Professional Documents
Culture Documents
Quech
Quech
INKA LLAJTAKUNA
68
Lengua y cultura quechuas II. Alipio Pacheco C.
Unaymantañas chay llajtataqa Hiram Bingham tata tarisqa (29). Waranqa isqon pachaj chunka jujniyoq
watapis payqa tarisqa. Chay watamantas kunanqa imaymana runakuna Machu Pijchutaqa purinku. Chaymi
ñoqaykupas qamkunata pusaykikuman.
Chayqa kunan qamkunata suyasaykiku. Ama imatapas apamuychischu.
Tinkuykama wauqey. Warmiykitapas, churiykitapas napaykuy.
Munasqa wauqeyki.
RIMAYKUNA
(1) Chaskipi: chaski (hombre que transporta mensaje, correo)
(2) Apachimurayki: apachimuy (enviar)
(3) Pusaykikuman: pusay (conducir a):
(4) Qhapaq raymi: fiesta del mes de diciembre
(5) Utaq: o
(6) Poquy killapi: poquy killa (febrero)
(7) Waq: otro, a
(8) Poquy killapitaq: -taq (y)
(9) Moqukunapas: moqu (cerro)
(10) Uywakunata: uywa (animal)
(11) Pusamuy: traer de, conducir de
(12) Mana pipas: mana pipas (nadie)
(13) Phiñakunqachu: phiñakuy (enojarse)
(14) Ayakunaq: aya (cadáver, momia)
(15) Ithinapi: ithina (resbalín)
(16) Pujllachisaykichis: pujllachiy (hacer jugar)
(17) Chinkanapitaq: chinkana (escondite, túnel)
(18) Suchuchisaykichis: suchuchiy (hacer reptar, arrastrarse.
(19) Inti watanata: inti watana (reloj del sol)
(20)) Pata patakunata: pata pata (gradas, andenes).
(21) Patamantapas: patamanta (desde arriba, de lo alto)
(22) Urupanpa: uru (gusano), panpa (plano). Río Urubamba
(23) Tunupa: dios andino
(24) Mikhuna: comida
(25) Ima Sumaqpa: Ima Sumaq (nombre de la princesa, hija de Pachakutiq)
(26) Chejñirqa: chejñiy: (aborrecer, odiar)
(27) Purichiykichisman: purichiy (hacer caminar)
(28) Jatarichirqa: jatarichiy (levantar, edificar)
(29) Tarisqa: tariy (encontrar, hallar)
LLANK’ANA....
69
Lengua y cultura quechuas II. Alipio Pacheco C.
B. Españolman tijrachisaykichis:
70
Lengua y cultura quechuas II. Alipio Pacheco C.
Juj jallp'ayoq qhapaq kasqa. Ususin ch'ullacha kasqa. Jina tukuy kausayninta willasqa: imaynata rinqa,
imaynata wañunqa, imaynata wawanta saqenqa; imaynata munajninta ruranqa.
Chay tukuyta ususinman willarqa.
Chay wiraqocha wañurqa. Sapallansi chay wawacha, sumaq wirasapa (gorda) sipas, qhepasqa (quedar). Jinas
sapallan kajtin, juj majt'a, qam jina majt'a, payta wayllun. Jina nin:
_ Ñoqa qamta warmiypaq munayki.
_ Ñoqapas tukuy sonquywan munakuyki.
_ Chayqa qhari warmi kasunchis.
_ Arí, qhari warmi kasunchis.
Chaymanta chay p'asñacha nin: "mayta risaq chaypas qhepayta (atrás) jamunki. Kuska risunchis. Ñoqa
mikhusaq chayqa, kuska mikhusunchis" nispa nin.
Chayta nispa paykuna qhari warmi jina kuska purinku. Chayqa llajta kantupi, killa p'unchau jina kashan.
Jina p'unchau jina kajtinqa, chay p'asñacha ima sumaq warmi jina karqa.
GRAMÁTICA
MORFOLOGÍA
1. Sufijo: -taq (y)
2. Adjetivo indefinido:
3. Conjunción disyuntiva:
71
Lengua y cultura quechuas II. Alipio Pacheco C.
4. Adverbio de lugar:
5. Verbos pronominales
Son los que se conjugan con dos pronombres personales diferentes y que tienen como partículas y
terminaciones específicas llamadas transiciones. Ellas expresan a la persona que hace y a la que recibe.
Llamamos también conjugación pronominal, puesto que son modalidades propias dentro de la conjugación
quechua y sólo en las cuatro formas propias que siguen:
a) De 1ª a 2ª persona Yo a ti , te iki.
b) De 2ª a 1ª persona Tú a mí, me wanki.
c) De 3ª a 1ª persona Él a mí, me wan.
d) De 3ª a 2ª persona Él a ti, te sunki.
Estos sufijos se aplican sólo en los modos indicativo y condicional en todos los tiempos y en ambos
números. Pero en cuanto a las personas será sólo en los que a cada una corresponde.
CONJUGACIÓN DE 1a a 2a
En el Modo indicativo, presente, las terminaciones van después de la raíz, y en los tiempos pretérito,
pluscuamperfecto y futuro, después de las terminaciones propias. En el modo condicional, sigue a las raíz, y
luego sigue la terminación propia del presente y el perfecto.
MODO INDICATIVO
PRESENTE
ñoqa muna - yki yo te amo
ñoqa muna - ykichis yo os amo
ñoqayku muna - ykiku nosotros te amamos
ñoqayku muna - ykichis nosotros os amamos
PRETÉRITO
ñoqa munarqa - yki yo te amé
ñoqa munarqa - ykichis yo os amé
ñoqayku munarqa - ykiku nosotros te amamos
ñoqayku munarqa - ykichis nosotros os amamos
PLUSCUAMPERFECTO
ñoqa munasqa - yki yo te había amado
ñoqa munasqa - ykichis yo os había amado
ñoqayku munasqa - ykiku nosotros te habíamos amado
ñoqayku munasqa - ykichis nosotros os habíamos amado
FUTURO
ñoqa munasa -yki yo te amaré
ñoqa munasa - ykichis yo os amaré.
ñoqayku munasa - kiku nosotros te amaremos
ñoqayku munasa - ykichis nosotros os amaremos
MODO CONDICIONAL
PRESENTE
72
Lengua y cultura quechuas II. Alipio Pacheco C.
COMPUESTO o PERFECTO
ñoqa muna - yki - man karqa yo te habría amado
ñoqa muna - ykichis - man karqa yo os habría amado
ñoqayku muna - ykiku - man karqa nosotros te habríamos amado
ñoqayku muna - ykichis - man karqa nosotros os habríamos amado.
SINTAXIS
En la oración pronominal, el agente (sujeto) y el paciente (objeto directo) se expresan por un solo sufijo:
muna -yki. En la construcción deben concordar el agente y paciente con el verbo. Si la persona está en
singular o plural, el verbo también estará:
Ñoqa munayki. Yo te quiero.
79
AUTOEVALUACIÓN N° 8
B. Qheshwaman tijrachisayki .
73
Lengua y cultura quechuas II. Alipio Pacheco C.
QENACHA (quenita)
Juj kut is (vez), juj llajt api, juj war mi kasqa. Payqa ijmas (viuda) kasqa. Kay warmiq
wawankunas kimsa kasqa.
Iskay kuraq majt'ankunas kusatapuni sullk'a wawanta chejñikusqaku.
Mamansi chay sullk'a wawanta anchata (mucho) lulusqa.(mimar). Chaysi ancha lulusqata uywasqa (criar).
Chayta rikhuspas, kuraq wauqenkuna anchatapuni chejñisqaku. Chaysi juj p'unchau kimsantinku llant'aman
(leña) risqaku. Jinas ch'in (silencio) wayq'opi (quebrada) sullk'a wauqenkuta wañuchisqaku. Chaymantas
iskayllanku mamanpa wasinman kutisqaku. Mamankus sullk'a wawanmanta tapurqa, jinas paykuna "manam
rikhurqaykuchu. Payqa waq ñanninta ripun", nispa nisqaku.
Mamankuqa sullk'a wawantas tukuy tuta, tukuy qhepa p'unchau ima suyarqa.
Manas wawanqa kutimurqachu. Juj killañas mana kutimurqachu. Wasipunkumantas warmiqa ñantapas,
moqukunatapas kusata qhawakurqa. Jinas payqa kusa llakhisqa, sonqu nanaywan wawanta maskhaq purisqa.
Tukuy runakunatas: "manachu wawayta rikhurqankichis" nispa tapurqa. Manas pipas rimarqachu. Manas
pipas wawanpa chinkasqanta yachasqachu.
Ichaqa juj p'unchausi juj llant'aq (leñador) qhari juj wayq'upi (quebrada) purishasqa. Chaypis sumaqta soqus
(caña) wiñan. Jinas payqa chay soqusta khuchusqa (cortar), khuchuspataq juj qenata chay soqusmanta
rurakusqa. Jinas qenachanta phukuyta (tocar) qallarin. Ichaqa qenachansi waqayta qallarin: "¡Ñoqaqa, ay
mamallay, mama! Ñoqaqa kaypi kashani. Wauqeykuna wañuchiwanku (me), wauqeykuna sipiwaranku (me).
Kaypi p'anpasqa (enterrar) kashani", nispa qenaqa kusa llakhisqa waqayta qallarin.
Qhariqa mancharikurqas, jinas qenata tapun: "pitaq kay maqt'acha? Pimanta rimashanki?" Jujmanta
qenachataqa phukurqa, qenachataq: "chay ijmam mamayqa, wajcha warmim. Payqa sapa p'unchau waqashan.
Ñoqamanta tapushan. Maypi kasqayta willamuy", nispa kutichirqa.
Chay qhariqa ijmaq wasinta risqa jina willarqa: "Yau (oye) mama, ñoqa tunpallata (algo )wawaykimanta
yachashani".
"Ichapas tatay. Chayqa maypitaq, imaynataq kashan. Imatapas ñoqa qosayki, willaway (me) nispa warmiqa
tapurqa.
Chay qhariqa qenachata jujmanta phukuyta qallarirqa. Qenachataq jujmanta waqarqa: "¡Ay, mamallay,
mama, ñoqa kaypi p'anpasqa kashani!. Wauqeykuna chhaynata sipiwanku (me)". Chayqa, sullk'a wawata
tarirqanku. Maman weqeininwan (lágrima) qarpashajtin (regar), chay majt'acha rijch'arirqa (resucitar), jina
paykunaqa kusa kusiqa kausakuranku.
___________________________
1. Imanasqa ijmaq sullk'a wawanta, kuraqninkuna chejñikuranku?................................................
74
Lengua y cultura quechuas II. Alipio Pacheco C.
APRENDIZAJE
Puntaje ideal: 33
Puntaje real:.. - 23 * 0.3 + 4 = .
75