.15. Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai ................................40
2.16. Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir
(ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimuose
žemės sklypuose ir (ar) teritorijose. Galimas trukdžių susidarymas .................................41
2.17. Planuojamos ūkinės veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas...............41
3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta ................................................................................................42
3.18. Planuojamos ūkinės veiklos vieta pagal Lietuvos Respublikos
teritorijos administracinius vienetus, jų dalis, gyvenamąsias vietoves ir gatvę;
teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, žemėlapis su gretimybėmis ne senesnis
kaip 3 metų; informacija apie teisę valdyti, naudoti ar disponuoti žemės sklypą ar
teritorijas, kuriose yra planuojama ūkinė veikla (privati, savivaldybės ar valstybinė
nuosavybė, nuoma pagal sutartį); žemės sklypo planas, jei parengtas ..............................42
3.19. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, gretimų žemės sklypų ar
teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas pagal patvirtintus
teritorijų planavimo dokumentus, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Informacija apie vietovės inžinerinę infrastruktūrą, urbanizuotas teritorijas, esamus
statinius ir šių teritorijų ir (ar) statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos
vietos..................... .......................................................................................................................................42
3.19.1. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, gretimų žemės sklypų ar
teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas pagal
patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, taikomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos..............................................................................................................................42
3.19.2. Informacija apie vietovės inžinerinę infrastruktūrą, urbanizuotas
teritorijas, esamus statinius ir šių teritorijų ir (ar) statinių atstumus nuo
planuojamos ūkinės veiklos vietos ..............................................................................................44
3.20. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose
žemės sklypuose ar teritorijose esančius žemės gelmių išteklius, dirvožemį;
geologinius procesus ir reiškinius, geotopus, kurių duomenys kaupiami GEOLIS
duomenų bazėje .......................................................................................................................................44
žemės sklypuose ar teritorijose esantį kraštovaizdį, jo charakteristiką, gamtinį
karkasą, vietovės reljefą .......................................................................................................................46
žemės sklypuose ar teritorijose esančias saugomas teritorijas, įskaitant Europos
ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, ir jose saugomas Europos Bendrijos
svarbos natūralias buveines bei rūšis, kurios registruojamos Saugomų teritorijų
valstybės kadastro duomenų bazėje ir šių teritorijų atstumus nuo planuojamos
ūkinės veiklos vietos ..............................................................................................................................48
žemės sklypuose ar teritorijose esančią biologinę įvairovę ...................................................49
3.23.1. Informacija apie biotopus, buveines: miškus, jų paskirtį ir apsaugos
režimą, pievas, pelkes, vandens telkinius ir jų apsaugos zonas, juostas, jūros aplinką
ir kt., jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos
atsparumą….. ........................................................................................................................................49
3.23.2. Informacija apie augaliją, grybiją ir gyvūniją, ypatingą dėmesį skiriant
saugomoms rūšims, jų augavietėms ir radavietėms, kurių informacija kaupiama
SRIS duomenų bazėje, jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos ................50
žemės sklypuose ar teritorijose esančias jautrias aplinkos apsaugos požiūriu
4
teritorijas – vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas, potvynių
zonas, karstinį regioną, požeminio vandens vandenvietes ir jų apsaugos zonas...........51
3.25. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ir gretimų
žemės sklypų ar teritorijų taršą praeityje, jeigu jose vykdant ūkinę veiklą buvo
nesilaikoma aplinkos kokybės normų ...........................................................................................53
3.26. Planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo ar teritorijos išsidėstymas
rekreacinių, kurortinių, gyvenamosios, visuomeninės paskirties, pramonės ir
sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros teritorijų atžvilgiu, nurodomas atstumus
nuo šių teritorijų ir (ar) esamų statinių iki planuojamos ūkinės veiklos vietos .............54
3.27. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos žemės sklype ar
teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes (kultūros paveldo objektus ir
(ar) vietoves), kurios registruotos Kultūros vertybių registre, jų apsaugos reglamentą
ir zonas, atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos ......................................................54
4. Galimo poveikio aplinkai rūšis ir apibūdinimas .....................................................................56
4.28. Apibūdinamas ir įvertinamas tikėtinas reikšmingas poveikis aplinkos
elementams ir visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į dydį ir erdvinį mastą; pobūdį;
poveikio intensyvumą ir sudėtingumą; poveikio tikimybę; tikėtiną poveikio pradžią,
trukmę, dažnumą ir grįžtamumą; suminį poveikį su kita vykdoma ūkine veikla ir
pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose,
ir galimybes išvengti reikšmingo neigiamo poveikio ar užkirsti jam kelią ......................56
4.28.1. Poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą
poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai dėl fizikinės, cheminės,
biologinės taršos, kvapų ..................................................................................................................56
4.28.2. Poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms
buveinėms dėl jų užstatymo arba kitokio pobūdžio sunaikinimo, pažeidimo ar
suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, miškų suskaidymo, želdinių sunaikinimo
ir pan.; galimas natūralių buveinių tipų plotų sumažėjimas, saugomų rūšių, jų
augaviečių ir radaviečių išnykimas ar pažeidimas, galimas reikšmingas poveikis
gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui ...............................................57
4.28.3. Poveikis saugomoms teritorijoms ir Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijoms .............................................................................................................57
4.28.4. Poveikis žemei ir dirvožemiui, pavyzdžiui, dėl cheminės taršos; dėl
numatomų didelės apimties žemės darbų; gausaus gamtos išteklių naudojimo;
pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo............................................................58
4.28.5. Poveikis vandeniui, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoms ir
(ar) pakrantės apsaugos juostoms, jūros aplinkai.................................................................58
4.28.6. Poveikis orui ir klimatui .......................................................................................58
4.28.7. Poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis,
nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač
vizualiniu poveikiu dėl reljefo formų keitimo, poveikiu gamtiniam karkasui ............58
4.28.8. Poveikis materialinėms vertybėms ..................................................................59
4.28.9. Poveikis nekilnojamosioms kultūros vertybėms ........................................59
4.29. Galimas reikšmingas poveikis Tvarkos aprašo 35 punkte nurodytų
veiksnių sąveikai .....................................................................................................................................59
4.30. Galimas reikšmingas poveikis Tvarkos aprašo 35 punkte nurodytiems
veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl
ekstremaliųjų įvykių ..............................................................................................................................59
4.31. Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis aplinkai ...........................60
5
4.32. Numatomos priemonės galimam reikšmingam neigiamam poveikiui
aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią ..................................................................................................60
Išvados .............................................................................................................................................................61
Literatūra ........................................................................................................................................................63
Priedai ..............................................................................................................................................................65
PRIEDAI:
1 PRIEDAS Deklaracija, Registrų centro išrašas
2 PRIEDAS Sklypo planas
3 PRIEDAS Triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatai
4 PRIEDAS Oro taršos sklaidos modeliavimo duomenys, rezultatai
5 PRIEDAS Rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos
6
Sutrumpinimai
BAST Bendrijų apsaugai svarbi teritorija
BP Bendrasis planas
LR Lietuvos Respublika
n. o. t. š. Neorganizuotas oro taršos šaltinis
PAST Paukščių apsaugai svarbi teritorija
PAV Poveikio aplinkai vertinimas
PŪV Planuojama ūkinė veikla
RC Registrų centras
7
Įvadas
Planuojama ūkinė veikla (toliau – PŪV) – geležies rūdos krova ir sandėliavimas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir 11.
PŪV vieta – Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, Klaipėdos m. sav.
PŪV organizatorius – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija.
Pagal PŪV poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) įstatymą, planuojama ūkinė
veikla patenka į įstatymo 2 priedo 14*** punktą ir jai atliekama atrankos dėl poveikio
aplinkai vertinimo procedūra:
• 2 priedo 14.*** punktas: „Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis
aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės
veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo,
rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar
išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir
technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo,
produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų
įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti
neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 10 punkte
nurodytus atvejus“.
PAV atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimą.
Ši informacija atrankai parengta pagal 2017 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl
poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytą tvarką.
Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia visuomenei aplinkos
ministro nustatyta tvarka.
Planuojamos ūkinės veiklos teritorija yra nutolusi nuo „Natura 2000” teritorijų,
todėl PŪV reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms procedūra neatliekama.
8
1. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos

organizatorių (užsakovą)
1.1. PŪV organizatorius (užsakovas)

Organizatorius: AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija
Adresas: J. Zauerveino g. 18, LT-92122 Klaipėda
Kontaktinis asmuo: Martynas Razma
Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos inžinierius
Telefonas: +370 46 399101
El. paštas: info@klasco.lt
1.2. PAV atrankos dokumentų rengėjas

Rengėjas: UAB Nomine Consult
Adresas: J. Tumo-Vaižganto g. 8-1, LT–01108, Vilnius
Kontaktinis asmuo: Rūta Gadišauskaitė
projektų vadovė
Telefonas: +370 52 107210
El. paštas: info.lt@nomineconsult.com
PAV atrankos dokumentų rengėjo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas
pateiktas 5 priede.
9
2. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas
2.1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, nurodant atrankos

dėl PAV atlikimo teisinį pagrindą (Lietuvos Respublikos
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
įstatymo 2 priedo punktą (-us))
Planuojama ūkinė veikla (toliau – PŪV) – geležies rūdos krova ir sandėliavimas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir 11. Planuojama metinė krovos
apyvarta – apie 1,5 mln. t. geležies rūdos.
PŪV vieta – Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, Klaipėdos m. sav.
PŪV organizatorius – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija.
Pagal PŪV poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) įstatymą, planuojama ūkinė
veikla patenka į įstatymo 2 priedo 14.*** punktą ir jai atliekama atrankos dėl poveikio
aplinkai vertinimo procedūra
• 2 priedo 14*** punktas: „Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis
aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės
veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo,
rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar
išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir
technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo,
produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų
įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti
neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 10 punkte
nurodytus atvejus“.
10
2.2. Planuojamos ūkinės veiklos fizinės charakteristikos: žemės
sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdas
(būdai), funkcinės zonos, planuojamas užstatymo plotas,
numatomi statiniai, įrenginiai ir jų paskirtys, reikalinga
inžinerinė infrastruktūra (pvz., inžineriniai tinklai
(vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, energijos ir kt.),
susisiekimo komunikacijos, kai tinkama, griovimo darbų
aprašymas
2.2.1. Žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdas

(būdai), funkcinės zonos
Geležies rūdos krova ir sandėliavimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

krantinėse Nr. 10 ir 11 planuojamas Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, Klaipėdos m. sav. (žr.
pav. 1).
PŪV
Pav. 1. PŪV situacijos schema (www.registrucentras.lt)

Geležies rūdos krova vyks šiame sklype:
• Sklypo unikalus Nr. 2101-0010-0001:
o daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio;
o bendras plotas – 1076,9886 ha, užstatyta teritorija – 487,0239 ha,
vandens telkinių plotas – 589,9647 ha;
o nuosavybė – Lietuvos Respublika; žemės patikėjimo teisė priklauso
Valstybinei įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai; sudaryta nuomos
sutartis su AB Klaipėdos jūros krovinių kompanija, bendras
nuomojamas plotas sudaro 405.442,00 m2, numatomas plotas
PŪV darbams – 20.676,00 m2;
11
o specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos:
▪ XIV Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos
ir taršos poveikio zonos (1,6806 ha) (PŪV į šią teritoriją
nepatenka);
▪ I. Ryšių linijų apsaugos zonos (0,0896 ha);
▪ VII. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių
apsaugos zonos (2,6208 ha);
▪ XVII. Valstybinio geodezinio pagrindo punktų apsaugos
zonos (0,0005 ha);
▪ XLVII. Gamtos paminklų apsaugos zonos;
▪ XLVIII. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos
zonos (34,9555 ha);
▪ XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir
įrenginių apsaugos zonos (254,1413 ha);
▪ IX. Dujotiekio apsaugos zonos (10,7221 ha);
▪ VI. Ele ktros linijų apsaugos zonos (35,9164 ha);
▪ I. Ryšių linijų apsaugos zonos (42,9257 ha).
Šiai teritorijai galioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5
d. sprendimu Nr. T2-110 Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo patvirtintas
Klaipėdos miesto bendrasis planas (toliau – BP). Analizuojamas sklypas, pagal
Klaipėdos miesto BP miesto teritorijų funkcinių prioritetų brėžinį patenka į inžinerinės
infrastruktūros teritorijas. PŪV Klaipėdos miesto savivaldybės BP sprendiniams
neprieštarauja (žr. pav. žemiau).
PŪV
Pav. 2. Ištrauka iš Klaipėdos miesto BP miesto teritorijų funkcinių prioritetų brėžinio

PŪV sklype saugomų teritorijų (valstybinių rezervatų, nacionalinių ar regioninių
parkų, gamtos draustinių, biosferos poligonų) nėra. Artimiausia paukščių ir bendrijų
12
apsaugai svarbi teritorija (toliau – PAST ir BAST) nuo PŪV nutolusi 0,5 km atstumu – tai
Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Artimiausi draustiniai – Smiltynės urbanistinis
draustinis, kuris nuo PŪV nutolęs apie 0,6 km atstumu, Hageno gūbrio geomorfologinis
draustinis, kuris nuo PŪV nutolęs apie 2,0 km atstumu, ir Neringos talasologinis
draustinis, kuris nuo PŪV nutolęs apie 1,4 km atstumu.
Planuojama ūkinė veikla patenka į Klaipėdos miesto istorinę dalį, vad.
Naujamiesčiu (objekto kodas 22012), statusas – Valstybės saugomas, objekto
reikšmingumo lygmuo yra Nacionalinis.
2.2.2. Planuojamas užstatymo plotas, numatomi statiniai, įrenginiai ir jų

paskirtys
Siekiant atlaisvinti teritoriją PŪV reikmėms bus rekonstruojamas esamas

pastatas (žr. pav. žemiau, pastatas pažymėtas raudonai). Numatoma, kad
rekonstrukcijos metu susidarys iki 11.450,00 m3 statybinių atliekų, kurios bus
tvarkomos darbus atliekančių rangovų.
Pav. 3. Rekonstruojamas pastatas

Numatomas naujos teritorijos plotas geležies krovos darbams – 20.676,00 m2.
Per metus bus perkraunama 1,5 mln. t. geležies rūdos. Krova bus vykdoma Klaipėdos
uosto 10-11 kratinėse, adresu Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, Klaipėdos m. sav.
Numatomi įrenginiai ūkinei veiklai vydyti:
• mobilūs priemaišų atskyrimo įrenginiai;
• mobilus transporteris su magnetu ir vandens purkštukais krovinio rietuvių
formavimui;
• portaliniai kranai ir kaušiniai krautuvai krovos darbams vykdyti.
13
Iškrovimo iš vagonų ir pakrovimo į laivus metu bus naudojami portaliniai kranai
ir kaušiniai krautuvai. Geležies rūda bus pristatoma vagonais per teritorijoje esančią
geležinkelio liniją.
Planuojama, kad darbuotojų, dirbančių geležies rūdos krovos darbuose, skaičius
vienu metu galės siekti 30 asmenų. Darbo organizavimui yra numatytos 4 pamainos.
2.2.3. Reikalinga inžinerinė infrastruktūra (pvz., inžineriniai tinklai

(vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, energijos ir kt.), susisiekimo
komunikacijos
PŪV teritorijoje yra išvystyta beveik visa inžinerinė infrastruktūra, reikalinga

vystyti ūkinei veiklai: įrengti privažiavimo keliai, geležinkelio atšaka, inžineriniai tinklai
(elektros, vandens), šalia yra administracinis pastatas ir kiti pastatai.
Siekiant vykdyti geležies rūdos darbus 10-11 krantinėse, bus įrengiamas
papildomas paviršinių nuotekų išleistuvas (įrengiant nuotekų valymo įrenginius) ir
rekonstruojamas esamas pastatas, norint atlaisvinti teritoriją PŪV reikmėms.
2.3. Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis: produkcija,

technologijos ir pajėgumai
PŪV metu bus vykdomi geležies rūdos krovos darbai 10-11 krantinėse.
Planuojama metinė krovos apyvarta – apie 1,5 mln. t. geležies rūdos. Planuojama, kad
darbuotojų, dirbančių geležies rūdos krovos darbuose, skaičius vienu metu galės siekti
30 asmenų. Darbo organizavimui yra numatytos 4 pamainos.
Geležies rūdos iškrovos į sandėliavimo aikštelę ir priemaišų atskyrimo darbų
metu bus naudojamos vandens patrankos (iki 6 vnt., maksimalus vandens patrankos
srautas – 7m3/h) taip užtikrinant, kad ūkinės veiklos metu kylančios dulkės (kietosios
dalelės) darytų kuo mažesnę neigiamą neigiamą įtaką gyvenamajai aplinkai ir
visuomenės sveikatai.
Krovos darbų metu naudojamas vanduo chemiškai teršiamas nebus. Vanduo
pagal sutartį bus tiekiamas iš Klaipėdos vanduo, AB, tinklų. Numatyti tikslų gamybinių
nuotekų debitą sudėtinga, kadangi iš vandens patrankų vanduo bus purškiamas rūko
pavidalu ir dalis vandens išgaruos iš karto, o kita dalis su dulkėm nusės ant krovinio ir
vėliau taip pat išgaruos. Teorinis maksimalus nuotekų debitas galėtų siekti iki 42 m3/h.
Išpurškiamas vanduo ant geležies rūdos, siekiant nusodinti dulkes (kietąsias
daleles), bus išleidžiamas kartu su paviršinimėmis nuotekomis per projektuojamą
paviršinių nuotekų išleistuvą krantinėje Nr. 11. Nuotekų valymui numatyta pastatyti
vieną vandens valymo įrengimą (integruotą su naftos ir smėlio gaudyklėmis, apėjimo
kanalu ir su vandens mėginių paėmimo įrenginyje galimybe).
Krovos darbai bus vykdomi tokiu principu: iš vagonų geležies rūda bus
iškraunama greiferiu į atvirą sandėliavimo aikštelę (įrengiama krantinėse Nr. 10 ir 11),
kaušiniu krautuvu perkraunama per priemaišų atskyrimo įrenginius į aikštelę, iš
aikštelės greiferiu pakraunama į laivą. Numatoma, kad vienu metu gali dirbti 3
priemaišų atskyrimo įrenginiai, kurių našumas – 350t/h. Taip pat numatoma iškrova iš
vagonų per mobilų transporterį su magnetu į aikštelę (našumas 500 t/h).
14
Geležies krovos darbų schema pateikta žemiau pav.
Iš vagonų geležies rūda

iškraunama greiferiu į
Geležies rūda kaušiniu
atvirą sandėliavimo
Geležies rūda pristatoma krautuvu perkraunama Iš aikštelės geležies rūda
aikštelę. Purškiamas
vagonais į aikštelę per priemaišų atskyrimo greiferiu pakraunama į
vanduo. ARBA iškrova iš
(krantines Nr. 10 ir 11). įrenginius į aikštelę. laivą.
vagonų vykdoma per
Purškiamas vanduo.
mobilų transporterį su
magnetu.
Pav. 4. Geležies rūdos krovos darbų schema
2.3.1. Vykdomos veiklos technologijos ir pajėgumai
Šiuo metu PŪV organizatorius AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sklype,

adresu Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, vykdo geležies rūdos ir kitus krovos darbus, t. y.,
perkrauna įvairius krovinius: birius krovinius, žemės ūkio produktus, trąšas, cukrų,
statybines medžiagas, apatitus, metalus, maisto produktus, monoetilenglikolį ir t. t. Po
PŪV įgyvendinimo ir toliau būtų vykdomi krovos darbai, kurių apimtys pateiktos
žemiau lentelėje.
Lentelė 1. Esamos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ krovos darbų apimtys
Planuojama perkrauti
Pavadinimas
per metus, t
Esama veikla
Birios trąšos (amonio sulfatas, diamofosas, kompleksinės trąšos (NPK), kalio
sulfatas, kalio chloridas, kalcio amonio nitratas (KAN, KSAN), karbamidas, 5000000
magnio sulfatas ir pan.)
Grūdai ir kiti žemės ūkio produktai (avižos, cukrinių runkelių išspaudos,
4000000
kviečiai, miežiai, rugiai, rapsas, linų sėmenys, sojos rupiniai, žirniai ir pan.)
Skystos trąšos (KAS ir pan.) 2600000
Pakuotos trąšos didmaišiuose (amonio salietra ir pan.) 500000
Etilenglikolis 150000
Rūdos ir kiti kasybos bei karjerų eksploatavimo produktai, pirminės ir
apdorotos naudingosios iškasenos (bazaltas, molis, skalda, smėlis,
kalkakmenis, žvyras, fosforitai, prisodrinta rūda, geležies rūdos, granitas,
1000000
siera, geležies briketai, tiesiogiai redukuota geležis, aglomeruota geležies
rūda, geležies rūdos koncentratas, kaolinas, špatas, šlakas, magnio
karbonatas ir pan.)
Kiti birūs kroviniai (statybinės medžiagos, gipso anhidridas, aliuminio
200000
hidroksidas, apatito koncentratas ir pan.)
15
Planuojama perkrauti
Pavadinimas
per metus, t
Esama veikla
Ketus, koksas, klinkeris 1600000
Klinkeris 360000
Koksas 300000
Anglys (akmens anglis ir pan.) 200000
Metalo konstrukcijos (armatūra, metalo lakštai ir pan.) 200000
Metalo laužas 100000
Cukrus ir jo žaliava 400000
Šaldyti maisto produktai (žuvis, mėsa, vaisiai, daržovė ir pan.) 200000
Kiti maisto produktai (druska, aliejus ir pan.) 20000
Bitumas 50000
PŪV teritorijos sklype esantis birių krovinių terminalas susideda iš A ir B

terminalų, kuriuos sudaro krovinių išpylimo iš geležinkelio vagonų mazgai,
transporterių sistemos, birių krovinių (grūdų) sandėliavimo talpos (3 kupolai ir 6
silosai), pakrovimo į laivą įrangos. Kietos dalelės gali patekti į aplinkos orą tik vagonų
iškrovimo metu (šalt. Nr. 640, Nr. 665 ir Nr. 675), laivo triumo pakrovimo metu (šalt.
Nr. 641), automobilių pakrovimo (šalt. Nr. 676) ir automobilių iškrovimo (šalt. Nr. 677)
metu. Tarp grūdų sandėliavimo kupolinių sandėlių yra įrengtas ciklonas (šaltinis
Nr.149), kuris sugaudo kietąsias daleles grūdų pakrovimo į laivą metu.
Birių trąšų terminalą sudaro vagonų iškrovimo stotys, transporterių sistemos,
sandėliai, laivo pakrovėjai. Vagonų iškrovimo poste iškrovos metu trąšos byra ant po
grindimis įrengtų transporterių, patenka į galeriją ir keliauja iki laivo pakrovėjo arba
paduodamos į sandėlį. Kietos dalelės gali patekti į aplinką vagonų iškrovimo metu (šalt.
Nr. 644 ir 667) ir laivo pakrovimo metu (šalt. Nr. 645 ir 668).
Birių krovinių perkrovimo konvejerinis įrenginys 17 krantinėje. Birūs kroviniai
iš vagono patenka į priėmimo bunkerį, po to per konvejerį į laivo triumą. Kietos dalelės
susidaro vagonų iškrovimo (šalt. Nr. 603) ir laivo triumo pakrovimo metu (šalt. Nr.
652).
Birių krovinių perkrovimas greiferių pagalba. Krovinys pagal perkrovimo
technologiją “laivas – kranas – bunkeris – vagonas/ atviras sandėlis” kraunamas
greiferių pagalba. Kietos dalelės patenka į aplinką laivo, vagonų pakrovimo metu,
pakrovimo į krantinę metu, mašinų pakrovimo/iškrovimo metu (šalt. Nr. Nr. 601, 602,
605, 614, 617, 631, 651, 652, 653, 654, 655, 656, 657, 658, 659, 660, 661, 662, 663, 664,
672, 673).
Galandimo staklės įrengtos krovos terminalo takelažiniame sandėlyje (šalt.
Nr.049), energetikos tarnyboje (šalt. Nr. 032). Susidarančios dulkės valomos. Patenka į
atmosferą po dulkių gaudytuvų.
Suvirinimo darbai. Bendrovės teritorijoje atliekami suvirinimo darbai.
Suvirinimo darbų metu acetileno ir įvairių elektrodų naudojimo rezultate į aplinką gali
išsiskirti (šalt. Nr. 608, 642, 633, 079) suvirinimo aerozoliai, azoto monoksidas, anglies
oksidai, mangano junginiai ir kiti teršalai, priklausomai nuo elektrodų rūšies.
Amoniakas patenka į atmosferą per rezervuarų alsuoklius (šalt. Nr. 126-130)
KAS rezervuarų pakrovimo ir laikymo metu ir per laivų alsuoklius (šalt. Nr. 639) laivo
pakrovimo metu.
16
Dažymas. Esant reikalui, bendrovės padaliniuose atliekami dažymo darbai:
kėlimų įrenginių ir prietaisų, atmušimo konstrukcijų, sandėlių durų dažymas, teritorijų
ženklinimas ir pan. Veiklos metu susidaro lakieji organiniai junginiai ir iti teršalai taršos
šaltiniuose Nr. 643, 618, 625, 609, 610,
Monoetilenglikolis atgabenamas laivais, iš kurių MEG perpumpuojamas į
rezervuarą, kurio talpa 5000 t (šalt Nr. 150). Iš rezervuaro siurblių pagalba
monoetilenglikolis pumpuojamas į geležinkelio cisternas (šalt. Nr. 646) arba į
autotransporto pakrovimo postą (šalt. Nr.647).
AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ eksploatuoja 3 dujines katilines: 1050
kW (3 katilai) , 410 kW (2 katilai) ir 210 kW (2 katilai).
2.4. Žaliavų naudojimas; cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių)

naudojimas, įskaitant ir pavojingų cheminių medžiagų ir
preparatų (cheminių mišinių) naudojimą (nurodant jų
pavojingumo klasę ir kategoriją); radioaktyviųjų medžiagų
naudojimas; pavojingųjų (nurodant pavojingųjų atliekų
technologinius srautus) ir nepavojingųjų atliekų (nurodant
atliekų susidarymo šaltinį arba atliekų tipą) naudojimas;
planuojamos ūkinės veiklos metu numatomas naudoti ir
laikyti tokių žaliavų, medžiagų, preparatų (mišinių) ir atliekų
kiekis
Vykdant geležies krovos darbus bus kraunama geležies rūda, numatomas kiekis
– 1,5 mln. t. per metus.
Analizuojamos ūkinės veiklos eksploatavimo metu pavojingos cheminės
medžiagos, radioaktyvios medžiagos, pavojingosios ir nepavojingosios atliekos nebus
naudojamos.
2.5. Gamtos išteklių (gyvosios ir negyvosios gamtos elementų) –

vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio,
biologinės įvairovės naudojimo mastas ir regeneracijos
galimybės
Vykdant geležies krovos darbus bus naudojamas vanduo, siekiant sumažinti
dulkių (kietųjų dalelių) emisijas. Priemaišų atskyrimo nuo geležies rūdos darbų metu ir
iškrovos iš vagonų į sandėliavimo aikštelę metu būtų naudojamos vandens patrankos
(iki 6 vnt.), kurių vienos maksimalus vandens srautas – 7m3/h (vanduo pagal sutartį
tiekiamas iš Klaipėdos vanduo, AB, tinklų). Taip būtų užtikrinama, kad ūkinės veiklos
metu kylančios dulkės (kietosios dalelės) darytų kuo mažesnę neigiamą įtaką
gyvenamajai aplinkai ir visuomenės sveikatai.
17
2.6. Duomenys apie energijos, kuro ir degalų naudojimą
(planuojamas sunaudoti kiekis per metus)
Įgyvendinus PŪV, papildomas energijos, kuro ar degalų naudojimas
nenumatomas.
Šiuo metu AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sunaudojami kuro kiekiai yra
pateikti žemiau lentelėje.
Lentelė 2. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ naudojamos kuras
Eil. Žaliavos, kuro rūšies Planuojamas Kiekis, vienu metu saugomas vietoje
Nr. arba medžiagos naudoti kiekis, (t, m3 ar kt. per metus), saugojimo
pavadinimas matavimo vnt. (t, m3 būdas (atvira aikštelė ar talpyklos,
ar kt. per metus) uždarytos talpyklos ar uždengta
aikštelė ir pan.)
1 2 3 4
Esama veikla
1 Dyzelinas 1200 t 29 m3, uždara talpykla
2 Benzinas 20 t Nesaugoma
3 Gamtinės dujos 300 tūkst. m3 Nesaugoma
Geležies rūdos krovos darbams vykdyti taip pat bus naudojama elektros energija.
Elektros energija bus reikalinga aikštelės apšvietimui, stebėjimo kameroms ir kt.
pagalbinėms sistemoms. Reikalingas tikslus elektros energijos instaliuotos galios kiekis
šiame etape nėra žinomas, tačiau numatoma, kad poreikis bus patenkinamas,
prisijungiant prie esamos elektros energijos infrastruktūros.
2.7. Pavojingųjų, nepavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų

susidarymas, nurodant atliekų susidarymo vietą, kokios
atliekos susidaro (atliekų susidarymo šaltinis arba atliekų
tipas), planuojamas jų kiekis, jų tvarkymas
Planuojama, kad ūkinės veiklos metu atliekos, o tiksliau – priemašos, susidarys,
kai geležies rūda bus kraunama į vagonus arba transportuojama atviru būdu, t. y.,
priemaišos geležies rūdoje susidarys prieš jai patenkant į AB „Klaipėdos jūrų krovinių
kompanija“ teritoriją. Šios priemaišos (atliekos) iš geležies rūdos bus pašalinamos
priemaišų atskyrimo įrenginių pagalba. Susidarančių atliekų pavadinimas – gatvių
valymo liekanos ir juodieji metalai.
Preliminarus susidarančių priemaišų (atliekų) kiekis, jų tvarkymas nurodytas
lentelėje žemiau.
Lentelė 3. Preliminarus susidarysiančių atliekų kiekis ir jų tvarkymas
Technologin Atliekos Atliekų saugojimas
is procesas objekte
Pavadinim Kieki Būvis Kodas* Pavojinguma Laikymo sąlygos Didž.
as s, t/m s kiekis,
t
1 2 3 4 5 6 8 9
Geležies Gatvių 5,0 Kietas 20 03 03 Nepavojinga Atkiekų aikštelė 1,0
rūdos valymo
priemaišų liekanos
18
Technologin Atliekos Atliekų saugojimas
is procesas objekte
Pavadinim Kieki Būvis Kodas* Pavojinguma Laikymo sąlygos Didž.
as s, t/m s kiekis,
t
1 2 3 4 5 6 8 9
atskyrimas Juodieji 5,0 Kieta 16 01 17 Nepavojinga Atkiekų aikštelė 1,0
metalai
* – Pagal Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas 1999 m. liepos 14 d.LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 217.
Atliekos bus tvarkomos pagal sutartis su licencijuotais atliekų tvarkytojais.

Siekiant atlaisvinti teritoriją PŪV reikmėms bus rekonstruojamas esamas
pastatas. Numatoma, kad rekonstrukcijos metu susidarys iki 11.450,00 m3 statybinių
atliekų, kurios bus tvarkomos rangovų.
2.8. Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis ir užterštumas,

jų tvarkymas
PŪV paviršinės nuotekos
Iki pradedant vykdyti PŪV, bus įrengiamas papildomas paviršinių nuotekų
išleistuvas krantinėje Nr. 11.
Remiantis Vandentiekio, lietaus nuotekų, eketros, ryšių tinklų statybos KVJUD
krantinėse Nr. 10 ir 11, N. Uosto g. 23, Klaipėdoje 2017 m. projektu, rekonstruojamose
krantinėse Nr. 10, 11 esami lietaus nuotekynės tinklai yra mažo pralaidumo ir nėra
pajėgūs surinkti atmosferinius kritulius nuo teritorijos. Dalį esamų tinklų numatoma
demontuoti, kitus perkloti iš naujo. Paviršines nuotekas numatoma surinkti tiesiogiai į
žemiausiose vietose statomus nuotekų šulinius su grotelėmis.
Nuotekų valymui numatyta pastatyti vieną vandens valymo įrengimą
(integruotus su naftos ir smėlio gaudyklėmis, apėjimo kanalu ir su vandens mėginių
paėmimo įrenginyje galimybe). Projektuojamas valymo įrengimas 60 l/sek.
pralaidumui, kurie turi 300 l/sek. maksimalų srauto pralaidumą.
PŪV gamybinės nuotekos
Geležies rūdos iškrovos į sandėliavimo aikštelę ir priemaišų atskyrimo darbų
metu bus naudojamos vandens patrankos (iki 6 vnt., maksimalus vandens patrankos
srautas – 7m3/h) taip užtikrinant, kad ūkinės veiklos metu kylančios dulkės (kietosios
dalelės) darytų kuo mažesnę neigiamą įtaką gyvenamajai aplinkai ir visuomenės
sveikatai.
Geležies rūdos krovos darbų metu naudojamas vanduo chemiškai teršiamas
nebus. Vanduo pagal sutartį bus tiekiamas iš Klaipėdos vanduo, AB, tinklų. Geležies
rūdos krovos darbų metu išpurkštas vanduo išgaruos, nusės ant krovinio arba nelaidaus
aikštelės paviršiaus.
Išpurškiamas vanduo ant geležies rūdos, siekiant nusodinti dulkes (kietąsias
daleles), bus išleidžiamas kartu su paviršinimėmis nuotekomis per projektuojamą
paviršinių nuotekų išleistuvą krantinėje Nr. 11. Nuotekų valymui numatyta pastatyti
vieną vandens valymo įrengimą (integruotą su naftos ir smėlio gaudyklėmis, apėjimo
kanalu ir su vandens mėginių paėmimo įrenginyje galimybe).
19
Numatyti tikslų gamybinių nuotekų debitą sudėtinga, kadangi iš vandens
patrankų vanduo bus purškiamas rūko pavidalu ir dalis vandens išgaruos iš karto, o kita
dalis su dulkėm nusės ant krovinio ir vėliau taip pat išgaruos. Teorinis nuotekų debitas
galėtų siekti iki 42 m3/h.
Esamas nuotekų tvarkymas
Šiuo metu lietaus nuotekos surenkamos nuo teritorijos ir išleidžiamos per 13
nuotekų išleistuvų. Prieš išleidžiant nuotekas per išleistuvus Nr. 1210179, 1210191,
1210193, 1210195 ir 1210197 jos yra apvalomos nuotekų valymo įrenginiuose (naftos
gaudyklėse). Kartu su lietaus nuotekomis į aplinką išleidžiami šie teršalai: skendinčios
medžiagos, naftos produktai, azotas, fosforas. Tai pat yra kontroliuojamas BDS
išleidimas.
Paviršinių nuotekų išleistuvų baseinai, nurodant kraunamus ir galimai
kraunamus krovinius, pateikti lentelėje.
Lentelė 4. Paviršinių nuotekų išleistuvių baseinai, nurodant kraunamus ir galimai
kraunamus krovinius
Išleistuvo Baseino Krantinės ir kt. teritorijos, Kroviniai kraunami (gali būti
Nr. plotas, ha nuo kurių surenkamos kraunami) atitinkamame baseine
nuotekos
1210173 2,28 Krantinė Nr. 18 Šaldyti maisto produktai
1210175 0,64 Krantinė Nr. 17 Birios trąšos konvejeriu
1210177 0,45 Krantinė Nr. 17 Birios trąšos konvejeriu
Skalda, ketus, geležies briketai,
1210179 5,47 Krantinė Nr. 16 aglomeruota rūda, trąšos didmaišiuose,
žemės ūkio produktai greiferiu ir kt.
1210181 0,84 Krantinė Nr. 15 aglomeruotą rūda, trąšos didmaišiuose,
1210183 0,35 Krantinė Nr. 15 aglomeruota rūda, trąšos didmaišiuose,
1210185 0,06 Krantinė Nr. 14 Sandėliuojamos trąšos didmaišiuose
1210187 0,37 Krantinė Nr. 14 Sandėliuojamos trąšos didmaišiuose
Šaldyti maisto produktai, trąšos
1210189 1,41 Krantinės Nr. 10, 11
didmaišiuose, metalo gaminiai
1210191 7,05 Krantinės Nr. 8, 9 aglomeruota rūda, trąšos didmaišiuose,
1210193 9,47 Krantinės Nr. 6,7 aglomeruota rūda, trąšos didmaišiuose,
Birios trąšos konvejeriu, skystos trąšos
1210195 7,175 Krantinė Nr. 5 vamzdynais, etilenglikolis vamzdynais,
žemės ūkio produktai konvejeriu ir kt.
Birios trąšos konvejeriu, skystos trąšos
1210197 12,79 Krantinė Nr. 4 vamzdynais, etilenglikolis vamzdynais,
žemės ūkio produktai konvejeriu ir kt.
Teršalų, išleidžiamų su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, apskaita vykdoma
pagal faktinį paviršinių nuotekų kiekį.
Įmonė eksploatuoja du gamybinių nuotekų išleistuvus ir vieną paviršinių
nuotekų, kuriais nuotekos pagal sutartis išleidžiamos į kitiems asmenims
priklausančius tinklus.
20
2.9. Cheminės taršos susidarymas ir jos prevencija
2.9.1. Teršalų ribinės vertės aplinkos ore
Poveikio aplinkos orui vertinimui buvo taikomi šiuo metu galiojantis Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2001 m.
gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu,
azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis
dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“ (ŽIN., 2001, Nr. 106-3827).
Lentelė 5. Teršalų ribinės vertės
Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai
Teršalo pavadinimas
Periodas Ribinė vertė, µg/m3
Anglies monoksidas CO 8 valandų 10000
1 valandos 200
Azoto dioksidas NO2
Kalendorinių metų 40
Kietosios dalelės KD10 24 valandų 50
Kalendorinių metų 40
Kietosios dalelės KD2,5 Kalendorinių metų 25
Lakieji organiniai junginiai LOJ 0,5 valandos 5000
2.9.2. Foninis aplinkos oro užterštumas
Foninis aplinkos oro užterštumo įvertinimas atliekamas vadovaujantis Aplinkos

apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112
patvirtintomis „Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos
poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis”.
PŪV vietos foninės aplinkos oro taršos koncentracijos buvo nustatytos
vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo departamento
2019-04-24 raštu Nr. (30.3)-A4-3264 „DĖL FONINIO APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO
DUOMENŲ“, kuriame nurodoma:
• Atliekant prašyme nurodytų teršalų sklaidos skaičiavimus vadovautis
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr.
AV-112 „Dėl foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės
veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo“ 3.1-
3.3 p.p. reikalavimais, kuriuose nurodoma naudoti aplinkos oro kokybės
tyrimo stočių matavimų duomenis, indikatorinių aplinkos oro kokybės
vertinimų duomenis, modeliavimo būdu nustatytus aplinkos oro
užterštumo duomenis išlaikant eiliškumą (žr. 4 priedą).
Kietųjų dalelių (KD10), sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2), azoto oksidų
(NOx) ir anglies monoksido (CO) koncentracijos buvo nustatytos vadovaujantis 2018
metų vidutinėmis metinėmis koncentracijomis Klaipėdos centro oro kokybės tyrimų
stotyje (koordinatės LKS 320353, 6178480; stotis nuo PŪV nutolusi apie 1,6 km
pietryčių kryptimi). Duomenys pateikti lentelėje žemiau.
21
Lentelė 6. 2018 metų vidutinės metinės teršalų koncentracijos Klaipėdos centre
Vidutinė metinė koncentracija, µg/m3
Vieta
KD10 NO2 NOx CO
Klaipėda Centras 22,4 19,8 32,3 280
Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentracija
buvo nustatyta vadovaujantis 2017 metų modeliavimo būdu nustatytais vidutiniais
metiniais aplinkos oro užterštumo duomenis. Duomenys pateikti lentelėje žemiau.
Lentelė 7. 2017 metų vidutinės metinės koncentracijos Klaipėdos miesto aplinkos ore
Vidutinė metinė koncentracija, µg/m3
Vieta
KD2,5 LOJ
PŪV vieta 21-22 11-12
Atliekant smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ)
taršos modeliavimą vertinama maksimali vidutinė metinė koncentracija – atitinkamai
22 ir 12 µg/m3.
2.9.3. PŪV stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai
Numatoma, kad vykdant PŪV, bus papildomi 8 nauji neorganizuoti oro taršos
šaltiniai (n. o. t. š.):
• 3 mobilūs priemaišų atskyrimo įrenginiai (Nr. 678-680);
• mobilus transporteris su magnetu ir vandens purkštukais krovinio rietuvių
formavimui (Nr. 681);
• Krantinė Nr. 10, sandėliavimo aikštelė, neorganizuotas išmetimas (Nr.
682);
• Krantinė Nr. 11, sandėliavimo aikštelė, neorganizuotas išmetimas (Nr.
683);
• Krantinė Nr. 10, laivo triumas, neorganizuotas išmetimas (Nr. 684);
• Krantinė Nr. 11, laivo triumas, neorganizuotas išmetimas (Nr.685).
Kadangi nėra tikslių duomenų, t. y., neatlikti matavimai, dėl teršalų išsiskyrimo iš
priemaišų atskyrimo įrenginių (n. o. t. š. 678-680) ir mobilaus transporterio su magnetu
ir vandens purkštukais krovinio rietuvių formavimui (Nr. 681), skaičiavimai atliekami
pagal „Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodikos“
naujausią 2016 metų redakciją (anglų kalba – The latest published version of
EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook), (toliau – EMEP/EEA emission
inventory guidebook 2016). Ši metodika įrašyta į aplinkos ministro 1999 m. gruodžio
13 d. įsakymu Nr. 395 (Žin., 1999, Nr. 108-3159 ir vėlesni pakeitimai) patvirtinto Į
atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo 35 punktą.
Metiniai į aplinkos orą išsiskiriančių dulkių (kietųjų dalelių) kiekiai apskaičiuoti
pagal EMEP/EEA emission inventory guidebook 2016, 2.C.7.d Storage, handling and
transport of metal products Tier2 metodikos 3.4 lentelėje pateiktus teršalų emisijos
faktorius. Metinis teršalų kiekis apskaičiuojamas remiantis metiniu geležies rūdos
kiekiu (1,5 mln. t/metus) ir taršos faktoriumi (EF).
Metinis teršalų kiekis (Et) apskaičiuojamas:
22
𝐴𝑅 ∙ 𝐸𝐹
𝐸𝑡 = (𝑡/𝑚𝑒𝑡𝑢𝑠); (1)
1 000 000
čia:
AR – metinis geležies rūdos kiekis (1,5 mln. t/metus); EF – teršalo emisijos
faktorius, priimamas pagal EMEP/EEA emission inventory guidebook 2016 12.C.7.d
Storage, handling and transport of metal products skyriaus 3.4 lentelės duomenis –
kadangi atskiriant priemaišas nuo geležies rūdos arba naudojant mobilų transporterį su
magnetu bus pilamas vanduo, taip sumažinant dulkių (kietųjų dalelių) išsiskyrimą,
priimama žemiausia teršalų koncentracija – 2 g/t.
Nustatyta, kad atskiriant priemaišas nuo geležies rūdos per metus iš viso bus
išmetama 3,0 t dulkių (kietųjų dalelių) arba 0,75 t iš kiekvieno įrenginio.
Momentinis teršalų kiekis (EMt) apskaičiuojamas:
𝐸𝑡 ∙ 1 000 000
𝐸𝑀𝑡 = (𝑡/𝑚𝑒𝑡𝑢𝑠); (2)
𝐷 ∙ 60 ∙ 60
čia:
D – įrenginio darbo laikas (val./metus).
Nustatyta, kad momentinis dulkių (kietųjų dalelių) kiekis atskiriant priemaišas
nuo geležies rūdos iš viso bus 0,347 g/s kiekvieno įrenginio, o naudojant mobilų
transporterį su magnetu – 0,183 g/s.
Vertinant neorganizuotus išmetimus iš vagonų iškrovimo į sandėliavimo aikštelę
(n .o. t. š. 682 ir 683) ir geležies rūdos pakrovimo į laivą (n .o. t. š. 684 ir 685),
momentinės taršos duomenys priimami pagal atliktus ir patvirtintus matavimus,
pateiktus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2016 m. Aplinkos oro taršos šaltinių
ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje (žr. priedą Nr. 4). Skaičiavimai
atlikti, remiantis „Dulkių, patenkančių į atmosferą, perkraunant birius krovinius,
skaičiavimo metodika RV 31.06.06-85“. Ši metodika yra kompiuterinės programos
„Dulkės-3“ pagrindimas, pagal kurią apskaičiuojamas per sekundę išmetamų dulkių
(dulkėto oro) kiekis (Nm3/s) bei dulkių išmetimo bematis koeficientas.
Momentiniai išmetimai apskaičiuojami pagal formulę:
𝐾∙𝑉
𝑀= (g/s); (3)
1 000
čia:
K – išmatuota pagal RD 31.06.06-85 metodiką dulkių koncentracija, mg/Nm3; V –
per sekundę išmetamų dulkių (dulkėto oro) kiekis, apskaičiuotas pagal RD 31.06.06-85
metodiką, Nm3/s.
23
Geležies rūdos krovos darbų į sandėliavimo aikštelę metu nustatytas didžiausias
vienkartinis taršos dydis yra 0,00975 g/s; į laivą – 0,01681 g/s.
Metiniai išmetimai apskaičiuojami pagal formulę:
𝑃 = f ∙ A (t/metus);
(4)
čia:
f – dulkių išmetimo bematis koeficientas, paskaičiuotas pagal RD 31.06.06-85
metodiką, – geležies rūdos krovos darbų į sandėliavimo aikštelę metu koeficientas yra
2,22E-08; į laivą – 1,49E-08; A – geležies rūdos metinė apyvarta, t/metus.
PŪV vykdymo metu, naudojant 3 mobilius priemaišų atskyrimo įrenginius (Nr.
678-680) ir mobilų transporterį su magnetu ir vandens purkštukais krovinio rietuvių
formavimui (Nr. 681), bus deginamas dyzelinas. Degant kurui vidaus degimo
varikliuose susidarys šie aplinkos oro teršalai: anglies monoksidas, azoto dioksidas,
lakūs organiniai junginiai, ir kietosios dalelės. Numatomas sunaudoti metinis kuro
kiekis – 100 t dyzelino.
Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš mobilių oro taršos šaltinių apskaičiuoti pagal
Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodikos
naujausios redakcijos (anglų kalba – The latest published version of EMEP/EEA air
pollutant emission inventory guidebook), kuri paskelbta Europos aplinkos agentūros
interneto svetainėje (1.A.4 Non road mobile machinery, 3-1 lentelės 1.A.4.a.ii
duomenimis), Tier 1 transporto taršos emisijų metodiką, paremtą teršalų kiekio
apskaičiavimu pagal vidutines kuro sąnaudas.
Metinis teršalų kiekis (Et) apskaičiuojamas:
𝐴𝑅 ∙ 𝐸𝐹
𝐸𝑡 = (𝑡/𝑚𝑒𝑡𝑢𝑠); (5)
1 000 000
čia:
AR – metinis sunaudojamo kuro kiekis (100 t/metus); EF – teršalo emisijos
faktorius, priimamas 3-1 lentelės 1.A.4.a.ii duomenimis: CO – 10774 g/tonoje kuro; NOx
– 32629 g/tonoje kuro; LOJ – 3377 g/tonoje kuro; KD – 2104 g/tonoje kuro. Metiniai
išisiskiriančių teršalų kiekiai pateikti žemiau lentelėje.
Lentelė 8. PŪV metinė tarša į aplinkos orą iš mobilių oro taršos šaltinių
Į aplinkos orą išmetamas teršalų
Kiekis, Sunaudojamo kiekis, t/metus
Įrenginio pavadinimas
vnt. kuro kiekis, t
CO NOx LOJ KD
Mobilūs priemaišų
3 75 0,8081 2,4472 0,2533 0,1578
atskyrimo įrenginiai
Mobilus transporteris su
1 25 0,2694 0,8157 0,0844 0,0526
magnetu
24
Momentiniai teršalų kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į įrenginių darbo laiką
pagal 2 formulę.
Nustatyta, kad momentinis anglies monoksido kiekis iš priemaišų atskyrimo
įrenginio bus 0,0998 g/s kiekvieno įrenginio, azoto oksidų – 0,3021 g/s, lakiųjų
organinių junginių – 0,0313 g/s, kietųjų dalelių – 0,0195 g/s. Naudojant mobilų
transporterį su magnetu anglies monoksido kiekis bus 0,0525 g/s, azoto oksidų –
0,1590 g/s, lakiųjų organinių junginių – 0,0165 g/s, kietųjų dalelių – 0,0103 g/s.
Taršos šaltinių fiziniai duomenys pateikiami žemiau lentelėje.
25
Lentelė 9. Stacionarių oro taršos šaltinių fiziniai duomenys

Taršos šaltiniai Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžio paėmimo
(matavimo) vietoje
Teršalų
išmetimo
srauto
aukštis, išėjimo angos temperatūra, tūrio debitas, trukmė,
Pavadinimas Nr. Koordinatės, LKS greitis,
m matmenys, m ºC Nm3/s val./m.
m/s
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Planuojami taršos šaltiniai
Priemaišų atskyrimo
678 6179387, 318791 10 0,5 5 0 0,98 750
įrenginys
679 6179327, 318827 10 0,5 5 0 0,98 750
įrenginys
680 6179282, 318855 10 0,5 5 0 0,98 750
įrenginys
Mobilus transporteris su
681 6179210, 318898 10 0,5 5 0 0,98 1425
magnetu
Krantinė Nr. 10,
sandėliavimo aikštelė, 682 6179362, 318802 10 0,5 5 0 0,98 3116
neorganizuotas išmetimas
Krantinė Nr. 11,
sandėliavimo aikštelė, 683 6179237, 318880 10 0,5 5 0 0,98 3116
Krantinė Nr. 10, laivo
triumas, neorganizuotas 684 6179331, 318756 10 0,5 5 0 0,98 1743
išmetimas
Krantinė Nr. 11, laivo
triumas, neorganizuotas 685 6179176, 318844 10 0,5 5 0 0,98 2743
išmetimas
Toliau lentelėje pateikiama informacija apie planuojamų taršos šaltinių veiklos metu išsiskiriančius metinius ir momentinius
teršalus.
26
Lentelė 10. PŪV metinė tarša į aplinkos orą iš stacionarių oro taršos šaltinių
Veiklos Cecho ar kt. Taršos šaltiniai Teršalai Prašoma leisti tarša
rūšies pavadinimas vienkartinis dydis metinė,
pavadinimas, n. o. t. š. Nr. pavadinimas kodas
kodas arba Nr. vnt. maks. t/m.
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Planuojami taršos šaltiniai
Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,278 0,750
Anglies monoksidas (B) 5917 g/s 0,0998 0,2694
Krovos
120100 Priemaišų atskyrimo įrenginys 678 Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0,3021 0,8157
terminalas
Lakieji organiniai junginiai 308 g/s 0,0313 0,0844
Kietosios dalelės (B) 6486 g/s 0,0195 0,0526
Krovos
terminalas
Krovos
terminalas
Krovos
120100 Mobilus transporteris su magnetu 681 Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0,1590 0,8157
terminalas
27
Veiklos Cecho ar kt. Taršos šaltiniai Teršalai Prašoma leisti tarša
rūšies pavadinimas vienkartinis dydis metinė,
pavadinimas, n. o. t. š. Nr. pavadinimas kodas
kodas arba Nr. vnt. maks. t/m.
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Krovos Krantinė Nr. 10, sandėliavimo
120100 682 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,06476 0,0333
terminalas aikštelė, neorganizuotas išmetimas
Krovos Krantinė Nr. 11, sandėliavimo
terminalas aikštelė, neorganizuotas išmetimas
Krovos Krantinė Nr. 10, laivo triumas,
terminalas neorganizuotas išmetimas
Krovos Krantinė Nr. 11, laivo triumas,
terminalas neorganizuotas išmetimas
28
2.9.4. PŪV mobilūs aplinkos oro taršos šaltiniai
Įgyvendinus PŪV numatoma, kad teritorijoje dirbs iki 4 frontalinių krautuvų.

Krautuvų, dirbančių aikštelėje, išsiskiriančių teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal
Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodikos
1.A.4.Non-road mobile sources and machinery skyriaus 3-1 lentelę, 1.A.4.c.ii-Forestry
dalį, Tier 1 transporto taršos emisijų metodologiją, paremtą teršalų kiekio
apskaičiavimu pagal vidutines kuro sąnaudas.
Lentelė 11. Teršalų kiekis išmetamas iš krautuvų
Tipinės
Automobili Naudojama kuro CO NOx
ų tipas s kuras sąnaudos
, kg/km g/t g/h* g/s g/t g/h* g/s
28471,00
Krautuvai Dyzelinas 5,5 7673,000 7,034 0,0020 26,098 0,007
0
Tipinės
Automobili Naudojama kuro LOJ KD10 KD2,5
ų tipas s kuras sąnaudos
, kg/km g/t g/h* g/s g/t g/h* g/s g/s
1997,00 1,83 0,000 0,94300 0,0002 0,0001
Krautuvai Dyzelinas 5,5 0,864
0 1 5 0 4 2
*Emisijų kiekis 1 km atkarpoje (gramais per 1 valandą) apskaičiuojamas:
Tipinės kuro sąnaudos x teršalų kiekio (g/kg) x (autotransporto kiekis per 1 valandą);
Emisijų kiekis (g/s) = emisijos (g/1val) / 3600
2.9.5. Oro taršos sklaidos skaičiavimas ir modeliavimo rezultatai
Teršalų sklaidos matematinis modeliavimas atliktas kompiuterinių programų

paketu „AERMOD View”, „AERMOD“ matematiniu modeliu, skirtu pramoninių šaltinių
kompleksų išmetamų teršalų sklaidai aplinkoje simuliuoti. Lietuvos Respublikos
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200
patvirtintose „Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos
skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijose“ „AERMOD“ modelis yra
rekomenduojamas teršalų sklaidai modeliuoti.
Meteorologiniai parametrai. Modeliavimui buvo naudojami Klaipėdos
hidrometeorologinės stoties meteorologiniai duomenys, kuriuos pateikė Lietuvos
hidrometeorologijos tarnyba. Meteorologinių duomenų paketą sudaro 2010-2014 m.
laikotarpio, pagrindinių meteorologinių parametrų reikšmės kiekvienai metų valandai:
aplinkos oro temperatūra (oC), vėjo greitis (m/s) ir kryptis (laipsniai), debesuotumas
(balai ir oktanai), santykinė oro drėgmė (%), atmosferos slėgis (hPa) ir kritulių kiekis
(mm). 4 priede pridedama įsigijimą patvirtinanti pažyma1.
Receptorių tinklelis. Pažemio koncentracijos apskaičiuojamos modelyje
nustatomuose taškuose. Šie taškai paprastai vadinami receptoriais (angl. receptor). PŪV
veiklos teršalų skaidos modelyje buvo naudojamas Dekarto (Cartesian) receptorių
tinklelis. Receptorių tinklelio dydis 21 x 21, žingsnis – 123,38 x 92,36 m. Iš viso
receptorių tinklelį sudaro 441 receptorių.
1ÅF grupė restruktūrizavo savo veiklą Lietuvoje, todėl ÅF-Consult Oy dukterinės bendrovės UAB AF-Consult esminė
verslo dalis pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį buvo perleidžiama pirkėjui UAB Nomine Consult. Pagal sudarytą
sandorį visas esminis UAB AF Consult verslas, įskaitant, darbuotojus, profesines žinias ir turtą, perduodamas UAB
Nomine Consult, kurios akcininkė yra Estijos kapitalo įmonė.
29
Teršalų koncentracijos apskaičiuojamos 1,5 m aukštyje.
Procentiliai. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu
Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ (Žin., 2001, Nr. 106-
3827) apskaičiuotų koncentracijų palyginimas su ribinėmis vertėmis atliekamas taikant
atitinkamą procentilį:
• azoto oksidų 1 val. koncentracijai – 99,8 procentilis;
• kietųjų dalelių (KD10) 24 val. koncentracijai - 90,4 procentilis.
LR aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr.
AV-200 patvirtintos „Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos
skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijos“ nurodo, kad jeigu modelis neturi
galimybės paskaičiuoti pusės valandos koncentracijos, gali būti skaičiuojamas 98,5-asis
procentilis nuo valandinių verčių, kuris lyginamas su pusės valandos ribine verte. Tai
buvo pritaikyta apskaičiuotoms lakių organinių junginių 1 valandos koncentracijoms.
Azoto oksidų (NOx) konversija į azoto dioksidą (NO2). Azoto oksidų konversija į
azoto dioksidą modeliavimo metu atliekama naudojant molinio santykio aplinkos ore
metodą. Perskaičiavimui turi būti nurodytas NO2/NOx santykis aplinkos ore. Remiantis
Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje pateikta informacija, 2018 m. Klaipėdos
Centro oro kokybės tyrimų stotyje NO2 ir NOx teršalų santykis buvo 0,61.
Teršalų sklaidos žemėlapiai pateikiami valstybinėje LKS94 koordinačių
sistemoje. Sudarytų oro taršos sklaidos žemėlapų mastelis – 1:12000. PŪV oro taršos
šaltinių išdėstymo schema (stacionarūs šaltiniai žymimi raudona, o mobilūs – mėlyna
spalva) „AERMOD View“ programoje pateikta pav. žemiau.
Pav. 5. PŪV oro taršos šaltinių išdėstymo schema
30
Lentelė 12. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai
Didžiausia koncentracija, Didžiausia
Ribinės vertės nevertinant foninės koncentracija,
taršos įvertinus foninę taršą
Teršalo pavadinimas Vnt.
Vnt. dalimis
dalimis
Vidurkis µg/m3 µg/m3 ribinės µg/m 3
ribinės
vertės
vertės
Anglies monoksidas CO 8 valandų 10000 1,281 1,28E-04 292,159 0,029
1 valandos 200 29,454 0,147 49,254 0,246
Azoto dioksidas NO2 Kalendorini
40 2,391 0,060 22,191 0,555
ų metų
Kietosios dalelės KD10 24 valandų 50 6,553 0,131 28,822 0,576
Kalendorini
40 3,161 0,079 25,561 0,639
ų metų
Kietosios dalelės KD2,5 Kalendorini
25 2,256 0,090 24,256 0,970
ų metų
Lakieji organiniai 0,5
5000 2,448 4,90E-04 14,448 0,003
junginiai LOJ valandos
Pagal atliktą aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimą „AERMOD View“

programine įranga ir gautus rezultatus galima teigti, kad PŪV, adresu Naujoji uosto g.
23, Klaipėda, eksploatacijos metu prisidės prie foninio aplinkos oro užterštumo, bet
teršalų ribinių verčių, regamentuojamų pagal LR aplinkos ministro ir sveikatos ministro
2001 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros
dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis
dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, aplinkos ore nei sklypo teritorijoje, nei už jos
ribų neviršys.
Aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimo rezultatai pateikti 4 priede.
2.10. Taršos kvapais susidarymas (kvapo emisijos, teršalų

skaičiavimai, atitiktis ribiniams dydžiams) ir jos prevencija
Cheminių medžiagų kvapo slenksčio vertės bei kvapo pobūdis nurodytas
Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų
(teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ priede, o kvapo koncentracijos
ribines vertes gyvenamosios aplinkos ore reglamentuoja higienos norma HN 121:2010
,,Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore”. Didžiausia leidžiama
kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo
vienetai (8 OU/m3).
Geležies rūda nepasižymi nemaloniu, dirginančiu kvapu, kvapas nėra lakus. Iš
geležies rūdos išsiskiriančios kietosios dalelės neturi ribinių verčių, nustatytų HN
35:2007, neturi kvapo pajutimo slenksčio. Todėl šis aspektas visuomenės sveikatos
požiūriu nėra reikšmingas.
Planuojamos ūkinės veiklos metu siekiant maksimaliai sumažinti galimą
dulkėjimą priemaišų iš geležies rūdos atskyrimo metu, numatyta naudoti vandens
išpurškimo ant geležies rūdos įrenginius.
31
2.11. Fizikinės taršos susidarymas (triukšmas, vibracija, šviesa,
šiluma, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji (elektromagnetinė)
spinduliuotė ir stacionarių triukšmo šaltinių emisijos, teršalų
skaičiavimai, atitiktis ribiniams dydžiams) ir jos prevencija
Galimas laikinas triukšmo ir vibracijos lygio padidėjimas mobilios įrangos
transportavimo metu į 10-11 krantines, todėl svarbus yra išankstinis darbų planavimas
ir apribojimas, kuo labiau saugant aplinką bei artimiausius gyventojus nuo galimo
neigiamo poveikio ir trukdymų. Geležies rūdos krovos darbų metu bus naudojami tik
techniškai tvarkingi mechanizmai, kurie atitiks 2003 m. birželio 30 d. LR AM įsakymu
Nr. 325 dėl STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką
skleidžiamo triukšmo valdymas“ (Žin., 2003, Nr. 90-4086) patvirtintus reikalavimus.
2.11.1. Triukšmo vertinimo metodika
Geležies rūdos krovos darbų, adresu Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, triukšmo
sklaidos skaičiavimai atlikti kompiuterine programa CadnaA (versija 2017 MR 1).
Programos galimybės leidžia modeliuoti pačius įvairiausius scenarijus,
pasirenkant vieno ar kelių tipų triukšmo šaltinius (mobilūs, taškiniai, plotiniai, tūriniai),
įvertinant pastatų, kelių, tiltų bei kitų inžinerinių statinių parametrus, atsižvelgiant į
teritorijos reljefą, meteorologines sąlygas bei kitus aplinkos parametrus. Programa taip
pat gali įvertinti prieštriukšminių priemonių konstrukcines savybes, triukšmo
izoliacijos, atspindžio ar absorbcijos koeficientus.
Programa CadnaA, yra įtraukta į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
rekomenduojamų modelių, skirtų įvertinti poveikį aplinkai, sąrašą. Programa pagrįsta
Europos Sąjungos patvirtintomis metodikomis ir standartais: autotransportui – NMPB-
Routes-96, pramonei – ISO 9613, geležinkeliams – SRM II, oro transportui – ECAC. Doc.
29 bei Europos Parlamento ir Europos Tarybos Aplinkos direktyva 2002/49/EB dėl
aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo.
Triukšmo lygis skaičiuojamas įvertinant mobilių, taškinių, plotinių ir tūrinių
ūkinės veiklos triukšmo šaltinių skleidžiamą triukšmą. Programos pagalba galima
greitai atlikti skirtingų ūkinės veiklos bei infrastruktūros vystymo scenarijų sukeliamo
triukšmo sklaidos skaičiavimus, palyginti rezultatus bei pasirinkti geriausią teritorijos
plėtros ar triukšmo mažinimo priemonių variantą.
Gauti triukšmo lygio skaičiavimo rezultatai atvaizduojami žemėlapiuose
skirtingų spalvų izolinijomis. Triukšmo lygio vertės skirtumas tarp izolinijų yra
1 dB(A). Triukšmo sklaida skaičiuojama 1,5 m, aukštyje kai vertinamoje teritorijoje
vyrauja mažaaukščiai gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatai arba 4,0 m
aukštyje, kai teritorijoje vyrauja daugiaaukščiai pastatai, kaip nurodo standarto ISO
9613-2:1996 Akustika. Garso sklindančio atviroje aplinkoje silpnėjimas - 2 dalis:
Bendroji skaičiavimo metodika (Acoustics - Attenuation of sound during propagation
outdoors - Part 2: General method of calculation). Priimtos standartinės meteorologinės
sąlygos triukšmo slėgio lygio skaičiavimams: aplinkos temperatūra 10 oC, o santykinis
drėgnumas 70 %.
Prognozuojamas planuojamos veiklos triukšmo lygis vertinamas pagal
ekvivalentinį garso slėgio lygį LAeqT. Gauti triukšmo lygio skaičiavimo rezultatai įvertinti
32
vadovaujantis HN 33:2011 ,,Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir
visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2011, Nr.75-3638)
reikalavimais bei nustatytais ribiniais ekvivalentinio garso slėgio lygio dydžiais.
Skaičiuojamas ekvivalentinis dienos (7-19 val.), vakaro (19-22 val.) ir nakties (22-7 val.)
periodų triukšmo lygis, įvertinant:
✓ Planuojamos ūkinės veiklos sukeliamą triukšmo lygį.
Stacionariems triukšmo šaltiniams, kaip ir iš vidaus kelių sklindančiam
triukšmui, normuoti taikytini HN 33:2011 1 lentelės 4 punkte reglamentuojami
triukšmo ribiniai dydžiai.
Lentelė 13. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir
visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, pagal HN 33:2011
Eil. Objekto pavadinimas Paros Ekvivalentinis Maksimalus
Nr. laikas* garso slėgio garso slėgio
lygis (LAeqT), lygis (LAFmax),
dBA dBA
1 2 3 4 5
<...>
4. Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės diena 55 60
paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir vakaras 50 55
kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, naktis 45 50
išskyrus transporto sukeliamą triukšmą
*Paros laiko (dienos, vakaro ir nakties) pradžios ir pabaigos valandos suprantamos taip, kaip apibrėžta
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo [1] 2 straipsnio 3, 9 ir 28 dalyse nurodytų dienos
triukšmo rodiklio (Ldienos), vakaro triukšmo rodiklio (Lvakaro) ir nakties triukšmo rodiklio (Lnakties)
apibrėžtyse.
Remiantis HN 33:2011 1 skyriaus 2 punktu, triukšmo lygis vertinamas

gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, apimančioje žemės sklypų
ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo gyvenamojo ar visuomeninės paskirties pastato
fasado, patiriančio didžiausią triukšmo lygį. Jei gyvenamosios ar visuomeninės
paskirties pastatų sklypas yra nesuformuotas, triukšmo lygis vertinamas prie šių
pastatų fasadų, patiriančių didžiausią triukšmo lygį.
Triukšmo sklaidos skaičiavimuose įvertinti stacionarūs triukšmo šaltiniai,
veiksiantys PŪV objekto teritorijoje.
2.11.2. Esama triukšmo situacija
Siekiant įvertinti galimą triukšmo padidėjimą artimiausia gyvenamaja aplinka

dėl planuojamos ūkinės veiklos, vertinamas esamas foninis triukšmo lygis šiose
teritorijose. Triukšmo foninis lygis teritorijoje nustatytas vadovaujantis Klaipėdos
miesto savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T1-34 „Dėl strateginių
triukšmo žemėlapių patvirtinimo“ patvirtintais strateginiais Klaipėdos miesto
žemėlapiais.
PŪV teritorija ir jos gretimybės yra veikiami tiek transporto, tiek ir kitų aplinkoje
esančių įvairių pramonės triukšmo šaltinių, todėl triukšmo lygiui teritorijoje įvertinti
vadovautasi Klaipėdos miesto savivaldybės strateginiu įvairių triukšmo šaltinių bendro
poveikio žemėlapiais. Iš žemiau pateikto triukšmo sklaidos žemėlapio dienos (L dienos)
33
metu matyti, jog artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygis siekia nuo 45 iki
60 dBA.
Pav. 6. Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje dienos metu

Lentelė 14. Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje dienos metu
Artimiausi gyvenamosios paskirties Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje
pastatai aplinkoje, dBA
J. Zauerveino g. 1 iki 60
J. Zauerveino g. 9A iki 50
Ekvivalentinis triukšmo lygis vakaro periodu siekia atitinkamai nuo 35 iki 55
dBA (žr. pav. žemiau).
34
Pav. 7. Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje vakaro metu

Lentelė 15. Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje vakaro metu
Artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje ekvivalentinis triukšmo lygis vakaro
periodu siekia atitinkamai nuo 35 iki 55 dBA (žr. pav. žemiau).
35
Pav. 8. Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nakties metu

Lentelė 16. Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nakties metu
Siekiant įvertinti triukšmo lygį po planuojamos veiklos įgyvendinimo prie
Klaipėdos miesto strateginiame triukšmo žemėlapyje nurodytų esamo foninio triukšmo
verčių pridedamas planuojamų triukšmo taršos šaltinių skleidžiamas lygis, kuris
nustatomas sklaidos skaičiavimais. Esamo foninio triukšmo lygio ir planuojamo
triukšmo šaltinių suminis triukšmo lygis (Ls) apskaičiuojamas pagal formulę, nurodytą
International standard ISO 9613-2 „Acoustics – Attenuation of sound during
propagation outdoors – Part 2: General method of calculation“ (ISO 9613-2 Akustika.
Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. Bendrasis skaičiavimo metodas):
𝐿𝑠 = 10 ∙ log(∑𝑛1 100.1∙𝐿𝑖 ); (6)
36
čia:
n – bendras sumuojamų triukšmo šaltinių garso lygis, dBA;
Li – šaltinio triukšmo galios lygis (L, dBA).
2.11.3. PŪV triukšmo šaltiniai
Atliekant geležies rūdos krovos darbų triukšmo sklaidos skaičiavimus, įvertintas

objekto teritorijoje planuojamų technologinių įrenginių sukleidžiamas garso galio lygis
(LwA, dB(A)).
Technologinių įrenginių, kurie vertinami kaip taškiniai triukšmo šaltiniai,
skleidžiamas garso galios lygis pateiktas žemiau lentelėje.
Lentelė 17. Ūkinės veiklos objekto teritorijoje planuojamų technologinių įrenginių
akustinės savybės
Stacionarus triukšmo šaltinis Garso Triukšmo šaltinio veikimo
Koordinatės Aukštis, laikas
galios lygis,
Pavadinimas Nr. (LKS) m diena/vakaras/naktis,
LwA, dB(A) min.
Planuojami įrenginiai
Taškiniai triukšmo šaltiniai
Priemaišų atskyrimo 6179387,
678 5,0 79,5 720/180/540
įrenginys 318791
Priemaišų atskyrimo 6179327, 720/180/540
679 5,0 79,5
įrenginys 318827
Priemaišų atskyrimo 6179282, 720/180/540
680 5,0 79,5
įrenginys 318855
Mobilus transporteris su 6179210, 720/180/540
681 5,0 79,5
magnetu 318898
Krantinė Nr. 10, 720/180/540
6179362,
sandėliavimo aikštelė, 682 10,0 78,8
318802
Krantinė Nr. 11, 720/180/540
6179237,
sandėliavimo aikštelė, 683 10,0 78,8
318880
Krantinė Nr. 10, laivo 720/180/540
6179331,
triumas, neorganizuotas 684 10,0 54,4
318756
išmetimas
Krantinė Nr. 11, laivo 720/180/540
6179176,
triumas, neorganizuotas 685 10,0 54,4
318844
išmetimas
Planuojamų triukšmo šaltinių darbo laikas valandomis pateiktas 7 lentelėje.

Tačiau triukšmo modeliavime vertinamas blogiausias scenarijus, kai šaltiniai dirba visą
parą.
37
2.11.4. Stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo modeliavimo
rezultatai
Skaičiuojant planuojamos ūkinės veiklos sukeliamą triukšmą, vertinamas dienos,

vakaro ir nakties triukšmo lygis. Triukšmo sklaidos skaičiavimo žingsnio dydis - dx(m):
3; dy(m): 3. Triukšmo lygis vertinamas 4,0 m aukštyje gyvenamosios paskirties pastatų
aplinkoje, esančioje arčiausiai PŪV:
• J. Zauerveino g. 1, 5 ,7, 9, 9A, 13, 15, 19, 21, 23, 25.
Triukšmo modeliavimo rezultatai, neįvertinus foninio triukšmo, pateikiami
žemiau lentelėje.
Lentelė 18. Stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamas triukšmo lygis artimiausioje
gyvenamosios paskirties pastatų aplinkoje, neįvertinus foninio triukšmo
Triukšmo lygis, dB(A)
Gyvenamosios paskirties pastatai,
Planuojama situacija
adresas
Diena Vakaras Naktis
J. Zauerveino g. 1 6 6 6
J. Zauerveino g. 9A 2 2 2
Siekiant nustatyti galimą triukšmo padidėjimą ties artimiausia gyvenamaja

aplinka dėl planuojamos ūkinės veiklos, įvertinamas esamas foninis triukšmo lygis šiose
teritorijose. Triukšmas apskaičiuojamas pagal 6 formulę. Gauti rezultatai pateikiami
žemiau lentelėje.
Lentelė 19. Stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamas triukšmo lygis artimiausioje
gyvenamosios paskirties pastatų aplinkoje, neįvertinus foninį triukšmą
Gyvenamosios Triukšmo lygis, dB(A)
paskirties pastatai, Esama situacija Planuojama situacija
adresas Diena Vakaras Naktis Diena Vakaras Naktis
J. Zauerveino g. 1 iki 60 iki 60 iki 55 60,00002 60,00002 55,00005
J. Zauerveino g. 9A iki 50 iki 50 iki 40 50,00007 50,00007 40,00069
38
Nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos (geležies rūdos rūdos krova ir
sandėliavimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir 11) sukeliamas
triukšmas artimiausiai gyvenamajai aplinkai neigiamos įtakos dėl triukšmo ribinių
verčių, reglamentuojamų pagal HN 33:2011, padidėjimo dienos, vakaro ir nakties metu
neturės ir nepablogins gyvenamosios aplinkos kokybės bei gyventojų sveikatos.
Apskaičiuota suminio triukšmo dedamoji dalis yra maža – nuo 0,00218 iki
0,00002 dBA, todėl vertinama, kad planuojama ūkinė veikla nenulems Klaipėdos miesto
strateginiame triukšmo žemėlapyje esamų triukšmo verčių padidėjimo.
Planuojamos ūkinės veiklos sukeliamo triukšmo (neįvertinus foninio triukšmo)
sklaidos žemėlapiai pateikiami priede Nr. 3.
2.11.5. Kita fizikinė tarša
Kitos fizikinės taršos (šviesa, šiluma, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji

(elektromagnetinė) spinduliuotė) PŪV metu nenumatoma. Geležies rūdos krovos darbai
buvo vykdomi ir anksčiau, todėl vertinama, kad PŪV sukeliama vibracija nepasikeis ir
neigiamos įtakos prie artimiausios gyvenamosios aplinkos ar visuomeninės paskirties
namų nekels.
2.12. Biologinės taršos susidarymas (pvz., patogeniniai

mikroorganizmai, parazitiniai organizmai) ir jos prevencija
Planuojamai ūkinei veiklai biologinė tarša nėra būdinga.
Sklypo dalyje, kur bus vykdomi geležies rūdos krovos darbai, šiuo metu yra
pastatas, kuris bus rekonstruojamas, siekiant atlaisvinti teritoriją PŪV reikmėms, todėl
poveikio biologinei įvairovei statybos darbų metu taip pat nebus. Eksploatacijos metu
objektas poveikio biologinei įvairovei taip pat neturės.
2.13. Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl

ekstremaliųjų įvykių (pvz., gaisrų, didelių avarijų, nelaimių
(pvz., potvynių, jūros lygio kilimo, žemės drebėjimų)) ir (arba)
susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali
lemti klimato kaita; ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų
situacijų tikimybė ir jų prevencija
Vykdoma ir planuojama vykdyti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
krantinių veikla yra jautri meteorologinėms sąlygoms, pvz., vėjo greičiui, ledonešiui ar
rūkui. Įmonės teritorijoje avarinių situacijų kilimas galimas dėl krovinių vežimo ar
krovos darbų uoste, civilinės ir priešgaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų
nesilaikymo. Siekiant sumažinti pažeidžiamumą dėl ekstremalių ir katastrofinių
meteorologinių reiškinių, yra nustatyti uosto veiklos ir laivybos apribojimai, išdėstyti
LR susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakyme Nr. 3-70-(E) „Dėl Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2014-02-17, Nr. 1637) ir
LR susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (VŽ, 2008-09-
39
23, Nr. 109-4169). Laivybos ribojimas laukiant ekstremalių ar katastrofinių
meteorologinių reiškinių gali būti ribojamas uosto kapitono įsakymu.
Susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar įvykiams, pažeidus Taisyklių
reikalavimus, uoste esantys fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami apie tai privalo
informuoti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto
priežiūros skyriaus budintį uosto dispečerį-koordinatorių ir specialiąsias tarnybas
pagal įvykio rūšį, taip pat organizuoti veiksmus pagal tarpžinybinės sąveikos planus ir
konkrečią situaciją.
Įgyvendinus PŪV, žmonių saugumas ūkinės veiklos teritorijos evakuacijos
keliuose bus užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis
techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis.
2.14. Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai (pvz., dėl

vandens, žemės, oro užterštumo, kvapų susidarymo)
Planuojama ūkinė veikla rizikos žmonių sveikatai (pvz., dėl vandens, žemės, oro
užterštumo, kvapų susidarymo) nekels.
ribų neviršys.
Įgyvendinus geležies rūdos krovą ir sandėliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų
uosto krantinėse Nr. 10 ir 11, bus eksploatuojami 8 stacionarūs triukšmo šaltiniai, kurių
duomenys pateikti 15 lentelėje. Atlikus PŪV triukšmo modeliavimą CadnaA programine
įranga, nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos sukeliamas triukšmas artimiausiai
gyvenamajai aplinkai neigiamos įtakos dėl triukšmo ribinių verčių, reglamentuojamų
pagal HN 33:2011, padidėjimo dienos, vakaro ir nakties metu neturės ir nepablogins
gyvenamosios aplinkos kokybės bei gyventojų sveikatos.
40
2.15. Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine
veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės
veiklos plėtra (pvz., pagal patvirtintų ir galiojančių teritorijų
planavimo dokumentų sprendinius) gretimuose žemės
sklypuose ir (ar) teritorijose (tiesiogiai besiribojančiose arba
esančiose netoli planuojamos ūkinės veiklos vietos, jeigu dėl
planuojamos ūkinės veiklos masto jose tikėtinas reikšmingas
poveikis aplinkai). Galimas trukdžių susidarymas (pvz.,
statybos metu galimi transporto eismo ar komunalinių
paslaugų tiekimo sutrikimai)
Įgyvendinus PŪV, krovos darbai bus vykdomi uosto žemėje (krantinėse Nr. 10 ir
11), veikla bus būdinga uosto teritorijai ir neprieštaraus teritorijų planavimo
dokumentams, uosto naudojimo ar laivybos taisyklėms ir kitų normatyvinių dokumentų
reikalavimams.
Šiai teritorijai galioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5
d. sprendimu Nr. T2-110 Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo patvirtintas
Klaipėdos miesto bendrasis planas. Analizuojamas sklypas, pagal Klaipėdos miesto BP
miesto teritorijų funkcinių prioritetų brėžinį patenka į inžinerinės infrastruktūros
teritorijas. PŪV Klaipėdos miesto savivaldybės BP sprendiniams neprieštarauja.
Galimas trukdžių susidarymas tiek statybos, tiek eksploatacijos metu
nenumatomas.
2.16. Planuojamos ūkinės veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas

(pvz., teritorijos parengimas statybai, statinių statybų pradžia,
technologinių linijų įrengimas, teritorijos sutvarkymas)
Teritorijos parengimas, t. y., esamo pastato rekonstrukcija, nuotekų įrenginių
projektavimas ir įrengimas, ūkinei veiklai vydyti – 2019 m. III ketvirtis. Numatoma, kad
PŪV bus pradėta vykdyti 2019 m. III ketvirtyje. Veiklos vykdymo laikas neribojamas.
41
3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta
3.18. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (adresas) pagal Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinius vienetus, jų dalis,
gyvenamąsias vietoves (apskritis; savivaldybė; seniūnija;
miestas, miestelis, kaimas ar viensėdis) ir gatvę; teritorijos,
kurioje planuojama ūkinė veikla, žemėlapis su gretimybėmis
ne senesnis kaip 3 metų (ortofoto ar kitame žemėlapyje, kitose
grafinės informacijos pateikimo priemonėse apibrėžta
planuojamos ūkinės veiklos teritorija, planų mastelis
pasirenkamas atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos
teritorijos ir teritorijų, kurias planuojama ūkinė veikla gali
paveikti, dydžius); informacija apie teisę valdyti, naudoti ar
disponuoti žemės sklypą ar teritorijas, kuriose yra planuojama
ūkinė veikla (privati, savivaldybės ar valstybinė nuosavybė,
nuoma pagal sutartį); žemės sklypo planas, jei parengtas
PŪV vieta – Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, Klaipėdos m. sav. Planuojamos veiklos
situacijos schema su gretimybėmis pateikta pav. 1.
Geležies rūdos krova vyks sklype, kurio unikalus Nr. 2101-0010-0001, daikto
pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, plotas – 1076,9886 ha, nuosavybė –
Lietuvos Respublika, žemės patikėjimo teisė priklauso Valstybinei įmonei Klaipėdos
jūrų uosto direkcija, sudaryta nuomos sutartis su AB Klaipėdos jūros krovinių
kompanija, bendras nuomojamas plotas sudaro 405.442,00 m2.
Žemės sklypo planas pateiktas 2 priede.
3.19. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, gretimų žemės sklypų

ar teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo
reglamentas pagal patvirtintus teritorijų planavimo
dokumentus, taikomos specialiosios žemės naudojimo
sąlygos. Informacija apie vietovės inžinerinę infrastruktūrą,
urbanizuotas teritorijas (gyvenamąsias, pramonines,
rekreacines, visuomeninės paskirties), esamus statinius ir šių
teritorijų ir (ar) statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės
veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos)
3.19.1. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, gretimų žemės sklypų ar

teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas
pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, taikomos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos
Remiantis Klaipėdos miesto BP, planuojama ūkinė veikla sklype, kurio unikalus
Nr. 2101-0010-0001, patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. Nuo gyvenamųjų,
42
visuomeninės paskirties ir komercinės paskirties objektų teritorijų PŪV skiria B1
kategorijos kelias – Naujoji Uosto g.
PŪV teritorijai, remiants geoportal.lt specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
duomenų bazės SŽNS duomenimis, taikomos šios specialiosios žemės naudojimo
sąlygos:
• Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zona:
o Klaipėdos I vandenvietė, apsaugos zonos tipas – 3-oji vandenvietės
juosta;
o Klaipėdos II vandenvietė, apsaugos zonos tipas – 3-oji vandenvietės
juosta;
• Klaipėdos miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu;
• Krašto apsaugos objektų įtakos zona (žr. pav. žemiau).
PŪV
Pav. 9. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos PŪV teritorijoje

Remiantis Klaipėdos miesto BP, planuojama ūkinė veikla sklype, kurio unikalus
Nr. 2101-0010-0001, patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. Nuo gyvenamųjų,
visuomeninės paskirties ir komercinės paskirties objektų teritorijų PŪV skiria Naujoji
Uosto g. PŪV Klaipėdos miesto BP sprendiniams neprieštarauja.
43
3.19.2. Informacija apie vietovės inžinerinę infrastruktūrą, urbanizuotas
teritorijas (gyvenamąsias, pramonines, rekreacines, visuomeninės
paskirties), esamus statinius ir šių teritorijų ir (ar) statinių atstumus
nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks
suformuotas, ribos)
Planuojama ūkinė veikla – geležies rūdos krova ir sandėliavimas – numatoma

inžinerinės infrastruktūros teritorijoje, Klaipėdos uosto 10-11 krantinėse. Krovos
darbai bus vykdomi atlaisvinus numatytą krantinių teritoriją, t. y., rekonstravus esamą
pastatą.
Visuomeninės paskirties objektų: mokyklų, ligoninių, vaikų darželių
besiribojančiuose aplinkiniuose žemės sklypuose, nėra.
Nuo planuojamos ūkinės veiklos 0,4 km atstumu yra Lietuvos aukštoji
jūreivystės mokykla, adresu I. Kanto g. 7, Klaipėda; 0,5 km atstumu yra Klaipėdos
Maksimo Gorkio progimnazija, adresu S. Daukanto g. 5, Klaipėda; 0,4 km atstumu yra
Klaipėdos Vitės progimnazija, adresu J. Janonio g. 32, Klaipėda.
Artimiausia sveikatos priežiūros įstaiga Medicinos centras UAB „Lorna“, adresu
Naujoji Uosto g. 14, Klaipėda, nuo PŪV nutolusi apie 0,3 km atstumu į šiaurės rytus;
policija – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, adresu Jūros g. 1,
Klaipėda, nuo PŪV nutolusi apie 0,3 km atstumu į pietryčius; priešgaisrinė gelbėjimo
tarnyba – Klaipėdos APGV 1-oji komanda, adresu Trilapio g. 12, Klaipėda, nuo
planuojamos veiklos nutolusi apie 1,6 km atstumu į rytus.
Artimiausi gyvenamosios paskirties pastatai ir atstumas nuo PŪV objekto iki jų:
• J. Zauerveino g. 1, 5 ,7, 9 – 0,4 km.;
• J. Zauerveino g. 9A, 13, 15, 19, 21, 23, 25 – 0,3 km.
3.20. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir

gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esančius žemės
gelmių išteklius, dirvožemį; geologinius procesus ir reiškinius
(pvz., erozija, sufozija, karstas, nuošliaužos), geotopus, kurių
duomenys kaupiami GEOLIS (geologijos informacijos
sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/)
Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose žemės
sklypuose ar teritorijose esančius žemės gelmių išteklius nėra. PŪV numatyta vystyti
inžinerinės infrastruktūros teritorijoje, kurioje natūralaus dirvožemio nėra.
Remiantis GEOLIS duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/) pateikta
informacija, geologinių reiškinių ir procesų aplink planuojamą ūkinę veiklą ir
aplinkinėse teritorijose nėra (žr. pav. žemiau).
44
PŪV
Pav. 10. Geologinių reiškinių ir procesų žemėlapis (https://epaslaugos.am.lt/)

Geotopų aplink planuojamą ūkinę veiklą ir aplinkinėse teritorijose taip pat nėra
(žr. pav. žemiau).
PŪV
Pav. 11. Geotopų žemėlapis (https://epaslaugos.am.lt/)
45
gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esantį
kraštovaizdį, jo charakteristiką (vyraujantis tipas,
natūralumas, mozaikiškumas, įvairumas, kultūrinės vertybės,
tradiciškumas, reikšmė regiono mastu, estetinės ypatybės,
svarbiausios regyklos, apžvalgos taškai ir panoramos (sklypo
apžvelgiamumas ir padėtis svarbiausių objektų atžvilgiu),
lankytinos ir kitos rekreacinės paskirties vietos), gamtinį
karkasą, vietovės reljefą
Ši informacija pateikiama vadovaujantis Europos kraštovaizdžio konvencijos,
Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijų CM/Rec (2008)3
valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių
nuostatomis (http:www.am.lt/VI/index.php#a/12929), Lietuvos kraštovaizdžio
politikos krypčių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.
gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos
krypčių aprašo patvirtinimo“, Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano, patvirtinto
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu. Nr. D1-703 „Dėl
Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“, sprendiniais ir Lietuvos
Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo
studija (http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13398), kurioje vertingiausios
estetiniu požiūriu Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros yra išskirtos šioje
studijoje pateiktame Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapyje ir
pažymėtos indeksais V3H3, V2H3, V3H2, V2H2, V3H1, V1H3, ir kurių vizualinis
dominantiškumas yra a, b, c.
Planuojamos ūkinės teritorija vertinama pagal gamtinio kraštovaizdžio tipus,
kraštovaizdžio vizualinės struktūros rajonavimą, Klaipėdos BP kraštovaizdžio tvarkymo
brėžinį ir geomorfologiname žemėlapyje pateiktą reljefo genezę.
Nagrinėjamos vietovės apylinkėse vyrauja smėlingosios pajūrio lygumos
kraštovaizdžio pobūdis. Kraštovaizdžio estetinis potencialas pagal vaizdingumą – labai
didelis, natūralumas – antropogeninis intensyviai urbanizuotas (Kavaliauskas 2011).
Pagal kraštovaizdžio vizualinę struktūrą (žr. pav. žemiau) ši teritorija
priskiriama šiam pamatiniam vizualinės struktūros tipui:
• V0H0 – neišreikšta vertikalioji sąsklaida (V0), vyrauja uždaros
peržvelgiamos erdės (H0 horizontalioji sąsklaida). Dominantiškumas – a –
išreikštos vertikalių ir horizontalių dominančių kompleksas.
46
Pav. 12. Kraštovaizdžio vizualinė struktūra (https://www.geoportal.lt/)

Vadovaujantis Klaipėdos miesto bendrojo plano kraštovaizdžio tvarkymo
brėžiniu (žr. pav. žemiau), PŪV yra miesto užstatytoje teritorijoje ir nepatenka į
rekreacines, miškų ir parkų ar kitas teritorijas.
PŪV
Pav. 13. Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinys (Klaipėdos BP)
47
Pagal geomorfologinio žemėlapio pateikto, duomenų bazėje
(https://epaslaugos.am.lt/), reljefo genezę, reljefo tipas analizuojamoje teritorijoje yra
jūrinis, potipis – litorinos jūros.

gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esančias
saugomas teritorijas, įskaitant Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijas, ir jose saugomas Europos Bendrijos
svarbos natūralias buveines bei rūšis, kurios registruojamos
Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų bazėje
(https://stk.am.lt/portal/) ir šių teritorijų atstumus nuo
planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks
suformuotas, ribos)
PŪV teritorijoje saugomų teritorijų (valstybinių rezervatų, nacionalinių ar
regioninių parkų, gamtos draustinių, biosferos poligonų) nėra. Gretimose teritorijose
esančios saugomos teritorijos pateiktos žemiau paveiksle.
PŪV
Pav. 14. Ištrauka iš LR Saugomų teritorijų valstybės kadastro (https://stk.am.lt/portal/)

Artimiausia PAST ir BAST kriterijus atitinkanti teritorija nuo PŪV nutolusi 0,5
km atstumu – tai Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Teritorija svarbi dėl Jūrinių erelių
(Haliaeetus albicilla), ligučių (Lullula arborea), dirvoninių kalviukų (Anthus
campestris); migruojančių mažųjų kirų (Larus minutus) ir upinių žuvėdrų (Sterna
hirundo) sankaupų vietų Kuršių mariose ir Baltijos jūroje ir žiemojančių nuodėgulių
(Melanitta fusca) ir alkų (Alca torda) sankaupų vietų Baltijos jūroje, taip pat paukščių
migracinių srautų susiliejimo vietų apsaugai. Artimiausi draustiniai – Smiltynės
urbanistinis draustinis, kuris nuo PŪV nutolęs apie 0,6 km atstumu, Hageno gūbrio
48
geomorfologinis draustinis, kuris nuo PŪV nutolęs apie 2,0 km atstumu, ir Neringos
talasologinis draustinis, kuris nuo PŪV nutolęs apie 1,4 km atstumu.
Planuojamos ūkinės veiklos teritorija yra nutolusi nuo „Natura 2000” teritorijų,
todėl PŪV reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms procedūra neatliekama.

gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esančią biologinę
įvairovę
3.23.1. Informacija apie biotopus, buveines (įskaitant Europos Bendrijos

svarbos natūralias buveines, kurių erdviniai duomenys pateikiami
Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt/map): miškus,
jų paskirtį ir apsaugos režimą (informacija kaupiama Lietuvos
Respublikos miškų valstybės kadastre), pievas (išskiriant natūralias),
pelkes, vandens telkinius ir jų apsaugos zonas, juostas, jūros aplinką ir
kt., jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios
aplinkos atsparumą
Analizuojamoje teritorijoje Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių nėra.

Artimiausios Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių teritorijos (inventorizacijos
anketos tipas – sėlynai), nutolusios nuo PŪV apie 0,8-1,2 km atstumu, pavaizduotos
žemiau pav.
PŪV
Pav. 15. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių teritorijos

(https://www.geoportal.lt/map/#)
49
Teritorijoje miškų ir nėra. Artimiausi miškai, priklausantys Kretingos
regioniniam padaliniui, nutolę nuo PŪV apie 0,6 km atstumu.
Ties PŪV teritorija yra Kuršių marios, kurių identifikavimo kodas yra
0000700001, kategorija – tarpinis vandens telkinys. Šioje teritorijoje Kuršių marioms
nėra nustatyta vandens telkinio pakrantės juosta ar apsaugos zona.
PŪV
Pav. 16. Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (https://uetk.am.lt/)
3.23.2. Informacija apie augaliją, grybiją ir gyvūniją, ypatingą dėmesį skiriant

saugomoms rūšims, jų augavietėms ir radavietėms, kurių informacija
kaupiama SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje
(https://epaslaugos.am.lt/), jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos
vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos)
Saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių, kurių informacija kaupiama SRIS

(saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/),
planuojamos ūkinės veiklos apylinkėse nėra.
50
gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esančias jautrias
aplinkos apsaugos požiūriu teritorijas – vandens telkinių
apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas, potvynių
zonas (potvynių grėsmės ir rizikos teritorijų žemėlapis
pateiktas – http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai), karstinį
regioną, požeminio vandens vandenvietes ir jų apsaugos
zonas
Aplinkos apsaugos požiūriu, jautrių teritorijų planuojamos ūkinės veiklos vietoje
nėra. Artimiausias vandens telkinys – Kuršių marios, kurios ribojasi su PŪV teritorija.
Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių
vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių
patvirtinimo“ (VŽ, 2001-11-14, Nr. 95-3372), Kuršių marioms vandens telkinio
apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta nenustatomos.
Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens vandenviečių
žemėlapiu (žr. pav. žemiau), artimiausios vandenvietės yra:
• Jūrų muziejaus (Klaipėdos m.) vandenvietė, apie 1,1 km atstumu nuo PŪV,
kurios registro Nr. 4062, išteklių rūšis – geriamasis gėlas vanduo,
vandenvietės grupė – II, koordinatės: 6179458, 317754;
• Klaipėdos I vandenvietė, apie 1,7 km atstumu nuo PŪV, kurios registro Nr.
50, išteklių rūšis – geriamasis gėlas vanduo, vandenvietės grupė – I,
koordinatės: 6179595, 320600;
• Smiltynės jachtklubo vandenvietė, apie 1,7 km atstumu nuo PŪV, kurios
registro Nr. 5163, išteklių rūšis – geriamasis gėlas vanduo, vandenvietės
grupė – II, koordinatės: 6177507, 318803;
• Klaipėdos II vandenvietė, apie 2,6 km atstumu nuo PŪV, kurios registro Nr.
2413, išteklių rūšis – geriamasis gėlas vanduo, vandenvietės grupė – I,
koordinatės: 6177890, 321230.
Planuojama ūkinė veikla patenka į Klaipėdos I ir II vandenviečių 3 apsaugos
juostas.
Vandenvietės apsaugos zonos paskirtis – saugoti požeminio geriamojo ir
natūralaus mineralinio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti geriamojo vandens,
tiekiamo vartotojams, saugą ir kokybę. Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos
nustatomos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d.
įsakymą Nr. D1-912 „Dėl Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo
tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2015, Nr. 2015-19741).
Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-ioji juosta – už požeminio
vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai
apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.
3-oji vandenvietės apsaugos zona sudaryta iš dviejų juostų – 3a ir 3b.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.
343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin. 1992, Nr. 22-
652 ) XX skyriuje „Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos“ nustatytais
reikalavimais, planuojama ūkinė veikla šioje teritorijoje nedraudžiama.
51
PŪV
Pav. 17. Požeminio vandens vandenviečių žemėlapis

(https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml)
Planuojama ūkinė veiklą į potvynių zonas, kaip ir į karstinį regioną, nepatenka
(žr. pav. žemiau).
PŪV
Pav. 18. Potvynių grėsmės ir rizikos teritorijų žemėlapis

(http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml)
52
3.25. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ir
gretimų žemės sklypų ar teritorijų taršą praeityje, jeigu jose
vykdant ūkinę veiklą buvo nesilaikoma aplinkos kokybės
normų (pagal vykdyto aplinkos monitoringo duomenis, pagal
teisės aktų reikalavimus atlikto ekogeologinio tyrimo
rezultatus)
Informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ir gretimų žemės sklypų
ar teritorijų taršą praeityje, jeigu jose vykdant ūkinę veiklą buvo nesilaikoma aplinkos
kokybės normų (pagal vykdyto aplinkos monitoringo duomenis, pagal teisės aktų
reikalavimus atlikto ekogeologinio tyrimo rezultatus) nėra.
Tačiau šalia esanti teritorija dėl sklype vykdomos veiklos, vadovaujantis
Potencialių taršos židinių ir ekogeologinių tyrimų žemėlapio duomenimis2, priskiriama
prie ypatingai didelio pavojingumo potencialių geologinės aplinkos taršos židinių (žr.
pav. ir lentelę žemiau).
PŪV
Pav. 19. Potencialių taršos židinių ir ekogeologinių tyrimų žemėlapis

(https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtmlhttps://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga
.xhtml)
Lentelė 20. Potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai PŪV sklypo teritorijoje
Pavojingumas
Koord.
Nr. Būklė Tipas Paviršiniam Požeminiam
(LKS) Bendras Gruntui
vandeniui vandeniui
6179153, Saugojimo Ypatingai Ypatingai
4679 Veikiantis Didelis Didelis
318952 aikštelė didelis didelis
6179331,
4682 Veikiantis Sandėlis Vidutinis
318961
2
Prieiga internete: https://www.lgt.lt/epaslaugos/faces/elpaslauga.xhtml
53
6179080,
4678 Veikiantis Sandėlis Didelis Vidutinis Didelis Vidutinis
319120
6179000, Saugojimo Ypatingai Ypatingai
4683 Veikiantis Didelis Didelis
319137 aikštelė didelis didelis
3.26. Planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypo ar teritorijos

išsidėstymas rekreacinių, kurortinių, gyvenamosios,
visuomeninės paskirties, pramonės ir sandėliavimo,
inžinerinės infrastruktūros teritorijų atžvilgiu, nurodomas
atstumus nuo šių teritorijų ir (ar) esamų statinių iki
planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks
suformuotas, ribos)
Planuojama ūkinė veikla – geležies rūdos krova ir sandėliavimas – numatoma
inžinerinės infrastruktūros teritorijoje, Klaipėdos uosto 10-11 krantinėse. Krovos
darbai bus vykdomi atlaisvinus numatytą krantinių teritoriją, t. y., rekonstravus esamą
pastatą.
Visuomeninės paskirties objektų: mokyklų, ligoninių, vaikų darželių
besiribojančiuose aplinkiniuose žemės sklypuose, nėra.
Nuo planuojamos ūkinės veiklos 0,4 km atstumu yra Lietuvos aukštoji
jūreivystės mokykla, adresu I. Kanto g. 7, Klaipėda; 0,5 km atstumu yra Klaipėdos
Maksimo Gorkio progimnazija, adresu S. Daukanto g. 5, Klaipėda; 0,4 km atstumu yra
Klaipėdos Vitės progimnazija, adresu J. Janonio g. 32, Klaipėda.
Artimiausia sveikatos priežiūros įstaiga Medicinos centras UAB „Lorna“, adresu
Naujoji Uosto g. 14, Klaipėda, nuo PŪV nutolusi apie 0,3 km atstumu į šiaurės rytus;
policija – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, adresu Jūros g. 1,
Klaipėda, nuo PŪV nutolusi apie 0,3 km atstumu į pietryčius; priešgaisrinė gelbėjimo
tarnyba – Klaipėdos APGV 1-oji komanda, adresu Trilapio g. 12, Klaipėda, nuo
planuojamos veiklos nutolusi apie 1,6 km atstumu į rytus.
Artimiausi gyvenamosios paskirties pastatai ir atstumas nuo PŪV objekto iki jų:
• J. Zauerveino g. 1, 5 ,7, 9 – 0,4 km.;
• J. Zauerveino g. 9A, 13, 15, 19, 21, 23, 25 – 0,3 km.
3.27. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos žemės sklype ar

teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes
(kultūros paveldo objektus ir (ar) vietoves), kurios
registruotos Kultūros vertybių registre
(http://kvr.kpd.lt/heritage), jų apsaugos reglamentą ir zonas,
atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar
sklypo, kai toks suformuotas, ribos)
reikšmingumo lygmuo yra Nacionalinis, vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis
54
(lemiantis reikšmingumą); architektūrinis (lemiantis reikšmingumą unikalus); istorinis
(lemiantis reikšmingumą unikalus); kraštovaizdžio; urbanistinis (lemiantis
reikšmingumą unikalus); želdynų (lemiantis reikšmingumą tipiškas).
PŪV
Pav. 20 Artimiausių nekilnojamųjų vertybių objektai (http://kvr.kpd.lt/heritage)
55
4. Galimo poveikio aplinkai rūšis ir apibūdinimas
4.28. Apibūdinamas ir įvertinamas tikėtinas reikšmingas poveikis

aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į
dydį ir erdvinį mastą (pvz., geografinę vietovę ir gyventojų,
kuriems gali būti daromas poveikis, skaičių); pobūdį (pvz.,
teigiamas ar neigiamas, tiesioginis ar netiesioginis); poveikio
intensyvumą ir sudėtingumą (pvz., poveikis intensyvės tik
paukščių migracijos metu); poveikio tikimybę (pvz., tikėtinas
tik avarijų metu); tikėtiną poveikio pradžią, trukmę, dažnumą ir
grįžtamumą (pvz., poveikis bus tik statybos metu, lietaus
vandens išleidimas gali padidinti upės vandens debitą, užlieti
žuvų nerštavietes, sukelti eroziją, nuošliaužas); suminį
poveikį su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės
aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose
teritorijose (pvz., kelių veiklos rūšių vandens naudojimas iš
vieno vandens šaltinio gali sumažinti vandens debitą,
sutrikdyti vandens gyvūnijos mitybos grandinę ar visą
ekologinę pusiausvyrą, sumažinti ištirpusio vandenyje
deguonies kiekį), ir galimybes išvengti reikšmingo neigiamo
poveikio ar užkirsti jam kelią
4.28.1. Poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą poveikį

gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai dėl fizikinės, cheminės
(atsižvelgiant į foninį užterštumą), biologinės taršos, kvapų (pvz.,
vykdant veiklą, susidarys didelis oro teršalų kiekis dėl kuro naudojimo,
padidėjusio transporto srauto, gamybos proceso ypatumų ir pan.)
PŪV bus vykdoma Klaipėdos uosto krantinėse Nr. 10 ir 11. Vykdant geležies
krovos darbus bus naudojamas vanduo, siekiant sumažinti dulkių (kietųjų dalelių)
emisijas. Priemaišų atskyrimo nuo geležies rūdos darbų metu bus naudojamos iki 6 vnt.
vandens patrankos, kurių vienos maksimalus vandens srautas – 7m3/h (vanduo pagal
sutartį tiekiamas iš Klaipėdos vanduo, AB, tinklų). Taip bus užtikrinama, kad ūkinės
veiklos metu kylančios dulkės (kietosios dalelės) nesukels neigiamos įtakos
gyvenamajai aplinkai ir visuomenės sveikatai
Remiantis atliktais oro taršos ir triukšmo sklaidos modeliavimų rezultatais,
vertinama, kad PŪV nesukels neigiamo poveikio gyventojams ir visuomenės sveikatai,
įskaitant galimą neigiamą poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai,
gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos.
56
4.28.2. Poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms
buveinėms dėl jų užstatymo arba kitokio pobūdžio sunaikinimo,
pažeidimo ar suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, miškų
suskaidymo, želdinių sunaikinimo ir pan.; galimas natūralių buveinių
tipų plotų sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių
išnykimas ar pažeidimas, galimas reikšmingas poveikis gyvūnų
maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui
Poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms buveinėms dėl

jų užstatymo arba kitokio pobūdžio sunaikinimo, pažeidimo ar suskaidymo,
hidrologinio režimo pokyčio, miškų suskaidymo, želdinių sunaikinimo ir pan.; natūralių
buveinių tipų plotų sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių išnykimas
ar pažeidimas, galimas reikšmingas poveikis gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi
ar žiemojimui nenumatomas.
PŪV eksploatacijos metu bus atliekami geležies rūdos krovos ir sandėliavimo
darbai. Numatomos darbų apimtys sieks 1,5 mln. t. per metus.
PŪV teritorijoje yra išvystyta beveik visa inžinerinė infrastruktūra, reikalinga
vystyti ūkinei veiklai: įrengti privažiavimo keliai, geležinkelio atšaka, inžineriniai tinklai
(elektros, vandens), šalia yra administracinis pastatas ir kiti pastatai. Siekiant vykdyti
geležies rūdos dabus 10-11 krantinėse, bus įrengiamas naujas paviršinių nuotekų
išleistuvas ir rekonstruojamas esamas pastatas, norint atlaisvinti teritoriją PŪV
reikmėms. Eksploatacijos metu objektas poveikio biologinei įvairovei neturės.
4.28.3. Poveikis saugomoms teritorijoms ir Europos ekologinio tinklo „Natura

2000“ teritorijoms. Kai planuojamą ūkinę veiklą numatoma įgyvendinti
„Natura 2000“ teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje,
planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar PAV dokumentų
rengėjas, vadovaudamasis Planų ar programų ir planuojamos ūkinės
veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura
2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu
Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos
įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“
teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, turi
pateikti Agentūrai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie
Aplinkos ministerijos ar saugomų teritorijų direkcijos, kurios
administruojamoje teritorijoje yra Europos ekologinio tinklo „Natura
2000“ teritorija arba kuriai tokia teritorija priskirta Lietuvos
Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka (toliau –
saugomų teritorijų institucija), išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos
įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“
teritorijai reikšmingumo
PŪV vietovėje saugomų teritorijų (valstybinių rezervatų, nacionalinių ar

regioninių parkų, gamtos draustinių, biosferos poligonų, „Natura 2000“ teritorijų) nėra,
todėl neigiamas poveikis nenumatomas.
57
4.28.4. Poveikis žemei (jos paviršiui ir gelmėms) ir dirvožemiui, pavyzdžiui, dėl
cheminės taršos; dėl numatomų didelės apimties žemės darbų (pvz.,
kalvų nukasimo, vandens telkinių gilinimo); gausaus gamtos išteklių
naudojimo; pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo
Šiuo metu yra įrengta beveik visa reikiama infrastruktūra PŪV vykdyti: siekiant
vykdyti geležies rūdos dabus 10-11 krantinėse, bus įrengiamas papildomas naujas
paviršinių nuotekų išleistuvas ir rekonstruojamas esamas pastatas, norint atlaisvinti
teritoriją PŪV reikmėms. Planuojama geležies rūdos krovos darbų veikla poveikio
dirvožemiui neturės, nes nebus vykdomi jokie dirvožemio nukasimo darbai. Giluminių
gręžinių, gausaus išteklių naudojimo nenumatoma.
Analizuojamas sklypas, pagal Klaipėdos miesto BP miesto teritorijų funkcinių
prioritetų brėžinį patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. PŪV pagrindinė
tikslinė žemės paskirtis nebus keičiama.
4.28.5. Poveikis vandeniui, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoms ir

(ar) pakrantės apsaugos juostoms, jūros aplinkai (pvz., paviršinio ir
požeminio vandens kokybei, hidrologiniam režimui, žvejybai,
navigacijai, rekreacijai)
Aplinkos apsaugos požiūriu jautrių teritorijų planuojamos ūkinės veiklos vietoje

nėra. Artimiausias vandens telkinys yra Kuršių marios, kuriam, vadovaujantis Aplinkos
ministro 2001-11-07 įsakymu Nr.540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir
pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, telkinio apsaugos zona ir
pakrantės apsaugos juosta nenustatomos. Kitų vandens telkinių pakrančių apsaugos
juostų ar apsaugos zonų prie PŪV nėra. Rekreacija ir žvejyba prie krantinių nevyksta,
todėl šiais aspektais neigiamas poveikis nenumatomas.
4.28.6. Poveikis orui ir klimatui (pvz., aplinkos oro kokybei, mikroklimatui)

ribų neviršys.
4.28.7. Poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis,

nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais
ištekliais, ypač vizualiniu poveikiu dėl reljefo formų keitimo (pvz.,
pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo), poveikiu gamtiniam karkasui
Teritorija, kurioje numatoma vykdyti PŪV, nepasižymi estetinėmis,

nekilnojamomis kultūros ar kitomis vertybėmis. Vadovaujantis Klaipėdos miesto
bendrojo plano kraštovaizdžio tvarkymo brėžiniu, PŪV yra miesto užstatytoje
58
teritorijoje ir nepatenka į rekreacines, miškų ir parkų ar kitas teritorijas. Reikšmingas
neigiamas poveikis kraštovaizdžiui nenumatomas.
4.28.8. Poveikis materialinėms vertybėms (pvz., nekilnojamojo turto (žemės,

statinių) paėmimas visuomenės poreikiams, poveikis statiniams dėl
veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, dėl numatomų nustatyti
nekilnojamojo turto naudojimo apribojimų)
Planuojamos ūkinės veiklos neigiamas poveikis materialinėms vertybėms (tarp

jų ir poveikis statiniams dėl triukšmo ar vibracijos) nenumatomas.
4.28.9. Poveikis nekilnojamosioms kultūros vertybėms (kultūros paveldo

objektams ir (ar) vietovėms) (pvz., dėl veiklos sukeliamo triukšmo,
vibracijos, žemės naudojimo būdo ir reljefo pokyčių, užstatymo)

reikšmingumo lygmuo yra Nacionalinis.
Neigiamo poveikio kultūros paveldui PŪV statybos ir eksploatacijos metu
nenumatoma.
4.29. Galimas reikšmingas poveikis Tvarkos aprašo 35 punkte

nurodytų veiksnių sąveikai
PŪV reikšmingo neigiamo poveikio atskiriems aplinkos komponentams,
visuomenės sveikatai, saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo objektams nesukels.
Todėl PŪV 4.28 punkte nurodytų veiksnių sąveikai reikšmingo neigiamo poveikio taip
pat neturės.
4.30. Galimas reikšmingas poveikis Tvarkos aprašo 35 punkte

nurodytiems veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės
veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz.,
didelių pramoninių avarijų ir (arba) ekstremaliųjų situacijų)
Galimas reikšmingas poveikis Tvarkos aprašo 35 punkte nurodytiems
veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl
ekstremaliųjų įvykių (pvz., didelių pramoninių avarijų ir (arba) ekstremaliųjų situacijų)
nenumatomas, nes PŪV bus vykdoma Klaipėdos uosto krantinėse Nr. 10 ir 11.
Įgyvendinus PŪV, ir toliau bus laikomąsi nustatytų uosto veiklos ir laivybos apribojimų,
kurie yra išdėstyti LR susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakyme Nr. 3-70-(E)
„Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2014-02-
17, Nr. 1637) ir LR susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 3-327 „Dėl
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (VŽ, 2008-09-23, Nr.
109-4169).
59
4.31. Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis aplinkai
Tarpvalstybinis poveikis aplinkai nenumatomas.
4.32. Numatomos priemonės galimam reikšmingam neigiamam

poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią
Įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą – geležies rūdos krovą ir sandėliavimą
Klaipėdos valstybinio uosto krantinėse Nr. 10 ir 11, priemaišų nuo geležies rūdos
atskyrimo metu būtų naudojamos vandens patrankos taip užtikrinant, kad ūkinės
veiklos metu kylančios kietosios dalelės darytų kuo mažesnę neigiamą įtaką
gyvenamajai aplinkai ir visuomenės sveikatai.
60
Išvados
PAV įstatymo 2 str. 2 punkte yra nurodyta, kad numatomas reikšmingas

neigiamas poveikis aplinkai – aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natūralių ir
antropogeninių sistemų kiekybinis ir (arba) kokybinis pokytis, siekiant kurio išvengti, jį
sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius būtina numatyti atitinkamas
priemones. Planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai
nenumatomas, kadangi:
1. Žemės sklypas, pagal pagal Klaipėdos miesto BP miesto teritorijų funkcinių
prioritetų brėžinį patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. PŪV
Klaipėdos miesto BP sprendiniams neprieštarauja.
2. Geležies rūdos krova vyks sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis –
žemės ūkio. Sklypo žemės patikėjimo teisė priklauso Valstybinei įmonei
Klaipėdos jūrų uosto direkcijai; sudaryta nuomos sutartis su AB Klaipėdos
jūros krovinių kompanija (PŪV organizatoriaus nuomojamas plotas sudaro
405.442,00 m2). Įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą nenumatoma keisti
žemės/sklypo tikslinės paskirties.
3. Numatomas naujos teritorijos plotas geležies krovos darbams – 20.676,00
m2. Per metus bus perkraunama 1,5 mln. t. geležies rūdos. Krova bus
vykdoma Klaipėdos uosto 10-11 kratinėse, adresu Naujoji Uosto g. 23,
Klaipėda, Klaipėdos m. sav.
4. PŪV teritorijoje yra išvystyta beveik visa inžinerinė infrastruktūra,
reikalinga vystyti ūkinei veiklai: įrengti privažiavimo keliai, geležinkelio
atšaka, inžineriniai tinklai (elektros, vandens), šalia yra administracinis
pastatas ir kiti pastatai. Siekiant vykdyti geležies rūdos darbus 10-11
krantinėse, bus įrengiamas papildomas naujas paviršinių nuotekų
išleistuvas (kartu su nuotekų valymo įrenginiais) m3 rekonstruojamas
esamas pastatas, norint atlaisvinti teritoriją PŪV reikmėms.
5. Įgyvendinus PŪV, priemaišų nuo geležies rūdos atskyrimo metu būtų
naudojamos vandens patrankos taip užtikrinant, kad ūkinės veiklos metu
kylančios kietosios dalelės darytų kuo mažesnę neigiamą įtaką gyvenamajai
aplinkai ir visuomenės sveikatai.
6. Pagal atliktą aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimą „AERMOD View“
programine įranga ir gautus rezultatus galima teigti, kad PŪV eksploatacijos
metu prisidės prie foninio aplinkos oro užterštumo, bet teršalų ribinių
verčių aplinkos ore nei sklypo teritorijoje, nei už jos ribų neviršys.
7. Atlikus PŪV triukšmo modeliavimą CadnaA programine įranga, nustatyta,
kad planuojamos ūkinės veiklos sukeliamas triukšmas artimiausiai
gyvenamajai aplinkai neigiamos įtakos dėl triukšmo ribinių verčių
padidėjimo dienos, vakaro ir nakties metu neturės ir nepablogins
gyvenamosios aplinkos kokybės bei gyventojų sveikatos.
8. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija yra nutolusi nuo „Natura 2000”
teritorijų, todėl poveikis joms nėra numatomas.
61
9. PŪV poveikio biologinei įvairovei nesukels. PŪV vietovėje saugomų
teritorijų nėra. Saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių PŪV apylinkėse
taip pat nėra.
10. Poveikio kraštovaizdžiui nenumatoma. PŪV yra inžinerinės infrastruktūros
teritorijoje, kurioje vykdoma panaši ūkinė veikla.
11. Neigiamo poveikio nenumatoma materialinėms vertybėms ar kultūros
paveldui PŪV statybos ir eksploatacijos metu nenumatoma.
62
Literatūra
AB „Klaipėdos jūros krovinių kompanija“. Pagrindinė atkštelė (Naujoji uosto g.
23), Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita,
2016.
AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Vandentiekio, lietaus nuotekų, elektros,
ryšių tinklų statybos KVJUD krantinėse nr. 10 ir 11, N.uosto g. 23, Klaipėdoje projektas,
2017 m.
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr.
AV-200 „Dėl Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo
modelių pasirinkimo rekomendacijų patvirtinimo“.
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. AV-
112 „Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui
aplinkos orui įvertinti rekomendacijos”.
Kavaliauskas, P. 2011. Kraštovaizdžio samprata ir planavimas. Mokomoji knyga.
Vilnius, Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas: 245 p.
LR 1996 Mm. rugpjūčio 15 d. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymas Nr, I-1495 (VŽ, 1996, Nr. 82-1965), suvestinė redakcija nuo 2017-
11-01.
LR aplinkos ministerijos 2003 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 325 „dėl STR
2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo
valdymas“.
LR aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl aplinkos
oro užterštumo normų nustatymo“.
LR aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymas Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens
telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“.
LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių
nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo”.
LR aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. D1-912 „Dėl
Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo
patvirtinimo“.
LR aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos
ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
LR aplinkos ministro sveikatos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr.
591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais,
benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“.
LR susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 3-327 „Dėl
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“.
LR susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 3-70-(E) „Dėl
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“.
63
LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl
Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir
visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“.
Paozalyte, I.; Grubliauskas, R.; Vaitiekunas, P. 2011. Research of railway noise
pollution at the living area of railway station in Klaipeda city and designing of noise
barrier, iš Aplinkos apsaugos inžinerija: 8-ojo tarptautinė konferencija, vykusi Vilniuje
2011 m. gegužės 19-20 d., pranešimų medžiaga. Vilnius, Technika: 233-239.
The latest published version of EMEP/EEA air pollutant emission inventory
guidebook: 2.C.7.d Storage, handling and transport of metal products. 2016.
64
Priedai
Priedas 1. Deklaracija, Registrų centro išrašas
65
Priedas 2. Sklypo planas
66
Priedas 3. Triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatai
67
Priedas 4. Oro taršos modeliavimo duomenys, rezultatai
68
Priedas 5. Rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos
69

Klasco PAV Atranka

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Klasco PAV Atranka

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Klasco PAV Atranka

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

GELEŽIES RŪDOS KROVA IR

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, 01 versija

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija

Nomine Consult UAB Nomine Consult OÜ

GELEŽIES RŪDOS KROVA IR

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos

1.1. PŪV organizatorius (užsakovas)

1.2. PAV atrankos dokumentų rengėjas

2. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas

2.1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, nurodant atrankos

2.2.1. Žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdas

Geležies rūdos krova ir sandėliavimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

Pav. 1. PŪV situacijos schema (www.registrucentras.lt)

Pav. 2. Ištrauka iš Klaipėdos miesto BP miesto teritorijų funkcinių prioritetų brėžinio

2.2.2. Planuojamas užstatymo plotas, numatomi statiniai, įrenginiai ir jų

Siekiant atlaisvinti teritoriją PŪV reikmėms bus rekonstruojamas esamas

Pav. 3. Rekonstruojamas pastatas

2.2.3. Reikalinga inžinerinė infrastruktūra (pvz., inžineriniai tinklai

PŪV teritorijoje yra išvystyta beveik visa inžinerinė infrastruktūra, reikalinga

2.3. Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis: produkcija,

Iš vagonų geležies rūda

Pav. 4. Geležies rūdos krovos darbų schema

2.3.1. Vykdomos veiklos technologijos ir pajėgumai

Šiuo metu PŪV organizatorius AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sklype,

PŪV teritorijos sklype esantis birių krovinių terminalas susideda iš A ir B

2.4. Žaliavų naudojimas; cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių)

2.5. Gamtos išteklių (gyvosios ir negyvosios gamtos elementų) –

2.7. Pavojingųjų, nepavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų

Atliekos bus tvarkomos pagal sutartis su licencijuotais atliekų tvarkytojais.

2.8. Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis ir užterštumas,

2.9.1. Teršalų ribinės vertės aplinkos ore

2.9.2. Foninis aplinkos oro užterštumas

Foninis aplinkos oro užterštumo įvertinimas atliekamas vadovaujantis Aplinkos

2.9.3. PŪV stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai

Lentelė 9. Stacionarių oro taršos šaltinių fiziniai duomenys

2.9.4. PŪV mobilūs aplinkos oro taršos šaltiniai

Įgyvendinus PŪV numatoma, kad teritorijoje dirbs iki 4 frontalinių krautuvų.

2.9.5. Oro taršos sklaidos skaičiavimas ir modeliavimo rezultatai

Teršalų sklaidos matematinis modeliavimas atliktas kompiuterinių programų

Pav. 5. PŪV oro taršos šaltinių išdėstymo schema

Pagal atliktą aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimą „AERMOD View“

2.10. Taršos kvapais susidarymas (kvapo emisijos, teršalų

2.11.1. Triukšmo vertinimo metodika

Remiantis HN 33:2011 1 skyriaus 2 punktu, triukšmo lygis vertinamas

2.11.2. Esama triukšmo situacija

Siekiant įvertinti galimą triukšmo padidėjimą artimiausia gyvenamaja aplinka

Pav. 6. Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje dienos metu

Pav. 7. Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje vakaro metu

Pav. 8. Triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nakties metu

𝐿𝑠 = 10 ∙ log(∑𝑛1 100.1∙𝐿𝑖 ); (6)

2.11.3. PŪV triukšmo šaltiniai

Atliekant geležies rūdos krovos darbų triukšmo sklaidos skaičiavimus, įvertintas

Planuojamų triukšmo šaltinių darbo laikas valandomis pateiktas 7 lentelėje.

Skaičiuojant planuojamos ūkinės veiklos sukeliamą triukšmą, vertinamas dienos,

Siekiant nustatyti galimą triukšmo padidėjimą ties artimiausia gyvenamaja

2.11.5. Kita fizikinė tarša

Kitos fizikinės taršos (šviesa, šiluma, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji

2.12. Biologinės taršos susidarymas (pvz., patogeniniai