ĮVADAS

Lietuvoje atlikta nedaug mokslinių tyrimų, tiriančių nuomonės lyderius ir jų įtakos sklaidą.
Užsienio šalyse nuomonių lyderiams skiriamas didesnis dėmesys, tai įrodo moksliniuose
leidiniuose publikuojamų straipsnių bei mokslinių tyrimų įvairovė. Pasak Dianos Liepinytės –
Kytrienės kūrinio ,,Nuomonės lyderis ir jo kalbos funkcijos“ nuomonės lyderis (angl. opinion
leader) pirmą kartą paminėtas 1948-aisiais (Lazarsfeldo, Berelsono ir Gaudeto studijoje). Viešųjų
ryšių, komunikacijos bei rinkodaros specialistai dar nevisiškai supranta koks stiprus potencialas
slypi socialinėse medijose, kuriose turinį bei nuomonę vis dažniau ir dažniau formuoja
nuomonių lyderiai. Spartus technologinis vystimasis leidžia socialinėm medijom vis greičiau bei
efektyviau pasiekti visuomenę bei jos dėmesį. Tuo socialinės medijos ir išskiria iš kitų
šiuolaikinės komunikacijos tipų, kadangi jose nuomonę formuoti bei viešai dalintis gali bet kas.
Socialinių medijų įtaka pasaulyje kasdien vis didėja. Ne išimtis ir Lietuva. Dažnai socialinių
medijų reiškinys visuomenėje matomas siaurai ir tapatinamas tik su populiariausiais socialiniais
tinklais tokiais kaip :  Facebook, Twitter, Youtube ir pan. Sąvoka nuomonės lyderis kilo iš Elihu
Katzo (1957) dviejų pakopų komunikacijos srauto teorijos teigia Diana Liepinytė – Kytrienė
savo kūrinyje ,,Nuomonės lyderis ir jo kalbos funkcijos ‘‘. Šioje teorijoje nuomonės lyderis yra
apibrėžiamas kaip asmuo, kurio nuomonė yra svarbi visuomenei ( Kytrienė, 2015) . Jis paprastai
būna itin kompetentingas tam tikroje srityje, siekia visuomenės pripažinimo ir yra suinteresuotas
pagerinti savo socialinį statusą (Katz, 1957, 61–78). Taigi kyla tokie probleminiai klausimai kaip
: Kokiomis savybėmis pasižymi nuomonės lyderiai? Kaip verslai naudoja nuomonės lyderius
populiarinant savo prekinius ženklus? . Pagrindinė problema į kurią koncentruosiuosi yra : Kaip
nuomonės lyderiai šiuolaikinėse socialinėse platformose formuoja visuomenės nuomonę bei daro
įtaką jų vartojimo sprendimams? . Tezė, kuria vadovausiuosi savo rašomajame darbe - nuomonių
lyderiai bei jų pateikiamos nuomonės bei žinios savo paskyrose yra galingas rinkodaros ginklas
šiuolaikinėje visuomenėje.
 PAGRINDINĖ DALIS

Socialinių tinklų platformos ir tinklalapiai, įgalinantys žinių perdavimą bei nuomonės sklaidą
juose suteikia galimybę šiuolaikiniams prekybininkams ir įmonėms populiarinti savo prekinius
ženklus (Kaplan & Haenlein, 2010; Kietzmann, Hermkens, McCarthy, & Silvestre, 2011).
Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje reklamuoti savo verslą socialinėse medijose nėra taip lengva
kaip buvo prieš ketverius ar penkerius metus, kadangi dabar socialinėse medijose turinį kuriame
kiekvienas iš mūsų. Todėl norėdami išpopuliarinti savo prekinį ženklą turime turinį pateikti kuo
patraukliau, aiškiau ir įdomiau. Socialinių tinklų platformos kaip "YouTube", "Facebook" ir
"Twitter" padėjo prekių ženklams kaip "Coke", "Dove", "GoPro", "McDonald's", "Samsung",
"Mobile", "Nike Football", "Oreo", "KFC", "PlayStation", "Converse" ir "Red Bull" prekiauti
savo produktais daug efektyviau (Lin, Swarna, & Bruning, 2017). Šiems prekiniams ženklams
pavyko surengti milžiniškas bei sėkmingas socialinių medijų kampanijas, nes jie pasitelkė vieną
galingiausių šių dienų rinkodaros ginklų – nuomonės lyderius. Nuomonių lyderiai yra asmenys,
kurie gali turėti įtakos kitiem veikdami bei besidalindami informacija greitai. (Weimann, 1994).
Šie asmenys gali įtraukti savo kaimynus, draugus ir bendradarbius taip pat žmones, turinčius
platesnį visuomenės statusą, pavyzdžiui : įžymybes, ekspertus ir kitus įtakingus narius mūsų
viešojoje erdvėje (Weimann, 1994). Taigi nuomonių lyderiai gali ne tik paveikti mūsų politines
pažiūras ar nuomonę apie viešojoje erdvėje vykstančius skandalus, tačiau labiausiai jie veikia
mūsų vartojimo bei apsipirkimo sprendimus mums to net nepastebint. Socialinių medijų
nuomonių formuotojai dalinasi įvairiomis produktų reklamomis ar nuomonėmis apie paslaugas
nepastebimai, priartindami prekinius ženklus prie savo gyvenimo ir taip skatinant vartotojus
susidomėti šiais prekiniais ženklais. Interneto nuomonės lyderiai paprastai įtraukia savo
nuomonę apie prekinį ženklą ir visuomenei perduoda tai raštu, vaizdo įrašu ar tiesiog emocijų
simboliais (pvz.,emojis) per internetą ( Lin,Bruning,Swarna,2018) . Nuomonių lyderiai gali
atlikti įvairius socialinius vaidmenis tiek internete, tiek realiame gyvenime, kurie jiems padeda
daryti įtaką jų socialiniams ryšiams, gerbėjams ir pasekėjams ( Lin,Bruning,Swarna,2018) . Jie
gali prisiimti įžymybių vaidmenis (Chungas, Derdinger, & Srinivasan, 2013; Jin &
Phua, 2014;Knoll & Matthes, 2017), mikro-įžymybių
(Khamis ir kt., 2017 m.), mikro – formuotojų (Goldenberg, Han, Lehmann, & Hong, 2009).
Žvelgiant į šių mokslininkų įžvalgas galime išskirti dvi svarbiausias socialinių medijų
nuomonių formuotojų funkcijas :

1. Patraukliai bei įdomiai pateikti turinį norint padidinti savo sekėjų skaičių bei psichologinį
prisirišimą prie prekinio ženklo ( Lin,Bruning,Swarna,2018).
2. Žinių valdymo funkcija, kai nuomonės lyderis siūlo naudingą funkciją, informaciją apie
tam tikrą produktą ar paslaugą ( Lin,Bruning,Swarna,2018).

Puikus šių funkcijų pavyzdys būtų sportininkė - Rūta Meilutytė. Ji veikia pagal savo sritį,
kompetenciją teikdama žinių valdymo funkciją, tačiau tuo pat metu yra prieinama ir
charizmatiška bei savo socialinėse paskyrose teikia turinį taip, jog padidintų savo sekėjų skaičių.
Nuomonių lyderiai šiomis dienomis gali būti skirtomi į ekspertus, žvaigždes, mikro – žvaigždes,
ar tiesiog mikro – nuomonės lyderius (influencer) .

1. Ekspertai - nuomonės formuotojai dažniausiai turi specialių žinių ar įgūdžių tam tikroje
srityje (Chung et al., 2013;Nair et. al.,2010) ir dažniausiai bendrauja per
tinklaraščius(Hsu et. al.,2013), juose pateikdami ir įrodydami konkrečius produkto ar
paslaugos naudingumo aspektus.To pavyzdys būtų žinoma Lietuvos visažistė Justina
Gafaro, kuri yra srities ekspertė, tačiau tuo pačiu ir nuomonės lyderė socialinėse
platformose.
2. Įžymybės – gali lengvai įtvirtinti prekės ženklą rinkoje, generuodamos teigiamą
nuomonę socialinėje erdvėje bei pasitelkdamos savo įžymumą. (Chung et al., 2013; Jin &
Phua, 2014; Knoll & Matthes, 2017; Thomson, 2006). Puikus to pavyzdys būtų – Oprah
Winfrey, kuri sukūrusi savo stiprų žvaigždės įvaizdį socialinėse platformose reklamuoja
platų spektrą produktų bei paslaugų.
3. Mikro – įžymybės - yra žinomi žmonės vykdantys savarankišką veiklą internete (Khamis
ir kt., 2017). Lietuvoje mikro įžymybių yra tikrai labai daug viena jų modelis,
gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Simona Burbaitė.
4. Mikro-influenceriai - yra žmonės, kurie "YouTube", "Instagram", "Facebook" ar kitose
socialinėse paskyrose turi palyginti nemažą pasekėjų bazę (t. y. iki 10.000 pasekėjų)
(Mediakix,2016). Pavyzdys – dainininkas bei dainų autorius Tadas Juodsnukis.
Žiniatinklio nuomonės lyderiai atlieka lemiamą vaidmenį rinkodaros komunikacijos
kampanijose, nes jie gali suteikti neformalių su vartojimu susijusių patarimų kitiems (Tsang
& Zhou, 2005; Watts, 2007). Tačiau šios rinkodaros kampanijos turėtų būti vykdomos tik
rinkodaros specialistų, kadangi yra labai svarbu pasirinkti tinkamą nuomonės lyderį bei jo
pasekėjus. Tam jog reklaminė akcija būtų sėkminga nereiktų pamiršti visų nacionalinių
šalies teisės reglamentų bei nuostatų. 2015 m. mažmenininkas Lord & Taylor
bendradarbiaudamas su 50 įtakingiausių mados nuomonės lyderių ,,Instagram“ socialiniame
tinkle įvykdė nesėkmingą rinkodaros kampaniją, kuomet mados nuomonės lyderiai savo
asmeninėse paskyrose pasidalino nuotraukomis dėvint tą pačią Lord & Taylor firmos suknelę
(Adweek, 2015) . Federalinės prekybos Komisija skundėsi, kad Lord & Taylor nesilaikė
šalies reklamos teisinių reglamentų ir reklaminiame įraše nenurodė, jog nuomonės lyderiams
buvo apmokėta už šias nuotraukas (Stewart, 2016) . Tinkamai pasirinktas nuomonės lyderis,
stipriai bei strategiškai suformuota rinkodaros kampanija bei tinkamas komunikacijos
kanalas gali įmonei atnešti didžiulį pelną. Jog nuomonių lyderiai yra tikrai stiprus rinkodaros
ginklas gali įrodyti ne viena reklaminė akcija atlikta pasaulyje. Viena iš jų - 2010 m., kai
mobilių telefonų gamintojas HTC pristatė Windows operacinę sistemą išmaniajame telefone,
įmonėje buvo įdarbinta 1000 T-Mobile arba AT & T nuomonės lyderių, kurie rašo produktų
apžvalgas ir skelbia jų komentarus "Facebook" ir "Twitter" socialinėse paskyrose. HTC
pasiekė daugiau kaip 234 000 vartotojų ir padidino savo ženklo žinomumą (Bao & Chang,
2014 m.).
 IŠVADOS

Apibendrinant galima teigti, kad nuomonės lyderiai yra vienas galingiausių rinkodaros
ginklų šiomis dienomis. Nuomonės lyderiai yra informatyvus bei naudingas būdas, kurį
šiandien gali rinktis kiekvienas, kuris siekia savo verslo sėkmės . Socialinių medijų platformos
kaip Facebook, Youtube ar Instagram leidžia nuomonių formuotojams pasiekti savo auditoriją
vis efektyviau ir greičiau. Pažinę ir ištyrę savo tikslinę auditoriją nuomonės lyderiai gali daryti
įtaką visuomenės savarankiškų sprendimų priėmimui taip formuodami jų nuomonę bei veikdami
pirkimo sprendimus.