Professional Documents
Culture Documents
Elektros Linijų Ir Instaliacijos Įrengimo Taisyklės
Elektros Linijų Ir Instaliacijos Įrengimo Taisyklės
Elektros Linijų Ir Instaliacijos Įrengimo Taisyklės
ENERGETIKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. INSTALIACIJA
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6.2. technologiniu procesu susijusieji keleto mašinų, skydų, pultų ir pan. galios ir
kontrolės laidai ir kabeliai;
6.3. sudėtingo šviestuvo maitinimo laidai ir kabeliai;
6.4. keleto grupių vienos rūšies (darbinio arba avarinio) apšvietimo laidai ir kabeliai;
6.5. iki 50 V apšvietimo ir aukštesnės kaip 50 V įtampos galios grandinių laidai ir
kabeliai. Šiuo atveju iki 50 V įtampos laidai turi būti atskirame izoliaciniame vamzdyje.
7. Bendrame vamzdyje, rankovėje, lovyje, pluošte, statybinių konstrukcijų uždarame
kanale arba toje pačioje lentynoje neturi būti tiesiamos viena kitą rezervuojančios grandinės,
darbinio ir avarinio apšvietimo grandinės, taip pat iki 50 V ir aukštesnės kaip 50 V įtampos
grandinės (išimtys: darbinio ir avarinio apšvietimo magistralinės linijos, jeigu jų izoliacija
skirta ne žemesnei kaip 660 V įtampai, taip pat iki 50 V įtampos grandinių laidai atskirame
izoliaciniame vamzdyje). Šios grandinės turi būti tiesiamos tik atskiruose lovių ir lentynų
skyriuose, turinčiuose ištisines A1 degumo klasės statybos produktų pertvaras, kurių
atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 15.
8. Darbinio ir avarinio (evakuacinio) apšvietimo grandinės tiesiamos skirtingose lovio,
kampuočio ir kitokio profilio konstrukcijos išorinėse pusėse.
9. Kabelių inžineriniuose statiniuose, gamybos paskirties patalpose ir elektros įrenginių
patalpose naudojami B1ca, B2ca ir Cca kabeliai ir laidai su ugniai atspariu, savaime gęstančiu
(nepalaikančiu degimo) apvalkalu arba izoliacija, o degūs kabeliai ir laidai – ugniai
atspariame, B degumo klasės statybos produktų vamzdyje, dengtame lovyje ir pan. arba dažyti
ugniai atsparia pasta.
10. Kintamosios srovės faziniai ir nulinis arba nuolatinės srovės laidininkai turi būti
tiesiami tame pačiame vamzdyje arba, jeigu ilgalaikė apkrovos srovė neviršija 25 A, – ir
skirtinguose vamzdžiuose.
11. Tiesiant laidus ir kabelius vamzdžiuose, uždaruose loviuose, lanksčiose metalinėse
rankovėse ir uždaruose kanaluose, turi būti numatyta galimybė pakeisti laidus ir kabelius.
12. Pastatų ir kitų statinių konstrukciniai elementai, uždari kanalai ir ertmės, kuriose
tiesiami degūs kabeliai ir laidai degia izoliacija, turi būti nedegūs, pagaminti iš A1 ar A2
degumo grupių statybos produktų.
13. Laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos medžiagą ir skerspjūvį atitinkančiais
varžtiniais ir spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo būdu.
14. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo, atšakojimo ir prijungimo vietose turi būti
numatyta laido ir kabelio atsarga pakartotinai sujungti, atšakoti arba prijungti.
15. Laidų ir kabelių sujungimo ir šakojimosi vietos turi būti įrengtos taip, kad jas būtų
galima apžiūrėti ir remontuoti.
16. Laidai ir kabeliai sujungimo ir šakojimosi vietose neturi būti mechaniškai tempiami.
17. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo ir šakojimosi vietų, jungiamųjų ir šakojimosi
sąvaržų ir pan. izoliacija turi būti lygiavertė ir šių laidų ir kabelių izoliacijai.
18. Laidus ir kabelius sujungti ir atšakoti reikia jungiamosiose ir šakojimosi dėžutėse,
sąvaržų izoliaciniuose korpusuose, specialiose statybinių konstrukcijų nišose ir elektros
įrenginių, aparatų ir mašinų korpusuose.
19. Jungiamosios ir šakojimosi dėžutės turi būti uždarytos dangteliais. Jungiamųjų ir
šakojimosi dėžučių konstrukcija turi atitikti laidininkų tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas.
Jungiamosios ir šakojimosi dėžutės ir jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų izoliaciniai korpusai
turi būti pagaminti iš A1 degumo klasės statybos produktų arba C-s2, d2 degumo klasės
statybos produktų.
20. Elektros jungikliai, kištukiniai lizdai, skambučių mygtukai ir kiti valdymo įtaisai,
skirti naudotis žmonėms su negalia, turi būti įrengti vadovaujantis statybos techninių
reikalavimų reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su
negalia reikmėms“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d.
įsakymu Nr. 317 (Žin., 2001, Nr. 53-1898) nustatytais reikalavimais.
5
24. Laidus, kabelius ir instaliacijos įrengimo būdą reikia parinkti pagal keliamus
techninius reikalavimus ir aplinkos sąlygas. Instaliacija turi būti įrengta taip, kad būtų saugu
ją eksploatuoti ir kad ji tenkintų Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-388 (Žin., 2010, Nr. 146-7510) (toliau –
Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai), ir patalpų interjerui keliamus architektūrinius
reikalavimus. Instaliacijai naudojamų laidų ir kabelių izoliacija impregnuota medžiaginė
izoliacija ir apvalkalas turi atitikti tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas ir tinklo vardinę įtampą.
Pagal Lietuvos standartą LST HD 384.5.52 S1+A1+AC:2002 „Pastatų elektros įranga. 5 dalis.
Elektrinių įrenginių parinkimas ir montavimas. 52 podalis. Kabelių ir laidų sistemos (IEC
60364-5-52:1993, modifikuotas)“ instaliacijos sistemos parenkamos vadovaujantis Taisyklių
1 priedo 4 ir 5 lentelėmis arba projektiniais sprendimais.
25. Jeigu esama specialių reikalavimų, susijusių su įrenginio pobūdžiu, laidų izoliacija ir
aplinka, laidų ir kabelių apsauginiai apvalkalai turi būti parinkti atsižvelgiant į šiuos, taip pat
ir į Taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimus.
26. Nulinio laido izoliacija turi būti tokia pat kaip ir fazinių laidų.
27. Laidai ir kabeliai turi būti tiesiami, atsižvelgiant į gaisrinės saugos reikalavimus
(Taisyklių 1 priedo 6 lentelė).
28. Trumpi instaliacijos sankirtos su D ir žemesnės degumo klasės statybos produktų
statybinių konstrukcijų elementais ruožai turi būti įrengti atsižvelgiant į gaisrinės saugos
reikalavimus.
29. Aukštos temperatūros aplinkoje reikia naudoti laidus ir kabelius, izoliuotus
temperatūros poveikiui atsparia izoliacija ir apvalkalu.
30. Drėgnose ir labai drėgnose patalpose ir lauko įrenginiuose laidų izoliacija ir
izoliuojamieji ramsčiai, taip pat atraminės ir laikančiosios konstrukcijos, vamzdžiai, loviai ir
lentynos turi būti atsparūs drėgmės poveikiui.
31. Dulkėtose patalpose turi būti naudojama tokia instaliacija, ant kurios elementų
negali kauptis dulkės. Susikaupusios dulkės turi būti lengvai pašalinamos.
32. Chemiškai aktyvioje aplinkoje visi elektros instaliacijos elementai turi būti atsparūs
šiai aplinkai arba apsaugoti nuo jos poveikio.
33. Laidai ir kabeliai su šviesai neatsparia išorine izoliacija arba apvalkalu turi būti
apsaugoti nuo tiesioginės saulės spinduliuotės.
6
34. Vietose, kur galimi mechaniniai elektros instaliacijos pažeidimai, laidai ir kabeliai
turi būti klojami vamzdžiuose, loviuose, perdangose, pertvarose arba instaliuojami paslėptai.
Atvirai klojami laidai ir kabeliai turi būti su mechaniniam poveikiui atspariais apsauginiais
apvalkalais.
35. Laidai ir kabeliai turi būti naudojami pagal paskirtį ir tik tokioje aplinkoje, kuri
nurodyta laidų ir kabelių standartuose ir techninių sąlygų aprašuose.
36. Antrinių grandinių kabeliai ir laidai turi būti variniai. Ant vibruojančio pagrindo
tvirtinamus elektros įrenginius reikia prijungti variniais daugiavieliais laidais arba kabeliais.
37. Judamiesiems ir kilnojamiesiems elektros imtuvams maitinti, atsižvelgiant į galimą
mechaninį poveikį, reikia naudoti specialius laidininkus ir lanksčius varinių gyslų kabelius.
Visos jų gyslos, tarp jų ir įžeminančioji, turi būti bendrame apvalkale arba apipintos.
Apribotos eigos mechanizmams (kranams, judamiesiems pjūklams, vartų mechanizmams ir
pan.) reikia įrengti lanksčių kabelių kilpas, lanksčių kabelių judamosios pakabos vežimėlius ar
panašias konstrukcijas, kurios laidų ir kabelių gyslas apsaugotų nuo lūžių.
38. Jei laidų ir kabelių klojimo vietose yra alyvos ar emulsijos, tai reikia naudoti laidus
ir kabelius su alyvai atsparia izoliacija ir apvalkalu arba laidai ir kabeliai turi būti apsaugoti
nuo jų poveikio.
mm, o iki degių arba lengvai užsiliepsnojančių skysčių ir dujų vamzdynų – ne mažesnis kaip
400 mm.
44. Laidai ir kabeliai, nutiesti lygiagrečiai su karštais vamzdynais ir kertantys juos, turi
būti apsaugoti nuo aukštos temperatūros poveikio arba turi būti atsparūs karščiui.
45. Laidų ir kabelių perėjas per vidaus ir lauko sienas ar pertvaras ir tarpaukštines
perdangas reikia įrengti taip, kad jos būtų lengvai pakeičiamos. Dėl to perėjos turi būti
nutiestos vamzdyje, lovyje ir pan. Tarpus tarp laidų, kabelių ir vamzdžių (lovių ir pan.)
perėjose per priešgaisrines užtvaras (sienas, pertvaras, perdangas) reikia užsandarinti
priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal Gaisrinės saugos pagrindinių
reikalavimų nuostatas. Užsandarinti reikia taip, kad būtų galimybė pakeisti laidus ir kabelius
ir papildomai nutiesti naujus.
46. Laidai perėjose per sienas, pertvaras ir perdangas turi būti papildomai izoliuoti
(pavyzdžiui, izoliaciniame vamzdyje). Jei laidai pereina iš vienos sausos arba drėgnos
patalpos į kitą (sausą arba drėgną patalpą), visi vienos linijos laidai tiesiami viename
izoliaciniame vamzdyje arba atskirai. Jei laidai pereina iš sausos arba drėgnos patalpos į
šlapią patalpą, iš vienos šlapios į kitą šlapią patalpą arba išeina iš patalpos į lauką, kiekvienas
laidas turi būti tiesiamas atskirame izoliaciniame vamzdyje. Pereinantys iš sausos arba
drėgnos patalpos į šlapią patalpą arba į lauką laidai turi būti sujungiami sausoje arba drėgnoje
patalpoje.
47. Laidai ir kabeliai lentynose, ant atraminių konstrukcijų paviršių, lynų, stygų, juostų
ir kitų laikančiųjų konstrukcijų tiesiami vienas prie kito tų pačių arba skirtingų formų
(pavyzdžiui, apvalių, stačiakampių, keleto sluoksnių) pluoštais (grupėmis). Kiekvieno pluošto
laidai ir kabeliai tarpusavyje turi būti sutvirtinti.
48. Laidai ir kabeliai loviuose tiesiami keliais sluoksniais, atsižvelgiant į gamintojų
nustatytus jų apkrovos ir klojimo būdų reikalavimus. Jei šie reikalavimai nežinomi, tai laidų ir
kabelių skerspjūvių suma lovyje, skaičiuojant pagal jų išorinį skersmenį, įskaitant izoliaciją ir
išorinius apvalkalus, neturi būti didesnė kaip 35 proc. ištisai uždaro lovio skerspjūvio ir 40
proc. dangčiu uždengiamo lovio skerspjūvio.
49. Pluoštais (grupėmis) arba keliais sluoksniais nutiestų laidų ir kabelių ilgalaikės
leistinosios srovės turi būti nustatomos atsižvelgiant į pablogėjusias aušinimo sąlygas.
50. Instaliacijos vamzdžiai, loviai ir lanksčios metalinės rankovės turi būti nutiestos
taip, kad jose nesikauptų ir nesikondensuotų aplinkos drėgmė.
51. Tose patalpose, kuriose yra garų ir dujų, ardančių laidų ir kabelių izoliaciją ir
apvalkalus, taip pat lauko įrenginiuose ir tose vietose, kur į vamzdžius, lovius ir rankoves gali
patekti tepalų, vandens arba emulsijos, vamzdžių, lovių ir lanksčių metalinių rankovių
tarpusavio jungės, taip pat jungės su skirstymo dėžutėmis, elektros įrangos korpusais ir pan.
turi būti sandarios. Šiuo atveju lovių sienelės turi būti ištisinės, o dangčiai – sandarūs. Jungčių
vietose vamzdžiai ir loviai turi turėti sandarinimo įtaisus, lanksčios metalinės rankovės turi
būti hermetinės. Dulkėtose patalpose vamzdžių, rankovių, lovių jungės ir atšakos turi būti
apsaugotos nuo dulkių.
52. Įžeminimo arba apsauginio įnulinimo laidininkais naudojamų plieninių vamzdžių ir
lovių jungtys turi atitikti Taisyklių III skyriaus ir EĮĮBT reikalavimus.
Elektros mašinos, aparatai ir prietaisai, kurių vardinė srovė didesnė kaip 16 A, turi būti
prijungti prie skirstomojo skydo atskira elektros linija.
54. Paslėptosios instaliacijos vamzdžiai, kanalai ir lanksčios metalinės rankovės turi būti
sandarūs ir įrengti atsižvelgiant į Taisyklių 50–52 punktų reikalavimus. Paslėptosios
instaliacijos kanalai turi būti uždari.
55. Draudžiama elektros instaliacijos tinklus projektuoti ir įrengti vėdinimo kanaluose ir
šachtose. Vėdinimo kanalus ir šachtas gali kirsti pavieniai laidai ir kabeliai, nutiesti
mechaniniams poveikiams atspariuose vamzdžiuose. Tiesiant laidus ir kabelius virš kabamųjų
lubų ir pakeltų (paaukštintų) grindų reikia atsižvelgti į Taisyklių nurodymus, taip pat į
Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėse (toliau –
SEĮĮT) nustatytus reikalavimus.
V. LAUKO INSTALIACIJA
I. TAIKYMO SRITIS
59. Šis Taisyklių skyrius taikomas iki 35 kV įtampos kintamosios ir nuolatinės srovės
srovėlaidžiams. Įrengiamiems sprogiose ir degiose zonose srovėlaidžiams keliami papildomi
reikalavimai.
71. Srovėlaidžio atšakų vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų galima atlikti srovėlaidžio
atšakų techninę priežiūrą.
72. Gamybos paskirties patalpose srovėlaidžius, pagamintus pagal IP00 apsaugos
apdangalais laipsnį, reikia įrengti ne žemiau kaip 3,5 m aukštyje nuo grindų ar priežiūros
aikštelės, o srovėlaidžius, pagamintus pagal apsaugos apdangalais laipsnius iki IP31 – ne
žemiau kaip 2,5 m. Srovėlaidžių su izoliuotomis šynomis, pagamintų pagal IP20 ir aukštesnį
apsaugos apdangalais laipsnį, taip pat srovėlaidžių, pagamintų pagal IP40 ir aukštesnį
apsaugos apdangalais laipsnį, įrengimo aukštis nereglamentuojamas. Kintamosios srovės iki
50 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 75 V įtampos bet kokios konstrukcijos srovėlaidžių
įrengimo aukštis nereglamentuojamas. Tik elektrotechnikos priežiūros darbuotojams
prieinamose patalpose (techniniuose pastatų aukštuose ir pan.) IP20 ir aukštesnio apsaugos
laipsnio srovėlaidžių įrengimo aukštis nereglamentuojamas. Įmonių elektros įrenginių
patalpose bet kurio apsaugos apdangalais laipsnio srovėlaidžių įrengimo aukštis
nereglamentuojamas. Vietos, kur yra galimybė atsitiktinai prisiliesti prie srovėlaidžių, įrengtų
pagal IP00 apsaugos apdangalais laipsnį, turi būti atitvertos. Galimų mechaninių pažeidimų
vietose srovėlaidžiai turi būti papildomai apsaugoti. Srovėlaidžiai ir jų atitvarai, esantys virš
perėjų, turi būti įrengti ne žemiau kaip 1,9 m nuo grindų ar priežiūros aikštelės. Srovėlaidžių
tinklinio atitvaro tinklo akis turi būti ne didesnė kaip 25 x 25 mm.
73. Srovėlaidžių laikančiosios ir atraminės konstrukcijos turi būti pagamintos iš ne
žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų ir turėti ne mažesnį kaip R 15 atsparumą
ugniai. Srovėlaidžių perėjimo per perdangas, pertvaras ir sienas vietose ugnis ir dūmai neturi
prasiskverbti iš vienos patalpos į kitą.
74. Atstumas nuo atvirų srovėlaidžio srovei laidžių dalių (IP00 apsaugos laipsnis) iki
vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o iki technologinės įrangos – ne mažesnis kaip 1,5
m. Atstumas nuo gaubtą turinčių šynų (IP21, IP31, IP51, IP65 apsaugos laipsniai) iki
vamzdynų ir technologinės įrangos nereglamentuojamas.
10
75. Atvirų srovėlaidžių (IP00) atstumai tarp skirtingų fazių arba polių laidininkų ir nuo
srovėlaidžių iki pastatų sienų ir įžemintų konstrukcijų turi būti ne mažesni kaip 50 mm, o iki
pastato D-s2, d2 ir žemesnės degumo klasės statybos produktų elementų – ne mažesni kaip
200 mm.
76. Srovėlaidžio atšakos komutavimo ir apsaugos aparatūra turi būti įrengta atšakos
pradžioje, prie pat srovėlaidžio, atsižvelgiant į apsaugos aparatų įrengimo vietos parinkimo
reikalavimus. Ši aparatūra turi būti išdėstyta ir atitverta taip, kad nebūtų galimybės atsitiktinai
prisiliesti prie srovinių dalių. Nepasiekiamame aukštyje įrengtiems aparatams operatyviai
valdyti nuo grindų ar priežiūros aikštelių turi būti numatytos atitinkamos priemonės (traukės,
lynai). Aparatai turi turėti nuo grindų ar priežiūros aikštelės matomas aparato padėtį
nurodančias žymes (įjungta, išjungta).
77. Srovėlaidžių izoliatoriai turi būti iš A1 degumo klasės statybos produktų
(porcelianas, steatitas ir pan.).
78. Prie atvirų srovėlaidžių (IP00) visoje trasoje kas 10–15 m, taip pat žmonių buvimo
vietose (kranininkų aikštelės ir pan.) turi būti pritvirtinti įspėjamieji ženklai.
79. Srovėlaidžiuose turi būti priemonių (pavyzdžiui, izoliaciniai spyriai), neleidžiančių
faziniams laidininkams pavojingai suartėti ar priartėti prie srovėlaidžio gaubto, tekant
trumpojo jungimo srovei.
80. Srovėlaidžiams kranų tarpatramiuose taikomi šie papildomi reikalavimai:
80.1. neatitverti atviri srovėlaidžiai (IP00), tiesiami santvaromis, turi būti įrengiami ne
žemiau kaip 2,5 m nuo tilto dangos ir krano vežimėlio, o tiesiami žemiau kaip 2,5 m, bet ne
žemiau kaip perdangos (denginio) santvaros apatinė juosta srovėlaidžiai turi būti atitverti, kad
nebūtų galimybės atsitiktinai prisiliesti prie jų nuo tilto dangos ir krano vežimėlio arba po
srovėlaidžiu prie paties krano pritvirtinamas atitvaras;
80.2. atvirų srovėlaidžių (IP00) ruožai, esantys virš kranų remonto aikštelių, turi būti
atitverti taip, kad nuo krano vežimėlio dangos nebūtų galimybės prisiliesti prie srovei laidžių
dalių. Atitverti nereikia, jeigu srovėlaidis virš šios dangos įrengtas 2,5 m ir didesniame
aukštyje arba jeigu šiose vietose naudojami izoliuoti laidininkai;
80.3. srovėlaidžiai po kranais jų darbo zonoje turi būti tiesiami įrengus specialias
apsaugos nuo mechaninių pažeidimų priemones. Specialių apsaugos nuo mechaninių
pažeidimų priemonių nereikia iki 630 A srovės su bet kokiu apdangalu šynoms, esančioms
netoli technologinės įrangos už krano darbo zonos ribų.
81. Gamybos paskirties patalpose turi būti naudojami IP41 ir aukštesnio apsaugos
laipsnio srovėlaidžiai. Šie srovėlaidžiai turi būti įrengti ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje
nuo grindų arba priežiūros aikštelės. Gamybos paskirties patalpose, prieinamose tik
kvalifikuotiems elektrotechnikos darbuotojams (pavyzdžiui, pastatų techniniuose aukštuose ir
pan.), IP41 ir aukštesnio apsaugos laipsnio srovėlaidžių įrengimo aukštis
nereglamentuojamas. Elektros įrenginių patalpose leistina naudoti bet kokios konstrukcijos
srovėlaidžius. Žemesnės kaip IP41 apsaugos laipsnio srovėlaidžiai turi būti įrengti ne mažiau
kaip 2,5 m nuo grindų ar priežiūros aikštelės. IP41 ir aukštesnio apsaugos laipsnio
srovėlaidžių įrengimo aukštis nereglamentuojamas.
82. Išorėje įrengiamų srovėlaidžių tipas nereglamentuojamas.
83. Įrengiant srovėlaidžius tuneliuose ir galerijose turi būti atsižvelgta į uždarosioms
skirstykloms ir pastotėms taikomus, taip pat į Taisyklių 62 punkto ir į šiuos papildomus
reikalavimus:
83.1. atvirų srovėlaidžių (IP00) priežiūros koridorių plotis turi būti ne mažesnis kaip 1
m – esant vienpusiam įrenginių išdėstymui, ir 1,2 m – esant dvipusiam įrenginių išdėstymui.
Tiek vienpusių, tiek ir dvipusių, ilgesnių kaip 150 m srovėlaidžių, priežiūros koridorius turi
būti ne mažiau kaip 0,2 m platesnis už minėtuosius;
11
83.2. atvirų srovėlaidžių atitvarų aukštis nuo grindų turi būti ne mažesnis kaip 1,7 m;
83.3. srovėlaidžio pradžioje, pabaigoje ir tarpiniuose taškuose reikia numatyti
stacionariuosius įžeminimo peilius arba kilnojamųjų įžemiklių prijungimo vietas. Kilnojamųjų
įžemiklių prijungimo vietų skaičius turi būti toks, kad gretimų laidininkų trumpojo jungimo
metu indukuota įtampa tarp dviejų gretimų įžemiklių prijungimo taškų neviršytų 250 V.
84. Tuneliuose ir galerijose, kur įrengti srovėlaidžiai, turi būti įrengtas apšvietimas,
atitinkantis Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus. Tunelių ir galerijų
apšvietimo šviestuvams energija turi būti tiekiama iš dviejų šaltinių, lempas prie jų jungiant
pakaitomis. Atvirų srovėlaidžių (IP00) apšvietimo armatūros priežiūra neturi kelti pavojaus.
Šiuo atveju tunelio ir galerijų apšvietimo instaliacija turi būti ekranuota (kabeliai su metaliniu
apvalkalu, instaliacija plieniniuose vamzdžiuose ir pan.).
85. Įrengiant srovėlaidžių tunelius ir galerijas, turi būti atsižvelgta į šiuos reikalavimus:
85.1. statiniai turi būti iš A1 degumo klasės statybos produktų. Gelžbetoninių atraminių
konstrukcijų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip R 45, o plieninių lakštų
konstrukcijų – ne mažesnis kaip R 15;
85.2. vėdinimas turi būti toks, kad, esant srovėlaidžių vardinei apkrovai, įeinančio ir
išeinančio oro temperatūrų skirtumas neviršytų 15 °C. Vėdinimo angos turi būti uždengtos
žaliuzėmis arba tinklais ir apsaugotos stogeliais;
85.3. tunelių ir galerijų vidinės erdvės neturi kirsti jokie vamzdynai;
85.4. srovėlaidžių tuneliuose ir galerijose turi būti įrengtos ryšių priemonės. Ryšių
priemonių aparatūra ir jos įrengimo vietos turi būti nurodytos projektiniuose sprendiniuose.
86. Lankstūs srovėlaidžiai išorėje turi būti įrengiami ant atskirų atramų. Srovėlaidžiai ir
technologiniai vamzdynai ant bendrų atramų neturi būti įrengiami.
87. Atstumas tarp išskaidytos fazės laidų turi būti ne mažesnis kaip šeši naudojamų
laidų skersmenys.
88. Atstumai tarp srovinių dalių ir nuo jų iki įžemintų konstrukcijų, statinių, taip pat iki
kelių ir geležinkelių juostos turi būti nustatomi pagal Taisyklių V ir VI skyrių reikalavimus.
89. Jei srovėlaidžiai priartėja prie statinių, kuriuose yra sprogiųjų zonų, taip pat prie
sprogiųjų lauko įrenginių, turi būti laikomasi sprogiosioms zonoms taikomų reikalavimų.
90. Tikrinant atstumus nuo srovėlaidžių iki kertamų statinių, reikia atsižvelgti į
papildomą tarpfazinių ir fazinių laidų spyrių svorio apkrovą ir poavarinio režimo didžiausią
laido įšilimą. Didžiausia poavarinio režimo srovėlaidžio temperatūra yra 70 °C.
91. Ilgo srovėlaidžio fazės, jei tam yra pritaikytos konstrukcijos, turi būti išdėstomos
lygiakraščio trikampio viršūnėse.
92. Ilguose srovėlaidžiuose turi būti vietos kilnojamiesiems įžemikliams prijungti.
Kilnojamojo įžemiklio prijungimo vietų skaičius parenkamas pagal Taisyklių 83 punktą.
93. Skaičiuojant lanksčių srovėlaidžių laidus reikia vadovautis šiais principais:
93.1. laidų įtempis, esant įvairiems išorinių apkrovų deriniams, priklauso nuo fazinio
laido leistino normatyvinio tempimo, kurį lemia naudojamų atramų ir mazgų atsparumas.
Fazinio laido leistinas normatyvinis įtempis turi būti ne didesnis kaip 0,98 kPa;
93.2. reikia įvertinti tarpfazinių ir fazinių laidų spyrių svorio papildomą apkrovą;
93.3. vėjo slėgį reikia skaičiuoti pagal Taisyklių 229, 230, ir 322 punktų reikalavimus.
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
101. Kabelių inžineriniai statiniai ir konstrukcijos turi būti iš A1 degumo klasės statybos
produktų. Kabelių inžineriniuose statiniuose neturi būti įrengiami bet kokie laikini įrenginiai,
saugomos juose medžiagos ir įranga. Laikini kabeliai turi būti klojami laikantis visų kabelių
klojimo reikalavimų.
102. Atvirai tiesiant kabelius turi būti įvertintas tiesioginių saulės spindulių ir kitų
šilumos šaltinių poveikis.
103. Kabelių lenkimo vidinės kreivės spindulio santykis su kabelio išoriniu skersmeniu
turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta kabelių standartuose arba gamintojų techniniuose
dokumentuose.
104. Montuojant kabelių movas ir galūnes, kabelio gyslų lenkimo vidinės kreivės
spindulio santykis su gyslos perskaičiuotu skersmeniu turi būti ne mažesnis kaip nurodyta
kabelių standartuose arba gamintojų techniniuose dokumentuose.
105. Tiesiant kabelius vamzdžiuose, traukimo jėga turi būti nustatoma pagal gyslų ir
apvalkalų leistinuosius mechaninius įtempius.
106. Kiekviena KL turi turėti savo numerį arba pavadinimą. Jeigu KL sudaro keli
lygiagretūs kabeliai, tai kiekvienas iš jų turi turėti tą patį numerį su raidėmis A, B, C ir t. t.
Atvirai nutiesti kabeliai ir visos movos turi turėti žymenis, kuriuose nurodomas linijos
numeris arba pavadinimas, įtampa, kabelių tipai, gyslų skaičius ir skerspjūviai, montavimo
data, įmonės pavadinimas ir montavusio asmens vardo pirmoji raidė ir pavardė. Papildomai
nurodomas ir kabelių galinių movų linijos ilgis. Kabelių, nutiestų kabelių inžineriniuose
statiniuose, žymenys turi būti išdėstyti ne rečiau kaip kas 50 m, taip pat posūkių ir perėjų per
sienas ir pertvaras vietose. Žymenys ir jų tvirtinimo detalės turi būti atsparios aplinkos
poveikiui.
107. Kiekviena požeminė KL turi būti pažymėta plane, nurodytos jos koordinatės esamų
statinių arba specialiai įrengtų ženklų atžvilgiu. Neurbanizuotų teritorijų nedirbamose žemėse
KL tiesiuose trasos ruožuose ne rečiau kaip kas 500 m, posūkių, sankirtų su keliais,
geležinkeliais ir požeminiais statiniais abiejose pusėse ir sankirtų su melioracijos grioviais
vietose turi būti įrengti požeminių komunikacijų atpažinimo ženklai. Dirbamose žemėse
kabelių linijas reikia tiesti kuo tiesiau, ne mažesniame kaip 1,0 metro gylyje, trasa žymima
pagal Taisyklių 160 punkto nustatytus reikalavimus.
108. Pasirenkant iki 35 kV įtampos galios KL tiesimo būdus, reikia vadovautis šiais
principais:
108.1. tiesiant galios kabelius žemėje, vienoje tranšėjoje turi būti tiesiama ne daugiau
kaip šeši–aštuoni kabeliai. Kai kabelių daugiau, jie turi būti tiesiami atskirose tranšėjose,
išlaikant ne mažesnį kaip 0,5 m atstumą tarp jų arba bendroje tranšėjoje atskiriant atskiras jų
grupes A1 degumo klasės statybos produktų atitvaromis;
108.2. tiesiant kabelius netranšėjiniu būdu („plūgo“ pagalba), vienoje trasoje turi būti
klojama ne daugiau kaip vienas trigyslis ar trys viengysliai kabeliai, išdėstyti vertikaliai ne
mažesniu kaip 0,1 m. atstumu tarp jų. Kai kabelių daugiau, jie turi būti klojami atskirose
trasose, išlaikant ne mažesnį kaip 1 m atstumą tarp trasų;
108.3. jei viena kryptimi tiesiama daugiau kaip 20 kabelių, jie turi būti tiesiami
tuneliuose, estakadomis arba galerijose;
108.4. labai ankštose trasose, sankirtoje su geležinkeliais ir pervažomis bei kitose
vietose, kur yra galimybė kabelius pažeisti, jie tiesiami blokuose;
108.5. parenkant kabelių tiesimo būdus miestų teritorijose, reikia atsižvelgti į statybos ir
eksploatavimo darbų išlaidas, aplinkos apsaugą, kabelių inžinerinių statinių priežiūros
ekonomiškumą ir patogumą.
109. Elektrinių teritorijose KL turi būti tiesiamos tuneliuose, loviuose, kanaluose,
blokuose, galerijose ir estakadomis. Galios kabeliai tranšėjose turi būti klojami tik į toli
14
esančius pagalbinius objektus (kuro sandėlius, dirbtuves) ir ne daugiau kaip po šešis vienoje
tranšėjoje. Kabeliai klojami tranšėjose ir iki 25 MW galios elektrinių teritorijose.
110. Įmonių teritorijose KL turi būti tiesiamos tranšėjose, tuneliuose, blokuose,
kanaluose, galerijose ir estakadomis ir pastatų sienomis.
111. Pastočių ir skirstyklų teritorijose KL turi būti tiesiamos tuneliuose, loviuose,
kanaluose, vamzdžiuose, tranšėjose, antžeminiuose gelžbetoniniuose loviuose, galerijose ir
estakadomis.
112. Miestuose, miesteliuose ir kaimuose atskiras KL reikia kloti tranšėjose
nevažiuojamoje gatvės dalyje (po šaligatviais), kiemuose ir žaliosiose vejose.
113. Gatvėse ir aikštėse, kur tankus požeminių komunikacijų tinklas, 10 ir daugiau
kabelių linijoms turi būti įrengti kolektoriai, kabelių tuneliai arba kanalai. Kertant pagerintos
dangos ir didelio eismo intensyvumo kelius, gatves ir aikštes, kabeliai turi būti klojami
blokuose arba vamzdžiuose.
114. Pastatų viduje kabeliai turi būti tiesiami pastatų konstrukcijomis (atvirai ir loviuose
arba vamzdžiuose), kanaluose, blokuose, tuneliuose, vamzdžiuose, nutiestuose grindyse ir
denginiuose, ant mašinų pamatų, šachtose, kabelių aukštuose ir dvigubose grindyse.
115. Alyvos pripildyti kabeliai (esant bet kokiam kabelių skaičiui) turi būti tiesiami
tuneliuose, galerijose ir tranšėjose.
116. Skirtingomis grunto ir aplinkos sąlygomis tiesiamų kabelių tipas ir skerspjūvis turi
būti parinktas pagal nepalankiausias (aušinimo, korozijos, grunto slankumo ir pan.) ruožo
sąlygas ir pasirinktą klojimo būdą (tranšėjinis ar netranšėjinis). Kabeliams kloti netranšėjiniu
būdu turi būti naudojami netranšėjiniam klojimui skirti kabeliai. Jeigu gana ilguose trasos
ruožuose yra skirtingos klojimo sąlygos, tai kiekvienam iš jų turi būti parinktas atitinkamas
kabelio tipas ir skerspjūvis.
117. Skirtingų aušinimo sąlygų trasose klojamų kabelių skerspjūviai turi būti parenkami
pagal trasos ruožą, kuriame blogiausios aušinimo sąlygos.
118. Žemėje arba vandenyje tiesiamų kabelių metaliniai apvalkalai privalo turėti išorinę
dangą, apsaugančią juos nuo cheminio poveikio. Kitokias apsaugos dangas turintys kabeliai
(nešarvuoti) turi būti atsparūs mechaniniam poveikiui, jei jie klojami visų rūšių gruntuose,
įtraukiami į blokus ir vamzdžius. Eksploatuojami kabeliai turi būti atsparūs ir šiluminiam
poveikiui.
119. Klojamų žemėje ir vandenyje aukšto slėgio alyvos pripildytų KL vamzdynai turi
būti apsaugoti nuo korozijos.
120. Kabelių inžineriniuose statiniuose ir gamybos paskirties patalpose, kur yra
mechaninių pažeidimų pavojus, turi būti naudojami šarvuoti arba kitaip nuo mechaninių
pažeidimų apsaugoti kabeliai. Ne kabelių inžineriniuose statiniuose didesniame kaip 2 m
aukštyje nuo žemės ar grindų tiesiami nešarvuoti kabeliai, o mažesniame aukštyje nešarvuoti
kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų (loviais, kampiniais, vamzdžiais ir
pan.). Kabelių inžineriniuose statiniuose, gamybos paskirties ir kitose patalpose šarvuoti
kabeliai virš šarvo, o nešarvuoti – virš metalinių apvalkalų neturi turėti žemesnės kaip A1
degumo klasės statybos produktų apsauginės dangos.
121. Galios ir kontroliniai degūs kabeliai (degiais apvalkalais) neturi būti tiesiami
atvirai (Taisyklių 9 punktas). Metaliniai kabelių apvalkalai ir metaliniai konstrukcijų
paviršiai, ant kurių klojami kabeliai, turi būti padengti A1 degumo klasės statybos produktų
antikorozine danga. Chemiškai aktyvios aplinkos patalpose turi būti naudojami kabeliai,
atsparūs šios aplinkos poveikiams.
122. Elektrinių skirstyklose ir pastotėse, nurodytose Taisyklių 152 punkte, naudojant
kabelius su vulkanizuoto polietileno (XLPE) gyslų izoliacija, kabeliai turi būti su
nepalaikančiu degimo išoriniu apvalkalu arba išorinis apvalkalas apsaugomas specialia
15
135. Alyvos papildymo sistema turi užtikrinti patikimą linijos aušinimą esant bet
kokiam leistinam darbo režimui.
136. Alyvos kiekis, esantis alyvos papildymo sistemoje, turi būti nustatomas
projektavimo metu, atsižvelgiant į kabeliams aušinti sunaudojamą alyvos kiekį.
137. Žemo alyvos slėgio linijų alyvos papildymo bakai turi būti įrengti uždarose
patalpose. Papildymo bakuose turi būti įrengti prietaisai, kurie rodytų alyvos slėgį.
138. Aukšto alyvos slėgio linijų papildymo agregatai turi būti įrengti uždarose, ne
žemesnės kaip 10 °C temperatūros patalpose ir kuo arčiau prijungimo prie KL vietų
(Taisyklių 205 punktas). Keli alyvos papildymo agregatai prie linijos turi būti prijungiami per
alyvos kolektorių.
139. Lygiagrečiai klojant kelias alyvos pripildytas aukšto slėgio linijas, turi būti
kiekviena linija papildoma iš atskiro pripildymo agregato arba iš bendro agregato,
automatiškai perjungiamo į vieną ar kitą liniją.
140. Alyvos papildymo agregatams elektra turi būti tiekiama iš dviejų nepriklausomų
šaltinių, įrengiant automatinį rezervo įjungimą. Papildymo agregatai turi būti atskirti vienas
nuo kito A1 degumo klasės statybos produktų pertvaromis, kurių atsparumas ugniai ne
mažesnis kaip EI 45.
141. Kiekviena alyvos pripildyta KL privalo turėti alyvos slėgio signalizacijos sistemą,
užtikrinančią alyvos slėgio sumažėjimo ir padidėjimo virš leistinų ribų registraciją ir
perdavimą budintiems darbuotojams.
142. Kiekvienoje alyvos pripildytos žemo slėgio KL sekcijoje turi būti įrengti mažiausia
du davikliai, o aukšto slėgio linijoje – daviklis kiekviename papildymo agregate. Avariniai
signalai turi būti perduodami į punktą, kuriame nuolat budi operatyviniai darbuotojai. Alyvos
slėgio signalizacijos sistema privalo būti apsaugota nuo galios KL elektros laukų.
143. Žemo alyvos slėgio linijų papildymo punktuose turi būti įrengtas telefono ryšys su
elektros tinklų dispečeriniais punktais.
144. Alyvotiekis, jungiantis papildymo agregato kolektorių su alyvos pripildyta aukšto
slėgio KL, turi būti klojamas teigiamos temperatūros patalpose, apšildytose tranšėjose,
loviuose, kanaluose ir žemėje giliau įšalo, jeigu užtikrinama teigiama aplinkos temperatūra.
145. Alyvos papildymo agregato automatinio valdymo prietaisų skydo patalpose
vibracija neturi viršyti gamintojų techniniuose dokumentuose nurodytų leistinų ribų.
159. KL gylis nuo išlyginto žemės paviršiaus 110–400 kV įtampos kabeliams turi būti
ne mažesnis kaip 1,5 m, o klojant mažesniame gylyje turi būti naudojamos specialios
apsaugos priemonės, 35 kV įtampos kabeliams – ne mažesnis kaip 1 m, iki 10 kV įtampos
kabeliams – 0,7 m, 110–400 kV įtampos kabeliai tiesiogiai žemėje (išskyrus sankirtas) neturi
būti tiesiami giliau kaip 2 m, o 0,4–35 kV – ne giliau kaip 1,5 m. 6–10 kV įtampos kabeliai
įvaduose į pastatus, transformatorines, skirstyklas ir sankirtos su požeminiais statiniais
vietose, ne ilgesniame kaip 5 m ilgio ruože, turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,5 m
gylyje. Iki 1000 V įtampos kabeliai tose vietose, kur yra požeminiai vamzdynai,
nepakankamas grunto storis ir pan., turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,35–0,7 m gylyje,
nurodant tas vietas projekte. Per gatves, aikštes ir kelius iki 35 kV įtampos kabeliai turi būti
tiesiami ne mažesniame gylyje kaip nustato kelių techniniai norminiai dokumentai. Ariamose
žemėse 0,4–35 kV įtampos kabeliai turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 1 m gylyje. Tiesiant
kabelius tranšėjose, po kabeliu ir virš jo turi būti pilamas ne mažesnio kaip 10 cm storio
smėlio arba kitos smulkios frakcijos grunto sluoksnis be akmenų, statybinių šiukšlių ir šlako.
Tiesiant kabelius netranšėjiniu būdu gruntas turi būti smulkios frakcijos be akmenų, statybinių
šiukšlių ir šlako, kabelio tiesimo ruožas turi būti be požeminių komunikacijų.
160. Tranšėjose nutiestų kabelių apsauga nuo mechaninių pažeidimų priklauso nuo
kabelių svarbos, įtampos, paklojimo gylio ir vietos. Kabelių apsaugos priemonių (apsauginių
juostų) mechaninis atsparumas turi būti ne mažesnis kaip 6 MPa:
160.1. 110 kV ir aukštesnės įtampos kabeliai turi būti uždengti ne plonesnėmis kaip 50
mm gelžbetoninėmis plokštėmis.
160.2. 6–35 kV įtampos kabeliai mieste turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų
uždengiant juos specialiais gaubtais, plokštėmis, degto molio pilnavidurėmis plytomis arba
1,5–5 mm storio apsauginėmis juostomis 0,10–0,15 m atstumu virš kabelio arba kabeliai turi
būti tiesiami keraminiuose, plastikiniuose arba ketaus vamzdžiuose. Vieno kabelio apsauginės
juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, dviejų kabelių – 200 mm. Naudojant
apsaugines juostas, 0,3 m nuo žemės paviršiaus kiekvienam lygiagrečiai paklotam kabeliui
tiesiama ne plonesnė kaip 0,5 mm storio signalinė juosta su užrašu „Dėmesio! Kabelis“.
160.3. Nutiestus nedirbamose žemėse 6–10 kV įtampos kabelius ne mažesniame kaip
0,7 m gylyje, o 35 kV įtampos – ne mažiau kaip 1 m gylyje apsaugoti nuo mechaninių
pažeidimų, nėra būtina, tačiau ne mažesniame kaip 0,3 m gylyje nuo žemės paviršiaus turi
būti nutiestos signalinės juostos.
19
165.3. Nuo iki 35 kV įtampos KL iki 10 bar slėgio dujotiekių polietileninių vamzdynų
neurbanizuotose teritorijose – 1 m ir urbanizuotose teritorijose – 0,5 m.
165.4. Nuo 110 kV ir aukštesnės įtampos KL iki 10 bar slėgio dujotiekių polietileninių
vamzdynų grunte – 1 m ir statiniuose (nuo statinio išorinės sienos) – 0,5 m.
165.5. Urbanizuotose teritorijose Taisyklių 164 ir 165 punktuose nurodyti atstumai nuo
35 kV ir žemesnės įtampos KL iki vamzdynų, išskyrus atstumus iki degių skysčių ir plieninių
dujotiekių vamzdynų turi būti ne mažesni kaip 0,5 m be specialios kabelių apsaugos ir iki 0,25
m, klojant kabelius vamzdžiuose. 110–400 kV įtampos KL ir vamzdynų suartėjimo ruožuose,
ne ilgesniuose kaip 50 m, horizontalieji atstumai nuo kabelių iki vamzdynų, išskyrus degių
skysčių ir plieninių dujotiekių vamzdynus, turi būti ne mažesni kaip 0,5 m, jeigu tarp
vamzdynų ir kabelių bus įrengta apsauginė atitvara, visiškai apsauganti kabelius nuo
mechaninių pažeidimų. Kabeliai lygiagrečiai virš vamzdynų ir po jais neturi būti tiesiami.
166. Tiesiant kabelius lygiagrečiai su šilumotiekiais, atstumas tarp kabelio ir
šilumotiekio kanalo sienelės turi būti ne mažesnis kaip 2 m arba šilumotiekis visame
priartėjimo prie KL ruože turi turėti tokią šiluminę izoliaciją, kad papildomas 10 kV ir
mažesnės įtampos kabelių įšilimas nuo šilumotiekio bet kokiu metų laiku neviršytų +10 °C, o
35 kV įtampos kabelių – neviršytų +5 °C.
167. Tiesiant KL lygiagrečiai su geležinkeliais, kabeliai turi būti tiesiami už
geležinkelio zonos ribų. Geležinkelio zonoje kabeliai turi būti tiesiami tik suderinus su
geležinkelį eksploatuojančiomis įmonėmis, tačiau atstumas nuo kabelio iki plačiojo
geležinkelio kraštinio bėgio turi būti ne mažesnis kaip 3,2 m, iki siaurojo geležinkelio
kraštinio bėgio – 2,8 m, iki elektrifikuoto geležinkelio kontaktinio ir laidinio radijo
transliacijos linijų (toliau – LRTL) tinklo atramų pamatų – ne mažesnis kaip 1 m. Ankštuose
ruožuose klojant mažesniais atstumais, kabeliai visame priartėjimo ruože turi būti klojami
blokuose arba vamzdžiuose. Kai geležinkeliai elektrifikuoti nuolatine srove, kabeliai turi būti
klojami izoliuojamuose blokuose ir vamzdžiuose (impregnuotuose gudronu arba bitumu ir
pan.).
168. Klojant KL lygiagrečiai su keliais, kabeliai turi būti klojami išorinėje griovio arba
pylimo papėdės pusėje. Mažiausi KL atstumai nuo kelio nustatyti kelių techniniame
reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu
Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322).
169. Įrengiant KL lygiagrečiai su 110 kV ir aukštesnės įtampos OL, horizontalusis
atstumas tarp kabelio ir kraštinio linijos laido turi būti ne mažesnis kaip 10 m. Kiti KL
įrengimo reikalavimai:
169.1. KL atstumas iki 1–35 kV įtampos OL atramų požeminės dalies ir įžemintuvų turi
būti ne mažesnis kaip 5 m, atstumas iki aukštesnės kaip 35 kV įtampos OL – ne mažesnis kaip
10 m. Ankštuose ruožuose atstumas nuo KL iki aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atskirų
atramų požeminių dalių ir įžemintuvų turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Šiuo atveju
horizontalusis atstumas nuo kabelio iki kraštinio OL laido nereglamentuojamas.
169.2. Atstumas nuo KL iki 1000 V ir žemesnės įtampos OL atramos turi būti ne
mažesnis kaip 1 m, o klojant kabelį izoliuojamuosiuose vamzdžiuose, linijų priartėjimo ruože
– ne mažesnis kaip 0,5 m.
169.3. Elektrinių ir pastočių teritorijų ankštuose ruožuose KL turi būti tiesiamos ne
mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo atvirųjų srovėlaidžių ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL
atramų požeminių dalių, jeigu šių atramų įžeminimo įrenginiai prijungti prie pastočių
įžeminimo įrenginių.
170. KL susikertant su kitais žemėje nutiestais kabeliais, atstumas tarp jų turi būti ne
mažesnis kaip 0,5 m. Ankštuose ruožuose 35 kV ir žemesnės įtampos kabeliams šis atstumas
turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m, jeigu kabeliai visame sankirtos ruože ir dar 1 m atstumu į
abi puses nuo jo yra atskirti betoninėmis arba tokio pat atsparumo kitokiomis plokštėmis ir
vamzdžiais. Šiuo atveju ryšių kabeliai turi būti nutiesti virš galios kabelių.
21
177. Įrengiant kabelių blokus ir klojant kabelius, turi būti naudojami mechaniniam
poveikiui atsparūs plastikiniai, keraminiai ir pan. vamzdžiai. Parenkant vamzdžius ir blokus,
reikia atsižvelgti į gruntinių vandenų lygį ir jų aktyvumą ir į klaidžiojančias sroves.
Vienfazius žemo slėgio alyvos pripildytus kabelius reikia tiesti iš nemagnetinių medžiagų
pagamintuose vamzdžiuose. Kiekviena fazė turi būti klojama atskirame vamzdyje.
178. Kiekviename kabelių bloke turi būti iki 15 proc. rezervinių kanalų, bet ne mažiau
kaip vienas.
179. Kabelių blokų ir vamzdžių klojimo gylis parenkamas pagal vietos sąlygas, bet turi
būti ne mažesnis už nustatytą Taisyklių 159 punkte, skaičiuojant iki viršutinio kabelio.
Kabelių blokų ir vamzdžių klojimo gylis uždarose teritorijose ir gamybos paskirties patalpų
grindyse nereglamentuojamas.
180. Kabelių blokai turi turėti ne mažesnį kaip 0,2 proc. nuolydį šulinių link. Toks pat
nuolydis turi būti ir klojant kabelių vamzdžius.
181. Klojant KL vamzdžius žemėje, mažiausias atstumas tarp kabelių vamzdžiuose, taip
pat tarp kabelių vamzdžiuose ir kitų kabelių ir statinių turi būti toks pat kaip ir kabelių,
nutiestų be vamzdžių (Taisyklių 162 punktas). Klojant KL vamzdžius patalpų grindyse,
atstumai tarp kabelių turi būti tokie pat kaip klojant žemėje.
182. Vietose, kur keičiasi blokuose nutiestų KL trasos kryptis, ir kabelių, ir kabelių
blokų perėjimo į žemę vietose turi būti įrengti kabelių šuliniai, per kuriuos būtų patogiai
įtraukiami ir ištraukiami kabeliai iš blokų. Tiesiuose trasos ruožuose taip pat turi būti įrengti
kabelio šuliniai, atstumas tarp kurių nustatomas pagal didžiausią leistinąją kabelių tempimo
jėgą. Iki 35 kV įtampos kabeliai, kai jų ne daugiau kaip 10 vienetų, iš blokų į žemę gali pereiti
neįrengiant kabelių šulinių. Šiuo atveju kabelių išėjimo iš blokų vietos turi būti užtaisytos
vandeniui nelaidžiais užpildais.
183. Blokuose ir vamzdžiuose nutiestų KL įvadai į pastatus, tunelius, rūsius ir kitus
statinius turi būti įrengti arba tiesiai įvedant kabelių vamzdžius ir blokus į statinius, arba
statinių viduje įrengiant šulinius ir duobes, arba prie išorinių statinio sienų įrengiant kameras.
Turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios vandeniui ir smulkiems gyvūnams iš tranšėjų
pro vamzdžius ar angas patekti į statinius.
184. Kabelių blokų kanalų, vamzdžių, jų galinių angų ir sandūrų paviršius turi būti
lygus ir nuvalytas, kad traukiamų kabelių apvalkalai nebūtų mechaniškai sugadinami. Kabelių
išvadų iš blokų į kabelių inžinerinius statinius ir kameras vietose turi būti numatytos
priemonės, apsaugančios kabelių apvalkalus nuo sugadinimo (elastingų padėklų naudojimas,
reikiamo lenkimo spindulio laikymasis).
185. Esant aukštam gruntinių vandenų lygiui atvirųjų skirstyklų teritorijose, kabeliai turi
būti tiesiami antžeminiu būdu (lentynose arba loviuose). Antžeminės lentynos ir jas
dengiančios plokštės turi būti gelžbetoninės. Lentynos turi būti įrengiamos ant specialių
betoninių padėklų ne mažesnio kaip 0,2 proc. nuolydžio trasoje. Jeigu antžeminių lentynų
dugnuose yra lietaus vandens ištekėjimo angos, tai nuolydžio įrengti nėra būtina. Atvirųjų
skirstyklų teritorijose KL lentynos turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrintas automobilių,
mašinų ir mechanizmų, reikalingų remonto ir eksploatavimo darbams, privažiavimas prie
įrenginių. Tam tikslui per kabelių lentynas turi būti įrengtos gelžbetoninių plokščių pervažos,
23
186. Visų tipų kabelių inžineriniuose statiniuose turi būti numatytas rezervas
papildomiems kabeliams elektros inžinerinių tinklų plėtrai ir nenumatytoms reikmėms
nutiesti.
187. Kabelių inžineriniai aukštai, tuneliai, galerijos, estakados ir šachtos nuo kitų
patalpų ir gretimų kabelių inžinerinių statinių turi būti atskirti A1 degumo klasės statybos
produktų, ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45
atsparumo ugniai perdangomis. Ilgi tuneliai tokiomis pat pertvaromis turi būti suskirstyti į ne
ilgesnes kaip 150 m ilgio sekcijas, jeigu juose yra galios ir kontrolinių kabelių, ir į ne ilgesnes
kaip 100 m ilgio sekcijas, jeigu juose yra alyvos pripildytų kabelių. Kiekvienos sekcijos
dvigubų grindų plotas turi būti ne didesnis kaip 600 m2. Kiti KL įrengimo reikalavimai:
187.1. Kabelių inžinerinių statinių laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai turi būti
ne mažesnis kaip R 45, pertvarų – ne mažesnis kaip EI 45, o durų, vartų ir liukų tokiose
priešgaisrinėse užtvarose atsparumas ugniai parenkamas pagal Gaisrinės saugos pagrindinių
reikalavimų nuostatas.
187.2. Kabelių inžinerinių statinių išėjimo durys turi atsidaryti į išorę arba į D g ir Eg
kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų gamybos paskirties patalpas. Išėjimo durų skaičius
ir išdėstymas nustatomas atsižvelgiant į vietos sąlygas, tačiau turi būti ne mažiau kaip dvejos
durys. Ne ilgesniame kaip 25 m kabelio inžineriniame statinyje pakanka vienų durų.
187.3. Kabelių inžinerinių statinių durys turi savaime užsidaryti ir turėti
sandarinamąsias sąvaras. Kabelių inžinerinių statinių išėjimo durys turi atsidaryti į išorę ir
turėti iš vidaus be rakto atrakinamus užraktus, o durys tarp sekcijų turi atsidaryti į artimiausio
išėjimo pusę ir savaime užsidaryti.
187.4. Pereinamosios kabelių estakados su priežiūros tilteliais turi turėti įėjimus su
kopėčiomis. Atstumai tarp įėjimų turi būti ne didesni kaip 150 m. Atstumas nuo estakados
galo iki įėjimo į ją turi būti ne didesnis kaip 25 m.
187.5. Įėjimai turi turėti duris, neleidžiančias į estakadas laisvai patekti kabelių ūkio
neprižiūrintiems asmenims. Duryse turi būti įrengti savaime užsirakinantys užraktai, iš vidaus
atrakinami be rakto.
187.6. Atstumai tarp įėjimų į kabelių galeriją, klojant joje iki 35 kV įtampos KL, turi
neviršyti 150 m, o klojant alyvos pripildytus kabelius – 120 m.
187.7. Išorinių kabelių estakadų ir galerijų atraminės statybinės konstrukcijos (kolonos,
sijos) turi būti gelžbetoninės, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip R 45, arba pagamintos
iš plieninių konstrukcijų, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip R 15.
187.8. Statinių atraminės konstrukcijos, galinčios pavojingai deformuotis arba
mechaniškai susilpnėti degant kabelių grupėms ar pluoštams, nutiestiems greta šių
konstrukcijų ant išorinių kabelių estakadų ir galerijose, turi turėti apsaugą, užtikrinančią ne
mažesnį kaip REI 45 saugomų konstrukcijų atsparumą ugniai.
187.9. Kabelių galerijos turi būti padalytos į sekcijas A1 degumo klasės statybos
produktų priešgaisrinėmis pertvaromis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 45.
Galerijų sekcijų ilgis turi neviršyti 150 m – klojant iki 35 kV įtampos kabelius ir 120 m –
klojant alyvos pripildytus kabelius. Šie reikalavimai netaikomi iš dalies uždengtoms lauko
kabelių galerijoms.
24
188. Tuneliai ir kanalai turi būti įrengti taip, kad į juos nepatektų technologinis vanduo
ir alyva. Juose turi būti užtikrintas gruntinio ir lietaus vandens nuotėkis – grindų nuolydis į
vandens surinktuvo arba nuotekų šalintuvo pusę turi būti ne mažesnis kaip 0,5 proc. Perėjoje
iš vienos sekcijos į kitą, jeigu jos yra skirtingame aukštyje, turi būti įrengtas tiltelis, kurio
pakilimo kampas ne didesnis kaip 15°. Laipteliai tarp tunelių sekcijų neturi būti įrengiami.
Kabelių kanaluose, įrengiamuose ne patalpose aukščiau gruntinio vandens lygio, turi būti
įrengtas dugnas su 10–15 cm storio plūkto žvyro ar smėlio drenuojančiu sluoksniu.
Tuneliuose turi būti įrengtas drenažas. Drenažo siurbliai turi automatiškai pasileisti pakilus
vandens lygiui virš leistino. Paleidimo aparatai ir elektros varikliai turi būti skirti dirbti labai
drėgnoje aplinkoje. Pereinamojo tipo estakadų ir galerijų perėjose nuo vienos altitudės prie
kitos turi būti įrengtas tiltelis, kurio pakilimo kampas ne didesnis kaip 15°. Kai tokios
galimybės nėra, kopėčių pasvirimo kampas padidinamas, tačiau neturi būti didesnis kaip 45°.
189. Skirstyklose ir patalpose dvigubos grindys ir kabelių kanalai turi būti uždengti
nuimamomis A1 degumo klasės statybos produktų plokštėmis. Nuimamų plokščių kiekis ir
vieta numatoma projekte.
190. Lauke įrengtų kabelių kanalų nuimamos plokštės turi būti užpiltos ne plonesniu
kaip 0,3 m ir ne storesniu kaip 1 m žemės sluoksniu. Aptvertose teritorijose kabelių kanalų
nuimamų plokščių užpilti žeme nėra būtina. Rankiniu būdu nuimama denginio plokštė turi
sverti ne daugiau kaip 70 kg. Plokštėms pakelti turi būti įrengtos kilpos ir pan.
191. Tuose ruožuose, kuriuose gali išsilieti išlydytas metalas, aukštų temperatūrų
skysčiai arba medžiagos, ardančios metalinius kabelių apvalkalus, neturi būti įrengiami
kabelių kanalai, o kolektoriuose ir tuneliuose – liukai.
192. Lauke esančių požeminių tunelių perdangos turi būti užpiltos ne plonesniu kaip 0,5
m žemės sluoksniu.
193. Statiniuose kartu su kabeliais klojami šilumotiekiai turi būti izoliuoti arba įrengtas
vėdinimas, kad bet kuriuo metų laiku kabelių paklojimo vietoje oras nuo šilumotiekio
papildomai neįšiltų daugiau kaip +5 °C.
194. Kabelių inžineriniuose statiniuose kabeliai turi būti tiesiami laikantis šių
reikalavimų:
194.1. kontrolinius ir ryšių kabelius reikia išdėstyti arba tik virš, arba tik po galios
kabeliais ir atskirti juos pertvara. Sankirtos ir atšakos vietose kontroliniai ir ryšių kabeliai
tiesiami ir virš ir po galios kabeliais;
194.2. kontrolinius kabelius tiesiant greta 1000 V ir žemesnės įtampos galios kabelių,
atskirti pertvaromis nereikia;
194.3. iki 1000 V įtampos kabelius tiesiant virš aukštesnės kaip 1000 V įtampos
kabelių, būtina juos atskirti pertvara;
194.4. skirtingas kabelių grupes – generatorių, transformatorių ir kitų pirmosios grupės
elektros imtuvų aukštesnės kaip 1000 V įtampos darbo ir rezervinius kabelius – reikia tiesti
skirtingais horizontaliais lygiais ir atskirti pertvaromis;
194.5. Taisyklių 194.1, 194.3 ir 194.4 punktuose nurodytų atskiriamųjų pertvarų
atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip EI 15;
194.6. Taisyklių 194.3 ir 194.4 punktuose nurodytų pertvarų įrengti nėra būtina, jeigu
įrengiami automatiniai gaisro gesinimo putomis arba vandeniu įrenginiai;
194.7. lauke įrengtose kabelių estakadose ir iš dalies uždengtose kabelių galerijose
Taisyklių 194.1, 194.3 ir 194.4 punktuose nurodytos atskiriamosios pertvaros nereikalingos.
Šiuo atveju viena kitą rezervuojančios KL (išskyrus 1 grupės ypač didelio patikimumo
reikalingas elektros imtuvų linijas) turi būti nutiestos ne mažesniu kaip 0,6 m atstumu viena
nuo kitos arba išdėstytos skirtingose išilginės atraminės konstrukcijos (sijos, fermos), o
galerijose – skirtingose perėjos pusėse, jeigu techniškai tai įmanoma.
195. Alyvos pripildytus kabelius reikia tiesti atskiruose kabelių inžineriniuose
statiniuose. Alyvos pripildytus kabelius tiesiant kartu su kitais kabeliais, jie turi būti apatinėje
kabelių inžinerinio statinio dalyje, atskirti nuo kitų kabelių horizontaliomis pertvaromis, kurių
25
atsparumas ugniai ne mažesnis kaip REI 45. Tokiomis pat pertvaromis reikia atskirti vieną
alyvos pripildytą KL nuo kitos.
196. Kabelių inžineriniuose statiniuose gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos
projektuojamos ir įrengiamos pagal Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir
įrengimo taisyklių, o stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos
pagal Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių, patvirtintų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (Žin., 2007, Nr. 25-953), reikalavimus.
Prie įėjimų, liukų ir vėdinimo šachtų (ne didesniu kaip 25 m spinduliu) turi būti įrengti
gaisriniai čiaupai. Estakadose ir galerijose gaisriniai hidrantai turi būti išdėstyti taip, kad
atstumas nuo bet kurio estakados ir galerijos trasos ašies taško iki artimiausio hidranto
neviršytų 100 m.
197. Kabelių inžineriniuose statiniuose kontrolinius kabelius ir 25 mm2 ir didesnio
skerspjūvio galios kabelius, išskyrus nešarvuotus kabelius su švininiu apvalkalu, reikia tiesti
ant kabelių konstrukcijų (gembių). Kiti kabelių įrengimo reikalavimai:
197.1. Kontroliniai nešarvuoti kabeliai, nešarvuoti galios kabeliai su švininiu apvalkalu
ir iki 16 mm2 skerspjūvio visų tipų nešarvuoti galios kabeliai turi būti tiesiami lentynose arba
su pertvaromis (tiek ištisinėmis, tiek neištisinėmis).
197.2. Kabeliai turi būti tiesiami ne giliau kaip 0,9 m kanalų dugnu. Šiuo atveju
atstumas tarp aukštesnės kaip 1000 V įtampos galios kabelių grupės ir kontrolinių kabelių
grupės turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m arba šios kabelio grupės turi būti atskirtos A1 degumo
klasės statybos produktų pertvara, kurios atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 15.
197.3. Atstumai tarp atskirų kabelių nurodyti Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje.
197.4. Kanaluose nutiesti galios kabeliai neturi būti užpilami smėliu, išskyrus 0, 1, 20 ir
21 kategorijų sprogias patalpas ir sprogias zonas.
197.5. Kabelių inžineriniuose statiniuose perėjų aukštis, plotis ir atstumai tarp
konstrukcijų ir kabelių turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje, o 1
m ilgyje vietinis perėjų susiaurėjimas turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m pločio arba aukštis ne
mažesnis kaip 1,5 m, atitinkamai sumažinant vertikalųjį atstumą tarp kabelių, esant tiek
vienpusiam, tiek ir dvipusiam konstrukcijų išdėstymui.
198. Kontrolinius kabelius tiesiant pluoštais lentynose ir daugeliu sluoksnių –
metaliniuose loviuose, būtina laikytis šių sąlygų:
198.1. Kabelių pluošto išorinis skersmuo turi neviršyti 100 mm.
198.2. Kabelių sluoksnių aukštis viename lovyje turi neviršyti 150 mm.
198.3. Kabelių apvalkalai turi būti vieno tipo.
198.4. Rišti kabelius į pluoštus, klojant daugeliu sluoksnių loviuose, ir tvirtinti kabelių
pluoštus prie lentynų reikia taip, kad būtų išvengta kabelių apvalkalų deformacijos dėl kabelių
ir tvirtinimo įtaisų svorio.
198.5. Vertikaliuose lovių ruožuose ne didesniu kaip 20 m atstumu ir perėjimo per
perdangas vietose, o horizontaliuose lovių ruožuose – perėjimo per pertvaras vietose lovių
viduje turi būti įrengtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai užtvaros.
198.6. Kiekviename kabelių lovyje reikia numatyti ne mažesnę kaip 15 proc. tūrio
atsargą.
198.7. Galios kabeliai neturi būti tiesiami pluoštais ir daugeliu sluoksnių.
199. Vietose, kur daug požeminių komunikacijų, tuneliai turi būti ne žemesni kaip 1,5
m. Šiuo atveju KL įtampa turi neviršyti 10 kV, tunelis turi būti ne ilgesnis kaip 100 m, kiti
atstumai turi atitikti Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje nurodytus atstumus. Tunelio galuose turi
būti įrengti išėjimai arba liukai.
200. Žemo slėgio alyvos pripildyti kabeliai prie metalinių konstrukcijų turi būti
pritvirtinti taip, kad aplink kabelius nesusidarytų uždari magnetiniai kontūrai. Atstumai tarp
tvirtinimo vietų turi neviršyti 1 m. Atramų skaičius ir jų įrengimo vietos nustatomos linijos
projekte. Tvirtinimo ir prisilietimo prie atramų vietose turi būti įrengtos izoliacinės tarpinės.
26
201. Kabelių šuliniai turi būti ne mažesnio kaip 1,8 m gylio, o kabelių kamerų aukštis
nereglamentuojamas. Jungiamųjų, užtveriamųjų ir pusiau užtveriamųjų kabelių movų šuliniai
turi būti tokio dydžio, kad montuojant movas nereikėtų kasti žemės. Kabelių movų šuliniuose
kabeliai ir jungiamosios movos turi būti nutiesti ant konstrukcijų, pertvarų arba lentynose.
Povandeninių perėjų kranto šuliniai privalo būti tokio dydžio, kad juose tilptų rezerviniai
kabeliai ir alyvos papildymo aparatūra. Šulinio dugne turi būti įrengtos duobės gruntiniam ir
lietaus vandeniui surinkti. Taip pat turi būti numatytas įrengti vandens pašalinimo įrenginys,
atitinkantis Taisyklių 188 punkto reikalavimus. Kabelių šuliniuose turi būti įmontuotos
metalinės kopėčios.
202. Kabelių šulinių ir tunelių liukų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 0,65 m, liukai
turi būti uždengiami dvigubais metaliniais dangčiais. Apatiniame dangtyje turi būti įrengtas
užraktas, iš tunelio pusės atrakinamas be rakto. Dangčiuose privalo būti įtaisai jiems nuimti.
Patalpose antro dangčio įrengti nereikia.
203. Tuneliuose, kabelių aukštuose ir kanaluose 6–35 kV įtampos galios kabelių
bituminės jungiamosios movos turi būti apsaugotos specialiais gaubtais, lokalizuojančiais
gaisrus ir sprogimus, galinčius kilti pramušus movų izoliaciją.
204. Klojant alyvos pripildytus kabelius galerijose, būtina įrengti galerijų šildymą,
atitinkantį alyvos pripildytų kabelių techninius reikalavimus.
205. Alyvos papildymo agregatų patalpose turi būti natūralus vėdinimas. Požeminiai
papildymo punktai įrengiami ir kabelių šuliniuose. Šuliniuose turi būti įrengti vandens
šalinimo įrenginiai pagal Taisyklių 201 punkto reikalavimus.
206. Kabelių inžineriniai statiniai, išskyrus estakadas, jungiamųjų movų šulinius,
kanalus ir kameras, turi būti vėdinami natūralia, priverstine ar natūralia ir priverstine oro
cirkuliacija taip, kad nesikondensuotų drėgmė, be to, kiekvienos sekcijos vėdinimas turi būti
nepriklausomas. Kiti kabelių inžinerinių statinių įrengimo reikalavimai:
206.1. Vėdinimas turi būti įrengiamas vertikalusis arba horizontalusis.
206.2. Kabelių inžinerinių statinių vėdinimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į tiekiamo ir
šalinamo oro temperatūros skirtumą, kuris turi būti ne didesnis kaip 10 °C. Be to, turi būti
išvengta karšto oro zonų susidarymo tunelių susiaurėjimuose, posūkiuose, apylankose ir t. t.
206.3. Vėdinimo įrenginiai privalo turėti sklendes, nutraukiančias oro tiekimą kilus
gaisrui, taip pat apsaugančias tunelius nuo įšalimo žiemos metu. Vėdinimo įrenginiai turi būti
tokie, kad automatiškai nutrauktų oro tiekimą į statinį.
206.4. Patalpose nutiesti kabeliai turi neperkaisti dėl padidėjusios aplinkos temperatūros
ir technologinių įrenginių įtakos.
206.5. Kabelių inžineriniuose statiniuose, išskyrus kanalus, kameras, jungiamųjų movų
šulinius ir atviras estakadas, turi būti įrengtas tinklas, skirtas elektros apšvietimui ir
kilnojamiesiems šviestuvams ir instrumentams prijungti. Šiluminėse elektrinėse instrumentų
maitinimo tinklo įrengti nėra būtina.
207. Kabeliai kolektoriuose, technologinėse galerijose ir technologinėmis estakadomis
klojami pagal galiojančius normatyvus:
207.1. Mažiausi atstumai nuo kabelių estakadų ir galerijų iki pastatų ir kitų statinių turi
atitikti Taisyklių 1 priedo 8 lentelėje nurodytus atstumus.
207.2. Kabelių estakadų ir galerijų sankirtas su elektros OL, gamyklų vidiniais
geležinkeliais ir automobilių keliais, priešgaisriniais įvažiavimo keliais, lynų keliais, ryšių ir
radiofikacijos OL ir vamzdynais reikia įrengti ne mažesniu kaip 30° kampu.
207.3. Lygiagrečiuose estakadų, galerijų ryšių, radiofikacijos OL ruožuose mažiausi
atstumai tarp kabelių ir ryšių arba radiofikacijos linijų laidų nustatomi pagal KL poveikį ryšių
ir radiofikacijos linijoms. Ryšių ir radiofikacijos linijų laidai tiesiami po estakadomis ir
galerijomis arba virš jų.
207.4. Įmonės teritorijos nevažinėjamojoje dalyje įrengtų kabelių estakadų ir galerijų
mažiausias aukštis turi būti toks, kad apatinė kabelių eilė nuo išlyginto žemės paviršiaus būtų
ne žemiau kaip 2,5 m.
27
XI. POVANDENINĖS KL
210. KL kertant upes, kanalus ir pan., kabelius reikia tiesti ruožuose, kur dugnas ir
krantas mažiausiai išplaunami (Taisyklių 127 punktas). Kabeliai, klojami per nepastovios
vagos ir išplaunamų krantų upes, turi būti įkasami į dugną atsižvelgiant į vietos sąlygas.
Kabelių įkasimo gylis ir vieta nustatomas projekte.
211. Klojant KL jūroje, turi būti įvertintas tos vietos jūros gylis, vandens tėkmės greitis
ir kryptis, vyraujantys vėjai, dugno profilis, dugno ir vandens cheminė sudėtis.
212. Kabelius dugne reikia kloti taip, kad nelygiose vietose jie nekabėtų, o aštrūs
iškilimai turi būti nulyginti. Seklumas, akmenų užtvaras ir kitas povandenines kliūtis reikia
apeiti arba įrengti jose tranšėjas ir perėjas.
213. Kertant KL upes, kanalus ir pan., kabelius pakrantėse ir sekliose vietose ir
laivininkystės ir plukdymo ruožuose reikia įkasti į dugną ne mažiau kaip 1 m, o klojant alyvos
pripildytų KL – ne mažiau kaip 2 m. Laivininkystei naudojamose upėse ir kanaluose 110 kV
klojamų įtampos alyvos pripildytų KL apsaugai nuo mechaninių pažeidimų į tranšėjas reikia
prikrauti maišų su smėliu, o po to jas užversti akmenimis.
214. Tarp kabelių, įkasamų į ne platesnių kaip 100 m upių, kanalų ir pan. dugną, turi
būti ne mažesnis kaip 0,25 m atstumas. Naujų klojamų povandeninių KL atstumas nuo
eksploatuojamų KL turi būti ne mažesnis kaip 1,25 vandens telkinio gylio, apskaičiuoto pagal
daugiametį vidutinį vandens lygį. Kiti kabelių įrengimo reikalavimai:
214.1. Klojant žemo slėgio alyvos pripildytus kabelius 5–15 m gylyje, kai vandens
tėkmės greitis neviršija l m/s, atstumas tarp atskirų fazių kabelių (be specialaus kabelių
28
tarpusavio tvirtinimo) turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o atstumas tarp lygiagrečių linijų
kraštinių kabelių – ne mažesnis kaip 5 m.
214.2. Klojant kabelius vandenyje didesniame kaip 15 m gylyje, taip pat esant
didesniam už 1 m/s vandens tėkmės greičiui, atstumas tarp skirtingų fazių ir linijų kabelių
numatomas projekte.
214.3. Vandenyje lygiagrečiai klojant alyvos pripildytas KL ir iki 35 kV įtampos KL,
horizontalusis atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 1,25 vandens telkinio gylio,
apskaičiuoto pagal daugiametį vidutinį vandens lygį, bet ne mažesnis kaip 20 m.
214.4. Horizontalusis atstumas nuo įkastų į upių, kanalų ir kitų vandens telkinių dugną
kabelių iki vamzdynų (naftotiekių, dujotiekių ir pan.) turi būti nustatomas projekte,
atsižvelgiant į kasimo darbų, atliekamų klojant vamzdynus ir kabelius, rūšį, ir turi būti ne
mažesnis kaip 50 m. Ankštuose trasos ruožuose šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 15 m.
215. Krantuose, kur neįrengtos krantinės, kabelio povandeninio perėjimo vietoje turi
būti paliktas ne mažesnis kaip 10 m ilgio kabelio rezervas upių pakrantėse ir 30 m jūrų
pakrantėse. Šis kabelio rezervas klojamas aštuonetu. Įrengtose krantinėse kabeliai turi būti
klojami vamzdžiuose. Kabelių išėjimo vietose turi būti įrengti kabelių šuliniai. Viršutinis
vamzdžio galas turi įeiti į kranto šulinį, o apatinis turi būti ne mažesniame kaip 1 m gylyje
nuo žemiausio vandens lygio. Kranto ruožuose vamzdžiai turi būti gerai užsandarinti.
216. Išplaunama vaga ir krantai turi būti sutvirtinti (grindiniu, apsauginiais pylimais,
poliais, įlaidais, plokštėmis ir pan.), kad ledonešių ir potvynių metu neatsidengtų kabeliai.
217. Kabeliai po vandeniu neturi kirstis.
218. Povandeninės kabelių sandūros vietos krantuose turi būti pažymėtos vidaus
vandens kelių laivybiniais signalizacijos ženklais.
219. Vandenyje klojamų iki 35 kV įtampos kabelių skaičius parenkamas priklausomai
nuo keliamų patikimumo reikalavimų vadovaujantis projektiniais sprendiniais.
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
226. Ant OL atramų 1,7–3 m aukštyje nuo žemės turi būti pažymėtas atramos eilės
numeris. Jei atrama iki ryšių kabelio yra pastatyta arčiau kaip pusė OL atramos aukščio, tai
turi būti iškabintas plakatas, kuriame nurodytas atstumas nuo šios atramos iki ryšių kabelių
linijos.
227. OL atramų metalinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo korozijos.
Antikorozinė danga turi apsaugoti ne blogiau kaip karštas cinkavimas arba aliuminio–cinko
danga. Atramų įžeminimo reikalavimai pateikti EĮĮBT.
228. Elektros OL vėjo slėgis, apšalo ir šerkšno storis turi būti nustatomi pagal Lietuvos
Respublikos teritorijos vėjo ir apšalo ir šerkšno meteorologinius ir įvykusių elektros linijų
avarijų faktinius duomenis. Iki 1000 V įtampos OL didžiausia (skaičiuojamoji) vėjo slėgio ir
apšalo ir šerkšno apkrova turi būti nustatoma pasikartojanti vieną kartą per 5 metus. Lietuvos
Respublikos teritorijos rajonavimas vykdant elektros tinklo (elektros linijų, pastočių ir
transformatorinių) statybą, rekonstravimą ir kapitalinį remontą pagal vėją ir apšalą pateiktas
Taisyklių 2 priedo 1 ir 2 paveiksluose. Šis rajonavimas atliktas remiantis mokslo tiriamaisiais
darbais, kuris suderintas su Lietuvos meteorologijos institucija.
229. Didžiausias vėjo greitis, pasikartojantis vieną kartą per penkerius metus 10 m
aukštyje nuo žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje, turi būti pasirenkamas
vadovaujantis nustatytais normatyvais.
230. Vėjo slėgis skaičiuojamas taip:
v2
q ; (1)
16
čia: v – vėjo greitis, m/sek.
Vėjo slėgio pataisos koeficientai didesniam kaip 10 m aukščiui atvirose
(neurbanizuotose) teritorijose, urbanizuotose teritorijose arba teritorijose su aukštesnėmis kaip
10 m ir iki 25 m aukščio kliūtimis ir miestuose arba teritorijose su aukštesnėmis kaip 25 m
kliūtimis pateikiami Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje.
231. Didžiausias ekvivalentinis apšalo sienelės storis, pasikartojantis kartą per penkerius
metus iki 10 m aukštyje nuo žemės paviršiaus ant 10 mm skersmens apvalaus metalinio
elemento, turi būti pasirenkamas vadovaujantis nustatytais normatyvais. Apšalo sienelės
storio pataisos koeficientai, esant kitokiam kaip 10 m aukščiui nuo žemės paviršiaus ir kitokio
kaip 10 mm skersmens laidams, yra pateikiami Taisyklių 2 priedo 2 ir 3 lentelėse. Parenkant
OK ir OL izoliuotus laidus trečiajame apšalo rajone, skaičiuojamasis apšalo sienelių storis turi
būti nustatomas kaip antrajame apšalo rajone, o ketvirtajame – kaip trečiajame apšalo rajone
(sumažinama vienu apšalo rajonu).
232. OL laidus reikia parinkti įvertinant skirtingų klimato rajonų vėjo ir apšalo apkrovą,
kai laidai ir trosai nenutrūkę, tokiam klimato sąlygų deriniui:
232.1. temperatūra aukščiausia, vėjo ir apšalo nėra;
232.2. temperatūra žemiausia, vėjo ir apšalo nėra;
232.3. temperatūra minus 5 °C, vėjo nėra, laidai apšalę;
232.4. temperatūra minus 5 °C, vėjo slėgis q max, apšalo nėra;
232.5. temperatūra minus 5 °C, vėjo slėgis 0,25 q max (greitis 0,5 vmax neįvertinant gūsių),
laidai apledėję;
232.6. laidų priartėjimas prie statinių nustatomas įvertinant vėjo greitį ir aukščiausią
temperatūrą.
233. Skaičiuojamoji aukščiausia oro temperatūra Lietuvos teritorijoje +35 °C, vidutinė –
+5 °C ir žemiausia – minus 35 °C.
30
234. OL turi būti naudojami daugiavieliai neišpinti laidai. Pagal mechaninio atsparumo
sąlygą OL turi būti naudojami ne mažesnio kaip 25 mm2 skerspjūvio aliumininiai laidai. OL
laidai turi būti parenkami pagal gamintojų pateiktas fizikines ir mechanines laidų
charakteristikas.
235. Laidų atsparumas turi būti skaičiuojamas esant didžiausiai išorinei apkrovai ir
žemiausiai temperatūrai, kai nėra išorinės apkrovos. Skaičiuojant reikia naudoti gamintojų
pateiktus leistinuosius laidų mechaninius įtempius.
236. Laidai turi būti sujungiami jungiamaisiais gnybtais.
237. Jungtys, kurios yra tempiamos, turi būti ne mažesnio kaip 90 proc. laido
mechaninio atsparumo.
238. Skirtingų metalų arba skirtingų skerspjūvių laidai turi būti sujungiami tik atramoje.
Gnybtai ir juos jungiantys laidai neturi būti mechaniškai tempiami.
239. Laidai prie izoliatorių tvirtinami viengubai, o galinėse, inkarinėse ir sankirtų
atramose – dvigubai. Laidai prie smaiginių izoliatorių tvirtinami vielos raišteliais arba
gnybtais.
240. Smeigių atsparumo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 2.
241. Laidams tvirtinti naudojamų smaiginių izoliatorių atsparumo atsargos koeficientas
turi būti ne mažesnis kaip 2,5.
242. Nulinis laidas turi būti tvirtinamas prie izoliatorių. OL išsišakojimo vietose
atsišakojančius laidus reikia tvirtinti prie atskirų (papildomų) izoliatorių.
V. ATRAMOS
vienvielės. Atotampas reikia parinkti pagal skaičiavimus, tačiau atotampų skersmuo turi būti
ne mažesnis kaip 10 mm. Kampinės ir galinės atramos naudojamos ir vienstiebės su
rėmsijėmis, (rygeliais) jei naudojami atsparesni nei tarpinių atramų stiebai.
248. Įžemintos neutralės tinkluose atramų atotampos turi būti prijungtos prie nulinio
laido.
249. OL visų tipų atramų mechaninė apkrova turi būti nustatoma esant nenutrūkusiems
laidams, įvertinant jų apšalą. Kai tarpatramis mažesnis už kritinį, galinių ir kampinių atramų
mechaninė apkrova turi būti skaičiuojama, kai laidai neapšalę, oro temperatūra žemiausia ir
nėra vėjo. Atliekant skaičiavimus apsiribojama šių pagrindinių apkrovų įvertinimu:
249.1. tarpinėms atramoms – laidų ir atramos konstrukcijų horizontalioji skersinė vėjo
apkrova;
249.2. inkarinėms atramoms – laidų ir atramos konstrukcijų horizontalioji skersinė vėjo
apkrova ir gretimų tarpatramių laidų tempimo skirtumo išilginė horizontalioji apkrova.
Mažiausias išilginis horizontaliosios atramą veikiančios apkrovos dydis turi būti 50 proc.
didžiausio vienpusio laidų tempimo dydžio;
249.3. kampinėms atramoms – laidų tempimo horizontaliosios skersinės apkrovos
(nukreiptos išilgai skersinio) ir skersinės horizontaliosios vėjo apkrovos į laidus ir
konstrukcijas atstojamoji apkrova;
249.4. galinėms atramoms – vienpusio laidų tempimo horizontalioji apkrova.
250. OL turi būti naudojamos gelžbetoninės arba metalinės, o sunkiai prieinamose
vietovėse – medinės su gelžbetoninėmis pakojomis atramos. Daugiaaukščių namų rajonuose
turi būti naudojamos OL su ne žemesnėmis kaip 11 m atramomis arba kabelių linijos.
251. Medinėms OL atramoms turi būti naudojami ne žemesnės kaip trečios rūšies rąstai,
impregnuoti antiseptikais.
252. Atramų pagrindinių elementų (stiebų, ramsčių) rąsto viršūnės skersmuo turi būti ne
mažesnis kaip 14 cm.
253. Atramų įkasimas ir jų įtvirtinimo būdai turi būti nustatomi atsižvelgiant į atramų
aukštį, tvirtinamų laidų skaičių, grunto savybes, taip pat į grunto kasimo būdus.
254. Užliejamose trasos vietose, kur gruntas išplaunamas, atramos turi būti papildomai
įtvirtintos (papildomai apkasant žeme, apgrindžiant ir pan.). Pelkėtose vietovėse turi būti
naudojamos rėmsijės (rygeliai).
260. Kertančios laivybos upes OL turi būti įrengtos pagal Taisyklių VI skyriaus
reikalavimus, taikomus aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL. Kertant laivybai nenaudojamas
ir užšąlančias nedideles upes, kanalus ir pan., atstumas nuo OL laidų iki aukščiausiojo
vandens lygio turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o iki ledo – ne mažesnis kaip 6 m.
261. OL trasoje miškų ir želdinių proskynų iškirsti nebūtina. Tokiu atveju atstumas iki
medžių nuo labiausiai įlinkusių ar priartėjusių laidų turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
Miškingose vietovėse, miesteliuose ir kaimuose, apaugusiuose medžiais, reikia naudoti OKL.
262. Kertantis žemesnės ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL, turi būti atsižvelgta į
Taisyklių 399–404 punktų reikalavimus. Kiti OL įrengimo reikalavimai:
262.1. Mažiausias horizontalusis atstumas tarp lygiagrečiai nutiestų arba suartėjančių iki
1000 V įtampos OL, taip pat tarp OKL, tarp OL ir OK, taip pat tarp iki 1000 V įtampos OL
arba OKL ir 6–10 kV įtampos OKL turi būti ne mažesnis kaip aukščiausios atramos aukštis –
neankštuose trasos ruožuose ir ne mažesnis kaip 1,5 m – ankštuose ruožuose.
262.2. Mažiausias horizontalusis atstumas tarp lygiagrečiai nutiestų ar suartėjančių iki
1000 V įtampos OL arba OKL ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL turi būti toks pat kaip ir
mažiausias horizontalusis atstumas tarp suartėjančių aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL
(Taisyklių 5 priedo 14 lentelė), o tarp 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais ir 1000 V
įtampos OL arba OKL turi būti ne mažesnis kaip 1,62 m.
262.3. Žemesnės ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL laidai tiesiami ant skirtingų
arba ant tų pačių atramų.
262.4. Toje pačioje atramoje susikertančius OL laidus reikia tiesti pagal Taisyklių 359
punkto reikalavimus.
262.5. Viršutinės OL laidai prie smaiginių izoliatorių turi būti tvirtinami dvigubai.
262.6. Iki 1000 V įtampos OL kabliai, smeigės ir armatūra turi būti įžeminti sankirtą su
aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL ribojančiose atramose ir atramose, kuriose kartu nutiestos
ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos grandys. Įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė
kaip 30 .
263. Iki 1000 V įtampos OL gali kirstis atramoje arba tarpatramyje. Vertikalusis
atstumas atramoje ir tarpatramyje tarp susikertančių OL laidų turi būti ne mažesnis kaip 1 m,
kai aplinkos temperatūra 15 °C ir nėra vėjo. Toks pat vertikalusis atstumas atramoje ir
tarpatramyje turi būti taip pat tarp 6–10 kV įtampos OKL ir iki 1000 V įtampos OL. Kertantis
OL tarpatramyje, sankirtos vietą reikia parinkti kuo arčiau viršutinės OL atramos. Nuo šios
atramos iki kertamosios linijos laidų turi būti ne mažesnis kaip 2 m atstumas. OL sankirtos
vietose naudojamos inkarinės arba tarpinės atramos. Atramų smeigių, kablių ir naudojamos
armatūros įžeminimo ir įnulinimo reikalavimai pateikti EĮĮBT.
264. Elektros linijai kertant RL ir LRTL, parenkamas vienas iš šių variantų:
264.1. OL laidai neizoliuoti, o RL ir LRTL laidai izoliuoti;
264.2. OL laidai neizoliuoti, o RL, LRTL požeminis arba kabamasis kabelis;
264.3. OL, RL ir LRTL laidai neizoliuoti;
264.4. OKL, RL ir LRTL laidai neizoliuoti;
264.5. OL požeminis kabelio intarpas, o RL ir LRTL laidai neizoliuoti.
265. OL kirtimosi su RL ir LRTL kampas turi būti kuo statesnis.
266. Vertikalusis atstumas nuo OL laidų iki RL, LRTL laidų arba kabamųjų RL ir
LRTL kabelių sankirtos tarpatramyje, esant didžiausiam laidų įlinkiui (aukščiausia
temperatūra, apšalas), turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m. Vertikalusis atstumas nuo OL laidų
iki LRTL laidų arba LRTL ir KTL kabelio, kai jie nutiesti ant bendrų atramų arba kai kertasi
toje pačioje atramoje, turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m.
267. OL laidų ar OK sankirtos su RL ir LRTL vieta turi būti ne arčiau kaip 2 m iki OL
atramos.
268. Kertantis OL neizoliuotiems laidams su RL ar LRTL izoliuotais laidais, laikomasi
šių reikalavimų:
33
268.1. OL ir RL laidai gali kirstis tik tarpatramyje. OL ir LRTL laidai gali kirstis ir
tarpatramyje, ir bendroje atramoje;
268.2. OL sankirtos su magistralinių ir zoninių ryšių tinklų linijomis atramos turi būti
inkarinės, o su kitų RL ir LRTL – inkarinės arba tarpinės;
268.3. sankirtos ruože OL, RL ir LRTL linijų izoliuoti laidai turi turėti atmosferos
poveikiui atsparią izoliaciją, kurios bandomoji įtampa ne žemesnė kaip 2 kV, o laidų
atsparumo įtempiui atsargos koeficientas blogiausiomis meteorologinėmis sąlygomis ne
mažesnis kaip 1,5;
268.4. OL laidai turi būti virš RL ir LRTL laidų. Sankirtą ribojančiose atramose OL
laidai arba OK laikantieji lynai turi būti tvirtinami dvigubai. Jeigu 400/230 V ir žemesnės
įtampos OL laidai tiesiami žemiau RL ir LRTL laidų, nutiestų ant namų stogų pritvirtintų
stovų, RL ir LRTL laidai sankirtą ribojančiuose stovuose turi būti tvirtinami dvigubai;
268.5. OL laidai, taip pat ir RL ar LRTL laidai sankirtos tarpatramyje neturi būti
sujungiami. Neizoliuoti OL aliumininiai laidai sankirtoje turi būti daugiavieliai ir ne mažesnio
kaip 25 mm2 skerspjūvio.
269. OL neizoliuotiems laidams kertantis su RL ir LRTL požeminiu ar kabamuoju
kabeliu, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:
269.1. Atstumas nuo RL ir LRTL požeminių kabelių iki OL atramos įžemintuvo arba
gelžbetoninės atramos urbanizuotoje teritorijoje turi būti ne mažesnis kaip 3 m,
neurbanizuotoje – 10 m.
269.2. Horizontalusis atstumas nuo RL ar LRTL kabelio atramos pagrindo iki OL
artimiausio laido projekcijos į horizontaliąją plokštumą turi būti ne mažesnis kaip OL atramos
aukštis.
269.3. OL kirtimosi su RL ir LRTL vietoje naudoti RL ir LRTL kabelio intarpus
netikslinga, jeigu dėl to reikėtų įrengti papildomą ar perkelti jau esantį RL stiprinimo punktą
arba jeigu bendras LRTL kabelio intarpų ilgis viršytų leistinąjį.
270. Kertantis OL neizoliuotiems laidams su RL ir LRTL neizoliuotais laidais, turi būti
laikomasi šių reikalavimų:
270.1. OL ir RL laidai turi kirstis tik tarpatramyje. OL ir LRTL laidai gali kirstis ir
tarpatramyje, ir bendroje atramoje. OL neizoliuoti laidai susikirsti su abonentinių ir maitinimo
linijų (fiderinių) LRTL laidais, kurių įtampa tarp laidų iki 360 V, gali ir OL atramoje;
270.2. sankirtoje OL atramos turi būti inkarinės;
270.3. RL laidų atsparumo įtempiui atsargos koeficientas, esant blogiausioms sąlygoms
(apšalas arba žemiausia temperatūra), turi būti ne mažesnis kaip 2,2;
270.4. OL laidai turi būti virš RL ir LRTL laidų ar kabamojo ryšių kabelio. Sankirtą
ribojančiose atramose OL laidai arba OK laikantieji lynai turi būti tvirtinami dvigubai.
400/230 V ir žemesnės įtampos OL laidai tiesiami žemiau LRTL laidų, nutiestų ant namų
stogų pritvirtintų stovų. Šiuo atveju LRTL laidai sankirtą ribojančiuose stovuose turi būti
tvirtinami dvigubai;
270.5. OL laidai, taip pat ir RL ar LRTL laidai sankirtos tarpatramyje neturi būti
sujungiami. Neizoliuoti OL aliumininiai laidai sankirtoje turi būti daugiavieliai ir ne mažesnio
kaip 25 mm2 skerspjūvio.
271. Visais Taisyklių 268 ir 270 punktuose minėtais atvejais sankirtos atramose laidai
turi būti tvirtinami dvigubai.
272. Kertantis OL požeminiam kabelio intarpui su RL ir LRTL neizoliuotais laidais,
reikia laikytis šių reikalavimų:
272.1. atstumas nuo OL požeminio kabelio intarpo iki RL ir LRTL atramos ir jos
įžemintuvo turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o klojant kabelį izoliaciniame vamzdyje – ne
mažesnis kaip 0,5 m;
272.2. horizontalusis atstumas nuo OL kabelio intarpo atramos pagrindo iki artimiausio
RL ir LRTL laido projekcijos į horizontaliąją plokštumą turi būti ne mažesnis kaip RL ir
LRTL atramos aukštis.
34
282.2. OL laidams atitverti lynų kelio apačioje turi būti įrengti tilteliai arba tinklai;
282.3. OL einant po lynų keliu arba vamzdynu, laidai turi būti nutolę ne mažiau kaip 1
m nuo lynų kelio tiltelių ir atitveriamųjų tinklų arba vamzdyno, kai laidai įlinkę mažiausia, ir
tuo atveju, kai laidai daugiausia įlinkę ir labiausiai atlenkti nuo vėjo;
282.4. OL kertant apačioje esantį vamzdyną, atstumas nuo labiausiai įlinkusių laidų iki
vamzdyno elementų turi būti ne mažesnis kaip 1 m;
282.5. horizontalusis atstumas nuo OL laidų iki lygiagrečiai einančio lynų kelio ar
vamzdyno turi būti ne mažesnis kaip atramos aukštis, o ankštuose trasos ruožuose – ne
mažesnis kaip 1 m didžiausio laidų atsilenkimo vietoje;
282.6. sankirtoje su OL vamzdynai turi būti įžeminti. Įžeminimo įrenginio varža turi
būti ne didesnė kaip 10 .
283. OL priartėjant prie įrenginių, kuriuose gali kilti gaisras ar įvykti sprogimas, reikia
laikytis Taisyklių 443 punkto reikalavimų, o priartėjant prie oro uostų – Taisyklių 454 punkto
reikalavimų.
284. Iki 1000 V įtampos OL neturi būti tiesiamos per mokyklų, stadionų ir sporto
kompleksų teritorijas.
d p 2b ekv
K ; (2)
10 2b ekv
288.4. Visas mechanines apkrovas turi atlaikyti OK sustiprinti laidai arba tik
sustiprintas nulinis laidas.
288.5. Fizikines ir mechanines laidų charakteristikas ir leistinąsias elektrines apkrovas
reikia nustatyti atsižvelgiant į gamintojų techninių dokumentų reikalavimus.
288.6. Leistinieji mechaniniai įtempiai OK laikančiuosiuose laiduose (sustiprintame
nuliniame laide) pateikti Taisyklių 2 priedo 3 lentelėje.
289. OK arba sustiprintas nulinis laidas tarpinėse ir kampinėse atramose turi būti
tvirtinamas specialiais laikančiaisiais gnybtais, o inkarinėse atramose – tempiamaisiais
tvirtinimo gnybtais. OK arba sustiprintas izoliuotas nulinis laidas tvirtinimo gnybtuose turi
turėti izoliuojančius įdėklus. OK faziniai ir nuliniai laidai jungiami apspaudžiamaisiais
jungiamaisiais gnybtais. Inkarinėse atramose OK sujungti naudojami ir varžtiniai gnybtai.
Tokie gnybtai naudojami ir įžeminimo laidininkams sujungti.
290. Prie OKL atvadams, gatvių apšvietimo šviestuvams ir kontrolės prietaisams
prijungti turi būti naudojami atšakos gnybtai. Visi OKL naudojami gnybtai, išskyrus gnybtus,
naudojamus neizoliuotiems nuliniams laidams sujungti, turi turėti izoliacinius apsauginius
gaubtus.
291. Laikantiesiems ir tempiamiesiems gnybtams tvirtinti prie atramų ir pastatų
konstrukcijų naudojami kabliai arba gembės (kronšteinai). Jie turi būti apskaičiuoti ribinių
būvių metodu, kai laidai ir trosai nenutrūkę. Kablių, gembių ir linijinės armatūros mechaninis
atsparumas turi tenkinti Taisyklių V ir VI skyrių reikalavimus.
292. OK turi būti apsaugoti nuo laidų išsipynimo abiejose sujungimo gnybtų pusėse.
Sujungti OK galai turi būti apsaugoti gaubtais su šviesos poveikiui atsparia izoliacija.
293. OKL naudojamos visų tipų atramos. Jų įrengimo reikalavimai pateikti Taisyklių V
ir VI skyriuose.
294. Atstumas nuo labiausiai įlinkusių OK iki kelių (gatvių) važiuojamosios dalies
paviršiaus priklausomai nuo kelio kategorijos privalo atitikti Taisyklių 309 punkto
reikalavimus ir neturi būti mažesnis kaip 5,5 m. Atstumas nuo atvadų į pastatus iki šaligatvių
ir pėsčiųjų ėjimo vietų turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, o atstumas nuo atvado iki žemės – ne
mažesnis kaip 2,75 m. Atstumas nuo OK iki žemės paviršiaus urbanizuotose teritorijose turi
būti ne mažesnis kaip 5,5 m, neurbanizuotose teritorijose – 5 m, sunkiai prieinamose
vietovėse – 3,5 m.
295. Horizontalusis atstumas nuo daugiausia atlenktų OK iki balkonų, terasų ir langų
turi būti ne mažesnis kaip 1 m, iki aklinų sienų – 0,15 m, o iki stogo atbrailos – 0,5 m.
296. OK tiesiami ant gamybos paskirties pastatų stogų, išskyrus pastatus, kuriuose gali
įvykti sprogimų ir kilti gaisrų. Atstumas iki stogų turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
297. Atstumas nuo OK, nutiestų statinių sienomis ir konstrukcijomis, iki vietų, kur
dažnai būna žmonių, turi būti ne mažesnis kaip:
297.1. 0,3 m virš langų ir durų bei 0,5 m po balkonais ir langais – kai linijos nutiestos
horizontaliai;
297.2. 0,5 m iki langų ir durų, 1 m iki balkonų ir 2,5 m iki žemės paviršiaus – kai linijos
nutiestos vertikaliai;
297.3. 0,06 m. nuo OK, nutiestų pastatų išorėje, iki sienų.
298. Atstumas nuo OK iki laivybai nenaudojamų upių ir vandens telkinių vandens
paviršiaus, esant aukščiausiam jo lygiui, turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o iki ledo paviršiaus,
kai lauko temperatūra minus 5 °C ir laidai apšalę, – ne mažesnis kaip 4,5 m.
299. Po OKL, nutiestomis per miškus ir želdinius, medžių šakos neturi liesti OK.
300. OKL sankirtos ir priartėjimas prie aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL turi atitikti
Taisyklių 302 ir 393–404 punktų reikalavimus.
37
301. Ant bendrų atramų tiesiami iki 1000 V įtampos OK ir 6–10 kV įtampos OL
izoliuoti arba neizoliuoti laidai, atsižvelgiant į Taisyklių 359 punkto reikalavimus.
302. Tiesiant ant bendrų atramų kelias OK grandis, horizontalusis ir vertikalusis
atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Atstumas tarp OK ir iki 1000 V įtampos OL
neizoliuotų laidų, nutiestų ant bendrų atramų, oro temperatūrai esant 15 °C ir nesant vėjo, turi
būti ne mažesnis kaip 0,4 m. OK turi būti nutiestas žemiau OL laidų arba skirtingose atramos
pusėse. Ant bendrų atramų tiesiami OK, RL ir KTL kabeliai ir LRTL izoliuotais laidais, jeigu:
302.1. OKL įtampa ne aukštesnė kaip 400/230 V;
302.2. vardinė RL, KTL ir LRTL linijos įtampa ne aukštesnė kaip 360 V;
302.3. skaičiuojamieji RL ir KTL kabelių bei LRTL izoliuotų laidų įtempiai ne didesni
kaip 160 Mpa;
302.4. OK nutiesti virš RL ir KTL kabelių bei LRTL laidų ir vertikalusis atstumas iki
viršutinio RL ir KTL kabelio bei LRTL laido atramoje ir tarp atramų ne mažesnis kaip 0,5 m;
302.5. OK ir RL, KTL kabeliai, LRTL laidai bei optinės ryšio linijos pirmiausiai
išdėstomos skirtingose atramų pusėse, jei tokios galimybės nėra – toje pačioje pusėje.
303. Susikertant OKL su aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL, atstumas tarp OK ir OL
laidų turi būti ne mažesnis kaip 1,62 m.
304. Iki 1000 V įtampos OKL tarpusavio ir su iki 1000 V įtampos OL sankirtos
įrengiamos bendrose tarpinėse atramose ir naudojant tarpines atramas tarpatramyje.
Vertikalusis atstumas tarp susikertančių OL laidų ir OK, kai oro temperatūra 15 °C ir nėra
vėjo, turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m. Atstumas tarp atskirų susikertančių iki 1000 V įtampos
OK, taip pat tarp susikertančių iki 1000 V įtampos ir 6–10 kV OK turi būti ne mažesnis kaip
0,3 m. Susikertant OKL tarpusavyje ar su OL tarpatramyje, sankirtai vietą reikia parinkti kuo
arčiau viršutinės kertančiosios OL atramos. Horizontalusis atstumas tarp kertamosios linijos
laidų ir kertančiosios linijos atramos turi būti ne mažesnis kaip 2 m, jeigu susikerta OKL su
OL, ir ne mažesnis kaip 1 m, jeigu susikerta dvi OKL.
305. OKL susikirsti su RL gali tik tarpatramyje, o su LRTL – tarpatramyje ir bendroje
atramoje. Su magistralinėmis ryšių tinklų linijomis susikertančių OKL atramos turi būti
inkarinės. OKL kertant kitas ryšių linijas naudojamos inkarinės arba tarpinės didesnio
atsparumo atramos (sudvejintos, su spyriais ir pan.). Jei 400 V ir žemesnės įtampos OKL
tiesiamos žemiau LRTL, OK turi būti tvirtinamas tempiamaisiais gnybtais. OK neturi būti
suduriamas sankirtos tarpatramyje.
306. Vertikalusis atstumas nuo OK iki RL (LRTL) laidų arba kabelių, esant didžiausiam
OKL įlinkiui, tarpatramyje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Toks pat atstumas turi būti ir
susikertant OKL su LRTL kabeliu arba laidais bendroje atramoje.
307. Horizontalusis atstumas nuo OK iki RL, LRTL ir radijo antenų įvadų turi būti ne
mažesnis kaip 0,5 m.
308. Ant bendrų atramų tiesiami OK ir LRTL izoliuotais laidais, jeigu:
308.1. OKL įtampa ne aukštesnė kaip 400 V;
308.2. vardinė LRTL linijos įtampa ne aukštesnė kaip 360 V;
308.3. skaičiuojamieji LRTL izoliuotais laidais laidų įtempiai ne didesni kaip 160 MPa;
308.4. OK nutiesti virš LRTL laidų ir vertikalusis atstumas iki viršutinio LRTL laido
atramoje ir tarpatramyje ne mažesnis kaip 0,5 m.
309. OKL sankirtose su geležinkeliais, su AM, I, II kategorijų keliais ir su A1, A2, B1 ir
B2 kategorijų gatvėmis būtina naudoti požeminius kabelių intarpus, kurie turi būti įrengiami
pagal Taisyklių IV skyriaus reikalavimus. Vertikalusis atstumas nuo OK iki rajoninių ir
vietinės reikšmės kelių ir C1, C2, D1, D2, E1, E2, F1 ir F2 kategorijų gatvių važiuojamosios
dangos turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m. Sankirtose su keliais ir gatvėmis naudojamos ir
tarpinės atramos.
310. OKL priartėjant prie automobilių kelių, atstumas nuo laidų iki kelio ženklų ir juos
laikančių lynų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Kelio ženklų ir laikančiųjų lynų įžeminti
nereikalaujama.
38
311. Įrengiant iki 1000 V įtampos OKL, reikia papildomai vadovautis Taisyklių 255,
267, 272, 274, 278 ir 283 punktų reikalavimais.
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
320. OL konstrukcijoms skaičiuoti klimato sąlygos turi būti nustatomas pagal Lietuvos
Respublikos teritorijos apšalo ir vėjo rajonų žemėlapius, pateiktus Taisyklių 2 priedo 1 ir 2
paveiksluose.
321. Skaičiuojamieji (didžiausi) vėjo slėgio dydžiai, apšalo bei šerkšno sluoksnių storiai
6–400 kV įtampos OL turi būti:
321.1. 6–10 kV įtampos OL – pasikartojantys kartą per 10 metų;
321.2. 35 kV ir aukštesnės įtampos OL – pasikartojantys kartą per 25 metus.
322. Didžiausias vėjo greitis, pasikartojantis vieną kartą per 10 ir 25 metus 10 m
aukštyje nuo žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje, turi būti nustatomas vadovaujantis
normatyvais.
323. Vėjo slėgio pataisos koeficientai, esant kitokiam kaip 10 m aukščiui atvirose
(neurbanizuotose) teritorijose, urbanizuotose teritorijose arba teritorijose su aukštesnėmis kaip
10 m ir iki 25 m aukščio kliūtimis ir miestuose arba teritorijose su aukštesnėmis kaip 25 m
kliūtimis, pateikti Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje. Vėjo slėgis OL laidams turi būti nustatomas
perskaičiuoto visų laidų svorio centro aukštyje, o vėjo slėgis trosams – trosų svorio centro
aukštyje, kuris randamas pagal formulę:
2
hp hv f ; (3)
3
čia: hv – vidutinis laidų tvirtinimo prie izoliatorių aukštis arba vidutinis trosų tvirtinimo
prie atramų aukštis metrais skaičiuojamas nuo žemės paviršiaus atramų pastatymo vietos;
f – didžiausias laido arba troso įlinkis metrais, esant aukščiausiai temperatūrai arba
esant apšalui be vėjo.
Vėjo slėgis (greitis) tarpiniuose, nei yra pateikta Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje, aukščio
taškuose randamas tiesinės interpoliacijos būdu.
324. Didžiausias ekvivalentinis apšalo sienelės storis, kuris gali susidaryti ant 10 mm
skersmens laidų 10 m aukštyje nuo žemės, turi būti pasirenkamas vadovaujantis nustatytais
normatyvais. Atsižvelgiant į daugiamečių stebėjimų duomenis ir vykusių avarijų pobūdį,
linijų statybos vietose apšalo sienelės storis tikslinamas projektavimo metu. Parenkant OL
izoliuotus laidus trečiajame apšalo rajone, skaičiuojamasis apšalo sienelių storis turi būti
nustatomas kaip antrajame apšalo rajone, o ketvirtajame – kaip trečiajame apšalo rajone
(mažinama vienu apšalo rajonu).
325. Vėjo slėgis atramų konstrukcijoms nustatomas atsižvelgiant į zonos vidurinio taško
aukštį nuo žemės paviršiaus. Pataisos koeficiento vertės nustatomos pagal Taisyklių 2 priedo
1 lentelę.
326. OL ruožams, įrengiamiems urbanizuotoje teritorijoje, didžiausias normatyvinis
vėjo slėgis koreguojamas įvertinant Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje B ir C tipo vietovėms
pateiktus pataisos koeficientus. Taip pat normatyvinis vėjo slėgis koreguojamas, jeigu OL
trasoje pagal vietinius stebėjimus arba atliktus matavimus jis labai skiriasi nuo normatyvinio
(įkalnės, miškai ir pan.).
327. Skaičiuojant vėjo slėgį laidams ir trosams, vėjo kryptis numatoma statmena OL.
Skaičiuojant atramas, vėjo kryptis pasirenkama 90°, 45° ir 0° kampu į OL.
328. Normatyvinė laidų ir trosų vėjo apkrova, esant vėjo slėgiui q, kPa/m2, pučiant vėjui
laipsnių kampu į laidą (trosą), kiekvienam skaičiuojamajam režimui nustatoma pagal
formulę:
336.4. laidai ir trosai apšalę, temperatūra minus 5 °C, vėjo slėgis 0,25 q max.
337. Tikrinant OL atramų atitiktį eksploatavimo sąlygoms, reikia atsižvelgti į šias
klimato sąlygas: temperatūra minus 15 °C, vėjo slėgis 15 m aukštyje nuo žemės 0,625
kPa/m2, apšalo nėra.
338. Skaičiuojant laidų priartėjimą prie OL atramų elementų ir statinių, reikia įvertinti:
338.1. didžiausią normatyvinį vėjo slėgį q max, kai temperatūra minus 5 °C, esant darbo
įtampai (Taisyklių 355 punktas);
338.2. vėjo slėgį q 0,1qmax (v 0,3 vmax), bet ne mažesnį kaip 6,25 daN/m2, kai
temperatūra 15 °C, esant arba vidiniams, arba atmosferiniams viršįtampiams. Priartėjimai
skaičiuojami ir tada, kai vėjo nėra;
338.3. kai temperatūra minus 15 °C, vėjo ir apšalo nėra ir norima saugiai įlipti į atramą
esant įtampai.
Vėjo slėgio qmax vertė tokia pati, kaip ir nustatant vėjo slėgį, tenkantį laidams.
Laidų ir trosų atsilenkimo kampas laipsniais nustatomas naudojantis formule:
kP
tg γ
G 1 0,5G g ; (5)
339. OL tiesiamos su vienu ar keliais laidais fazėje. Fazė, kurioje yra keli laidai,
vadinama išskaidytąja. Laidų skersmuo, skerspjūvis ir skaičius fazėje, taip pat atstumas tarp
išskaidytosios fazės laidų nustatomas skaičiuojant.
340. Pagal mechaninio atsparumo sąlygas OL turi būti naudojami daugiavieliai laidai ir
trosai:
340.1. Laidų parametrai turi būti skaičiuojami pagal gamintojų pateiktus mechaninio
atsparumo duomenis.
340.2. Trosams reikia naudoti daugiavielius plieninius, ne mažesnio kaip 35 mm2
skerspjūvio lynus, kurių ribinis atsparumas ne mažesnis kaip 0,12 kPa/mm2. Ypač svarbiose
perėjose ir didesnio cheminio poveikio ruožuose, taip pat apsaugos nuo perkūnijos trosus
naudojant aukšto dažnio ryšiams ir tais atvejais, kai tai būtina pagal terminio atsparumo
sąlygas (Taisyklių 344 punktas), šiems trosams reikia naudoti bendrosios paskirties plieno–
aliuminio arba specialius laidus.
340.3. Ant 330 kV ir žemesnės įtampos OL atramų savinešiai šviesolaidiniai kabeliai
tiesiami teisės aktų nustatyta tvarka.
340.4. 110–330 kV įtampos OL naudojami trosai su šviesolaidiniais kabeliais turi būti
ne mažesnio mechaninio ir terminio atsparumo, kaip nurodyta Taisyklių 340.2 punkte.
340.5. OL ir geležinkelių sankirtoms nuo perkūnijos apsaugoti reikia naudoti plieninius
trosus, kurių ribinis atsparumas ne mažesnis 0,12 kPa/mm2, o skerspjūvis – ne mažesnis kaip
35 mm2 pirmojo apšalo rajonuose ir ne mažesnis kaip 50 mm2 kituose rajonuose.
341. 35–400 kV OL tarpatramių ilgiai turi būti nustatomi atsižvelgiant į gamintojų
pateiktas laidų ir atramų mechanines charakteristikas ir įvertinant papildomas apkrovas. 10
kV ir žemesnės įtampos OL tarpatramio ilgis nustatomas pagal skirstomųjų tinklų
42
350. OL laidai ant atramų išdėstomi bet kokia tvarka. 35 kV ir aukštesnės įtampos OL,
išdėstant laidus keliais aukštais, gretimų aukštų laidai turi būti perstumti horizontaliai
(Taisyklių 353–355 punktai). Rajonuose, kur apšalo sienelės storis 15 ir 20 mm, taip pat
rajonuose, kur dažnas laidų švytavimas, jie turi būti išdėstyti horizontaliai. 110 kV ir
aukštesnės įtampos OL, kai apšalo sienelės storis didesnis kaip 20 mm, laidai turi būti
išdėstyti tik horizontaliai; 35 kV ir aukštesnės įtampos OL, kai apšalo sienelės storis didesnis
kaip 20 mm, laidai išdėstomi horizontaliai arba trikampiu.
351. Atstumai tarp OL laidų turi būti parenkami pagal darbo tarpatramyje sąlygas, pagal
Taisyklių 338 punkto reikalavimus ir leistinus tarp laidų ir atramos elementų izoliacinius
atstumus, taikomus OL apsaugoti nuo viršįtampių ir žmonėms saugiai pakilti į atramą.
Atstumas tarp laidų, taip pat tarp laidų ir trosų parenkamas pagal darbo tarpatramyje ir
apsaugos nuo atmosferinių viršįtampių sąlygas ir pagal laidų įlinkį, atitinkantį gabaritinį
tarpatramį, t. y. pagal Taisyklių 352–355 punktų ir pagal apsaugos nuo viršįtampių
reikalavimus. Šiuo atveju troso įlinkis turi būti ne didesnis už laido įlinkį. Atskiriems
43
U
d 1,0 0,6 f ; (6)
110
čia: U – OL vardinė įtampa, kV;
f – didžiausias laido įlinkis, atitinkantis gabaritinį tarpatramį, m.
Ilgesnių kaip 500 m OL tarpatramių atstumai tarp laidų nustatomi pagal didžiausią laido
įlinkį pereinamajame tarpatramyje. Atstumai tarp laidų, esant laido įlinkiui iki 16 m,
apskaičiuoti pagal pirmiau pateiktą formulę ir suapvalinami iki verčių, kurios dalijasi iš 0,25,
pateikti Taisyklių 2 priedo 5 lentelėje. Kai atstumas d didesnis kaip 8 m, jis apvalinamas iki
verčių, kurios dalijasi iš 0,5, o kai atstumas d didesnis kaip 12 m – iki verčių, kurios dalijasi iš
1.
353. Atstumai tarp 35–330 kV OL su kabamaisiais izoliatoriais nehorizontaliai išdėstytų
laidų tarpinėse atramose, esant laidų įlinkiui iki 16 m, pagal darbo sąlygas tarpatramyje turi
būti:
353.1. Rajonuose, kuriuose laidų švytavimas pasikartoja rečiau kaip kartą per 5–10
metų, atstumai tarp laidų nustatomi pagal Taisyklių 2 priedo 6 lentelę. Šiuo atveju rajonuose,
kur apšalo sienelės storis 5–10 mm, papildomai tikrinti apšalo sąlygų nereikia. Tais atvejais,
kai atstumų negalima nustatyti pagal Taisyklių 2 priedo 6 lentelę (pavyzdžiui, esant
mažesniam kaip nurodyta lentelėje vertikaliajam atstumui), atstumas tarp laidų turi būti ne
mažesnis, kaip reikalaujama horizontaliai išdėstant laidus (Taisyklių 352 punktas). Rajonuose,
kur apšalo sienelės storis 15–20 mm, atstumai tarp laidų nustatomi pagal Taisyklių 2 priedo 6
lentelę ir papildomai patikrinami pagal formulę:
U
d 1,0 0,6 f 0,15 h ; (7)
110
čia: U – OL vardinė įtampa, kV;
f – didžiausias laido įlinkis, atitinkantis gabaritinį tarpatramį, m;
h – vertikalusis atstumas tarp laidų, m.
Iš dviejų atstumų, nustatytų pagal Taisyklių 4 priedo 6 lentelę ir apskaičiuotų pagal (7)
formulę, reikia pasirinkti didesnį.
353.2. Rajonuose, kuriuose laidų švytavimas pasikartoja kartą per 5 metus, vertikalusis
atstumas nustatomas pagal Taisyklių 4 priedo 7 lentelę, papildomai netikrinant apšalo sąlygų.
Tais atvejais, kai atstumų tarp laidų negalima nustatyti pagal Taisyklių 2 priedo 7 lentelę,
atstumai tarp laidų turi būti ne mažesni, kaip apskaičiuojami pagal (7) formulę.
353.3. Vietovėse, kuriose laidų švytavimas pasikartoja kartą per 5 metus, OL,
apsaugotoms nuo skersinių vėjų, vietovės reljefo, miško masyvo, statinių, kurių aukštis ne
mažesnis kaip 2/3 atramų aukščio, parenkant laidų išdėstymo būdą ir atstumą tarp jų reikia
vadovautis Taisyklių 2 priedo 6 lentelėje pateiktais duomenimis.
44
353.4. Tarpinėse atramose, kai laidų įlinkis didesnis kaip 16 m, atstumai tarp laidų
apskaičiuojami pagal (5) formulę.
354. Inkarinėse atramose atstumai tarp laidų skaičiuojami pagal (6) formulę. Inkarinėse
atramose mažiausi horizontalieji gretimų lygių (aukštų) laidų poslinkiai turi būti ne mažesni
kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 8 lentelėje.
355. Visų tipų atramoms horizontaliai perstumti laidų nereikia, jeigu vertikalusis
atstumas tarp neišskaidytų laidų didesnis kaip:
ir išskaidytų laidų
d = f + U/250; (9)
U
d 0,19 f b ; (10)
110
čia: U – OL vardinė įtampa, kV;
f – didžiausias laido įlinkis, atitinkantis gabaritinį tarpatramį, m;
b – apšalo sienelės storis, milimetrais (6–10 kV OL su smaiginiais izoliatoriais d = 10
mm).
Atstumas tarp 6–10 kV įtampos OL tos pačios grandies izoliuotų laidų atramoje ir
tarpatramyje, nepriklausomai nuo laidų išdėstymo ir klimatinio rajono, turi būti ne mažesnis
kaip 0,4 m.
357. Vertikalusis atstumas tarp troso ir laido 35–400 kV įtampos OL atramoms su vienu
trosu gabaritiniams tarpatramiams nustatomas pagal apsaugos nuo viršįtampių sąlygas.
Tarpatramiuose, parinktuose išdėstant atramas pagal profilį ir ilgesniuose kaip gabaritiniai,
naudojamos atramos, kur atstumas tarp laidų ir trosų parinktas pagal gabaritinius tarpatramius.
35–400 kV įtampos OL atramose su horizontaliai išdėstytais laidais ir dviem trosais
horizontalieji poslinkiai tarp troso ir artimiausio laido turi būti ne mažesni kaip:
357.1. 1 m – 35 kV įtampos OL.
357.2. 1,75 m – 110 kV įtampos OL.
357.3. 2,75 m – 330 kV įtampos OL.
357.4. 400 kV įtampos OL tarpinėse atramose horizontalieji poslinkiai tarp troso ir
artimiausio laido nurodyti Taisyklių 2 priedo 9 lentelėje.
357.5. 35–400 kV įtampos OL inkarinėse atramose trosas kabinamas ir virš
horizontaliai neperstumto laido, jeigu tokios atramos pasikartoja vidutiniškai kas du linijos
kilometrai.
45
358. Tų pačių ir skirtingų įtampų OL neizoliuotus ir izoliuotus laidus bei OK tiesiant ant
bendrų atramų aukštesnės įtampos elektros linijų grandys turi būti tiesiamos aukščiau
žemesnės įtampos grandžių. Dvigrandės (daugiagrandės) OL atramose atstumai tarp
artimiausių skirtingų grandžių neizoliuotų laidų pagal darbo tarpatramyje sąlygas turi būti:
358.1. Ne mažesni kaip 2 m – iki 10 kV įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais.
358.2. Ne mažesni kaip 2,5 m – 35 kV įtampos OL su smaiginiais izoliatoriais.
358.3. Ne mažesni kaip 3 m – 35 kV įtampos OL su kabamaisiais izoliatoriais.
358.4. Ne mažesni kaip 4 m – 110 kV įtampos OL.
358.5. Ne mažesni kaip 7 m – 330 kV įtampos OL.
358.6. Ne mažesni kaip 8,5 m – 400 kV įtampos OL.
358.7. Esant skirtingoms grandžių įtampoms, turi būti imamas aukštesnės įtampos OL
nurodytas atstumas.
358.8. Atstumas tarp artimiausių skirtingų grandžių laidų dvigrandėse (daugiagrandėse)
6–10 kV įtampos izoliuotais laidais OL turi būti ne mažesnis kaip 0,62 m.
358.9. Atstumai tarp artimiausių grandžių laidų taip pat turi atitikti Taisyklių 352–354
punktų reikalavimus.
358.10. Iki 35 kV įtampos izoliuotosios neutralės tinklų linijų, turinčių bendro
pakabinimo su aukštesnės įtampos OL ruožus, elektromagnetinis ir elektrostatinis poveikis,
esant normaliam tinklo režimui, neturi sukelti didesnio kaip 15 proc. fazinės įtampos dydžio
neutralės poslinkio.
359. Ant bendrų atramų kabinami 6–10 kV įtampos OL izoliuoti ir neizoliuoti laidai ir
OK, taip pat 6–10 kV OL izoliuoti ir neizoliuoti laidai ir OK kartu su 1000 V ir žemesnės
įtampos OL neizoliuotais laidais ir OK. Šiuo atveju iki 1000 V įtampos OK turi būti parinkti
pagal 6–10 kV įtampos OL skaičiuojamąsias sąlygas. Kiti reikalavimai ir sąlygos:
359.1. 6–10 kV įtampos OL izoliuoti ir neizoliuoti laidai turi būti nutiesti virš 1000 V ir
žemesnės įtampos OK. Izoliuoti ir neizoliuoti laidai turi būti tvirtinami dvigubai. Izoliuoti
laidai turi būti tvirtinami naudojant dvi rišimo spirales, o neizoliuoti laidai dvigubai.
359.2. Vertikalusis atstumas tarp 1000 V ir žemesnės įtampos OK ir 6–10 kV įtampos
OL izoliuotų laidų atramoje ir tarpatramyje, oro temperatūrai esant +15 °C ir nesant vėjo, turi
būti ne mažesnis kaip 1,62 m; tarp 6–10 kV įtampos OK ir 1000 V ir žemesnės įtampos OL
neizoliuotų laidų – 1 m.
359.3. Atstumas tarp 6–10 kV OK ir 1000 V ir žemesnės įtampos OK turi būti ne
mažesnis kaip 0,3 m.
359.4. Atstumas tarp 6–10 kV OK ir izoliuotų 6–10 kV įtampos OL laidų turi būti ne
mažesnis kaip 0,62 m. Jei 6–10 kV įtampos OL yra su neizoliuotais laidais, tai esant toms
pačioms sąlygoms šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 1,62 m. Toks pat atstumas turi būti
ir tarp 6–10 kV įtampos izoliuotų ir neizoliuotų laidų.
359.5. Vertikalusis atstumas tarp 6–10 kV įtampos izoliuotų laidų ir 1000 V bei
žemesnės įtampos neizoliuotų laidų atramoje ir tarpatramyje turi būti ne mažesnis kaip 1,62
m, esant +15 °C oro temperatūrai ir nesant vėjo.
V. IZOLIACIJA
VI. ARMATŪRA
365. Laidus prie kabamųjų izoliatorių ir trosus reikia tvirtinti naudojant laikančiuosius
arba tempiamuosius gnybtus. Tempiamieji gnybtai turi būti tokie, kuriuos naudojant nereikia
perpjauti laido. Prie smaiginių izoliatorių laidai turi būti tvirtinami vieliniais raiščiais arba
specialiais gnybtais.
366. Laikantieji gnybtai naudojami aklinieji arba su riboto tvirtumo kaiščiu. Patikimiau
naudoti aklinuosius gnybtus. Trosus prie atramų reikia tvirtinti tik aklinaisiais gnybtais.
Didelėse perėjose naudojamos daugiaritės pakabos ir specialieji gnybtai.
367. Laidus ir trosus reikia sujungti naudojant jungiamuosius gnybtus arba suvirinti.
Viename OL tarpatramyje kiekvienas laidas arba trosas turi būti sujungiamas ne daugiau kaip
du kartus. Mažiausias atstumas nuo vieno jungiamojo gnybto iki kito gnybto su riboto
tvirtumo kaiščiu turi būti ne mažesnis kaip 25 m.
368. Laidų ir trosų tvirtinimo stiprumas jungiamuosiuose ir tempiamuosiuose gnybtuose
turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. ribinio laido arba troso atsparumo.
369. Linijų armatūros atsparumo atsargos koeficientas, t. y. mažiausios ardančiosios
apkrovos santykis su normatyvine apkrova, tenkančia armatūrai, turi būti ne mažesnis kaip
2,5, kai laidai ir trosai nenutrūkę, ir ne mažesnis kaip 1,7, kai vienas ar keli laidai arba trosai
nutrūkę. Kablių ir smeigių atsparumo atsargos koeficientai turi būti ne mažesni kaip 2,0, kai
laidai ir trosai nenutrūkę, ir ne mažesni kaip 1,3, kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę.
Veikiančios armatūrą, kablius ir smeiges apkrovos, kai vienas ar keli laidai arba trosai
nutrūkę, nustatomos pagal Taisyklių 373–375 ir 377 punktus.
47
VII. ATRAMOS
370. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atramos yra dviejų pagrindinių tipų:
inkarinės, atlaikančios laidų ir trosų tempimą gretimuose tarpatramiuose, ir tarpinės, laidų
tempimo neatlaikančios arba atlaikančios jį iš dalies. Inkarinės atramos naudojamos tiesiuose
linijos ruožuose, linijos posūkiuose, galuose ir laidų išdėstymui keisti (transpozicijai).
Atsižvelgiant į pakabinamų grandžių skaičių, atramos skirstomos į viengrandes, dvigrandes ir
t. t. Tarpinės atramos turi būti lanksčios ir standžios konstrukcijos. Inkarinės atramos turi būti
standžios. Atramos naudojamos su atotampomis ir be jų. Atramų pamatai ir pagrindai turi būti
skaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartais ir normatyvais.
371. Atramos turi būti apskaičiuotos pagal apkrovas, kai laidai ir trosai nenutrūkę ir kai
vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę. Inkarinės atramos turi būti apskaičiuotos pagal laidų
ir trosų tempimo jėgų skirtumą, kuris susidaro dėl nevienodų ekvivalentinių tarpatramių ilgių
abiejose atramos pusėse. Šiuo atveju sąlygos apskaičiuoti tempimo jėgų skirtumą nustatomos
priklausomai nuo atramos konstrukcijos. Visais tempimo režimų atvejais dvigrandės atramos
turi būti apskaičiuotos pagal sąlygas, kai nutiesta tik viena grandis. Atramos turi būti
patikrintos pagal apkrovas, atsirandančias jas surenkant ir pastatant, taip pat montuojant laidus
ir trosus. Atramų metalinės konstrukcijos turi atitikti Taisyklių 247 punkto reikalavimus.
372. OL atramos turi būti skaičiuojamos šiomis sąlygomis:
372.1. Laidai ir trosai nenutrūkę ir be apšalo, esant maksimaliam vėjo slėgiui ir minus 5
°C temperatūrai.
372.2. Laidai ir trosai nenutrūkę, su apšalu, esant 25 proc. maksimaliam vėjo slėgiui,
minus 5 °C temperatūrai (Taisyklių 335 punktas).
372.3. Inkarinės ir tarpinės kampinės atramos taip pat skaičiuojamos žemiausios
temperatūros sąlygomis, kai nėra vėjo, jeigu laidų arba trosų tempimo jėga šiuo režimu
didesnė kaip didžiausių apkrovų režimu.
372.4. Galinės atramos skaičiuojamos pagal vienpusį visų laidų ir trosų tempimą,
atsižvelgiant į tai, kad pastotės arba gretimo su didele perėja tarpatramio pusėje laidai ir trosai
nenutiesti.
373. Tarpinės OL atramos su laikančiosiomis girliandomis ir aklinaisiais gnybtais turi
būti skaičiuojamos pagal horizontaliąsias statines apkrovas įvertinant šias sąlygas:
373.1. Nutrūkęs vienas laidas arba vienos fazės laidai (esant bet kokiam laidų skaičiui
atramoje), trosai nenutrūkę.
373.2. Nutrūkęs vienas trosas, laidai nenutrūkę.
373.3. Skaičiuojamų atramos elementų įrąžos nustatomos pridedant sąlyginę apkrovą to
laido arba troso tvirtinimo vietoje, kuriam nutrūkus, įrąža susidaro didžiausia. Atramos laidų
ir trosų apkrovas reikia nustatyti pagal vidutines eksploatavimo sąlygas (be apšalo ir vėjo).
373.4. Skaičiuojant OL atramas su neišskaidytomis fazėmis reikia įvertinti 50 proc.
didžiausių laidų apkrovų metalinėms atramoms be atotampų ir gelžbetoninėms atramoms su
atotampomis arba 40 proc. didžiausių laidų apkrovų, kai laidų skerspjūvis 205 mm 2 ir
didesnis.
373.5. Skaičiuojant OL gelžbetoninėms atramoms be atotampų atramas su
neišskaidytomis fazėmis reikia įvertinti: 30 proc. didžiausių laidų apkrovų arba 25 proc.
didžiausių apkrovų, kai laidų skerspjūvis 205 mm2 ir didesnis.
373.6. Skaičiuojant iki 330 kV įtampos OL atramas su išskaidytomis į du laidus
fazėmis, normatyvinė apkrova nustatoma padauginant vertes, nurodytas Taisyklių 373.4 ir
373.5 punktuose, iš papildomo koeficiento 0,8; išskaidant į tris laidus – iš koeficiento 0,7,
išskaidant į keturis laidus – iš koeficiento 0,6.
373.7. Skaičiuojant 400 kV įtampos OL atramas su išskaidytomis fazėmis, normatyvinė
sąlyginė apkrova vienos fazės laido tvirtinimo vietoje turi būti lygi 15 proc. didžiausios, bet
ne mažesnė kaip 0,18 kPa.
48
377.1. Tiesiant laidus ir trosus, santykinė apkrova, veikianti išilgai linijos, imama 0,20
kPa esant vienam laidui fazėje, 0,35 kPa – esant dviem laidams fazėje, 0,50 kPa – esant trims
ir daugiau laidų fazėje.
377.2. Viengrandžių didelių perėjų tarpinės atramos apskaičiuojamos laikant, kad vienas
laidas arba vienos fazės visi laidai nutrūkę, o dvigrandėse linijose – nutrūkę dviejų fazių
laidai, o apkrovos skaičiuojamuose atramos elementuose yra didžiausios. Šiuo atveju
teigiama, kad trosai nenutrūkę.
377.3. Didelių perėjų tarpinių atramų normatyvinė apkrova nuo aklinu gnybtu
pritvirtinto troso turi būti lygi didžiausiai troso tempimo jėgai, kai laidai nenutrūkę.
377.4. Viengrandės didelių perėjų inkarinės atramos su 185 mm2 ir didesnio skerspjūvio
plieno–aliuminio laidais skaičiuojamos teigiant, kad nutrūkęs vienos fazės laidas arba visi
išskaidytos fazės laidai. Viengrandės didelių perėjų inkarinės atramos su mažesnio kaip 150
mm2 skerspjūvio plieno–aliuminio laidais, taip pat visos dvigrandės inkarinės atramos su bet
kokio skerspjūvio laidais skaičiuojamos laikant, kad nutrūkę dviejų fazių laidai, o trosai
nenutrūkę.
377.5. Didelių perėjų inkarinių atramų normatyvinė apkrova nuo troso turi būti lygi
didžiausiai troso tempimo jėgai, kai laidai nenutrūkę.
377.6. Nustatant atramos elementų apkrovas, įvertinamos didžiausios sąlyginės
apkrovos arba nesubalansuoti įtempiai, atsirandantys nutrūkus laidams arba trosams.
378. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atramos turi būti tikrinamos pagal apkrovas,
atitinkančias projekte numatytą įrengimo būdą, įvertinant tempiančiojo troso apkrovų ir
tiesiamų laidų (arba trosų) bei izoliatorių svorio dedamąsias, taip pat papildomas svorio
apkrovas nuo elektrotechnikos darbuotojo, įrangos ir įrankių. Skersijų (traversų)
konstrukcijose turi būti nustatytos takelažo tvirtinimo vietos. Skaičiuojamosios tiesiamų laidų
(arba trosų) ir girliandų svorio apkrovos nustatomos:
378.1. Tarpinėse atramose, įvertinant dvigubą tarpatramio laidų (trosų) be apšalo ir
girliandos svorį, laikant, kad tiesiamus laidus (trosus) ir girliandą yra galimybė pakelti vienu
skrysčių bloku.
378.2. Inkarinėse atramose, įvertinant traukiamojo lyno apkrovą. Traukiamojo lyno
apkrova nustatoma laikant, kad traukimo mechanizmas yra 2,5 karto toliau nuo atramos,
lyginant su vidurinės fazės laido kabinimo atramoje aukščiu.
378.3. Izoliatorių tvirtinimo vietoje elektrotechnikos darbuotojo ir įrangos svorio
normatyvinė apkrova turi būti lygi 0,25 kPa – 400 kV įtampos OL atramoms; 0,2 kPa – iki
330 kV įtampos OL inkarinėms atramoms su kabamaisiais izoliatoriais; 0,15 kPa – iki 330 kV
įtampos OL tarpinėms atramoms su kabamaisiais izoliatoriais ir 0,1 kPa – atramoms su
smaiginiais izoliatoriais.
379. Kiekviena dvigrandės ir trigrandės tempiamosios girliandos grandis prie atramų
turi būti tvirtinama atskirai. Tempiamosios daugiau kaip trijų grandžių girliandos, taip pat
didelių perėjų (nuo 700 m) atramų girliandos turi būti tvirtinamos prie atramų ne mažiau kaip
dviejuose taškuose. OL su kabamaisiais izoliatoriais 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio
neišskaidytais laidais sankirtose su geležinkeliais, AM ir I kategorijos keliais, miestų
gatvėmis, troleibusų linijomis tempiamosios girliandos turi būti dvigrandės, kiekviena grandis
atskirai tvirtinama prie inkarinių atramų. OL laidai prie smaiginių izoliatorių urbanizuotoje
teritorijoje ir sankirtose su inžineriniais įrenginiais, nurodytais Taisyklių 399–452 punktuose,
turi būti tvirtinami dvigubai. OL izoliuoti laidai turi būti tvirtinami specialiais spyruokliniais
raiščiais.
380. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL atramų konstrukcijos turi būti tokios, kad
remonto darbus būtų galima atlikti neišjungiant įtampos.
381. Stacionarieji kėlimosi į atramą įrenginiai turi prasidėti 3 m aukštyje nuo žemės
paviršiaus. Atramų elementus reikia patikrinti pagal žmogaus svorio apkrovą, lygią 0,1 kPa.
OL atramų konstrukcija turi būti tokia, kad prižiūrintys elektrotechnikos darbuotojai galėtų
patogiai pakilti į atramą. Šiam tikslui turi būti numatytos įrengti tokios priemonės:
50
381.1. metalinėse atramose iki 20 m aukščio, kai atstumai tarp atramos stovo gretimų
skersinių jungčių yra didesni kaip 0,6 m arba kai skersinių jungčių pasvirimo kampas didesnis
kaip 30°, tai ant vieno atramos stovo turi būti įrengti specialūs laipteliai;
381.2. metalinėse atramose, kurių aukštis didesnis kaip 20 m ir mažesnis kaip 50 m, ant
vienos atramos stovo turi būti įrengti specialūs laipteliai, siekiantys viršutinę skersiję, arba
kopėčios be aptvarų. Metalinėse dvigrandėse ir daugiagrandėse atramose, kurių aukštis
mažesnis kaip 50 m, laipteliai turi būti įrengti taip, kad būtų galimybė pasikelti nuo atjungtos
grandies pusės;
381.3. metalinėse atramose, kurių aukštis 50 m ir didesnis, turi būti įrengtos kopėčios su
aptvaromis iki atramos viršūnės. Šiuo atveju ant kiekvienos atramos sekcijos turi būti įrengtos
aikštelės su aptvaromis. Aptvaros taip pat turi būti įrengtos ant šių atramų skersijų;
381.4. iki gelžbetoninių atramų apatinės skersijės turi būti galimybė pakilti
mechanizuotomis priemonėmis. 35–400 kV įtampos OL atramose gelžbetoniniams stovams
pakelti virš apatinės skersijės turi būti įrengti specialūs laipteliai. Šis reikalavimas netaikomas
35 kV įtampos OL keturkampėms gelžbetoninėms atramoms. Kad 35–400 kV įtampos OL
gelžbetoninėse atramose būtų galimybė pakilti į trosų stovus ir atramų metalines dalis,
įrengiami specialūs laipteliai;
381.5. ant gelžbetoninių atramų, prie kurių negali privažiuoti automobiliuose įrengti
bokštai (sunkiai prieinama vietovė, intensyvaus žemės dirbimo ruožai, atramų tvirtinimas
grunte ant pylimų ir pan.), arba prie kurių nėra galimybės įrengti kopėčių bei panaudoti
specialių kėlimosi priemonių (pavyzdžiui, atramos su atotampomis arba vidiniais ryšiais,
pritvirtintais ant stovo žemiau apatinės skersijės, turi būti įrengtos stacionariosios kopėčios be
aptvarų, siekiančios apatinę skersiję;
381.6. atramų konstrukcija turi užtikrinti montavimo priemonių tvirtinimą
unifikuotomis detalėmis ir techninę priežiūrą atliekančių elektrotechnikos darbuotojų priėjimą
prie girliandų tvirtinimo mazgų, kad būtų galimybė tvirtinti girliandas, laidus ir trosus.
382. Atstumai tarp inkarinių atramų nereglamentuojami ir nustatomi atsižvelgiant į
trasos sąlygas, kai 35 kV ir aukštesnės įtampos OL laidai pakabinti ant tarpinių atramų
aklinaisiais gnybtais arba gnybtais su riboto tvirtumo kaiščiais, 10 kV ir žemesnės įtampos
OL su smaiginiais izoliatoriais atstumai tarp inkarinių atramų turi neviršyti 10 km –
rajonuose, kur apšalo sienelės storis yra iki 10 mm, ir 5 km – rajonuose, kur apšalo sienelės
storis yra 15 mm ir didesnis.
383. Inkarinės atramos naudojamos Taisyklių 400, 413, 423, 426, 431, 435, 438 ir 445
punktuose nustatytais atvejais. Lengvesnės konstrukcijos inkarinės atramos statomos linijos
posūkiuose ir sankirtose su įvairiais objektais, kai pagal OL eksploatavimo sąlygas tarpinės
atramos neužtikrina būtino patikimumo.
384. Ant gelžbetoninių atramų stiebų turi būti gamyklos žymuo, nurodantis stiebo šifrą,
ir stiebo įgilinimą nurodančios žiedinės žymės.
385. Atstumai nuo OL laidų iki žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje ir sunkiai
prieinamoje vietovėje, kai laidai ir trosai nenutrūkę, turi būti ne mažesni, kaip nurodyti
Taisyklių 2 priedo 11 lentelėje. Mažiausias atstumas nuo 6–10 kV įtampos OL izoliuotų laidų
iki žemės paviršiaus neurbanizuotoje teritorijoje turi būti 6 m. Mažiausi atstumai turi būti
nustatomi esant didžiausiam laidų įlinkiui (esant aukščiausiai oro temperatūrai,
neatsižvelgiant į laidų įšilimą nuo elektros srovės, arba esant apšalui be vėjo).
386. Tiesiant OL ir OKL per neurbanizuotas teritorijas pavieniai statiniai gali patekti į
linijų apsaugos zonas tiktai suderinus su šias linijas eksploatuojančiais operatoriais.
51
387. Tiesiant OL per miškus ir želdinius, turi būti iškirstos proskynos. Miško aukštį
būtina nustatyti, įvertinant medžių vainiko išsiplėtimą per ateinančius 25 metus. Nutiestų per
miškus ir želdinius OL proskynų plotis turi būti:
387.1. Žemaūgiuose želdiniuose, kurių aukštis iki 4 m, – ne mažesnis kaip atstumas tarp
kraštinių OL laidų, plius 6 m (po 3 m į kiekvieną pusę nuo kraštinių laidų). Tiesiant OL per
sodus, kai želdinių aukštis ne didesnis kaip 4 m, proskynų kirsti nebūtina.
387.2. Aukštesniuose kaip 4 m želdiniuose proskynų plotis turi būti toks, kad atstumas
nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesnis, kaip nurodyta
Taisyklių 388 punkte. Šalia proskynos augančios medžių grupės ir pavieniai medžiai, kurie
virsdami galėtų kliudyti OL (medžiai, pasvirę į linijos pusę, silpnai įsitvirtinę grunte), turi būti
iškirsti.
387.3. 35–400 kV įtampos OL, kurios yra vienintelis elektros persiuntimo šaltinis,
proskynų plotis turi būti ne mažesnis kaip horizontalusis atstumas tarp kraštinių laidų plius
pagrindinio miško masyvo aukštis į kiekvieną pusę nuo kraštinių OL laidų. Šiuo atveju
medžių grupės arba atskiri medžiai, augantys šalia OL proskynos, turi būti iškirsti, jeigu jų
aukštis didesnis kaip atstumas nuo medžių iki OL laidų.
387.4. Nutiestų per miškus ir žaliuosius želdinius 6–10 kV įtampos OKL proskynų
plotis turi būti ne mažesnis kaip atstumas tarp kraštinių OK plius 0,4 m kiekvienoje linijos
pusėje nepriklausomai nuo želdinių aukščio. Tiesiant OL izoliuotais laidais per miškus ir
žaliuosius želdinius bei sodus, kuriuose želdinių aukštis didesnis kaip 4 m, atstumas nuo
kraštinių linijos laidų iki vaismedžių turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m. Atstumas OK nuo
medžių šakų ir kamienų turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m.
387.5. Šlaitais ir daubomis nutiestų OL, kai atstumas nuo laidų iki medžių viršūnių
didesnis kaip 8 m, proskyna žemyn šlaitu turi būti kertama 2 m horizontaliuoju atstumu nuo
kraštinių laidų.
388. Parkuose, draustiniuose, žaliosiose zonose aplink miestelius ir kaimus, vertinguose
miškų masyvuose, apsauginėse geležinkelių, plentų, vandenų juostose OL proskynų plotis turi
būti toks, kad atstumai nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne
mažesni kaip: 3 m – 6–10 kV įtampos OL; 1,25 m – 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais;
0,4 m – 6–10 kV įtampos OK; 4 m – 35–110 kV įtampos OL; 6 m – 330–400 kV įtampos OL.
X. OL URBANIZUOTOSE TERITORIJOSE
nepriklausomai nuo laidų skerspjūvio ir visur tiesiamų OL su 185 mm2 ir didesnio skerspjūvio
laidais, nutrūkus laidui, tikrinti vertikaliojo atstumo nereikia.
393. Mažiausias atstumas nuo 6–10 kV įtampos OK iki žemės paviršiaus arba iki kelio
dangos urbanizuotose teritorijose turi būti ne mažesnis kaip 6 m, neurbanizuotose teritorijose
– ne mažesnis kaip 5,5 m, o sunkiai prieinamoje vietovėje – ne mažesnis kaip 3,5 m.
Horizontalusis atstumas nuo OL atramos pagrindo iki gatvės (įvažiavimo) važiuojamosios
dalies krašto turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m; atstumas iki šaligatvių ir pėsčiųjų takelių
nereglamentuojamas.
394. OL per stadionus ir vaikų įstaigų teritorijas draudžiama tiesti. Žemesnės kaip 330
kV įtampos OL virš statinių degių stogų ir virš gyvenamosios bei visuomeninės paskirties
pastatų draudžiama tiesti. 400 kV įtampos OL virš statinių draudžiama tiesti. Vertikalieji
atstumai nuo OL laidų iki pramonės paskirties pastatų ir negyvenamosios paskirties pastatų
nedegių stogų, esant didžiausiam laidų įlinkiui, turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių
2 priedo 12 lentelėje. Po 330 kV įtampos OL esančiose gamybos paskirties patalpose
dirbantys žmonės turi būti apsaugoti nuo elektros lauko poveikio. Metaliniai stogai, virš kurių
nutiestos OL, turi būti įžeminti. Stogų įžeminimo varža ne didesnė kaip 30 .
395. Horizontalieji atstumai nuo OL kraštinių laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki
daugiausia išsikišusių gyvenamosios, visuomeninės ir gamybos paskirties statinių dalių turi
būti ne mažesni kaip 2 m 6–10 kV įtampos OL izoliuotais ir neizoliuotais laidais, 4 m – 35–
110 kV įtampos OL, 20 m – 330 kV įtampos OL ir 30 m – 400 kV įtampos OL.
Horizontalieji atstumai nuo OL kraštinių laidų, kai jie labiausia atlenkti, iki daugiausia
išsikišusių elektrinių ir pastočių gamybos ir ne gamybos paskirties statinių dalių turi būti ne
mažesni kaip 8 m 330 kV OL ir 10 m – 400 kV įtampos OL. Nurodyti horizontalieji atstumai
priartėjimuose prie nedegių aklinų gamybos paskirties statinių sienų ir atstumas tarp laido ir
pastato (statinio) bet kokiu atveju turi būti ne mažesni už nurodytus Taisyklių 2 priedo 12
lentelėje vertikaliuosius atstumus iki gamybos paskirties pastatų nedegių stogų (BROOF (t1).
396. OL priartėjant prie statinių, kurių patalpose gali įvykti sprogimas, taip pat
priartėjant prie galinčių sprogti ir užsidegti išorinių įrenginių, atstumas turi būti toks, kad būtų
tenkinamas Taisyklių 452 punkto reikalavimas.
397. Atstumai nuo OL laidų iki medžių, pasodintų išilgai gatvių, parkuose ir soduose,
taip pat iki kelių ženklų pakabinimo trosų turi būti ne mažesni kaip nurodyta Taisyklių 388
punkte.
398. Atstumai nuo OL atramų įžemintų dalių iki žemėje paklotų galios kabelių linijų
turi atitikti Taisyklių 169 punkto reikalavimus.
405. Iki 35 kV įtampos OL sankirtos su RL ir LRTL turi būti atliktos vienu iš šių būdų:
405.1. OL laidais, o RL ir LRTL požeminiais kabeliais;
405.2. OL požeminiu kabelių intarpu, o RL ir LRTL neizoliuotais laidais;
405.3. OL laidais, o RL ir LRTL neizoliuotais laidais.
406. Iki 35 kV įtampos OL sankirtos su RL ir LRTL neizoliuotais laidais yra galimos
tokiais atvejais:
54
406.1. jeigu neįmanoma pakloti nei RL ir LRTL požeminio kabelio, nei OL kabelių
intarpų;
406.2. jeigu naudojant kabelių intarpą reikia įrengti RL papildomą arba perkelti esamą
ryšių linijos stiprinimo punktą;
406.3. jeigu panaudojus kabelių intarpą radijo transliacijos linijoje, bendras radijo
transliacijos linijos kabelių intarpų ilgis viršija leistinąjį dydį;
406.4. jeigu iki 35 kV įtampos OL panaudoti kabamieji izoliatoriai. Tokiu atveju OL
sankirtos su neizoliuotais RL ir LRTL laidais ruožai turi būti didesnio laidų ir atramų
mechaninio atsparumo (Taisyklių 413 punktas).
407. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL sankirtose su RL ir LRTL pastarosiose linijose
laidai turi būti neizoliuoti arba paklotas požeminio kabelio intarpas.
408. 110 kV ir aukštesnės įtampos OL susikertant su RL ir LRTL, kabelių intarpų RL ir
LRTL kloti nereikia šiais atvejais (Taisyklių 410 punktas):
408.1. jeigu panaudojus kabelių intarpą RL būtina įrengti papildomą arba perkelti
anksčiau įrengtą RL stiprinimo punktą, o nepanaudojus šio intarpo neviršijamos OL
trukdančio poveikio RL normos;
408.2. jeigu panaudojus kabelių intarpą LRTL bendras kabelių intarpų ilgis viršija
leistinąjį dydį, o nepanaudojus šio intarpo, neviršijamos OL trukdančio poveikio LRTL linijų
normos.
409. OL neturi kirstis su miesto telefono ryšio OL. Šiuo atveju RL sankirtoje turi būti
paklota kabeliu.
410. Susikertant OL, kuriose numatyti aukšto dažnio ryšio ir telemechanikos kanalai su
aparatūra, dirbančia sutampančiais dažniais ir turinčia didesnę kaip 10 W galią vienam
kanalui, su RL ir LRTL, pastarosios turi būti nutiestos požeminiais kabelių intarpais. Kabelių
intarpo ilgis nustatomas pagal apskaičiuotą OL poveikį ryšių (radijo transliacijos) linijoms, o
horizontalusis atstumas nuo RL ir LRTL perėjimo į kabelį atramos pagrindo iki OL kraštinio
laido vertikaliosios projekcijos turi būti ne mažesnis kaip 100 m. Kitos kabelių intarpo
įrengimo sąlygos:
410.1. Jeigu aukšto dažnio aparatūros, dirbančios sutampančiais dažniais, galia didesnė
kaip 5 W, bet neviršija 10 W vienam kanalui, tai kabelio intarpo arba kitų apsaugos priemonių
ryšių (radijo transliacijos) linijose panaudojimo būtinybė nustatoma pagal skaičiuojamąjį
poveikį.
410.2. Jeigu aukšto dažnio aparatūros, dirbančios sutampančiais dažniais, galia iki 5 W
vienam kanalui, tai naudoti kabelio intarpo pagal trukdančio poveikio sąlygas nereikia.
410.3. Jeigu RL ir LRTL kabelių intarpas įrengiamas ne pagal trukdančio aukšto dažnio
OL kanalų poveikio sąlygas, kai aukšto dažnio aparatūros galia iki 10 W vienam kanalui su
nesutankintais, sutankintais nesutampančiais dažniais arba sutankintais sutampančiais
dažniais, tai horizontalusis atstumas nuo RL ir LRTL perėjimo į kabelį atramos pagrindo iki
kraštinio OL laido projekcijos į horizontaliąją plokštumą turi būti ne mažesnis kaip 15 m,
neatsižvelgiant į OL laidų atlenkimą nuo vėjo.
411. 400 kV įtampos OL susikertant su RL ir LRTL linijomis, atstumas nuo RL ir
LRTL atramos viršūnės iki OL laidų turi būti ne mažesnis kaip 20 m. OL susikirsti su RL ir
LRTL požeminiu kabeliu gali bet kokiu kampu, tačiau turi būti laikomasi šių reikalavimų:
411.1. atstumas nuo OL įžemintuvo ir atramų požeminės dalies iki RL ir LRTL kabelio
turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 15 lentelėje. Jeigu kabelis arba kabelio
intarpas, ekranuojamas po OL ir po 10 m į abi OL puses nuo kraštinių laidų klojant jį
plieniniame vamzdyje arba uždengiant profiliuota sija ar pan., tai Taisyklių 2 priedo 15
lentelėje nurodyti atstumai turi būti ne mažesni kaip 5 m. Šiuo atveju sankirtoje su 110 kV ir
aukštesnės įtampos OL kabelio apvalkalą abiejuose galuose reikia sujungti su profiliuota sija
arba vamzdžiu;
411.2. metalinė kabelių intarpo danga turi būti įžeminta abiejuose galuose;
55
411.3. kabelių intarpų apsauga nuo perkūnijos viršįtampių, kabelių tipai, kabelių intarpo
įrengimo sankirtos ruože būdai parenkami pagal keliamus RL ir LRTL kabeliams
reikalavimus.
412. Iki 35 kV įtampos OL kabelio intarpas susikirsti su RL ir LRTL neizoliuotais
laidais gali bet kokiu kampu, tačiau turi būti laikomasi šių reikalavimų:
412.1. atstumas nuo požeminio OL kabelių intarpo iki neįžemintos RL ir LRTL linijos
atramos turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o iki įžemintos RL arba LRTL linijos atramos ir jos
įžemintuvo – ne mažesnis kaip 10 m;
412.2. horizontalusis atstumas nuo OL su nesutankintais, sutankintais nesutampančiais
dažniais ir sutampančiais dažniais, atsižvelgiant į aukšto dažnio aparatūros galią ir į atstumą
nuo perėjimo į kabelio intarpą atramos pagrindo iki RL ir LRTL linijos laidų projekcijos, turi
būti parenkamas pagal Taisyklių 411 punkte išdėstytus reikalavimus, taikomus kaip ir OL
laidams susikertant su RL ir LRTL požeminiu kabeliu;
412.3. požeminiai OL kabelių intarpai turi būti įrengiami vadovaujantis Taisyklių IV
skyriaus ir EĮĮBT nustatytais apsaugos nuo viršįtampių reikalavimais.
413. OL susikertant su neizoliuotais RL ir LRTL laidais, reikia laikytis šių reikalavimų:
413.1. OL susikirtimo su RL ir LRTL laidais kampas turi būti kuo statesnis. Ankštoje
trasoje susikirtimo kampas nereglamentuojamas;
413.2. susikirtimo vieta turi būti parenkama kuo arčiau OL atramos. Šiuo atveju
horizontalusis atstumas nuo OL atramos iki RL ir LRTL laidų turi būti ne mažesnis kaip 7 m,
o nuo RL ir LRTL atramų iki artimiausio OL laido – ne mažesnis kaip 15 m. Be to, atstumas
tiesiąja nuo 400 kV įtampos OL laidų iki RL ir LRTL atramų viršūnių turi būti ne mažesnis
kaip 20 m. Neturi būti statomos RL ir LRTL atramos po OL laidais;
413.3. susikirtimo vietoje OL atramos turi būti inkarinės. Jeigu 35 kV ir aukštesnės
įtampos OL laidai yra 120 mm2 ir didesnio skerspjūvio, tai sankirtoje statomos tarpinės
atramos, o laidai tvirtinami dvigubai. OL kertantis su magistralinėmis RL, turi būti
naudojamos inkarinės atramos;
413.4. OL laidai turi būti tiesiami virš RL ir LRTL laidų. OL laidai sankirtoje su RL ir
LRTL turi būti daugiavieliai aliumininiai ne mažesnio kaip 50 mm2 skerspjūvio arba plieno–
aliuminio ne mažesnio kaip 35 mm2 skerspjūvio;
413.5. OL laidai ir trosai sankirtoje turi būti be jungčių. Vienam laidui naudojamas
vienas jungiamasis gnybtas, jeigu laidai yra 240 mm2 ir didesnio skerspjūvio, o išskaidytos
fazės į tris laidus atveju – 150 mm2 ir didesnio skerspjūvio;
413.6. OL sankirtose su RL ir LRTL turi būti naudojami tik kabamieji izoliatoriai ir
aklinieji gnybtai. Išskaidant fazę ne mažiau kaip į tris laidus, taip pat naudojami gnybtai su
riboto tvirtumo kaiščiais;
413.7. RL ir LRTL atramų, ribojančių sankirtą su OL, įrengimo vietoje sukryžiavimo
elemento vidutinio ilgio nuokrypiai neturi viršyti teisės aktuose nurodytų dydžių;
413.8. atramose su skersijėmis RL ir LRTL laidai sankirtoje su OL turi būti tvirtinami
dvigubai tik ant viršutinės skersijės, o atramose su kabliais – tik ant dviejų viršutinių
grandžių;
413.9. vertikalieji atstumai nuo OL laidų iki kertamų RL ir LRTL laidų nenutrūkus
laidams bei trosams ir nutrūkus vienam arba keliems laidams gretimame OL tarpatramyje turi
būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 16 lentelėje. Vertikalusis atstumas nuo 6–
10 kV įtampos OK arba nuo OL izoliuotais laidais iki kertamų RL ir LRTL laidų turi būti ne
mažesnis kaip 2 m.
414. Ant OL bendrų atramų tiesiami OK ir savinešiai OK (Taisyklių 340 punktas).
415. Atstumai tarp OL (OK, OL izoliuotais laidais) ir RL bei LRTL OL laidų ir
apsaugos nuo elektros linijų poveikio priemonės nustatomi pagal leistinąjį ryšių įrenginiams
trikdžių lygį. Mažiausias horizontalusis atstumas nuo neatlenktų izoliuotų arba neizoliuotų
kraštinių OL laidų ar OK iki RL bei LRTL OL laidų turi būti didesnis už bet kurios linijos
aukščiausią atramą. Šis atstumas ankštuose trasos ruožuose, kai OL izoliuoti arba neizoliuoti
56
laidai arba OK nuo vėjo yra labiausiai atlenkti, turi būti ne mažesnis kaip 2 m iki 10 kV
įtampos linijoms, 4 m 35–110 kV įtampos linijoms, 8 m 330 kV įtampos linijoms, 10 m 400
kV įtampos linijoms. Šiuo atveju atstumas tiesiąja nuo 400 kV įtampos OL laidų iki RL ir
LRTL atramų viršūnių turi būti ne mažesnis kaip 20 m. OL laidų transpozicijos žingsnis pagal
poveikio RL ir LRTL sąlygas nereglamentuojamas.
416. OL su smaiginiais izoliatoriais posūkių ruožuose, kai OL priartėja prie RL ir
LRTL, atstumas tarp linijų turi būti toks, kad laidas, atsipalaidavęs nuo įtvirtinimo kampinėje
OL atramoje, nepriartėtų prie artimiausio RL ir LRTL laido arčiau, kaip nurodyta Taisyklių
415 punkte. Jeigu šio reikalavimo įvykdyti nėra galimybės, tai OL laidai, nutiesti vidinėje
posūkio pusėje, turi būti pritvirtinti dvigubai.
417. OL priartėjant prie požeminių RT ir LRTL kabelių, mažiausi atstumai tarp jų
nustatomi pagal leistinąjį įrenginiams trikdžių lygį ir turi būti ne mažesni, kaip nurodyta
Taisyklių 2 priedo 15 lentelėje.
418. Atstumai nuo OL iki radijo centrų perdavimo įrenginių antenų statinių turi būti ne
mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 17 lentelėje, pridedant faktinį arčiausiai OL
esančio antenų statinio aukštį. Atstumai nuo OL iki priimančiųjų radijo centrų, radiofikacijos
priėmimo punktų, vietinių radijo mazgų, televizijos ir radijo centrų ribų turi būti ne mažesni,
kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 18 lentelėje. Kai nėra galimybės išlaikyti atstumus,
nurodytus Taisyklių 2 priedo 18 lentelėje, jie sumažinami, OL įrengiant trikdžius mažinančias
priemones. Projektuojant OL turi būti sudarytas radijo trikdžių mažinimo priemonių
projektas.
419. OL priartėjimuose prie KTL ir jų sankirtose taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir
OL priartėjimuose prie LRTL kabelių ir jų sankirtose.
raiščiais. Esant fazei, išskaidytai ne mažiau kaip į tris laidus, naudojami ir gnybtai su riboto
tvirtumo kaiščiais. Naudojant inkarines atramas, laidus reikia tiesti pagal Taisyklių 379
punkto reikalavimus.
432. OL priartėjant prie troleibusų linijų ir susikertant su jomis, vertikalieji atstumai, kai
laidai ir trosai nenutrūkę ir esant didžiausiam laidų įlinkiui, turi būti ne mažesni, kaip
nurodyta Taisyklių 2 priedo 21 lentelėje (į laidų įšilimą nuo elektros srovės neatsižvelgiama).
Vieno arba kelių laidų ar trosų nutrūkimo gretimame tarpatramyje atveju vertikalieji atstumai
tikrinami esant vidutinei metinei temperatūrai, kai nėra apšalo ir vėjo, ir tik toms OL, kurių
skerspjūvis mažesnis kaip 185 mm2.
433. Kontaktinio tinklo atramų po kertančiosios OL laidais vietose vertikalusis atstumas
nuo OL laidų iki kontaktinio tinklo atramų viršūnės turi būti ne mažesnis kaip 7 m iki 110 kV
įtampos OL, 9 m – 330 ir 400 kV įtampos OL.
438. Tiesiant OL per tiltus, paskutinė linijos atrama prieš tiltą, pirmoji atrama arba kitos
laikančiosios konstrukcijos ant tilto ir prie pakeliamosios tilto dalies turi būti inkarinės. Visos
kitos atramos ir kitos laikančiosios konstrukcijos ant tiltų naudojamos tarpinės su laidais,
tvirtinamais aklinaisiais gnybtais arba tvirtinamais dvigubai prie smaiginių izoliatorių. 6–10
kV įtampos OL su izoliuotais laidais atramos ir laikančiosios konstrukcijos ant tiltų
naudojamos tarpinės, o laidai specialiais spyruokliniais raiščiais tvirtinami prie smaiginių
izoliatorių arba prie izoliacinių pakabų.
439. Ant metalinių geležinkelio tiltų su apačioje esančia važiuojamąja dalimi, turinčių
visu ilgiu viršutines konstrukcijas, laidai kabinami virš arba šalia tilto konstrukcijų, išlaikant
nustatytus atstumus iki tilto konstrukcijų ir elektrifikuotų geležinkelių kontaktinio tinklo
elementų. Atstumai nuo OL laidų iki kitų linijų, nutiestų tilto konstrukcijomis, nustatomi
pagal Taisyklių 422 punkto reikalavimus kaip ir ankštuose trasos ruožuose. Miestų ir plentų
tiltuose laidai tiesiami už tilto statinio ribų, taip pat pėsčiųjų ir transporto eismo zonoje.
59
440. Didžiausias laidų įlinkis ir atstumai nuo OL laidų iki įvairių tilto dalių nustatomi
esant aukščiausiai skaičiuojamajai oro temperatūrai arba didžiausiam laidų apšalui.
441. Tiesiant OL per užtvankas, pylimus ir pan., atstumai nuo OL laidų, kai jie
daugiausia įlinkę ir atlenkti, iki įvairių užtvankos ir pylimo dalių turi būti ne mažesni, kaip
nurodyta Taisyklių 2 priedo 23 lentelėje. Tiesiant OL užtvankomis ir pylimais, kuriais nutiesti
ir keliai, OL turi taip pat atitikti reikalavimus, keliamus OL sankirtoms ir priartėjimams prie
atitinkamų susisiekimo kelių objektų. Didžiausias laidų įlinkis turi būti nustatomas
temperatūrai esant minus 5 °C su apšalu ir aukščiausiai skaičiuojamajai temperatūrai.
442. Priartėjant OL prie vandens aušintuvų, atstumai nuo kraštinių OL laidų iki vandens
aušintuvų nustatomi vadovaujantis norminiais teisės aktais. Jeigu priartėjimo atstumas
nenurodytas vandens aušintuvų techniniuose dokumentuose, tai atstumas nuo OL ašies iki
vandens aušintuvų turi būti ne mažesnis kaip pusantro atramos aukščio, o ankštuose trasos
ruožuose suderintas su atitinkamais ūkio subjektais.
447. OL priartėjimo prie išorinių vamzdynų, lynų kelių ir susikirtimo su jais atstumai
turi būti ne mažesni, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 24 lentelėje. Vertikalieji atstumai,
nenutrūkus OL laidams, nustatomi esant didžiausiam laidų įlinkiui ir neatsižvelgiant į jų
įšilimą nuo elektros srovės. Vertikalieji atstumai, nutrūkus vienam ar keliems laidams
gretimame tarpatramyje, tikrinami tik toms OL, kurių laidų skerspjūvis mažesnis kaip 185
mm2, esant vidutinei metinei temperatūrai, kai nėra vėjo ir apšalo.
448. Sankirtų su OL tarpatramyje metaliniai vamzdynai, išskyrus paklotus pylimuose,
kabamieji keliai, aptvaros, tilteliai ir tinklai turi būti įžeminti. Dirbtinių įžemintuvų varža turi
būti ne didesnė kaip 10 .
453. Priartėjant prie naftos ir dujų gavybos verslovių fakelų, OL turi būti nutiesta iš
vyraujančių vėjų pusės. Atstumas nuo OL iki fakelų turi būti ne mažesnis kaip 60 m.
61
454. OL tiesiamos oro uostų apsaugos zonose vadovaujantis oro uostų įrengimą
reglamentuojančiais norminiais teisės aktais. OL (nepriklausomai nuo OL atramos aukščio)
priartėjimu prie oro uosto yra laikoma, kai OL nuo oro uosto ribos yra nutolusi ne daugiau
kaip 15 km. Kai atramos yra 100 m ir didesnio aukščio, taip pat turi būti derinama su oro
uostus eksploatuojančiomis įmonėmis. Prie oro uostų OL atramų ženklinimo būtinybė ir
tvarka nustatoma vadovaujantis atitinkamais teisės aktais.
456. Tiesiant 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais per tiltus, užtvankas ir pylimus,
taip pat šioms linijoms priartėjant prie geležinkelių, automobilių kelių ir gatvių, troleibusų
linijų, vandens aušintuvų, vandens telkinių, prie įrenginių, galinčių sprogti ir užsidegti, prie
naftos ir dujų fakelų, oro uostų, prie antžeminių vamzdynų, lynų kelių, požeminių vamzdynų
ir kertantis su jais reikia laikytis tų pačių kaip 6–10 kV OL neizoliuotais laidais reikalavimų.
Kiti OL izoliuotais laidais reikalavimai pateikti Taisyklių 331, 358, 359, 385–389, 391, 395,
399, 400, 402, 404, 413, 415, 426 ir 438 punktuose.
I. TAIKYMO SRITIS
457. Šis Taisyklių skyrius taikomas įrengiant naujų bei rekonstruojamų gyvenamosios
paskirties vieno ar dviejų ir daugiau butų namų, gyvenamosios paskirties kitų tipų namų
(bendrabučių, vaikų namų, prieglaudų ir pan.), sodo namų (vasarnamių), administracinės
paskirties pastatų, maitinimo paskirties pastatų, gamybos ir pramonės paskirties pastatų bei
kitų vartotojų įvadines apskaitos spintas (toliau – ĮAS), įvadines apskaitos skirstomąsias
spintas (toliau – ĮASS), skirstomuosius skydelius (skydus, spintas) (toliau – SS) ir nustato jų
pagrindinius įrengimo bei prijungimo prie tinklo operatoriaus tinklo techninius reikalavimus.
458. Įvade į pastatą turi būti ĮAS arba ĮASS. Pastatui įrengiamos viena ar kelios ĮAS
arba ĮASS.
459. Vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija 10 kW, turi būti įrengiami trifaziai
įvadai.
460. Iš ĮASS maitinami vartotojų įrenginiai ir kituose pastatuose, jeigu tarp šių vartotojų
esama funkcinių ryšių.
461. Elektros tinklo nuosavybės arba eksploatavimo riba tarp vartotojo ir operatoriaus
nustatoma vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis.
462. Nepriklausomai nuo to, ar maitinimo linijos pradžioje yra komutavimo aparatai, jie
turi būti įrengti visuomeninės, administracinės, prekybos paskirties patalpų ir pan., taip pat
administraciniu arba ūkiniu atžvilgiu atskirų vartotojų patalpų maitinimo linijų įvaduose.
496. Vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ĮAS įrengiamos gyvenamojo namo išorėje
elektros tinklų operatoriaus darbuotojams ištisą parą laisvai prieinamoje vietoje. Tokia vieta
yra:
496.1. operatoriaus žemosios įtampos OL atrama arba kabelių tinklo tranzitinė SS prie
gatvės ir kitoje bendrojo naudojimo žemėje;
496.2. miestų, miestelių ir kaimų neaptvertų sklypų, viensėdžių, sodininkų bendrijų ir
pan. sklypų riba;
496.3. aptvertų užrakinamų (nesuteikiant teisės patekti į teritoriją) sklypų tvoros
(aptvarai) iš gatvės ar bendrojo naudojimo žemės pusės; suteikiant teisę patekti į aptvertas
užrakinamas teritorijas – teritorijos viduje.
497. ĮAS įrengiamos tokiame aukštyje, kad iki elektros skaitiklio gnybtų būtų 0,8–1,7
m.
498. Jei ant atramos įrengiamos dvi ar daugiau ĮAS, tarp jų montuojama gnybtų dėžutė,
kurioje prijungiamas maitinimo kabelis nuo OL ir kabeliai ar laidai į ĮAS. Ant atramos, prie
jau esančios, greta įrengiama kita ĮAS be gnybtų dėžutės.
499. Jei atrama yra su ramsčiu, o kabeliai tiesiami ne iš ĮAS, esančios ant atramos, jie
taip pat tvirtinami ir prie ramsčio.
500. Vienas ar du kabeliai prie atramos tvirtinami iš vieno šono, kad nebūtų trukdoma į
ją pakilti. Jei atramoje tiesiami trys ar daugiau kabelių, jie tvirtinami 100 mm atstumu nuo jos,
taip pat ir prie ramsčių.
65
501. Jei į ĮAS ar ĮASS įvestas įvadinis ir iš jos išvestas kabeliai tiesiami lygiagrečiai,
tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm atstumas arba jie turi būti klojami atskiruose
vamzdžiuose.
502. ĮAS įrengiamos greta elektros tinklo operatoriaus žemosios įtampos kabelių
linijose esančių tranzitinių SS.
503. Vidaus grupiniams tinklams prijungti SS įrengiamos toje namo patalpoje, kurioje
avarijų ar nelaimingų atsitikimų metu būtų galimybė be kliūčių išjungti elektrą.
504. Gyvenamuosiuose namuose, kuriuose įrengiami stacionarieji patalpų elektrinio
šildymo ar kiti didesnės galios elektros įrenginiai ir apkrovos galia viršija 30 kW, vartotojo SS
įrengiamas automatinis jungiklis su elektromagnetiniu ir šiluminiu atkabikliu, kurio vardinė
srovė turi būti apskaičiuota pagal suteiktą leistiną naudoti galią ir pan.
505. Įrengiant naujus ar rekonstruojant esamus atvadus arba ĮAS ar ĮASS nuo OL būtina
laikytis šių sąlygų:
505.1. iki ĮAS arba ĮASS turi būti tiesiamas trigyslis arba penkiagyslis kabelis ar OK,
kai prie ĮAS, ĮASS neįrengiamas įžeminimo įrenginys, arba dvigyslis ar keturgyslis kabelis ar
OK, kai prie ĮAS, ĮASS įrengiamas įžeminimo įrenginys;
505.2. įrengiamo ĮAS, ĮASS ar atramos, nuo kurios tiesiamas atvadas, įžeminimo
įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 30 , o elektros linijos, nuo kurios įrengtas atvadas,
apsauginio nulinio laido pakartotinių įžeminimo įrenginių atstojamoji varža – ne didesnė kaip
10 ;
505.3. prieš atvadų, ĮAS ar ĮASS rekonstravimą, jeigu prie jų buvo įrengtas vartotojo
įžeminimo įrenginys, kurio varža mažesnė kaip 10 , tuomet prie naujos įrengtos ĮAS ar
ĮASS taip pat turi būti įrengiamas įžeminimo įrenginys, kurio varža būtų ne didesnė kaip 10
;
505.4. ĮAS arba ĮASS PEN laidininkas išskiriamas ant atskirų PE ir N laidininkų
gnybtų. PEN laidininko išskyrimas į PE ir N turi būti atliekamas prieš laidininką N jungiant į
elektros skaitiklį. ĮAS, ĮASS ar SS korpusai po PEN laidininko išskyrimo turi būti įžeminami
tik PE laidininku, o N laidininkas su PE laidininku neturi būti jungiamas;
505.5. atvado OK ilgis nuo atramos iki gyvenamojo namo turi būti parenkamas
įvertinant OK mechaninį atsparumą.
506. Atvadai nuo OL atramos iki ĮAS turi būti montuojami OK, jeigu pagal miestelio,
kaimo inžinerinių tinklų projektinius sprendinius (savivaldybės nustatytus reikalavimus)
nenustatyta kitaip.
507. Vartotojo elektros įrenginius maitinančios linijos ir elektros skaitiklių apsaugai
ĮAS prieš elektros skaitiklį turi būti įrengtas automatinis jungiklis, kurio vardinė srovė turi
būti apskaičiuota pagal vartotojui suteiktą leistinąją naudoti galią.
508. Atvado rekonstravimo ar remonto metu nuo atramos iki ĮAS arba ĮASS turi būti
tiesiamas OK su sustiprintu vientisu nuliniu laidu. Jei dėl didelio nulinio laido skersmens jo
nėra galimybės tiesiogiai prijungti prie elektros skaitiklio gnybto, jis pertraukiamas ir
patikimai sujungiamas plombuojamoje spintos dalyje, o į elektros skaitiklį jungiamas
mažesnio skersmens laidas.
509. Prie atramos ir ĮAS ar ĮASS paliekama atvado kabelio atsarga, kurios kilpos
spindulys turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
510. ĮAS ant gyvenamojo namo sienos nuo lango įrengiama ne mažiau kaip 1 m
atstumu.
511. Jungiant ĮAS požeminių kabelių linijų magistralės galuose arba ilgesnių kaip 200
m atšakų galuose, ĮAS turi būti papildomai įžemintos. Įžeminimo varža turi būti ne didesnė
kaip 30 . Įžeminimo įrenginiai turi būti įrengiami ir KL atšakose prie ĮAS ir sujungiamos su
kabeliu PEN laidininku, jei jose PEN išskiriamas į PE ir N. KL nulinio laidininko bendroji
varža turi būti ne didesnė kaip 10 .
66
512. ĮAS, kabelių spintos yra elektros linijų elementai, todėl parenkant 0,4 kV OL
apsaugą reikia vadovautis Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo
taisyklėmis.
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
2011 m. birželio 16 d. raštu Nr. (13-2)-D8-5688
_________________
Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo
taisyklių
1 priedas
Laidininkai
Instaliacijos sistema Grandinės skerspjūvis,
medžiaga
mm2
Varis 1,5
Kabeliai ir Galios ir apšvietimo grandinės
Aliuminis 2,5*
izoliuoti
Signalizacijos ir kontrolės
laidininkai Varis 0,5**
Stacionarioji grandinės
instaliacija Varis 10
Galios grandinės
Neizoliuoti Aliuminis 16
laidininkai Signalizacijos ir kontrolės
Varis 4
grandinės
Specialiųjų įrenginių ir
Izoliuotų laidų ir kabelių 0,75
kontrolės prietaisų grandinės Varis
lanksčiosios jungtys
Kitoks pritaikymas 0,75***
2 lentelė. Apsauga nuo prisilietimo prie įtampą turinčių srovinių dalių ir pašalinių
daiktų patekimo per apdangalą į elektros įrenginio vidų
3 lentelė. Apsauga nuo vandens patekimo per apdangalą į elektros įrenginio vidų
Apsaugos
laipsnis Požymiai, charakteristika
IPx(0...8)
0 Nėra jokios ypatingos apsaugos
1 Apsauga nuo vertikaliai krintančio vandens (vandens lašų)
Apsauga nuo vertikaliai krintančio vandens (vandens lašų), kai įrenginys
2
pasviręs 15 laipsnių kampu
Apsauga nuo smulkių vandens lašų (dulksnos), krintančių į apdangalą 6
3
laipsnių nuo vertikalės kampu
4 Apsauga nuo vandens purslų iš bet kurios pusės
5 Apsauga nuo vandens čiurkšlių iš bet kurios pusės
6 Apsauga nuo stiprių vandens bangų
Apsauga nuo vandens patekimo į elektros įrenginį, panardinant jį
7
nustatytam laikui į nurodytą gylį
Apsauga nuo vandens patekimo į elektros įrenginį, panardinant jį
8
neribotam laikui
Instaliacijos sistema
tiesiami ant
tvirtina
lentynų,
mi tiesiami tvirtina tvirtin
Laidininkai ir tiesiami tiesiami gembių ir
netvirtin apkabo kabelių mi prie ami
kabeliai vamzdži kabelių kitų
ami mis kanaluos izoliatori prie
uose dėžėse atraminių
(laikiklia e ų lynų
konstrukcij
is)
ų
Neizoliuoti
– – – – – – + –
laidininkai
Izoliuoti
– – + + + – + –
laidininkai
Daugiagysliai
kabeliai su + + + + + + 0 +
apvalkalais
Viengysliai
kabeliai su 0 + + + + + 0 +
apvalkalais
PASTABOS:
1. + – naudojamas būdas.
2. – – neturi būti naudojamas.
3. 0 – įprastinėmis sąlygomis praktikoje nenaudojamas būdas.
PASTABOS:
1. Instaliacijos būdo skaitmeninis žymuo priimtas pagal EĮĮBT 2 priedo 2 lentelę.
2. – – neturi būti naudojama.
3. 0 – įprastinėmis sąlygomis praktikoje nenaudojamas būdas.
Mažiausi matmenys, m
klojant tuneliuose,
Matmens pavadinimas galerijose, kabelių klojant kabelių kanaluose
aukštuose ir ir dvigubose grindyse
estakadomis
Nereglamentuojamas, bet
Aukštis 1,8
ne didesnis kaip 1,2
0,3, esant gyliui iki 0,6 m;
Horizontalusis atstumas tarp 0,4, esant gyliui nuo 0,6
konstrukcijų, kai jos išdėstytos abiejose 1,0 iki 0,9 m;
perėjos pusėse (perėjos plotis) 0,6, esant gyliui,
didesniam kaip 0,9 m
Horizontalusis atstumas nuo
konstrukcijos iki sienos, kai jos
0,9 Tas pats
išdėstytos vienoje perėjos pusėje
(perėjos plotis)
Vertikalusis atstumas tarp horizontalių
konstrukcijų*:
galios kabeliams:
iki 10 kV įtampos 0,2 0,15
35 kV įtampos 0,25 0,2
110 kV ir aukštesnės įtampos 0,3** 0,25
5
Mažiausi matmenys, m
klojant tuneliuose,
Matmens pavadinimas galerijose, kabelių klojant kabelių kanaluose
aukštuose ir ir dvigubose grindyse
estakadomis
kontroliniams ir ryšių kabeliams, taip
pat iki 1000 V įtampos ir iki 25 mm2 0,1 0,1
skerspjūvio galios kabeliams
Atstumas tarp atraminių konstrukcijų
0,8–1,0 0,8–1,0
išilgai statinio
Vertikalusis ir horizontalusis atstumas
tarp pavienių iki 35 kV įtampos galios ne mažesnis kaip kabelio skersmuo
kabelių***
Horizontalusis atstumas tarp kontrolinių
nereglamentuojamas
ir ryšių kabelių***
Horizontalusis atstumas tarp 110 kV ir ne mažesnis kaip kabelio
0,1
aukštesnės įtampos kabelių skersmuo
*Gembės naudingas ilgis tiesiuose trasos ruožuose turi būti ne didesnis kaip 0,5 m.
**Išdėstant kabelius lygiakraščiu trikampiu, kurio kraštinės – po 0,25 m.
***Taip pat kabeliams, klojamiems kabelių šachtose.
Mažiausi atstumai,
Statinys, objektas Atstumas
m
Horizontalusis atstumas
Pastatai ir kiti statiniai Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos
Nereglamentuo-jama
ištisinėmis sienomis iki statinio arba pastato sienos
Pastatai ir kiti statiniai
Tas pats 2
su išėmomis sienose
Galerijoms ir
Gamyklos vidaus pereinamosioms
Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos
neelektrifikuotas estakadoms – 1;
iki geležinkelio gabarito ribos
geležinkelis nepereinamosioms
estakadoms – 3
Gamyklos vidaus Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos
automobilių keliai ir iki bordiūro, šalikelės išorinio griovio 2
priešgaisriniai keliai krašto arba sankasos krašto
Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos
Lynų keliai 1
iki judamojo lynų kelio sąstato gabarito
Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos
Viršžeminiai vamzdynai 0,5
iki artimiausių vamzdyno dalių
Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos Taisyklių 395
OL
iki laidų punktas
Vertikalusis atstumas
Gamyklos vidaus
Nuo apatinės estakados ir galerijos
neelektrifikuoti 5,6
žymos iki bėgio viršaus
geležinkeliai
Gamyklos vidaus Nuo apatinės estakados ir galerijos
elektrifikuoti žymos iki:
geležinkeliai bėgio viršaus 7,1
6
Mažiausi atstumai,
Statinys, objektas Atstumas
m
aukščiausiai esančio laido arba
3
kontaktinį tinklą laikančiojo lyno
Gamyklos vidaus
Nuo apatinės estakados ir galerijos
automobilių kelias 4,5
žymos iki kelio dangos
(priešgaisrinis kelias)
Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos
Viršžeminiai vamzdynai 0,5
iki artimiausių vamzdyno dalių
Nuo estakados ir galerijos konstrukcijos Taisyklių 394
OL
iki laidų punktas
Ryšių ir radiofikacijos
Tas pats 1,5
oro linijos
Objektas Atstumas, m
Vandens, iki 16 bar slėgio plieninių dujotiekių, garo ir šilumos
1
vamzdynai, nuotekų šalintuvo vamzdžiai
Gaisriniai hidrantai, požeminiai nuotekų šalintuvo šuliniai (angos),
2
vandens kolonėlės
Benzino kolonėlės 10
Kabeliai (išskyrus ryšių, signalizacijos, radijo transliavimo) 1
Kabeliai (išskyrus ryšių, signalizacijos, radijo transliavimo), nutiesti
0,5
izoliuotame vamzdyje
Ryšių ir signalizacijos kabeliai urbanizuotoje teritorijoje vietovėje 2
Ryšių ir signalizacijos kabeliai neurbanizuotoje teritorijoje 5
_________________
7
1 lentelė. Vėjo slėgio pataisos koeficientai, esant kitokiam nei 10 m aukščiui nuo
žemės paviršiaus
13 lentelė. Mažiausias atstumas tarp susikertančių OL laidų ir tarp laidų bei trosų
Mažiausias atstumas, m,
OL ruožai ir atstumai esant OL įtampai, kV
iki 10 35 110 330 400
Normaliuose trasos ruožuose tarp OL ašių Aukščiausios atramos aukštis
Ankštos trasos ruožuose ir prieigose prie pastočių:
tarp kraštinių neatlenktų OL laidų 2,5 4 5 10 15
nuo atlenktų OL laidų iki kitos OL atramų 2 4 4 8 10
Mažiausias atstumas, m,
Skaičiuojamasis OL režimas esant OL įtampai, kV
6–10 35 110 330
Laidai ir trosai nenutrūkę 2 3 3 5
Laidai nutrūkę gretimose OL su kabamaisiais
1 1 1 2,5
izoliatoriais tarpatramiuose
Mažiausias atstumas, m,
Antenų statiniai esant OL įtampai, kV
iki 110 330–400
Vidutinių ir ilgųjų bangų perdavimo antenos 100 100
Trumpųjų bangų perdavimo antenos
200 300
didžiausio spinduliavimo kryptimi
Kitomis kryptimis 50 50
Trumpųjų bangų perdavimo silpnai nukreiptos
150 200
ir nenukreiptos antenos
Mobiliojo ryšio bazinių stočių antenų bokštai Ne mažesnis kaip nurodytos norminiuose
ir jų konstrukcijos (atotampos ir kt.) dokumentuose OL apsaugos zonos
Mažiausias atstumas m,
Radijo įrenginiai esant OL įtampai, kV
iki 10 35 110 330–400
Radijo centrai 500 500 1000 2000
Radiofikacijos priėmimo punktai 400 400 700 1000
Vietiniai radijo mazgai 200 200 300 400
Televizijos ir radijo centrai 400 700 700 1000
Mažiausias atstumas, m,
Sankirta ir priartėjimas kai OL įtampa, kV
6–10 35–110 330 400
Sankirta
Susikertant su neelektrifikuotais
geležinkeliais:
Vertikalusis atstumas nuo OL laido iki
bėgio nenutrūkus laidams ir trosams:
valstybiniai platieji bei siaurieji ir ūkio – 7,5 9 9,5
subjektų platieji geležinkeliai
ūkio subjektų siaurieji geležinkeliai – 6,5 8 8,5
Vertikalusis atstumas nuo OL laido iki
bėgio nutrūkus laidui gretimame
tarpatramyje:
valstybiniai platieji geležinkeliai – 6 7 7,5
valstybiniai siaurieji geležinkeliai – 4,5 5,5 6
Susikertant su elektrifikuotais geležinkeliais:
Vertikalusis atstumas nuo OL laido iki Kaip ir OL susikertant vienai su kita – pagal
kontaktinio tinklo aukščiausio laido arba Taisyklių 2 priedo 13 lentelę
palaikančiojo troso nenutrūkus laidams (Taisyklių 402 punktas)
Vertikalusis atstumas nuo OL laido iki
kontaktinio tinklo aukščiausio laido arba
– 1 2,5 3,5
palaikančiojo troso nutrūkus laidui
gretimame tarpatramyje
Priartėjimas
Priartėjant prie neelektrifikuotų geležinkelių
ankštuose trasos ruožuose horizontalusis
1,5 2,5 3,5 4,5
atstumas nuo kraštinio atlenkto OL laido iki
geležinkelio statinių ir įrenginių ribos
Priartėjant prie elektrifikuotų geležinkelių
ankštuose trasos ruožuose horizontalusis
atstumas nuo kraštinio OL laido iki: Kaip ir OL priartėjant vienai prie
kraštinio kontaktinio tinklo laido išorinėje kitos – pagal Taisyklių 2 priedo 14
atramos pusėje lentelę
daugiausia atsikišusių statinių ir įrenginių Kaip ir OL priartėjant prie statinių –
dalių, kai kontaktinio tinklo laido išorinėje pagal Taisyklių 395 punktą
atramos pusėje nėra
13
Mažiausias atstumas, m,
Sankirta ir priartėjimas esant OL įtampai, kV
6–10 35–110 330 400
Vertikalusis atstumas nuo OL žemiausiojo laido iki
kelio ir gatvės dangos:
nenutrūkus laidams 7 7 8,5 9
nutrūkus laidui gretimame tarpatramyje 5 5 6 7
Vertikalusis atstumas nuo OL žemiausiojo laido iki
transporto priemonių gabarito ribos nenutrūkus 2,5 2,5 4,0 4,5
laidams
Horizontalusis atstumas nuo OL atramos
pagrindo iki kelio pylimo pado arba kelio
griovio išorinės briaunos ar iki gatvės
važiuojamosios dalies krašto:
kai OL kerta kelią neurbanizuotose teritorijose Atramos aukštis
kai OL nutiesta lygiagrečiai su keliu
Atramos aukštis plius 5 m
neurbanizuotose teritorijose
kai OL urbanizuotose teritorijose kerta
5 5 10 10
magistralinius ir krašto kelius
kai OL urbanizuotose teritorijose kerta A1, A2,
1,5 1,5 10 10
B1, B2, C1, C2 kategorijų gatves
kai OL urbanizuotose teritorijose kerta
1,5 2,5 5 5
rajoninius ir vietinės reikšmės kelius
kai OL urbanizuotose teritorijose kerta D1, D2,
1,5 1,5 5 5
E1, E2, F1, F2 kategorijų gatves
Horizontalusis atstumas urbanizuotose teritorijose
nuo lygiagrečiai nutiestos OL neatlenkto kraštinio 5 5 8 10
laido iki kelio briaunos
Horizontalusis atstumas urbanizuotose teritorijose
nuo lygiagrečiai nutiestos OL neatlenkto kraštinio 1,5 1,5 8 10
laido iki gatvės važiuojamosios dalies krašto
Mažiausias atstumas, m,
Sankirta ir priartėjimas esant OL įtampai, kV
6–110 330 400
Vertikalusis atstumas nuo OL laidų:
Susikertant su troleibusų linija, kai OL laidai nenutrūkę:
iki aukščiausios važiuojamosios dalies altitudės 11 13 13
iki kontaktinio tinklo laidų arba laikančių trosų 3 5 5
Nutrūkus laidui gretimame tarpatramyje, iki troleibusų linijų
1 2,5 –
laidų arba laikančiųjų trosų
Horizontalusis atstumas priartėjimuose nuo atlenktų OL laidų
3 5 5
iki troleibusų linijų kontaktinio tinklo atramų
14
Mažiausias atstumas, m,
esant OL įtampai, kV
Atstumas izoliuotiem
neizoliuotiems laidams
s laidams
6–10 iki 110 330 400
Iki aukščiausio laivybai tinkamų upių, kanalų ir pan.
5,2 6 7,5 8
vandens lygio, kai temperatūra +35 °C
Iki laivų, esant aukščiausiam vandens lygiui, kai
2 2 3,5 4
temperatūra +35 °C
Iki netinkamų laivybai upių, kanalų ir pan.
2,5 4 5,5 6
aukščiausio vandens lygio, kai temperatūra +15 °C
Iki netinkamų laivybai upių, kanalų ir pan. ledo lygio,
5,2 6 7,5 8
kai temperatūra minus 5 °C ir laidai su apšalu
23 lentelė. Mažiausias atstumas nuo OL laidų iki įvairių užtvankų ir pylimų dalių
Mažiausias atstumas, m,
Užtvankų ir pylimų dalys esant OL įtampai, kV
iki 110 330 400
Ketera ir šlaito kraštas 6 7,5 8
Nuožulnus šlaito paviršius 5 6,5 7
Vandens paviršius, jam tekant per užtvanką 4 5,5 6
Mažiausias atstumas, m,
Sankirta arba priartėjimas esant OL įtampai, kV
6–10 35–110 330 400
Vertikalusis atstumas nuo OL laido iki bet kurios
vamzdyno (pylimo) arba lynų kelio dalies:
nenutrūkus laidams 3 4 6 6,5
nutrūkus laidui gretimame tarpatramyje 1 2 4 4,5
Horizontalusis atstumas nuo neatlenkto kraštinio
OL laido iki vamzdyno arba lynų kelio dalies,
nenutrūkus laidams, kai OL nutiesta lygiagrečiai
su pulpos vamzdynais Ne mažiau kaip 30 m
Ne mažiau kaip dvigubas
magistraliniais dujotiekio vamzdynais
atramos aukštis
magistraliniais naftos ir naftos produktų 50 m, bet ne mažiau kaip
vamzdynais atramos aukštis
Ne mažiau kaip atramos
kitais vamzdynais ir lynų keliais
aukštis
Horizontalusis atstumas nuo atlenkto kraštinio OL
laido iki vamzdynų ir lynų kelių dalių ankštose 3 4 6 6,5
trasose, kai linija nutiesta lygiagrečiai
Horizontalusis atstumas sankirtos vietoje nuo OL
atramos iki bet kurios vamzdyno arba lynų kelio
dalies:
15
Ne mažiau kaip
normaliose trasose
atramos aukštis
ankštose trasose 3 4 6 6,5
Horizontalusis atstumas nuo OL iki dujotiekio
Ne mažiau kaip 300 m
prapūtimo žvakių
1 paveikslas. Lietuvos Respublikos teritorijos rajonavimo pagal elektros tinklo apkrovas nuo
apšalo žemėlapis
16
2 paveikslas. Lietuvos Respublikos teritorijos rajonavimo pagal elektros tinklo apkrovas nuo
vėjo žemėlapis
_________________
Elektros linijų ir instaliacijos
įrengimo taisyklių
3 priedas
Dangos storis, m
Metaliniai gaminiai Grupė
vidutinis mažiausias
1 150 135
Gaminio storis 4 mm ir didesnis
2 85 70
Gaminio storis 1 mm ir iki 4 mm 3 60 50
Gaminio storis mažesnis kaip 1 mm 4 50 45
Varžtai ir veržlės, kurių skersmuo
5 50 45
didesnis kaip 9 mm
Fasoniniai liejiniai 6 70 65
PASTABOS:
1. 1 grupės reikalavimai taikomi metalinėms konstrukcijoms, kurios naudojamos 35 kV
ir aukštesnės įtampos pastotėse, elektros linijose ir elektrinių skirstyklų išorėje.
2. 2 grupės reikalavimai taikomi metalinėms konstrukcijoms, kurios naudojamos 0,4–10
kV įtampos elektros tinkluose išorėje.
3. 9 mm ir mažesnio skersmens varžtai ir veržlės cinkuojami galvaniniu būdu.
4. Cinko dangos sankabumas turi atitikti vienetą.