1

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

Ekonomikos apskaitos ir finansų institutas

Lijana Bulvičienė

Žemės ūkio buhalterinė apskaitos ir finansų programos neakivaizdinių studijų

4 kurso 1 grupės studentės

Studijų knygelės Nr. 050637

PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKOS

ATLIKTOS UAB“RYTVITA“
ATASKAITA

Tikrino

Akademija, 2012
 2

ĮVADAS

Daugelio įmonių apskaitą tvarko specialūs darbuotojai vadinami buhalteriais. Kadangi labai
padidėjo įmonių skaičius, padidėjo ir apskaitos specialistų poreikis. Pradiniu perėjimo į rinkos
ekonomiką laikotarpiu buhalterių stygių mėginta sumažinti rengiant specialius mokymo kursus. Tokie
kursai tebeveikia ir dabar. Tačiau šis mokymo būdas negali būti pagrindinis šiuolaikiniams apskaitos
specialistams rengti. Šie specialistai privalo turėti tvirtų teorinių žinių ir mokėti taikyti jas įvairiose
ekonominės informacijos formavimo ir panaudojimo srityse. Jie turi mokėti tvarkyti apskaitą,
finansinius reikalus, kontroliuoti bei analizuoti ekonominę veiklą, prognozuoti jos raidą ir rengti valdymo
sprendimus.
Be mokslinės veiklos būsimieji apskaitos specialistai, norėdami geriau pažinti buhalterinę,
finansinę įmonių apskaitą, turi vykdyti ir praktinę apskaitos veiklą, kuri geriau atskleistų visų
apskaitos proceso sudėtinių dalių ypatumus: duomenų apie ekonominę veiklą rinkimas - ūkinių
veiksmų bei įvykių stebėjimas, matavimas ir registravimas, surinktų duomenų grupavimas,
kaupimas, rezultatinės informacijos pateikimas, jos analizė, laikymas, perdavimas ir naudojimas
ekonominiams sprendimams priimti.
Praktikos tikslas - įsisavinti apskaitos procesų sudėtinių dalių ypatumus.
dešimt darbo dienų praktiką atlikti pasirinkau UAB „Rytvita“.
1.
2. UŽDAROS AKCINĖS BENDROVĖS „ RYTVITA"
APIBŪDINIMAS

Bendra Lietuvos ir Lenkijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Rytvita" įregistruota 1994 m. kovo
mėn. 7 d. Vilkaviškio miesto savivaldybėje (įmonės kodas 110600037). Įmonė įregistruota adresu:
Žemdirbių g. 5, Vilkaviškis (žr. 1 priedą).
Juridinių asmenų registre 2003 m. liepos 16 d. įregistruoti uždarosios akcinės bendrovės „Rytvita"
įstatai (žr. 2 priedą). Šiuose įstatuose pateiktos bendrovės bendrosios nuostatos, veiklos tikslai, organai ir
jų funkcijos, auditas, įstatinis kapitalas ir akcijos, apmokėjimo už akcijas tvarka,, akcininkų teisės ir
pareigos. UAB „Rytvita" yra juridinis asmuo, turintis komercinį- ūkinį, finansinį, organizacinį ir
teisinį savarankiškumą. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles atsako tik savo
turtu. Vykdydama veiklą, įmonė vadovaujasi įstatais, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, akcinių
bendrovių ir kitais įstatymais bei teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, kurių dalyvė yra
Lietuvos Respublika.
Bendrovės įstatinis kapitalas lygus 160000 Lt., kuris padalintas į 160 paprastąsias vardines
akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 1000 Lt.
Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:
- perkainojimo rezervas;
- privalomasis rezervas;
- kiti rezervai;
- nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).
UAB „Vokiškėliai" vidutinis metų sąrašinis darbuotojų 13. Joje savo pareigas atlieka direktorė,
pavaduotoja, buhalteris, pardavimo direktorius, serviso vadovas, serviso inžinierius ir kt.
Bendrovės buhalterinę ir finansinę apskaitą tvarko vyriausioji buhalterė. Apskaitoje naudojamas
individualus sąskaitų planas (žr. Nr. 3 priedą), patvirtintas UAB "Vokiškėliai" vadovo.
Buhalterinė apskaita įmonėje vedama kompiuterio pagalba. Įmonės apskaitos politikoje
naudojama programa „Rivilė" kuri, pasak įmonės buhalterės, sudaro apie 90% viso darbo. Kadangi
buhalterinės apskaitos sistema "Rivilė", - pilnai integruota, modulinė, daugiavartotojiška sistema, skirta
apskaitai tvarkyti tiek mažose, tiek didelėse įmonėse, pasižyminti didelėmis lankstumo bei
priderinamumo galimybėmis, lengvai pritaikoma prie galiojančių įstatymų bei konkretaus apskaitos
modelio. Ji leidžia visiškai laisvai organizuoti apskaitos procesą įmonėje.
Atlikus bet kokią operaciją, sąskaitų likučiai į Didžiąją Knygą perkeliami automatiškai. Šios
 3
galimybės dėka, bet kuriuo momentu galima pamatyti banko, kasos likutį, skolas, prekių likučius,
galima operatyviai gauti visas reikalingas ataskaitas. Todėl pagrinde visas apskaitos darbas
atliekamas kompiuteriu.

2. PINIGŲ LAIKYMO ORGANIZAVIMAS IR APSKAITA

2.1 Pinigų apskaita kasoje

Įmonės kasoje laikomos nedidelės pinigų sumos, reikalingos einamosioms išlaidoms, vidaus
atsiskaitymams. Pinigų gavimo ir išmokėjimo operacijoms atlikti skiriamas kasininkas (įmonėje
kasininko pareigas atlieka direktorė), kuris yra atsakingas už jam patikėtus pinigus, dokumentus ir kitas
vertybes. Visus grynus pinigus įstaiga laiko seife, kuris pasibaigus kasos darbui, rakinamas. Kasininkas
materialiai atsako už visų jo priimtų vertybių saugumą bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti
tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo.
Pinigų laikymo, priėmimo ir išdavimo tvarka reglamentuojama kasos darbo organizavimo ir
vykdymo taisyklėse bei mokėjimų įstatymas.
Įstaigos kasa priima pinigus pagal kasos pajamų orderį (KPO) (žr. 4-4a priedai), kurį pasirašo
kompiuteriu vyr. buhalteris. Šiuo atveju pasirašė įmonės kasininkas Violeta Pauliukevičienė. Jį sudaro
dvi dalys: kasos pajamų orderis ir jo kvitas, kurį pasirašo vyr. finansininkas ir kasininkas. Užpildytas
kasos pajamų orderis lieka įmonėje, o jo kvitas, atiduodamas asmeniui, kuris sumokėjo pinigus. Jokie
taisymai kasos pajamų orderyje neleidžiami. Apskaitoje ši operacija parodoma taip: D 27201 ; K
24110
Išmokant iš kasos pinigus yra pildomas Kasos išlaidų orderis (KIO) (žr. 5 priedą).
Kasininkas, išduodamas asmeniui pinigus pagal KIO, reikalauja pateikti pasą, užsirašo jo numerį, kas ir
kada pasą išdavė. Orderyje pasirašo pinigų gavėjas. Gaunant pinigus, pasirašoma rašalu arba tušinuku,
nurodoma gautoji suma; litų - žodžiais, centų - skaitmenimis. Išduoti pinigus asmenims, kurie nėra šios
įstaigos darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus. KIO, taip pat juos
pakeičiančiuose dokumentuose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų. Suma žodžiais
pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Apskaitoje ši operacija parodoma taip: D 44300;
K27201
Jei iš kasos išduodamas avansas apskaitoje registruojamas taip: D 20240; K 2201
Visos kasos operacijos įrašomos kasos knygoje, kuri vedama kompiuteriu. (žr. 6 priedas).
„Rivilė“ programa pati apdoroja įvestus duomenis: chronologine tvarka suregistruoja visas kasos
operacijos, nurodant išlaidų ir pajamų pagrindą, apskaičiuoja likutį dienos pabaigoje. Paruoštą
dokumentą buhalteriai atspausdina ir įsega į kasos knygą, pridėdami visus pateisinančius dokumentus
- KIO, KPO, pinigų priėmimo kvitus. Kasos knyga yra pildoma kiekvieną dieną.
UAB „Rytvita" pavyzdžiu (žr. 6 priedas), 2008 m. gegužės mėn. 18 d. buvo likutis pradžiai
dienos 16,36 gauta pajamų už 2000 Lt ir patirta išlaidų už 2000 Lt. 18 dienos pabaigoje kasoje likutis
buvo 16,36 Lt.
Buhalterinei kasos operacijų apskaitai įstaigos sąskaitų plane numatyta 27 sintetinės
sąskaitos 2 subsąskaita „Kasa". Įmonė turi užsienio partnerių, todėl yra valiutinės kasos, skirtos
atskaitingiems asmenims. Įmonėje vykdant operacijas litais- kasos operacijų apskaitai atidaroma 01
analitinė sąskaita, o jeigu doleriais 10 analitinė sąskaita, jei markėmis 20 analitinė sąskaita ir t.t. Šios
sąskaitos yra aktyvinę turinti debeto likutį, kuris rodo, kiek ataskaitinio laikotarpio pradžioje įmonės
kasoje yra pinigų. 272 sąskaita koresponduoja su įvairiomis sąskaitomis. Kredituojama dažniausiai
išmokėjus komandiruočių išlaidas (D61141; K 27201). Sąskaita 272 debetuojama kredituojant šias
sąskaitas: (D27200; K24110) kai pirkėjai sumoka skolą; (D27200; K50010) kai pirkėjai sumoka už
parduotą produkciją ar paslaugas nepriskaičius skolos ir pan.
Kiekvieno mėnesio pirmai dienai kasoje laikomos vertybės turi būti inventorizuojamos. Tam
tikslui sudaroma komisija, kuri, dalyvaujant vyr. finansininkui, patikrina įmonės kasą. Patikrinus kasą,
surašomas piniginių lėšų inventorizacijos aktas, kuriame nurodoma rasta pinigų suma, paskutiniai
pajamų ir išlaidų orderių numeriai ir kiti duomenys. Šitoje įstaigoje kasos inventorizacija atliekama
labai retai.
 4
2.2. Pinigų apskaita banko sąskaitoje

Didžioji įmonės pinigų dalis laikoma banke. Įmonė turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas - AB
„NORD/LB" ir AB „Hansabankas" bankuose. AB „ NORD/LB" banke esančios atsiskaitomosios
sąskaitos numeris yra LT524010040100090351, sąskaitos esančios AB „ Hansabankas" banke numeris
– LT127300010000054257.
Šioms sąskaitoms skirta 27 sąskaitos 1 subsąskaita, kuri dar skirstoma į tokias
analitines sąskaitas: 27100 atsiskaitomoji sąskaita litais AB banke „Hansabankas"; 27100-atsiskaitomoji
sąskaita litais AB banke „ NORD/LB.
Valiutos apskaitai skirtos 27100 sąskaitos atskiros analitinės sąskaitos pagal valiutos
rūšis. Jei pinigai laikomi užsienio valiuta pvz; 27180 atskaitomoji sąskaita doleriais, 27190 atskaitomoji
sąskaita eurais.
Atsiskaitomosios sąskaitos operacijos apskaitomos 27 sąskaitos 1 subsąskaitoje - Pinigai
banke. Kadangi tai aktyvinę sąskaita, tai jos įplaukos rašomos sąskaitos debete, o išlaidos - kredite. Šios
sąskaitos likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ar pabaigoje rodo kiek pinigų yra atsiskaitomojoje
sąskaitoje laikotarpio pradžioje ar pabaigoje. Atsiskaitomoji sąskaita, priklausomai nuo ko ir už ką
pinigai gauti arba kam ir už ką išmokėti, gali koresponduoti su įvairiomis sąskaitomis. Įmonės
atsiskaitomoji sąskaita dažniausiai debetuojama gavus pinigus iš pirkėjų (D 27100; K 24110).
Atsiskaitomoji sąskaita dažniausiai kredituojama apmokėjus tiekėjams (D 44300; K 27100), išmokėjus
atlyginimą (D 44610; K 27100) patyrus finansinės veiklos sąnaudas (D 61250; K 27100). Banko
išrašuose atsiskaitomosios sąskaitos debetas įmonei reiškia kreditą, o kreditas - debetą.
Sąskaitos gali būti atidarytos tik nustatyta tvarka įregistruotuose LR bankuose.
Norėdama atidaryti sąskaitą, įmonė bankui turi pateikti tokius dokumentus:
■ prašymą sąskaitai atidaryti;
■ 2 parašų ir antspaudo pavyzdžių korteles;
■ įmonės registracijos dokumentą ir jo nuorašą, patvirtintą notaro arba banko,
arba registracijos dokumentą išdavusios įstaigos;
■ rajono socialinio draudimo organizacijos pažymą apie įmonės įregistravimą;
■ įmonės įstatus ir jų kopiją, patvirtintą notaro ar banko, ar juos tvirtinusios
organizacijos.
Atsiskaitymams su tiekėjais bendrovė naudoja mokėjimo pavedimus, kurių pagrindu iš
bendrovės sąskaitos banke pinigai nurašomi į tiekėjo sąskaitą. Tai labai patogu, kadangi, jei
bendrovei reikia apmokėti keliems gavėjams vienu metu, tuomet galima surašyti suvestinį
mokėjimo pavedimą. Bankinių lėšų judėjimas atsispindi banko išduotame dokumente „Banko išrašas".
Taip pat pateikiama informacija kam buvo pervesti pinigai, be to, iš ko gauti. Atskirų bankų išrašų
formos skiriasi, tačiau pateikiami tie patys duomenys: išrašo data, sąskaitos banke numeris, likutis
dienos pradžioje, dienos įplaukos ir išlaidos, mokėtojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris,
mokėjimo pavedimo (ar kito atsiskaitomojo dokumento) numeris ir likutis dienos pabaigai. Jei per
dieną nebūna nei įplaukų, nei išmokų - išrašai nespausdinami. Kiekvieno banko operacijų skyriuje
galima gauti informaciją apie banko išrašuose naudojamų kodų reikšmes. Bankas prie išrašo prideda
kitų organizacijų išrašytų pavedimų, debeto pavedimų, mokėjimo reikalavimų ir kitų dokumentų
kopijas pagal kurias įstaigos buhalteriai privalo sutikrinti gautas arba nurašytas sumas su savo
dokumentais. Buhalteriai išrašo teisingumą privalo patikrinti

pagal kartu su išrašais gautais ir įstaigoje esančiais bankinių operacijų dokumentais. Apie pastebėtas
klaidas reikia nedelsiant pranešti bankui.
Analogiškai kaip ir centrinės kasos taip ir atsiskaitomosios sąskaitos operacijos pagal banko
išrašus yra registruojamos kompiuteriu, o mėnesio pabaigoje yra atspausdinamas detalus
bandomasis balansas, taip pat duomenys yra saugomi ir kompiuterio atmintyje.

3. PASKOLŲ IR FINANSINIO TURTO APSKAITA

3.1 Paskolų apskaita

Įmonė turi ilgalaikes paskolas, jos naudojamos ilgalaikiam turtui įsigyti. Paskolų grąžinimas yra
 5
atidėtas, praėjus atidėjimo laikotarpiui. Palūkanos mokamos kas mėnesį. Skolinimosi išlaidos
pripažįstamos sąnaudomis tais laikotarpiais, kuriais jos susidaro. Už banko DnB NORD banko suteiktą
100000 EUR kredito liniją nustatyta7,15 proc. metinė palūkanų norma. Paskolos įforminamos sutartimis.
Paskolos suteikimo laikotarpis laikomas tuomet, kai pinigai įplaukia į banko sąskaitą. Ši operacija
apskaitoje registruojama taip: D 27100; D 40110

3.2 Lizingas (finansinė nuoma)

Lizingu įmonė yra pasėmusi automobilius. Lizingo operacijos yra įforminamos sutartimis.
Kiekvieną mėnesį gaunama sąskaita iš lizingo einamajai įmokai ir palūkanoms. Pagal lizingo sutartis
įsigytas turtas registruojamas toje turto grupėje, kuriai priklausi: 121 pastatai, statiniai; 122 transporto
priemonės. Lizingo operacija registruojama taip:
Pirkimų apskaitoje registruojama taip: D 12200; D 24310; D 63000 K 44300
Atsiskaitymų (įplaukų) apskaitoje registruojama taip: D 27100; K 24310; K 12200
Atsiskaitymuose (išmokos) parodoma taip: D 40110 (suma be palūkanų, su PVM ); K 27100
Ir galiausiai užregistruojama didžiojoje knygoje: D 62101 K 20140

3.3 Trumpalaikės ir ilgalaikės finansinės investicijos

Trumpalaikių finansinių investicijų įmonė šuo metu neturi. Ji teikia ilgalaikes paskolas tretiems
asmenims. Paskolos gavimas fiksuojamas, kaip paskola išmokama iš sąskaitos, o palūkanos gaunamos
kas mėnesį. Suteikto paskolos registruojamos taip: D 16240; K 27110 taigi ilgalaikis finansinis turtas
registruojamas 16 sąskaitoje . pirmą kartą pripažindama ilgalaikį finansinį turtą, įmonė ją įkainoja
įsigijimo savikaina, t.y, sumokėto atlygio vertė.
Sumokėto atlygio vertė nustatoma pagal visą už finansinį turtą sumokėtą pinigų sumą ar kito
perduoto turto vertę. Atlygio vertė paprastai nustatoma rementis sandorio kaina. Jei sudarant sandorį
kaina nėra fiksuojama, turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas. Jei rinkos kainų neįmanoma patikimai
nustatyti, atlygis įvertinamas diskontuotų visų būsimųjų pinigų srautų suma.
Visas finansinis turtas, išskyrus investicijas į asocijuotas ir dukterines įmones, finansinėje
atskaitomybėje parodomas taikant savikainos metodą. Taikant savikainą metodą, gauti dividentai ar kitos
tiesioginės išmokos pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos pajamomis ir parodomos pelno
(nuostolio) ataskaitoje.
Paskolų ir finansinio turto apskaita yra kompiuterizuota.

4. ATSISKAITYMŲ ORGANIZAVIMAS IR APSKAITA

4.1. Atsiskaitymų su tiekėjais apskaita

Kaip ir daugelis kitų apskaitos barų atsiskaitymų su tiekėjais apskaita yra kompiuterizuota. UAB
„Rytvita“ yra vieninteliai atstovai Lietuvoje (žr. 7 priedas), Vokietijoje firma „Kaiser kompressoren“.
UAB „Rytvita“ svarbiausias įmonės tiekėjai.
Su kiekvienu nuolatiniu tiekėju yra sudaroma sutartis. Joje nurodomas sutarties dalykas, šalių
pareigos, šalių atsakomybė, šalių juridiniai adresai ir rekvizitai bei sutarties galiojimo terminas.
Kiekvienam tiekėjui yra užvedama tiekėjo kortelė, kurioje nurodomas tiekėjo pavadinimas,
įmonės registracijos kodas, PVM mokėtojo kodas, adresas, telefono numeris ir kt. duomenys. Tiekėjai
Lietuvai, pristatę įmonei produkciją, išrašo PVM Sąskaitą faktūrą (žr. 9 priedą) arba sąskaitą faktūrą.
Užsienio tiekėjas išrašo invoisą ( žr. 8 priedą).
Jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų
paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis)
grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi
pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėti aplinkybių
pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį
apskaitos dokumentą. Kai tiekėjas tikslina inviosą įformintą prekių (paslaugų) apmokestinamąją vertę,
kiekį, mokėtiną atlygį ar pan., jis privalo išrašo kreditinį invoisą (žr. 10 priedą).
PVM sąskaitų faktūrų duomenys yra suvedami į kompiuterį. Bendra PVM sąskaitoje
faktūroje nurodyta suma automatiškai padidėja skola konkrečiam tiekėjui. Su tiekėjais įmonė
 6
atsiskaito per banką pagal debeto ir kredito pavedimus. Kasos ar banko sąskaitos operacijos yra
suvedamos į kompiuterį nurodant, kokiam tiekėjui buvo padengta skola. Dėka kompiuterizuotos
apskaitos programos nereikia daryti dar vieno įrašo tiekėjų apskaitos registre, skola sumažėja
automatiškai.
Atsiskaitymams su tiekėjais skirta 443 „Skolos tiekėjams" sąskaita. Įmonės skola tiekėjams yra
kreditinė ir ši skola pavaizduojama atsiskaitymų su tiekėjais sąskaitos kredite. Kredito likutis rodo
įmonės skolą tiekėjams, rangovams ir kitiems kreditoriams. Skolų padidėjimas atsispindi sąskaitos
kredite, o sumažėjimas - debete. Skola tiekėjams atsiranda, kai įmonė perka iš jų produkciją, žaliavas
savos produkcijos gamybai arba pasinaudoja kitos įstaigos paslaugomis. Įsigijus žaliavas, medžiagas
apskaitoje daromas toks įrašas: D 20140; D 20151; K 44300. Apmokėjus tiekėjams už prekes ar
paslaugas apskaitoje daromas toks įrašas: D 44300; K 27100 (priklausomai nuo to, iš kurios
sąskaitos kuri sąskaita apmokama). Remdamasi išrašytomis PVM sąskaitomis - faktūromis įmonė
apskaitoje daro tokius įrašus: D 241; K 44300.
Įmonėje po tam tikro laiko yra atliekama kreditinio įsiskolinimo inventorizacija - surašomas
"Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo AKTAS". Jo metu yra sutikrinamas įsiskolinimo likutis (žr. 11
priedą), kadangi ne visada tiekėjo ir pirkėjo skolų likučiai sutampa ,tuomet ryšio priemonėmis yra
susisiekiama su tiekėjo įmonės buhalterija- ieškoma padarytų klaidų, norint likviduoti iškilusius
netikslumus.

4.2. Atsiskaitymų su pirkėjais apskaita

UAB „Rytvita" užsiima didmenine statybinių, kompresorių prekyba ir serviso paslaugomis,

vamzdynų montavimu ir kt. Jos pirkėjų sąrašą sudaro juridiniai asmenys . Įstaiga sudaro sutartį su
norinčiu iš jos pirkti paslaugas. Sutarties pavyzdys pateiktas 12 priede. Joje nurodytos šalių pareigos,
atsakomybė, šalių rekvizitai, įrenginių kainos, atsiskaitymai ir mokėjimai, prekių priėmimas ir
perdavimas, sutarties galiojimo laikas.
Sudarius sutartį, kiekvienas naujas pirkėjas įvedamas į kompiuterį, kaip ir tiekėjai,
suteikiamas kompiuterinis kodas.
Parduodama įrenginius UAB „Rytvita" išrašo PVM sąskaitą - faktūrą (žr. 13 priedą), kurioje
yra nurodoma: pardavimo data, pirkėjo pavadinimas ir jo rekvizitai, paslaugų kodas, matas, kiekis, kaina,
suma be PVM, suma su PVM, o suma įrašoma į 24 sąskaitos "Klientų skolos" debetą. Mėnesio
pabaigai yra atspausdinami klientų įsiskolinimo žiniaraščiai.
Atsiskaitymai dažniausiai vykdomi kredito arba debeto pavedimais.
Įmonėje po tam tikro laiko yra atliekama debetinio, analogiška kreditinei, įsiskolinimo
inventorizacija - surašomas „Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo AKTAS". Jo metu yra sutikrinami
pirkėjo bei įmonės skolos likučiai.

4.3. Atsiskaitymai su socialiniu ir sveikatos draudimu

Įstatymai užtikrina pajamas nedarbingumo atveju. Sergantiems mokamos laikinojo

nedarbingumo pašalpos, o tapusiais nedarbingais dėl ligos ar amžiaus, mokamos pensijos .Minėtoms
išlaidoms kompensuoti sudaromi centralizuoti fondai - Socialinio draudimo fondas ir privalomojo
sveikatos draudimo fondas. Į šiuos fondus įstaiga moka nustatyto dydžio įmokas. Trūkstamą lėšų dalį
valstybė skiria iš savo iždo. Iš dirbančiųjų darbo užmokesčio SODRAI yra išskaičiuojama 3 proc. darbo
užmokesčio sumos. Įstaiga įpareigota kas mėnesį priskaityti socialinio draudimo ir sveikatos draudimo
įmokas (30,98 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio), ir, prieš gaudama iš banko pinigus darbo
užmokesčiui mokėti, turi išrašyti mokėjimo pavedimą , kad pervesti priskaičiuotas sumas į socialinio
draudimo ir sveikatos draudimo fondus. Įmonės apskaičiuoja socialinio draudimo įmokų sumas ir
sumoka jas į Sodros biudžetą nevėliau kaip paskutinę darbo dieną, prieš kito mėnesio 15d.
Jei darbuotojas sirgo, įstaiga pateikia SODRAI sirgusiojo nedarbingumo lapelį, kad pastaroji galėtų
paskaičiuoti ligos pašalpą ir pervesti ją į darbuotojo sąskaitą. Mokėtiniems atsiskaitymams apskaityti
skirta 44630 sąskaita - "Mokėtinas socialinis draudimas ".Priskaičiavus draudimo sumas daromas toks
buhalterinis įrašas: D 61100; K 44630 Daromas toks buhalterinis įrašas: D 25700; K 44630.Pervedus
priskaičiuotas draudimo sumas į atitinkamus fondus daromas toks įrašas: D 44630; K 27120.
 7
Išskaitymai socialiniam draudimui atsispindi atlyginimų lapelyje (žr. 14 priedą). Kiekvienam
darbuotojui pradedant dirbti yra atidaroma Asmens sąskaita, kurią privaloma saugoti 75 metus.
Iš darbuotojų darbo užmokesčio išskaitomas pajamų mokestis

4.4. Atsiskaitymai su valstybės iždu

Fizinių asmenų pajamų mokestį moka fiziniai asmenys, gaunantys pajamas, susijusias su darbo
santykiais. Yra svarbu žinoti, ar dirbančiajam darbovietė yra pagrindinė ar ne pagrindinė, nes tai
apsprendžia tarifų bei lengvatų taikymą. Pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, susijusios su
darbo santykiais, taip pat už kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą, atskaičius iš jų
neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos 15% tarifu. Šiuo metu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytas pagrindinis neapmokestinamas minimumas yra 470 Lt. Į apmokestinamąsias
pajamas įskaitomos visos pagrindinėje darbovietėje per mėnesį gautos pajamos pinigais ir natūra. Ne
pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos apmokestinamos neatėmus neapmokestinamo minimumo
15 % tarifu. Jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse- vienoje iš jų rašo prašymą dėl pagrindinio
atlyginimo, kuriam bus taikomas nepaskirstytas pajamų dydis (žr. 15 priedą).
Mokesčio priskaičiavimai atsispindi asmenų kortelėse, bei mėnesio gale pateiktame darbo
užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje apie priskaičiuotas ir išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas.
Priskaičiuotos fizinių asmenų mokesčio sumos buhalterijoje fiksuojamos tokiu įrašu: D 44610; K 44620.
Pervedus fizinių asmenų mokestį į valstybės biudžetą, daromas toks įrašas: D 44620; K 27100.

4.5. Darbuotojų priėmimas į darbą

UAB „Rytvita" dirba 13 darbuotojų. Su visais darbuotojais yra pasirašyta neterminuota sutartis.
Pinigų ir materialinių vertybių gavimo ir išdavimo operacijų vykdymui bei jų apskaitai laikymo vietose
yra skiriami materialiai atsakingi asmenys. Juos skiria įmonės direktorius, suderinęs su įmonės vyriausiu
buhalteriu. Su materialiai atsakingais asmenimis yra sudaroma individualiuos visiškos materialinės
atsakomybės sutartis. Šioje sutartyje nurodomos ją pasirašančios šalys, priimamo darbuotojo
įsipareigojimai ir įmonės administracijos įsipareigojimai. Sutartis galioja visam darbuotojo darbo su
vertybėmis laikui. Taip pats darbuotojas užpildo prašymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžių
taikymo (žr.15 priedą). Šiame prašyme darbuotojas atsižvelgdamas į savo socialinį statusą pasirenka
koks neapmokestinamųjų pajamų dydis bus jam taikomas. Pagrindinis ar papildomas
neapmokestinamųjų pajamų dydis per visus kalendorinius metus nesikeičia.
Atlyginimo dydis priklauso nuo darbų apimties arba išdirbto laiko, nustatomas darbo sutartyje
abiejų šalių susitarimu. Kartais darbuotojams mokami priedai, tačiau jų mokėjimas yra nepastovus ir
sutartyje nenumatytas. Dažniausiai priedai mokami už darbo krūvio padidėjimą. Darbuotojai į įstaigą
priimami direktoriaus įsakymu, prieš tai pasirašę darbo sutartį. Įstaigos darbuotojams nustatyta 5 darbo
dienų savaitė. Darbas prasideda nuo 8 vai. ryto ir baigiasi 17 vai. vakare. Parduotuvių aptarnaujantis
personalas dirba ir šeštadieniais nuo 8 val.iki 15 val. Pietų pertraukos laikas - nuo 12 iki 13 vai.
Sekmadieniai - poilsio dienos. Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų darbo laikas sutrumpinamas viena
valanda.
Priimant darbuotoją į darbą, tą pačią dieną pranešama Sodrai. Darbuotojai į darbą priimami pagal
LR darbo sutarties įstatymą. Kaip apibrėžia šis įstatymas, darbo sutartis - tai susitarimas tarp darbuotojo
ir darbdavio, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos
darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusti nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja
mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose,
kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu. Kiekvienoje darbo sutartyje
šalys turi susitarti dėl būsimų darbo sąlygų tokių kaip: darbo užmokestis, darbo vieta, darbo
funkcijos. Darbo sutartis yra sudaroma raštu, pasirašant darbuotojui ir darbdaviui. Pagal įstatymą
darbuotojas privalo pradėti darbą jau kitą dieną po sutarties pasirašymo, jei šalys nesutaria kitaip.
Darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais: vienas
saugomas darbuotojo asmens byloje kitas atiduodamas jam į rankas. Darbo sutartys registruojamos darbo
sutarčių žurnale. Darbdavys nutraukia darbo sutartį su darbuotoju vadovaujantis darbo sutarties įstatymo
26, 27, 28 ir 29 straipsniuose numatytais pagrindais. Su atleistuoju visiškai atsiskaitoma atleidimo dieną.
 8
Pranešimas Sodrai apie atleidimą turi būti pateikiamas per tris dienas.

4.6. Darbo užmokesčio apskaičiavimas

Atsiskaitymų su darbuotojais analitinei apskaitai naudojamas „Darbo laiko apskaitos

žiniaraštis" (žr. 16 priedą). Jame surašoma: darbuotojų vardai, pavardės, tabelio numeriai, pareigos,
dirbtos dienos, valandos. Įstaiga pildo ir „Darbo užmokesčio žiniaraštį". Sudarant žiniaraštį, iš praėjusio
mėnesio žiniaraščio įrašomos dirbančiųjų pavardės, mėnesinis atlyginimas. Toliau iš suvestinių
dokumentų įrašomos per mėnesį išdirbtos žmogaus dienos ir valandos bei priskaitytos sumos - laikinis
darbo užmokestis, įvairūs priedai, priemokos, premijos, priskaitytos sumos už atostogas ir kitą nedirbtą
laiką, ligos ir kitos pašalpos. Toliau surašomi visi išskaitymai - tai dabartinį mėnesį išmokėtas
praėjusio mėnesio įstaigos įsiskolinimas, už dabartinį mėnesį išmokėtas avansas, mokesčiai į valstybės
iždą ir socialiniam draudimui, išskaitymai pagal teismo vykdomuosius raštus, sumos už
išsimokėtinai pirktas prekes, komunalines paslaugas, asmens draudimą ir kita. Tada iš dirbančiajam
priskaitytos sumos atėmus visus atskaitymus, apskaičiuojamas atsiskaitymų su darbuotojais likutis
mėnesio pabaigoje, kuris perkeliamas į darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį (žr. 17 priedą).
Užbaigus darbo užmokesčio žiniaraštį jame apskaičiuojamos bendros priskaitymų,
išskaitymų ir likučių sumos- atskaitymai, priskaitymai pagal skyrius (žr. 18 priedą). Bendroji
išmokėti priklausanti suma įrašoma žodžiu. Žiniaraštį pasirašo vyr. buhalteris. Išmokant darbo
užmokestį darbuotojams atspausdinamos asmeninės sąskaitos, kuriose atsispindi visi darbo užmokesčio
priskaitymai ir išskaitymai.
Įstaigoje atsiskaitymai su dirbančiaisiais apskaitomi 44611 sąskaitoje „Mokėtini
atlyginimai"(pavedimu).. Šios sąskaitos likutis kredite rodo, kiek įmonė skolinga dirbantiesiems už darbą.
Taip yra todėl, kad priskaitoma už darbą einamojo mėnesio pabaigoje, o išmokama tik kitą mėnesį.
Priskaitymai už darbą įjungiami į ataskaitinio mėnesio gamybos išlaidas arba į veiklos sąnaudas,
atsižvelgiant, kur jis dirba. Priskaičius darbo užmokesčio sumas apskaitoje daromas įrašas: D
61030; K 44611. Priskaičiavus draudimo 24 proc, kuris bus mokamas iš darbdavio lėšų, įrašas bus
toks: D 61231 K 44620. Išskaičiavus iš darbuotojo darbo užmokesčio 3 proc. Sodrai - D 44611; K
44630. Išskaičiavus iš darbuotojo darbo užmokesčio pajamų mokestį 15 proc, prieš tai iš jo pajamų
atėmus jam priklausantį neapmokestinamą minimumą (pagrindinis šiuo metu - 320 Lt) - D 471; K
470. Išmokėjus darbuotojams darbo užmokestį - D 44611; K 27100. Įmonė darbuotojams
paprašius išrašo Pažymą apie darbo užmokestį (žr.18 priedą). Šiose pažymose nurodoma priskaičiuotas
darbuotojui darbo užmokestis bei išmokėtos darbo užmokestis, bei kitos išmokos.

4.7. Atostogų apmokėjimas ir ligos pašalpų apskaičiavimas

Įstaigos darbuotojams suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos, tam kad darbuotojas pailsėtų
ir atgautų darbingumą. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįtraukiamos. Už pirmuosius darbo metus
atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertrauktojo darbo įmonėje. Atostogos yra apmokamos pagal
vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Atostoginius įmonės buhalterė pati apskaičiuoja (žr. 18 priedą).
Darbo užmokestis už atostogų darbo laiką yra išmokamas prieš atostogas. Įmonės direktorius gali
suteikti ir nemokamas atostogas slaugant sergantį šeimos narį santuokai sudaryti. Darbo užmokestis už
kasmetines atostogas apskaičiuojamas pagal vidutinį darbo užmokestį. Kompensacija už-
nepanaudotas atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš
metinio darbo dienų koeficiento ir darbuotojo vidutinio 1 darbo dienos uždarbio.
Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuotinas laikotarpis yra trys paskutiniai
kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Vidutinio
darbo užmokesčio skaičiavimo pavyzdys parodytas prieduose priede Nr. 18. Darbuotojo darbo
užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuotino laikotarpio darbo užmokesčio, priskaičiuoto už dirbtą laiką,
įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis bei mėnesines premijas. Vidutinis darbo dienos užmokestis
apskaičiuojamas skaičiuotino laikotarpio darbo užmokestį dalinant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį
dienų skaičiaus. Vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius.
 9
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos dienos, kai darbuotojas dėl pateisinamų
priežasčių faktiškai nedirbo įstaigoje, taip pat neįskaitomos piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas.
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar
vidaus taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo sustabdant darbo
užmokesčio mokėjimą, prilyginamas dirbtam laikui.
Vidutinio darbo užmokesčio pagrindu apmokama darbuotojams ne tik už kasmetines
atostogas, bet ir už laiką, kai darbuotojas įstatymų, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų
teisės aktų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo vykdyti kitų valstybinių pareigų, taip pat
išmokamos išeitinė, bedarbio pašalpos ir kitos teisės aktų nustatytos išmokos.
Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines dienas moka darbdavys iš savo lėšų (išskyrus
motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį). Ligos atveju pašalpa turi būti ne mažesnė kaip
80% ir nedaugiau kaip 100% jos gavėjo vidutinių trijų paskutiniųjų mėnesio uždarbio. UAB
„Vokiškėliai" yra taikoma 80 %. Nuo trečios kalendorinės nedarbingumo dienos ligos pašalpa
mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Jos dydis - 85% kompensuojama darbo
užmokesčio. Kompensuojamas dienos darbo užmokestis apskaičiuojamas nuo už praeito
kalendorinio ketvirčio prieš ligą gautų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo valstybinio
socialinio draudimo įmokos, įskaitant ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Ligos pašalpa negali būti
mažesnė nei nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų
ketvirtadalis. Jeigu laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų (įskaitant
darbdavio apmokėtas dvi kalendorines dienas), po 30-osios mokama 100% kompensuojamojo
darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa. Pagrindas skirti ir mokėti ligos ir motinystės pašalpą yra
pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministerijos ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
patvirtintas nedarbingumų pažymėjimų išdavimo taisykles. Apdraustieji pateikia nedarbingumo
pažymėjimą įstaigos administracijai tą dieną, kurią jie grįžta į darbą laikinajam nedarbingumui pasibaigus.
Pašalpos ir kompensacijos darbuotojams išmokamos kartu su darbo užmokesčiu. Apskaitoje jos
parodomos tokia pačia korespondencija, kaip ir priskaičiuotas darbo užmokestis.
Teisę gauti ligos pašalpas turi apdraustieji asmenys, jeigu jie prieš laikino nedarbingumo
nustatymo dieną turėjo ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6
mėnesių per paskutiniuosius 24 mėnesius ligos draudimo stažą. Priskaičiuotos ir išmokėtos pašalpos iš
Sodros lėšų į įmonės apskaitos registrus nepatenka. Nedarbingumo pašalpas pagal deklaruoto darbo
užmokesčio dydį skaičiuoja Sodros inspektoriai.

4.8. Išskaitymų iš darbo užmokesčio apskaičiavimas

Iš darbo užmokesčio išskaičiuojamo pajamų mokesčio dydis yra lygus 15 proc.

apmokestinamųjų darbo užmokesčio pajamų. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos tokia tvarka:
iš pajamų, susijusių su darbo santykiais, atimamas pagrindinis neapmokestinamas minimumas,
papildomas neapmokestinamas minimumas. Jei darbuotojo sutuoktinis nedirba ar dėl kitų priežasčių
nepasinaudojo teise į neapmokestinamą minimumą, tai apskaičiuojant pajamų mokestį darbuotojui
papildomai gali būti pritaikytas sutuoktinio neapmokestinamas minimumas. Jei darbuotojui taikomas
pagrindinis neapmokestinamas minimumas yra didesnis už 470 Lt (jei jie yra invalidai, daugiavaikiai
tėvai), taip pat jei jiems taikomas papildomas neapmokestinamas dydis, tai darbuotojai turi pateikti tai
patvirtinančius dokumentus.
Leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai gali būti pritaikyti tik
apskaičiuojant metines apmokestinamąsias pajamas ir metinį pajamų mokesčio dydį.
Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą sudaro 3 proc. nuo priskaičiuoto darbo
užmokesčio, išskyrus apmokėjimą iš darbdavio lėšų už dvi pirmas sirgtas dienas ir Sodros išmokas.
Išmokos pagal teismo vykdomuosius raštus yra išskaičiuojamos vadovaujantis LR teismo ar
įstatymų nustatyto dydžio.

5. ATSARGŲ APSKAITA

UAB "Rytvita" atsargos apskaitomos taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, o parduotų atsargų
 10
savikainai apskaičiuoti taiko FIFO metodą. Taikant šį metodą daroma prielaida, kad pirmiausiai
sunaudojamos arba parduodamos tos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai. Tai reiškia, kad
laikotarpio pabaigoje lieka tos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos paskiausiai.
Apskaitoje registruojamos atsargos faktine įsigijimo savikaina pagal PVM sąskaitas faktūras ir invoisus.
Pajamavimas atliekamas iš karto gavus PVM sąskaitas faktūras.
Atsargos balanse parodomos kaip trumpalaikis turtas. Joms apskaityti skirta 20 sąskaita. Tai
aktyvinę sąskaita, turinti debeto likutį, kuris rodo kiek ataskaitinio laikotarpio pradžioje arba pabaigoje
esamų atsargų vertė. Atsargų apskaita yra kompiuterizuota. Visus reikiamus duomenis apie atsargas, jų
likučius galima rasti įmonės kompiuteryje.
Įsigijus atsargų ir jas užpajamavus, kompiuteriniuose apskaitos registruose automatiškai pakinta
ne tik jų kiekis, bet tuo pačiu perskaičiuojama turimų atsargų kaina . Parduodant paslauga atsargos yra
nurašomos išrašant PVM sąskaitą faktūrą. Informacija apie parduotas ir nurašytas atsargas yra
pateikiama kompiuteryje pardavimo ataskaitoje. Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys
apie pirkėją, atsargų kiekis, kaina, suma, o taip pat prekės pirkimo informacija. Atsargos
pąjamuojamos faktine savikaina. Taip pat šia savikaina atsargos nurašomos.
„Medžiagų (prekių) nurašymo aktas" (žr. 19 priedą) naudojamas įmonės suvartotoms
žaliavoms, ūkinėms prekėms ir kitoms atsargoms nurašyti. Medžiagų nurašymo aktas yra
surašomas medžiagas sunaudojusiame padalinyje. Akte nurodomi medžiagų kiekiai, matavimo
vienetai, kainos, apskaičiuojama bendra sunaudotų atsargų vertė. Pagal šio akto duomenis
kompiuteriu daromas atsargų neigiamas koregavimas.
Kiekvieną mėnesį kompiuteriu yra atspausdinama atsargų disponavimo ataskaita. Šioje
ataskaitoje yra nurodoma kredito ir debeto apyvarta pagal kiekvienos atsargos pavadinimą bei iš viso.
Atsargos apskaitomos kiekiu ir suma.
Inventorizaciją atlieka įmonė, vykdydama apskaitą ir vidinį auditą. Jos atliekamos periodiškai, ne
rečiau kaip vieną kartą per metus, taip pat po stichinių nelaimių, vagysčių, nustačius piktnaudžiavimą ar
išeikvojimą ir pan. Inventorizacija atliekama įmonės administracijos vadovo įsakymu ( žr.20
priede), kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės ir pareigos.
Taip pat nurodomas inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas. Atliekant prekių, medžiagų
inventorizaciją, kai tikrinami šių atsargų likučiai natūra, būtinai dalyvauja materialiai atsakingi
asmenys. Inventorizacijos metu nustatyti rezultatai įforminami prekių ir medžiaginių vertybių
inventorizacijos aprašu. Apraše yra surašomi materialinių vertybių faktiški kiekiai ir pagal apskaitos
duomenis. Jei inventorizuojant randama neatitikimų, brokuotų ar sugedusių medžiagų, surašomi
atitinkami aktai. Komisijos sprendimai apie trūkumų priežastis surašomi protokole, kuris paliekamas
įmonės vadovui tvirtinti. Visi inventorizacijos aprašai tvirtinami dviem egzemplioriais. Pasirašius
visiems komisijos nariams pirmasis egzempliorius atiduodamas buhalterijai, o antrasis materialiai
atsakingam asmeniui.

6. ILGALAIKIO MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO APSKAITA

Ilgalaikiu turtu laikomas toks turtas, kuris įmonės veikloje naudojamas uždirbant pajamas ilgiau
nei vienerius finansinius metus. Įmonės ilgalaikiam materialiam turtui priskiriami objektai, kurių
pradinė įsigijimo vertė - 800 Lt ir didesnė ir, kurie tarnauja ilgiau kaip vienerius metus. Įstaigos
ilgalaikis turtas įkainojamas ir apskaita vedama įsigijimo savikaina. Šią savikainą sudaro visos išlaidos,
susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, verte. Ilgalaikio materialaus turto apskaitai vesti yra naudojama
12 sąskaita. Ši sąskaita skirstoma į subsąskaitas:
• 12100 Įsigijimo savikaina ( pastatai, statiniai);
• 12110 Perkainojimas (statiniai ir mašinos);
• 12170 Nusidėvėjimas (pastatai, statiniai);
• 12200 Įsigijimo savikaina (transporto priemonės);
• 12210 Perkainojimas (transporto priemonių);
• 12270 Nusidėvėjimas (transporto priemonių);
• 12290 Nurašymo sumos (transporto priemonių);
• 12300 Įsigijimo savikaina (kita įranga, įrankiai);
• 12370 Nusidėvėjimas(kita įranga, įrankiai);
• 12400 Įsigijimo savikaina (įrengimai);
 11
• 12370 Nusidėvėjimas(įrengimai);
• 12500 Kitas materialusis turtas (įsigijimo savikaina).
Šių sąskaitų debete atvaizduojamos visos ilgalaikio turto įsigijimo operacijos, o kredite
-netekimo operacijos.
UAB „Rytvita" disponuoja šiuo ilgalaikiu materialiuoju turtu: statiniai, transporto priemonės,
kita įranga, įrankiai, įrengimai, bei ilgalaikiu nematerialiuoju turtu - programinė įranga.
Įsigyjant ilgalaikį turtą įmonė moka pinigais esančiais banko sąskaitose, arba perka skolon.
Įsigytas ilgalaikis turtas yra užpajamuojamas, nurodant jo įsigijimo savikainą. Įsigytam ilgalaikiam
turtui yra užvedama Ilgalaikio turto apskaitos kortelė. Šioje kortelėje pateikiama įsigyto materialiojo
turto pradinė vertė, likvidacinė vertė, nusidėvėjimo skaičiavimo būdas, perdavimo eksplotuoti data,
galutinio nusidėvėjimo data. Įsigijus ilgalaikį turtą ir jį užpajamavus yra surašomas Turto įvedimo į
eksploataciją aktas ( žr. priede 21). Šiame akte nurodoma kada ilgalaikis turtas buvo įsigytas, kada
perduotas naudoti ūkinėje veikloje, numatoma turto likvidacinė vertė. Šį aktą pasirašo komisijos nariai.
Ilgalaikio turto įsigijimas ir perdavimas įforminami atitinkamais dokumentais. Įsigyjant
įrengimus, inventorių ir kitas pagrindines priemones pagrindinis dokumentas yra tiekėjo PVM
sąskaita-faktūra. Kiekvienam objektui suteikiamas inventorinis numeris. Priimtas į eksploataciją
kiekvienas objektas vadovo įsakymu priskiriamas materialiai atsakingam asmeniui.
Įmonė ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja taikydama tiesiogiai proporcingą arba dar kitaip
vadinamą tiesinį metodą. Šis metodas pagrįstas nuostata, kad Ilgalaikio materialiojo turto objektas yra
tolygiai naudojamas per visą naudingo tarnavimo laiką ir kasmet teikia tokią pat naudą. Todėl kiekvienais
metais į produkcijos savikainą ar veiklos sąnaudas įskaitoma vienoda nusidėvėjimo suma. Ilgalaikis
turtas eksploatuoti perduodamas pradedant skaičiuoti nuo kito mėnesio, kada buvo įsigytas. Ilgalaikio
turto nusidėvėjimo norma nustatoma, vadovaujantis „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos)"
normatyvais.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas negali viršyti jo pradinės vertės. Priskaityta nusidėvėjimo suma
apskaitoje parodoma toki įrašu: D 61115; K 12370. Nusidėvėjimas skaičiuojamas iki objekto pilnos
vertės. Visiškas ilgalaikio turto nusidėvėjimas nėra pagrindas jam nurašyti, jei tas turtas dar tinkamas
eksploatuoti .Atskirai atskaitomybėje parodoma ir per ilgalaikio turto naudojimo laikotarpį nudėvėta
suma. Ją atėmus iš įsigijimo savikainos, apskaičiuojama šio turto likutinė vertė. Ribotą laiką naudojamo
(amortizuojamo) ilgalaikio turto įsigijimo savikaina (pradinė jo vertė) balanse turi būti mažinama
sukaupto nusidėvėjimo, amortizacijos bei nurašyto turto vertės suma, tuo pačiu apskaičiuojant šio turto
likutinę vertę.
Visiškai nudėvėtas turtas yra nurašomas jo įsigijimo savikaina. Šiam faktui užfiksuoti yra
sudaroma komisija ir surašomas AKTAS. Jei turtas planuojamas naudoti ir toliau, reikia nustatyti jo vertę.
Įstaiga ilgalaikį materialų ir nematerialų turtą privalo inventorizuoti ne rečiau, kaip kartą per metus.
Inventorizacijai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių, skolų, pinigų ir kt. turto patikrinimas
ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis. Inventorizacija atliekam remiantis
įstaigos vadovo įsakymu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai,
pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos
būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios bei užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti
dokumentais.
Įmonės ilgalaikis turtas registruojamas kompiuteriniuose apskaitos registruose, kadangi
sistemoje „Rivilė " galima atlikti tokias operacijas su IT: nupirkti, parduoti, užpajamuoti, nurašyti,
paskaičiuoti amortizaciją, keisti naudingo tarnavimo laiką ir normatyvus, atlikti vidinį judėjimą (keisti
materialiai atskaitingą asmenį, buvimo vietą, nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitą).
Galima atspausdinti nemažai įvairių ataskaitų, pvz.: IT likučiai nurodytai datai, einamieji likučiai,
IT kortelės istorija, IT kortelė, inventorizacijos žiniaraštis ir t.t..

7. VEIKLOS IŠLAIDŲ APSKAITA

Šių išlaidų apskaitai įmonės sąskaitų plane skirta 611 sąskaita ,Bendrosios ir
administracinės sąnaudos". Ši sąskaita skirta apskaityti ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms,
susijusioms su visa įmonės ūkine veikla, vykdoma per ataskaitinį laikotarpį nepriklausomai nuo prekių
pardavimo apimties. Veiklos sąnaudoms priskiriamos pardavimų bendrosios ir administracinės
 12
sąnaudos.
Veiklos sąnaudų analitinės sąskaitos yra išskiriamos pagal: išlaidų straipsnius (61100 „Darbo
užmokestis", 61101 „Socialinis draudimas",611615 „Elektros energijos sąnaudos" ir t.t.);
Įmonės apskaitai yra aktualesnė informacija, kurią teikia išlaidų grupavimas pagal išlaidų
susidarymo vietas .Suvedant į kompiuterį PVM sąskaitų faktūrų, banko, kasos dokumentų ir kitų
dokumentų duomenis, kiekvienam priskaitymui, pervedimui ar išmokėjimui yra nurodomas vietos
kodas. Šis kodas - tai padalinio, kuriam priskiriamos šios išlaidos kodas. Darbo užmokesčio,
socialinio draudimo sąnaudos, kurios apskaitomos rankiniu būdu yra atskirai suvedamos į kompiuterį
remiantis darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir kt. objektų apskaitos registrais. Išlaidos yra
kaupiamos kompiuteriniuose apskaitos registruose, o esant reikalui - dažniausiai ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje yra atspausdinama ataskaita .
62 sąskaita „Kitos veiklos sąnaudos" skirta apskaityti įvairioms veiklos mokesčių, nuostolio,
patirto perleidžiant ilgalaikį bei trumpalaikį turtą bei kitoms veiklos sąnaudoms
Ši sąskaita debetuojama:
• fiksuojant nuostolį dėl ilgalaikio ar trumpalaikio turto perleidimo (K.20 ari klasės
turto sąskaitos);
Ši sąskaita kredituojama:
• ją uždarant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje - visa debetinio likučio suma.
Įmonės sąskaitų plane nėra išskirtos ateinančių išlaidos. Išlaidos kurios galėtų būti priskirti
ateinančių laikotarpių išlaidoms, pz. spaudos sąnaudos, yra nurašomos iškart į veiklos sąnaudas.

8. PREKIŲ, DARBŲ IR PASLAUGŲ PARDAVIMŲ APSKAITA

Įmonė didžiąją dalį pajamų gauna parduodama įrenginius, atlikdama serviso aptarnavimą,
vamzdynų montavimą.
Pardavimų apskaitai fiksuoti įmonės sąskaitų plane skirta 500 sintetinė sąskaita - Prekių
pardavimai ir paslaugos. Išskiriamos šios sąskaitos subsąskaitos: 50000 - Prekių pardavimai, 50050
-Suteiktos paslaugos.
Pardavus prekes ar suteikus paslaugas šis faktas turi būti atvaizduojamas apskaitoje. Tuo atveju,
kai prekės ar paslaugos parduodamos skolon, turi būti fiksuojamas padidėjęs pirkėjų įsiskolinimas ir
pardavimo pajamų uždirbimas (pardavimo pajamų padidėjimas fiksuojamas 50 sąskaitos kredite,
kadangi ši sąskaita yra pasyvinė): D 24000; K 44300; K 50000. Kai pirkėjai perveda įmonei
priklausančią sumą: D 27100; K 24000.
Kadangi įmonėje apskaita kompiuterizuota, tai visos pardavimo operacijos, remiantis
pardavimo dokumentais yra suvedamos į kompiuterį.
Įmonė, gavusi užsakymą, kuriame nurodytas užsakomų konkrečių prekių kiekis, aptartos prekių
pateikimo bei pirkėjo siūlomos mokėjimo už prekes sąlygos, išsiunčia prekes. Prekės pirkėjams
pervežamos įmonės transportu.
Prekės parduotuvėje nurašomos pagal vidutinį antkainį, kuris apskaičiuojamas: (prekių likutis
mėnesio pradžiai pirkimo kaina + einamo mėnesio įsigytos prekės pirkimo kaina) / (prekių likutis
mėnesio pradžioje pardavimo kaina + einamojo mėnesio įsigytos prekės pardavimo kaina).
Šioje įmonėje parduodant yra taikomi diskontai ir kitos prekybinės nuolaidos sąskaita 50900 Jie
mažina pardavimų apimtį. Taip pat pardavimų apimtį mažina ir grąžinimai. Sąskaita 50930 Kadangi
šioje įmonėje grąžinimams nėra skirtos sąskaitos, įvykus grąžinimui, Storno įrašu yra mažinamos
pajamos.
Sintetinė pardavimų apskaita vedama kompiuteriniuose apskaitos registruose.
Užfiksavus prekių pardavimų operaciją, automatiškai koreguojamos Didžiosios Knygos
sąskaitos, prekių likučiai sandėliuose, pirkėjų skolos. Naudodama šią pardavimų informaciją,
programa gali operatyviai suformuoti ataskaitą apie tai, kiek, kam, iš ko pirktų ir kokių prekių
parduota per nurodytą periodą, koks pelnas iš kiekvieno pardavimo, kokia parduotų prekių savikaina ir
pardavimo kaina, pateikti informaciją apie pirkėjų skolas, suformuoti mokėjimų debitoriams grafiką,
atspausdinti ataskaitą apie pardavimų PVM ir kt.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atitinkamose pajamų sąskaitose sukauptos sumos
iškeliamos pagal tokią sąskaitų korespondenciją: D 5 klasės sąskaitos; K 391.
 13
Parduotų prekių savikaina - tai įmonės patirtos sąnaudos, tenkančios parduotai produkcijai,
perparduotoms prekėms ir suteiktoms paslaugoms.
Parduotų prekių savikainos apskaitai skirta 600 sąskaita - Parduotų prekių savikaina. Šios
sąskaitos debete pateikiama parduotos produkcijos vertė pagal sąskaitų korespondenciją: D 60000; K
20140.
Įmonėje yra sudaromas 600 sąskaitos Apyvartos žiniaraštis, kurio debete registruojamos
sąnaudos, tenkančios parduotai produkcijai, perparduotoms prekėms ar suteiktoms paslaugoms, o kredite
- jų nurašymas. Laikotarpio pabaigoje parduotų prekių savikainos sąskaita uždaroma, perkeliant joje
sukauptą sumą į finansinio rezultato sąskaitą: D 391; K 600.
Įmonėje susidaro pirkėjų neatlyginamų pardavimo sąnaudų. Tai produkcijos pakrovimo bei
iškrovimo, pervežimo sąnaudos, darbuotojų darbo užmokestis ir priskaitymai socialiniam
draudimui, veiklos palaikymo ir kitos sąnaudos.

9. NUOSAVO KAPITALO IR PELNO PASKIRSTYMO APSKAITA

Įmonės įstatinis kapitalas yra pastovus dydis, jo suma nekinta nepriklausomai nuo bendrovėje
vykdomų operacijų. Įmonių rejestre įregistruotas UAB „Rytviai" įstatinis kapitalas lygus 160000 Lt.,
kuris padalintas į paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 1000 Lt.
Metų gale gaunamas pelnas, kuris vėliau paskirstomas į rezervus. Privalomas 10 proc.
įstatymo numatytas rezervas nuo įstatinio kapitalo dar nesuformuotas.
Rezervai skirstomi į tris grupes:
• Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstyto pelno ir naudojamas tik bendrovės
nuostoliams padengti. Jei privalomasis rezervas yra mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atskaitymai į
šį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni nei 1/20 grynojo pelno, kol bus pasiekta 1/10 bendrovės
įstatinio kapitalo.
• Akcininkams priėmus sprendimą supirkti savas akcijas ir numačius sumą, kurią reikės
sumokėti u planuojamas įsigyti savas akcijas, įstatymų nustatyta tvarka iš paskirstytinojo pelno
sudaromas rezervas savoms akcijoms įsigyti.
• Kiti rezervai sudaromi įstatymų nustatyta tvarka bei nusprendus akcininkams. Rezervai
didinami ir mažinami bendrovės įstatų numatyta tvarka. Akcininkams priėmus sprendimą sudaryti ar
panaikint rezervus, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas (sumažėjimas), ta pačia suma
mažinant (didinant) nepaskirstytąjį pelną

10. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

Verslininkai, investuotojai daug dėmesio skiria finansinei atskaitomybei, kurios duomenimis

vadovaujasi priimant atitinkamus sprendimus. Pirmiausia apskaitoje turi tiksliai atsispindėti turtas,
kuriuo disponuoja įmonė, savininko nuosavybė, įsipareigojimai, bei įmonės finansinė būklė.
Laikantis šių reikalavimų duomenys apskaitoje fiksuojami pagal kaupimo principą. Ūkinės
operacijos apskaitomos tuo metu, kai jos vyksta, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ir išmokėjimą.
Įmonės finansinė atskaitomybė rengiama laikantis įmonės veiklos tęstinumo principo.
Atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti aiški, suprantama, patikima ir neutrali. Siekiant, kad
finansinės ataskaitos atiliktų pagrindinę funkciją, jose pateikiama informacija turi būti palyginama
ne tik su praėjusio laikotarpio duomenimis, bet ir su kitų įmonių finansinėmis ataskaitomis.
Duomenys finansinei atskaitomybei rengti imami iš didžiosios knygos.
Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymą Lietuvos įmonės išoriniams informacijos
vartotojams pateikia keletą finansinių atskaitomybės formų:
1. Ataskaitos: Balansas; Pelno (nuostolio) ataskaita; Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita;
Finansinės būklės pakitimų (piniginių srautų) ataskaita (žr. 22, 23, 24, priedą)
2. Paaiškinamasis raštas: Bendrosios pastabos; Pažymos su pastabomis; Pastabos.
Metinė finansinė atskaitomybė rengiama apibendrinant kiekvienų finansinių metų
duomenis.
Balanse (žr. 22 priedą) pinigine išraiška pateikiami įmonės turimi ištekliai dvejopais
duomenimis: pagal turto sudėtį ir jo susidarymo šaltinius. Balanse pateikiami duomenys einamųjų
finansinių metų ir praėjusių finansinių metų duomenys sausio pirmai dienai.
 14
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys, pagal kuriuos galima spręsti apie įmonės veiklą
per tam tikrą laikotarpį. Remiantis šiais duomenimis, ne tik galima įvertinti įmonės veiklą per tam tikrą
laikotarpį, bet ir pagrįstai prognozuoti, kiek bus efektyvi būsimoji veikla bei kokios bus piniginės
įplaukos. Ataskaitoje informacija pateikiama įvairiais aspektais, atskirai pateikiamos pagrindinės ir
nepagrindinės veiklos pajamos ir sąnaudos. Pelno (nuostolio) ataskaitoje turi būti išskirta keletas
pagrindinių elementų; pajamos, sąnaudos, pagaute ir netekimai.
UAB "Rytvita" teritorinei statistikos įstaigai pateikia tokią periodinės statistinės
atskaitomybės formą: „Įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaitą F - 01 KETVIRTINĘ" (žr. 32
priedą).

Įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaitą pateikia nefinansinės valstybinės ir

savivaldybės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės specialiosios paskirties uždarosios akcinės
bendrovės, kooperatinės bendrovės. Pateikiama už kiekvieną ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25
dienos. Pirmoje ir antroje ataskaitos lentelėje balanso principu yra parodomas turtas bei nuosavybė ir
įsipareigojimai ketvirčio pradžioje ir pabaigoje. Trečioje lentelėje nurodomos per ataskaitinį laikotarpį
patirtos išlaidos atsargoms padidinti - medžiagų, žaliavų, bei prekių, skirtų perparduoti, pirkimas.
Neįskaitomas materialiojo turto pirkimas. Taip pat nurodomas paslaugų pirkimas - tai išlaidos už įmonei
suteiktas paslaugas - elektros, šilumos, dujų, vandens tiekimą, už pašto ir ryšių, transporto, reklamos,
saugumo užtikrinimo paslaugas ir pan. Ketvirtoje lentelėje nurodomos pajamos, sąnaudos ir pelnas per
ataskaitinį ketvirtį. Taip pat išskiriami mokesčiai ir rinkliavos, darbuotojų skaičius, atlyginimai ir
socialinis draudimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija, akcizai.

11. ĮMONĖS FINANSAI

Patikimai nustatyti įmonės veiklos rezultatą - pelną ar nuostolį - yra vienas iš svarbiausių
apskaitos tikslų. Šis rezultatas reikalingas įmonės efektyvumui įvertinti, jos vystymo perspektyvoms
numatyti, pelno mokesčiui apskaičiuoti, dividendams nustatyti ir kt.
Įmonėje finansinis rezultatas apskaičiuojamas pagal kaupimo principą. Šiuo atveju pelnas
(nuostolis) lygus įmonės pajamų ir sąnaudų toms pajamoms uždirbti skirtumui.
Įmonė moka šiuos mokesčius: Pelno mokestį, Pridėtinės vertės mokestį, Gyventojų pajamų
mokestį, Kelių mokestį, Mokestį už aplinkos teršimą ir Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto
mokestį.
Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio
laikotarpio ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį - ne vėliau kaip iki šio ketvirčio
paskutinio mėnesio 25 dienos.
Avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius devynis mėnesius pateikiama ne vėliau kaip
mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną, už dešimtą - dvyliktą mėnesius pateikiama ne
vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną.
Metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito
mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos.
PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, todėl mokestinio laikotarpio PVM
deklaracija (žr. 36 priedą) turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Gyventojų pajamų
mokestis išskaičiuojamas ir sumokamas į savivaldybių biudžetą kiekvieną mėnesį.
Šio mokesčio deklaracijos yra ketvirtinės. Ketvirtinė deklaracija, kurioje deklaruojama
kiekvienam gyventojui per tą kalendorinį ketvirtį išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų
mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo
mėnesio 25 dienos.
Kelių mokestį įmonė perveda į valstybės biudžetą kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito
mėnesio 25 dienos.
Iki kovo 1 dienos įmonė mokėtojai privalo pateikti apskrities VMI praėjusių metų Kelių
mokesčio deklaraciją.
Įmonė mokestį už aplinkos teršimą moka kas pusę metų.
Šis mokestis sumokamas ir šio mokesčio deklaracijos formos Aplinkos ministerijos įgaliotai
institucijai ir VMI pateikiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos.
Įmonė į savivaldybės biudžetą moka Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestį.
Mokestis mokamas po XA metinės sumos pasibaigus ketvirčiui per 25 dienas.
 15
Metinė šio mokesčio deklaracija turi būti pateikta iki tų metų kovo Įdienos.
Socialinio draudimo įmokos turi būti sumokėtos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą
ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Mokomieji pavedimai pateikiami bankui visai atitinkamo
laikotarpio privalomo Valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai. Atskirai nurodomos draudėjo ir
apdraustųjų įmokų sumos.
Kas ketvirtį įmonė siunčia SODRAI Pranešimą apie socialinio draudimo įmokas.
Įmokos į Garantinį fondą mokamos kartą per mėnesį, bet nevėliau kaip iki kito mėnesio 15
dienos.
Laiku nesumokėjus mokesčių ar privalomųjų įmokų skaičiuojami delspinigiai pagal Finansų
ministerijos nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai
pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos, po to, kai mokestis turėjo būti pervestas ir baigiami skaičiuoti
mokesčio pervedimo dieną (įskaitytinai).

IŠVADOS

1. Keturių savaičių praktiką atlikau UAB "Vokiškėliai". Įmonės adresas Gedimino g.- 3,
Vilkaviškis.
Įmonėje dirba 10 darbuotojų. Pagrindinė bendrovės veikla - didmeninė ir mažmeninė prekyba.
2. Susipažinau su šioje įmonėje vedama buhalterine apskaita, vykdoma ekonomine veikla.
Buhalterinė apskaita pilnai kompiuterizuota. Buhalterinės apskaitos sistema "Rivilė",“ – pilnai
integruota, modulinė, daugiavartotojiška sistema, skirta apskaitai tvarkyti tiek mažose, tiek didelėse
įmonėse. „Rivilė " pasižymi didelėmis lankstumo bei priderinamumo galimybėmis, t.y. ji lengvai
pritaikoma prie galiojančių įstatymų bei konkretaus apskaitos modelio. Kompiuteriu ruošiama
daugelis žiniaraščių, suvestinių, įvairių lentelių.
3. Palyginus finansinės ir valdymo apskaitos išdėstytų teorinių temų su įmonės buhalterinės
apskaitos vedimu, reikia pastebėti, jog esminių skirtumų pinigų, atsiskaitymų, darbo ir darbo
užmokesčio, atsargų, ilgalaikio turto, bendrųjų ir administracinių išlaidų, produkcijos, darbų ir
paslaugų, kapitalo ir rezervų apskaitoje nebuvo aptikta.
4. Sugebėjimas tiksliai ir teisingai parodyti, išspręsti, išanalizuoti įmonių ūkinės veiklos
rezultatus, jų turtą ir šio turto savininkus pasižymi ilgalaike ir gera praktine darbo patirtimi,
pritaikant teorines žinias.

LITERATŪRA

1. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius: Pačiolio Leidybos centras, 2007

2. Buhalterio žinynas. - Vilnius: Pačiolis, 2000.

3. Finansų valdymo sistemos. -
http://www.fVs. lt/main.php?id= 1
4. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. -
http://www3.Irs.lt/cgi-bin/preps2 ?Conditionl =224416&Condition2=
5. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. -
http://skelbimas.lt/istatymai/imoniu finansines atskaitomybes istatvmas .htm