KODĖL LIETUVOJE VERTĖTŲ RUSIJOS GRĖSMĖS AKIVAIZDOJE – MOKYKLOS DIREKTORIAUS

KEISTI SEIMO RINKIMŲ DATĄ 12 p. SKUBUS ŠIAURĖS ŠALIŲ GINKLAVIMASIS 42 p. POSTAS – IKI GYVOS GALVOS 45 p.

4,99 Lt
www.veidas.lt 2012 spalio 8
Nr. 41

KGB DARBUOTOJAI
PO 22 METŲ
Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar turėtume persekioti
buvusius KGB darbuotojus? Ar jie dar pavojingi?
 Nr. 41, 2012 m. spalio 8–14 d. TURINYS

LIETUVA
EKSPRESAS SAVAITĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6–7
SAVAITĖS INTERVIU: „Lietuva sparčiai gražėja,
SAVAITĖS INTERVIU:
bet su valdžia tai nedaug susiję“, – tikina prof. „Lietuva sparčiai
E.Aleksandravičius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .10
RINKIMAI: kodėl Lietuvoje vertėtų keisti Seimo
gražėja, bet su
rinkimų datą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 valdžia tai nedaug
VIRŠELIO TEMA: ar ir šiandien verta bijoti
KGB šmėklos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14 susiję“, – tikina
ENERGETIKA
intelektualas prof.
E.Aleksandravičius.

A.KOROLIOVO (BFL) NUOTR.

PINIGAI: termofikacinės elektrinės – įkaitės ar
manipuliatorės? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
DUJOS: kur nuves Lietuvos užmojai susiremti
su „Gazpromu“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 10 p.
AMŽIAUS PROJEKTAS: Visagino atominė elektrinė –
burė ar inkaras? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
ALTERNATYVOS: atsinaujinančių išteklių energetika –
Visagino atominio „Titaniko“ šešėlyje . . . . . . . . . . . . . .
REGIONAI: Kaunas naikina šilumos monopoliją . . . . .
24
26
Rusijos grėsmės akivaizdoje
VERSLAS
Šiaurės šalys skubiai ginkluojasi.
DARBAS: ilgas darbas valstybės sektoriuje gali pakišti
koją karjerai versle . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32
KAINOS: nekilnojamasis turtas pigs ir dėl demografinių
tendencijų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34

PASAULIS
INTERVIU: „Naujai kuriama Europos prokuratūra padės
kovoti su kontrabandininkais“, – tikina OLAF direktorius 40 p.
G.Kessleris . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .37
KAUKAZAS: nauji rinkimai Gruzijoje – naujos svajonės 38
GYNYBA: Rusijos grėsmės akivaizdoje Šiaurės
šalys skubiai ginkluojasi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .40
Muzika
VISUOMENĖ
ŽMONĖS: mokyklos direktoriaus postas –
iki gyvos galvos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .44
Šiandien sostinės
ŠVIETIMAS: ko galima pasimokyti iš geriausių koncertų salėje
pasaulyje švietimo sistemų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48 „Piano.lt“ prasideda
SVEIKATA: nugaros negydo nei joga, nei plaukiojimas . 50
ISTORIJA: minutės iki žmonijos žūties . . . . . . . . . . . . . 52
jubiliejinis šiuolaiki-
PERSPEKTYVOS: monarchų aukso amžius . . . . . . . . 53 nio džiazo festivalis
ASMENINO ARCHYVO NUOTR.

KULTŪRA „Vilnius Jazz“.

MUZIKA: prasideda jubiliejinis šiuolaikinio džiazo
festivalis „Vilnius Jazz“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54 54 p.
PARODOS: trumpas maršrutas po naujas parodas
sostinės Senamiestyje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
KINAS: San Sebastiano kino festivalio filmai –
pakeliui į Lietuvą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .56 Po tūkstančio pilių
LAISVALAIKIS slėnį patogiausia
RUDENS SKAITINIAI: siūlome ištrauką iš ką tik keliauti oro balionu.
pasirodžiusio T.Rachmano romano „Netobulieji“ . . . . . .58
KELIONĖS: po tūkstančio pilių slėnį patogiausia
keliauti oro balionu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .60

KOMENTARAI
R.NAVALINSKO NUOTR.

REDAKTORIAUS LAIŠKAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
O.BLOŽIENĖ: jaunimo nedarbas – iššūkiai ir galimybės 7 60 p.
A.BAČIULIS: T.Gutauskas gerai, bet saikas dar geriau . 8
A.ŠINDEIKIS: pamiršta Valstybės pažangos strategija
„Lietuva 2030“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .36
VIRŠELIS: CENTRINIO ARCHYVO NUOTR.; „VEIDO“ FOTOMONTAŽAS
A.MALDEIKIENĖ: pjauni tai, ką pasėji . . . . . . . . . . . . .62
VEIDAS ● 2012 10 08 3
EKSPRESAS Redaktoriaus Ïodis

Gintaras
Kam visa tai? Sarafinas

tambūs pramonininkai ir verslininkai su turės tiek pat bendro, kiek skruzdėlė su sunk-

S visa Pramonininkų konfederacija prieša-

kyje teigia, kad prieš šiuos Seimo rinki-
mus jie partijų programų neskaito, kandidatų
vežimiu. Juk rinkėjai kažką išrinko, o tie išrink-
tieji kažką surašė ir pagal tą kažką valdys vals-
tybę. Ir dar paaiškins rinkėjams, kad visų tų
debatų nežiūri, visą reklaminę erdvę ignoruoja, savo priešrinkiminių pažadų ir programų įvyk-
nes nėra jokios prasmės į tai kreipti bent men- dyti negali, nes Vyriausybės programa juk
kiausią dėmesį. Pramonininkų konfederacija kompromisinė, tai yra nei velnias, nei gegutė.
dėmesį į politikus ims kreipti tik po rinkimų, ir Todėl mūsų valstybėje metas permąstyti visą
tik į tuos, kurie sudarys valdančiąją koaliciją. rinkimų tvarką ar bent jau priešrinkiminį laiko-
Būtent su jais pramonininkai ir derėsis. tarpį, kuris dabar visiškai suveltas ir nereikalin-
Pramonininkams gerai – jie galingi ir įtakin- gas, nes tik gaišina žmonių laiką, ir dar yra
gi, o ką daryti paprastiems rinkėjams, kurie taip finansiškai nuostolingas. Čia mums pavyzdžiu
pat mato ir supranta visą dabar vykstantį farsą? vėl galėtų būti išsivysčiusios valstybės, kuriose
Tiesą sakant, čia kyla jau visai sisteminis koalicinės vyriausybės darbuojasi jau daug
klausimas, kam Lietuvoje apskritai reikalinga kadencijų. Ten jau rasta būdų, kaip padaryti,
rinkimų agitacija, kodėl nacionalinis transliuo- kad partijų programos ir valdžiažmogių spren-
tojas kažkokiems nesavikritiškiems apsišaukė- dimai nesiskirtų kaip diena ir naktis ir kad
liams privalo skirti daugybę valandų nemoka- egzistuotų bent kokia politikų atsakomybė.
mo televizijos bei radijo eterio ir kodėl mokes- O kaip rinkėjams elgtis prieš šiuos rinkimus,
čių mokėtojai turi skirti 20 mln. Lt partijoms, kad jie nesijaustų esą niekas ir kad balsuodami
kad jos finansuotų tą tuščią triukšmą, kuris ap- nepadarytų didelių klaidų? Gal būtų visai iš-
link mus visą mėnesį vyksta iki rinkimų. Kam mintinga pasidomėti ne 2012-ųjų, o ankstesnių
visa tai? Juk dabar bet kokios partijos bet kuris metų partijų programomis ir politikų pažadais
kandidatas gali kalbėti bet ką, žadėti viską, ko bei panagrinėti, kaip jie buvo įgyvendinami, kai
tik nori rinkėjai ar ką tik jis pats geba sugalvo- tos partijos buvo valdžioje. Juk prie tikros val-
ti, partijos programas gali rašyti tarsi stebukli- džios prisiliesti galimybę turėjo dauguma da-
nes pasakas – juk už visko stovi tuštuma. Po rin- bartinių Lietuvos partijų: ir socialdemokratai,
kimų iš skirtingų partijų bus sudaroma valdan- ir liberalai, ir konservatoriai, ir „darbiečiai“, ir
čioji koalicija (o po šių rinkimų ji bus tikrai krikščionys, ir krikdemai, ir tautininkai, ir cent-
marga), ir jau tada bus surašoma bendra ristai, ir socialliberalai, ir zuokininkai, ir „tvar-
Vyriausybės programa, kurioje 99,99 proc. tų kiečiai“, jei omenyje turime R.Paksą. Taigi visi
sapalionių, kuriomis dabar esame maitinami savo valdymo įgūdžius jau pademonstravo.
įvairių kandidatų į Seimą, bus prilygintos baltos Vadinasi, apsisprendžiant, už ką balsuoti,
kumelės sapnams ir užmirštos. geriausia tiesiog pasiknaisioti savo atminties
Vyriausybės programą valdančiąją koaliciją kertelėse (ir netikėti prasimanymu, kad lietu-
sudarysiančių partijų lyderiai sukurps per porą viai pasižymi itin trumpa atmintimi), o ne klau-
naktų ir rinkėjai jai jokios įtakos neturės. sytis įvairiausių kandidatų fantazijų per televi-
Pabrėžiu – visiškai jokios. Toji programa bus ziją. Branginkite savo laiką ir nesileiskite kvai-
gana neskani mišrainė, kuri su demokratija linami. ●
Atsakingoji sekretorė Platinimas ir prenumerata
Sonata Bajoraitė, tel. 264 9415 G.Strazdienė, tel. 264 9424
SKYRIAI: Administratorė
Vidaus politika – J.Kučinskaitė, A.Lėka, M.Aleksandravičienė, tel. 262 6813
A.Bačiulis, tel. 264 9432 REDAKCIJOS ADRESAS:
Savaitinis iliustruotas žurnalas Verslas – J.Laurinėnaitė-Šimelevičienė A.Goštauto g. 8, (I a.),
tel. 264 9418 LT-01108 Vilnius
2012 m. spalio 8 d.
Visuomenė – A.Jovaiša, V.Stoškuvienė Telefonas 262 6813, Faksas 262 2407
Nr. 41 (1038)
Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 El. paštas mailv@veidas.lt
Leidžia UAB „Veido“
Užsienis – R.Janužytė, tel. 264 9423 Spausdino UAB „Spaudos kontūrai“,
periodikos leidykla
Fotoredaktorė – L.Gušauskienė Vakarinė g. 1, Vilnius
ISSN 1392-5156
Bendradarbiai – O.Bložienė, B.Burgis, Tiražas
Steigimo liudijimas Nr. 1451
V.Gaidys, A.Maldeikienė, M.Martinaitis, audituojamas
Leidžiamas nuo 1992 m.
R.Milašiūnas, E.Pukšta, D.Puslys,
Visos teisės saugomos © 2012 UAB
LEIDĖJAS T.Ramanauskas, J.Rojaka, J.Rudokas, „Veido“ periodikos leidykla. Žurnale
dr. Algimantas Šindeikis R.Vainienė, K.Vyšniauskas „Veidas“ paskelbtą informaciją galima
Kalbos redaktorė platinti ar naudoti kitose žiniasklaidos
DIREKTORIUS priemonėse tik gavus rašytinį UAB
Andrius Valacka V.Kundrotienė, tel. 264 9385 „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.
Vyr. dizainerė Rankraščiai negrąžinami ir
Vyriausiasis redaktorius L.Beatričė Paukštė nerecenzuojami.
Gintaras Sarafinas Dizaineris K.Katkus Už laiškų, reklaminių bei PR
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Reklama R.Lukšienė, A.Papievienė, raidėmis pažymėtų straipsnių turinį
Giedrė Bolzanė, tel. 264 9433 redakcija neatsako.
tel. 264 9422

Prenumerata 2012 m. Lietuvos paštuose – iki mėnesio 20 d. arba grynaisiais redakcijoje:

„Veido“ prenumerata internetu:
www.veidas.lt
„Respublikos“ platinimo tarnybose;
privačiose platinimo tarnybose ir redak-
cijoje – kiekvieną darbo dieną;
Lietuvos prenumeratoriams:
1 mėn. – 21 Lt, 3 mėn – 63 Lt,
6 mėn. – 126 Lt, 12 mėn. – 252 Lt.
ES valstybių prenumeratoriams
(su pristatymu) apmokėjimas čekiais
1 mėn. – 55 Lt, 3 mėn. – 165 Lt,
6 mėn. – 330 Lt, 12 mėn. – 660 Lt.
Kitų valstybių prenumeratoriams:
1 mėn. – 85 Lt, 3 mėn. – 255 Lt,
6 mėn. – 510 Lt, 12 mėn. – 1020 Lt.
 EKSPRESAS Lietuva
A P K L AU SA
Nemaloni žinia tiek
Konstituciniam Teismui,
tiek R.Paksui
astaraisiais mėnesiais iš įvairių kalbė-
P tojų lūpų Konstitucinio Teismo adre-
su pilasi daug kritikos. Ypač daug aistrų
sukėlė Rolando Pakso istorija ir Lietuvos
Konstitucinio Teismo vaidmuo joje. Iš
skirtingų stovyklų girdėti skirtingi kaltini-
mai, tad mūsų savaitraštis nusprendė
pasidomėti, ką šia tema mano visuome-
nė, o klausimus pateikėme gana aštrius.
Taigi iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendro-
vės „Prime consulting“ atliktos naujau-
sios apklausos sužinome, jog 82,2 proc.
apklaustųjų mano, kad Konstitucinis
Teismas Lietuvai reikalingas, tiesa, 36,2
proc. pabrėžia, kad jis turėtų būti kitoks,
nei yra dabar. Toks didelis taip manančių
žmonių nuošimtis jau yra nemažas ak-
muo į Konstitucinio Teismo daržą.
O atsakymą į antrąjį klausimą itin nema-
lonu bus išgirsti R.Paksui, mat daugiau
nei pusė apklaustųjų mano, kad apkaltos
būdu pašalintam prezidentui, Seimo na-
riui ar teisėjui apskritai niekada neturėtų
būti leidžiama užimti pareigų, dėl kurių
reikia prisiekti. Dar 37 proc. respondentų
manymu, toji bausmė turėtų būti ilgesnė
nei 12 metų. ●
Jūsų nuomone, ar Lietuvai
reikalingas Konstitucinis
Teismas? (proc.) Taip
Nežinau
3,4
14,4
Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. rugsėjo 24–26 d.
Ne Reikalingas,
bet kitoks, nei yra dabar
atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.
Jūsų vertinimu, kiek metų
apkaltos būdu pašalintam
prezidentui, Seimo nariui ar
teisėjui neturėtų būti
leidžiama užimti pareigų, dėl
kurių reikia prisiekti? (proc.)
Jiems niekada neturėtų būti leidžiama
užimti pareigų, dėl kurių reikia prisiekti
50,8
Daugiau nei dvidešimt metų
19,4
13–20 metų
10,4
8 metus
8,6
12 metų
7,2
4 metus
2,2
Nežinau
1,2
Kita
0,2
6 VEIDAS ● 2012 10 08
Akcijų gausą skatino ir pastarųjų
metų emigracija
ietuva pagal akcinių prekių
L pardavimą smarkiai lenkia
daugumą Europos šalių. Tai
rodo rinkos tyrimų bendrovės
„Nielsen“ duomenys. 2011 m.
36 proc. visų greito vartojimo
prekių pardavimo pajamų Lietu-
voje sudarė pajamos, gautos iš
prekybos, taikant akcijas. 2010
m. akcinių prekių pardavimo da-
lis buvo dar didesnė ir siekė 38
proc. Panaši padėtis ir kitose
Baltijos šalyse: Estijoje akcinių
prekių pardavimo dalis pernai
sudarė 31 proc., o Latvijoje, kuri
pagal šį rodiklį pirmauja visoje
Europoje, – net 40 proc. Tačiau
ir Lietuva pagal akcijų bei nuolai-
dų parduotuvėse gausą bei to-
46
Lietuvoje daugėja pacientų asociacijų
raėjusią savaitę įsteigta Neiš-
P nešiotų naujagimių asociaci-
ja (NNA). Kaip sakė jos pirminin-
kė Asta Radzevičienė, naujosios
36,2 organizacijos tikslas – telkti šei-
mas, sulaukusias neišnešioto
kūdikio, ir ypač pagelbėti toms
šeimoms, kurios dar neturi neiš-
nešiotų vaikelių auginimo patir-
ties. „Daugelis šeimų, gimus ne-
išnešiotam kūdikiui, sutrinka: ne-
žino ne tik ką toliau daryti, bet ir
kaip prieiti prie to vaikelio, kaip jį
paimti, kaip su juo pradėti ben-
drauti. Tad mūsų tikslas – burti
tokias šeimas ir dalytis patirtimi
pasakojant savo istorijas bei teik-
ti viltį, liudijant tikrais pavyzdžiais,
kad šitie vaikeliai išauga tokie
pat sveiki ir protingi, kaip ir laiku
gimusieji, – sakė A.Radzevičie-
nė. – Jau šį ketvirtadienį, spalio
11 d., mes, keturios šios asocia-
cijos steigėjos, auginančios jau
ūgtelėjusius neišnešiotukus, vyk-
sime į Vilniaus universiteto San-
tariškių klinikas susitikti su čia
neišnešiotų naujagimių bei neiš-
nešiotų naujagimių intensyvio-
sios terapijos skyriuose gulinčių
kūdikėlių mamomis bei tėčiais ir
PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „DREAMSTIME“, MARTYNO AMBRAZO IR „VEIDO“ NUOTR.
KAINOS
kių prekių par-
davimą gerokai
lenkia daugelį
Europos valsty-
bių, lygiuodama-
si tik į Didžiąją
Britaniją, kurioje
akcinės prekės
2011 m. buvo
populiarios tiek
pat, kiek ir Lietu-
voje. Pasak „Nielsen“ vadovo
Baltijos šalyse Artūro Urbonavi-
čiaus, tokią akcijų gausą Lietu-
voje, Latvijoje ir Estijoje lėmė ke-
letas specifinių priežasčių: dras-
tiškai kritęs vartojimas krizės
metais, kuris Baltijos šalių preky-
bininkams buvo lig šiol neregė-
tas iššūkis, konkurencija tarp di-
džiųjų prekybos tinklų bei emig-
racija – žymus vartotojų
sumažėjimas šalyje per pasta-
ruosius ketverius metus. „Viso to
rezultatas – kainų nuolaidos ir ki-
tokios akcijos po truputį tapo pa-
grindine prekybos tinklų rinko-
daros bei komunikacijos prie-
mone. Be abejonės, pirkėjai
labai greitai perprato žaidimo tai-
S V E I K ATA
dalysimės savo patirtimi: rodysi-
me savo vaikelių nuotraukas, ko-
kie jie gimė, kaip augo, kokie yra
dabar, kaip jiems toliau sekasi.“
Pasak A.Radzevičienės, šią tėvų
iniciatyvą susiburti ypač palaiko
Santariškių klinikų Vaikų ligoni-
nės Neonatologijos centro vado-
vė prof. Nijolė Drazdienė bei ne-
išnešiotų naujagimių skyrių va-
dovai, gydytojai, personalas. Tad
planuojama, kad tokios tėvų pa-
ramos valandėlės kalbantis su
nežinioje gyvenančių neišnešio-
tų kūdikių mamomis bei tėčiais
vyks maždaug kas tris savaites.
„Mes siekiame kalbėtis ne tik su
mamomis, bet ir su tėčiais, nes
mamos, stengdamosi padėti
savo kūdikiams kabintis į gyveni-
mą, ligoninėse kartu su jais pa-
sykles ir mielai naudojasi tokia
specifine situacija“, – komentuo-
ja A.Urbonavičius. Tačiau „Niel-
sen“ vadovas patikino, kad tokia
padėtis nesitęs amžinai. Atsi-
gaunant ekonomikai ir didėjant
vartojimui prekybos tinklai esą
pradės atidžiau matuoti akcijų
efektyvumą: ar taikoma akcija
apsimokėjo, ar pirkėjai ir be ak-
cijos būtų nupirkę panašų kiekį
produktų, ar vertėjo nupiginti
visą produktų grupę vienu metu
ir pan. „Kai prekybos tinklai su-
pras, kad akcijos nebėra efekty-
vios, nes jos yra visur ir visada,
keisis ir tinklų rinkodaros strate-
gija. Prekybos tinklų tikslas – už-
dirbti pinigų, o didžiausią ir stabi-
liausią pajamų dalį suneša loja-
liausi, tai yra labiausiai tinklo
asortimentu patenkinti pirkėjai.
Moderniausia ir madingiausia
prekybos tinklų rinkodara pa-
saulyje šiuo metu nukreipta ne į
nuolatines akcijas, bet į lojalaus
pirkėjo ugdymą bei asortimento
optimizavimą pagal lojaliausio
pirkėjo lūkesčius“, – teigė pa-
šnekovas. ●
prastai guli po du tris mėnesius,
o tėčiams, esantiems namie yra
dar sunkiau: jie mažai mato kū-
dikį ir jo mamą. Deja, ne visi tė-
čiai tai pajėgia ištverti“, – apgai-
lestauja NNA pirmininkė.
Šiuo metu asociacija jau vienija
apie 30 savanorių, pasiryžusių
dalytis savo istorijomis, – dažna
yra unikali, tikras išgyvenimo ste-
buklas. „Mamas, gulinčias ligoni-
nėse šalia savo kūdikio, geriau-
siai supranta kita mama, kuri tai
išgyveno anksčiau ir jau praėjo
„ugnį bei vandenį“. Šių mamų
pasakojimai suteikia ką tik gimu-
sių neišnešiotukų mamoms ge-
rokai daugiau vilties nei psicho-
logų konsultacijos“, – tvirtina pa-
šnekovė. Netrukus NNA turėtų
išplėsti savo skyrius po visą Lie-
tuvą. A.Radzevičienė informavo,
kad asociacija jau turi savo tink-
lalapį www.neisnesiotukas.lt ir
yra sukūrusi savo paskyrą socia-
liniame tinkle „Facebook“.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje veikia
jau 81 pacientų organizacija, vie-
nijanti skirtingomis ligomis ser-
gančius ar išgijusius žmones bei
jų šeimos narius. ●
 KOMENTARAS
AU T O M O B I L I A I
Jaunimo
Nauji „pigiausi“ automobiliai nedarbas: iššūkiai
– vis brangesni ir galimybės
ie patys 30 tūkst. Lt, ku-
„T riuos pirkėjas galėjo skirti
naujam automobiliui įsigyti per
krizę, dabar yra gerokai nuvertė-
ję automobilio atžvilgiu – mode-
lių pasirinkimas už tokią sumą
gerokai susitraukęs, nes auto-
mobiliai nuolat brangsta. Už to-
kią sumą Lietuvoje esančiuose
automobilių salonuose dabar
galima nusipirkti vos keletą mo-
delių, nes naujų automobilių kai-
na salonuose prasideda maž-
daug nuo 40 tūkst. Lt“, – kylan-
čią naujų automobilių kainą kaip
vieną priežasčių, kodėl naujų au-
tomobilių rinka Lietuvoje ir vėl
pradėjo stagnuoti, nurodo auto-
mobiliais prekiaujančio salono
„Žaibo ratas“ atstovai. „AutoTyri-
mų“ duomenimis, 2012 m. sau-
sį–rugpjūtį naujų automobilių Lie-
tuvoje iš tiesų parduota 11 proc.
mažiau nei atitinkamu 2011 m.
laikotarpiu, o vien rugpjūtį (paly-
ginti su 2011 m. rugpjūčiu) naujų
lengvųjų automobilių rinka trau-
kėsi 19 proc. O kainos, priešin-
gai, iš tiesų ūgtelėjo gana nema-
žai: pasak pardavėjų, kiekvienas
RUDENS
Sulčių spaudyklose – grūstis
Š iemet užder
jus geram
obuolių derliui, gyventojai už-
plūdo sulčių spaudyklas. Vilniet

Sofija Selvestravičien
, į vieną pri-
vačią spaudyklą paskutinį rugs
-
jo šeštadienį atvežusi penkis
maišus obuolių, eil
je pralauk

net keturias valandas. „Kai kurie
žmon
s atsivež
net po 10–20
maišų obuolių“, – pasakoja
vilniet
.
Darbo dienos pavakare ir savait-
galiais mažiausiai po dvi valan-
das eil
je laukia ir Garliavoje sultis
spaudžiančio Vytauto Kudirkos
klientai. Pasak vyro, šiemet sulčių
spaudimo paklausa didžiul
.
„Penkti šešti metai sultys vis la-
biau populiar
ja, nes žmon
s at-
Odeta Bložienė
„Swedbank“ Asmeni-
nių finansų instituto
vadovė Lietuvoje
Penki šiuo metu
pigiausi automobilių egaliu rasti darbo, nes neturiu patirties, o kai neturiu patirties, nega-
modeliai
Modelis Kaina (tūkst. N liu rasti darbo – tokiu užburtu ratu skundžiasi daugelis jaunuolių.
Išties, Lietuvoje jaunimo nedarbas yra viena skaudžiausių rykščių,
Lt su PVM)* tačiau jo mastus ir įtaką sunku vertinti vienareikšmiškai. Visų pirma dėl to,
„Volkswagen Up!“ 29,8 kad pagrindinis jaunimo iki 22 metų „darbas“ yra studijuoti, įgyti profesiją,
o ne žūtbūt įsidarbinti. Antra, vertinant jaunimo užimtumo rodiklius, sunku
„Peugeot 107“ 30,7
remtis tikslia statistika.Šių metų antrojo ketvirčio Statistikos departamento
„Kia Picanto“ 31 apklausos duomenimis, darbo neturi 25,2 proc. jaunuolių iki 25 metų
„Toyota Aygo“ 31,5 amžiaus. Darbo biržos duomenys kuklesni – 7,5 proc. Pirmuoju atveju
„Renault Twingo“ 31,8 bedarbiais laikomi tie, kurie pastarąjį mėnesį ieškojo darbo ir galėtų pradė-
* Kaina be akcijų, perkant naują modelį Lietu-
ti dirbti per dvi savaites. Antruoju – visi, kurie užsiregistravo darbo biržoje.
voje esančiuose salonuose. Nors abu skaičiai nėra nenuginčijamai tikslūs, akivaizdu, kad erdvės jauni-
mo užimtumui didinti tikrai yra. Ne veltui šiai problemai spręsti sudaromos
modelis Lietuvoje pabrangina- darbo grupės, o valdžios atstovai klausia visuomenės patarimo, kaip įdar-
mas vidutiniškai du kartus per binti kuo daugiau jaunimo. Kodėl tai padaryti taip sunku?
metus ir kaskart jo kaina padidė- Lietuvos darbdavių nuomone, aukštųjų mokyklų absolventams trūksta
ja 1,5–2 proc. Pasak pardavėjų, darbui reikalingų žinių. Eurobarometrui 2010 m. atliekant apklausą net 32
tai susiję ir su nuolatiniu modelių proc. šalies darbdavių nebuvo
atnaujinimu bei tobulinimu, ir su patenkinti aukštųjų universitetų Net 77 proc. Lietuvos darb-
naujais, papildomai kainuojan- auklėtinių įgytomis žiniomis bei davių patirtį laiko vienu
čiais ES reikalavimais. „Beje, net darbui reikalingais įgūdžiais. Tai
jei automobiliai tokiose šalyse,
svarbiausių veiksnių įdarbi-
didžiausias rodiklis visoje ES,
kaip Vokietija, kur nustatomos jų
gerokai lenkiantis 8 proc. vidurkį.
nant naujus darbuotojus.
kainos, atpigtų, Lietuvoje to ne-
Pasak darbdavių, studentams labiausiai trūksta profesinių įgūdžių, taip pat
pajustume – esame per maža
– analitinių problemų sprendimo, planavimo ir organizavimo, darbo
rinka, ir nauji automobiliai pas
mus tik brangs“, – pabrėžia au-
komandoje žinių.
tomobilių ekspertai. ● Be to, net 77 proc. Lietuvos darbdavių patirtį laiko vienu svarbiausių
veiksnių įdarbinant naujus darbuotojus. Jaunuolius paguosti gali nebent
G  RY B  S faktas, kad taip manančių darbdavių kitose Europos Sąjungos dar daugiau
– devyni iš dešimties.
Kita vertus, patys darbdaviai pripažįsta nesiimantys priemonių padėčiai
sig
r
nenatūralių g
rimų ir grįž- keisti. Tik 14 proc. jų teigė bendradarbiaujantys su aukštojo mokslo institu-
ta prie natūralių. Klientams ne tik cijomis dėl studijų programų ar jaunimo įdarbinimo galimybių, nors dau-
spaudžiame obuolių sultis, bet ir giau nei pusė mano, kad toks bendradarbiavimas yra labai svarbus ir padė-
maišome jas su apelsinais, mor- tų kloti kelius suartėjimui su potencialiais darbuotojais.
komis, įdedame aronijų“, – pasa- Tačiau ar išties vien jaunuolių patirties bei žinių stoka ir darbdavių pasy-
koja V.Kudirka. vumas užkerta jaunimui kelią į darbą? Tiek mano asmeninė patirtis, tiek
Dažniausiai žmon
s atsiveža po tyrimai rodo, kad didelės dalies jaunuolių maksimalizmas ir entuziazmas
tris keturis maišus obuolių, pri- labiau pagrįstas noru gauti didelę algą, nei troškimu realizuoti save darbinė-
rinktų soduose ar sodybose, o je veikloje. Neretai universitetų auditorijose tenka išgirsti, kad už minimalų
klientų ratas labai įvairus. Vis d
l- atlyginimą dirbti neapsimoka, juk tokią sumą kas mėnesį duoda tėvai. Kiti
to V.Kudirka pastebi, kad daug
ja pasiūlymų dirbti atsisako, „nes vasarą tiek daug draugų gimtadienių“, „nes
jaunų žmonių. Išspausti litrą
dirbti prekybos centre „ne lygis“, „nes techninis darbas toks neįdomus“.
obuolių sulčių vidutiniškai kainuo-
Žinoma, ne visi jaunuoliai gyvena rožinėmis svajonėmis vos baigę uni-
ja apie 50 ct. Be įprastų sulčių
spaudyklų, Vilniuje prad
jo veikti
versitetą tapti direktoriais, o patirties stoką stengiasi kompensuoti motyvaci-
ja, entuziazmu ir išradingumu. Vienas geriausių būdų atskleisti šias savybes
ir mobilus fabrik
lis, kuris gali ne
tik atvažiuoti pagal užsakymą, yra praktika, kuri ne vienam studentui tampa tramplinu į tolesnę karjerą.
bet ir nuplauti obuolius, išspausti Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad jaunuoliai per ją tik dokumentus kopi-
sultis, jas pakaitinti ir supilstyti į juoja ir kavą verda, tačiau toks požiūris neatitinka tikrovės. „Swedbanko“
pakuotes. Tokiu būdu paruošta duomenimis, praėjusiais metais penktadalis praktikantų savo praktikos vie-
penkių litrų sulčių pakuot
kai- tose gavo nuolatinį darbą. Dabar, kai aukštosios mokyklos įvedė privalomą
nuoja 9 Lt. Šią paslaugą teikianti praktiką paskutiniuose kursuose, šie rodikliai, o kartu ir jaunimo užimtumo
įmon
„Obuolių namai“ nurodo, statistika, turėtų dar labiau pagerėti. Žinoma, net ir studentams dirbti „už
kad visas spalis Vilniuje jau užim- dyką“ nesinori, tačiau verta pasvarstyti, ar geriau kaupti patirtį bei žinias ir
tas. „Labai didelis susidom
jimas, bandyti atskleisti save, ar sėdėti ant sofos ir skųstis, kad nesu niekam reikalin-
klientų neatsiginame. Mano ma- gas. Praktika naudinga abiem suinteresuotoms pusėms: studentai bręsta kaip
nymu, tokia didel
paklausa susi- darbuotojai, darbdaviai auginasi bei turi galimybę įvertinti jaunuolį kaip gali-
dar
d
l to, kad žmon
s žiūri į ru- mą darbuotoją ir būsimą specialistą. Bet kokia darbinė patirtis didina jauno
deninį derlių ūkiškai ir visi nori žmogaus suvokimą, kad atlyginimas yra ne mokamas, o uždirbamas. Ir ne
tur
ti savo produkcijos“, – tvirtina „gražiomis akimis“, o įveikiant konkurenciją darbo rinkoje, demonstruojant
įmon
s „Obuolių namai“ vadov
motyvaciją ir norą dirbti, pritaikant turimas žinias ir laipsniškai įgyjant naujų,
Daiva Vaitiekūnien
. ● arba pasitelkiant fizinį darbą ir pastangas. ●
VEIDAS ● 2012 10 08 7
EKSPRESAS KOMENTARAI
T.Gutauskas gerai, bet saikas – dar geriau
enininkas, kurio verslo ir vadybos talentas persveria profesinį, liais, žiedais bei kamuoliais papuošusio Kunoto Vildžiūno kritikus. Ypač

M turėtų vengti visuomeninių projektų, kad nekeltų cecho kole- tuos, reikalavusius, kad dėl šių meno kūrinių pagaminimo reikėtų skelb-
gų bei kultūrinės visuomenės pasipiktinimo, nepelnytai juodi- ti konkursą, nors taip virinti metalą moka tik pats Kunotas ir dar kažko-
nančio iš savo profesijos gyventi galinčio kūrėjo viešąją reputaciją. kie japonai. Lygiai kaip ir tuos šiandieninio Kauno dvasios nejaučiančius
Rinkimų tylos savaitę atsiranda laiko pasamprotauti apie meną, viešuomenininkus, užsipuolusius tą patį T.Gutauską dėl jo „Liūto su
juoba tą jo dalį, kuri irgi susijusi su politika, tačiau leidžia neminėti konk- krepšinio kamuoliu“, turėjusio papuošti, bet nepapuošusio Kauno „Žal-
rečių politikų pavardžių bei partijų pavadinimų. Ypač jei neseniai girio“ arenos. Geresnio savo vietos moderniojoje Lietuvoje nerandančio
paskelbtas meninis projektas sukėlė daugelio kultūros viešuomenės vei- Kauno „patrolinimo“ neįmanoma įsivaizduoti – netgi jei pats
kėjų nuoširdų pasipiktinimą, – tenka pripažinti, šį kartą visiškai pelnytą. T.Gutauskas to ir nenorėjo (plačiau žr. 2011 m. birželio 6 dienos
Kalba apie garsaus skulptoriaus Tado Gutausko projektą „Veidą“).
„Lietuvos skydas“, kurio esmė – šalia Druskininkų pastatyti Įkandin „Baltijos kelio“ įgyvendintas kitas T.Gutausko
pseudolietuviško (nes gryniausią romėnišką Scutum prime- projektas – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui
nantį) skydo formos skulptūrą, kurioje, pasak savivaldybės sukurtas ir Vingio parke iškilęs „Vienybės medis“ jau priver-
tinklalapio: „Bus įamžinti visi Lietuvos miestai ir miesteliai, tė gūžtelėti pečiais. Jokios naujos idėjos ar formos – tas pats
pasaulio miestai, kuriuose susibūrusios lietuvių bendruome- vardų įkalimas plokštumoje, tegu ji vaizduoja ne kelią, bet
nės – vietos, kur gyvena, iš kur yra kilę iškiliausi pasaulio lietu- tautišką verpstę. Na, bet mat jį paibeliai, – tuomet pagalvojau.
viai. Visi neabejingi šiai iniciatyvai jau gali išsakyti savo nuo- – Priėjo talentingas, vardą turintis vyras prie viešuomenės
monę ir siūlyti iškiliausius lietuvius, atstovaujančius vienam ar dėmesio, kaip gryno oro gurkšnio, trokštančių ir paskutines
kitam Lietuvos ir pasaulio miestui, diskutuoti apie tai interne- dienas valdžioje skaičiuojančių pokomunistinių politikų,
to svetainėje. „Lietuvos skydui“ gali būti siūlomi asmenys, Audrius Bačiulis nurovė nuo jų pinigų, tai vis geriau, nei kokį ten Sniečkų ar
gyvenę ar tebegyvenantys Lietuvoje nuo valstybės atkūrimo iš Maskvos emisarų pinigus ėmusį Smetoną pastatę būtų.
1990-aisiais iki šių dienų. Iškiliausius lietuvius galima siūlyti užpildžius Tad jau geriau neabejotinai talentą turintis T.Gutauskas, nei kažkoks
specialią „Iškiliausio lietuvio anketą“ interneto svetainėje.“ „Nou Neimas“, užsakymą gavęs tik todėl, kad jis – „Ne Gutauskas“.
Čia tenka daryti nuokrypą į šoną ir prisipažinti, kad šiaip jau Bet viskas turi turėti ribas. Trečias iš eilės, absoliučiai niekuo nuo
T.Gutauską mėgstu ir gerbiu, jo skulptūrinis projektas „Baltijos kelio“ pirmtakų nesiskiriantis projektas (vardų ant plokštumos iškalimas) – tai
20-mečiui paminėti sulaukė visiško mano jau netgi ne ankstesnių, sėkmingų, darbų
pritarimo beigi palaikymo, nuperkant vieną Menininkas, kurio verslo ir vadybos mini kopijų tiražavimas, o žemiausio lyg-
iš vardinių plytų. talentas persveria profesinį, turėtų mens chaltūra ir nykus pasipinigavimas.
Tad tuometinius gausius menininkų vie- T.Gutausko kūriniai yra pakankamai
šuomenės pasipiktinimus T.Gutausko pro-
vengti visuomeninių projektų. gerai perkami privačiai, kad šis meninin-
jektu sutikau su atvira pašaipa: patys nesugeba kažko įsimintino ir visuo- kas galėtų pyragui su juodaisiais ikrais užsidirbti ir be visuomenės pini-
menę vienijančio pasiūlyti ir varo ant to, kuris sugeba ir daro. Beje, lygiai gais apmokamų viešųjų skulptūrų projektų. Puikus to pavyzdys –
taip pat vertinau ir vertinu žymiausio XXI a. pradžios lietuviškojo monu- Harmonijos parke iškilę, tai yra už privačius pinigus privačioje žemėje
mentalizmo pavyzdžių – „Krantinės vamzdžio“ (žinia, originale jis pastatyti, „Saulės vaikai“. Nes tai, ką jis dabar išdarinėja, stokoja ne tik
„arka“, bet tauta turi teisę keisti viešųjų paminklų pavadinimus) auto- paprasčiausio sveiko skonio, bet ir saiko, be kurio neįsivaizduojamas tik-
riaus Vlado Urbanavičiaus arba Neries tiltus nerūdijančio plieno spyg- ras menas. ●

Laiškai „Veidui“ nepasivargino pasidomėti

statistika. O ji tokia – 2011
Patikslinimas
Savaitraščio „Veidas“ 39 numeryje (2012-09-24), 99
Mąstykime giau nei pusė m. pensinio amžiaus žmo- puslapyje, supainiotas vienas skaičius. Teisingas žy-
kritiškai gyventojų pen- nių Ignalinos rajone buvo mėjimas turėtų būti toks: „Politinė reklama. Apmokė-
Neseniai žurna- sininkai. Taigi 5631 (t.y. 30,4 proc.), 2012 ta iš Respublikonų partijos Senamiesčio rinkimų
le „Veidas“ pa- didžiulis klausi- m. – 5547 (30,7 proc.), Ig- apygardos Nr. 2 kandidatės G.Bogdanskienės politi-
sirodžiusioje mas, kaip Ig- nalinos mieste – 1070 (18,5 nės kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. BSS
publikacijoje, nalina atrodys proc.). Neverta pulti įrodi- 2090“. Atsiprašome.
kurioje anali- po 10–15 nėti, kad situacija yra gera, būtų galima trumpai pasa- ropoje. Stiprūs regionai yra
zuojamas Lietu- metų, kai dau- tačiau skaičiai rodo, kad ji kyti – tokioms savivaldy- visos šalies klestėjimo ga-
vos savivaldy- guma šiandie- tikrai nėra tokia beviltiška, bėms kaip Ignalina nereikia rantas. Taigi jau vien šis ap-
bių reitingas, ninių septy- kaip nurodė ponas nei vandentiekio ir nuotekų tartas pavyzdys leidžia abe-
įdomių vertini- niasdešimtme- R.Dargis. Keista būtų ma- tinklų, nei gerų gatvių, šali- joti tokiais savivaldybių ver-
mų sulaukė ne- čių išmirs, o nyti, kad jam nežinoma sta- gatvių, nei modernizuotų tinimais. Tokiems
didelių rajonų centrų, tokių ekonomika čia tikrai neatsi- tistika. Tuomet ko siekiama įstaigų pastatų, daugiabu- vertintojams reikėtų pasa-
kaip Ignalina, Zarasai, Pas- gaus, nes nėra ką priimti į tokiais teiginiais? Atsakymą čių namų, socialinio būsto, kyti: nesulauksite, kada Ig-
valys, Anykščiai, Kelmė, Va- darbą, taigi čia niekas nein- galėtume įžvelgti tame pa- nei poilsio erdvių... – tiesiog nalina išmirs! Mūsų kraštas
rėna, Akmenė, Joniškis, Pa- vestuoja ir ateityje neinves- čiame straipsnyje toliau plė- nereikia nieko. Logiška šios turi savo tikslų ir atkakliai jų
gėgiai, savivaldybės. Lietu- tuos“. Tokios mintys tikrai tojamose mintyse. minties seka galėtų būti to- siekia. Mūsų stiprybė –
vos pramonininkų neprideda optimizmo igna- Pasak R.Dargio, mechani- kia – investuokime tik di- gamta, ežerai, visų rūšių tu-
konfederacijos prezidentas liniečiams, kurie ir taip žino, nis probleminių savivaldy- džiuosiuose miestuose. Jei- rizmas ir su tuo susiję įvai-
Robertas Dargis, analizuo- kad jų savivaldybėje opi ne- bių, tokių kaip Ignalina, gai- gu taip mąstytume, tuomet rios paslaugos, ekologiniai
damas Ignalinos rajono sa- darbo problema bei trūksta vinimas, kai Vyriausybė visos mūsų pastangos, visi ir netradiciniai ūkiai, amatai,
vivaldybės pavyzdį, katego- jaunimo, kaip ir kituose ra- meta biudžeto ir ES pinigus iki šiol atlikti ir planuojami kuriamos sanatorinio gydy-
riškai teigia, kad nors „Igna- jonuose. Tačiau dauguma dirbtinei gerovei kurti ir pa- darbai neturėtų jokios pras- mo galimybės, gamtos iš-
lina yra gavusi kurortinės paskaičiusiųjų šį straipsnį laikyti, efekto neduoda ir mės. Tačiau žinome, kad tekliai.
vietovės statusą, bet šioje bei jį sumaniai savireklamai yra tuščias pinigų švaisty- regioninė plėtra – tai vienas Ignalinos raj. savivaldybės
savivaldybėje šiandien dau- panaudojusių kandidatų mas. Perfrazavus šią mintį, svarbiausių tikslų visoje Eu- meras Bronis Ropė
8 VEIDAS ● 2012 10 08
 HUMORAS Sentencijos Fotosmūgis EKSPRESAS
„Vakarai kalti dėl
tyčinio Irano link
judėjusių lietaus
debesų sunaikini-
mo, siekiant sukelti
šalyje daug nuos-
tolių pridarančią
sausrą.“
Telegraph.co.uk
Mahmoudas
Ahmadinejadas gal pats ir
nežino, bet yra labai Mes už
panašus į keletą personažų iš pasakos „Čipolino nuotykiai“. krikščioniškas
vertybes. Prišlapinkime į
kultūros ministro Arūno
„Šaukštas deguto sugadina Gelūno lėkštę.
visą Seimą.“
LRT
Irena Degutienė klysta: deguto Seime
jau seniai nebe šauktas, o visa statinė.
O medaus, deja, tik šaukštas.

„Ir širdys buvo sklidinos vilties – Išmokime būti

Dabar beliko būtinybė išgyventi tolerantiški ir
Bei rasti išėjimą iš šitos nakties. neįvedinėkime
Aš pradedu nuo paprastų prasmių cenzūros.
raidos –
Nuo duonos kąsnio ir jo kainos litais,
Nuo šildymo, kuris tik brangsta
nuolatos.
Ir pažadu jums stengtis, kad nebūtų šitaip.“

Balsas.lt
Šarūnas Navickis mano, kad rinkėjai nuo kandidatų pasakų jau pavargo, todėl
savo programą pristatė posmais.

„Vadinamasis „pašaukimas“ – kaip

žvakė: iš pradžių dega, po to –
smilksta, o galiausiai užgęsta ir
galiausiai supranti, kad galutinis
mūsų pašaukimas – padoriai nueiti
trumpą mirtingojo kelią iki galo,
kur visų „pašaukimai“ susilygina ir
lieka pelenų krūvelė.“
Bernardinai.lt
Arvydas Šliogeris išaudė gilią mintį, tik gaila, kad atomazga pesimistinė. Neteiskite ir
nebūsite teisiami;
nesmerkite ir nebūsite
„Galvoju, kad esu nepavojingas pasmerkti; atleiskite, ir
visuomenei.“ jums bus atleista.
Lrytas.lt
Viktorai Uspaskichai, jūs vis dažniau galvojate
klaidingai.

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „VEIDO“ ARCHYVO IR „BFL“ NUOTR. VEIDAS ● 2012 10 08 9

EKSPRESAS Îmonòs

eimo rinkimų ir referendumo dėl apskritai. Taip visiškai sutrinka viešoji nuolat tenkinami.

S atominės elektrinės statybų išva-

karėse apie visuomenės priešrinki-
minę sveikatą, vertybes bei galimus val-
džios pokyčius – „Veido“ pokalbis su
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriu-
mi, istoriku, intelektualu Egidijumi Alek-
sandravičiumi.
VEIDAS: Ar jums asmeniškai stebint politinius
debatus, rinkimų agitaciją ir nesibaigiančias
politikų rietenas prieš šiuos Seimo rinkimus
buvo lengva apsispręsti, už ką balsuoti?
E.A.: Aš ir dabar nesu apsisprendęs. Jeigu
paklausit, ar pirmą kartą taip sunku, irgi
sakyčiau, kad ne pirmą. Lietuvoje nėra leng-
va apsispręsti, kokia politinė jėga atitinka
tavo pasaulėžiūrą, moralinius jautrumus ir
kuriomis iš jų galima pasitikėti, nes, mano
galva, ši sfera degraduoja labai dideliu
greičiu. Degraduoja todėl, kad, viena vertus,
visiškai susiaurėjo idėjinių, politinių debatų
laukas. Milžiniškas įtarumas ir bandymas ri-
boti politinę reklamą gal ir susiaurino ko-
kių nors paslėptų technologijų naudojimą,
bet taip pat susiaurino ir visiškai
normalaus disputo galimybes.
Tai, kas dabar per kokią LRT
rodoma kaip rinkimų debatai,
erdvė. Žiūrėdamas į kitus leidinius nebe-
žinai, ką būtų galima skaityti, o žiūrint į in-
terneto tinklalapius, pirmąsias jų žinutes,
nereikia būti išsilavinusiam psichoanali-
tikui, kad suprastum, kokie impulsai ir
kokie žemieji informacijos poreikiai yra
Šita mano diagnozė tamsoka, tokia jau visai
„prieš Vėlines“. Bet žinote, nepaisant visų
mūsų politinės valdžios nesąmonių ir netgi
to viso prėskumo, nuobodumo ir miglotu-
mo priešrinkiminį mėnesį, aš vis tiek matau,
kaip gražiai keičiasi tas mūsų gyvenimas.
Džiūgauju dėl vieno dalyko: kad Lietuvoje
ir mūsų visuomenėje yra vis daugiau sveiko,
gyvastingo, pakankamai stipraus srauto, kuris
visiškai nereaguoja į valdžios idiotizmus. Tai
tarytum paralelinės tikrovės. Stebint tai man
kyla jausmas, kad Lietuva iš tikrųjų yra be
galo greitai gražėjantis kraštas, bet su valdžia
tai turi mažai ką bendro.
Galbūt esu beviltiškas romantikas, bet ma-
nau, kad tas į priekį vedantis variklis pir-
miausia yra žmogaus viduje slypintys gėrio
impulsai, siekis gražiau gyventi, supratimas,
kad ir be kokio nors geltono dienraščio tu
gali žinoti, kaip gyvena kaimynas, nes vis dar
gali nueiti pas jį ir žiūrėdamas į akis šito pak-
lausti. Tau atsako ir tu dar vis tiki, nepaisant
„
Egidijus
Aleksandravičius:

bet su
yra komedija geriausiu atve-
ju. Pusantros minutės, ir
būrelis malonėkit pa-
sisakyti, ačiū ir prašau.
Kada tu čia kokias idėjas
pristatysi? Prastai atrodo to, kad yra bandoma pasėti nepa-
ir Čekuolio šou tame sitikėjimą, kad neva tu nieko tikro
ganėtinai idiotiškame gyvendamas mūsų gyvenamojoje
reklaminiame klipe. erdvėje negali žinoti, o tie, kurie
Žodžiu, yra tiek manipuliuoja žiniasklaida ir infor-
daug drumstumo, macija, iš to galbūt net stipriai
kad turiu prisipažin- uždirba.
ti: taip, man neleng- Aš tikiu, kad visiškai natūraliai
va, aš dar nesu ap- ateina sveikų žmonių kartos, ir tos
sisprendęs. Aš ti- laisvos erdvės dar nesugebėjo už-
kiuosi, kad vis dar grobti jokios biurokratų klikos ir
esu normalus ir vidu- jokios pasislėpusios galios struk-
tinis Lietuvos pilietis, tūros. To negali paveikti ir vi-
tad manau, jog didelė sos mūsų politikų manipuliaci-
dalis žmonių Lietuvo- jos. Mano tikėjimas žmogaus
je jaučiasi panašiai. natūralumu, spontaniškumu,
Prieš šiuos rinkimus dar į gerumu iš prigimties yra gero-
akis krinta tai, kad mūsų kai stipresnis už vidutinį, ir tai
politinis elitas apskritai įsitiki- man, atvirai sakant, padeda
no, jog visuomenės opinija, jos są- ištverti absurdo pojūtį vartant
moningumas vargu ar iš viso ką nors rinkimų agitacinę medžiagą.
bereiškia. Kad net nekreipiama į tai
dėmesio – jiems jokio skirtumo. VEIDAS: Vis dėlto visuo-
Tarytum net baiminamasi kokių nors menės apklausos atsklei-
ekspertinių, profesionalių analitinių džia itin niūrias nuotaikas:
A.KOROLIOVO (BFL) NUOTR.

požiūrių net pačiais svarbiausiais daugiau nei 70 proc.

mūsų konstitucinės santvarkos, teisės gyventojų mano, kad Lietu-
viešpatystės, energetinio saugumo voje reikalai pastaruoju
arba nepriklausomybės klausimais – metu krypsta į blogąją pusę.
geriau kad nebūtų jokių nuomonių Regis, šalyje įsivyravo visuo-
10 VEIDAS ● 2012 10 08
 Îmonòs EKSPRESAS

tinis nepasitenkinimas viskuo, ypač valdžia.
Kas tai lemia ir ką daryti?
E.A.: Lengviau įtarti ar spėlioti, kas lemia,
ir daug sunkiau pasakyti receptus, kaip būtų
galima tai pakeisti. Esu įsitikinęs, kad savi-
jauta ir tam tikri gebėjimai justi gerėjimus
bei blogėjimus – vis dėlto slėpiningi dalykai
ir tiesiogiai nesusiję su kokiais nors statis-
tiniais, materialiniais ar kitais dalykais.
Juk nepaisant didžiulio Lietuvos ūkio kilimo
2004–2008 m. ir tų daiktų bei gėrybių kau-
pimosi greičio žmonių savijauta nė kiek
negerėjo. Sakyti, kad tau blogai, net kai yra
gerai, – beveik įprastas dalykas. Žinote, pa-
sibasčius po storesnį skurdo sluoksnį turin-
tį pasaulį, ypač Pietų Ameriką (pernai ten
turėjome žvalgybinę ekspediciją), šalia
skaitytų knygų ir minčių man staiga vienas
dalykas driokstelėjo į smegenis: pasitenki-
nimas savuoju gyvenimu ir džiugesys la-
biau susijęs su tam tikromis teologinėmis
nuostatomis. Kad tavo šypsena nebūtinai
reiškia, jog straksi nuo adrenalino pertek-
O emigracija šiandien yra įgijusi psichotinį
charakterį. Kiek išvažiavusiųjų pajėgūs
pasverti, ką reiškia šiandien įsikurti Lon-
done? Kas iš jų skaito „Financial Times“
prognozes apie Airijos ateitį, kas žino tikrąją
Ispanijos apelsinų skynėjų padėtį? Žinoma,
joks emigrantas niekad neprisipažins, kad jo
žygis patyrė fiasko. 90 proc. visų išvažiavusiųjų
suokia daug geresnes savąsias istorijas, kad
uždengtų tuos ganėtinai pamėkliškus rūsių
gyvenimus, pigų alkoholį ir ryto pagirias. Mes
čia, Lietuvoje, tikrai turime pakankamai
erdvės ne prasčiau gyventi.
Ką su visu tuo daryti? Kaip universitete
dirbantis ir viešai rašantis žmogus, galiu at-
sakyti, kad visuomenės švietimas ir šviesėji-
mas, bandymas prusinti, dalytis savais neži-
nojimais yra labai aiškus kelrodis į koky-
biškesnį gyvenimą. O labiau išsilavinęs
žmogus, skaitantis tikrai gerą spaudą,
supranta, kad rojus yra mitologiniame dan-
guje, žmogaus viduje, o ne kitoje geografinė-
je platumoje.
rinkimų ir ar visuomenės pasitenkinimas
naująja valdžia padidės?
E.A.: Mano nuomone, jokių radikalių pokyčių
tikėtis neverta. Nes, pavyzdžiui, į Seimą be-
siveržiantys naujadarai, viena vertus, galbūt
ir nerodo potencialo iš vidaus, o kita vertus,
jie dažnai jau yra stigmatizuoti kitų iki šiol
valdžią turėjusių konkurentų. Tai reiškia,
kad jų galios ką nors keisti bus ne tokios
didelės, jei tos politinės jėgos apskritai pateks
į Seimą. O žiūrint į tuos, kurie gali tapti val-
dančiosios daugumos formuotojais, tai ko-
kių netikėtumų galima laukti iš kokio
Uspaskicho? Arba iš socdemų? Didelių
niekšybių nesitiki, bet kad kokių stebuklų
žybtelėtų – irgi negalvoji.
Kaip ir sakiau, tie abstraktūs dalykai arba
tos tolimos romantinės mano įžvalgos neprik-
lauso tiesiogiai nuo valdžios. Dieve duok,
kad politikai bent jau nedarytų labai didelių
nesąmonių. O kokie socdemai ar konser-
vatoriai, nors ir yra be galo nuobodūs,
perdėtų nesąmonių gali ir nedaryti. Vieni

„Lietuva sparčiai gražėja,

valdžia tai nedaug susiję“
liaus ir tavo pasitenkinimas savuoju gyveni- VEIDAS: Bet matant šildymo sąskaitas stūmė „Leo LT“, ir visi matome, kuo tai
mu pasiekė skraiduolišką aukštį, o yra la- ir kainas parduotuvėse tikrai gali apimti baigėsi, kiti po ketverių metų visiškai
biau moralinės pareigos vaisius, net jeigu tau neviltis: ar reikia smerkti išvažiuojančiuosius, tokiomis pat priemonėmis bando stumti kitą
skauda dantį ar kamuoja nepagydomos jei Lietuva jau tapo viena brangiausių kombinaciją. Ir vieniems nereikėjo plates-
ligos, nes supranti, kad kitas žmogus taip pat ES valstybių? nių visuomeninių debatų bei argumentų, ir
turi savo bėdų. E.A.: Mane irgi, kai prisikraunu krepšį par- kitiems nereikia. Juk argumentai – nusikalti-
Turime jausti moralinę atsakomybę savųjų duotuvėje, apima jausmas, kad jau turėsiu mas.
sunkumų neužversti kitam. O liūdnos veido ko nors atsisakyti. Bet dar labiau suima pyk-
kaukės su savo sunkenybių išgyvenimais jau tis ant savęs, o ne ant savo algos arba „Maxi- VEIDAS: Tad kokią regite referendumo baigtį?
yra nuodėmė, nes tu, žmogau, nesirūpini kitu, mos“ ar „Norfos“ kainų, kai prisikraunu kaip E.A.: Tikrai nežinau. Man tas referendumas
nesuki galvos, kaip kitas jaučiasi, tu jam net asilas šaldytuvą gerokai pilnesnį, negu mums ir įdomus dėl to, kad norėčiau tai žinoti.
šypsenos nedovanoji. Manyčiau, Norėčiau tikėti, kad Lietuvoje jau
mūsų žmonės per daug įsijautė į „Nepaisant visų mūsų politinės valdžios niekas nefalsifikuos duomenų,
aukos, nuskriaustojo vaidmenį, o kad turim bent jau formaliąją
tai reiškia, kad tu niekam neskolin- nesąmonių ir to miglotumo priešrinkiminį demokratijos pusę daugmaž su-
gas, – tai tau visi skolingi. Aišku, mėnesį, aš vis tiek matau, kaip gražiai tvarkytą. Kiek yra pudrinami
pradedant valdžia, kuri tau turi keičiasi tas mūsų gyvenimas.“ smegenys, tiek žmonės ir išduos tų
viską duoti, tavo gyvenimo už- pudrinimo darbų rezultatus per
davinius išspręsti, ir baigiant kitais, nes visi iš tikrųjų reikia. Kad yra tiek daug psicho- savo nuomonės išraišką. Aš net nežinau, kaip
kiti gyvena geriau. O kada esi niekam tinių dalykų, kurių aš pats nesugebu įveikti, man pačiam balsuoti. O kur paskaityti, kieno
neskolingas, tada esi ir nelaimingas, nes tavo todėl sumoku gerokai brangiau, negu reikia. nuomonės paklausti? Juk informacijos
aukos kaukė tau labai patogi. Kartais sužavi koks nors daug sunkiau už nebuvo duota, kad galėtum ramiai susidary-
Taigi aš manau, kad lietuvių visuomenės mane gyvenantis žmogus – savo išradinga vir- ti savo nuomonę.
nuotaikos po tokių paprastučių sociologi- tuve, kokia žirnių koše ar dar kuo nors. Tada O tokios reklamos, kaip tos, kuriose Čekuo-
nių apklausų tikrai nepaaiškės, nes mes iš galvoju: po perkūnais, juk iš tikrųjų galima lis dabar vaidina, mane tik atstumia. Jei ši-
tikrųjų net nesuvokiam, koks unikaliai ir daug pigiau gyventi, ir ne taip priklausyti tokias „balabaikas“ reikia už pinigus į eterį
specifinis posovietinis mūsų pasaulis. Turė- nuo visų šitų margumynų. leisti – ką visa tai tada reiškia, ar jau nėra
tum labai nepažinti viso kito pasaulio, kad rimtesnių argumentų? ●
manytum, jog pas mus yra blogiausia iš blo- VEIDAS: Grįžkime prie politikos.
giausių. Kaip, jūsų vertinimu, atrodys Lietuva po Giedrė Bolzanė
VEIDAS ● 2012 10 08 11
 LIETUVA POLITIKA

Kodėl Lietuvoje vertėtų keisti Seimo

Lietuvoje susiformavusi prakti- Racionaliausia išeitis – parlamento
ka, kai parlamento rinkimus rinkimus kelti į pavasarį
pralaimėjusi valdžia palieka
naujai Vyriausybei dovanėlę –
patvirtintą biudžeto projektą,
griauna šalies finansų bei ūkio
sistemą ir stabdo reformas.

„V isiška nesąmonė Seimo rinki-

mus rengti rudenį, – tvirtina
ekspremjeras Aleksandras
Abišala. – Seimo rinkimus būtinai reikia
perkelti į pavasarį, kad nauja Vyriausybė per
tris keturis mėnesius susitupėtų ir pati
parengtų kitų metų biudžeto projektą. Juk
Š.MAŽEIKOS, „BFL“ NUOTR.

biudžetas yra pagrindinis Vyriausybės politi-

kos darymo instrumentas.“
O kitas Kovo 11-osios Akto signataras,
nūnai finansų analitikas Valdemaras Katkus
paantrina, kad pastaroji kadenciją baigianti
Vyriausybė taupė, ir jos patvirtinti biudžetai Siganatarai siūlo konstitucines do“, o atėjęs naujas parlamentas neturėjo
buvo taupymo biudžetai, bet kai kurios rinkimų pataisas pakankamai politinės valios, kad pusmečiu
ankstesnės kairiųjų Vyriausybės, siekdamos MRU profesorė Vitalija Rudzkienė susitrumpintų savo kadenciją ir paskelbtų
perrinkimo, biudžetą naudojo dar ir kaip pastebi, kad dabartinė situacija nelogiška ne pirmalaikius rinkimus pavasarį. Jie dirbo
įrankį Seimo rinkimams laimėti. Jos priža- tik finansiniu ekonominiu, bet ir politologi- visą kadenciją iki pat rudens. Mūsų
dėdavo įvairiausių dalykų ir sudėdavo juos į niu aspektu. „Tarkime, dešiniosios partijos, Konstitucijoje įtvirtinta ketverių metų parla-
biudžeto įstatymą. pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga ar Liberalų mento kadencija, ir be politinės valios
Tad V.Katkus, kaip ir ekspremjeras sąjūdis, deklaruoja vienas vertybes, o social- paskelbti išankstinių rinkimų arba be pačios
A.Abišala, mano, kad vienintelė išeitis demokratai – kitas. Tad jei po rinkimų pasi- Konstitucijos pakeitimo pakeisti parlamen-
išvengti tokios destrukcijos – keisti rinkimų keičia politinė kryptis, turi keistis ir biudže- to rinkimų datos neįmanoma“, – apibendri-
datą. Geriausia, pasak finansų analitiko, par- tas, juk nelogiška, kad kairieji vykdytų deši- na A.Abišala.
lamento rinkimus būtų perkelti į pavasarį: niųjų programą ir atvirkščiai.“ V.Katkus, buvęs vienas darbo grupės,
vėliausiai į balandžio ar gegužės mėnesį, kad A.Abišalos nuomone, dėl dabartinės rengusios pagrindinį šalies įstatymą, narių,
jie nesikirstų nei su miestiečių atostogomis, paradoksalios situacijos atsakomybė tenka sako, jog tuo metu nė vienam Konstitucijos
nei su ūkininkų darbymečiu. paskutinės kadencijos Aukščiausiosios rengėjui nė nešovė mintis, kad parlamento
„Nors ir dabar naujoji Vyriausybė Tarybos deputatams, dabar vadinamiems rinkimus reikėtų rengti atsižvelgiant į biu-
paprastai nedirba pagal senosios Vy- Kovo 11-osios Akto signatarais. Mat jie džetinių metų pradžios datą. „Mes neturėjo-
riausybės parengtą biudžeto projektą, bet nesugebėjo dirbti visą kadenciją ir „pasilei- me patirties. Atkreipėme dėmesį tik į prezi-
pataisoms parengti ir įgyvendinti prireikia
pusmečio, o tai jau yra užsibrėžtų darbų Parlamento rinkimai ir biudžetinių metų pradžia pasaulyje
stabdys, – pastebi A.Abišala ir priduria: –
Valstybė Pastarieji parlamento Kiti rinkimai Finansinių metų
Todėl paprasčiausia išeitis – keisti
rinkimai pradžia
Konstituciją ir įtvirtinti kitą parlamento
Airija 2011 m. vasario 25 d. 2016 m. Sausio 1 d.
rinkimų datą.“
Armėnija 2012 m. gegužės 6 d. n. d. Sausio 1 d.
Tokiai buvusių politikų nuomonei prita-
Australija 2010 m. rugpjūčio 21 d. 2014 m. Liepos 1 d.
ria ir šalies mokslininkai. „Biudžetą turi
Austrija 2008 m. rugsėjo 28 d. n. d. Sausio 1 d.
planuoti tie, kurie jį vykdys, – neabejoja
Azerbaidžanas 2010 m. lapkričio 7 d. 2015 m. lapkritį Sausio 1 d.
KTU Finansų katedros vadovas prof. Rytis
Baltarusija 2012 m. rugsėjo 23 d. n. d. Sausio 1 d.
Krušinskas. – Mat dabar, kai biudžetą for-
Belgija 2010 m. birželio 13 d. 2014 m. Sausio 1 d.
muoja nueinančios kadencijos valdžia,
Bulgarija 2009 m. liepos 5 d. 2013 m. Sausio 1 d.
kuriamas precedentas nieko neveikti ir vil-
Čekija 2010 m. spalio 15 d. n. d. Sausio 1 d.
kinti reformas: nuėjusieji kaltina atėjusiuo-
Danija 2011 m. spalio 15 d. 2015 m. spalį Sausio 1 d.
sius, esą šie stabdo reformas, o atėjusieji
Estija 2011 m. kovo 6 d. 2015 m. kovą Sausio 1 d.
tikina, neva išėjusieji paliko praskolintą
Graikija 2012 m. birželio 17 d. n. d. Sausio 1 d.
valstybę, deficitinį biudžetą, taigi jie nenori
Gruzija 2012 m. spalio 1 d. n. d. Sausio 1 d.
prisiimti buvusių Vyriausybių klaidų ir keis
Islandija 2009 m. balandžio 25 d. 2013 m. Sausio 1 d.
biudžetą.“
Italija 2008 m. balandžio 13 d. 2013 m. balandį Sausio 1 d.
„Senos Vyriausybės biudžeto planas yra
Izraelis 2009 m. vasario 10 d. 2013 m. spalį Sausio 1 d.
tarsi kilpa po kaklu naujam Ministrų kabi-
Japonija 2007 m. liepos 29 d. 2013 m. rugpjūčio 30 d. Balandžio 1 d.
netui“, – apibendrina Mykolo Romerio
JAV 2010 m. lapkričio 2 d. 2012 m. lapkričio 6 d. Spalio 1 d.
universiteto (MRU) profesorė Ona
D.Britanija 2010 m. gegužės 6 d. 2015 m. birželį balandžio 6 d.
Gražina Rakauskienė.
12 veidas 2012 / 10 / 08
 POLITIKA

rinkimų datą
R.Jasinavičius.
Tiesa, idėją planuoti valstybės ūkinį-
finansinį gyvenimą ilgiau nei vieniems me-
tams kelia ir kai kurios partijos. Viena jų,
„Tvarka ir teisingumas“, rinkimų programo-
dento rinkimų datą, buvo svarbu, kad jie je paskelbusi apie trejų metų biudžeto prog-
nesutaptų su parlamento rinkimais, tad įtvir- ramavimą.
tinome penkerių metų šalies vadovo kaden- Finansų analitiko V.Katkaus žodžiais,
ciją. Dabar, kai išryškėjo problemos dėl par- nors biudžetą planuoti visam ketverių metų
lamento rinkimų, derėtų keisti jų datą“, – politiniam ciklui būtų itin išmintinga, vis
neabejoja V.Katkus. dėlto derėtų atskirti biudžeto išlaidų dalį
nuo investicinės programos dalies. „Iki šiol
Išeitis: ketverių metų biudžeto per 22 nepriklausomybės metus mes visiškai
projektas neturime patikimos analizės apie kiekvienos
valdžios kadencijos metais padarytas inves-
Buvęs pirmosios po nepriklausomybės ticijas. O juk investicinius projektus papras-
tai planuojame kele-
Ekspremjeras A.Abišala: „Seimo riems metams į priekį:
viena Vyriausybė pra-
rinkimus būtinai reikia perkelti į deda, kita tęsia. Da-
pavasarį, kad nauja Vyriausybė bar mes nieko nežino-
per tris keturis mėnesius susitu- me apie tų darbų per-
„BFL“ NUOTR.

imamumą“, – kriti-
pėtų ir pati parengtų kitų metų kuoja V.Katkus.
biudžeto projektą.“ O štai vadinamo-
sios išlaidų dalies,
atkūrimo pramonės ministras, dabar versli- pasak finansų analitiko, tokiam ilgam laiko-
ninkas ir MRU profesorius Rimvydas tarpiui suplanuoti neįmanoma. „Juk nė vie-
Jasinavičius mano, kad būtina keisti ne tik nas analitikas negali tiksliai prognozuoti
parlamento rinkimų datą, bet ir pačius biu- ūkio ir finansų krizių laiko. O tokios rinkos
džeto formavimo principus. „Pirmiausia kaip mūsų yra itin priklausomos nuo padė-
manyčiau, kad permesti naujos kadencijos ties tiek Rytų, tiek Vakarų rinkose, tad dau-
Vyriausybei rinkti pajamas ir lopyti per gelis ekonomistų pritaria logikai, kad tuo
senosios kadenciją padarytas biudžeto sky- metu, kai kyla krizės, valstybė turi kompen-
les yra tiesiog aferizmas, – pripažįsta R.Ja- suoti privataus sektoriaus kritimą. Dažna
sinavičius. – Antra, manau, kad valstybė, valstybė neturi sukaupusi rezervo krizės
kaip ir stambios bendrovės, turėtų savo veik- atveju, tad nuosmukio padarinius švelnina
lą planuoti ne vieniems metams į priekį, o skolindamasi. Dėl šios priežasties neįmano-
gerokai toliau. Tarkime, įmonė tvirtina savo ma planuoti viso biudžeto ketverių metų
biudžetą trejiems–penkeriems metams, o politiniam ciklui, geriausia ir išmintingiausia
vėliau, atsižvelgdama į ūkio padėtį, jį kore- būtų, jei ketverių metų laikotarpiui būtų pla-
guoja, tai ir valstybė turėtų planuoti savo nuojama valstybės investicinė programa“, –
gyvenimą vienai kadencijai ir parengti ketve- apibendrina V.Katkus. ■
rių metų biudžeto projektą“, – pabrėžia Jonė Kučinskaitė

Valstybė Pastarieji parlamento Kiti rinkimai Finansinių metų

rinkimai pradžia
Kanada 2011 m. gegužės 2 d. n. d. Balandžio 1 d.
Kazachstanas 2012 m. vasario 15 d. n. d. Sausio 1 d.
Kirgizija 2010 m. spalio 10 d. 2015 m. Sausio 1 d.
Latvija 2011 m. rugsėjo 17 d. 2015 m. Sausio 1 d.
Lenkija 2011 m. rugsėjo 9 d. n. d. Sausio 1 d.
Liuksemburgas 2009 m. birželio 7 d. 2014 m. Sausio 1 d.
Malta 2008 m. kovo 8 d. 2013 m. kovą Sausio 1 d.
Moldova 2010 m. lapkričio 28 d. 2014 m. Sausio 1 d.
Prancūzija 2012 m. birželio 17 d. n. d. Sausio 1 d.
Portugalija 2011 m. birželio 5 d. n. d. Sausio 1 d.
Rumunija 2008 m. lapkričio 30 d. 2012 m. gruodžio 2 d. Sausio 1 d.
Rusija 2011 m. gruodžio 4 d. n. d. Sausio 1 d.
Singapūras 2011 m. gegužės 7 d. n. d. Balandžio 1 d.
Slovakija 2012 m. kovo 10 d. n. d. Sausio 1 d.
Suomija 2011 m. balandžio 17 d. n. d. Sausio 1 d.
Ukraina 2007 m. rugsėjo 30 d. 2012 m. spalio 28 d. Sausio 1 d.
Vokietija 2009 m. rugsėjo 27 d. 2013 m. rugsėjis Sausio 1 d.
Vengrija 2010 m. balandžio 25 d. 2014 m. balandį Sausio 1 d.
Uzbekistanas 2009 m. gruodžio 27 d. 2014 m. gruodį Sausio 1 d.

2012 / 10 / 08 veidas Šaltinis: www.ifes.org ir www.nationmaster.com


Visoje KGB struktūroje 1940-1991 m. dirbo
per 53 tūkst. darbuotojų
Ar ir šiandien verta
bijoti KGB šmėklos
Praėjus 22 metams KGB vėl kelia aistras Lietuvoje. Buvę
sovietinio saugumo bendradarbiai šiandien: ar jie tebekelia
grėsmę mūsų valstybei ir ar yra prasmės skelbti jų pavardes?
ovietų Sąjungos specialioji tarnyba
S KGB likviduota 1991 m. spalį, bet kone
kiekvieną kartą, kai Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centras
(LGGRTC) paskelbia naujus praeities doku-
mentus – KGB rezervo karininkų ar kadrinių
darbuotojų sąrašus bei kitą to meto sovietų
agentų veiklą liudijančią medžiagą, vis kyla
naujas didžiulis skandalas, o dėl tūkstantinių
lankytojų srautų interneto svetainė kgbveik-
la.lt „užlūžta“, nors centras ir įsigijo naują
serverį. Po penkiasdešimties me-
tų, pasikeitus kartoms, KGB isto-
rija bus jau mažai kam įdomi, bet
šiandien tai dar susiję su gyvais
žmonėmis ir jų gyvenimu, tuo
labiau kad kai kurie buvę sovietų
„BFL“ NUOTR.
saugumo darbuotojai dabar yra
žinomi politikai, pareigūnai ir
užima aukštus valstybės postus.
Tad ir šįkart, LGGRTC neseniai paskel-
bus KGB padalinių Lietuvos miestuose ir
rajonuose kadrinių darbuotojų sąrašus, užvi-
rė aistros. Viename tų sąrašų yra ne tik
Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo
Algirdo Matonio, bet ir kitų šiandien svar-
bias pareigas einančių asmenų, apie kurių
praeitį visuomenei iki šiol nebuvo žinoma,
pavardės.
Dauguma jų dėl to jaučiasi labai nejaukiai
ir tokį faktą iš savo biografijos mielai ištrintų,
tačiau LGGRTC direktorė Teresė Birutė
Burauskaitė sako tikinti, kad tik šitaip galų
gale pavyks užbaigti jau du dešimtmečius
14
VIRŠELIO TEMA
„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.
KGB pareigūnai 1988 metų mitinge Vilniaus
Katedros aikštėje
vykstantį liustracijos procesą. Taip, pasak
vadovės, bus įvykdytas istorinis teisingumas,
nes visuomenė sužinos tiek su KGB susiju-
sius asmenis, tiek šios praeities organizacijos
praeitį lig šiol laiko paslapti-
mi.
veiklos metodus. Todėl slaptųjų archyvų Mat, pasinaudodami įstatymo suteikta
medžiaga ir toliau bus skelbiama – kaip tik teise, bendradarbiavę su KGB prisipažino tik
po rinkimų LGGRTC rengiasi paskelbti dar apie 1,5 tūkst. lietuvių, jų sąsajas su sovietų
vieną KGB agentų sąrašą. saugumu dabar saugo valstybės paslaptis.
Vis dėlto kaip šiandien vertinti buvusius Tarp prisipažinusiųjų buvo ir nemažai tokių,
KGB bendradarbius, ypač dirbančius valsty- kurie KGB patikėtas užduotis vykdė ne 1990
bės tarnyboje? Ar iš tiesų galime būti tikri, m., o senesniais laikais. Taip pat nedidelė
dalis buvusių KGB bendradarbių,
Seimo narys A.Anušauskas: „Buvę kaip sako Seimo Nacionalinio sau-
KGB darbuotojai Lietuvoje ir Rusi- gumo ir gynybos komiteto pirmi-
joje iki šiol palaiko ryšius tarpusavy- ninkas Arvydas Anušauskas, yra
perėję vadinamąją kabinetinę
je, padeda vieni kitiems įsidarbini- liustraciją, tai yra kadaise prisipaži-
mo ir verslo klausimais, dalijasi no apie sąsajas su sovietų saugumu
informacija.“ tuomečiams Valstybės saugumo
departamento vadovams.
kad KGB tėra nieko bendra su dabartimi Taigi tokių asmenų, kurie lig šiol neprisi-
nebeturinti šių asmenų biografijas tepanti pažino bendradarbiavę su KGB ir kiekvieną
dėmė ir jie jau nebekelia jokios grėsmės kartą nerimaudami tikrina skelbiamą archy-
Lietuvai? vinę medžiagą – ieško joje savo pavardžių,
Lietuvoje šiuo metu gali būti keletas tūkstan-
Dauguma KGB bendradarbių toliau čių. Tai paaiškina, kodėl jau tris kartus neat-
slepiasi laikiusi lankytojų antplūdžio „užlūžo“ inter-
neto svetainė kgbveikla.lt.
Per visą KGB egzistavimo laikotarpį, pra- Kiek buvusių KGB bendradarbių šian-
dedant pokariu, per šią organizaciją perėjo dien dirba valstybės tarnyboje, tikslių duo-
apie šimtą tūkstančių žmonių. 1990 m., kaip menų nėra. Pasak A.Anušausko, likviduo-
rodo tyrinėtojų duomenys, su KGB bendra- jant KGB 1991 m. Lietuvoje buvo apie tūks-
darbiavo apie 6 tūkst. Lietuvos gyventojų. tantį kadrinių darbuotojų. Dalis jų išėjo į
Didžioji dalis jų liustracijos išvengė ir savo pensiją, o apie du šimtus įsidarbino įvairiose
veidas 2012 / 10 / 08
 VIRŠELIO TEMA

teisme, pasak T.B.Burauskaitės, sudėtinga.

„Mums, kaip tyrinėtojams, įrodymų užtenka,
nes matoma ta veikla, bet teismas žiūri tru-
putį kitaip. Juk tai dokumentai, kurių teis-
mas dabar rimtai nevertina: kopijos, popie-
riai be parašų, juodraščiai, darbo sąsiuviniai.
Mes tai žinome, kad ta medžiaga teisinga,
matome tuos žmones, bet įrodyti teisme šito
negalėtume“, – apgailestauja direktorė.
Ji dar kartą pabrėžia, kad įrodyti, ar su
KGB bendradarbiavo Seimo rinkimuose su
„Tvarkos ir teisingumo“ partija dalyvaujantis
buvęs Vilniaus Gedimino technikos universi-
teto rektorius Romualdas Ginevičius, kuris
savo agentūrinius pranešimus KGB galbūt

„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.

pasirašinėjo „Lakštučio“ slapyvardžiu, taip
pat turėtų teismas.
LCVA NUOTR.

KGB šleifas šiuose rinkimuose atsivijo ir

dar kelis kandidatus į parlamentą: kad ben-
Sovietų saugumo personalui skirtas stendas Genocido aukų muziejuje, dradarbiavo su sovietų saugumu, prisipažino
įsikūrusiame buvusiuose KGB rūmuose žinomas chemikas Vytautas Daujotis, tiesa,
nurodė KGB bendradarbiu buvęs tik metus,
valstybės institucijose. Tiesa, 1999 nors iš tiesų juo buvo visą dešimtmetį, bei
m. įsigaliojus įstatymui, pagal kurį aktorius Česlovas Stonys, turėjęs tik trumpą
buvusiems KGB darbuotojams bei kontaktą su KGB ir iš esmės galėjęs jo ir ne-
agentams imti taikyti darbo valsty- nurodyti. Abu jie į rinkimus eina su „Drąsos
bės tarnyboje apribojimai, gavę teis- kelio“ vėliava. Na, o Kauno rajono Alšėnų
mo leidimą valstybės tarnyboje liko seniūnijos seniūnas liberalcentristas Arūnas
dirbti tik keliasdešimt asmenų. Stašaitis iš pradžių teigė bendradarbiavęs su
Atitinkamą teismo leidimą buvo KGB, bet vėliau tai paneigė.
T.LUKŠIO, „BFL“ NUOTR.

gavęs ir Lietuvos kriminalinės poli- Rinkimuose dėl nuslėpto bendradarbiavi-

cijos biuro vadovas A.Matonis, mo su sovietų saugumu neleista dalyvauti
kuris, kaip dabar paaiškėjo, KGB iš vienintelei kandidatei – Lietuvos žmonių
tiesų dirbo Lietuvos naudai. partijos narei visaginietei Janei Ryčkovai.
Kai neseniai buvo paskelbti Kriminalinės policijos biuro vadovą A.Matonį KGB O kaip paaiškėjo LGGRTC neseniai
miestų ir rajonų KGB kadrinių dar- šleifas atsivijo po daugiau nei dviejų dešimtmečių paskelbus KGB rezervo karininkų sąrašus,
buotojų sąrašai, LGGRTC vadovė tarp dabartinių politikų yra ir ne vienas buvęs
T.B.Burauskaitė net neįtarė, kad dėl KGB rezervininkas. Bent septyni KGB
Druskininkų rajone operatyviniu rezervininkai priklauso Lietuvos socialde-
įgaliotiniu dirbusio A.Matonio kils mokratų partijai, tarp jų žymiausi – buvęs
šitoks skandalas. Ji pabrėžia, kad užsienio reikalų ministras ir Lietuvos amba-
buvusio VSD vadovo Mečio Laurin- sadorius Latvijoje Antanas Valionis bei
kaus minimas 1990 m. kovo 27 d. 2001–2004 m. susisiekimo viceministro
Aukščiausiosios Tarybos pareiški- pareigas ėjęs Valerijus Ponomariovas.
„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.

mas, kuriame KGB darbuotojai Beje, LSDP neseniai pareiškė buvusių

paraginti nebendradarbiauti su KGB rezervo kapitonų iš partijos šalinti
sovietų saugumu, o slaptiesiems neketinanti, užtat Tėvynės sąjunga-krikščio-
informatoriams pažadėta, kad jų nys demokratai ir Darbo partija, sužinojusios
pavardės niekada nebus oficialiai apie savo gretose esančius kelis KGB rezer-
Seimo rinkimuose dalyvaujančiam chemikui V.Dau-
skelbiamos, yra klaidingai suprastas. vininkus, šių politikų, nuslėpusių praeities
jočiui teko prisipažinti, kad bendradarbiavo su KGB
„Šiame pareiškime kalbama tik ryšį su KGB, narystę partijose jau nutraukė.
apie slaptuosius KGB agentus, o apie jokius karjerą, užima aukštus postus, ir šito jų bio-
KGB pareigūnus, kadrinius darbuotojus grafijos fakto neskelbti, tai yra eliminuoti Buvę kagėbistai iki šiol palaiko
nėra jokios kalbos. Joks įstatymas neįparei- juos iš tų sąrašų? Bet apie juos yra žinoma, ryšius
goja slėpti informacijos apie etatinius KGB jie dirbo ne vieni, kiekvienas žurnalistas,
darbuotojus. Vienintelė informacija, kuri yra nuėjęs į archyvą, gali susirasti to asmens kor- Buvusių kagėbistų šiandien esama ir poli-
tapusi valstybės paslaptimi ir yra saugoma, telę, jos nėra įslaptintos. Aš to daryti nesiim- tikoje, ir valstybės tarnyboje, ir versle. Beje,
liečia tuos, kurie atėjo ir prisipažino pagal siu. Jei mes dabar darytume atranką, tai aš iš versle jų šiuo metu yra daugiausiai: dauguma
Liustracijos įstatymą“, – kad būtent A.Ma- karto atsisakau dirbti šitą darbą“, – patikino buvusių KGB bendradarbių, įsigaliojus
toniui toks valstybės pažadas bent jau forma- T.B.Burauskaitė. darbo apribojimams, ėmėsi verslo.
liai nebuvo duotas, pabrėžia T.B.Buraus- Tyrinėdami LGGRTC paskelbtus sąrašus
kaitė. KGB šleifas rinkimuose „Veido“ žurnalistai tarp buvusių KGB dar-
„Galbūt aš blogai supratau, bet man regis, buotojų aptiko ir dar keletą asmenų, apie
kad viešojoje erdvėje dabar tokia nuomonė, Daugelį metų KGB archyvus tirianti kurių sąsajas su KGB lig šiol visuomenei
jog A.Matonio tame sąraše neturėjo būti. T.B.Burauskaitė pripažįsta tarp aukštas nebuvo žinoma.
Bet juk pradedant skelbti pavardes kaip tik ir pareigas valstybėje einančių asmenų matanti Štai Ignalinos rajono KGB kadrinių dar-
nutarta, kad reikia viešinti visus be išimties. ir su KGB tikrai bendradarbiavusių, bet buotojų sąraše įrašytas ir valstybės įmonės
O gal mes turime atrinkti tuos, kurie padarė neprisipažinusių asmenų. Tačiau įrodyti tai „Visagino energija“, tiekiančios šilumą ➔16
2012 / 10 / 08 veidas 15
 VIRŠELIO TEMA

➔15 ir karštą vandenį Visagino tojų ir netgi padarė karjerą – nuo

gyventojams, komercijos direkto- operatyvinio įgaliotinio buvo
rius Viačeslavas Šimkus. Jis dirbo Pasak LGGRTC vadovės pakilęs iki poskyrio viršininkų.
KGB operatyviniu įgaliotiniu nuo T.B.Burauskaitės, mažiausiai Darbo apribojimai buvusiems
1987 iki 1991 m. rugsėjo vidurio. KGB bendradarbiams buvo tai-
„Veido“ kalbinamas V.Šimkus
paveikti bendradarbiavimo su komi tik iki 2009 m., o šiandien
KGB liko tie lietuviai, kurių ryšys jokių apribojimų jiems nebėra.

„BFL“ NUOTR.
neneigė dirbęs KGB ir patikino,
kad jo darbdavys apie tai in- su organizacija buvo trumpas. Tai reiškia, kad buvę KGB dar-
formuotas, bet neslėpė esąs ne- buotojai dabar gali eiti iš esmės
patenkintas, kad jo pavardė mini- bet kokias pareigas valstybėje.
ma tokiame kontekste. „Nema- Seimo Nacionalinio saugumo ir
nau, kad reikėtų minėti pavardes. gynybos komiteto pirmininkas
Ar čia kompromatas?“ – žurnalis- A.Anušauskas nemano, kad dėl
tams netikėtai iškapsčius jo praei- to verta nerimauti. „Tarkime,
ties biografijos detales pasipiktino žmogus pagal įstatymą buvo
V.Šimkus. atleistas iš prokuratūros. Kokios
Visaginietis tikino, kad jo dar- jo galimybės praėjus dešimčiai ar
bas buvo užtikrinti saugų Igna- daugiau metų vėl ten įsidarbinti?
linos atominės elektrinės darbą, ir Juk per tą laiką netenkama žinių,
K.VANAGO, „BFL“ NUOTR.

teigė nematąs savo buvusioje veik- kvalifikacijos. Na, o politikoje bet

loje nieko bloga. „Tai tas pats, kas kas gali reikštis, jei nuo kojų ant
ir dabartinis saugumas. Būdavo galvos savo vertybes pastatysime.
atrankos, per kurias ieškojo gerų Bet tie asmenys turi deklaruoti
specialistų, metodai buvo tie patys KGB dokumentai Lietuvos ypatingajame archyve savo sąsajas su KGB. Tą dabar ir
kaip ir dabar. Pažįstu saugume matome, kad vis atsiranda politi-
žmonių, kurie kažkada dirbo Sovietų saugumo personalas 1940–1991 m. kų su KGB šleifu“, – atkreipia
KGB. Tai tie patys žmonės“, – aiš- Iš viso darbuotojų 53 124 dėmesį A.Anušauskas.
kino KGB dirbęs vienas dabarti- Darbuotojų centriniame padalinyje 23 751 Duomenys rodo, kad nė vie-
nių „Visagino energijos“ vadovų. Pirmininkų, skyrių, valdybų viršininkų, pavaduotojų 707 nas lietuvis į KGB savo noru nėjo:
KGB kadrinių darbuotojų Tautinė darbuotojų sudėtis kiekvienas, kaip sako T.B.Buraus-
sąrašuose yra ir Ignalinoje žinomo Rusų 388 kaitė, buvo priviliotas ar sausai-
politiko, VšĮ Ignalinos r. turizmo Lietuvių 229 niu, ar bizūnu. Todėl dauguma
informacijos centro direktoriaus Žydų 47 buvusių KGB bendradarbių labai
Edmundo Kilkaus, kriminalistų Ukrainiečių 23 džiaugėsi suteikta galimybe lius-
vado A.Matonio bendramokslio Kitų 12 truotis ir „atsikratyti šitos kup-
Kijeve, pavardė. Jis KGB išdirbo Baltarusių 8 ros“, bent taip jie nurodė savo
trejus metus – nuo 1988 iki 1991 anketose. O tie, kurie neprisipaži-
Darbuotojų teritoriniuose padaliniuose 10 339
m. no, LGGRTC direktorės nuomo-
Viršininkų, pavaduotojų 964
Beje, sužinojęs apie paskelbtus ne, visiems laikams prarado dva-
Tautinė darbuotojų sudėtis
KGB darbuotojų sąrašus, sios ramybę, nes niekada negali
Rusų 607
E.Kilkus neseniai parašė pareiški- Lietuvių 282
būti tikri, kad sąsajos su KGB
mą, kad būtų išbrauktas iš Ukrainiečių 49 nebus atskleistos.
Lietuvos socialdemokratų parti- Baltarusių 11 Tad ar verta šiandien vis dar
jos, kurios narys yra jau daugelį Kitų 11 bijoti KGB šmėklos?
metų. Tai „Veidui“ patvirtino Žydų 4 Paklaustas, kokia dalis buvusių
LSDP tarybos narys, Ignalinos Šaltinis: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras KGB darbuotojų ir agentų ir šian-
rajono skyriaus pirmininkas Vilius dien gali tarnauti Rusijai, A.Anu-
Cibulskas. „Jis pasakė, kad dabar šauskas atsakė abstrakčiai – jog to-
nenori būti dėl to „valkiojamas“, kia galimybė, kad kai kurie Lie-
nenori ir partijai kaip nors tuvos piliečiai, tarp kurių galbūt
pakenkti. Tad parašė pareiškimą yra ir buvusių KGB darbuotojų,
tiesiog dėl šventos ramybės, nors šiandien teikia informaciją trečių-
apie jo darbą KGB žino visa jų šalių slaptosioms tarnyboms, iš
Ignalina ir niekam galvos dėl to tiesų neatmestina, tačiau konkre-
neskauda. Dirbdamas tenai jis iš čiau kalbėti sakė negalįs. Jokių
esmės vykdė Lietuvos valdžios komentarų šia tema neteikia ir
misiją“, – tikino V.Cibulskas. Valstybės saugumo departamen-
Jis prisiminė, kad E.Kilkus tas. A.Anušauskas tepasakė, kad iš
anksčiau dirbo vienos Ignalinos tiesų negalima paneigti fakto, jog
mokyklų direktoriumi, bet priė- buvę KGB darbuotojai Lietuvoje
mus įstatymą dėl darbo apriboji- ir Rusijoje iki šiol palaiko ryšius
mų buvusiems kagėbistams šias tarpusavyje, padeda vieni kitiems
pareigas paliko. Su pačiu Lietuva – vienintelė šalis, KGB slaptąjį archyvą masiškai įsidarbinimo ir verslo klausimais,
E.Kilkumi susisiekti nepavyko – jis viešinanti internete dalijasi informacija.
praėjusią savaitę viešėjo turizmo „Kaip sakė Putinas, buvusių
parodoje Sankt Peterburge. tojas komisaras Antanas Marinas policijoje kagėbistų nebūna. Šiuo požiūriu jis yra tei-
O štai pernai į pensiją išėjęs Joniškio rajo- išdirbo dvidešimt metų, nors 1983–1991 m. sus“, – apibendrino Seimo narys. ■
no policijos komisariato viršininko pavaduo- taip pat buvo vienas KGB kadrinių darbuo- Giedrė Bolzanė
16 veidas 2012 / 10 / 08
ENERGETIKA LIETUVA

Termofikacinės elektrinės –
įkaitės ar manipuliatorės?

K.VANAGO „BFL“ NUOTR.

Prie didžiųjų Lietuvos miestų pastatytos termofikacinės Pasak „Veido“ kalbintų ekspertų, yra
kelios priežastys, kodėl negalime apsieiti
elektrinės grūmoja: kadangi valstybė iš jų brangiau nei be tokių elektros energiją gaminančių
rinkos kaina pirks mažiau elektros energijos, jos gyvento- elektrinių. Pirmoji – galimas staigus elek-
jams nemažins šilumos kainų. Bet gal ne tik kvotos, bet ir tros energijos tiekimo iš užsienio nutrūki-
pačios elektrinės šiuo metu šaliai yra nereikalingos? mas, panašus į tą, kokį patyrėme rug-
pjūčio mėnesį. Tokiu atveju, jei neturė-
rtėjantis šildymo sezonas Lietuvo- Elektra – nekonkurencinga tume energijos alternatyvų, sutriktų elek-

A je, kaip ir kiekvienais metais, kelia

daugybę aistrų. Šį sykį svarbiausia
tema tapo Vyriausybės sprendimu
gerokai sumažintos Lietuvos ter-
mofikacinių elektrinių, greta elektros dar
gaminančių ir šilumos energiją, elektros
supirkimo kvotos.
Termofikacinių elektrinių atstovai
įrodinėja, kad dėl to galiausiai nukentės
gyventojai, nes neliks galimybių
sumažinti jiems šildymo kainų. Vyriau-
sybė atkerta, kad kvotų didinimas
reikštų, jog šiluma pigtų tik kai kurių
didmiesčių gyventojams, bet tai reikštų
didesnes elektros energijos kainas
visiems šalies elektros energijos varto-
tojams. Nepriklausomi ekspertai priduria,
kad šiuo metu kvotos nustatomos be
aiškios sistemos ir galbūt neskaidriai. Jų
vertinimu, kai kurias termofikacines elek-
trines apskritai vertėtų demontuoti, kai
kurias pertvarkyti į biokuru kūrenamas
katilines ir užtektų vos kelių, kūrenamų
dujomis. Taip, pasirodo, būtų visiškai
užtikrintas tiek šalies energetinis saugu-
mas, tiek pigesnis centrinis šildymas skirtin-
guose regionuose.
2012 / 10 / 08 veidas
tros tiekimas vartotojams, o biudžetui tai
Pasak Lietuvos energetikos konsultan- kainuotų milijardus. Antra priežastis –
tų asociacijos (LEKA) prezidento Valdo rizika, kad ateityje importuojama elektra
Lukoševičiaus, Elektrėnuose esančioje pabrangs, ir už ją mokėsime kur kas bran-
Lietuvos elektrinėje pagaminti kilovatva- giau, nei mokėtume vietos elektros
landę elektros energijos šiemet kainuoja energijos gamintojams.
37 ct, o termofikacinėse elektrinėse – 27 Ir nors dabar dalis šių elektrinių
nereikalingos, o
apsisaugoti nuo grės-
Panevėžio meras V.Satkevičius: mių ir užtikrinti ener-
„Esu priblokštas, kad Panevėžio ter- getinį saugumą jų
mofikacinei elektrinei reikalingos pakaktų vos keleto,
remtinos elektros energijos gamybos tačiau didelė (ir gal-
būt gerokai per
supirkimas sumažintas tris kartus". didelė) dalis elek-
trinių gaminamos
ct. „Tad kur tada geriau apsimoka gaminti elektros energijos šiuo metu yra subsidijuo-
elektrą? Žinoma, kad termofikacinėse“, – jama – superkama didesne nei rinkos
aiškina V.Lukoševičius. kaina. Na, o tą superkamos energijos dalį,
Vis dėlto ne tik Lietuvos elektrinė kurią anksčiau nustatydavo energetikos
Elektrėnuose, bet ir kogeneracinės elek- ministras, nuo šių metų tvirtina Vyriausybė.
trinės dėl brangaus kuro ir didelių investi- Be to, kasmet iš vadinamojo Viešuo-
cijų į jas niekaip nesugeba konkuruoti su sius interesus atitinkančių paslaugų
šiuo metu pigia į Lietuvą importuojama (VIAP) fondo nemažai lėšų skiriama
elektros energija. Tad gal tokios elek- elektrinių energetikos sistemos rezervams
trinės iš viso nereikalingos, o pats kvotų užtikrinti. VIAP fondą „suneša“ elektros
nustatymas – tik pinigų švaistymas? vartotojai, šiuo metu už kiekvieną suvar- ➔ 18
17
 LIETUVA
17 ➔ totą
elektros kilovatvalandę sumokėda-
mi papildomai po maždaug 7 ct/kWh.
Elektrėnams –
keistos privilegijos
Vis dėlto daliai elektrinių kvotos
šiemet buvo sumažintos, o kai kurioms
– paliktos tokios pačios. Viena elek-
MIESTAI.NET NUOTR.
trinių, gerokai nukentėjusių per kvotų
skirstymą, yra Panevėžio termofikacinė
elektrinė, pastatyta 2008 m. ir
kainavusi 130 mln. Lt. Iki šiol ji vis dar
nėra atsipirkusi ir šiuo metu turi nemažų
skolų. Elektrinės akcininkės, septynios
savivaldybės – Panevėžio miesto ir rajono,
Kėdainių, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio ir
Zarasų rajonų, nepatenkintos, kad nuolat
mažėja iš elektrinės superkamos energijos
kvota, kuri 2009 m. buvo 180 gigavatva-
landžių (GWh), o 2013 m. liks tik 69,25
GWh – vos trečdalis to, ką optimaliai
dirbdama gali pagaminti Panevėžio ter-
mofikacinė elektrinė.
„Toks sprendimas mus pribloškė.
Panevėžio termofikacinei elektrinei
reikalingos remtinos elektros energijos
gamybos supirkimas sumažintas tris kar-
tus“, – piktinasi Panevėžio meras Vitalijus
Satkevičius.
Sumažėjo kvotos ir kitoms termofika-
cinėms elektrinėms – Vilniaus, Kauno bei
Klaipėdos, užtat Elektrėnų elektrinės
kvota liko nepajudinama. Tai kelia
nemenką kitų elektrinių atstovų pasipik-
tinimą, nors nepriklausomi ekspertai
aiškina, kad ši kvota greičiausiai
nesumažėjo dėl naujo devintojo bloko.
Pasak Lietuvos energetikos konsultan-
tų asociacijos bei Lietuvos šilumos tiekėjų
asociacijos, palikdama Elektrėnams „per
dideles“ kvotas, Vyriausybė apsiskaičiavo.
O Lietuvos elektros energijos gamintojų
asociacijos specialistai patikslina kiek: jų
skaičiavimais, ekonomiškai pagrįstai
padalijus elektros energijos kvotas Lietu-
vos elektrinėms (t.y. Elektrėnams sumaži-
nus, o kitoms elektrinėms padidinus),
dujų būtų sutaupyta už 100–150 mln. Lt
per metus.
Vyriausybė turi atsakymus į
visus klausimus
Pasak V.Lukoševičiaus, kvotos
elektrinėms nustatomos remiantis
labai neaiškiais kriterijais, o už jų
slypinčių interesų – begalė.
Vis dėlto suprasti termofikacinių elek-
trinių nepasitenkinimą nesunku – jos esą
niekuomet nežino, kokios kvotos bus nus-
tatytos, tad negali iš anksto planuoti ir
šiluminės energijos kainų. Tad jų nepa-
sitenkinimas, V.Lukoševičiaus žodžiais,
yra visiškai pagrįstas, tik to nepasitenkini-
18
ENERGETIKA
mo priežastis formuluojama neteisingai:
derėtų piktintis ne tuo, kad Vyriausybė
jas „skriaudžia“, o tuo, kad nuolat verčia
gyventi nežinioje.
Termofikacinių elektrinių atstovų grū-
mojimus skeptiškai vertina ir Vyriausybės
atstovai bei Energetikos ministerija.
Priminsime, kad šilumininkai
pareikalavo Vyriausybės, Energetikos
ministerijos ir net prezidentės Dalios
Grybauskaitės sustabdyti „neteisybę“, nes
jie bus priversti jei ne kelti, tai bent „Veido“ kalbinti ekspertai įsitikinę, kad Lietuvos
nemažinti šilumos kainų gyventojams. elektros energijos supirkimo kvota turėtų būti su
Valstybės atstovai atkerta, kad pirkti iš tarp jų ir Panevėžio (nuotr. kairėje) — padidinta
elektrinėms, superkamos didesne nei
Šilumos kaina Panevėžio mieste rinkos kaina elektros kvota nustatyta
(ct/kwh) mažesnė, nei buvo iki šiol, nes nuosekliai
27,01
mažėja bendra VIAP lėšomis remiamos
24,05 superkamos elektros kvota. Taip yra
22,43 22,56 todėl, kad mažėja bendras skaičius varto-
tojų, kuriems taikomi reguliuojami tari-
fai, vis daugiau elektros vartotojų sudaro
tiesiogines prekybos sutartis su elektros
gamintojais ir yra numatyta, kad 2015 m.
tokių supirkimo kvotų iš viso nebeliks, o
2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.
visą termofikacinėse elektrinėse paga-
mintą elektrą jos gamintojai patys turės
termofikacinių elektrinių brangesnę nei parduoti vartotojams. Valstybė ir toliau
rinkoje elektrą ir tokiu būdu subsidijuoti liks atsakinga už elektros energijos,
didmiesčių šildymą – nesąžininga kitų pagamintos iš atsinaujinančių energijos
Lietuvos gyventojų atžvilgiu: esą vėl šaltinių, supirkimą naudojant VIAP lėšas.
padidinus termofikacinių elektrinių elek- Tokios elektros energijos kiekiai taip pat
tros supirkimo kvotas šildymo išlaidos sparčiai didėja.
sumažėtų tik tam tikrų didmiesčių gyven- Be to, Vyriausybės atstovų įsitikinimu,
tojams, o už elektrą brangiau mokėtume savivaldybių merai klaidingai kartoja, kad
Panevėžio termofikacinei
Energetikos ekspertas V.Lukoše- elektrinei superkamos elek-
tros kvota galėtų būti padi-
vičius: „Didžiausia problema – dinta, jeigu būtų sumažinta
ne kvotų dydis, o tai, kad jos Elektrėnų elektrinės paga-
kasmet kinta ir nustatomos mintos elektros supirkimo
be aiškios sistemos". kvota, mat termofikacinių
elektrinių pagaminta elektra
visi. superkama žiemos sezonu, kai yra gami-
Kiekvienam iš šių argumentų vėl ran- nama šilumos energija. Tuo metu Lietu-
dasi kontrargumentų, ir net ne po vieną, vos elektrinės pagaminta elektra daugiau-
tad susigaudyti, kas teisus, darosi neleng- sia gaminama ir superkama pagal nus-
va. tatytą kvotą vasarą, kai kitų miestų ter-
Vyriausybės atstovai aiškina, kad mofikacinės elektrinės, nesant šilumos
Panevėžio termofikacinei elektrinei, kaip energijos poreikio, negamina nei šilumos,
ir kitų Lietuvos miestų termofikacinėms nei elektros. Lietuvos elektrinė Elektrė-
veidas 2012 / 10 / 08
 ENERGETIKA
K.VANAGO „BFL“ NUOTR.
elektrinei (nuotr. dešinėje) nustatyta 2013 m.
mažinta, o termofikacinėms elektrinėms,
nuose žiemos sezono laikotarpiu veikia
minimaliu pajėgumu, kad būtų paga-
mintas šilumos kiekis, reikalingas Elek-
trėnams, Vieviui ir Kietaviškių šiltna-
miams šildyti.
Galiausiai, Vyriausybė meta paskutinį
kozirį: skelbimai, jog Panevėžio mieste
ketinama sumažinti šilumos kainas (apie
tai pasirodė ir keletas pranešimų ži-
niasklaidoje), byloja, kad termofikacinė
elektrinė turi pakankamai finansinių rezer-
vų, kuriuos išnaudojant galima atpiginti
šilumą, todėl savivaldybių nusiskundimai,
kad superkamos elektros kvotų sumažėji-
mas vers branginti šilumą, esą nepagrįsti.
Abi pusės teisios?
Daugiausiai aistrų kelia būtent pas-
tarasis klausimas – kiek už šildymą ir
elektrą galiausiai turės mokėti šalies
gyventojai. Prezidentė D.Grybauskaitė
aiškina, kad padidinus kvotas termofika-
cinėms elektrinėms elektros energijos
vartotojams už energiją tektų mokėti dar
brangiau, o štai šilumininkai dievažijasi,
kad dėl to jiems būtų atrištos rankos
mažinti šalutinio elektrinių produkto –
šilumos energijos kainas. Kuri pusė šiuo
atveju teisi?
Atstovaujantieji termofikacinių elek-
trinių interesams tikina, kad padidinus
elektros supirkimo kvotas šios elektrinės
dirbtų visu pajėgumu, o miestų, prie kurių
jos pastatytos, kai kuriems gyventojams
gerokai sumažėtų šildymo išlaidos.
Kad taip galėtų nutikti, patvirtina ir
2012 / 10 / 08 veidas
LIETUVA
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės Kaune šilumos kainą leistų sumažinti 1
komisija (VKEKK). Kilus triukšmui dėl proc.
kvotų, ji atsižvelgė į hipotetinę galimybę, Vis dėlto yra ir kitas požiūris: kad
kad termofikacinėms jėgainėms elektros šiluma galėtų atpigti visiems, o elektra –
supirkimo kvotos būtų padidintos iki opti- nepabrangti niekam. V.Lukoševičius aiš-
malios jų apkrovos, ir suskaičiavo, kaip kina, kad tam pakaktų padidinti kvotas
tokiu atveju keistųsi šilumos bei elektros termofikacinėms elektrinėms, o Lietuvos
kainos. Tiesa, toks kvotų padidinimas ter- elektrinei Elektrėnuose – sumažinti, ir
mofikacinėms elektrinėms reikštų ne tik esant reikalui ją paremti iš to paties
pigesnę šilumos energiją didmiesčių VIAP, tik ne kvotų, o kitomis formomis.
gyventojams, bet ir didesnę finansinę Eksperto žodžiais, Lietuvos elektrinė
naštą visiems šalies piliečiams. VKEKK galėtų gaminti tik 0,7 teravatvalandės
skaičiavimu, elektra tokiu atveju visiems vietoje dabar Elektrėnams suplanuotos
šalies vartotojams pabrangtų apie 1,2 daugiau kaip pusantros teravatvalandės.
ct/kWh. „Anksčiau, kai dar dirbo Ignalinos ato-
O štai šiluma pigtų palyginti nedaug – minė elektrinė, užtekdavo 0,7. Tai reiškia,
1–3 proc., ir tik didžiųjų miestų gyvento- kad apie 0,8 mlrd. kWh elektros energijos
jams. Pavyzdžiui, jei iki optimalios būtų galima pagaminti daug racionales-
apkrovos – nuo 69,25 iki 211 GWh – būtų niais būdais miestų kogeneracinėse elek-
padidinta elektros supirkimo kvota trinėse“, – aiškina ekspertas.
„Panevėžio energijai“, Panevėžio regione Jo teigimu, tam reikėtų tiesiog pers-
šilumos kainą tai leistų sumažinti 3 proc. kirstyti Elektrėnų kvotas. Ir jeigu sugebė-
„Vilniaus energijos“ jėgainei tume ištraukti nors tą energijos dalį, kuri
superkamos elektros energijos kvotą išmetama į ežerą, tai susidarytų apie 100
padidinus iki optimalios apkrovos, tai yra mln. Lt. Iš tų pinigų esą galima būtų
nuo kitąmet planuojamos remti 387,53 sudaryti specialų fondą arba kitais būdais
gigavatvalandžių (GWh) kvotos iki 962 tas lėšas perskirstyti visiems miestams.
GWh, šilumos kaina Vilniuje sumažėtų 2 Vartotojai už elektrą nemokėtų daugiau
proc. Na, o Kauno termofikacinės elek- nė cento, o šilumos tiekimo įmonės, gavu-
trinės, pagrindinės centralizuotos šilumos sios naudos, privalėtų ja pasidalyti su var-
gamintojos Kaune, elektros energijos totojais. ■
kvotos padidinimas iki optimalios Rima
apkrovos, tai yra nuo 257,68 iki 560 GWh, Janužytė
Elektros energija termofikacinėse elektrinėse
Termofikacinės elektrinėsElektros energijos kaina (be PVM)*,
ct/kWh 2012 m.Superkamos energijos kvota, Gwh
UAB „Vilniaus energija“ termofikacinė elektrinė Nr. 2 30,73 40,08
UAB „Vilniaus energija“ termofikacinė elektrinė Nr. 3 27,41 387,53
UAB „Vilniaus energija“ Salininkų katilinės termofikacinė elektrinė 35,95 1,04
UAB Kauno termofikacijos elektrinė 27,66 257,68
AB „Klaipėdos energija“ 29,99 7
AB „Panevėžio energija“ Panevėžio rajoninė katilinė Nr. 1 34,58 2,07
AB „Panevėžio energija“ Panevėžio termofikacinė elektrinė 31,43 69,25
AB „Kauno energija“ Petrašiūnų elektrinė 30,17 9,7
UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ 30,46 12,5
UAB „Utenos šilumos tinklai“ 42,84 –
UAB „ENG“ Pasvalio rajono katilinė 42,46 3,21
AB „Klaipėdos mediena“ 37,56 9,06
AB „Baltijos elektrinių investicijos“ 29,98 –
AB „Kauno energija“ Noreikiškių elektrinė 37,56 0,88
AB Lietuvos elektrinė (elektros energijos gamyba 1530
būtina elektros sistemos rezervui užtikrinti) 37,27 –
Hidroelektrinės** 26 –
Vėjo elektrinės** 30 –
Biokuro elektrinės** 30 –
Saulės (foto-) elektrinės** 1,51–1,63 –
* Elektros energijos, atitinkančios viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje. **2011 m.
Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
19
 LIETUVA DUJOS

Kur nuves Lietuvos užmojai susiremti

Rusų koncernui „Gazprom“
parduodant „Lietuvos dujas“
tikėtasi pigių dujų, dujotiekio į
Lenkiją ir stabilumo, tačiau nė
vieno iš šių tikslų pasiekti
nepavyko. O ką duos pradėta
kova su šiuo rusų milžinu?
asirinkusi kelią ne nuolaidžiauti „Gaz-

P promui“, o su juo susigrumti, mūsų Vy-

riausybė šiuo metu smūgiuoja Rusijos
koncernui keturiais frontais: pradėtas magis-
tralinių dujotiekio tinklų atskyrimas nuo „Lie-
tuvos dujų“ įgyvendinant trečiąjį Europos Są-
jungos energetikos paketą; Europos Komisija

T.URBELIONIO „BFL“ NUOTR.

tiria galimą monopolinę „Gazpromo“ veiklą
ES; Lietuvos teismuose nagrinėjama byla dėl
„Lietuvos dujų“ vadovybės veiklos; o praėjusį
LAKRITYA.RU NUOTR.

trečiadienį paduotas ieškinys dar ir į tarptauti-

nį Stokholmo arbitražą prašant priteisti 5 mlrd.
Lt, kuriuos Lietuvos vartotojai permokėjo,
mokėdami už dujas brangiausiai visoje Eu-
ropoje. Bet ar ši kova duos mums naudos?
Dujų kaina išaugo šešis kartus
Už 216 mln. Lt pardavusi kontrolinį „Lie-
tuvos dujų“ akcijų paketą – 2002 m. vokiečių
koncernui „E.ON Ruhrgas International“, o
2004 m. – rusų dujų tiekėjui „Gazprom“, tuo-
metė socialdemokratų Vyriausybė tikėjosi
užsitikrinti stabilų dujų tiekimą mažomis kai-
nomis. Tačiau padarius esminę klaidą – kartu
atidavus magistralinius tinklus ir leidus užim-
ti monopolinę padėtį tiekiant ir skirstant du-
jas, tokie lūkesčiai neišsipildė nė per nago
juodymą.
„Įmonės „Lietuvos dujos“ statusas turėjo
būti kitas – nuo pat pradžių reikėjo atskirti in-
frastruktūrą nuo dujų pardavimo. Kadangi
dabar įmonė savo rankose turi visus svertus –
ir tinklus, ir pardavimą, jos galimybė uždirbti
gerokai didesnė“, – komentuoja Lie-
tuvos energetikos konsultantų asocia-
cijos (LEKA) prezidentas Valdas
Lukoševičius.
Kaip praėjusią savaitę pabrėžė
energetikos ministras Arvydas Sek-
mokas, „Gazpromo“ dujų kaina Lie-
tuvai nuo 2004 m. išaugo net šešis
kartus – nuo 84 iki 497 JAV dolerių už
tūkstantį kub. m. Maža to, už dujas
mokame brangiausiai ES – brangiau
už estus, latvius ar vokiečius. Energe-
tikos ministerija, apskaičiavo, kad
Lietuvos vartotojai per šį laikotarpį
permokėjo net 5 mlrd. Lt, nes „Gaz-
promas“ savavališkai ėmė keisti su-
IQ.LT NUOTR.
Pareiškusi, kad derybos su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų nepavyko, Vyriausybė kreipėsi į
nėra – trečdalis kainos yra viršpelnis. Lūkes-
Kyla klausimas, kodėl visuomet savo atsto-
čiai, susiję su „Lietuvos dujų“ privatizavimu,
vą valdyboje turėjusi valstybė nereagavo iš-
absoliučiai neįgyvendinti – jokios stabilios du-
kart, kai buvo pakeistos kainos formulės, ne-
jų kainos, jokio racionalaus požiūrio į varto-
naudingos Lietuvai?
toją. Demonstruojamas tik monopolistinis
„Visų pirma mūsų atstovas „Lietuvos du-
požiūris“, – mano Seimo narys konservato-
jų“ valdyboje turėjo balsuoti prieš. Kodėl jis
rius Arvydas Anušauskas.
nebalsavo? Gal jam tėvai nebuvo įdiegę ryž-
Vienas „Veido“ kalbintas buvęs įtakingas
tingo kovotojo charakterio bruožo. Tuo metu
Ūkio ministerijos valdininkas pasakojo, kad
atstovas valdyboje buvo Vladas Gagilas – bu-
privatizavimo sutartyje ir jos priede – ilgalai-
vęs Ūkio ministerijos Energetikos išteklių de-
kėje dujų tiekimo sutartyje, kuri galioja iki
partamento direktorius. Kai atėję konservato-
2015 m., buvo surašyti valdymo nuostatai.
riai jį išvarė iš darbo, jis nuėjo pas Viktorą Va-
Esą vienas jų teigė, kad valdyboje nebuvo ga-
lentukevičių („Lietuvos dujų“ vadovas – J.L.-
lima priimti sprendimo, jei Vyriausybės atsto-
Š.) ir tebedirba „Lietuvos dujose“, – „Veidui“
vas nebalsuoja teigiamai. Vis dėlto dujų kai-
pasakojo prisistatyti nenorėjęs šaltinis.
nos skaičiavimo formulė buvo pakeista, nors
Įdomu, kad V.Gagilas yra ne vienintelis
toks pakeitimas buvo neteisėtas. Iš pat pra-
„Lietuvos dujas“ Ūkio ministerijoje kuravęs
džių kainos buvo susietos su mazutu, o vėliau
aukštas valstybės pareigūnas, vėliau radęs
– su smarkiai kylančia naftos produktų kaina.
prieglobstį šioje įmonėje. „Lietuvos dujose“
dabar dirba ir buvęs Ūkio ministeri-
jos Dujų ir vietinių išteklių skyriaus
vedėjas Nemunas Biknius. „Kodėl
tie, kurie turėjo kontroliuoti ir pri-
žiūrėti „Lietuvos dujas“, nukeliavo
ten?“ – į labai nešvarų faktą dėmesį
atkreipia „Veido“ pašnekovas.
Parduodant „Lietuvos dujas“, be
mažų ir stabilių dujų kainų, būta ir
daugiau lūkesčių, pavyzdžiui, dujo-
tiekis į Lenkiją. „Privatizavimo su-
tartyje numatyta, kad „Lietuvos du-
jos“ ir akcininkai stengsis užtikrinti
gamtinių dujų tinklų sujungimą su
Europos tinklais. Ar buvo bendrovė
suinteresuota tokiu veiksmu? Yra

tartyje įtvirtintą palankią Lietuvai priežasčių, pasiteisinimų, bet faktas,

dujų kainos formulę. kad praėjo aštuoneri metai po priva-
„Jei dujų kainos augimas būtų Energetikos ministerija kaltina „Lietuvos dujų“ valdybos narį tizavimo, o veiksmas neatliktas.
susiję su tarptautiniu kainų didėjimu, V.Golubevą (kairėje) bei įmonės generalinį direktorių Griežtų terminų nebuvo numatyta,
būtų viena, bet mes žinome, kad taip V.Valentukevičių atstovaujant tik „Gazprom“ interesams bet taip pat nebuvo numatyta, kad
20 veidas 2012 / 10 / 08
 DUJOS
su „Gazpromu“
tarptautinį arbitražą, tvirtindama, kad Lietuva už dujas permokėjo 5 mlrd. Lt
galima delsti“, – tvirtina Lietuvos bylai arbitra-
že atstovaujantis advokatas Vilius Bernatonis.
Vis dėlto V.Lukoševičius atkreipia dėmesį,
kad nors reikalavimas investuoti į jungtį su
Lenkija buvo esminis, kartu nurodyta ir išlyga,
kad tai turi būti atsiperkantis, ekonomiškai
pagrįstas projektas. „Lietuvos dujos“ mo-
tyvavo, kad ekonominio pagrindo esą nebuvo.
„Tuometinė valdžia tikėjosi daugiau pa-
galbos aprūpinant ištekliais vartotojus, vylėsi,
kad daugiau bus investuojama į dujotiekius,
prieinamumą, patikimumą, o „Lietuvos du-
jos“ nuėjo tik pelno siekimo keliu. Sutartyje
nebuvo įsipareigojimų, susietų su sankcijo-
mis, atsakomybe. Labiausiai rūpintasi, kad
būtų prieinamos pigesnės dujos ir stabilus,
patikimas jų tiekimas“, – atkreipia dėmesį
V.Lukoševičius.
Pasak eksperto, parduodant įmonę reikė-
jo pridėti saugiklių, pavyzdžiui, įpareigoti ją
dujofikuoti teritorijas, nes „Lietuvos dujos“
nelabai rūpinosi dujų tinklų prieinamumu
ten, kur vartotojų mažai.
Kam atstovauja „Lietuvos dujos“
Diskusijose dėl brangių dujų, pelno vaiky-
mosi, nenutiesto dujotiekio į Lenkiją svarbus
vaidmuo tenka ir pačiai bendrovei „Lietuvos
dujos“. Valdantieji piktinasi, kad įmonė, kuri
veikia Lietuvoje ir kurios vadovas yra lietuvis,
vadovaujasi tik vieno akcininko – Rusijos
koncerno „Gazprom“ interesais. Nors 17,7
proc. įmonės „Lietuvos dujos“ akcijų savo
rankose išlaikė Lietuvos Vyriausybė, turinti
savo atstovą valdyboje, atrodo, kad jos balsas
ten mažai reiškia.
Tai akivaizdžiai parodė pernai įvykęs konf-
liktas. 2011 m. vasarį energetikos ministras
A.Sekmokas pareiškė, kad „Lietuvos dujų“
2012 / 10 / 08 veidas
T.URBELIONIO „BFL“ NUOTR.
vadovas V.Valentukevičius turi atsistatydinti,
nes „Lietuvos dujų“ vadovybė nesiderėjo dėl
mažesnės dujų tiekimo kainos, pažeisdama
įmonės bei Lietuvos vartotojų interesus. Ta-
čiau vadovas dirba iki šiol. Jis tvirtino, kad bu-
vo priešingai – „Lietuvos dujos“ vedė derybas
su „Gazpromu“.
„Manyčiau, kad „Lietuvos dujų“ vadovai
elgiasi taip, lyg įmonė veiktų ne Lietuvoje, o
kur nors Rusijos gilumoje. „Lietuvos dujos“
turėjo ir turi galimybių aktyviai ginti ir Lietu-
vos vartotojų interesus, siekti, kad dujų kai-
nos nebūtų taip radikaliai padidintos, bet to-
mis galimybėmis nesinaudojo. „Lietuvos
dujų“ elgesys kol kas labiau veikiamas ne
nuosaikios vokiečių pozicijos, o demonstraty-
viai prieš Lietuvos vartotojus nuteikto „Gaz-
promo“ pozicijos, siekiant viršpelnio. Esant
tokiai situacijai „Lietuvos dujos“ elgiasi pasy-
viai ir atstovauja net ne visų akcininkų intere-
sams, o tik vieno“, – piktinasi A.Anušauskas.
Nepavykus pašalinti „Lietuvos dujų“ va-
dovybės gražiuoju, ministerija kreipėsi į Vil-
niaus apygardos teismą prašydama pradėti
„Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą. Energetikos
ministerijai atstovaujantis advokatas V.Ber-
natonis tvirtina, kad pagrindinis šio tyrimo
tikslas – noras išsiaiškinti, ar „Lietuvos dujų“
valdymo organai tinkamai veikia ir siekia
bendrovės bei vartotojo interesų atstovavimo
geriausiu būdu.
„Faktas, kad tos abejonės yra kilusios ir
„Gazpromo“ dujų kainos
JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų
381
Vokietijai
Lietuvai 497
LIETUVA
teismas nusprendė, kad tai pakankamas pa-
grindas pradėti bylą. Tos abejonės keleriopos.
Viena – dėl galimo interesų konflikto: ar val-
dymo organų nariai tikrai atstovavo „Lietu-
vos dujų“, ar kitų akcininkų interesams. Kitas
klausimas, ar tinkamai siekiama geriausių
veiklos sąlygų bendrovei, ar ištekliai tinkamai
naudojami siekiant maksimalios naudos ben-
drovei“, – dėstė advokatas.
O štai V.Lukoševičiaus nuomone, nieko
keista, kad valdyba ir administracija elgiasi
pagal instrukcijas, kurias gauna iš didžiųjų
akcininkų. „Jie atėję uždirbti pajamų ir suin-
teresuoti pelnu bei dividendais, o ne socialine
parama Lietuvai. Kaltinimai administracijai
nieko nepadės, geriau būtų formuoti naujus
santykius su „Gazpromu“ ir derėtis“, – mano
V.Lukoševičius.
Per mažomis pastangomis derantis su
„Gazpromu“ Vyriausybę ir prezidentę kalti-
no ir dalis verslo atstovų, ir opozicija.
Po EK tyrimo tikisi
naujos kainodaros
Ko galime tikėtis iš šios keturiais frontais
vedamos kovos su „Gazpromu“ – nuomonės
pačios įvairiausios. Nors kai kurie ekspertai ir
opozicija mano, kad su „Gazpromu“ reikia
ne kariauti, o bandyti tartis gražiuoju, valdan-
tieji atšauna, jog tokios derybos atvedė tik
prie didesnių kainų.
Viliamasi, kad EK tyrimo rezultatai bei
byla arbitraže galėtų padėti sumažinti ir kai-
nas Lietuvoje. Vilčių teikia vokiečių pavyzdys:
vokiečių koncernui „E.on“ padavus ieškinį
Stokholmo arbitražui, pavyko iš „Gazpromo“
išsiderėti nuolaidą atgaline data. Tiesa, V.Lu-
koševičius abejoja, ar Lietuvai pavyks gauti
prašomą 5 mlrd. Lt kompensaciją.
„Pagrindinė priežastis, kodėl EK pradėjo
tyrimą, – galimas „Gazpromo“ trukdymas ki-
tiems dujų tiekėjams atsirasti ES rinkoje.
Lietuvoje tokių dalykų nebuvo, nes mes patys
nebandėme įdiegti alternatyvų – jungčių, ter-
minalo. Tai tiesiog mūsų neveiklumas. Abe-
jočiau, kad mums kažkas galėtų kompensaci-
ją priskaičiuoti. Neteisėtų, nesankcionuotų
„Gazpromo“ veiksmų sunku rasti – patys ne-
sugebėjome pasirašyti tinkamų sutarčių, išsi-
derėti“, – teigia V.Lukoševičius.
Daugiau ekspertas tikisi iš EK tyrimo. Jo
nuomone, po šio tyrimo turėtų prasidėti dery-
bos dėl kainodaros ir kontraktų. „Greičiausiai
bus pasiekta naujų susitarimų dėl kainodaros
ES, nes yra du iškalbingi skaičiai: ES šalims
„Gazpromas“ tiekia apie trečdalį gamtinių
dujų, bet „Gazpromui“ tai 80 proc. eksporto.
Dabar valstybės sudaro ilgalaikius kontraktus,
o už nustatyto dujų kiekio nepaėmimą gali
grėsti sankcijos. Tikiuosi, po šio tyrimo bus
pradėtas naujų santykių formavimas – bus nu-
spręsta nesusieti dujų skaičiavimo formulės su
naftos produktais ir užtikrinti patikimus kont-
raktus. Turi būti bendra politika, kad dujų tie-
kimas būtų garantuotas be ilgalaikių kontrak-
tų“, – viliasi V.Lukoševičius. ■
Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė
21
 LIETUVA ENERGETIKA PR

Visagino atominė elektrinė: burė ar

Kai kurių politikų teiginius,
kad Visagino atominė
elektrinė bus nesaugi ir taps
šaliai nepakeliama našta,
paneigia Ūkio ministerijos
studija bei Valstybinės atomi-
nės energetikos saugos
inspekcijos tvirtinimas:
statybos licencija bus
išduota tik gerai įvertinus
visas aplinkybes.

pie tai kalbamės su Ūkio ministe-

A rijos viceministru Adomu Audicku,

prof. habil. dr. Jonu Gyliu, „Hita-
chi“ įmonės atstovu Terry Kubo ir VATESI
Tarptautinių ryšių ir visuomenės informa-
vimo skyriaus vedėja Asta Mensone.
– Šiuo metu Lietuvos gyventojams svar-
biausia, ar pastatę VAE tikrai turėsime
pigesnę elektrą, nei gamindami ją iš
atsinaujinančių energijos šaltinių?
Adomas Audickas: Mūsų atlikti skaičiavi-
mai rodo, kad, atsižvelgiant į labiausiai
tikėtinas prielaidas, atominėje jėgainėje
gaminama elektros energija yra pigiausia
iš mums prieinamų alternatyvų. Paly-
ginkime: VAE gaminamos elektros ener-
gijos savikaina, kaip prognozuojama, bus
18 ct už kilovatvalandę, o Lietuvos elektri-
nėje gaminamos elektros energijos kiek-
vienos kilovatvalandės savikaina šiuo
metu siekia po 37 ct. Saulės jėgainėse pa-
gamintos elektros energijos savikaina šiuo
metu viršija 1 Lt/kWh, o vėjo jėgainėse –
27ct/kWh.
Svarbu atskirti elektros savikainą nuo
galutinės kainos, kurią moka vartotojai.
Galutinė kaina priklausys nuo rinkos sąly-
gų, importuojamos elektros kainų, be to, į
ją įeis elektros perdavimo ir skirstymo
mokesčiai bei kiti mokesčiai.
– Kadangi galutinę elektros kainą varto-
tojui nustatys rinka, tai yra birža, ar ga-
lime jau dabar užtikrintai kalbėti, kiek
kainuos „atominė elektra“? Ar į VAE ga-
minamos elektros savikainą įskaičiuotos
gamybos ir kapitalo sąnaudos?
A.A.: Kadangi kainą vartotojams nustatys
rinka, todėl ir kalbame apie VAE gami-
namos elektros energijos savikainą ir ją
lyginame su rinkos ekspertų prognozėmis
apie rinkos kainą nuo 2020 m. Jei elektrą
gaminsimės pigiau už rinkos kainą, ato-
minė elektrinė bus pelninga ir duos nau-
dos valstybei. Skaičiavimai rodo, kad
elektros energijos rinkos kaina regione
nuo 2020 m. sudarys apie 19 ct/kWh,
skaičiuojant šių dienų kainomis. Progno-
zuojama VAE vidutinė palyginamoji
22
elektros energijos gamybos kaina – 18
ct/kWh. Į šią kainą įskaičiuotos tiek visos
gamybos bei veiklos sąnaudos (7
ct/kWh), tiek kapitalo sąnaudos, įskaitant
palūkanas kreditoriams bei 10 proc. me-
tinį pelną akcininkams (11 ct/kWh de-
damoji, iš kurių palūkanų sąnaudos suda-
ro 5 ct/kWh, nuosavo kapitalo sąnaudos
arba pelnas – 6 ct/kWh).
– Girdėti svarstymų, kad VAE projektą pa-
laiminę politikai „pamiršo“ į prognozuo-
jamą elektros savikainą įtraukti atominės
elektrinės uždarymo išlaidas, todėl esą
VAE gaminamos elektros savikaina
neišvengiamai pakils.
A.A.: Į elektros gamybos sąnaudas yra
įtrauktos išlaidos, reikalingos jėgainei de-
montuoti ir uždaryti. Jos bus kaupiamos
specialiame fonde. Jėgainės eksploataci-
jos pabaigoje būsime sukaupę pakanka-
mai lėšų visoms eksploatacijos nutrauki-
mo išlaidoms ir galėsime deramai pa-
sirūpinti branduolinėmis atliekomis. To-
dėl nėra pagrindo nerimauti: elektrinės
uždarymas bus pačios elektrinės rūpestis.
– Ar atsinaujinantys energijos šaltiniai –
VAE konkurentas, ar svarbus energetinio
saugumo „partneris“?
A.A.: Atsinaujinantys energijos šaltiniai,
tokie kaip saulė ir vėjas, yra pernelyg ne-
pastovūs (saulė nešviečia ir vėjas nepučia
pagal mūsų poreikius), todėl negali būti
Jei elektrą gaminsimės pi
elektrinė bus pelninga ir
bazinis elektros gamybos šaltinis. Be to, jie
negali konkuruoti su atomine elektrine
savo elektros kaina. Žinoma, atsinaujinan-
čių šaltinių energetika padės mažinti pri-
klausomybę nuo importuojamo iškastinio
kuro, diversifikuoti elektros gamybos bū-
dus bei siekti aplinkosaugos tikslų. Ypač
daug vilčių teikia biokuro jėgainės, tačiau
jos naudingesnės šilumos, o ne elektros
energijai gaminti.
– Ar statydami VAE nepraskolinsime
Lietuvos? Kiek ši elektrinė kainuos
mokesčių mokėtojams, tai yra mums
visiems?
A.A.: VAE projektą įgyvendina valstybės
valdoma įmonė UAB „Visagino atominė
elektrinė“. Pagrindiniai projekto finansa-
vimo šaltiniai bus šios bendrovės imamos
paskolos ir sukaupti dividendai iš jos an-
trinių energetikos įmonių. Projektui įgy-
vendinti nereikės nei papildomų mo-
kesčių, nei didesnio valstybės įsiskolinimo.
Tai patvirtino ir Finansų ministerija, patei-
kusi savo išvadas dėl koncesijos sutarties.
Ministerija konstatavo, kad projekto įgy-
vendinimas nekels esminės rizikos valsty-
bės skolos lygiui. Svarbu prisiminti ir Fi-
nansų ministerijos išaiškinimą, kad pro-
jektas neturės įtakos valstybės skolai.
Daugiau informacijos apie tai skaitytojai
gali rasti internete paspaudę nuorodą
http://www.lrv.lt/EP/FM_isvada.pdf. ●
veidas 2012 / 10 / 08
 PR ENERGETIKA
inkaras?
giau už rinkos kainą, atominė
duos naudos valstybei
Statys tik saugią elektrinę
Žmonėms neramu, kad pastačius naująją
elektrinę galime sulaukti Japonijos likimo, tai
yra branduolinės katastrofos dėl nepalankių
gamtos reiškinių ar suveikus „žmogiškajam
faktoriui“. Pagal Branduolinės saugos įstaty-
mą už branduolinės energetikos objekto sau-
gą atsako asmenys, kurie turi licenciją statyti
ar eksploatuoti šį objektą.
Valstybinė atominės energetikos saugos
inspekcija (VATESI) vertins, ar pareiškėjo to-
kiai licencijai gauti pasirinkta elektros gamy-
bos technologija (reaktoriaus technologija)
tenkina saugos reikalavimus. VATESI Tarp-
Lėšų bus sukaupta iš anksto
Kauno technologijos universiteto
Energetikos technologijų instituto
direktoriaus prof. habil. dr. Jono
Gylio komentaras
Visagino AE dirbant ir ją užda-
rant susidarysiančių atliekų tvar-
kymas kels gerokai mažesnį rū-
pestį negu Ignalinos AE, nes naujoji
elektrinė tam pačiam energijos kiekiui
pagaminti sunaudos gerokai mažiau
kuro (didesnis kuro sodrinimo laipsnis),
todėl atliekų bus mažiau. Visagino AE
panaudotą branduolinį kurą ir radioakty-
viąsias atliekas bus galima dėti į tuos pa-
2012 / 10 / 08 veidas UAB „Visagino atominė elektrinė“ viešinimo informacija. Apmokėta įmonės lėšomis.
tautinių ryšių ir visuomenės informavimo sky-
riaus vedėja Asta Mensonė sako, kad šiuo me-
tu vyksta konsultacijos tarp VATESI ir UAB
„Visagino atominė elektrinė“ dėl naujos bran-
duolinės elektrinės projekto ypatumų ir jo ati-
tikties reikalavimams.
Ar gyventojai turi pagrindo nuogąstauti,
kad bus nupirktas pasenusios technologijos,
mūsų šaliai nepritaikytas reaktorius? A.Men-
sonės tvirtinimu, branduolinės saugos vertini-
mui numatytas licencijavimo procesas. Spren-
dimą išduoti licenciją VATESI priims tik įsiti-
kinusi, kad įmonė yra pajėgi pastatyti ir eks-
ploatuoti branduolinę elektrinę, užtikrinti
branduolinę saugą ir prisiimti visišką atsako-
čius atliekynus, kuriuose bus pa-
dėtas ir Ignalinos AE panaudo-
tas branduolinis kuras bei ra-
dioaktyviosios atliekos.
Tiesa, tai ne vienintelis būdas –
branduolinį kurą galima perdirbti
antriniam panaudojimui, nes ato-
minė elektrinė panaudoja tik
mažą dalį potencialiai jame esančios
energijos. Beje, nuo pirmos būsimos
elektrinės veiklos dienos bus kaupiamos
lėšos, būtinos atliekoms tvarkyti. Ši situa-
cija skiriasi nuo Ignalinos AE, kai tokios lė-
šos nebuvo kaupiamos ir Lietuvos valsty-
bė turi jų surasti.
LIETUVA
mybę už ją. Taip pat projekte turės būti at-
sižvelgta ir į visas Fukušimos avarijos pamo-
kas, ir į Europos branduolinėse elektrinėse at-
liktų „streso testų“ rezultatus.
Į klausimą, ar nekils keblumų dėl bran-
duolinių atliekų saugojimo, VATESI specia-
listai pateikia atsakymą, kad VAE projekte
turi būti numatyta, kaip bus tvarkomos susi-
dariusios radioaktyviosios atliekos, o projekto
saugos dokumentuose pagrįsta, kad pasirink-
tos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technolo-
gijos bus saugios. Pagal 2009 m. VAE pareng-
tą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo galimybių
studiją numatoma, kiek įmanoma, pasinau-
doti planuojamais paviršiniais labai mažo bei
mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių ra-
dioaktyviųjų atliekų atliekynais, skirtais Igna-
linos AE radioaktyviosioms atliekoms, nuro-
doma, kad turėtų būti galimybė naudotis šių
atliekynų erdve, kuri liktų sudėjus visas Igna-
linos AE atliekas. Jų galėtų užtekti kelioms
dešimtims metų, nes eksploatuojant Visagino
AE susidarys daug mažesni radioaktyviųjų at-
liekų kiekiai, nei eksploatuojant Ignalinos
AE su RBMK tipo reaktoriais.
Kietąsias radioaktyviąsias atliekas galima
tvarkyti šiuo metu statomame Ignalinos AE kie-
tųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo komplek-
se. Toms atliekoms, kurias tvarkant nebus gali-
mybių pasinaudoti Ignalinos AE atliekų tvarky-
mo įrenginiais, Visagino AE turės įrengti savo
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius.
Beje, VATESI neketina išduoti statybos li-
cencijos, neįsitikinusi būsimos elektrinės sau-
gumu. Projekte siūlomos radioaktyviųjų atlie-
kų tvarkymo technologijos ir jų sauga privalės
atitikti nustatytus reikalavimus, o jų neįvyk-
džius nebus išduodama licencija eksploatuoti
branduolinės energetikos objektą.
VATESI pabrėžia, kad Visagino AE eks-
ploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų at-
liekų tvarkymas bei šalinimas turi būti parem-
tas principu „moka teršėjas“. Eksploatavimo
nutraukimo ir atliekų tvarkymo susitarimai ir
juose pateikiamos išlaidų sąmatos bus atnauji-
namos kas penkerius metus, o prireikus ir daž-
niau. Projekto bendrovė turės rinkti lėšas, skir-
tas atliekų tvarkymui įkurtame fonde. Šio fon-
do lėšų pakankamumas bus vertinamas kiek-
vienais metais. ■
Daiva Norkienė
Kiekvienas reaktorius – konkre-
čiai šaliai, konkrečiai elektrinei
„Hitachi“ atstovo Terry
Kubo komentaras
Suprantama, kiekviena
svarbesnė atominės elek-
trinės statybų projekto
dalis, pradedant naudoja-
momis medžiagomis ir baigiant gamybos
metodu, privalo atitikti valstybės ar regiono,
kuriame ji statoma, įstatymus bei standar-
tus. Kiekviena atominė elektrinė, kiekvienas
reaktorius yra skirtingo pajėgumo, dydžio,
kitokių technologinių sprendimų. Mes kiek-
vieną reaktorių statome atskirai.
23
 LIETUVA
Atsinaujinančių išteklių energetika –
„DREAMSTIME“ NUOTR.
Atsinaujinančių išteklių energetika, ES skatinama stengiantis
mažinti aplinkos taršą ir gauti didesnę ekonominę naudą,
Lietuvoje nustumiama į užkertes. Žaliosios energetikos specia-
listai įžvelgia sąmoningus trukdžius atsinaujinančių energijos
išteklių (AEI) plėtrai šalyje.
aldantieji, norėdami sau priskir-
„V ti nuopelną dėl atsinaujinančių
išteklių energetikos skatinimo,
deklaruoja, kad daugiausiai vėjo galios buvo
instaliuota būtent per jų kadenciją. Tačiau jie
nutyli svarbiausią faktą –
kad leidimai vėjo elektrinių
parkams, kurie pastatyti per
pastaruosius ketverius me-
tus, buvo suteikti dar iki šios
kadencijos. O valdant da-
bartinei Vyriausybei neiš-
„BFL“ NUOTR.
duota nė vieno leidimo
stambesnio parko projektui
rengti“, – nusivylimo nesle-
pia bendrovių „Vėjo gūsis“, „Vėjo vatas“ ir
„Amberwind“ generalinis direktorius Egi-
dijus Simutis.
Jo žodžiais, prieš beveik trejus metus val-
džiai užkūrus atominį buldozerį, atsinaujinan-
24
ENERGETIKA PR
kia AEI įstatymo parengimo darbo grupėje
dalyvavęs E.Simutis. Jis stebisi, kad paskutinis
2011 m. gegužę priimto įstatymo įgyvendina-
masis teisės aktas patvirtintas tik šių metų rug-
sėjo gale.
Vėjo elektrinių įmonių vadovas tvirtina,
kad problemų kratinyje – ne tik įstatymų
bazės trūkumas, bet ir jų kaita. „Visas vėjo
čių išteklių energetikai buvo pakabintas parko teritorijų planavimo ir statybos proce-
akmuo po kaklu. Vienas ryškiausių pavyzdžių
– AEI įstatymo ir ypač jo įgyvendinamųjų tei-
sės aktų priėmimo vilkinimas ir beveik visiškas
sas trunka beveik penkerius metus. Bet koks
įstatymų keitimas proceso metu gali sužlugdy-
ti projektą“, – komplikuotą situaciją, į kurią
žaliosios energetikos šalininkų nuomonės įstumti AEI plėtros verslininkai, apibūdina
E.Simutis.
Bendrovių „Vėjo gūsis“, „Vėjo vatas“ ir „Am- Kainų komisijos
berwind“ generalinis direktorius E.Simutis: manevrai
„Prieš beveik trejus metus valdžiai užkūrus Pašnekovas su kartėliu
atominį buldozerį, atsinaujinančių išteklių prisimena AEI įstatymo
energetikai buvo pakabintas akmuo po kaklu.“ derinimo darbus. „Ener-
getikos ministerija atsiun-
čia keliasdešimties lapų
nepaisymas juos rengiant. „Toks įspūdis, kad dokumentą ketvirtadienio pavakare ir paskel-
AEI įstatymas buvo kuriamas ne tam, kad bia, kad pirmadienį 9 val. ryto – svarstymas. Ir
reglamentuotų procesus, o kad juos pristabdy- taip – nuolat. Galiausiai, pateikę Vyriausybei
tų ir būtų atlaisvinta vieta Visagino atominės svarstyti 64 puslapių AEI įstatymo projektą,
elektrinės (VAE) „Titanikui“, – drąsiai pareiš- gavome 124 pastabas. Kitaip nei teisės akto
veidas 2012 / 10 / 08
 PR ENERGETIKA
Visagino atominio „Titaniko“ šešėlyje
išprievartavimu to nepavadinčiau. Beveik
jokio kompromiso nebuvo“, – prisimena
E.Simutis.
Didžiausia kliūtimi jis laiko Vyriausybės
priimtą sprendimą pavesti Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai (VKEKK)
naujų vėjo elektrinių parkų, kuriuose įrengto-
ji galia viršys 30 kW, plėtotojams rengti fiksuo-
tos supirkimo kainos ir kvotos aukcionus.
Pradinė aukciono kaina – 28 ct už kilovatva-
landę. Laimėtoju bus pripažintas dalyvis,
nurodęs mažiausią fiksuotą tarifą.
E.Simutis teigia pasibaisėjęs VKEKK
veiksmais maksimalios kainos aukcionams
apskaičiavimo metodikos nustatymo ir patvir-
tinimo istorijoje. „Komisija visiškai ignoravo
ekspertų raštu išdėstytus komentarus dėl
manipuliacijos metodikos matematinėje daly-
je. Verta prisiminti ir išeitinių duomenų slėpi-
mą, kai rinkos dalyviams buvo pateiktos for-
mulės su slaptažodžiais užrakintomis išeitinių
duomenų saugyklomis. O vien ką reiškia
komisijos pirmininkės Dianos Korsakaitės
aiškinimai, kad jai statistiniams duomenims
surinkti 2011 m. nepavyko rasti Lietuvoje vei-
kiančių stambių vėjo energijos parkų, nors
tokių tuo metu buvo bent penki“, – kritikuoja
E.Simutis.
Pasak verslininko, ir Prezidentūra, ir Vy-
riausybė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos
(LVEA) prašymams įsikišti į procesą liko kur-
čia. Jam antrina LVEA direktorius Saulius
Pikšrys. Specialistas atkreipia dėmesį, kad ža-
lia šviesa dalyvauti konkurse užsidegs tik vers-
lininkams, pateikusiems detalųjį planą. „Jį
parengti trunka dvejus metus. Reikia atlikti
įvairias procedūras, kurios mums kainuoja
šimtus tūkstančių, kai kada – ir milijoną litų.
Be to, su elektros tinklų „Litgrid“ operatoriu-
mi reikia pasirašyti ketinimų protokolą ir
sumokėti garantinį mokestį. Taip dalyvis
užtikrina, kad projektas rimtas ir kad po to jis
nespekuliuos. Tačiau visa tai dar nereiškia,
kad aukcione laimėsi. Didžiausias absurdas ir
yra tas, kad investavęs savo pinigus ir laiką
nebūtinai gausi plėtros leidimą. Tai ydinga
praktika, pasaulyje to nėra“, – komentuoja
S.Pikšrys.
Valstybė stabdo vėją
Dar vienas akmuo, už-
stumtas ant AEI plėtros ke-
lio, – energijos galios apri-
bojimai. Energetikos eks-
pertai teigia, kad Lietuva
„BFL“ NUOTR.
turi perteklinės energijos
gamybos pajėgumų. Šian-
dien visas energetikos pyra-
gas padalytas taip, kad didžiausias jo gabalas
atitektų branduolinei energijai, o likutis būtų
paskirstytas kitoms energijos rūšims.
„Graudų juoką kelia, kad saulės energijai
šiandien pas mus leidžiama tik 10 MW galia.
2012 / 10 / 08 veidas
LIETUVA
O didelį potencialą turinti geoterminė energi- tume, jog kai kurios Afrikos šalys panaudoja
ja Lietuvoje visiškai užgniaužta“, – apie truk- AEI maksimaliai vien dėl to, kad maistą ten
džius naudoti AEI technologijas kalba žmonės gaminasi ant laužo“, – ironizuoja
S.Pikšrys. S.Pikšrys.
Jis priduria, kad Lietuvoje žemės paviršiu-
je galima instaliuoti 1300 MW, o jūroje – 1000 Atsinaujinančių išteklių energetikos
MW vėjo energijos galios. Tad vien iš vėjo galimybės
energijos galima būtų patenkinti trečdalį
šalies elektros energijos poreikių. Tačiau lei- AEI energetikos specialistai neabejoja:
džiama ne daugiau kaip 500 MW suminės jeigu žaliosios energetikos plėtros tvarka būtų
galios. „Tokia riba nustatyta tik todėl, kad jau palanki, iki 2050 m. ir elektros, ir šilumos
buvo žinoma, jog naujos atominės elektrinės gamybai užsitikrintume energetinę nepriklau-
instaliuota galia sieks 1350 MW“, – aiškina somybę, tiksliau, gebėtume visiškai apsirūpin-
S.Pikšrys. ti elektros energija, šiluma ir degalais trans-
Žaliosios energetikos plėtotojai atkreipia portui. Specialistai pabrėžia, kad bet kurioje
dėmesį, kad Viešuosius interesus atitinkančių žaliosios energetikos srityje investicijos yra ne
paslaugų (VIAP) fondo, į kurį kiekvienas didesnės nei branduolinėje energetikoje, o
elektros vartotojas atseikėja maždaug po atsiperka ne per 60 metų, kaip tai numatoma
1,2–1,5 ct nuo kilovatvalandės kainos ir taip VAE, bet per 12 metų. „Atsipirkus investici-
per metus susikaupia iki 700 mln. Lt, didžioji joms, elektra keliauja tiesiai į rinką ir tampa
lėšų dalis nuteka rusiškomis dujomis kūrena- pigi. Vėjo elektrinės kainuoja tik eksploataci-
mai, taršiai Elektrėnų elektrinei. Tik iki 15 jos ir darbuotojams mokamų atlyginimų
proc. iš VIAP atskyla vėjo energetikai. požiūriu“, – ekonominius vėjo elektrinių pra-
našumus išskiria „Vėjo gūsio“ vadovas
Vyriausybė manipuliuoja skaičiais E.Simutis.
Apskaičiuota, kad branduolinės jėgainės
S.Pikšrys pabrėžia, kad, atsižvelgiant į eksploatacijos išlaidos siekia 10 ct už kWh, o
Lietuvos klimato sąlygas ir išteklių gausą, vėjo, kaip ir hidroelektrinių, – 1–2 ct. Taigi
elektros iš AEI galima būtų pagaminti dau- VAE gaminama elektros energija gali būti
giau, nei numatyta Lietuvos energetikos stra- nekonkurencinga, tokiu atveju turėtų būti
tegijoje. „Iki 2020 m. esame įsipareigoję 23 atvirai arba užslėptai dotuojama. Vienos
proc. elektros energijos gaminti iš atsinauji- kWh vidutinė kaina prognozuojama didesnė
nančių šaltinių. Bet kodėl turėtume apsiriboti nei 30 ct, o iš vėjo pagamintos elektros ener-
tik tokiu kiekiu? Pavyzdžiui, Švedija šią mini- gijos kaina 2020 m. būtų mažesnė nei 16 ct.
malią normą jau yra peržengusi“, – teigia Kita vertus, atsinaujinančios energijos
LVEA direktorius. gamintojai kelia retorinį klausimą, kodėl visą
Dar iki 2010 m. Lietuva ES buvo pasižadė- politikų dėmesį susiurbia elektra ir VAE, o šil-
jusi bent 7 proc. elektros energijos pagaminti dymo problema ir didelės biokuro galimybės
iš AEI, tačiau ir dabar tegamina vos 3–4 proc. taip ir lieka kyboti. „Žmogus gali paprasčiau-
Todėl įtarimą kelia Energetikos ministerijos siai įsisukti energiją taupyti padedančią LED
Europos Komisijai siunčiamos ataskaitos, lemputę. Be to, kada nori, gali ją tiesiog
kuriose nurodoma, kad 14 proc. bendros pa- išjungti, to nepasakysi apie centralizuotą šildy-
naudojamos energijos sudaro energija, gauta mą. Matyt, valdžiai įdomiau pačiai statyti ato-
iš AEI. minį „Titaniką“ vienam reisui, nei ieškoti
„Mėginau domėtis, kas tiksliai į tuos skai- racionalių sprendimų“, – kritikuoja žaliosios
čiavimus įtraukta, – niekas man negalėjo energetikos specialistas.
konkrečiai atsakyti. Greičiausiai čia apskai- Jis pabrėžia, kad biokuro katilinės, kurios
čiuota ir energijos dalis, gaunama iš Kauno Lietuvoje vis dar vangiai įrenginėjamos, padė-
hidroelektrinės bei Kaišiadorių hidroakumu- tų spręsti ir ekonomines, ir aplinkosaugos
problemas. „Šiandien atlie-
kos, kurios galėtų būti
LVEA direktorius S.Pikšrys: „Graudų juoką panaudotos energijai ga-
minti, pūva miškuose ir lau-
kelia, kad saulės energijai šiandien pas kuose. Ta žaliava, tinkama
mus leidžiama tik 10 MW galia. O didelį biokurui gaminti, rūpintųsi
potencialą turinti geoterminė energija lietuviai. Tai tikrai padarytų
Lietuvoje visiškai užgniaužta.“ pastebimą teigiamą poveikį
šildymo kainoms ir mūsų
pinigai neplauktų į užsienį
liacinės elektrinės. Bet didžiausią juoką kelia, už brangias dujas. Be to, daugybė darbo vietų
kad į statistiką įtraukta ir energija, gaunama iš būtų sukurta čia, Lietuvoje“, – apibendrina
atliekų, sudeginamų kaimo buitinėse krosny- E.Simutis. ■
se. Abejoju, ar tai galima traktuoti kaip atsi- Goda Juocevičiūtė
naujinančių išteklių energetiką. Nebent laiky-
25
 LIETUVA
Kaunas naikina šilumos monopoliją
Kaune nutrauktas įsipareigojimas šilumos energiją pirkti iš
koncerno „Gazprom“ valdytos Kauno termofikacinės
elektrinės. Tai atveria galimybę atsirasti naujiems energijos
gamintojams, o tai leis pirkti šilumą pigiausia kaina.
ilumos gamybos monopolija Kaune
Š sukurta dar sovietiniais metais, kai bu-
vo pastatyta Kauno termofikacijos
elektrinė (KTE). 2003 m. ją pardavus kon-
cernui „Gazprom“, tuometė miesto taryba
įsipareigojo iki 2018 m. iš šios elektrinės
pirkti 80 proc. miestui reikalingos šilumos
energijos. Kai šiemet rusų bendrovė savo
akcijas nusprendė parduoti kitam verslo
subjektui, tokius įsipareigojimus miesto
taryba pareikalavo panaikinti.
„Svarbiausias mūsų tikslas buvo pasiekti,
kad miestui neliktų jokių įsipareigojimų
pirkti šilumos energiją, ir tai padarėme. Šis
sprendimas atveria kelius kitiems investuo-
tojams gaminti šilumą Kaune. Iki šiol į Kau-
no šilumos gamybos rinką nelabai kas ir
dairėsi, nes suprato, kad monopolinę pozi-
ciją užima KTE ir ta investicija neatsipirks.
Suprantame, kad per metus ar dvejus neat-
siras naujų bendrovių, kurios sudarytų al-
ternatyvą Kauno termofikacinei elektrinei,
bet svarbu, jog sklinda signalas apie atvirą ir
investicijoms patrauklų Kauno miestą, –
apie iš esmės pasikeitusią padėtį informuo-
ja Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas
ir priduria: – Stengsimės, kad per artimiau-
sius dvejus trejus metus atsirastų šilumos
energijos gamybos alternatyvų, kad baigtų
kilti šildymo kainos ir kad pagaliau jos imtų
mažėti.“
Ateitis – biokurui ir kogeneracijai
Lietuvos energetikos instituto Energe-
tikos kompleksinių tyrimų laboratorijos
vadovas habil. dr. Vaclovas Miškinis pastebi
gerų poslinkių Kauno miesto savivaldybėje
energijos gamybos iš biokuro gamybos link.
Jo nuomone, kaip tik biokuras ir komuna-
linės atliekos gali užimti reikšmingą miesto
šilumos energijos gamybos dalį. Be to, de-
rėtų stengtis, kad būtų sudaryta konkuren-
cinė aplinka tarp dviejų ar trijų tiekėjų ir
dar papildomai dirbtų keletas mažesnių ga-
mintojų. „Visa tai sudaro prielaidas
pamažu didinti biokuro dalį Kauno miesto
aprūpinimo šiluma balanse“, – pabrėžia
mokslininkas.
Žinoma, biokurą čia reikėtų suprasti šiek
tiek plačiau, tai yra ne vien kaip medienos
ar medžio atliekų deginimą. „Žvelgiant pla-
tesniu kontekstu, taip pat turėtų prasidėti ir
šiaudų granulių ar žemės ūkio atliekų degi-
nimas. Jei mes orientuosimės vien į įprastinį
biokurą, ateityje gali atsirasti tam tikra
įtampa, didėti jo kainos. Todėl labai
reikšmingą vietą turėtų užimti komunalinių
26
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ARCHYVO NUOTR.
atliekų deginimas, nes juk turime išspręsti
ne tik šilumos, bet dar ir ekologines proble-
mas. Komunalinės atliekos šilumos gamy-
bos balanse galėtų užimti net 25 proc.
Kauno miestui reikalingos šilumos gamy-
bos“, – įsitikinęs V.Miškinis.
Jo teigimu, šilumos gamybą reikėtų di-
versifikuoti ir deginant gamtines dujas turė-
tų būti pagaminama tik 30 proc. šilumos, o
likusią dalį šilumos gamybos balanse turėtų
sudaryti biokuras.
Skirtingų ekspertų vertinimu, gaminant
ne tik šilumą, bet ir elektros energiją efekty-
viausiai žaliavos panaudojamos taikant
kogeneracijos principą. Lietuvos energeti-
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ARCHYVO NUOTR.
kos instituto atstovo nuomone, kogeneraci-
ja ypač pasiteisina ten, kur šilumos energi-
jos reikia ištisus metus. Tačiau kur kogene-
racija dirba 3 tūkst. valandų ir mažiau, ten
jos patrauklumas mažėja ir atsiranda vien
tik biokuro katilinių poreikis.
Investiciniai projektai pajudėjo
Pastaruoju metu Kaune pradėti du dide-
li biokuro kogeneracinių elektrinių investici-
niai projektai. Pasak AB „Kauno energija“
generalinio direktoriaus Rimanto Bako,
biokuro deginimo jėgainės numatytos Petra-
šiūnų elektrinėje ir „Inkaro“ katilinėje. Pa-
starojoje visi šilumos ir elektros gamybos
įrenginiai būtų visiškai nauji, o Petrašiūnuo-
se būtų perdirbti dabar veikiantys įrenginiai.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas:
„Nuo šiol Kaunas tampa patrauklus investi-
cijoms į šilumos gamybą, o tai sudaro rim-
tas prielaidas šilumos energijai pigti“
REGIONAI PR
Planuojama, kad rekonstravus Petrašiūnų
katilinę, šilumos gamybos savikaina turėtų
sumažėti 20-25 proc.
Atsisakius Kauno termofikacinės elektrinės
monopolio ir plečiant biokuru kūrenamų
katilinių tinklą, šiluma kauniečiams pigs
„Miesto tarybos ir mero pastangomis
buvo panaikinti susitarimai dėl privalomojo
šilumos pirkimo iš KTE. Nuo šiol rinka dik-
tuos, iš kurio gamintojo pirkti šilumos ener-
giją. Labai svarbu, kad atsiranda galimybė
pritraukti privačių šilumos iš biokuro
gamintojų investicijų“, – apie pasikeitusią
padėtį pasakoja R.Bakas.
Naujoji elektrinė Petrašiūnuose gamintų
tiek šilumą (50 MW galingumo), tiek
elektrą (25 MW galingumo). Jei dujų ir bio-
kuro kainų santykis nepasikeistų, naujosios
elektrinės gaminama šilumą būtų 20–25
proc. pigesnė nei iki šiol. Tačiau visai tikėti-
na, kad ateityje gamtinės dujos gali tik
brangti, taigi tokios jėgainės būtų dar kon-
kurencingesnės.
O rekonstruojant „Inkaro“ katilinę joje
bus įrengtas biokuru kūrenamas 30 t garo
katilas su 5 MW galios garo turbina ir 15
MW galios dujinis vandens šildymo katilas.
Projekto vertė – apie 60 mln. Lt. Jį „palai-
mino“ Lietuvos verslo paramos agentūra.
Tačiau šiuo metu naujoji „Kauno energijos“
valdyba svarsto ir kitus investicijų į „Inkaro“
katilinę variantus, nes siekiama kuo skubes-
nio efekto, kad vartotojai permainas
pajustų kuo greičiau, – tai yra pirmuoju
etapu statyti tik biokuru kūrenamą vandens
šildymo katilą.
veidas 2012 / 10 / 08
PR REGIONAI
Vien savo lėšomis „Kauno energija“ pra-
dėjo „Šilko“ katilinės rekonstrukciją, ku-
rioje taip pat bus įdiegti biokuro deginimo
įrenginiai. Katilinėje esantis vandens šildy-
mo katilas DKVR 10/13 bus pritaikytas
dirbti biokuru. Po rekonstrukcijos katilas
veiks 9 MW galia. Šiuo metu kaip tik vyksta
įrangos projektavimo darbai.
Siekdama įgyvendinti ES taršos mažini-
mo ir atsinaujinančių
energijos išteklių direk-
tyvas bei sukurti prielai-
das šilumos kainai mažin-
ti, „Kauno energija“ gavo
Lietuvos aplinkos ap-
„BFL“ NUOTR.
saugos investicijų fondo
(LAAIF) finansavimą
Noreikiškių ir Ežerėlio
katilinėms rekonstruoti,
įrengiant biokuru kūrenamus vandens šil-
dymo katilus.
Kartu į miestą drąsiai žengia ir privačios
investicijos. Šį mėnesį bus paleistas 20 MW
galingumo biokuro katilas, kurį stato ener-
getikos bendrovė „GECO Investicijos“. Tai
bus pirmoji biokuro katilinė mieste. Šiuo
metu bendrovė pradeda statyti dar vieną 20
MW galingumo katilą, veikiantį kogenera-
ciniu principu.
Na, o didžiausia ateities investicija –
2012 / 10 / 08 veidas
LIETUVA
Per pastaruosius metus Kaune padaugėjo investicijų
į biokuro katilinių statybą ir renovaciją
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ARCHYVO NUOTR.
Suomijos kapitalo UAB „Fortum Heat Lie- mą tinkle, kad vartotojas gautų ne tik piges-
tuva“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje nę, bet ir kokybišką šilumą. Todėl bendrovės
už 200 mln. eurų statysima kogeneracinė jė- „Kauno energija“ parengtos Centralizuotai
gainė, kurioje energijai gaminti būtų nau- tiekiamos šilumos supirkimo tvarkos įgyven-
dojamos komunalinės atliekos. Ši jėgainė dinimo taisyklės – pirmas tokio pobūdžio do-
gamins apie 100 megavatų šilumos energi- kumentas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
jos. Taip atsirastų rimtas konkurentas pagal Dokumentu reglamentuojamas potencia-
savo galingumą Kauno termofikacinei elek- lių nepriklausomų šilumos gamintojų prisi-
trinei. Po šios investicijos jau bus galima jungimas prie šilumos tiekimo tinklų. Taisyk-
lėse nurodoma, kiek, kokia
tvarka, kuriuo metu ir ko-
Habil. dr. V.Miškinis: „Šilumos gamybą kiomis sąlygomis šilumos
reikėtų diversifikuoti ir deginant gamtines tinklų operatoriai turėtų
suteikti sąlygas nepriklau-
dujas turėtų būti pagaminama tik 30 proc. somiems šilumos gaminto-
šilumos, o likusią dalį šilumos gamybos
jams prijungti savo katili-
balanse turėtų sudaryti biokuras.“ nes ar kogeneracines elek-
trines prie šilumos tiekimo
tinklų, kokiomis sąlygomis
teigti, kad tarpusavyje konkuruojantys šilu- jie turėtų supirkti šilumą iš potencialiai naujai
mos gamintojai miestui šilumą tiekia palan- atsirasiančių gamintojų.
kiausiomis kainomis. Dokumento projekte preziumuojama,
kad šilumos supirkimas ateityje galėtų vykti
Energija negali būti superkama biržos principu, nurodoma, kokia galėtų bū-
chaotiškai ti erdvė konkurencijai. Atkreiptinas dėme-
sys, kad šių taisyklių rengėjai mielai dalijasi
Beje, energija negali būti superkama patirtimi su kitomis savivaldybėmis ir nuo-
chaotiškai. Perkant šilumą iš gamintojo, tech- sekliai ruošiasi pirkti šilumos energiją iš ke-
nologiškai reikia suderinti gamybos galingu- leto gamintojų. ■
mus, parametrus, temperatūros ir slėgio reži- Gustas Vaičaitis
27
 LIETUVA REGIONAI PR

Šiluma alytiškiams pigs

kainą, visiškai netobulindami šilumos
gamybos ir tiekimo proceso, o tik užkrau-
dami didesnę naštą vartotojams.
– Šiuo metu Alytų šildo privati „Litesko“ katili-
lytiškiams šis šil- nė. Teigiama, kad daugelyje rajonų, kuriuose

A dymo sezonas
bus lengvesnis.
Savivaldybei pavyko pa-
šilumos ūkis valdomas privačių investuotojų,
šiluma pabrango. Kaip yra jūsų mieste?
J.K.: Privatus šilumos gamintojas turi savo
spartinti šilumos at- tikslų, savivaldybė – savo. Šiandien situacija
piginimą mieste. O apie tokia, kad turime kartu dirbti ir nuolat tar-
šilumos ūkio perspekty- tis dėl abiem pusėms priimtino rezultato. Jį
vas kalbamės su Alytaus pasiekti nėra lengva, bet įmanoma. Vis
miesto meru Jurgiu dėlto, mano įsitikinimu, tokios strateginės
Krasnicku. funkcijos, kaip šilumos tiekimas, turėtų būti
savivaldybių žinioje. Šilumos ūkių nuoma
– Alytus – vienas ne- privatininkams buvo kažkieno padaryta
daugelio Lietuvos mies- klaida, už kurią dabar mokame visi.
tų, kuriuose šilumos – O kaip Alytaus miesto savivaldybė spren-
energija šį sezoną ne džia alternatyvios energetikos klausimus?
tik kad nebrangs, bet J.K.: Kaip minėjau, mūsų planuose – bio-
netgi pigs. Kaip pavyko kuro katilinės statyba ir investicijų jai
tai pasiekti? paieška. Alytaus savivaldybė numačiusi
J.K.: Dėl to savivaldy- atlikti miesto šilumos ūkio specialiojo
bės vadovams ir spe- plano korektūrą, kuri turėtų būti baigta
cialistams teko ilgai ir 2013 m. viduryje. Joje bus apibrėžtos teri-
atkakaliai derėtis, tar- torijos, kuriose numatyta panaudoti atsi-
tis su Valstybine kainų naujinančių energijos išteklių galimybes.
ALYTAUS SAVIVALDYBĖS ARCHYVO NUOTR.

ir energetikos kontro- Alytaus miesto taryba yra patvirtinusi

lės komisija ir šiemet atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
biokatilinę mieste pa- finansavimo programą, kurioje numatyta
stačiusia bendrove „Li- remti šilumos vartotojus, savo lėšomis įsi-
tesko“. Iš pradžių buvo rengsiančius įrangą, gaminančią šilumos
planuota, kad pastačius energiją šilumos siurbliais.
šią katilinę šiluma aly- Tačiau daug klausimų kelia pagal Atsi-
tiškiams laipsniškai Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas: „Savivaldybei pavyko naujinančių išteklių energetikos įstatymo
pradės mažėti nuo pasiekti, kad šiluma alytiškiams atpigtų jau šį sezoną“ reikalavimus neparengti įstatymo įgyvendi-
2013 m. pradžios. Ta- namieji teisės aktai, reglamentuojantys at-
čiau mums pavyko pasiekti, kad šiluma aly- paplušėti. Daugiau ir sparčiau atpiginti sinaujinančių energijos išteklių plėtrą kon-
tiškiams atpigtų jau nuo šio šildymo sezo- šilumą trukdo ir kai kurie teisės aktuose krečioje savivaldybės teritorijoje. Jau dabar
no. Tad gyventojai vietoj anksčiau mokėtų įtvirtinti reikalavimai. Pavyzdžiui, reikala- parengtas šio įstatymo pakeitimo projektas,
35,09 ct/kWh nuo 2012 m. spalio 1 d. vimas, kad šilumos vartotojai turi padengti kuriame visa finansinė našta dėl atsinauji-
mokės 31,28 ct/kWh. šilumos tiekėjų praėjusiais laikotarpiais į nančių energijos išteklių plėtros perkelia-
Kogeneracinė jėgainė Alytuje pradėta šilumos kainą neįtrauktas, nepadengtas ir ma savivaldybėms iš jų vietinių biudžetų
statyti 2010 m., o baigta šiemet gegužę. nesusigrąžintas kuro sąnaudas. Tai šilumos asignavimų. Atsinaujinančių išteklių ener-
Daugiau kaip 87 mln. Lt kainavusi elektri- kainą Alytaus vartotojams didina 2,13 getikos įstatyme yra tik teoriniai finansavi-
nė turėtų atsipirkti per 16 metų. ct/kWh be PVM. Vadinasi, iki kitų metų mo šaltiniai. Čia kyla klausimas, kaip savi-
Dar labiau šiluma atpigtų atnaujinus spalio vartotojai bus priversti mokėti už į valdybė gali nustatyti atsinaujinančių energi-
šilumos trasas, bet privatus šilumos tiekėjas šilumos kainą neįtrauktas kuro sąnaudas. jos išteklių plėtrą, jei nežino, kokių tikslų iš
siekia greito pelno, užuot mažinęs gamybos jos laukiama 2020-aisiais.
sąnaudas. Mūsų savivaldybės specialistai – Kaip Alytus sprendžia namų renovavimo
apskaičiavo, kad šilumos trasų nuostolių klausimą?
ALYTAUS SAVIVALDYBĖS ARCHYVO NUOTR.

dalis šilumos kainoje sudaro 4,1 ct/kWh, o J.K.: Savivaldybė rengia Alytaus miesto dau-
tai reiškia, kad miesto šilumos tinkluose per giabučių namų modernizavimo programą,
metus prarandama 8,4 mln.Lt. kurioje būtų numatytas modelis, kad daugia-
Šiluma atpigtų ir tuomet, jei galėtume bučių namų modernizavimą vykdytų savival-
išsiversti be gamtinių dujų. Pastatytoje bio- dybės paskirta įstaiga. Šiuo atveju daugiabu-
masės katilinėje, naudojant biokurą, bus čių namų savininkų bendrijoms pačioms
pagaminta apie 45 proc. miestui reikalingos nereikėtų rūpintis renovavimo procesu.
šilumos. Jeigu visa šiluma būtų gaminama Galime tik apgailestauti, kad dabartinė
naudojant biokurą, jos kaina mažėtų gerokai Alytuje šiemet pastatyta pirmoji biokuru Vyriausybė nesiėmė konkrečių veiksmų
daugiau. Taigi savivaldybė jau svarsto apie kūrenama katilinė. Savivaldybė ieško gali- daugiabučių namų renovavimo procesui
investicijas į šilumos gamybą tokiu būdu. mybių plėsti tokių katilinių statybą mieste paspartinti. Atskiros savivaldybės ėmėsi
– Tad gal galima prognozuoti, kad centrali- iniciatyvos sukurdamos viešąsias įstaigas,
zuotas Alytaus miesto šildymas ateityje bus Jei ši įstatymo nuostata nebus pakeista, kurios būtų apsiėmusios renovuoti daugia-
vienas pigiausių Lietuvoje? šilumos tiekėjai ir toliau galės nesusigrą- bučius namus, tačiau Vyriausybė 2012 m.
J.K.: Dedame visas pastangas, kad taip žintas kuro sąnaudas įtraukti į šilumos liepos 18 dienos nutarimu Nr. 935 tokiai
būtų, bet kad taptume vienu pigiausiai kainą. Esu įsitikinęs, kad keisti tokią prak- iniciatyvai užkirto kelią. ■
besišildančių miestų, teks dar gerokai tiką būtina, nes dabar tiekėjai gali didinti Dalia Bulotaitė
28 veidas 2012 / 10 / 08
POLITINĖ REKLAMA LIETUVA

Martynas Nagevičius:
„Kurkime procesą, o ne projektus“
skolą“, – pasakoja M.Nagevičius.
M.Nagevičiaus manymu, Kad ESCO bendrovės-tar-
Lietuvos energetikoje pininkės galėtų pradėti veikti, pir-
yra dvi didelės problemos: miausia tektų taisyti Šilumos ūkio
korupcija ir dar didesnė – įstatymą, kol kas draudžiantį per-
pardavinėti aprūpinimo šiluma
nekompetencija. paslaugą. Nors apie ESCO kon-
ietuvos atsinaujinančių ištek- cepciją Lietuvoje mąstoma jau

L lių energetikos konfederacijos

prezidentas, Lietuvos ener-
getikos konsultantų asociacijos
gerą dešimtmetį, o Ūkio ministeri-
ja netgi buvo užsakiusi studiją,
kaip tokios bendrovės galėtų
direktorius Martynas Nagevičius veikti Lietuvoje, galiausiai ESCO
neslepia Antakalnio rinkimų apy- modelis Lietuvoje taip ir liko ne-
gardą pasirinkęs tam, kad gautų įgyvendintas.
progą su ten pat besibalotiruojančiu Lygia greta turėtų veikti ir
Andriumi Kubiliumi akis į akį dabartinis JESSICA modelis, re-
padiskutuoti energetikos klausi- miantis pačių daugiabučio namo
mais. Premjeras dar liepos mėnesį savininkų investicijas į šilumos
džiaugėsi, kad prieš rinkimus kon- suvartojimo mažinimą. Tik mo-
servatoriai turės labai jiems tin- delis turėtų būti šiek tiek patobu-
kančią diskusijų temą – energetiką. lintas. Gyventojams paramos for-
Realybė pasirodė kitokia: premjeras ma turėtų būti suteikiama didesnė
pernelyg užsiėmęs, kad dalyvautų renovacijos proceso metu valsty-
susitikimuose su rinkėjais, taigi ben- bės biudžeto gaunamos naudos
drų diskusijų ligi šiol nebuvo. dalis. Gyventojai, investavę į efek-
„A.Kubilius džiaugiasi tuo, kad tyvesnį šilumos suvartojimą, tu-
CARLO NUOTR.

M.Nagevičius mano, kad Visagino atominės elektrinės

per jo vadovaujamos Vyriausybės projektas pavojingas Lietuvos ekonomikai ir žmonėms rėtų realiai pajusti savo šeimos
kadenciją energetika pradėjo tar- išlaidų mažėjimą.
nauti valstybei, o ne valstybė ener- Be to, parama dėl renovacijos ir
getikai. Aš manau, kad niekas niekam tar- mažiausiai, – aiškina M.Nagevičius. – atsinaujinančių išteklių panaudojimo
nauti neturi – reikia bendradarbiauti. Kai Noriu pasiūlyti modelį, ką reikėtų padary- turėtų būti teikiama ne tik daugiabučių
susiformuoja priešiškos stovyklos, atsiran- ti, kad tie raudonai pažymėti namai iki namų gyventojams, bet ir individualių
da bendravimo baimė. O kai nesikonsul- 2016 m. „pažaliuotų“. namų savininkams. Juk individualiuose
tuojama su energetikais, tenka konsultuo- Sąjungos „Taip“ programoje numatyta namuose gyvena beveik pusė Lietuvos
tis su teisininkais: tai įrodo gausūs Ener- pastatų renovacijai išjudinti pasinaudoti gyventojų, jie neturėtų būti diskrimi-
getikos ministerijos vykdomi teisininkų Vakarų Europoje dažnai taikomu vadina- nuojami.
paslaugų pirkimai“, – sako M.Nagevičius. muoju ESCO (Energy Service Company)
modeliu, kurio esmė – valstybinis arba Suteiks vartotojams
Renovaciją išjudins privatus tarpininkas atlieka jam nepri- šansą investuoti
privatus verslas klausančio pastato renovaciją, sumažina
šilumos vartojimą, o investicijos jam su- Sąjunga „Taip“ šilumos gamybos sek-
Antakalnyje Martynas ir gimė, ir užau- grįžta per sutaupomos energijos kiekius. torių siūlo modernizuoti didžiausiuose
go. Čia tebegyvena jo tėvai, o ir pats nuo Tokie tarpininkai, laimėję savivaldybių miestuose pastatydama keturiolika bio-
Antakalnio netoli tepabėgo – tik iki skelbiamus konkursus, ateitų į tuos kurą naudojančių kogeneracinių elek-
Karačiūnų sodų. namus, kurie dėl vienokių ar kitokių trinių, kurių optimalus pajėgumas,
Antakalnyje šiandien galima rasti priežasčių pasirodė nepajėgūs pasinau- atsižvelgiant į vietinius šilumos vartojimo
įvairiausių namų: senų ir naujų, dau- doti JESSICA programos teikiama para- poreikius, siektų nuo 660 iki 1000 MW
giabučių ir individualių, prestižinių ir ma. Pačios savivaldybės turi skolinimosi elektros energijos gamybos. Elektrą
vadinamųjų „chruščiovkų“. Skirtingai limitus, todėl joms užimti tarpininkų vaid- tokios elektrinės pardavinėtų tinklams, o
Antakalnio namai naudoja ir šilumą. menį būtų sudėtinga – juk renovacija likutinę šilumą tiektų miestui. Skandina-
„Gavau duomenis, kiek mikrorajono reikalauja didelių investicijų. vijoje įgyvendinti panašūs projektai rodo,
gyventojai suvartoja dujų bei centralizuo- „Manyčiau, netgi lėšų grąžinimo laiko- kad tai apsimoka: tokiose elektrinėse
tai tiekiamos šilumos vienam būsto tarpiu renovuotų namų gyventojai turėtų gaminama elektros energija kainuoja šiek
kvadratiniam metrui. Pagal šiuos duome- mokėti už šilumą truputėlį mažiau nei iki tiek brangiau, nei dabar rinkoje perkama
nis sudariau žemėlapį, kuriame rinkėjai tol, kad atsirastų motyvacija prisidėti prie elektra (panašiai tiek pat, kiek planuoja-
gali įvertinti savo pastato būklę: raudona bendro proceso. Įsitikinę, kad renovacija ma Visagino atominei elektrinei), užtat
spalva pažymėti namai, kuriems apšildyti pateisino jų lūkesčius, gyventojai turėtų šilumos kaina atpinga net 10 ct už vieną
reikia daugiausiai kilovatvalandžių, žalia teisę išpirkti ESCO investiciją, anksčiau kilovatvalandę.
– tie, kuriems kilovatvalandžių reikia numatyto laiko grąžindami tarpininkui „Lietuvoje jaučiamas atsinaujinančios ➔ 30
2012 / 10 / 08 veidas 29
 LIETUVA POLITINĖ REKLAMA

29 ➔ energijos gamintojų ir energijos vartotojų kuris savo ruožtu moka mokesčius į vals- mo centrus, namo parsinešdavo kalnus per-
supriešinimas. Į atsinaujinančius išteklius tybės biudžetą. „Nors vartotojas už žaliąją fokortų. Žmonės, dirbantys šiomis dusliai
investuoja verslas, kuris visuomenės nėra energiją sumoka brangiau, realiai biudže- dūzgiančiomis milžiniško dydžio mašinomis,
labai mėgstamas, nes laikomas išnaudoto- tas pasipildo daugiau, nei atsieina vaikui atrodė pusdieviai, o inžinieriaus dar-
ju. Danai rado būdą šiai problemai pabrangusi elektra. Padidėjus biudžetui – bas – rimtas ir protingas.
spręsti: kogeneracines ar bet kurias kitas kyla žmonių atlyginimai, ir jiems, net Martynas buvo vienas pirmųjų Lietu-
atsinaujinančių išteklių elektrines ten pabrangus elektrai, lieka daugiau pinigų. vos studentų, išvykusių studijuoti pagal
stato įmonės, užsiimančios tiktai šiuo Taip kompleksiškai skaičiuoja daugu- studentų mainų programą. Kad dorai
verslu. Be to, dalis akcijų parduodama ma civilizuotų šalių, o Lietuvoje tik nemoka anglų kalbos, suprato tik
smulkiesiems investuotojams – dažniau- mechaniškai kartojama: „brangi elektra, atskridęs į Didžiąją Britaniją. Teko inten-
siai tos pačios energijos vartotojams. brangi elektra...“ – ironizuoja Martynas. syviai tobulintis. Iš Anglijos parvažiavo su
Kadangi Lietuvoje vei- kalnais popieriaus –
kiantys bankai indėlių pas- norėjo būti protingiausias
taruoju metu nestokoja, ekspertas Lietuvoje...
žmonės gautų galimybę Po studijų pirmoji dar-
investuoti į elektrinių ak- bovietė buvo Europos
cijas su valstybine mini- Bendrijos energetikos
malios grąžos garantija, centras, į kurį iš Europos
tarkim, 7 proc. per metus. suplaukdavo informacija
Realiai tokio investuotojo apie naujas technologijas.
santaupos uždirbtų dau- 1994–1995 m. lietuviams
giau, nei laikomos bankų dar buvo įdomu, kaip
terminuotuose indėliuose, atrodo daniškas katilas ar

R.VILIMO (BFL) NUOTR.

o pinigai, kurie bankų vokiška vėjo jėgainė,
sąskaitose guli nenaudoja- ekonomaizeriai, šilumo-
mi, būtų skirti Lietuvos kaičiai... „Patys nelabai ką
energetikai plėtoti ir kartu suprasdami, konsultuo-
sumažintų susipriešinimą M.Nagevičius pastebi, kad nors Lietuva vaidina „Gazpromo“ priešą, siekian- davom senus Lietuvos
tarp energijos vartotojų ir tį atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, tačiau gamtinių dujų suvarto- energetikus. Dabar tru-
energijos gamintojų, nes jimas energetinėms reikmėms Lietuvoje nuo 2008 iki 2012 m. išaugo putėlį gėda prisiminti, ką
patys vartotojai taptų gamintojais“, – agi- Technologijos jas gaminančiose šalyse knygučių prisiskaitęs jiems pasakoda-
tuoja M.Nagevičius. pinga, kartu mažėja parama atsinauji- vau“, – prisipažįsta Martynas.
Tačiau kaip prisistatę kogeneracinių nančios energijos gamintojams. Tarkim, Vėliau septynerius metus dirbo Dani-
jėgainių gyventume vasarą, kai jų Vokietijoje statyti saulės elektrines savo jos bendrovėje „Cowi Baltic“, kol... užsi-
eksploatacija tampa neracionali? Ener- poreikiams jau apsimoka be jokios norėjo kažką nuveikti gyvenime. Įkūrė
getikos konsultantų asociacijos direkto- paramos. Ten saulės energija superkama į savo įmonę „Ekostrategija“, kuri per
rius teigia, kad Lietuvoje, kaip ir visoje tinklą maždaug po 60 lietuviškų centų už penkerius metus tapo didžiausia Lietuvos
Šiaurės Europoje, elektros suvartojimas kilovatvalandę – pigiau, nei vartotojui konsultacine bendrove energetikos srity-
vasarą gerokai mažesnis nei žiemą, nes atsieina ją pirkti iš elektros tinklo. „O mes je. „Kai visus aplenki – ką toliau veikti?
mažiau energijos reikia šildymo, apšvieti- dosniai seikėjame po pusantro lito, Pardaviau įmonę tiems patiems danams,
mo reikmėms ir pan. Dėl sumažėjusio sukuriame sektoriuje nesveiką ažiotažą, o kad darbuotojai turėtų galimybę įsi-
poreikio krinta elektros kainos Skandi- kita ranka baksnojame – pasižiūrėkite, darbinti tarptautiniuose projektuose. Vėl
navijos rinkoje, ir netrukus, kai bus nu- kokia ta atsinaujinančių išteklių energeti- praėjo penkeri metai, ir vėl norisi
tiesta tiesioginė elektros jungtis su Švedi- ka brangi...“ – vėl šaiposi pašnekovas. pokyčių“, – posūkio į politiką priežastis
ja, galėsime tuo pasinaudoti. Kad susidarytų „vokiškas ratas“, būti- dėsto M.Nagevičius.
„Kita išeitis – vasarą dirbti konden- na pritraukti investuotojų į technologijų
saciniu režimu, gaminant tiktai elektrą ir gamybą. Ir ne vien į saulės elementų Stovėjai Baltijos kely –
išmetant atliekinę šilumą į aplinką. Ato- gamybą... O kad taptume investuotojams balsuok už atominę
minė elektrinė tą patį darytų ištisus įdomiu regionu, pirmiausia turime aiškiai
metus, – primena M.Nagevičius. – Vasa- užsibrėžti atsinaujinančių išteklių ener- Iš Martyno pastarųjų metų straipsnių,
rą kogeneracinių elektrinių gaminama getikai palankias plėtros perspektyvas. kvestionuojančių atominės elektrinės
energija būtų brangesnė nei žiemą, bet ne Pasak Martyno, Lietuvos energetikoje naudą, jau galima būtų sudėti neploną
itin smarkiai, nes į tokios elektros energi- yra dvi pagrindinės problemos: korupcija knygelę. Būdavo savaičių, kai tekstai vyte
jos savikainą nebeįeina kapitalo sąnaudų ir dar didesnė bei dar sunkiau įveikia- vydavo vienas kitą, ir kartais negalėdavai
grąža, kuri įskaičiuota tiktai žiemos laiko- ma – nekompetencija. „Kol Seime nebus patikėti, kad visus juos sugeba parašyti
tarpiu.“ žmonių, nusimanančių apie šiuolaikinę vienas žmogus. Gal konsultantas samdėsi
energetiką ir mokančių atlikti skaičia- padėjėjų? „Ne, padėkokite mano užgau-
Kaip sudominti technologijų vimus, kontroliuoti, kas vyksta, o ne vien toms ambicijoms. Atominės elektrinės
gamintojus tik vadovautis šūkiais, – tol nesąmonės tę- projektas jo šalininkų pristatomas primi-
sis. Siūlau rinkėjams samdyti mane, ener- tyviai, norėjosi šias diskusijas iškelti į
Dar vienas svarbus klausimas – kad getikos ekspertą, savo Seimo nariu, nors aukštesnį lygmenį. Tai paprasčiausiai
atsinaujinančių išteklių plėtra Lietuvoje neslėpsiu, kad nebūdamas Seime uždirbu sėdžiu vakare po darbo, atiminėdamas iš
žengtų koja kojon su technologijų gamy- daugiau“, – prisipažįsta M.Nagevičius. šeimos jai skirtą laiką, ir rašau“, – tvirtina
ba. Vokietijos investuotojas stato vėjo Būti inžinieriumi Martynas užsimanė dar pašnekovas.
jėgaines, pagamintas savoje šalyje, ir vaikystėje. Kadaise jo tėvas, instituto dėsty- Jo manymu, naujoji atominė elektrinė
sudaro galimybę uždirbti jų gamintojui, tojas, vesdavosi sūnų į senuosius skaičiavi- bus puikus projektas, jeigu visos jo kūrėjų
30 veidas 2012 / 10 / 08
POLITINĖ REKLAMA LIETUVA

prielaidos pasitvirtins: jei pastatysime atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų įgyvendinti netikusį projektą. Už daugiau
laiku, sutilpsime į nustatytą biudžetą, dujų, tačiau gamtinių dujų suvartojimas nei milijardą litų pastatytas blokas, kurio
elektrinė dirbs be jokių gedimų ir lėšų, energetinėms reikmėms Lietuvoje nuo eksploatuoti net neapsimoka. Protingiau-
kaupiamų elektrinės uždarymui, ateities 2008 iki 2012 m. išaugo. Per tuos sia esant dabartiniam elektros ir dujų
kartoms užteks jai uždaryti. Vis dėlto ketverius metus dėl savo netinkamo elge- kainų santykiui jį laikyti neveikiantį ir
pasaulyje panašių projektų įgyvendinimo sio (arba neveikimo) „Gazpromui“ lei- palaukti, kol ateis geresni laikai. Mat nau-
patirtis neleidžia būti tokiam optimistui. dome papildomai uždirbti, iššvaistydami jojo 455 MW galios bloko minimali
Dar reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apie 2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. apkrova – 250 MW, o seno 150 MW blo-
šiuo atveju VAE ir Vyriausybė net Kaip tiek iššvaistėme? Pasak ko – tik 60 MW. Taigi „vaidilutei“ pigiau
neslepia itin didelio noro įgyvendinti šį M.Nagevičiaus, visų pirma – suteikdami kūrenti seną, bet mažą, nei efektyvesnį,
projektą. Bandoma nutylėti bet kokius šio padidintas gamybos kvotas neefektyviai bet galingą elektrinės bloką“, – aiškina
projekto trūkumus ir su juo M.Nagevičius.
susijusią riziką. O turguje Yra dar viena problema –
sunku tikėtis palankaus san- šis blokas negali kartu šildyti
dorio, kai pirkėjas (šiuo atve- Elektrėnų miesto. Kažkodėl,
ju VAE) labai nori daiktą planuojant šį projektą, visi
nusipirkti ir nemato jokių užmiršo numatyti tokią gali-
perkamo daikto trūkumų. mybę. Tad kartu su naujuoju
Prieš metus mes rinkomės bloku bet kuriuo atveju turi
vieną iš dviejų siūlomų reak- „suktis“ bent vienas iš senųjų.
torių... „O ar galėtumėte M.Nagevičius skaičiuoja,
nurodyti, kokiais kriterijais kad per metus Lietuvos cen-
vadovaujantis pasirinktas trinio šilumos tiekimo sekto-
„Hitachi“? Niekas to nežino. riuje atsiranda maždaug 17
Sakyčiau – pagal kainą, bet MW naujų biokuro katilinių
kainos irgi nežinom, nors g a l i n g u m o . Ta č i a u p a g a l
konkursas seniai pasibaigęs. Europos Komisijai pateiktą
Kai prezidentė Dalia Gry- planą, kuriame įsipareigo-
bauskaitė prieš mėnesį jome 2020 m. iš biokuro ga-
nurodė VAE ir Vyriausybės minti 60 proc. centralizuotos
atstovams pateikti daugiau šilumos, turėtume kasmet
informacijos visuomenei, jie Daugiausiai ‰ilumos Vidutini‰kai ‰ilumos MaÏiausiai įvesti po 100 MW. Dėl lėto
suvartojantys pastatai, suvartojantys pastatai, ‰ilumos suvarto-
pradėjo sukti absurdišką kuriuos reikia jantys pastatai
perėjimo prie biokuro per
kuriuos reikia renovuoti
reklaminį filmuką, kuriuo renovuoti iki 2016 m. iki 2024 m. ketverius metus praradome
mėginama įteigti, kad visi, apie 600 mln. kub. m dujų.
kurie stovėjo Baltijos kelyje, Gamtinių dujų suvartojimas Lietuvos energetinėms Dėl lėtai vykstančios reno-
privalo balsuoti už atominės reikmėms (mln. kub. m) vacijos praradome dar apie
elektrinės statybą. Baltijos 2008 m. 2064 400 mln. kub. m. Sustabdytos
kelyje stovėjau ir aš. Ir esu ir energijos efektyvumo didi-
2009 m. 2003
Lietuvos patriotas. Bet bū- nimo programos – nors jų
tent dėl to ir prieštarauju 2010 m. 2449 potencialų poveikį sunku
šiam pavojingam Lietuvos įvertinti, tačiau viską sudėję ir
2011 m. 2103
ekonomikai ir žmonėms pro- gautume apytiksliai 2 mlrd.
jektu“, – piktinasi M.Nage- kub. metrų.
vičius. dirbančiai Lietuvos elektrinei. Ji pagal „Kuo mes skiriamės nuo skandinavų?
„Ar mums kas nors pasakojo, kad savo pobūdį yra rezervinė elektrinė, turin- Tuo, kad jaučiame silpnybę dideliems
„Hitachi“ gamybos ABWR reaktorių ti dirbti minimaliu režimu ir didinti savo projektams. Skandinavai sukuria sistemą,
garo turbinos dviejose skirtingose Japoni- pajėgumą tuomet, jei staiga iš rikiuotės kuri veikia: kiekvienais metais įgyvendi-
jos elektrinėse buvo labai panašiai sulūžu- pasitrauktų kuris nors gamintojas. Vaiz- nama tūkstančiai mažų projektukų, geri-
sios? Ar mums aiškino, kaip „Hitachi“ džiai šnekant, tai vaidilutė, puoselėjanti nančių energetikos sistemos būklę. O mes
inžinieriai sprendė šią technologinę prob- šventąją ugnį. Ta vaidilutė iki 2009 m. kas- problemas bandome spręsti plačiai užsi-
lemą? Nors radiacijos išmetimo į aplinką met pagamindavo po 0,7–0,8 TWh elek- moję, pavyzdžiui, statydami atominę elek-
jas sustabdžius išvengta, tačiau pačios tros energijos. Tačiau įkūrus Energetikos trinę... Mes kuriame projektus, jie – pro-
turbinos buvo keičiamos labai ilgai – ministeriją ji pradėjo gaminti po 1,5– cesą. Čia ir glūdi svarbiausias skirtu-
reaktoriai neveikė ilgiau nei metus, o 2 TWh: kelis kartus daugiau, negu bū- mas“, – teigia M.Nagevičius. ■
vėliau elektrinių savininkai ilgai teisėsi tina. Kodėl – niekas nepaaiškina. Jei per Algė Burauskaitė
su „Hitachi“ dėl patirtų nuostolių. šiuos metus gamyba būtų buvusi opti-
Nepateikiama jokios informacijos, kokių mali (t.y. mažiausias Lietuvos elektrinės Apie tai, ką reikėtų pakeisti Lietuvos
priemonių ėmėsi „Hitachi“, kad panašių blokas ištisus metus būtų dirbęs minima- energetikoje, kad Lietuvoje žmonės už
problemų nekiltų kitose „Hitachi“ pas- liu režimu, retkarčiais profilaktiškai savo buto šildymą mokėtų mažiau, nei
tatytose elektrinėse“, – aiškina Martynas. trumpam paleidžiami didesni blokai, o Kopenhagoje: www.nagevicius.lt
vasarą pagal dvišalį susitarimą tiekiama
Faktai apie nūdienos vaidilutę elektra Kaliningrado sričiai), būtume Politinė reklama apmokėta iš politinės
sutaupę 800 kub. m gamtinių dujų. partijos "Sąjunga Taip" politinės
Pašnekovas pastebi, kad nors Lietuva „Lietuvos elektrinės devintasis blokas kampanijos sąskaitos.
vaidina „Gazpromo“ priešą, siekiantį – puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai Užsakymo Nr. BSS 2110".
2012 / 10 / 08 veidas 31
 VERSLAS
Ilgas darbas valstybės sektoriuje
gali pakišti koją karjerai versle
Personalo atrankų specialistai pastebi, kad privatūs darbdaviai
į daugiau nei dvejus metus valstybės sektoriuje dirbusius kan-
didatus žvelgia įtariai.
prendimas po studijų universitete
S pasukti į valstybės tarnybą ir ilgai ten
nusėsti einant tas pačias pareigas gali
pakišti koją tolesnei karjerai privačiame
versle. Personalo atrankų specialistai tvirti-
na, kad Lietuvos darbdavių požiūris į ilgai
valstybės sektoriuje dirbusius kandidatus
gana skeptiškas. „Jei pasiūlyčiau į poziciją
kelis kandidatus, pranašumą
greičiausiai turėtų nedirbę vals-
tybinėse įstaigose. Kad ir kaip
gaila, šiandien taip yra“, – kons-
tatuoja „CV Online“ personalo
projektų vadovė Lina Mikolai-
tienė.
„BFL“ NUOTR.
Vadovų paieškos ir personalo
atrankos įmonės „Search Group
Vilnius“ generalinis direktorius
Šarūnas Dyburis taip pat pasakoja susidūręs
su pakankamai daug atvejų, kai darbdaviai
atmeta kandidatus vien dėl to, kad jų pasta-
rasis darbas arba per ilga patirtis – valstybi-
niame sektoriuje.
„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kiek lai-
ko žmogus išdirbęs tame segmente. Vyrauja
nuostata, kad jei žmogus dirbo daugiau nei
dvejus metus, sistemą jį sugadino. Iki dvejų
32
kai tau priklijuoja etiketę „verslui nebetin-
kamas“. Su tuo teko susidurti ir pažįstamų
bei draugų aplinkoje: būdami versle, jie
„nurašo“ visus valstybės tarnautojus, kaip
metų padirbėti normalu, nes žmogus įgyja tiesiog nebegebančius kurti rezultato bei
patirties ir kai kuriais atvejais ji net gerokai būti kokybiškais darbo rinkos dalyviais“, –
praverčia“, – atkreipia dėmesį Š.Dyburis. su kokiomis išankstinėmis nuostatomis teko
Su tokiu darbdavių požiūriu susidūrė ir susidurti, prisimena jauna moteris.
trisdešimtmetė Rasa Kražauskienė, prieš R.Kražauskienė greitai suprato, kad
pusmetį nusprendusi po beveik dešimties darbo paieškos tokiu būdu nebus sėkmin-
metų darbo valstybės tarnyboje pasukti į gos, nes daugeliu atvejų darbdaviai net ne-
privatų verslą. Pagal skelbimus siuntusi svarsto valstybės tarnautojų kandidatūros.
Tačiau kaip tik tuo metu viena
„Search Group Vilnius“ generalinis kolegė rekomendavo R.Kražaus-
kienės kandidatūrą aukšto lygio
direktorius Š.Dyburis: „Dažnai vadovų paieškos bendrovei, ieš-
darbdaviai atmeta kandidatus vien kančiai kandidatų į jos pageidau-
dėl to, kad jų pastarasis darbas jamą poziciją. Perėjusi šios ben-
arba per ilga patirtis – valstybinia- drovės atranką, R.Kražauskienė
dalyvavo atrankoje jau pačioje
me sektoriuje.“ vidurinės grandies vadovo ieš-
kančioje įmonėje ir sugebėjo per
gyvenimo aprašymus ir motyvacinius laiš- pirmą pokalbį pakeisti išankstinę nuomo-
kus, jauna moteris nesulaukė jokio susido- nę apie valstybės tarnautojus.
mėjimo savo kandidatūra.
„Darbą gavau jau per pirmą pokalbį, Orientuoti į procesą, o ne rezultatą
tačiau sunkiausia buvo į tą pokalbį patekti.
Būtent dėl šių stereotipų ir išankstinės nuo- Įtarus Lietuvos darbdavių požiūris į
monės manęs, kaip kandidatės ,,iš gatvės“, į ilgai valstybės sektoriuje užsibuvusius dar-
pokalbius tiesiog nekvietė. Jei dirbi valstybi- buotojus nėra išskirtinis. Kai pernai
niame sektoriuje, verslo atstovai automatiš- Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė,
veidas 2012 / 10 / 08
 VERSLAS
kad bus mažinamas vie- kad ir pats į finansininko poziciją yra ne- netgi pranašumas, nes stambios įmonės
šasis sektorius, Biudžeto priėmęs žmogaus, kuris aiškino ministeri- turi nemažai ryšių su valstybės institucijo-
atsakomybės biuras prog- joje daug metų dirbęs skyriaus vedėju. mis. „Ten toji patirtis, ryšiai, pažintys,
nozavo, jog per ketverius Verslininkas susidarė įspūdį, kad tas žmo- darbo ir biurokratinių reikalavimų savival-
metus viešajame sek- gus gali tik duoti nurodymus, o kaip dirbti dybėse bei Vyriausybėje suvokimas tikrai
toriuje bus prarasta nuo – jis seniai užmiršęs. praverčia“, – neabejoja A.Kovas.
330 iki 490 tūkst. darbo Tarptautinėje mažmeninės prekybos Š.Dyburis pritaria, kad įmonėms, kurios
vietų. Vyriausybė vylėsi, įmonėje teisininke ir personalo vadove dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, valsty-
kad šį praradimą akumu- šiuo metu dirbanti R.Kražauskienė patvir- bės skelbiamuose konkursuose ar turi pe-
liuos privatus verslas, tina, kad tiesos tokiose kalbose yra: versle reiti įvairias registravimo procedūras, vals-
sukursiantis pakankamai dažnai svarbiausia ir vienintelė siekiamybė tybinio darbo patirties turintys darbuotojai
darbo vietų. Tačiau „Barc- yra rezultatas, o valstybės tarnyboje svar- iš tiesų naudingi. Tarp pozicijų, kurioms
lays Corporate“ ir „Fi- biausia procesas, ir praktiškai jokių inter- nesutrukdytų patirtis valstybiniame sekto-
nancial Times“ 2011 m. pretacijų čia būti negali. riuje, Š.Dyburis mini finansų apskaitą, taip
atlikta 500 įmonių vadovų „Rezultatas irgi svarbus, bet tik tada, jei pat teisines paslaugas.
apklausa parodė, kad 57 yra teisingas procesas, per kurį tas rezulta- Advokatų kontoros SORAINEN part-
proc. privačių įmonių tas buvo pasiektas. Per daug formalizuoti neris Algirdas Pekšys pastebi, kad ilgiau
nesidomi kandidatais iš ar net neteisingi procesai dažnai apskritai valstybės tarnyboje užsisėdintys žmonės ir
viešojo sektoriaus, o net trukdo pasiekti rezultatą“, – tokį požiūrį patys kur kas mažiau aktyvūs darbo rinko-
52 proc. atsakė, kad viešo- kritikuoja buvusi valstybės tarnautoja. je nei dirbantieji privačiose įmonėse.
jo sektoriaus darbuoto- R.Kražauskienė į privatų verslą nu- „Žmonių iš valstybinio sektoriaus nenura-
jams trūksta reikalingų sprendė pasukti pajutusi, kad išsisėmė ir šome. Kartais net susidaro atvirkštinė
įgūdžių ir jie nepasirengę nebetobulėja, pradeda slėgti rutina, pagal situacija – tokios kompetencijos žmonių
dirbti privačiame sekto- griežtas procedūras vykstantis ir nekūry- mums reikia ir jų ieškome patys, tačiau pri-
Š.MAŽEIKOS, „BFL“ NUOTR.

riuje. Didžiosios Brita- bingas darbas, per daug formalizuoti pro- vačiose įmonėse dirbantys darbuotojai
nijos darbdaviai manė, cesai bei biurokratizmas blogąja prasme. patys daugiau nori migruoti, o iš valstybi-
kad viešojo sektoriaus nio sektoriaus darbuotojų CV gauname
darbuotojai pripratę prie Dideliame versle valstybinio darbo daug rečiau. Gal tai rodo, kad šie darbuo-
didesnių algų ir geresnių patirtis praverčia tojai nelinkę keisti savo darbo vietos, o jei
skatinamųjų priemonių, negu gali pasiūlyti keičia, tai valstybinio sektoriaus ribose“, –
verslas. Vis dėlto, nors dauguma darbdavių dar išvadą daro A.Pekšys.
L.Mikolaitienė iš privataus verslo darb- vadovaujasi išankstine nuomone apie kan- Pasak informacinių technologijų spren-
davių Lietuvoje girdi panašių atsiliepimų, didatus, dirbusius valstybiniame sektoriu- dimus ir paslaugas teikiančios įmonės
esą valstybinių įstaigų darbuotojai įpratę je, vienų profesijų atstovai rečiau susidurs ATEA personalo vadovės Jelenos Bal-
vaikščioti ilgais koridoriais, gerti kava vie- su stereotipais negu kitų. kūnaitės-Cyba, patirtis valstybiniame sek-
name ir kitame kabinete, turėti mamadie- A.Kovo nuomone, darbuotojų, turinčių toriuje nepakištų kojos ir IT sistemų admi-
nių ir tėvadienių, kuriais neretai piktnau- ilgametę valstybinio darbo patirtį, nereikia nistratoriui ar IT inžinieriui, nes jų atsako-
džiauja, netikslingai švaistyti kanceliarines smulkiajam verslui, nes valstybės tarnyboje mybė būna pakankamai plati, be to, jie
prekes. „Iš darbdavių girdžiu verti- susiduria su dideliu IT ūkiu ir sudė-
nimų, kad valstybės sektoriuje dirbę Sprendimas po studijų pasukti į tingais projektais. „Į šias pozicijas
žmonės išpuikę ir pripratę prie gero valstybės tarnybą ir ilgai ten rinkčiausi žmogų, dirbusį valstybės
gyvenimo, o mes negalėsime sukur- nusėsti einant tas pačias tarnyboje. O sunkiausia, manau,
ti tokių sąlygų, todėl nelabai ir pareigas gali pakišti tiems valstybinio sektoriaus darbuo-
pageidautume jų priimti“, – dėsto koją tolesnei karjerai tojams, kurių atsakomybė bei funk-
L.Mikolaitienė. privačiame versle cijos neaiškios ir sunkiai pri-
Valstybės sektoriaus darbuoto- taikomos versle“, – aiškina J.Balkū-
jams iš tiesų priklauso daugiau lais- naitė-Cyba.
vadienių, atostogų, jie trumpiau Nors pasitaiko įvairių atvejų,
dirba prieš šventes ir net gauna įdarbinimo bendrovių ekspertai
„DREAMSTIME“ NUOTR.

didesnius atlyginimus. Statistikos apgailestauja dėl gana prasto Lie-

departamento duomenimis, 2012 m. tuvos darbdavių požiūrio į ilgai vals-
antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis tybės tarnyboje dirbusius kandida-
atlyginimas, atskaičius mokesčius, tus – tai ir kiša koją jaunų žmonių
valstybės sektoriuje siekė 1765,3 Lt, Valstybės sektoriuje atlyginimas didesnis karjeros perspektyvoms, ir susiauri-
o privačiajame – 1617,5 Lt. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, Lt na gerų darbuotojų paieškos ratą.
Tarp darbdavių plačiai paplitusi Valstybės sektoriuje Privačiame sektoriuje „Toks darbdavių požiūris į valstybės
dar viena nuomonė, kad valstybės 1765,3 1617,5 tarnautojus žalingas, nes praranda-
tarnyboje darbas labiau orientuotas Šaltinis: Statistikos departamentas, 2012 m. II ketvirtis me gerų specialistų“, – neabejoja
į procesą nei į rezultatą. „O tai reiškia, kad dirbama pagal nustatytas taisykles, o smul- L.Mikolaitienė.
darbuotojai daugiau užsiima popieriukų kiajame versle tenka elgtis spontaniškai, Beje, yra vilties, kad ilgainiui šis požiū-
dėliojimu ir pačiu procesu, iš kur ką paim- greitai reaguoti. „O valstybės tarnautojai ris pasikeis. Nors šiandien šis stereotipas
ti, kur padėti, nei siekia konkretaus rezul- spontaniškumo neturi, ten išugdomas sis- dar labai gajus, darbdaviai pripažįsta, kad
tato. Toks darbuotojas praranda kūrybiš- temiškumas. Mano įsivaizdavimu, smul- kai kuriose valstybinėse įstaigose ir organi-
kumą“, – darbdavių požiūrį atskleidžia kiojo verslo pranašumas – lankstumas ir zacijose pokyčiai akivaizdūs: atėję šiuolai-
Š.Dyburis. gebėjimas staigiai priimti sprendimus“, – kiški vadovai perima privataus verslo
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos mano vadovas. metodus ir ima orientuoti darbą į rezulta-
prezidentas ir „VAE Legetecha“ generali- Užtat dideliame versle, pasak A.Kovo, tus, o ne į procesą. ■
nis direktorius Antanas Kovas prisipažįsta, patirtis, įgyta valstybės tarnyboje, gali būti Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė
2012 / 10 / 08 veidas 33
 VERSLAS
Prieškrizinės būsto kainos – istorija,
Po kelerius pastaruosius me-
tus nekilnojamojo turto rinkoje
trukusio štilio Vilniuje ir Kaune
vėl statomi daugiabučiai, o
naujų butų paklausa tikrai ne-
maža. Tad nemažai nekilnoja-
mojo turto savininkų tikisi, kad
sugrįš ir prieškrizinio lygio
kainos. Bet to tikrai nebus.
ekilnojamojo turto bendrovės
metų būsto kainos vėl gali pasiekti 2007-ųjų
lygį, patvirtina ir skirtingų rajonų seniūnai. Štai
Pivašiūnų seniūnė Rima Čelkonienė atsklei-
džia, kad vienkiemiuose jau stūkso daug so-
dybų, į kurias atvykstama vos vieną kartą per
metus, tačiau jos neparduodamos tikintis kai-
nų kilimo. Troškūnų seniūnas Antanas Jan-
kauskas taip pat žino ne vieną atvejį, kai žmo-
nės neparduoda sodybos, nors patys negyvena,
nes vis dar laukia, kol ims didėti kainos.
Pasak Butrimonių seniūno Algirdo Juso,
prieš ekonominį sunkmetį buvo supirktos vi-
sos griuvenos, o dabar tuščių ir apleistų namų
niekas neperka, nes už juos prašoma pernelyg
mojo turto rinka pulsuoja, o kainos, bent jau
naujo būsto, nemažėja.
Pasak „Danske“ banko vyresniosios anali-
tikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, tai
lemia kelios priežastys: ekonomikos pagyvėji-
mas, vidutinio sluoksnio žmonių nenoras gy-
venti senuose daugiabučiuose, didėjančios šil-
dymo kainos bei faktas, kad gyventojų did-
miesčiuose mažėja nedaug.

N „Ober-Haus“ ekspertai skaičiuoja,

kad šiemet Vilniuje buvo pastatyta
dvigubai daugiau butų nei pernai: iki šių
didelės pinigų sumos.

Būsto kainos gali padidėti vos 5

metų pabaigos planuojama baigti apie
dvidešimt naujų projektų. Beje, sostinėje
daugiabučių šiais metais iškilo tiek, kiek
Kaune ir Klaipėdoje kartu sudėjus. O štai
kituose miestuose nekilnojamojo turto plė-
totojai projektų nesiima.
Ir tai nestebina, nes provincijoje nekilno-
jamojo turto rinka merdi. Juk prieš 20 metų
Lietuvoje buvo 3,7 mln. gyventojų, dabar tėra
kiek daugiau nei 2,9 mln., o nekilnojamojo
turto arba būstų per aptariamą laikotarpį
gerokai padaugėjo, tad kyla keletas klausimų:
ar nekilnojamojo turto mūsų šalyje nėra per
daug, ar bus kam jame gyventi ateityje ir kaip
keisis jo kainos? Aišku viena, kad visoje Lie-
tuvoje, išskyrus gal tik porą didmiesčių, būsto
kainos tikrai nedidės, bet ir mažėjimui rezer-
vų dar yra.
Alytiškė Eglė Dranginienė pasakoja, kad
daugiabutis, kuriame ji gyvena daugiau kaip
du dešimtmečius, kasmet tampa vis tuštesnis.
Didžioji dalis namo gyventojų pensininkai,
trys iš dvidešimties butų apskritai tušti, mat
savininkai emigravę arba mirę. „Uždarbiau-
proc., ir tik pavienėse teritorijose
Įmonės „DNB būstas“ vadovas Gediminas
Jankauskas pabrėžia, kad 2007-ųjų nekilnoja-
mojo turto kainas jau galime prisiminti kaip
istoriją. Palyginti su prieškriziniu laikotarpiu,
jos yra smukusios net 40–50 proc. Tad laukti,
kad artimiausiu metu grįžtų į buvusias aukštu-
mas, – gana naivu.
„Gal po dešimties metų ir bus pasiektas
nominalus 2007 m. kainų lygis, tačiau pinigai
dėl infliacijos juk bus nuvertėję, – dėsto nekil-
nojamojo turto įmonės „Ober-Haus“ vertini-
mo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Va-
gonis. – Būsto kainos dėl gerėjančios ekono-
minės padėties, palankesnių kreditavimo
sąlygų gali padidėti vos 5 proc.“
Iš esmės nekilnojamojo turto kainas pa-
prastai augina maža jo pasiūla, o Lietuvoje ne-
kilnojamojo turto pasiūla dabar tiesiog
milžiniška, ypač senų butų ir senų sodybų. O
štai žmonių perkamoji galia menka, nuo
bankų dauguma yra nukentėję ir nebenori su
jais turėti jokių reikalų. Tai pasakytina beveik
T.URBELIONIO „BFL“ NUOTR.

jantieji užsienyje butų neparduoda, nes dar
tikisi grįžti, o mirusių kaimynų giminaičiai lau-
kia, kol pakils nekilnojamojo turto kainos“, –
sako E.Dranginienė.
Kad yra nemažai tikinčiųjų, jog po kelerių
apie visą Lietuvą, išskyrus tris didmiesčius.
Juose padėtis nekilnojamojo turto rinkoje
stipriai skiriasi: čia yra daugiau turtingų žmo-
nių, čia yra naujo būsto pasiūla, čia daug no-
rinčiųjų nuomotis būstą, taigi visa nekilnoja-

Nekilnojamojo turto rinka skaičiais

◆ 80 proc. visų Lietuvos miestų gyventojų gy-
vena daugiabučiuose namuose.
________________________________
◆ Vienam gyventojui vidutiniškai tenka 26,5
kv./m buto naudingojo ploto: mieste – 25,2,
kaime – 29,2 kv. m. Tai yra du kartus mažiau
nei Vakarų Europos šalyse.
________________________________
T.URBELIONIO „BFL“ NUOTR.

◆ 1,64 mln. lietuvių gyvena senos statybos

daugiabučiuose, kurie pasižymi prasta šilu-
mos varža.
________________________________
◆ Šiuo metu 2007–2012 m. statytuose dau-
Nekilnojamojo turto kainas paprastai augina maža jo pasiūla, o Lietuvoje nekilnojamojo turto giabučiuose Vilniuje siūloma įsigyti daugiau
pasiūla dabar tiesiog milžiniška
34 veidas 2012 / 10 / 08

kuri nepasikartos
„Senų daugiabučių renovavimo projektas įs-
trigęs, o daugelyje sovietiniais metais statytų na-
mų, net ir mokant kosmines sumas už šildymą,
vis tiek šalta. Tad ir ateityje naujų būstų paklausa
bus tikrai nemaža“, – neabejoja V.Klyvienė.
„Šiuo metu visi pastatyti butai neužsistovi, –
antrina G.Jankauskas. – Beje, šiais metais iš-
ryškėjo tendencija, kad smarkiai didėja kainų
atotrūkis tarp naujos ir senos statybos butų.“
kaip tūkstantį butų, Kaune – apie 500, Klaipė-
doje – daugiau nei 900, o Šiauliuose ir Pane-
vėžyje – po maždaug 50 butų.
________________________________
◆ Šiemet Vilniuje planuojama baigti apie dvi-
dešimt daugiabučių namų statybos projektų.
Tai dvigubai daugiau nei pernai.
________________________________
◆ Įmonės „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje
„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.
naujos statybos butų su daline apdaila kaina
siekia 2900–5500 Lt už kv. m, Klaipėdoje –
2900–4500 Lt, Kaune – 2800–4500 Lt, o Šiau-
liuose ir Panevėžyje tokių butų pardavimo kai-
na svyruoja nuo 2100 iki 2800 už kv. m.
2012 / 10 / 08 veidas
Kadangi į didmiesčius iš regionų atvyksta
daug studentų ir darbo ieškančių žmonių, ne-
mažai nuperkama ir senų butų. Pasak S.Vago-
nio, butai senuose namuose šiuo metu netgi la-
biau perkami, nes 100 tūkst. Lt už kelių kam-
barių butą sename name yra protu suvokiama
ir labiau įkandama suma nei, tarkim, 200–300
tūkst. Lt už tokios pat kvadratūros būstą nau-
jame daugiabutyje.
Ar bus kam gyventi senuose
daugiabučiuose?
Mažiausias miestas, ku-
riame per pastaruosius 20
metų pastatytas daugiabu-
tis, – Utena, o penkiasde-
ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.
šimtyje savivaldybių iš še-
šiasdešimties nepastatyta
nė vieno naujo daugiabu-
čio. Nekilnojamojo turto
plėtotojai to daryti nenori,
nes jiems tai esą neapsimo-
ka. „Tarkim, Mažeikiuose ar Alytuje pastačius
naują daugiabutį butus jame reikėtų pardavi-
nėti už savikainą“, – paaiškina G.Jankauskas.
Taigi artimiausią dešimtmetį periferijoje
jokių naujų daugiabučių statybos niekas
neplanuoja. Mažai tiek dabar statoma, tiek
ateityje ketinama statyti ir naujų individualių
namų. Nes juk daugelyje rajonų, ypač kai-
muose, jau dabar senų namų – kiek tik nori, ir
juose nėra kam gyventi. Nors nemažos dalies
sodybų savininkai kainų nenuleidžia, dalis jau
pavargo laukti, taigi kiekviename rajone gali-
ma rasti bent po 40 namų, kurie šiuo metu
parduodami už 40–60 tūkst. Lt.
Jei emigracijos ir vidinės migracijos ten-
dencijos nesikeis, visiškai aišku, kad bent
Lietuvos provincijoje parduodamo nekilno-
jamojo turto pasiūla vis didės, o kainos ne-
mažės tik tuo atveju, jei tie būstai yra išskirti-
nėse vietose: paežerėse, pamiškėse, paupiuo-
se ar pan.
Vis dėlto negalima tikėtis, kad nekilnoja-
mojo turto kainos net ir Lietuvos provincijoje
Nemažai sodybų stovi tuščios, nes savininkai vis dar laukia nekilnojamojo turto kainų šuolio
VERSLAS
dramatiškai kris, ir namai ar butai bus atidavi-
nėjami pusvelčiui. To bent artimiausią dešimt-
metį dar nebus, nes paklausa jau ima nusisto-
vėti ir artimiausius penkerius metus bus pana-
ši į buvusią pastaruosius trejus metus.
Be to, pasak Vilniaus Gedimino technikos
universiteto profesoriaus, urbanistikos specia-
listo Jurgio Vanago, negalima užmiršti, kad
lietuviai net ir dabar gyvena dar ankštai. Mat
pagal gyvenamąjį plotą, tenkantį vienam gy-
ventojui, nuo Vakarų Europos šalių atsilieka-
me du kartus. Taigi ateityje, J.Vanago žodžiais,
žmonės norės gyventi erdviau, dėl to nekilno-
jamojo turto poreikis bent miestuose nebus
mažesnis nei dabar.
Apibendrinant „Veido“ pašnekovų pasta-
bas dėliojasi gana margos Lietuvos nekilnoja-
„Ober-Haus“ atstovas S.Vagonis:
„Gal po dešimties metų NT rinkoje
ir bus pasiektas nominalus 2007
m. kainų lygis, tačiau pinigai dėl
infliacijos juk bus nuvertėję.“
mojo turto perspektyvos: gūdžiuose kaimuo-
se, ypač tuose, kurie nepatrauklūs poilsiauto-
jams, nekilnojamojo turto kainos kris iki nesu-
vokiamų žemumų, ir vis tiek dalies jo niekas
nepirks, tad tie namai susmegs ir sugrius (tai ir
dabar vyksta). Nors tai ir liūdna girdėti, dar
pigs ir butai daugiabučiuose, kurie stovi mies-
teliuose ar net kai kuriuose rajonų centruose,
ypač tuose, kur nėra darbo, o šildymas bran-
gus. Brangti ar bent jau nepigti gali tik išskirti-
nėse gamtos vietose esantis nekilnojamasis
turtas, taip pat namai ir butai, esantys šalia
klestinčių stambių įmonių. Butų naujuose
daugiabučiuose kainos varijuos nedaug ir bus
panašios į dabartines.
Na, o esminis pranešimas būtų toks: laikas
vis dėlto įveiks nekilnojamojo turto savininkų
užsispyrimą ir pasišaipys iš vilčių, kad nekilno-
jamojo turto kainos Lietuvoje grįš į 2007-ųjų
lygį. Beje, kuo toliau, tuo labiau delsimas bus
prastas sąjungininkas – greičiau nuostolių
gausintojas. ■
Vaida Stoškuvienė
35
 LIETUVA KOMENTARAS

Pamiršta Valstybės
žmonės, istorija, gamta“ įvardija mūsų ap-
snūdimą, konkurencijos dvasios praradimą.
Menininkas mano, kad jei Lietuva būtų kito-
kia – spalvinga žydiškais garsais, kvapais,

pažangos strategija vaizdais, barzdotais žmonių charakteriais,

gatvėse ir aikštėse būtų daug vaikų, daugiau
emocijų, būtų daugiau natūralios opozicijos
išpuikusiems ir išglebusiems lietuviams. Jis

„Lietuva 2030“ primena mokytoją Justiną Mikutį, kuris kar-

todavo, kad „lietuvis pradeda mąstyti tik ta-
da, kai gauna su kuolu per kuprą“, neabejo-
ja, kad tautinė įvairovė, kurią dabar matome
Nors šalyje pats rinkimų debatų Niujorke, Briuselyje, Londone ar Paryžiuje,
įkarštis, jų kokybė nepadeda būtų tas kupros niežėjimas, kuris neleistų
vienareikšmiškai apsispręsti, ku- paskęsti savimeilėje mūsų autochtonams.
Negalima sakyti, kad Lietuvos valstybėje
ri politinė partija geriausiai suvo- viskas yra blogai ir nėra jokių pragiedrulių.
kia mūsų problemas ir mato aiš- Nors rinkimų kakofonijoje nėra lengva juos
kiausius jų sprendimo kelius, pamatyti, bet jų esama. Finansų ministrės
todėl yra verta mūsų balsų. Ingridos Šimonytės iniciatyva turėtų būti
pradėta rūpintis tuo, jog rinkimų metais,
rieš šiuos rinkimus debatai paskendo naujos Vyriausybės formavimo ir jos darbo

P tūkstantyje pažadų ir smulkmenų, jų

gausa ir fragmentiškumas neleidžia
pradžios laikotarpiu, valstybės ižde būtu
galima disponuoti pakankamomis lėšomis,

„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.

įžvelgti, kaip partijos mato Lietuvos valstybės kad būtų užtikrintas finansiškai sklandus
ateitį. Ateities perspektyvos įstrigo pažadų valdžių pasikeitimas, išvengiant situacijų, kai
klampynėje. Kodėl taip atsitiko? Kodėl po- naujai suformuota Vyriausybė savo darbą
litikai (neretai ir juos kalbinantys žurnalistai) pradeda paveldėjusi tik einamąsias skolas be
pamiršta didelio visuomenės forumo kurtą jokių finansinių išteklių.
Lietuvos valstybės pažangos strategiją „Lietu- spaudimą, kurti aukštą visuomenės gyveni- Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė
va 2030“? Strategija yra pagrindinis ir svar- mo kokybę. Finansų ministerijos pateiktam Stabilizuoja-
biausias ilgalaikis strateginis dokumentas, ji Jei šios strategijos būtų laikomasi, politi- mosios biudžeto politikos įstatymo projek-
remiasi Nacionalinio saugumo strategijos kai per rinkimų debatus būtų priversti atsa- tui, kuriuo siekiama išlaikyti tvarius valsty-
nuostatomis. Visos valstybės valdymo institu- kyti į klausimą, kokia Lietuvos darbotvarkė bės finansus, nepriklausomus nuo politinio
cijos, nepaisant jų valdymo lygmens, prisidės turi būti šiandien, jei norime šiuos tikslus ciklo. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo
prie strategijos įgyvendinimo – dinamiško ir pasiekti. Jei norime pristabdyti emigraciją ar 2014 m. Savaime suprantama, kad Lietuvės
visa apimančio proceso, skatinančio nuolat apsispręsti, kokia – didelių ar mažų mokes- valstybė biudžeto atsargas galėtų kaupti tik
generuoti idėjas ir atlikti konkrečius darbus. čių valstybė turime būti. Jei siekiame sukur- tada, kai tam tikslui nebus reikalinga papil-
Tarp begalės techninio valstybės re- domai skolintis. Tokio finansų ministrės
formavimo detalių nebesimato jokios Tai, jog politinės partijos per rinki- žingsnio negalima vadinti vien tik val-
strategijos. Kuria kryptimi mes eina- mus pamiršta jau sukurtą Lietuvos dančiųjų rinkiminiu triuku. Šis įstatymo
me? Ką reiškia tai, kad į tradicinės par-
tijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-
ateities strategiją, yra ženklas, kad projektas mybės ribą.
brėžia naują politikų atsako-

čionių demokratų vadovo postą su vil- neturime teisės patikėti Lietuvos Ar dažnai girdime, kad valstybės ins-
timi žvelgiantis Mantas Adomėnas pa- valstybės ateities vien tik joms. titucija energingai ir principingai įsitrau-
sisako prieš elektroninį balsavimą? kia į Lietuvos piliečių teisių gynybą?
Valstybės pažangos strategija „Lietuva ti žinių visuomenę ir pritraukti investicijų į Tikrai nesame išlepinti tokių faktų gausos,
2030“ pamiršta. Lietuva, jos ateitis vėl plėšo- didelės pridėtinės vertės technologijų pra- bet praėjusią savaitę vaiko teisių apsaugos
ma į partinius gabalėlius. Žinoma, jei šios monę, ar galime įvesti progresinius mokes- kontrolierė Edita Žiobienė apskundė
strategijos iniciatoriai būtų buvę apdairesni ir čius, kad ir kaip patraukliai tai skambėtų Lietuvos vyriausiajam administraciniam
į jos kūrimą įtraukę visas politines partijas, o pensininko ar žemos kvalifikacijos darbuo- teismui rugsėjo pradžioje švietimo ir mokslo
ne tik didžiavęsi savo genialumu, jos prasmė tojo ausiai. Mūsų politinių partijų intelekti- ministro patvirtintą naują stojimo į aukštą-
tiek politinėms partijoms, tiek visai visuo- niai kūrybingumo, inovatyvumo ir energin- sias mokyklas tvarką. Kontrolierė reikalauja,
menei būtų daug didesnė. Strategijoje, kurio- gumo ištekliai atrodo apgailėtini. kad būtų sustabdytas ir ministro įsakymas
je pakankamai aiškiai surašyta, ko turėtume Tai, kad politinės partijos per rinkimus dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą
siekti, rinkimų debatai galėtų tapti varžymusi, pamiršta Lietuvos valstybės ateities strategi- baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos įsigalioji-
kas žino geresnius tų tikslų siekimo kelius. ją, yra tikras įrodymas, kad neturime teisės mo. Taip ginami mūsų valstybės piliečių –
Pačioje strategijoje tiksliai fiksuojama, patikėti Lietuvos valstybės ateities vien tik moksleivių teisėti lūkesčiai gyventi teisiškai
kad sparčios kaitos kryptys negali būti tiks- politinėms partijoms, pirmiausia siekian- prognozuojamoje valstybėje.
liai prognozuojamos, todėl numatyti ir grei- čioms realizuoti savo siaurus partinius inte- Net ir pragyvenus 22 nepriklausomos
tai sukurti atitinkamas atsako ar prisitaiky- resus, kurie ne visada sutampa su valstybės valstybės metus politikai nori spręsti ir
mo priemones labai sudėtinga. Kadangi Lie- interesais. Vykstant debatams tik iš reto nuspręsti tada, kai jiems yra patogu ar jie
tuva negali išvengti tiesioginės pokyčių įta- politiko gali išgirsti atsakymą į klausimą, turi tam laiko, o ne tada, kai piliečiai būna
kos, būtina ilgalaikė strategija, kuri stiprintų kokią Lietuvos valstybę mes kuriame – dide- pajėgūs tokius sprendimus įvykdyti nesusi-
pamatinius visuomenės gebėjimus, užtikri- lių ar mažų mokesčių. gadindami gyvenimo.
nančius darnią valstybės raidą, padedančius Menininkas Vaidotas Žukas kaip tokios Taigi, ne viskas yra blogai. Bet tikrai turi-
reaguoti į pasaulinius ekonomikos ir aplin- mūsų stagnacijos priežastis savo knygoje apie me teisę į didesnį bendrąjį gėrį. ■
kos pokyčius bei pasaulinės konkurencijos Molėtų miestelio istoriją „Molėtai 625 – Algimantas Šindeikis
36 veidas 2012 / 10 / 08
INTERVIU
Giovanni Kessleris: „Naujai kuriama
Europos prokuratūra padės kovoti
su kontrabandininkais“
ietuva, per kurią eina rytinė Europos
L Sąjungos siena, kasmet susiduria su
didžiuliais kontrabandos, ypač nelega-
lių cigarečių, iš trečiųjų šalių srautais. Apie
šios nusikalstamos veikos lygį bei priešnuo-
džius jai „Veidas“ kalbėjosi su Vilniuje viešin-
čiu Europos kovos su sukčiavimu tarnybos
(OLAF) direktoriumi Giovanni Kessleriu.
VEIDAS: Jūsų duomenimis, kaip pastarai-
siais metais Lietuvoje kinta cigarečių kon-
trabandos lygis? Kaip šiuo aspektu mūsų
šalis atrodo tarp kitų regiono valstybių?
G.K.: Vienintelis objektyvus tokios kontra-
bandos rodiklis yra sulaikytų prekių kiekis,
kuris pernai sudarė apie 188 mln. cigarečių.
Deja, galiu spėti, kad tai tesudaro apie dešim-
tadalį visų nelegaliai per šalį transportuojamų
„BFL“ NUOTR.
rūkalų. Beje, šis skaičius gerokai mažesnis nei
užpernai – ko gero, dėl to, kad pastaraisiais
metais ypač stipriai padidėjo Lietuvos institu-
cijų, tarkime, Lietuvos muitinės departamen-
to bei Generalinės prokuratūros, indėlis į
kontrabandos atvejų tyrimus, daug efektyviau
bendradarbiaujate su OLAF.
Lietuva yra labai palankioje kontraban-
dos tranzitui vietoje, juk čia eina rytinė ES
siena, tačiau šios veikos lygis nėra išskirtinai
didesnis, ypač turint omenyje Lenkiją, – juk
jos siena su rytinėmis kaimynėmis daug ilges-
nė nei Lietuvos. Vis dėlto norėčiau pabrėžti,
kad tiek Lenkijos, tiek Lietuvos institucijos
pastaruoju metu labai efektyviai kovoja su
kontrabanda, nors dauguma jų piliečių šios
nusikalstamos veikos ir nesmerkia. O be rei-
kalo, nes visos ES patiriami nuostoliai vien
dėl cigarečių kontrabandos kasmet sudaro
apie 10 mlrd. eurų – tai nemaža pinigų suma,
kuri tikrai praverstų daugumos šalių narių
biudžete, ypač kai visoje ES turime tokią su-
dėtingą ekonominę padėtį.
Kodėl toks dėmesys būtent cigarečių
kontrabandai? Matote, rūkalai sudaro di-
džiausią visų kontrabandinių prekių kiekį –
juos paprasta transportuoti ir paslėpti, taip
pat labai lengva realizuoti rinkoje. Kadangi
ES šalyse narėse rūkalams taikomi gan di-
deli akcizų mokesčiai, kontrabandinės ciga-
retės noriai perkamos ir todėl padaro di-
džiausių nuostolių šalims, nes į biudžetą ne-
surenkami mokesčiai.
VEIDAS: Kokiais keliais į Lietuvą patenka
didžiausia dalis cigarečių kontrabandos? Ar
daug bylų dėl tokių nusikaltimų iškelta Lie-
tuvos piliečiams?
„BFL“ NUOTR.
G.K.: Didžiausi kontrabandos kiekiai Lietuvą
pasiekia žemės keliais. Jūra ir oru į jūsų šalį
patenka tik nedidelė dalis cigarečių. Tabako
gaminiai dažnai būna pagaminti legaliai di-
2012 / 10 / 08 veidas
G.Kessleris: „Visos ES patiriami nuostoliai vien dėl cigarečių kontrabandos kasmet sudaro
apie 10 mlrd. eurų“
džiųjų gamintojų, kurie ženklina savo gami-
nius, – kartais cigaretės apkeliauja pusę pa-
saulio, kol patenka į juodąją rinką. Tarkime,
Šveicarijoje ar JAV pagamintos cigaretės par-
duodamos didiesiems platintojams Afrikoje,
Azijoje ar Rusijoje, o vėliau mes jas randame
nelegaliai parduodamas Vokietijoje.
OLAF kasmet iš ES šalių piliečių ir orga-
nizacijų priima apie 1600 pareiškimų apie
nusikaltimus ir pradeda tirti apie 200 bylų –
lietuviams iškeltų bylų turime vos keletą.
Galbūt todėl, kad Lietuvos teisėsaugos ins-
titucijos pakankamai efektyviai tvarkosi su
kontrabandininkais pačios ir dažnai net
nesikreipia į OLAF.
VEIDAS: 2013-aisiais, Lietuvai pirmininkau-
jant ES, Europos Komisija planuoja pateikti
Sulaikyti nelegalių cigarečių kiekiai sudaro
tik apie dešimtadalį visos kontrabandos
PASAULIS
projektą dėl Europos prokuratūros įsteigimo.
Koks šios institucijos pagrindinis tikslas?
G.K.: Pagrindinis šios institucijos tikslas –
konsoliduotas su kontrabanda ir sukčiavi-
mu susijusių bylų tyrimas europiniu lygiu.
Paaiškinsiu, apie ką kalbu.
Tarkime, cigaretės vežamos per Lietuvą
ir Lenkiją, o parduodamos Vokietijoje. Tad
sulaikius tokioje nusikalstamoje kontraban-
dos tiekimo grandinėje dirbančius žmones,
tenka kelti kriminalines bylas visose trijose
valstybėse – dėl to tyrimai tęsiasi labai ilgai,
net ir aktyviai bendradarbiaujant visų šalių
teisėsaugos institucijoms. OLAF dėl to
patenka į dviprasmišką situaciją, kai turime
kovoti su šiuolaikinėmis organizuotomis ir
tarptautinėmis kontrabandininkų grupuotė-
mis, tačiau reikia derinti savo veiksmus su
skirtingomis kiekvienos šalies narės teisinė-
mis sistemomis bei procedūromis.
Taigi Europos prokuratūra kovotų tik su
nusikaltimais, susijusiais su kontrabanda,
sukčiavimu bei korupcija ES lygiu. Ši insti-
tucija pradėtų vieną bendrą tyrimą ES lygiu,
o šalių narių teisėsaugos institucijos būtų
įpareigotos suteikti tyrimui visą reikalingą
informaciją. Be to, Europos prokuratūroje
dirbtų prokurorai iš visų valstybių narių.
Norint surasti, ištirti ir išardyti kelias ša-
lis apimančius nusikalstamus tinklus, reika-
lingas glaudesnis bendradarbiavimas bei
daugiašalis, bendras Europos požiūris – juk
nuo šių nusikaltimų kenčia visos ES šalys.
Beje, steigti Europos prokuratūrą yra
numatyta 2009 m. įsigaliojusioje ES Lisabo-
nos sutartyje. ●
37
 PASAULIS KAUKAZAS

Nauji rinkimai – naujos svajonės

Gruzijos gyventojai, kaip ir ukrainiečiai, prarado iki spalvo- Kaip, beje, ir pats B.Ivanišvilis. Jo
šeimą, turtų kilmę ir staiga prabudusį
tųjų revoliucijų puoselėtas iliuzijas ir praėjusią savaitę parla- norą tapti politiku gaubia paslaptys. Kal-
mento rinkimuose balsus atidavė už senajai gerajai Rusijai, bama, kad nuo 2002-ųjų, kai iš Rusijos,
o ne Vakarams pirmenybę teikiančią „Gruzijos svajonę“. kur sukaupė didžiąją savo kapitalo dalį,
grįžo į Gruziją, jis dirba Rusijos agentu.
horvila – atokus kalnų miestelis zijos filantropu B.Ivanišvilį vadina jam Bet tokią dvejonę garsiai išdėsčiusiam

C centrinėje Gruzijoje. Čia atsidūręs

pamanytum, kad esi ne nusteken-
toje ir nuskurdusioje Gruzijoje, o kažkur
Ciuriche: gatvės išblizgintos, visi namai
naujai perdažyti subtilia kremine spalva.
Daugelis gyventojų, ypač ligoniai, neį-
galieji, našlaičiai ar daugiavaikės šeimos,
kas mėnesį šalia kitų pajamų gauna
nemenkas, apie 120 JAV dolerių
siekiančias pašalpas. Visiems miestelio
gyventojams teikiamos nemokamos gydy-
tojų paslaugos, nemokama televizija, o
kai kam – dar ir gamtinės dujos.
Čia gyvenantys gruzinai džiaugiasi
laimingu atsitiktinumu – Chorvila yra ne
tik jų, bet ir turtingiausio Gruzijos bei
125-o tarp turtingiausių pasaulyje žmonių
Bidzinos Ivanišvilio gimtinė. Dabar jie vi-
liasi, kad geradarys taps dar ir naujuoju
šalies premjeru: Chorviloje už jį balsavo
beveik 100 proc. prie parlamento rinkimų
balsadėžių atėjusių miestelėnų, kurie pir-
mai progai pasitaikius tuoj velkasi
reklaminius ryškiai geltonus marškinėlius
su užrašu „Gruzijos svajonė“ ir neklausia-
mi pasakoja, kad geresnio žmogaus už
B.Ivanišvilį nerasi visoje Gruzijoje.
Juk jo lėšomis ne tik Chorviloje
atstatytos mokyklos ar renovuotos ligo-
ninės. „Viskas, kas nauja, modernu ir
prasminga, Gruzijoje, ko gero, pastatyta
už Ivanišvilio pinigus“, – didžiausiu Gru-
priklausančioje statybos įmonėje saugu-
mo specialistu dirbantis Vazhe Gavašelis.
Net jei čia yra šiek tiek pataikavimo,
B.Ivanišvilis pinigų Gruzijai tikrai negaili.
O būdamas išsilavinęs ir rafinuotas žmo-
gus, su jais atsisveikina itin skoningai ir
nepasakysi, kad neprasmingai. B.Iva-
nišvilio žinioje jau ne vienus metus yra
visi svarbiausi Gruzijos teatrai – mece-
natas iš savo kišenės moka netgi atlygi-
nimus aktoriams. Per pastarąjį dešimt-
metį jis atstatė praktiškai visus Gruzijos
muziejus, o kartą net nupirko batus
armijos kariams, laksčiusiems, anot
B.Ivanišvilio, po laukus su šlepetėmis.
Pagautas įkvėpimo jis sykį net yra
apmokėjęs policijos automobilių degalų
išlaidas.
Įdomiausia, kad visa tai jis daro konfi-
dencialiai ir nesigirdamas – tai rinkėjams
ne tik Chorviloje, bet ir visoje Gruzijoje
daro neišdildomą įspūdį. Štai tik neseniai
paaiškėjo, kad būtent B.Ivanišvilio pini-
gais buvo pastatyta nauja pagrindinės
Gruzijos ortodoksų bažnyčios Šv. Trejy-
bės katedra – Cminda Sameba, žavinti
tiek architektūriniais užmojais, tiek virš
Tbilisio iškilusiu auksu tviskančiu kupolu,
gerai matomu ir iš vienos B.Ivanišvilio
rezidencijų. Beje, šių jis turi keturias, o
kiekviena kažkuo primena filmus apie
Džeimsą Bondą.
„Der Spiegel“ žurnalistui B.Ivanišvilis
atsakė: „Jei Rusijos agentai Gruzijai
skirtų tiek pinigų kaip aš, tuomet
pasakyčiau, kad mums tokių agentų reikia
kuo daugiau.“
Iš vandens nuolat išlipa sausas
Šis B.Ivanišvilio atsakymas kaip
visuomet – nei taip, nei ne. Netgi rusams
nepavyksta rasti „kabliukų“, o šalies
laikraštis „Vedomosti“ B.Ivanišvilį vadina
viena pačių slidžiausių žuvų – tuo retai
pasitaikančiu verslininkų egzemplioriumi,
kuris sugebėjo ne tik užsidirbti milijardus
Rusijoje, bet ir sausas išlipti iš vandens
devintajame dešimtmetyje, kai į kalėjimus
šioje šalyje buvo tupdomi visi stambiausi
privataus kapitalo savininkai, juolab
užsieniečiai.
Pats B.Ivanišvilis išsijuosęs aiškina,
kad visus savo turtus, kurie dabar prilygs-
ta pusei visos Gruzijos BVP, jis užsidirbo
dorai, o jo didžiausiu oponentu tapęs
Michailas Saakašvilis jį neva kaltina nebū-
tais nusikaltimais tik siekdamas sukom-
promituoti. Pavyzdžiui, iki šiol tebevyksta
Gruzijos centrinio banko inicijuotas tyri-
mas dėl to, ar per B.Ivanišviliui priklau-
santį „Cartu“ banką galėjo būti išplauta
apie tris milijonus eurų.
Tačiau B.Ivanišviliui šis tyrimas – tik

Nors rinkimus Gruzijoje laimėjęs

B.Ivanišvilis paragino M.Saakašvilį
atsistatydinti iš prezidento posto,
šis pareiškė, kad to nedarys
TR.
UO
AP NUOTR.

)N
BFL
S(

veidas 2012 / 10 / 08
IKO

38
AŽA
Š.M
KAUKAZAS
dar vienas įrodymas, kad M.Saakašvilis
mėgina su juo susidoroti. „Praėjus vos
trims savaitėms po to, kai įkūriau partiją
„Gruzijos svajonė“, M.Saakašvilis organi-
zavo reidus prieš man priklausantį banką.
Buvo ir daugiau ženklų, rodančių, kad su
manimi mėginama susidoroti, pavyzdžiui,
pavaizduoti mane lyg kokį „Kremliaus
projektą“. Tačiau Rusijoje aš jau seniai
nebeturiu jokio turto – nei bankų, nei
mažmeninės prekybos, statybos kompani-
jų, žemės ūkio bendrovių akcijų. Visas
mano turtas – tai meno kūriniai, auksas ir
investicijos akcijų biržose“, – švariomis
rankomis ir sąžine giriasi B.Ivanišvilis.
Ir nors klausimų kelia ne viena jo
AP NUOTR.
M.Saakašviliui lemiamu smūgiu rinkimuose tapo skandalas dėl žiauraus policininkų
elgesio su kaliniais Gruzijos kalėjimuose
biografijos detalė, į visus juos B.Ivanišvilis
turi paprastus ir logiškus atsakymus. Štai
paklaustas, ko jam staiga prireikė poli-
tikoje, kurios jis anksčiau sakė nekenčiąs
„net labiau nei žurnalistų“, jis atsako:
„Politika – tai apsauga man ir mano
šeimai. Nebūdamas politikoje rizikuočiau
daugiau, nei į ją ateidamas.“
Ir nors B.Ivanišvilio praeitis gana
miglota, gruzinams dar blausesnė atrodo
alternatyva ir toliau gyventi pagal
M.Saakašvilio scenarijų.
Demokratijos šaukliams –
vieta už grotų?
Dar neseniai M.Saakašvilis buvo neofi-
cialus NATO atstovas Pietų Kaukaze ir
laukiamas svečias tarptautiniuose foru-
muose, o patiems gruzinams simbolizavo
laisvę ir demokratiją. Dabar jis priverstas
trauktis į opoziciją ir klausytis kaltinimų
dėl autoritarinio valdymo, valdžios troški-
mo, dėl šalį nustekenusio karo su Rusija,
dėl parsidavėliškumo Vakarams.
Politikui, kuriam ranką ne kartą
širdingai spaudė ir Lietuvos prezidentas
Valdas Adamkus, dabar linkima net
atsidurti už grotų, kaip nutiko ir Ukrai-
nos laisvės simboliu kažkada laikytai
2012 / 10 / 08 veidas
Julijai Tymošenko.
Tiesa, kaip M.Saakašvilis daliai gru-
zinų, taip ir J.Tymošenko kai kuriems
ukrainiečiams vis dar kelia pasigėrėjimą.
Vis dėlto kitiems ji – tik didžiulių Ukrai-
nos skolų, siekiančių per 2,4 mlrd. JAV
dolerių, kaltininkė, sudariusi ne vieną
šaliai pragaištingą dujų tiekimo sutartį su
Rusija, o juk būtent nuo Rusijos ji drauge
su Viktoru Juščenka Ukrainą gynė per
2005-ųjų oranžinę revoliuciją. Ir nuo
kurios „pragaištingos“ įtakos Gruziją
mėgino apsaugoti M.Saakašvilis.
Taigi skiriasi tik detalės, tačiau
abiejose valstybėse, Gruzijoje ir Ukraino-
je, buvę herojai traukiasi nepateisinę
vilčių, o gyventojų balsais puikuojasi
Rusijos statytiniais vadinamos figūros.
Tačiau ar B.Ivanišvilis tikrai nuvairuos
Gruziją atgal į Rusijos glėbį? O jei taip,
gal tokia perspektyva gruzinams iš tiesų
daug naudingesnė nei vakarietiškos alter-
natyvos?
Strateginė partnerė – Rusija,
strateginis tikslas – NATO
Suprasti, kokios politinės linijos laiky-
sis naujai iškeptas politikas B.Ivanišvilis,
nėra lengva. Matyt, paprasčiausias būdas
užčiuopti, kokių permainų galima laukti
jam atsidūrus valdžioje, yra paanalizuoti
jo priekaištus M.Saakašviliui ir spėti, kad
jis ketina elgtis priešingai.
B.Ivanišvilis nėra nusiteikęs prieš part-
nerystę su Vakarais. Prisiminkime vien
tai, kad dar 2003-iaisiais jis buvo pagrindi-
nis M.Saakašvilio rėmėjas ir dosniai
demonstravo savo pritarimą patriotiškam
Michailo siekiui ištrūkti iš Rusijos įtakos,
įveikti korupciją, plėsti demokratiją,
ilgainiui – prisijungti prie ES ir NATO.
Tik prieš keletą metų M.Saakašvilio ir
B.Ivanišvilio pozicijos išsiskyrė, o iš ben-
dražygių jie staiga tapo didžiausiais opo-
nentais. B.Ivanišvilis M.Saakašviliui
PASAULIS
negaili kritikos: esą šis užmiršo idealus ir
siekia tik asmeninės naudos bei vis
didesnės valdžios; kad iš demokrato
M.Saakašvilis tapo autokratu; kad jo kal-
bos apie kovą su korupcija tėra mitas.
„Taip, korupcijos sumažėjo – policijo-
je, valstybės tarnyboje, tačiau pažvelkite į
aukščiausius valdžios sluoksnius ir
pamatysite, kad pats prezidentas neturi
skrupulų“, – yra sakęs B.Ivanišvilis,
paprašytas įvardyti didžiausius M.Saa-
kašvilio nuopelnus ir nuodėmes.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad demokrati-
jos šalyje iš tiesų daugiau. Pagerėjo ir
verslo sąlygos. Pavyzdžiui, per pastaruo-
sius šešerius metus liberalios reformos
Gruzijai padėjo iš 112 vietos
Pasaulio banko sudaromame
sąlygų plėtoti verslą („doing busi-
ness“) reitinge šoktelėti į 12-tą:
šimtu pozicijų per tokį trumpą
laiką aukštyn dar nėra
pasistūmėjusi nė viena šalis.
Nepalyginti pagerėjęs ir Gru-
zijos įvaizdis Vakaruose. Tačiau
B.Ivanišvilis priduria: visa tai – ne
M.Saakašvilio, o Vašingtono lo-
bistų nuopelnas. „Iš esmės
Vakarai jau seniai mato, kad
Gruzija ėmė ristis žemyn, tačiau
niekam tai nerūpi“, – apgai-
lestauja B.Ivanišvilis, mesdamas
svarbiausią kaltinimą M.Saakaš-
viliui, esą būtent jis lėmė, kad
tarp Gruzijos ir Rusijos kiltų karas, o tai
stipriai nuskurdino Gruziją. Be to, dar
daugiau žalos padarė šio karo pasekmė:
nutraukti beveik visi ekonominiai ir diplo-
matiniai saitai su svarbiausia Gruzijos
prekybos partnere – Rusija.
„Rezultatas iš tiesų liūdnas: daugiau
nei pusė gruzinų gyvena žemiau skurdo
ribos, o nedarbo lygis šalyje siekia 16 proc.
Be to, senka ir valstybės ištekliai, nebe-
dedama pastangų gaivinti ekonomiką“, –
neigiamus padarinius vardija Gruzijos
verslininkas Esbenas Emborgas.
Ar padėtį pavyks bent truputį pagerin-
ti naują svajonę Gruzijai siūlančiam
B.Ivanišviliui? „Paprastai kalbant, Iva-
nišvilis visas Gruzijos problemas yra
įpratęs spręsti vienas, savo paties sąskaita.
Tačiau tai, kas privačiame sektoriuje yra
dosnumas, viešajame sektoriuje gali virsti
monarchija“, – perspėja gruzinų kilmės
analitikė iš Didžiojoje Britanijoje įsikūru-
sio „IHS Global Insight“ Lilit Gevorgyan,
pabrėždama galimą paralelę su opozici-
jon besitraukiančiu M.Saakašviliu. Šis,
analitikės teigimu, iš pradžių irgi buvo
neprastas reformatorius. Bet tik tol, kol jo
dėmesys nuo reformų nukrypo į tikslą
žūtbūt išlikti valdžioje. ■
Rima Janužytė
39
 PASAULIS GYNYBA

Rusijos grėsmės akivaizdoje Šiaurės š

Priešingai nei dauguma Europos ir NATO valstybių, Šiaurės aukštesniu lygmeniu“, – bandė atkalbėti
šalys Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija, nepaisydamos suomius nuo glaudesnio bendradarbiavi-
mo su NATO V.Putinas, tačiau jo baugi-
jas irgi palietusios ekonominės krizės, pastaruosius ketverius nimai ir iš karto po jų pasigirdusios vil-
metus nuosekliai didina išlaidas gynybai, pirkdamos vis ionės ekonominiu bendradarbiavimu
naujesnius ir galingesnius ginklus, nes tiesiogiai jaučia vargu ar darė įspūdį S.Niinisto, kuris,
kylančią Rusijos karinę grėsmę. priešingai nei jo pirmtakė, NATO neken-
tusi socialdemokratė Talja Halonen,
astaruoju metu tikriausiai nebūna zonai. Tai suomiams iš karto priminė palankiai žiūri tiek į Aljansą, tiek į vis

P mėnesio, kad Šiaurės šalių ži-

niasklaidoje nepasirodytų žinių apie
kylančią Rusijos karinę grėsmę bei
Molotovo-Ribbentropo paktą, kuriame
Vokietija ir Sovietų Sąjunga lygiai taip pat
stiprėjantį gynybos bendradarbiavimą su
kitomis Šiaurės šalimis.

poreikius bendrai rengtis atremti ją Suomija perka strateginius

ginklu. Žinant bendrą skandinavų pajėgumus
santūrumą ir ypač santūrumą Rusijos
atžvilgiu, tai jau vertintina kaip viešas Kokie Suomijos veiksmai sukėlė
pavojaus būgnų mušimas. Savo ruož- tokią aršią Rusijos reakciją? Žino-
tu ir Rusija, matydama vis didėjantį ma, pirmiausia tai ketvirtus metus
Šiaurės šalių karinį bendradarbia- nuosekliai stiprėjantis visų Šiaurės
vimą bei pasirengimą priešintis jėga, valstybių karinis bendradarbiavimas,
ima atvirai grasinti Šiaurės valsty- kai jau kalbama ne vien apie skir-
bėms. tingų šalių pajėgų gebėjimą veikti
kartu, bet ir apie mišrius karinius
Rusija grasina Suomijai junginius. Ch.Saloniaus-Pasternako
duomenimis, 2010-aisiais Švedijos,
Birželio pradžioje Rusijos gene- Rusijos prezidentas V.Putinas bandė atkalbėti
ralinio štabo viršininkas generolas Suomijos prezidentą S.Niinisto nuo glaudesnio
Nikolajus Makarovas atvirai pagra- bendradarbiavimo su NATO
sino Suomijai nedrįsti galvoti apie buvo pasidalijusios įtakos sferas Europoje.
bendradarbiavimą su NATO, nes Suomi- Čia verta priminti, kad apie karinės
ja, kaip ir Baltijos valstybės, Maskvos įtakos sferų pasidalijimą Europoje, ku-
požiūriu, turi priklausyti Rusijos karinės riant priešraketinės gynybos sistemą,
įtakos zonai. „Rusijos karinis bendradar- Rusijos generolas kalbėjo jau po to, kai
biavimas su NATO plėtojasi gerai ir gegužę vykęs NATO viršūnių susitiki-
duoda naudos abiem pusėms, – per susi- mas Čikagoje kategoriškai atmetė šią
tikimą su Suomijos kariškiais ir gynybos Maskvos idėją ir nurodė, jog visos NATO
ekspertais dėstė Rusijos generolas. – Ir šalys bus po vienu – Aljanso priešrake-
priešingai – Suomijos karinis bendradar- tiniu skėčiu. Beje, kaip parodė iš karto po
biavimas su NATO kelia grėsmę Rusijos šio N.Makarovo pareiškimo surengta
saugumui, tad Suomija neturi net galvoti dienraščio „Ilta-Sanomat“ apklausa,
apie narystę Aljanse: jai reikia stiprinti narystės NATO šalininkų skaičius Suomi-
karinį bendradarbiavimą su Rusija.“ joje padidėjo iki 20 proc., o neigiamai
Vis dėlto Suomijos kariškius ir saugu- narystę Aljanse vertinančiųjų krito že-
mo specialistus labiausiai nustebino ne miau 10 proc.
šie, gana įprasti, Rusijos generalinio šta- Po kelių savaičių Kremliaus grasinimai Šiaurės valstybės didina savo karinius biudže-
bo viršininko grasinimai, ne bandymai Suomijai buvo pa- tus ir perka strateginius karinius pajėgumus
drausti Suomijos karinėms pajėgoms kartoti pačiu aukš-
rengti pratybas rytinėje šalies dalyje kartu čiausiu lygiu: bir-
su Švedijos bei Norvegijos pajėgomis ir želio 22-ąją Sankt
net ne kaltinimai, kad „remiamos Gruzi- Peterburge susitikęs su
jos revanšistų pastangos atsiimti Pietų naujai išrinktuoju Suomi-
Osetiją ir Abchaziją“. Pasak žymaus jos prezidentu Sauli Niinisto
Suomijos gynybos eksperto, Tarptautinių Rusijos prezidentas Vladimi-
santykių instituto darbuotojo Charly ras Putinas pareiškė, kad
Saloniaus-Pasternako, jam ir kitiems susi- Rusija būtinai imsis griežtų
tikimo dalyviams net žandikaulis atvipo, atsakomųjų priemonių, jeigu Suomijos
kai generolas N.Makarovas it niekur teritorijoje atsiras naujų raketinių sis-
nieko parodė Europos priešraketinės temų, o Suomijos narystė NATO taps
gynybos žemėlapį, kuriame Vakarų grėsme jos suverenumui. „Bet kurios
Europa priskirta NATO gynybos zonai, o šalies įsitraukimas į karinį aljansą tam
Rytų Europa, įskaitant ES priklausančias tikru laipsniu sumažina jos suverenitetą,
Baltijos šalis ir Suomiją, – Rusijos gynybos nes kai kurie sprendimai priimami
40 veidas 2012 / 10 / 08
 GYNYBA
šalys skubiai ginkluojasi
Norvegijos ir Suomijos karo lėktuvai
kartu treniravosi 48 karus, o šiemet jau
buvo 120 tokių bendrų pratybų. Bendri
trijų Šiaurės šalių karo lėktuvų skrydžiai
virš Laplandijos jau yra tapę rutina ir
vyksta du tris kartus per mėnesį. Bet ir tai
dar ne viskas.
Pavasarį Suomija priėmė
galutinį sprendimą iš JAV kor-
poracijos „Lockheed Martin“
įsigyti 72 naujausias, sunkiai
radarų pastebimas tolimojo
nuotolio sparnuotąsias raketas
AGM-158 JASSM. Tai abso-
liučiai naujas, dar iš esmės to-
bulinimo stadijos esantis ginklas, kuris
per pradines derybas, be pačių JAV oro
pajėgų, buvo parduotas tik Australijai –
artimiausiai Amerikos sąjungininkei
Ramiajame vandenyne. Kai pernai lap-
kritį JAV Kongresas davė sutikimą pa-
duoti šių raketų Suomijai, dar nė viena
Europos NATO valstybė jų neturėjo.
Norint suprasti, ką šis ginkluotės par-
2012 / 10 / 08 veidas
PASAULIS
davimo kontraktas reiškia ne tik Suomi- tampa aišku, kad įsigydama šias raketas
jai, bet ir visam Šiaurės bei Baltijos šalių Suomija atėmė iš Rusijos dominavimą
regionui, reikia suvokti, kad pirkdamos Suomijos ir šiaurinės Norvegijos oro erd-
JASSM suomių oro pajėgos įsigijo ne vėje. Mat dabartinės Rusijos priešlėktu-
šiaip sau raketas, – už 178,8 mln. eurų vinės raketos S-300 gali šaudyti į taikinius
Suomija įsigijo strateginį Rusijos atgrasy- virš visos rytinės Suomijos dalies, o nau-
mo ginklą. Ore paleidžiama, 300 km nuo- jausios S-400 – naikinti taikinius virš visos
Suomijos, šiaurinės Nor-
Rusijos generalinio štabo viršininkas vegijos (su svarbiausiomis
generolas N.Makarovas atvirai pa- laivyno ir aviacijos bazėmis)
ir Švedijos.
reiškė, kad Suomija ir Baltijos valsty- Rusijos agresijos atveju
bės, Maskvos požiūriu, turi priklau- tokia, kiaurai prašaudoma,
syti Rusijos karinės įtakos zonai. Suomijos oro erdvė labai
trukdytų tiek sausumos
toliu pusės tonos svorio kovos galvutę gynybai, tiek sąjungininkų pagalbos
nepastebimai gabenti galinti JASSM gali priėmimui (beje, analogiška problema dėl
naikinti taikinius visoje Šiaurės Rusijoje – Kaliningrade dislokuotų S-400 kyla ir
atominių povandeninių laivų bazes nuo Lietuvai bei Lenkijai). Apginklavusi savo
Kolos pusiasalio iki Peterburgo. Bet šešias dešimtis kovos lėktuvų „F/A-18
žinant, kad pagrindinis JASSM konstruk- Hornet“ raketomis JASSM, Suomija
torių tikslas buvo sukuti ginklą, skirtą tampa pajėgi sunaikinti tiek visą Rusijos
priešo oro gynybai pralaužti, naikinant šiaurės priešlėktuvinę sistemą, tiek naujai
radarus, vadavietes, aviacijos bazes, dislokuojamas vidutinio nuotolio raketas ➔ 42
Rusus erzina, kad Šiaurės šalys įsigijo
priešnuodžių „Iskander“ raketoms,
kuriomis rusai taip didžiuojasi
41
 PASAULIS GYNYBA

41 ➔ „Iskander“, kuriomis Rusija šiuo metu atveju suteikti karinę pagalbą savo jos jūros, tiek Arkties strateginė bei
baugina ir Baltijos šalis bei Lenkiją. kaimynėms, ES ir NATO narėms, ekonominė reikšmė didėja dėl ten
Įdomu, kad leidimą parduoti JASSM konkrečiai – Suomijai, Estijai, Latvijai ir esančių energijos išteklių ir jų trans-
Suomijai JAV Kongresas davė tik iš antro Lietuvai. Savo ruožtu Švedija tikėjosi, kad portavimo kelių. Ginti juos – mūsų (t.y.
karto: pirmas, prieš ketverius metus Vakarai atitinkamai suteiks analogišką Švedijos – A.B.) nacionalinio saugumo
pateiktas suomių prašymas buvo atmestas pagalbą jai, jeigu kiltų pavojus. Tačiau šis interesas. Augantys kariniai pajėgumai
nenurodant priežasčių, nors viena aki- išskaičiavimas dabar atrodo pernelyg regione kelia vis didesnį pavojų, kad jais
vaizdžiausių – Vašingtono nenoras gadin- nepatikimas.“ bus pasinaudota. Nesutari-
ti santykių su Rusija. Dabar laikai „Vakarų Europa atsisako mai tarp JAV ir Rusijos dėl
pasikeitė, ir Suomija, be JASSM, gavo karinių ambicijų, tuo pat metu priešraketinės gynybos tiesio-
JAV kongresmenų leidimą pirkti giai liečia ir Švediją. Naujos
dar ir 70 žemė–žemė klasės Rusijos priešlėktuvinės ir tak-
raketų ATACMS M-57, kurias Šiaurės šalių gynybos biudžetai tinės raketos S-400 ir „Iskan-
galės leisti iš jau turimų dau- (mlrd. JAV doleri˜) der“, dislokuotos Kalinin-
giavamzdžių raketų leidimo sis- Suomija ·vedija Norvegija Danija grade, pasiekia laivyno ir
temų. Apie 100 mln. eurų kainuo- aviacijos bazes Pietryčių
siančios ATACMS, nors mažiau 10 Švedijoje. JAV priešraketinės gyny-
mobilios už JASSM, irgi gali 9 bos elementai gali būti dislokuoti
skraidinti savo užtaisus 300 km 8
7,1 laivuose Baltijos jūroje. NATO ga-
atstumu ir puikiai tinka naikinti 7 6,8 li apginti savo nares – Baltijos
štabams, tiltams, ar transporto 6 valstybes, tik pasinaudodama Šve-
mazgams. 5 4,52 dijos oro erdve.“
4 „Kyla pavojus, kad būsime
3,6
3 įtraukti į konfliktą nuo pat pirmųjų
Švedai didina oro pajėgas 2 jo valandų. Geografiškai ir poli-
1
Beje, ginkluojasi ne tik Suomi- tiškai negalėsime išvengti karinės
0
ja, bet ir visa Skandinavija. Šve- atsakomybės už savo kaimynus.
2007 2008 2009 2010 2011 2012
dija, nepaisant visų taupymo Tam, kad galėtume tai padaryti,
Šaltinis: SIPRI
priemonių, 2012-ųjų karinį biu- turime turėti sausumos, oro, jūros
džetą padidino iki 6,82 mlrd. JAV dolerių JAV nukreipia savo dėmesį nuo Europos ir kibernetinių pajėgų, – perspėja Johnas
(iš karto beveik milijardu daugiau nei per- į Aziją, – nurodo brigados generolas Den- Malminenas, vieno Švedijos gynybos
nai!). Rugpjūčio pabaigoje Švedijos vy- nis Gyllenstenas iš Švedijos ginkluotųjų studijų agentūros padalinių vadovas. –
riausybė priėmė sprendimą artimiausiu pajėgų štabo. – Kaip parodė misija Libijo- Jeigu turėsime jų nepakankamai, gali kilti
metu papildomai įsigyti nuo 40 iki 60 nau- je, šiandieninė Europa stokoja pajėgumų klausimas, ar mūsų ketinimai rimti.
jos kartos kovos lėktuvų „Super-JAS netgi savo pašonėje kylančioms krizėms Tuomet kuriai nors trečiajai pusei gali
Gripen“, taip iš karto trečdaliu padidin- įveikti.“ kilti noras mus išbandyti. Žinoma, norint
dama savo karines oro pajėgas (šiuo metu Ką konkrečiai kariškiai pasiūlė vy- to išvengti, pirmiausia reikia stiprinti savo
jose yra 98 „JAS Gripen“). Moty- pačių pajėgumus, bet taip pat didinti
vacija paprasta – didėjanti Rusi- bendradarbiavimą su kitomis Šiaurės
jos karinė grėsmė. valstybėmis, taip pat ES ir NATO.“
Rugsėjo 17-ąją dienraštis Galima pridurti, kad nuo 2009-ųjų
„Svenska dagbladet“ paskelbė Švedija be didelio triukšmo remilitarizavo
ištraukas iš slaptos vyriausybės ir tarp jos ir Latvijos pajūrio esančią
Gynybos ministerijos užsakymu Gotlando salą, į kurią perkėlė tankų
atliktos saugumo padėties re- batalioną, atgaivino
gione ir Europoje analizės, kuri rezervo batalioną ir
paaiškina, kas privertė švedų atšaukė planuotą gy-
politikus skubiai didinti išlaidas nybos infrastruktūros
gynybai: „Euro zonos krizė rodo, pardavimą civiliams.
kad bendradarbiavimas ES viduje Suomiai nusprendė įsigyti 72 Tuo pat metu švedai
nėra toks glaudus, kaip anksčiau naujausias sparnuotąsias rake- stato du didelius de-
buvo vertinama Švedijoje.“ Kai tas JASSM, o švedai 60 kovos santinius laivus, tin-
kurie švedų analitikai neatmeta lėktuvų „Super-JAS Gripen“ kamus tankams ir
net ir ES žlugimo galimybės. riausybei, yra paslap- pėstininkams permes-
„Taip, ES žlugimo rizika yra, tad kyla tis, bet žinoma, kad ti. Kaip „Veidui“
klausimas: ką turime daryti Švedijoje, kad didžiausią susirūpinimą kelia Rusija, pasakojo vienas su Švedijos kolegomis
to išvengtume? – nurodo Švedijos Nepa- Baltijos jūros regionas ir Arktika. nemažai bendraujantis Lietuvos kari-
prastųjų situacijų agentūros vicepreziden- „Rusijoje matome spartų kariuomenės ninkas, šie neslepia, kad anksčiau į Got-
tas Nilsas Svartzas. – Nėra jokių garantijų, perginklavimą ir politinius poslinkius, landą buvo žiūrima kaip į priešakinę
kad ateitis bus tik geresnė, kaip įsivaiz- darančius šią šalį sunkiai prognozuojamą: gynybos nuo sovietų invazijos liniją, o
davome anksčiau. Todėl mes sau išvardi- kokios bus jos tikrosios karinės galimy- dabar ši sala matoma kaip tarpinė bazė,
jame grėsmes, kurias reikia aptarti ir bės, kokiomis aplinkybėmis atsiras poli- aprūpinant priešakines gynybos linijas
išanalizuoti. Švedija dar 2008-aisiais vie- tinės valios pasinaudoti karine galia? – Baltijos šalyse. ■
našališkai įsipareigojo karinės grėsmės nuogąstauja D.Gyllenstenas. – Tiek Balti- Audrius Bačiulis
42
PUSLAPIUOSE PANAUDOTOS NUOTRAUKOS IS : ACC.AF.MIL, KP.RU, BLOGG.VK.SE, WARFARE.RU, TOPWAR.RU, ABC-NEWS.RU
veidas 2012 / 10 / 08
 0 / . - 0 ,
 + * ) ( ' & ( %
#
$

 




  

  
    




#

"""!
 VISUOMENĖ TYRIMAS

Mokyklos direktoriaus
postas – iki gyvos galvos?
Savaitraščio „Veidas“ tyrimas atskleidžia skandalingą faktą:
pusė visų mokyklų vadovų tai pačiai mokyklai vadovauja dau-
giau kaip dvidešimt metų, penktadalis – per trisdešimt, o dvide- mokykloms vadovauja po 30–40 ir daugiau
metų, – sužinojęs „Veido“ tyrimo rezultatus iš
šimt keturi – nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties metų. nuostabos aiktelėjo Lietuvos edukologijos

„K ai prieš keletą metų panorau išsi-

aiškinti, kas vyksta mano antroko
klasėje, kad net smalsūs vaikai
nebenori eiti į mokyklą, skundžiasi triukšmu
per pamokas, guodžiasi dėl šiurkštaus moky-
tojos elgesio ir net patyčių kai kurių mokinių
atžvilgiu, iš direktorės išgirdau atsainų atsaky-
mą: „Aš jums neleisiu stebėti pamokos, nes
mokytoja yra tam nepasiruošusi, apie tai rei-
kia pranešti prieš dvi savaites, juk mokytojai
kelia didžiulį stresą jūsų dalyvavi-
mas pamokoje. O jei jums nepa-
tinka mūsų mokykla, eikite į priva-
čią“, – pasakojo vilnietė, nenorinti
skelbti savo pavardės.
Pasirodo, taip nusivylusi buvo
„BFL“ NUOTR.
senaisiais mokyklos kadrais. „Jei direktorius universiteto (LEU) prorektorius Aivas
norėtų, nesunkiai atleistų kiekvieną nebeno- Ragauskas. – Tai nenormali situacija: prezi-
rintį ar nebegalintį dirbti mokytoją. Užtenka dento kadencija apribota, parlamentarų – ap-
su kompetentingais juristais surašyti detalią ribota, rektorių ir kolegijų direktorių – apribo-
pareiginę instrukciją, ką kiekvienas mokytojas ta, o štai mokyklos direktorius gali vadovauti
privalo daryti, bei parengti išsamią darbo iki pensijos. Bet juk po 20-ies metų vadovavi-
sutartį, kokie yra kiekvienos šalies įsipareigoji- mo tai pačiai mokyklai jis nebegali nieko gero
mai ir teisės. Privačiose mokyklose prastas duoti nei mokiniams, nei visai bendruomenei.
mokytojas neužsibūna ilgiau kaip mėnesį ar Jis jau būna išsisėmęs: nebelieka dinamikos,
du, o savivaldybių mokyklų direktoriai dažnai atvirumo, o ir jam pačiam nebeįdomu.“
Mykolo Romerio universiteto
(MRU) docentė dr. Jolanta Ur-
LEU prorektorius A.Ragauskas: „Po banovič, rašydama disertaciją apie
dvidešimties metų vadovavimo tai mokyklų savarankiškumą, irgi nus-
pačiai mokyklai direktorius nebegali tėro sužinojusi, kiek metų kai ku-
rioms mokykloms vadovauja tie
nieko gero duoti nei mokiniams, nei patys direktoriai. Be to, rašydama

ne tik mūsų pašnekovė: iš jos sū-

naus klasės į kitas mokyklas ar ki-
tas klases išėjo net dešimt vaikų,
bet mokytoja – nepajudinama.
Vilniaus privačios „Saulės“ gimnazijos
direktorė Irena Baranauskienė pastebi, kad
tokia padėtis daugelyje savivaldybių mokyklų
susiklostė dėl to, kad savo postuose užsisėdė-
ję mokyklų vadovai ne tik nebesugeba gene-
ruoti naujų idėjų, bet ir nebemato, kas vyksta
jų kolektyvuose, yra pernelyg susitapatinę su
mokyklos bendruomenei.“ mokslo darbą ši MRU dėstytoja
atliko dar ir kokybinę analizę, tad
jai teko bendrauti su įvairių šalies
dangsto savo vadybos broką Darbo kodekso regionų mokyklų vadovais. „Su vienais direk-
suvaržymais“, – kritikuoja I.Baranauskienė. toriais, dažniausiai jaunesniais, buvo labai
paprasta tiek kalbėtis, tiek vėliau elektroniniu
Prarasti direktoriaus vietos paštu ar telefonu suderinti atsakymus, su
neįmanoma kitais, turinčiais ilgą vadovavimo vienai
mokyklai stažą ir jau garbaus amžiaus direkto-
„Negali būti, kad yra direktorių, kurie riais net susikalbėti buvo sunku. Tuomet priė-

ILGIAUSIAI MOKYKLOMS VADOVAUJA

Mokykla Direktorius vadovauja metų Mokykla Direktorius vadovauja metų Mokykla Direktorius vadovauja metų
Vilniaus Mickūnų vid. 51 Mažeikių K.Jagmino prad. 39 Šiaulių Šakynos pagr. 36
Prienų jaunimo 49 Žagarės spec. 39 Šiaulių S.Šalkauskio gimn. 36
Kauno „Versmės“ vid. 47 Kauno „Saulės“ gimn. 38 Širvintų „Atžalyno“ pagr. 36
Priekulės spec. 47 Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugd. c. 38 Vilniaus S.Stanevičiaus vid. 36
Vilniaus J.Ivaškevičiaus jaunimo 46 Trakų Vytauto Didžiojo gimn. 38 Jurbarko Juodaičių pagr. 35
Šiaulių Žarėnų pagr. 45 Anykščių Debeikių pagr. 37 Kauno S.Lozoraičio vid. 35
Kauno „Aušros“ gim. 44 Jurbarko Šimkaičių J.Žemaičio pagr. 37 Klaipėdos „Pajūrio“ pagr. 35
Kauno „Nemuno“ vid. 44 Kaišiadorių V.Giržado pagr. 37 Klaipėdos Vėžaičių pagr. 35
Kretingos Vydmantų vid. 44 Pasvalio Narteikių mok.-darž. „Linelis“ 37 Kupiškio Subačiaus gimn. 35
Panevėžio prad. 43 Šakių Kidulių pagr. 37 Lazdijų Šeštokų vid. 35
Šiaulių Zoknių pagr. 43 Šilutės prad. 37 Mažeikių Gabijos gimn. 35
Kaišiadorių mok.-darž. „Rugelis“ 42 Trakų Bijūnų pagr. 37 Prienų Želkūnų pagr. 35
Kėdainių Labūnavos pagr. 42 Vilniaus A.Mickevičiaus gimn. 37 Rietavo Tverų vid. 35
Klaipėdos S.Dacho pagr. 42 Vilniaus L.Karsavino vid. 37 Šalčininkų Dainavos pagr. 35
Marijampolės Degučių mok.-darž. 42 Vilniaus S.Konarskio vid. 37 Šiaulių spec. ugd. c. 35
Kauno J.Jablonskio gimn. 41 Alytaus „Volungės“ pagr. 36 Vilniaus Dūkštų pagr. 35
Marijampolės mok.-darž. „Žiburėlis“ 41 Alytaus A.Ramanausko-Vanago gim. 36 Sudervės M.Zdziechovskio pagr. 35
Molėtų pagr. 41 Biržų Medeikių pagr. 36 Alytaus „Drevinuko“ darž.-mok. 34
Vilniaus invalidų ugd. c. „Viltis“ 41 Kaišiadorių Antakalnio pagr. 36 Jurbarko „Ąžuoliuko“ darž.-mok. 34
Jonavos mok.-darž. „Šilelis“ 40 Kaišiadorių spec. 36 Jurbarko Girdžių pagr. 34
Kauno Garliavos vid. 40 Kauno Montessori mok.-darž. „Žiburėlis“ 36 Kauno darž.-mok. „Vaidilutė“ 34
Pagėgių Šilgalių pagr. 40 Marijampolės prad. „Smalsutis“ 36 Kauno J.Dobkevičiaus vid. 34
Šiaulių Medelyno pagr. 40 Panevėžio A.Lipniūno pagr. 36 Kauno Vilkijos gimn. 34
Kauno Eigulių pagr. 39 Panevėžio Paįstrio J.Zikaro vid. 36 Kretingos Kurmaičių prad. 34

44 veidas 2012 / 10 / 08
TYRIMAS
Pusė visų Lietuvos mokyklų vadovų
tai pačiai mokyklai vadovauja
daugiau kaip dvidešimt metų
Mokykla Direktorius vadovauja metų
Kupiškio Adomynės pagr.
Mažeikių „Žiburėlio“ prad.
Šalčininkų Jašiūnų „Aušros“ vid.
Šiaulių Aukštelkės pagr.
Šiaulių Drąsučių pagr.
Tauragės Sartininkų pagr.
Telšių „Saulėtekio“ prad.
VšĮ Alytaus šv. Benedikto gim.
Vilkaviškio pagr.
Vilniaus Baltupių vid.
Vilniaus B.Radvilaitės pagr.
Alytaus Dainavos pagr.
Alytaus Dzūkijos pagr.
Jonavos Bukonių pagr.
Kauno Aleksoto darž.-mok.
Šaukėnų V.Pūtvio-Putvinskio vid.
Klaipėdos „Aukuro“ gim.
Klaipėdos „Smeltės“ pagr.
Klaipėdos 1-oji spec.
Klaipėdos Baltijos gimn.
Akmenės mok.-darž. „Buratinas“
Pasvalio darž.-mok. „Liepaitė“
Pušaloto pagr.
Radviliškio V.Kudirkos pagr.
2012 / 10 / 08 veidas
jau prie išvados, kad po
10–20 metų ir daugiau
žmogus negali vadovauti
tai pačiai mokyklai“, –
sako J.Urbanovič.
Tiek LEU prorekto-
rius A.Ragauskas, tiek
MRU docentė J.Urba-
novič sutaria, kad tik vie-
nas kitas mokyklų direk-
torius, vadovaujantis
daugiau nei 20 metų, yra
autoritetas, šviesulys, ku-
rį praradusi mokykla
stipriai nukentėtų. O
MRU docentas, dėstan-
tis apie įstaigų vadybą,
Dangis Gudelis apibend-
rina, jog tai, kurie seniai
vadovaujantys direkto-
riai ir toliau gali eiti pa-
reigas, o kurie išsikvėpė,
geriausiai parodo gimna-
zijų reitingas.
„Suprasčiau, jei tokia
padėtis būtų privačioje
mokykloje ar bet kurioje
kitoje įmonėje, kuri pa-
siekia puikių rezultatų ir
kurios akcininkas, valdy-
bos pirmininkas ir gene-
ralinis direktorius yra tas
pats asmuo, bet tai jokiu
būdu neturėtų būti savi-
valdybės ir valstybės švie-
timo įstaigose“, – pabrė-
„DREAMSTIME“ NUOTR.
žia A.Ragauskas.
O štai vienas mūsų
šalies verslo lyderių, kon-
cerno „MG Baltic“
Mokykla Direktorius vadovauja metų
34 Šakių Slavikų pagr. 33
34 Širvintų Gelvonų vid. 33
34 Tauragės Baltrušaičių pagr. 33
34 Varėnos Merkinės pagr. 33
34 Vilniaus Dvarčionių prad. 33
34 Vilniaus Fabijoniškių vid. 33
34 Jonavos Užusalių pagr. 32
34 Seredžiaus S.Šimkaus pagr. 32
34 Kalvarijos Jungėnų pagr. 32
34 Kėdainių mok.-darž. „Vaikystė“ 32
34 Kelmės Tytuvėnų jaunimo 32
33 Klaipėdos „Vyturio“ pagr. 32
33 Klaipėdos Naujakiemio suaug. vid. 32
33 Panevėžio „Žemynos“ vid. 32
33 Panevėžio Pažagienių darž.-mok. 32
33 Radviliškio Grinkiškio J.Poderio vid. 32
33 Skuodo Daukšių pagr. 32
33 Telšių Ryškėnų prad. 32
33 Utenos Kuktiškių pagr. 32
33 Vilkaviškio Virbalio 32
33 VšĮ Šiaulių univ. gimn. 32
33 Vilniaus „Vilnies“ pagr. 32
33 Vilniaus Vingio vid. 32
33 Vilniaus Vytauto Didžiojo gimn. 32
VISUOMENĖ
vadovas Darius Mockus, paklaustas, ar įma-
noma švietimo įstaigai kokybiškai vadovauti
30 metų ir ilgiau, atsakė: „Į mūsų švietimo sis-
temą taip ir neatėjo nei verslo vadybos princi-
pai, nei konkuravimas. Kita vertus, nors vers-
le esama pavyzdžių, kai kompanijoms vadovai
sėkmingai vadovauja po 20 ar 40 metų, vis
dėlto tai greičiau unikalios išimtys, o ne taisyk-
lė. O apie mokyklų vadovų darbo kokybę ir
gebėjimą toliau vadovauti ypač daug pasako
pedagogų kolektyvas.“
„Iš tiesų mūsų mokyklose susiklostė tokia
pat ydinga situacija kaip daugelyje ES institu-
cijų Briuselyje, kur juokaujama, girdi, norint
prarasti eurokrato vietą reikia nebent ką nors
nužudyti“, – perfrazavęs Briuselio biurokratų
kalbas ironizuoja A.Ragauskas, kalbėdamas
apie Lietuvos mokyklų direktorių sotų, užtik-
rintą ir saugų gyvenimą iki pensijos.
„Iš tikrųjų daugelis savivaldybių atstovų
pripažįsta esą nepajėgūs pajudinti nieko gero
vaikams nebeduodančių mokyklų direktorių:
jei tik atleisi – tuoj į teismą, ir šis grąžins į
darbą bei dar kompensaciją už priverstines
pravaikštas priskaičiuos, – teigia J.Urbanovič.
– Tad daugelis savivaldybių atstovų susitaikė
su tokia padėtimi ir nieko nebedaro.“
Maksimali kadencija neturėtų
viršyti 8–10 metų
Mokslininkė atskleidžia, kad daugelis jos
apklaustų mokyklų direktorių pripažino, jog
mokyklos vadovo kadencija neturėtų būti
ilgesnė nei aštuonerių metų. Mat vėliau dau-
gelis praranda motyvaciją bet ką keisti mokyk-
loje. Prasideda stagnacija arba net ritimasis
žemyn.
Tuo pat metu ne vienas švietimo įstaigos
vadovas pasiguodė, kad bijo rotacijos, ➔46
Mokykla Direktorius vadovauja metų
Elektrėnų Pastrėvio pagr. 31
Kaišiadorių Palomenės pagr. 31
Kauno J.Naujalio muzikos gimn. 31
Kauno Vydūno pagr. 31
Kėdainių spec. 31
Klaipėdos „Pakalnutės“ mok.-darž. 31
Klaipėdos „Versmės“ pagr. 31
Kretingos J.Pabrėžos gimn. 31
Kretingos Baublių pagr. 31
Pakruojo „Atžalyno“ gimn. 31
Prienų Klebiškio pagr. 31
Radviliškio Šiaulėnų M.Šikšnio vid. 31
Radviliškio Vaižganto gimn. 31
Kudirkos Naumiesčio V.Kudirkos gimn. 31
Šiaulių Micaičių mok.-darž. 31
Šiaulių Voveriškių pagr. 31
Šilutės Žemaičių Naumiesčio gimn. 31
Širvintų Barskūnų pagr. 31
Širvintų Zibalų pagr. 31
Vilniaus Valčiūnų vid. 31
Gelgaudiškio spec. 30
Jonavos prad. 30
Kauno A.Stulginskio katal. vid. 30
Kauno Vilijampolės vid. 30
45
 VISUOMENĖ TYRIMAS

➔45 jai priešinasi, nenorėdamas likti už
borto. „Jiems psichologiškai sunku, kad po tų
aštuonerių metų turės eiti į žemesnes parei-
gas, tai yra vėl grįžti mokytojauti, – aiškina
J.Urbanovič. – Antra vertus, jei pretendentai į
mokyklų vadovus iš anksto žinotų, kad jų
kadencija ribota, o po to jie turės grįžti dirbti
mokytojais, būtų gerokai mažiau įtampos.“
MRU Edukologijos instituto vadovė
profesorė Valdonė Indrašienė antrina, kad
mokyklų vadovai neturėtų vadovauti ilgiau
nei aukštųjų mokyklų vadovai: „Ra-
cionaliausia leisti mokyklų direktoriams
vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas po
penkerius metus iš eilės. Tad dabartinė
savo lobizmu ir trukdyti bet kokioms refor-
moms. Dabar Mokyklų vadovų asociacija yra
didžiausias mokyklų reformų ir pažangos
stabdys. Būtent profsąjungos pasipriešino
visuotinei mokyklų vadovų rotacijai ir kaden-
cijų įvedimui.“
Tiesa, ekspertai siūlė pačių įvairiausių
variantų, netgi tokių švelnių, kaip neatleisti
direktoriaus, o perkelti jį į kitą mokyklą, kaip
kad iš parapijos į parapiją kilnojami kunigai.
Bet direktorių profsąjungos stojo piestu, ir
visos ligšiolinės valdžios atsitraukė.
Vis dėlto naujai paskiriami vadovai, kaip
pasakojo Nacionalinės mokyklų vertinimo
agentūros (NMVA) direktorius Gražvydas
Kazakevičius, į vadovus gali pretenduoti jau
tik po šios agentūros vertinimo. Bet iki dabar
paskirti tik 37 nauji švietimo įstaigų vadovai: iš
jų trys vadovavę nuo 23 iki 25 metų, o penki –
vadovavę nuo 30 iki 39 metų. Visi kiti tingiai
laukia pensijos savo nuzulintose kėdėse.
„Gerai, kad bent jau naujai paskiriamus
direktorius prieš tai įvertina ekspertai, juk

A.UFARTO, „BFL“ NUOTR.

anksčiau niekas jų gebėjimų nevertindavo, –
M.VIDZBELIO NUOTR.

sako J.Urbanovič ir netikėtai priduria: – Beje,

V.Indrašienės teigimu, būtina nedelsiant
grįžti prie privalomojo pedagogų kvalifika-
cijos tikrinimo kas penkerius metus
situacija negalima ir keistina.“
„Deja, pas mus trūksta politinės valios, –
pastebi J.Urbanovič. – Nė viena politinė jėga
nenori pyktis su Mokyklų vadovų asociacija.
Aišku, viena vertus, gerai, kad yra susibūrusi
tokia asociacija, tačiau ji negali užsiimti vien
išanalizavusi NMVA duomenis pastebėjau,
kad tik 50 proc. visų pretendentų į direktorius
pereina šią atranką. Taigi įsivaizduokite, kas
anksčiau tapdavo mokyklų vadovais ir kiek
atsitiktinių žmonių šiandien vadovauja
mokykloms.“
Mokslininkės manymu, vienas galimų
būdų, kaip atsisveikinti su apkiautusiais
mokyklų vadovais, – bent jau sugriežtinti ates-
tacijos reikalavimus. Pirmiausia įvesti kasme-
čius atsiskaitymus už per metus nuveiktus dar-
bus. „Dabar nė vienas direktorius nebijo jokių
metinių atestacijų, nes tam užtenka tinkamai
užpildyti popieriukus. O jei būtų vertinama
dar ir kompetencija, reikėtų atsiskaityti už
nuveiktus metų darbus, manau, kai kurie užsi-
sėdėję vadovai patys atsistatydintų“, – svarsto
J.Urbanovič.
V.Indrašienė priduria, kad būtina nedel-
siant grįžti ir prie privalomojo pedagogų kva-
lifikacijos tikrinimo kas penkerius metus.

ILGIAUSIAI MOKYKLOMS VADOVAUJA

Mokykla Direktorius vadovauja metų Mokykla Direktorius vadovauja metų Mokykla Direktorius vadovauja metų
Kėdainių Aristavos pagr. 30 Plungės Narvaišių pagr. 29 Varėnos Matuizų vid. 28
Mažeikių Kalnėnų pagr. 30 Riešės gimn. 29 Vilkaviškio Kybartų pagr. 28
Mažeikių Židikų M.Pečkauskaitės vid. 30 Šiaulių Dainų pagr. 29 Vilniaus M.Biržiškos gimn. 28
Pakruojo Triškonių pagr. 30 Šiaulių Rėkyvos pagr. 29 Vilniaus Naujamiesčio vid. 28
Radviliškio Pašušvio pagr. 30 Šilalės Upynos S.Girėno vid. 29 Vilniaus Medininkų mok.-darž. 28
Radviliškio Pociūnėlių pagr. 30 Šilutės Kintų vid. 29 Zarasų Turmanto pagr. 28
Šiaulių V.Kudirkos pagr. 30 Širvintų L.Stuokos-Gucevičiaus gimn. 29 Akmenės gimn. 27
Utenos mok.-darž. „Eglutė“ 30 Vilkaviškio Kybartų suaug. vid. 29 Alytaus „Sakalėlio“ prad. 27
Varėnos Vydenių pagr. 30 Vilniaus „Židinio“ suaug. vid. 29 Alytaus Šaltinių pagr. 27
Vilkaviškio „Aušros“ gimn. 30 Vilniaus darž.-mok. „Vilija“ 29 Svėdasų J.Tumo-Vaižganto gimn. 27
Vilniaus J.Basanavičiaus gimn. 30 Vilniaus Viršuliškių vid. 29 Druskininkų „Ryto“ gimn. 27
Vilniaus Jono Pauliaus II gim. 30 Alytaus Likiškėlių vid. 28 Kauno Kovo 11-osios vid. 27
Vilniaus Nemenčinės Gedimino gimn. 30 Alytaus Panemunės vid. 28 Kauno Pilėnų vid. 27
Vilniaus Veriškių prad. 30 Jonavos J.Vareikio pagr. 28 Kauno Garliavos mok.-darž. 27
Alytaus Vidzgirio pagr. 29 Jonavos mok.-darž. „Bitutė“ 28 Klaipėdos „Pamario“ vid. 27
Biržų „Aušros“ vid. 29 Jurbarko Klausučių S.Santvaro pagr. 28 Klaipėdos Ketvergių pagr. 27
Biržų Kaštonų pagr. 29 Kauno Vaišvydavos pagr. 28 Klaipėdos Sendvario pagr. 27
Kauno „Paparčio“ prad. 29 Kėdainių J.Paukštelio pagr. 28 Marijampolės Sūduvos gimn. 27
Kauno „Santaros“ gimn. 29 Kėdainių Dotnuvos pagr. 28 Mažeikių Laižuvos A.Vienažindžio pagr. 27
Kauno Ežerėlio vid. 29 Klaipėdos „Versmės“ spec. mok.-darž. 28 Plungės „Saulės“ gimn. 27
Kauno Piliuonos vid. 29 Klaipėdos „Vėtrungės“ gimn. 28 Radviliškio jaunimo 27
Kėdainių mok.-darž. „Aviliukas“ 29 Kupiškio Šepetos A.Adamkienės pagr. 28 Raseinių „Kalno“ vid. 27
Klaipėdos „Varpo“ gimn. 29 Plungės Stanelių pagr. 28 Rokiškio darž.-mok. „Ąžuoliukas“ 27
Marijampolės mok.-darž. „Varpelis“ 29 Šalčininkų „Santarvės“ vid. 28 Šakių Žvirgždaičių pagr. 27
Mažeikių Ukrinų pagr. 29 Šalčininkų Tabariškių pagr. 28 Šakių Plokščių vid. 27
Palangos senoji gimn. 29 Šiaulių „Romuvos“ gimn. 28 Šiaulių Verbūnų pagr. 27
Pasvalio Pajiešmenių pagr. 29 Ukmergės J.Basanavičiaus gimn. 28 Šilutės Degučių pagr. 27

46 veidas 2012 / 10 / 08
TYRIMAS VISUOMENĖ

jos. Be to, tiek paprasti dėstytojai, tiek mokslo

Paprastai, kuo ilgiau direktorius vadovauja mokyklai, tuo prastesni mokinių pasiekimai ir
emocinė atmosfera mokykloje
„Universitetų ir kolegijų dėstytojų kvalifikaci-
ja vertinama kas trejus arba kas penkerius
metus, be to, dar būna tarpiniai patikrinimai,
gydytojai taip pat nesiginčija ir kelia savo kva-
lifikaciją bei ją įrodo, o štai mokyklų direkto-
riai ir mokytojai nuolat priešinasi kvalifikaci-
jos kėlimui ir įsivaizduoja, kad jie jau tobuli“,
– ironizuoja prof. V.Indrašienė.
LEU prorektorius A.Ragauskas atitaria:
„Su universiteto dėstytoju, jei jis neįrodė savo
kvalifikacijos dvi trejų arba penkerių metų
kadencijas paeiliui, net nesudaroma termi-
nuota darbo sutartis, o ir atleisti jį galima bet
kada, net nesumokėjus išeitinės kompensaci-
darbuotojai turi ne tik dėstyti, atlikti ir rašyti
mokslo tiriamuosius darbus, bet ir daryti įvai-
riapusį poveikį visuomenei dalyvaudami tele-
vizijos, radijo laidose bei komentuodami
spaudoje, vietos ir tarptautinėse konferencijo-
se. O štai mokytojams užtenka kartą pasiekti
pedagoginės kvalifikacijos viršūnę, ir jau
nieko daryti nebereikia. Tai nonsensas.“
„Gaila, kad švietimo strategai pabijojo vel-
tis į konfliktus su mokytojų profsąjungomis ir
sutiko su išlyga, jog mokytojai kvalifikaciją tik-
rinsis kas penkerius metus, tik jei patys šito
norės. O kitiems tai nebus privalu“, – pasako-
ja viena pedagogų kvalifikacijos kėlimo meto-
dikos rengėjų V.Indrašienė.
Tikslumo dėlei vertėtų pridurti, kad dėl
tokio problemos posūkio nuosaiki liko ir šalies
vadovė Dalia Grybauskaitė, kuri anksčiau yra
ne kartą kritikavusi švietimo bei sveikatos
strategus, esą būtina nedelsiant įvesti rotaciją
visiems švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų
vadovams.
Todėl belieka viltis, kad tie, kurie imsis va-
dovauti švietimo sistemai kitą kadenciją, vyk-
dys švietimo reformas ir ras būdų, kaip įvertin-
ti visų mokyklų vadovų kompetenciją bei nu-
statyti kadencijas ir jau seniai paskirtiems
direktoriams, bei įves privalomą kvalifikacijos
kėlimą visiems mokytojams.
Čia vertėtų prisiminti, kaip su reformoms
besipriešinusiomis profsąjungomis elgėsi
legendinė konservatorė, Didžiosios Brita-
nijos premjerė Margaret Thatcher: ji nurodė
specialiosioms pajėgoms išvaikyti protestuo-
jančias profsąjungas vandens čiurkšlėmis. ■
Jonė Kučinskaitė

Mokykla Direktorius vadovauja metų Mokykla Direktorius vadovauja metų Mokykla Direktorius vadovauja metų
Skuodo Barstyčių vid. 27 Klaipėdos A.Rubliovo pagr. 26 Kauno Milikonių vid. 25
Telšių Eigirdžių pagr. 27 Klaipėdos Veiviržėnų gimn. 26 Kazlų Rūdos Jankų pagr. 25
Telšių Janapolės pagr. 27 Lazdijų Kučiūnų pagr. 26 Kupiškio Alizavos pagr. 25
Telšių Kaunatavos pagr. 27 Marijampolės P.Armino pagr. 26 Kupiškio Palėvenėlės pagr. 25
Telšių Žarėnų „Minijos“ vid. 27 Marijampolės Igliaukos A.Matučio vid. 26 Lazdijų Veisiejų vid. 25
Ukmergės Užupio vid. 27 Pagėgių Lumpėnų E.Jagomasto pagr. 26 Mažeikių „Ateities“ prad. 25
Varėnos „Ryto“ vid. 27 Pagėgių Natkiškių Z.Petraitienės pagr. 26 Mažeikių Žemalės pagr. 25
VšĮ Kauno „Ąžuolo“ katal. vid. 27 Palangos V.Jurgučio pagr. 26 Panevėžio Geležių pagr. 25
Vilkaviškio Paežerių mok.-darž. „Ežerėlis“ 27 Panevėžio Piniavos darž.-mok. 26 Panevėžio Kurganavos pagr. 25
Vilniaus „Saulėtekio“ vid. 27 Plungės Šateikių pagr. 26 Panevėžio V.Žemkalnio gimn. 25
Vilniaus J.I. Kraševskio vid. 27 Plungės Stalgėnų pagr. 26 Plungės „Ryto“ pagr. 25
Vilniaus Salininkų vid. 27 Šakių Gelgaudiškio vid. 26 Šalčininkų LT tūkstantmečio gimn. 25
Vilniaus Tuskulėnų vid. 27 Šiaulių Dainų prad. 26 Šiaulių „Rasos“ pagr. 25
Akmenės Ventos gimn. 26 Šiaulių Kuršėnų Pavenčių vid. 26 Šilalės Žadeikių pagr. 25
Anykščių Traupio pagr. 26 Tauragės Lomių pagr. 26 Šilutės Katyčių pagr. 25
Biržų mok.-darž. „Vyturėlis“ 26 Vilniaus Senvagės vid. 26 Šilutės Traksėdžių pagr. 25
Gargždų ugd. c. „Naminukas“ 26 Vilniaus S. Kovalevskajos vid. 26 Širvintų Bagaslaviškio I.Šeiniaus pagr. 25
Jonavos Panerio prad. 26 Vilniaus Žirmūnų gimn. 26 Telšių Žemaitės gim. 25
Jonavos Upninkų pagr. 26 Visagino „Verdenės“ gimn. 26 VšĮ Kauno „Vyturio“ katal. vid. 25
Kaišiadorių A.Brazausko gimn. 26 Alytaus „Vilties“ darž.-mok. 25 Vilkaviškio Paežerių pagr. 25
Kauno Maironio univ. gimn. 26 Alytaus Makniūnų pagr. 25 Vilniaus „Sietuvos“ vid. 25
Kauno Garliavos J.Lukšos gimn. 26 Anykščių J.Biliūno gimn. 25 Vilniaus A. Kulviečio vid. 25
Kauno T.Ivanausko vid. 26 Elektrėnų „Versmės“ gimn. 25 Vilniaus Pilaitės vid. 25
Kėdainių jaunimo 26 Joniškio Žagarės gimn. 25 Vilniaus Egliškių vid. 25
Kėdainių Vilainių mok.-darž. „Obelėlė“ 26 Jurbarko Gausantiškių A.Valaičio pagr. 25 Šaltinis: „Veidas“, mokyklos, savivaldybės, ŠMM
Klaipėdos „Saulėtekio“ pagr. 26 Jurbarko Smalininkų L.Meškaitytės pagr. 25 Pastaba: Rengiant šį tyrimą, buvo pakeisti 37 Lietuvos
Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimn. 26 Kauno 1-oji vid. 25 švietimo įstaigų vadovai-sembūviai.

2012 / 10 / 08 veidas 47
 VISUOMENĖ
Ko galima pasimokyti iš geriausių pa
Pasaulio patirtis rodo, kad
kelias į sėkmingą ekonomiką
prasideda nuo gero švietimo.
ainininkas Bobas Dylanas kadaise
D yra padaręs išvadą, kad univer-
sitetai labai panašūs į senelių
namus. Skirtumas esąs tik toks, kad uni-
versitetuose miršta daugiau žmonių.
Aišku, miršta ne fiziškai, veikiau
dvasiškai, kai savęs tobulinimas, naujų
įgūdžių ir žinių įgijimas iškeičiamas į
paprasčiausią mechaninį faktų kalimą.
Tas pats gali būti pasakyta ir apie
mokyklas, kuriose vaikai pradeda savo
žygį į žinių bei įgūdžių pasaulį. Už švie-
timą atsakingiems specialistams kyla svar-
biausias klausimas: kaip užtikrinti, kad tas
žygis būtų ne tik įdomus, kupinas iššūkių,
atradimų, bet ir efektyvus, duodantis
apčiuopiamų rezultatų? Galų gale Lietu-
vai ypač aktualus klausimas, kaip grąžinti
prestižą mokytojo specialybei, kuri pas
mus yra labai nuvertinta? Čia neabejoti-
nai praverstų labiausiai švietimo srityje
pažengusių valstybių pavyzdžiai.
Iš ko mokytis?
Prieš pradedant svarbiausia atsakyti į
klausimą, kaipgi nustatomos tos šalys,
kuriose mokymo lygis pats aukščiausias.
Čia itin praverčia Ekonominio ben-
dradarbiavimo ir plėtros organizacijos kas
trejus metus atliekamas PISA tyrimas.
Štai 2009 m. pasiekimų patikrinime daly-
vavo 65 valstybės ir daugiau kaip 470
tūkst. penkiolikmečių moksleivių. Penkio-
likmečiai pasirinkti neatsitiktinai, nes jie
sparčiai artėja prie to amžiaus, kai pagal
daugelio valstybių įstatymus baigiasi pri-
valomasis lavinimas ir mokiniai toliau
patys gali rinktis savo ateitį. Tad tyrimu
siekiama patikrinti, kaip mokiniai geba
priimti sprendimus, susidoroti su kas-
dieniais iššūkiais, pritaikyti praktikoje įgy-
tas žinias ir įgytus gebėjimus investuoti į
tolesnį tobulėjimą.
Mokinių gebėjimai vertinami trijose
srityse – skaitymo, matematikos ir gamtos
mokslų. Pirmojoje geriausiai pasirodė
Kinijos mokiniai, jiems už nugaros liko
Pietų Korėjos ir Suomijos penkiolikme-
čiai. Estai šioje kategorijoje užėmė itin
aukštą tryliktą vietą ir pranoko tokias
valstybes, kaip Šveicarija, JAV, Didžioji
Britanija, Švedija ar Vokietija. Lenkai li-
ko penkiolikti. Geriausiai išvystytais ma-
tematiniais gebėjimais gali didžiuotis
Kinijos, Singapūro ir Honkongo moki-
niai. Iš Europos valstybių aukščiausią
šeštą vietą užima Suomija. Gamtos moks-
48
lų srityje vėlgi pirmauja Kinija, o už jos
rikiuojasi Suomija ir Honkongas. Estai
šioje kategorijoje didžiuojasi devinta
vieta.
Tad favoritai daugmaž aiškūs, ir Lietu-
vai, kuri šiuose reitinguose negali pasigir-
ti aukštomis vietomis (visose trijose kate-
gorijose pasirodėme statistiškai daug
prasčiau nei bendras Ekonominio ben-
Suomijos mokyklose daugiausiai dėmesio
skiriama matematikai, gamtos mokslams
ir technologijoms
dradarbiavimo ir plėtros organizacijos
šalių vidurkis), tikrai yra kur stiebtis.
Lietuva visose trijose kategorijose netgi
atsilieka nuo bendro šalių vidurkio. O
pavyzdžių, kaip galima sėkmingai per-
tvarkyti švietimo sistemą, toli dairytis
tikrai nereikia – užtenka pažvelgti į sėk-
mingą suomių patirtį.
Prieš peržvelgdami mums artimų val-
stybių švietimo sistemas, užmeskime akį į
reitingo lyderius. Čia labiausiai išsiskiria
Kinija. Ekspertų teigimu, didžiuosiuose
šalies miestuose vyrauja tikras mokslo
kultas. Štai Šanchajuje daugiau kaip 80
ŠVIETIMAS
PISA 2009 m. rezul
Skaitymo gebòjimai
(ta‰k˜ vidurkis;
EBPO vidurkis 493)
1. Kinija 556
2. Piet˜ Koròja 539
3. Suomija 536
4. Honkongas 533
5. Singapras 526
13. Estija 501
15. Lenkija 500
30. Latvija 484
40. Lietuva 468
proc. vyresniųjų klasių mokinių samdo
korepetitorius. Dar tris ar keturias valan-
das per dieną jie mokosi padedami tėvų.
Apie 80 proc. Šanchajuje mokyklą bai-
gusių mokinių įstoja į universitetus, kai
visos Kinijos vidurkis – vos 24 proc.
Panaši situacija ir Honkonge, kurio
mokinių pasiekimai PISA teste buvo
skaičiuojami atskirai. Kone penktadalis
viso Honkongo biudžeto skiriamas švie-
timui. Honkongo edukologijos universite-
to profesorius Cheng Kai-Mingas teigia,
kad Šanchajus ir Honkongas yra prak-
tiškai miestai-valstybės, turinčios savo
švietimo sistemą ir gebančios sutelkti
švietimui reikalingus tiek piniginius, tiek
žmogiškuosius išteklius. Šie miestai jau
virto pažangos ir naujų idėjų kalvėmis.
Labai svarbu tai, kad Honkonge, beje,
kaip ir Singapūre, kurio tyrimų rezultatai
taip pat puikūs, mokytojai atrenkami
tik iš trečdalio geriausių universitetų
absolventų. O štai JAV daugiausiai moky-
tojų į mokyklas ateina iš trečdalio pras-
čiausių absolventų. Lietuvoje atitinkamų
duomenų nėra, tačiau galima įtarti, kad
situacija veikiau primena JAV, o ne
Honkongą, kuriame mokiniai įgūdžius
tobulina vadovaujami tik gabiausių ir
labiausiai motyvuotų specialistų.
Beje, Singapūre, kuris pagal visas
mokinių gebėjimų vertinimo kategorijas
pateko į pirmąjį penketą, pabrėžiama,
kad mokymas nėra faktų perdavimas.
Švietimo ministro Heng Swee Keato
teigimu, mokiniai turi būti mokomi ne
perimti informaciją, o ją kurti. Holistinis
požiūris į švietimą pabrėžia, kad mokslas
nėra tik informacijos perdavimas, – visų
veidas 2012 / 10 / 08
 ŠVIETIMAS VISUOMENĖ

asaulyje švietimo sistemų

kyklas, tiek mokytojų rengimą. tačiau jas įgyvendindami gauna plačią
tatai Tai, kad mokyklų reforma neįmanoma autonomiją. Tad pedagogai gali džiaugtis
Gamtamokslinis be pedagogų rengimo pertvarkos, yra itin ne tik įdomiu ir prasmingu turiniu, kurį
Matematinis
ra‰tingumas svarbi iš Suomijos mus pasiekianti pamo- jiems patikėta išdėstyti, bet ir laisve siekti
ra‰tingumas
(EBPO vidurkis 501) ka. Pedagogų rengimas buvo atiduotas tikslų. Galiausiai kas ketverius metus
(EBPO vidurkis 496)
Suomijos universitetams, kuriuose buvo Suomijos vyriausybė parengia švietimo ir
1. Kinija 600 1. Kinija 575 rengiami visų prestižiškiausių specialybių mokslinių tyrimų plėtros planą. Šis pla-
atstovai. Be to, mokyklose daugiau dėme- nas – tarsi garantas, kad šalies švietimo
2. Singapras 562 2. Suomija 554 sio imta skirti matematikai, gamtos moks- sistema neatsiliks nuo nuolat besikeičian-
3. Honkongas 555 lams ir technologijoms. Nuo paprasčiau- čių valstybės ir gyventojų poreikių tiek
3. Honkongas 549
sio informacijos perdavimo laipsniškai vietiniame, tiek globaliame kontekste.
4. Piet˜ Koròja 546 pereita prie tokių svar- Taigi suomių pa-
4. Singapras 542
5. Taipòjus 543 bių įgūdžių, kaip prob- vyzdys akivaizdžiai rodo,
5. Japonija 539 lemų sprendimas, mąs- kad sėkmingai švietimo
6. Suomija 541 tymo strategijos, kūry- sistemai yra būtina aiški
9. Estija 528 biškumas ar darbas ko- tikslų vizija ir didelis
17. Estija 512
mandoje, ugdymo. Im- dėmesys tą viziją įgyven-
19. Lenkija 508
25. Lenkija 495 tos labiau akcentuoti dinantiems mokytojams,
31. Latvija 494 tarpdisciplininės studi- turint mintyje tiek jų
36. Latvija 482
jos, leidžiančios leng- mokymus ar materialinį
37. Lietuva 477 33. Lietuva 491 viau integruoti į visumą aprūpinimą, tiek moky-
turimas žinias. tojų atskaitomybę. ■
Šaltinis: EBPO duomenys Suomių sėkmės mo- Pažangiose valstybėse mokiniai
pirma tai aistros mokytis perdavimas delis negali būti api- mokomi ne perimti informaciją, Donatas Puslys
mokiniams. Praėjusio amžiaus paskuti- brėžtas kokiu nors vie- o ją kurti
niajame dešimtmetyje pradėta įgyvendin- nu įstatymu ar potvar-
ti programa „Galvojančios mokyklos, be- kiu – tai ilgą laiką trukusio tikslingo
simokanti tauta“, numatanti, kad Sin- proceso rezultatas. Lietuvoje labai
gapūrui reikia ne tik labai išsilavinusios ir daug kalbama apie pedagogo profe-
reikiamus įgūdžius turinčios darbo jėgos, sijos prestižo smukimą, o štai Suomi-
galinčios atlikti didžiulę pridedamąją joje tokios problemos nesuvokiamos.
vertę turinčius darbus, tačiau ir tokių Skeptikų teigimu, visa tai lemia
žmonių, kurie galėtų patys kurti didelės specifinė suomių kultūra, tačiau
vertės produktus bei paslaugas. Tad ne didžioji dalis ekspertų linkę pabrėžti,
veltui mokyklose didžiausias dėmesys kad tai nėra vien kultūros dalykas, o
buvo skiriamas mokinių kūrybiškumui ir veikiau sukurtos mokytojų atrankos,
inovatyvumui skatinti. Neverta pamiršti, apmokymų, priežiūros ir atskaito-
kad dėl kryptingos politikos Singapūras mybės sistemos, paramos ir pagalbos
iš beraštės, pigią darbo jėgą siūlančios mokytojams programų, bendrųjų
valstybės virto vienu inovacijų centrų. programų ir mokyklų valdymo
padarinys.
Suomių pavyzdys Šiuo metu mokytojo profesija
Suomijoje yra viena populiariausių.
Kaip jau minėta, sektinų pavyzdžių Tai lemia ne tik atlyginimas, nes
švietimo srityje galime ieškoti ne tik išsilavinusių specialistų algos Suomi-
tolimose Azijos valstybėse, bet ir visai joje daug nesiskiria. Suomija turi
greta. Bene dažniausiai ekspertų gretose gerai parengtą pedagogų ruošimo
aptarinėjamas Suomijos fenomenas. Ši sistemą, tad studijuoti pedagogiką
valstybė su savo švietimo sistema tapo ten laikoma prestižu. Į pedagogikos
sektinu pavyzdžiu daugeliui didesnių ir programas patenka tik kas dešimtas
turtingesnių šalių. norintysis. Kandidatai vertinami
Suomija yra puikus pavyzdys, įrodan- atsižvelgiant į jų mokyklos baigimo
tis, kad pozityvios ekonomikos permainos pažymius, egzaminų rezultatus,
neįmanomos be tinkamos švietimo strate- popamokinę veiklą, motyvaciją, kuri
gijos. Ilgą laiką švedų šešėlyje buvę suo- tikrinama per pokalbį. Priimami tik
miai dešimtajame dešimtmetyje turėjo patys motyvuočiausi studentai, tad
spręsti rimtas problemas. Vienu metu neverta stebėtis, kad 90 proc. peda-
nedarbas siekė net 20 proc., o pagrindinė gogais dirbti pradėjusių specialistų šį
eksporto rinka – Sovietų Sąjunga nustojo darbą tęsia iki pat pensijos.
egzistuoti, smarkiai smuko bendrasis Suomija taip pat turi gerai
vidaus produktas. Atsakydami į iššūkius parengtas bendrąsias programas, ku-
suomiai nusprendė pertvarkyti tiek mo- rias mokytojai privalo įgyvendinti,
2012 / 10 / 08 veidas
 VISUOMENĖ SVEIKATA

Nugaros negydo nei

joga, nei plaukiojimas
Nugaros skausmai, kurie prieš tris dešimtmečius ir seniau
vargindavo vyresnio amžiaus žmones, dabar trukdo gyven-
ti jau dvidešimtmečiams. Mokyklinio amžiaus vaikams taip
pat skauda nugarą, o daugelio stuburas iškrypęs.
asaulio sveikatos organizacijos duo- mažai judant vienos raumenų grupės

P menimis, apie 80 proc. žmonių bent

kartą gyvenime yra patyrę nugaros
skausmus. Jungiamojo audinio ir skeleto
raumenų sistemos negalavimai pastaraisiais
metais yra ir dažniausiai diagnozuojamos
profesinės ligos. Europos Sąjungos šalyse
net trečdalis visų dirbančiųjų priskiriami
prie nugaros skausmų rizikos grupės ir
nugaros skausmą patiria darbo vietoje.
Lietuvoje tarp profesinių ligų (jungiamojo
audinio ir skeleto raumenų sistemos, ausies, skausmai tampa įkyrūs, trukdo sėdėti,
būna nuolat įtemptos, o kitos atpalai-
duotos. Tad ilgai būnant vienoje padėty-
je tam tikri raumenys nusilpsta, kiti
sutrumpėja. „Tai vadinama raumenų dis-
balansu. Dėl šios priežasties žmones ir
vargina skausmas, maudimas ar tempi-
mas. 90 proc. jaučiančiųjų šiuos simpto-
mus diagnozuojamas nespecifinis nuga-
ros skausmas, kuris gali užklupti kartą
per mėnesį ar rečiau. 20 proc. žmonių

„DREAMSTIME“ NUOTR.
nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, vibra- dirbti“, – dėsto V.Zaveckas.
cinės ligos) pirmauja nugaros skausmų „Skeleto raumenų sistema yra sverti-
nė, tad jai išsiderinus
atsiranda skausmai
Ortopedas K.Saniukas: „Stuburo pertemptose ar nusil- Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų siste-
iškrypimas – liga, kurios netaisyk- pusiose srityse, - an- mos negalavimai pastaraisiais metais yra
trina fizinės medici- dažniausiai diagnozuojamos profesinės ligos
linga sėdėsena nesukelia. Dides- nos ir reabilitacijos
nė dalis vaikų yra pakumpę dėl gydytoja Rūta Burz-
„BFL“ NUOTR.

normalios fiziologinės raidos.“ džienė. - Laiku nesu-

derinus svertų, atsi-
randa tarpslanksteli-
sukelti negalavimai. Jie 2011 m., Valstybinio nių diskų pažeidimai, išvaržos.“
profesinių ligų registro duomenimis, sudarė Beje, tokius sveikatos sutrikdymus
daugiau nei 50 proc. visų profesinių ligų, o patiria ne tik mažai judantys, bet ir daug
2000 m. – vos 12 proc. sportuojantys žmonės. Mat dažniausiai
Panaši padėtis ir kitose šalyse. Štai stengiasi padailinti tik vieną kurią kūno
Vokietijoje maždaug 60-iai proc. pirmą dalį, tarkim kojas ar pečių juostą.
kartą rentgenu patikrintų suaugusių žmo- Gydytojai neurologai pabrėžia, kad
„DREAMSTIME“ NUOTR.

nių nustatomi įvairūs stuburo pakitimai. tai vienas iš mitų, jog sportuojant sporto
Medikai nugaros skausmus vadina civili- salėje ar mankštinantis namie pavyks
zacijos liga. Mat gyvenant žinių visuomenė- išvengti nugaros skausmų. Mat žinomas
je, tiek studentams, moksleiviams, tiek ne vienas atvejis, kai po kelių savaičių
suaugusiesiems reikia surinkti kur kas dau- treniruočių sporto salėje jauniems žmo- Lietuvoje vaikams iki 17 m.
giau informacijos nei prieš dvidešimt ar nėms buvo diagnozuota disko išvarža. diagnozuota nenormali laikysena
daugiau metų. O tai dažniausiai daroma Vis dėlto, nemažai gydytojų, pacientams (tūkst. gyventojų)
sėdint prie kompiuterio ir atliekant mono- pasiskundus nugaros skausmais, pataria
toniškus judesius. „Veido“ kalbinti specia- plaukioti ar pakabėti ant skersinio, deja, 2004 m. 20,7
listai pabrėžia, kad būtent ilgas sėdėjimas ne vienas po tokių treniruočių atsigula 2007 m. 26,6
sukelia kaklo, pečių, juosmens skausmus. ant operacinio stalo. Mat retas žino, net
2008 m. 26,9
Mat žmogaus kaulų ir raumenų sistema kaip taisyklingai reikia plaukioti. Namie
nėra pritaikyta darbui ilgai sėdint arba sto- darant mankštą, tik pasisukinėjus į vieną 2009 m. 28,2
vint. ir kitą pusę, taip pat jokio rezultato 2010 m. 28,8
nebus. Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Nugaros skausmai vargina Beje, joga taip pat nėra gydymo meto-
ir mažai judančius, ir daug das, tinkamas nugaros skausmams įveikti. tai, ji tik blokuoja, kuriam laikui numalšina
Mat nežinant, kurį raumenį reikia stiprinti, skausmą, tačiau problema lieka.
sportuojančius o kurį tempti, nemalonūs simptomai gali tik
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sustiprėti. Reikia stiprinti ne nugarą, bet pilvą
Medicinos akademijos lektorius, kinezitera- Pasirodo, įvairiuose privačiuose kabine-
peutas-kineziologas Vidmantas Zaveckas tuose nuo nugaros skausmų taikoma aku- Stuburo specialistai pabrėžia, kad veiks-
paaiškina, kad dirbant sėdimą darbą ir punktūra taip pat negali padėti. Kaip ir vais- mingi tik tikslingai atliekami pratimai, kurie
50 veidas 2012 / 10 / 08
 SVEIKATA VISUOMENĖ

Stuburo specialistai pabrėžia, kad

veiksmingi tik tikslingai atliekami
pratimai, kurie yra pagrįsti moksliškai
„DREAMSTIME“ NUOTR.

yra pagrįsti moksliškai. „Reikia atkurti rau- nuo stuburo iškrypimo – skoliozės. augimo skausmą gali sustiprinti dideli fiziniai
menų balansą – vienus raumenis ištempti Pasirodo, tai genetinė liga, kurios išsivysty- krūviai. „Kai vaikas kasdien lanko sporto
atliekant specialius pratimus, kitus sustip- mo priežasčių mokslininkams dar nepavyko mokyklą, dalyvauja varžybose, jam pradeda
rinti. Be to, būtina stiprinti ne nugarą, kaip išsiaiškinti. „Stuburo iškrypimas yra liga, dar stipriau mausti nugarą, jis jaučiasi pavar-
dažnai klaidingai manoma, o pilvo presą. kurios netaisyklinga sėdėsena nesukelia. Ja gęs ir išsekęs. Tad sportas ne padeda, o,
Tada nugara atsipalaiduoja“, – paaiškina serga apie 5 proc. mergaičių ir 2 proc. ber- atvirkščiai, kenkia“, – tvirtina V.Zaveckas.
V.Zaveckas. niukų. Kita, didesnė dalis vaikų yra pakum- Pasak kineziterapeuto-kineziologo, dar
Žinoma, labai svarbi ir taisyklinga laikyse- pę, persikreipę dėl normalios fiziologinės vienas klaidingas įsitikinamas, kad taisyklin-
na sėdint. VUL Santariškių klinikų
vaikų ortopedas-traumatologas Sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje (proc.)
Kęstutis Saniukas pataria vadovautis Jungiamojo audinio Ausies ligos Nervų sistemos Kvėpavimo Vibracinė
keturių atramos taškų taisykle: abi ir skeleto raumenų ligos sistemos ligos liga
rankos turi būti ant stalo, o kojos – sistemos ligos
ant žemės. Norint išvengti kaklo 2000 m. 12,1 33,6 2,8 2,8 44,9
skausmo į monitorių reikia žiūrėti
šiek tiek užvertus galvą. Taip pat 2005 m. 42,2 34,6 18,9 2 1,2
nepamiršti dirbant vis pakilti nuo 2008 m. 51,1 23,6 20,5 2,5 0
kėdės. „Stuburas veikia spyruoklės
2010 m. 48,5 25,6 20,1 3 0
principu, todėl reikia tai įtempti, tai
atleisti nugarą, išriesti ją. Moksliškai 2011 m. 52,5 23,4 18,9 2 0
įrodyta, kad puiki profilaktikos prie- Šaltinis: Valstybinio profesinių ligų registro duomenys
monė – šiaurietiškas vaikščiojimas“,
– teigia K.Saniukas. raidos. Augant stuburas pats išsitiesina“, – ga laikysena susiformuos, jeigu vaikas sėdės
Moksliškai ištirta, kad stuburo senėjimo atskleidžia K.Saniukas. ar vaikščios išsitempęs kaip karys. „Būnant
procesas prasideda jau nuo trisdešimties Svarbu tai, kad vaikų patiriami nugaros vadinamojoje militaristinėje padėtyje labai
metų, taigi nors skausmas dar nevargina, skausmai dažniausiai taip pat nėra ligos stipriai įtempiami raumenys. O tai taip pat
jau naudinga išmokti specialių pratimų. simptomas. Mat bręstant kaulai auga kur kas negerai, kaip ir sėdėti sukniubus. Stuburo
Tokie patys patarimai – taisyklingai sėdė- greičiau nei raumenys, ir tai gali sukelti padėtis turi būti natūrali“, – apibendrina
ti, pagal ūgį susireguliuoti tiek kėdę, tiek skausmą. Pasak K.Saniuko, tokius nemalo- V.Zaveckas. ■
stalą, daugiau judėti – galioja ir vaikams. Vis nius pojūčius dažniausiai patiria 14–16 metų
dėlto, K.Saniuko nuomone, tai neapsaugos berniukai ir 11–14 metų mergaitės. Tiesa, Vaida Stoškuvienė

43
 PASAULIS ISTORIJA

Minutės iki žmonijos žūties

Tik po dešimties metų pasaulis sužinojo, kad 1983 metų rudenį tuometę koncepciją branduolinė ataka
žmoniją nuo pražūties skyrė vos kelios minutės. Viename turėjo prasidėti masiniu raketų startu, –
tada palydovai užfiksuotų ne penkias, o
slapčiausių objektų, Pamaskvio Serpuchove, didžiulio kompiu- tūkstantį raketų iš visų Amerikos karinių
terio ekrane raudonomis raidėmis degė užrašas „Raketų bazių. Vadinasi, dar ne karas.
ataka“ ir šaižiai kaukė sirena. Po dešimties metų generolas Jurijus
Votincevas (aptariamais 1983 metais jis
agal sovietų instrukciją reikėjo vadovavo priešraketinės ir prieškosminės

P žaibiškai įvertinti padėtį, patikrinti,

ar patikima palydovų siunčiama
informacija, ir apie užpuolimą raportuoti
gynybos kariuomenei) žiniasklaidai pa-
pasakojo apie nepaprastą įvykį, pristatė jį
kaip „nepakankamai parengtą kovinę pro-
SSKP generaliniam sekretoriui Jurijui gramą padidėjusio saulės aktyvumo sąly-
Andropovui. Jam liktų dar 8–10 minučių gomis“, dar trumpai paminėjo ir didelį
apsispręsti – spausti branduolinį mygtuką papulkininkio S.Petrovo profesionalumą.
ar ne. Ir viskas. Tada karinė vadovybė ir kos-

„LOGTV.COM“ NUOTR.
Papulkininkis Stanislavas Petrovas minių aparatų konstruktoriai aiškinosi,
penkias minutes kompiuterio ekrane ste- kodėl taip atsitiko.
bėjo penkių raketų startą iš vienos JAV Kaltieji dėl kosminių palydovų sutriki-
karinės bazės, po to savo vadovybei mo gavo įvairių draus-
raportavo, kad šis pavojus vis dėlto minių nuobaudų, kai
netikras! Daugiau kaip po dvidešimties kurie prarado pareigas
metų S.Petrovas už šaltakraujiškumą ir ar laipsnius, be to,
aukščiausią profesionalumą buvo pagerb- Gynybos ministerijai tu-
tas SNO vyriausiojoje būstinėje Niujor- rėjo sumokėti apie tris
ke. O šiemet apdovanotas Vokietijos ži- milijonus rublių. O tą
niasklaidos premija, kuri suteikiama faktą, kad katastrofos
išskirtinėms asmenybėms už įnašą į neįvyko vieno papul-
visuomenės gerovę. Jau išėjęs į pensiją S.Pe- kininkio dėka, nes jis
trovas lankėsi JAV karinių pavyzdingai dirbo savo
Raketų ataka lėktuvų muziejuje ir priėmė darbą, sovietų vadovybė
Pasaulinės taikos piliečių palaikė savaime supran-
„SHAUNNAT.COM“ NUOTR.

Apie jo žygdarbį žmonija būtų sužino- organizacijos premiją tamu dalyku.

jusi daug anksčiau, bet tais laikais infor- Bet žurnalistai išgir-
maciją apie neeilinį atsitikimą nuspręsta Visos sistemos užfiksavo do didvyrio pavardę.
įslaptinti. Praslinkus metams po tos nak- tą startą. Tylėjo tiktai „Kad būtumėt matę
ties papulkininkis S.Petrovas pasitraukė iš „vizualininkai“ – jie ste- mano žmonos akis, kai
slaptojo objekto, o netrukus ir apskritai iš bėjo ekraną, kuriame infraraudonaisiais pas mus atvyko korespondentas ir pradėjo
kariuomenės, pasibaigus tarnybos laikui. spinduliais pasirodydavo Žemės vaizdas. klausinėti apie tą įvykį, – šypsodamasis
Tačiau jo tuomet niekas neapdovanojo, Ir štai jie raportuoja: „Mes raketos prisimena S.Petrovas. – Ji netgi tiksliai
dar gerai, kad nenubaudė. Nors jei ne šis nematome.“ nežinojo, kur aš tarnauju, tik nujautė, kad
žmogus, padėtis pasaulyje šiandien tik- Išanalizavau visus raportus ir savo tai susiję su kosmosu.“
riausiai būtų visai kitokia, nei yra dabar. vadams pranešiau: „Pateikta neteisinga Šitaip apie jį sužinojo visas pasaulis ir,
Tad kas įvyko tą naktį prieš beveik 30 informacija.“ Tada vėl priešingai nei Sovietų
metų? sukaukė sirena – sis- Sąjungos karinė ir poli-
„Tada buvau Kovinių algoritmų ir kos- tema informavo apie tinė valdžia, jo veiksmus
minės perspėjimo sistemos programų antros raketos startą, įvertino. Jis atvyko į JAV,
skyriaus viršininko pavaduotojas. Objekte paskui trečios, ket- į patį „priešo“ urvą –
mes gaudavome signalus iš devynių paly- virtos, o po penktos raketų bazę Pietų Dako-
„SHAUNNAT.COM“ NUOTR.

dovų grupės ir gautą informaciją apdoro- ekrane raudona aušra toje, apsilankė karinių
davome. Taigi ekrane – JAV teritorija, degė užrašas: „Raketų lėktuvų muziejuje ir
visur tamsu, šviečia tik didieji miestai. Tą ataka.“ Įtampa buvo priėmė Pasaulinės tai-
vaizdą perduodavo neseniai paleistas baisi. Aš vėl išklausiau kos piliečių organizacijos
naujas kosminis aparatas su itin jautria raportus ir sunkiai Jei S.Petrovas 1983 m. būtų sukly- premiją.
sistema. ištariau, kad atakos dęs, šiandien pasaulis atrodytų Šiuo metu septynias-
Elektroninis laikrodis rodė 0.15 val. nėra.“ visiškai kitaip dešimt trejų metų pa-
Staiga šaižiai sukaukė sirena. Ekrane pulkininkis S.Petrovas gy-
užsidegė raudonos raidės „Startas.“ Žval- Kalčiausia saulė vena Friazino gyvenvietėje. Žmona jau
gybos planšetėje, JAV kontūriniame mirusi, o jis gyvena kaip ir milijonai Rusi-
žemėlapyje, nušvito karinės bazės, iš Tada papulkininkis S.Petrovas veikė jos pensininkų – žemiau skurdo ribos. Jei
kurios paleista raketa, koordinatės. Star- tiksliai pagal instrukciją, bet dabar prisi- jis būtų suklydęs, šiandien pasaulis
tavusių raketų skaičius – 1. Patikimumas – pažįsta, kad tuomet kilo minčių ir ne atrodytų visiškai kitaip. ■
aukščiausias. Visi pašoko, žiūri į mane. „pagal instrukciją“. Jis įsiminė, kad pagal Osvaldas Aleksa
52 veidas 2012 / 10 / 08
ISTORIJA
Monarchų aukso amžius
Dar niekada karaliai ir kiti
monarchai nesijautė tokie
saugūs, kokie yra dabar.
augybę amžių sėdėjimas soste
D buvo pavojingas darbas. Skirtin-
gais laikmečiais valdovams grėsė
karūnos praradimas, nužudymas arba
egzekucija. Daug perversmų įvyko dar ir
visai nesenais laikais. Štai Portugalija ka-
ralyste nustojo buvusi 1910 m., Italija res-
publika tapo 1946 m., o Graikijos monar-
chija likviduota 1973 m.
Daugybę permainų XX amžiuje išgyve-
no ir Ispanijos karalystė: 1931 m. karalius
Alfonsas XIII buvo priverstas palikti šalį.
Nors tai jis padarė ir neatsisakęs sosto,
Ispanija buvo paskelbta respublika. Vėliau
prasidėjo Francisco Franco diktatūros lai-
kotarpis, kuris tęsėsi iki 1975 m. Ir tik po
Franco mirties Ispanijos karaliaus sostą
užėmė Chuanas Carlosas I, tebekaraliau-
jantis iki šiol.
Taigi po monarchijų merdėjimo šimt-
mečio (1870–1973) visame pasaulyje
monarchijoms atėjo aukso amžius. Jau
keturis dešimtmečius, o ypač pastarąjį,
pirmą kartą istorijoje, valdančiosios dinas-
tijos gali būti beveik ramios dėl valdymo
tęstinumo. Ir ne tik Europoje. Vienas įdo-
mesnių vadinamojo Arabų pavasario as-
pektų yra faktas, kad visi nuversti režimai –
Egipte, Tunise, Libijoje – buvo respub-
likos. O štai monarchijos per plačiai
nuskambėjusių revoliucijų metus
reikšmingiau nenukentėjo, net jei
jose neramumų ir būta, o, tarkime,
Bahreine karališkoji šeima protestus
tramdė gana žiauriai.
Dauguma monarchų suvo-
kė, kad kietos rankos
metodika paseno ir šiais
laikais nebepasiteisina.
Karaliai suprato, jog
norint išsilaikyti soste
bene geriausiai tinka
britų modelis, arba
konstitucinė monar-
chija su ribota valdžia,
jie taip pat suvokė,
kad monarchams
būtina keistis, tapti
lankstesniems. Dau-
guma šių laikų karalių
„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.
visiškai kitokie nei jų
pirmtakai. Tarkime,
Saudo Arabijos val-
dančioji šeima, su-
krėsta Arabų pavasa-
Ispanijos karaliui Ch.Carlosui
pasisekė: jam tapus karaliumi,
visame pasaulyje monarchi-
joms atėjo aukso amžius
2012 / 10 / 08 veidas
PASAULIS
rio, „surado“ 24 mlrd. JAV dolerių tarnau-
tojų atlyginimams padidinti, švietimo ir
socialinio aprūpinimo finansavimui page-
rinti; Jordanijos karalius Abdulah II nura-
mino protestus atstatydindamas premjerą;
o Maroko karalius Mohamedas VI sutiko
pasirašyti naująją konstituciją.
Tiesa, arabų monarchams padėjo ir tai,
kad jie turi religinę valdžią. Tarkime,
Jordanijos karalius laikomas pranašo Ma-
hometo tiesioginiu įpėdiniu. Saudo
„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.
Arabijos karalius Abdulah yra šventųjų
miestų Mekos ir Medinos globėjas. Toks
Jordanijos karalius Abdullah II
masių prisirišimas prie valdymo religinės
laikomas pranašo Mahometo
pusės gali atrodyti naivus šaltiems ir racio-
tiesioginiu įpėdiniu
naliems monarchistams Šiaurės Europoje.
Tačiau giliau pažvelgus į, pavyzdžiui, britų karaliaus arba karalienės valdomi, jie ir
simpatijas savo karalienei, pasirodo, kad toliau simpatizuoja dinastiniam valdymui.
po politinio išmintingumo skraiste slypi Vertinant objektyviai, monarchija –
toks pats archajiškas, egzotiškas sentimen- juokingas anachronizmas. Tačiau joje glūdi
talizmas. tam tikra žmogiška logika. Taigi dauguma
Elžbieta II (jos protėvis, šventasis šių laikų monarchų dėl savo ateities gali
Eduardas Išpažintojas, Vilhelmo I būti ramūs. Ir ne tik gali, bet ir yra ramūs.
Užkariautojo antros eilės giminaitis) taip Monarchai, kurie susirinko Vindzore kara-
pat susijusi su valstybine religija – yra lienės Elžbietos II valdymo jubiliejaus pro-
Anglijos bažnyčios galva. Taigi britai save ga, galėjo pailsėti ir pasidžiaugti kitų karū-
laiko šiuolaikiniais monarchistais, bet iš nuotų galvų draugija, nes jų ateitis atrodo
tikrųjų paklūsta toms pačioms pasąmonės stulbinamai saugi. ■
jėgoms, kurios jau tūkstantį metų cemen- Osvaldas Aleksa
tuoja monarchų valdžią: svarbiausios yra
religija, protėviai ir
paprotys. Išaugę Išskirtiniausias pasaulio klubas
Valstybė Valdantys monarchai, įžengimo į sostą metai
Tailandas Bhumibolas Adulyadejus, karalius Rama IX (1946)
D.Britanija karalienė Elizabeth II (1952)
Brunėjus sultonas Hassanalas Bolkiahas (1967)
Omanas sultonas Kabusas ben Saidas (1970)
Danija karalienė Margrethe II (1972)
Švedija karalius Karolis XVI Gustavas (1973)
▼
Ispanija karalius Chuanas Carlosas I (1975)
Olandija karalienė Beatrix (1980)
Svazilandas karalius Mswati III (1986)
Japonija imperatorius Akihito (1989)
Lichtenšteinas kunigaikštis Hansas Adamas II (1989)
Norvegija karalius Haroldas V (1991)
Belgija karalius Albertas II (1993)
Kataras emyras Hamadas bin Chalifa al Thani (1995)
Lesotas karalius Letsie III (1996)
Bahreinas emyras Hamadas bin Isa al Chalifa (1999)
Jordanija karalius Abdullah II (1999)
Marokas karalius Mohamedas VI (1999)
Liuksemburgas didysis kunigaikštis Henrikas (2000)
Kambodža karalius Norodomas Sihanoukas (2004)
Saudo Arabija karalius Abdullah bin Abdulazizas al Saudas (2005)
Butanas karalius Jigme Khesaras Namgyelas (2006)
Kuveitas emyras Sabahas al Achmadas al Sabahas (2006)
Malaizija karalius Abdulas Halimas (2011)
53
 KULTŪRA
Trijų žemynų
sielų šokis
ASMENINO ARCHYVO NUOTR.
Iš Niujorko sulauksime kompozitoriaus kontrabosininko
Michaelo Formaneko vadovaujamo kvarteto
Tekstas... Tekstas... Tekstas...Tekstas...
Šiandien sostinės koncertų salėje „Piano.lt“ prasideda
jubiliejinis šiuolaikinio džiazo festivalis „Vilnius Jazz“.
u festivaliu „Vilnius Jazz“ užaugo (o
S ir pražilti spėjo) ištisa džiazomanų
karta. Mano kukliuose prisimini-
muose jis iki šiol dera su gelsvų ir rausvų
lapų kupetom ant rudeniško Tauro kalno
ir kolonų apsuptyje fojė šurmuliuojančių
draugų sambūriu. Ir, žinoma, Dariaus
Užkuraičio balsu, kviečiančiu visus atgal
į salę.
Kviesti ilgai nereikėdavo, jei atlikėjas
tarp sostinės džiazomanų turėjo auto-
ritetą. Ir atvirkščiai: jei muzika kartais
nepateisindavo vilčių, klausytojai nuosek-
lia srovele pamažu „ištekėdavo“ atgal
prie kolonų. Ten patrypčiojęs su taure
rankoje galėdavai nugirsti, kad tuoj kon-
certuosiantis tamsiaodis trimito dievas
pažadėjo organizatoriams nutraukti savo
pasirodymą iškart, vos pastebės salėje
spragtelint pirmąją fotoblykstę, kuri neva
galinti pavogti jo sielą. Ir dar daugybę
įdomiausių dalykų.
Taip Antano Gusčio dėka mes, žali
džiazo jaunikliai, nuo 1987-ųjų kasmet
užsiaugindavome po vieną kitą muzikinės
erudicijos plunksnelę. Dabar gera proga
už tai padėkoti, nes „Vilnius Jazz“ švenčia
savo 25-erių metų jubiliejų. Ir švenčia
audringai, pasikvietęs trijų žemynų –
Europos, JAV ir Japonijos džiazo atstovų.
Iš tolimų žemių
Iš Niujorko sulauksime kompozito-
riaus kontrabosininko Michaelo For-
maneko vadovaujamo kvarteto. Nors
gyvuoja tik nuo 2008-ųjų, šis kvartetas,
pasak paties M.Formaneko, „laimingas
atvejis, kai skirtybės puikiai dera tar-
54
MUZIKA
ASMENINO ARCHYVO NUOTR.
V.Tarasovas
festivalyje
ASMENINO ARCHYVO NUOTR.
„Vilnius Jazz“
atstovaus Vilniaus
džiazo mokyklą
Iš Japonijos į festivalį atvyks grupė „Hikashu“
salėje „Piano.lt“. Čia jau pirmadienį
skambės Lietuvos džiazo atlikėjų trio pro-
jektas „Tribute to John Coltrane“, kurio
pusavyje“. Individualus braižas kvarteto iniciatorius – perkusininkas Arkadijus
grandams netrukdo persiimti kolekty- Gotesmanas. Jo manymu, Johnas Col-
vinėmis idėjomis. 2010-aisiais išleistą trane’as buvo pirmasis, leidęs džiaze
albumą „The Rub and Spare Change“ nevaržomai reikštis būgnininkui ir išlais-
žurnalas „Down Beat Magazine“ įvertino vinęs jo galimybes. Šis pasirodymas
penkiomis žvaigždutėmis, kiti leidiniai praplės A.Gotesmano programų ciklą
įtraukė į metų geriausiųjų sąrašus. Šį „Būgnininkų istorijos“, skirtą „free“ ir
rugsėjį kvartetas išleido antrą kompaktinį avangardinio džiazo pionierių atminimui.
diską „Small Places“, o spalį leidosi į sa- Ciklo idėja – atskleisti, kas įkvėpė
vo antrąsias gastroles muzikantų laisvės polėkį
Europoje, kurių dalimi „Fuwa Works“ kurti kitaip. Programa
taps ir „Vilnius Jazz“. sudaryta iš rečiau atlie-
Iš Japonijos atvyksta kamų J.Coltrane’o kom-
net dvi grupės – sekste- pozicijų bei originalių jo
tas „Fuwa Works“, muzikos versijų.
kuriam vadovauja taip Nuo pirmųjų gyvavimo
pat kontrabosininkas metų „Vilnius Jazz“ pa-
Daisuke Fuwa, ir ak- laiko ir propaguoja tarp-
torių Makigami Koichi tautinį pripažinimą pel-
ir Mitos Freemano įkurta „Hikashu“. niusią Vilniaus džiazo mokyklą ir jos
„Hikashu“, ir pradžių dainavusi roką, atlikėjus, kuriems šių metų festivalio pro-
vėliau išplėtė savo diapazoną iki avangar- gramoje atstovauja Vladimiro Tarasovo
do su japonų tradicinės muzikos inter- prieš dešimtmetį suburtas ir dabar atgai-
pretacijomis. M.Koichi – ryškiausias vintas „Lithuanian Art Orchestra“. Jame
Japonijoje tuvių gerklinio dainavimo groja visas būrys sostinės muzikantų: sak-
meistras, stebinantis publiką egzotišku sofonininkai Vytautas Labutis ir Liudas
vokalu ir ekspresija. Šis menininkas yra ir Mockūnas, trimitininkas Valerijus Ra-
avangardinio džiazo festivalio „Jazz Art moška, gitaristas Juozas Milašius ir kiti.
Sengawa“ Tokijuje pagrindinis kurato- Jau septintus metus iš eilės į „Vilnius
rius. Jazz“ sceną kils jauniausia šalies džiazo
kūrėjų karta – čia varžysis „Vilnius Jazz
Lietuviški sąskambiai Young Power“ konkurso finalininkai. Šis
festivalio sumanytas konkursas atvedė į
„Vilnius Jazz“ vis labiau leidžiasi džiazo sceną ne vieną perspektyvų kolek-
nuokalnėn – tiesa, ne kokybės, o Tauro tyvą, atskleidė talentų, kurie šiandien sėk-
kalno atžvilgiu. Iš pradžių nusileidęs iki mingai reiškiasi ne tik Lietuvoje, bet ir už
Rusų dramos teatro, kuriame ir šįmet jos ribų. Net keli jų pasirodys festivalio
vyks dauguma koncertų, savo atidarymą pagrindinėje programoje. ■
ir uždarymą festivalis švęs Senamiestyje – Renata Baltrušaitytė
veidas 2012 / 10 / 08
PARODOS KULTŪRA

Nuo Rotušės į dešinę. Nemokamai

Trumpas maršrutas po naujas parodas sostinės Senamiestyje.
as sudomino pirkėjus prieš dešimtį

K dienų vykusiame dvidešimt penktaja-

me Vilniaus aukcione? Pirkėjas nepa-
gailėjo 14 tūkst. Lt už Mstislavo Dobužinskio
(1875–1957) „Europos miestų piešinių komp-
lektą“. To paties menininko „Eskizų blokno-
tas“ parduotas už 6,8 tūkst. Lt, „Įvairių doku-
mentų ir eskizų archyvas“ – už 6,6 tūkst. Lt.
Tokį M.Dobužinskio palikimo populiarumą
lėmė retai aukcionuose siūlomi jo darbai bei
tarptautinis dailininko pripažinimas, sutei-
kiantis gerokai daugiau šansų prireikus susi-
grąžinti investuotus pinigus.
Lietuvai reikšmingas G.Brauno Vilniaus Vilniaus rotušėje atidaryta paroda, skirta
miesto planas „Vilna Litvaniae metropolis“ iš artėjančiam 300 metų Donelaičio jubiliejui
XVI a. pabaigos „Pasaulio miestų atlaso“ nu-
pirktas už 7 tūkst. Lt – irgi nebloga investicija.
Ne ką blogiau sekėsi ir Lietuvos XX a. kū-
riniams: tiek už Jono Mackevičiaus Pylimo galerijoje – dvylika
(1872–1954) „Capri salos pakrantę“, tiek už lietuvių dailės klasiko
Jokūbo Kazlausko (1904–1993) „Laivus prie- V.Petravičiaus vizijų
plaukoje“ aukciono dalyviai sumokėjo po 4,6
tūkst. Lt. Ir netgi už litografiją pagal Žalgirio
mūšio triptiką nepagailėta 1,9 tūkst. Lt. Gyva
dar, rusena mumyse patriotinė dvasia...

Istorija, reliktai, relikvijos

Jos apstu ir Vilniaus rotušėje atidarytoje
parodoje „Donelaitis 2012“, skirtoje artėjan-
čiam būrų dainiaus 300 metų jubiliejui. Dar-
bus šiai parodai pristatė Andrius Giedrimas,
Vytautas Dubauskas, Raimondas Marti-
nėnas, Romualdas Balinskas, Vilmantas Mar-
cinkevičius, Agnė Jonkutė, Aleksandras Voz-
binas, Bronius Gražys, Monika Furmana-
vičiūtė, Algis Griškevičius, Valentinas Ajaus-
kas ir kiti žinomi tapytojai. Ekspoziciją papil-
do klaipėdiečio fotomenininko Virgilijaus
Jankausko nuotraukos iš ekspedicijos po Ma-
žąją Lietuvą.
Paveiksluose dailininkai gilinasi į Mažo-
sios Lietuvos istoriją ir gamtovaizdį, „Metų“
poemos interpretacijas. Paroda garbingoje
sostinės Rotušėje yra tęstinio projekto dalis.
2014-aisiais, kai minėsime K.Donelaičio
jubiliejų, bus surengta didelė tapybos, skulp-
tūros ir grafikos paroda, išleistas solidus ka-
talogas.
Jei iš Rotušės trauksite Vokiečių gatve,
patys to galbūt nepastebėdami tapsite dar vie-
nos parodos lankytojais. Dailininkų sąjungos
galerijos vitrinoje į skubančius praeivius iš už
stiklo žvelgia Jurgos Karčiauskaitės-Lago,
Algirdo Mikučio, Tado Deksnio ir kitų meni-
ninkų rankomis suformuoti „Reliktai“.
„Reliktas iš principo tėra liekana. Liekana
kažko, kas buvo; vienam – reikšminga, kitam
– neverta dėmesio. Reliktas – tai, kas lieka
mūsų namuose ir atminty, kas paveldėta ar
įgyta. Ne veltui reliktas taip netoli nuo relikvi-
jos – ir prasmės, ir kalbos atžvilgiu“, – prime-
na menininkai.
2012 / 10 / 08 veidas
A.Štelmano parodoje tamsiomis spalvomis
siekiama ne šiurpinti, o gydyti sąmonę
Sodžių kryžiai, žvakės, karstai
Netoliese esančioje Gaono gatvėje Vilniaus
dailės akademijos galerijoje „Artifex“ atidaryta
šios akademijos prorektorės Eglės Gandos
Bogdanienės personalinė paroda „Red Tape“.
Pasak autorės, kodiniai parodos žodžiai – bio-
grafija, biurokratija, tekstai, tekstilė, o kilimai
audžiami ne tik iš siūlų, bet ir iš popieriaus.
Trakų gatvėje esančioje „Lietuvos aido“ ga-
lerijoje karaliauja visą lankytojų dėmesį į save
besąlygiškai pritraukiančios Virginijaus Vi-
ningo tapytos figūros, tarsi šokančios šviesos
atspindžiuose. Madingas autorius, kurį lengva
atpažinti ir sunku su kuo nors supainioti.
Pylimo galerijoje būtinai apžiūrėkite Vik-
toro Petravičiaus (1906–1989) darbų parodą.
Kauno meno mokyklą ir M.Dobužinskio de-
koratyvinės grafikos studiją baigęs V.Petra-
vičius vėliau studijavo menus Paryžiuje. 1937
m. Paryžiaus pasaulinėje meno ir technikos
parodoje už lietuvių liaudies pasakos „Gulbė,
karaliaus pati“ iliustracijas laimėjo „Grand
Prix“ ir žiuri diplomą. 1940–1941 m. dėstė
Kauno taikomosios dailės institute, 1941–1944
m. dirbo Vilniaus meno akademijos patarėju ir
valdybos nariu. 1944-aisiais su šeima pasitrau-
kė į Austriją, apsistojo Vokietijoje. Inicijavo
Jungtinių Tautų išlaikomos dailės akademijos
įsteigimą Miunchene, buvo jos rektorius, o
1949 m. emigravo į JAV, kur gyveno ligi pat
mirties, kūryboje neprarasdamas lietuviško
braižo: ir toliau mielai vaizdavo lietuviškų so-
džių kryžius, varpines bei koplyčias.
Pasukę į J.Basanavičiaus gatvę, aplankykite
ir „Meno nišą“, kurioje vieši tapytojas Alonas
Štelmanas. Parodos pavadinimas – „Nekro-
filija“ – drovesnių gal ir neskatina užsukti, ta-
čiau, autoriaus tvirtinimu, nieko šokiruojamo
parodoje nėra. Tamsiomis spalvomis siekiama
ne slėgti ar šiurpinti, bet gydyti sąmonę, menta-
litetą, kultūrą. Netgi tuomet, kai paveiksluose
vaizduojamos, pavyzdžiui, laidotuvės: juk kiek-
vienas esame ką nors palaidojęs, kiekvienas
savyje nešiojamės minčių ir jausmų, kuriuos kuo
greičiau palaidoti norėtųsi... Žvakių ir kastuvų,
keliančių asociacijas su mirtimi, A.Štelmano
drobėse nestinga, tačiau sąsajas ir reikšmes žiū-
rovams teks rasti ir iškoduoti patiems. Puikus
užsiėmimas prieš artėjančias Vėlines. ■
Renata Baltrušaitytė
55
 KULTŪRA
San Sebastiano kino festivalio filmai
Baskų krašte vykusiame
festivalyje triumfavo lietuvių
mėgstamas prancūzas
Francois Ozonas su
viliojančia, ironiška
ir literatūriška
istorija apie cinišką
mokytoją ir tekstais
manipuliuojantį studentą.
an Sebastiano publikos simpatijas
S pavergusi autobiografinė, drąsi ir
nepatogi komiška drama apie seksą
ypatingomis sąlygomis pradžiugins Lietu-
vos žiūrovus per „Oskarų“ savaitgalį. Net
tris San Sebastiano filmus parodys Vil-
niaus tarptautinio kino festivalio „Kino
pavasaris“ organizuojamas renginys
„Lotynų Amerikos dienos“, o tuo metu
repertuare jau suksis dar keturi
nekonkursiniai filmai, įskaitant atidarymo
ceremonijos psichologinį kriminalinį
trilerį „Sukčiavimas“.
Rugsėjo 29 d. pasibaigęs San Sebas-
tiano tarptautinis kino festivalis jubiliejinį
60-ąjį gimtadienį atšventė garbingai.
Paradoksalu, kad visą Ispaniją krečiant
ekonominei krizei svarbus kultūros
renginys sugebėjo svariai pasididinti
biudžetą, pasikviesti reikšmingų svečių ir
surengti prabangią šventę.
Įtakingos prodiuserės Christine
Vachon vadovaujama žiuri, kurioje taip
pat dirbo Vilniaus tarptautiniame kino
festivalyje „Kino pavasaris“ viešėjęs ir
konkursinės programos „Nauja Europa –
nauji vardai“ filmus vertinęs elitinis ope-
ratorius Peteris Suschitzky, draugiškai
apibėrė prestižiniais prizais Ispanijos ir
kaimyninės Prancūzijos filmus, o beveik
visus oficialaus konkurso legionierius
išleido namo tuščiomis.
Vertingiausią „Auksinę kriauklę“ ir
žiuri prizą už geriausią scenarijų gavo kri-
tikų, žurnalistų ir žiūrovų favorite pri-
pažinta prancūzų režisieriaus Francois
Ozono drama „Namuose“ (Dans la mai-
son / In the House), kurią įsigijusi Lietu-
vos platinimo bendrovė „Acme filmai“
56
Francois Ozonas
nemokšiškai pakrikštijo banaliu ir prasmę
absoliučiai iškraipančiu pavadinimu
„Provokuojantys užrašai“. Vis dėlto
ištikimiausiems F.Ozono gerbėjams
vertėtų užsimerkti prieš šį akibrokštą ir
būtinai pamatyti vieną geriausių jo kar-
jeros filmų. Naujausiais duomenimis,
nacionalinė kūrinio premjera numatyta
2013 m. pirmąjį ketvirtį.
Ispaniškos pasakos
Du apdovanojimus festivalyje išsikovo-
jo ispanų režisieriaus Pablo Bergerio
išradinga, šmaikšti, intriguojanti ir pri-
bloškiamai vizuali „Snieguolė“, kuri
neišvengiamai bus lyginama su Michelio
Hazanavichiaus oskarizuotu „Artistu“.
Identišką nespalvoto ir nebylaus kino for-
matą naudojantis autorius sumaišė
Ispanijos kultūros ingredientus (korida,
flamenkas) su brolių Grimmų pasakų
motyvais (pikta pamotė, užnuodytas
obuolys, septyni nykštukai, Raudon-
kepurė, Miegančioji gražuolė).
Dabar P.Bergeriui belieka graužtis
nagus, nes specialiu žiuri prizu ir geriausios
aktorės titulu pasipuošusią „Snieguolę“ jis
pradėjo gerokai anksčiau už „Artistą“, bet
gamybos procesas striginėjo dėl finansavi-
mo ir visu tempu pajudėjo tik po
M.Hazanavichiaus triumfo. San Sebastiano
kino festivalio suteiktą šlovę tuoj pat
patvirtino Ispanijos kino meno akademija,
delegavusi „Snieguolę“ kautis dėl auksinės
vietos „Oskaro“ premijų nominacijoje už
geriausią filmą.
Daugiausiai prieštaringų reakcijų
sulaukė žiuri verdiktas geriausio režisie-
KINAS
„OUTNOW“ NUOTR.
riaus regalijas atiduoti ispanų
maestro Fernando Truebai už
taip pat nespalvotą, minima-
listinę televizinio stiliaus
dramą „Menininkas ir jo
mūza“ apie pagyvenusio tapy- San Sebastiano
tojo, dailininko, skulptoriaus bei pribloškiam
santykius su seksualia, energin-
ga, gražia pozuotoja nacių okupuotoje
Prancūzijoje.
Geriausiu aktoriumi pripažintas labiau-
siai nusipelnęs argentiniečių veteranas
Jose Sacristanas už įtaigų, dramatišką ir
linksmą nepagydomos ligos kamuojamo
samdomo žudiko vaidmenį talentingojo
ispanų režisieriaus Javiero Rebollo filme
„Miręs ir tuo didžiai patenkintas“.
Senukas leidžiasi skausmą malšinančius
vaistus ir antikvariniu automobiliu rieda į
trijų tūkstančių kilometrų kelionę.
Dvi „Auksines kriaukles“ ankstesniuo-
se festivaliuose suradęs Irano režisierius
Bahmanas Ghobadi šiemet grįžo su itin
asmeniška ir poetiška ode „Raganosių
sezonas“. Dvejus metus kūręs ambicinga-
sis autorius mėgino ištirpdyti depresiją ir
vėl įkvėpti gyvenimo džiaugsmo po to,
kai Irano vadovai deportavo kritiškai
nusiteikusį režisierių iš šalies ir pagrasino
kalėjimu. Prodiuserio Martino Scorsese’s
ir kardinaliai kitokiam vaidmeniui atsi-
davusios aktorės Monicos Bellucci daly-
vavimas padidins susidomėjimą emocin-
gu, muzikaliu, vizualiu ir sunkiu filmu,
gavusiu San Sebastiano prizą už geriausią
operatoriaus Tourajaus Aslani darbą.
„Raganosių sezonas“ buvo vienintelis
apdovanotas konkursantas, kurio gamy-
boje nedalyvavo Ispanija arba Prancūzija.
veidas 2012 / 10 / 08
 KINAS
i – pakeliui į Lietuvą
Baskų kraštas išmoko vilioti
populiarius aktorius
60-asis San Sebastiano kino festivalis
išėjo nelabai lygus, stipriau pritemptas
prie Ispanijos kino pramonės, pastebi-
miau draugaujantis su platintojais, ryš-
kiau pataikaujantis vietinių žiūrovų įgei-
džiams ir tyrinėjantis baskams artimesnes
dilemas. Antrus metus renginiui vadovau-
jantis Jose Luisas Rebordinosas sugebėjo
pakeisti festivalio veidą, prisikviesti įta-
kingų kino veikėjų (pagal jų gausumą
San Sebastianas nenusileido Venecijai),
prisivilioti turtingų rėmėjų, nustebinti
svetingumu bei dosnumu.
Atidarymo ceremonijai San Sebas-
„OUTNOW“ NUOTR.
o kino festivalyje apdovanoti du nespalvoti filmai „Menininkas ir jo mūza“
mai vizuali „Snieguolė“
tianas pasirinko nusikaltimo ir bausmės
temas narpliojantį bei beprotiškai tur-
tingų žmonių asmeninio gyvenimo tema
ironizuojantį trilerį „Sukčiavimas“ (Arbi-
trage), kurio pasaulinė premjera įvyko
Sandanso nepriklausomame kino festiva-
lyje. Dėmesį prikaustantis filmas Lietuvos
kino teatruose turėtų pasirodyti lapkričio
23 d. ir kol kas dar neturi patvirtinto lietu-
viško pavadinimo.
„Festivalių perlų“ programoje šalia
Kanuose, Sandanse, Berlyne, Venecijoje
pasižymėjusių filmų išlindo dirbtinai
pritempti ir nė viename festivalyje nedaly-
vavę filmai. Komerciniam repertuarui
labiau tinkamas stilingasis kriminalinis
trileris „Laukiniai“ buvo pakviestas tik
tam, kad penktą kartą į San Sebastianą
sugrįžtų režisierius Oliveris Stone’as, kurį
festivalis pagerbė specialiuoju jubiliejiniu
„Donostia“ prizu.
Lygiai tokios pačios prabos apdovano-
jimą per iškilmingą uždarymo ceremoniją
atsiėmė Holivudo veteranas Dustinas
Hoffmanas, sėkmingai ir pagirtinai debiu-
tavęs režisūros srityje komiška muzikine
drama „Kvartetas“.
Pastebimai susijaudinę scenoje atrodė
ir už gyvenimo bei karjeros nuopelnus
apdovanoti aktoriai Johnas Travolta bei
Ewanas McGregoras (jis tapo jauniausiu
2012 / 10 / 08 veidas
visų laikų „Donostia“ premijos laureatu).
Tik akivaizdžiai pavargęs nuo reklaminio
turo kelionių Tommy Lee Jonesas pasis-
tengė išlikti šaltas ir nerodyti emocijų.
Repertuare ir „Scanoramoje“
San Sebastiano publikos simpatijų
prizą ypač aukštu įvertinimu (9,02 balo)
pasisavino tikrais įvykiais paremta drąsi ir
komiška drama „Intymios pamokos“ apie
gebančio kvėpuoti tik per specialų įren-
ginį ir prikaustyto prie lovos žurnalisto
bei poeto Marko O’Brieno begalinį norą
prarasti nekaltybę prieš neišvengiamai
artėjančią mirtį. Jis pasisamdo
sekso ekspertę ir
„OUTNOW“ NUOTR.
imasi uoliai vykdyti
patyrusios mokytojos
nurodymus su išskirtiniu parapijos
kunigo leidimu. Šiam neeiliniam filmui
jau po premjeros Sandanse žadama
nemenka sauja „Oskaro“ nominacijų
(ypač jų nusipelno abu drąsūs aktoriai
Johnas Hawkesas ir Helen Hunt). Ne-
nuostabu, kad platinimo bendrovė
„Forum Cinemas“ išmintingai rezervavo
lietuviškos premjeros datą vasario 22 d.
(likus dviem dienoms iki ceremonijos),
kai apie „Intymias pamokas“ bus dar gar-
siau diskutuojama.
Europos šalių kino forumas „Scanora-
ma“ į dar viešai nepaskelbtą programą
atsirinko San Sebastiano konkurso
„Lotynų horizontai“ žiuri specialaus pa-
minėjimo apdovanojimą gavusią mek-
sikiečių režisieriaus Michelio Franco
dramą „Po Liusijos“, kuri festivalines gas-
troles pradėjo su Kanų festivalio pro-
gramos „Ypatingas žvilgsnis“ pagrindiniu
prizu.
„Scanoramos“ žiūrovai turės laimės
atrasti ypatingą ir paslaptingą vokiečių
režisieriaus Jano Zabeilo debiutą „Kai
upė buvo žmogus“, nugalėjusį San Sebas-
tiano konkurse „Nauji režisieriai“ 2011
m. Tai vieno aktoriaus Alexanderio
Fehlingo stipriu pasirodymu išsiskirianti
KULTŪRA
ir nepažįstamoje Botsvanoje nufilmuota
drama, skirta lėtos tėkmės reginius
mėgstantiems ir kantrybe pasikaus-
čiusiems kinomanams.
Lotynų Amerikos balsai
Didžiausia 2012 m. San Sebastiano
kino festivalio filmų koncentracija
susikaupė spalio 18 d. Lietuvoje pra-
sidedančiame renginyje „Lotynų Ame-
rikos dienos“. Per vieną savaitę kino cen-
tre „Forum Cinemas“ žiūrovai turės gerą
progą ištyrinėti septynis filmus iš Argenti-
nos, Čilės, Kolumbijos, Meksikos ir
Kubos. Temų požiūriu
įvairioje, provokuojančioje
ir spalvingoje kino pro-
gramoje susidėliojo rimti,
poetiški ir pramoginiai
skirtingų žanrų filmai.
Keturis iš jų sukūrė debiu-
tuojantys režisieriai su
pirmą kartą vaidinusiais ir
dažnai improvizavusiais
neprofesionaliais aktoriais,
tad galima drąsiai sakyti,
kad „Lotynų Amerikos
dienos“ atskleis ryškiausiai
kylančius talentus ir dar
nematytus naujus veidus.
San Sebastiano žiuri
narys ir garsiausias Ar-
gentinos aktorius Ricardo
Darinas vilniečiams pasirodys dra-
matiškoje komedijoje „Kiniška istorija“,
kuri namie sugebėjo parduoti daugiau nei
900 tūkst. bilietų, laimėjo 2011 m. Romos
kino festivalio pagrindinį prizą ir nustvėrė
Ispanijos kino akademijos „Goya“ premi-
ją už geriausią filmą ispanų kalba iš
užsienio šalies.
Vilniuje „Lotynų Amerikos dienas“
pradės Čilės režisieriaus Andreso Woodo
muzikinė biografinė drama „Violeta išėjo
į dangų“ apie šviesaus atminimo dai-
nininkę, skulptorę, dailininkę, poetę,
vizualiųjų menų kūrėją Violetą Parra,
kuri vadinama Čilės Edith Piaf, o jos
muzikinis palikimas prilyginamas Bobui
Dylanui. Ji taip pat tapo pirmąja moteri-
mi ir pirmąja Lotynų Amerikos atstove,
kurios paroda buvo eksponuojama
Paryžiaus Luvro muziejuje. 2011 m. San-
danso kino festivalio didįjį prizą užsienio
šalių filmų kategorijoje laimėjęs kūri-
nys pavergia žiūrovus jautriomis ir
nuoširdžiomis dainomis, fenomenaliu
Čilės aktorės Franciscos Gavilan vaidi-
nimu ir aistringų jausmų drama. ■
Edvinas Pukšta
Specialiai „Veidui“ iš San Sebastiano
57
 LAISVALAIKIS
Netobulieji
Šalies knygynuose ką tik pasirodė knyga, skirta žmonėms,
mėgstantiems nenusaldintą ir kartais juodoką humorą, taip pat
tiems, kurie domisi žiniasklaidos virtuve ir jos gaminamu turi-
niu. O „Veide“ siūlome ištrauką iš šio romano.
„Visuotinis atšilimas gerai ledams“
Atsakingasis sekretorius – Hermanas
Koenas
Hermanas stovi priešais kalbos redaktorių
stalą, įtūžusiu žvilgsniu paeiliui svilindamas
Tom Rachman
visus tris budinčius redaktorius. Jie taip ir
sustingsta, nepakeldami pirštų nuo klaviatūrų.
– Ir aš dar nepateikiau kaltinimų, – niūriai
prataria jis, atskleisdamas rytinį laikraštį
58
RUDENS SKAITINIAI
Redaktorių stalą užgula arktinė tyla.
– Ar skaitėte Bibliją? – griežtai klausia jis.
– Bent vienas iš jūsų?
Jis nužvelgia graudų kalbos redaktorių
trio: lepšį Deivą Belingą, kuris per daug
plepa, kad sugebėtų sukurpti padorią antraš-
tę; Edą Ransą, žilus plaukus rišantį į uodegą,
– ar reikia ką pridurti?; ir Rubę Zagą, kuri
įsitikinusi, kad visi bendradarbiai prieš ją
tokia mina, lyg ten slypėtų žmogžudystės įna- nusiteikę, ir yra teisi.
gis. Deja, ten slypi šis tas baisesnio: klaida. Jis Nejau dabar auklėsi tokį bejėgį triumvira-
pasibjaurėjęs rodo klaidą, beda į prasikaltusį tą?
žodį, lyg norėtų nuspriegti jį nuo puslapio, – Anksčiau ar vėliau... – karkteli
permesti į kokį kitą leidinį. „VKST“, – Hermanas, leisdamas neišsakytai grėsmei
išspjauna jis. Trenkia per puslapį, purtyda- pakibti jiems virš galvų. Jis nusigręžia, kumš-
mas kiša jiems į akis. čiuodamas orą.
„VKST!“ – Reputacija! – šaukia jis. – Reputacija!
– VKS kas? Jis nušlepsi į savo kabinetą, kur pilvu
– VKST! – pakar- užkliudo knygų stirtą, – reikia būti atsarges-
toja Hermanas. – niam, nes kabinetas mažų gabaritų, o jis yra
VKST Biblijoje didelių gabaritų vyriškis. Visa patalpa nuo
nėra. Bet kaž- grindų iki lubų užgriozdinta žinynais: čia rasi
kodėl yra čia! ir klasiką – Vebsterio mokomąjį žodyną,
– Jo storas Bartleto įžymias citatas, Nacionalinį geogra-
kaip dešrelė fijos atlasą, Pasaulio almanachą, Faktų
pirštas vedžio- knygą, ir specifinių tomų – Maisto snobo
ja po straipsnį žodyną, Oksfordo popiežių rodyklę,
trečiajame pus- Klasikinio baleto techninį žinyną ir žodyną,
lapyje. Iliustruotą arklių enciklopediją, Sriubų ir
Jie neigia savo troškinių enciklopediją, Kaselio lotynų kal-
kaltę. Bet Hermanas turi bos žodyną, Albanų-anglų / Anglų-albanų
kur kas mažiau laiko atsi- kalbų žodyną bei Trumpą senosios islandų
prašinėjimams nei kaltini- kalbos žodyną.
mams. Jis pastebi lentynoje tarpą ir apieško ant
– Jei nė vienas iš jūsų, mulkiai, nežino, ką žemės stūksančius dangoraižius. Suranda
reiškia VKST, – griaudėja jis, – tai kaip prapuolenį (Paukščių rodyklė, 4 tomas:
VKST atsidūrė laikraštyje? Pingvinai–Zigodaktiliniai), įkiša atgal į vietą,
veidas 2012 / 10 / 08
RUDENS SKAITINIAI
„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.
pasitaiso diržą, prisigretina prie savo kėdės ir
tarp ranktūrių įspraudžia sėdynę – dar vieną
storą žinyną, grąžinamą į teisėtus namus.
Prisitraukia klaviatūrą prie galingo pilvo ir
maloniai žvelgdamas į ekraną pradeda
spausdinti naują Biblijos įrašą:
• VKST: Niekas nežino, ką reiškia šis termi-
nas, o mažiausiai tie, kurie jį vartoja. Formaliai
jis šifruojamas kaip Visuotinis Karas Su
Terorizmu. Bet kadangi kovoti su abstrakcija,
mandagiai tariant, sudėtinga, šį terminą derėtų
suprasti kaip rinkodarininkų marmalą. Mūsų
reporteriai dievina tokio pobūdžio niekžodžius;
jų atsikratyti – kalbos redaktorių darbas. Taip
pat žiūrėkite: OBL, Akronimai ir Mulkiai.
Jis paspaudžia „Išsaugoti“. Šio įrašo
numeris 18 238. „Biblija“ – taip jis vadina
laikraščio stiliaus vadovą – kadaise buvo
išspausdinta ir įrišta, o ant kiekvieno redakci-
jos stalo gulėjo po egzempliorių. Nūnai ji
egzistuoja tiktai redakcijos serveryje, ir ne
vien dėl to, kad teksto apimtis išaugo iki
Lichtenšteino dydžio. Biblijos tikslas – nusta-
tyti taisykles: informuoti, ar „pilnavertiškas“
neturėtų būti rašoma „visavertiškas“, ar gal
vis dėlto „visavertis“; apibrėžti, kada privalo-
ma vartoti „ko“, o kada „kieno“; išspręsti
ginčus dėl prielinksnių, savybinių linksnių ir
įvardžiuotinių formų – o prie kalbos redakto-
rių stalo riaušių kildavo ir dėl menkesnių
kliaučių.
Į duris pasibeldžia Ketlina.
– Tai bent džiaugsmai, – pavargusiu balsu
sako ji.
– Ir kokie gi džiaugsmai?
– Džiaugsmai bandant išleisti neverčiantį
raudonuoti dienraštį su maždaug penkiais
2012 / 10 / 08 veidas
procentais man reikalingų išteklių.
– Ak taip, – atsiliepia jis. – Laikraščio
džiaugsmai.
– O ką tu? Kieno savigarbą murkdai šian-
dien?
Jis pasitrina pirštus ir įbruka juos į kelnių
kišenę, kuri išsipūtusi lyg nuo jūros akmenu-
kų. Sužvejoja saują sulipusių ledinukų.
– Nudžiugsi sužinojusi, – praneša, susiber-
damas saldainius į burną, – kad paruošiau
naują Kodėl? numerį.
Jis kalba apie mėnesinį naujienlaiškį, į
kurį surenka labiausiai jį pralinksminusius
laikraščio liapsusus. Nenuostabu, kad ben-
dradarbiai naują Kodėl? numerį pasitinka be
didelio entuziazmo.
Ketlina atsidūsta.
– Bijau, kad mane šaukia pareiga, – sako
jis. – O kuo galėčiau pasitarnauti tau, bran-
gioji?
Ji dažnai užsuka patarimo. Nors jos pava-
duotojas – Kreigas Menzis, tikruoju patikėti-
niu išlieka Hermanas. Laikraštyje jis dirba
ilgiau nei tris dešimtmečius, vienu ar kitu
metu yra redaktoriavęs daugumoje skilčių
(nors niekada nebuvo reporteris), o tarpu-
valdžiu – 1994, 2000 ir 2004 m. – netgi buvo
vyriausiasis redaktorius. Bendradarbiai dre-
bėdami prisimena jo valdymo laikus. Ir vis
dėlto, kad ir kaip siautėtų, Hermanas nėra
nemėgstamas. Jo sveikas mąstymas pavydėti-
nas, atmintis – neišsemiamas šaltinis, o jo
gerumą pažįsta kiekvienas, pakankamai ilgai
ištvėręs šalia.
– Ką manai apie kultūros pertvarką? –
klausia Ketlina.
– Pagaliau atsikratei Klinto Ouklio.
– Ir labai savimi didžiuojuosi, – sako ji. –
Beje, tavo tiesa: be reikalo buvome nurašę
Artūrą Gopalą. Tačiau frilanserių fronte turi-
me bėdą. Vis dar trūksta žmogaus Kaire. Ir
Paryžius neprižiūrimas.
– Kodėl Finansų skyrius atsisako pakeisti
Loidą?
– Beprotybė.
– Pasibaisėtina.
– Būsi rytoj?
– Laisvadienis, brangioji. Pala, pala – kol
neišėjai, noriu įspėti, kad radau nuostabų
naują liapsusą.
Ji sudejuoja; jis išsišiepia.
Pastaruoju metu klaidos veiste veisiasi.
Keletas geresnių netgi pelnė vietą Hermano
kamštinėje lentoje: Tonis Bleras įtrauktas į
„velionių Japonijos garbingų asmenų“ sąra-
šą; Vokietija apibūdinta kaip „kenčianti nuo
ekonominės negalės“; o kur dar kone kasdie-
niai pranešimai iš „Aremikos“. Jis pradeda
spausdinti naujausią klaidos atitaisymą, kuris
pasirodys rytdienos numeryje: „Antradienį
verslo skiltyje, Hardės Bendžamin straipsny-
je, buvęs Irako diktatorius klaidingai pava-
dintas Sadizmu Huseinu. Turi būti –
Sadamas. Redakcija abejoja, ar įsivėlusi
spaudos klaida kertasi su minėto asmens
reputacija, tačiau atsiprašome...“ Jis pasižiū-
ri į laikrodį. Miriam išvyksta šiąnakt, Džimis
atvyksta rytoj. Hermanui dar reikia daug
LAISVALAIKIS
nuveikti. Jis užsimeta paltą ir beda pirštu į
orą. „Reputacija!“ – sako jis.
(…)
Hermanas atsiverčia laikraščio kultūros
puslapius, kurie redaktoriaujant Artūrui
Gopalui žymiai pasitaisė. Vis dėlto ir čia
Hermanas suranda priešą: žodį „pažodžiui“.
Jis suniurna, pažadina kompiuterį ir pradeda
spausdinti:
• pažodžiui: šį žodį reikėtų sunaikinti.
Dažniausiai įvykiai, apibūdinami kaip „pažo-
džiui“ įvykę, nebūna įvykę išvis. Pavyzdžiui, „Jis
pažodžiui nėrėsi iš kailio“. Ne, nesinėrė. Jei
būtų pažodžiui išsinėręs, siūlyčiau šį įvykį
nedelsiant kelti į pirmąjį puslapį. Intarpas
„pažodžiui“ norom nenorom verčia manyti,
kad šiame žinių skyriuje veisiasi mulkiai. Įsa-
kau pašalinti tuojau pat – intarpą, ne mulkius.
Mulkius sugaudyti ir uždaryti į narvus, kuriuos
tam reikalui įrengiau rūsyje. ■
Tom Rachman
Apie knygą ir
autorių
am šiais lai-
K kais reikalingi
žurnalistai, jei
kiekvienas pilietis
naujienas renkasi
ir interpretuoja
pats? Tokį klausi-
mą kelia rašytojo
Tomo Rachmano romanas „Netobulieji“,
kurį entuziastingai sutiko ir viso pasaulio
skaitytojai, ir kritikai.
Romano veiksmas rutuliojasi Romoje, Vi-
torijo Emanuelio II gatvėje. Čia įsikūrusi
anglakalbio laikraščio redakcija, čia nuo
ryto iki vakaro galvas laužo ir klaviatūras
tarškina žodžio ir išmonės meistrai. Deja,
auksinės laikraščio dienos jau praeityje:
skaitomumas krinta, tiražas mažėja, ger-
bėjai baigia išmirti, internetinio puslapio
kaip nėra, taip nėra. Profesionalūs žurna-
listai pradeda suvokti, kad jų darbas vi-
suomenės akyse nebeturi prasmės ir kad
vieninteliai juos suprantantys žmonės
sėdi tame pačiame skęstančiame laive.
Vienuolikoje knygos skyrių sutinkame vis
kitą laikraščio figūrą – nuo vyriausiosios
redaktorės iki kuklaus nekrologų rašytojo.
Knygos autorius T.Rachmanas gimė 1974
m. Londone, užaugo Vankuveryje. Baigė
Toronto universitetą ir Kolumbijos žurna-
listikos mokyklą. Dirbo užsienio kores-
pondentu Romoje įsteigtoje naujienų
agentūroje „Associated Press“, siuntė re-
portažus iš Japonijos, Pietų Korėjos, Tur-
kijos, Egipto. 2006–2008 m. dirbo „Inter-
national Herald Tribune“ redaktoriumi Pa-
ryžiuje. Dabar gyvena Romoje. ●
59
 LAISVALAIKIS KELIONĖS

Po tūkstančio pilių slėnį patogiausia

Luaros slėnis dažniausiai apibūdinamas prabangą reiškiančiais epitetais, o kai ir šių
pritrūksta, pavadinamas tiesiog pasakiška vieta. Tiesa, susiruošus keliauti po Luaros slėnį
gali apimti neviltis: čia tiek romantiškų ir viena už kitą įspūdingesnių pilių, kad net
pačioms garsiausioms aplankyti neužtenka net mėnesio atostogų. Tačiau išeitis vis dėlto
yra: pilimis galima pasigrožėti patogiai įsitaisius karšto oro baliono krepšyje.
ra pasaulyje vietų, kurių, kad ir skrydžiais. Beje, tai nėra pigus malonu- pat surengiama ožkų sūrių degustacija.

Y kiek turėtum atostogų, vis tiek

nespėtum ne tik atidžiai apžiūrėti,
bet net bėgte apibėgti dėl kelių paprastų
priežasčių: arba įspūdžių galvon nesu-
talpintum, arba čia tiek objektų, kad laiko
vis vien pritrūktų. Viena tokių vietų –
UNESCO saugomas Luaros slėnis Pran-
mas: skrydis oro balionu virš Luaros
slėnio darbo dienomis kainuoja apie 600
Lt, savaitgaliais daugiau – apie 700 Lt
(Lietuvoje skrydis balionu kur kas pi-
gesnis – apie 400 Lt). Aišku, taikomos
ir įvairios nuolaidos. Pasak Ramūno,
Prancūzijoje skrenda daugiausia vietiniai
R.NAVALINSKO NUOTR.
„Netoliese nuo mūsų skraidymo vietos
yra Sen Moras – ožkų sūrių sostinė.
Visose parduotuvėse galima nusipirkti
vietinio pelėsinio sūrio. Panorus šviežio
sūrio reikia kreiptis tiesiai į ūkininkus.
Tiesa, šviežias sūris visur panašaus sko-
nio, o štai pelėsiniai skiriasi – vieni švel-

R.NAVALINSKO NUOTR.
Luaros slėnio pilys traukia turistų būrius savo didybe, išpuoselėtais parkais bei romantiškomis karalių meilės istorijomis

cūzijoje, kuriame stūkso daugybė pilių,
pilaičių ir jų griuvėsių. Čia, maždaug
800 kv. km plote, suskaičiuojama net apie
tūkstantį viduramžiais ir vėlesniais am-
žiais statytų pilių, dvarų ar jų griuvėsių.
„Toks įspūdis, kad vos ne kiekvienas
didikas statydinosi po nuosavą pilį, –
didesnę ar mažesnę gali pamatyti vos ne
kiekviename miestelyje ir netgi kaime.
Beje, ne visas jas pamatysi važiuodamas
keliu: vienos stūkso kažkur miškuose,
kitos – žemumose, trečios – ant kalvelių,
kai kurių likę tik griuvėsiai. Ne visas ir
apžiūrėti galima, nes vienose įsteigti
viešbučiai, o kitos yra gyvenamos“, –
keliautojai, tačiau pasitaiko turistų ir iš
kitų šalių – Pietų Amerikos, JAV. Teko
skraidinti ir lietuvių keliautojų grupę.
Tada Ramūno laukė netikėtumas – skrido
ir jo buvusi fizikos mokytoja, su kuria
matėsi pirmą kartą po dvidešimties metų.
Beje, po įspūdžių kupinos ekskursijos
R.NAVALINSKO NUOTR.
nesni, kiti aštresni – paties įvairiausio sko-
nio“, – pasakoja R.Navalinskas.
Na, o koks šių garsiųjų ir minias turistų
sutraukiančių vietovių vaizdas iš viršaus?
Štai užsienio keliautojai, skridę karšto oro
balionu, savo tinklaraščiuose liaupsina
tapybiškus Luaros slėnio vaizdus: esą
prieš akis atsiveria pasakiški vaizdai –
didesnės ar mažesnės pilys, rūstūs jų
bokštai, grėsmingos gynybinės sienos,
apsuptos prabangiausių spalvų gėlynų,
smaragdinės žalumos, dirbamų laukų
aksomo ir žydinčių saulėgrąžų aukso.
Beje, tik pakilęs į viršų supranti, kiek
daug čia iš tikrųjų yra pilių. „Per vieną

pasakoja Ramūnas Navalinskas, vasarą skrydį gali pamatyti maždaug penkias

ne tik važiuote ar pėstute keliavęs po
Luaros slėnio pilis, bet ir pats karšto oro
balionu skraidinęs turistų grupes virš šios
vietovės.
Penkios pilys per vieną skrydį
Po Luaros slėnį mėgsta keliauti ne tik
užsienio turistai, bet ir patys prancūzai. Į
ramius apsnūdusius miestelius per patį
turizmo sezono įkarštį, rugpjūčio ir liepos
mėnesiais, suvažiuoja triskart daugiau
žmonių, nei juose yra gyventojų. Tuo
metu labiausiai ir domimasi oro balionų
60
R.Navalinskas: “Neišgalintys sau leisti skry-
džio virš Luaros slėnio daugumą didingų pilių
gali apžiūrėti Luaros slėnio miniatiūrų parke“
padange nusileidusių turistų visada laukia
dar viena staigmena – vaišės. Skridusieji
ryte vaišinami kava, šviežutėliais sviesti-
niais rageliais, o skridusieji vakare –
vietinių vyndarių raudonuoju ar rožiniu
vynu, dešra. Ir rytiniai, ir vakariniai
keleiviai vaišinami šampanu, jiems taip
įvairaus dydžio pilis. Pilys įspūdingos savo
architektūra, tačiau vis dėlto pakilus
aukščiau jos gali „pasimesti“ gamtos
aplinkoje. Būna ir netikėtumų: kai kurie
oro balionų pilotai pasakoja, kad kartais
pro tą pačią vietą praskridę šimtą kartų,
staiga atranda pilį, kurios anksčiau
nematė. Paprastai ji būna pasislėpusi
kokiame miškelyje“, – pasakoja oro pi-
lotas.
Jo žodžiais, nemažai pilių iš viršaus
nėra tokios įspūdingos kaip, tarkime,
Trakų pilis. Pasirodo, kad daugumos
Luaros miestelių, kaimelių ir pilių stogai
veidas 2012 / 10 / 08
 KELIONĖS
keliauti oro balionu
yra pilki. Važiuojant automobiliu tai
gražu, o skrendant aukštai pilką spalvą
nustelbia spalvingi laukai ar dirbamos
žemės plotai. Pasak Ramūno, Vilniaus
senamiestis ar Trakų pilis ežerų fone jam
atrodo daug gražiau, nes ryški raudona
stogų spalva kontrastuoja su gam-
tos aplinka.
Luaros slėnyje nede-
rėtų apsiriboti tik pi-
limis, mat čia yra
gausybė kitų įdo-
mių vietų pa-
sižvalgyti ir
iš viršaus,
Pasigrožėti pilimis iš viršaus
ir nusileidus ant žemės. Viena
unikalesnių vietų – vadinamieji
trogloditai. Upės sruvena tarp
stačių šlaitų ir skardžių, kurių
tufo uolienos išvarpytos olų,
o jose anksčiau gyvendavo
žmonės. Ypač daug trogloditų yra išilgai
Luaros upės pakrančių, Somiūro bei
Vuvrė vietovėse. Šiandien po kai kurias
olas gali pasižvalgyti ir turistai. Čia yra
įrengti muziejai, vyno rūsiai, kuriuose
siūlomos degustacijos, veikia restoranai,
galima net pernakvoti čia įrengtuose
viešbučiuose. „Skrisdami oro balionu
matėm net įstiklintus langus – mat kai
kuriose olose žmonės ir dabar gyvena“, –
pastebėjo Ramūnas.
Daržovių lysvės
ir Leonardo Da Vinci
Ramūnas turėjo kelias laisvas dienas pi-
lims apžiūrėti ne tik iš oro, bet ir iš visai
arti. „Buvau suplanavęs, kad kai tik bus ga-
limybė, pavyzdžiui, skristi netinkamas oras,
apžiūrėti po dvi tris pilis. Tačiau realybė
skyrėsi nuo planų – per dieną vos gali spėti
apžiūrėti vieną pilį, ypač jei ji didesnė“, –
sako pašnekovas ir priduria, kad bent tris
pilis, Vilandri, Šenonso bei Brezė, verta
2012 / 10 / 08 veidas
aplankyti visiems keliautojams.
Štai XVI a. Vilandri pilis garsėja savo
išpuoselėtais renesansiniais sodais, rodos,
prižiūrimais juvelyro, o ne kruopštaus
sodininko. Ramūnui ypač patiko parkas,
kurį sudaro kelios savotiškos dalys: „virtu-
vės“ sodas – čia veši dailiai lysvėse su-
sodintos daržovės, tarsi
įrėmintos iš pakraščių
pačiomis įvairiau-
siomis gėlėmis.
Netoliese
želia kvapus
prieskonių
sodas, o
R.NAVALINSKO NUOTR.
skrendant karšto oro balionu – šaunus atostogų nuotykis
štai dekoratyvinių augalų sodas
pakeri tvarkingomis geometrinėmis
figūromis. Beje, vyrauja meilės temati-
ka, mat čia iš augalų suformuota daugy-
bė širdžių.
Kita verta dėmesio renesansinė Šenon-
so pilis pastatyta ant tvirtų akmeninių
pastolių Šero upėje. Iš tolo atrodo, kad
statinys sklendžia ore virš vandens.
Būtent į šią pilį ir traukia didžiausi turistų
būriai. Elegantiška pilis yra tapusi vos ne
viso Luaros slėnio vizitine kortele – ji
puikuojasi bene kiekviename kelionių po
Prancūziją vadove.
Beje, dėl šios pilies susikibo dvi kara-
liaus Henriko II damos. Valdovas pilį
padovanojo savo meilužei Dianai de
Puatjė. Moteris, turėjusi puikų skonį, kara-
liaus dovaną puoselėjo kaip įmanydama.
Jos pageidavimu pastatas buvo perstatytas,
nutiestas elegantiškas arkinis tiltas, įkurtas
prašmatnus parkas. Po karaliaus mirties
pilį atsiėmė jo žmona Kotryna Mediči. Ji
įkūrė dar prašmatnesnį itališko stiliaus
sodą. Dar ir šiandien galima pasivaikščioti
po abu sodus ir palyginti, kuri valdovą
mylėjusi moteris turėjo geresnį skonį.
Beje, pilyje yra ir vaškinių šios pilies gyven-
tojų skulptūrų ekspozicija, kurioje vaiz-
duojami ir meilės trikampio dalyviai, ir
LAISVALAIKIS
kitos aristokratės, valdžiusios pilį.
Daug įspūdžių palieka apsilankymai ir
kitose pilyse: Brezė pilyje galima ap-
žiūrėti rūsiuose esančias olas, įdomu pak-
laidžioti didžiausios Luaros slėnio ir, kaip
manoma, pastatytos pagal paties Leonar-
do da Vinci projektą Šamboro pilies 440
kambarių labirintą, po apylinkes pasižval-
gyti iš Prancūzijos Brisako pilies bokšto,
užsukti į Šinono tvirtovę, pasigrožėti
Somiūro pilies bokštais ar XIII amžiaus
Anžė fortu. Visų ir neišvardysi.
Beje, neišgalintys sau leisti skrydžio virš
Luaros slėnio vis tiek turi galimybę iš
viršaus apžvelgti daugumą garsiausių pilių –
R.NAVALINSKO NUOTR.
šalia didingos Ambuazo pilies yra įrengtas
Luaros slėnio miniatiūrų parkas. Iš upelių
suformuotos Luaros ir jos intakų kopijos ir
šalimais sustatyta per 50 pilių maketų. Tik
Ramūnas pataria iš anksto pasidomėti
Prancūzijos istorija, antraip šios minia-
tiūrinės pilaitės atrodys vienodos.
Jei didingos pilys pabosta, smagu
užsukti pasilinksminti vietiniuose kai-
muose ir gyvenvietėse. Turizmo sezono
laikotarpiu gyvenimas čia virte verda –
rengiamos mugės, festivaliai, vyno de-
gustacijos, spektakliai. Štai viename
miestelyje Pouzay vyksta ančių ir moliūgų
mugė, o keliose atitvertose gatvėse pre-
kiaujama sendaikčiais. Galiausiai mugės
šėlsmą vainikuoja naktinis fejerverkas su
muzikiniu įgarsinimu.
O štai kitas miestelis – Rišeljė garsė-
ja savo sendaikčių turgumi, tačiau,
pasak Ramūno, paprastas smalsuolis ten
jau nieko pigiau nenusipirks, mat par-
duodamų prekių kainos įkandamos tik
užkietėjusiems kolekcininkams. Tačiau
užklydus į Rišeljė, kuriame ir gimė
garsusis kardinolas, nereikia skubėti
kitur, mat šio miesto planas unikalus –
pastatai ir gatvės išdėstytos pagal griežtą
tvarką. ■
Daiva Urbienė
61
 PASKUTINIS PUSLAPIS

Pjauni tai, ką pasėji

mentarios baimės, primityvumo, rodo,
kaip labai daug reikalauti iš visuomenės,
o mainais duoti tik tiek, kiek tikrai bus ap-
mokėta. Šiukštu ne daugiau. Taip moky-
Jei politikai žada išsaugoti tojai patys užsiaugina tuos, kurie vėliau
labai atsainiai valdiškuose koridoriuose
visas mokyklas ir padaryti, visus jų, tegul net ir protingus, reikalavi-
kad visi būtų laimingi, tai jie mus atmeta. Mokytojai moko, kad viršes-
tiesiog prisipažįsta, jog turėjo nis visada protingesnis, o žemesnis – visa-
blogus mokytojus, kurie jų da neteisus, ir išmoko. Arba moko, kaip
prisidengus profsąjunga, teisėtais reikala-
neišmokė mąstyti, bet išmokė vimais, demagogiškai kovoti tik dėl SAVO
meluoti. reikmių, ir išmoko. Ir vėliau telieka rau-
doti, kad niekas mokytojų negerbia. O dėl
ko gerbti?
lgame daugybės profesinių švenčių Visuomenė (tarkime, darbdaviai, kurie

„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.

sąraše išsiskiria viena – Mokytojo die- šioje kloakoje vis dažniau pateikiami kaip
na. Taip jau susiklostė, kad ją nori tikrojo gyvenimo davėjai) tikisi, kad
nenori švenčia visi, net ir tie, kurie men- sulauks vienu metu paklusnių vykdytojų ir
kai besusiję su mokykla. Šitas mano teks- kūrybingų, nuolankių ir iniciatyvių, sutin-
tas tikrai nebus panašus į proginę kalbą, kančių dirbti už nežmoniškai mažą atlygi-
persmelktą žavėjimosi sunkiu (kodėl, visomis gijomis susiję su tėvų namais. O nimą ir atsidavusių savo darbo vietai, at-
beje?) ir pasiaukojamu (irgi nebūtinai) jei vis dėlto tie vaikai gyvena, ir gyvena metančių šeimos interesus bei be pasi-
mokytojo darbu. Lyg ir šventės proga realiame pasaulyje, tai jie ir elgiasi ne priešinimo dirbančių ilgas valandas ir tuo
noriu kalbėti apie tai, kokia, mano galva, taip, kaip norėtųsi, ir mokosi ne visada, ir pat metu orių ir vertinančių verslininko
dabar mokykla, kas ją kamuoja ir ko tikė- blogai suvokia, ko jiems patiems reikia, ir darbą. Na, jie nori, kad vilkas būtų lapė ir
tis ateityje. klauso tik tada, kai turi noro klausyti. ėriukas vienu metu. Dar vieno monstro
Neseniai atlikta apklausa, bandanti Nors paprastai neturi. Taigi vaikai mokyk- nori. Ir ką tokiu atveju gali mokykla? Ką
nustatyti, ar mokykla ruošia egzaminams, loje gyvena, ir gyvena visai taip pat kaip jų ji turi ugdyti – kūrybingus varžtelius? Ta-
ar gyvenimui, žinoma, nagrinėjo ganėtinai tėvai bei mokytojai. čiau čia reikalas paprastas: arba kūrybin-
kvailą klausimą. Na, jau vien todėl, kad Jie nėra kvaili, tie vaikai. Jie puikiai su- gas lyderis, kurį gali ugdyti tik tokie pat
gyvenimas ir yra nesibaigiantis kiekvieno vokia, kad jei koks fizinio lavinimo moky- mokytojai, apdovanoti dar viena – atsida-
mūsų vertybių, pasaulio sampratos ir šio- tojas pasidalija 25 mokinių klasę į tris kla- vimo žyme, arba nuolankus veidmainis.
kios tokios materialinės sėkmės egzami- seles po aštuonis vaikus, tai ne todėl, kad Bet kuris trečias variantas vis tiek artės
nas. Tad ruoštis egzaminams ar laikyti su tais vaikais nuoširdžiau padirbėtų, o to- antrojo link. Visuomenė buvo mokoma
egzaminus yra ne kas kita, kaip gyventi. dėl, kad tam mokytojui patinka gauti tris matyti ne kitokius ir tartis, o priešus ir ta-
Vis dėlto mūsų visuomenė mokyklą atlyginimus už, tiesą sakant, vieną pamo- da nugalėti. Šitas mokslas duoda vaisių.
suvokia tik kaip savotiškas įsčias, kur dvy- ką. Ir, tiesą sakant, tam mokytojui patin- Patinka mokytojams tai ar ne, moder-
lika metų ruošiesi gyvenimo stebuklui, ir ka vogti iš kolegų ir visuomenės, kuri tuos nioje visuomenėje jie tikrai yra tik moky-
jau tik tada, kai atsisėdi už prekystalio ar pinigus sunešė mokymuisi, bet ne tam, tojai ir tikrai nebėra vienintelis raštingas
priekalo, na, prie kompiuterio įstai- kaimo žiburys. Daugybė žmonių už
goje, imi gyventi. Kvailystė? Žinoma. Mokytojai moko, kad viršesnis mokyklų sienų yra ir geriau išsilavinę,
Bet kvailystė labai gaji. Ir kvailystė, visada protingesnis, o žemesnis – ir labiau pasiaukojantys, ir dirba ge-
turinti rimtų pasekmių visuomenei. visada neteisus, ir išmoko. rokai sudėtingesnius darbus. Užsi-
Kas yra mokykla? Tai vieta, kurio- darymas rate „darbas – namai“ labai
je susitinka tėvai, vaikai, mokytojai ir tas kurio apetitas už gėdą didesnis. Beje, čia kenksmingas kiekvienam žmogui, bet
mistinis darinys vardu visuomenė. Kiek- tikras streikuojančių Zarasų pedagogų mokytojui jis pražūtingas, nes atima tai,
vienos šių grupių interesai, nors idealiu vaizdelis, o fizinio lavinimo mokytojas at- kam jis yra pašauktas. Sulieti kartoms.
atveju ir turėtų sutapti, vis dėlto yra ganė- stovauja profsąjungoms, streikui ir mitin- Krepšeliai (ir mokinio ne išimtis) nėra
tinai skirtingi. ge šaukia, kad tikrai nesitrauks... savaiminis blogis. Deja, turime tik tiek,
Tėvai viliasi, kad mokykla išauklės, iš- Ir tie vaikai gerai mato, kad ne mažiau kiek turime. Ir privalome išmokti dalytis.
mokys ir paruoš... gyvenimui. Nors gyve- sunkiai dirbantys jų tėvai gauna mažesnius Ir priversti protą bei gėdą praradusį ir vis
nimui jie tą vaikutį jau paruošė dar tik jo atlyginimus už mokytojus, bet, priešingai daugiau iš savo bendruomenės aukų rei-
laukdami, ir net anksčiau. Nes, patinka nei mokytojai, viso pasaulio dėl savo bėdų kalaujantį mokytoją grįžti žemėn. Išmokti
mums tai ar ne, tikėtis, kad vaikas nebus negėdija. Ir tie vaikai mato, kaip dažnai skaičiuoti. Ir nemanyti, kad prisigrobęs
toks kaip jo tėveliai ir turės kažkokių kito- mokytojai yra labai labai toli nuo kasdienių pamokų iš mažiau rėksmingų kolegų išlo-
kių, aukštesnių vertybių, yra naivoka. Tad visuomenės rūpesčių, sąsiuvinių taisymą ši. Ilgainiui viskas stos į savo vietas, ir to-
jei nepatinka kam jo vaikas, tereikia įdė- pateikdami tarsi vergovę. Na, o jei taip, tai kiame beatodairiško savo interesų iškėli-
miau pažvelgti į veidrodį ir savo sielą. O vaikai išmoksta svarbią gyvenimo pamoką: mo pasaulyje mažės vaikų ir mažės mo-
jei nori kitokio vaikio, tai irgi viskas labai zirzk, reikalauk, kad kiekvienas papildo- kyklų. Tad kad ir ką kokie politikai žadė-
paprasta – keiskis, tobulėk, ir atžala neju- mas darbelis būtų apmokėtas (ir jei galima tų, jei jie žada išsaugoti visas mokyklas ir
čiom taip pat nužygiuos nauja kryptimi. – kelis kartus), nekreipk dėmesio į kitus ir padaryti, kad visi būtų laimingi, tai jie tie-
Mokytojai tikisi, kad pamokas pradės kovok su bet kokiais žinių patikrinimais. siog prisipažįsta, jog turėjo blogus moky-
lankyti kažkokie teisingi, protingi ir Nes mokytojai, kurie moko gyvenimo, juk tojus, kurie jų neišmokė mąstyti, bet iš-
paklusnūs vaikai. Tiesą sakant, net ne vai- nenori būti tikrinami… mokė meluoti. Ir gal net meluoti nesuvo-
kai, o kažkokie modifikuoti gyvūnai, savo- Vaikai mokosi to, ko juos moko. O kiant, kad meluoji. ■
tiški monstrai. Na, tie, kurie tik ruošiasi mokytojai labai dažnai moko pataikavimo Aušra Maldeikienė
gyventi, bet ne gyvena, ir jau šiukštu nėra aukštesniam ar galingesniam, moko ele- Mokytoja
62 veidas 2012 / 10 / 08