Kodėl žmogui svarbūs prisiminimai?

Prisiminimas - tai atminimas iš praeities vaizdų, kurie yra psichiškai susiję su tam
tikrais laiko ir erdvės įvykiais. Atsiminimai yra savavališki, taikant taikomą valios
galią, taip pat netyčia, su spontanišku vaizdų išvaizda individo sąmonėje.
Savavališkai prisimenant praeities įvykius atsiranda asmens asmeninis ryšys su
praeitimi, kuris turi tam tikrą emocinę spalvą. Taip, žmogui yra svarbūs
atsiminimai. Jis prisimena savo gyvenimą, gali grožėtis juo, būti įskaudintas, ar
jausti kitokias emocijas kurios tuo metu vyko, ar prie ko tas atsiminimas privedė jo
dabartį. Žmogus be prisiminimu negalėtų mokytis iš savo klaidų, netobulėtų kaip
asmenybė, neprotingėtų, tais prisiminimais taip galim atsiminti savo idealus, savo
šeima, buvusią šeimą, galim jausti nostalgija, nostalgija - liūdnas jausmas, darantis
mus laimingus, mes prisimenam savo praeitį, liūdim, kad tai baigėsi, bet
džiaugiames dėl to kas įvyko tada, idealizuojam tai lyg tai buvo geriausi laikai
mūsų gyvenime, tai darom nes jaučiamas saugiai tuose atsiminimuose.
Prisiminuose mes galim matyt savo praeitį, kas tada buvo kuo galime didžiuotis,
džiaugtis, liūdėti. Tai yra puikiai matoma Šatrijos Raganos apysakoje "Sename
Dvare". Šioje apysakoje yra kalbama apie Irutės jaunystę, šioje apysakoje yra
visko, lietuvių nacionalinio judėjimo,samprotavimus, parodo didelę bajorijos dalies
vidinės kultūros lygį, jos mamos meilę jos vaikams, jos mamos dorumą žmonėms,
tėvo ir motinos pykčius, mamos meilę Dievui, jos sapnus apie Jėzų. Tam tekste
matoma daug emocijų, jos yra išreiškiamos per prisiminimus, vien iš jos
prisiminimu galime išmokti daug ko, kaip mylėti savo vaikus, kaip stengtis būti
geriausiu žmogumi kurių gali būti, galime išmokti apie meilę tėvynei, ir tai yra kito
žmogaus prisiminimai gyvenimas ir mes jaučiames intriguoti skaitant tai, nors tai
su mumis visiškai nesusyje. Pagavlokite kiek galėtume išmokti apie savo
gyvenimą, jo klaidas, jeigu tik pažiūrėtume i praeitį. Be to galėtume prisiminti savo
gerus laikus ir jais džiaugtis, džiaugtis savo gyvenimu ir laukti ateities pasimokius
iš savo klaidų.