Ypatingoji teisena – normos skirtos nagrinėti kitokios prigimties bylas, kuriose dažniausiai nėra

ginčo dėl teisės, o teismui paprastai reikia formaliai patikrinti, ar konkrečiu atveju yra įstatymo
nustatytos sąlygos priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Ginčo dėl teisės buvimas ar nebuvimas yra ne vienintelis šia tvarka nagrinėtinų bylų bruožas.
Lietuvoje galioja sąrašo principas, kuris reiškia, kad yra numatytas sąrašas bylų, kurios
nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. 442 str.
443 str. nustato nagrinėjimo tvarką.
Bruožai: ginčo nebuvimas, tardomojo proceso principo galiojimas, proceso lankstumas, teismo
sprendimo absoliutumas (t.y. galiojimas visiems, o ne tik konkrečioms ginčo šalims).
Ypatingosios teisenos principai:
Oficialumo – procesas ypatingosios teisenos tvarka gali būti pradedamas tiek pareiškėjo, tiek
teismo iniciatyva (pvz., CPK 505 str.), jei yra tam nustatytos sąlygos. Be to, byloje dalyvaujantys
asmenys negali savo valia pakeisti įstatymų leidėjo nustatytų ginčo ir ypatingosios teisenos
kompetencijos ribų. Įstatymas, o ne ginčo šalys sprendžia kokia teisena bus nagrinėjama byla.
Tardomojo proceso principas – teismas privalo patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėt įtakos
sprendimo teisėtumui, neapsiribodamas vien pateikta medžiaga. NEGALIMA PRIIMTI
sprendimo už akių ypatingos teisenos tvarka. Tai reiškia, kad teismas gali nagrinėti bylą ir
neatvykus vienam iš proceso dalyvių.
Žodinio proceso ir viešumo principai – ypatingos teisenos tvarka negalioja šie principai.
Sprendimai priimami be žodinio proceso, išskyrus išimtis. Teismas gali neskirti žodinio
nagrinėjimo. Teismas pats sprendžia, kuri forma: žodinė ar rašytinė geriau.
Tiesioginio dalyvavimo principas – galioja ribotai. Bylą nagrinėjančio teismo sudėties
pasikeitimas neturi jokios reikšmės tolesniam nagrinėjimui (byla neturi būti nagrinėjama iš
naujo).
 Ypatingos teisenos atveju nėra šalių, pagal 443 str. byloje dalyvaujantys asmenys yra:
pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys.
Ypatingos teisenos ir ginčo teisenos santykio bruožai:
1. Teismas visas civilines bylas nagrinėja ginčo teisena, išskyrus atvejus, kai įstatymas
nustato kitaip. Yra sąrašas bylų, kurios nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka. Jei kyla
abejonė dėl teisenos, pirmumas turi būti teikiamas ginčo teisenai. Pirmumas ginčo teisenai
taikomas ir tada, kai pareikšta dalis reikalavimų pagal ginčo, o kita dalis pagal ypatingą
teiseną – teismas viską turėtų nagrinėti ginčo teisena
2. Šalims draudžiama sutartimi pakeisti įstatymų leidėjo nustatytas ypatingos teisenos
ribas. Negalios tokia šalių sutartis pagal kurią byla perduodama nagrinėti ypatingai teisenai,
nors iš tikrųjų turėtų ginčo teisenai.
a. Jei tarkim apeliacinė instancija nustatytas, kad pirmoji instancija turėjo nagrinėti ne
ginčo, o ypatingos teisenos tvarka, bus pagrindo naikinti sprendimą (pagal 329 str. 1
d. kai proceso normų pažeidimas). Bet jei tai neturės įtakos sprendimo teisėtumui, tai
niekas jo nenaikins.
 b. 137 str. kur pateikia pagrindai, kada atsisakoma priimti ieškinį sąrašas. Pagrindo,
pagal kurį teismas galėtų atsisakyti priimti ieškinį, jei byla turi būti nagrinėjama
ypatingosios teisenos tvarka, nėra. Todėl teismas tokį pareiškimą turėtų priimti ir
iškelti civilinę bylą, o paskui priimti nutartį, kad byla bus nagrinėjama ypatingos
teisenos tvarka.
3. Apie ginčo teisenos normų taikymą nagrinėjant bylą ypatingąja teisena.
Bendrieji ypatingosios teisenos ypatumai (pagal 443 str.):
1. Specialusis ypatingosios teisenos normų pobūdis. Ypatingos teisenos normos išimtinės.
443 str. 1 d. sakoma, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendras bylų
nagrinėjimo taisykles su išimtimis pagal CPK V dalį. jeigu nėra specialios normos,
reglamentuojančios tam tikrą proceso veiksmą, taikomos bendros civilinių bylų nagrinėjimo
taisyklės. Bet reikia atsižvelgti į ypatingos teisenos esmę pvz., jei yra byloje tik pareiškėjas,
o nėra suinteresuotų asmenų – tai nebus ir atsiliepimo į pareiškimą.
2. Byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai. Čia nėra ginčo šalių. Visi byloje
dalyvaujantys asmenys laikomi viena šalimi. Yra pareiškėjas – asmuo, kurio prašymu ar
pareiškimu pradedama nagrinėti byla. Suinteresuotas asmuo – kiekvienas asmuo, su kurio
teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Pagal bendras normas galima įtraukti
suinteresuotą asmenį į procesą (kaip trečią asm be savarankiškų įtraukia) ex officio. 443 str.
3 d. galia įtraukti teismas, gali įsitraukti savo iniciatyva suinteresuoti asmenys.
a. Suinteresuoti asmenys paprastai įsitraukia į jau prasidėjusį procesą pareikšdami
teismui atitinkamą rašytinį prašymą, kuris turi atitikti bendrus reikalavimus (CPK
111 str.).
b. Teismas turi vertinti ar toks asmuo tikrai yra suinteresuotas bylos baigtimi, nustatęs,
kad ne – teismas atsisako tenkinti jo prašymą. Teismas priima nutartį, dėl kurios gali
būti duodamas atskirasis skundas.
c. Ar galima skirti kuratorių ypatingos teisenos tvarka? Šiaip 443 str. nenumato jokio
draudimo, tai gal kaip ir galima.
3. Prašymas (pareiškimas, skundas). 443 str. 4 d. ypatingos teisenos atveju paduodamas
prašymas, pareiškimas, bet ne ieškinys. Kartais gali būti skundas.
a. Prašymas kaip ir kiti procesiniai dokumentai turi atitikti bendrus reikalavimus CPK
111 str. ir specialius reikalavimus, jei tokie yra (pvz., 447 str., 450 str., 455 str. ir
kt.).
b. kadangi negalima priimti sprendimo už akių ypatingoj teisenoj, tai nebūtina nurodyti
ir nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo kaip ieškinyje.
c. Nėra ypatingoj teisenoj ieškinio sumos – tai jos irgi nereikia nurodyti pareiškime.
d. Kartais byla gali prasidėti teismo iniciatyva – pvz., 459 str. dėl FA pripažinimo
mirusiu ar nežinia kur esančiu. Jei byla pradedama teismo nutartimi ar sprendimu, jis
turi jame nurodyti, kurie asmenys įtraukiami kaip suinteresuoti.
4. Teismingumas. Čia yra kitaip nei ginčo teisenoj – 443 str. 10 d. pareiškimai paduodami ne
atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, bet pareiškėjo gyvenamosios ar JA
buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis.
a. Taip pat kadangi čia nereikia nurodyti ieškinio sumos, todėl netaikoma 27 str. 1 d.
kad jei ieškinio suma daugiau nei 40 000 eur. tai apygarda. Taigi ypatingos teisenos
tvarka apygardos teismas nagrinėja tik tada, jei tai įsakmiai nustatyta įstatyme. Visas
bylas kaip pirmoji instancija ypatingos teisenos tvarka nagrinėja apylinkės teismas.
5. Perėjimas nuo ginčo prie ypatingos teisenos. Ar galima vykstant procesui pereiti? Pvz.,
sutuoktinis pareiškė teisme ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vienam iš sutuoktinių
kaltei, o paskui sutuoktiniai sutarė, kad santuoka nutraukiama abiejų pareiškimu. Santuokos
nutraukimas abiejų pareiškimu nagrinėjamas ypatingos teisenos tvarka, tai galima pereiti į
ypatingą.
6. Rašytinio proceso principas – nagrinėja dažniausiai raštu. 443 str. 5 d. rašytinio proceso
tvarka, išskyrus CPK išimtis.
7. Teismo vaidmuo nagrinėjant bylas ypatingąja teisena. 443 str. 8d. teismas turi imtis visų
būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai atskleistos bylos aplinkybės. Teismas nėra
saistomas pateiktų įrodymų. Čia nėra, kad formaliai vertintų tik. Teismas pats gali
išsireikalauti būtinus įrodymus iš asmenų, o jei jie nesupranta – gali juos išreikalauti savo
iniciatyva.
a. Negalima priimti sprendimo už akių. O tai ką daryti? 443 str. 5 d. nagrinėja bylą
neatvykus, išskyrus, jei asmens dalyvavimas posėdyje privalomas. Tai jei teismas
mano, kad gali išnagrinėti bylą be neatvykusio asmens, tai jis tada ir daro. Jei ne, tai
gali atidėti bylos nagrinėjimą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą pagal analogiją 246
str. 1 d.
8. Teismo išlaidos. Galioja kitokia taisyklė – kiekvienas asmuo atsako pats už savo išlaidas ir
jos nėra atlyginamos 443 str. 6 d.
a. Įstatymas daro tam tikrų išimčių, kurių esmė – turėtų išlaidų padalijimas proceso
dalyviams. Teismo išlaidos gali būti padalijamos, kai:
i. Byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas
(tai nereiškia, kad interesai yra priešingi)
ii. Byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi (pvz., kai nagrinėjant
bylą kyla ginčas dėl teisės ar skundžiami antstolių ar notarų veiksmai).
b. Esant tokioms išlaidoms, jos padalijamos proporcingai į kieno interesas buvo
patenkintas.
c. Šiuo atveju irgi taikomas atleidimas ar atidėjimas žyminio.
9. Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui. Yra ypatumų ypatingoj teisenoj. Ar būtina
reikalauti pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir ar būtinas pasirengimas nagrinėti bylą
paruošiamųjų dokumentų būdu ar parengiamajame teismo posėdyje? Pagal LAT reikia
vadovautis 225 str. – kad reikia suinteresuotiems asmenims išsiųsti pranešimą dėl
atsiliepimo į pareikštą pareiškimą pateikimo, pareiškimo nuorašą ir nustatyti terminą
atsiliepimui į jį pareikšti. Tik teismo pranešime nenurodomos atsiliepimo nepateikimo
pasekmės, nes negalima priimti sprendimo už akių. Kai yra 227 str. 1 d sąlygos, teismas
skiria pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu., o esant 228 str. 1 d. sąlygoms –
parengiamąjį posėdį. Teismas gali nuspręsti, kad pasirengimo nereikia gavęs atsiliepimą ar
pasibaigus jo terminui ir skirti išvis jau bylos nagrinėjimą teismo posėdyje.
a. Atsiliepimo reikia tik jei yra daugiau asmenų nei pareiškėjas. Jei tokių asmenų
nėra, teismas iškart skiria parengiamąjį posėdį ar išvis jau nagrinėjimą iš esmės
teismo posėdyje.
b. Jei tarkim neatvyksta į parengiamąjį posėdį – tai negalima sprendimo už akių, tai
galėtų atidėti. O kaip yra su įrodymais pavėluotais? Ar galės teismas atsisakyti juos
priimti?
Vadovėlis mano, kad ne ir tokia CPK taisyklė ypatingos teisenos tvarka netaikoma.
JURIDINĘ REIKŠMĘ TURINČIŲ FAKTŲ NUSTATYMO BYLOS

Juridinio fakto nustatymo byla teismui priklauso tokiais atvejais:

1. Faktas, kurį suinteresuotas asmuo prašo nustatyti, yra juridinis, t.y. sukels pareiškėjui tam
tikrų teisinių padarinių ir jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės
įgyvendinti jau esamą teisę ar kitaip pasikeis jo teisinis statusas. Pareiškimą, kuriame
prašoma nustatyti ne juridini faktą, teismas turi atsisakyti priimti pagal CPK 137 str. 2 d. 1
p., o jau iškeltą bylą nutraukti 293 str. 1 p.

Pareiškimo nustatyti juridinį faktą, vieno asmens paduodamo kito asmens interesais,
negalima priimti, nes pagal 444 str. prašyti nustatyti juridini faktą gali tik asmuo, kurio
asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas, pasibaigimas priklauso nuo to
juridinio fakto. Bet suinteresuoto asmens vardu gali pateikti pareiškimą jo atstovas, turintis
įgaliojimus.

2. Juridiniam faktui nustatyti įstatymas nėra nurodęs kitos, t.y. ne teismo tvarkos (445 str.). kai
juridinis faktas turi būti nustatomas adminsitracine tvarka, teismas turi atsisakyti priimti
pagal 137 str. 2 d. 1 p., arba palikti nenagrinėtą, arba bylą nutraukti pagal 293 str. 1 p.
3. Juridiniam faktui nustatyti įstatymas gali nurodyti privalomą išankstinio sprendimo ne
teisme tvarką. Esant tokiai įstatymo sąlygai, pareiškimas bus priimtas tik jei bus tokios
tvarkos laikytasi. Jei ne, atsisakys priimti, paliks nenagrinėtą arba bylą nutrauks.
4. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių
dokumentų ir negali jų gauti kitokia, ne teismo tvarka. Jei yra dokumentai, teismas turi
atsisakyti priimti pagal 137 str. 2 d. 1 p., o jei jau priimtas – nutraukti bylą 293 str. 1 p.
Pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos teismui, išskyrus pareiškimus dėl
pastato, žemės ar miško valdymo nustatymo, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos
faktų nustatymo. Pareiškimai šitie tada paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo
vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies vietos apylinkės teismui. 446 str.
Be bendrų 111 str. reikalavimų pareiškime turi būti nurodyta 447 str. numatyti dalykai. Jei
pareiškimas neatitinka reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams pašalinti 115 str.
Įstatymas nenurodo jokių įrodymų panaudojimo šiose bylose ribojimų, todėl galima įrodinėti bet
kokiomis priemonėmis pagal CPK 177 str. 2 d.
Nenurodo jokių ypatumų dėl nagrinėjimo formos. Todėl nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal
443 str. 5 d.
Rezoliucinėje teismo sprendimo, kurioje patenkinamas pareiškimas dalyje nustatytas juridinis faktas
turi būti tiksliai aprašytas ir aiškiai nurodoma, kokiu tikslu jis nustatytas.
ANTSTOLIŲ IR NOTARINIŲ VEIKSMŲ APSKUNDIMO BYLOS
Šiuo atveju valstybės įgaliotas (nors ir privatus) asmuo atsisako atlikti (arba netinkamai atlieka) jam
patikėtą viešąją funkciją. Tad ginčas praktiškai yra viešojo pobūdžio.
Bendrieji tokių bylų nagrinėjimo bruožai:
 a) Skundai tiek dėl antstolių, tiek dėl notarinių veiksmų žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami.
b) CPK 512 str. nustato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas
ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo
sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne
vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Reikia paminėti,
kad 90 dienų terminas yra naikinamasis.
c) Skundo dėl antstolių ar notaro veiksmų nepadavimas neatima iš asmens teisės kreiptis į
teismą dėl šių subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 511 str. 3 d.).
skundai dėl antstolių ar notarinių veiksmų pirmiausia yra skirti tam, kad būtų galima teismo
tvarka panaikinti neteisėto antstolio ar notaro atlikto veiksmo sukeltus teisinius padarinius
arba konstatavus atsisakymo atlikti vieną ar kitą veiksmą neteisėtumą – įpareigoti atitinkamą
subjektą šį veiksmą atlikti. Žalos priteisimas iš atitinkamo antstolio ar notaro po to, kai jau
yra konstatuotas veiksmų neteisėtumas, yra nepalyginamai paprastesnis, nes procese jau
nebereikia įrodinėti atsakovų neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu jeigu teismui pareiškiamas
ieškinys, tarkime, notarui dėl žalos už neteisėtai atliktą notarinį veiksmą atlyginimo, prieš tai
nepripažinus CPK XXXI skyriaus tvarka šio veiksmo neteisėtu, ieškovui teks įrodinėti esant
visas civilinės atsakomybės sąlygas. Esminis dalykas šiuo atveju yra tas, kad nepadavus per
įstatymo nustatytą terminą atitinkamo skundo, vėliau teismas galės pripažinti notaro ar
antstolio veiksmus neteisėtais ir tuo remdamasis priteisti ieškovui žalos atlyginimą, tačiau
negalės teismo sprendimu panaikinti šio veiksmo sukeltų civilinių teisinių padarinių.
d) Pagal CPK 513 str. pirmąją dalį dėl skundo, kuriuo skundžiami antstolio ar notariniai
veiksmai, teismas nusprendžia nutartimi, kuri gali būti skundžiama paduodant atskirąjį
skundą.
e) Skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant
reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 3
d.).
f) Pasirengimas teisiniam nagrinėjimui. Kadangi šiose bylose teikiamas pirmumas rašytiniam
procesui, reikėtų vadovautis nuostata, kad esant galimybei teismas turėtų taikyti pasirengimą
paruošiamųjų dokumentų būdu. Kita vertus, rašytinė proceso forma neriboja teismo paskirti
parengiamąjį teismo posėdį, kuris paprastai bus, pavyzdžiui, tada, kai suinteresuoti asmenys
nepateiks atsiliepimo į paduotą skundą.
Skundų dėl antstolių veiksmų dalykas ir teismingumas. CPK 510 str. 1 d. sako, kad šiame skyriuje
nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakydamas juos atlikti.
Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniai veiksmai, kuriuos atliko antstolio padėjėjas, turėtų būti
skundžiami kaip antstolio veiksmai. Kai skundžiami pavaduojančio antstolio veiksmai, skundas
pateikiamas pavaduojančio antstolio kontoros registracijos vietos apylinkės teismui.
Ar bet koks antstolio procesinis veiksmas gali būti skundžiamas pateikiant skundą ypatingąja
teisena? Įstatymas daro išlygų:
1) CPK 603 str. nurodo atvejus, kai teises esant tam tikriems jų pažeidimams, kuriuos sukėlė
antstolio veiksmai, galima ginti tik pareiškiant ieškinį teisme.
2) Šiame skyriuje nustatyta tvarka taip pat negali būti skundžiami tie antstolio veiksmai,
kuriuos tvirtina teismas. Pvz., turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina apylinkės teismas
nutartimi.
Įstatymai nustato, kad skundai dėl antstolių veiksmų pateikiami tam apylinkės teismui, kuriuo
veiklos teritorijoje veikia antstolis. Kai antstolio veiklos teritorija apima kelių apylinkės teismų
teritorijas, kreipiamasi į tą teismą, kurio teritorijoje yra antstolio kontora.
Skundų dėl notarinių veiksmų dalykas ir teismingumas. CPK XXXI skirsnio tvarka gali būti
skundžiamas tik rašytinis notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.
PRALEISTO TERMINO ATNAUJINIMAS
Bylas reikia skirti nuo CPK 73 str. suteikiamos galimybės atnaujinti teismo ar įstatymo praleistą
procesinį terminą (pvz. apeliaciniam skundui pateikti). Šiuo atveju yra atnaujinamas procesinis
terminas. Tuo tarpu ypatingąja teisena sprendžiama tik dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų
atnaujinimo.
Pareiškimas atnaujinti terminą paduodamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti
atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas.
Svarbu – negali būti atnaujinti įstatymų nustatyti naikinamieji terminai. Jeigu prašoma atnaujinti
tokį terminą, teismas turi atsisakyti priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
Jeigu byloje, be pareiškėjo, dar yra suinteresuoti asmenys, teismas turėtų pasiūlyti jiems pateikti
atsiliepimą į pareiškimą. Kitu atveju pasirengimas teisminiam nagrinėjimui yra visiškai paprastas –
teismas matydamas, kad pareiškėjo pateiktų įrodymų pakanka, iš karto skirs bylą nagrinėti teismo
posėdyje. Priešingu atveju teismas nustatys pareiškėjui terminą papildomiems įrodymams pateikti,
nurodydamas konkrečias aplinkybes, kurioms įrodyti būtina pateikti papildomus įrodymus.
Pareiškimas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka ir dėl jo nusprendžiama teismo nutartimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad paduodant atskirąjį skundą gali būti skundžiama tik nutartis, kuria
atmetamas prašymas atnaujinti terminą. Tačiau ši norma taikoma tik tada, kai byloje yra vienas
pareiškėjas. Byloje dalyvaujantys kiti suinteresuoti asmenys turi teisę paduodami atskirąjį skundą
skųsti ir nutartį tenkinti prašymą, jeigu ši pažeidžia jų teises.
TEISMO LEIDIMŲ IŠDAVIMAS
Teismingumą nustato CPK 580 str.
Teismo leidimų išdavimą taip pat reglamentuoja ir kitos teisės normos, pvz. CK 2.25 str. 2 d., CK
2.26 str. 3 d. ir kt.
Tačiau CPK XXXIX skyriaus tvarka yra ir nenagrinėtini pareiškimai; tokie kaip: CK 2.117 str. 1 ir
3 d. – išduoti leidimą atsakovui be ieškovo rašytinio sutikimo parduoti ar kitaip perleisti akcijas, jas
įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į akcijas, taip pat perleisti ar kitaip riboti akcijų suteikiamas teises.
LAT yra apibendrinęs leidimų išdavimo praktiką – 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41.