Tautinio atgimimo tema V. Kudirkos eilėraštyje „Varpas!

KONTEKSTAS. 1888 m. Kudirka su bendraminčiais įkūrė nelegalią Varšuvos lietuvių studentų draugiją „Lietuva“, kurios
įstatai ir programa leidžia laikyti ją pirmosios lietuviškos politinės partijos prototipu. 1889 m. daugiausia Kudirkos, Jono
Gaidamavičiaus-Gaidžio ir Juozo Adomaičio-Šerno pastangomis pradėjo eiti žurnalas „Varpas“ (nuo 1890 m. dar ir
laikraštis „Ūkininkas“), kurio faktiškasis redaktorius (su pertraukomis) Kudirka buvo iki mirties. Čia išspausdinamas ir eil.
„Varpas“, kurio įsakmūs žodžiai „Kelkite, kelkite...“ jau yra atlikę istorinę tautinio, socialinio ir kultūrinio budinimo misiją,
tačiau eilėraščio politinė bei pilietinė potekstė nenustoja aktualumo ir šiandien, nes valstybingumą nepakanka atkurti, reikia
dar jį įtvirtinti, o tam būtinos kuriamosios moralinės ir kultūrinės išgalės bei pastangos, nebūtinai nešančios greitus vaisius.
„V. Kudirkos poezija auklėja žmogų, primena, jog didžiausia vertybė – žmogus, draugiškas, geras, protingas, stiprus.“ (V.
Gaigalaitė)
„Varpo“ skelbiamas „liepimas aiškiausias“ – ne tik veiksmo programa, bet ir poetinė žinia, kuri niekada nebūna vienakryptė
ar vienaprasmė. Pro vario gaudesį prasimuša ir eleginis motyvas – eilėraštyje tris kartus pakartojamas žodis „graudus“
(graudus balsas, dainą graudžią, graudžiu balsu savo). Tai tolima sąšauka su Frydricho Šilerio „Giesmės apie varpą“ moto –
„Vivos voco, mortuos plango, fulgura frango“ („Gyvuosius šaukiu, mirusius apraudu, audras nutildau“. 1920 m. suskamba
jau pavargusio Maironio „Varpai“, „liūdną ir skaudų leisdami gandą“. Kudirkos varpo gaudime aiškiai girdime žmogaus ir
tautos tragiškąjį aidą. Raginime „Kelkite“ galima įžvelgti ir evangelinio skelbimo potekstę, turinčią sąsajų su Jono Pauliaus
II „Nebijokite“, ištartu 1979 m. atvykus į Lenkiją ir įkvėpusiu žmogiško solidarumo stebuklui visą totalitarizmo pavergtą
Europą.

UŽDUOTIS. Perskaitykite V. Kudirkos eil. „Varpas“ (iš vadovėlio arba kurse prisegtame faile) ir atsakykite į
klausimus:
Eil. Klausimai ir užduotys Atsakymai
Nr.
1. Kokius lietuvių visuomenei keliamus Netingyniauti ir dirbti.
tikslus išsako poetas eilėraštyje? (2
taškai0
2. Remdamiesi istoriniu kontekstu, Eilėraščio politinė bei pilietinė potekstė nenustoja aktualumo ir šiandien, nes valstybin
apibūdinkite XIX a. pabaigos lietuvių būtinos kuriamosios moralinės ir kultūrinės išgalės bei pastangos. Tai tolima sąšauka su
visuomenę. Kodėl aptariamame voco, mortuos plango, fulgura frango“.
eilėraštyje varpo balsas yra graudus?
(2 taškai)
3. Kodėl poetas varpo gaudimo pradžią Nes varpas skamba ryte, kai pateka saulė, kad pažadintu visus gyventojus ir tingin
sieja su ryto saulės patekėjimu? (2
taška1)
4. Ką galėtumėte pasakyti apie Kalba savo vardu. „O tas šaukimas perniek tenežūva!“. „Tai skambink, „Varpe“! t
eilėraščio kalbantįjį: ar jis kalba savo Išilgai, skersai eina per Lietuvą!“
vardu, ar kam nors atstovauja? Kaip
jis žvelgia į eilėraščio adresatą?
Pateikite pavyzdžių. (3 taškai)
5. Kaip varpo metaforą („jo kvietimą Tas varpas lyg žadintuvas visus žadino.
„Kelkite, kelkite“) galima sieti su
laikraščio „Varpas“ misija? (2 taškai)
6. Kaip eilėraštyje svarstoma, kad reikia Reikia imtis darbo: „Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu
imtis darbo, ir koks tai yra darbas, Apreiškėžemei tekėjimą savo,
kuriam kviečia varpas? (2 taškai)
Koks tai yra darbas?:„Ir kasdieniniai darbai prasidėjo
Žmonių lizduose ir ant lauko gryno“.
7. Kuo panašūs ir kuo skiriasi eilėraščių Abiejose eilėraščiuose kalbama apie darbą ir tingyniavimą.
„Labora!“ ir „Varpas“ kalbantieji? (2
taškai)