Turinys

Įvadas ................................................................................................................................................................. 2
Administracinė atsakomybė ............................................................................................................................... 4
Administracinės teisės pažeidimų rūšys............................................................................................................. 6
Administracinės teisės pažeidimų nuobaudos ................................................................................................... 7
Administracinių nuobaudų skyrimas .................................................................................................................. 8
Administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimas ............................................................................................... 10
Išvados.............................................................................................................................................................. 11
Naudota literatūra............................................................................................................................................ 12
 2

Įvadas
Žodis „teisė“ – nuo senovės laikų žinomas terminas. Be abejo, per daugybę metų ji
patobulėjo. Pačioje pradžioje vyravo paprotinė teisė, pozityvioji teisė, atsirado pirmasis rašytinis
įstatymas – „Hamurabio teisynas“. Vėliau visoje teisėje įvyko lūžis, kai pasirodė Justiniano
kodifikacija (Corpus iuris civilis), kuri pakeitė visą teisės sistemą. Administracinės teisės evoliucija
taip pat vyko tam tikrą laiko tarpą. Administracinės teisės pėdsakų galima ieškoti jau Senovės
civilizacijų visuomenėse, tačiau, kaip atskira teisės šaka ir šiuolaikinės administracinės teisės
pagrindas, ji atsirado gana vėlai, tik XVIII amžiuje.

Lotyniškai „administratio“ reiškia „valdyti, vadovauti“. Šia prasme administracinė

teisė – valdymo teisė.

Administracinės teisės pažeidimų uždaviniai yra nurodyti Lietuvos Respublikos

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1-ajame straipsnyje, kuris skamba taip : „Lietuvos
Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti Lietuvos
Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines
piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus,
nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės
pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos
Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo
pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei.“

Administracinių teisinių santykių subjektai turi turėti:

- Administracinį teisnumą – administracinių teisinių santykių subjekto (dalyvio)

potenciali galimybė naudotis jam suteiktomis teisėmis, laisvėmis, taip pat vykdyti pareigas,
įgyvendinti jam priskirtą kompetenciją ir įgaliojimus viešojo administravimo srityje.

- Administracinį veiksnumą - tai galėjimais savo veiksmais ir sprendimais įgyti ir

įgyvendinti teises, sukurti sau ir kitiems asmenims pareigas bei jas vykdyti.

Fiziniams asmenims administracinio veiksnumo atsiradimas siejamas su tam tikru

amžiumi. Neribotas veiksnumas atsiranda sulaukus 18 metų, o ribotą veiksnumą (t.y. galimybė
įgyvendinti tik kai kurias teises) fiziniai asmenys gali įgyti ir iki 18 metų. Pvz.: asmenys, sukakę 16
m., tampa administracinės atsakomybės subjektais). Be to, ne visi fiziniai asmenys turi vienodą
administracinį veiksnumą, pvz.: veiksnumo neturi asmenys, sergantys psichikos ligomis, asmenys,
kuriems vadovaujantis įstatymais ir teismo sprendimu atimtos atitinkamos teisės, turi nepilną
veiksnumą.
 3

Valstybinių ir nevalstybinių organizacijų, kitaip nei piliečių, administracinio teisnumo

ir veiksnumo atsiradimo momentas sutampa: jos administracinį teisnumą ir veiksnumą įgyja vienu
metu. Valstybinės organizacijos teisnumą ir veiksnumą įgyja nuo jų įsteigimo momento, o ne
valstybinės – nuo įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre momento, išskyrus savivaldybių
institucijas.

Šiame referate bus kalbama apie Administracinę atsakomybę, jos teisės pažeidimų
rūšis, nuobaudas, jų skyrimą bei vykdymą.
 4

Administracinė atsakomybė
Administracinė atsakomybė - tai savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma
kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir įgyvendinant
įstatymų nustatytas administracines nuobaudas.

Administracinės atsakomybės požymiai:

1) Atsakomybės pagrindas – įstatymo nustatytas administracinės teisės pažeidimas;

2) Administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir nuobaudas skiria atitinkamos

valstybinės institucijos (VMI, policija, teismai), laikydamosi įstatymų nustatytos procesinės
tvarkos;

3) Skiriamos įstatymų numatytos administracinės nuobaudos, kurios švelnesnės už

kriminalines bausmes.

Analizuojant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus svarbius teisės aktus, galima

išskirti pagrindinius administracinės atsakomybės principus:

1. Atsakomybės teisėtumas.
2. Asmens neliečiamumas.
3. Asmenų lygybė prieš teismą ir įstatymus.
4. Nekaltumo prezumpcija.
5. Atsakomybės proporcingumas.
6. Atsakomybės teisingumas.

Šiais principais turi vadovautis visi asmenys: tiek kūrėjai, tiek leidėjai, tiek paprasti
žmonės. Taip pat šie principais svarbūs taikant administracinės atsakomybės priemones, nes tuomet
lengviau atkurti teisių ir pareigų balansą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra nurodytos aplinkybės, kurios pašalina

veikos pavojingumą visuomenėje, t.y. būtinasis reikalingumas ir būtinoji gintis.

Būtinasis reikalingumas yra apibrėžtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17-

ame straipsnyje, kuris sakom, kad: „Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris
kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės
pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį
valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo
tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu
padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.“
 5

O būtinoji gintis paaiškinta to paties kodekso 18-ame straipsnyje: „Administraciniu

teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose
normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties
būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą
valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos,
jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.“
 6

Administracinės teisės pažeidimų rūšys

Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekse yra aiškiai apibrėžti
pažeidimai.
Pagrindiniai pažeidimai pagal sritis:
 administraciniai teisės pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityse (LR
ATP kodeksas, 41-44 str.).
 administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamsi į nuosavybę (LR ATP kodeksas, 45-
50 str.).
 administracinės teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos,
istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje (LR ATP kodeksas, 51-91 str.).
 administracinės teisės pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės energijos naudojimo
srityje (LR ATP kodeksas, 94-99 str.).
 administracinės teisės pažeidimai žemės ūkyje, veterinarinių sanitarijų taisyklių
pažeidimai (LR ATP kodeksas, 100-110 str.).
 administracinės teisės pažeidimai transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje (LR ATP
kodeksas, 111-155 str.).
 administracinės teisės pažeidimai piliečių buto teisių, būtų komunalinio ūkio ir tvarkymo
srityse (LR ATP kodeksas, 156-162).
 administracinės teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje (LR
ATP kodeksas, 163-173 str.).
 administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (LR ATP
kodeksas, 174-186 str.).
 administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą (LR ATP kodeksas,
1861-5 str.).
 administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsiamasi į nustatytą valdymo tvarką (LR ATP
kodeksas, 187-214 str.).
 administracinės teisės pažeidimai valstybinio turto privatizavimo srityje (LR ATP
kodeksas, 2151-9 str.).
 7

Administracinės teisės pažeidimų nuobaudos

Šios teisės nuobaudos neatsiranda iš niekur. Niekas jų nesugalvoja ir niekas nesielgia

kaip išmano. Visada sakoma, jog, pavyzdžiui, mūsų valstybėje visuose miestuose už tą patį
nusižengimą bus taikoma vienoda bausmė. Niekada nenutiks taip, jog keliuose miestuose už tą patį
nusikaltimą paskirs skirtingas nuobaudas ar nuosprendžius. Šie dalykai yra taip pat
reglamentuojami Administracinės teisės pažeidimų kodekse, trečiajame skirsnyje.
Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios administracinės
nuobaudos:
1) įspėjimas;
2) bauda;
3) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis
objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas;
4) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos
nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti
žvejyba, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių
riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo
arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų
radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar
atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas;
5) administracinis areštas;
6) nušalinimas nuo darbo (pareigų).
Šio straipsnio pirmosios dalies 3–6 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali
nustatyti tik Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir kitokias negu nurodytos šiame straipsnyje
administracinių nuobaudų rūšis.
Šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinkės teismo
nutarimu arba kito organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą,
nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista ne daugiau negu 400 valandų
trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už
dvidešimt litų baudos. Šiuo atveju organas (pareigūnas) nustato terminą, per kurį asmuo privalo
atlikti jam paskirtus nemokamus viešuosius darbus.
 8

Administracinių nuobaudų skyrimas

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės
pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą,
nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę
bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis;
2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;
3) teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;
4) teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
5) teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;
6) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;
7) teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo
veiksmai;
8) teisės pažeidimą padarė nepilnametis;
9) teisės pažeidimą padarė nėščia moteris;
10) teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65
metų.
Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės
pažeidimą lengvinančių aplinkybių.

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Organas (pareigūnas), atsižvelgdamas į

atskirų asmenų dalyvavimo padarant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį ar paramą išaiškinant
pažeidimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvaujančius asmenis, gali jiems nepripažinti šios
aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe;
2) teisės pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų;

3) teisės pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar nelaimingu atsitikimu;

4) teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį;

5) pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui
jau buvo paskirta administracinė nuobauda;
 9

6) teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą;

7) į teisės pažeidimą įtrauktas nepilnametis;

8) teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų. Organas (pareigūnas), skiriantis administracinę nuobaudą
pagal administracinio teisės pažeidimo pobūdį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę
sunkinančia aplinkybe.
Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokias atsakomybę už administracinį teisės
pažeidimą sunkinančias aplinkybes.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje ir kituose įstatymuose nurodytos sunkinančios aplinkybės
netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą
kvalifikuojanti aplinkybė.

Pastaba. Čia numatytas turtinis nuostolis yra didelis, kai jis viršija penkių minimalaus
gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą. Bazinė socialinė išmoka (anksčiau -MGL) yra lygi 130 litų.

Priėmus nutarimą skirti nuobaudą organas (pareigūnas) šį vykdymą nutraukia, kai (LR ATP
kodeksas, 307 str.):
1) priešingą teisei veikimą ar neveikimą padaro nepakaltinamas asmuo;
2) priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;
3) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
4) miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas.
Kiekvienos nuobaudų rūšies nutarimo skirti vykdymo procesas Lietuvos Respublikos
administracinės teisės pažeidimų kodekse yra išnagrinėtas atskirai.
 10

Administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimas

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jų kompetencijai priskirtas baudas
nagrinėja:
1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;
2) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;
3) rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai);
4)policija, valstybinės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai
(pareigūnai).

Administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse

seniūnai, rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai), policija, valstybinės
inspekcijos ir kiti įgalioti organai nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, kurias šis
kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jų kompetencijai.
 11

Išvados
1. Administracinė teisė veikia tiek, kiek leidžia Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
2. Visos galimos nuobaudos skiriamos įstatymo nustatyta tvarka ir ne kitaip.
3. Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų kodeksas saugoja
Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines
ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei
teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprina teisėtumą,
užkerta kelią teisės pažeidimams, auklėja piliečius.
 12

Naudota literatūra
1. Lietuvos Respublikos Seimas www.lrs.lt - Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
2. KK mokymosi priemonė „Administracinė teisė“ aut. Dr. A. Žemeckė
3. Valstybės žinios. 1994 m. Nr. 58-1132