Ar vaikai turėtų žaisti smurto paremtais vaizdo žaidimais?

Žinoma, aš neneigiu, kad tai yra tinkama vaikams žaisti smurto žaidimus.
Aš Nerekomenduočiau vaikams žaisti pirmojo asmens šaudyklių dėl tos pačios
priežasties, kaip ir nerekomenduočiau žiūrėti „Gelbstint eilinį Rajaną“, kol jie
nėra pakankamai subrendę.
Nors ir nepanašu, kad taikūs žmonės būna agresyvūs, žiniasklaida, kurioje yra
grafinio smurto, gali būti gąsdinantis ir sunkiai suprantamas vaikams. Tėvai turėtų
imtis pagrįstų priemonių, kad užtikrintų, kad jų vaikai žaidžia pagal amžių skirtus
vaizdo žaidimus, taip pat, kaip ir jie užtikrina, kad jų vaikai žiūri pagal amžių
skirtus filmus.
Kai kurie tėvai nusprendžia žaisti vaizdo žaidimus kartu su savo vaikais, prašo
jiems žaisti dažnai lankomoje vietoje arba sėdėti su jais, kol jie žaidžia, kad
jiems padėtų suprasti žaidimo kontekstą. Tai yra puiki idėja - jie leidžia tėvams
mokyti savo vaikus skirtumo tarp smurto vaizdo žaidimuose ir realaus gyvenimo,
kalbėtis apie veiksmus, kurių imasi jų personažai, ir paguosti vaikus, kai jie
išsigąsta.
Taip pat padeda tėvams suprasti, ką jų vaikai patiria, kol jie žaidžia žaidimus,
kad jie galėtų išmokyti, kaip reikia valdyti šiuos nusivylimo jausmus. Tėvai, kurie
yra susipažinę su savo vaiko žaidimais, gali nustatyti, ar jie yra tinkamo amžiaus
žaisti, ar yra jų vaikams motyvaciją jį žaisti, kaip jų vaikai yra paveikiami, kol
jie jį žaidžia, ir kaip nustatyti tinkamas ribas.