Professional Documents
Culture Documents
Kla Kla Kla Klasi Si Si Sikis Pe Kis Pe Kis Pe Kis Peri Ri Ri Rio o o Odi Di Di Di
Kla Kla Kla Klasi Si Si Sikis Pe Kis Pe Kis Pe Kis Peri Ri Ri Rio o o Odi Di Di Di
klasikis periodi
klasikis epoqad dRes Zv. w. V-IV saukuneebs miiCneven. rogorc saerTod mxatvru-
li kulturisaTvis, aseve, kerZod, kulturisaTvis klasikuri epoqa iyo umaRlesi
gafurCqnis xana. yovelive iman, ramac ganviTareba daiwyo da Zala moikriba arqai-
kis epoqaSi, Tavis kulminaciur safexurs klasikaSi miaRwia. swored am epoqaSi Ca-
moyalibda didi da mniSvnelovani literaturuli Tu poeturi formebi, rogorc
srulyofili sistemebi. am TvalsazrisiT, literaturis istoriisaTvis gansa-
kuTrebiT mniSvnelovani iyo berZnuli drama.
Teatri, am sityvis Tanamedrove gagebiT, pirvelad swored saberZneTSi aRmo-
cenda, albaT, Zv. w. VI saukuneSi. aqve Seiqmna TeatrTan dakavSirebuli terminolo-
gia, pirveli dramatuli Janrebi _ tragedia da komedia, pirveli werilobiT fiq-
sirebuli piesebi; am saukunidan arian cnobilni pirveli dramaturgebi da, rac
mTavaria, am dros mieca dasabami pirveli Teatraluri festivalebis mowyobis
praqtikas. dRes darwmunebiT SegviZlia vTqvaT, rom pirveli tragikuli agoni
Tespisis saxelTan aris dakavSirebuli da igi Zv. w. 534 w. gaimarTa. komedia, SesaZ-
loa, ufro adre warmoiqmna, magram Teatralur festivalebSi igi Zv. w. 487-6
wlidan CarTes.
dRemde kamaTs iwvevs Teatrisa da masSi warmosadgenad gankuTvnili dramebis
`dabadebis~ sakiTxi. mkvlevarTa umetesoba eTanxmeba aristoteles, romelic ro-
gorc tragediis, aseve komediisa da saerTod Teatris warmoSobas dionises da
mis kults ukavSirebs. es RmerTi, romelic zevsisgan mokvdav semeles unda eSva,
heras mzakvrobis wyalobiT, uzenaesma RmerTma momakvdavi dedis muclidan amoy-
vaniTa da sakuTar TeZoSi CaflobiT gadaarCina. aqedan gaCnda dionise _ Rvinisa
da nayofierebis RmerTi. igi uars ambobs olimposze damkvidrebaze da adamianTa
Soris rCeba vazisa da Rvinis gamavrceleblad. mas, Tavdapirvelad, mokvdavTagan,
romelnic ver ijereben RmerTis maT Soris yofnis ambavs, bevri tkivilisa da Se-
uracxyofis moTmena uxdeba. urwmunoTa dasarwmuneblad dionises xSirad mTeli
Tavisi sisastikis Cveneba uwevs. madidebelTa mimarT ki RmerTi erTob keTili da
guluxvia. bolos da bolos, RmerTi yvelasaTvis axlobeli xdeba, radgan yovel-
dRiur gancdaTagan msxneli RviniT Tavdaviwyeba moaqvs adamianebisaTvis. Rmer-
Tma, romlis arsi esoden organulad iTavsebda mwuxarebasa da mxiarulebas, sxva-
dasxva rituals misca impulsi. maT Soris gamoirCeoda ori: mokvdavni dionises
tanjvis amsaxvel ambebs ixsenebdnen da maT RmerTis mier gadatanil gansacdelTa
dasatirebeli diTirambebiT exmianebodnen. aqedan unda warmoSobiliyo trage-
dia. xolo RviniT SezarxoSebulTa samxiarulo procesiidan, komosidan, rome-
lic Tavisi TavaSvebulobiTa da uwmawurobiT gamoirCeoda da dionises e.w. he-
donistur sawyiss esadageboda, unda warmoqmniliyo komedia.
swored amitom, dramasTan esoden organulad arian dakavSirebulni is atri-
butebi da arsebebi, romlebic dionises kultis ganuyofel nawilebs warmoadge-
nen: satirebi, silenosi, menadebi da a. S. Tavad termini tragedia xom odiTganve
102 berZnuli literatura
gaazrebuli iyo rogorc `Txis simRera~, xolo TxaSi, Sesabamisad, dionises gun-
dis kostiumirebuli wevri igulisxmeba. imave principiT aris nawarmoebi termini
komediac, romelSic, rogorc fiqroben, pirveli nawili aSkarad `komosi~ unda yo-
filiyo. dionises kultTan tragediis kavSirs isic gviCvenebs, rom sakmaod adre Te-
atralur festivalebSi damkvidrda Semdegi tradicia: TiToeuli tragikosi Sejib-
rebaze warmodgenili unda yofiliyo sami tragediiTa da erTi satiruli dramiT
anu sami seriozuli, cremlis aRmZvreli piesiTa da erTi, meti rom araferi vTqvaT,
qarafSutuli, sicilis gamomwvevi nawarmoebiT, romlis personaJTa Soris auci-
lebeli iyo satirebis yofna, rogorc dramis dionisesTan organuli kavSiris
simboloebisa.
miuxedavad imisa, Tu rogori iyo dramis TiToeuli am saxis, tragediisa da ko-
mediis warmoSobisa da Camoyalibebis gza, aSkaraa, rom maT mravali Tvalsazri-
siT udidesi gadatrialeba moaxdines kacobriobis mxatvruli kulturis ganvi-
TarebaSi. SevexoT am revoluciuri gardatexis zogierT moments: a) Tuki dramis
warmoqmnamde literaturul produqciaSi sami tipis informacia monacvleobda –
seriozuli, araseriozuli da neitraluri – tragediisa da komediis Camoyali-
bebam moaxdina, Tu SeiZleba ase iTqvas, maT Soris informaciis tipebis ganawile-
ba; tragediaSi koncentrirebuli iqna seriozuli, cremlis momgvreli informa-
cia, xolo komediaSi _ araseriozuli, sicilis gamomwvevi; b) Tuki manamde nebis-
mieri literaturuli Janri sargeblobda upiratesad teqstis Sesrulebis gar-
kveuli principiT, deklamaciiT an simReriT, dramam SemogvTavaza piesis moqmede-
baSi rolis Sesruleba TamaSis saSualebiT. advili warmosadgenia, ra efeqts mo-
axdenda poeturi festivalebis momswre berZen mayurebelze is, rom mis win gamo-
dioda ara rafsodi an poeti an sulac gundi raRac nawarmoebis SesrulebiT,
aramed pirovneba, romelic romeliRac miTologiur an istoriul pirovnebaSi
iyo gardasaxuli. am SemTxvevaSi mayureblis win scenaze gamodiodnen Tavad aga-
memnoni, aqilevsi, medea da sxva; g) dramam moaxdina xelovnebis TiTqmis yvela sfe-
ros sinTezireba. aq iyo eposisaTvis damaxasiaTebeli naratiuli momenti, liri-
kisaTvis niSandoblivi musika da simRera, qoros Tanmxlebi cekva da ferxuli,
skulpturis plastikuroba, ferwerisaTvis damaxasiaTebeli feradovani kostiu-
mebi da niRbebi, adamianis vokaluri Tu garegnuli gardasaxvis SesaZleblobebi
(berZnul dramaSi mamakacebi asrulebdnen qalebis rolebsac).
dramam Sva im specialuri nagebobebis aSenebis saWiroeba, romelTac Teatri
ewoda. qevatron berZnuli sityvaa da igi warmodgeba zmnisagan qeavomai (`vuyureb~).
dResac gaocebas iwvevs berZnuli Teatris arqiteqtonika da misi sruliad unika-
luri akustikuri SesaZleblobani. berZnebma Seqmnes, erTi mxriv, stacionaruli,
xolo, meore mxriv, e. w. moZravi Teatrebi. gvaqvs cnobebi imis Sesaxeb, rom jer ki-
dev Tespisis drois Teatrebs (Zv. w. VI s.) moZravi platformebi hqondaT. ukve Zv. w.
V saukunis 30-iani wlebidan moyolebuli, Teatrebi arsebula ara marto xal-
xmraval qalaqebSi, aramed – sofladac. garkveuli periodidan ki berZnuli samya-
ro imdenad daifara Teatrebis qseliT, rom moZravi Teatris saWiroeba aRar iyo.
Teatraluri festivali, Tavisi klasikuri saxiT, aTenSi iSva da arc aris gasakvi-
ri, rom swored aTenma aCuqa kacobriobas udidesi dramaturgebi.
T e a t r i sami ZiriTadi a r q i t e q t o n u l i nawilisagan Sedgeboda: a) ma-
yurebelTa darbazisgan anu Teatronisagan. Teatroni wriuli formis orqestras
ertymoda rkalad daaxloebiT ori mesamediT. es iyo veeberTela sivrce Ria cis
qveS. igi Sedgeboda skamebis rkalurad ganlagebuli, orqestradan Tanabar si-
maRleze iarusebiseburad aRmarTuli rigebisagan. did Teatralur nagebobebs
ori an sami seqcia (Cveni iarusi) hqonda. isini horizonatlurad ganlagebuli ga-
sasvleli sartyelebiT, xolo seqtorebad dayofili rigebi orqestras mimarT
perpendikularulad mdebare sxiviseburi gasasvlelebiT imijneboda erTmaneTi-
berZnuli literatura 103
sagan. wina rigSi an rigebSi Cadgmuli iyo specialuri qvis savarZlebi qurumebis,
arqonebisa da sapatio pirebisa Tu stumrebisaTvis. orqestra, rogorc aRiniSna,
wriuli formis iyo. mis SuaSi idga dionises sakurTxeveli, rogorc simbolo
dramis Zirebis dionises kultTan organuli kavSirisa. orqestra, rogorc Cans,
gundisTvis iyo gankuTvnili, romelic iq mReroda, cekvavda, moqmedebda. Teatro-
nis mopirdapired orqestras wres skene ebjineboda. igi, Tavis mxriv, Sedgeboda
orqestras donidan daaxloebiT erTi metriT amaRlebul proskenionisgan, rome-
lic orqestras erTi an ori safexuriT ukavSirdeboda, da mis ukan aRmarTuli
saxlis fasadis mqone kedlisagan. mas sami kari hqonda. rogorc wesi, am karebebi-
dan gamodiodnen msaxiobebi, rodesac moqmedi piri, piesis mixedviT, saxlidan,
taZridan an raime nagebobidan moemarTeboda. skenesa da amfiTeatrs Soris mar-
jvniv da marcxniv e.w. parodosebi, anu Semosasvlel-gasasvlelebi iyo. maTi meSve-
obiT xvdeboda gundi orqestraSi an gadioda iqidan. maTive saSualebiT xdeboda
Teatronis mayureblebiT avseba da maTgan dacla. aqedan Semodiodnen agreTve is
msaxiobebi _ moqmedi pirebi, romlebic kontinentis an zRvis mxridan moemarTe-
bodnen. pirvel SemTxvevaSi isini marcxniv, xolo meoreSi marjvniv mdebare pro-
sodosidan Semodiodnen.
TiToeuli Teatri ramdenime aTas mayurebels itevda. 5000 mayureblisaTvis
gankuTvnili Teatri mcire nagebobad iTvleboda. saSualod, normaluri Teatri
10000-15000 mayureblisaTvis iyo gankuTvnili, Tumca didi Teatris tevadobas
40000 mayureblisaTvisac SeeZlo mieRwia. dRes dramis warmodgenis adgilTan da-
kavSirebuli Cven mier gamoyenebuli yvela ZiriTadi termini berZnulidan aris
SeTvisebuli da ukve klasikur epoqaSi gamoiyeneboda: Teatri, scena, orkestri
da a.S. yvelaze popularuli iyo aTenSi, akropolisis ferdobze mdebare dioni-
ses Teatri, xolo Cvens dromde yvelaze kargad moaRwia epidavrosis ulamazesma
Teatrma, sadac dResac imarTeba Teatraluri festivalebi.
miuxedavad imisa, rom sxvadasxva sanaxaobisaTvis gankuTvnili specialuri nage-
bobebi (safexuriseburi dasajdomi adgilebiTa da e.w. sceniT) ukve Zv.w. II aTas-
wleulis minosur sasaxleebSia aRmoCenili, gvaqvs monacemebi ama Tu im kultTan
dakavSirebuli kvazidramatuli sanaxaobebis organizaciis Sesaxeb Zveli aRmo-
savleTis zogierT qveyanaSi, Teatris WeSmarit samSoblod mainc ueWvelad elada
unda miviCnioT. swored aq moxda pirvelad sxvadasxva tipis ritualis, sanaxaobis,
poeturi formis sinTezirebis safuZvelze Teatris, am sityvis Tanamedrove gage-
biT, Camoyalibeba Tavisi teqstiT (piesiT), SemsruleblebiT (profesionali msaxi-
obebiT), nagebobebiT, warmodgenebis gamarTvis wesebiT da a.S.
T e a t r a l u r i f e s t i v a l i a n u a g o n i Tavisi klasikuri saxiT,
Tu uSualod piesebis warmosadgeni dReebis raodenobas gaviTvaliswinebT, xuT
dRes moicavda. pirveli iyo gundebis grandiozuli gamosvlis dRe, meore dRes
xdeboda xuTi komikosis piesis warmodgena. bolo sami dRis ganmavlobaSi ki tra-
gikosTa agonebi imarTeboda. TiToeuli tragikosi gamodioda sami tragediiTa
da erTi satiruli dramiT. marto aTenSi weliwadSi sul cota sami aseTi festi-
vali imarTeboda. yvelaze mniSvnelovani iyo didi dionisiebi, romelic akropo-
lisis ZirSi ganlagebul dionises TeatrSi tardeboda. aseve cnobili iyo lenee-
bi da, rogorc Cans, Teatraluri produqciis warmodgenas garkveulad ukavSir-
deboda soflis dionisiebic. da mainc, SeiZleba iTqvas, rodesac cnobil aTenel
dramaturgTa warmatebebze laparakoben, ZiriTadad, fiqsirdeba is, Tu vin rome-
li adgilis mflobeli gaxda da rodis moipova gamarjveba _ did dionisiebsa Tu
leneebze.
berZnuli civilizaciis erT-erT arsebiT Taviseburebad Tanamedrove mecnie-
rebi mis agonistur suls miiCneven. aq Zalze didi mniSvneloba eniWeba Sejibrs
adamianuri Semoqmedebis yvela sferoSi. es suli, SeiZleba iTqvas, mTeli Tavisi
104 berZnuli literatura
esqile
(Zv. w. 525/4w. _ Zv. w. 456/5 w.)
1
Lesky A., Greek Tragedy, translated by Frankfort, London, New York, 54.
* Targmani r. gordezianisa.
esqile 111
∗
Targmani r. gordezianisa
114 esqile
iwyeba. macne Tebes mefes awvdis cnobas misi mowinaaRmdege Svidi sardlis Sesaxeb, ro-
melTagan TiTo SvidbWiani Tebes TiTo WiSkarTan dabanakdeba da iqidan Seutevs maT.
es epizodi Svid simetriul nawilad iyofa. macnes mier TiToeuli sardlis dasax-
elebis da daxasiaTebis Semdeg sityvas iRebs eteoklesi da TebelTa mxridan am sar-
dals Tavis sardals upirispirebs. epizodis dramatizmi umaRles wertils aRwevs
maSin, roca macne mefes auwyebs, rom meSvide WiSkarTan Tavad misi Zma _ polinikesi
idgeba. oidiposis dawyevlili Svilebis ukuRmarTi bedis epizodi mkveTrad gamo-
iyofa danarCeni ambebisgan. eteoklesis pasuxi aRar aris im adamianis pasuxi, romelic
aqamde sifrTxiliT da dakvirvebiT qalaqis dacvis gegmebs ganixilavda, misi pirveli
reaqcia Tavisi dawyevlili bedis gamo moTqmaa. man kargad icis, rom bedisweras ver
gaeqceva da Tavisi nebiT midis bedisweris Sesaxvedrad, metic mas Tavad surs
ZmaTamkvleli Serkineba. aq saqme esqilesTvis esoden damaxasiaTebel moqmedebis ormag
motivaciasTan gvaqvs. erTi mxriv, aris obieqturi motivacia sagvareulo wyevlis
saxiT, meore mxriv, aris subieqturi motivacia, romelic pirovnuli surviliT aris
warmodgenili. qoro cdilobs eteokless am saSinel ganzraxvaze aaRebinos xeli, de-
dobrivi mzrunvelobiT urCevs RmerTTa risxvis Casacxrobad msxverplSewirvis Ca-
tarebas, magram amaod. eteoklesma icis, rom RmerTebma igi ukve ugulebelyves. `Tuki
ubedureba RmerTebma mogvces, vera adamiani ver gaeqceva amas~ (`Svidni Tebes wi-
naaRmdeg~, 719). es misi ukanaskneli sityvebia, romlebic mas tragikul sidiademde
aRamaRleben. eteoklesi aris WeSmaritad tragikuli gmiri, radgan mas Tavidan
bolomde aqvs gacnobierebuli is, rac elis _ gardauvali daRupva.
gundi sagvareulo codvis Sesaxeb mReris. Semodis macne, romelsac Tebes gadarCe-
nis sasixarulo cnoba moaqvs, magram amasTan gvauwyebs imasac, rom Zmebma _ eteoklesma
da polinikesma erTmaneTi orTabrZolaSi amoxoces. tragediis finalSi daxocilTa
gvamebi SemoaqvT, romelTac maTi debi _ antigone da ismene daitireben. amis Semdeg ax-
ali konfliqti iwyeba. macne gvauwyebs Tebes uxucesTa gadawyvetilebas, romelic
moRalate polinikesis dakrZalvas krZalavs. antigone uars acxadebs, daemorCilos
gankargulebas. mecnierTa nawilis azriT, es ukanaskneli scena ar unda iyos origi-
naluri. logikuri finalis Semdeg igi axal konfliqts iwyebs, rac tragikuli Jan-
risTvis araa niSandoblivi. SesaZloa am tragedias es epizodi mogvianebiT sofok-
les `antigones~ gavleniT daumates.
`o r e s t e a~ esqiles erT-erTi ukanaskneli trilogiaa. is aTenis scenaze Zv.w.
458 w-s daidga da gamarjvebac izeima. `orestea~ esqiles erTaderTi trilogiaa,
romelmac sruli saxiT moaRwia Cvenamde.
`oresteas~ gansakuTrebulobas ukve berZnebi aRiarebdnen. maTTvis es iyo yve-
laze didi zemoqmedebis piesa, rac ki odesme dawerila. am nawarmoebma udidesi
gavlena iqonia Tavisi drois aTenis (saberZneTis) socialur-politikuri
ideologiis Seqmnaze da didwilad gansazRvra kidec Zv.w. V saukunis berZnebis
msoflaRqma. esqiles `oresteas~ axali samyaros erTgvar ideologiad moiazreben.
es axali samyaro, axali civilizacia ki demokratiuli polisia Tavisi umTavresi
socialuri institutiT _ axali sasamarTloTi, romelmac gansjiTa da darwmune-
biT samarTlis migebis axali principi daamkvidra. amdenad, nawarmoebis mTavari
Tema axali tipis samarTlis dafuZnebaa, romelic dapirispirebul ZalTa axlebur
urTierTmimarTebas gvTavazobs. `oresteaSi~ swored am mTavari Temis konteqstSi
poulobs xorcSesxmas esqileseuli yvela is ZiriTadi principi, romlebzedac
zemoT gvqonda msjeloba.
trilogia warmogvidgens troas ciklis TqmulebaTa ramdenime epizods _ troas
omidan Sin dabrunebuli agamemnonis mkvlelobis, mis mkvlelobaze orestesis
SurisZiebis da sabolood orestesis Sewyalebis epizodebs.
pirveli tragedia `a g a m e m n o n i~ sasaxlis saxuravze mwoliare guSagis sity-
viT iwyeba. igi klitemnestras dauyenebia, raTa dedofalma koconTa sasignalo
esqile 115
sistemis meSveobiT droulad Seityos troas omis dasruleba. uecrad guSagi ga-
marjvebis mauwyebeli koconis als dainaxavs da bednieri klitemnestrasTan sasix-
arulo uwyebis misatanad emzadeba, TumcaRa mis sityvebSi garkveuli SfoTva da
SiSi igrZnoba.
argosel uxucesTa qoro parodoss warmogvidgens. qoro, faqtobrivad, gvau-
wyebs yvela arsebiT ambavs, rac ki agamemnonis troadan dabrunebas uZRvoda win.
amasTan mis partiaSi avbediTi momavlis ganWvretac aris SesaZlebeli.
tragediaSi ganviTarebul movlenebTan gansakuTrebiT mWidrodaa dakavSire-
buli erTi epizodi aqavelTa aTwliani laSqrobidan – agamemnonis mier ifigenias
msxverplad Sewirva. aqavelTa jari avlisSi SeCerda, agamemnonze ganrisxebuli ar-
temisi mas troasken gacurvis saSualebas ar aZlevda. misanma gaacxada qalRmerTis
neba _ jari im SemTxvevaSi wavidoda troasken, Tu mTavarsardali qaliSvils
Seswiravda msxverplad. agamemnoni saSineli dilemis winaSe dadga. mas samsxver-
ploze an qaliSvilis sicocxle unda daedo, an troas laSqrobis dideba da mizani.
da ai, esqile isev warmogvidgens aucileblobis da pirovnuli nebelobis
urTierTmimarTebas, Tumc ise, rom gmirs individualur pasuxismgeblobas ar arT-
mevs. agamemnoni iRebs sabediswero gadawyvetilebas da qaliSvils msxverplad
swiravs. ifigenias msxverplSewirvam aqavelTa jars troasken gauxsna gza, magram aga-
memnonis qmedebam sastiki risxva aRZra klitemenestras gulSi. agamemnonma Caidina es
saqme. is ki, vinc Caidina, esqiles koncefciis Tanaxmad, daiTmens.
qoros simRerebis Semdeg scenaze klitemnestra Semodis, romelic Tanamoqalaqeebs
troas aRebis ambavs auwyebs. Cvens winaSea Zlieri, Tavis ZalebSi darwmunebuli, saz-
riani qali. sayuradReboa, rom klitemnestras sityvaSi kvlav gaismis hibrisis motivi,
dedofali gamarjvebuli berZnebis troaSi Cadenil qmedebas gansjis:
`... zvaoben axla, maT xelTaa qalaqis ganZi,
wesi da rigi darRveula, yoveli kaci,
rasac ixelTebs, wilxvedrilic isaa misi.
damorCilebul troas mdidrul palatTa WerqveS
cxovroben laRad...~
(`agamemnoni~, 333-37)∗
male scenaze Tavdapirvelad macne, Semdeg ki gamarjvebuli agamemnoni Semodis. aga-
memnons Tan Tavisi mxevali _ priamosis asuli, naTelmxilveli kasandra mohyavs.
klitemnestra qmars moCvenebiTi sixaruliT egebeba. dedofali agamemnons mewamul
xaliCas ugebs ferxqve da mas xaliCaze gavlas mouwodebs. mTavarsardali
Tavdapirvelad uarzea, man mSvenivrad icis, rom xaliCaze gavla RmerTebis sakadrisi
pativia, rom amgvari qmedeba dauSvebeli hibrisia, magram sabolood mainc Tanxmdeba
cols. misi saqcieli TvalnaTeli dasturia imisa, rom agamemnoni zviadobas moucavs.
mTavarsardali sasaxleSi Sedis. scenaze mxolod kasandra rCeba. saocrad STambeW-
davi, iracionalizmiT savse simReriT naTelmxilveli gvamzadebs imisaTvis, rac unda
moxdes _ agamemnonisa da misi, kasandras aRsasrulisTvis.
`vaime, qalo, ra gagizraxavs,
abazanaSi rom miuZRvebi
Tanamecxedres? bolomde rogor vilaparako?
aResruleba male yoveli,
aha, xelebi eZeben xelebs...~
(`agamemnoni~, 1107-1111).
...........
`vaime, vai, es ra vixile,
ukve gaSales hadesis bade!
∗
Targmani g. sariSvilisa
116 esqile
maT orestesis Camosvlis imedi aqvT. uecrad eleqtra mamis saflavze ku-
lulebsa da nafexurebs SeniSnavs da raki orive sakuTars agonebs, qalwuli ime-
dovnebs, rom orestesi, Zma dabrunda. samalavidan gamodis orestesi. da-Zma erT-
maneTs amoicnobs. agamemnonis vaJi eubneba das, rom igi apolonis brZanebiT mamis
mkvlelebze Suris saZieblad aris mosuli. eleqtra da orestesi gundTan erTad
komosis vrcel scenaSi agamemnons daitireben da mis suls ixmoben dasaxmareblad.
amasTan komosSi STambeWdavad warmogvidgeba klitemnestras saxe da misi saza-
reli qmedeba. eleqtra amcnobs Zmas, Tu rogor upatiod damarxes mama klitemnes-
tram da egisTosma:
`vai, vai avis gambedo
mter dedao, mtrulad izraxe,
dautireblad, uWirisuflod,
upatiod
dagemarxa meuRle Seni~
(`qoeforebi~, 428-432).
komosis scenis Semdeg orestesi das SurisZiebis SemuSavebul gegmas gaacnobs. geg-
mis mixedviT, igi, rogorc orestesis gardacvalebis macne, Tavad unda eaxlos
klitemnestras da sasaxleSi mamis mkvlelebi amoxocos. rodesac gadacmuli orestesi
dedofals Svilis gardacvalebas auwyebs, kletemnestras erTdroulad wuxilic
Seipyrobs da sixarulic da ambis sacnobad egisTosTan orestesis ZiZas agzavnis. ZiZa
mwared dastiris gazrdilis sikvdils. qoro amSvidebs mas da sTxovs, ar gadasces eg-
isToss klitemnestras brZaneba _ sasaxleSi mcvelebis razmiT movides.
sasaxleSi marto dabrunebul egisToss iqve klavs orestesi. xmaurze klitemnestra
Semorbis. igi xvdeba, rom `ucxo~ mis mosaklavad mosuli misi pirmSoa. deda cdilobs,
Svils Tavi Seacodos. igi iSiSvlebs mkerds, raTa gaaxsenos orestess, rogor wovda am
mkerdidan ZuZus. erTi momenti agamemnonis Ze marTlac Seyovndeba, magram mis gverdiT
mdgomi piladesi apolonis brZanebas Seaxsenebs. da vaJiSvili gangmiravs dedas.
mkvlelobis Semdeg orestess xelSi uWiravs is sabediswero gadasafarebeli, ro-
melic klitemnestras qmris mkvlelobis dros hqonda xelT. es misTvis dedis
braleulobis nivTmtkicebaa. magram dedis danaSaulTan erTad orestess dedis
mkvlelobis mTeli simZimec kargad aqvs gacnobierebuli. qoro agamemnonis vaJis
saqciels, erTi mxriv, gmirobad afasebs, radgan man argoselTa miwa ori urCxulisgan
gaaTavisufla da saxlis kanonieri memkvidreoba aRadgina, meore mxriv, dedis mkvle-
lobas igi bedisweriT gansazRvrul danaSaulad axasiaTebs. Tavis warmosaxvaSi
orestesi ukve xedavs sazarel arsebaT, eriniebs, romlebic mas dedaze SurismaZie-
blad moevlinen da ar moasveneben, vidre hadesSi ar Caiyvanen. orestesi garbis.
`e v m e n i d e b i s~ _ trilogiis mesame piesis moqmedeba delfos samisnoSi iwyeba.
taZris savarZlebSi eriniebi Tvlemen, Zirs damxobil mavedrebel orestess ki xelebi
sakurTxevlisken aqvs gawvdili. apoloni mis gamxnevebas cdilobs. eriniebi iRviZeben.
maTsa da apolons Soris Widili iwyeba. eriniebis gancxadebiT, isini saxlidan devnian
imaT, vinc TavianTi dedebi mokles, maTi funqcia naTesavTmkvlelTa dasjaa. apolonis
kiTxvaze, Tu ratom ar sdevnian isini klitemnestras, eriniebi pasuxoben, rom dedo-
fals sisxliT naTesavi ar mouklavs. mxareebi saerTos ver pouloben. apoloni arc
cdilobs, eriniebTan kompromisi gamonaxos da orestess mouwodebs, aTenSi naxos
samarTali. Semdegi scena orestesisa da eriniebis dapirispirebas ukve aTenSi warmog-
vidgens. qalRmerTi aTena sasamarTlos iwvevs, raTa sasamarTlom zRvari daudos
sisxliani SuriZiebis princips, `sisxli sisxlis wil~ _ kanonis moqmedebas.
aTena guldasmiT ismens orive mxaris argumentebs da adamianTagan Semdgar samsjav-
ros _ areopags problemis gansjis gziT gadawyvetas sTxovs. aq eriniebi gvevlinebian
bralmdeblebad, apoloni orestesis damcvelad warmogvidgeba, aTena ki sasamarTlos
118 esqile
sofokle
(497/496-406/405 ww.).
TandaTan fxizldeba, sakuTar Tavs ubrundeba da xvdeba, rac moxda. axla is sru-
liad pativayrilia. `aiasis~ pirvel epizodebSi gamofxizleba, sakuTari Tavis
povnaa naCvenebi. aq ukve gamokveTilia Tema, romelic `oidipos mefeSi~ aRwevs
srulyofilebas: gmirebi eZeben da pouloben sakuTar Tavs. `giJi~ aiasi isev
ubrundeba Tavis normalur saxes da xedavs, rac moimoqmeda iseve, rogorc WkuiT
cnobili oidiposi xvdeba tragediis bolos Tavisi gonierebis ugunurebas. aiasi
Sercxvenilia, saxels ki misTvis gadamwyveti mniSvneloba aqvs. aqve vlindeba misi
xasiaTis kidev erTi mniSvnelovani Strixi: rogorc WeSmaritad didi sofokle-
seuli gmiri, aiasi monoliTuri figuraa, romelsac ar SeuZlia, marto ar iyos.
samecniero literaturaSi xSirad aRniSnaven sofokles gmirebis martoobisken
miswrafebas da Seusmenlobas. isini advilad da jiutad Tavisufldebian yvela
socialuri jaWvisgan. aiasi sikvdils gadawyvets da arad agdebs axloblebis
rCevas.
aiasis da zogadad sofokles gmirebis qmedebis gasagebad mniSvnelovania ai-
asis cxovrebis Tanamgzavris, tekmesas sityvebi. tekmesa cdilobs mis damSvidebas
da uxsnis, rom ufro didi ubedurebac arsebobs, magaliTad monoba: `araferia
monobaze uaresi~ (485). is, Tavisufali da mdidari mamis Svili monad iqca,
`radgan RmerTebs ase surdaT~ da amatebs: `da maTTan erTad gansakuTrebiT Sen~.
es fraza xsnis sofokles gmirebis tragikulobas da danaSaulisa da udanaSau-
lobis sakiTxs. gmirebis qmedebas es ormagi motivacia gansazRvravs: RmerTebs
surT da TavianTi xasiaTidan gamomdinare gmirebic Sesabamisad iqcevian.
aiasi aravis usmens. is midis Tavis mosaklavad. aiasi sul marto rCeba scenaze.
sofokle dramaturgiuladac usvams xazs mis martoobas. da antikur scenaze
xdeba is, rac TiTqos dauSvebeli iyo: mayurebeli xedavs, rogor iklavs Tavs mTa-
vari gmiri. amiT sruldeba am tragediis pirveli nawili. meore nawilSi did
adgils ikavebs msjeloba imis Taobaze, unda daikrZalos Tu ara aiasi. es Temac
ufro Rrmad da vrclad daamuSava sofoklem mogvianebiT tragediaSi `antigone~.
aiasis Zma tevkrosi, erTi mxriv, da atridebi, meore mxriv, ver Tanxmdebian am sa-
kiTxze. sabolood, odisevsi ambobs, rom yvelafers Tavisi dro da adgili aqvs
da rom sikvdiliT mTavrdeba mtroba. axla sxva kanonebi moqmedebs (1332-69). am ka-
nonebs mogvianebiT xSirad Segvaxsenebs antigone. aiass krZalaven. `aiasSi~ hibri-
sis anu zviadobis motivi miiCneva tragediis warmmarTvelad. aiasi isjeba, radgan
hgonia, rom ukeT icis, vin aris ufro meti didebis Rirsi, magram sasjels igi
sabolood Tavad irCevs. is ar aris bedisweris pasiuri mimdevari. adamiani gan-
wirulia, rom cdebodes, magram namdvili gmirebi am SecdomaSic Rirseulebi
Canan.
`o i d i p o s m e f e~ (434/32) sofokles yvelaze popularuli da albaT, sru-
lyofili tragediaa. igi emyareba vrcel miTs labdakidebis Sesaxeb. sofokle
miTis bolo nawils iyenebs da mis sakuTar variants qmnis. igi tragikuli kon-
fliqtis Sesabamisad cvlis arsebuls. mokle Sinaarsi aseTia: oidiposs axal-
gazrdobaSi apolonis misani uwinaswarmetyvelebs, rom igi moklavs mamas da co-
lad SeirTavs dedas, ris gamoc igi garbis korinTodan, sadac gaizarda, raTa
Sors iyos mSoblebisgan. oidiposi xvdeba TebeSi, colad mohyavs Tebes dedo-
fali iokaste, romlis qmari laiosic manamde viRacam mokla. tragedia iwyeba am
ambebidan mravali wlis Semdeg imis aRweriT, Tu rogor vrceldeba TebeSi Savi
Wiri, romelic mxolod maSin dasruldeba, roca laiosis mkvlels ipovian. oidi-
posi cdilobs, gaigos, vin aris mkvleli. aq ukve vxedavT oidiposs Tavisi yvelaze
saxasiaTo kuTxiT: mas unda, rom icodes, hgonia, rom SeuZlia yvelaferi icodes
da yvelaferi marTos, sakuTari bediswerac ki.
`minda, rom es bneli gavfanto!~ (132)
122 sofokle
gadadis. axla is xdeba mTavari tragikuli figura. kreoni, iseve rogorc anti-
gone darwmunebulia Tavis sisworeSi da arafris Secvla ar surs. mogvianebiT
Semodis tiresiasi, romelic mefes ubedurebas uwinaswarmetyvelebs. kreoni
cdilobs Cadenilis gamosworebas. igi brZanebas gascems polinikesis dakrZalvis
Taobaze, antigones gamosayvanad midis, magram tragedia ukve momxdaria: ganaCenis
aRsrulebamde antigone Tavs ixrCobs. mamis danaxvaze sasowarkveTili hemonic
Tavs iklavs. kreoni rCeba marto da ubeduri.
antigone da kreoni am tragediis ori mTavari gmiria. isini or poluss war-
moadgenen. es polusebi xSirad gansxvavebulad esmiT. maT Soris konfliqti gai-
azreba xan rogorc dapirispireba ojaxsa da saxelmwifos interesebs Soris (anu
piraduli sazogadoebrivis winaaRmdeg), xan RvTiuri, dauwereli kanonebis da
adamianis mier Seqmnili kanonebis dapirispirebad, xanac qalisa da mamakacis tra-
diciul konfliqtad, zogisTvis antigone sikvdilTan Seguebis gansaxierebaa,
kreoni – sicocxlis da a. S. yvela zemoCamoTvlili interpretacia SeiZleba
amokiTxuli iqnas `antigoneSi~, imdenad mravalmxrivia es tragedia. da mainc, is
yvela am motivis erTianoba da kidev ufro metia. ori monoliTuri figura
upirispirdeba erTmaneTs. orive darwmunebulia, rom mxolod misi gzaa misaRebi
da rom is absoluturad marTalia. swored am absoluturobiT scodaven. anti-
gonec da kreonic aWarbeben im TvisebiT, romliTac gamoirCevian. antigone mzad
aris uari Tqvas sicocxleze Zmis gamo, xolo kreoni wesis dacvas yvelafers
swiravs msxverplad. antigonesTvis araferi dgas dauwereli, RvTaebrivi kanone-
bis zemoT, kreonisTvis saxelmwifos kanoni uzenaesia. „antigoneSi~ sofokles
gmirebs yvelaze kargad gundi aRwers cnobil himnSi (332 Smdg.):
„mravali ram aris saSiSi,
magram adamianze ufro saSiSi araferia;
igi seravs WaRara zRvas
TviT sastik avdarSic,
gruxuna talRebis gamkveTi...“1
sxva problemaa antigones damokidebuleba sicocxlis mimarT. igi TiTqos Ta-
vis Tavze iRebs labdakidebis modgmis codvebs da sicocxlis sanacvlod sik-
vdils irCevs. sofokles antigones es xazi XX saukuneSi frangi egzistenciali-
stebisaTvis gaxda gansakuTrebiT saintereso. Jan anuis antigone kargad xvdeba
arsebobis absurdulobas da kompromisebiT cxovrebas sikvdils arCevs. sofok-
les antigonesTvis sikvdilSia raRac xibli. igi manamde kvdeba, sanam ganaCeni
aRsruldeba. antigone Tavad wyvets sakuTar beds. igi namdvili sofokleseuli
gmiria. mas ar SeuZlia daemorCilos kreons. igi ar kvdeba misjili sikvdiliT.
amisaTvis is Zalian jiutia da rogorc sofokle mas axasiaTebs: `avtonomosi~ anu
sakuTar Tavs Tavad udgens kanonebs.
antigones saxe didi popularobiT sargeblobda Tanamedrove literaturaSi
da scenaze. meamboxe antigone areulobas mxolod kreonis TebeSi rodi iwvevda.
meore msoflio omis dros franguli winaaRmdegobis moZraobam anuis egzisten-
cialuri antigone Tavis gmirad gaigo, xolo 1989 wels germaniis gaerTianebamde
socialisturi germaniis 50 wlisTavis aRsaniSnavad dadgmulma `antigonem~ maso-
briv protestebs daudo safuZveli. SeiZleba iTqvas, ajanyebuli antigone am-
boxis klasikur simbolod iqca.
`t r a q i s e l i q a l e b i~ (438?). sofokles es tragedia misi Semoqmedebis
adrindel periods unda ganekuTvnebodes, radgan masSi jer kidev SeimCneva or-
nawiliani struqtura. tragedia agebulia herakles miTis Temaze. masSi herakles
sicocxlis bolo epizodebia naCvenebi. centraluri motivia erosi, romelsac
1
Targmani r. gordezianisa, `berZnuli literaturis istoria~.
126 sofokle
brivi nebiT axerxeben adamianebi veluri bunebis morjulebas, rac frangi mecni-
eris, p. vidal-naqes TqmiT, `filoqtetesSi~ momxdari bolo transformaciaa.
`filoqtetesi~ mravaljer gadamuSavda mogviano xanis literaturaSi. mas
yvela epoqa Tavisi interesebis gaTvaliswinebiT cvlida. axali variantebidan
gansakuTrebiT mniSvnelovania andre Jidis traqtati `filoqtetesi~ (1899). so-
fokles gmiris sijiute andre JidTan ucnaur saxes iRebs. filoqtetesi Tavad
svams dasaZinebel wamals, rom mebrZolebs gauadvilos mSvildisris motaceba.
Zvel berZen tragikosTagan sofokle yvelaze ufro daxvewilia. masTan sru-
lyofilebas aRwevs tragediis forma, misi gmirebi Zlieri figurebi arian, ro-
melTa tanjva yvelaze metad xvdeba mayureblis guls. sofokles gmirebi Tavad
irCeven Tavis beds. tragikul konfliqts am arCevanis simcdare ganapirobebs.
mniSvnelovania ara imdenad ambavi, ramdenadac intriga, romelic ixlarTeba
gmiris arCevanis Sedegad. TiTqmis yvela gmirs Tavad gamoaqvs ganaCeni sakuTari
TavisTvis. isini eswrafvian martoobas da sxvagvarad arc SeuZliaT, radgan maTi
dari aravinaa siZlieriT.
sofokles gmirebi, TiTqos idealurebi, Zalian adamianurebi rCebian. maT ada-
mianurobis swored maTi Secdoma ganapirobebs. swored amitom ganicdis mayure-
beli maT Tavze datexil ubedurebas da amitom uyvarT es gmirebi ukve ramdeni
saukunea.
Zalian didia sofokles gavlena evropul kulturaze. igi mravaljer iTargmna
da gadamuSavda. am mxriv yvelaze mdidaria franguli da germanulenovani lit-
eratura. sofokleTi saqarTveloSi, upirvels yovlisa, qarTuli Teatri dainte-
resda. pirvelad 1912 wels daidga `antigone~, 1913 wels `oidipos mefe~. pirvel
speqtaklebs Tan axlda leqciebi sofokles Semoqmedebis da saerTod, antikuri
Teatris Sesaxeb. sofokles dramebma swrafad moipova popularoba da XX sauku-
nis 20-ian wlebamde `antigones~ da `oidipos mefis~ ramdenime axali dadgma
ganxorcielda. saqarTvelos gasabWoebam xangrZliv pauzas daudo safuZveli.
mogvianebiT ramdenjerme daidga `oidipos mefe~ (1946, 1956, 1978 da sxva). sofokles
`antigone~, romelic 1972 wels xangrZlivi Sesvenebis Semdeg xelaxla daidga, Jan
anuis `antigonem~ Secvala. qarTuli mwerloba naklebad iTvaliswinebs sofokle-
seul saxeebs. rogorc Cans, igi jer kidev Tavis jers elis.
evripide
(Zv.w. 485/480 _ Zv.w. 406w.)
1
aristofanes TerTmeti komediidan sami vrclad warmoadgens evripides Semoqmedebis
problematur sakiTxebs. rac Seexeba danarCen piesebs, evripide yvela maTganSia moxseniebuli.
rogorc Cans, aristofane erTob kargad icnobda mis Semoqmedebas. meore mxriv, evripides
mimarT gamovlenili aseTi didi yuradReba imazec metyvelebs, rom tragikosis dacinva
aTenel mayurebels sruliadac ar bezrdeboda.
130 evripide
1
`alkestisi~ _ Zv.w. 438w; `medea~ _ Zv.w. 431w; `heraklidebi~ _ Zv.w. 430w; `andromaqe~ _ Zv.w. 429w;
`hipolitosi~ _ Zv.w. 428w; `hekabe~ _ Zv.w. 425w; `mavedrebeli qalebi~ _ Zv.w. 424w-is Semdgom;
`herakle~ _ TariRi ucnobia; `eleqtra~ _ TariRi ucnobia; `troeli qalebi~ _ Zv.w. 415w;
`elene~ _ Zv.w. 412w; `ifigenia tavroselebSi~ _ TariRi ucnobia; `ioni~ _ TariRi ucnobia;
`finikieli qalebi~ _ daaxl. Zv.w. 411-408ww; `orestesi~ _ Zv.w. 408w; `ifigenia avlisSi~ _ Zv.w.
406w; `bakqi qalebi~ _ Zv.w. 406w; `kiklopi~ _ TariRi ucnobia.
2
r. gordeziani, 2002, 438
evripide 131
1
Euripides, Medea, ed. Page D.L. , Oxford, 1938, XV.
136 evripide
∗
b. bregvaZis Targmani
evripide 137
1
Lesky A., Greek Tragedy, translated by Frankfort, London, New York, 146.
138 evripide
SemTxveviT gadaeyarnen maT, Sua zRvaSi gasulT. menelaosi maT niSans aZlevs, ris
Semdegac berZnebi egviptelebis ekipaJs amoxocaven da aSvebuli afrebiT sparti-
saken mSvidobiT gacuraven.
amdenad, piesaSi `elene~ Cven gvaqvs bednieri finali, romanul-saTavgadasavlo
peripetiebi, sasiyvarulo motivebi, calkeul scenebSi vxvdebiT komikuri
elferis elementebsac. nawarmoebis fabulac ori eleneTi _ realuriT da elenes
aCrdiliT imTaviTve daujerebelia. CamoTvlili niSnebi tragikomediaTa jgufis
piesebis damaxasiaTebel niSnebs warmoadgenen.
rogorc aRvniSneT, sayuradReboa piesis mTavari gmiris _ elenes saxe, ro-
melic marTlac novatoruli saxea. am elenes araferi aqvs saerTo evripides dra-
mebis _ `andromaqes~, `troeli qalebis~ da `orestesis~ macdur da Tavisi momxib-
laobiT ubedurebis momtan elenesTan. evripides `eleneSi~ warmodgenili elenes
saxe erTguli qalis / colis saxe-modelad gvevlineba, romelic amosavali gaxda
berZnuli romanis coli / mijnuris tipisTvis.
evripides piesaSi damuSavebulma elenes miTma gamoZaxili hpova XX saukunis
literaturaSi. berZeni poetis g. seferisis leqsi `elene~ swored am versias ex-
mianeba.
`i f i g e n i a a v l i s S i~. evripides melodramebi ZiriTadad tragikomedie-
bis tipis piesebi arian, Tumc garkveuli maxasiaTeblebiT gansxvavdebian maTgan. am
piesebSi veRar vxvdebiT verc komikur elementebs, verc daxlarTul, intrigebiT
datvirTul fabulebs. am jgufis zog piesaSi (`eleqtra~, `orestesi~) evripides
mTavari yuradReba personaJTa daxasiaTebaze gadaaqvs, sxvebSi mas ufro metad
fabula, moqmedebis ganviTareba ainteresebs. mis melodramebSi aRar aris arc
tragikuli idea, arc tragikuli kaTarsisi. tragikuls paTetikuri cvlis. isini
cremlis aRmZvrel, gulisamaCuyebel piesebs warmoadgenen.
`ifigenia avlisSi~ evripides erT-erTi bolo piesaa, romelic misi sikvdilis
Semdeg daidga (daaxl. Zv.w. 406w.) da romelmac poets pirveli adgili mexuTed
moapovebina.
piesa efuZneba cnobil miTs agamemnonis mier sakuTari qaliSvilis _ ifigenias
msxverplad Sewirvis Sesaxeb, romlisTvisac araerTxel miumarTavT berZen
tragikosebs.
moqmedeba xdeba avlisSi, sadac troasken mimavali aqavelTa flotia gaCere-
buli. misnobis mixedviT, aqavelebi troasken gacurvas mxolod ifigenias msxver-
plad Sewirvis SemTxvevaSi SesZleben. piesa iwyeba aforiaqebuli agamemnonis war-
modgeniT, romlis pirovnebaSiac erTmaneTs mTavarsardlis valdebuleba (ufro
ki ambiciuroba) da mamobrivi grZnoba ebrZvis. agamemnoni icvlis uwindel
gadawyvetilebas da swers cols, rom man aRar Camoiyvanos ifigenia avlisSi vi-
Tomcda aqilevsTan dasaqorwineblad. misda saubedurod werils menelaosi ig-
debs xelT, romelic sastikad hkicxavs Zmas imis gamo, rom am ukanasknels eladis
bedi ar anaRvlebs. amasobaSi avlisSi klitemnestra da ifigenia Camodian. agamem-
nonis azriT, axla ifigenias msxverplSewirva ukve gardauvalia, radgan jari mis
qaliSvils ar daindobs. gulisamaCuyebelia qaliSvilisa da mamis Sexvedra. poets
ifigenia warmodgenili hyavs miamit bavSvad, uzomod Tbil da alersian Svilad,
arsebad, romelic tkbeba sicocxliT da romelic arad dagidevs troas oms.
amasobaSi klitemnestra SemTxveviT Sexvdeba Tavis viTomcda sasiZos _
aqilevss, magram maTi Sexvedrisas irkveva, rom ifigenias qorwilis ambavi agamem-
nonis mogonili yofila. amasTan msaxuri klitemnestras aqavelTa mTavarsardlis
WeSmarit ganzraxvas atyobinebs. klitemnestra evedreba aqilevss daxmarebas qal-
iSvilis gadasarCenad.
male ifigenia igebs, ra elis. qaliSvils unda sicocxle da ar surs msxverplad See-
wiros troas oms. igi emudareba mamas, daindos misi sicocxle. magram agamemnonis
140 evripide
aristofane
(daaxl. Zv. w. 448-386)
exmareba, romelsac boTlSi Casxmuli Rvinis saxiT moaqvs zavi spartidan. boT-
lidan Rvinis/zavis mosmiT dikeopolisisTvis axali cxovreba iwyeba, sadac aRar
aris omi, SimSili da ubedureba. mSvidobismosurne dikeopoliss aqarnelebi,
aqarnes demis mcxovreblebi (komediis gundi) upirispirdebian. protagonisti maT
arwmunebs, rom omis dawyebis mizezi mxolod mowinaaRmdege mxare ar yofila. ko-
mediaSi xazgasmulia omis periodis aTenuri politikis damaxinjebuli buneba.
garyvnileba da Zaladoba Serwymulia iTifalikuri odomantebis (158 Smd.),
kleonis (379-82) da `kargad SeiaraRebuli~ lamaqosis (592) saxeebSi.
komediis meore nawilSi axlad damyarebuli mSvidobis epizoduri scenebia
warmodgenili, sadac Wamis, smisa da nayofierebis motivebia win wamoweuli. mSvi-
doba warmodgenilia rogorc omis antipodi. omis momxreTa saxiT dikeopoliss
lamaqosi upirispirdeba. komediaSi erTmaneTs cvlis maTi amsaxveli scenebi. erT
mxaresaa lamaqosi – omisTvis mzadeba, samxedro aRWurviloba, samxedro termi-
nebi; meore mxares – dikeopolisi, romelic Rvinis dResaswaulisa da nadimisTvis
emzadeba. lamaqosi samxedro momzadebis enaze laparakobs, dikeopolisi ki –
nadimisTvis mzadebis enaze. erTi brZolaSi midis, meore – sanadimod. lamaqosi
daWrili brundeba, dikeopolisi – naqeifari ori kaxpis TanxlebiT. dikeopo-
lisis xelSia zavi, romelic SeuZlia, visac unda imas gauziaros. omisa da mSvi-
dobis dapirispirebaSi mSvidoba `imarjvebs~, komedia protagonistis triumfiT
sruldeba. magram dapirispireba amjerad dikeopolisis saxeSi Cndeba: imas, rasac
protagonisti omis periodis aTenidan gaurboda, axla Tavadve emsaxureba (amisT-
vis sakmarisi aRmoCndeba Zalauflebis xelSi Cagdeba). komediis pirvel nawilSi
dikeopolisi kicxavs aTenSi `megaruli dekretis~ (romlis mixedviTac aTenelebi
megarelebs aTensa da aTenis imperiis saxelmwifoebTan miaxloebas ukrZalavdnen)
arsebobas, axla ki TviTonac msgavs rames akeTebs: dikeopolisis kerZo bazarSi
vaWrobis ufleba mxolod aTenis mtrebs aqvT. aq aTenelebi aRmoCndnen mega-
relebis msgavs poziciaSi; protagonisti dascinis iseTsave Rarib da sasowark-
veTil glexs, rogoric cota xnis win TviTon iyo (1018-1036). manamde mSvidobis sa-
kiTxis ganxilvaze qalaqi acxadebda uars, amjerad dikeopolisi ambobs uars,
zavi sxvasac gaunawilos (1037-39); adre usamarTlobis msxverpli protagonisti
axla Tavad ganasaxierebs mas. amdenad, dikeopolisi mravali iseTi TvisebiT aRi-
Wurveba, rasac manamde is, rogorc `samarTliani moqalaqe~, amxelda aTenSi. aseT
konteqstSi protagonistis saxelic sasacilo elfers iZens. rogorc Cans, ko-
mediis Sesaval nawilSi dasmuli Teza antiTezis saxes iRebs komediis dasasruls,
rac saerTod damaxasiaTebelia Zveli atikuri komediisTvis.
`m x e d r e b i~ (Zv. w. 424, leneebi) pirveli komediaa, romelic aristofanem
Tavisi saxeliT warmoadgina da gaimarjva kidec. komediaSi gamasxaravebulia
maSindeli aTenis radikaluri demokratiis lideri – demagogi kleoni, romelic
im periodSi Zalian popularuli samxedro da politikuri moRvawe iyo. kleoni
demokratiuli partiis agresiulad ganwyobil frTas xelmZRvanelobda da spar-
tasTan omis gagrZelebis momxre iyo. cnobilia, rom kleonma `babilonelebis~
dadgmis Semdeg sasamarTloSi erTxel ukve uCivla aristofanes da aTenis sax-
elmwifos avtoritetis damcirebaSi dasdo brali. gadis ramdenime weli da mxe-
drebSi aristofane isev ar erideba masze daundobel Tavdasxmas (arsebobs va-
raudi, rom kleonis roli Tavad aristofanes uTamaSia).
komediis personaJad gamoyvanilia demosi (xalxi), romelic ise gamoCerCete-
bula, rom mas advilad atyueben da yvlefen sakuTari msaxurebi. demosis mmarT-
veloba paflagonel metyaves Caugdia xelSi. paflagoneli metyavis saxiT mxe-
drebSi kleonia gamoyvanili. berZnulad `paflaZein~ TuxTuxs niSnavs, rac
kleonis xasiaTsa da laparakis maneraze (is cnobili mWevrmetyvelic yofila) mig-
viTiTebs. kleons meZexve agorakritosi upirispirdeba da jobnis kidec mas demo-
144 aristofane
isini uars amboben mamakacebTan sareclis gayofaze. es xerxi gaWris, qalTa pro-
testi Tavis Sedegs gamoiRebs – omi Sewydeba. omisa da mSvidobis dapirispirebis
fonze komediaSi erotikuli aspeqtia xazgasmuli. amitom am TemasTan dakavSire-
buli xumrobebi, miniSnebebi, metaforebi komediaSi sicilis aRZvris umTavresi
wyaroa.
`q a l e b i T e s m o f o r i e b i s d R e s a s w a u l z e~ (Zv. w. 411, dionisiebi)
mTlianad evripides tragediebis parodias warmoadgens. komediis protagonistia
evripides simamri mnesiloqosi, romelic evripides dasacavad qalis tansacmliT
SeniRbuli Tesmoforiebis dResaswaulze Sekrebil qalebSi gaereva. qalebi gam-
warebuli arian evripideze misi tragediebis gamo da tragikosis sikvdiliT
dasjas iTxoven. mnesiloqosi evripides dacvas cdilobs. bolos ki, qalebis xelSi
Cavardnili, Tavad gaxdeba dasaxsneli. qalebisgan Tavis daxsnis mizniT mnesilo-
qosi xis dafebze wers Tavis ambavs (evripides `palamedesis~ parodia). komediaSi
evripides kidev ramdenime tragediis (`elene~, `andromeda~) pasaJia parodire-
buli. mnesiloqoss beber qalad gadacmuli evripide gamoixsnis, romelic manamde
Tavisive tragediebSi gamoyenebul xerxebs mimarTavda.
aristofanes Cvenamde moRweul komediebsa da fragmentebSi evripides Zalian
bevri tragediaa parodirebuli, rasac am tragikosisadmi aristofanes gansa-
kuTrebuli damokidebulebiT xsnian. miuxedavad imisa, rom evripides ase xSirad
dascinoda Tavis komediebSi, varaudoben, rom komediografoss Tavad moswonda
evripides stili.
komediis personaJad evripide gamoyvanilia aristofanes momdevno komediaSic
_ `b a y a y e b S i~. Zv. w. 405 wels leneebze warmodgenili `bayayebi~ Zalian war-
matebuli komedia aRmoCnda aristofanesTvis. man komediografosTa Sejibrze
pirveli adgili moipova da, erTi versiiT, imave wels komedia ganmeorebiTac ki
daudgamT.
komediis protagonistia dionise, Teatrisa da Rvinis RmerTi. mas hadesSi Cas-
vla da iqidan evripides amoyvana gadauwyvetia, radgan cocxalTa Soris kargi
tragikosi aRar darCenila. komediis pirvelive striqonebiT sityvasTan erTad
Zlier komikur efeqts qmnis vizualuri mxarec: gamodis herakles samosiT
`SeniRbuli~ dionise da mas mohyveba mona qsanTiasi, romelsac mxarze bargi mou-
kidebia da ise Semjdara virze. komikuria gadacmuli dionisesa da misi monis ha-
desSi mogzaurobac, rasac bayayebis gulisgamawvrilebeli yiyini gasdevs fonad.
komediis meore nawilSi aristofane erTmaneTs upirispirebs or did
tragikoss – esqilesa da evripides da afasebs, `wonis~ maT xelovnebas. scenaze Se-
motanil uzarmazar sasworze mopaeqreebi sakuTari tragediebis striqonebs
Seagdeben. gamarjvebuli esqile gamodis. miuxedavad imisa, rom Tavidan dionise
evripides wayvanas apirebda, sabolood is esqiles irCevs.
Zv. w. V saukunis literaturul kritikaze msjelobisas xSirad iSvelieben
aristofanes `bayayebs~. Tumca komediaSi tragikosTa xelovnebis analizi da Se-
faseba ufro sofistebis moZRvrebis, poeziis maTeuli kritikis parodiaa.
`q a l e b i s a x a l x o k r e b a z e~ (Zv. w. 392) mwared dascinis axali, Tanas-
worobis principze agebuli sazogadoebis Senebis ideas. komediaSi am utopiur
Teorias aTeneli qali praqsagora ganaxorcielebs, romelic Tavis qmars blepi-
ross qalTa mmarTvelobis upiratesobas usabuTebs. kacebad gadacmuli qalebi
moaxerxeben Zalauflebis xelSi aRebas da axali, `samarTliani~ saxelmwifos
Seqmnas, sadac yvelaferi yvelasTvis saerToa, socialuradac da qonebrivadac
yvela erTmaneTis Tanasworia, Tanasworoba daculia seqsualur sferoSic ki: ax-
algazrdebma jer moxucebs unda asiamovnon, rom `daCagruli~ aravin darCes.
aristofane 147