Karinis komunizmas - Sovietų Rusijos bolševikų socialinė ir ekonominė politika per pilietinį karą

(1917-1922).
Pagrindinis tikslas buvo aprūpinti Raudonąją armiją ir miesto gyventojus maisto produktais.
Bolševikai nacionalizavo vidutinę ir stambiąją pramonę, ūkį mobilizavo pilietinio karo reikmėms
tenkinti, įvedė centralizuotą valdymą, visuotinio darbo prievolę. Pinigai neteko vertės. Prekių,
maisto produktų paskirstymą tvarkė valstybė. Iš valstiečių prievarta buvo atimamos beveik visos
maisto atsargos. Šios priemonės sukėlė gyventojų maištus. 1921 m. karinio komunizmo politikos
teko atsisakyti, jį pakeitė NEP'as.
Karinio komunizmo politika
Požymiai
maisto produktų nusavinimas
uždrausta prekyba
uždraustas samdomasis darbas
darbo prievolės įvedimas
pramonės nacionalizacija
Pasekmės
padidėjo skurdas, prasidėjo badas
prasidėjo sukilimai
sužlugdyta ekonomika
bolševikams pavyko išsaugoti valdžią

NEP’as
Vyko 1921 – 1927 m. Tikslas – atgaivinti rinkos ekonomiką.
Požymiai
maisto produktų nusavinimas pakeistas mokesčiu maisto produktais
leista nuomoti žemę ir samdyti darbo jėgą
vidutinės ir mažos įmonės perduotos savininkams
užsieniečiams leista nuomotis įmones
įvykdyta finansų reforma
vėl pradėjo cirkuliuoti pinigai
Reikšmė
finansų reforma
atsistatė ekonomika
darbininkams atsirado suinteresuotumas dirbti

Bolševikų pergalės priežastys:

„Baltųjų” pajėgos nebuvo vieningos, neturėjo vieno politinio vado.
Buvo suformuota milijoninė Raudonoji armija .
Bolševikai valdė centrinę šalies dalį, kur buvo sutelkta pramonė, karinės gamyklos, tankus
geležinkelių tinklas.
„Baltųjų” neparėmė valstiečiai, kurie bijojo prarasti žemę.