Professional Documents
Culture Documents
Social Democratebi N01
Social Democratebi N01
საქართველოს განვითარებისთვის
#1 11 marti, 2020 weli vrceldeba ufasod
http://www.sdd.ge
11.III. 2020 w.
#1 11.III სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 3
ჩვენი
mac vqmniT aseT politikur sistemasTan, tradiciulad, e.i. ukve giswavlia. isto- bis dafinansebis wesebSic
organizacias. mis wevrebs met-naklebad, axlos iyo an- ria erTxel xdeba rogorc cvlilebebis ganxorciele-
SeiZleba erTi da igive Sexe- glosaqsuri modelebi did procesi, xolo meordeba ba. Cveni kanonmdeblobiT,
dulebebi ar hqondeT raRac britaneTsa da aSS-Si. Tumca, rogorc farsi. mTavaria, is fizikur da iuridiul pi-
გუნდი
movlenebze, magram Tu erT- maT sxva konteqsti udevs sa- wesebi da fundamenti Sec- rebs partiisaTvis SeuZliaT
maneTTan iTanamSromleben, fuZvlad, dRes, iqac sakma- valo, razec es reJimi idga, 60 aTasi laris gadaricxva
iseT gadawyvetilebebamde od seriozuli cvlilebebia. Torem, rac ar unda axali Semowirulobis saxiT. am
mivlen, rac yvelasaTvis minda oriode sityva `qar- kadrebi moiyvano da igive dros, aSS-Si, romelic bev-
met-naklebad misaRebi iq- Tuli ocnebis~ im problemis wesebi SeinarCuno, veranair rad liberaluri qveyanaa,
neba. socialuri jgufebis Sesaxeb vTqva, rac mas Semd- Sedegs ver miiReb. am wesebis vidre danarCeni evropa, badri fircxeliani
aqtiuri monawileobiT is- gomi ganviTarebis resurss cvlileba ki ar moxda. Tu iuridiul pirebs Semowi- SeiaraRebuli Za-
eT politikas SevimuSavebT, ar utovebs. minda xazgasmiT `qarTuli ocneba~ trans- rulobis ganxorcieleba lebis Tadarigis
romlis ganxorcieleba mxo- aRvniSno: saqarTveloSi formirebas moaxdenda, ma- saerTod ar SeuZliaT imi- polkovniki, vaxtang
lod im SemTxvevaSi iqneba represiuli reJimis damar- Sin igi SeiZleba momavlis da tom, rom erT iuridiul gorgaslis saxelo-
SesaZlebeli, Tu Cven gveq- cxebiT, `qarTulma ocnebam~ dRevandelobis adekvaturi pirSi SeiZleba sxvadasxva bis ordenis kavaleri,
neba saxelmwifo, romelic biZina ivaniSvilis meTauro- politikuri organizacia ganwyobis xalxi muSaobdes. sazogadoebrivi orga-
imuSavebs yvelasaTvis, pasu- biT, istoriuli roli Seas- gamxdariyo. dRevandeli aseve, iq, SezRudvebi arse- nizacia „sruliad
xismgeblobas aiRebs qveynis rula. Tumca, es protestis, realoba aseTia: “ocnebis” bobs fizikuri pirebis mi- saqarTvelos patri-
ganviTarebaze da romelsac uaryofis talRaze moaxer- poluss protests ucxadebs marTac: maT, erTjeradad, otTa kavSiris“ dama-
eqneba ndoba da mxardaWera. xa. Tumca, istoriuli roli “nacmoZraoba,” rogorc ar- SeuZliaT mxolod 2800 do- arsebeli da Tavmjdo-
ai, aseTi tipis partias war- ar SeiZleba grZeldebodes sebul xelisuflebas, “nac- laris, xolo weliwadSi 5600 mare;partiis politi-
movadgenT. mzad varT yvela mudmivad an gaxdes induli- moZraobis” poluss pro- dolaris gadaricxva. am we- kuri sabWos wevri.
im adamianTan TanamSromlo- gencia. es ar aris wodeba, tests ucxadebs “ocneba,” sis gamo, dRes, magaliTad,
bisTvis, vinc am xedvas gai- romelsac moganiWeben da rogorc yofil xelisuf- dabali da saSualo fenebis
ziarebs. diax, moqalaqeebi gaqvs da gaqvs. es gaxlavT lebas. arcerTi ar lapa- warmomadgeneli sandersi
politikuri procesebis mo- istoriul momentSi swori rakobs imaze, Tu ra unda bevrad met fuls agrovebs, naTia qevxiSvili
nawileebi unda iyvnen da ara moqmedeba. es roli dasrul- Seicvalos. “nacionalebi” vidre misi mdidari metoqe arasamTavrobo
mayureblebi. Cveni mizani ar da. samwuxarod, `qarTuli tyuilis Tqmis Cveul re- baideni. blumbergi Tavad organizaciis „qale-
aris mxolod erTjeradad, ocneba~, romelic Seiqmna JimSi gaiZaxian: xelfasebs aris miliarderi. arada, yo- bi samarTlianobisT-
2020 wlis arCevnebSi ramde- vis” damaarsebeli da
nime deputatis gayvana. Cven
orientirebuli varT imaze, ჩვენ სახელმწიფო გვინდა Tavmjdomare, partiis
politikuri sabWos
http://www.sdd.ge
4 სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 11.III. 2020 w.
#1 11.III
http://www.sdd.ge
11.III. 2020 w.
#1 11.III სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 5
http://www.sdd.ge
6 სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 11.III. 2020 w.
#1 11.III
http://www.sdd.ge
11.III. 2020 w.
#1 11.III სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 7
http://www.sdd.ge
8 სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 11.III. 2020 w.
#1 11.III
http://www.sdd.ge
11.III. 2020 w.
#1 11.III სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 9
პარტია “სოციალ-დემოკრატები –
საქართველოს განვითარებისთვის” პარლამენტში
08.02.2020 konferencia dros, skola unda iyos is adgili, regionuli ganviTarebis strate- regionebs Soris
„so ci al-de mok ra te bis” romelic adamians ganaTlebis Sem- giis Sesaxeb konferencia gaimarTa. aris. ganaTlebis,
organizebiT, saskolo da sko- dgomi safexurebisTvis amzadebs. konferenciaze moxsenebiT wardga jandacvis xaris-
lamdeli ganaTlebis sakiTxebze amitom Cven sruliad miuReblad partiis Tavmjdomare, gia Jor- xi un da aiwi os,
parlamentSi Tematuri konfe- migvaCnia, rom saskolo gamocdebi Joliani da regionebis ganviTa- eko no mi ka un da
rencia gaimarTa gauqmda, ramac seriozulad daar- rebaze isaubra. ganviTardes
partia “social-demokratebis” tya skolas,”- ganacxada JorJo- „es konferencia aris erT-er- sazogadod, maT
organizebiT, saskolo da skolam- lianma. Ti im rigSi, romelsac Cven sxva- Soris iseTi eko-
deli ganaTlebis sakiTxebze par- partiis politsabWos wevris dasxva mimarTulebebiT vata- no mi ka Se iq m nas,
lamentSi Tematuri konferencia eka lekaSvilis gancxadebiT, rebT. erT-erTi mTavari mimar- ro me lic ma Ral
gaimarTa, sadac skolamdeli da konferencias eswrebodnen peda- Tuleba regionebis ganviTareba anazRaurebad
zogadi ganaTlebis Sesaxeb par- gogebi, dargis specialistebi, da regionebis ganviTarebisadmi samuSao adgilebs
tiis zogadi koncefcia ganixiles. profesiuli gareTianebebi da sxvadasxva midgomebia. erT-er- Seq m nis.sof lis
Sexvedraze zogadi ganaTlebis moqalaqeebi. “dRevandeli kon- Ti mTavari sakiTxi, romelsac meurneobis mimar-
sferoSi arsebul problemebze, ferenciis Tema exeba ganaTlebis yovelTvis xazs vusvamdiT da TulebiT mniSvne-
xedvasa da ganviTarebis koncef- sferoSi, kerZod ki saskolo da migvaCnia, rom daZravs arsebul lovani SesaZlo-
ciaze imsjeles. “socialdemokra- skolamdeli ganaTlebis momar- viTarebas aris is, rom Cven Tan- bebi aris, romelic amoqmedebu- SeuZlia gaamkacros regulaciebi,
tebis” TvalsazrisiT, ganaTleba TulebiT arsebul mdgomareobas. mivdevrulad unda warvmarToT li ar aris. SesaZlebelia bevrad amave dros, aiRos pasuxismgebloba
saxelmwifos ganviTarebisaTvis dRevandel Sexvedraze ganvixi- es politika. dRevandeli dis- ukeTesi mdgomareobis Seqmna, farmaciaSi garkveul monawileo-
centralur da kritikul sferos lavT am sferoSi arsebul prob- kusia, Sexvedra eZRvneba swored vidre dResaa“, — aRniSna Jor- baze. farmaciis sferoSi sruliad
warmoadgens. lemebs, mivawodebT Cvens Tval- im meTodologiebs, romlebic Jolianma. warmoudgenelia bazris nebaze miS-
partiis wevrebis SefasebiT, sazriss, amasTan movismenT sazo- farTod gamoiyeneba am mimar- veba. swored amitom gvaqvs viTa-
skolamdeli da saskolo ganaT- gadoebis informacias imis Tao- TulebiT. aris e.w. klasteruli 22.02.2020 konferencia reba, rom wamlebi Cvens mezobel
leba umniSvnelovanesi mimarTu- baze, maT ra problemebi awuxebT. midgomebi, aseve e.w. Wkvian regi- gia JorJoliani — CvenTan qveynebSi 3-4-jer naklebi Rirs,
lebebia, romelTa mxardaWerac konferencias eswreba interesTa ons rasac eZaxian, teqnologiuri moxda jandacvis sferos sruli vidre CvenTan. saqarTveloSi es
momaval TaobaSi investirebas niS- jgufebi, pedagogebi, profesiu- platformebi regionebisTvis da privatizeba, saxelmwifo anu e.w. sfero kerZo seqtoris mier aris
navs. konferenciis monawileebma li gaerTianebebi da moqalaqee- ase Semdeg. minda giTxraT, rom aramomgebiani klinikebi praqti- monopolizebuli da maT mogebaze
pedagogebisgan da maswavlebelTa bi, romelTa Svilebi skolebSi, Zalian bevri Sexvedra gvqonda kulad ar arsebobs orientirebuli saqmea,”- ganacxada
profesiuli kavSiris warmomad- baRebSi dadian da aqvT konkre- regionSi da ra Tqma unda, adamia- Tu jandacvas ganvixilavT ara JorJolianma.
genlebis mxridan saganmanaTleb- tuli problemebi,” — ganacxada nebi Zalian saqmianad, didi inte- rogorc bizness, aramed rogorc, partia “social -demokra-
lo dawesebulebebSi arsebuli eka lekaSvilma. resiT ecnobian am midgomebs. Cven sazogadoebriv sikeTes, rac yve- tebis” organizebiT gamarTul
la adamianisTvis xelmisawvdomi dRevandel konferenciaze swo-
unda iyos, amisTvis saWiroa fun- red jandacvis politikis Temaze
damenturi cvlilebebi ganxor- imsjeles.
cieldes, — amis Sesaxeb partia „social-demokratebis” wevre-
“social-demokratebis” liderma bis TvalsazrisiT, jandacva erT-
gia JorJolianma Jurnalistebs erTia im umniSvnelovanes sfero-
ganucxada. misi TqmiT, qveyanaSi Tagan, romelzec damokidebulia
jandacvis sferos sruli priva- sazogadoebis keTildReoba.
tizeba moxda da monopolia ker- konferenciis momxseneblebma
Zo seqtors aqvs. JorJolianis yuradReba gaamaxviles msoflioSi
SefasebiT, es midgoma jandacvas aprobirebul jandacvis siste-
sajaroobis princips ukargavs da mebze, warmoadgines am sistemebis
amis Sesacvlelad fundamenturi Zlieri da susti mxareebi, marTvis
reformaa saWiro. da dafinansebis modelebi. aseve,
“CvenTan moxda jandacvis sfe- ganixiles samedicino infrast-
ros sruli privatizeba. saxelmwi- ruqturis, kadrebis, samedicino
mdgomareobis Sesaxeb informacia konferenciis ZiriTadi momxse- mzad varT imisTvis, rom kidev fo anu e.w. aramomgebiani klinikebi ganaTlebis da samecniero kvleve-
moismines da problemebis gadaW- neblebi iyvnen partiis Tavmjdoma- ufro farTod ganvixiloT es praqtikulad ar arsebobs. Tu jan- bis mimarTulebiT saqarTveloSi
ris gzebze isaubres. re gia JorJoliani, saqarTvelos sakiTxebi. saqme isaa, rom Zalian dacvis sfero iqneba Cveulebri- arsebuli gamowvevebi.
partia “social-demokrate- mecnierTa da pedagogTa prof- seriozuli saxelmwifo institu- vi biznesi, mTeli sazogadoebis konferecniis momxseneblebi
bis” lideris gia JorJolianis kavSiris prezidentis moadgile tebi unda arsebobdes, romelic jandacva damokidebuli iqneba am arian: medicinis doqtori, jan-
gancxadebiT, ganaTlebis reforma naTia korZaZe, partiis polit- am mimarTulebiT imuSavebs. es kerZo pirebis interesebze. sayo- dacvis politikis institucis
kompleqsuri sakiTxia, romelic sabWos wevri, saskolo ganaTlebis aris ganviTarebis sabWo, rome- velTao jandacvis programam direqtori Tengiz verulava,
ver gatardeba sxva sferoebis, koordinatori zurab vaxania, lic am sakiTxebiT dakavdeba. moicva yvela moqalaqe da biuje- medicinis doqtori, samedicino
maT Soris ekonomikis reformis ganaTlebis eqsperti, wamyvani mas- wina mowvevis parlamentis tidan gadaxdili fuli midis ker- eTikis da samarTlis specialisti
gareSe. wavlebeli gia sixaruliZe. dros gvqonda mcdeloba, rom Zo pirebis xelSi. es aris is, rac ekaterine sanikiZe, partiis “soci-
“partia “social-demokratebi” spe ci a lu rad qvey nis da maT jandacvas ukargavs sayovelTa- al-demokratebi saqarTvelos gan-
politikis sxvadasxva aqtualuri 14.02.2020 konferencia Soris regionebis ganviTarebis obis da sajaro politikis xasi- viTarebisaTvis” Tavmjdomare gia
mimarTulebis mixedviT konferen- partia „social-demokrate- sabWo Seqmniliyo. Zalian mniSv- aTs. 2012 wlis Semdeg jandacvis JorJoliani.
ciebs vatarebT, sadac am sferoSi bis“ organizebiT, saqarTvelos nelovania regionebis kompleq- mimarTulebiT garkveuli nabijebi partia „social-demokratebis”
dasaqmebul pirebTan, am sferos regionuli ganviTarebis stra- suri ekonomikuri ganviTareba gadaidga, Tumca Secdoma srulad organizebiT, ukve gaimarTa sxva-
specialistebTan erTad vmsje- tegiis Sesaxeb konferencia gai- da Semdeg amis paralelurad ar gasworda. fundamenti, rasac dasxva sakiTxebisadmi miZRvnili
lobT am mimarTulebiT arsebul marTa unda warimarTos ganaTlebisa da es sayovelTao xelmosawvdomoba konferenciebi, mag Soris ganaT-
problemebsa da gadaWris gzebze. partia „social-demokrate- jandacvis sferos im uTanaswo- daefuZneboda, ar Seicvala. igivea lebis da regionuli ganviTarebis
dRevandeli konferencia Seexeba bis“ organizebiT, saqarTvelos robis aRmofxvra, romelic dRes farmaciis sferoSi. saxelmwifos mimarTulebiT.
saskolo da skolamdeli ganaTle-
bis sakiTxebs. gvsurs, Cveni xedva
warvudginoT am sferos warmo-
madgenlebs. msjelobis Sedegad,
gvinda CamovayaliboT platforma,
romelic sWirdeba Cvens qveyanas.
im SemTxvevaSi, Tu arCevnebis Sem-
deg politikaze zegavlena gveqne-
ba da eWvic ar mepareba, rom asec
iqneba, Cven zogadi ganaTlebis
mimarTulebiT am politikis rea-
lizebas movaxdenT. mokled rom
giTxraT, es gulisxmobs skolis
rolis gazrdas. skola ar aris
mxolod umaRlesSi mosamzadebe-
li kursebi, adamianma srulyofi-
li ganaTleba unda miiRos. amave
http://www.sdd.ge
10 სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 11.III. 2020 w.
#1 11.III
საქართველო — ნეოლიბერალიზმი
და ინდუსტრიული პოლიტიკა
liTonis jarTi wamyvan saeqs- saxelganTqmuli amerikeli parkSi) aaSenos sacxovrebeli CaerTvebian TamaSSi. dasav-
porto saqonels warmoadgen- konservatori ekonomistis ga- kompleqsi, man xelmZRvanelo- luri multi-nacionaluri
da. 2005 wlamde, sul raRac 15 ri bekeris frazas, romelmac bisTvis unda gaiRos „raime“ korporaciebi daiwyeben saqmes
wlis ganmavlobaSi, saqarTve- pirvelad es 1985 wels Tqva). sakmarisi da didi albaTobiT imisTvis, rom moaxdinon eqs-
lo sabWoTa kavSiris yvelaze ekonomikuri politika didi moipovebs uflebas. ramdeni- porti CineTSi; Cinuri tran-
ufro mdidari respublikidan xania wydeba erTi kiTxvis sa- me ukve arsebuli quCa „priva- snacionaluri korporaciebi
gadaiqca yvelaze ufro Rarib SualebiT: Tu rogor davSor- tizirebulia“ — ise rom quCis ki gaakeTeben igives, raTa ga-
qveynad. zrda 2000-iani wle- deT maqsimalurad imas, rasac „mflobeli“ krefs gadasaxads itanon saqoneli evropasa da
bis Sua xanebamde ar aRdgeni- sabWoTa kavSiris mTavrobebi TiToeuli satransporto sa- mis farglebs gareT. martivia.
la. 1990-ianebis Sua wlebidan akeTebdnen? fridrix haiek- Sualebidan. rogorc wesi, cno- ZiriTadi varaudi mdgomare-
dRemde saqarTvelos mosax- sac ki Sercxveboda aseTi eqs- bili araa, vin „flobs“ am kerZo obs imaSi, rom saqarTvelo
leoba mesamediT — daaxloe- tremaluri neo-liberalizmis quCebs, magram naTelia, rom es ukan midis „saxelisuflebo“
robert veidi biT 3,4 milionamde Semcirda. gamo. aq faqtiurad ar arsebobs quCebi agebulia saxelmwifo da ara sabazro Cavardnis gamo.
politekonomiisa da qveynis diaspora umetes wilad keTildReobis saxelmwifo. sa- seqtoris da ara kerZo mflo- da roca samTavrobo SezRud-
saerTaSoriso ganviTarebis ruseTSi, TurqeTsa da evropa- Semosavlo gadasaxadi yvelas- belis mier. SegviZlia davasa- vebi mogvardeba, bazari imu-
profesori londonis Sia. TiTqosda viRacas naTqva- Tvis Tanabrad 20%-s Seadgens, xeloT rogorc minimum erTi Savebs „TavisTavad“ raTa ga-
ekonomikur skolaSi (LSE). mi hqondes: „garigeba aseTia: mogebis — 15%-s, xolo dividen- SemTxveva: didi sastumro isea naviTaros zrdis maRali tem-
statia pirvelad gamoqveynda Tqven iRebT Tqven damoukideb- debis gadasaxadi — 5%-ia. mTav- ganlagebuli quCaze, rom taq- pebi. ekonomikisa da mdgradi
Le Monde diplomatique-Si. lobas da Tavisufal sabazro roba, romelic mxardaWerilia sebs, romlebic midian sastum- ganviTarebis saministroSi
ekonomikas, magram Tqven kar- bankebisa da saTamaSo firmebis ros mimarTulebiT uwevT sa- mcire sammarTvelos (9-12 ka-
aprilis bolos tato xun- gavT Tqveni mosaxleobis mesa- mier, miiswrafis SemoiRos es- fasuris gadaxda. meore mxriv, ci, romelTagan yvela 3 Tvian
daZis mowveviT viyavi saqar- meds“. maRali emigraciis donis tonuri sagadasaxado modeli, wina da axlandeli xelisuf- kontraqtzea) Tavmjdomares,
TveloSi, „sazogadoebrivi miuxedavad, oficialuri umu- romlis mixedviTac, kompaniebi lebis pirobebSic uwin arse- romelsac davalebuli aqvs,
kvlevis centrSi“, romelic Sevroba daaxloebiT 13% Sead- Tavisufldebian mogebis gada- buli yoveldRiuri wvrilmani daareguliros industriuli
warmoadgens mcire social- gens. magram „dasaqmebulebi“ saxadisgan, Tuki isini moaxde- korufcia (magaliTad sagzao politika, surs gaigos meti
demokratiul thinktank orga- moicavs „TviTdasaqmebuleb- nen mogebis sakuTar biznesSi policiis SemTxvevaSi) TiTqmis „industriuli politikis Se-
nizacias da romelsac mxars sac“, sadac igulisxmeba ada- reinvestirebas. Tumca termini aRmofxvrilia, rac arsebiTad saxeb“. igi gaognebuli iyo Ce-
uWers ebertis fondi. maspin- mianebi miwis mcire nakveTiT, „reinvestireba“ bundovania, aumjobesebs cxovrebis xarisxs mi sityvebiT, rodesac vTqvi,
Zel mxares aseve warmoadgenda romelzec saarsebo mosavali rac iZleva sakmao saSualebebs, yoveldRiurobis doneze. da rom SeerTebuli Statebi ukve
mcire social-demokratiuli didi xania warmoadgens efeq-
partiis (social-demokratebi tur „developmentalistur“
saqarTvelos ganviTarebisT- saxelmwifos da, rom CIA-isac
vis) lideri da garemos dac- ki aqvs venCoruli fondi, ri-
vis saparlamento komitetis Tac xels uwyobs inovaciebis
Tavmjdomare gia JorJolia- ganviTarebas. mogvianebiT man
ni. saqarTvelo did sargebels miTx ra, rom kon fe ren ci is
naxulobs sakuTari strate- dasrulebisTanave mas hqonda
giuli adgilmdebareobiT Sav vrceli Sexvedra premier-mi-
zRvasa da kaspiis zRvas Soris nistrTan, mis TanakurselTan.
aRmosavleTidan-dasavleTis- rodesac premierma Seityo,
ken da aRmosavleT evropas da rom Se er Te bu li Sta te bi
erays, irans da samxreT azias aris efeqturi „developmen-
Soris mdebare CrdiloeTidan- talisturi“ saxelmwifo da
samxreTisken gamavali gzebiT rom CIA-ic kia inovaciis gan-
(es adgilmdebareoba saqarT- viTarebis saqmeSi CarTuli,
velos mowyvlads xdida dapy- isic gaocda. maT ara mxolod
robisa da ZarcvisTvisac). es ideologia Seqmnes da gadaiy-
iyo erT-erTi yvelaze mdida- vanes es ideologia politikis
ri qveyana sabWoTa kavSirSi da paradigmaSi, aramed daarses
sabWoTa kavSiramde caristul organizaciuli arqiteqtura,
ruseTSi. rusebs uyvardaT aq raTa es paradigma gadaqceu-
ardadegebis gatareba misi dax- liyo ekonomikuri politikis
vewili kulturis, Termuli mohyavT. maTi umuSevarTa ka- raTa Tavidan aicilon korpo- Tbiliss dRemde aqvs lamazi warmmarTvel Zalad — yovel
wylebisa da Savi zRvispire- tegoriaSi moqceva mogvcemda ratiuli gadasaxadebi. yvela botanikuri baRi — sadac Ses- kontinentze neo-liberaluri
Tis gamo. dedaqalaqi Tbili- suraTs 50%-mde umuSevrobiT. „kargi“ ganaTlebis miRebis vlisas fuls ixdi. moqmedi thinktank organizaciebis gaCe-
si ikvexnida Tavisi brwyinva- industriuli ganviTarebis saSualeba kerZoa. Tbilisis mTavrobaa koalicia saxelwo- niT, dafinansebiT da ideebis
le operiT, XIX saukunis Sua strategiis Sesaxeb erTdRiani mosaxleba erT milions scdeba, debiT „qarTul ocneba“. ineqciiT iseT organizaciebSi,
wlebSi aSenebuli Senobi T. konferencia, romelsac me da- rac mTeli mosaxleobis mesame- me Sevxvdi dimitri qumsiS- rogorebicaa saerTaSoriso
sabWoTa kavSiris periodSi veswari da romelic daigegma dia. quCebi iseTive sufTaa, ro- vils, vice-premiersa da saqar- savaluto fondi da msoflio
saqarTvelos hqonda msxvi- gabeduli social-demokra- gorc londonSi, magram sagzao Tvelos ekonomikisa da mdgra- banki.
li industriuli seqtori da tebis mier (maTi argumentebi moZraobis gadatvirTuloba di ganviTarebis ministrs. mas sa qar T ve los uni ver si-
dasaqmebulTa sakmaod didi xSirad Seracxulia rogorc Semzaravia, Tvalebis mwveli ise mihyavda mTeli saubari, tetebSi ekonomikis swavleba
saSualo klasi. industria „ko mu nis tu ri“) — bo lo 25 haeri yvela gamonabolqvze TiTqosda me potenciuri in- TiTqmis sruliad efuZneba
moicavda rTul warmoebasac, wlis ganmavlobaSi iyo pir- mavnea (Tumca arc iseTi saSi- vestori vyofiliyavi. is da gregori menqius „ekonomikis
rogorebicaa: manqanebi da sab- veli konferencia am Temaze, neli rogor deliSi an pekinSi). misi mTavroba Seyvarebulia principebs“. menqiu ukompro-
rZolo TviTmfrinavebi — qu- gansakuTrebiT aRsaniSnavia, sajaro transporti arc ise msoflio bankis angariSSi biz- miso neoliberalia im donemde,
TaisSi (qveynis sididiT meore rom is gaimarTa parlamentis bevria da cota Tu gabedavs ve- nesis keTebis simartivis Sesa- rom 2011 wels harvardSi mis
qalaqi) iyo manqanaTmSenebeli SenobaSi. komunizmis dacemi- losipediT moZraobas. urbanu- xeb, sadac saqarTvelo ikavebs kursze ekonomikis Sesaval-
qarxana, romelic asaqmebda 18, dan moyolebuli iseTi fraza, li dagegmareba TvalSisacemia maRal adgils (18-dan 24-mde Si protestis niSnad moawyes
000 adamians, da saqarTvelos rogorebicaa: „industriuli misi ararsebobis gamo. sabWoTa bolo wlebis ganmavlobaSi) gaficva mis mier gakeTebuli
uxvi Tixis maragi, romelmac politika“ akrZalulia — Tu epoqis parkebi da sxva sazoga- erT sul mosaxleze Semosa- uvargisi prezentaciis gamo,
aayvava keramikuli industria. ar CavTvliT zogierTi eko- doebrivi Senobebi buldoze- valTan mimarTebiT (daaxlo- ekonomikuri codnis mdgoma-
rodesac sabWoTa kavSiri dai- nomikis ministris xatovan rebiTaa dangreuli, raTa gza ebiT 3.500-4.000 aSS dolari). reobis Sesaxeb. saqarTveloSi
Sala, saerTaSoriso savaluto gamoTqmas: „saukeTeso indus- daeTmos TvalSisacemad maxin- es maRali maCvenebeli Tavis- aravis aqvs mciredi warmod-
fondis mier mxardaWerilma triuli politika -industri- ji, erTmaneTze mijriT mdgari Tavad aris politikis priori- genac ki Tu rogor SeimuSaon
pos t sab Wo Ta mTav ro beb ma uli politikis arqonaa.“ (sami mravalbiniani sacxovrebele- tetebis pirvel nusxaSi; isini sicocxlisunariani indust-
biZgi misces swraf da Sors wlis win poloneTSi Sevitye, bisTvis, romelTac arc parkebi arapirdapir amtkiceben, rom riuli politika.
mimaval privatizaciis prog- rom poloneTis Zlevamosil gaaCniaT da arc avtosadgome- Tu Seqmnian „Tanabar piro-
ramas. daiSala asobiT qarxana ekonomikis ministrs uyvarda bi. privatizebuli quCebi Tu bebs“ (maT Soris kargi tran- Targmani
da jarTad gaiyida. 1990-iani igives Tqma. eWvi araa, isini ga- samSeneblo firmas surs, rom sporti da infrastruqtura) moamzada
wlebidan 2000-ian wlebamde, ucnobiereblad imeorebdnen cariel adgilas (magaliTad profesionali moTamaSeebi mariam gaCeCilaZem
http://www.sdd.ge
11.III. 2020 w.
#1 11.III სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 11
ლიბერალიზმი - კერპი,
რომელმაც არ გაამართლა
jorj monbio _ britaneli mwerali da politikuri aq- ri fakultetebi da poziciebi, gadasaxadebis masiuri Semci-
tivisti, Jurnal The Guardian-is yovelkvireuli mesvete. kerZod Cikagosa da virjiniis reba, profkavSirebis CamoSla,
universitetebSi. deregulacia, privatizacia,
aris ramdenime wignis avtori, maT Sorisaa datyvevebuli ganviTarebis amgvari gzis auTsorsingi da konkurencia
saxelmwifo _ britaneTis korporatiuli STanTqma~ Semdeg, neoliberalizmi bevrad sajaro servisebs Soris. saer-
ufro mZlavri gaxda. Tu haiekis TaSoriso savaluto fondis,
SeuZlebelia dagegmviT. sadac delegatebi ludvig fon Sexedulebis mixedviT, mTavro- msoflio bankis, maastrixtis
konkurenciis limitirebis mizesi da fridrix haieki iyvnen. bam unda gaakontrolos konku- xelSekrulebisa da saerTa-
mcdeloba Tavisuflebis mtro- swored maT gansazRvres ase ide- rencia, raTa Tavidan aicilos Soriso savaWro organizaciis
bad miiCneva. gadasaxadebi da ologia. franklin ruzveltisa monopolia, missave amerikel xelSewyobiT neoliberaluri
regulaciebi unda Semcirdes, da didi britaneTis keTildRe- mociqulebs Soris, rogoricaa politikebi mTel msoflioSi
sajaro servisebi unda priva- obis saxelmwifos gradualuri magaliTad milton fridmani, dainerga, xSirad demokratiuli
tizirdes. samuSao Zalis orga- ganviTarebis social-demokra- gaziarebuli iyo rwmena, rom SeTanxmebis ugulebelyofiTac
nizeba da koleqtiuri molapa- tiul magaliTSi maT koleqti- monopoliuri Zala SegviZlia ki. gansakuTrebiT aRsaniSnavia
rakebebis warmoeba profkavSi- vizmis manifestacia dainaxes, davinaxoT, rogorc efeqturo- misi adaptacia im qveynebSi, sa-
warmoidgineT, rom sabWoTa rebis mier, daxatulia bazris rac msgavsi azrovnebis velSi bis gasamrjelo. dac winaT iyo memarcxene: lei-
xalxs arasdros hqonoda gago- simaxinjed, romelic xels uS- nacizmsa da komunizms utol- raRac moxda tranziciis am boristuli da demokratiuli
nili komunizmi. ideologia, ro- lis gamarjvebulisa da damar- deba. wignSi „gza monobisken“, monakveTSi _ moZraobis saxeli mTavrobebi. rogorc stedman
melic dRes dominirebs Cvens cxebulis bunebrivi ierarqiis romelic 1944 wels gamoica, gauCinarda. 1951 wels, fridmani jonsim aRniSna: „Znelia moifiq-
cxovrebaSi, Cveni umravleso- Camoyalibebas. uTanasworoba haieks mohyavs argumenti, rom amayad gansazRvravda sakuTar ro sxva utopia, romelic amde-
bisTvis, usaxeloa. axseneT is Sefasebulia saTnoebad: sa- mTavrobis mier gegmareba, in- Tavs neoliberalad, Tumca, Za- nad srulad realizda“.
saubrisas da gaocdebiT _ im sargeblo saqmis mkeTebelTa dividualizmis mospobiT, mig- lian male, terminma gauCinareba
SemTxvevaSic ki, Tu es termini dajildovebad da simdidris viyvans totalitarul kont- daiwyo _ sxvaTa Soris, es kidev * * *
Tqvens msmenelebs manamdec sme- generirebad, romelic Camoi- rolamde. rogorc mizesis wigni grZeldeba _ maSinac ki, roca SeiZleba ucnauradac gveCve-
niaT, isini SegewinaaRmdegebin Joneba qvemoT, raTa danarCenebi „biurokratia“, „gza monobisken“ ideologia gaxda ufro mZlav- nebodes, magram doqtrina, rome-
mis gansazRvrebaSi. neolibera- gaamdidros. mcdeloba, Seiqmnas aseve iyo farTod kiTxvadi. wig- ri da Tanmimdevruli, dakar- lic iZleoda dapirebebs arCe-
lizmi: iciT es ra aris? ufro Tanaswori sazogadoeba _ vanisa da Tavisuflebis Sesaxeb,
misi anonimuroba, erTdro- erTdroulad kontrproduqti- scenaze gamodis sloganiT: „ar
ulad misi Zalauflebis simp- ulicaa da moralurad miuRebe- arsebobs sxva alternativa“. ro-
tomicaa da mizezic. neolibe- lic _ bazari uzrunvelyofs, gorc haiekma aRniSna pinoCetis
ralizmma gadamwyveti roli Se- rom yvelam miiRos is, rasac da- CileSi vizitis dros (erT-erTi
asrula sxvadasxva tipis Tval- imsaxurebs. pirveli qveyana, sadac programa
saCino krizisebSi, rogoricaa: Cven internalizacias vuke- srulyofilad ganxorcielda)
2007–2008 wlebSi, moulodneli TebT am kredos da vaxdenT mis _ „CemTvis upiratesia libera-
finansuri vardna, simdidrisa kvlavwarmoebas. mdidrebi arw- luri diqtatura, vidre demok-
da Zalauflebis ofSorizacia muneben sakuTar Tavs, rom sim- ratiuli mTavroba, romelic
[1], romlisTvisac Tvali mxo- didres damsaxurebulad iReben Camocilebulia liberalizms“.
lod Panama Papers-ze gvaqvs mok- da ugulebelyofen iseT gare- Tavisufleba, romelsac gvTa-
ruli, saxelmwifo jandacvisa moebebs, rogoricaa ganaTle- vazobs neoliberalizmi _ ro-
da ganaTlebis neli kolafsi, ba, garemo, klasi _ rac maT am me lic ase mac du rad JRers
bavSvTa siRaribis dabruneba, yvelafris miRwevaSi SeiZleba zogadi terminebiT aRwerisas,
martoobis epidemia, ekosis- daxmareboda. Raribebi sakuTar realurad niSnavs Tavisufle-
temis ganadgureba da donald Tavs abraleben TavianT waruma- bas qariylapiebisTvis [2] da ara
trampis aRmavloba. am krizisebs teblobas maSinac ki, roca saku- ludvig mizesi milton fridmani lifsitebisTvis.
Cven ise vpasuxobT, TiTqos isini Tari garemos Sesacvlelad Zal- nma ramdenime Zalian mdidari guli saxeli ar Canacvlebula profkavSirebisagan da ko-
izolaciurad warmoiSvebian _ ze mwiri SesaZleblobebi aqvT. adamianis yuradReba miipyro, raime saerTo alternativiT. leqtiuri molaparakebebisagan
ver vacnobierebT, rom TiTo- ar aqvs mniSvneloba struq- romlebmac am ideologiaSi da- miuxedavad Zlieri finansuri gaTavisufleba niSnavs xelfa-
euli maTgani katalizdeba da turul umuSevrobas: Tu ar inaxes SesaZlebloba, sakuTari mxardaWerisa, pirvel etapze ne- sebze zewolis, xelfasebis Sem-
mwvavdeba erTi da igive kohe- gaqvs samuSao, es imitom, rom Tavi regulaciebisa da gadasa- oliberalizmi garkveul sazR- cirebis Tavisuflebas; regu-
rentuli filosofiis mier _ uiniciativo xar. ar aqvs mniSvne- xadebisagan gaeTavisuflebinaT. vrebSi eqceoda. omis Semdgomi laciebisagan gaTavisufleba ki
filosofiisa, romelsac aqvs loba ramdenad araadekvaturad 1947 wels, rodesac haiekma pir- SeTanxmeba TiTqmis universalu- niSnavs Tavisuflebas _ mowam-
an hqonda saxeli. ras SeiZleba Zviria sacxovrebeli: Tu Seni veli organizacia “mon peleri- ri iyo: jon meinard keinzis eko- lo mdinare, safrTxeSi Caagdo
hqondes imaze didi Zalaufle- sakredito baraTi funqcias kar- nis sazogadoeba” daaarsa, da mas nomikuri xedvebi farTod iyo mSromelebi, gagaCndes usamar-
ba, vidre usaxelod funqcio- gavs, es Seni upasuxismgeblobisa Semdegi dRis wesrigi hqonda _ gaziarebuli, sruli dasaqmeba Tlo interesebi da qmnide egzo-
nirebas? da uyuradRebobis bralia. ar gaevrcelebina neoliberaliz- da siRaribis aRmofxvra saer- tikur finansur instrumentebs
aseT yov lis mom c vel da aqvs mniSvneloba arc imas, rom mis doqtrina, misi finansuri To mizans warmoadgenda aSS-sa maT misaRwevad. gadasaxadebi-
yvelgan SeRwevad neolibera- Tqvens Svilebs ar aqvT skoleb- mxardamWerebi milionerebi da da evropis didi nawilisaTvis: sagan gaTavisufleba _ keTil-
lizmsac ki, Cven iSviaTad Tu Si saTamaSo moednebi: Tu isini maTi fondebi iyvnen. sagadasaxado ganakveTebi iyo dReobis redistribuciisgan
vaRiarebT ideologiad. Cven, gasuqdnen, Tqveni bralia. kon- swored maTi daxmarebiT da- Zalian maRali, mTavrobebi cdi- gaTavisuflebas niSnavs, rac
rogorc Cans, veTanxmebiT mtki- kurenciiT marTul msoflioSi iwyo haiekma imgvari ramis Seqm- lobdnen SeeqmnaT socialuri adamianebs siRaribeSi tovebs.
cebas, rom es utopiuri, aTasw- _ is, vinc ukan rCeba -miiCneva da na, rasac daniel stedman jonsi sikeTeebi, ganeviTarebinaT axa- rogorc naomi klaini aRwers
leulisaTvis damaxasiaTebeli ganisazRvreba uunarod _ saku- “erTgvar neoliberalur inter- li sajaro servisebi da usafr- „Sokur doqtrinaSi“, neolibe-
rwmena aRwers neitralur Zalas, Tari Tavis mierac ki. nacionals“ uwodebs _ transat- Txoebis sistemebi. rali Teoretikosebi advokati-
erTgvar biologiur kanons, sakuTar wignSi, saxelad “rac lantikuri qselisa, romelic magram 1970-iani wlebidan, reben krizisebis gamoiyenebas
darvinis evoluciis Teoriis Semexeba me _ identobisaTvis aerTianebda biznesmenebs, Jur- rodesac keinzianurma poli- imisaTvis, raTa dabneul ada-
msgavsad, Tumca filosofia brZola bazarze dafuZnebul nalistebs, akademikosebsa da tikebma ekonomikidan gamosvla mianebs Tavs moaxvion manamde
warmoSobilia cnobieri mcde- sazogadoebaSi” (What About Me? _ aqtivistebs. moZraobis mdidar- daiwyo da atlantikuri sivrce arapopularuli politikebi.
lobisagan, Seicvalos adamia- The Struggle For Identity In A Market- ma mxardamWerebma daafinanses krizisebma moicva, neolibera- aseTi krizisebi iyo pinoCetis
nis cxovreba da gadaadgildes Based Society), pol verege aRwers “sinq-Tenqebis” mTeli sia, ro- lurma ideebma meinstrimSi iwyes ga dat ri a le bac, era yis om-
Zalauflebis wertili. amgvari sazogadoebis Sedegebs, melTac unda daexvewaT da ga- gadasvla. simpatiebiT ganwyo- ic, qariSxali katrinac _ rac
neoliberalizmi konkuren- romelTa Sorisaaa: TviTdazia- evrcelebinaT ideologia. maT bili Jurnalistebisa da poli- fridmanma gansazRvra, rogorc
cias adamianuri urTierTobebis nebis epidemia, kvebiTi aSlilo- Soris iyo amerikis samewarmeo tikuri mrCevlebis daxmarebiT, “SesaZlebloba ganaTlebis sis-
ganmsazRvrel Tvisebad saxavs. ba, depresia, martooba, SfoTva instituti, memkvidreobis fon- neoliberaluri politikis mo- temis radikaluri reformire-
is xelaxla gansazRvravs moqa- da socialuri fobia. albaT, ar di (the Heritage Foundation), netaruli receptebi gaiziares bisTvis“ niu-orleanSi.
laqeebs momxmareblebad, ro- aris gasakviri, rom londoni, sa- katos instituti (the Cato jimi karteris administraciam iq, sadac neoliberaluri
melTa demokratiuli arCevani dac yvelaze Rrmad aqvs fesvebi Institute), ekonomikur urTi- amerikaSi da jeims kalahanis politika ver imkvidrebs Tavs
saukeTesod realizdeba yidva- gadgmuli neoliberalur ideo- erTobaTa instituti (the Institute mTavrobam did britaneTSi. qveynis Signidan, mas exmareba
gayidvis procesSi, sadac jil- logias, martoobis dedaqalaqia of Economic Affairs), politikuri margaret tetCerisa da ro- saerTaSoriso procesebi, ma-
dovdeba unarianoba da isjeba evropaSi, Cven ki, amJamad, yvela- kvlevebis centri (the Centre for nald reiganis Zalauflebis sa- galiTad savaWro SeTanxmebebi,
uunaroba. neoliberalizmis ni neoliberalebi varT. termini Policy Studies) da adam smitis ins- TaveSi mosvlas maleve mohyva
mixedviT, „bazari“ iseT sarge- neoliberalizmi saTaves iRebs tituti (the Adam Smith Institute). neoliberaluri politikebis
bels qmnis, romlis miRwevac 1938 wlis parizis Sexvedridan, maT aseve daafinanses akademiu- sxva paketebic: mdidrebisTvis 12 gv.
http://www.sdd.ge
12 სოციალ-დემოკრატები საქართველოს განვითარებისთვის 11.III. 2020 w.
11.III
#1 04.III
04.III.
ლიბერალიზმი - კერპი,
რომელმაც არ გაამართლა
rebuli, rogorc TviTmarTvadi meristul demokratiaSi, xmebi
11 gv. raketa, magram is maleve gaxda araa Tanabrad gadanawilebuli,
romlebic atarebs Sinaarss _ aseTi. neoliberalur eraSi, Sedegi ki is aris, rom dabali
„investori saxelmwifo proble- ekonomikuri zrda mniSvnelov- da saSualo klasi darCa Zala-
mis gadamwyvetia“ _ ofSoruli nad Semcirda (1980-iani wlebi- uflebis instrumentis gareSe,
tribunalebi, sadac korpora- dan, amerikasa da did britaneT- roca memarjvene da memarcxene
ciebs SeuZliaT moiTxovon maT- Si), wina dekadasTan SedarebiT, partiebi didi xnis ganmavlobaSi
Tvis dakisrebuli socialuri Tumca es ar Sexebia mdidrebs. erTmaneTis msgavs neolibera-
dacvisa da garemoze mavne ze- Semosavlebisa da keTildReo- lur politikebs atarebdnen.
moqmedebis SemzRudveli me- bis uTanasworo gadanawileba Zalauflebis delegireba xal-
qanizmebis gauqmeba. rodesac gansakuTrebiT gamwvavda _ Ca- xze, rac xmis micemis meqanizms
parlamentebi kenWs uyrian si- moiSala ra profkavSirebi, Sem- gulisxmobda, gadaiqca xmis
garetis gayidvebis SezRudvas, cirda gadasaxadebi, gaizarda uflebis privilegiad [3]. ase
icaven wylis maragebs mompo- renta, moxda deregulacia da CamoSorda politikas adamian-
vebeli kompaniebisgan, yinaven mimdinareobda privatizacia. Ta Zalian didi nawili.
energetikul proeqtebs an Ta- rac ufro mwvavea krizisi, kris heji aRniSnavs, rom
fridrix haieki kris heji
vidan icileben farmacevtuli miT ufro eqstremaluri xde- “faSisturi moZraoba efuZne-
umdidresi adamianis, Carlz da produqtebi, romlebic aravis
kompaniebis saxelmwifosgan ba ideologia. saxelmwifo ne- ba ara politikur aqtivobas,
devid koxebis mier dafuZnebu- esmis.
gamocalkevebas, korporacie- oliberalur krizisebs gada- aramed “uunaroTa” inertu-
li institutidan ganviTarda neoliberalizmis anonimu-
bi Zalian warmatebulad uweven saxadebis Semcirebis, sajaro lobas, romlebic xSirad mar-
“Tea Party” moZraoba (amerikeli roba mkacradaa daculi. isini,
maT winaaRmdegobas. demokratia servisebis privatizaciisa da Tebulad fiqroben, rom maT ar
konservatoruli moZraoba, res- vinc haiekis, mizesis, fridmanis
dayvanilia Teatramde. deregulaciisaTvis iyenebs _ aqvT araviTari xmis ufleba, an
publikuri partiis konservati- gavlenis qveS arian, am termins
neoliberalizmis sxva para- rogorc SesaZleblobad, ise ga- roli _ politikur sivrceSi.
ul frTasTan gaerTianebuli; radikalurad ewinaaRmdegebi-
doqsia universaluri konkuren- mamarTlebel saSualebad. saku- roca politikuri debatebi sa-
red.SeniSvna). Cven aRmovaCineT, an da aRniSnaven _ sxvaTa Soris,
cia, dafuZnebuli universalur Tar Tavze monadire saxelmwifo erTod aRar laparakobs Cvens
rom Carlz koxis CanawerebSi, samarTlianad _ rom is mxolod
Sesaxeb, xalxi reagirebs mxo-
rodesac is erT-erT sinq-Tenqs uayofiT konteqstSi gamoiyene-
lod sloganebze, simboloebsa
afuZnebda, iyo aseTi SeniSvna: ba, Tumca araviTar axal alter-
da sensaciebze. donald trampis
„imisTvis rom Tavidan aviciloT nativas ar gvTavazoben. maTi na-
mxardamWerTaTvis, magaliTad,
arasasurveli kritika _ Tu ro- wili sakuTar Tavs gansazRvravs
faqtebi da argumentebi arare-
gor imarTeba an kontroldeba klasikos liberalad an liber-
levanturia.
organizacia, saWiroa moveri- tarianad, Tumca am gansazRvre-
jati ganmartavs, rom roca
doT mis farTod reklamirebas“. bebs aramxolod Cven SevyavarT
interaqcia wydeba xalxsa da
sityvebi, romelTac neoli- SecdomaSi, aramed isinic. isini
saxelmwifos Soris, es kavSiri
beralizmi xSirad iyenebs, ufro sakuTar Tavs ityueben, rodesac
eyrdnoba sxva aRarafers, Tu
mets malaven, vidre xsnian. „ba- aRniSnaven, rom haiekis (gza mo-
ara avtoritetsa da iZulebas,
zari“ ise JRers, rogorc buneb- nobisken), mizesis (biurokratia)
radgan am dros, erTaderT Sema-
rivi sistema, romelic Tanabrad da fridmanis (kapitalizmi da
kavebel faqtorad isev saxelm-
mimoiqceva Cvens Soris; buneb- Tavisufleba) naSromebSi aravi-
wifo Zala rCeba. haiekis SiSi to-
rivi, rogorc, magaliTad, gra- Tari bundovaneba ar aris.
talitarizmisadmi ufro metad
vitacia an atmosferuli wneva.
realuri xdeba maSin, roca sa-
magram realurad, is gajerebu- * * *
xelmwifo kargavs servisebis mi-
lia ZalauflebaTa urTierT- am yvelaferTan erTad, Tu
wodebis moralur avtoritets,
qmedebebiT. rac „bazars unda“ aris raime momxiblavi neolibe-
radgan am SemTxvevaSi, xalxis
niSnavs imas, rac korporaciebs ralur proeqtSi, gansakuTre-
motyueba, daSineba da iZuleba
da maT bosebs surT. „investici- biT ki mis adreul safexurebze,
xdeba maTi damorCilebis erTa-
as“, rogorc maieri aRniSnavs, esaa gamorCeuli da inovaciuri
derTi saSualeba.
aqvs ori gansxvavebuli ganmar- filosofia, romelsac mxari da-
teba. pirvelia produqtiuli uWira moazrovneTa da aqtivis-
* * *
da socialurad saWiro aqti- tTa erTgvarovanma qselma _ maT
komunizmis msgavsad, neoli-
vobebis uzrunvelyofa, meore naTlad hqondaT gansazRvruli
beralizmic is RmerTia, romel-
ki _ arsebuli aqtivebis SeZena moqmedebis gegma _ gamoiCines Se-
mac ar gaamarTla, Tumca misi
rentis, merkantiluri intere- saSuri gamZleoba da gamtanoba,
doqtrinebi kvlav ganagrZoben
sebis, dividendebisa da kapita- „gza monobisken“ ki gaxda biliki
funqcionirebas, rogorc zom-
lis dauflebis mizniT. msgavsi Zalauflebisaken.
bebi. risi erT-erTi mizezic misi
margareT tetCeri da ronald reigani sityvebi keTildReobis miTvi- neoliberalizmis triumfi
anonimurobaa _ an, ufro sworad
sebis SesaniRbad gamoiyeneba, aireklavs memarcxeneobis mar-
SedarebiTobasa da raodenobi- axla kbilebs yvela ZiriTadi _ simravle anonimurobebisa.
Sedegad ki Cven erTmaneTSi vu- cxsac. rodesac 1929 wels, Ca-
Tobaze, ris Sedegadac mSro- sajaro seqtoris mimarTule- uxilavi doqtrinis uxilavi
revT keTildReobis Seqmnisa da urevlobis ekonomikam marcxi
melebi, samuSaos maZiebelni da biT ilesavs. xeli funqcionirebs uxilavi
misi mitacebis procesebs. ganicada, keinsma warmoadgina
yvela saxis sajaro servisebi SesaZloa, neoliberalizmis bankirebis xelSewyobiT. Cven
es anonimurobebi da bundo- yovlismomcveli ekonomikuri
miCneulia umniSvnelo wvril- mTavari safrTxe iyos ara misgan nela, Zalian nela daviwyeT ra-
vanebebi gamowveulia Tanamed- Teoria, raTa arsebuli Secv-
manebad, daqvemdebarebulebad gamowveuli ekonomikuri krizi- modenime maTganis saxelis aR-
rove kapitalis usaxelobiTa liliyo. rodesac keinsianuri
monitoringisa da Sefasebis si, aramed politikuri krizisi. moCena. Cven aRmovaCineT, rom
da ulokaciobiT: franCizis menejmenti buferul zonebs Se-
daxSuli reJimisadmi, romelic saxelmwifos rolis Semcire- ekonomikur urTierTobaTa
modeli iZleva garantias, rom ejaxa 70-ian wlebSi, alternati-
Seqmnilia gamarjvebulis gamo- basTan erTad, Semcirda Cveni instituti (Institute of Economic
muSebma ar icodnen, Tu visTvis va ukve mzad iyo, magram maSin,
savlenad da damarcxebulis da- SesaZleblobac, xmis micemis Affairs), romelic mediaSi TiTqos
Sromoben; kompaniebi regist- roca 2008 wels, neoliberaluri
sasjelad. doqtrinam, romelic gziT SevcvaloT Cveni cxovre- mkacrad ewinaaRmdegeba Tamba-
rirdebian imdenad kompleqsur ekonomika Cavarda, ar arsebobda
fon mizesma SemogvTavaza, raTa bis kursi. metic, neoliberalu- qos industriis axal regula-
ofSorul qselebSi, rom poli- misi Semcvleli. swored amitom
gaveTavisuflebineT centra- ri Teoria amtkicebs, rom xalxs ciebs, saidumlod Seqmnilia
ciasac ki ar SeuZlia maTi aRmo- agrZelebs arsebobas usicocx-
luri dagegmvisaTvis damaxasi- sakuTari arCevanis ganxorcie- britanul-amerikuli Tambaqos
Cena da mflobelebis dadgena; lo ideologia. esaa mizezi, ris
aTebeli biurokratiuli koS- leba xarjviT SeuZlia, magram multinacionaluro kompaniis
sagadasaxado SeTanxmebebiT gamoc zombi cocxalia.
marisagan, Seqmna sul sxva ram. zogs ufro meti aqvs dasaxar- (BAT) mier, 1963 wels. Cven aR-
tyuvdebian mTavrobebi da mud- Targmna
neoliberalizmi ar iyo Cafiq- jad: Sesabamisad, did konsu- movaCineT, rom msoflios ori
mivad iqmneba axali finansuri saba talaxaZem
http://www.sdd.ge