Vilniaus universiteto

Orientalistikos centras

Azijos studijų (sinologijos) programos studentė

RŪTAVILĖ PAULIUKAITĖ

Kinijos istorija

KANGXI NUOPELNAI KINIJAI

Vadovė – doc. Loreta Poškaitė

 Vilnius 2016
TURINYS

ĮVADAS.........................................................................................................................3
KANGXI ATĖJIMAS Į VALDŽIĄ IR VALDYMO YPATUMAI..............................4
KINIJOS SUVIENIJIMAS IR KARINIAI LAIMĖJIMAI............................................7
KANGXI KULTŪRINIS INDĖLIS KINIJAI...............................................................9
IŠVADOS.....................................................................................................................11
LITERATŪROS SĄRAŠAS........................................................................................12

2
 ĮVADAS
 
Darbo pobūdis, aktualumas ir problematika. Šiame darbe
supažindinsiu su vienu iš ilgiausiai valdžiusiu Kiniją imperatoriumi Kangxi, jo
laimėjimais, pasiekimais, kokį indėlį jo vadovavimas paliko Kinijos istorijoje.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti imperatoriaus Kangxi nuopelnus Kinijos
valstybei.
Darbo uždaviniai.
 Išsiaiškinti Kangxi atėjimo į valdžią subtilybes
 Aptarti imperatoriaus Kangxi valdymo ypatumus
 Parodyti, kokią įtaką Kinijai suvaidino imperatoriaus kariniai
laimėjimai
 Atskleisti, kokį indėlį Kinijos kultūroje paliko Kangxi
 Pateikti išvadas apie Kangxi nuopelnus Kinijai
Darbo metodika ir empiriniai duomenys. Darbą sudaro įvadas, trijų
skirtingų aspektų dėstymas, pateikiamos išvados. Analizuojant naudojamos knygos,
straipsniai bei internetinės prieigos.

3
 KANGXI ATĖJIMAS Į VALDŽIĄ IR VALDYMO YPATUMAI

Kangxi ( 康 熙 ) buvo ketvirtasis Qing dinastijos imperatorius ir pirmasis

dinastijos atstovas gimęs Kinijos teritorijoje. Kangxi gimė 1654 metais gegužės 4
dieną Jingren rūmuose. Jo tikras vardas buvo Xuanye. Jis buvo trečiasis imperatoriaus
Shunzhi sūnus. Į sostą buvo pasodintas vasario mėnesį 1661 metais, kai jam buvo vos
septyneri metai. Xuanye prieš tapdamas imperatoriumi pasivadino Kangxi vardu
(klestintis ir spinduliuojantis). Jo valdymo laikotarpis tęsėsi net 61 metus, tai
ilgiausias valdymo periodas Kinijoje. Tačiau ne visą šį laikotarpį valdė jisai. Kol
jaunasis imperatorius taps pakankamai suaugęs ir galės perimti valdžią į savo rankas,
šalį turėjo valdyti keturi regentai ir jo močiutė Siaozhuang (Xiaozhuang). Tie keturi
regentai buvo: Sonin, Suksaha, Ebilun ir Oboi. Vos tik šie keturi regentai atėjo į
valdžią, jie pradėjo šalinti Shunzhi imperatoriaus paskirtus valdininkus. Per penkerius
metus jie stengėsi kuo labiau sustiprinti savo valdžią veikdami nepilnamečio Kangxi
vardu. Naujasis imperatorius aiškiai buvo tik marionetė, kol Qing dinastiją valdė
paskirti keturi regentai. Kaip manoma, dėl regentų arogancijos, Kangxi senelė tapo jo
šalininke. Ji guodė imperatorių kai mirė jo mama. Taip pat ji suplanavo pirmąjį
Kangxi politinį žingsnį, tai buvo vedybos su Gabulo dukterimi. Gabulo vienuolikmetė
duktė susižadėjo su Kangxi imperatoriumi ir 1665 metais oficialiai tapo
imperatoriene.
Stipri frakcija susiformavo už imperatoriaus Kangxi nugaros. Šalį faktiškai
valdė vienas iš regentų Oboi. Nuo 1667 metų paskutinio mėnesio iki 1668 metų vyko
arši kova tarp imperatoriaus ir jo regento Oboi. Štai vienas iš pavyzdžių. Oficialiuose
šaltiniuose yra nuoroda į tam tikrus sprendimus, kurie atspindėjo vienos ar kitos pusės
pažiūras. 1667 metais sekretorius Bambursan buvo paskirtas „Tikrųjų įrašų“
vyriausiuoju redaktoriumi. Šis paskyrimas leido Oboi kontroliuoti viską kas buvo
rašoma. Tačiau imperatorius Kangxi pakeitė Oboi paskirtą naująjį vyriausiąjį
redaktorių sau lojaliu Duikanu. 1669 metais imperatorius smogė savo regentui Oboi.
Savo įsake jis pažėrė Oboi daugybę kaltinimų, dėl jo įžeidžiamo elgesio bei
prieštaringų sprendimų, to pasėkoje regentas Oboi buvo suimtas ir įkalintas.
1679 metais prasideda taip vadinama „Kangxi era“. Įtvirtindamas savo
valdžią Kangxi stengėsi kaip galima labiau sumažinti mandžiūrijos aristokratų,
kunigaikščių-regentų tarybos įtaką šalies valdymui. Todėl priiminėjo sprendimus
savarankiškai, vadovavo karo pabaigai ir maištų malšinimui.

4
 Iki šių laikų Kangxi laikomas vienu iš didžiausių imperatorių Kinijoje. Jis
buvo geras administratorius, protingas politikas ir gudrus diplomatas. Imperatorius
reorganizavo visą Kinijos valdymo sistemą, buvo iniciatorius vieno iš didžiausių
istorijoje hidroinžinerijos projektų – užtvankos statybos ir Geltonosios upės vagos
gilinimo, dėka to baigėsi vis pasikartojantys potvyniai į Šiaurės Kinijos lygumas.
Buvo atkurtas didysis kanalas jungiantis Geltonąją ir Jangdzės upes. Tai leido gabenti
ryžius iš derlingų pietų žemių į sandėlius Šiaurinėje šalies dalyje. Norėdamas kuo
labiau įtvirtinti savo valdžią Kangxi sumažino mokesčius, o regionams, kurie buvo
nukentėję nuo karo iš vis leido nemokėti mokesčių. Šalis pradėjo klestėti. 1711 metais
imperatorius paskelbė, kad ateityje mokesčių politika bus priklausoma nuo gyventojų
skaičiaus, todėl gyventojų skaičiaus augimas nebus apmokestinamas.
1684 metais Kangxi panaikino užsienio prekybos draudimą. Užsienio
laivams atidarė keturis uostus. Šių reformų rezultatas buvo užsienių pirklių, norinčių
pirkti kinų prekes, srautas ir didelės sidabro įplaukos į imperatoriaus iždą. Atsirado
vidiniai ir išoriniai prekybiniai ryšiai, kurie specializavosi grūdų, porceliano, šilko,
medvilnės ir arbatos prekyboje. Kinija palaipsniui integravosi į pasaulio ekonomiką.
Ekonomikos augimas, pirklių klestėjimas ir komercinių santykių plėtra,
daugelio buvo laikoma kaip tradicinių vertybių paminimas. Kad išsklaidytų šiuos
nuogąstavimus, valstybėje prasidėjo konfucianizmo aukštinimas. Kangxi buvo uolus
konfucianizmo šalininkas. Stebėdamas gyventojų nuotaikas jis sukūrė „16 įsakymų“
vietoje Fulinio „šešių mokymų“. Šie įsakymai 1670 metais buvo paskelbti kaip
„šventasis dekretas“ ir apėmė ne tik moralinius gyvenimo aspektus, bet ir teisę bei
mokesčių politiką. Jame buvo bandoma įtikinti valstiečius mokėti mokesčius,
dalyvauti kolektyvinėje laidavimo sistemoje, „sutramdyti vagis ir plėšikus“, neslėpti
bėglių ir t.t.
Kad sustiprintų mandžiūrų ir kinų aukštuomenės sąjungą, imperatorius
stengėsi juos kiek galima labiau įtraukti į kultūrinį, politinį, visuomeninį gyvenimą.
Kangxi tuo pačiu stengėsi neleisti, kad kinų aristokratų šeimos ir klanai įtakotų šalies
valdymą. Todėl imperatorius įvedė kvotas gauti mokslo laipsnį, kuris leisdavo užimti
aukštus postus.
Viena iš naujovių įdiegta imperatoriaus Kangxi buvo rūmų ataskaitų sistemos
vystymas (plėtojimas). Šios sistemos esmė buvo ta, kad buvo naikinamas skirtumas
tarp visuomeninių ir asmeninių pranešimų bei peticijų. Kiekvienas valdininkas,
pilietis, karys, turėjo tuojau pat pranešti apie sužinotus grobstymo atvejus,

5
administravimo savivalę, neramumus, nepriklausomai ar pats buvo viso to liudininkas
ar sužinojo per trečius asmenis. Sistema užtikrindavo, kad su pranešimais ir
atsakymais į juos, susipažintų tik tam tikri asmenys. Tai leido imperatoriui pereiti prie
konfidencialių ataskaitų. Pranešimai buvo registruojami ir saugomi knygų saugyklose.
Kangxi buvo prisimenamas kaip palankus vakariečiams Kinijos valdovas. Jis
sustabdė krikščionių persekiojimą. 1692 m. įsaku imperatorius leido Kinijoje
propaguoti katalikybę. Tačiau kiti ordinai, tokie kaip pranciškonų, dominikonų ir
augustinų, nesugebėjo subtiliai ir pagarbiai žvelgti į Kinijos kultūros tradicijas, o visų
pirma į protėvių kultą. 1706 metais imperatorius išsiuntė tuos krikščionių
misionierius, kurie nesugebėjo, kaip jėzuitai, pagarbiai žvelgti į Kinijos kultūros
tradicijas.
Imperatorius Kangxi mirė 1722 metais būdamas šešiasdešimt aštuonių metų
amžiaus.
Kangxi valdymo metai yra laikomi „aukso amžiumi“ Qing imperijoje, o pats
imperatorius pavyzdiniu valdovu.

6
 KINIJOS SUVIENIJIMAS IR KARINIAI LAIMĖJIMAI

„Trijų vasalų sukilimas“ buvo viena iš pirmųjų problemų, kurias reikėjo

spręsti jaunam imperatoriui Kangxi. Sukilimas prasidėjo apie 1673 metus ir truko
septynerius-aštuonerius metus. Trys vasalai, tai trys pasidavę Ming dinastijos
generolai, kurie buvo paskelbti kunigaikščiais feodalais, jiems pavesta valdyti
didžiules teritorijas Pietų Kinijoje. Wu Sangui atiteko Yunnan ir Guizhou provincijos,
Geng Jingzhongui atiteko Fujian provincija ir Shang Kexi atiteko Guangdong
provincija. Šie trys vasalai tapo labai galingi, įgijo vis daugiau autonomijos ir tapo
grėsme Qing dinastijai. Wu Sangui sustiprino savo galią ir jau 1670 metais prie jo
prisijungė Huanan, Sichuan, Gansu ir net Shaanxi provincijos. Kiti du vasalai taip pat
sustiprino įtaką savo vasalinėse teritorijose. To pasėkoje Qing karališkieji rūmai
neturėjo jokios įtakos pietų ir pietvakarių provincijose. 1673 metais vadovaujant Wu
Sangui, prasidėjo sukilimas prieš Mandžiūrijos valdžią
Nauji Wu Sangui sukilimai pasiekė Pekiną 1674 metais. Jis užėmė didžiąją
dalį žemių į pietus nuo Jangdzės upės ir vakaruose stūmėsi link Sichuanio. Kangxi
pajėgos patyrė daugybę pralaimėjimų, tačiau po pirmų nesėkmių, imperatorius išlaikė
šaltakraujiškumą ir 1681 metais jo armija įžengė į provincijos sostinę Junan Kumin,
numalšino sukilimą ir ėmė kontroliuoti visą Pietų Kiniją. Šis sukilimas vadinamas
„Trijų vasalų sukilimu“, ir jo numalšinimas laikomas svarbiu Kangxi indėliu į
valstybės suvienijimą.
Po dviejų metų, 1683 metais Kinija susigražino Taivano salą, paskutinį Ming
dinastijos šalininkų prieglobstį. Tuojau po salų užėmimo Kangxi išleido įsaką,
apgyvendinti pietinę Kinijos pakrantę, visiems naujakuriams suteikdamas finansinę
paramą. Galima sakyti kad Kinijos suvienijimas buvo baigtas.
Tuomet imperatoriaus dėmesys nukrypo į šiaurinę pusę, kur buvo gaunami
pranešimai apie padažnėjusius Rusijos naujakurių ir Mongolijos gyventojų
įsiveržimus į Kinijos teritoriją. Buvo surengtos baudžiamosios ekspedicijos, kurios
sunaikino Rusijos gyvenvietes Albazine. Šio žygio pasekmė buvo 1698 metais
pasirašyta sutartis tarp Qing dinastijos imperatoriaus ir Rusijos caro. Ši sutartis
Kinijos užsienio politikoje buvo naujas ir reikšmingas įvykis. Jos dėka Rusija buvo
suvaržyta ir nekėlė grėsmės.
Kangxi sąmoningai kiršino tarpusavyje ir kėlė neramumus Šiaurės
Mongolijoje, laukdamas progos prijungti ją prie savo imperijos.

7
 1687-1688 metais khalkho-džiungarų karo metu Kangxi atliko
nepriklausomo eksperto vaidmenį. Nesilaikydamas susitarimo su Khalkho chanais
dėl savitarpio pagalbos, jis sulaukė kol juos sutriuškino džiungarų chanato vadas
Galdan. Tokiu būdu Kangxi gavo puikią progą priglausti po savo sparnu Khalkho
chanatą. 1688 metų rudenį Khalkha feodalai prisiekė ištikimybę Mandžūrijos
valstybei. Nenorėdamas kovoti džiungarų chanato vadas Galdan pasiūlė imperatoriui
taiką su tam tikroms sąlygomis. Tačiau Kangxi atsisakė ir šis sprendimas paspartino
Šiaurės Mongolijos perėjimą Mandžiūrijos imperatoriaus žinion. 1690 metais Galdano
armija patyrė pralaimėjimą ir jis turėjo atsitraukti.
Per šešiasdešimt Kangxi valdymo metų įvyko daugiau nei 50 didelių ir mažų
sukilimų prieš Mandžiūrijos užkariautojus, Qing dinastiją – tai dvigubai mažiau nei,
per Kangxi tėvo aštuoniolika valdymo metų.

8
 KANGXI KULTŪRINIS INDĖLIS KINIJAI

Ne vien tik kariniais laimėjimais buvo garsus Kangxi. Jis daug dėmesio ir
laiko skyrė kultūrai ir švietimui.
Kangxi buvo gan neblogai išsimokslinęs. Jo pagrindinė Mandžiūrijos raštų
mokytoja buvo senelės tarnaitė vardu Sumara, kuri padėjo imperatoriui išmokti rašyti.
Imperatoriui žinias apie Kinijos raštus perdavė ir du eunuchai Chand ir Lin, kurie
gyveno rūmuose kartu su imperatoriumi dar nuo Ming dinastijos laikų. Daug vėliau
imperatorius Knagxi pasakė savo senam geram draugui, kad kinų kalbos pamokos su
eunuchais turėtų likti paslaptyje. Matyt taip buvo daroma tam, kad regentai nesužinotų
apie tokias pamokas, nes jie būtų darę viską, kad užkirstų tam kelią.
Didelį susidomėjimą Kangxi parodė Vakarų technologijomis. Su daugeliu šių
technologijų Kiniją supažindino jėzuitų misionieriai, pavyzdžiui, Ferdinand Verbiest
(Ferdinandas Verbiest) arba Slavíček Karel (Karelas Slavíček). Olandų jėzuitas,
matematikas ir astronomas, Ferdinand Verbiest mokė imperatorių geometrijos ir
algebros, sudarė imperatorišką kalendorių, konsultavo patrankų liejimo klausimais
(artilerijos padedamas imperatorius galėjo nuslopinti maištus pietų Kinijoje), būdavo
vertėju kinų diplomatams. Šio jėzuito susirašinėjimas su draugais, leido europiečiams
daug ką sužinoti apie kinų civilizaciją. Ferdinand Verbiest imperatorius paskyrė
Astronomijos valdymo vadovu. Kitiems jėzuitams imperatorius Kangxi užsakė
tyrinėti Kinijos žemes. Šis darbas prasidėjo 1708 metais ir tesėsi iki 1717 metų. Šio
darbo rezultatas buvo imperijos geografinio atlaso išleidimas.
Iki XVII amžiaus pabaigos, jėzuitai buvo Kangxi patikėtiniai ir patarėjai. Jie
padėjo jam patrankų liejimo, tiksliųjų mokslų, vertimų ir diplomatijos klausimais.
Ypatingą dėmesį kreipdamas ideologijos klausimui Kangxi visaip stiprino
neokonfucianizmo poziciją. Jis visiškai atkūrė egzaminavimo sistemą ir
konfucianizmo mokymo tinklą, stengėsi pritraukti į rūmus kuo daugiau Konfucijaus
mokslininkų. Net Mandžiūrijos didikai buvo priversti suteikti savo vaikams
konfucianizmo išsilavinimą.
Siekdamas užkirsti kelią opozicinėms nuotaikoms tarp aukštuomenės ir
inteligentų, Kangxi išleidžia daugiatomes enciklopedijas, žodynus, kitus leidinius,
šiam tikslui skirdamas nemažas sumas iš iždo. Jo įsakymu buvo iš naujo leidžiami
viduramžių ir senųjų laikų Kinijos literatūros kūriniai. Šio projekto įgyvendinimui

9
buvo pritraukta daug istorikų, literatūrologų, kalbininkų, rašytojų, kaligrafijų,
dailininkų ir graviravimo meistrų, kuriems už jų darbą buvo gerai mokama.
Vienas iš labiausiai žinomų kultūros ir mokslo projektų yra kinų simbolių
žodynas – legendinis "Kangxi žodynas". 1710 metų balandžio aštuntoji – tai ypatinga
diena Kinijos leksikografijos istorijoje. Imperatoriaus nurodymu Zhang Jušu ( 张 玉
书) ir Chen Tintszin (陈廷敬) pradėjo rinkti žodyną į visumą.
Knygoje buvo sudėti Ming dinastijos metu išleisti leidiniai ir leidinių
„Hieroglifų rinkinys“ ir „Hieroglifų rašyba“ papildymai. „Žodyną“ sudarė 47035
hieroglifų, remiantis istorijos šaltiniais, kiekvienam hieroglifui buvo pateikti
paaiškinimai. "Žodynas" buvo suskirstytas į 12 knygų. Kiekviena knyga buvo
padalinta į tris dalis. Hieroglifai buvo sugrupuoti pagal 214 požymių, suskirstyti pagal
garsą ir ideogramą (rašmuo, žymintis ne garsą ar skiemenį, o visą sąvoką),
paaiškinimai buvo paimti iš kanoninių, istorinių, didaktinių šaltinių, pateikiamos
ištraukos iš poetų ir įvairų dinastijų kilmingų asmenų biografijų. „Žodyno“ pabaigoje
skyriuje „Atnaujinimai" buvo pateikta informacija apie senus ir ypač retus
hieroglifus.
1716 metais „Žodynas“ buvo pabaigtas. „Kangxi žodynas" yra – seniausias,
išlikęs iki mūsų laikų, kinų simbolių žodynas.

10
 IŠVADOS

1. Kangxi reorganizavo Kinijos valdymo sistemą.

2. Imperatorius rekonstravo ir tvarkė sausumos ir vandens kelius, ko
pasėkoje operatyviau ir saugiau galima buvo gabenti prekes ir karo
krovinius.
3. Buvo iniciatorius vieno iš didžiausių hidroinžinierijos projektų, jį
įgyvendinus baigėsi potvyniai Šiaurės Kinijos lygumose.
4. Imperatorius sustabdė krikščionių ir misionierių persekiojimą, o jie
atsidėkojo jam žiniomis ir patarimais, tai prisidėjo prie imperijos
suklestėjimo.
5. Stabilizavo ekonomiką, sumažino socialinę atskirtį visuomenėje. Šalyje
pradėjo ekonomikos augimas.
6. Panaikino užsienio prekybos draudimą. Atsirado vidiniai ir išoriniai
prekybiniai ryšiai.
7. Pertvarkė mokesčių politiką.
8. Numalšinęs sukilimą ir prijungęs Taivaną pabaigė Kinijos suvienijimą.
9. Sukūrė ataskaitų pateikimo sistemą.
10. Kangxi pavedimu buvo sudarytas vienas seniausių kinų simbolių
žodynas.
11. Kangxi dėka imperijoje atėjo ramybė ir klestėjimas. Imperatoriaus padėto
pamato užteko ir ateinančioms kartoms. Kangxi eros pabaigoje Qing
imperijai priklausė visą Kiniją, Taivaną, Mandžiūriją, dalį Rusijos
Tolimųjų Rytų, Vidinę ir Išorinę Mongoliją, Tibetą, Joseon Korėją.

11
 LITERATŪROS SĄRAŠAS

Cowell, Michael, Wang, Helen, 1998. „Metal supply for the metropolitan coinage of
the Kangxi period (1662-1721).“ The Numismatic Chronicle, 158: 185-196.

Fuwei, Shen, 2009. Cultural flow between China and outside world thought history,
Beijing : Foreign Languages Press.

Jami, Catherine, 2007. „Western learning and imperial scholarship: the Kangxi
emperor‘s.“ East Asian Science, Technology, and Medicine, 27: 146-172.

Peterson, Willard J. 2002. The Cambridge History of China Volume 9, Part 1: The
Ch'ing Empire to 1800, 9 vols, New Jersey:Cambridge University Press

Wardega, Artur K, 2012. In the Light and Shadow of an Emperor : Tomás Pereira, SJ
(1645–1708), the Kangxi Emperor and the Jesuit Mission in China, Newcastle upon
Tyne, UK : Cambridge Scholars Publishing.

Wu, Annie, 2015. Emperor Kangxi - the Most Famous Qing Dynasty Emperor
[interaktyvus], Prieiga: <http://www.chinahighlights.com/travelguide/china-
history/emperor-kangxi.htm> [žiūrėta 2016-03-12]

Xiang, Gao, 2013. „Expounding Neo-Confucianism: Choice of Tradition at a Time of

Dynastic Change—Cultural Conflict and the Social Reconstruction of Early Qing.“
Social Sciences in China, 34, 2: 105-133.

12