2.

1 Vanduo ir mineralinės medžiagos

98% gyvo organizmo kūno masės sudaro CHNOPS
CHNOPS sudaro organinius junginius
C – įeina į visų organinių medžiagų sudėtį
H – palaiko gyvybę
N – yra baltymų, nukleorūgščių, chlorofilo, fermentų, hormonų sudėtyje
O – palaiko gyvybę, susidaro ozono sluoksnis
P – įeina į organinių medžiagų sudėtį, svarbus kepenų, nervų, raumenų, kaulų sandarai ir veiklai
S – būtina sudedamoji baltymų dalis, didina augalų atsparumą šalčiui ir sausrai
Monomeras – maža molekulė, kuri gali jungtis su kitomis molekulėmis ir sudaryti makromolekulę-
polimerą
Polimeras – molekulė, susidedanti iš ilgos grandinės, kurioje daug kartų kartojasi vienas ar keli tie
patys elementai, vadinami monomerais
Organinės medžiagos:

 Angliavandeniai
 Lipidai
 Baltymai
 Nukleorūgštys
 ATP
Neorganinės medžiagos:

 H2O
 Druskos
 Rūgštys
Gyvūninėje ląstelėje yra 70%, o augalinėje – 90% vandens
Hidrofilinės medžiagos – tirpios vandenyje
Hidrofobinės medžiagos – netirpios vandenyje
Vandens savybės:

 Skysto vandens temperatūra kinta lėčiau – apsaugo nuo staigių aplinkos temperatūros
pokyčių
 Vandeniui išgarinti reikia daug šilumos – gyvūnams prakaituojant, kūnas vėsta
 Vanduo yra tirpiklis
Vandens svarba organizmui:

 Palaiko organizmų struktūrą

 Gyvenamoji aplinka
 Dalyvauja fotosintezės cheminėse reakcijose
 Padeda organizme pernešti įvairias medžiagas
 Palaiko organizmo vidinę terpę
 Organizmas vandenį naudoja homeostazei palaikyti
 Nuodingąsias medžiagas organizmai taip pat dažniausiai šalina ištirpintas vandenyje

2.2 Angliavandeniai
Angliavandeniai:

 Monosacharidai (gerai tirpsta vandenyje; yra saldaus skonio; paprastieji cukrūs, sudaryti iš
1 monomero):
a) Gliukozė (vaisiuose, meduje, gyvūnų kraujyje)
b) Fruktozė (vaisiuose, meduje)
c) Ribozė (RNR ir ATP sudėtyje, nukleinių rūgščių sudėtyje)
d) Deoksiribozė (DNR sudėtyje, nukleinių rūgščių sudėtyje)
 Disacharidai (gerai tirpsta vandenyje; yra saldaus skonio; yra sudaryti iš 2 susijungusių
monomerų-monosacharidų):
a) Maltozė (dygstančiose sėklose, alkoholio pramonėje)
b) Sacharozė (vaisiuose, cukriniuose runkeliuose, cukranendrėse)
c) Laktozė (žinduolių piene)
 Polisacharidai (netirpsta vandenyje; nėra saldūs; sudarytos iš daugelio susijungusių
monosacharidų):
a) Krakmolas (augalų ląstelėse, javų grūduose, bulvių stiebagumbiuose)
b) Glikogenas (gyvūnų ir grybų ląstelėse, griaučių raumenyse, stuburinių gyvūnų kepenyse)
c) Celiuliozė (augalų ląstelės sienelėje)
d) Chitinas (nariuotakojų išoriniuose griaučiuose, grybų ląstelių sienelėse)
Angliavandenių funkcijos:

 Energetinė – gliukozė, ištirpusi vandenyje, lengvai patenka į ląsteles. Ten ji naudojama

energijai išgauti kvėpuojant
 Struktūrinė – kai kurie polisacharidai yra organizmo statybinės medžiagos. Augalų
ląstelės sienelės sudarytos iš celiuliozės, nariuotakojų išoriniai griaučiai – iš chitino. Jų
molekulės yra kietos ir atsparios spaudimui
 Atsarginė – kai kurie polisacharidai kaupiami kaip energijos atsargos. Augalų ląstelės
kaupia krakmolą, o gyvūnų ir grybų – glikogeną. Šie angliavandeniai tinkami energijos
atsargoms kaupti, nes jų molekulės gali susisukti glaustomis spiralėmis, užima nedaug
vietos ląstelėse ir netirpsta vandenyje. Prireikus jos ardomos iki gliukozės molekulių, iš
kurių išgaunama energija.
 2.3 Lipidai
Lipidai – tai riebalai ar į riebalus panašios polimerinės organinės medžiagos, sunkiai tirpstančios
vandenyje ar visai netirpstančios. Pagal sudėtį lipidai skirstomi į šias grupes: riebalai, vaškai,
fosfolipidai ir steroidai.
Lipidų funkcijos:

 Energetinė – skaidant riebalus energijos išsiskiria daugiau negu iš tokio pat kiekio
angliavandenių
 Struktūrinė – fosfolipidai ir glikolipidai, susijungę su baltymais, sudaro membranas, kurios
apgaubia ląstelę ir organeles
 Apsauginė – riebalai organizmą saugo nuo šiluminio ir fizinio poveikio, vaškas - nuo
vandens
 Reguliacinė – vitaminas D, lytiniai hormonai lemia antrinius lytinius požymius
Riebalai:

 Glicerolis
 3 riebiosios rūgštys
Jei riebalus sudaro sočiosios rūgštys, tai riebalai yra kieti(gyvūninės kilmės), jei nesočiosios –
skysti(augalinės kilmės)
Gerasis cholesterolis (didelio tankio cholesterolis) įeina į plazminės membranos sudėtį
Blogasis cholesterolis (mažo tankio cholesterolis)
Cholesterolio perteklius kaupiasi arterijose ir sukelia aterosklerozę

2.4 Baltymai
Baltymai – tai polimerinės medžiagos, sudarytos iš monomerų-aminorūgščių, susijungusių į ilgas
grandines
Polimerai (polipeptidai)
Iš viso yra 100 aminorūgščių, tik 20 iš jų yra gyvūnų/žmogaus organizme
Visos aminorūgštys yra sujungtos peptidiniu (kovaletiniu) ryšiu, kuris yra tarp C ir N ( C – N)
Aminorūgšties sandara:
R
|
H2N – C – COOH
|
H
Baltymų struktūros:

 Pirminė – tai aminorūgščių seka polipeptidinėje grandinėje; tarp aminorūgščių

kovalentiniai(peptidiniai) ryšiai

 Antrinė – tai polipeptidinė grandinė, užimanti α spiralės arba β klostės padėtį; vandeniliniai
ryšiai

α spiralės

β klostės

 Tretinė – tarpusavyje jungiasi radikalai, sudėtingėja susisukimas; atsiranda disulfidinis ryšys ( S – S )

 Ketvirtinė – sudaro kelios polipeptidinės grandinės; baltymas hemoglobinas turi tokią struktūra;
vandeniliniai ir joniniai ryšiai tarp šių makromolekulių

Baltymų funkcijos:

 Katalizinė – fermentai greitina įvairias gyvuosiuose organizmuose vykstančias reakcijas (pvz:

pepsinas skaido baltymus, lipazė skaido riebalus)
 Pernašos ( transportinė ) – baltymai gali prisijungti įvairias medžiagas ir pernešti jas iš vienos vietos į
kitą (pvz: hemoglobinas perneša deguonį, albuminas transportuoja lipidus)
 Struktūrinė ( statybinė ) – su lipidais susijungę baltymai sudaro biologines membranas (pvz:
kolagenas įeina į kaulų, kremzlių sudėtį, keratinas įeina į plaukų, nagų, ragų sudėtį)
 Apsauginė – Patekus į organizmą svetimų medžiagų, susidaro specialūs imuniniai baltymai antikūnai
ir jas neutralizuoja (pvz: fibrinogenas bei trombinas dalyvauja krešant kraujui)
 Judėjimo – raumenys sudaryti iš baltymų aktino ir miozino, kurie cheminę energiją paverčia
mechanine

Denatūracija – tai baltymo struktūros pakitimas

Denatūraciją sukeliantys veiksniai:

 Temperatūra ir spinduliavimas
 pH
 Organiniai tirpikliai (acetonas, benzinas, spiritas)
 Sunkieji metalai (ausenas, gyvsidabris, švinas)

2.5 Nukleorūgštys
Nukleorūgščių rūšys:

 DNR (deoksiribonukleorūgštis) – saugo genetinę informaciją

 RNR (ribonukleorūgštis) – realizuoja genetinę informaciją; atsakinga už baltymų sintezę
Nukleorūgštys – tai polimerinės medžiagos. Jų monomeras vadinamas nukleotidu
DNR nukleotidas:

Angliavande
P nis Azotinė bazė
Adeninas (A)
fosfatinė Deoksiribozė Timinas (T)
grupė Citozinas (C)
Guaninas (G)

Azotinė bazė:

 Purino(2 žiedai) – A ir G
 Pirimidino(1 žiedas) – T ir C
Komplementarumo principas:

 A=T
 C≡G
RNR skirstoma į:

 Informacinę, matricinę RNR (iRNR) – kopijuoja DND sandarą ir perneša informaciją apie
baltymo struktūrą iš ląstelės branduolio į ribosomas (baltymo sintezės vietą)
 Transportinę RNR (tRNR) – transportuoja aminorūgštis į ribosomas
 Ribosominę RNR (rRNR) – yra ribosomoje ir dalyvauja baltymų sintezėje

RNR nukleotidas: Azotinė bazė

P Adeninas (A)
Uracilas (U)
Angliavande
fosfatinė nis
Citozinas (C)
grupė Guaninas (G)
DNR ir RNR palyginimas:

Lyginami elementai DNR RNR

Branduolyje, citoplazmoje,
Branduolyje, mitochondrijose
Vieta ląstelėje ribosomose, mitochondrijose
ir plastidėse
ir plastidėse
Azotinė bazė Azotinė bazė
Nukleotido sandara Angliavandenis Angliavandenis
Fosforo rūgšties liekana Fosforo rūgšties liekana
Azotinės bazės A, T, C, G A, U, C, G
Angliavandenis Deoksiribozė Ribozė
Dvi polinukleotidės grandinės,
Viena polinukleotidinė
Molekulės sandara susijungusios į vieną dvigubą
grandinė
grandinę, susisukusią spirale
Stabili. Dvigubėja. Išlieka visą Nestabili. Išlieka, kol
Savybės
organizmo gyvavimo laiką reikalinga baltymo sintezei
Realizuoja genetinę
Funkcijos Saugo genetinę informaciją informaciją per baltymų
sintezę