Professional Documents
Culture Documents
Arqiloqosi: (Zv.w. VII S-Is Sua Wlebi)
Arqiloqosi: (Zv.w. VII S-Is Sua Wlebi)
Arqiloqosi: (Zv.w. VII S-Is Sua Wlebi)
arqiloqosi
(Zv.w. VII s-is Sua wlebi)
1
Targmanebs warmovadgenT wignidan: helikoni. fragmentTa numeracias vuTiTebT m.l. vestis
gamocemis mixedviT.
arqiloqosi 63
arqiloqosis fragmentebSi SeiniSneba seqsis Tematikac (191; 193; 196; 119), romel-
Tagan zogierTSi ucenzuro sityvebic ki dasturdeba (42; 43 da sxva). poetma, ro-
gorc aRvniSneT, Tavisi daundobeli da basri eniT saqveynod gaiTqva saxeli. sak-
maod ostaturad iyenebda igi igav-arakis formasac. Seubralebeli iyo poeti ne-
obules mama likambesis mimarT. Cvenamde moRweul fragmentTagan aTamde mis wina-
aRmdeg aris mimarTuli. ai, erT-erTi maTgani:
`mama likambes, ra mzakvroba Cagidevs gulSi,
vin waritaca Seni goneba,
uwin ase rom gamxnevebda. masxrad gigdeben
axla ukve qalaqis mkvidrni~.
(172)
arqiloqosis dacinvas verc misi megobrebi gadaurCnen. ai, rogori sityvebiT
mimarTavs igi perikless: `bevri dalie ganuzavebeli Rvino, usasyidlod, mikono-
selTa msgavsad, Tanac modixar daupatiJeblad, TiTqosda didi megobari iyo. es
Seni stomaqi miuZRveba win Sens azrsa da gonebas urcxvobisaken~ (124).
Cans, arqiloqoss lirikis mraval sferoSi usinjavs kalami da yvela SemTxveva-
Si gamouxatavs Tavisi damokidebuleba garemomcveli samyarosa Tu adamianebi-
sadmi. am Tvisebis gamo igi mkvlevarebma berZnul literaturaSi axali etapis
damwyebad aRiares, rac poeturi `me~-s tradiciul samyarosTan, tradiciul Ri-
rebulebebTan dapirispirebiT gamoixata. arqiloqosi cxovrebam gaauxeSa, rac ai-
saxa kidec mis poeziaSi. misi leqsebis ena mZimea, xSirad uxamsi. poeti cdilobda
misTvis Sesaferisi formiT gamoeTqva is, rasac yoveldRiurad xedavda. damcina-
vi iambi mis ganwyobilebebs saTanadod moergo. moRweuli fragmentebis mixedviT
Tu vimsjelebT, Cven verasodes warmovidgenT liras mis xelSi, mxolod frigiul
sayvirs, romelic mkveTr xmebs gamoscemda.
miuxedavad amisa, arqiloqosis qmnilebebi didi popularobiT sargeblobdnen
ara mxolod poetis Tanamedrove, aramed Semdgom xanebSic. gadmogvcemen, rom he-
raklesadmi miZRvnili himni didxans imRereboda olimpiur asparezobebze. raf-
sodebi asrulebdnen mis qmnilebebs homerosisa da hesiodes poemebTan erTad.
mSobliuri kunZulis mkvidrebma mis pativsadebad daaweses gmiris kulti. arqi-
loqosis damcinavma, magram amasTanave poeturma satiram garkveuli gavlena iqo-
nia berZnuli komediis ganviTarebazec. Zveli avtorebi arqiloqoss homerosis
arqiloqosi 67
alkeosi
(Zv.w. VI s.)
samSoblo. igi gaeSura mezoblad mdebare qalaq pirasken, sadac mitilenes ti-
ranTa Zalaufleba aRar vrceldeboda. Tu ra moxda Semdgom, CvenTvis ucnobia,
vidre mirsilosis gardacvalebamde. am movlenas sixaruliT Sexvda poeti, igi
dabrunda Tavis mSobliur qalaqSi, magram kvlav gaaZeves, radganac amjerad ga-
momJRavnda misi opozicia pitakosisadmi, romelic xalxma esimentad airCia. am
faqtis gamo aRSfoTebuli alkeosi egvipteSi gadaixvewa. gadmocemaTa Tanaxmad,
pitakosi aTi wlis ganmavlobaSi marTavda mitilenes. man Seiwynara alkeosi da
samSobloSi dabrunebis neba darTo.
aristokratTa interesebis damcveli alkeosi pitakosisa da, saerTod, ti-
raniis winaaRmdeg ibrZoda da sxvebsac amasve mouwodebda. mas mudam swamda, rom
dadgeboda dro, rodesac adamianebi Surisa da borot zraxvaTagan ganTavisu-
fldebodnen, rom brZola dasruldeboda da RvTaeba dabrmavebul xalxs ga-
moafxizlebda.
TariRebi alkeosis cxovrebisa jer kidev daudgenelia. mecnierebas didi xania
awuxebs kiTxva, Tu visi Tanamedrove iyo poeti _ solonisa Tu pisistratosis, Ta-
lesisa Tu qsenofanesi, sapfosi Tu anakreonisa. qronologias yovelTvis SeuZlia
SecdomaSi Segviyvanos ama Tu im poetis Sefasebis dros. boura1 antikur tradi-
ciaTa gaTvaliswinebiT ase warmogvidgens alkeosis cxovrebis qronologias:
630 weli _ alkeosis dabadeba;
612-618 ww. _ tiran melanqrosis damarcxeba pitakosis mier;
604-591 ww. _ pitakosis mmarTvelobis xana, alkeosis dabruneba samSobloSi;
580 weli _ pitakosis Camogdeba;
570 weli – pitakosis gardacvaleba.
trois2 mtkicebiT, alkeosi iyo ramdenadme axalgazrda sapfoze, solonisa da
Talesis Tanamedrove. ase rom, garkveulia mxolod erTi TariRi zustad: alkeo-
sis moRvaweobis xana emTxveva meeqvse saukunis pirvel naxevars.
alkeosis Semoqmedeba ise mdidari yofila, rom aleqsandriel poetebs Zv.w. III
saukuneSi igi aT wignad gamouciaT. Cvenamde am lesboseli poetis Semoqmedebis
mxolod umniSvnelo nawilma moaRwia. maTgan umetesoba amokrefilia im avtorTa
TxzulebebSi, romlebic enobrivi TvalsazrisiT ganixilavdnen mis simRerebs da
ainteresebdaT isini gramatikuli kategoriebis dasadgenad. amas emateba 1914, 1941 da
1951 wlebis papirolgiuri aRmoCenebi. ase rom, dResdReisobiT alkeosis 400-mde
fragmentia cnobili, romelTagan mxolod 25-mdea iseTi, leqsad aRqmis SesaZleb-
lobas rom qmnis. didi romaeli poeti horaciusi, romelic kargad icnobda alkeo-
sis poezias, mis Semoqmedebas oTx Tematur jgufad hyofda: 1) sabrZolo simRerebi
anu stasiotika; 2) sanadimo simRerebi; 3) miTosuri simRerebi da 4) satrfialo
simRerebi. antikuri wyaroebis cnobiT, Zvelad gansakuTrebuli popularobiT
sargeblobda alkeosis sabrZolo simRerebi, sadac poetis Tanamedrove lesbosis
samoqalaqo omis suraTebi aisaxa. am qmnilebaTa kiTxva naTels xdis, rom alkeosi
kunZulze arsebuli im jgufis anu hetairias3 wevri iyo, romelSic aristok-
ratuli warmomavlobis mamakacebi iyvnen gaerTianebulni da romelnic tiraniis
winaaRmdeg ibrZodnen. erT-erT fragmentSi warmodgenilia iaraRiT avsebuli
saxli. mzaddeba amboxeba, poeti TanamzraxvelT brZolisken uxmobs:
`omis RvTaebis naTeli mosavs maRal sasaxles,
saWurveli anaTebs darbazs.
brinjaos sxiviT elvarebs Weri
1
C. M. Bowra, Greek lyric Poetry, Oxford, 1961II.
2
M. Treu, Alkaios, Griechisch und deutsch, München, 1963II.
3
kunZul lesbosis sazogadoebriv-politikuri mdgomareobis Taobaze SedarebiT vrclad ix.
sapfos Semoqmedebis amsaxveli narkvevi, gv 70.
70 alkeosi
1
alkeosis umniSvnelovanes fragmentTa Targmanebi Sesrulebulia Cvens mier da gamoqveynebu-
lia wignSi: helikoni. fragmentTa numeracias warmovadgenT lobel-peijis cnobili gamo-
cemis mixedviT.
alkeosi 71
sapfo
(Zv.w. VII-VI saukuneTa mijna)
1
antikur samyaroSi sapfos saxelis ramdenime varianti dasturdeba. Tavad poetesa Tavis Tavs
fsapfos (Yavpfw) uwodebs. es saxeli ar aris berZnuli warmomavlobis, mas mcireaziul enob-
riv samyaros ukavSireben mecnierebi.
2
vrclad sapfos SemoqmedebiT portrets SegiZliaT gaecnoT wignSi: n. tonia, sapfos poeturi
samyaro, Tbilisi, 1991. warmodgenil fragmentebs vuTiTebT lobel-peijis gamocemis mixedviT.
76 sapfo
miZRvnili himni (fr.1) warmoadgines, riTac gansazRvres kidec poeti qalis Semoq-
medebis Tematika.
ukanasknel wlebSi sapfos simReraTa mravali kritikuli gamocema ganxorci-
elda. ar wydeba muSaoba calkeul fragmentTa detalur interpretaciebze, Tan-
daTanobiT ixveweba da zustdeba sapfos simReraTa teqsti da Targmani. Cvenamde
moRweul fragmentTa Soris SesaZlebelia gamoiyos: epiTalamiebi, himnebi, pro-
pemptikonebi, Trenebi da megobari qalwulebisadmi miZRvnili simRerebi.
rac Seexeba epigramebs, elegiebs, iambebsa da monodiebs, romelTa Sesaxebac
gadmogvcems svida (s. v. Sapfwv), maTgan Cvenamde arafers mouRwevia.
sapfom didi gavlena iqonia lirikuli poeziis ganviTarebaze, xolo Tu Tvals
gadavavlebT antikuri xanis qalTa Semoqmedebas, gamoikveTeba friad saintereso
suraTi _ Zveli saberZneTisa da romauli xanis qalTa poezia sapfos Semdeg
daqveiTebis gzas daadga da bolos gaqra kidec.
es ramdenime mizeziT iyo ganpirobebuli. sapfos lirikis gaTvaliswinebiT
Seiqmna e.w. qalTa poeziis modeli. gviani xanis poetesebi cdilobdnen miebaZaT
sapfosaTvis. istoriuli gamocdileba ki cxadyofs _ yoveli mibaZva mTavrdeba
kraxiT.
ras vgulisxmobT, rodesac vsaubrobT sapfos poetur modelze?
poeturi modeli SeiZleba ganvixiloT a) garegani da b) Sinagani niSnebis er-
TobliobiT. garegnul donezea is, rac poeturi Semoqmedebis zedapirze Zevs da
risi aRqmac siRrmiseul ZiebaTa gareSe SeiZleba. am SemTxvevaSi Cven vgulis-
xmobT Tematikas, metrs, Janrobliv midrekilebebs, dialeqts.
rac Seexeba Sinagan dones, igi poeturi warmosaxvis Taviseburebebis yvelaze
mgrZnobiare momentebTan aris dakavSirebuli. am SemTxvevaSi vgulisxmobT `li-
rikuli mes~ gamovlenis formas, saxeobriobas, enobriv organizacias, epoqis
grZnobas da sxva. swored es sfero gansazRvravs poeturi xelovnebis arss.
a ) s a p f o s p o e t u r i m o d e l i s g a r e g a n i n i S n e b i:
Tematika. jer kidev antikur samyaroSi miuTiTebdnen sapfos poeziis Tematika-
ze. demetriosis gadmocemis Tanaxmad: `sapfo, romelic umReris silamazes, ero-
tebs, gazafxulsa da zRvis Citebs, aris tkbilmoubari da saamo. yoveli lamazi
sityva warmodgenilia mis qmnilebebSi. zogierTs igi Tavadac Txzavda (demetri-
osi, `metyvelebis Sesaxeb~, 166). daaxloebiT amave azrs imeorebs himeriosi, rode-
sac aRniSnavs: `sapfo, erTaderTi qalTa Soris, mZafrad ganicdida siyvaruls
liris xmaze. amitomac uZRvnida afroditesa da erotebs mTel Tavis simRerebs.
Temad irCevda axalgazrda qalwulTa silamazesa da simSvenieres~ (himeriosi,
sity. 28, 7).
amgvarad, antikuri xanis avtorTa cnobebidan cxadi xdeba, rom sapfos simRere-
bis mTavari Tema siyvaruli iyo. amasve adasturebs is faqtic, rom, rodesac aleq-
sandrielma swavlulebma sapfos poeziis gamocema ganaxorcieles, pirveli wignis
pirvel adgilze moaTavses afroditesadmi miZRvnili himni (fr.1), riTac cxadi ga-
xades misi Semoqmedebis mTavari Tematika.
metri: sapfos Cvenamde moRweuli fragmentebi saSualebas gvaZleven aRvniSnoT,
rom misi poezia metrikis TvalsazrisiT erTob mravalferovani unda yofiliyo.
amas, rogorc Cans, ganapirobebda TviT eoliuri lirikis buneba, misi sasimRero
xasiaTi.
sazomTa simravle saSualebas gvaZlevs vivaraudoT, rom maT Soris garkveuli
nawili Tavad sapfos mier unda iyos mignebuli. yoveli SemTxvevisaTvis, tradi-
cia mas antikur lirikaSi popularuli `sapfouri strofis~ Semoqmedad Tvlis.
am sazomiT yofila gamarTuli sapfos aleqsandriuli gamocemis 1 wigni da sxva
simRerebic.
80 sapfo
Janri: 1922 wels gamoqveynda sapfos biografiis Semcveli fragmentebi (oqs. pap.
15, 1800, fr. 1), romlis xelnaweric II-III saukuneebiT TariRdeba. masSi aRniSnulia,
rom biografia warmodgenilia qameleonis Txzulebis mixedviT. fragmentis meo-
re svetSi pirdapir aris miTiTebuli, rom sapfos `SeuTxzavs lirikul nawarmo-
ebTa 9 wigni, elegiebi da sxva~. ase rom, ukve antikuri xanis avtorebi mas mxolod
lirikuli nawarmoebebis Semoqmedad Tvlidnen.
dialeqti: mecnierebaSi dRes ukve dadgenilad iTvleba, rom sapfo werda eo-
liur dialeqtze. Cveni azriT, sapfos SemoqmedebaSi aris cda eoliuri dialeq-
tis lesbosur variantze gadasvlisa.
b ) s a p f o s p o e t u r i m o d e l i s S i n a g a n i n i S n e b i:
berZnul literaturaSi lirikis ganviTarebasTan erTad rom mZlavrad Semo-
vida individualizmis nakadi, romelic mkveTrad daupirispirda eposis obieqtu-
robas, ukve antikur epoqaSic kargad iyo gaazrebuli. ukanasknel xanebSi am sa-
kiTxis kvlevas mravali naSromi mieZRvna, maT Soris mniSvnelovani iyo bruno sne-
lis wigni saTauriT `sulis aRmoCena~. br. snelma eposidan arqaikaze gardamaval
epoqas, anu im epoqas, rodesac xdeba lirikis, rogorc Janris, formireba, specia-
luri terminic ki uwoda _ `pirovnebis gamoRviZeba~ (`das Erwachen der Personlichkeit“),
romelic Semdgom araerTma mkvlevarma gamoiyena. Cveni azriT, cnebaSi `pirovne-
bis gamoRviZeba~ pirvel rigSi unda vigulisxmoT poetis, Semoqmedis CarTva mis
sakuTar nawarmoebSi, rogorc adamianTa, saganTa Tu movlenaTa ZiriTadi Semfa-
seblisa. am SemTxvevaSi ori momenti unda gamovyoT: 1. emociuri, romelic poetis
`lirikuli mes~ gamovlenasTan aris dakavSirebuli; 2) msoflmxedvelobrivi, ro-
melic lirikaSi mxatvruli azris uSualo gancdis formiT aris warmodgenili
da romelic saxeebiT azrovnebis sferos moicavs. es momentebi arsebiTad migvaC-
nia sapfos poeturi modelis Sinagani donis gansazRvrisas.
`lirikuli me“-s gamovlena: sapfos poeziaSi am TvalsazrisiT SeiniSneba metad
mniSvnelovani garemoeba. masTan harmoniulad aris Serwymuli empiriul-biogra-
fiuli da warmosaxviT-biografiuli. poetis `lirikuli me~ garkveuli Tvalsaz-
risiT scildeba yofiT sazrunavebs da axal, sakuTar poetur samyaros iqmnis. em-
piriul-biografiulidan rCeba mxolod is, rac aZlevs mas impulsebs warmosaxvi-
Ti samyaros Sesaqmnelad. gveqmneba STabeWdileba, rom empiriul-biografiulis
doneze sapfos cxovreba faqtiurad dakavSirebuli iyo mis megobar qalwuleb-
Tan. maTTan urTierTobaSi hpovebda poeti qalis `lirikuli me~ impulsebs iseTi
warmosaxviTi samyaros Sesaqmnelad, sadac absoluturad ixsneboda distancia po-
etsa da RvTaebas Soris. es kargad Cans afroditesadmi miZRvnil himnSi (fr. 1), sa-
dac poeti evedreba RmerTqals, romlis yovlisSemZleobaSic Rrmad aris dar-
wmunebuli, Semwed moevlinos. poets mravalgzis miumarTavs RvTaebisaTvis da
sjeroda misi Zalmosilebisa:
`taxtmoxatulo, maradmyofo, zevsis asulo,
grZnebiT macduro afrodite, Sen gevedrebi,
dards da sawuxars ganmaride, nu damiTrgune
suli, meufev.
gardmomivline Semweoba, gamomecxade.
uwinac xSirad, ros gsmenia cad aRvlenili
Cemi vedreba, dagiTmia mamiseuli
oqros sasaxle
da gadmosulxar cidan etlze aRzevebuli.
swrafadmfrinavi beRurebis lamazi gundi
haerSi frTebis xSiri rxeviT mogaqrolebda
Savi miwisken.
sapfo 81
iwvevs (fr.31). es simRera emociuri poeziis Seudarebeli nimuSia. masSi poeti ada-
mianur vnebaTa gadmocemis umaRles xelovnebas aRwevs.
sapfosTvis RvTaebaTa Tanasworad moCans is kaci, romelic saTayvano arsebas-
Tan zis axlos da sulganabuli ismens mis saubars, sicils. simRera iwyeba sityviT
`Cans~ (`faivnetai~), rac gulisxmobs marto poetis damokidebulebas imisadmi, vinc
netarebiT emsgavseba RmerTebs, rameTu flobs udides bednierebas. es RvTaebrivi
wamebi (sayvareli adamianis xilva, masTan siaxlove) sapfoSi iwvevs umZafres emo-
ciebs:
`RmerTebis xvedris meCveneba Tanaziari
kaci, romelic Sens winare zis mdumarebiT
da gismens tkbilad mosaubres, saamod mcinars
sulganabuli.
me ki sxva grZnoba meufleba: odes gixilav,
Tund wamieri iyos Seni gamocxadeba,
mRelvarebisgan amovardnas iswrafvis guli
da gaognebuls
Zali ar Semwevs xma gaviRo Senda saTqmelad.
Tavbru mexveva, mwveli ali sxeuls damivlis,
TvalTagan Cini mekargeba, sasmenelTagan
merTmeva smena,
oflad viRvrebi, TrTola mitans, gonebas vkargav,
balaxze ufro mwvane feri saxed medeba,
mciredi xanic da usulod Cavikecebi,
mgonia, mkvdari.
magram yvelafris damTmenia sabralo suli...~
(str. 31)
`mgonia~ (`faivnom j~ str.16) aris pasuxi simReris dasawyisSi warmodgenili sity-
visa `Cans~ (`faivnetai~ str.1). aq xazgasmulia gansxvaveba viRac kacisa da poetis
grZnobebs Soris. orive gancda warmosaxviTia, sapfosmieria. aseTi warmosaxva ki-
dev ufro afaqizebs, ufro daxvewils xdis sapfos `lirikul mes~, romelic sru-
lyofilebisaken iswrafvis. aseT viTarebaSi xdeba swored tradiciuli proble-
mis axleburad warmosaxva; es ki miT ufro sainteresoa, rac ufro metia saxeebiT
azrovnebisaken ltolva.
saxeobrioba: miuxedavad imisa, rom sapfos poeziaSi aisaxa wmindad qaluri
idealebi, da rom es poezia saukeTeso nimuSad iqca platonis mier `saxelmwifo-
Si~ poeti qalisadmi gankuTvnili rolisa, mainc SeiZleba iTqvas, rom sapfom sxva
poetebTan SedarebiT (vgulisxmobT rogorc qal, aseve mamakac poetebs) gacile-
biT ukeT igrZno da gamoxata is zogadi da amaRlebuli, ramac igi, rogorc poe-
ti, gaiyvana Tavisi polisis, garkveuli epoqisa da garkveuli politikuri movle-
nebiT Semofargluli sazRvrebidan da aziara yvelaze ufro universalursa da
globalurs, rac ar iyo arc droiTa da arc ama Tu im epoqis politikuri Tu sa-
xelmwifoebrivi interesebiT gansazRvruli. am SemTxvevaSi vgulisxmobT sapfos
msoflaRqmis im momentebs, romelTa axlebur interpretaciasa da poetur saxee-
bad warmodgenasac gvTavazobda poeti.
upirveles yovlisa, yuradRebas iqcevs bednierebis gancdis sapfoseuli xati.
am SemTxvevaSi metad saintereso garemoebas unda SevexoT: erTi mxriv, ramdenad
prozaulia sapfo, rodesac Cveulebrivad gamoTqvams Tavis azrs bednierebis
tradiciul gagebaze:
`mxolod simdidre, Tu Rirseba mas Tan ar axlavs,
ukeTuria, Tumca erTurTs Serwymuli oriv
bednierebis mwvervaliviT mogevlineba~
(148)
sapfo 83
1
A. Lesky, Geschichfe der griechischen Literatur, München, 1971, 176.
84 sapfo
sapfo misTvis mniSvnelovan movlenebs aRwerda ara rogorc maT miRma myofi
damkvirvebeli, aramed rogorc maTi uSualo ganmcdeli. dResaswaulis idumale-
ba da silamaze poetis religiur xilvaSi gacnobierda ara marto Tavisi ideiT,
aramed xatovan-grZnobadi formiTac. miTi am SemTxvevaSi poetisaTvis iqca ara
marto religiuri, aramed religiur-esTetiuri fenomenis gamoxatvis saSuale-
bad. es Tavisebureba sapfos SemoqmedebiTi manerisa, rac TavisTavad misi poetu-
ri azrovnebiT aris ganpirobebuli, Tavs iCens mTels mis SemoqmedebaSi, gansakuT-
rebiT mis Trenebsa da epiTalamiebSi, romlebic, rogorc cnobilia, sakulto
RvTismsaxurebaTa dros imRerebodnen.
enobrivi organizacia. sapfos poeturi modelis Sinagani donis gansazRvri-
saTvis saintereso Sedegebs iZleva misi Semoqmedebis analizi enobrivi organiza-
ciis TvalsazrisiT. am SemTxvevaSi mxedvelobaSi gvaqvs sapfos Cvenamde moRweul
fragmentTa kvleva im sityvebisa da sityvaTSeTanxmebebis xmarebis sixSiris mixed-
viT, romelnic gviCveneben, Tu ra sagnebi da ra cnebebi iyo poetisaTvis yvelaze
mniSvnelovani, rogori maxasiaTeblebiT aRiqvamda igi maT da ra mimarTebebs amya-
rebda maTTan. es sakiTxi vrclad gvaqvs ganxiluli Cvens monografiaSi `sapfos
poeturi samyaro~ (gv. 144-155), romlis daskvnebic aseTia:
I. sapfos poeturi samyaro cnebaTa xasiaTis mixedviT grZnobadia. masSi aisaxa
adamianuri gancdebi da emociebi. bunebis mSveniereba, yovelive is, rac maradiu-
li da gardauvalia;
II. imis mixedviT, Tu rogori maxasiaTeblebiT aRiqvams sapfo samyaros da, Tu am
maxasiaTeblebs pirobiTad sam jgufad davyofT (dadebiTi, neitraluri, uaryo-
fiTi), davinaxavT, rom masTan dadebiT maxasiaTebelTa mniSvnelovani upiratesoba
SeiniSneba;
III. sapfosTan yvelaze xSirad xmarebuli zmnebia, romelTa mniSvneloba `siyva-
rulis~, `sixarulis~, `ltolvis~, `survilis~ da a.S. gagebas Seicaven;
IV. yvelaze xSirad xmarebuli sityvebi, romlebic sapfos Semoqmedebis gasage-
bad umniSvnelovanes konteqstebs qmnian, grZnobad niuansebs atareben;
V. yvelaze xSirad sapfo mimarTavs im miTologiur siuJetebsa da saxeebs, rom-
lebic mSvenierebisa da siyvarulis samyaros ukavSirdebian.
epoqis grZnoba. is, rom sapfos poezias mimarTebis mravali xazi akavSirebs Ta-
visi epoqis, anu arqaikis xelovnebasTan, mkvlevarTa Soris eWvs aRar iwvevs. es mi-
marTebebi or jgufad SeiZleba daiyos: 1. mimarTebebi, romlebic damaxasiaTebe-
lia saerTod arqauli epoqis berZnuli xelovnebisa da literaturisaTvis. am
SemTxvevaSi mxedvelobaSi gvaqvs pirovnuli interesis wina planze wamoweva, rac
socialur struqturaSi momxdarma cvlilebebma da polisis cxovrebaSi pirovne-
bis aqtiurma CarTvam ganapiroba. am procesma geometriuli epoqis sqematizmis
arqauli stiliT Secvla gamoiwvia. 2. mimarTebebi, romlebic met-naklebad indi-
vidualuri iyo da ama Tu im poetis calsaxa kavSirze migvaniSnebda xelovnebis
saerTo stilTan. am SemTxvevaSi Cven vgulisxmobT ara srul individualobas,
aramed garkveul, erTi epoqis mxatvruli xedvisTvis damaxasiaTebel principTa
realizaciis procesSi ama Tu im poetis mier gamovlenil Taviseburebebs.
sapfos simReraTa kompoziciaSi gamovlenilia e.w. `triaduli principi~, rome-
lic Tavs iCens rogorc garegan, aseve Sinagan kompoziciebSi. am SemTxvevaSi sul
erTia ras vexebiT _ iqneba es wminda kompoziciuri principi, motivTa ganawilebis
principi, moqmedebis droSi ganawileba, mxatvruli saxis gadmocema Tu sxva, yvel-
gan vlindeba poetis gaucnobierebeli swrafva, miaRwios mTlianobas, rogorc
wesi, sami elementis erTobliobiT. Tumca mTlianoba TavisTavad pirobiTi cnebaa.
imis mixedviT, Tu ra TvalsariziT ganvixilavT sapfos simRerebs, mTliani SeiZ-
leba iyos mTeli leqsi, an am leqsis calkeuli poeturi saxe, Sesabamisad, erTi
mTlianoba SeiZleba Seadgendes sxva triadis nawils, magram, Tavis mxriv, erTi
86 sapfo
anakreoni
(Zv.w. VI s-is bolo)
1
polikratesze saintereso cnobebs gvawvdis istoriografosi herodotosi. Sdr. III, 39 Smd.
88 anakreoni
1
anakreonis simReraTa Targmanebs warmovadgenT Semdegi gamocemis mixedviT: anakreoni, anak-
reontea. lirika. Targmani, Sesavali werili da komentarebi Tamar kalatozisa, Tbilisi, 1988.
anakreoni 89
1
simonidesis am epigramis Targmani ekuTvnis m. RaribaSvils. ix: helikoni.
92 pindarosi
pindarosi
(daaxl. Zv.w. 518-438 ww.)
qorika Zveli berZnuli lirikis sxva saxeebTan SedarebiT yvelaze metad iyo
dakavSirebuli kultTan da religiur wesCveulebebTan. sagundo simRerebi
Tavisi folkloruli formiT, ra Tqma unda, uZvelesi saukuneebidan arsebobdnen,
Tumca maT droTa ganmavlobaSi sagrZnoblad icvales saxe. polisis epoqaSi himnma
sazogadoebrivi datvirTva miiRo: mas unda ganedidebina saxelmwifoebrivi
kultebi, rac Seqmnida polisis erTianobis safuZvels. amave epoqaSi gabatondnen
axali Janrebic, romlebic ZiriTadad adamianTa gandidebasa da xotbas emsaxure-
bodnen. gamoCndnen profesionali poetebi, romlebic werdnen simRerebs SekveTiT
da Sesabamis anazRaurebasac iRebdnen, Tumca amas xeli ar SeuSlia maTTvis Seeqm-
naT WeSmaritad poeturi qmnilebebi. aseT poetTa pleadas ganekuTvneba pin-
darosi, Zveli berZnuli qorikis ubrwyinvalesi warmomadgeneli. igi daibada Te-
bes maxloblad mdebare daba kinoskefaleSi Zv.w. 518 wels (sxva versiiT _522 w.).
misi Semoqmedebis dasawyisi periodi aRiniSneba metad mniSvnelovani istoriuli
movleniT _ es aris berZen-sparselTa omebis periodi. qserqsesis laSqrobis
dros pindarosi ukve saxelmoxveWili poeti iyo. igi Rebulobda SekveTebs Tesa-
lieli alevadebisagan (piT. X), aTeneli megaklesisgan (piT. VII), Tavad diadi sa-
berZneTis moasparezeebisganac (piT. VI da XII). magram, rogorc pindarosis qmnile-
baTa qronologiidan Cans, am periodisaTvis igi werda ufro metad RvTaebaTadmi
miZRvnil himnebs, vidre epinikiebs. rodesac delfo da Tebe sparseTs miemxrnen
(480 w.), pindarosma es movlena miiRo rogorc gonivruli aqti. magram saqme sxvag-
varadac datrialda: qserqsesi damarcxda (479 w.), xolo Tebem Zlivs daaRwia Tavi
`moRalatis~ samarcxvino saxels. yovelive es pindarosma mZafrad ganicada, rac
aisaxa kidec mis mier daaxloebiT am periodSi Seqmnil VIII isTmosur odaSi. sa-
zogadoebam, rogorc Cans, did poets apatia es gaugebroba. yovel SemTxvevaSi,
476 wels mas iwveven siciliaze hieron sirakuselisa da Teron akragaselis olim-
piur da piTiur gamarjvebaTa zeimze. sicilia am periodisTvis iTvleboda sa-
berZneTis politikur da kulturul centrad. aq Tavs iyridnen da Tavis ideebs
qadagebdnen im drois gamoCenili sazogado moRvaweebi, filosofosebi, Semo-
qmedni. pindarosis SemoqmedebaSi siciliuri periodi iTvleba misi poeturi aR-
mavlobis xanad. siciliuri ciklis odebi, rogorc pindarosis Semoqmedebis sau-
keTeso nimuSebi, epinikiaTa krebulis pirvel furclebze moaTavses aleqsan-
drielma swavlulebma.
Zv.w. 475 wlisaTvis pindarosi brundeba TebeSi. aq igi kvlavac agrZelebs ode-
bis weras sicilieli gamarjvebulebisaTvis. aRsaniSnavia kidev erTi faqti, rasac
pindarosis sulier samyaroSi mZime kvali unda daetovebina: hieron sirakuseli,
romelsac pindarosma ramdenime brwyinvale oda uZRvna, da romelmac 468 wels
pindarosi 93
moipova etliT srbolaSi didi xnis nanatri olimpiuri gamarjveba, odas ukve-
Tavs ara pindaross aramed bakqilidess (es oda Cvenamdec SemorCa). am faqtiT aR-
SoTebuli pindarosi wers sapasuxo simReras (piT.II), sadac iqsionis miTiT hiero-
nis umadurobaze mianiSnebs, xolo Tavis metoqe bakqilidess uwodebs maimuns. da
mainc miuxedavad amgvari marcxisa, siciliidan dabrunebis Semdeg pinda-
rosisaTvis dgeba warmatebebis xana (475-460 ww.). mis Semoqmedebas mTel sa-
berZneTSi aRiareben, igi iTvleba pirvel poetad (misi ufrosi TanamoRvawe si-
monides keoseli 468 wels gardaicvala, xolo umcrosi _ bakqilidesi erTob
TvalnaTliv CamorCeboda mas Tavisi xelovnebiT). pindarosis Cvenamde moRweuli
Semoqmedebis TiTqmis naxevari am periodiT TariRdeba. mas ukveTen odebs korin-
Tos, rodosis, argosis, kirenesa Tu eginas mkvidrni. miuxedavad am aRiarebisa,
pindarosisa da mis TayvanismcemelTa Soris mainc iCenda xolme Tavs garkveuli
gaugebroba. sagulisxmoa erTi faqti: 474 wels aTenma pindaross SeukveTa diTi-
rambosi, romelic ise brwyinvaled SeTxza poetma, rom Tanamemamule Tebelebma
mas cilad daswames samSoblos Ralati da daajarimes didZali TanxiT. es Tanxa
gadaixedes diTirambosiT moxiblulma aTenelebma. CvenTvis cnobilia sxva
SemTxvevac: delfos SekveTiT pindarosma SeTxza peani 6, sadac ganadidebda ra
apolons, augad moixseniebda mis miTologiur mters, eginel gmirs, eakid neop-
tolemoss. amis gamo Tavi Seuracxyofilad igrZnes eginelebma. pindarosi iZule-
buli gaxda SeeTxza axali oda specialurad eginelebisaTvis (nem. VII), sadac axle-
burad gadaamuSava miTi neoptolemosis Sesaxeb.
pindarosis bolo periodis odebSi SeigrZnoba erTgvari mowodeba Tanxmobisa
da simSvidisaken. aTensa da eginas Soris warmoSobil did ganxeTqilebebs (Zv.w.
458-457 ww.) mohyva eginas, xolo Semdeg Tebes Zalauflebis daqveiTeba. yovelive
es poets mZimed unda ganecada. am periodis odebSi pindarosTan sul ufro
xSirad iCens Tavs pesimisturi ganwyobileba. ase magaliTad, cnobil VIII piTiur
odas poeti ase asrulebs:
`Jamierebi: arsebobs vinme? Tu ar arsebobs?
aCrdilT zmaneba _ adamiani.
odes RmerTisgan naTlieri sxivi gadmova,
mxolod maSin eZleva mokvdavs
dRe naTeli da Jami tkbili...~
pindarosi gardaicvala daaxloebiT 438 wels. erT-erTi biografia (`svidas
leqsikoni~) ase aRwers misi gardacvalebis suraTs: ` gamoikiTxa ra RmerTebisagan, Tu
ra unda yofiliyo misTvis saukeTeso, gardaicvala TeatrSi... Tavisi sayvareli Teo-
qsenosis muxlebze damxobili~.
pindarosis saxeli gardacvalebis Semdeg legendebiT Seimosa. ra Tqma unda,
mas hyavda Rirseuli damfaseblebi. maT Soris didi aleqsandre. poetis cxovre-
bis aRwerilobidan cnobilia aseTi faqti: rodesac aleqsandre makedonelma Zv.w.
335 wels Tebe daarbia, brZaneba gasca, xeli ar exloT pindarosis saxlisTvis.
pavsaniasi (IX, 23) gviambobs, Tu rogor uxilavT berZnebs tyeSi pani, romelic pin-
darosis simRerebs mReroda. iqve mogviTxrobs pavsaniasi imis Sesaxebac, Tu
rogor SeukveTa pindaross Sesandobari simRera Tavad persefonem. am legendebis
gverdiT mogvepoveba aTeneosis gadmocemac (1, 3 a da XIV, 638 a ) imis Taobaze, Tu
rogor Tvlida aTenis sazogadoeba pindarosis simRerebs ukve Jamgardasulad.
da es savsebiT bunebrivia: ramdenadac didi iyo pindarosis saxeli poetis
Tanamedrove samyaroSi, miT ufro rTuldeboda misi poeziis didebulebis
SegrZneba Semdgomi drois mkiTxvelebisaTvis. im mizezTagan, romelnic am movle-
nas naTels mohfenen, gamovyofdiT sam umTavress, romelTa codnac gzas gag-
vixsnida am WeSmaritad amaRlebuli poeziis gasagebad: 1. pindarosis cxovrebis
aRwerilobidan cnobilia, rom misi poeturi Semoqmedeba metad mravalferovani
94 pindarosi
yofila. pindarosis qmnilebaTa ricxvi oTxi aTass aRwevda. es iyo himnebi, peanebi,
diTirambebi, prosodionebi, epinikiebi da sxva, romlebic 17 wignad gamouciaT
aleqsandriel swavlulebs.1 Cvenamde SedarebiT srulyofilad epinikiaTa oTxma
wignma moaRwia. epinikiebi anu `gamarjvebulTa sadideblebi~ eZRvneboda olim-
piur, piTiur, nemeur da isTmosur sportul sarbielebze gamarjvebulebs. da ai,
Tanamedrove mkiTxvelis bunebriv gaocebas iwvevs pirvelive Sexvedra Zveli ber-
Zeni poetis poeziis JanrTan: gulwrfelia ki Semoqmedi, romlisTvisac viRac
meetlis an mokrivis SemTxveviTi gamarjveba sportul sarbielze iqceva dide-
buli poeziis STagonebad?
am SemTxvevaSi unda gaviTvaliswinoT Zvel berZnul sportul asparezobaTa
arsi: asparezobas unda gamoevlina gamarjvebuli, is, viszec gadmodioda RvTae-
brivi madli, is, vinc RmerTebis rCeuli iyo. sportuli ostatoba gamarjvebulis
pirad Rirsebad miiCneoda, xolo RvTaebrivi madli mTel mis gvarsa da TanamoqalaqeT
efineboda. fantastiuri Tayvaniscema, romliTac ganmsWvalulni iyvnen saberZneTSi
sportul sarbielze gamarjvebulTa mimarT, aixsneba swored imiT, rom gamarjvebulSi
scnobdnen ara mxolod didebul ostats, aramed RmerTebis rCeuls. asparezobas unda
gamoevlina is, Tu romeli gvarisa Tu qalaqis mimarT gamoiCendnen mowyalebas RmerTebi,
romelTa keTilmodrekilebac iqneboda samaradiso. swored amitom pindarosis dros
berZnebi asparezobebze eSurebodnen imave grZnobiT, ra grZnobiTac miemarTebodnen
isini apolonis wminda qurumTan. gamarjvebuli aRiqmeboda mTeli gvarisa da qalaqis
didebad. igi sazeimo svliT brundeboda samSobloSi TanamoqalaqeTa TayvaniscemiTa da
sadidebeli simRerebiT naTelmosili.
2. gamarjvebulis sadidebeli es iyo misi gvarisa da samSoblos xotba. ganadidebda
ra gmirs, pindarosi Tavis odebSi uxvad sargeblobda mis modgmasa Tu qalaqTan da-
kavSirebuli istoriuli Tu legendaruli TematikiT, miTosiT, rac kargad iyo cno-
bili poetis TanamedroveTaTvis da ris codnac dRes specialuri ganaTlebis gareSe
SeuZlebelia. swored es aris meore mizezi imisa, rom Tanamedrove mkiTxveli ver
aRiqvams srulyofilad pindarosis poezias.
miTis gadmocema pindarosTan, eposisagan gansxvavebiT, ganpirobebulia miTis axali
funqciiT: Tu eposisaTvis miTis Txroba iyo mTavari da miTi masSi gadmoicemoda Tan-
mimdevrulad, ise, rom msmenels srulyofili STabeWdileba Sehqmnoda ambavTa mTel
jaWvze, lirikisaTvis miTi mniSvnelovani iyo mxolod konkretul movlenasTan da-
kavSirebiT. lirikos poets ainteresebda miTis ara yvela detali, aramed mxolod is,
romelic ama Tu im movlenis asociacias iwvevda. amitom aris pindarosis poezia dat-
virTuli mravalricxovani miTologiuri pasaJebiT, romlebic erTmaneTs enacvlebian
1
pindarosi moRvaweobda im periodSi, rodesac TxzulebaTa wignad gamocemis xelovneba jer
kidev ar iyo gavrcelebuli. misi odebi xangrZlivi drois ganmavlobaSi inaxeboda msmenelTa
mexsierebaSi. werilobiTi teqstebi TiTo-TiTo egzemplaris saxiT moipoveboda taZrebSi,
saqalaqo arqivebsa Tu SemkveTTa ojaxebSi. savaraudoa, rom poetis qmnilebaTa Sekreba
daiwyo mxolod Zv.w. IV saukunidan, maSin rodesac ganviTarebas iwyebs mwignobruli xe-
lovneba. aristoteles mowafe qameleons (daaxl. Zv.w. 300w.) pindarosisaTvis miuZRvnia mTeli
Tavi Cvenamde mouRwevel TxzulebaSi Zveli poetebis Sesaxeb. am masalis safuZvelze Zv.w. III
saukuneSi aleqsandriel swavlulebs SeudgeniaT pindarosis TxzulebaTa sruli krebuli 17
wignad, dayofili Janrebis mixedviT. am gamocemidan unda momdinareobdes pindarosis odaTa
xelnawerebis orive cali _ `parizuli~ da `vatikanuri~, romelTa safuZvelzec XIX-XX saukuneebSi
SesaZlebeli gaxda pindarosis teqstis aRdgena. aleqsandriel swavlulebsave, aristofane bizantio-
nelisa da aristarqosis meTaurobiT, miewerebaT pindarosis teqstis komentarebic (Cvenamde maT ar
mouRweviaT). Zv.w. I saukuneSi am komentarebis safuZvelze cnobil gramatikoss, didimoss Seudgenia
vrceli kompilacia, romelic gamouyenebiaT gviani drois komentatorebs _ sqoliastebs. swored am
ukanasknelTa mier Sedgenili sqolionebi pindarosis teqstisa SemorCa Cvenamde. ramdenadac
sqolionebi SedarebiT gviani periodisaa, Secdomebisgan dazRveuli ar unda iyos. bevri cnoba eWvsac
iwvevs. magram maT mainc ar daukargavT Tavisi mniSvneloba. am sqolionebs xSirad mimarTaven
pindarosis teqstis Tanamedrove komentatorebic.
pindarosi 95
`arian gzebi,
ufro Sori gzebic arian!
erTgvari swrafva ver eqnebaT adamianebs!
Znelia maRal xelovnebas miuaxlovde,
magram Sen, keTilmZleobis mauwyebelo,
nu Sedrkebi,
raTa xmamaRla SesZaxo:
es kaci iSva RmerTebis nebiT...~
(ol. IX, 100-104)
pindarosis yoveli epinikia emsaxureboda axali movlenis (sportul aspa-
rezobaze miRweuli gamarjvebis) CarTvas ukve gardasul movlenaTa sistemaSi.
gardasuli movlenebi ki miTosiT iyo Semosili. bunebrivia, poeti cdilobda ux-
vad esargebla miTologiuri pasaJebiT ama Tu im movlenis samyaros saerTo wes-
rigSi mosaTavseblad ise, rom ar darRveuliyo am samyaros harmoniuloba.
dRes, mecnierebaSi, sakmaod bevri iwereba imis Sesaxeb, Tu ra funqcias as-
rulebs miTi pindarosis SemoqmedebaSi. SeiZleba iTqvas, rom mkvlevarTa Soris
ar aris Tanxmoba yvelaze ufro principul sakiTxebSic ki. pindarosis Semoqmede-
baSi miTis funqciisa da interpretaciis sakiTxebze msjelobisas unda gaviTva-
liswinoT ori garemoeba:
1. pindarosis droisTvis miTebi da TqmulebaTa sxvadasxva ciklebi ukve savse-
biT Camoyalibebuli unda yofiliyo Tavisi simbolikiT Tu saxeebiT. Sesabamisad,
Tuki pindarosis epoqaSi mwerali mimarTavda miToss ara mxolod informaciuli
interesiT, igi iZulebuli iqneboda miTTan, mis simbolikasTan garkveuli mimar-
Teba daemyarebina, moexdina miTis Taviseburi interpretacia.
2. pindarosi miToss mimarTavs, rogorc wesi, garkveuli asociaciiT (iqneba es
metaforuli Tu metonimuri). imis mixedviT, Tu ramdenad Rrmaa es asociacia,
miTs SeiZleba hqondes sruliad sxvadasxva datvirTva dawyebuli wminda orna-
mentulidan, damTavrebuli rTuli sistemiT, romelSic sruliad sxvadasxva kom-
ponentTa (formalurisa Tu ideuris) gaerTianebas vxvdebiT.
miTis pindarosiseuli interpretaciis ZiriTadi principebi gansakuTrebiT
iCens Tavs im SemTxvevaSi, sadac SedarebiT vrclad aris gadmocemuli ama Tu im
miTis siuJeti. poets SeuZlia Secvalos tradiciuli sqema siuJetisa, an datovos
igi ucvlelad. bunebrivia, arCevans am SemTxvevaSi ara aqvs nebismieri xasiaTi: a)
iq, sadac pindarosis azriT, tradiciuli sqema upirispirdeba mis ZiriTad kon-
cefcias RmerTebis uzenaesobisa da ubiwoebis Taobaze, miTologiurma siuJetma
SeiZleba ganicados cvlileba. am SemTxvevaSi poeti winaswar gvauwyebs, rom
cvlis miTologiur siuJets, axdens am cvlilebaTa motivacias, saTanado argu-
mentirebas. b) iq, sadac tradiciuli miTologiuri siuJeti ar upirispirdeba
pindarosis msoflaRqmas da aqedan gamomdinare mis warmodgenas RmerTebze, ma-
gram mas garkveuli TvalsazrisiT esaWiroeba tradiciul siuJetSi erTgvari
cvlilebebis Setana, misi modifikacia, aRar xdeba winaswari gancxadeba da, Sesa-
bamisad, cvlilebaTa saTanado argumentacia.
yovelive amis Semdeg, bunebrivia, ismis kiTxva, romelic araerTgzis wamoW-
rila pindarosis kvlevisas _ ra aris mainc e.w. `mTavari elementi~ (`tragende Ele-
ment~ `datvirTvis mqone elementi~) pindarosis odebSi _ miTosi Tu xotba. Cveni
azriT, Tuki sakiTxs SevxedavT calkeuli odis TvalsazrisiT, `mTavari ele-
menti~ unda iyos `xotba~, radganac yoveli oda dawerilia gamarjvebulis gan-
sadideblad. amdenad, pindaross ar SeiZleba hqondes oda, sadac ar iqneba xotba,
magram aqvs odebi, sadac ar aris warmodgenili miTi. magram sakmarisia, gaviaz-
roT pindarosis odebi zogadad misi Semoqmedebis poziciidan, rom `mTavari
elementi~ aq aRmoCndeba miTosi, romelSic yvelaze metad vlindeba poetis mxatvruli
98 pindarosi
fantazia, misi unari tradiciuli motivebis SemoqmedebiTad aTvisebisa da, rac mTa-
varia, msoflmxedveloba. ramdenadac miTi pindarosis odebis umTavresi Se-
madgeneli elementia, amitom mas ukavia odis mTavari, Sua nawili. aseT
SemTxvevebSi oda agebulia samnawiliani, simetriuli kompoziciiT: I. eqspozicia,
II. miTosuri nawili, III. RvTaebisadmi mimarTva. eqspozicia moicavda TamaSebis, ga-
marjvebulis, misi modgmisa Tu qalaqis xotbas; Tu gamarjvebuli iyo Wabuki, po-
eti xotbas asxamda mis mwvrTnelebsac. odis miTiur nawilSi warmodgenili iyo
gamarjvebulis modgmasa Tu qalaqTan dakavSirebuli romelime miTi (an miTis is
nawili, romelic poets gansakuTrebulad esaWireoboda adresatis gansadideblad). es
miTologiuri nawili poeturi xatebiT ganacxadebda msmenelTaTvis, rom ama Tu im
gmiris gamarjveba ar aris SemTxveviTi monapovari, rom es aris gamarjvebulis modgmisa
Tu qalaqis mimarT RvTaebaTa odindeli keTilganwyobis kidev erTi gamovlineba. odis
bolo nawilSi poeti mouwodebda RmerTebs, rom maTi madli ar mokleboda gamarjve-
bulis gvarsa Tu qalaqs. odis dasawyissa da bolo nawilebSi poets xSirad Sehqonda
sxvadasxva, misi asociaciebis Sesabamisi motivebi. aseve, odis miTologiuri nawilic
xSirad ivseboda maRalpoeturi sentenciebiT, rac esoden ubadlod xelewifeboda pin-
daross. imisda Sesabamisad, Tu rogori iyo SemkveTis survili, an poetis ganwyobileba,
odis calkeuli nawilebi farTovdeboda an mcirdeboda, magram ucvleli rCeboda misi
samnawiliani kompozicia (unda aRiniSnos, rom gamonaklisebi aqac gvxvdeba, magram maT
ara aqvT sistemuri xasiaTi. Sdr. ol. XIV).
pindarosis qmnilebebSi nakadiviT miedineba misive cnobierebaSi aRbeWdili asocia-
ciebi, saxeebi, romlebic ganumeorebeli metaforebis saxes iReben. poeti gvTavazobs
Tavis poetur xilvebs, xolo es xilvebi mZafria da STambeWdavi, xan bundovani. magram
Tu Tavs Zalas davatanT da gaviazrebT, gagvaocebs maTi siRrme da mniSvneloba.
rodesac pindarosi sakuTar poetur SesaZleblobebze saubrobs, cdilobs metafo-
rulad gagvagebinos Tavisi saTqmeli:
`azri, viT xmier saWreTelze
madgas enaze,
azri, romelic Cemis nebiT
moipareba didebulad mdinari sunTqviT~.
(ol. VI, 82-83)
pindarosis azriT, `arseboba~ es aris `uaRresoba~, `gamorCeuloba~. rac ufro
sariskoa, didia, mniSvnelovania saqme, miT ufro aRmatebulia gamarjvebuli, ro-
melic aucileblad unda ganadidos poetma. Tu ama Tu im movlenam, ama Tu im
gmirma ver naxa Tavisi poeti, igi dakargulia, anu wyvets arsebobas:
`Tvlemen warsuli didebani,
ganridebia mokvdavTa xsovnas yovelieri,
rasac odiTgan ar Sexebia
gonierebis umaRlesi srulyofileba
sityvis diadi mdinarebiT madlmofenili~.
(isTm. VII, 16-19)
Tuki movlenam an gmirma ipova poeti, mcdarad Semfasebeli an ganmadidebeli,
maSin irRveva samyaros faseulobaTa mTeli sistema. pindarosis azriT, homerosi,
gadaaWarba ra odisevsis Sefasebisas, iqca `amaRlebuli xelovnebiT naTqvami si-
cruis~ ganmadideblad (nem. VIII, 25-35; Sdr. VII, 20-25). amitom poetis misia friad
mniSvnelovania: igia msoflio wesrigis gamaazrebeli da damamkvidrebeli, Sesa-
bamisad brZeni _ `sofov"~. Cveulebriv, WeSmariteba vlindeba droSi, amitom pin-
darosi ambobs: `...warmavali dReebi arian yovlad brZeni mowmeni~ (ol. I, 32-34); an
`dro _ qronosi erTaderTi ganacxadebs WeSmaritebas~ (ol. X, 54). magram poeti
xels uwyobs am gancxadebas. igi winaswarmetyvels hgavs, oRond warsulis.
pindarosi 99