23 tema

ATSKIRŲ KATEGORIJŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI SUMARINIS

PROCESAS

1. Bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai

Šeimos bylas teismai gali nagrinėti ir ginčo teisenos tvarka su išimtimis,

nurodytomis CPK XIX skyriuje, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios
teisenos tvarka (CPK 375 str. 1d. ) Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, taip pat
vadovaujasi CK nustatytomis proceso teisės normomis (CPK 375 str. 2 d.).

CPK XIX skyriuje atskirai reglamentuojamos keturių rūšių šeimos bylos:

1) santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium
(separacijos) bylos;
2) tėvystės (motinystės) nustatymo bylos;
3) tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylos;
4) tėvų valdžios ribojimo bylos.
Šis šeimos bylų sąrašas nėra baigtinis. Tai gali būti išlaikymo priteisimo, išlaikymo pakeitimo
dydžio ir formos pakeitimo bei jo nutraukimo ir kt. CK numatytos bylų kategorijos.
Nurodytos šeimos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, taikant CPK
375-380 straipsniuose nurodytas išimtis.

CPK išskiria keletą šeimos bylų ypatumų:

1. Aktyvus teismas. Teismo aktyvumas pasireiškia tuo, jog jis:
 privalo imtis priemonių sutaikyti šalis, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų
teisės ir interesai.;
 turi teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų,
negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo
pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu;
 turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina
siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 160 str. 1 d. 5 p.);
 savo iniciatyva gali taikyti įstatymuose nurodytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių
ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų
alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas;
  atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, kol bus
priimtas teismo sprendimas, savo iniciatyva taiko laikinąsias apsaugos priemones,
nurodytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje.

2. Ieškovas turi teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti ieškinio dalyką
arba pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį (CPK 377 str.); pagal
bendrąsias ginčo teisenos taisykles tai galima padaryti iki nutarties skirti bylą
nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėlesnis ieškinio elementų pakeitimas galimas
tik jeigu tokio pakeitimo būtinumas atsirado vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies
sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai nevilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str.
1 d.).

Šeimos bylose teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti
pateikti anksčiau, jeigu nustato, kad jie pateikiami siekiant vilkinti procesą, tačiau įrodymus
galima pateikti ir nagrinėjant bylą teisme. Pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles jie
paprastai turi būti pateikiami kartu su ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį bei rengiantis
teisminiam nagrinėjimui ir tik išimtiniais atvejais – nagrinėjant bylą teisme.
3. Šeimos bylose draudžiama priimti sprendimas už akių. Už neatvykimą į teismo
posėdį ši procesinė priemonė netaikoma, tačiau šiose bylose galima skelbti atsakovo
paiešką arba priverstinai atvesdinti į teismo posėdį (CPK 132 str., 384 str. 2 d., 388
str. 3 d.).
4. Viešumo principo išimtys. Ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami
uždarame teismo posėdyje, jeigu šito prašo bent viena šalis (CPK 379 str.). Tokiu
būdu siekiama apsaugoti šeimos gyvenimo, nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių
gyvenimo privatumą.
5. Užtikrinama galimybė vaikui teisme išdėstyti savo nuomonę. Kai sprendžiamas
bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras,
turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą. Priimant
sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko
interesams (CPK 380 str. 1 d.). Vaikas nuomonę gali išreikšti žodžiu, raštu arba kitais
savo pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas dėl
sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo
posėdžio protokolą ir vaiko pasirašomas (CPK 380 str. 2 d.).
 6. Pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui galima tik parengiamojo posėdžio
būdu, nes šeimos bylose teismas paprastai privalo imtis priemonių, kad šalys
susitaikytų (CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.), o pasirengti paruošiamųjų
dokumentų būdu – tik išimtiniais atvejais.
7. Nagrinėjant šeimos bylas daugeliu atveju būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos
institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija teismo
įtraukiama dalyvauti procese arba įsitraukia į procesą savo iniciatyva, kad pateiktų
išvadą byloje, siekdama įvykdyti jai pavestas funkcijas ginant vaikų interesus (CPK
49 str. 2 d., 50 str. 2 d.). Jeigu valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija į procesą
savo iniciatyva neįsitraukia, visais atvejais ją turi įtraukti teismas. Valstybinė vaiko
teisių apsaugos institucija turi pateikti teismui išvadą dėl ginčo.
8. Kai vaiko teisių apsaugos tarnyba dalyvauja procese kaip valstybės valdymo
institucija pagal CPK 49 straipsnio antrąją dalį išvadai pateikti, ji į bylą negali būti
įtraukiama kaip tretysis ar suinteresuotas asmuo. Tačiau vaiko teisių apsaugos tarnyba
gali būti ieškovu, kai pareiškia ieškinį vaiko interesais.

2. Bylų dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių

gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimas

Santuokos nutraukimo bylos gali būti nagrinėjamos ginčo (ieškinio) teisena arba ypatingąja
teisena.
 Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisena;
 Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu;
 vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo nagrinėjama ypatingąja
teisena.
 Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ginčo teisena.
Be to, ginčo teisena santuoka nutraukiama ir kai ji faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti grindžiamas viena iš šių aplinkybių:
 santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio, t. y. atsakovo, kaltės;
 dėl to yra kalti abu sutuoktiniai , tačiau atsakovas gali atsikirsti, kad dėl santuokos
iširimo kaltas ieškovas.
Teismu sprendimu gali nustatyti, kad dėl santuokos iširimo kaltas vienas iš sutuoktinių arba
abu sutuoktiniai.
Bylos dėl santuokos nutraukimo teismingos apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją
vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos
nutraukimo gali būti pareiškiamas ir apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą
(alternatyvusis teismingumas).
Ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš
jų gyvenamąją vietą. Ieškinį dėl santuokos negaliojimo gali pareikšti asmenys, nurodyti CK
3.38-3.40 str.
CPK 382 str. be bendrųjų reikalavimų, nustato ir specialius reikalavimus ieškiniui.
Teismas santuokos pripažinimo negaliojančia byloje siekdamas apsaugoti vieno iš
sutuoktinių teisėtus interesus gali įpareigoti esant galimybei sutuoktinius gyventi skyrium,
kol bus išnagrinėta jų santuokos pripažinimo negaliojančia byla.
Teismas rengdamasis teisminiam nagrinėjimui privalo paskirti parengiamąjį teismo posėdį
(CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.). Į parengiamąjį teismo posėdį teismas turėtų išsikviesti
sutuoktinius ir išsiaiškinti, ar dar yra galimybių išsaugoti šeimą. Teismas vieno sutuoktinio,
abiejų sutuoktinių ar savo iniciatyva gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą
sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 str. 2 d., CPK 384 str. 3 d.). Tokiu atveju byla sustabdoma
(CK 3.54 str. 2 d., CPK 163 str. 9 p.). Bylos nagrinėjimas atnaujinamas praėjus nustatytam
terminui bent vieno iš sutuoktinių prašymu. Įstatymas nedraudžia esant svarbių priežasčių
prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nesibaigus teismo nustatytam terminui, ir teismas,
nustatęs, kad yra svarbių priežasčių, atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas pats savo
iniciatyva, net ir pasibaigus susitaikymo terminui, negali atnaujinti bylos nagrinėjimo, o jeigu
per vienus metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinis nereikalauja
nutraukti santuokos, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (CK 3.54 str. 3 d.,
CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Tokia teismo nutartis neatima iš sutuoktinių galimybės pakartotinai
pateikti prašymą nutraukti santuoką (CPK 297 str.). Sutuoktiniams susitaikius, pripažįstama,
kad ieškovas atsisakė ieškinio, ir byla yra nutraukiama (LR CPK 293 str. 4 p.), tačiau tokia
nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Įstatymas
nustato, kad terminas susitaikyti gali būti neskiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali
pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų
interesams. Ši nuostata taikoma ir sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylose.
Sutuoktinis, kuriam iškelta santuokos nutraukimo byla, turi teisę pareikšti priešinį
reikalavimą nustatyti gyvenimą skyrium (LR CK 3.74 str. 2 d.).
Teismas nutraukia santuoką, kai konstatuoja, kad bendras sutuoktinių gyvenimas yra
negalimas ir nėra galimybių išsaugoti šeimą (CPK 384 str. 6 d.). Santuokos nutraukimo
priežastys gali būti labai įvairios. Įstatyme nustatytos ir kaltės prezumpcijos. Įrodžius nors
vieną iš šiame str. numatytų faktų pripažįstama, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Šios
prezumpcijos yra nuginčijamos, todėl atsakovas gali įrodinėti, kad ieškovo nurodytų faktų
nebuvo, o jeigu ir buvo, tai tos aplinkybės yra ginčytinos, arba įrodyti ieškovo kaltę dėl
šeimos iširimo.
Teismas santuoką pripažįsta negaliojančia, kai nustato nors vieną iš santuokos pripažinimo
negaliojančia pagrindų, nurodytų CK 3.37 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus
nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, priteisti vieno sutuoktinio išlaikymą ir padalinti turtą.
Teismas dėl reikalavimo išlaikyti vaikus nusprendžia vadovaudamasis CK 3.192-3.200
straipsnių nuostatomis, o išlaikymo formą ir dydį nustato pagal CK 3.196 straipsnio taisykles
(periodinė išmoka, konkreti suma ar tam tikro turto vaikui priteisimas). Kai tėvai prieš
pateikiant ieškinį ar jau nagrinėjant bylą susitaria dėl vaikų materialinio išlaikymo (CK 3.193
str. 2 d.), rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje išdėstomas išlaikymo susitarimo turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad ateityje negali būti keičiamas tik pats sprendimas nutraukti
santuoką – jis yra galutinis ir turi res judicata galią, taip pat negali būti keičiama sprendimo
dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, tačiau pasikeitus aplinkybėms gali būti keičiama
sutuoktinių sudarytos sutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo
juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams skyrimo.
Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio
išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus (CPK 385 str. 1 d.).
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris
darbo dienas nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti ją negaliojančia
įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės
metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą (CPK 385 str. 2 d.).
Teismų praktikoje yra kilęs klausimas dėl bažnytinės santuokos nutraukimo, kai bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos
įstaigoje. CK 3.24 str. 2 d., teigia, kad bažnyčios (konfesijų) nurodyta tvarka sudaryta
santuoka, įtraukta į santuokų apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje CK 3.304 straipsnyje
nustatyta tvarka, sukelia tokių pačių teisinių padarinių kaip ir santuoka, sudaryta civilinės
metrikacijos skyriuje, t. y. išvardytų CK trečiojoje knygoje – asmenys tampa sutuoktiniai,
įgyja sutuoktinių asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (CK 3.26 str. 1 d.). Todėl
bažnytinę santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje prašymas dėl civilinių
teisinių padarinių – nagrinėtinas teisme (CPK 22 str. 1 d., 381 str.). Bažnytinė santuoka
teismo sprendimu nenutraukiama. Bažnytinės santuokos pabaigos klausimus sprendžia
atitinkamos bažnyčios institucijos.
SEPARACIJA
Prašymai nustatyti sutuoktinių gyvenimą skyrium (separaciją) nagrinėjami CPK XIX
skyriaus 1 ir 2 skirsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į CK 3.73-3.80 str. nurodytus
ypatumus.
Sutuoktinių gyvenimo skyrium byla nagrinėjama ieškinio teisena (CK 3.75 str. 2 d.). Tačiau
jeigu abu sutuoktiniai sutaria dėl gyvenimo skyrium ir sudaro gyvenimo skyrium teisinių
padarinių sutartį, jų bendras prašymas patvirtinti gyvenimą skyrium nagrinėjamas taikant
analogiją ypatingąja teisena (CPK 3 str. 5 d., 538-541 str.). LR CK 3.76 str. 1 d. nustato, kad
teismas, priimdamas sprendimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium, privalo nustatyti,
su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir
skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaikus klausimus. Kai sutuoktiniai
yra sudarę gyvenimo skyrium teisinių padarinių sutartį, teismas ją patvirtina, jeigu ji
neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno
sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.
Teismas, priimdamas sprendimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium, gali priteisti
išlaikymo reikalingam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo
pradėta gyventi skyrium, jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti sutuoktinių sudarytoje
sutartyje, ir nustatydamas jo dydį privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo
reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų
darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes ir kitas svarbias. Priimdamas
sprendimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium, visais atvejais teismas privalo išspręsti
sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu šie neišspręsti sutuoktinių vedybų
sutartyje (CK 3.77 str. 3d. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo
patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas patvirtinti gyvenimo skyrium pabaigą ir
panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas patvirtinti gyvenimą skyrium (LR CK 3.79 str. 1
d.).

3. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimas

Tėvystę gali nustatyti teismas, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta
(CK 3.146 str. 1 d.). Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta
pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę galima nustatyti tik nuginčijus duomenis
gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 str. 2 d.). Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo
atveju, jeigu jis yra susilaukęs palikuonių. CPK 387 str. 2 d. nurodo, kad ieškinį dėl tėvystės
nustatymo gali pareikšti asmenys, nurodyti CK 3.147 straipsnyje. Teisę kreiptis dėl tėvystės
nustatymo turi vyras, laikantis save vaiko tėvu. Tai galima padaryti tik kai vaikas gimė
nesusituokusiai motinai, gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą ir vaiko motina atsisako
paduoti kartu su juo civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės pripažinimo pareiškimą arba yra
nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys. Tokiu atveju ieškinyje, vyras,
laikantis save vaiko tėvu, yra ieškovas, o vaikas ir vaiko motina yra atsakovai. Vaikas kaip
atsakovas nurodomas neatsižvelgiant į tai, jis yra nepilnametis ar sulaukęs pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą yra jo motina. Vaikas nuo keturiolikos metų
amžiaus dalyvauja nagrinėjant bylą ir turi pareikšti savo nuomonę dėl tėvystės nustatymo.
Vyro mirties atveju tėvystė nustatoma tik teismo tvarka, nesvarbu, jis būdamas gyvas tėvystę
ginčijo ar pripažino. Atsakovas byloje yra vyras, iš kurio siekiama nustatyti vaiko kilmę.
Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą
(alternatyvusis teismingumas) (CPK 387 str. 3 d.).
Be bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ieškinyje
turi būti nurodomi duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji
vieta), kai ieškinį paduoda ne pats vaikas (CPK 387 str. 4 d.). Tėvystės nustatymo byloje
ieškovas gali pareikšti ir reikalavimą skirti vaikui išlaikymą, nes šis reikalavimas yra
tiesiogiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu – nustatyti tėvystę. Šios kategorijos byloms
būdingi tam tikri ypatumai, susiję su šalių dalyvavimu teismo posėdyje. Įstatymas nustato,
kad jeigu ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas
ieškinį palieka nenagrinėtą. Tačiau teismas vaiko interesais gali nuspręsti bylą nagrinėti iš
esmės, nes šito reikalauja vaiko teisių ir interesų apsauga, tai tiesiogiai susiję su vaiko teise
žinoti savo tėvus (CK 3.161 str.). Įstatyme nustatytas būtinas atsakovo dalyvavimas teismo
posėdyje. Teismas išimtiniais atvejais turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui,
jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimą ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo
priėmimui (CPK 388 str. 2 d.). Todėl teismas siekdamas užtikrinti atsakovo dalyvavimą
teismo posėdyje gali pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir paskelbti jo
paiešką per policiją (CPK 132 str.). Atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje neturi įtakos
teismo sprendimo priėmimui, kai byloje yra atlikta medicinos ekspertizė ir surinkti kiti bylai
reikšmingi įrodymai – tokiu atveju byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Be to,
atsakovui, kuris gavęs šaukimą be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, gali būti
skiriama bauda ir jis gali būti policijos atvesdintas į teismą (CPK 388 str. 5 d.).
Vienas iš pagrindinių įrodinėjimo proceso ypatumų yra tai, kad įstatymas nurodo, jog
tėvystės nustatymo pagrindas yra eksperto išvada (CK 3.148 str. 1 d., 389 str.). Tėvystės
nustatymo byloje teismo medicinos ekspertizės išvada yra didesnę įrodomąją galią turintis, t.
y. prima facie, įrodymas. Ekspertizės išvada yra patikimiausias įrodymas nustatant vaiko
kilmę iš tėvo, nes ji patvirtina arba paneigia, kad vaikas biologiniu atžvilgiu buvo pradėtas
konkretaus vyro. Paprastai tėvystės nustatymo ekspertizei atlikti naudojamas DNR tyrimas.
Prima facie įrodymu laikytini tik teismo paskirtos teismo medicinos ekspertizės duomenys,
nes jie atsižvelgiant į patikimumą gali būti pakankamas įrodymas nesant kitų tėvystės
įrodymų. Teisę atsisakyti ekspertizės turi abi šalys, o ne viena iš jų.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo pareikštą ekspertizės atsisakymą gali
įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d., CPK 389 str.), tačiau byloje turi būti
pateikta kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo tėvystę. Šios kategorijos bylos negali baigtis
taikos sutartimi. Šalims susitarus dėl vaiko kilmės iš tėvo ginčo nebelieka. Tokiu atveju
bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas ir sudaroma galimybė atsakovui nustatyti vaiko kilmę
paduodant tėvystės pripažinimo pareiškimą civilinės metrikacijos įstaigai. Kai atsakovas
kreipiasi į civilinės metrikacijos įstaigą su tėvystės pripažinimo pareiškimu ir ši įregistruoja
atsakovą kaip vaiko tėvą, teismas gavęs vaiko gimimo liudijimą nutraukia bylą (CPK 390 str.
2 p.). Byla taip pat nutraukiama, jeigu miršta vaikas, dėl kurio tėvystės nustatymo buvo
pradėta byla, jei jis neturi palikuonių (LR CPK 390 str. 1 p.).
Teismas priima sprendimą tenkinti ieškinį, kai įsitikina, kad spėjamas vaiko tėvas yra
biologinis jo tėvas. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę
įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai,
įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą, atitinkamai pakeisdama
vaiko gimimo įrašo duomenis (CPK 392 str. 2 d)
Motinystės nustatymui taikomos CPK 387-392 straipsnių nuostatos su atitinkamais
pakeitimais.

4. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėjimas

Gimimo įrašo duomenis apie vaiko motiną ar tėvą galima ginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149
str. 1 d.). Tačiau tėvystės (motinystės) nuginčijimas turi būti skiriamas nuo neteisingų
vaiko gimimo įrašų duomenų ištaisymo. Civilinės būklės aktus esant pakankamam
pagrindui ištaiso civilinės metrikacijos įstaigos Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta
tvarka (CK 3.313 str.). Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymą papildyti, ištaisyti ar
pakeisti civilinės būklės akto įrašą pareiškėjas turi teisę apskųsti teismui (Civilinės
metrikacijos taisyklių 121 p.), t. y. pareiškimai dėl civilinės būklės akto ištaisymo
nagrinėjami ypatingąja teisena CPK XXXII skyriuje nustatyta civilinės būklės aktų
registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo bylų
nagrinėjimo tvarka.
Ginčyti tėvystę (motinystę) teismo tvarka galima tik kai vaiko gimimo įraše duomenys
apie tėvus nurodyti laikantis įstatymo nustatytų taisyklių arba kai jie privalėjo būti
įrašyti kaip vaiko tėvai. Negalima ginčyti vaiko gimimo įraše nurodytų tėvų ar vieno iš jų
duomenų, įrašytų remiantis teismo sprendimu (CK 3.149 str. 2 d.). Duomenys apie vaiko
motiną ir tėvą iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą
nustatyti motinystę ir tėvystę. Panaikinus tokį sprendimą tėvystės (motinystės) ginčijimo byla
iš naujo negali būti keliama.
Pagal CPK 394 str. ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali paduoti asmenys,
nurodyti CK 3.151 straipsnyje, t. y. asmuo, vaiko gimimo įraše nurodytas kaip vaiko motina
ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše nenurodytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save
vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvo, tėvai ar
globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką
veiksnumą. Tokį ieškinį, pateiktą asmens, kuris nėra nurodytas CK 3.151 straipsnyje, teismas
atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes asmuo, padavęs
ieškinį, neturi teisės kreiptis į teismą.
Ieškinys dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo pateikiamas atsakovo gyvenamosios vietos
apylinkės teismui pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 395 str.).
Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje
turi būti nurodyta, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis, esančius vaiko
gimimo liudijime, arba kada paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys
neatitinka tikrovės. Reikalavimas nurodyti ieškinyje sužinojimo apie ginčijamus duomenis ar
aplinkybių paaiškėjimo laiką yra siejamas su CK 3.152 str. 1 d. nustatyta vienų metų ieškinio
senatimi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Ieškinio senatis
tėvystės nuginčijimo bylose skaičiuotina nuo tada, kai paaiškėja aplinkybės, leidžiančios
teigti, kad vaiko gimimo įrašo duomenys neatitinka tikrovės. Jeigu tai nėra nurodyta ieškinio
pareiškime, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). CPK
397 str. sako, kad teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, savo iniciatyva privalo
išreikalauti iš civilinės metrikacijos įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią
ieškovas buvo įrašytas kaip vaiko tėvas (motina), nes teismas turi ištirti visas aplinkybes,
susijusias su gimimo įrašais. Nagrinėjant tėvystės (motinystės) ginčijimo bylas, privalo
dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kuri saugo ir gina vaiko interesus šiam
likus be vieno ar abiejų tėvų nuginčijus tėvystę (motinystę). Vaiko teisių apsaugos institucija
byloje pateikia išvadą dėl vaiko teisių augti ir tobulėti tinkamomis sąlygomis (CPK 49 str. 2
d., 50 str. 2 d.). Teismas priima sprendimą nuginčyti tėvystę tik kai yra nustatyti CK 3.150
straipsnyje nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai, t. y. tėvystė gali būti
nuginčyta vaikui gimus susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams
dienų po santuokos pabaigos, kai įrodoma, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str.
1 d.), arba motinystę ar tėvystę, pripažintą tėvystės pripažinimo pareiškimu, galima nuginčyti
tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str. 2 d.). Nagrinėjant
bylą turėtų būti skiriama teismo medicinos ekspertizė siekiant paneigti tėvystę (motinystę).
Kai ieškinys tenkinamas, teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo nuginčyti
tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą vaiko gimimą
įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę (motinystę) (CPK
399 str.). Rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodyta vaiko gimimo įrašo data,
numeris, įrašą padariusios civilinės metrikacijos įstaigos pavadinimas, taip pat duomenys apie
asmenis, kurių tėvystę (motinystę) reikia išregistruoti.

5. Bylų dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimas

Išskiriamos dvi tėvų valdžios ribojimo rūšys:

1) vaikų ir tėvų atskyrimas;
2) laikinas ir neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.
Vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų, kai kartu egzistuoja dvi
tarpusavyje susijusios aplinkybės:
1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su
vaiku;
2) eikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (CK 3.179 str. 1 d.).
Tėvų veiksmai neturi būti kalti, nes vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius
objektyvioms aplinkybėms. Jeigu tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma
objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, taikomas tėvų valdžios
ribojimas.
CK 3.180 str. 1 d. nurodytos tėvų valdžios ribojimo sąlygos, t. y. kad tėvų valdžia gali būti
laikinai ar neterminuotai apribota tokiais pagrindais, o būtent kai tėvai (tėvas ar motina):
1) vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus;
2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;
3) žiauriai elgiasi su vaikais;
4) daro žalingą įtaką vaikams amoraliu elgesiu;
5) nesirūpina vaikais.
Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios ribojimo pagrindų taikomas laikinas ar
neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios ribojimas galimas, kai
teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai
juo nesirūpina ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais
taikomas laikinas tėvų valdžios ribojimas.
Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės
neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų
pobūdį.
Prašymą atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), taip pat laikinai ar neterminuotai riboti
tėvų valdžią gali paduoti asmenys, nurodyti CK 3.182 str.
Šios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis,
pateikiamomis CPK XIX skyriuje. Šias bylas nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią
siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas (alternatyvusis
teismingumas) (CPK 401 str. 1 d.). Vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo
gyvena vaikas, ieškinys gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui
(CPK 401 str. 2 d.). Tėvų valdžią vaikams teismas turi teisę riboti tik CK trečiojoje knygoje
nurodytais pagrindais.Riboti tėvų valdžią kitais nei įstatyme nurodytais atvejais negalima.
Ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai,
turi būti nurodytas tėvų valdžios ribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos)
pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos)
įstaiga, kuriai vaikas bus perduotas patenkinus ieškinį (CPK 403 str.). Vaikų globos
(rūpybos) įstaiga nurodoma, kai priimamas sprendimas riboti abiejų tėvų valdžią, teismas
esant pagrindo turi steigti vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustatyti jo gyvenamąją vietą
(CPK 407 str.). Kai tenkinamas vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, ieškinys, steigti
vaikui nuolatinę globą (rūpybą) nėra pagrindo. Procesiniame dokumente nurodomos
aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atskirti vaiką nuo tėvų arba laikinai ar
neterminuotai riboti tėvų valdžią.
Ieškinio pareiškimas riboti tėvų valdžią apmokestinamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d.
2 p.).
Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, turi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai
pateikti išvadą dėl ginčo. Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nagrinėjant tėvų
valdžios ribojimo bylą yra privalomas (CK 3.184 str. 1 d.).
Tėvų valdžios ribojimo bylose teismui suteikta teisė ieškinį patenkinti kitu nei ieškinyje
nurodytu pagrindu, jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas, o
nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas
(CPK 405 str.).
Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė, taikoma, kai tėvai negali vykdyti savo
pareigų dėl objektyvių priežasčių. Nenustatęs pagrindo riboti tėvų valdžią, teismas gali taikyti
švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 str. Šiose bylose teismas
savo iniciatyva gali pakeisti ieškinio pagrindą, peržengti pareikštų reikalavimų ribas ar taikyti
alternatyvius vaiko teisių ar teisėtų interesų gynimo būdus. Įstatymas nustato teismo pareigą
išklausyti vaiką, galintį suformuluoti savo nuomonę, ir į ją teismas atsižvelgia spręsdamas
tėvų valdžios ribojimo klausimą (CK 3.183 str. 4 d.), tačiau jis visada turi atsižvelgti ir į tai,
ar ta nuomonė atitinka vaiko interesus.
Teismas priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią privalo pasirūpinti, kad vaikas net laikinai
nebūtų paliktas be priežiūros ir apsaugos, todėl tuo pačiu sprendimu steigia vaikui nuolatinę
globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR CK 3.183 str. 4 d., CPK 407 str.). Tėvų
valdžios ribojimo panaikinimą ar tėvų valdžios ribojimo būdo pakeitimą reglamentuoja CK
3.181 str. 3 ir 4 dalys.
Jeigu nagrinėjant tokią bylą paaiškėja, kad yra pagrindo tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai
riboti, teismas perduoda bylą nagrinėti ginčo teisena. Ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo
panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios
ribojimas (CK 3.182 str. 3 d.), o prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar
motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko
giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras (CK 3.182 str. 2 d.). Tėvų
valdžios ribojimo panaikinimo bylas nagrinėja vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas
(CPK 409 str.).