Tinklainės neuroglija:

JUTIMO ORGANAI, ORGANA SENSORIA Spinduliniai (Miulerio) gliocitai – astrocitų porūšis.

Jutimo organų sistemose skiriamos 3 dalys:
Išsidėstę radialiai.
1. Periferinė dalis- receptorinė;
Branduolys – vidiniame branduoliniame sl.
2. Tarpinė dalis- smegenų laidai, požieviniai centrai;
3. Centrinė dalis- smegenų žievė, žieviniai centrai.
Spindulinių gliocitų f-jos:
 atskiria ir paremia neuronus;
Jutimo organų receptoriniės dalies klasifikacija pagal kilmę ir sandarą:
 įeina į kraujo-tinklainės barjerą (apsauginė ir trofinė f-jos);
1) Neuroepitelis – kilęs iš neuroektodermos. Sudaro neuronai (regos ir uoslės organuose);
 kontroliuoja jonų homeostazę.
2) Sensoepitelis – iš paviršiaus ektodermos. Sudaro pakitusios epitelinės ląstelės, prie kurių baigiasi juntamųjų
neuronų dendritai (skonio, pusiausvyros ir klausos org);
3) Neuronų juntamosios galūnės (laisvos ir nelaisvos).
Regos nervo diskas – vieta, kur sueina visų ganglinių neuronų neuritai.
-Perverdami tinklainę jie formuoja akląją dėmę (nėra fortoreceptorių);
REGOS ORGANAS, organum visum -Per diską eina kraujagyslės;
AKIS, oculus -Neuritai, išėję iš akies obuolio, suformuoja regos nervą;
– Akies obuolys -Jie pasidengia mielinu tik pradėję akiduobės antkaulį (mielinas neskaidrus).
–Regos nervas Vokai
–Akies priediniai organai Ašarų aparatas Regos nervas
Akį judinantys raumenys
-Savo sandara panašesnis į CNS laidą nei į periferinį nervą;
Akies formavimosi šaltiniai: -Skaidulų nedengia p.m. ir endoneuriumas;
 Nervinis vamzdis  tinklainė, rainelės raumenys; -Neregeneruoja;
 Paviršiaus ektoderma  lęšiukas, ragenos priekinis epitelis; -Jį dengia smegenų dangalai.
 Galvos mezenchima  visos kitos struktūros.
Geltonoji dėmė
Akies formavimasis: -Netoli optinės ašies, gelsvai rudos spalvos (dėl ksantofilinių pigmentų, kurie saugo fotoreceptorius nuo UV poveikio);
1. Nervinio vamzdžio šonuose (tarpinių smegenų lygyje) 3 gemalo sav. išauga 2 reginės pūslelės, kurios auga link -Centre – centrinė duobutė.
paviršiaus ektodermos, kuri storėja ir suformuoja lęšio plakodes. (vienaakystė – susijusi su veido ir CNS sklaidos sutrikimais, pvz., holoprozencefalija)
2. 6 gemalo sav. apatinėje reginės taurės pusėje susidaro fiziologinis reginis plyšys, kuriuo įauga stiklakūnio arterija ir Centrinė duobutė – jaustriausia tinklainės vieta, nes:
kuris vėliau užžanka. (rainelės spraga – neužsidaręs fiziologinis reginis plyšys) -Sudaryta iš kolbinių epiteliocitų;
3. Į taurelės kojytę įauga nervinės skaidulosoptinis nervas. -Kiti tinklianės sluoksniai prasiskyrę ir šviea patenka tiesiai į kolbeles;
4. 8 sav. vaisiaus tinklainė jautri šviesai. -Monosinapsinis ryšys tarp neuronų.
5. 3 mėn kūdikiai skiria daiktų kontūrus. Spalvinis matymas susiformuoja vėliau. Monosinapsinis ryšys(1:1:1)
1 fotoreceptorius : 1 dvipolis : 1 ganglinis

Akies obuolys Sienelė (3 dangalai) Likusioje tinklainėje impulsas sumuojamas:

Turinys (lęšis, stiklakūnis, kameros) Keli fotoreceptoriai  1 asociacinia
Akies obuolio dangalai Keli asociacinia  1 ganglinis
Skaidulinis Kraujagyslinis Vidinis (tinklainė)
1. Ragena 1. Rainelė 1. Rainelinė dalis Inversinės akys
2. Odena 2. Krumplynas 2. Krumplyninė dalis -Fotoreceptoriai yra inversiniai (atvirkštiniai), nes jų dendritai atkreipti ne į šviesos šaltinį, bet į maisto šaltinį – gyslainę;
3. Gyslainė 3. Reginė dalis -Šviesa turi pereiti visus tinklianės sluoksnius.

Tinklainės anatominės dalys:

 Akloji tinklainės dalis Vokai – odos ir gleivinės (juginės) klostės:
– rainelinė  Iš ektodermos  epitelis;
– krumplyninė Jų riboje dantytasis kraštas  Iš mezenchimos  kitos voko struktūros.
 Reginė tinklainės dalis

Rainelinė tinklainės dalis Krumplyninė tinklainės dalis Reginė tinklianės dalis

 Pigmentinis sl. – 1 sluoksnis pigmentuotų  Pigmentinis sl. – 1 sluoksnis  Išorinis pigmentinis sl.
mioepitelinių ląst., kurių ataugos išsidėsto pigmentinių kubinių ląst.  Vidinis nervinis sl., kuris
spinduliškai ir formuoja m. dilatator pupilae .  Nervinis sl. – 1 sluoksnis stulpinių nuo dantytojo krašto
 Nervinis sl. – 1 sluoksnis kubinių ląst., ląst, neturinčių pigmento granulių. staiga sustorėja.
turinčių pigmento.
F-jos: 10 histologinių sluoksnių:
1. Kamerų skysčio sekrecija 1. Pigmentinis
Pigmentinių ląst f-ja: absorbuoti
2. Lęšio pakabinamojo 2. Fotoreceptorių
šviesos spindulius.
krumplyninio raiščio skaidulų 3. Išorinis ribinis
gamyba ir prisitvirtinimas. 4. Išorinis branduolinis
5. Išorinis tinklinis
6. Vidinis branduolinis
7. Vidinis tinklinis
8. Ganglinis
9. Nervinių skaidulų
10. Vidinis ribinis
 Skaidulinis akies obuolio dangalas Krumplynas
Odeną sudaro 3 sluoksniai: Sustorėjusi kraujagyslinio dangalo dalis tarp gyslainės ir rainelės.
1. Antodeninė Tvirtinasi raumenų sausgyslės. Sudaro raumeninis ir kraujagyslinis sl.
plokštelė (iš išorės) Užpakalyje – glaud kolageninis j.a., turintis daug elastinių skaidulų. Pjūvyje trikampio formos: viršūnė remiasi į dantytąją liniją, pagrindas – priekinę akies kamerą.
Priekyje – odos dalį užkloja junginė, kuri pereina į voko junginę. Skiriama:
2. Savoji medžiaga Glaudusis netaisyklingas kolageninis j.a., lygiagretus su akies pav., kuriame yra šiek tiek elast skaid. ir 1. Krumplyno raumuo
(vidurinis) fibroblastocitų (todėl odena nepermatoma). 2. Krumplyno vainikas
3. Juosvoji plokštelė Daug melanocitų. Purus. 3. Krumplyno ratas
(vidinis) Prisišlieja prie kraujagyslinio dang. Raumeninis Pagr dalį sudaro mezenchiminės kilmės krumplyno raumuo – užima išorinę krumplyno dalį ir tiesiogiai
Užpaka lyje pereina į regos nervą dengiantį kietąjį smegenų dangalą. sl. priglunda prie odenos.
Akytasis laukelis – vieta odenoje ties regos nervo išėjimo vieta, kurioje daug angučių. Raumens pluoštai eina 3 kryptim: išorėje – meridianinės krypties tuoj po odena, vidury – spindulinės, vidinėj
Joje yra ją perveriančių kraujagyslių ir kapiliarų tinklas. daly – žiedinės.
Tarp kolageninių skaid išsišakoja mielininės ir nemielininės nerv skaid. Juntamosios nerv skaid reaguoja į akispūdžio kitimus. Tarpus tarp krumplyno r. užpildo purus j.a., kuriame kraujo kapiliarai, elastinės skaid ir pigmentinės ląst.
Valdo lęšio akomodaciją – pritaiko akį aiškiai matyti skirtingai nutolusius daiktus. Tam turi reikšmės
skirtingų krypčių skaidulų santykis.
Ragena
Trumparegių – gerai susiformavusios meridianinės ir silpnai žiedinės.
Daugiausia išgaubta šviesos spinduliams laidi skaid akies dangalo priekinė dalis.
Toliaregių – padidėjusios žiedinės.
Sudaryta iš 5 sluoksnių:
Lygieji krumplyno miocitai susitraukdami mažina krumplyno pasaitėlių įtempį lęšis labiau išgaubtas –
Priekinis epitelis Daugiasluoksnis plokščias neragėjantis. Iš 5 ląstelių sluoksnių:
prisitaiko matyti tolimus daiktus.
1) Pamatinis stulpinių ląst – giliausias. Epiteliocitai mitoziškai aktyvūs, todėl pažeistas ragenos
Kraujagyslinis Tiesioginė gyslainės tąsa. Prie vidinio krumplyno pav kraujagyslės. Ir krumplyne, ir krumplyno ataugose tarp
epitelis gerai regeneruoja.
sl. kraujagyslių beveik nėra arterijų (kapiliarai daugiau).
2,3) Du daugiakampių ląst sl
Krumplyno vainikas – priekinėj vidinėj krumplyno daly. Sudaro 70-80 krumplyno ataugų. Jos iš puraus j.a.,
4,5) Du išoriniai plokščiųjų ląst. Paviršinio sl epiteliocitai laisvajame pav turi daug mikrogaurelių –
kuriam tankus kapiliarų tinklas.
laiko ašarų plėvelę ant ragenos pav.
Krumplyno pasaitėliai – eina nuo krumplyno ataugų lęšio link. Iš homogeniškų tvirtų neįsitempiamų
juostinių skaidulų, kurios prasideda nuo dantytosios linijos.
Priekinė ribinė Skiria ragenos daugiasluoksnį pl nuo savosios medž. Sudaryta iš kolageninių fibrilių, kurios suformuoja
Juostiniai tarpai – tarp krumplyno pasaitėlių juostinių skaidulų.
plokštelė tankų tinklą.
Krumplyno ratas - užpak vidinėj krumplyno daly tarp raumeninio krumplyno sl ir dantytosios linijos.
Savoji medžiaga Iš kolageninių skaidulų plokštelių – eina lygiagrečiai ragenos pav. Vienoje plokštelėje visos kolageninės
Užpakalyje pereina į gyslainę, prieky – krumplyno vainiką.
skaid eina viena kryptim, bet aplinkinių plokštelių skaid kryptis kitokia. Kiekviena jų susideda iš kolag
Krumplyninė tinklainės dalis – sudaro
skaid. Gretimos plokšt tarpusavyje jungiasi kolag skaidulų pluoštais. Todėl visų ragenos vietų šviesos
1. pigmentinis – išorinis, kubinis, pigmentino tinklainės epitelio tąsa.
spindulių refrakcijos rodiklis vienodas. Tarpai tarp skaid užpildyti pagr. tarpląst m, turinčia daug GAG
2. nepigmentinis epitelis – vidinis, 1sl stulpinis. Iš išorės dengia pamatinė plokštelė.
(glikozaminglikanų), daugiausia keratinsulfato. Pagr.m. ir ryški hidratacija suteikia savajai medž
kurie atsiranda iš dantytosios linijos srityje staigiai redukavus tinklainiės epiteliui.
skaidrumo.
Užpakalinė ribinė Sudaro kolag skaid – eina dviem kryptim. Skaid susikirtimo vietoje susidaro taisyklingas šešiakampiais
Epitelinės ląst, dengiančios krumplyną ir jo ataugas, gamina akių kamerų skystį.
plokštelė išsidesčiusios VIII tipo kolag skaid.
Rainelė
Užapakalinis Vienasluoksnis – 1sl plokščiųjų daugiakampių ląst – iškloja užpakalinįragenos pav. Palaiko regenos
Disko pavidalo priekinė kraujagyslinio dangalo dalis tarp ragenos ir lęšio.
epitelis vaiskumą. Pažeidimai sukelia edemą ir ragena pasidaro nepermatoma. Jautriausia organizmo paviršiaus
Laisvas kraštas riboja vyzdį.
(endotelis) vieta, nes juntamųjų (skausmo) nervų skaid prieina iki pat išorinio epitelio pav.
F-ja: reguliuoja šviesos patekimą ir skria priekinę akies kamerą nuo užpakalinės. Dalyvauja vykstant adaptacijai. Sugeria
paklydusius spindulius ir neleidžia formuotis iškreiptam vaizdui.
 Ragena yra skaidri, nes sudaryta iš skaidrių ir vienalyčių j.a. skaid.
Dantytoji linija – aplink vyzdį 1,5mm nuo jo krašto. Dalija rainelę į rainelinę ir krumplyninę tinklainės dalis.
 Ragenoje nėra kraujagyslių ir limfagyslių. Difuziškai maitina ragenos-odenos jungtyje esančios kraujag., priek. akies 5 sluoksniai:
kameros skystis ir ašarų plėvė, dengianti priekinį ragenos eptelį. 1. Priekinis rainelės epitelis
2. Išorinis pasieninis sl
3. Rainelės stroma
Kraujagyslinis akies obuolio dangalas 4. Vidinis pasieninis sl
Gyslainė – užpakalinė kraujagyslinio dangalo dalis. Stora, lb vaskuliarizuota. Tarp odenos ir reginės tinklainės dalies pigmentinio 5. Pigmentinis sl
sl. Sudaro 2/3 kraujag dangalo. Per ją maitinama tinklainė  Priekinį pav dengia epitelinių ląst sl (endotelis), susiformavęs iš užpak ragenos pav epitelio. Nelygus, yra rainelės raukšlių.
Sudaryta iš 4 plokštelių:  Užpak pav iškloja 2sl pigmentinis epitelis – krumplyną ir jo ataugas dengiančio epitelio tąsa – tai rainelinė tinklainės dalis.
Antgyslaininė plokštelė Jungia gyslainę su odena. Sudaro purus j.a., kurio kolag ir elast skaid pluošteliai eina įv kryptimis. Pigm epitelis pereina į priekinę dalį, todėl aplink vyzdį matoma juoda juostelė. Šie sl turi miofilamentų, todėl pigm epitelio
Tarp skaidulų tarpląst pagr m yra fibroblastų ir daug gyslainės melanocitų. ląst – miopigmentocitai.
Apygyslaininis tarpas – skiria nuo odenos juosvosios plokšt. Kolag skaid praeina pro šį tarpą ir  Išorinis ir vidinis ribiniai sl – tarpląst pagr m.+ kolag sk., daug fibroblastų ir chromatoforų.
sujungia gyslainę su odena.  Rainelės stroma – tarp rainelės epitelių. Joje abu vyzdžio raumenys. Iš tasyklingų kolag skaid, paremia lb vaskuliarizuotą purų
Savoji medžiaga Storiausias sl. Purus j.a., kuriame yra gyslainės melanocitų , neruožuoyųjų miocitų, nervų, stambių kolag j.a., turintį daug pigmentocitų. 2 stromos sl:
arterijų ir venų (arterijų (arčiau išorės)<venų (vidury)). Nuo čia esančių kraujagyslių prisipildymo Nekraujagyslinis Iš fibrocitų., daug melanocitų, proteoglikanų. Daug įlinkimų, kurie
priklauso akispūdis. gali susisiekti su priekine kamera. Ląst atskritos dideliais tarpląst
Kapiliarinė gyslainės Plona, iš puriojo j.a. Turi lb tankų plačių kapiliarų tinklą. Jie maitina tinklainės pigmentinį ir po juo tarpais, kraujagyslės nesiekia.
plokštelė esantį neuroepitelinį sl. Kraujagyslinis Purus j.a. + daug kraujagyslių, nervinių skaidulų ir chromatoforų.
Tarp kapiliarų – plonos kolag ir elast skaid, pavieniai fibroblastai. Rainelės raumenys – 2, neuroektoderminės kilmės (iš pigmentinio gyslainės epitelio). Žiediškai išsidėstę miocitų pluoštai
Pigmentinių ląst šioje plokšt nėra.
Pamatinis kompleksas Ploniausias, sudaro 5 dariniai, gulintys tarp gysleinės ir tinklainės pigm sl.  Sutraukiamasis – 1 rūšies lygieji miocitai.
Elastinis sluoksnis – centre. Jame tankus elast skaid tinklas, kuris jungiasi su kapiliarinės guslainės  Plečiantysis – 2 rūšių miocitai:
plokšt elast skaidulom. 1) Tipiški lygieji miocitai. Neturi melanino.Sudaro mioepiteliocitus.
Skaidulinis sluoksnis – iš abiejų pusių dengia elastinį sl. Iš kolag skaid. Iš vienos pusės siekia 2) Rainelės miopigmentocitai . Pamatiniam poliuj rainelės granulės – melanino
pamatinę plokštelę (pigmentinio tinklainės sl epitelinių ląst darinį), iš kitos pusės – glaudžiasi prie granulės. O viršūnė – sudaro raumens skaidulą.
kapiliarinės gysl plokšt.
Tinklainės mikroskopinė sandara:
1. Išorinis pigmentinis
Abu kilę iš reginės taurės lapelių
2. Vidinis nervinis

Pigmentinis sl
Pigmentinis epitelis iš 1 sl kubinių
pigmentinių ląst. (pigmentocitų)
 Vidiniame pav- ataugos,
įsiterpusios tarp fotoreceptorių
išorinių segmentų.
 Šviesoje melanino grūdeliai
migruoja į ataugas.
Pigmentinio epitelio f-jos:
1. Absorbuoja šviesą ir neleidžia jai
atsispindėti;
2. Įeina į kraujo-tinklianės barjero
sudėtį (trofinė ir apsauginė f-jos);
3. Fagocituoja fotoreceptorių diskus;
4. Dalyvauja rodopsino (re)sintezėje.
5. Su maistu gautas ar kepenų Ito
ląstelėse sukauptas vit.Aretinolis
gabenamas į tinklainę, kur
pigmentinės ląst verčia jį į retinalį,
kurį fotoreceptoriai sujungia su
opsinurodopsinas.
Nervinis sl
 3 neuronų grandys:
Lazdiniai epiteliocitai = lazdelės ~ 12mlj.
Išorinė fotoreceptorinė
Vidurinė asociacinė Kolbiniai epiteliocitai = kolbelės ~7mlj.
Vidinė ganglinė
FOTORECEPTORINĖ GRANDIS
Lazdiniai ir kolbiniai epiteliocitai
Tai dvipoliai neuronai, turintys:
-dendritą
-kūną
-neuritą, kuris baigiasi
--lazdelėje galine sferule
--kolbelėje pedikule (kojytės formos išsišakojimu)
Jie formuojasi apatinėje segmento
Dendrito išorinis segmentas: dalyje ir migruoja į dendrito galą,
Lazdelėje yra uždari membraniniai diskai (~1000)
iš kur pašalinami ir pigmentinio
Kolbelėje – pusiau diskai
epitelio sufagocituojami.

Lazdinis epiteliocitas Kolbinis epiteliocitas

Galinė sferulė
 Diskų membranose yra regėjimo
pigmentas rodopsinas (balt.
opsinas+retinalis).
 Šviesos veikiamas retinalis virsta
retinoliu ir rodopsinas skyla
(‘‘blunka‘‘)keičiasi membranos
pralaidumashiperpoliarizacija.
 ‘Panaudoti‘ diskai šalinami ir
fagocituojami.
F-jos:
– Jautrios šviesai ir atsakingos už
regėjimą prieblandoje (juodai
baltas vaizdas)
– Vit.A nepakankamumas ar kt.
priežastys gali lemti f-jų
sutrikimą – vad. vištakumą.
Pedikulė
 3 klasės, jautrios raudonos, žalios ir
mėlynos spalvos šviesos spektrams:
– L (long)
– M (medium)
– S (short)
 Pusiau diskų membranose yra
kiekvienai klasei būdingas regėjimo
pigmentas jodopsinas.
Trichromatai – skiriantys 3 pagr spalvas.
Dichromatai turi įgimtą sutrikimą, vad
daltonizmu ir skiria 2 pagr spalvas
(dažn. vyrai turi raudonai spalvai jautrių
kolbelių defektą).

ASOCIACINĖ GRANDIS:
Dvipoliai neuronai Gulstieji neuronai Amakrininiai neuronai
 Dauguma šioje  Išsidėstę horizontaliai  Neuritu impulsas gali
grandyje  Jungia fotoreceptorius plisti abiem kryptim
 Išsidėstę radialiai tarpusavyje arba (buvo manyta, kad
 Jungia keletą grupę fotoreceptorių neturi neurito)
fotoreceptorių su su dvipoliais  Iš dvipolių gautą
gangliniais ir neuronais. impulsą perduoda
amakrininiais keletui ganglinių
neuronų.

GANGLINĖ (MAZGINĖ)GRANDIS
 Stambūs daugiapoliai gangliniai neuronai.
 Dendritai kontaktuoja su asociaciniais neuronais, o aksonai eina regos
nervo disko link ir suformuoja regos nervą.

Tinklainės atsidalinimas – nervinio sl. atsiskyrimas nuo pigmentinio.

-dažnas histologiniuose preparatuose;
-akies traumos atveju vad. tinklainės atšoka.
UOSLĖS ORGANAS, organum olfactorium
Nosies ertmės uodžiamojoje srityje, kuri išklota uosline gleivine:
 Uoslinis epitelis
 Savoji gleivinės plokštelė
Uoslinis epitelis
Daugiaeilis stulpinis, kuriame epiteliocitai:
1. Uosliniai
2. Atraminiai
3. .Pamatiniai
Uosliniai epiteliocitai
-Dvipoliai neuronai.
-Dendritas trumpas, baigiasi stormeniu,
kurio paviršiuje blakstienėlės (10-20).
-Ilgas neuritas.
-Geba regeneruoti (skirtingai nei
dauguma kitų neuronų).
Savoji gleivinės plokštelė
-Purus skaid j.a.
-Vamzdinės-pūslinės serozinės liaukos, kurių sekretas (kartu su atraminių ląst. sekretu) tirpdo ir suriška kvapiąsias medž.
-Sekretą išskirti padeda mioepitelinės ląst.
SKONIO ORGANAS, organum gustus
Liežuvio speneliai
Formavimasis:
1. Skonio svogūnėlių užuomazgos užsimezga 3 vaisiaus mėn. liežuvio užuomazgos ektodermoje.
2. Iki 7 vaisiaus mėn. jų gausėja, po gimimo dauguma atrofuoja.
Skonio svogūnėlis
-Yra liežuvio (ir kt. burnos gleivinės vietų) daugiasl. pl. nerag. epitelyje.
-Ovalus
-Epitelio paviršiuje – anga ir duobutė.
Skonio svogūnėlio ląstelių rūšys:
 Juntamieji epiteliocitai
 Atraminiai epiteliocitai
 Pamatiniai epiteliocitai
Atraminiai epiteliocitai
-Gausiausi, išsidėstę tarp uoslinių.
-Remiasi į p.m., viršuje –
mikrogaureliai.
-Turi pigmento lipofuscino (todėl
uoslinė gleivinė gelsva).
-Atlieka atraminę ir trofinę f-jas,
gamina sekretą.
Pamatiniai epiteliocitai
-Guli ant p.m., nesiekia epitelio
viršaus.
-Iš jų regeneruoja kitos ląst.
PUSIAUSVYROS IR KLAUSOS ORGANAS, organum vestibulocochleare
Vidinės ausies formavimasis:
1. 3sav. Iš ausies plakodės (ektodermos sustorėjimo)  vidinės ausies plėvinis labirintas (t.y. jo epitelis).
2. Ausies plakodė įlinksta į mezenchimą  ausies duobutė  ausies pūslelė, kuri atsiskiria nuo ektodermos:
 Pūslelės viršutinė dalis platėja  plėviniai pusratiniai kanalai ir pailgasis maišelis.
 Apatinė dalis siaurėja  apvalusis maišelis ir sraigės latakas.
Išorinės ir vidinės ausies formavimasis:
 Iš I ryklės (žiauninio) plyšio (ektodermos)  išorinė klausomoji landa (t.y. jos epitelis).
 Iš I ryklės (žiauninio) maišo (PŽ endodermos)  vidurinės ausies ertmė (t.y. jos epitelis).
Ryklinis žiauninis aparatas:
Iš galvos mezenchimos  ausies j.a. (pvz., klausomieji kauliukai, plėvinio labirinto j.a., kaulinis labirintas ir kt.)
Vidinės ausies sandara
Kaulinis labirintas Plėvinis labirintas
1. Pusratinia kanalai 1. Plėviniai pusratiniai kanalai
2. Prieangis 2. Pailgas ir apvalus maišeliai
3. Sraigė 3. Sraigės latakas
Plėvinio labirinto siena
Skaid. j.a. plėvė, padengta epiteliu, vietomis suaugusi su kaulinio labirinto siena arba kolageninėmis skaidulomis prie jos
“prikabinta“.
-Perilimfa yra tarp plėvinio ir kaulinio labirinto, jos sudėtis artima užląstelinei terpei (Na konc. > K).
-Endolimfa yra plėviniame labirinte, jos sudėtis artima viduląstelinei terpei (K konc. > už Na)
-Plėviniame labirinte yra receptorinės sritys, sudarytos iš sensoepitelio:
 3 skiauterės pusratinių kanalų ampulėse
 2 dėmės prieangio maišeliuose
 1 klausos organas sraigėje.
Visų receptorinių sričių sensoepitelį sudaro 2-jų rūšių ląst:
Juntamieji plaukuotieji epiteliocitai Atraminiai epiteliocitai
-Tarp atraminių ląst. viršūnių (nesiekia p.m.) -Stulpinės
-Rūšys pagal formą: -Ant p.m.
 Kriašinės (I tipo)
 Stulpinės (II tipo)
Stereocilijos ir kinocilijos – plaukuotųjų ląst. apikalinio F-jos:
paviršiaus struktūros:  Atraminė
 Trofinė
Stereocilijos – ilgos ir nejudrios ląst. išaugos. Būna daug.
 Drebutinės medžiagos (iš GAG, PG ir kolageninių
Kinocilija - tik viena, būdinga tik pusiausvyros receptoriams.
skaidulų tinklo) gamyba.
Ilgiausia ir judri (turi mikrovamzdelius)
PUSIAUSVYROS ORGANAS
-3 skiauterės pusratinių kanalų ampulėse
-2 dėmės prieangio maišeliuose
Ampulinės skiauterės
Skersai ampulės, į vidų iškilusios plėvinio labirinto sienos “raukšlės“.
-Skiauterę iškelia antkaulis, nes toje vietoje plėvinio ir aulinio
labirinto sienos yra suaugusios.
-Plėvė sudaryta iš skaid. j.a., iš vidaus padengta 1sl. plokščiu epiteliu,
kuris skiauterėje tampa 2sl. stulpiniu:
 juntamosios plaukuotosios ląst.
 atraminės ląst.
Juntamoji ląst turi iki 100 stereocilijų ir 1 kinociliją.
Stereocilijas ir kinocilijas dengia 1mm drebutinis kupolas.
Kupolo judėjimas  plaukelių judėjimas  pakinta membranos
pralaidumas  depoliarizacija arhiperpoliarizacija  dirginamas
dendrito galiukas ir nervinis impulsas siunčiamas į CNS.
Skiauterės - dinaminės pusiausvyros (kampinio judėjimo)
receptorinės sritys
Sukant galvą  juda endolimfa  juda kupolas  juda plaukeliai 
generuojamas nervinis impulsas  į CNS
Sraigė
-Sraigės kriauklės formos, turi pamatą ir viršūnę.
-Centre – kailinė ritė, apie kurią 2,5 (2,75) karto apsisuka kaulinis spiralinis sraigės kanalas.
Spiralinis (Kortijaus) organas
-Ant pamatinės plokštelės.
-Sudarytas iš:
Dėmės  Juntamųjų plaukuotųjų ląst (vidinių ir išorinių)
-Prieangio pailgajame ir apvaliajame maišelyje.  Atraminių ląst (vidinių ir išorinių)
-Statmenos viena kitai. – Stulpinių
-Maišelių plėvė (iš skaid. j.a.) padengta iš vidaus – Falanginių
1sl. plokščiu epiteliu, kuris tampa 2sl. stulpiniu: – Kitų (ribinių, atraminių).
 Juntamosios plaukuotosios ląst. Vidinis tunelis – visas ląst. padalina į vidines ir išorines.
 Atraminės ląst. -Apribotas vid. ir išor. stulpinėmis ląstelėmis.
-Stereocilijas ir kinocilijas dengia drebutinė 20ϻm Juntamosios plaukuotosios ląst. Falanginės ląst.
otolinė (statokatinė) membrana, paviršiuje turinti  Vidinės – kriaušės formos ir sudaro 1  Viršutiniame gale – taurės formos įdubimas ir viena
CaCO3 kristalų. eilę. ilga falanginė atauga.
 Išorinės – stulpinės ir sudaro 3-5 eiles.  Visų falanginių ląst falanginės ataugos jungiasi
CaCO3 kristalai Turi tik stereocilijas (50-150), kurios vidinėse ląst tarpusavyje ir formuoja tinklinę plokštelę.
-Vad. otolitais (statokonijomis) ar ausų smėliu. išsidėsto tiesiomis eilėmis, išorinėse – V forma.  Virš tinklinės plokštelės – stereocilijos, po –
-3-5 ϻm dydžio, sujungti baltymais. juntamųjų ląstelių kūnai, atskirti nuo endolimfos,
tarp jų kortilimfa (sudėtis artimesnė perilimfai)
 Prie juntamųjų ląst glaudžiasi dendritų galiukai.
Dėmės – statinės pusiausvyros (gravitacijos ir
 Dendritais impulsas nunešamas į spiralinį mazgą.
linijinio judėjimo) receptorinės sritys
Spiralinis mazgas
CaCO3 kristalus veikia žemės trauka  plaukeliai
Yra ritėje ir sukasi spirale kartu su kauline spiraline plokštele.
spaudžiami ar tempiami.
Spiralinio organo histofiziologija

Spiralinis sraigės kanalas

2 perilimfos ertmės: Plėvinis sraigės latakas (Δ formos)
– Prieangio laiptas
– Būgno laiptas

Sraigės latakas Δ
Pjūvyje trikampis: vidinis smailas kampas į ritės pusę.
Sienos:
Viršutinė – prieangio membrana Išorinė – kraujagyslinis ruožas Apatinė – pamatinė plokštelė
 Pagrindą sudaro skaid. j.a. plėvelė.  Guli ant spiralinio raiščio, sudarytas iš  Ją sudaro kolageninės skaidulos (vad.
 Iš prieangio ertmės dengia plokščios tariamai daugiasluoksnio epitelio, klausos stygos) ir 1sl. plokščias epitelis
j.a. ląst. turinčio kraujagyslių. (iš būgno latako pusės).
 Iš sraigės latako lusės 1sl. plokščias  Sekretuoja ir absorbuoja endolimfą,
epitelis. reguliuoja jos jonų konc. (↑K) ir
dalyvauja spiralinio organo trofikoje.
Klausos stygos
-Eina lygiagrečiai nuo kaulinės spiralinės plokštelės iki spiralinės skiauterės:
 Prie pamato trumpesnės – vibruoja esant aukšto dažnio garsams.
 Prie viršūnės ilgesnės – vibruoja esant žemo dažnio garsamas.
Spiralinio sraigės latako vidinis kampas (siena)
-Kaulinės spiralinės plokštelės antkaulio (glaudaus skaid. j.a.) sustorėjimas sudaro velenėlį. Jis padengtas epiteliu, kuris gamina
dengiamąją membraną.

Dengiamoji membrana - kupolo ir otolinės membranos analogas.

-Iš radialiai (skersai latako) einančių kolageno skaidulų ir PG (otogelinio, tektorinio ir kt.)
-Dengia stereocilijas.