Mikalojus Radvila Juodasis

Vienas įžymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, valstybingumo

puoselėtojas, vienas labiausiai apsišvietusių to meto Lietuvos žmonių, gynęs LDK
integralumą ir politinį savarankiškumą. Vienas galingiausių, įtakingiausių ir
turtingiausių 16 a. vidurio LDK didikų, kuris tvirtai gynė valstybinės nepriklausomybę.
Radvila Juodasis gimė 1515 m. Nesvyžiuje, Trakų kašteliono Jono Radvilos ir Onos
Kiškaitės šeimoje. Taip pat Radvila Juodasis buvo Barbaros Radvilaitės ir Mikalojaus
Radvilos Rudojo pusbrolis.

Anksti – keturiolikos metų neteko tėvo ir, kaip ir daugelis tų laikų Lietuvos aristokratų,
lavinosi karaliaus Žygimanto I Senojo dvare Krokuvoje, augo kartu su Žygimantu
Augustu ir pelnė karalaičio draugystę. Žygimantui Augustui tapus Lietuvos didžiuoju
kunigaikščiu, Mikalojus Radvila Juodasis ėjo įvairias pareigas rūmuose ir valstybėje:
1544 m. buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju maršalka, vėliau (1550 m.) – didžiuoju
Lietuvos kancleriu ir (1551 m.) – Vilniaus vaivada. Visas šias pareigas garbingai
vykdė iki mirties.

Vaivada atsakė už vaivadijos saugumą, buvo pašauktinės bajorų kariuomenės

vadas. Radvila Juodasis, kaip minėjau, buvo ir kancleriu, taigi tai antras pagal rangą
ir svarbiausias LDK vyriausybės narys, praktiškai – aukščiausia Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdžia. Radvila tvarkė didžiojo kunigaikščio (tuo metu Žygimanto
Augusto) ir Ponų kanceliarijos reikalus. Į Radvilo Juodojo pareigas taip pat įėjo
valstybės įstatymų leidimas ir vykdymas. Per kanclerio rankas plaukė visa valstybinė
korespondencija, jam buvo patikėta saugoti didįjį valstybės antspaudą, jo žinioje
buvo valstybės archyvas ir Lietuvos metrika. 

Nuo 1553 m. Radvila Juodasis skleidė ir stiprino reformaciją, tapo evangelikų

reformatų globėju. Rėmė didikus, kurie (siekdami didesnės nei iki tol LDK
nepriklausomybės nuo Lenkijos) savo krašte matė galimybę veikti Evangelikų, o ne
Katalikų Bažnyčiai. Klecke, Lietuvos Brastoje, Nesvyžiuje, Olykoje, Mazovijos
vaivadijoje, Vilniuje ir kitose Radviloms priklausančiose žemėse skyrė lėšų
evangelikų reformatų bažnyčioms pastatyti. Radvila Vilniuje įkūrė evangelikų
mokyklą, o Lietuvos Brastoje ir Nesvyžiuje – po spaustuvę. XVI a. viduryje (1553 m.)
savo spaustuvėje išspausdino liuteronišką katekizmą. Bene svarbiausias
leidinys buvo jo lėšomis išleista Brastos Biblija. Mykalojus Radvila Juodasis
testamentu paliko lėšų protestantų universitetui įkurti.

Maršalka – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų

Respublikos valstybės arba bajorų atstovavimo organų pareigūnas. (Maršalkos skiriamasis
ženklas – lazda).

Lietuvos didysis maršalka – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios

kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.

Vaivadija – aukščiausias administracinis vienetas Lenkijos karalystėje nuo XV a ir Abiejų

Tautų Respublikoje

Kaštelionas – pilies ir aplinkinės teritorijos valdytojas arba valdovas.