Ar atlaidumas tebelaikomas vertybe?

Visų pirma, manau, kad atlaidumas tebėra laikomas vertybe. Tai viena iš
svarbiausių vertybių. Sugebėjimas įveikti viduje susikaupusį pyktį, atleisti žmogui
už padarytas skriaudas bei pamiršti savo ambicijas ir įsitikinimus yra labai svarbu.
Žmogus šią vertybę ugdo visą savo gyvenimą. Apie atlaidumą rašė XIX a. pabaigos
– XX a. pradžios realizmo epochos rašytojas ir publicistas novelėse „Lazda“ ir
„Ubagas“. Jo kūryba davė pradžią lietuvių psichologinei novelei, turėjo poveikį
lietuvių prozos raidai. „Lazdoje“ pasakotojas rašo apie savo tėvą, kuris
apgyvendina seklyčioje buvusį girios prižiūrėtoją, nors baudžiavos laikas tėvas
buvo taip nuo jo nukentėjęs, kad net tris savaites negalėjo atsikelti iš lovos. Tėvas
buvo sumuštas todėl, kad pašėrė jaučius su paimtais, iš pono pievos dobilais.
Dumbrauckas po kelių metų gyvenimo pas Juozapą, kaip atsisveikinimo dovaną
jam palieka tą pačią lazdą, su kuria buvo sumušęs Juozapą. Šis, nepaisant skaudžių
prisiminimų, atleidžia ir priima lazdą. Toks tėvo poelgis parodo, kad atlaidumas
yra didžiausia vertybė. Šiame apsakyme J. Biliūnas giliai pavaizdavo, kaip greitai
užmiršti skriaudą, geru atsakyti į blogį ir dovanoti priešams, nes tai yra svarbiausia
vertybė. Kitoje novelėje „Ubagas“ taip pat ryškus atlaidumas. Sabaliūnas savo
sūnaus išvarytas iš namų ne tiek smerkia sūnų, kiek graudinasi dėl visos gyvenimo
nesantaikos: „O gal ir jie kada nors taip varys iš namų savo tėvą...“ – šiuose senelio
Sabaliūno žodžiuose apie savo anūkus skamba tragiškas liūdesys, tačiau jis
neįstengia keršyti ir pykčio savyje nebelaiko. Tokiu būdu parodoma taip pat, kad
atlaidumas yra labai svarbi vertybė, ir tai padaryti sugeba tik stiprūs žmonės. Ne
tik novelėse, bet ir Šventajame rašte vaizduojamas atlaidumas kaip labai svarbi
vertybė. Pasakojime „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“ pasakojama kaip sūnus, gavęs
iš tėvo jam priklausančią palikimo dalį išvaisto materialinėms gėrybėms. Šis grįžęs
namo vietoj to, kad būtų nubaustas, tėvas jį meiliai pabučiuoja ir sūnui atleidžia.
Taip Biblija moko, kad atleidimas yra viena didžiausių vertybių, kurią žmogus
privalo ugdyti. Mano nuomone, šiais laikais atlaidumas taip pat yra labai svarbi
vertybė ir jis yra reikalingas visiems, kaip teigė britų veikėjas Edvardas Herbertas:
„Kas nemoka atleisti, sunaikina tiltą, per kurį jam pačiam reikės praeiti, nes
kiekvienam žmogui atleidimas yra reikalingas.” Taigi, atlaidumas tebelaikomas
vertybe, kai žmogus įveikia viduje susikaupusį pyktį ir atleidžia žmogui.