Ar savo gyvenimo kelia renkames patys?

Kodėl vieni žmonės gyvena vargingai ir yra nusivyle savo gyvenimu, o kiti kiekviena ryta
atsikelia laimingi? Vienas is svarbiausiu dalyku kodel jie taip jauciasi, tai yra ju pasirinktas
gyvenimo kelias. Tai evoliucijos kelias, matuojamas blogais ir gerais darbais. Tai be galo ilgas
procesas, kurio metu žmogus auga ir bręsta, sąmonėja iki visiško atsiskleidimo. Gyvenimo kelias
priklauso nuo isminties, samones, priimamu sprendimu ir nuo kitu zmoniu. „Didelius ar mažus
pasirinkimus tenka daryti kiekvieną minutę. Tokia gyvenimo ironija – mes keliaujame tik į vieną
pusę. Negalime sugrįžti, negalime lyginti, bandydami vieną kelią po kito. Todėl gyvenime tenka
pasikliauti tik išmintimi.“ sake kinu rasytojas Deng Ming-Dao

Pirma kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias priklauso nuo jo paties pasirinkimo. Visose
situacijose yra ne maziau kaip 2 pasirinkimai taip arba ne, taciau daugumoj situacijose tu
pasirinkimu yra daug daugiau(pvz V. Mykolaicio-Putino kurinyje Altoriu sesely Liudas vasaris
pries kunigyste turejo pasirinkima stoti kunigyste arba ne). Turime visiska laisve pasirinkti, nes
nesame gamtiskai determinuoti. Taciau laisve atnesa atsakomybe uz musu pasirinkimus.
Kiekvienas pasirinkimas atveda prie kitu situaciju, o sekantis dar prie kitu. Kiekvienas zmogaus
veiksmas, mintis, zodis lemia jo ateiti. Si gyvenimo kelio formulavimo reiskini galima izvelgti
Vinco Mykolaicio-Putino psichologiniame romane „Altoriu sesely“ kuomet pagrindinis kurinio
veikejas Liudas Vasaris istojes i kunigu seminarija, paraso viena kita eilerasti, taciau jis pagal
baznycios istatymus turi laikytis rasymo taisykliu, negali rasyti tai kas nesusije su kunigo
gyvenimu, pvz.: rasyti apie aistras, meiles jausmus kitos lyties atstovui. Kuo toliau tuo sunkiau
jam buvo kurti apribotomis temomis tam dare itaka jaunyste, noras placiau pazinti gyvenima, kiti
zmones ir kitos aplinkybes. Pamazu Liudas Vasaris pradeda nesilaikyti baznycios kurimo normu,
kol galiausiai pradeda ju visai nepaisyti, nes jaucia nora laisvai kurti ir potrauki poezijai kuri jam
yra, tai kas suteikia teigiamas emocijas. Galiausiai is kurinio pabaigos galima spresti jog jis
palieka kunigyste ir pasirenka poeto kelia. „Ieškokite ir rasite, prašykite ir jums bus duota“ – juk
„jūs visi Dievo vaikai“, – sako Jėzus Kristus. Dramaturgas V. Mykolaitis-Putinas parode, kaip
žmogus ieskodamas, darydamas tai, kas jam patinka atranda save, savo gyvenimo kelią.
Anksčiau ar vėliau žmogus atsiduria kryžkelėje ir iš keleto galimų kelių pasirenka vieną - savo
kelią. Kaip kiekvienas renkasi – tai jau yra kiekvieno individualus reikalas. Mes turime laisvė
rinktis todėl dažniausiai pasirenkame tai, ko mes norime, kam jaučiame potraukį.

Antra Žmogaus gyvenimo kelias gali būti priklausomas nuo kitų. Asmens įtaka kitam gali
nulemti visą likusį gyvenimą. Kitaip tariant, kiekvienas individo veiksmas turi pasekmes,
tikėtina, sukeliančias esminį lūžį kito žmogaus gyvenime. Kartais net nepajuntame, kaip mūsų
ištarti žodžiai, poelgiai veikia žmoniją. Kelios garsiai išsakytos vieno žmogaus mintys gali
sukelti karą ar paskelbti taiką prisiminkime Čerčilio kalbą, kurioje minima ant Europos
nusileidusi „geležinė uždanga“ pradėjo šaltąjį karą. Taipogi prisiminkime kai keleri metai prieš
šį ivyki įvyko pirmoji Lietuvos sovietine okupacija, po metu prasidejo karas tarp Sovietines
Rusijos ir Vokietijos, tuomet Vokieciu kariuomenė užęmę Lietuvą. Savo valdymą nacistinė
Vokietija, taip pat kaip ir bolševikai, tvirtino teroru ir prievarta. Per tris metus buvo įkalinta,
išvežta į koncentracijos stovyklas beveik 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš kurių vienas buvo
Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas Balys Sruoga. Netikėtai, prievolės būdu ikalintas
rašytojas aprašo memuarų knygoje „Dievu Miskas“ kaip vokiečių koncentracijos stovyklose
buvo žiauriai elgiamasi su kaliniais, juos žude, marino badu, muše, kankino, o kiti tiesiog ten
patys nusižudydavo viso to neatlaikę, nes tokiomis gyvenimo salygomis yra beveik neimanoma
islikti savimi. Toksai prievole parinktas gyvenimo kelias gali žmogų lengvai pražudyti,
sužlugdyti. Taipogi koncentracijos stovykla padarė didelę įtaką Balio Sruogos gyvenimui, jis iš
ten grįžo sulįsęs, nusilpęs, visai kaip kitas žmogus, ne toks koks buvo anksčiau, turėjo
reabilituotis o visa tai turėjo didelę įtaką jo ankstyvai mirčiai.
Be to Lietuvių literatūroje ryškų paveikto žmogaus paveikslą pateikė realizmo atstovas Jonas
Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“. Banių šeimos gyvenimas priminė idilę – du vienas kitą
mylintys žmonės kuria šeimą, planuoja jos pagausėjimą. Tačiau susiklosčius pragaištingoms
aplinkybėms, šeimos galva Petras išėjo į sukilimą, iš kurio nebegrįžo. Žinoma, bandydamas
kovoti prieš carinės Rusijos nutarimus, jis siekė laimės ir džiaugsmo savo žmonai ir išsvajotiems
vaikams. Tačiau Juozapotai toks spontaniškas ir neaptartas vyro sprendimas reiškė dvasinę
pražūtį. Bemaž nuo tos akimirkos, kai Petras išėjo, Juozapotai galvoje sukosi tik vienas
klausimas, nuskambėjęs apysakos pradžioje ir pabaigoje: „Ar nežinai, tamsta, kur mano
Petriukas?“ Lyrinės, psichologinės prozos pradininkas Jonas Biliūnas parodė, kaip vienas
žmogus pakeičia kito gyvenimą, kaip tai lemią jo psichinę būklę. Petras Banys pralaimėjo
visomis prasmėmis – sukilėliai buvo numalšinti, o žmona neteko sveiko proto ir iki gyvenimo
galo ieškojo savojo Petriuko. Šiandienos žmogus per retai susimąsto, kokią įtaką daro kitiems.
Lietuvoje dominuojantis didžiausias savižudybių Europoje skaičius verčia sunerimti, ar
nesielgiame per daug egoistiškai? Ar neužmirštame pagalvoti apie esančio žmogaus jausmus?
Vis dėlto juk verta apmąstyti kiekvieną žingsnį, kuriant savąjį Nojaus laivą, nes atėjęs potvynis
galų gale paveiks kiekvieną.

Kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias priklauso nuo jo paties pasirinkimo. Kiekvienam iš mūsų
duota pasirinkimo laisvė. Renkamės teisingą kelią ar gyvename ne savo gyvenimą - tai mūsų
sąmoningas pasirinkimas. Tačiau yra atvėjų kuomet kažkas kitas žmogui parenka gyvenimo
kelią, kuris dažniausiai būna klaidingas, žiaurus, žlugdantis.