Moksliškai gamta tai fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs
augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai. Literatūroje gamta dažnai siejama su žmogumi. Todėl nes gamta gali suteikti žmoguj džiaugsmo, gamta yra ramybės šaltinis, gamta gali paguosti, žmogus gamtoje patiria neišdildomų įspūdžių. Viename kūrinyje pavadinimu „Skerdžius“ buvo rašoma apie vieną kaimo gyventoją – Lapiną, kuris be galo mylėjo gamtą nes turėjo stiprų ryšį su ja. Lapinas buvo paprastas kaimo piemuo, kitiems gal ir paprastas, bet kaimo žmonėms jis buvo nuostabiai atliekantis savo darbą žmogus. Lapinas tai virš šimto metų turintis senelis, kuris buvo vis dar stiprus ir pajėgiantis ganyti gyvulius. Kadaise čigonė Lapinui išbūrė, jog jis bus gyvas iki tada, kol Grainiaus kieme Liepa žaliuos. Lapinas buvo laimingas matydamas, jog stiprus tvirtas medis. Vieną dieną jis susiginčijo su Grainiu kurio kieme augo ta Liepa, ir jis ją nukirto. Nuo tada senelis nusivylė žmonėmis, jis negalėjo suvokti, kaipgi žmonės gali būti tokie negailestingi, beširdžiai. Jis pasakė, kad jam nėra vietos pasaulyje ir kad geriau mirti nei gyvento tokiais laikais. Ir tada Lapinas mirė iš sielvarto. Mano manymu mums reiktų labiau saugoti ir tausoti gamtą. Dabartiniais laikais žmonės mažai skiria dėmesio gamtai ir mažiau ja rūpinasi. Galėtume skirti didesnes baudas už gamtos teršimą, pavyzdžiui kaip šiukšlinimą. Galėtume įsteigti tokia taisyklę, jog nukirtus medį iškarto pasodinti kitą. Pasaulio žmonėms reikia susiimti, nes gamtos ištekliai nebegaliniai. „Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybe, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko“ Žmogus naikindamas gamtą prarandą jos grožį, dalelę savo laimės. Pasaulis be gamtos būtų metalo gabalas kuris neturi gyvybės. Nepraraskim gamtos, nes prarasim gyvybę.