1 TEMA

BAUSMĖ
Bausmės sąvoka ir požymiai. Bausmės esmė, turinys ir elementai.
Kriminalinė bausmė- skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui,
padariusiam nusikaltimą ir apribojanti nuteistojo teises. Kriminalinė bausmė yra valstybės
prievartos priemonė, kuri turi savo esmę ir turinį. LR BK ,kuris priimtas 1961 m. / su vėlesniais
pakeitimais ir papildymais/ 21 str. nustatė, kad bausmė yra prievartos priemonė. Bausmės esmė yra
nusikaltimą padariusio asmens nubaudimas. , o bausmės turinį sudaro tam tikrų teisių ar laisvių
atėmimas arba apribojimas. 2000 metais patvirtinto LR BK 41 str.1d. nustato“ Bausmė yra
valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį
nusižengimą padariusiam asmeniui.“
Nubaudimas- kuris sukelia kančias ir suvaržymą yra objektyvus bausmės požymis.
Bausmė pasireiškia konkrečiomis bausmės rūšimis- laisvės atėmimu bauda, viešaisiais darbais ir
kt., o nubaudimas- asmens fizinės laisvės apribojimu, teisės pasirinkti darbą apribojimu ir kt.
Bausmės kurios trunka tam tikrą laikotarpį / laisvės atėmimas, viešieji darbai/ turinį
sudaro; kiekybinis elementas ir kokybinis elementas.Kiekybinis elementas parodo kuriam laikui
apribojamos teisės ar laisvė. Kokybinis bausmės turinio elementas , parodo kokios teisės ar laisvės
turi būti apribotos ar atimtos, kaip šie apribojimai įgyvendinami ir kokia jų apimtis. Bausmės kurios
įvykdomos iš karto jų turinį sudaro tik kokybinis elementas.
Kriminalinė bausmė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais. Kriminalinė
bausmė išsiskiria iš kitų valstybės prievartos priemonių – administracinių nuobaudų,
procesinių prievartos priemonių/ suėmimo, baudos, priverčiamųjų medicininių priemonių./
Svarbiausias požymis bausmės skyrimo pagrindas ir tvarka, jos viešumas, bei sukeliamos teisinės
pasekmės.Bausmė gali būti paskirta tik už baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo
padarymą. Kaltininkui gali būti skiriama tik bausmių sistemoje ir straipsnio pagal kurį
kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje numatyta bausmės rūšis ir dydis. Asmenį pripažinti
kaltu nusikaltimo padarymu ir paskirti jam bausmę gali tik teismas priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendis priimamas valstybės vardu, laikantis baudžiamojo
proceso reikalavimų. Bausmė skiriama viešai, net ir tais atvejais kai būna teismo procesas uždaras.
Rezoliucinė nuosprendžio dalis skelbiama viešai. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas
visoms privačioms įstaigoms, įmonėms, visiems pareigūnams ir turi būti vykdomas visoje LR
teritorijoje. Nuteistąjį atleisti nuo bausmės gali tik teismas įstatymų numatytais atvejais, Seimas
amnestijos aktu ir Respublikos Prezidentas malonės tvarka. Bausmė skiriama tik asmeniui, kuris
padarė nusikaltimą. Bausmė negali būti skiriama kaltininko šeimos nariams ir kitiems asmenims.
Teismo paskirtą bausmę privalo atlikti pats nuteistasis. Teismo paskirtos bausmės atlikimas
nuteistajam užtraukia procesines pasekmes- teistumą. Savo visas teises nuteistasis atgauna tik
išnykus teistumui.
Kiekviena bausmė pasižymi ir subjektyviais požymiais. Iš kurių svarbiausia yra jos
efektyvumas. Bausmės efektyvumas tai bausmės tikslų pasiekimas.

Bausmės paskirtis
Bausmės paskirtis tai galutinis rezultatas, kuriuo nustatydama ir taikydama
bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirties nustatymą nulemia nusikalstamumo būklė,
baudžiamosios politikos kryptingumas, vyraujant bausmės teorija. . Bausmės paskirties įtvirtinimas
baudžiamajame įstatyme turi principinę reikšmę, nes tai leidžia sudaryti bausmių sistemą, nustatyti
atskiroms bausmių rūšims keliamus tikslus, bei įvertinti bausmių efektyvumą. LR BK 41 str.2 dalis
nustato, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti
nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas
nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų,
užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Asmenų sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo
baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas bendrąja prevencija. Bendrosios prevencijos poveikis
pasireiškia baudžiamojo įstatymo, nustatančio nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ir bausmę,
priėmimu, bausmės skyrimu ir atlikimu. Šie veiksniai žmogaus psichikoje formuoja motyvaciją
nedaryti nusikaltimų.
Siekimas paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų, baudžiamosios teisės teorijoje vadinama- specialiąja prevencija. Specialiosios
prevencijos poveikis pasireiškia teisių ar laisvių atėmimu arba apribojimu, kurie atlieka bauginimo
funkciją ir atima galimybę daryti naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą Specialiosios
prevencijos tikslas yra pažangiausias, nes valstybė įsipareigoja nuteistajam taikyti pozityvias
poveikio priemones, kurios kiekvienai bausmei yra skirtingos.
Bausmių sistema

Bausmių sistema- tai baudžiamajame įstatyme tam tikra tvarka išdėstytas,

išsamus ir teismams privalomas bausmių sąrašas.
Bausmių sistema parodo valstybės baudžiamosios politikos kryptingumą, daro įtaką
bausmių vykdymo teisės efektyvumui. Bausmių sistemą turi sudaryti įvairios savo turiniu ir
griežtumu bausmės. Visas bausmes LR bausmių vykdymo kodeksas klasifikuoja į nuteistųjų
turtinių teisių apribojimo bausmes, nuteistųjų asmeninių teisių apribojimo bausmes,
bausmes, kurioms apribojama nuteistųjų laisvė. Naujasis BK priimtas 2000 metais neskirsto
bausmių į pagrindines ir papildomas, kaip tai buvo padaryta Bk priimtame 1961 metais. Dabartiniu
metu tarptautinėje baudžiamojoje teisėje daug dėmesio skiriama alternatyvioms laisvės atėmimo
bausmėms ar poveikio priemonėms, pvz. Lygtiniam nuteisimui, viešiesiems darbams ir kt.

BAUSMIŲ VYKDYMO POLITIKA

1. Bausmių vykdymo politikos sąvoka
2. LR baudžiamosios ir bausmių vykdymo politikos santykis

Bausmių vykdymo politika tai grupės asmenų arba visos tautos koncentruotų idėjų
visuma. LR politika tai LR piliečių ir kitų Lietuvos gyventojų politinių partijų ir visuomeninių
organizacijų visuma, kurias konstitucinėmis formomis bei metodais valstybės vadovas ir
aukščiausiosios valdžios vykdo valstybės viduje ir santykiuose su užsienio valstybėmis.
Baudžiamoji politika yra sudedamoji valstybės vidaus politikos dalis, kurios
paskirtis yra baudžiamųjų įstatymų pagrindu apsaugoti jos gyventojus nusikaltimų
kėsinimusi. Baudžiamosios politikos objektas yra nusikalstamumas kaip socialinis reiškinys,
kuriam valstybė daro poveikio priemones. Valstybės nusikalstamumo kontrolės politika,
realizuojama bausmių vykdymo srityje, vadinama valstybės bausmių vykdymo politika.
Baudžiamoji politika nusikalstamumui įtakoja baudžiamąsias teisines poveikio priemones:
baudžiamąją atsakomybę, jos pagrindus, apibrėžia bausmių tikslus, sistemą, rūšis, turinį. Bausmių
vykdymo politika turi kitokį, nei baudžiamoji politika turinį. Ji įtakoja bausmių vykdymo, taikant
nuteistiesiems pataisos priemones, tikslus, principus.
Valstybės bausmių vykdymo politika nustato- vadovaujantis kokiais principais,
siekiant kokių tikslų ir kokiomis formomis bei metodais kriminalinės bausmės turi būti vykdomos.
Bausmių vykdymo politika daro aktyvų poveikį baudžiamajai politikai. Šis poveikis pasireiškia
nustatant bausmių sistemą. Bausmių skyrimo ir vykdymo politika vykdoma vadovaujantis
šiomis nuostatomis:
1. Remiantis demokratinės valstybės vertybėmis bei principu, kad kiekvienas
individas yra unikalus ir vertingas.
2. Siekiama sukurti atkuriamojo teisingumo sistemą, kurios pagrindinis tikslas atkurti
buvusią padėtį tarp nusikaltimo paveiktų subjektų-aukos, nusikaltėlio, visuomenės.
3. Atsižvelgiant į valstybės ekonomines išgales, ieškoma naujų laisvės atėmimo
bausmės atlikimo formų/ laisvės atėmimas ne darbo dienomis, po darbo ir panašiai/ siekiant
išlaikyti vertingus nuteistojo socialinius ryšius su visuomene.
4. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigų taip pat lygtinio nuteisimo taikymas
turi būti siejami su organizacine prasme veiksmingu probacijos tarnybų tinklo sukūrimu.

5. Liberali valstybės baudžiamoji politika asmenims, padariusiems nesunkius ir

neatsargius nusikaltimus, derinama su griežtomis bausmėmis ir izoliavimu nuo visuomenės asmenų,
padariusių sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus.
6. Siekiant užtikrinti asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, grįžimą į
visuomenę, imamasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas bent minimalus laisvės atėmimo bausmę
atliekančių asmenų aprūpinimas darbu, kad jie toliau socialiai nedegraduotų.
7. Neturintiems profesijos , ar nemokantiems jokio amato laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems asmenims pagal išgales suteikiamas profesinis išsilavinimas.
8. Siekiant sumažinti vidinę įtampą laisvės atėmimo vietose, bei ugdyti vidines
laisvės atėmimu nuteistų asmenų vertybes, skatinamas kalinių švietimas ir mokymas, taip pat
kultūros, mokslo programavimas laisvės atėmimo įstaigose.

3. Bausmių vykdymo politikos elementai

Bausmių vykdymo politikos tikslai ir principai šioje srityje pakankamai stabilūs,

kadangi grindžiami tarptautinės bendrijos nuostatomis dėl elgesio su nuteistaisiais asmenimis,
tarptautiniais teisės aktais ir mokslo pasiekimais.
Bausmių vykdymo politikos elementai, kurie daro jai poveikį;
1. Visuomenės socialinė ir politinė būklė.
2. Visuomenės ekonominė būklė
3. Visuomenės moralinė būklė
4. Tradicijos, religija ir papročiai
5. Nusikalstamumo dinamika ir struktūra
6. Nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai
7. Mokslas
Visuomenės ekonominė gerovė tiesiogiai veikia valstybės bausmių vykdymo politiką.
Ekonomiškai stipri valstybė pajėgi sukurti bausmių vykdymo sistemos materialinę bazę, kad būtų
įgyvendinti valstybės uždaviniai ir tikslai. Formuojant bausmių vykdymo politikos strategiją būtina
jos pagrindu pasirinkti ekonomiškai pagrįstas priemones šiai politikai įgyvendinti.. Bausmių
vykdymo politika dažniausia priklauso nuo visuomenės moralinės būklės bei visuomenės teisinės
sąmonės lygio. Įvairios žmonių grupės gali turėti ryškų prieštaringumą valstybėje skelbiamoms ir
propaguojamoms vertybėms. Tokiomis sąlygomis visuomenės požiūris į nuteistuosius tampa
daugiau pakantesniu ir tai per valstybės valdžios ir visuomenės struktūras daro poveikį formuojant
bausmių vykdymo politiką. Esant socialinių santykių įtampai susilpnėja visuomenės moralinių
nuostatų galia, o tai paaštrina prieštaravimus tarp žmonių, formuoja negatyvų požiūrį į
nuteistuosius ir neigiamai veikia formuojant bausmių vykdymo politiką.
 Poveikį formuojant bausmių vykdymo politiką daro visuomenės tradicijos, religija ir
papročiai.. Tradicijos yra tampriai susiję su religija ir papročiais. Poveikį formuojant bausmių
politiką daro nusikalstamumu dinamika ir struktūra. Esant stabiliam nusikalstamumo lygiui, arba
mažėjant nusikalstamumų darymui, bausmių vykdymo politika tampa humaniškesnė. Jeigu daugėja
daromų nusikaltimų ypač sunkių ir pirmoje eilėje smurtinių, tai neigiamai veikia moralinę ir
teisinę visuomenės sąmonę stimuliuoja griežtesnių politinių sprendimų priėmimą taip pat ir
bausmių vykdymo srityje. Nacionalinių įstatymų poveikis yra grįžtamojo pobūdžio; bausmių
vykdymo politika įtakoja baudžiamuosius ir bausmių vykdymo įstatymus. Tarptautiniai teisės aktai
dėl žmogaus teisių bei elgesio su nuteistaisiais asmenimis daro esminį poveikį bausmių vykdymo
politikai. Visuotinai pripažinti principai ir tarptautinės teisės normos yra sudedamoji LR teisinės
sistemos dalis. Principų suformuluotų tarptautiniuose susitarimuose ir bendrųjų žmogaus teisių
apsaugos bei elgesio su nuteistaisiais nuostatų reikšmė, formuojant bausmių vykdymo politikos
tikslus ir uždavinius, pasireiškia tuo, kad jie yra tarpvalstybinio pobūdžio, stabilūs, nejautrūs
socialinės ir politinės konjunktūros poveikiui , kuris daromas konkrečioje valstybėje ir dėl to yra
aiškūs bausmių vykdymo politikos, teisėkūros ir įstatymų taikymo tobulinimo orientyrai.
Dar vienas faktorius, kuris daro įtaką bausmių vykdymo politikai- tai mokslo, kuris ne
tik sprendžia kovos su nusikalstamumu problemas, įvertina pasiekimus, bet ir nagrinėja nuteistųjų
pataisos problemas.
3 TEMA
BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖ IR MOKSLAS
1. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SAMPRATA, POŽYMIAI, DALYKAS,
METODAS
LR bausmių vykdymo teisė- tai pagrįstų bausmių vykdymo politikos principais teisės
normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius visų kriminalinių bausmių
vykdymo ir pataisos poveikio priemonių taikymo metu, visuma. Bausmių vykdymo teisė – tai
savarankiška teisės šaka.
Bausmių vykdymo teisės požymiai yra šie:
1.teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius visų
kriminalinių bausmių vykdymo ir pataisos poveikio priemonių taikymo metu, visuma.
Ši bausmės vykdymo teisės normų visuma organizuota į bausmių vykdymo teisės
normų sistemą. Šioje teisės normų sistemoje yra pagrindiniu teisės aktu LR bausmių vykdymo
kodeksas, patvirtintas 2002-06-27 įstatymu. Šis kodeksas reglamentuoja visų bausmių nustatytų LR
BK, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu 42, 43 str. vykdymą. Kitus teisės aktus, susijusius su įvairių
tvarkų ir nuteistųjų laisvės atėmimu bei areštu materialinio aprūpinimo normomis nustatymu,
priima LR vyriausybė. Teisingumo ministras tvirtina įsakymu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisykles, kurios reglamentuoja asmenų nuteistų terminuotu laisvės atėmimu ir asmenų nuteistų
laisvės atėmimu iki gyvos galvos, laikymo pataisos įstaigose tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių,
pareigų, kurias nustato LR bausmių vykdymo kodeksas užtikrinimo ir realizavimo tvarką.
Teisingumo ministras taip pat savo įsakymu tvirtina Areštinių vidaus tvarkos taisykles. Kitos LR
ministerijos taip pat gali priimti atskirus teisės aktus, reglamentuojančius atskirus klausimus,
susijusius su bausmių vykdymu, savo kompetencijos ribose. Teisingumo ministerija kartu su
Vidaus reikalų ministerija, privalo kartu patvirtinti pataisos inspekcijos ir policijos
bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę, tvarką.
2.Bausmių vykdymo teisės normos yra pagrįstos bausmių vykdymo politikos
principais.
3. Bausmių vykdymo teisės normos nustato institucijų, vykdančių kriminalines
bausmes veiklos, susijusios su pataisos poveikio priemonių taikymo formas, metodus ir
priemones.
 4. Bausmių vykdymo teisė kaip savarankiška teisės šaka, turi savo dalyką ir
metodą.
Dalykas – tai ką teisės normos reguliuoja. Bausmių vykdymo teisės dalyką sudaro;
1. Bausmių vykdymo bendros nuostatos ir principai;
2. Bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos bei poveikio priemonių taikymas
nuteistiesiems.
3. Institucijų ir pareigūnų veiklos, susijusios su kriminalinių bausmių vykdymu,
tvarka;
4. Valstybės bei savivaldybės institucijų, visuomeninių organizacijų ir kitų
organizacijų bei piliečių dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese tvarka;
5. Nuteistųjų paleidimo iš bausmės vykdančių institucijų ir socialinės paramos jiems
teikimo tvarka.
Bausmių vykdymo teisės dalykas – tai visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant
kriminalines bausmes. Čia visada yra dvi šalys, bausmę vykdanti institucija ir nuteistasis.
Metodas- graikų kalbos terminas, reiškiantis pažinimo arba tyrimo kelią.
Bausmių vykdymo teisės metodas- tai nustatyto bausmių vykdymo teisės normomis
poveikio, taikant nuteistiesiems pataisos priemones, būdas.. Pagrindiniu bausmių vykdymo metodu
yra nuteistojo valią paveikiantis metodas, kuris dar vadinamas imperatyviniu metodu. Imperatyvinio
metodo esmė yra ta, kad bausmę vykdanti institucija paveikia nusikaltėlio sąmonę, atlieka jo
elgesio motyvų korekciją.
Bausmių vykdymo teisės paskirtis yra nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad
nuteistasis atlikęs bausmę savo gyvenimo tikslą siektų teisėtais būdais.

Bausmių vykdymo teisės principų sąvoka ir klasifikacija

Bausmių vykdymo teisės principų pagrindas yra bendrieji teisės ir jos šakų,
kurių normos reguliuoja kovą su nusikalstamumu principai. Pirmiausiai tai baudžiamosios
teisės principai. Ypatingą svarbą principai įgauna teisinės reformos eigoje, todėl, kad jie turi
normatyvinių savybių, tampa privalomais formuojant teisės šakas ir institutus. Principų ignoravimas
visuomenei padaro didelę moralinę žalą bei žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus visose
visuomeninių santykių srityse. Principų nesilaikymas teisėkūroje ir taikant įstatymus davė
visuomenei tragiškus rezultatus. Socialinio teisingumo ir teisėtumų principo pažeidimas
kriminalinės justicijos institucijų veikloje, skyrimas aiškiai neadekvačių padarytoms
nusikalstamoms veikoms bausmių ir neteisingas jų dydžių nustatymas, žiaurus elgesys su
nuteistaisiais pagimdė žiaurumą žmonių santykiuose.
Teisės principų esmėje yra bendražmogiškos vertybės. Apie tai liudija daugelis
tarptautinės teisės aktų.
Bausmių vykdymo teisė turi sistemą principų; bendrateisinių ir specifinių.
1.Bausmių vykdymo teisė grindžiama šiais bendrateisiniais principais:
1. Teisėtumas
Bausmių vykdymo teisėje teisėtumo principas išreikštas įstatymo, reguliuojančio
bausmės vykdymą, viršenybėje, reguliuojančius visuomeninius santykius minėtoje srityje.
Teisingumo principas įgyvendinamas bausmes vykdančių institucijų, dalyvaujančių šiame procese,
griežtai laikantis bausmių vykdymo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Šis principas reiškia,
kad bausmių vykdymo įstatymai turi būti vienodai suprantami, vykdomi ir taikomi visose bausmes
vykdančiose institucijose. Nekokybiškai parengtas įstatymas , įstatymų spragos gali sudaryti
palankią dirvą piktnaudžiauti jais.
2.Humanizmas
Bausmių vykdymo įstatymai privalo įtvirtinti humanišką elgesį su nuteistaisiais.
3.Demokratizmas
 Demokratizmo principas atsispindi daugelio bausmių vykdymo teisės institutų ir
normų turinyje. Šis principas įgyvendinamas pripažįstant nuteistąjį šios teisės šakos subjektu.
Šios nuostatos socialinė reikšmė yra ta, kad nuteisus asmenį /pirmiausiai laisvės atėmimu/
apribojamos jo teisės ir dėl to nuteistasis turi būti socialiai apsaugotas.
4. Piliečių lygybė prieš įstatymą.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teigti jam privilegijų dėl jo lyties, tautybės, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, ar pažiūrų pagrindu. Nuteistųjų lygybė prieš įstatymą
nereiškia, kad jiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos bausmei atlikti. Bausmės atlikimo
sąlygos nuteistiesiems priklauso nuo jo pavojingumo visuomenei laipsnio ir padarytos
nusikalstamos veikos pobūdžio, bei nuteistojo elgesio.
Bausmių vykdymo principų reikšmė
Bausmių vykdymo teisė grindžiama specifiniais principai.
Teisėtumo principas, kaip bendrasis teisės principas, įtvirtintas LR bausmių
vykdymo kodekse, įgauna specifinių bruožų, būdingų bausmių vykdymo teisės šakai;
1. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
2. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus , pareigas nustato tik LR įstatymai;
3.Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo
institucija gali veikti tik įstatymų numatytais būdais ir priemonėmis.
4. Bausmių vykdymo institucijų pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūra atlieka teismai,
prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija.
Nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas – yra
konstitucinis principas, kurio esmė yra tai, kad „ visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties,
socialinės, ar turtinės padėties ir kt.
Humanizmo principas- įtvirtintas bausmių vykdymo teisėje kaip konstitucinio
žmogaus asmens neliečiamumo principo išraiška. Šiuo principu siekiama, kad nuteistiesiems būtų
sudaromos kuo humaniškesnės bausmės atlikimo sąlygos. Šiuo principu siekiama, kad atliekant
bausmę nebūtų siekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų
pataisos procese principas- jis numato, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas
reglamentuojančiuose LR bausmių vykdymo kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės
nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu taip pat į
nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį.
Teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas- jis numato, kad
nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą ir
mokymąsi reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones BK, BPK ir
Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.
Nuteistųjų diferenciacijos bausmės atlikimo metu principas- vienas iš bausmių
vykdymo diferenciacijos metodų yra nuteistųjų klasifikacija, kuri įteisinta naujo LR BK . Bausmių
vykdymo teisės nuteistųjų diferenciacijos principas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios teisės
atsakomybės diferenciacijos principu.
Demokratizmo principas- nuteistasis yra pripažįstamas bausmių vykdymo teisinių
santykių subjektu. Nuteistieji netiesiogiai, bet pasinaudodami teise kreiptis į valstybės ir
savivaldybių institucijų pareigūnus su pasiūlymais, prašymais, skundais gali kontroliuoti bausmes
vykdančių institucijų veiklą, teikti pasiūlymus dėl jos tobulumo ir pan. Pagal bausmių vykdymo
kodeksą nuteistųjų arba administracijos iniciatyva pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, gali būti
steigiamos nuteistųjų kolektyvo tarybos, jos padeda pataisos įstaigoms organizuoti socialinę
reabilitaciją ir sprendžia nuteistųjų buities klausimus.
Įtikinimo ir prievartos derinimas- teisės normos išreiškia valstybės valią, nustato
elgesio modelius. Pats teisės normų rinkinys, įformintas įstatymu, yra tam tikras įtikėjimas elgtis
taip, o ne kitaip. Kartu numatomos ir prievartos priemonės jeigu nesilaikoma teisės normomis
reikalaujamo elgesio.
Psichoterapinio ir socialiai reabilituojamojo poveikio stiprinimo vykdymo
procese principas- įgalina bausmių vykdymo teisės normomis reguliuoti ne tik grynai juridinius
bausmių vykdymo klausimus, bet ir socialinės reabilitacijos procesą. Socialinės reabilitacijos
procesas ir psichologinė terapija stiprinama arba lėtinama. Ypač socialinės reabilitacijos procesas
stiprinamas prieš paleidžiant nuteistuosius iš pataisos įstaigų ir nenorintiems keisti savo neigiamo
elgesio bausmės atlikimo metu.
Nuteistųjų teigiamos iniciatyvos ugdymo ir skatinimo principas- nurodo pataisos
įstaigos administracijai, kad reikia suteikti galimybę ir sąlygas nuteistiesiems užsiimti individualia
darbine, kūrybine ar kita veikla.
Pataisos priemonių poveikio rezultatų įtvirtinimo principas- mato, kad nuteistųjų
pataisos priemonių taikymas turi būti nuolat stebimas, fiksuojamas, analizuojamas. Nuo to, kaip
nuteistajame įsitvirtins pataisos priemonių taikymo rezultatai, priklausys nuteistojo elgesys po
paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Šie principai, kuomet jais vadovaujamasi kompleksiškai, duoda teigiamą efektą
pataisant nuteistuosius.

4 TEMA
BAUSMES VYKDANČIOS INSTITUCIJOS,
NUTEISTŲJŲ TEISINĖ PADĖTIS
Bausmes vykdančių institucijų sistema ir jos elementai

Valstybės prievartos, kurios ryškiausia forma yra kriminalinė bausmė, realizavimas

reikalauja, kad valstybė nuolat kontroliuotų kaip taikomi nuteistiesiems skirti baudžiamojo
pobūdžio apribojimai. Tuo tikslu kriminalinių bausmių vykdymas yra išskirtinė valstybės funkcija,
kuriai vykdyti steigiamos specializuotos valstybės institucijos- bausmes vykdančios institucijos.
Kai kuriose valstybėse, pvz. JAV, Anglija laisvės atėmimo bausmės vykdymą leista
taip pat vykdyti privačioms pataisos įstaigoms, tačiau nuosprendžių vykdymą kontroliuoja
valstybės institucijos.
Reikia skirti sąvokas;“ bausmių sistema“,“bausmių vykdymo sistema“,“ bausmes
vykdančių institucijų sistema“,“ bausmę vykdanti institucija“. Pakankamai ilgą laikotarpį bausmes
vykdančios institucijos
Pakankamai ilgą laikotarpį daugelis Lietuvos bausmes vykdančių institucijų veikė
būdamos pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai. Įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas,
Lietuva numatė bausmių vykdymo institucijas perduoti Teisingumo ministerijos pavalduman.
Vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodeksu subjektus, vykdančius kriminalines
bausmes galima suskirstyti į:
1.Specializuotas valstybės institucijas, kurių tiesioginė paskirtis ir pagrindinė veikla
yra vykdyti kriminalines bausmes.
2.Kitus bausmių vykdymo teisinių santykių dalyvius, kurių pagrindinė veikla nėra
susijusi su kriminalinių bausmių vykdymu.
Specializuotos valstybės institucijos, kurių tiesioginė paskirtis ir pagrindinė
veikla yra vykdyti kriminalines bausmes yra šios;
1.Pataisos įstaigos. Vykdo kriminalines bausmes.
2. Areštinės. Vykdo arešto bausmę
3. Pataisos inspekcijos Vykdo laisvės apribojimo bausmes.
Valstybės institucijos ir kitų bausmių vykdymo teisinių santykių dalyviai, kurių
pagrindinė veikla nėra susijusi su kriminalinių bausmių vykdymu yra šios:
 1.Kardomojo kalinimo vietos/ suimtųjų namai/.
Pagal LR bausmių vykdymo kodekso 68 str.1d. nuteistieji, kuriems pirmą kartą
paskirtas laisvės atėmimas ir šią bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti
kardomojo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus.
Nuteistiesiems, vykdant laisvės atėmimo bausmę, be išimčių, turi būti daromas
įstatymo numatytas poveikis t.y. pataisos priemonės. Kardomojo kalinimo vietos administracija turi
būti profesionaliai pasirengusi ir nuteistiesiems, kurie palikti dirbti ūkio darbus, taikyti pataisos
poveikio priemones.
2.Antstolis
LR bausmių vykdymo kodekso 16 str. nustato, kad priverstinai išieško baudą. Taip pat
antstolis vykdo bausmes- juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo.
3.Policija
Bausmių vykdymo kodekso 19 str.1 d. nustato, kad laisvės apribojimo bausmę vykdo
pataisos inspekcijos, bet šio str. 2d. į šios bausmės vykdymo procedūrą įtraukia ir policiją, kuri ,
kontroliuoja nuteistajam paskirtą draudimų ir įpareigojimų vykdymą.
Kiti bausmių vykdymo santykių dalyviai yra nuteistojo darbdavys, valstybės ir
savivaldybių institucijos ir kt.
LR bausmių vykdymo kodekso 34 str.1d. nustato, kad nuteistojo darbdavys, valstybės
ar savivaldybės institucija gavus nuosprendžio nuorašą ne vėliau kaip kitą dieną nutraukia su
nuteistuoju darbo sutartį, arba atleidžia iš valstybės tarnybos jeigu nuteistasis dirba darbą, kuris
uždraustas teismo nuosprendžiu.Socialinio draudimo pažymėjime tiksliai pagal nuosprendį užrašo,
kokiu pagrindu, kokiam laikui ir kokį darbą arba pareigas jam atimta teisė dirbti
LR bausmių vykdymo kodekso 44 str., nustato, darbdavių pas kuriuos atliekama
viešųjų darbų bausmė, pareigas, įpareigoja darbdavį kontroliuoti nuteistųjų elgesį darbo metu.
LR CK įteisina teismų priimtų nuosprendžių ir nutarčių privalomumą.
LR BPK įteisina teismų priimtų nuosprendžių ir nutarčių privalomumą. Įsiteisėjęs
teismo nuosprendis privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir turi būti be
prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi. Prokuroras įpareigotas kontroliuoti nuosprendžio pateikimą
vykdyti ir jo vykdymą. Nuosprendį gavusi vykdyti įstaiga ar institucija, įmonė ne vėliau kaip kitą
dieną praneša, apie tai pateikusiam vykdyti teismui. Bausmes vykdančių institucijų sistema
kriminalinių bausmių vykdymo procesą turi organizuoti tam, kad atlikęs nuteistasis bausmę savo
gyvenimo tikslą siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
Bausmių vykdymo institucijų pagrindiniai uždaviniai
1.Teismų nuosprendžių vykdymas
2.Nuteistųjų pataisos proceso organizavimas ir vykdymas
3.Atliekančių bausmę nuteistųjų sulaikymas nuo nusikaltimų darymo
4.Kitų asmenų sulaikymas nuo nusikaltimų darymo.

Kalėjimų departamento teisinė padėtis pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos

Kalėjimų departamentas yra Teisingumo ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga.
Kalėjimų departamentas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo
pavadinimu. Vykdo uždavinius, kurie nustatyti LR bausmių vykdymo įstatymuose.
Šis departamentas įsteigtas 2000 metais rugsėjo 1d. Kalėjimų departamentas yra
įstaiga, kuri organizuoja kardomojo kalinimo/ suėmimo/ ir teismų nuosprendžiais paskirtų
kriminalinių bausmių vykdymą.
Kalėjimų departamentui nuostatuose , patvirtintuose 2000-09-01 teisingumo
ministro įsakymu yra nustatyta šie uždaviniai:
1.Organizuoti ir vykdyti bausmių vykdymo sistemos reformą.
2.Sudaryti LR įstatymais nustatytas sąlygas laikyti asmenims, kuriems teisėjo ar
teismo nutartimi, nuosprendžiu kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas/ suėmimas/.
 3.Užtikrinti teismų nuosprendžių, kuriais nuteista laisvės atėmimu vykdymą.
4.Užtikrinti teismų nuosprendžių, kuriais nuteista pataisos darbais be laisvės atėmimo,
atėmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą , nuosprendžių, kuriais pataisos darbų arba
laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir nutarčių, kuriomis asmenys lygtinai paleisti iš
laisvės atėmimo vietų vykdymą.
5.Sudaryti įstatymais numatytas sąlygas kriminalinei bausmei vykdyti/ atlikti/ ir
organizuoti priemonių taikymą nuteistiesiems.
Kalėjimų departamentui nuostatuose, patvirtintuose 2000-09-01 teisingumo
ministro įsakymu yra nustatytos šios funkcijos:
1.Teisingumo ministerijos pavedimu ir savo iniciatyva rengti įstatymų, LR
Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus;
2.Organizuoti naujų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų statybą, jau
veikiančių tokio tipo įstaigų rekonstravimą;
3.Teikti teisingumo ministerijai siūlymus steigti reorganizuoti ar likviduoti kardomojo
kalinimo ir laisvės atėmimo vietas, pataisos inspekcijas ir kt.
4.Teikti Teisingumo ministerijai tvirtinti departamentui pavaldžių įstaigų nuostatus ir
valstybės įmonių prie pataisos įstaigų įstatus;
5.Sudaryti ir nustatyta tvarka teikti Teisingumo ministerijai ir Finansų ministerijai
Kalėjimų departamento biudžeto projektą bei buhalterinę apskaitomybę.;
6. Kaupti, analizuoti ir prognozuoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir
valstybės įmonių veiklą;
7.Teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoti Kalėjimų departamentui pavaldžių
įstaigų ir valstybės įmonių ūkinę veiklą, atlikti jų finansines revizijas;
8.Užmegzti savarankiškai arba padedant Teisingumo ministerijai ir plėtoti ryšius su
užsienio valstybių bausmių vykdymo sistemų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis,
organizuoti darbuotojų stažuotes bei pažintinį lankymąsi užsienio valstybių bausmių vykdymo
institucijose;
9.Organizuoti kartu su teisingumo ministerija arba savarankiškai tarptautines
konferencijas bausmių vykdymo klausimais;
10.Organizuoti ir kontroliuoti laisvės atėmimo vietų veiklą, sprendžiant jose laikomų
asmenų pataisos bei reabilitacijos klausimus;
11.Organizuoti ir kontroliuoti personalo pasirinkimą dirbti kalėjimų departamente bei
jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, personalo mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir
perkvalifikavimą;
12.Organizuoti kvalifikacinių kategorijų suteikimą visiems Kalėjimų departamento
pareigūnams, pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vyriausiesiems ir vyresniesiems pareigūnams,
kontroliuoti kvalifikacinių kategorijų suteikimą pareigūnams ir jaunesniems pareigūnams;
13.Teikti metodinę bei praktinę pagalbą rengiant kardomojo kalinimo ir laisvės
atėmimo vietų apsaugos bei kalinamųjų ir nuteistųjų priežiūros planus, organizuoti šių planų
įgyvendinimą;
14.Organizuoti nuteistųjų skirstymą į laisvės atėmimo vietas, kalinamųjų bei
nuteistųjų etapavimą/ pervežimą/;
15.Organizuoti Teisingumo ministerijos sprendimų pagal LR tarptautines sutartis dėl
nuteistųjų perdavimo iš Lietuvos arba į Lietuvą įgyvendinimą;
16.Sudaryti inžinierinių techninių apsaugos priemonių diegimo kardomojo kalinimo ir
laisvės atėmimo vietose planus, organizuoti ir kontroliuoti šių planų vykdymą;
17. Kaupti ir analizuoti statistinius duomenis apie kardomojo kalinimo ir laisvės
atėmimo vietose laikomus ir pataisos inspekcijų įskaitoje įrašytus asmenis, įstatymų nustatyta
tvarka teikti šiuos duomenis LR institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms;
 18.Organizuoti ir kontroliuoti kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų veiklą
užkardant rengiamus bei tiriant padarytus nusikaltimus, teikti šiuo klausimu minėtoms įstaigoms
praktinę pagalbą;
19.Teikti metodinę bei praktinę pagalbą kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų
administracijai rengiant su policijos ir kitoms VRM valdymo sričiai priklausančiomis įstaigomis
bendrų veiksmų specialiuosius planus užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius kardomojo
kalinimo ir laisvės atėmimo vietose;
20.Organizuoti kartu su policijos ir kitų VRM valdymo sričiai priklausančių įstaigų
bei kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų vadovais šių įstaigų pareigūnų bendras
mokomąsias pratybas užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius kardomojo kalinimo ir laisvės
atėmimo vietose;
21.Organizuoti Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms
reikalingų antspaudų, spaudų gaminimą, teikti joms pagalbą aprūpinant dokumentų blankais bei
apskaitos žurnalais;
22. Nagrinėti LR įstatymų LR Vyriausybės ir teisingumo ministro nustatyta tvarka
pareiškimus, pasiūlymus ir skundus bausmių vykdymo sistemos veiklos klausimais, imtis reikiamų
priemonių jiems spręsti;
23.Tvirtinti išlaidų sąmatas Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms ir
valstybės įmonėms bei paskirstyti gaunamus asignavimus kontroliuoti skirtų biudžetinių lėšų
panaudojimą;
24. Atlikti kompiuterizuotą Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimo sistemą“
Navision“ Kalėjimų departamentu asignuotų biudžeto išlaidų sąmatą pakeitimus, mokėjimo
paraiškų bei buhalterinės apskaitos įrašų importą išKalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir
eksportų Finansų ministerijos iždo departamentui;
25.Teikti pagalbą Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms apsirūpinant maisto
produktais, kietu ir minkštu inventoriumi, įrengimais, kontroliuoti šių vertybių apskaitą naudojimą
ir nurašymą;
26.Organizuoti kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų aprūpinimą pagal
nustatytas normas koviniais ir sportiniais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, asmens saugos,
aktyviosios ginties, radiacinės, cheminės saugos priemonėmis bei Kalėjimų departamento ir jam
pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų aprūpinimą tarnybine uniformine apranga,
kontroliuoti šių materialinių vertybių apskaitą, naudojimą ir saugojimą, organizuoti jų remontą;
27.Organizuoti teikti metodinę ir praktinę pagalbą bei kontroliuoti Kalėjimų
departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių civilinės saugos, saugos darbe ir priešgaisrinės
saugos tarnybų veiklą;
28.Organizuoti ir kontroliuoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų asmens
sveikatos priežiūros tarnybų veiklą, higienos normų reikalavimų vykdymą, kaupti ir analizuoti
statistinius duomenis ir informaciją apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomų
asmenų sveikatos būklę, mirtingumą, autoagresijas;
29.Organizuoti pataisos inspekcijų veiklą, teikti joms metodinę ir praktinę pagalbą,
Teisingumo ministerijos pavedimu rengti probacijos programas ir organizuoti jų įgyvendinimą;
30.Organizuoti ir kontroliuoti valstybės įmonių prie pataisos įstaigų veiklą, teikti
metodinę ir praktinę pagalbą ieškant užsakovų, gaminamai produkcijai ir siūlomoms paslaugoms,
atnaujinant gaminamos produkcijos asortimentą, diegiant naujas technologijas, rengti, derinti
reikiamomis institucijomis ir per Teisingumo ministeriją teikti LR Vyriausybei teisės aktų,
numatančių palankesnes sąlygas nuteistųjų gaminamai produkcijai realizuoti, projektus.

Pataisos įstaigų rūšys ir šių įstaigų vidaus struktūra.

Pataisos įstaigų teisinė padėtis
 Pataisos įstaigos yra sudėtinė bausmių vykdymo sistemos dalis, šios sistemos
elementai. Šių įstaigų veiklą reglamentuoja LR bausmių vykdymo kodeksas. Terminuoto laisvės
atėmimo ir iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmes vykdo pataisos įstaigos-pataisos namai,
kalėjimai. Pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai,nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai
ir atviros kolonijos taip pat šioms pataisos įstaigų rūšims prilyginama ir laisvės atėmimo vietų
gydymo įstaigos, ligoninė. Pataisos įstaigos yra pavaldžios kalėjimų departamentui, turi antspaudą
su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir yra viešieji juridiniai asmenys. Pataisos įstaigų
nuostatus tvirtina teisingumo ministras. Pataisos įstaigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir
likviduoja LR Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu. LR bausmių vykdymo įstatymų
paskirtis- nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo
tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią įstatymo nuostatą turi įgyvendinti pataisos įstaigos.
Pagrindinis pataisos įstaigos uždavinys sudarymas reikiamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo
tvarkos. Šį uždavinį pataisos įstaigos gali įvykdyti tik realizavus LR bausmių vykdymo kodekse
numatytas nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemones, t.y.
1.Užtikrinus laisvės atėmimo bausmės režimą;
2.Įtraukus nuteistuosius į darbą;
3.Organizavus nuteistųjų socialinę reabilitaciją;
4.Organizavus nuteistųjų bendrąjį lavinimą bei profesinį mokymą.
Kiekviena pataisos įstaiga turi savo vidinę organizacinę struktūra, kuri susideda iš
įvairių tarnybų. Struktūros apimtis priklauso nuo to, kokias užduotis vykdo konkreti pataisos
įstaiga. Kiekviena pataisos įstaiga privalo turėti šią tarnybą, kurių būtinumą lemia anksčiau minėtas
uždavinys;
1.Apsaugos ir priežiūros;
2.Gamybos organizavimo;
3.Socialinės reabilitacijos;
4. bendrojo lavinimo mokyklą
5.Specialiąją profesinę mokyklą
Pataisos įstaigos taip pat turi personalo, sveikatos priežiūros ir kt. Tarnybas.

Pataisos inspekcijos
Pataisos inspekcijos yra sudėtinė bausmių vykdymo sistemos dalis, šios sistemos
elementai.
Pataisos inspekcijas steigia, reorganizuoja, likviduoja Teisingumo ministerija. 2000-
08-21 Teisingumo ministro įsakymu įsteigta 52 miestų ir rajonų pataisos inspekcijos. Įsteigtos
pataisos inspekcijos neturėjo viešojo ir juridinio asmens teisių, o buvo tiesiogiai pavaldžios
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Jose buvo 97 pareiginiai etatai. Šių
inspekcijų įskaitoje buvo apie 14 tūkstančių nuteistųjų bausmėmis nesusijusiomis su laisvės
atėmimu ir asmenų lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų. 2000-09-01 įsigaliojo 2000-04-18 LR
Tarnybos kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas,
todėl pataisos darbų inspekcijos, kurios iki 2000-09-01 buvo miestų ir rajonų policijos komisariatų
pavaldume, nuo šios datos perėjo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pavalduman
ir tapo pataisos inspekcijoms. Teisingumo ministro įsakymu dėl darbo instrukcijos patvirtinimo,
nustatė, kad Pataisos inspekcijos darbų instrukcija reglamentuoja Kalėjimų departamentui pavaldžių
pataisos inspekcijų veiklą organizuojant bausmių nesusijusių su laisvės atėmimu vykdymą, asmenų
įrašymo ir išbraukimo iš pataisos inspekcijų įskaitos, taip pat darbo su šiais asmenimis bei šių
inspekcijų bendradarbiavimo su policija, kitomis valstybės institucijomis ir savivaldybėmis tvarką.
Regionų pataisos inspekcijų direktorius į pareigas skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Pataisos
inspekcijos vykdo šias kriminalines bausmes;
1. Teisės dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą;
2. Viešųjų teisių atėmimą;
 3. Laisvės apribojimą
Vykdo baudžiamojo poveikio priemonę- nemokamus darbus;
1. Kontroliuoja kaip vykdomi įpareigojimai, kurie teismo paskirti nuteistiesiems;
2. Kurie lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų
3. Kurie atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.

ANTSTOLIS
Antstolis tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų
dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų
nustatytas funkcijas.
Vykdomieji dokumentai yra šie;
1.Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių
pagrindu;
2.Teismo įsakymai
3.Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinės teisių pažeidimų bylose tiek, kiek
jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
4.Kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka
nustato įstatymai.
Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir įteikiami LR Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Antstolis fizinių ar juridinių asmenų prašymu įteikia dokumentus kitiems LR
esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Dokumentų perdavimo tvarką įsakymu tvirtina
teisingumo ministras. Tarpininkavimu vykdant turtines prievoles siekiant užtikrinti įsiskolinimų
grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių.Tarpininkavimu siekiama,
kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę, ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas
kreditoriaus reikalavimas.
Antstolis vykdo šias kriminalines bausmes;
1.Priverstinai išieško baudą;
2.Juridinio asmens veiklos apribojimą;
Juridinio asmens likvidavimą.
Antstoliui teisės aktų nustatyta tvarka suteikia teisę teigti šias paslaugas;
1. Saugoti turtą vykdymo procese;
2 Konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus LR esantiems
fiziniams ir juridiniams asmenims;
3.Teikti teisines konsultacijas išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą
santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
4.Aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;
5.Tarpininkauti vykdant turtines prievoles.
Už paslaugų teikimą naudojantis įstatymo suteikta teise antstolis dėl apmokėjimo
dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį.
Antstolius skiria teisingumo ministras.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka
kontroliuoja teismas. Antstolių darbą tikrina teisingumo ministerija. Antstoliai savo blankuose ir
iškaboje naudoja Lietuvos valstybės herbą.

5 TEMA
NUTEISTŲJŲ TEISINĖ PADĖTIS
Nuteistųjų teisinės padėties samprata
Lietuvos Respublikos piliečiai naudojasi visomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis
bei vykdo visas jiems nustatytas pareigas, o tai reiškia, kad niekam negalima atimti šios teisės.
Asmens teisių ir pareigų apimtis pasikeičia jeigu jis padaro nusikaltimą ir nuteisiamas kriminaline
bausme. Tai reiškia, kad teismas valstybės vardu pasmerkia asmens nusikalstamą elgesį ir jį patį.
Nuteistajam nustatomi tam tikri apribojimai, jis netenka tam tikrų galimybių. Dėl nuteisimo
kriminaline bausme per jos atlikimo laikotarpį keičiasi asmens teisinė padėtis. Tokie asmenys turi
atitinkamą teisinę padėtį.
Priimta kalbėti apie 3 asmens teisinio statuso rūšis;
1. Bendras visų piliečių teisinis statusas;
2. Kokios nors piliečių kategorijos specialus teisinis statusas;
3. Piliečio individualus teisinis statusas.
Nuteistųjų teisinė padėtis- ji skirstoma į nuteistųjų atliekančių skirtingas bausmes
statusą. Teisių apribojimų pobūdis priklauso nuo nuteistajam skirtos bausmės rūšies. Pvz. Laisvės
atėmimas atima galimybę nuteistajam pasirinkti gyvenamąją vietą, darbo pobūdį, laisvai bendrauti
su artimaisiais.
Nuteistųjų specialaus statuso išskirtiniu bruožu yra- šio statuso baziniu statusu yra
bendras visų piliečių teisinis statusas, kadangi asmenys nuteisti už padarytas veikas nepraranda LR
pilietybės.
LR pilietybės turėjimas nuteistiesiems padeda;
1.Užtikrinti teisėtumą vykdant kriminalines bausmes. Matyti nuteistajame asmenyje
ne tik nusikaltėlį, bet ir pilietį, kuris turi tam tikras teises ir pareigas.
2.Didinti bausmių auklėjamąjį potencialą, kuris iš esmės leidžia apeliuoti į nuteistųjų
pilietinius jausmus, tai stiprina bausmių auklėjamąją funkciją.
3.Nuteistiesiems naudotis bendromis piliečiams suteikiamomis teisėmis bei nustato
bendras pareigas.
Po nuteisimo ryšium su atsirandančiais apribojimais nuteistųjų padėtis tampa
blogesne palyginti su kitų asmenų padėtimi. LR bausmių vykdymo kodekso 10 str. nustato, kad
bausmes atliekantys LR piliečiai turi visas LR piliečiams įstatymų nustatytas teises laisves ir
pareigas.
Nuteistojo teisinė padėtis priklauso nuo;
1. Bausmės tikslų; 2. Bausmės rūšies; 3.Nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu..
Nuteistojo teisinė padėtis priklauso nuo bausmės tikslų. Kuo valstybė labiau
ekonomiškai ir teisiškai išsivysčiusi, tuo tobulesnė joje demokratija, tuo pilnesnė ir tobulesnė
nuteistojo teisinė padėtis t.y. tuo daugiau jis turi teisių ir laisvių. Netobulai išsivysčiusioje valstybėje
nuteistojo teisinė padėtis yra skurdesnė pareigų santykis yra žymiai didesnis negu teisių ir laisvių..
Nuteistojo teisinė padėtis priklauso ir nuo bausmės rūšies. Kuo bausmė griežtesnė, tuo labiau yra
apribota nuteistojo teisinė padėtis. Nuteistojo teisinė padėtis priklauso ir nuo jo elgesio bausmės
vykdymo metu.
Nuteistųjų teisės ir pareigos skirstomos į 4 grupes;
1. Konstitucinės 2. Pilietinės; 3. Specialiosios.
Konstitucinės teisės , laisvės ir pareigos yra bendros visiems LR gyventojams taip pat
ir asmenims atliekantiems kriminalines bausmes.
Pilietinės teisės yra bendros LR piliečiams ir atliekantiems bausmes LR piliečiams.
Nuteistųjų teisinė padėtis yra-tai konstitucinių, pilietinių nuteistiesiems bausmių
vykdymo įstatymų suteiktų bendrųjų ir specialiųjų teisių visuma, priklausanti nuo
paskirtosios bausmės rūšies, jos tikslų ir nuteistojo elgesio bausmės vykdymo/ atlikimo/ metu.
Nuteistųjų, atliekančių kriminalines bausmes, teisinės padėties turinį sudaro
nuteistųjų; 1. Teisės; 2. Teisėti interesai; 3. Pareigos.
Tai savarankiški nuteistojo teisinės padėties elementai.
Nuteistųjų subjektyvi teisė- tai įstatymo įtvirtinta ir valstybės garantuojama
nuteistojo atitinkamo elgesio ir naudojimosi socialinėmis gėrybėmis galimybė, kuri užtikrinama
teisinėmis pareigūnų ir institucijų, vykdančių kriminalines bausmes dalyvių pareigomis.
 Teisėtų interesų turinį sudaro šie 3 elementai.
1.Polinkis gauti įstatymo numatytą socialinę gėrybę kaip materialinę / pvz. Nuteistojo
noras gauti papildomų pašto ir perduodamų siuntinių nei priklauso jų gauti pagal įstatymą per 1
metus/ taip ir dvasinę/ pvz. gauti papildomų pasimatymų, telefoninių pokalbių/.
2.Daugumai nuteistųjų teisinių interesų būdinga tai, kad jų realizavimas yra susijęs su
ir priklauso nuo nuteistųjų elgesio įvertinimo/ pvz. koks yra požiūris nuteistųjų į darbą, mokymąsi/
Todėl antruoju teisėtų interesų elementu yra tarpininkavimo prieš atitinkamus įstatymo įgaliotus
subjektus galimybė dėl jų atitinkamų veiksmų, kad būtų įgyvendinti nuteistųjų teisėti interesai/ pvz.
bausmę vykdančios institucijos teikimas apylinkės teismui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš
laisvės atėmimo vietos/.
3.Nuteistųjų galimybė kreiptis į kompetentingas institucijas ir pareigūnus, kad būtų
apginti nuteistųjų teisėti interesai.
Nuteistųjų teisėti interesai- tai teisės normose įtvirtintas nuteistųjų konkretaus
veiksmo siekis pasinaudoti tomis ar kitomis gėrybėmis, kurios galimos tik po bausmių vykdymo
institucijos administracijos ar teismo atitinkamo nuteistųjų elgesio įvertinimo.
Nuteistųjų teisinės pareigos- tai įpareigojančiose ir draudžiamosiose teisės normose
įtvirtinta nuteistojo būtino elgesio bausmės atlikimo metu riba, užtikrinanti kriminalinės bausmės
tikslų įgyvendinimą
Nuteistųjų teisinių pareigų esmė išreikšta jų turinyje ir struktūroje, kuri susideda iš 2
elementų.
1.Būtinumo nuteistiesiems atlikti tam tikrus veiksmus/pvz. asmens, nuteisto bauda,
pareiga įstatymo nustatytu laiku sumokėti baudą/.
2.Būtinumo sulaikyti nuteistuosius nuo įstatymo numatytų veiksmų/ pvz.
nuteistiesiems draudžiama laisvės atėmimo vietose turėti su savimi pinigų, vartoti alkoholinius
gėrimus/.
Paleidimas asmens iš laisvės atėmimo vietų nutraukia teisinius santykius, susijusius su
bausmės vykdymu, panaikina ypatingą nuteistojo teisinį statusą.

Bendrosios nuteistųjų teisės, laisvės ir pareigos

Bendrosios nuteistųjų teisės skiriasi nuo specialiųjų tuo, kad bendrąsias teises turi visi
nuteistieji nepriklausomai kokia bausmės rūšimi jie nuteisti, kokie jos tikslai ir koks nuteistojo
elgesys bausmės vykdymo / atlikimo metu.
Nuteistieji teisės aktų nustatyta tvarka gali pasinaudoti šiomis bendrosiomis teisėmis;
1.Gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei
pareigas. Šią informacija bausmių vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo
gimtąja kalba, kurią nuteistasis supranta;
2. Kreiptis su pasiūlymais ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar
savivaldybės instituciją ir įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją taip pat į kitas
įmones;
3.Gauti medicininę pagalbą;
4.Gauti teisinę pagalbą;
Nuteistųjų, nepriklausomai kokios bausmės rūšimi jie nuteisti, bendrosiomis teisėmis
taip pat galima priskirti nuteistųjų teisę dalyvauti rinkimuose, referendume arba visuotinėje
apklausoje
Nuteistųjų bendrosiomis laisvėmis galima priskirti;
1. LR bausmių vykdymo kodekse įtvirtintą nuteistųjų tikėjimo ir sąžinės laisvę;
2. LR Konstitucijoje įtvirtiną žodžio laisvę.
 Bendrosios nuteistųjų pareigos nuo specialiųjų nuteistųjų pareigų skiriasi tuo,kad
specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato LR bausmių vykdymo kodekso skyriai, reglamentuojantys
atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas.
Bausmių vykdymo kodekso 12 str. įtvirtina šias bendrąsias nuteistųjų pareigas
nepriklausomai kokia bausme jie nuteisti;
1.Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio
taisyklių;
2. Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno
nurodymus ir įsakymus.

NUTEISTŲJŲ TEISINĖS PADĖTIES ŠVELNINIMAS ARBA GRIEŽTINIMAS

Naujame baudžiamajame kodekse atsisakoma nereikalingų teisių ir laisvių/ pvz. dėvėti

nuosavus drabužius ir pan./ ribojimų ir numatoma daugiau pozityvių pareigų, kurios leistų
nuteistiesiems daryti įtaką savo teisiniai padėčiai pagal principą: geras elgesys- daugiau teisių ir
lengvatų, blogas elgesys- mažiau lengvatų.
Nuteistojo teisinė padėtis bausmės atlikimo metu, priklausomai nuo jo elgesio gali
būti švelninama arba griežtinama.Pvz. Jeigu nuteistasis vengia sumokėti baudą ir nėra galimybių ją
išieškoti priverstinai, teismas vadovaudamasis BK 47 str. antstolio teikimu baudą gali pakeisti
areštu.
Nuteistieji kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia
atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu viešųjų darbų baudą
gali pakeisti areštu arba bauda.
Vykdant / atliekant/laisvės atėmimo baudą nuteistojo teisinė padėtis gali keistis;
1. Toje pačioje pataisos įstaigoje;2. Perkeliant nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą.
Nuteistojo teisinė padėtis toje pačioje pataisos įstaigoje priklausomai nuo jo
elgesio, požiūrio į darbą keičiama pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Pvz. už nepriekaištingą
elgesį, aktyvų dalyvavimą reabilitacijos programose ir kt., atlikusiems ne mažiau kaip 1 m., o
nepilnamečiams atlikus ne mažiau kaip 6 mėnesius paskirtos bausmės, gali būti skiriamos šios
paskatinimo priemonės; perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir perkėlimas iš
drausmės grupės į paprastąją grupę. Bausmių vykdymo kodekse taip pat nustatyta, kad už bausmės
atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda- kalėjimuose
laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki 15 parų.
Nuteistojo teisinė padėtis perkeliant jį į kaitą pataisos įstaigą keičiama apylinkės
teismo nutartimi. Pvz. kalėjimuose pirmuosius 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai
yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus
tęsti bausmės atlikimą.
Nuteistojo teisinė padėtis perkeliant nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą keičiama Kalėjimų
departamento prie Teisingumo ministerijos teikimu. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad
nuteistieji nuo 18 iki 21 metų sistemingai pažeidinėjantys bausmės atlikimo režimą, gali būti
Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos
namus atlikti bausmę paprastoje grupėje.
Kai nuteistojo teisinė padėtis keičiasi ne dėl jo elgesio, bausmės vykdymo/atlikimo /
metu bet dėl kitų priežasčių pvz. dėl nuteistojo materialinės padėties. Jeigu nuteistasis neturi lėšų
sumokėti baudai, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais
darbais.
Nuteistojo teisinė padėtis gali keistis priklausomai nuo jo fiziologinės būklės. Pvz.
bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad nėščiomis moterims ir turinčių vaikų iki trijų metų
motinoms pataisos namų administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui
sueis treji metai. Leidimas gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas motyvuotu pataisos
namų direktoriaus nutarimu. Dėl šios priežasties keičiasi jų teisinė padėtis, gali turėti grynųjų
pinigų, paskambinti telefonu , turėti neribotą kiekį pasimatymų.
Nuteistųjų užsieniečių teisinės padėties ypatybės
Pagal bausmių vykdymo kodeksą bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį
nustato LR įstatymai. Šie įstatymai reglamentuoja šių asmenų teises ir pareigas.
Užsieniečiai- tai asmenys kurie turi kitų valstybių pilietybę, kurie nuolat ar laikinai
būna LR teritorijoje.
Asmenys be pilietybės- tai asmenys praradę kitų valstybių pilietybę, kurie nuolat ar
laikinai būna Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai ir asmenys be pilietybės bausmės atlikimo metu
nėra beteisiai. LR konstitucija ir kiti įstatymai jiems garantuoja gyvybės ir sveikatos, garbės ir
orumo apsaugą, nuosavybės ir būsto neliečiamumą ir kt. Bausmes atliekantys užsieniečiai turi teisę
per LR Užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis
atstovybėmis., bei tarptautinėmis organizacijomis. Tarptautinių sutarčių numatytais atvejais kai
užsieniečiai būna nuteisti laisvės atėmimo bausme jie užsieniečiai gali būti perduoti bausmės atlikti
į kitą valstybę.
SPECIALIOJI DALIS
Bausmių nesusijusių su laisvės atėmimu vykdymas

6 Tema

Nuteistųjų turtinių teisių apribojimo bausmių vykdymo

tvarka ir sąlygos

Baudos vykdymo būdai

LR BK 42 str.1d. yra įteisinta kriminalinė bausmė-bauda. Bauda yra kriminalinė
bausmė kuri skiriama asmeniui už padarytą nusikaltimą. Vykdant šią bausmę nuteistajam
netaikomos pataisos priemonių poveikis. Kriminalinė bausmė bauda neapriboja nuteistojo laisvės.
Jis gali savo nuožiūra pasirinkti gyvenamąją vietą, darbą. Bauda skiriama skaičiuojant minimaliais
gyvenimo lygiais. Minimali bauda yra 1 MGL. Bauda nustatoma; 1. Už baudžiamąjį nusižengimą-
iki 50 MGL; 2. Už nesunkų nusikaltimą- iki 100 MGL; 3. Už apysunkį nusikaltimą- iki 200 MGL;
4. Už sunkų nusikaltimą- iki 300 MGL; 5. Už neatsargų nusikaltimą- iki 75 MGL; BK įvesto 1961
m. bauda buvo galima nuteisti tik fizinius asmenis, juridinių asmenų nuteis9imas bauda nebuvo
numatytas.
Vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodeksu baudos bausmė įvykdoma savanoriškai
arba priverstinai. Teismas paskelbęs nuosprendį išaiškina nuteistajam arba juridiniam organui ar jo
atstovui, kad jis turi baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas
sumokėti baudai gali nustatyti ir kitą laikotarpį. Teismas privalo paimti iš nuteistojo parašą, kad
jeigu iki nustatyto laiko nebus sumokėta bauda ji bus išieškota priverstinai. Nuteistasis sumokėjęs
baudą kvitą turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinei. Jeigu nuteistasis per jam skirtą laiką
nesumokėjo visos baudos, kita baudos dalis, išdavus vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Bauda
turi būti išieškota į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja mokesčių inspekcija.
Antstolis pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą neįteikęs raginimo iš karto taiko
priverstinio poveikio priemones.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudos sumokėjimui, antstolis rašo teismui teikimą ir
bauda gali būti pakeista į viešuosius darbus.
 Pagal LR CPK turi būti vykdomi antstolio reikalavimai, pateikti informaciją kokia yra
skolininko turtinė padėtis, susipažinti su sprendimo vykdymui būtinais dokumentais. Antstolio
reikalavimai turi būti įvykdomi per jo nustatytą laiką. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra
vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
Vykdant priverstinį baudos išieškojimą vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai,
kurie išduoti teismo nuosprendžių, sprendimų, nutarčių, nutarimų pagrindu. Antstolis vykdymo
veiksmus atlieka savo aptarnaujamoje teritorijoje. Pradėjus vykdymo veiksmus antstolis vykdymą
gali tęsti ir kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti
sprendimą. Antstolis šiuo atveju turi surašyti motyvuotą patvarkymą, šį patvarkymą rezoliucija turi
patvirtinti apylinkės teismo teisėjas, kurio teritorijoje teritorijoje yra vykdantis sprendimą antstolis.
Jeigu yra realus pavojus, kad gali būti turtas paslėptas antstolis vykdyti veiksmus kitoje teritorijoje
gali ir be teisėjo leidimo. Gali areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Tokiu atveju kitą dieną raštu
apie tai turi pranešti teisėjui.
Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį.
Taikos sutartį šalys surašo raštu ir pateikia antstoliui. Gavus taikos sutartį antstolis sustabdo
vykdomąją bylą ir ne vėliau kaip per tris dienas sutartį perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos
teritorijoje yra antstolis. Jeigu šalys nemoka lietuvių kalbos antstolis privalo kviesti vertėją, kuris
privalo dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus. Vykdymo procese gali dalyvauti išieškotojų ar
skolininkų advokatai, jų atstovai, kurie turi įgaliojimus.
Atliekant vykdymo veiksmus antstolis gali kviestis kviestinį. Ne daugiau kai po vieną
kviestinį taip pat turi teisę pasikviesti skolininkas ir išieškotojas.. Kviestinis yra būtinas kaip į
skolininko būsta patenkama jam ar jo šeimos nariams nedalyvaujant. Šiuo atveju antstolis turi
kviesti ne mažiau kaip du kviestinius. Kviestiniai tusi būti nesuinteresuoti vykdomosios bylos
baigtimi. Asmuo, kuris antstolio yra pakviestas kviestiniu be svarbių priežasčių atsisakyti dalyvauti
negali. Už atsisakymo dalyvauti be svarbių priežasčių vykdymo procese, asmuo gali būti nubaustas
bauda iki 200 litų.
Kai skolininko nežinoma gyvenamoji vieta išieškotojas turi teisę prašyti teismo, kad
būtų paskirtas kuratorius. Tokį prašymą teismas privalo išspręsti per 5 dienas. Kuratorium asmuo
gali būti paskirtas tik jam sutikus. Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias teises
kaip ir skolininkas išskyrus turėti atstovą. Kuratorius turi teisę gauti atlyginimą. Jam atlyginimas
mokamas iš lėšų gautų vykdant išieškojimą iš skolininko turto. Skolininko turtas gali būti parduotas
iš varžytinių.
Dėl vykdymo išlaidų antstolis išsiunčia skolininkui raštišką siūlymą, nurodo išlaidų
dydį ir pasiūlo per tam tikrą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis gavus gyvenamoje patalpoje gyvenančių
asmenų sutikimą turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas. Kitas patalpas antstolis turi
teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis atsisakoma įleisti į gyvenamąsias ar kitas
patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūnus, bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamasis
arba kitas patalpas.
Vykdant sprendimus, kada skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, išieškotojo
prašymu antstolis gali priimti patvarkymą skelbti jo paiešką per policiją.
Priverstinis baudos išieškojimas
1.išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto;
2.Išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;
3.Uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą arba vykdyti
skolininkui kitas prievoles;
4. Dokumentų patvirtinančių skolininko teises paėmimas;
5.Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir kitų jo pajamų;
6.Teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas
išieškotojui;
 7. Skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui
padengti;
8.Skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;
9. Priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas;
10.Kitos įstatymų numatytos priemonės.
Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Jeigu
išieškotojas nurodo iš kokio turto ar skolininko pajamų išieškoti pirmiausiai, šis nurodymas
antstoliui yra privalomas.
Į turtą negalima nukreipti išieškojimo, jeigu skolininkas nurodo išieškomą pinigų
sumą, iš kurios galima daryti išieškojimus 6 mėnesių laikotarpyje.
Turtas į kurį gali būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas

Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto kuriame jis gyvena galima tik tuo atveju
jeigu išieškoma suma viršija 3000 litų.
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų , išieškojimas negali būti nukreiptas į būtinus
drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti
nukreipiamas i visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą,
maisto produktus, pinigų sumą neviršijančią 1 MGL, asmeninius nebrangius darbo
įrankius,reikalingus skolininko profesiniam darbui. Vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu
gyvena nepilnamečiai vaikai, išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į vienintelį televizorių
ir šaldytuvą. Vykdant išieškojimą iš asmenų, kurių pagrindinis verslas žemės ūkis, išieškojimas
negali būti nukreipiamas į žiemos laikotarpiu reikalingą pašarą gyvuliams, sėklą, reikalingai eilinei
sėjai, vieną karvę, o jei jos nėra vieną telyčią.
Vykdant išieškojimą iš biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į
joms priklausančias pinigines lėšas.
Teismo antstolio veiksmai vykdant priverstinį baudos išieškojimą.

Antstolis savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu
vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti,ar vykdomąjį dokumentą grąžinti
išieškotojui.
Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais;
1.Skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį
asmenį, kuris yra skolininkas, ar išieškotojas
2. Skolininkui netekus veiksnumo;
3. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju
vykdomieji dokumentai persiunčiami bankroto bylą iškėlusiam teismui.
4. Kai fiziniam ar juridiniam asmeniui apribojamos nuosavybės teisės, ar areštuojamas
turtas jeigu jis areštuojamas BK nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas
eilės kreditoriaus reikalavimus.
5. Kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo,jeigu išieškoma iš įkeisto turto;
6. gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;
7. Kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti.
Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti
vykdymo veiksmus šiais atvejais;
1.Kai raštu prašo išieškotojas; 2. Kai skolininkas gydosi ligoninėje; 3. Skolininkui
sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška- gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 4.Kai paskelbta
skolininko paieška; 5. Teismui išreikalavus vykdomąją bylą.
Vykdomos bylos nutraukiamos šiais atvejais;
Jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2. Jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė
taikos sutartį; 3. Jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba
pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėju; 4. Jeigu išieškojimui pasibaigė senaties
terminas;5. Jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindu; 6.
Reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį jeigu negalimas teisių ar pareigų perėmimas; 7. jeigu
skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8. Jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos
padengimo sutartį; 9. Jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.
Vykdomąją bylą antstolis nutraukia savo patvarkymu. Išskyrus tą atvejį kai sudaroma
taikos sutartis. Tada antstolio patvarkymą tvirtina teisėjas savo rezoliucija.
Vykdomoji byla laikoma baigta;
1.Visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2. Nutraukus vykdomąją bylą; 3.
Persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui.; 4. Vykdomąjį dokumentą išsiuntus
išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą ir kt.; 5. persiuntus vykdomąjį
dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Juridinio asmens veiklos apribojimo bausmės vykdymas
Kriminalinė bausmė juridinio asmens veiklos apribojimas ir juridinio asmens
likvidavimas. Tokios bausmės skiriamos asmeniui kuris padarė nusikalstamą veiką. Juridiniam
asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė. Teismas priėmęs
nuosprendį apriboti juridinio asmens veiklą arba jį likviduoti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą
išsiunčia antstoliui ir praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui. Antstolis per 7 dienas išsiunčia
raginimą vykdyti nuosprendį gera valia. Raginime nurodoma kokio juridinio asmens veikla turi
būti nutraukta, arba koks juridinio asmens padalinys turi būti uždarytas. Nustatomas terminas per
kokį laikotarpį turi būti tai padaryta.. Juridinis asmuo atlikęs nurodytus veiksmus apie tai praneša
antstoliui. Antstolis patikrinus padarytus veiksmus turi surašyti nuosprendžio vykdymo aktą . Jeigu
juridinis asmuo per nustatytą laiką negali įvykdyti raginime nurodytų veiksmų, jo prašymu antstolis
gali terminą pratęsti. Jeigu antstolis atsisako pratęsti terminą, jo patvarkymas gali būti apskųstas
teismui. Jeigu juridinis asmuo per nustatytą laiką neįvykdė raginime nurodytų veiksmų antstolis
atlieka nuosprendžiui vykdyti būtinus veiksmus.Taip pat antstolis per nustatytą laikotarpį
kontroliuoja kaip juridinis asmuo vykdo nustatytą veiklos apribojimą.
Juridinio asmens likvidavimo bausmės vykdymas
Antstolis per 7 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio gavimo dienos išsiunčia
juridiniam asmeniui raginimą per nuosprendyje nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę ar
profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius. Taip pat atlikti kitas likvidavimo
procedūras ir juridinį asmenį išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Taip pat raginime
nurodomas terminas per kurį turi būti paskirtas juridinio asmens likvidatorius ir parengtas
likvidavimo vykdymo planas. Jeigu per nustatytą terminą nepaskiriamas likvidatorius antstolis per
10 darbo dienų patvarkymu skiriamas antstolis arba kitas asmuo, kuris atitinka likvidatoriui
keliamus reikalavimus. Apie juridinio asmens likvidavimą likvidatorius paskelbia viešai. Juridinio
asmens organo arba likvidatoriaus prašymu antstolis savo patvarkymu terminą gali pratęsti.
Vykdant juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo
bausmes, antstolis turi specialiąsias teises;
1. paskirti arba pakeisti už juridinio asmens apribojimo vykdymą atsakingą asmenį;
2. Paskirti arba pakeisti juridinio asmens likvidatorių.
3. Gauti iš atsakingo asmens ir likvidatoriaus atliktų veiksmų rašytinę ataskaitą;
4.Įpareigoti juridinį asmenį per antstolio nustatytą terminą parengti ir pateikti
preliminarų juridinio asmens apribojimo arba likvidavimo vykdymo planą.
5. Tikrinti kaip vykdoma juridinio asmens likvidavimo arba veiklos apribojimo
bausmė.
Po juridinio asmens veiklos apribojimo ar jos likvidavimo bausmės įvykdymo
antstolis praneša teismui priėmusiam nuosprendį.
8 TEMA
NUTEISTŲJŲ ASMENŲ TEISIŲ APRIBOJIMO BAUSMIŲ
TVARKA IR SĄLYGOS
Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės ir
viešųjų teisių atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos

Yra įteisinta taip pat kriminalinė bausmė teisė atimti dirbti tam tikrą darbą arba
užsiimti tam tikra veikla atėmimą.
Tokia bausmė skiriama kai kaltininkas padaro nusikaltimą darbinės ar profesinės
veiklos srityje, arba kaip teismas padaro išvadą kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam
tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Tokia teisė gali būti atimama nuo 1 iki 5 metų. Laiką
nustato teismas skirdamas bausmę. Jeigu teisė atimta dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra
veikla skiriama kartu su laisvės atėmimu arba areštu ji taikoma visą laisvės atėmimo arba arešto
laiką. Teismas paskelbęs nuosprendį tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės atlikimo tvarką sąlygas,
jo teises ir pareigas. Jeigu skirta teisė atimti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla teismas
įsiteisėjusį nuosprendžio nuorašą išsiunčia nuteistojo darbovietei ir šias bausmes vykdančiai
institucijai. Jeigu atimta teisė užsiimti tam tikra veikla nuosprendžio nuorašas išsiunčiamas taip pat
institucijai kuri išduoda tokiai veiklai leidimus. Teismas privalo įsiteisėjusį nuosprendį išsiųsti per 3
darbo dienas pataisos inspekcijai, o jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine
tvarka pridedamas apeliacinio teismo nutarties nuorašas.
Pataisos inspekcija gavus iš teismo nuosprendį vykdyti ne vėliau kaip kitą dieną
praneša nuosprendį pasiuntusiam vykdyti teismui.
Teismas įsiteisėjusį nuosprendį kuriuo atimta teisė dirbti tam tikrą darbą arba
užsiimti tam tikra veikla, jeigu skirta laisvės atėmimo ar arešto bausmė išsiunčia griežtesnę bausmę
vykdančiai institucijai. Kai nuteistasis atlieka bausmę arba paleidžiamas anksčiau termino iš laisvės
atėmimo vietos pataisos įstaigos arba areštinės administracija nuosprendžio nuorašą išsiunčia teisės
dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal
nuteistojo gyvenamąją vietą.
Laisvės atėmimo bausmę ar areštą atliekantiems asmenims, kuriems paskirta teisė eiti
tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla pataisos įstaigos ar areštinės administracija neturi
teisės leisti dirbti darbą arba užsiimti veikla taip pat eiti skiriamas ar renkamas pareigas.
Nuteistojo darbdavys ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nuosprendžio nuorašo gavimo
nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos. Socialinio draudimo
pažymėjime tiksliai pagal nuosprendį įrašo kokiu pagrindu jis atleistas. Institucija kuri išduoda
leidimą užsiimti tam tikra veikla gavus teismo nuosprendžio nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną
panaikina nuteistajam išduotą leidimą užsiimti tam tikra veikla. Ne vėliau kaip per dvi darbo dienas
apie tai pranešama nuosprendį priėmusiam teismui.
Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę vykdanti
institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą privalo;
1.Sužinojus , bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sužinojimo, kad nuteistasis
įsidarbino, arba pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje, pranešti nuteistojo darbdaviui apie
įsiteisėjusį nuosprendį.
2. vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nustatytų draudimų.
3.Ne rečiau kaip vieną kartą į pusė metų patikrinti kaip nuteistojo darbdavys vykdo
nustatytas pareigas.
Jeigu asmuo nuteistas bauda, laisvės apribojimo bausme, arba jeigu laisvės atėmimo ar
arešto bausmės vykdymas atidėtas, bausmė teisės atėmimo dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam
tikra veika vykdoma po nuosprendžio įsiteisėjimo.
 Jeigu nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės pakeičiant
švelnesne bausme arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, bausmė teisės atėmimo dirbti
vykdoma nuo bausmės pakeitimo švelnesne dienos.
Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymas
sustabdomas jeigu bausmės vykdymą teismas buvo atidėjęs, o vėliau panaikino , jeigu paskirta
bauda arba viešieji darbai keičiami areštu, teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla
vykdoma tada kai nuteistasis atliko laisvės arba arešto bausmę.
Viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos
BK yra įteisinta kriminalinė bausmė viešųjų teisių atėmimas. Viešųjų teisių atėmimas
yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų renkamas ar skiriamas
pareigas atėmimas. Šią bausmę teismas skiria kaip nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant
viešosiomis teisėmis. Teismas skirdamas bausmę viešųjų teisių atėmimą nurodo kokia teisė
atimama. Viešosios teisės gali būti atimamos nuo 1 iki 5 metų. Apie viešųjų teisių nuteistajam
atėmimą po nuosprendžio įsiteisėjimo paskelbiama dienraštyje arba Interneto tinklapyje. Teismas
tuoj pat po nuosprendžio paskelbimo išaiškina nuteistajam viešųjų teisių atėmimo bausmės turinį ir
terminą. Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia
bausmę vykdančiai institucijai.
Teismas paskyręs viešųjų teisių atėmimo bausmę kartu su laisvės atėmimu arba areštu
nuosprendžio nuorašą pirmiausiai išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai institucijai. Kai
nuteistasis atlieka bausmę tada nuosprendžio nuorašą pataisos įstaigos ar areštinės administracija
išsiunčia viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą.
Laisvės atėmimo bausmę ar areštą atliekantiems asmenims, kuriems paskirta viešųjų
teisių atėmimo bausmė pataisos įstaiga ar areštinės administracija neturi teisės leisti eiti skiriamas
ar renkamas pareigas, kurios uždraustos teismo nuosprendžiu.
Nuteistojo darbdavys gavęs nuosprendžio nuorašą ne vėliau kaip kitą dieną nutraukia
su nuteistuoju darbo sutartį arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis eina pareigas
kurios uždraustos teismo nuosprendžiu. Nuteistojo socialinio draudimo pažymėjime tiksliai pagal
nuosprendį kokiu pagrindu ir kokiam laikui ir kokį darbą ar pareigas jam uždrausta dirbti arba eiti.
Atlikusiam viešųjų teisių atėmimo bausmę arba nuo šios bausmės atleistam asmeniui ne vėliau kaip
per 7 dienas išduodamas socialinio draudimo pažymėjimo dublikatas be įrašo apie bausmę.
Viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą
privalo;
1.Sužinojus, kad nuteistasis įsidarbino arba pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje
ne vėliau kaip per dvi darbo dienas privalo pranešti nuteistojo darbdaviui apie įsiteisėjusį
nuosprendį.
2. vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nustatytų draudimų.
3.Ne rečiau kaip vieną kartą į pusė metų patikrinti kaip nuteistojo darbdavys vykdo
nustatytas pareigas.
Viešųjų teisių atėmimo bausmė pradedama vykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos nepaisant to, ar ji paskirta kartu su kita bausme. Vengiantys atlikti viešųjų teisių atėmimo
bausmę nuteistieji, taip pat pareigūnai kalti dėl to, kad nevykdomas teismo nuosprendis, atsako
pagal LR įstatymus.
Viešųjų darbų vykdymo tvarka ir sąlygos
LR baudžiamajame kodekse yra įteisinta kriminalinė bausmė- viešieji darbai.
Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju , jeigu nuteistasis sutinka. Viešieji darbai
skiriami nuo 1 mėnesio iki 1 metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Nuteistas asmuo
atlikti viešuosius darbus įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40
val.per mėnesį . Viešųjų darbų atlikimo laiką bei darbo valandų skaičių nustato teismas.Tačiau
laikas negali būti ilgesnis nei 480 val. kai bausmė skiriama už nusikaltimą ir iki 240 val. kai bausmė
skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.
 Paskelbęs nuosprendį teismas iškarto išaiškina nuteistajam viešųjų darbų atlikimo
tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas.
Įsiteisėjusį nuosprendį teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio
įsiteisėjimo arba nuo bylos gražinimo iš apeliacinės instancijos teismo išsiunčia bausmės vykdymo
institucijai. Jeigu apeliacine tvarka buvo nuosprendis pakeistas pridedama ir apeliacinio teismo
nutarties nuorašas.
Nuosprendį gavusi bausmės vykdymo institucija ne vėlai kaip kitą darbo dieną apie tai
praneša nuosprendį priėmusiam teismui. Viešųjų darbų bausmė pradedama vykdyti nuo
nuosprendžio nuorašo gavimo dienos nuosprendį vykdančioje institucijoje. Viešųjų darbų atlikimo
vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos
savivaldybės vykdomąja institucija arba apskrities viršininko administracija. Darbas parenkamas
kiek tai įmanoma pagal nuteistojo specialybę. Bausmė vykdoma tik su rašytiniu nuteistojo sutikimu.
Jeigu nuteistasis atsisako atlikti viešuosius darbus bausmę vykdanti institucija kreipiasi su teikimu į
nuosprendį priėmusį teismą, kad būtų viešieji darbai pakeisti kita bausme. Nuteistasis kuriam
paskirta viešųjų darbų bausmė privalo per teismo laiką neatlygintinai dirbti visuomenės labui.
Įmonė, įstaiga kurioje nuteistasis atlieka viešųjų darbų bausmę turi užtikrinti saugias ir sveikas
darbo sąlygas. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingose
darbo sąlygose. Jeigu nuteistasis dėl ligos neišdirbo teismo paskirtų jam dirbti valandų, bausmę
vykdančios institucijos teikimu teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką Į šią bausmę įskaitomas šios
bausmės atlikimo metu paskirto sulaikymo, kardomosios priemonės suėmimo, arešto laikas jeigu
nuteistasis vėliau buvo išteisintas, byla nutraukta ikiteisminio tyrimo ir kt.
Viešųjų darbų bausmę vykdančių institucijų kompetencija
Viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems
paskirta viešųjų darbų bausmė įskaitą, kontroliuoja kaip nuteistasis atlieka bausmę, kontroliuoja ar
darbdavys laikosi nustatytų pareigų. Kai nuteistasis kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė tampa 1
arba 2 gr. invalidu arba sulaukia pensinio amžiaus , moteris išeina neštumo ir gimdymo atostogų
bausmės vykdymo institucijos teikimu teismas vietoj viešųjų darbų gali paskirti įmoką į
nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Darbdavių pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigos
Darbdavys pas kurį atliekama viešųjų darbų bausmė privalo;
1.Kontroliuoti nuteistųjų elgesį darbo metu; 2. Pranešti bausmę vykdančiai institucijai
apie nuosprendžio gavimą, apie nuteistųjų vengimą atlikti bausmę, apie jų susirgimus, susižalojimus
ir mirtį; 3.Aprūpinti nuteistuosius reikalingais įrankiais ir specialiais drabužiais;4. Tvarkyti
nuteistųjų darbo laiko apskaitą ir šiuos duomenis kartą per mėnesį pateikti viešųjų darbų bausmę
vykdančiai institucijai; 5. Laikytis kitų LR bausmių vykdymo kodekse nustatytų pareigų.
Viešųjų darbų bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos
Paskatinimo priemonės ir nuobaudos.
Už gerą elgesį nuteistiesiems viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos pareigūnai
gali skirti paskatinimo priemonę – padėką. Už vengimą atlikti viešuosius darbus gali paskirti
nuobaudą- įspėjimą. Nuteistasis paskirtą nuobaudą gali per 5 dienas apskųsti aukštesniam
pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą panaikina jeigu ji paskirta nuteistajam
kuris nepadarė nusižengimo arba ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus. Jeigu nuteistasis vengia
atlikti viešuosius darbus bausmę vykdanti institucija jį įspėja. Jeigu asmuo po įspėjimo vengia
atlikti viešuosius darbus teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą gali pakeisti į baudą
arba areštą.
BAUSMIŲ, KURIOMIS APRIBOJAMA NUTEISTŲJŲ
LAISVĖ, VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS
9 TEMA
Laisvės apribojimo ir arešto bausmių vykdymo tvarka
ir sąlygos
Laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos
Laisvės apribojimas- tai viena iš kriminalinių bausmių, kuri skiriama nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Tai nauja kriminalinė bausmė nustatyta naujame
BK patvirtintam 2000-09-26 įstatymu. Nors laisvės apribojimo bausmė įeina į LR bausmių
vykdymo kodekse numatytų bausmių kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, areštas, terminuotas
laisvės atėmimas grupę, tačiau ji skiriasi tuo, kad jos esme nėra nuteistųjų izoliavimas nuo
visuomenės. Laisvės apribojimo bausmė taip pat turi pasiekti tikslus, sulaikyti asmenis nuo
nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti nuteistam
asmeniui galimybę daryti naujus nusikaltimus ir kt. Laisvės apribojimo bausmė leidžia
diferencijuoti nuteistųjų atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Teismas skirdamas bausmę
turi galimybę iš visų kriminalinių bausmių sąrašo pasirinkti tokią bausmę, kuri labiausiai atitiktų
padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei teisiamojo asmenybę. Laisvės apribojimo bausmė yra
alternatyva bausmei kaip terminuotas laisvės atėmimas. Ši bausmė mažina terminuoto laisvės
atėmimo bausmės skyrimo nuteistiesiems atvejus, ypač asmenims kurie padarė nesunkias
nusikalstamas veikas, kurios neturi didelio pavojingumo visuomenei. Laisvės apribojimas įstatymo
numatytais atvejais veikia kaip baudžiamoji teisinė priemonė stimuliuojanti nuteistojo elgesį. Ši
bausmė gali būti skiriama nuteistajam neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeičiant švelnesne
bausme. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų.
Asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo; 1. Be teismo ar bausmę
vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2. Vykdyti teismo nustatytus
įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3. Nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo
draudimus ir įpareigojimus. Asmeniui kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė teismas gali
nustatyti vieną ar kelis draudimus.
Teismas gali uždrausti; 1.Lankytis tam tikrose vietose; 2. Bendrauti su tam tikrais
asmenims ar asmenų grupėmis; 3. Turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems
asmenims tam tikrus daiktus.
Teismas gali įpareigoti; 1.Tam tikru laiku būti namuose; 2. Atlyginti nusikalstama
veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 3. Pradėti dirbti arba
užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 4.gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ir
venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; 5. Neatlygintinai išdirbti iki 200 val. per teismo nustatytą ,
bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose, kurios
rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingiems asmenims. Paskyrus šią bausmę
asmenys neizoliuojami nuo visuomenės.
Laisvės apribojimo bausmę vykdančių institucijų kompetencija
Laisvės apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcija. Policija kontroliuoja
nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Teismas paskyręs laisvės apribojimo
bausmę įsiteisėjusį nuosprendį išsiunčia pataisos inspekcijai. Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo
nuosprendžio gavimo pataisos inspekcijoje gavimo dienos. Nevėliau kaip per 5 darbo dienas
išsikviečia nuteistąjį ir pasirašytinai supažindina jį su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka.
Nuteistasis kviečiamas privalo atvykti į pataisos inspekciją. Jei nuteistasis šios pareigos nevykdo
jam gali būti skiriamos nuobaudos.
Nuteistasis kuriam paskirtas laisvės apribojimas bausmės atlikimo metu privalo
laikytis nustatytų draudimų ir vykdyti įpareigojimus. Kartą per 3 mėnesius atsiskaityti dėl draudimų
ir duotų įpareigojimų pataisos inspekcijai. Pataisos inspekcijos pareigūnai privalo lankytis tokių
nuteistųjų gyvenamojoje vietoje ir tikrinti kaip jis laikosi nustatytų draudimų ir duotų įpareigojimų
taip pat nuteistajam teigti socialinę paramą. Policijos pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo
gyvenamojoje vietoje ir tikrinti kaip jis laikosi draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus.
Nuteistasis privalo ne mažiau kaip prieš 7 dienas pranešti nuosprendį priėmusiam teismui, o teismas
privalo pranešti pataisos inspekcijai.
Pataisos inspekcija atlieka šias funkcijas;
1.tvarko personalinę nuteistųjų įskaitą; 2. Kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji
laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus. 3. Skiria nuteistiesiems paskatinimo
priemones ir nuobaudas; 4. Vykdo kitas Bausmių vykdymo kodekse numatytas pareigas.
Laisvės apribojimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems
Skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos
Už dorą elgesį ir pavyzdingą draudimų laikymąsi bei įpareigojimų vykdymą pataisos
inspekcijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias paskatinimo priemones;
1.Padėka; 2. Prieš terminą panaikinti paskirtą nuobaudą.
Už vengimą atlikti apribojimo bausmę pataisos inspekcijos pareigūnai nuteistiesiems
gali skirti šias nuobaudas;
1. Įspėjimą; 2. Griežtą papeikimą.
Vengiantiems atlikti nuteistiesiems laisvės apribojimo bausmę apylinkės teismas pataisos
inspekcijos teikimu šią bausmę pakeičia areštu.
Arešto bausmės tvarka ir sąlygos
Areštas tai viena iš kriminalinių bausmių, kuri skiriama už nusikaltimą ar baudžiamą
nusižengimą padariusiam asmeniui. Tai nauja kriminalinė bausmė nustatyta naujame BK
patvirtintame 2000-09-26. Areštas yra viena iš laisvės atėmimo rūšių, jos esmė kaip ir
terminuoto laisvės atėmimo yra fizinis nuteistųjų izoliavimas nuo visuomenės. Arešto bausmė
yra būtina, kadangi ji padeda sumažinti terminuoto laisvės atėmimo bausmės taikymo atvejus
pereinant prie trumpalaikio laisvės atėmimo. Šios bausmės nustatymas padeda išspresti pataisos
namų nuteistaisiais perpildymo sistemą. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas
areštinėje. Arešto laikas skaičiuojamas paromis. U nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų, o
už baudžiamąjį nusižengimą- nuo 10 iki 45 parų. Jeigu skiriama areštas iki 45 parų teismas gali
nustatyti jį atlikti poilsio dienomis. Jeigu nuteistasis pažeidžia tvarką teismas gali pakeisti atlikti
areštą įprastine arešto atlikimo tvarka. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir asmenims
auginantiems vaikus iki 3 metų. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto.
Nuteistųjų kuriems paskirtas areštas, pataisos priemonės
Arešto taikymas už nesunkias nusikalstamas veikas turi užtikrinti , kad būtų pasiekta
specialiosios ir bendrosios prevencijos tikslai. Areštu galima laikyti baudžiamąja profilaktine
priemone, kuria siekiama paveikti nuteistuosius už nesunkias nusikalstamas veikas. Šis tikslas
gali būti pasiektas ne tik taikant pataiso poveikio priemones, bet ir valstybės prievartą,
apsieinant be privalomo nuteistųjų darbo,bendrojo lavinimo , nes ji pati savaime gali padaryti
teigiamą poveikį nuteistiesiems areštu. Atliekant arešto bausmę negali būti taikomas atleidimas
nuo bausmės prieš terminą, arba neatliktos arešto dalies pakeitimas švelnesne bausme. Arešto
bausmę vykdo areštinė. Visas areštas atliekamas vienoje areštinėje. Perkelti nuteistąjį į kitą
areštinę galima tik išimtinais atvejais.
Į areštines atlikti bausmės priimami;
1. Iš kardomojo kalinimo vietų- nuteistieji, kuriems nuosprendis, kuriuo paskirtas
areštas, įsiteisėjo kardomosios priemonės-suėmimo kardomojo kalinimo vietoje metu.
2. Nuteistieji, kurie po nuosprendžio, kuriuo buvo paskirtas areštas, įsiteisėjimo buvo
suimti.
3. Nuteistieji kurie po nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas nustatant atlikti jį poilsio
dienomis, įsiteisėjimo susitarė dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų.
Areštinėje vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai turi būti laikomi izoliuotai
vieni nuo kitų. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų turi būti ir asmenys jau kartą atlikę arešto arba
laisvės atėmimo bausmę, buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros
 institucijų pareigūnai. Nuteistųjų areštu pataisos priemonės yra arešto bausmės atlikimo režimas
bei socialinė reabilitacija.
Režimas tai arešto bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių areštą nuteistųjų elgesio
taisyklių visuma. Pagrindiniai režimo reikalavimai yra šie- būtina nuteistųjų izoliavimas ir
nuolatinė jų priežiūra, reikalavimas, kad nuteistieji tiksliai vykdytų savo s pareigas. Nuteistųjų
dienotvarkėje turi būti griežtai reglamentuota jų elgesys visą parą ir nustatytas nuteistųjų poilsio
laisvalaikis pasivaikščiojimo ir socialinės reabilitacijos laikas. Areštą atliekantys asmenys
laikomi užrakintose kamerose.
Areštą atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos.
Areštą atliekantys asmenys turi teisę;
1.Vieną trumpalaikį iki 4 valandų pasimatymą per 30 parų su sutuoktiniu,
sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ar kitais asmenims;
2. per 30 parų gauti vieną pašto siuntą, taip pat gauti smulkių paketų su spauda.
3. Kasdien gauti ne trumpesnį kaip vienos valandos, o 1 ir 2 grupės invalidai,
nepilnamečiai ir ligoniai – ne trumpesnį kaip 2 valandų pasivaikščiojimą.
4. Leidus areštinės direktoriui, išvykti į namus dėl itin svarbių šeimyninių aplinkybių.
Areštą atliekantis nuteistasis gali dirbti, jei areštinės administracija pasiūlo darbą ir
nuteistasis sutinka. Areštinės administracija turi teise areštą atliekantį asmenį įtraukti į darbą už jį
nemokėdami tik areštinės ir gretimų teritorijų tvarkymo.
Areštą atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja areštinės
administracija.
Pagrindinės socialinės reabilitacijos formos yra;
1.Individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais dirbamas atsižvelgiant į areštą
atliekančių asmenų asmenybę, lytį, išsilavinimą ir kita taip pat padarytos nusikalstamos
veikos pavojingumą.
2. Kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai;
3.Pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas
4. paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.
Kiekvienoje areštinėje veikia psichologinė tarnyba , kuri atlieka šias funkcijas;
1.Tiria areštą atliekančius nuteistuosius ir pateikia rekomendacijas areštinės
administracijai dėl socialinės reabilitacijos krypčių;
2.Konsultuoja areštinės administraciją darbo su nuteistaisiais klausimais.
3. Atlieka individualų ir grupinę nuteistųjų psichologinę terapiją.
Poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumai
Arešto bausmę nuteistasis gali atlikti savo poilsio, švenčių dienomis ir savo atostogų
metu. Po nuosprendžio kuriuo paskirta arešto bausmė poilsio dienomis nuteistasis per 7 dienas
privalo susitarti su kalėjimų departamentu. Apie susitarimo sąlygas departamentas praneša
nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė administracijai bei
prokurorui. Ginčą dėl bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas nuteistojo prašymu arba kalėjimų
departamento teikimu.
Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo
Priemonės ir nuobaudos.
`Už dorą elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti
skiriamos šios paskatinimo priemonės;
1.Padėka; 2. galiojančios nuobaudos panaikinimas; 3.Pasivaikščiojimo laiko
pailginimas viena valanda.
Už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems
gali būti skiriamos šios nuobaudos;
 1. Įspėjimas; 2. Griežtas papeikimas; 3. Pasivaikščiojimo laiko prailginimo
panaikinimas; 4. Uždarymas į karcerį iki 10 parų, o nepilnamečiams- iki 5 parų; 5. Poilsio dienomis
atliekamo arešto pakeitimas paprastu areštu, atliekamu įprastine tvarka.
10 T E M A
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMIŲ VYKDYMO TVARKA
IR SĄLYGOS
Laisvės atėmimo bausmės sąvoka turinys ir elementai.
Terminuotas laisvės atėmimas- tai viena iš kriminalinių bausmių, kuri skiriama
nusikaltimą padariusiems asmenims. Tai nusikaltimą padariusio asmens izoliavimas tam tikram
laikotarpiui specialiojoje įstaigoje , remiantis teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Terminuota
laisvės atėmimo bausmė tai valstybės prievartos priemonė. Ši bausmė skiriama už pavojingus
nusikaltimus.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskirtis yra;
1.Sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2. Nubausti nusikalstamą veiką
padariusį asmenį;3. Atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas
veikas; 4. Paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5.
Užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Laisvės atėmimo bausmės esmę sudaro fizinis asmens izoliavimas, o turinį- tam
tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialių teisių ir pareigų nustatymas.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės turinį apibūdina kokybinis ir kiekybinis
elementai. Kiekybinį šios bausmės turinį baudžiamasis įstatymas atskleidžia išsamiai. Terminuotas
laisvės atėmimas gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 20 metų. Jeigu skiriama bausmė kai
neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki 25 metų laisvės atėmimas.
Nepilnamečiui terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama padarius sunkų ar labai
sunkų nusikaltimą. Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų. Terminuotos
laisvės atėmimo bausmė skaičiuojama metais, mėnesiais, dienoms. Teismas skiriamas bausmę,
jeigu jam buvos kardomasis kalinimas suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtą terminuoto laisvės
atėmimo bausmę. Viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo parai. Ši
bausmė vykdoma pataisos namuose, nepilnamečių pataisos namuose, kalėjimuose . Kokios rūšies
nuteistasis atliks bausmę nustato teismas.
Pagal bausmių vykdymo kodeksą nuteistieji suskirstomi;
1.Pataisos namuose- į paprastąją, lengvąją ir drausmines grupes;
2. Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose- į paprastąją, lengvąją, ir drausmės grupes;
3.Nepilnamečių pataisos namuose- paprastąją ir lengvąją grupes;
4.Kalėjimuose- į paprastąją ir drausmės grupes.
Pagal bausmių vykdymo kodeksą už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą
reabilitacijos programose, stropų darbą gali būti perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją.
Nuteistieji taip pat gali būti perkelti pataisos namuose už režimo reikalavimų
pažeidimą iš lengvosios grupės į paprastąją grupę arba iš paprastosios į drausminę grupę.
Į nuteistųjų terminuotu laisvės atėmimu ir laisvių apribojimų, kurie sudaro šios
kriminalinės bausmės turinio kokybinį elementą, ratą įeina;
1. Judėjimo laisvės apribojimas; 2.Gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimas;
3.Darbo teisių apribojimas; 4. Ryšių su išoriniu pasauliu apribojimas; 5. Gyvenimo būdo
reglamentavimas; 6. Priežiūra; 7. Civilinių ir valstybinių teisių apribojimas; 8. Ypatingų prievartos
priemonių taikymo galimybės.
Baudžiamosios ir penitencinės bausmių vykdymo teisės teorijose terminuotos
laisvės atėmimo bausmės turiniu laikomas tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialių
teisių ar pareigų nustatymas.
 Terminuotos laisvės atėmimo bausmės turiniu taip pat laikomas pataisos poveikio
priemonių kompleksas, veikiantis šios bausmės vykdymo laikotarpiu LR BK 41 str. tarp kitų
bausmės tikslų yra įteisintas tikslas „ nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį“ Patvirtina
teiginį, kad be nubaudimo nebūna bausmės.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka
vietos. Nuteistųjų laikymo pataisos įstaigose sąlygos ir ypatumai.
Į konkrečią pataisos įstaigą nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos
administracija atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės pavojingumą, padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumą, nuteistojo sveikatą, amžių, turimą specialybę..Po nuosprendžio
įsiteisėjimo,nuteistasis kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė suimamas. Ne vėliau kaip po 10
dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis nusiunčiamas į pataisos įstaigą.
Nuteistieji pataisos įstaigose laikomi atskirai arba izoliuotai. Tokio laikymo tikslas
yra; 1. atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali
daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2. Palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3.
Padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūra ir jų saugumą; 4. Padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos
įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir
nepilnamečiai. Jeigu yra tokia galimybė izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje
nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą, nuteistieji už tyčinius ir neatsargius
nusikaltimus, nuteistieji užsieniečiai, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų,
prokuratūros ir valdymo institucijų pareigūnai, pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai
sunkius nusikaltimus.
Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų
buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, 1 ir 2 gr. invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai
pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius.
Jeigu nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių
laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų pataisos įstaigos direktorius turi teisę savo nutarimu jį
perkelti į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį vieną arba kartu su kitais nuteistaisiais kurie pareiškė tokį
patį prašymą.
Nuteistieji kurie pasiųsti tiesia į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigą taikomos
pataisos namuose paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Nuteistieji kurie perkelti į
gydymo įstaigą iš laisvės atėmimo vietų taikoma tų grupių kurioms nuteistieji buvo priskirti.
Pataisos namuose paprastajai ir lengvajai grupei priskirti nuteistieji gyvena
bendrabučiuose, o drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose
patalpose, įrengtose pagal pagal kamerų įrengimo reikalavimus.
Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai
nuteistieji bei tie nuteistieji kuriems pataisos namuose suėjo 18 metų ir jie palikti šiose pataisos
įstaigose. Nuteistieji kuriems suėjo 18 metų ir kurie aiškiai pradėję taisytis gali būti palikti
nepilnamečių pataisos namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet neilgiau iki to laiko kol jiems sueis
21 metai. Tačiau jiems taikomas pilnamečiams nustatytas režimas, laikymo sąlygos, maitinimo ir
materialinio buitinio aprūpinimo normos.
Nuteistieji nuo 18 iki 21 metų, sistemingai pažeidinėjantys bausmės atlikimo režimą
gali būti perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus atlikti bausmės paprastojoje
grupėje.
Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius
tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys. Vienoje kolonijoje gali būti laikomi nuteisti
vyrai ir moterys.
Atvirose kolonijose nuteistieji; 1. laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; 2. Nuo
kėlimosi iki miego laiko turi teisę vaikščioti nustatytoje teritorijoje; 3. Gali turėti su savimi pinigų ir
vertingų daiktų , be apribojimų naudotis pinigais; 4. Gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir
perduodamus siuntinius, skambinti telefonu; 5. Jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros
kolonijos su savo šeimomis; 6. Kolonijos administracijos sutikimu gali išvykti už kolonijos
teritorijos ribų, bet tik LR teritorijoje, jeigu to reikia dėl gydymosi ar mokymosi; 7. Jeigu neturi
galiojančių nuobaudų kartą per savaitę gali iki 2 parų ne darbo metu parvykti į namus; 8. jeigu
neturi galiojančių nuobaudų į namus gali parvykti kasmetinių atostogų metu. Ši išvyka leidžiama
kolonijos direktoriaus įsakymu.
Moterų ir nepilnamečių laisvės atėmimo bausmės
atlikimo ypatybės
Moterys kurios pataisos įstaigose tapo nėščios iš pataisos namų arba kalėjimo
perkeliamos į pataisos namus, turinčius vaikų namus. Nėščioms moterims ir iki 3 metų turinčioms
vaikus pataisos namų administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui sueis
treji metai. Toks leidimas įforminamas pataisos namų direktoriaus nutarimu. Šios nuteistosios
apgyvendinamos netoli pataisos namų jiems priklausančiose arba nuomojamose patalpose ir yra
nuolat pataisos namų administracijos prižiūrimos. Jos turi teisę; 1. Turėti grynų pinigų ir neribotai
juos naudoti; 2. Paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, pasimatymų; 3. Nustatytu
laiku laisvai vaikščioti pataisos namų direktoriaus nustatytoje teritorijoje. Su teritorijos ribomis
nuteistoji supažindinama pasirašytinai.
Nuteistoji kuri sistemingai pažeidinėja nustatytus režimo reikalavimus, arba elgesio
taisykles, teisė gyventi ne pataisos įstaigos teritorijoje panaikinama.
Vaikų iki 3 metų turinčioms nuteistosioms gali būti sudarytos sąlygos pačioms auginti
ir prižiūrėti vaikus. Šios motinos gali būti apgyvendinamos kartu su vaikais pataisos namų vaikų
namų patalpose. Nuteistosios kurių vaikai laikomi vaikų namuose turi teisę kasdien ne mažiau kaip
po 2 val. pasimatyti su savo vaikais.
Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems atlikusiems ne mažiau
kaip 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės gali būti leidžiama išvykti be palydos už pataisos namų
teritorijos, jeigu to reikia dėl profesinio ar bendrojo lavinimo arba dėl jų dirbamo darbo pobūdžio.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos vykdymo tvarka ir
Sąlygos
Laisvės atėmimas iki gyvos galvos- tai viena iš kriminalinių bausmių, kuri skiriama
nusikaltimą padariusiam asmeniui. Nuo 1991m. spalio mėn. buvo papildyta nuostata dėl mirties
bausmės pakeitimo įkalinimu iki gyvos galvos. Nors laisvės atėmimas iki gyvos galvos bausmė yra
savarankiška kriminalinė bausmė, tačiau pagal savo teisinę prigimtį ji yra gimininga terminuoto
laisvės atėmimo bausmei. Abiejų bausmių esmė yra ta pati- nuteistųjų fizinis nuo visuomenės
izoliavimas. Panašus ir abiejų bausmių turinys- tai tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei
specialių teisių ir pareigų nustatymas.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės požymiai yra nebūdingi kitoms
kriminalinėms bausmėms, kurios susijusios su nuteistųjų izoliavimu nuo visuomenės. Ši bausmė
neribojama terminais, be to ją vykdant neiškeliamas uždavinys pataisyti nuteistąjį, ji turi tik
specialios ir bendros prevencijos tikslą. Nuteistiems iki gyvos galvos taip pat nėra privalomas
darbas, kuris yra privalomas terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir
kuris yra vienas iš pataisos priemonių. Jeigu baudžiamasis įstatymas numato galimybę švelninti
bausmę, sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
Nuteistieji iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. 10 metų kalėjime atlikę bausmę
nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Kalėjimuose šie nuteistieji kamerose laikomi po vieną , o jų sutikimu po du. Pataisos namuose šie
nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.
Asmenų nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos,
teisinė padėtis
 Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šias specialiąsias
teises; 1. Už asmeninės sąskaitos turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2.Už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų
taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus; 3. Gauti įstatymo nustatytais kiekiais ir atitinkamais
laiko intervalais bei priklausomai nuo to ar kalėjime ar pataisos namuose laikomas nuteistasis
trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus su giminaičiais ir kitais asmenimis; 4. Neribotai gauti
smulkiuosius paketus su spauda, bei perduodamus siuntinius pagal įstatymo nustatytus kiekius ir
laiko intervalus;5. Naudotis nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, radijo imtuvais,
kompiuterinių žaidimų aparatais; 6. Turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę;
7.Gauti ir siųsti pinigines perlaidas; 8.Siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų; 9.Kreiptis į valstybės ar
savivaldybės institucijų pareigūnus bei tarnautojus su pasiūlymais, prašymais ir skundais; 10. Gauti
teisinę pagalbą; 11. Paskambinti telefonu pagal įstatymo nustatytą kiekį ir atitinkamais laiko
intervalais ir priklausomai nuo to ar kalėjime ar pataisos namuose atlieka bausmę.; 12. Kasdien
pasivaikščioti gryname ore LR bausmių vykdymo kodekse nustatytais atvejais; 13. Atlikti religines
apeigas; 14. Sudaryti santuoką; 15.Sudaryti civilinius sandorius; 16. Palaikyti ryšius su savo
valstybių atstovais, jeigu nuteistasis yra užsienietis
12 T E M A

NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU KLASIFIKACIJA

Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo samprata, paskirtis ir
kriterijai
Bausmių vykdymo teisinėje literatūroje galima sutikti nuteistųjų laisvės atėmimu
klasifikavimo sampratas.
Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas- tai jų suskirstymas į tam tikras
grupes pagal skirtingus kriterijus siekiant sudaryti palankias sąlygas, kad būtų kiek galima
efektyviau pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslus.
Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas- tai jų suskirstymas į giminingas
kategorijas priklausomai nuo nusikalstamos veikos charakterio ir pavojingumo visuomenei
laipsnio, ankstesnių teistumų, lyties, amžiaus ir kitų asmenybės ypatybių.
Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo paskirtis/uždaviniai/ yra;
1.Nuteistųjų laisvės atėmimu skirtingų grupių izoliavimas tam, kad labai visuomenei
pavojingi nusikaltėliai negalėtų daryti neigiamo poveikio mažiau visuomenei pavojingiems
nusikaltėliams; 2. Racionalios laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų sistemos sukūrimas;
3. Individualizuota pataisos poveikio priemonių ir metodų taikymas; 4. Optimalaus santykio tarp
visuomenei pavojingos veiklos ir nusikaltėlio bei nubaudimo priemonių, sudarančių bausmės turinį
nustatymas; 5. Tinkamų sąlygų laisvės atėmimo bausmei vykdyti sudarymas.
Baudžiamoji teisė ir bausmių vykdymo teisė numato tiktai nuteistųjų laisvės atėmimu
klasifikaciją. Pagal baudžiamosios teisės normas nusikaltėliai klasifikuojami pagal padarytas
nusikalstamas veikas. 1. Padarę nesunkius nusikaltimus; 2. Padarę apysunkius nusikaltimus, 3.
Padarę sunkius nusikaltimus; 4. padarę labai sunkius nusikaltimus; 5. Padarę baudžiamąjį
nusižengimą.
Pagal asmenybės pavojingumą visuomenei nusikaltėliai baudžiamojoje teisėje
klasifikuojami taip; 1. Recidyvistai kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą; 2.
Pavojingi recidyvistai. Nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu
recidyvistu, jeigu jis turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą padaro naują labai
sunkų nusikaltimą; 3. Pirmą kartą padaręs nusikaltimą.
Pagal amžių nuo kurio atsirado baudžiamoji atsakomybė , nusikaltėliai
klasifikuojami;
 1. Suaugę nusikaltėliai; 2. Nusikaltėliai kuriems dar nesuėjo 18 metų.
Pagal kaltės formas nusikaltėliai klasifikuojami;
1.Kurie padarę tyčinę nusikalstamą veiką; 2. Nusikaltėliai kurie padarė nusikalstamą
veiką dėl neatsargumo.
Pagal teistumą nusikaltėliai klasifikuojami;
1.Nusikaltėliai, kurie turi teistumą; 2. Nusikaltėliai, kurie neturi teistumo.
Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis klasifikavimas pagal teisinį kriterijų- tai
visų nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas į grupes, priklausomai nuo padarytos
nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo visuomenei laipsnio bei nusikaltėlio
asmenybės pavojingumo.
Pagal šį kriterijų nuteistieji skirstomi;
1.Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; 2. Kurie anksčiau atliko
laisvės atėmimo bausmę; 3.Už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; 4. Už sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus; 5. Pavojingi recidyvistai; 6. Kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis klasifikavimas pagal biologinį kriterijų-
tai visų nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas pagal lytį, amžių, sveikatos būklę.
Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis klasifikavimas pagal profesinės veiklos
kriterijų- tai visų nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas į buvusius ar esamus politikus,
teisėsaugos, prokuratūros valdymo institucijų pareigūnus.
Nuteistuosius laisvės atėmimo bausmėmis galima klasifikuoti pagal psichologinį
kriterijų- tai nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas pagal asmens savybes remiantis psichologijos
mokslu ir charakterio tipų klasifikacija.
Nuteistuosius laisvės atėmimu galima klasifikuoti pagal pedagoginį kriterijų- tai
nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas pagal grupes priklausomai nuo to, kokius pedagoginius
uždavinius spręs pataisos įstaigos administracija.
Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacijos ir šios bausmės
vykdymo sąlygų skirtingoms nuteistųjų grupėms diferenciacijos
santykis.
LR baudžiamosios teisės nusikaltėlių ir bausmių vykdymo teisėje klasifikacijos iš
esmės sutampa, tačiau jos skiriasi pagal tikslą. Pagrindinis baudžiamosios teisės nusikaltėlių
klasifikavimo tikslas, kad būtų teisingai sprendžiamas nusikaltėlio patraukimas baudžiamojoje
atsakomybėje ir bausmės dydžio nustatymo klausimas. Kad paskirtos bausmės dydis atitiktų
nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą visuomenei bei nusikaltėlio asmenybę.
Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacija duoda reikiamus pradmenis laisvės atėmimo
bausmės vykdymo sąlygų diferenciacijai. LR pataisos įstaigų sistema yra organizuota nuteistųjų
laisvės atėmimu klasifikacijos, teisinio, biologinio ir šių asmenų esamos ar buvusios profesinės
veiklos kriterijų pagrindai. Kai kurių pataisos įstaigų pvz. pataisos namų, nepilnamečių pataisos
namų ir kalėjimų vidinės organizacinės struktūros yra pedagoginio ir psichologinio kriterijaus
pagrindu. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas tai laisvės atėmimo vykdančių bausmių
institucijų sistemai reikėtų priskirti ir areštines. Areštinėse atlieka asmenys bausmes už padarytus
nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.
Subjektai, vykdantys nuteistųjų laisvės atėmimu
klasifikavimą ir diferencijavimą.

Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės klasifikavimą atlieka teismas, skirdamas bausmę,

Kalėjimų departamentas ir pataisos įstaigos vykdančios laisvės atėmimo bausmes. Pagal LR BPK
297 str. priima teismai. Teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę nustato kur ją atlikti pataisos
namuose, ar atviroje kolonijoje, arba kalėjime. Kalėjimų departamento direktorius nustato pataisos
įstaigos ir nuteistųjų laisvės atėmimu kriterijas, pagal kurias jie bus skirstomi į konkrečias pataisos
įstaigas. Į konkrečią pataisos įstaigą, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija.
Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus
valstybės tarnautojus, 1 ir 2 grupės invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius.
13 T E M A
PATAISOS ĮSTAIGŲ REŽIMAS
Laisvės atėmimo režimas kaip viena pataisymo priemonių
Pataisos įstaigų režimo samprata ir funkcijos
Bausmės vykdymo režimas- tai asmenų nuteistų laisvės atėmimo bausmėmis,
laikymo tvarka kuri užtikrinama pataisos įstaigų administracijos veikla atitinkančia laisvės atėmimo
bausmių paskirtis.
Bausmės vykdymo režimas laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose-
tai įstatymu nustatyta laisvės atėmimo bausmių vykdymo ir atlikimo tvarka, užtikrinanti nuteistųjų
apsaugą ir izoliavimą, nuolatinę priežiūrą , kiekvieno nuteistojo ir kiekvieno administracijos atstovo
saugumą, atskirą ir izoliuotą skirtingų nuteistųjų kategorijų laikymą, skirtingas nuteistųjų laikymo
sąlygas priklausomai nuo teismo nustatytos laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies bei
bausmės vykdymo sąlygų pakeitimą.
Režimas- tai diferencijuotų arešto bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių areštą
nuteistųjų elgesio taisyklių visuma.
Psichologiniu aspektu laisvės atėmimo bausmių režimas tai sutinkamai su įstatymų
reikalavimais visų nuteistųjų gyvenimo organizavimas. Režimo dėka nuteistiesiems nustatomos
jiems galimo elgesio ribos ir taip apibrėžiama nuteistųjų teisinė padėtis.
Laisvės atėmimo bausmių režimo normų paskirtis yra užtikrinti šių režimo funkcijų
realizavimą; 1. Baudžiamosios; 2. Auklėjamosios; 3. Aprūpinamosios; 4. Socialinės kontrolės.
Režimo auklėjamoji funkcija- laisvės atėmimo režimas yra viena iš 5 nuteistųjų
pataisos priemonė. Režimo tikslas ugdyti nuteistųjų laisvės atėmimu drausmę, išauklėti
nuteistuosius sąmoningai elgtis, kad jų elgesys atitiktų visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Drausminančio poveikio reikia kiekvienam nuteistajam laisvės atėmimu. Drausminančio poveikio
procese nuteistasis išmoksta nepažeisti teisėtvarkos ir visuomenės elgesio normų. Bausmės atlikimo
režimas priverčia laikytis nustatytų elgesio taisyklių tuos nuteistuosius kurie sąmoningai nenori to
daryti.
Režimo arūpinamoji funkcija- yra teisinė atrama visam auklėjamojo ir profilaktinio
poveikio priemonių komplekso realizavimui, nes pataisos procesas turi prievartinį pobūdį. Režimo
reikalavimai lemia nuteistųjų įtraukimo į darbą tvarką ir darbo organizavimą. Režimo normos
nustato nuteistųjų laisvės atėmimu materialinio buitinio aprūpinimo ir sveikatos priežiūros tvarką.
Jeigu režimo baudžiamoji ir auklėjamoji funkcijos liečia tiktai nuteistuosius laisvės
atėmimu, tai aprūpinamoji funkcija skirta taip pat ir kitiems bausmių vykdymo teisinių santykių
subjektams, pavyzdžiui areštinėms ir pataisos įstaigų lankytojams.
Režimo socialinės kontrolės funkcijos paskirtis yra- užkardyti nusikaltimus ir kitus
teisės pažeidimus, kuriuos gali padaryti kaip nuteistieji laisvės atėmimu, taip ir kiti asmenys, kurie
įeina į areštinių ir pataisos įstaigų teritorijas. Nuteistiesiems ši funkcija vykdoma apimant jų darbinę
veiklą, jų gyvenimą buityje, elgesį viešose vietose. Pagrindinės nuteistųjų elgesio socialinės
kontrolės formos yra: valstybinė nuteistųjų priežiūra; specialių taisyklių, taikomų bausmės atlikimo
metu, nustatymas. Kuo griežtesnis laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tuo intensyviau
realizuojama režimo socialinės kontrolės funkcija. Pataisos įstaigos administracija turi teisę
inicijuoti asmenų, kurie perdavė nuteistiesiems laisvės atėmimu draudžiamus turėti daiktus,
patraukimą administracinėn atsakomybėn. Areštinių ir pataisos įstaigų administracija turi teisę
patikrinti įeinančių į šias įstaigas ir išeinančių iš jų asmenų daiktus ir drabužius, taip pat patikrinti
įvažiuojančias transporto priemones.
 Pagrindiniai bausmės atlikimo režimo reikalavimai
Režimo taisyklės turi tikslų užtikrinti- nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis
izoliavimą, šių asmenų apsaugą ir nuolatinę priežiūra; atskirą skirtingų nuteistųjų priklausomai nuo
lyties, amžiaus, padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir nusikaltėlio asmenybės laikymą;
nuteistųjų socialinių ryšių su jų šeimų nariais, artimaisiais giminaičiais pagal jų gyvenamąją vietą
palaikymo organizavimą.
Pagrindiniai režimo reikalavimai yra šie; 1. Būtinas nuteistųjų izoliavimas ir
nuolatinė priežiūra; 2. Reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas;
3. Skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą
ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.
Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės reiškia jo prievartinį įsiteisėjusio nuosprendžio
pagrindu uždarymą į atitinkamos rūšies pataisos įstaigą. Izoliavimo laipsnis priklauso nuo pataisos
įstaigos kurioje nuteistasis laisvės atėmimu atlieka bausmę. Maksimalus nuteistųjų izoliavimas nuo
visuomenės yra kalėjimuose ir areštinėse, minimalus atvirose kolonijose. Izoliavimo laipsnis
priklauso nuo nuteistojo laisvės atėmimu elgesio.
Nuteistųjų izoliavimo tikslas- atskirti juos nuo kriminogeninio poveikio, kuris
galimas iš anapus saugomos pataisos įstaigos teritorijos, bei izoliuoti visuomenę nuo
nusikalstamo poveikio, kurį gali daryti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos
įstaigose. Izoliavimas tai nereiškia, kad nuteistieji atskirti nuo procesų, kurie vyksta visuomenėje ir
valstybėje. Jie turi teisę neribotai prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Nuteistieji areštu, ribotu
laisvės atėmimu arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos turi teisę dalyvauti rinkimuose, referendume
arba visuotinėje apklausoje. Areštinių ir pataisos įstaigų apsaugą vykdo šių įstaigų pareigūnai.
Išimtis taikomos tik atviroms kolonijoms, kuriose nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra
prižiūrimi. Asmenų laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro; 1. Nuteistųjų nuolatinė
elgesio kontrolė jų buvimo vietose; 2. Nuteistųjų patikrinimai ir skaičiuotės; 3. Nuteistųjų laisvės
atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų užkardymas; 4. Nuteistųjų turinčių teisę išvykti be
sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; 5. Nuteistųjų ir pataisos įstaigų gyvenamosios
teritorijos bendrosios apžiūros ir kratos; ir kt.
Nuteistieji atliekantys laisvės atėmimo bausmes privalo vykdyti įstatymų reikalavimus
ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo
institucijos pareigūnų nurodymus ir įsakymus.
Nuteistųjų laisvės atėmimu bausmės atlikimas grindžiamas dviem svarbiais principais;
1. nuteistasis kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje;
2. laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų nuteistajam pakeitimas vienoje pataisos įstaigoje arba
perkeliant į kitą.
Pirmuoju principu siekiama, kad būtų sudarytos sąlygos nuteistojo laisvės atėmimu
asmenybei ištirti ir atitinkamai su jos ypatybėmis būtų galima taikyti individualizuotas pataisos
priemones bei grupinio poveikio formas.
Antruoju principu siekiama stimuliuoti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį bausmės
atlikimo metu. Įstatymo leidėjas numatė priemones paskatinimą ir nuobaudas, kurių skyrimas
nuteistiesiems gali iššaukti jų teisinės padėties pokyčius.
Bausmės atlikimo režimą užtikrinančios priemonės
Bausmių vykdymo teisės materialinės normos, kurios apibūdina režimo turinį ir
požymius, nulemia procedūrinių normų komplekso buvimą. Jos skirtos visiems bausmių vykdymo
teisinių santykių dalyviams, tačiau pirmiausia – pataisos įstaigų administracijai.
Režimo užtikrinimo priemones galima suskirstyti į dvi grupes- bendrojo
pobūdžio ir specialiąsias. Bendrojo pobūdžio priemonės- tai auklėjamojo pobūdžio priemonės,
užtikrinančios įstatymams paklusnų elgesį ir bausmių vykdymo teisinių santykių subjektų ir dalyvių
laikymąsi. Specialiosios priemonės – tai bausmių vykdymo įstatymais ir kitais teisės aktais
numatyti poveikio metodai, užtikrinantys pataisos įstaigose profilaktiką, nusikalstamų veiksmų ir
kitų pažeidimų užkardymą.
Režimo užtikrinimo bendrojo pobūdžio priemonės. Režimas užtikrinamas jeigu jo
reikalavimus vykdo pataisos įstaigų personalas Griežtas įstatymo reikalavimų laikymasis,
korektiškas elgesys ir pedagoginis taktas sudaro reikiamas prielaidas režimo užtikrinimui,
pasiekiama, kad jo reikalavimus pradeda vykdyti nuteistieji. Tam, kad nuteistųjų teisės ir laisvės ir
teisėti interesai būtų gerbiami ir saugomi personalas savo veiklą turi vykdyti vadovaudamasis
humanizmo principu t. y. Bausmės vykdymu nesiekti žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis.
Bausmės vykdymo institucija gali veikti tik įstatymų numatytais būdais ir priemonėmis. Naujai
priimti į darbą pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos namų darbuotojai duoda rašytinį
pasižadėjimą dėl įstatymų reikalavimų laikymosi santykiuose su nuteistaisiais. Šie asmenys turi
laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.
Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios;
1.Pataisos įstaigų apsauga; 2. teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas;
3.Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; 4.Pataisos įstaigų vidaus tvarka; 5. Dienotvarkė;
6. pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti
kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais.
Pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų apsaugą vykdo
pataisos įstaigų pareigūnai.
Teisės bei pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencija daugiau ar mažiau užsiima
visos tarnybos, dirbančios su nuteistaisiais. Kiekvienoje pataisos įstaigoje veikia vidaus tyrimų
tarnyba, kuri užsiima teisės pažeidimų atskleidimu.
Pataisos įstaigose yra nustatytas leidimų režimas. Leidimų režimas- tai į pataisos
įstaigas įeinančių iš jų išeinančių asmenų, įvežamų krovinių ir išvažiuojančių transporto priemonių
išleidimo, įleidimo tvarka. Leidimų režimo paskirtis- užkardyti nuteistųjų, laikomų pataisos
įstaigose pabėgimus, neleisti, kad jiems patektų draudžiami turėti daiktai. Leidimų rūšys yra šios;
vien kartiniai leidimai, nuteistojo kuriam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, išėjimo
iš pataisos įstaigos leidimas. Prireikus pataisos įstaigos administracija turi teisę patikrinti įeinančių
ir išeinančių asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus LR prezidento, Seimo ar Vyriausybės narių,
teisėjų, advokatų, prokurorų bei kitų pataisos įstaigų kontrolę atliekančių pareigūnų.
Pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Pataisos įstaigos vidaus
tvarkos taisykles tvirtina Teisingumo ministerija
Nuteistųjų laisvės atėmimu dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą
parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių,
taip pat psichologiniai terapijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigų
direktoriaus įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems.
Jeigu nuteistieji paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos
įsakymus ir nurodymus pataisos įstaigos direktorius privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo,
atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą.
Pataisos įstaigos direktorius apie tai turi nedelsiant pranešti Kalėjimų departamentui ir imtis
įmanomų priemonių, teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.
Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos
įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius turi teisę įsakymu laikinai sustabdyti; 1.
Nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat laiškų, spaudos įteikimą nuteistiesiems; 2. Pasimatymų
suteikimą nuteistiesiems; 3. Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą; 4. Paskatinimo
priemonių skyrimą nuteistiesiems; 5. Leidimą paskambinti telefonu.
LR bausmių vykdymo kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka įstaigose gali būti
panaudotos specialiosios priemonės; antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės,
guminės lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir
kita technika. Šaunamieji ginklai pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtinais atvejais, kai
visi kiti įmanomi būdai ir priemonės panaudoti arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra
galimybės.
14 T E M A
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ, ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ
SOCIALINĖ REABILITACIJA

Socialinė reabilitacija kaip viena iš nuteistųjų laisvės atėmimu

priemonių. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos samprata tikslai ir
formos.

Socialinė reabilitacija yra viena iš penkių pataisos priemonių.

Nuteistųjų laisvės atėmimu socialinė reabilitacija- tai pataisos įstaigų
administracijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų,o taip pat pačių nuteistųjų pagal įstatymus
organizuotą formuočių veikla panaudojant nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į
visuomenę programos bei atskiras priemones, nukreipta tam, kad atlikęs bausmę nuteistasis būtų
integruotas į visuomenės gyvenimą , o savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
LR bausmių vykdymo kodekso 137 str. nustato šiuos pagrindinius nuteistųjų
laisvės atėmimu socialinės reabilitacijos tikslus;
Padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą
gerbiančiais žmonėmis; 2. Išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir
priemonėmis; 3. Sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reitegruotis į visuomenė.
Pagrindinės nuteistųjų laisvės atėmimu socialinės reabilitacijos formos yra šios;
1. Individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo
elgesio bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant
į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį
bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes;2. Ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; 3.
Nuteistųjų socialinių dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas;4. Pagalba sprendžiant nuteistųjų
problemas; 5. Kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai; 6. Paskatinimo priemonių ir nuobaudų
skyrimas nuteistiesiems.
Nuteistųjų laisvės atėmimu socialinės reabilitacijos
programos
Pagal Europos kalinimo įstaigų taisykles priėmus nuteistąjį į pataisos įstaigą reikėtų
kaip galima greičiau pradėti jį rengti išėjimui į laisvę. Todėl reikėtų skatinti socialinių darbuotojų
pagalbą pataisos įstaigos personalui, siekiant nuteistųjų socialinės reabilitacijos. Taisyklės
rekomenduoja kiek galima greičiau po nuteistųjų priėmimo į pataisos įstaigą parengti išsamų
raportą ir svarbią informaciją apie kiekvieną kalinį, kuriam paskirta atitinkamos trukmės bausmė,
bei programą rengiančią jį galutiniam paleidimui, kuri perduodama viršininkui susipažinti arba
patvirtinti.
Kiekvienoje pataiso įstaigoje sudaromos, koreguojamos pagal poreikį bei vykdomos
šios bazinės nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos.
Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa. 2. Nuteistųjų
pataisos programos. 3. Nuteistųjų integracijos į visuomenę programa. Šių programų pagrindu
sudaromas kiekvieno nuteistojo individualus pataisos planas, kuriame numatomas jo dalyvavimas
atskirose programose, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės ypatybes, išsilavinimą, padaryto
nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes. Visos šios socialinės reabilitacijos programos kiekvieno
nuteistojo atžvilgiu gali būti pradėtos vykdyti kartu. Pagrinde viskas priklauso nuo nuteistojo
bausmės trukmės ir galimybės jam taikyti lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą arba
neatliktos bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.
Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa. Socialinė
adaptacija- tai žmogaus pritapimas naujoms naujos bendruomenės gyvenimo taisyklėms ir
normoms. Kiekvienam nuteistajam laisvės atėmimu tenka tris kartus pritapti; 1. atvykus- bausmės
atlikimo režimo reikalavimams, darbo sąlygoms, nuteistųjų bendruomenei, pataisos įstaigos
vidiniam gyvenimui ir buičiai; 2. Pasikeitus bausmės atlikimo sąlygoms- naujoms pataisos įstaigos
buities ir darbo sąlygoms, režimo reikalavimams , vidaus tvarkos taisyklėms ir pan. 3. Dėl
paleidimo iš pataisos įstaigos- gyvenimo laisvėje sąlygoms, darbui laisvų žmonių kolektyve,
gyvenimui šeimoje ir pan.
Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programos tikslai yra; 1.
Nuteistojo asmenybės pažinimas ir objektyvių jo poreikių nustatymas; 2. Informacijos suteikimas
nuteistajam apie bausmės atlikimo sąlygas; 3. Psichologinės medicininės materialinės ir kitokios
pagalbos suteikimas siekiant palengvinti nuteistojo adaptaciją laisvės atėmimo vietoje. Informacija
apie nuteistąjį ir jo poreikius renkama ir analizuojama remiantis jo asmens byloje esančia
dokumentine medžiaga, duomenimis sukauptais asmeninių pokalbių, bendraujant su nuteistojo
artimaisiais, bei kitais teisėtais būdais.
Naujai atvykusiam nuteistajam į pataisos įstaigą nuteistajam turi būti kiek galima
greičiau suteikiama objektyvi ir išsami informacija apie jo teisinę padėtį ir bausmės atlikimo
sąlygas. Tinkamiausias nuteistųjų informavimo būdas- įteikti kiekvienam nuteistajam atmintinė,
kurioje būtų pateikta aktuali informacija. Nuteistajam susipažinus su atmintinės tekstu socialinės
reabilitacijos specialistas ar kitas paskirtas pareigūnas turi išsiaiškinti ar nuteistasis tinkamai suprato
jam pateiktą informaciją, jei nesuprato atsakyti į iškilusius klausimus. Pageidautina, kad atmintinė
jam būtų paliekama visam laisvės atėmimo laikui. Nuteistasis turi patvirtinti parašu, kad jis
susipažino su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Naujai atvykęs į pataisos įstaigą
nuteistasis patiria didesnį ar mažesnį stresą galintį nulemti reakcijas į susidarančias naujas
bauginančias situacijas. Siekiant kiek įmanoma mažinti streso padarinius, adaptaciniu laikotarpiu
tiesiogiai kontaktuojantys su nuteistaisiais pareigūnai turi teikti pirmenybę individualaus darbo
formoms. Ypatingą dėmesį reikia skirti galimoms konfliktinėms situacijoms, Šių atvejų prevencijai
pataisos įstaigose gali būti vykdomos atskiros programos, kur pagrindinis dėmesys skiriamas
nuteistųjų psichologiniai terapijai. Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos
programa paprastai vykdoma nuteistiesiems esant karantine ir 1-3 mėnesių laikotarpyje po
paskyrimo į būrį. Pataisos įstaigose gali būti steigiami specialūs adaptaciniai būriai..
Nuteistųjų pataisos programos- nuteistųjų laisvės atėmimu specialių pataisos
programų taikymas turi tapti vienu pagrindinių pataisos įstaigose atliekamos socialinės reabilitacijos
principų. Programų taikymas tiesiogiai susijęs su objektyviais nuteistųjų poreikiais, kurių
patenkinimas įgalintų asmenį po laisvės atėmimo bausmės atlikimo tapti pilnaverčiu visuomenės
nariu, sugebančiu savarankiškai siekti užsibrėžtų gyvenimo tikslų ir spręsti iškylančias problemas.
Pagal pataisos programas nuteistųjų laisvės atėmimu užsiėmimas vyksta grupėmis Tai suteikia jiems
galimybę mokytis ir įgyti svarbių praktinių įgūdžių, kurių prireiks ateityje gyvenant savarankiškai.
Aktyvus nuteistųjų dalyvavimas pataisos programose gali būti visokeriopai skatinamas Atskiros
pataisos programos vykdomos tam tikrą laikotarpį ir taikomos tiems Siekiant daryti teigiamą
poveikį nuteistiesiems organizuojami socialinio, dorovinio auklėjimo ir teisinio švietimo
užsiėmimai. Šie užsiėmimai organizuojami mokymo periodais, paprastai sutampančiais su mokslo
metų laikotarpiu ir vykdoma ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, siekiant į mokymus įtraukti ko
daugiau nuteistųjų. Nuteistųjų dalyvavimas pataisos programose turi atsispindėti nuteistuosius
charakterizuojančiuose dokumentuose, bei socialinės reabilitacijos tarnybų statistinėse ataskaitose
Prieš kiekvieną mokymo periodą sudaromas socialinio orientavimo , dorovinio auklėjimo
užsiėmimų teminis planas, kurį tvirtina pataisos įstaigos direktorius. Plane turi būti numatomos
užsiėmimų datos, temos ir lektoriai.Pareigūnai atsakingi už socialinio orientavimo, dorovinio
auklėjimo ir teisinio švietimo užsiėmimų organizavimą bei vedimą turi atidžiai sekti kintančią
teisinę, socialinę ir kitą aktualią informaciją ir pagal poreikius koreguoti užsiėmimų tematiką.
Pagal LR bausmių vykdymo kodeksą nuteistųjų arba administracijos iniciatyva
pataisos įstaigose išskyrus kalėjimus gali būti steigiamos nuteistųjų tarybos. Jos padeda pataisos
įstaigų administracijai organizuoti socialinę reabilitaciją ir sprendžia nuteistųjų buities klausimus.
Pataisos įstaigose išskyrus kalėjimus nuteistieji įstatymų numatyta tvarka steigti visuomenines
organizacijas. Nuteistųjų kolektyvo tarybų veikla neturi prieštarauti darbo, mokymosi, režimo,
saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams.
Nuteistųjų integracijos į visuomenę programa. Nuteistųjų integracijos į visuomenę
programa išskirtina savo vieta bausmės atlikimo laike bei konkrečiu turiniu. Nuteistiesiems
atliekantiems ilgas laisvės atėmimo bausmes, turi būti sudarytos galimybės pradėti dalyvauti
programoje anksčiau, laipsniškai įsisavinant jos turinį. Vykdant programą ypatingas dėmesys
skiriamas nuteistųjų supažindinimui su teisės aktais, reglamentuojančiais asmenų paleistų iš laisvės
atėmimo vietų teisinę padėtį bei socialinės paramos jiems teikimo tvarką. Pageidautina, kad
paleidžiantiems nuteistiesiems būtų įteikiama rašytinė informacija su minėtų teisės aktų išrašais
reikalingų įstaigų adresais ir kita aktualia informacija. Rengiant nuteistuosius paleidimui būtina
aktyviai bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, darbo biržomis, pataisos inspekcijoms,
nuteistųjų giminaičiais. Nuteistieji turi būti mokomi spręsti buitines ir socialines problemas,
bendrauti su valstybės savivaldybių institucijų atstovais bei kitais asmenimis.
Nuteistųjų laisvės atėmimu psichologinės terapijos samprata.
Pataisos įstaigų psichologinių tarnybų veiklos pagrindinės
kryptys.
Kad nuteistųjų laisvės atėmimu socialinė reabilitacija būtų sėkminga reikia spręsti ir jų
psichologines problemas. Izoliacija sukelia stresą, kuris aštrina psichologines problemas ir sukelia
naujų. Asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę paprastai neišvengia neigiamos kalėjimo įtakos.
Besirengiančio išeiti į laisvę asmens lauks nauji sunkumai, pasikeitusios gyvenimo aplinkybės,
kalėjime įgyta patirtis netiks laisvėje, baugins aplinkinius. Neigiamas visuomenės požiūris buities
sunkumai , biurokratiniai barjerai dar labiau pažeis ir taip ne itin stabilią asmens pusiausvyrą, nes
išspręsti kad ir paprasčiausią klausimą laisvėje reikės pastangų ir atsakomybės. Neišsprendus
psichologinių problemų neįmanoma efektyviai spręsti praktinių ir socialinių nuteistųjų
resocializacijos problemų.
Pataisos įstaigose veikiančių psichologinių tarnybų pagrindinės veiklos kryptys yra
šios; 1. Nuteistųjų asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialinės
reabilitacijos krypčių nustatymas ir koregavimas; 2. Individuali ir grupinė nuteistųjų psichologinė
terapija; 3. Nuteistųjų ir pataisos įstaigų administracijos konsultavimas; 4. Išvadų dėl nuteistųjų
perkėlimo į kitą grupę, dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir dėl
laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme bei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos galimybės pateikimas. Pataisos įstaigų didžiausia šiandienine problema yra tai, kad
socialinių darbuotojų ir psichologų santykis yra nepakankamas.
Paskatinimo priemonės ir nuobaudos bei jų skyrimo
nuteistiesiems laisvės atėmimu tvarka
Svarbia nuteistųjų įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančia priemone yra laisvės
atėmimo bausmės atlikimo metu yra paskatinimo priemonės ir nuobaudos. Jos sukuria nuteistųjų
laikymo sąlygų sistemą, kuri numato esant pozityviam nuteistojo elgesiui atskiras lengvatas arba
esminius pokyčius jo laikymo sąlygų į gerąją pusę, net galimybę būti atleistam lygtinai prieš laiką
nuo laisvės atėmimo bausmės. Pažeidus laisvės atėmimo bausmės nustatytą tvarką- atskiras
pasekmes taip pat ir nuteistojo laikymo sąlygų pakeitimą į blogąją pusę. Tokia sistema leidžia
valdyti nuteistųjų elgesį, nukreipti nuteistąjį į naudingo visuomenei gyvenimo būdo pusę.
Pagal LR Bausmių vykdymo kodeksą nustatyta paskatinimo priemones;
 1.Padėką; 2. Premija už geriausius darbo rezultatus; 3. Suteikimo teisės vieną kartą
papildomai paskambinti telefonu; 4. Leidimą papildomai gauti 3 pašto arba perduodamus siuntinius;
5. Suteikimą 3 papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymą per vienerius metus; 6.
Panaikinimą paskirtos nuobaudos prieš terminą; 7. Pasivaikščiojimo laiko prailginimą iki 2 val
kalėjime laikomiems nuteistiesiems; 8. Leidimą nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, artimaisiais
giminaičiais metu išeiti iki 8 val. už nepilnamečių pataisos namų teritorijos.; 9. Leidimą atostogų
metu parvykti į namus; 10. Suteikimą trumpalaikės išvykos į namus; 11. Atlikusiems ne mažiau
kaip vienerius metus, o nepilnamečiams atlikusiems ne mažiau kaip 6 mėnesius paskirtos bausmės-
perkėlimą iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir iš drausmės grupės į paprastąją grupę;
12.Leidimą nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi kartu su
pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą sporto varžybas ir kita; 13. Perkėlimą
nemažiau kaip pusė paskirtos bausmės laiko atlikusius nuteistuosius kurių elgesys nekelia pavojaus
aplinkiniams įstatymų numatyta tvarka pagal teikimą iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės
paprastosios grupės laikymo sąlygomis; 14. Teikimą nuteistųjų kurie nepriekaištingu elgesiu ir
stropiu darbu bei mokymusi įrodė, kad pasitaisė įstatymų nustatyta tvarka lygtinai atleisti nuo
laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.
Visas šias paskatinimo priemones galima paskirstyti į dvi grupes;1. Moralinio
organizacinio stimuliavimo priemones. 2. Materialinio piniginio stimuliavimo priemonės.
Moralinio organizacinio stimuliavimo priemonės yra šios;
Žiūrėti aukščiau paskatinimo priemonės- 1, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14.
Materialinio organizacinio stimuliavimo priemonės yra šios;
2, 4, 11, 13.
Jeigu nuteistasis nenori būti paklusnus įstatymams, pažeidinėja bausmės atlikimo
režimą, jam gali būti skiriamos šios nuobaudos. 1. Įspėjimas. 2. papeikimas. 3. Pataisos įstaigos
patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. 4. Teisės gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį
atėmimas ir draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. 5. Atvirose kolonijose ir pataisos
namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų arba nepilnamečių
uždarymu į baudos izoliatorių iki 10 parų. 6. kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki
15 parų. 7. Pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų
tipo patalpas iki 6 mėnesių. 8. Kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo 2
iki 6 mėnesių. 9. Perkėlimas iš lengvosios į drausmės grupę arba iš paprastosios į drausmės grupę.
Nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki 3 metų motinoms 5 ir 8 punktuose
nurodytos nuobaudos neskiriamos.
Skiriant nuobaudas vadovaujamasi šias principais;
1.Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes. 2. atsižvelgiama į anksčiau paskirtų
nuobaudų kiekį ir pobūdį. 3. Atsižvelgiama į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto
pažeidimo. 4.Skiriama nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. 5. Nuobauda
skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. 6. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus
skiriama viena nuobauda.
Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pažeidimo atskleidimo
dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo.
Nuobauda kuri nebuvo pradėta vykdyti vieno mėnesio laikotarpyje nebevykdoma. Nuobaudos
skiriamos žodžiu, raštu tam paskirto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Drausmės komisija
sudaroma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Ši komisija yra direktoriaus patariamoji institucija.
15 T E M A
NUTEISTŲJŲ DARBAS
Nuteistųjų laisvės atėmimu darbas kaip viena iš nuteistųjų
pataisos priemonių
 Analizuodami penkių pataisos priemonių numatytų įstatyme eiliškumą, nuteistųjų
darbas įrašytas antrąja po laisvės atėmimo režimo pagal eiliškumą pataisos priemone. Bausmės
vykdymo teisės moksle vyksta ginčas- kurioje vietoje tarp pataisos priemonių turėtų būti nuteistųjų
darbas, antroje po laisvės atėmimo režimo ar trečioje po socialinės reabilitacijos. Tai svarbus
klausimas nes nuo jo išsprendimo priklauso nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos strategija, kuri turi
didelę visuomeninę reikšmę. Nuteistųjų darbas turi auklėjamąją ir socialinę reabilitacinę reikšmę
patiems nuteistiesiems. Darbo procese nuteistasis įgyja įprotį- pastoviai dirbti, gerbti darbą ir jo
rezultatą. Nuteistasis turi būti sudomintas darbu ir jo rezultatais. Darbas neturi būti bausmės
elementu- nubaudimu. Darbas kaip pataisos priemonės efektyvus tada kai jis skiriamas su kitomis
pataisos priemonėmis.
Nuteistųjų įtraukimo į darbą tikslai bei įtraukimo į darbą
principai ir formos. Tikslai yra šie;
1.Auklėjamasis ir socialinis reabilitacinis tikslas. 2. Ekonominis tikslas Dirbdami
nuteistieji sukuria nacionalinį produktą, kurie naudoja patys ir visuomenė. 3. Socialinis tikslas. Tai
siekis nuteistiesiems išugdyti darbinius įgūdžius, suteikti darbinę specialybę , kelti darbinę
kvalifikaciją, kurių jiems prireiks atlikus bausmę.4. Sveikatingumo tikslas. Dirbdami nuteistieji
palaiko savo fizinę galią, nes be fizinio darbo žmogus doroviškai ir fiziškai degraduoja.
Įtraukimo į darbą principai ir formos
Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam
darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos darbų įstaigos administracija turi užtikrinti, kad
nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir turimą specialybę. Nuteistieji
kurie yra invalidai į darbą gali būti įtraukti tik gavus jų rašytinį sutikimą.
Nuteistųjų darbo apmokėjimas tvarka yra nustatyta BVK . Nuteistųjų pareiga laikytis
darbo drausmės. Darbo drausmė tai; darbo dienos režimas, stropus darbas, saugos darbe taisyklių
laikymasis.
Nuteistųjų laisvės atėmimu įtraukimas į darbą turi įvairias formas;
1.Nuteistųjų darbas gamyboje. Pagal BVK nuteistiesiems darbą parenka pataisos
įstaigos administracija. Ne pataisos įstaigose nuteistieji laisvės atėmimu dirba kontrahentiniuose
objektuose. Kontrahentiniu pagrindu organizuotas nuteistųjų darbas tai kuomet nuteistieji dirba
gamyboje, kurią organizuoja ir žaliava priklauso ne pataisos įstaigai, bet kitų žinybų ar privačiam
kapitalui priklausančiai įmonei.
2. Nuteistųjų palikimas atlikti ūkio darbus. Nuteistieji kurie pirmą kartą nuteisti
laisvės atėmimo bausme gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus. Atlikti
ūkio darbus nuteistasis paliekamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo
sutikimas.
3. Nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems atvirose kolonijose bei pataisos namuose
lengvosios grupės laikymosi sąlygomis, nuteistiesiems jiems pageidaujant gali būti sudarytos
sąlygos užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo
pataisos įstaigose metu. Nuteistieji pataisos įstaigos direktoriaus leidimu gali ja užsiimti aptvertoje
tvora atviros kolonijos teritorijoje. Leidus atviros kolonijos administracijai dėl užsiėmimo
individualia darbine ar kūrybine veikla išvykti iš kolonijos teritorijos ribų ir toliau nei 5 kilometrai.
Nuteistųjų galimybė užsiimti moksline, menine ir kita veikla.
Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems , mokslininkams, aukštos
kvalifikacijos specialistams, vietoj darbo pataisos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla.
LR BVK nustato laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamų
dirbti darbų ir draudžiamų eiti pareigų sąrašą. Šiems nuteistiesiems draudžiama dirbti; 1.
Dauginimo aparatais., radijo ir elektros ryšių perdavimo įrengimais. 2. pardavėjais, buhalteriais,
kasininkais, sandėlių vedėjais. 3. Medicinos srityje.4. Fotografais, televizijos ir kino operatoriais. 5.
Lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojais. 6. Eiti pareigūs kur būtų pavaldūs pataisos įstaigos
darbuotojai.
Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo sąlygos ir darbo apmokėjimas.
Išskaitos iš nuteistųjų bendrojo darbo užmokesčio. Atleidimas nuo išskaitų į
pataisos įstaigos sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Laisvės atėmimu nuteistiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip 8 val. darbo
diena. Gydymo –pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo
dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo pabaigą ir
pradžią nustato pataisos įstaigos direktorius. Nuteistiesiems suteikiamos 2 poilsio dienos per
savaitę. Jie negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymais
numatytais atvejais. Tokiu būdu poilsio diena suteikiama kitomis dienomis.
Nuteistieji už jų darbo laiką privalomai draudžiami vadovaujantis socialinio draudimo
įstatymu.
Atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir
paprastosios grupės laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie
stropiai dirba turi teisę į 14 kalendorinių dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios
atostogos įskaitomos į laisvės atėmimo bausmę. Jos suteikiamos nuteistajam atlikus 11 mėnesių
bausmės jeigu jis neturi drausminių nuobaudų. Atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus
įsakymu. Nuteistieji kurie atlieka bausmę lengvosios grupės laikymo sąlygomis ir nepilnamečiai
atostogų metu gali būti išleidžiami parvykti į namus. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba
artimieji giminaičiai.
Nuteistųjų laisvės atėmimu darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę. Į stropiai
dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių
laikymo sąlygomis , i jų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepaisant visų išskaitų ne mažiau kaip
20 procentų , o nuteistųjų 1 ir 2 grupių invalidų sąskaitą ne mažiau 30 procentų jiems per mėnesį
priskaičiuoto darbo užmokesčio. Į nepilnamečių asmeninę sąskaitą ir nuteistųjų kurie atlieka
bausmę atvirose kolonijose , turi būti įrašoma nepaisant visų išskaitų ne mažiau 50 procentų jiems
per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio- į pataisos įstaigos sudaromą socialinės
paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma- atvirose kolonijose 10 procentų, pataisos namuose,
gydymo pataisos namuose bei kalėjimuose- 25 procentai, nepilnamečių pataisos namuose 20
procentų bendro darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos neišskaičiuojamos iš atlyginimo dalies už
nustatytą išdirbio normų viršijimą ir premijų.
Atleidimas nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą-laisvės atėmimo
bausmę atliekantiems nuteistiesiems paprastosios ir lengvosios rupių laikymo sąlygomis
atliekantiems nuteistiesiems taip pat nuteistiesiems invalidams, pensinio amžiaus asmenims ir
laisvės atėmimo bausmę atliekantiems gydymo pataisos namuose kurių asmeninė sąskaita yra
mažesnė nei 1 MGL pinigų suma pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu ne ilgiau kaip 6 mėnesius
iki laisvės atėmimo atlikimo laiko pabaigos gali būti nedaromos išskaitos į socialinės paramos
nuteistiesiems fondą.
Nuteistųjų aprūpinimas pensijomis ir pašalpomis.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu
nedraudžiami, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą. Jie gali
draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu. Nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas
neįskaičiuojama į darbo stažą.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pensijos, pašalpos ir visos kitos
pajamos įskaitomos į jų asmenines sąskaitas. Senatvės pensijos sulaukę nuteistieji, kurie laisvės
atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į pensiją Lietuvos Respublikos
pensijų įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.
 16 TEMA
Laisvės atėmimo bausmę , atliekančių nuteistųjų
bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas
Nuteistųjų bendrasis lavinimas ir profesinis parengimas kaip viena iš
nuteistųjų pataisos priemonių.
Bendrasis lavinimas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas,
pataisos priemonių. Bendrasis lavinimas plečia nuteistųjų laisvės atėmimu akiratį, kelia intelektą,
sudarydamas kliūtį nusikalstamos veikos recidyvui. Kuo aukštesnis žmonių išsilavinimo lygis tuo
rečiau jie daro nusikalstamas veikas. Nuteistųjų pataisos procesas bus sėkmingesnis tuomet, jei jie
turės žinių apie gamtos ir visuomenės vystymosi pagrindus. Tokias žinias nuteistiesiems duoda
bendrasis lavinimas. Bendrasis lavinimas yra ir nuteistųjų auklėjimo procesas.Ką besimokytų
nuteistasis jis visais atvejais plės savo akiratį, formuos savo dorovinį ir estetinį požiūrį į visuomenę.
Nuteistųjų bendrasis lavinimas yra tiesiogiai susijęs su kitomis šių asmenų pataisos priemonėmis.
Kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo geresni darbo gamyboje rezultatai, tuo geresnė drausmė ir
tvarka pataisos įstaigoje. Nuteistieji kurie mokosi palankesni auklėjamajam poveikiui, aktyviai
dalyvauja pataisos programose, doroviniame teisiniame švietime. Bendrojo lavinimo metu
nuteistieji įgija savybes kaip užsibrėžto tikslo siekimas, mokėjimas nugalėti sunkumus ir nesekmes,
mokėjimas deramai organizuoti savo laiką. Tokiu būdu bendrojo lavinimo procesas vertinamas kaip
nuteistųjų pataisos priemonė.
Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas pataisos įstaigose.
Mokyklų ir konsultacinių punktų steigimas pataisos įstaigose. Pataisos įstaigos ir
mokyklos santykiai. Nuteistųjų priėmimas į mokyklą ir mokymosi
organizavimas.
Organizuojant nuteistųjų laisvės atėmimu bendrąjį lavinimą Lietuvos pataisos
įstaigose BV kodeksas nustato, kad pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki 16 metų
bendrasis lavinimas. Nuteistųjų invalidų ir ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis lavinimas
organizuojamas jų pageidavimu ir gydytojų leidimu.
Priklausomai nuo mokinių skaičiaus pataisos įstaigose gali veikti šie bendrojo
lavinimo organizavimo vienetai;
1.Mokyklos- valstybinio bendrojo lavinimo mokyklas pataisos įstaigose steigia,
reorganizuoja ir likviduoja apskričių viršininkai. Šios procedūros pradedamos esant rašytiniam
Kalėjimų departamento rašytiniam prašymui.
2.Klasės- Kai yra 5-80 moksleivių iki 16 metų , nebaigusių pagrindinės mokyklos,
nepilnamečių pataisos namuose steigiamos klasės, kurios yra bendrojo lavinimo mokyklos,
veikiančios už nepilnamečių pataisos namų ribų, sudėtinė dalis.
3. Švietimo konsultaciniai punktai- Švietimo konsultacinis punktas pataisos
įstaigoje steigiamas, kai yra ne mažiau kaip 30 nuteistųjų, pareiškusių norą mokytis. Šiame punkte
nuteistieji gali mokyti pagal mokymo programą, tiek kai kurių disciplinų.
Tarp pataisos įstaigos ir bendrojo lavinimo mokyklos teisės aktais nustatomi santykiai.
Pataisos įstaigos administracija privalo;
1.Tvarkyti norinčių mokytis nuteistųjų apskaitą. 2. Sudaryti sąlygas mokyklai veikti-
skirti jai patalpas, šias patalpas remontuoti, turi jos atlikti visus reikalavimus. 3. Užtikrinti
mokytojų, mokyklos vadovybės bendradarbiavimą su pataisos įstaigų tarnybų darbuotojais,
nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 4. padėti pedagogams susipažinti teisine
ir metodine dokumentacija, reglamentuojančia pataisos įstaigos veiklą, nuteistųjų mokymo ir
socialinės reabilitacijos klausimais. 5. Užtikrinti mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos
teritorijoje. 6. Per mokslo metus nekelti nuteistųjų į kitą pataisos įstaigą.
Pataisos įstaigos administracija turi teisę;
1.Lankytis pamokose, dalyvauti vykstančiuose po pamokų renginiuose, patarti
mokytojams nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 2. pasitelkti mokyklos
darbuotojus renginiams, skirtiems nuteistiesiems socialiai reabilituoti. 3. Dalyvauti mokyklos
pedagogų posėdžiuose. 4. Uždrausti įeiti į pataisos įstaigos teritoriją mokyklos darbuotojui,
pažeidusiam teisės aktus.
2. Mokyklos vadovai ir mokytojai privalo;
1.Rengti nuteistuosius gyventi atviroje demokratinėje visuomenėje, ugdyti sąmoningą
LR pilietį. 2. Laikytis žmogiškosios ir pedagoginės etikos normų. 3. Padėti auklėti ir socialiai
reabilituoti nuteistuosius. 4. Laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse bendravimo su
nuteistaisiais taisyklių tvarkos. 5. Tausoti mokyklos inventorių , vaizdines mokymo priemones,
įrangą. 6. Padėti pataisos įstaigos darbuotojams tobulintis pedagogikos bei psichologijos srityse.
3.Mokyklos vadovai ir mokytojai turi teisę;
1.Turėti pedagoginį kūrybiškumą užtikrinančias darbo sąlygas. 2. Teikti pasiūlymus
dėl pedagogų kolektyvo ir pataisos įstaigos administracijos bendradarbiavimo nuteistųjų auklėjimo
ir socialinės reabilitacijos klausimais. 3.Reikalauti, kad pataisos įstaigos administracija užtikrintų
mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos teritorijoje.
4.Nuteistieji į mokyklą priimami – pagal turimus išsimokslinimo dokumentus. Jų
priėmimas į mokyklą įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, suderinus su pataisos įstaigos
direktorium ar jo pavaduotoju socialinei reabilitacijai.
5. Mokymo organizavimas- mokykla dirba pagal švietimo ir mokslo ministerijos
patvirtintus planus ir programas. Mokslo metai pradedami rugsėjo 1-ąją dieną. Jų trukmė nustatyta
mokymo planuose.Jeigu nuteistieji dirba dviem pamainom ir neįmanoma visų norinčiųjų mokytis
pirmoje pamainoje, mokyklos darbas taip pat turi būti organizuojamas dviem pamainomis. Pamokų
ir pertraukų trukmę nustato mokyklos vadovas įsakymu. Besimokantys nuteistieji, kurie perkelti dėl
nuobaudos į kameros tipo patalpas į mokyklą nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savaran
kiškai.. Besimokantiems nuteistiesiems kurie uždaryti į baudos izoliatorių ar karcerį nuobaudos
atlikimo metu vadovėliai ir kitos mokymo priemonės į kameras nenešami. Nuteistiesiems
baigusiems 9 klases ir 12 klasių ir išlaikiusiems egzaminus išduodami Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentai. Šie dokumentai saugomi nuteistųjų asmens bylose ir
išduodami jiems išeinant į laisvę. Kad pasirengtų brandos egzaminams nuteistieji atleidžiami nuo
darbo prieš egzaminą 6 dienas prieš kiekvieną egzaminą.
Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimas pataisos įstaigose.
Profesinių mokyklų, skyrių, moksleivių pareigos ir teisės.Profesinės mokyklos
skyriaus vadovai pedagogai, jų pareigos ir teisės, atsakomybė. Pataisos įstaigos
administracijos veikla pareigos ir teisės.
LR BVK nustatyta, kad profesinis mokymas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas
laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Didelę reikšmę nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos procese
turi profesinis mokymas. Neturėjimas darbinės specialybės, neužimtumas naudinga darbine veikla
yra kriminologinis faktorius, dažnai stumiantis asmenis užsiimti nusikalstama veika.. Nuteistųjų
įgijimas darbinės specialybės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas vertinamas kaip efektyvi priemonė
teisės pažeidimų darymo bausmės atlikimo metu ir po paleidimo iš laisvės atėmimo
vietų.Vadovaujantis LR BV kodeksu pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų
gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas.. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją,
kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę..
Nuteistųjų invalidų, ribotai pakaltinamų asmenų ir pensinio amžiaus nuteistųjų profesinis mokymas
organizuojamas jų pageidavimu. Nepilnamečių profesinis mokymas organizuojamas neviršijant
nuteistųjų darbo dienos trukmės. Pagal LR profesinio mokymo įstatymą specialiąsias profesines
mokyklas pataisos įstaigose steigia ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, eėsant Kalėjimų
departamento rašytiniam prašymui.
Moksleivių ugdymas- Specialiose profesinėse mokyklose steigiamos pirmosios ir
ketvirtosios pakopų grupės. Į pirmosios pakopos grupes priimami nuteistieji nebaigę pagrindinės,
taip pat vidurinės bendrojo lavinimo mokyklų arba jas baigę. Į šias mokyklas nuteistieji priimami
Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais moksleivių priėmimo į profesines mokyklas
normatyviniais dokumentais bei pataisos įstaigos pasiūlymais. Mokslo metai pradedami rugsėjo 1-
ąją – 15 dienomis. Specialiųjų profesinių mokyklų moksleiviai dėl paskirtos nuobaudos perkelti į
kamerų tipo kameras nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai. Nuteistiesiems
moksleiviams uždarytiems į baudos izoliatorių ir karcerį, nuobaudos atlikimo metu mokymo
priemonės nenešamos. Specialiųjų profesinių mokyklų moksleiviams, atlikusiems mokymo plane
nurodytas užduotis, suteikiama teisė laikyti baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus. Nuteistiesiems
moksleiviams suteikiama 6 dienų atostogos pasirengti kiekvienam baigiamajam egzaminui ir jį
išlaikyti. Darbo užmokestis per šį laikotarpį nuteistiesiems neskaičiuojamas. Nuteistiesiems
baigusiems specialiąsias profesines mokyklas išduodami nustatyto pavyzdžio kvalifikacijos
pažymėjimai. Jie saugomi nuteistųjų asmens bylose ir išduodami juos pakleidžiant į laisvę.
Specialiųjų profesinių mokyklų moksleiviai privalo;
Nuolat ir stropiai mokytis. 2. Pagarbiai elgtis ir bendrauti su pedagogais bei kitais
mokyklos darbuotojais, kreiptis į juos žodžių „ jūs“ tamsta“ arba pagal jų einamas pareigas. 3.
Laikytis LR įstatymų specialiosios profesinės mokyklos nuostatų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklių. 4. Tausoti mokyklos turtą, įstatymų nustatyta tvarka atlyginti dėl jų kaltės padarytą žalą.
Specialiųjų profesinių mokyklų moksleiviai turi teisę;
1.Įgyti valstybinį standartą atitinkantį profesinį išsilavinimą. 2. Mokytis sveikoje ir
saugioje aplinkoje.3. Naudotis specialiosios profesinės mokyklos vadovėliais , biblioteka,
kabinetais, dirbtuvėmis ir laboratorijomis. 4. Kreiptis į specialiosios profesinės mokyklos vadovus
arba pateikti jiems klausimus, prašymus žodžiu ar raštu ir gauti atsakymą.
Už šiurkščius ir nuolatinius specialiosios mokyklos ar pataisos įstaigos vidaus tvarkos
pažeidimus, susijusius su ugdymu specialiojoje profesinėje mokykloje nuteistieji pedagogų tarybos
sprendimu šalinami iš specialiosios profesinės mokyklos. Specialiosios profesinės mokyklos vadovą
skiria Švietimo ir mokslo ministerija.
Specialiosios profesinės mokyklos vadovai ir pedagogai privalo;
1.Rengti nuteistuosius gyventi atviroje demokratinėje visuomenėje, ugdyti sąmoningą
LR pilietį. 2. Laikytis žmogiškosios ir pedagoginės etikos normų.3. Padėti nuteistuosius auklėti,
socialiai reabilituoti, jiems pasitaisyti. 4. Laikytis pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse
nustatytos bendravimo su nuteistaisiais tvarkos. 5. Tausoti specialiosios profesinės mokyklos bei
pataisos įstaigos inventorių, vaizdines mokymo priemones , įrangą.
Specialiosios profesinės mokyklos vadovai ir pedagogai turi teisę;
1.Turėti pedagoginį kūrybiškumą užtikrinančias darbo sąlygas. 2. Teigti pasiūlymus
dėl pedagogų ir pataisos įstaigų administracijos bendradarbiavimo nuteistųjų mokymo , auklėjimo,
socialinės reabilitacijos ir pataisos klausimais. 3. Reikalauti, kad pataisos įstaigos administracija
užtikrintų specialiosios profesinės mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos teritorijoje. Už
visos specialiosios profesinės mokyklos veiklą atsako jų vadovai.
Pataisos įstaigos administracija privalo;
1.Tvarkyti nuteistųjų, norinčių įsigyti profesiją apskaitą. 2. Sudaryti sąlygas
specialiajai profesinei mokyklai veikti, suteikti jiems patalpas ir komunalines paslaugas, kuriomis
naudojasi pataisos įstaiga. 3. Užtikrinti mokymo priemonių, kurias draudžiama turėti nuteistiesiems
pagal LR BVK 1 priedą, apsaugą ir kontroliuoti, kaip šios priemonės naudojamos. 4. Rūpintis
specialiosios profesinės mokyklos vadovybės bei pedagogų ir pataisos įstaigos administracijos
bendradarbiavimu nuteistųjų mokymo, auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 5. Padėti
pedagogams susipažinti su teisine bei metodine dokumentacija, reglamentuojančia pataisos įstaigos
veiklą nuteistųjų mokymo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 6. Užtikrinti specialiosios
profesinės mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos teritorijoje. 7. Nekelti besimokančių
nuteistųjų į kitą pataisos įstaigą iki jie nebaigia mokyklos, jeigu nėra režimo būtinumo.
Pataisos įstaigos administracija turi teisę;
1.Pedagogui sutikus lankytis teorijos bei praktikos pamokose, patarti pedagogams
nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 2. pasitelkti specialiosios profesinės
mokyklos darbuotojus renginiams, skirtiems nuteistiesiems socialiai reabilituoti, organizuoti. 3.
Susitarimo pagrindu dalyvauti specialiosios profesinės mokyklos pedagogų susirinkimuose,
rengiamose konferencijose, pedagogus atestuojant. 4. Uždrausti įeiti į pataisos įstaigos teritoriją
specialiosios profesinės mokyklos darbuotojui, pažeidusiam pataisos įstaigos vidaus tvarką,
reglamentuojančius teisės aktus ir kelti klausimą dėl šio darbuotojo pakeitimo.

20 TE MA
Atleidimas nuo bausmės atlikimo
Nuteistųjų atleidimo nuo bausmės atlikimo sąvoka reikšmė ir
pagrindai.
Nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų užbaigia bausmės vykdymo procesą.,
leidžia įvertinti pataisos poveikio priemonių, taikytų nuteistajam rezultatus, o esant pagrindui-
spręsti klausimą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Nepriklausomai
nuo to ar pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslai, nuteistasis turi būti paleistas
pasibaigus bausmės vykdymo terminui. Nuteistieji atleidžiami nuo bausmės atlikimo šiais
pagrindais; 1. Atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką.2. Amnestijos aktu. 3. Malonės
tvarka. 4. Kuriems panaikintas nuosprendis ir nutrauktas iki teisminis tyrimas. 5.Kuriems paskirta
bausmė, sumažinta iki atlikimo bausmės laiko; 6. Lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės
prieš terminą. 7. Susirgę sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį. 8. Kitais
LR įstatymų numatytais pagrindais.
Atleidimo nuo bausmės rūšis galima suskirstyti į 2 grupes;
Paleidimas atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. 2. Atleidimas neatlikus
teismo paskirtos bausmės. 3. Atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos. 4. Paleidimas dėl naujojo
baudžiamojo įstatymo, kuris panaikina veiklos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu
palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Atleidimas neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšis ir taikymo
proceso reglamentacija.
Kai kuriais atvejais įstatymas numato lygtinio atleidimo neatlikus teismo paskirtos
bausmės galimybes. Tai įmanoma tada kai pasiekti bausmės vykdymo tikslai. Įstatymas numato šias
atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšis;
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. 2. Neatlikus laisvės
atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme. 3. Atleidimas nuo neatliktos bausmės
dalies amnestijos aktu. 4. Atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies malonės tvarka. 5. Atleidimas
nuo neatliktos bausmės nuteistajam susirgus sunkia nepagydoma liga. 6. Atleidimas nuo bausmės
atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus ir neštumo.
Pirmuoju, pagrindiniu ir bendru visoms nuteistųjų kategarijoms pasitaisymo
rodiklis yra- jų požiūris į padarytą nusikaltimą, kaltės ir teisingos bausmės, skirtos už padarytą
nusikalstamą veiką suvokimas; neigiamai vertinama padaryta nusikalstama veika; šia veika
padarytos žalos suvokimas Nusikaltėlis gali pripažinti nusikalstamos veikos padarymo faktą, bet
neduoda jos įvertinimo visuomenės atžvilgiu. Apie nuteistojo savo kaltės įvertinimą galima spręsti
pagal jo kai kuriuos poelgius basmės atlikimo metu: nuoširdus prisipažinimas padarytoje
nusikalstamojoje veikoje, kuri teisėsaugos pareigūnams nebuvo žinoma, pranešimas apie
nepatrauktus baudžiamojon atsakomybėn bendrininkus, stengimasis savo iniciatyva atlyginti
padarytą žalą nukentėjusiam ir pan.
Antruoju bendru pasitaisymo rodikliu yra- nuteistųjų teisingas požiūris į bausmės
atlikimo režimo reikalavimus taikomus jiems bei visą pataisos priemonių kompleksą, numatytą LR
BVK, vykdomą jų atžvilgiu. Tie nuteistieji kurie pažeidžia nustatyto režimo reikalavimus,
nedrausmingi, nedalyvauja nuteistųjų pataisos programose ir kitose socialinės reabilitacijos
priemonėse, vengia darbo ar mokymosi, jeigu tai jiems privalu, negali būti įvertinti kaip pasitaisę.
Tačiau visų nuteistųjų pasitaisymo laipsnis turi būti įvertinamas nevienodai. Tai turi būti atsižvelgta
į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistojo asmenybę. Nuteistųjų lygtinis atleidimas
nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą turi du pagrindus- materialųjį ir formalųjį.
Materialusis pagrindas- rodo nuteistojo laisvės atėmimu pasitaisymo laipsnį.
Įstatymas numato galimybę nuteistajam laisvės atėmimu taikyti lygtinį atleidimą nuo laisvės
atėmimo bausmės prieš terminą, jeigu teismas pripažins, kad dėl nuteistojo pasitaisymo jam
nereikia atlikti visos teismo paskirtos bausmės. Apie tai ar nuteistasis pasitaisė sprendžiama pagal jo
elgėsi; 1. Visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlygino, arba
įsipareigojo per tam tikrą laiką visiškai ją atlyginti. 2. Savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo
bausmės atlikimo metu įrodė , kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.
Formalusis pagrindas- įstatyme numatyta, kad nuteistąjį galima atleisti lygtinai prieš
terminą nuo laisvės atėmimo bausmės jeigu šis atliko; 1. Nemažiau kaip pusė atliktos bausmės už
neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. 2. Atliko ne mažiau kaip du trečdalius
paskirtos bausmės už sunkią nusikalstamą veiką. 3. Atliko ne mažiau kaip tris ketvirtadalius
paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą arba jeigu asmuo yra recidyvistas. 4.Ne mažiau kaip
vieną trečdalį paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, kurį padarė
nėščia moteris, taip pat vienišas tėvas turintis vaiką iki 7 metų, kai jam tėvų valdžia nėra apribota.
Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą netaikomas pavojingiems
recidyvistams, laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui, kuris jau buvo lygtinai
atleistas nuo bausmės prieš terminą ir per neatliktos bausmės dalies laiką padarė tyčinį nusikaltimą.
Teismas lygtinai atleisdamas asmenį nuo bausmės prieš terminą gali paskirti vieną ar
kelis įpareigojimus; 1. Atlyginti arba pašalinti padarytą žalą. 2. Atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.
3. Teikti nukentėjusiajam pagalbą kol šis gydosi. 4. Pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,
be teismo sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. 5. Pradėti mokytis arba tęsti mokslą. 6. gydytis
nuo alkoholizmo ar narkomanijos. 7. Be pataisos inspekcijos nekeisti gyvenamosios vietos. 8.
Neatlygintinai atidirbti iki 300 val. viešųjų darbų, kai nuteistasis sutinka.
Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtus
įpareigojimus. Šis laikas negali būti ilgesnis už neatliktos bausmės laiką.
Neatliktos laisvės atėmimo bausmės pakeitimas švelnesnia bausme- išskyrus
baudą. Įstatymas formuluoja šiai atleidimo nuo neatliktos bausmės atleidimo prieš terminą tokį patį
materialųjį ir formalųjį pagrindą kaip ir lygtiniam atleidimui nuo laisvės atėmimo bausmės prieš
terminą.
Amnestijos aktas- tai viena iš atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės prieš
terminą rūšių. Asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo LR Seimo priimtu
amnestijos aktu.
Malonė- pagal LR BK79 str. nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies
bausmės, jeigu LR Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. Malonės suteikimo tvarką nustato
LR Prezidentas.
Nuteistųjų atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos
Trečioji atleidimo nuo bausmės grupė yra atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos.
Kai kasacinės instancijos teismas panaikina ar pakeičia teismo nuosprendį ar nutartį. Apskųsti
įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis,
jo gynėjas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas apelasiciniu skundu. Aukštesnės
instancijos teismas išnagrinėjęs bylą gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį, bei pakeisti teismų
nutartis ir bylą nutraukti.
Asmeniui kuris teismo reabilituotas turi būti nedelsiant atstatytos visos jo teisės. Jis
gali pasinaudoti galimybėmis ir garantijomis. Pagal LR CK žalą atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo,
neteisėto suėmimo ir kita , atlygina valstybė visiškai, nepaisant iki teisminio tyrimo pareigūnų ir
teismo kaltės. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala.
Nuteistųjų paleidimas dėl naujojo baudžiamojo įstatymo, kuris
panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu
palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Tai yra ketvirtoji atleidimo nuo bausmės grupė. Jeigu asmeniui už nusikalstamas
veikas iki 2003-05-01 galutinė bausmė buvo paskirta pagal senojo BK straipsnių taisykles, galutinė
bausmė neperžiūrima, išskyrus tuos atvejus, kai naujajame BK už tokias veikas numatyta bausmė
yra švelnesnė, o galutinė bausmė buvo paskirta visiško bausmių sudėjimo būdu arba kai galutinė
neatitinka naujojo LR BK reikalavimų.