GRUPĖ:

BYLOS REKVIZITAI C‑8/19 PPU

(NR.):
TRUMPA TESTINĖ SITUACIJA Pagal esminius bylos faktus, aktualius analizuojamai temai
sukuriama trumpa testinė situacija. Faktai pateikiami savais žodžiais, ir tik tie, kurie yra būtini.
Pateikiami 4 galimi atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas.
RH yra įtariamas priklausius organizuotai nusikalstamai grupuotei, siekiant vykdyti tyčinius
nužudymus. Asmens atžvilgiu buvo imtasi kardomojo kalinimo priemonės, nes pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai nusprendė, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog jis padarė
nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas. RH advokatas kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą
pateikusį teismą su prašymu paleisti jo klientą į laisvę ir, remdamasis NPK 56 straipsnio 1 dalimi ir
63 straipsnio 1 dalimi, ginčijo tai, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog jis dalyvavo darant minėtą
nusikaltimą. Taigi byloje kilo klausimas: ar SESV 267 straipsnį ir Chartijos 47 straipsnio antrą
pastraipą atitinka nacionalinės teisės normos aiškinimas, pagal kurį prašymą priimti prejudicinį
sprendimą pateikęs teismas įpareigojamas tiesiogiai priimti sprendimą dėl kardomojo kalinimo
teisėtumo baudžiamojoje byloje, užuot palaukęs Teisingumo Teismo atsakymo, kai jau yra išsiuntęs
prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl šio kalinimo teisėtumo? Pasirinkite teisingiausią atsakymą.
A) nacionalinis teismas, remiantis nacionalinėmis teisės normomis, neprivalo sulaukti Teisingumo
Teismo atsakymo į pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą;
B) nacionalinis teismas privalo sulaukti Teisingumo Teismo atsakymo dėl prašymo priimti
prejudicinį sprendimą, tik tada jei Teisingumo Teismas jau yra pradėjęs nagrinėti prašymą;
C) nacionalinis teismas privalo sulaukti Teisingumo Teismo atsakymo dėl prašymo priimti
prejundicinį sprendimą, nes prašymas jau yra pateiktas;
D) nacionalinis teismas neprivalo sulaukti Teisingumo Teismo sprendimo dėl prašymo priimti
prejudicinį sprendimą, nes jis nėra įpareigotas sulaukti psrendimo.
TEISMO NUSTATYTOS TEISĖS TAISYKLĖS. VIENAI TAISYKLEI - VIENAS SAKINYS.

SESV 267 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa turi
būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinės teisės normą (kaip ji aiškinama jurisprudencijoje),
pagal kurią nacionalinis teismas turi priimti sprendimą dėl sprendimo taikyti kardomąjį kalinimą
teisėtumo ir negali pateikti Teisingumo Teismui prašymo priimti prejudicinį sprendimą arba sulaukti
jo atsakymo.
TEISINGAS ATSAKYMAS Pasakykite, kuris atsakymas teisingas.
C) nacionalinis teismas privalo sulaukti Teisingumo Teismo atsakymo dėl prašymo priimti
prejundicinį sprendimą, nes prašymas jau yra pateiktas
TEISMO ARGUMENTAI. Trumpai aprašykite pagrindinius (esminius) teismo
argumentus/motyvus, kurie lėmė teismo sprendimą.
1. Dėl galimybės pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą arba sulaukti Teisingumo
Teismo atsakymo primintina, kad SESV 267 straipsnio antroje pastraipoje, be kita ko,
nustatyta, kad nacionalinis teismas gali pateikti Teisingumo Teismui prejudicinių klausimų,
jeigu mano, kad jo sprendimui priimti reikia sprendimo šiuo klausimu.
2. Dėl būtinumo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui sulaukti
Teisingumo Teismo atsakymo į prašymą priimti prejudicinį sprendimą arba dėl galimybės
tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, priimti sprendimą dėl
prašymo paleisti į laisvę, pateikto tuo metu, kai Teisingumo Teismas nagrinėja prašymą
priimti prejudicinį sprendimą, pirmiausia pažymėtina, kad niekas prašymą priimti prejudicinį
sprendimą pateikusiam teismui netrukdo paleisti į laisvę įtariamąjį arba kaltinamąjį, ypač
jeigu tai turėtų būti padaryta pagal jo turimus įrodymus.