Aukso pjūvis arba dieviškoji proporcija

Aukso pjūvis arba Fi, kurio pagrindinis principas – tobulas atkarpos

padalijimas į dvi dalis taip, kad ilgesniosios dalies santykis su trumpesniąja
būtų lygus visos atkarpos santykiui su ilgesniąja dalimi, nuo antikos laikų
laikytas estetiškai tobula arba aukso proporcija. Renesanso laikais ši
architektūroje naudojama formulė buvo pritaikyta žmogaus figūros
vaizdavimo proporcijoms, dailės kūrinių kompozicijoms, aptinkama gyvojoje
gamtoje ir kt.

Atradimo istorija:

Amerikiečių matematikas Markas Baras graikų kalbos raidę Fi panaudojo aukso

pjūviui išreikšti, pavartodamas savo skulptūrose aukso pjūvį taikiusio graikų
skulptoriaus Fidijo vardo pirmąją raidę.
Euklidas knygoje „Elementai“ teigia, jog atkarpa AB padalinta į dalis turi
santykį C : AB su AC kaip AC su CB. Nors Euklidas ir nevartoja šio termino,
mes pavadinsime tai aukso pjūviu

Pastaraisiais šimtmečiais dauguma žmonių manė, kad skaičius Fi, geriau

žinomas kaip dieviška proporcija arba aukso pjūvis, proporcijų atžvilgiu yra
balanso ir grožio standartas. Fi reikšmė – 1,618033988… arba riba, link kurios
krypsta bet kurių dviejų Fibonačio sekos elementų proporcija. 1202 metais
Leonardas Fibonači suformulavo uždavinį apie triušių dauginimąsi. Uždavinio
pradžioje turime triušiukų porelę, kuri atsives po porą jauniklių kas mėnesį.
Kiekviena jauniklių pora, sulaukusi dviejų mėnesių, atsiveda jauniklių porelę ir
t. t. Taigi antro mėnesio gale mes jau turime 2 poras, t. y. 1 pora (senoji porelė)
+ 1 pora (jaunoji porelė) = 2 poros. Trečio mėnesio gale – 3 poros: senoji pora
susilauks dar porą triušiukų. Ketvirto mėnesio gale – 5 poros: senoji susilauks
dar porelės, bet ir jaunoji jau galės atsivesti triušiukų. Taigi jau turime penkias
triušiukų poreles. Tęsiant skaičiavimus, galima suskaičiuoti, kiek bus porelių
pasibaigus pirmiems metams – 144.

Taigi galima būtų užrašyti kiekvieno mėnesio triušių skaičių progresija: 1, 1, 2,

3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144,… Ši skaičių seka, kurioje kiekvienas skaičius
yra prieš tai einančių dviejų skaičių suma, yra vadinama Fibonačio skaičių seka.
Gretimų skaičių santykis, t. y. antrąjį skaičių padalinus iš pirmojo, yra
apytiksliai lygus 1,618 arba skaičiui Fi.
Kur aptinkamas Fi:

Šis skaičius yra naudojamas meno darbuose, pavyzdžiui, Leonardui da Vinčiui

irgi buvo žinoma ši proporcija, tai galima įžvelgti jo darbuose „Vitruvijaus
žmogus“ arba „Mona Liza“Pavyzdžiui, išmatavus atstumą nuo viršugalvio iki
grindų ir nuo bambos iki grindų, pamatysime, kad šių skaičių santykis yra lygus
skaičiui fi. Tokį pat atsakymą gausime, išmatavę atstumą nuo peties iki pirštukų
ir padalinę jį iš atstumo, kurį rasime, išmatavę atstumą nuo alkūnės iki pirštų
galiukų. Suskaičiavę atstumus nuo klubų iki grindų ir nuo kelio iki grindų,
rasime, jog šių atstumų santykis taip pat bus lygus skaičiui fi ir t. t. Muzika yra
paremta 8 natų oktava, o pianine tai atspindi 8 balti ir 5 juodi klavišai (iš viso
13). Gamtoje šį skaičių galima atrasti įvairiais pavidalais. Jis akivaizdžiai matosi
tiek ramunės žiedlapiuose, tiek DNR grandinėje. Šį skaičių galima taip pat
pastebėti penkiakampėje žvaigždėje. Jos linijos susikirtimo taške pasidalija į dvi
atkarpas, kurių santykis atitinka skaičių fi. Taigi šį skaičių galima aptikti daug kur
Visatoje.