Histologijos klausimai

1. Audinys t.y išoriškai susiformavusi ląstelių ir neląstelinių struktūrų sistemą, kurią jungia
bendra kilmę, sandara ir funkcijos

2. Gerai regeneruoja epitelinis audinys . ir ............................ audiniai, nes................

3. Organizmą sudaro ...4 . audinių grupės (epitelis, jungiamasis, raumeninis, nervinis)
4. Epitelinis audinys – tai ištisa galudžia tarpusavyje susijusių epitelinių ląstelių plokštelė
5. Epitelinis audinys randamas (4) kūno išorė, vidaus organų išoriniai ir vidiniai pavuršiai, kūno
ermtmės, vamzdeliai ir latakai .
6. Svarbiausios epitelinio audinio funkcijos (4) apsaugine, sekrecinė, rezorbcinė, ekskrecinė,
jutimmo ir difūzijos
7. Paaiškinkite epitelinio audinio apsauginę funkciją Apsaugo organus nuo mechaninių pažeidimų
8. Kaip pasireiškia epitelinio audinio sekrecinė ir absorbcinė funkcijos?
Sekrecinė funkcija- liaukinį epitelį sudaro ląstelės, kurios geba sintetintį ir išskirti savo
medžiagų apykaitos produkrtus- sekretus.
Absorbcinė fukcija – rezorbuoja medžiagos iš aplinkos
9. Ar epiteliniam audiniui būdinga ekskrecinė funkcija? Pagrįsti atsakymą. Taip, nes pašalina
medžiagų apykaitos atliekas.
10. Kartais epitelinis audinys atlieka jutimo ir sekrecines funkcijas. Paaiškinti kaip.
Sekrecine funkcija- išskiria sekretus. Jutimo- yra epitelinių ląstelių, dalyvaujančių
receptorinėje funkcijoje.
11. Išvardinti epitelinio audinio sandaros bendrus bruožus puikiai regeneruoja, nėra kraujagyslių, yra
pamatinė membrana, poline diferenciacija, nėra tarpląstelinės medžiagos, barjerinis audinys
12. Kuo skiriasi epitelinio audinio apikalinis polius nuo bazalinio? Apokalinis polius- mikrogaureliai,
virpamieji plaukeliai. Bazalinis polius- pamatinės raukšlės.
13. Pamatinės raukšlės yra būdingi epitelinių ląstelių apikalinio poliaus darniai. Ar tiesa? Kodėl?
Nė, jie yra būdingos balaziniam poliui
14. Dengiamasis epitelis gali būti tik vienasluoksnis. Taip/ Ne
15. Vienasluoksnį vienaeilį epitelį sudaro vienas sluoksnis vienodo aukščio ląstelių..
16. Vienasluoksnis vienaeilis epitelis yra randamas kraujagysles, skrandis, uoselės receptoriai, ryklė
17. Vienasluoksnis vienaeilis epitelis gali būti plokščiasis epitelis, kubinis, stulpinis, pagal jį
sudarančių ląstelių formą.
18. Kaip vadinasi epitelis, kuris iškloja serozines kūno ertmes? Plokščiasis epitelis
19. Kaip vadinasi epitelis, kuris iškloja kraujagysles? Plokščiasis epitelis
20. Vienasluoksnis vienaeilis kubinis epitelis yra sudarytas iš vienodo ilgio ir pločio ląstelių.
Branduoliai yra vieno aukščio. Viršūniniame ir pamatiniuose ląstelių poliuose gali būti
specializuotų struktūrų.
21. Iš aukštų stulpinių ląstelių yra sudarytas ........Stulpinis epitelis ........ epitelis
22. Vienasluoksnį kubinį epitelį galima rasti inkstų kanalėliai, bronchai
23. Vienasluoksnį stulpinį epitelį galima rasti Lytiniai latakai, kvėpavimo latakai
24. Kuo skiriasi vienasluoksnis vienaeilis stulpinis žarnų epitelis, nuo kitose organizmo vietose esančio
šio tipo epitelio? Ryškus poliškumas, Branduoliai išsidėstę pamatiniame ląstelių gale, virš
branduolio organelės, viršuniame gali būti mikrogaurelių, mikroplaukelių.
25. Vienasluoksnis daugiaeilis epitelis yra sudarytas iš ...3.. tipų ląstelių. Kokių? Kaip jos išsidėsto
epitelyje? Liaukinės ląstelės> virpamieji plaukėliai-> stulpinės ląstelės-> verpstiškos ląstelės ->
kūgiškos ląsteles-> pamatinė membrana
26. Vienasluoksnį daugiaeilį epitelį galima rasti iškloja gerklę, nosį, trachėją
27. Koks epitelis iškloja trachėją ir stambius bronchus vienasluoksnis daugiaeilis epitelis
28. Kurioje vidaus organų sistemos vietoje galima rasti visų tipų vienasluoksnį epitelį? kvėpavimo
sistemoje
29. Epitelis, kurį sudaro du ir daugiau ląstelių sluoksnių yra vadinamas Daugiasluoksnis
30. Labiausiai paplitęs organizme, būdingas drėgniems, dirginamiems paviršiams yra Daugiasluoksnis
plokščiasis neragėjantis epitelis.
31. Daugiasluoksnis plokščias neragėjantis epitelis iškloja Dengia rageną, balso stygas, iškloja nosies
prieangį, burnos ertmę, stemplę, makštį
32. Kokios ląstelės sudaro daugiasluoksnį plokščią neragėjantį epitelį? Kaip jos išsidėsto? Jų funkcijos?
Šis epitelis sudarytas iš trijų morfologiškai ir funkciškai besiskiriančių ląstelių sluoksnių:
Pamatinio, dygliuotųjų, viršutinio

33. Daugiasluoksnis plokščias ragėjantis epitelis dengia odą ir vadinamas epidermių

34. Kaip užtikrinama epidermio ląstelių mityba?
35. Epidermį sudaro ..5 tipų ląstelės.
36. Kuriame epidermio ląstelių sluoksnyje prasideda ragėjimas. Pagrįsti atsakymą. Viršutinis sluoksnis,
nes jis tiesiogiai kontaktuoja su oru
37. Keratohialino grūdeliai randami epidermis, grudėtųjų ląstelių sluoksnis
38. Elaidinas užpildo Ląstelės citoplazmą
39. Keratinas užpildo epidermio ...viršutinį ląstelių sluoksnį.
40. Nuo ko priklauso epidermio storis? Nuo to kiek esamai vietai reikia apsaugos nuo išorės.
41. Pereinamasis epitelis iškloja Iškloja inkstų geldeles, šlapimtakius, šlapimo pūslę

42. Pereinamąjį epitelį sudaro .3 tipų ląstelės. Kokios? Jų savybės.

Pamatines ( tamsios, apvalios ląstelės, dauginasi mitozės būdu) , tarpinės ( daugiakampes
ląstelės) , dengamieji ( stambios ląstelės, turi po kelis branduolius)
43. Liaukinis epitelis sudaro ląstelės, kurios geba sintetinti ir išskirti savo medžiagų apykaitos
produktus- sekretus.
44. Kuo skiriasi egzoepitelinės ir endoepitelinės liaukos? Egz- aptinkami giliai poepiteliniame
audinyje, gamina sekretus ir išskiria į išorę, end- aptinkami pačiame epitelyje, gamina
biologiškai aktyvias medžiagas hormonus ir išskiria juos tiesiai į žarną.
45. Pagal tai, kaip sekretas išskiriamas iš sekrecinės ląstelės, liaukinis epitelis skirstomas merokrininį,
apokrininį ir holokrininį
46. Paaiškinti merokrininę sekreciją su pavyzdžiais. Ląstelės išsikria medžiagas, pačios
nenukentėdamos ( sielių liaukų ląstelės)
47. Apokrininiu būdu sekretą išskiria pieno ir prakaito liaukos. Kaip vyksta apokrininė
sekrecija – ląstelės dalis, kurioje yra koncentruotas sekretas atskyla ir keliauja, kur reikia.
48. Kaip vyksta holokrininė sekrecija? Pvz Ląstelės išskirdamos pačios suyra (odos riebalų liaukos)

49. Kur yra skirtingų epitelinių audinių kamieninės ląstelės

50. Jungiamuosius audinius visada sudaro – ląstelės ir tarpląstelinė medžiaga (skaidulinė ir

pagrindinė)
51. Pagrindinės jungiamojo audinio funkcijos (3). trofinė, apsauginė ir atraminė. Kuo jos pasireiškia?
Apsaugine jungiamojo a. funkcija- fagocitoze. Kita- homeostazės palaikinimas.
52. Kodėl jungiamieji audiniai puikiai regeneruoja? Nes jame yra daug kamieninių ląstelių ir mažai
diferencijuotų ląstelių
53. Kur galima rasti mezenchimą? Embrioninis jungiamojo audinio sluoksnis.
54. Iš mezenchimos vystosi (5 audiniai, priklausantys skirtingoms grupėms) jungiamasis, lygiųjų
raumenų, mikrogija, endotelis.
55. Riebalinį audinį sudaro lipocitai
56. Žmogaus organizme daugiau yra .baltasis riebalinio audinio. Kur jis randamas? Poodyje
57. Baltasis riebalinis audinys atlieka gaina chem energija , ...termoreguliacija ..
ir ........amortizacijos funkcijas.
58. Kaip skiriasi baltojo ir rudojo riebalinių audinių ląstelės? Spalva, vaskuliarizacija, metaboliniu
aktyvumu.

59. Retikulinį audinį sudaro ......retikuliniai ląsteliai ir skaidulos ... . Jis atlieka .....atramine ir
apsaugine ........ funkcijas.

60. Retikulį audinį galima rasti inkstuose, kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto gleivynėje.

61. Kuo skiriasi kraujas nuo kitų jungiamųjų audinių? Jis yra skystas

62. Išvardinkite kraujo forminius elementus: eritrocitai, leukocitai, kraujo plokštelės

63. Trys pagrindiniai skirtumai tarp granuliocitų ir agranuliocitų:

Grudėtieji Negrūdėtieji
Segmentuotas branduolys Nesegmentuotas
Specifinės granulės Nėra specifinių granulių
Nesidalina mitoziškai Dalinasi mitiziškai

64. Kas būdinga eritrocitams? Labai diferencijuotos ląstelės, specializuotos dujų pernešimui

65. Kraujo plokštelių histofiziologija. Abipusiai išgaubtos, centrine dalis- granuliomeras, periferinė-
hialomeras, paviršiuje- sialomucinas. Susidaro iš kaulų čiulpuose esančių stambių ląstelių
megakariocitų- citoplazmos fragmentų

66. Kurios kraujo ląstelės savo funkciją atlieka ne kraujyje? Leukocitai

67. Neutrofilinių granuliocitų histofiziologija. Formuojasi kaulų čiulpuose. Azurofilinės (su

hidroliziniais fermentais) ir smulkesnės antrinės granulės su atsarginėmis medžiagomis,
fermentais ir lizocimu
Funkcija – fagocitozė.
Bakteriostatiškai ir bakterioliziškai veikiantys fermentai. Kiekis padidėja esant pūlinėms
infekcijoms
68. Acidofilinių granuliocitų histofiziologija.
Eozinofiliniai granulocitai; 2-4% visų leukocitų; formuojasi kaulų čiulpuose; 3-8val.
cirkuliuoja kraujyje; skersmuo 10-20 μm; branduolys iš 2 segmentų; fermentai aktyvesni nei
neutrofilų; granulėse gausu histamino; inaktyvuodami histaminą, acidofilai kontroliuoja
alerginių reakcijų lokalinį atsaką; gali fagocituoti bakterijas, bet aktyviau fagocituoja
antigeno-antikūno kompleksus; kiekis padidėja esant alerginėms reakcijoms ir parazitų
invazijai.

69. Bazofilinių granuliocitų histofiziologija.

Formuojasu kaulų čiulpuose. Granulėse sukauptos biologiškai aktyvios medžiagos. Funkcija-
dalyvauja alerginėse bei imuninėse reakcijose. Kiekis ypač padidėja esant virusinėm
infekcijom

70. Limfocitų histofiziologija.

Formuojasi blužnyje, migdolinėse liuakose. Cirkuliuoja kraujuje kelias paras arba daugelį
metų. Funkcija imuinė organizmo apsauga.

71. Monocitų histofiziologija.

Formuojasi blužnyje, migdolinėse liaukose. Palikę kraujo srovę tampa makrofagais. Fukcija-
apsauginė (fagocitozė). Monocitų kiekis ypač padidėja esant chroniškam uždegimui arba
sergant tuberkulioze.

72.Apibūdinti polipotencinę kamieninę kraujo ląstelę, mieloidinę/limfoidinę kamieninę ląstelę, koloniją

sudarantį vienetą.

73. Kuo skiriasi purusis ir glaudusis skaiduliniai jungiamieji audiniai?

Gaudusis turi tik fibroblastus ir fibrocitus, o purusis apart jų turi dar makrofagų, plazmocitų,
lipocitų, pigmentinių ląstelių ir pericitų.

74. Skaiduliniame jungiamajame audinyje vyrauja dviejų tipų skaidulos. Ar sutinkate su teiginiu?
Kodėl?
Sutinku, nes skaidulinis jungiamasis audinys yra skirstomas į dvi grupes: kolageninį
jungiamąjį audinį, kuriame vyrauja kalogeninės skaidulos, ir elastinį audinį, kuriame vyrauja
elastinės skaidulos. 

75. Kolageninės skaidulos yra 10 m storio ir labai atsparios tempimui.

76. Elastinės skaidulos yra sudarytos iš ........fibrocitų... ir .fibriblastų.....
77. Kokios skaidulos molekuliniame lygmenyje yra panašesnės tarpusavyje (kolageninės, elastinės,
retikulinės)?
78. Purųjį skaidulinį jungiamąjį audinį galima rasti : .... visame organizme
79. Kokias funkcijas atlieka purusis skaidulinis jungiamasis audinys? Medžiagų apykaita, apsauginė ir
atraminė funkc.
80. Išvardinkite puriojo skaidulinio jungiamojo audinio ląsteles. Kurios yra pagrindinės? Fibroblastai,
makrofagai, putliosios, plazmocitai, lipocitai, pigmentinės ir pericitai.
81. Kokias funkcijas atlieka puriojo skaidulinio jungiamojo audinio ląstelės? Gamina tarpląstelinę
medžiagą, atlieka apsauginę funkciją, dalyvauja alerginėse ir uždegiminėse reakcijose
82. Puriajame skaiduliniame jungiamajame audinyje yra melanocitų ir chromatoforų. Kurios iš jų –
pigmentinės ląstelės? Kodėl? Visos. Melanocitai- nervinės kilmės ir sintetina melaniną.
Chromotoforų yra daug odos jung a. akies rainelėje
83. Glaudusis skaidulinis jungiamasis audinys pagal skaidulų išsidėstymo pobūdį gali
būti ....taisiklingas .. ir ..Netaisyklingas
84. Kur galima rasti netaisyklingą glaudųjį skaidulinį jungiamąjį audinį? Sudaro visinės fascijas,
organų kapsulės, antkauklį, akies obolio odeną.
85. Kur galima rasti taisyklingą glaudųjį skaidulinį jungiamąjį audinį? Sudaro sausgysles
86. Taisyklingas ar netaisyklingas skaidulinis audinys geriau regeneruoja ir kodėl? Taisyklingas, nes
jame daugiai fibroblastų nei fibrocitų.
87. Apibūdinkite kremzlinį audinį.
88. Pagal tarpląstelinės medžiagos ypatybes kremzlės gali būti:
89. Kas būdinga kremzlinio audinio matricai?
90. Pagrindiniai chondroblastų ir chondrocitų skirtumai:
91. Kas tai yra izogeninė grupė ir kam ji būdinga?
92. Ką reiškia apozicinis kremzlės augimas?
93. Intersticinis kremzlinio audinio augimas t.y. .................
94. Ar kremzlinis audinys gali kalcifikuotis? Kodėl?
95. Kur galima rasti hialininę kremzlę?
96. Kuo elastinė kremzlė skiriasi nuo hialininės?
97. Elastinę kremzlę galima rasti: ........................
98. Kuri organizmo kremzlė niekada neturi antkremzlio, nebūna viena ir pereina į hialininę kremzlę
arba glaudųjį skaidulinį jungiamąjį audinį?
99. Skaidulinę kremzlę galima rasti .......................
100. Paaiškinkite, kokiu būdu regeneruoja kremzlinis audinys?
101. Kaulinio audinio funkcijos (3):
102. Kauliniame audinyje daugiau yra organinių ar neorganinių medžiagų?
103. Kuris audinys atsparus tempimui, spaudimui, lūžimui, išlaiko didelį svorį?
104. Ar kietas kaulinis audinys gali būti plastiškas? Kodėl?
105. Žinoti kaulinio audinio ląsteles, jų funkcijas.
106. Kurios kaulinio audinio ląstelės yra atsakingos už audinio tarpląstelinės medžiagos neorganinę dalį?
107. Ar žmogaus organizme yra poliploidinių ląstelių? Pvz.
108. Ar kaulinis audinys gali dalyvauti organizmo homeostazėje? Pagrįsti atsakymą.
109. Tinklinį skaidulinį kaulinį audinį galima rasti: .......................
110. Organizme daugiau yra tinklinio ar plokštelinio kaulinio audinio?
111. Plokštelinis kaulinis audinys sudarytas iš ...............................
112. Ar tinkliniame skaiduliniame kauliniame audinyje yra osteonų?
113. Osteoną sudaro: ...........
114. Ar yra osteonų akytoje kaulinėje medžiagoje?
115. Kuri osteono plokštelė yra seniausia, kuri jauniausia? Kodėl?
116. Kaip pradeda formuotis kaulinis audinys iš mezenchimos?
117. Kas tai yra osteoidas?
118. Kurie kaulai formuojasi iš mezenchimos?
119. Dar nesusiformavusiame kauliniame audinyje jau yra osteoklastų. Ką jie ten veikia? Kodėl?
120. Kas prasideda pirmiau – perichondrinis ar endochondrinis kaulėjimas? Kodėl?
121. Kaip prasideda endochondrinis kaulėjimas?
122. Kaip ilgėja kaulas, besiformuojantis per kremzlinį modelį?
123. Epifizinė plokštelė t.y. ...........
124. Kelių tipų yra raumeninis audinys?
125. Raumeninės skaidulos mikromorfologija:
126. Kas tai yra sarkomeras?
127. Kodėl šviesiniu mikroskopu galima matyti raumeninių skaidulų skersaruožuotumą?
128. Kaip atsinaujina skeleto skersaruožių raumenų ląstelės?
129. Kuo kardiomiocitai skiriasi nuo raumeninių skaidulų?
130. Kas tai yra įterptinis diskas? Jo paskirtis.
131. Kuo kardiomiocitai panašūs į raumenines skaidulas? Kuo panašūs į miocitus? Kuo skiriasi nuo
abiejų?
132. Miocito mikromorfologija?
133. Kaip atsinaujina širdies kardiomiocitai?
134. Kaip atsinaujina lygiųjų raumenų miocitai?
135. Nervinis audinys yra sudarytas iš .............................. ir .....................
136. Neurono histofiziologija:
137. Kokio tipo neuronų (pagal ataugų skaičių) organizme yra daugiausia?
138. Kur galima rasti unipolinių neuronų?
139. Kokiam audiniui priklauso neuroglija?
140. Kur randama centrinė, kur periferinė neuroglija?
141. Makrogliją sudaro: ..................., ............................... ir .............................
142. Astrocitų histofiziologija.
143. Oligodendrocitų histofiziologija.
144. Ependimocitų histofiziologija.
145. Mikroglijos histofiziologija.
146. Neurolemocitų histofiziologija.
147. Satelitinių ląstelių histofiziologija.
148. Kaip morfologiškai skiriasi cheminė sinapsė nuo elektrinės?
149. Kaip susidaro nemielininės nervinės skaidulos?
150. Kaip susidaro mielininės nervinės skaidulos?
151. Mielininių nervinių skaidulų sandara.
152. Nemielininių nervinių skaidulų sandara.
153. Kaip skiriasi nervinės skaidulos formavimasis CNS ir PNS?
154. Kam reikalingos Ranvje sąsmaukos?
155. Kurio tipo nervinėmis skaidulomis impulsas sklinda greičiau? Kiek m/s? Kodėl?