Kretos (minojinė) kultūra

Kretos minojinė kultūra yra pati seniausia Egėjo civilizacijos kultūra, išsiskirianti savo
savarankiškumu, kuris išliko dėl geografinės izoliacijos. Kretos sala yra tarsi kryžkelėje tarp trijų
žemynų, kur susitiko ir bandė tarpusavyje derėti Azijos, Afrikos ir Europos kultūrinės tradicijos.
Skirtingų etninių elementų maišymąsi Kretoje liudija antropologų radiniai. Minojinę kultūrą kūrė ne
indoeuropiečiai, o Senosios Europos gyventojai. Kretos kultūra pažįstama anglų archeologo A.
Evanso (1851-1941) tyrinėjimo darbų ir kruopštaus jų aprašymo dėka. A. Evansas archeologinius
kasinėjimus pradėjo 1900 m. ir tęsė juos su pertrūkiais per Pirmąjį pasaulinį karą iki pat mirties
1941 m.
Minojinė kultūra – pavyzdys, kokia būtų buvusi Egėjo civilizacija, jei ne indoeuropiečių
migracija, o tik Rytų įtaka būtų koregavusi jos raidą. Civilizacija Kreton veikiausiai atnešta apie
3000 m. pr. Kr. iš M. Azijos ir sumišusi su vietos neolitu. M. Azijos ir Egipto įtakos Kretoje
nepaneigiamos, tačiau labai greitai absorbuotos ir integruotos į savitą besikuriančią kultūrą, kuri
suklesti nuo 2000 m. pr. Kr. Kultūros atradėjas A. Evansas skyrė tris pagrindinius periodus:
Ankstyvasis Minojinis (3000-2200 m. pr. Kr.), Vidurinysis Minojinis (2200-1600 m. pr. Kr) ir
Vėlyvasis Minojinis (1600-1100 m. pr. Kr.). Tačiau vėlyvesnių tyrinėtojų nuomonės skyrėsi, todėl
galima rasti skirtingą chronologinę periodizaciją. Dažniausiai skiriami šie Minojinės kultūros
periodai :
Ankstyvasis 3000 – 2000 m. pr. Kr.
I (senųjų) rūmų laikotarpis 2000 – 1750 m. pr. Kr. (arba 1720 m. pr. Kr., pasibaigęs nežinoma
katastrofa)
II (naujųjų) rūmų laikotarpis 1750 – 1450 m. pr. Kr. Naujųjų rūmų laikotarpyje minojinė civilizacija
pasiekė didžiausią savo klestėjimą: augo gyventojų skaičius, kūrėsi naujos gyvenvietės, buvo
tiesiami keliai ir statomi uostai, plečiami prekybiniai ryšiai. Šis laikas buvo taikus – vadinamoji
Pax Minoica (minojinė taika) buvo viena iš civilizacijos ir kultūros suklestėjimo sąlygų.
Centrai: Knosas, Faistas, Malija
1. Radiniai:
 Rūmų kultūra – architektūra. Keliaaukštis rūmų komplekso statinys 180130 m, užėmęs
20000 m² su vidiniu kiemu, aplink kurį grupuotos patalpos. Necentruota, nėra simetrijos,
pagrindinio fasado. Svarbu patogumas, komfortas, dekoratyvumas, statinio funkcija ne
gynybinė. Karaliaus salė, maisto sandėliai, karalienės apartamentai, liustracijų baseinai, vonios.
 Vaizduojamieji menai – freskos. Tapytos sienos ir grindys ryškiomis spalvomis, keliančiomis
šventiškumo įspūdį. Gamtinė tema, idealizacija, taikumas, ritualinės scenos, apeigos. Moterys ir
vyrai, jų veikla.
 Keramika – polichrominės Kamarės vazos.
2. Religija / mitologija. Spėjamas Deivės Motinos (Žemės, Gamtos) kultas. Žynės. Šventavietės.
Politinė ir socialinė struktūra. Veikiausiai Rytų tipo monarchija, gal dvi pagrindinės dinastijos
(Knosas ir Faistas). Talasokratija – jurinė valstybė (kaip finikieciai)
3. Raštas. Kretos-Mikėnų kultūros rašmenų sistemos
Graikai iš Kretos perėmė žemdirbystę (alyvmedžiai, vynuogės) ir jūreivystę (laivų statyba).