Turinys

ĮVADAS..........................................................................................................................................................3
1. JAUNIMO NEDARBO PRIEŽĄSTIS IR PASEKMĖS TEORINIŲ ASPEKTU.................................4
1.1 VILNIAUS MIESTO UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA..........................................................6
2. EUROPOS SĄJUNGOS JAUNIMO NEDARBO MAŽINIMO PROJEKTAI......................................8
IŠVADOS......................................................................................................................................................10
Literatūros sąrašas.......................................................................................................................................11
 ĮVADAS

Tyrimo aktualumas - Vienas iš opiausių ir sunkiai sprendžiamų problemų – jaunimo

nedarbas, tiesiogiai ir itin stipriai veikiantis tiek atskirus pavienius asmenis, tiek visą valstybę.
Nedarbas ne tik mažina žmonių pajamas, sukelia psichologinių ir socialinių problemų, smukdo
šalies ekonomiką, tačiau blogina valstybės finansų padėtį. Lietuvai tapus pilnaverte Europos
Sąjungos nare tapo labai sudėtinga sudaryti teigimas sąlygas šalies gyventojams konkuruoti su kitų
šalių piliečiais tarptautinėje ir valstybinėje darbo rinkoje. Didėjantis nedarbas jaunimo gretose
skatina šalį tinkamai paruošti sąlygas nedarbui mažinti bei didinti užimtumui, kadangi jaunimo
užimtumas yra labai svarbus kiekvienos valstybės tikslas, kuriuo ,,pagalbą“ siekiama pilnavertiško
integravimosi į visuomenės socialinį ir ekonominį gyvenimą. Dažniausiai jaunimas susiduria su
sunkumais darbo rinkoje, o galimybės įgyti išsilavinimą atitinkantį rinkos poreikius. Galime teigti,
kad padėtį iš esmės vis labiau apsunkina ir darbdavių nepasitikėjimas ir galimybių nebuvimas
įgyjant darbo patirties. T.y. darbdavys pastoviai ieško potencialaus kandidato į laisvas pareigas
kuris tik sudaręs darbo sutartį (t.y. sutaręs su darbdaviu dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų kas yra
numatyta Lietuvos Respublikos Darbo kodekse) galėtu visiškai autonomiškai pradėti dirbti.
Pažymėtina, kad toks darbuotojas turi turėti patirtį atitinkamoje srityje ir (arba) turi turėti atitinkamą
išsilavinimą. Apžvelgus tokias interneto platformas kaip ,,CV bankas“ matyti, kad dažniausiai
darbdavys ieško asmens kuris turi aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirtį tam tikroje srityje. Žinoma
kyla ironiškas klausimas, kaip jaunuolis baigęs vidurinę mokyklą gali turėti patirties tam tikroje
profesinėje srityje?
Tyrimo problema – Lietuvoje ir kitose Europos sąjungos valstybėse - narėse,
siekiama įvairiomis priemonėmis didinti jaunimo užimtumą. Pažymėtina, jog jaunimo nedarbo
problema aktuali visame pasaulyje.
Tyrimo objektas – Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo nedarbo priežąsčių ir
pasekmių rodikliai
Tyrimo tikslas – Atskleisti Vilniaus miesto savildybėje jaunimo nedarbo priežąstis ir
pasekmes.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti Vilniaus miesto savivaldybėje jaunimo nedarbo priežąstis ir pasėkmes.
2. Palyginti Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo nedarbo priežąstys ir pasėkmes su
Europos Sąjungos šalių jaunimo nedarbo priežąstimis ir pasekmėmis.
3. Pateikti išvadas ir siūlymus Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo nedarbo
mažinimui.
1. JAUNIMO NEDARBO PRIEŽĄSTIS IR PASEKMĖS TEORINIŲ
ASPEKTU

Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 48 str. 1 dalyje

nurodoma, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, bei verslą ir turi teisę turėti
tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą
nedarbo atveju. Galime teigti, kad šioje Konstiucijos normoje reglamentuotina viena iš pagrindinių
žmogaus teisių – teisė į darbą iš esmės, teisė laisvai pasirinkti darbą su sąlygomis kurios būtų
tinkamos ir saugios, darbą kuris tinkamai atlyginamas, taip pat suteikia materialias garantijas
nedarbo atveju. Kaip matyti iš to pačio 48 straipsnio priverstinis darbas yra draudžiamas. Mes
gyvename XXI amžiuje kuomet nebegalioje tokie įstatymai kurie galiojo Romos imperijos laikais,
kuomet vergai (lot. servus) nors ir buvę gyvi žmonės buvo priskiriami daiktams (lot. res) ir jai
galėjo būti naudojamasi kaip namų apyvakos daiktais. Priverstinis darbas draudžiamas ne tik
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taip pat už priverstini darbą gresią atsakomybė numatyta
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 1471 straipsnyje (laivės atėmimas iki 8 metų).
Jauno žmogaus elgsena darbo rinkoje priklauso nuo daugelio socialinių, ekonominių,
demografinių bei kitų glaudžiai susijusių veiksnių. Jaunimo nedarbas kaip socialinis ekonominis
reiškinys, yra ypač nepalankus šių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Anot I. S. Bajorūnienės,
I. Patašienės, E. Bieliūnaitės ir kt. (2011), daugumoje Europos sąjungos valstybių – narių, tarp jų ir
Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis yra dvigubai didesnis už bendrą nedarbo lygį ir ši problema yra
ypač aktuali šiandieniam žmogui. V. Snieška (2005) teigia, kad viena svarbiausių makroekonominių
problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria nuosmukį
gyvenimo lygyje ir psichologinį spaudimą. Dažnai vertinant ekonomikos būklę ar net ekonominės
politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną svarbiausių ekonomikos rodiklių. Anot B.
Martinkaus, D. Beržinskienės (2005), šalies gyventojų (jaunimo) nedarbas yra viena opiausių
šiandienos ekonominių ir socialinių problemų beveik visose valstybėse. Neigiamos nedarbo
pasekmės pasireiškia visose visuomenės gyvenimo srityse. Makrolygyje nedarbas lemia ir gamybos
pasikeitimą, ir visuomeninio vartojimo transformaciją, ir darbo apmokėjimo, darbo sąlygų bei kitų
darbo santykių pasikeitimą, ir kt. Neigiamos nedarbo pasekmės jaučiamos ir visuomenės
mikrolygiu, t.y. šeimos ir atskiro individo lygiu. Jauno žmogaus elgsena darbo rinkoje priklauso
nuo daugelio socialinių, ekonominių, demografinių bei kitų glaudžiai susijusių veiksnių. Jaunimo
nedarbas kaip socialinis ekonominis reiškinys, yra ypač nepalankus šių veiksnių tarpusavio sąveikos
rezultatas.
N. Černiausko (2011) teigimu, nedarbas yra modernios visuomenės palydovas, viena
iš didžiausių pasaulio problemų. Lietuvoje šis reiškinys nebuvo ir nėra svetimas. V. Snieška (2005)
teigia, kad viena iš svarbiausių makroekonominių problemų yra nedarbas.
Nedarbo lygis yra ekonominis rodiklis, rodantis kokia darbo jėgos dalis yra neužimta;
tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais
gyventojais (darbo jėga) procentinė išraiška. (Martinkus B., 1998). Nedarbas neatsiranda be
priežasties, anot, I. S. Bajorūnienės, I., Patašienės, E. Bieliūnaitės ir kt. (2011), išskiriamos (žr. 1
lentelę) ne tik nedarbo priežastys, bet ir jo sukeliamos pasekmės.
1 lentelė

Nedarbo sukeliamos priežastys ir pasekmės

Priežastis
Lietuvos Vyriausybė savo
laiku nepadarė struktūrinių
reformų.
Nesutvarkytas darbo santykių
reguliavimas
Darbo jėgos apmokestinimas.
Pasaulinė ekonominė krizė
Šaltinis: I.S. Bajorūnienė, I. Patašienė, E. Bieliūnaitė, S. Stanionytė ir kt. (2011).
Pasekmė
Tikėtina, kad nauja vadinamojo struktūrinio nedarbo banga dar
bus ateityje.
Stabdomas darbo jėgos mobilumas. Darbdaviui ir darbuotojui
sunku rasti abipusį naudingiausią susitarimą.
Dėl Sodros biudžeto deficito didėjimo nuolatos yra tikimybė, kad
gali būti didinamos įmokos arba plečiama mokėtojų bazė. Didelė
mokesčių našta neskatina žmonių plėtoti esamus bei kurti naujus
verslus.
Atsiradus sunkumams vienoje ūkio šakoje, darbo jėgą iš jos
nuperka kitos šakos. Žmonės priversti keisti darbo pobūdį, tačiau
išvengia bedarbystės.
Jaunimo nedarbas ir jo pasekmės

Jaunimo skirstymas. Jaunimas darbo rinkoje yra nevienalytė grupė. Diferenciacija

pagal įvairius požymius tikrai pateiktų nevienalytį jaunimo paveikslą. Jaunimą galima skirstyti į
smulkesnes amžiaus tarpsnių grupes, kaip pvz., 16–18–mečiai, kurie dar mokosi ir dažnai dar nėra
pradėję savarankiãko gyvenimo, 19–24–mečiai, kurie tęsia studijas arba tik pradeda aktyvų
ekonominį gyvenimą, ir 25–29–mečiai (jaunimo amžiaus grupei priskiriami pagal Valstybinę
jaunimo politikos koncepciją), kurie jau ilgesniam laikui į priekį stabilizuoja savo gyvensenos ir
socialinės elgsenos būdą. Pagal pagrindinės veiklos pobūdį galima išskirti tokias jaunimo grupes: 1)
besimokančius 2) darbo jėgai priskiriamus asmenis. Jaunimo darbo jėgą galima detalizuoti pagal
formalų ir neformalų ekonomikos sektorius.
 Apibrendrinant galima teigti, kad svarbiausios jaunimo nedarbo priežastys Lietuvoje
yra neįgyta arba įgyta nepakankama profesinė kvalifikacija, įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo
rinkos poreikiams, praktinės patirties stoka, jaunuolių darbo paieškos įgūdžių stoka, jaunuolių
motyvacijos, socialinių kompetencijų stoka, darbo vietų kokybė ir dideli jaunuolių lūkesčiai.

1.1 VILNIAUS MIESTO UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA

Stengiantis sumažinti jaunimo nedarbą Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau –

Savivaldybės administracija) kartu su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) organizuoja Vilniaus miesto
savivaldybės užimtumo didinimo programos (toliau – Užimtumo didinimo programa)
įgyvendinimą.
Šio projekto tikslas tikslas – skatinant Vilniaus miesto gyventojų užimtumą ir aktyvumą
darbo rinkoje mažinti socialinę įtampą, atskirtį tarp bendruomenės narių, didinti darbo jėgos
kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms, suteikti galimybę bedarbiams integruotis į darbo rinką
ir joje išsilaikyti įgyjant praktinius įgūdžius, padėti sunkiai integruojamiems į darbo rinką
bedarbiams įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinas lėšas, vykdyti darbo rinkos užimtumo
didinimo ir nedarbo (nelegalaus darbo) mažinimo politiką. Formaliai šį programą numatytą ne tik į
jaunimą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo
tvarkos aprašo patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu
Nr. 1-2038 į šią programą taip pat įtraukti ir sekantis asmenys: 1) rūpintiniai, kuriems iki
pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai 2) nėščios moterys, vaiko motina
(įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį)
iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu),
ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė
slauga ar priežiūra 3) grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo
ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo
grįžimo iš laisvės atėmimo vietų 4) piniginės socialinės paramos gavėjai 5) priklausomi nuo
narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir
(ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6
mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo 6)
prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos
programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės
socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo 7) grįžę į Lietuvą nuolat gyventi
politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu
jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi
dienos; 8) turintys pabėgėlio statusą asmenys ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga
9) asmenys, patiriantys socialinę riziką. Kaip matyti programa apima ganėtinai platų asmenų ratą.
Galime teigti, kad šios programos esmė yra pagalba asmenims ,,grįžti“ į ,,normalų“
gyvenimo ritmą. Atkreiptinas dėmesys, kad programa gali būti iš dalies sudėtingai įgyvendinama
dėl darbo imigrantų iš Ukrainos kurių didžioji dauguma atlieka nekvalifikuotos darbus kurie galimai
atitiktų žmonių lūkesčius kurie yra aprašyti programoje. Galime teigti, kad minėtoji programa daro
tai kas dažnai taikoma Europos sąjungos valstybėse – narėse t.y. Vilniaus miesto savivaldybė skiria
dotacijas darbdaviams, kad jie priimdinėtų į darbą jaunus asmenys neturinčius patirties. Tokiu
atveju potencialus darbdavys pats galėtų ,,užsiauginti“ sau reikiamos srities specialistą ir už tai
gautu dotaciją iš savivaldybės o dotacijos sumą dalinai galėtų panaudoti priimto be patirties
darbuotojo darbo užmokesčiui.
Darytina išvada, kad kol darbdavys gaudinėtų dotaciją iš savivaldybės jis už darbuotojo
atliekamą darbą nemokėtų pilnos sumos. Darytina prielaidą, kad tai būtų didelė paskata priimdinėti
tokius asmenys į gamybos srity. Pažymėtina, kad dotacijas gautu ne tik darbdaviai kurie įdarbina
jaunus žmones tačiau ir asmenys numatytus tvarkos aprašo 1-8 punkte įskaitytinai. Darytina
prielaidą, kad šis Vilniaus miesto savivaldybės planas turės teigiamų pasekmių.
Galime teigti, kad šiuo metu su jaunimo nedarbu ,,padeda“ kovoti ir Lietuvos kariuomenė
kadangi į ją gali patekti ir asmenys turintis pagrindinį išsilavinimą, atlikę nuolatinę privalomąją
pradinę karo tarnybą jaunuoliai ir jaunuolės gali sudaryti terminuota tarnybos sutartį. Lietuvos
Respublikos Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatyme numatytos papildomos socialines
garantijos kurias galima būtų paliginti tik su tam tikru garsių įmonių kolektyvinėmis sutartimis
(pavyzdžiui gyvenamojo būsto išlaidų kompensavimas). Tačiau minėtas Lietuvos Respublikos
Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymas numato sąlygas pagal kurias asmuo tarnybai
netinkamas (sveikata, teistumas ir pan.). Tad galime teigti, kad ne visi jauno amžiaus žmonės gali
pasinaudoti šią galimybę. Ypatingai tai paliečia jaunuolius kurie turi fizinę ir (arba) psichine
negalią. Galime ,,pasidžiaugti“, kad Vilniaus mieste yra tokios įmonės kaip Uždaroji akcinė
bendrovė ,,BSS grupė“ kuri teikia profesionalias patalpų ir teritorijų valymo paslaugas. Šį uždaroji
akcinė bendrovė vieną didžiausiu neįgaliųjų socialinių įmonių Lietuvoje.
 Apibendrinant galime teigti, kad programos ir įrankiai kuriais galime skatinti jaunimo
užimtumą tuo pačių iš esmės mažinant jaunimo nedarbą gali būti veiksmingi kadangi minėti
įrankiai gali funkcionuoti pilna apimtimi. Žinoma naivu tikėtis, kad kada nors Lietuvoje situacija su
užimtumo bus tokia kaip aprašoma Tomazo Kampanelos veikale ,,Saulės miestas“ kuomet visi
žmonės turės darbus, dirbs po 4 valandas ir daugiau laiko skirs sau ir pramogoms. Nors galime
įžvelgti ir pokyčių į ,,tą pusę“ dalis įmonių Lietuvoje bando įdiegti 4 darbo dienų darbo savaitę
(nors anksčiau žmonės dirbo po 12 valandų 6 darbo dienas per savaitę). Tad galime tikietis, kad
viskas eina link to, kad silpnesnioji darbo santykių šalis (darbuotojas) turės vis geresnes darbo
sąlygas.

2. EUROPOS SĄJUNGOS JAUNIMO NEDARBO MAŽINIMO

PROJEKTAI

Anot I. S. Bajorūnienės, I. Patašienės, E. Bieliūnaitės ir kt. (2011), daugumoje Europos

valstybių, tarp jų ir Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis yra dvigubai didesnis už bendrą nedarbo lygį ir
ši problema yra ypač aktuali šiandieniam žmogui. Staigių ekonominių procesų kaita, pasisukusi
neigiama linkme žymi įsivyraujantį ekonominio nuosmukio laikotarpį. Vieni pagrindinių rodiklių
padedančių įvertinti esančią ekonominę – socialinę šalies ūkio būklės padėtį yra darbo rinkos
rodikliai, kurie rodo, kad gyventojų užimtumo ir nedarbo problemos pastaruoju metu tampa ypač
aktualios.
Aukštas nedarbo lygis jaunimo tarpe yra viena iš didžiausių ekonominių ir socialinių
problemų beveik visose pasaulio valstybėse. Mūsų šalyje jaunimo nedarbo problema ir 8-iuose
Europos sąjungos valstybėse – narėse pat yra viena iš aktualiausių. Atsižvelgiant į tai 2012 m.
Europos Komisija su aštuoniomis valstybėmis narėmis, kuriose tuo metu buvo didžiausias jaunimo
nedarbo lygis, sukūrė jaunimo veiksmų grupes, kurias sudarė nacionaliniai ekspertai ir Europos
Sąjungos pareigūnai, skirtas nustatyti priemones, pagal kurias būtų galima panaudoti vis dar turimą
2007–2013 m. programavimo laikotarpio (taip pat ir ESF) finansavimą, siekiant paremti jaunimo
įsidarbinimo ir mažųjų ir vidutinių įmonių įdarbinimo galimybes.
Nedarbo didėjimas yra vienas iš svarbiausių požymių rodančių ekonomikos nuosmukį, kuris
paliečia ne tik valstybę bet ir kiekvieną gyventoją, o nuo šios problemos išsprendimo priklauso ne
tik mūsų krašto ekonominis potencialas, bet ir visos vyriausybės. Nedirbantis, nesimokantis ir
mokymuose nedalyvaujantis (toliau – NEET) jaunimas yra sudėtinga socialinė problema, kuriai
Europos Sąjungoje (ES) mažinti 2013 m. Europos Vadovų taryba nusprendė pradėti įgyvendinti
Jaunimo užimtumo iniciatyvą (toliau – JUI). Pagal šią iniciatyvą 20 (dvidešimt) ES valstybių narių,
kurių regionuose 2012 m. 15–24 m. jaunimo nedarbo lygis viršijo 25 proc. arba buvo aukštesnis nei
20 proc. ir per 2012 m. padidėjo daugiau nei 30 proc., buvo paskirta 6,4 mlrd. eurų papildomoms
jaunimo užimtumo didinimo priemonėms iki 2018 m. įgyvendinti. Tarp šių 20 šalių pateko ir
Lietuva, gavusi virš 69 mln. eurų JUI lėšų. Galime teigti, kad iškelta hipotezė tik pasitvirtina.
Aukščiau buvo teigtina, kad nedarbas yra ne tik Lietuvos tačiau ir daugelio pasaulio valstybių
problema. Jeigu iš 28 Europos sąjungos valstybių narių 20 įgyvendina minėta iniciatyva (kuri nėra
nei reglamentas nei direktyva t.y. neturi privalomojo pobūdžio) galime teigti, kad problema (turima
omenyje jaunimo nedarbas) yra ganėtinai įsišaknyjusi.
Lietuvoje JUI yra įtraukta į 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų
programą: jai įgyvendinti yra skirtas 7 prioriteto 7.4.1. uždavinys „Sumažinti nedirbančio,
nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15–29 m. amžiaus jaunimo skaičių“. Šiam uždaviniui
pasiekti yra numatyta priemonė „Jaunimo užimtumo didinimas“ (07.4.1-ESFA-V-404), kuri iki
2018 m. pabaigos yra finansuojama išskirtinai JUI lėšomis. Priemonės veiklos apima du pirminės ir
antrinės intervencijos projektus „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Šiems projektams įgyvendinti iki
2018 m. pabaigos yra skirtos visos JUI lėšos – 69 173 966 eurai. Priemonės „Jaunimo užimtumo
didinimas“ įgyvendinimas 2019–2020 m. bus tęsiamas iš Europos socialinio fondo (toliau – ESF)
lėšų, tam numačius 20 532 671 eurą. Planuojama, jog 2019–2020 m. bus tęsiamos tos pačios ar
panašios priemonės veiklos kaip ir iki 2018 m. pabaigos, tačiau šių veiklų finansavimo šaltinis bus
pasikeitęs (iš JUI į ESF). Be to, pasirenkant priemones bus atsižvelgiama į JUI veiklų įgyvendinimo
iki 2018 m. patirtį ir atliktų jų vertinimų rezultatus. JUI įgyvendinimas Lietuvoje yra glaudžiai
susijęs su kitos europinės jaunimo užimtumo didinimo iniciatyvos – Jaunimo garantijų –
įgyvendinimu(toliau – JGI). Pažymėtina, kad projektai ,,Atrask save“ ir ,,Naujas startas“ buvo
plačiai naudotini Lietuvos Užimtumo tarnybose. Asmeniškai pažystų piliečių kurie dalyvavo
,,Atrask save“ kursuose. Po jų baigimo piliečiai buvo priimti į logistines paslaugas teikiančias
įmones turėdami vidurinį išsilavinimą tačiau neturintis jokios darbines patirties šioje srityje.
JGI veiklos Lietuvoje apibrėžtos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plane. JUI
remia dviejų iš aštuonių, JGI įgyvendinimo plane numatytų, uždavinių įgyvendinimą bei finansuoja
penkias iš 25 numatytų priemonių. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų
programos 7 prioriteto 7.4.1. uždavinio priemonė „Jaunimo užimtumo didinimas“ ir JUI lėšomis
finansuojamos penkios JGI įgyvendinimo plano priemonės apima tuos pačius pirminės ir antrinės
intervencijos projektus „Atrask save“ bei „Naujas startas“. Dėl šios priežasties JUI įgyvendinimo
vertinimas Lietuvoje iš dalies apima ir JGI įgyvendinimo vertinimą. Galime teigti, kad Europos
sąjungos finansuojami projektai iš dalies geriną situaciją Lietuvos nedarbo jaunimo tarpe lygio
mažinime.

IŠVADOS

Jaunimas ne tik Lietuvai tačiau ir bent kuriai pasaulio valstybei turėtų būti didelis
potencialas, todėl būtina žinoti kaip jį panaudoti. Pažymėtina tai, kad jauniems žmonėms būtų
lengviau susirasti darbą yra skiriamos Europos Sąjungos lėšos įvairiems projektams įgyvendinti,
kurie palengvina jaunimui integruotis į darbo rinką ir susirasti darbą. Nepaisant to, kad jaunimo
integracijos į darbo rinką procesas ne visada ir ne visiems būna sėkmingas, šiai problemai skiriama
nepakankamai dėmesio, nors jaunimo nedarbas nemažėja, o nemaža dalis kvalifikuotos darbo jėgos
išvyksta darbo ieškoti į užsienį. Išnagrinėjus atitinkamos savivaldybės individualu atveji galime
teigti, kad ne tik Europos sąjungą tačiau ir atskirų savivaldybių adminitracijos ieško būdų kaip
padėti jaunimui integruotis į darbo rinką. Atkreiptinas dėmesys, kad projektiniame darbe minėtas
Vilniaus savivaldybės integravimo į darbo rinką planas nukreiptas ne tik į jaunimą tačiau ir į
asmenys kurie patenka į socialinės rizikos grupę. Galime tik pasidžiagti, kad yra įmonių kurie
pirmenybe teikia ne kvalifikuotiems piliečiams kurie sąlyginai gali nesudėtingai susirasti darbą o
piliečiams kurie dažniausiai darbo pokalbiuose išgirsta frazę ,,mes su Jumis susisieksime“.
Atkreiptinas dėmesys, jog paskutinė frazė yra preziumuotina ir paremta piliečių pasisakymais
socialiniuose tinkluose.
 Literatūros sąrašas

1. file:///C:/Users/Dynka/Downloads/jui-vertinimas-lietuvoje-galutine-ataskaita%20(2).pdf

2.https://www.eca.europa.eu/sites/cc/Lists/CCDocuments/CC_AUDIT_COMPENDIUM/CC-
AUDIT_COMPENDIUM_LT.pdf

3. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darbo-rinka-uzimtumas/uzimtumo-ir-darbo-rinkos-
politika/jaunimo-uzimtumo-skatinimas

4. https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/sveikata-ir-socialiniai-reikalai/uzimtumas/

5. Adamonienė R., Astromskienė A. (2003). Kaimo užimtumo didinimo problemos Lietuvoje. Tiltai, 15-21.

6. Andriušaitienė D., Šileika A. (2003). Užimtumo didinimas depresiniuose šalies regionuose – prioritetinis
regioninės politikos tikslas. LŽŪU mokslo darbai. 2003. Nr. 61 (14).

7. Bajorūnienė I.S., Patašienė I., Bieliūnaitė E. ir kt. (2011). Kaimo jaunimo nedarbas ir jo pasekmės. Kaimo
raidos kryptys žinių visuomenėje. 2011 2. 46 – 60.

8. Bartosevičienė, V. (2004). Formulių rinkinys ekonominiai statistikai. Mokomoji knyga. Kaunas:

Technologija.

9. Beržinskienė D., Juozaitienė L. (2011). Impact of labour market measures on unemployment. Engineering
Economics. 22(2), 186-195.

10. Beržinskienė D., Martinkus B. (2007). Darbo rinkos rodiklių pokyčių identifikavimas. Taikomoji
ekonomika: sisteminiai tyrimai: 2007.2.

11. Brazienė R., Mikutavičienė I. (2013). Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką:
švietimo, darbo ir užimtumo politikos aspektas. Viešoji politika ir administravimas. Nr. 1. p. 108-119.
12. Brazienė R., Šalkauskaitė U. (2012). Darbo rinkos reikalavimai ir jaunimo įsidarbinimo galimybės
Lietuvoje: darbo pasiūlos skelbimų turinio analizės rezultatai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir
perspektyvos. 2012.4(28). 77-88.

13. Europos komisija. (2013). Komisijos komunikatas Europos parlamentui, tarybai, Europos vadovų tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir region komitetui. Briuselis, 2013 06 19 COM(2013)
447. 14. Europos komisija. (2013). Bendrosios užimtumo ataskaitos projektas. Briuselis, 2013 11 13
COM(2013) 801. 67