KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

VERSLO FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA
Studijų programa: ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMAS

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „LOMINDA“

Verslo planas

Darbą atliko: A5-3 gr. stud.

( ) Vaida Chocianaitė
2008-12-

Darbą tikrino
( )
Lekt. Julija Žutautienė
2008-12-

Klaipėda, 2008
 2

Turinys
Įvadas....................................................................................................................................................3
Santrauka..............................................................................................................................................4
1 VERSLO PLANO TEIGINIŲ ANALIZĖ........................................................................................5
1.1 Įmonės ir produkto apibūdinimas...............................................................................................5
1.2 Aplinkų analizė...........................................................................................................................6
1.3 Rinkodaros planas....................................................................................................................10
1.4 Personalo planas.......................................................................................................................14
1.5 Finansinis planas......................................................................................................................16
2 VERSLO PLANAS.........................................................................................................................18
2.1 Įmonės ir produkto apibūdinimas.............................................................................................18
2.2 Makro ir mikro aplinkų įvertinimas.........................................................................................19
2.3 Rinkodaros planas....................................................................................................................21
2.4 Personalo planas.......................................................................................................................24
2.5 Finansinis planas......................................................................................................................27
Išvados ir pasiūlymai..........................................................................................................................31
Literatūros sąrašas..............................................................................................................................32
 3

Įvadas
Šis verslo planas yra skirtas įmonės vidaus reikmėms ir kaip detali programa firmos
vadovams bei darbuotojams. Taip pat juo stengiamasi išanalizuoti rinką ir galimybes siekti
pagrindinio verslo įmonės tikslo.
Įkurti šią įmonę paskatino noras sukurti įdomų ir pelningą verslą, sukurti keletą darbo
vietų ir tenkinti vartotojų poreikius. Įgyvendinant šiuos siekius buvo įkurta UAB „SmartLogistics“
teikianti logistinių pervežimų paslaugas. Suteikiant papildomas paslaugas, tokias kaip greičiausias
pristatymas jūrinių būdu konteineriuose, kurių nesuteikia tokia veikla užsiimantys konkurentai
siekiama pranašumo prieš juos. Tai didina įmonės klientų ratą, o tuo pačiu ir pelną. Kuo daugiau
naujų idėjų ir papildomų paslaugų tuo pritraukiama vis daugiau naujų klientų bei sudaro
palankesnes sąlygas seniesiems. Įmonei turi būti svarbu ne paprasta gamyba ir realizavimas, o
patrauklios rinkos (segmento) suradimas ir jos vartotoju poreikiu tenkinimas, vartotoju
informavimas ir pirkimų skatinimas.
Tikslas - Išanalizuoti UAB „LoMinda“ teikiamų paslaugų efektyvumą ir naudingumą
siekiant pelno.
Uždaviniai:
1. Teoriškai išanalizuoti, UAB „LoMinda“ teikiamas paslaugas, įmonę veikiančias
mikro ir makro aplinkas, rinkodaros, personalo ir finansinio plano sandarą.
2. Apibūdinti UAB „LoMinda“ ir jos teikiamas paslaugas, personalo valdymą.
3. Išsiaiškinti kaip ir kokios mikro ir makro aplinkos veikia UAB „LoMinda“.
4. Sudaryti UAB „LoMinda“ rinkodaros ir finansinį planą.
 4

Santrauka
Šiame verslo plane pirmojoje dalyje teoriškai analizuojamos UAB „LoMinda“
teikiamas paslaugas, įmonę veikiančias mikro ir makro aplinkas, rinkodaros ir finansinio plano
sandarą. Aptariamas personalo valdymas bei valdymo struktūra.
Antrojoje dalyje detaliau apžvelgiama ir apibūdinama įmonė ir jos paslaugos bei
pasiūloma nauja paslauga galinti praplėsti klientų ratą. Taip pat antrojoje dalyje apibūdinamos
įmonę veikiančios mikro ir makro aplinkos bei kaip konkrečiai jos veikia įmonę, kokią įtaką jai
daro. Paslaugos, kainos nustatymas taip pat aptariamas antrojoje dalyje kaip ir paslaugos rėmimas
bei paskirstymas. Aptariamas personalo valdymas įmonėje bei pateikiama UAB „LoMinda“
valdymo struktūra. Galiausiai yra pateikiamas UAB „LoMinda“ finansinis planas, kuris apibendrina
įmonės tikslą ir nurodo ar bus pasiekta laukiama nauda.
 5

1.VERSLO PLANO TEIGINIŲ ANALIZĖ

1.1 Įmonės ir produkto apibūdinimas

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir
mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška
komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi
turint verslo liudijimą.
Vidutinė įmonė - tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:
1) įmonėje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;
2) įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra
ne didesnė kaip 93 mln. litų;
3) įmonė yra savarankiška.
3. Maža įmonė - tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:
1) įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;
2) įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne
didesnė kaip 17 mln. litų;
3) įmonė pagal yra savarankiška.
4. Mikroįmonė - tai maža įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:
1) įmonėje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;
2) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne
didesnė kaip 5 mln. litų;
3) įmonė yra savarankiška (Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo
įstatymas, 2003).
Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių)
įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines,
uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės
įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.
Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės
atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių)
įmonės - ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako
tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako įmonės turtu, o tuo
atveju, kai įmonės turto neužtenka, už įmonės prievoles individualioje įmonėje  atsako savininkas
savo turtu, ūkinėje bendrijoje - bendrijos tikrasis narys savo turtu (http://www.vakarai.lt/article.php?
id=31).
 6

Produktas yra visa tai, ką galima pasiūlyti rinkai atkreipti dėmesį, įsigyti, naudoti ar
vartoti ir kas gali patenkinti norą arba poreikį. Produktai nėra vien materialiosios prekės. Plačiąja
prasme produktai - tai materialūs objektai, paslaugos, asmenys, vietovės, organizacijos, idėjos ar šių
dalykų deriniai (Kotler P, Amstrong G., Saunders J., Wong V., 2003, p. 462). Produktai gali būti
klasifikuojami pagal jų patvarumą ir materialumą. Trumpalaikio vartojimo produktai - tai
prekės, kurios paprastai suvartojamos greitai, per vieną ar kelis kartus, pavyzdžiui, alus, muilas,
maisto produktai. Ilgalaikio vartojimo produktai yra tokie, kurie yra naudojami ilgai ir paprastai
išsilaiko kelerius metus. Rinkodaros specialistai taip pat skirsto produktus į dvi dideles klases pagal
tai. kokie klientai šiuos produktus naudoja - į vartojamuosius ir pramonės produktus . Vartojamieji
produktai yra tokie produktai, kuriuos galutinis vartotojas perka, kad asmeniškai sunaudotų.
Vartojamieji produktai esti būtinieji, vertingi, išskirtiniai ir nepaklausūs. Pramonės produktai yra
tokie produktai, kurie perdirbti arba naudoti versle. Yra trys pramonės produktų grupės: medžiagos
ir detalės, kapitaliniai įrengimai ir pagalbinės priemonės bei paslaugos (Kotler P, Amstrong G.,
Saunders J., Wong V., 2003, p. 463). Kadangi analizuojamos įmonės pagrindinė veikla yra paslaugų
teikimas tai reiktų žinoti kas tai yra paslaugos. Kotler P, Amstrong G., Saunders J., Wong V. (2003)
teigimu paslaugos - tai produktai, kuriuos sudaro siūloma pirkti veikla, nauda ar pasitenkinimas ir
kurie iš esmės yra nematerialūs bei negali tapti nuosavybe (p. 462).
Paslaugoms yra būdingos penkios pagrindinės savybės. Pirmoji iš jų yra ta, kad
paslaugos yra nematerialios -jų negalima pamatyti, paragauti, pačiupinėti, išgirsti ar užuosti.
Paslaugos yra neatsiejamos nuo paslaugų teikėjų. Paslaugos kokybė kinta, nes ji priklauso nuo
paslaugos teikėjo ir nuo aplinkos, kurioje ji teikiama. Paslaugos taip pat yra trumpalaikės. Dėl to jų
negalima sandėliuoti, kaupti ar sudaryti jų atsargų. Pagaliau paslaugų produktai dažniausiai
netampa nuosavybe. Kiekviena iš šių savybių kelia savas problemas ir reikalauja kitokios
strategijos. Rinkodarininkai privalo rasti būdus paversti paslaugas labiau apčiuopiamomis; padidinti
paslaugų teikėjų produktyvumą; įvertinti paslaugų įvairovę, standartizuoti kokybę; veikti paklausos
poslinkius ir pasiūlos galimybes, atsižvelgiant į paslaugų trumpalaikiškumą. Sėkmingai veikiančios
paslaugų bendrovės sutelkia savo dėmesį ir į klientus, ir į darbuotojus. Kad veikla būtų sėkminga,
rinkodaros specialistai privalo sukurti konkurencinį išskirtinumą, siūlyti labai kokybiškas paslaugas
ir rasti būdus paslaugų teikimo produktyvumui padidinti (Kotler P, Amstrong G., Saunders J., Wong
V., 2003, p. 541). Šios penkios pagrindinės paslaugų savybės yra minimos ir internetiniame
puslapyje (http://lt.wikipedia.org/wiki/Paslauga).

1.2 Aplinkų analizė

Įmonę veikiančios aplinkos yra dvi išorinė ir vidinė dar kitaip autorių vadinamos
makroaplinka ir mikroaplinka. Daugelis autorių išskiria šias makroaplinkas, kurios įmonei atveria
 7

naujas galimybes arba kelia grėsmes: ekonominė, gamtinė, socialinė-kultūrinė, politinė-teisinė,

mokslinė-technologinė, (Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V., 2003, p. 145; Pranulis V.,
Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 64; Jewell B.R., 2002, p. 102).
Ekonominė aplinka. Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) teigimu šią
aplinką sudaro veiksniai, turintys įtakos vartotojo perkamajai galiai ir išlaidų struktūrai. Žmonių
gaunamos pajamos įvairiose šalyse nevienodos. Skiriasi ir vartojimo struktūra. Kai kurių šalių
ekonomika yra besivystanti, kur sunaudojama didesnė dalis šalyje pagamintų žemės ūkio bei
pramonės produktų. Antra vertus, veikia brandžių šalių ekonomika, kurią sudaro gausios įvairių
prekių rinkos. (p. 153). Kaip teigia Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000)
ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio
raidos dėsningumais bei tendencijomis, kurie daro įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams (p.
64). Ekonominę aplinka apibūdina tokie svarbiausi rodikliai: šalies bendrasis vidaus produktas;
pirkėjų pajamos; kaupimo lygis; prekių kainų lygis; kredito gavimo galimybės (Pranulis V.,
Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 65).
Gamtinė aplinka. Tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų,
gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaka marketingo sprendimams bei jų
įgyvendinimui (Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 77). Kaip teigia
Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) įmonės vadovai ir specialistai turi
atsižvelgti į didėjantį visuomenės ekologinį išprusimą ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą. Turi
atkreipti dėmesį į tris pavojų keliančias, bet ir tam tikrų galimybių teikiančia tendencijas: gamtinių
išteklių stoką, energetinių išteklių kainų svyravimą, aplinkos taršos didėjimą (p. 77). Panašius
gamtinės aplinkos tendencijas išskiria ir Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) - tai:
žaliavų stoka, energijos brangimas, didėjanti aplinkos tarša, vyriausybės gamtinių išteklių
naudojimo reguliavimas ir visa tai turi įtakos įmonės veiklai (p. 154-156).
Socialinė-kultūrinė aplinka. Svarbiausias socialinės-kultūrinės aplinkos rodiklis –
šalies gyventojų skaičius. Verslo įmonei naudinga, kai gyventojų skaičius didėja, nes daugėja
potencialių jos prekių vartotojų, didėja darbo jėgos pasiūla. Verslo įmonei didelę reikšme taip pat
turi, kiek kurio amžiaus žmonių gyvena šalyje. Visuomenės pokyčiai – ne tik bendro ar tam tikrų
amžiaus grupių gyventojų skaičiaus kitimas. Kinta gyvenimo būdas, pagrindinės vertybės, etninių ir
religinių vertybių sistemos, socialinės-ekonominės gyventojų klasės. Šie pokyčiai verslo įmonei
labai svarbūs, nes nuo jų priklauso darbo jėgos pasiūla ir visuomenės pirkimo įpročiai. Pakitusi
šeimos gyvensena, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat įtakoja verslo įmonę (Jewell B. R., 2002, p.
104). Žmonių elgesį lemia kultūrinės vertybės ir priklausymas tam tikrai įtakos grupei. Pranulis V.,
Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) socialinę-kultūrinę aplinką apibūdina
demografiniais rodikliais. Jų tyrimas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų skaičių, jų pasiskirstymą
 8

pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, profesiją, tautybę ir kt. (p. 67).
Kultūra - tai visuomenes vertybių, pažiūrų, normų ir papročių visuma, perduodama iš kartos į
kartą. Įtakos grupė - tai grupė žmonių, kurie lemia mūsų vertybines orientacijas, nuomonę ir elgesį.
Įtakos grupė formuoja savo narių ir tų, kurie siekia jais būti, elgesį. Grupės, su kuriomis palaikome
nuolatinius ir ilgalaikius ryšius, vadinamos pirminėmis (šeima, draugai, kolegos). Grupės, su
kuriomis ryšiai ne tokie dažni (profsąjungos, religinės grupės ir socialiniai klubai), yra antrinės.
Žmonių gyvensena - tai gyvenimo ir pinigų leidimo būdas, matomoji socialinės aplinkos dalis
(Jewell B. R., 2002, p. 106).Visuomenė, kurioje žmonės gyvena, lemia jų pažiūras, vertybines
orientacijas, elgesio normas. Iš esmės patys to nesuvokdami jie perima visuomenės perteikiamą
pasaulėžiūrą, jos formuojamą požiūrį į pagrindines kultūros vertybes (Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 68). Tokia pati nuomonė ir Kotler P., Amstrong G.,
Saunders J. Wong V. (2003, p. 161).
Politinė - teisinė aplinka. Tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis
visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką marketingo sprendimams
bei jų įgyvendinimui. Valdžios ir valdymo institucijos savo teisės aktais gali visoms ar tik tam
tikros rūšies įmonėms sudaryti palankesnes veiklos sąlygas, skatinti investicijas arba drausti, riboti
tam tikrą veiklą (Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 70). Politinė –
teisinę aplinką sukuria valstybės valdymo organų veikla ir bendros politikos kryptys. Be to, įmonei
turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas, bet ir tarpvalstybinių institucijų
darbas (Jewell B.R., 2002, p. 102). Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) teigimu
politinę aplinką sudaro įstatymai, valstybinės agentūros ir interesų grupės, kurios veikiair riboja
įvairių organizacijų ir asmenų veiklą tam tikroje visuomenėje (p. 159).
Technologinė aplinka. Tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo
žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui (Pranulis V.,
Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 74). Šių autorių teigimu mokslinė technologinė
aplinka daro įtaką visiems marketingo komplekso elementams. Tačiau labiausiai ji pastebima prekių
kūrimo jų tobulinimo ir gamybos srityse. Kiekvienas didesnis mokslo pasiekimas gali tapti naujų
prekių atsiradimo priežastimi, sukurti naujus poreikius (p.74). Jewell B.R. (2002) teigimu
technologinė aplinka nepaliaujamai kinta. Šis kitimas atveria verslo įmonėms naujų galimybių, bet
taip pat gali turėti ir neigiamų padarinių. Verslo įmonės veikla būna sėkminga, jei ji sugeba prie šių
veiksnių prisitaikyti. Labiausiai technologijų pokyčiai veikia įmonės siūlomų prekių paklausą.
Technologijų pokyčiai gali verslo įmonę veikti ir kitaip. Jie skatina gamybos proceso pokyčius ir
keičia reikalingų darbuotojų skaičių ar jų kvalifikacijos reikalavimus (p. 103). Panašios nuomonės ir
Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003), šių autorių teigimu technologinė aplinka
keičiasi labai greitai, todėl privaloma nuolatos stebėti technologijų kaitos tendencijas (p. 157).
 9

Mikroaplinka. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia,
jog mikro aplinką sudaro: pirkėjai, partneriai (tiekėjai, pardavimo tarpininkai bei pagalbininkai) bei
konkurentai (p. 78).O Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) išskiria tokias aplinkas:
tiekėjai, rinkodaros tarpininkai, vartotojai, konkurentai, kontaktinė auditorija (p. 141).
Pirkėjai arba vartotojai. Dažnai esantys ir prekės vartotojai, daro didžiausią įtaką
marketingui. Jie lemia marketingo tikslus, jo strateginius ir taktinius sprendimus, netiesiogiai
formuoja marketingo kompleksą. Pirkėjai tam tikra prasme irgi yra esami ir potencialūs įmonės
partneriai, pasireiškiantys rinkoje kaip paklausos atstovai. Pirkėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo,
norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigojantis už ją sumokėti nustatytą pinigų sumą
(Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 79). Kotler P., Amstrong G.,
Saunders J. Wong V. (2003) išskiria šešias vartotojų rinkų tipus. Vartotojų rinka - tai asmenys ir
namų ūkiai, įsigyjantys gaminius bei paslaugas asmeniniam vartojimui. Verslo rinkos yra
organizacijos, perkančios prekes ir paslaugas tolesniam apdorojimui ar naudojimui jų gamybos
procese. Tuo tarpu rinkos tarpininkų (perpardavėjų) atstovai prekes ir paslaugas perka, kad jas
perparduotų ir gautų pelną. Institucinės rinkos apima mokyklas, ligonines, slaugos namus,
kalėjimus ir kitas įstaigas, kurios prekes ir paslaugas tiekia jų globoje esantiems žmonėms.
Valstybinę rinką sudaro valstybines agentūros, kurios perka prekes ir paslaugas komunalinėms
paslaugoms teikti arba perduoda šias prekes bei paslaugas tiems, kuriems jų reikia. Galiausiai
tarptautines rinkas sudaro kitų šalių pirkėjai, tarp jų - vartotojai, gamintojai, perpardavėjai ir
vyriausybės (p. 142). Panašiai suskirstė ir Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R.
(2000) autoriai išskyrė penkias grupes: privatūs namų ūkiai; gamintojai; perpardavinėtojai;
valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos; užsienio pirkėjai (p. 79).
Tiekėjai. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia, kad
įmonė galėtų normaliai dirbti, ji turi apsirūpinti prekėmis, žaliavomis, medžiagomis, įranga ir kitais
jos veiklai reikalingais gamybos ištekliais. Tiekėjai - tai įmonės ir pavieniai asmenys, iš kurių
perkamos gamybos priemonės. Įmonės, kurios dėl geresnių tiekimo sąlygų gali mažinti kaštus arba
kelti savo gaminių kokybę, prieš konkurentus įgyja pranašumą . Įmonės santykiuose su tiekėjais
labai svarbūs tiekėjų pasirinkimo, tiekimo sąlygų suderinimo klausimai (p. 81). Taip pat Kotler P.,
Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) teigimu tiekėjai yra labai svarbūs, nepakankamas
medžiagų kiekis ar vėlavimas jas pristatant, streikai ir kiti įvykiai gali pakenkti pardavimams ir,
savaime aišku klientų patenkinimui (p. 141).
Pardavimo tarpininkai ir pagalbininkai. Kaip teigia Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) pardavimo tarpininkai – tai ekonominiu ir juridiniu atžvilgiu
savarankiški ūkio subjektai, savo vardu ir rizika perkantys prekes, kad jas parduotų. Tokių
tarpininkų vaidmenį atlieka prekybos įmonės. Atsižvelgiant į tarpininko vietą prekių judėjimo nuo
 10

gamintojo iki vartotojo kelyje ir veiklos pobūdį, skiriamos didmeninės ir mažmeninės prekybos
įmonės. Didmeninės prekybos įmonės parduoda prekes gamintojams, perpardavėjams, kitiems
stambiems pirkėjams. Prekyba šiuo atveju vyksta dideliais kiekiais tarp įmonių. Mažmeninės
prekybos įmonės prekes parduoda galutiniams vartotojams jų asmeniniams bei namų ūkio
poreikiams tenkinti (Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 79). Kotler P.,
Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) teigimu yra šie rinkodaros tarpininkai: perpardavėjai
prekių paskirstymo įmonės, rinkodaros paslaugų agentūros, ir finansinai tarpininkai, padedantys
bendrovei remti, parduoti ir paskirstyti jos produkciją galutiniam vartotojui (p. 142). Pardavimo
pagalbininkai - tai įmonės partneriai, padedantys užmegzti glaudžius ryšius tarp atskirų paskirstymo
grandžių, taip pat teikiantys kitas prekių pardavimą skatinančias paslaugas. Iš pardavimo
pagalbininkų pirmiausia paminėtini prekybos atstovai (agentai), makleriai (brokeriai) ir
komisionieriai. Nors jie, kaip ir prekybos įmonės, yra ekonomiškai ir teisiškai savarankiški ūkio
subjektai, tačiau, skirtingai nuo prekybos įmonių, prekių neperka ir neįgyja į jas nuosavybės teisių
(Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 80). Kitų pardavimo pagalbininkų
spektras labai platus. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) visus
pardavimo pagalbininkus suskirsto į tris grupes: logistikos, marketingo ir finansinių paslaugų
teikėjai (p. 80).
Konkurentai. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia, jog
konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Skiriamos tokios
tarp prekių vykstančios konkurencijos rūšys: visuotinė (totalinė) (tai visų rinkoje siūlomų prekių
varžymasis dėl pirkėjų joms įsigyti skiriamų piniginių lėšų); vertikalioji (tai varžymasis tarp tuos
pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių); horizontalioji (tai varžymasis tarp tuos
pačius pirkėjo poreikius tenkinančių vienos rūšies prekių) (p.81). Kotler P., Amstrong G., Saunders
J. Wong V. (2003) teigia jog rinkodaros koncepcija skelbia, kad sėkmė lydi tas bendroves, kurios
geba patenkinti vartotojų poreikius geriau nei jos konkurentai. Todėl rinkodarininkai turi ne tik
prisitaikyti prie tikslinių vartotojų poreikių, bet ir įgyti strateginį pranašumą klientų sąmonėje,
pozicionuodami savo prekes ir paslaugas taip, kad vartotojams jos atrodytų patrauklesnės nei
konkurentų pasiūlymai (p. 143).

1.3 Rinkodaros planas

Rinkodaros planą sudaro šie elementai: prekė, kaina, paskirstymas, rėmimas.
Prekė. Prekių linija - tai artimai susijusių prekių grupė, turinti panašių bruožų,
panašiai vartojama ar parduodama tai pačiai pirkėjų grupei. Konkrečios įmonės prekių
asortimentu vadinama visų jos prekių linijų visuma, tai visų prekių ir jų modelių bei dydžių
variantų visuma. Asortimentą reikia valdyti taip, kad atitiktų šiuos pokyčius: visuomenės; pirkimo
 11

įpročių; pajamų; konkurentų veiksmų; technologinės aplinkos; gamybos kaštų (Jewell B. R., 2002,
p. 182). Gineitienė Z (2005) teigia jog neatsiejama įmonės rinkodaros veiklos dalis yra prekės
strategijos kurios yra šios: Prekių pozicionavimo strategija numato prekės pristatymą tam tikros
rinkos segmentui, kuriame siekiama vartotojų palankumo ir pranašumo prieš konkurentus. Prekės
apsupimo strategija išreiškia situaciją, kai įmonė pradeda konkuruoti su savo firminiu prekės vardu.
Prekės užmojo strategija artimai susijusi su įmonės prekių kompleksų. Prekės projektavimo
strategija, kai verslo įmonė rinkai gali siūlyti standartinę ar specialiai kiekvienam vartotojui
suprojektuotą prekę. Prekių grupės paprastinimo strategija (eliminavimas) numato teikiamų prekių
ar paslaugų grupę sumažinti iki tokio pavadinimų skaičiaus ar asortimento dydžio, kuris reikalingas
jų gamybos ir vartotojų poreikių tenkinimo kokybei gerinti bei verslo pelningumui didinti. Visos
prekių grupės atsisakymo strategija reiškia gamybos ir pardavimų mažinimo tendenciją, kai
gaminamų ir rinkai teikiamų prekių dalis neatitinka bendro strateginio plano. Rinkai siūlomų prekių
įvairinimo strategija, šią strategiją dažniausiai taiko mažos įmonės, kurioms tenka konkuruoti su
lyderiais (p. 219).
Kaina. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) išskiria tokius
kainų nustatymo metodus:
 orientuota į kaštus – šį metodą taikydama, įmonė prekės kainą gali nustatyti taip:
kaštai plius antkainis. Jis yra palankus gamintojui, kuris gauna norimą pelną už kiekvieną
pagamintą ir parduotą prekę.
 orientuota į paklausą - kainos lygio pagrindas nustatomas pagal tai, kaip
vartotojai suvokia prekę, kokią reikšmę jai suteikia savo vaizduotėje. Nustatant kainą remiamasi
egzistuojančios paklausos lygiu. Įmonė keičia savo prekės kainą priklausomai nuo paklausos
pokyčio. Prekės paklausai išaugus, įmonė kainą padidina, o paklausai sumažėjus - sumažina.
 orientuota į konkurentus - įmonė daugiausia remiasi konkurentų kainomis. Savo
prekei kainą ji nustato tokią, kokias analogiškoms savo prekėms nustatė jos konkurentai, arba
truputį didesnę ar mažesnę už jos konkurentų (p. 215-217).
Kainodaros strategija – tai rinkinys praktinių veiksnių ir metodų, kurių tikslinga
laikytis nustatant įmonės prekių rinkos kainas. Strateginė rinkodara reikalauja ne tik kitaip žvelgti į
savo prekę, bet ir pakeisti kainos nustatymo procedūrą (Rastenis J., 2005, p. 30). Taigi šis autorius
pateikia tokias kainodaros strategijas: Didelių kainų strategija. Šios strategijos tikslas - gauti
antpelnį „nugriebiant grietinėlę" iš tų pirkėjų, kuriems nauja prekė turi ypač didelę vertę ir kurie
pasirengę už ją sumokėti didesnę negu normali kainą; Vidutinių kainų strategija ( neutrali
kainodara). Yra priimtina visų prekės gyvavimo ciklo stadijų metu, išskyrus smukimo, ir yra tipinė
daugeliui firmų, kurių politika - ilgą laiką gauti pelną; Mažų kainų strategija ( įsiskverbimo
strategija). Strategija gali būti naudojama bet kurios prekės gyvavimo stadijos metu; Tikslinių kainų
 12

strategija. Naudojant šią strategiją, kaip besikeistų kaina ar pardavimas, siekiama, kad pelno būtų
gaunama tiek pat, t.y. pelnas yra tikslinis dydis. Šia strategiją dažniausiai naudoja stambiosios
kompanijos. Lengvatinių kainų strategija; Jos tikslas padidinti pardavimą. Naudojama prekės
smukimo stadijos metu ir turi įvairių nuolaidų; Jungtinės kainodaros strategija orientuojasi į
vartojimo kainą, kuri yra lygi prekės kainai ir jos vartojimo išlaidoms; Sekimo lyderių strategija. Ši
strategija nenumato nustatyti kainų naujoms prekėms atsižvelgiant į rinkoje vyraujančios firmos
kainų lygį. Nesuapvalintų arba psichologinių kainų;. Tai paprastai apvalaus skaičiaus nesiekiančios
kainos; Kainų grandinėlės. Šiai strategijai yra būdinga tai, kad nustatoma keliolika kainų ir
kiekviena kaina atspindi tam tikrą tos pačios prekės kokybę (p. 31-32). O Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) išskiria šias kainų strategijas:
Nugriebimo strategija – tai tokia kainos strategija, kai naujai prekei nustatoma aukšta
kaina, skverbiantis į didesnę rinkos dalį, laipsniškai mažinama (p. 223).
Skverbimosi strategija - tai tokia kainos strategija, kai nustačius pabrėžtinai nedidelę
pradinę kainą siekiama skverbtis į didelę rinkos dalį. (p. 224).
Kainos ir kokybės strategija. Nustatydama kainą, įmonė turi žinoti, kokia kainos ir
kokybės poziciją užima prekė. Galimi devyni kainos ir kokybės strategijų variantai (žr. 1 pav.).

1 pav. Devyni kainos ir kokybės strategijų variantai

Šaltinis: Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. – Vilnius, 2000. -p. 225.
Į konkurentus orientuota strategija. Kai kurios įmonės savo prekės kainą nustato
mažesnę negu artimiausio konkurento. Joms atrodo, kad mažesnė kaina pritrauks daugiau vartotojų
(p. 225).
Paskirstymas. Tai marketingo komplekso elementas, kuris apima sprendimus ir
veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo (Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 233). Gineitienės Z (2005) teigimu paskirstymo strategijos
susijusios su prekių ir paslaugų pateikimo vartotojams kanalų problema. Kanalų struktūros
strategija numato du paskirstymo variantus: tiesioginį ir netiesioginį paskirstymą (agentas,
didmenininkas, mažmenininkas, platintojas)(p. 225). Jewell B.R. (2002) teigimu klientai skirstomi į
pramoninius klientus (kitas įmones) ir asmeninius vartotojus (asmenis, namų ūkius). Tikėtina, kad
 13

tarp šių dviejų paskirstymo kanalo galų įsiterps įmonės tarpininkės, kurios užsiima prekių
pardavimu kitoms organizacijoms paskirstymo kanale. Tokios tarpininkės yra:
 Agentai - jie dirba kitos įmonės vardu, atlikdami jai tam tikras paslaugas. Jie
dažniau pasitelkiami eksportuojant bei importuojant, tačiau pasitaiko ir šalies viduje. Galima išskirti
agentus komisionierius ir agentus atsargų turėtojus. Komisionierius priima iš klientų užsakymus,
tačiau neturi į prekes visų teisių. Jis netampa prekių savininku, o kartais net neturi jų fiziškai.
Atsargų turėtojas sandėliuoja gamintojui priklausančias prekes konsignacijos ar kitais pagrindais.
Visi agentai veikia kitų įmonių vardu.
 Didmenininkai - jie perka prekes, kad parduotų jas kam nors kitam, išskyrus
tiesioginius vartotojus. Didmenininkai tiekia prekes mažmenininkams (kurie paskui jas parduoda
vartotojams) arba gamybos įmonėms (kurios jas naudoja gamybos procese).
 Mažmenininkai – jie perka prekes iš didmenininkų (kartais - tiesiai iš gamintojų),
kad parduotų jas visuomenei parduotuvėse ar kitokiais mažmeninio pardavimo būdais. Mažmenininkas
suteikia: galimybę rinktis iš prekių įvairovės; patogias paslaugas; informacijos ir patarimų
vartotojams; galimybę prekes pristatyti (kai kuriais atvejais); galimybę taikyti kreditą (kai kuriais
atvejais); pakavimą; informacijos apie rinką gamintojams. (p. 203-205).
Gudonavičienės R., Bučiūnienės I. (2003) teigimu prekes paskirstyti galima
vadovaujantis trimis strategijomis :
 Intensyvus paskirstymas - tai toks paskirstymas, kai gamintojas savo prekes
pateikia pirkėjui per kuo gausesnius prekybos tarpininkus.
 Atrankinis paskirstymas - tai toks prekių paskirstymas, kai gamintojas nustato tam
tikrus kriterijus tarpininkams ir pagal tai apriboja tarpininkų galimybes prekiauti savo prekėmis.
 Išskirtinis paskirstymas - tai toks prekių paskirstymas, kai gamintojas tam tikrame
regione tik vienam prekybos tarpininkui suteikia teisę prekiauti savo prekėmis (p. 35).
Rėmimas. Bakanausko A. Darškuvienės V. (2000) teigimu rėmimas yra organizacijos
pastangos informuoti potencialius pirkėjus ir paskatinti juos pirkti produktą. Efektyvi kainodara
papildo ryškiausius rėmimo metodus: reklamą, asmeninį pardavimą, pardavimų skatinimą. Kaina
dažnai naudojama kaip rėmimo įrankis (p. 167).
Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia, kad rėmimo
kompleksas - tai įrankių rinkinys, kurį galima pritaikyti siekiant konkrečių rėmimo veiksmų. Prieš
imantis konkrečių veiksmų visų pirma būtina apsispręsti, kam tie veiksmai turi būti skirti. Šis
sprendimas turi būti dvejopas: reikia bent apytikriai numatyti, kokio pločio auditoriją norime
pasiekti; reikia apsispręsti, į kokią paskirstymo kanalo grandį bus nukreipti veiksmai (p. 289). Šie
autoriai išskiria keturias pagrindines rėmimo veiksmų rūšis, tai: reklama; pardavimo skatinimas;
ryšiai su visuomene; asmeninis pardavimas. Kiekviena rėmimo veiksmų rūšis turi tam tikrų savitų
 14

bruožų, nuo kurių priklauso jų naudojimas. Reklama per tam tikrus nešiklius skleidžia užsakovo
pageidaujamą informaciją, pardavimo skatinimas padeda sukurti išskirtines prekių įsigijimo sąlygas
ir pranešti apie jas potencialiems pirkėjams. Ryšiai su visuomene tiesiogiai nėra užsakomi, tačiau
pasiekiami tam tikra ilgalaike veikla, pastiprinant ją įvairiais renginiais ar kitomis visuomenės ir
žiniasklaidos dėmesį patraukiančiomis priemonėmis. Asmeninis pardavimas nuo kitų rėmimo
veiksmų skiriasi visų pirma tiesioginio dialogo su potencialiu pirkėju galimybe. Visos rėmimo
priemonės drauge sudaro marketingo komplekso elementą rėmimą (Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 288).Taip pat rėmimo kompleksą paminėjo ir Jewell B.R.
(2002, p. 185).
Egzistuoja dvi tipiškos rėmimo strategijos: stūmimo ir traukimo. Stūmimas – tai tokia
rėmimo strategija, kai kiekvienas paskirstymo kanalo dalyvis rėmimo veiksmus nukreipia į
artimiausią paskirstymo kanalo grandį. Traukimas - tai tokia rėmimo strategija, kai pastangos ir
veiksmai yra nukreipiami į galutinį vartotoją, kad sužadintų prekės poreikio grįžtamąjį signalą
(Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 291). Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia, kad rėmimo strategijos prioritetai priklauso nuo to, kaip
ilgai įmonė numato užsiimti tokia veikla. Traukimo strategija gali atsipirkti tik per palyginti ilgą
laikotarpį. Nemaža laiko praeina, kol pirkėjai susidomi ir pradeda pirkti. Taigi traukimo strategijos
atveju reikia investuoti nemažai lėšų, kurios atsiperka tik per ilgesnį laikotarpį (p. 291). Stūmimo
strategijos atveju. Artimiausioje paskirstymo kanalo grandyje esančių pirkėjų yra kur kas mažiau
negu galutinių vartotojų paskirstymo sistemos pabaigoje. Todėl ir rėmimo veiksmai gali būti
mažesnio masto, o dažniausiai - ir pigesni. Stūmimo strategija yra pasyvesnė, tačiau nereikalauja
tiek daug investicijų. Todėl ji dažnai yra vienintelė alternatyva nedaug išteklių rėmimo reikmėms
galinčioms skirti įmonėms (Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 292).
Gineitienės Z (2005) teigimu rėmimo strategijos sprendžia vartotojų informavimo, jų nuomonės
sudarymo, poreikio skatinimo ir pardavimų stabilizavimo, priemonių planavimo, įdiegimo ir
kontrolės klausimus. Šios strategijos gali būti nukreiptos į reklamos, populiarinimo, asmeninio
pardavimo ir pardavimų skatinimo sritis (p. 228).

1.4 Personalo planas

Zakarevičiaus P. (2003) teigimu organizacijos valdymo struktūra - tai darbuotojų ir
padalinių, atliekančių jos veiklos reguliavimo procesus, visuma. Ši visuma kiekvienoje
organizacijoje yra originali, padalinių kompoziciją (tarpusavio sandara) ir informaciniai ryšiai tarp
jų yra skirtingi. Valdymo struktūra objektyviai susiformuoja keičiantis valdymo darbų sudėčiai bei
turiniui, atsirandant naujiems šio pobūdžio darbams, t.y. vykstant valdymo darbo pasidalijimo
procesui (p. 93). Stoškus S., Beržinskienė D. (2005) teigia, jog valdymo struktūra - tai visuma
 15

linijinių, funkcinių ir tikslinių valdymo elementų, siejamų tarpusavyje linijiniais ir funkciniais

pavaldumo ryšiais. Organizacinė valdymo struktūra gali būti suprantama kaip darbo paskirstymo ir
kooperacijos forma valdymo procese (p.131). Valdymo struktūrų apibūdinimui ir nagrinėjimui
pasitelkiami trys klasikiniai jų tipai: linijinė, funkcinė ir linijinė-funkcinė struktūros. Šių tipų esmę
nusako ryšių tarp padalinių ir atskirų darbuotojų pobūdis (Stoškus S., Beržinskienė D., 2005, p.
134). Zakarevičius P. (2002) teigimu linijinėje struktūroje kiekvienam padaliniui vadovauja vienas
vadovas, atliekantis visas jo valdymo funkcijas. Padalinio narys pavaldus tik šiam vadovui. Tokiu
būdu, nurodymai vykdytojui iš vadovo ir vykdytojo ataskaita vadovui vyksta "viena - vienintele
linija" (žr. 2 pav.) (p. 114).

2 pav. Linijinė valdymo struktūra

Šaltinis: Zakarevičius P. Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas. – Kaunas: 2003. -p. 95.

Pasak Butkaus F.S (2007) teigimu linijinė valdymo struktūra buvo visiškai paprastosios
kooperacijos, kai visi padaliniai dirba vienodą darbą, sąlygomis (p. 73). Stoškus S., Beržinskienė D.
(2005) teigimu Linijinės valdymo struktūros pagrindinė savybė - tiesioginiai ryšiai tarp visų
valdymo lygių. Linijinėje struktūroje yra minimalus valdymo pakopų skaičius ir labai aiškiai
išreikštas pavaldumas. Nurodymai vykdytojui iš vadovo ir vykdytojo ataskaita vadovui vyksta
„viena-vienintele linija". Linijiniam vadovui suteikiama teisė priimti sprendimus ir veikti
nesuderinus su kitais vadovais. Linijinis vadovas atsakingas už jam pavaldžios organizacijos visas
funkcines sritis, pavyzdžiui, gamybą, pardavimus, rinkodarą ir finansus ir t.t., tai yra už visą
organizacijos veiklą (p. 134).
Zakarevičiaus P. (2002) teigimu funkcinėje struktūroje pagrindinis vadovas vadovauja
funkciniams vadovams, kurių kiekvienas vadovauja vykdytojams savo kompetencijos ribose. Tokiu
būdu, vykdytojas nurodymus gauna iš kelių funkcinių vadovų ir atsiskaito taip pat prieš kelis
asmenis (žr. 3 pav.) (p. 114).

3 pav. Funkcinė valdymo struktūra

 16

Šaltinis: Zakarevičius P. Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas. – Kaunas: 2003. -p. 95.
Zakarevičiaus P. (2002) teigimu linijinė-funkcinė struktūra. Jos esmė tokia: priimant
sprendimus panaudojami funkcinio valdymo pranašumai, o organizuojant sprendimų realizavimą -
linijinio valdymo pranašumai. Pagrindinis vadovas priima sprendimus konsultuodamasis ir
įvertindamas funkcinių vadovų nuomonę. Nurodymai dėl sprendimų įgyvendinimo perduodami ir
ataskaitos priimamos jau linijiniu principų (žr. 4 pav.) (p. 115).

4 pav. Linijinė- funkcinė valdymo struktūra

Šaltinis: Zakarevičius P. Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas. – Kaunas: 2003. -p. 95.
Zakarevičius P. (2002) teigia, jog visos valdymo struktūros yra hierarchinės - valdymas
vyksta keliuose lygiuose, o kiekviename iš šių lygių priimami ir įgyvendinami juos atitinkantys
sprendimai (p. 115).

1.5 Finansinis planas

Kaip teigia Jovaiša A. (2001) teigimu finansinis planas reikalingas atsakyti į pagrindinį
klausimą, kuris svarbus ne tik finansuotojui, bet ir pačiam verslininkui: „ar veikla bus pelninga, ar
bus įmanoma grąžinti paskolą priimtinomis sąlygomis, ar investicijos duos norimų rezultatų?“ (p.
90). Jovaišos A. (2001) finansinį planą sudaro:
1. Reikiamos lėšos ir jų panaudojimas, tai yra reikia numatyti kiek pinigų reikės
kuriant verslą bei iš kur šių pinigų gauti. Autorius nurodo šiuos finansavimo būdus:
Akcijos. Finansavimas, kai išleidžiama naujų ar parduodama dalis turimų akcijų,
yra gana sudėtingas, užtrunka ilgokai ir tinka, jeigu ieškote didesnio kapitalo ilgesniam laikui. Jei
įmonė yra uždaroji akcinė bendrovė, galimi du būdai: 1) didinti įstatinį kapitalą, 2) parduoti
dabartinių savininkų akcijas.
Paskolos. Paskolos gali būti ir ilgalaikės, ir trumpalaikės. Nesvarbu, kokia būtų
paskola, bankas visada prašys užstato, kurio vertė turės būti didesnė už prašomą paskolą. Jei kredito
negrąžinsite, užstatas gali būti parduotas iš varžytinių ir pinigai grąžinti skolintojui.
Įvairios nuomos sutartys ir pirkimas išsimokėtinai. Perkant ilgalaikį, brangų turtą,
itin plačiai naudojama išperkamoji nuoma (lizingas). Ji labai panaši į pirkimą išsimokėtinai. Skiriasi
tuo, kad juridiškai turtas nuomotojui priklauso tol, kol už jį nesumokate visos sumos, o perkant
išsimokėtinai jis iškart priklauso Jums, bet abiem atvejais juo naudotis galite nuo pat sutarties
 17

pradžios.
Pirkimas skolon ir prekių apmokėjimas avansu. Tai trumpalaikis finansavimo
būdas, bet, ko gero, pats efektyviausias. (p. 93).
2. Finansinių rodiklių skaičiavimo prielaidos, šioje dalyje paaiškinami visi kituose
skyriuose pateikiami skaičiai, jei jie nepaaiškinti ten kur įrašyti (p. 97).
3. Pardavimo prognozė. Svarbiausia, kad prognozuojami dydžiai būtų įtikinami ir
realūs (p. 98).
4. Išlaidų prognozė. Firma bus pranašesnė už kitas, jeigu jos veiklos (gamybos)
sąnaudos bus mažesnės ir pasiūlytas produktas, kurio charakteristikos priimtinos vartotojui (p. 100).
5. Prognozuojama pelno ataskaita. Jos tikslas atskleisti verslo pelningumą (p. 103).
6. Prognozuojama pinigų srautų ataskaita. Jovaišos A. (2001) teigia, kad gauti pinigai
nėra pelnas ir, atvirkščiai, uždirbtas pelnas — nebūtinai gaunami pinigai. Kai kada verslas gali
gyvuoti ir neuždirbdamas pelno (kol pakanka pinigų atsargų), bet negali funkcionuoti, jei trūksta
pinigų, net jeigu yra puikios perspektyvos gauti didelį pelną. Šios ataskaitos tikslas - parodyti, ar
užteks veiklai pinigų bet kuriuo projekto įgyvendinimo momentu. Joje fiksuojamos ne pajamos ir
sąnaudos, bet pinigų gavimas it mokėjimas(p.107).
7. Prognozuojamas balansas. Turi būti sudaromas bent jau pirmųjų projekto metų
kiekvieno ketvirčio pabaigos ir kiekvieno kitų metų pusmečio pabaigos balansas (p. 110).
8. Gamybos nenuostolingumo taško analizė. Nenuostolingumo taško analizė rodo,
koks turi būti pardavimas, kad verslas būtų pelningas (p. 114).
9. Prognozuojami ekonominiai rodikliai. Jovaišos A. (2001) nurodo šiuos
ekonominius rodiklius:
Bendrasis padengimo koeficientas- tai įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų
santykis. Jis rodo, kiek trumpalaikis turtas kompensuoja trumpalaikius įsipareigojimus.
Skubaus padengimo koeficientas- likvidaus įmonės turto (trumpalaikis turtas - atsargos) ir
trumpalaikių skolų santykis.
Bendrasis pelningumas - įmonės bendrojo pelno ir viso pardavimo santykis ptocentais.
Grynasis pelningumas - grynojo pelno ir viso pardavimo santykis ptocentais.
Turto grąža - įmonės grynojo pelno ir viso turto santykis procentais.
Nuosavybės grąža - įmonės grynojo pelno ir savininkų nuosavybės santykis procentais.
Skolos ir nuosavybės koeficientas - visų įmonės skolų it savininkų nuosavybės santykis.
Vidutinis mokėjimo laikotarpis - pirkėjų įsiskolinimo ir viso pardavimo santykis,
padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365).
 18

Atsargu apyvartumas - atsargų ir parduotų prekių bei atliktų paslaugų savikainos santykis,
padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365).
 19

2VERSLO PLANAS

2.1 Įmonės ir produkto apibūdinimas

Įmonė yra uždara akcinė bendrovė, priskiriama juridinio asmens statusą turinčioms
įmonėms su ribota turtine atsakomybe. Įmonė UAB „LoMinda“ yra paslaugas teikianti įmonė. Ji yra
laikoma maža įmonė, kadangi atitinka visas šias sąlygas:
1) įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;
2) įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne
didesnė kaip 17 mln. litų;
3) įmonė yra savarankiška.
UAB “LoMinda” įregistruota Klaipėdos miesto įmonių rejestre 1996 m. sausio mėn.
25 d. Įmonės registravimo Nr.AB 03-76, įmonės kodas 141359278.
Bendrovės veiklos pobūdis – cheminis drabužių valymas (EVRK 930120), kuris
atitinka LR standartus: RST Liet. TSR 385-82, vietoj RST Liet. TSR 385-77.
UAB „LoMinda“ misija:
UAB „ LoMinda “ siekti aukštos savo paslaugų kokybės, veiklos tobulėjimo ir
komandinio darbo.
1. Kokybė –siekdama aukštos kokybės įmonėje veikia kokybės kontrolė, kuri
kiekvieną diena tikrina išvalytus rūbus ar jie tinkamai ir be priekaištų išvalyti.
2. Patirtis, tobulėjimas – iš vienos pusės įmonei jau 12 m. ir ji jau yra sukaupusi
nemažą patirtį, bet visada yra kur tobulėti, jei įmonės veikla netobulės, tada ji sustos vietoje ir
praras savo klientus, nes konkurentai nestovi vietoje.
3. Komandos darbas – viso kolektyvo bendradarbiavimas – tai reiškia, kad tai lyg
antra šeima, kurioje viskas sprendžiama kartu. Jei visas kolektyvas dirba kaip viena ranka, vadinasi
yra kolektyve bendradarbiavimas. Jei yra bendradarbiavimas – tada yra ir kokybiškas darbas.
UAB „ LoMinda “ vizija:
1. Žemaitija – nors įmonės filialų yra Palangoje ir Kretingoje ji siekia plėstis visoje
Žemaitijoje. Tačiau tam reikalinga didesnė darbuotojų kontrolė, nes kuo darbuotojų daugiau kuo
didesni atstumai tuo yra sudėtingesnis organizacijos valdymas. Todėl įmonei reiktų gerinti visų
pirmą darbuotojų kontrolę tai yra personalo valdymą ir tik tada plėstis Žemaitijoje.
2. Kokybiškas darbas – jei darbas yra atliekamas iš karto kokybiškai, atsakingai
įmonė sutaupo pinigų, nes klientai nereiškia pretenzijų, nereikia jiems gražinti pinigų už
nekokybiškai atliktą darbą. Jei klientai mato, kad darbas atliktas kokybiškai jie parekomenduos ir
savo pažystamiems apsilankyti šioje įmonėje.
3. Pritraukti klientų - kuo daugiau klientų – tuo daugiau pajamų.
 20

4. Naujų paslaugų įtraukimas į esamų paslaugų asortimentą.

Taigi įmonėje visa veikla turi būti tikslinga, kryptinga, paprasta, ekonomiška, operatyvi
ir orientuota į šios įmonės vizijos įgyvendinimą
Ši įmonė pirmoji Klaipėdoje pradėjo teikti tokią paslaugą: skalbinių paėmimą ir
pristatymą į namus. UAB „LoMinda“ siūlo platų paslaugų asortimentą ne tik tekstilės gaminių sausą
valymą ir skalbimą, bet ir kailinių bei odos gaminių valymą, natūralios odos spalvos atnaujinimą ir
jos struktūros atstatymą, rūbų remontą, įvairių dydžių patalynės skalbimą, pūkų ir plunksnų valymą,
sausą bei šlapią kilimų valymą, žaislų, žaliuzių, užuolaidų valymą-skalbimą, gaminių paėmimą ir
pristatymą į namus. Ji yra sukaupusi didelę patirtį šioje paslaugų teikimo srityje. UAB „LoMinda“
yra įsikūrusi Klaipėdoje, ji turi dvi valyklas ir aštuonis skalbinių priėmimo punktus, bei dar tris
priėmimo punktus kituose Lietuvos miestuose: Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose. UAB
„LoMinda“ yra pranašesnė už konkurentus vien tuo, kad turi daugiau priėmimo punktų Klaipėdoje tai
yra patogiau klientui, nes jis renkasi esantį jam arčiau namų. Ši įmonė turi nemažai savo nuolatinių
klientų bei nuolat atsirandančių naujų klientų, kuriuos puikiai aptarnauja valyklos priėmėjos,
priimdamos ir atiduodamos skalbinius bei suteikdamos reikiamą informaciją. O valyklų darbuotojai
per 12 metų sukaupę didele patirtį stengiasi kuo geriau atlikti savo darbą - tinkamai išvalyti, išskalbti
skalbinius, kad klientai būtų patenkinti, ir jiems tai puikiai sekasi.
Siekiant dar didesnio pelno ir patenkinti vis labiau augančius klientų poreikius 2008 m.
gruodžio 1 d. imta teikti dar vieną paslaugą, tai drabužių taisymas. Kadangi šiais laikai žmonės yra
labai užimti, laikas yra tapęs labai vertingas, todėl padedant žmonėms jį taupyti ir atsižvelgiant į
daugelių klientų pageidavimus buvo pradėta teikti šią paslaugą.

2.2 Makro ir mikro aplinkų įvertinimas

Įmonei būtina įvertinti ją veikiančią išorinę aplinką – makroaplinką. Makroaplinkos
įmonė pakeisti neturi galimybės, todėl turi prie jos taikytis. Toliau bus analizuojama įmonę UAB
„LoMinda“ veikianti išorinė aplinka, tai ekonominė aplinka, mokslinė - technologinė aplinka ir
gamtinė aplinka. Kiekviena jų bus įvertinta.
Ekonominė aplinka. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kiekvienais metais
auga. Taip pat gyventojų realusis darbo užmokestis nuo 2002 metų Lietuvoje kasmet didėja. Augant
šalies ekonomikai ir gerėjant žmonių pragyvenimo lygiui, kartu didėja ir gyventojų perkamoji galia,
vis daugiau žmonių skiria pinigų rūbų skalbimui.
Mokslinė – technologinė aplinka. Mokslinė ir technologinė aplinka labiausiai daro
įtaką teikiamos paslaugos tobulinime. Techninės pažangos spartėjimas, neribotos naujovių
galimybės, skalbimo ir valymo priemonių, medžiagų ir mašinų tobulinimas leidžia daugumai
žmonių turėti savo namuose pakankamai geras skalbimo medžiagas, mašinas ir skalbtis namuose.
 21

Tačiau UAB „LoMinda stengiasi teikti tokias paslaugas, kurių kiekvienas neturi galimybės turėti
savo namuose ir kurios atitiktų visus mūsų pageidavimus. Taip pat stengiasi, kad butų atliktos
geriau nei sugebama namuose. Yra naudojama technika ir priemonės bei skalbimo ir valymo
medžiagos, kurių negali įsigyti ir turėti kiekvienas. Todėl įmonei būtina pastoviai domėtis naujomis
technologijomis.
Gamtinė aplinka. Vartotojai vis dažniau renkasi ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir
ekologiškas, todėl įmonės aplinkos apsaugos aspektų valdymas ir veiklos procesų neigiamo
poveikio aplinkai mažinimas turi reikšmės konkuruojant. Tad įmonės, teikiančios paslaugas, turi
iškelti sau tikslą rūpintis, kad rūbai kuriuos valo cheminėmis ir kitokiomis medžiagomis būtų kuo
mažiau kenksmingos aplinkai ir žmogui (nesukeltų alergijos). Stengiamasi, kad vartotojams teikiant
paslaugą būtų kuo mažiau naudojama kenksmingų medžiagų, tad medžiagos perkamos iš patikimų
firmų. Taip pat įtakos turi ir klimatas, metų laikai daugiausia rūbų yra nešama valyti vasaros gale
rudenį, kai žmonės ruošiasi šaltajam sezonui ir neša valyti namuose sunkiai išplaunamus drabužius
(paltus, kailinius, striukes ir t.t.).
Socialinė-kultūrinė aplinka. Kadangi svarbiausias socialinės-kultūrinės aplinkos
rodiklis – šalies gyventojų skaičius. Tai ši aplinka daro nemažą įtaką verslo įmonei. Jai yra
naudinga, kai gyventojų skaičius didėja, nes daugėja potencialių jos paslaugų vartotojų, didėja
darbo jėgos pasiūla. Kintat gyvenimo būdui, pagrindinėms vertybėms, socialinėms-ekonominėms
gyventojų klasėms, daro didelį poveikį įmonei, nes nuo jų priklauso darbo jėgos pasiūla ir
visuomenės pirkimo įpročiai. Šiuo metu žmonės yra labiau užimti taigi nebelieka laiko tokiems
darbams kaip skalbimas. Todėl daugelis ne tik labai pasiturinčiai gyvenantys žmonės, bet ir
vidutinės klasės žmonės, taupydami laiką ar neturėdami tinkamų sąlygų išsiskalbti ar išsivalyti
vienokį ar kitokį daiktą neša jį į valyklą.
Politinė - teisinė aplinka. Dėl cheminio drabužių valymo yra keliami aukštesni
aplinkosaugos bei higienos reikalavimai nei paprastoms valykloms.
Tampat įmonei reikia įvertinti ir vidinę aplinką – mikroaplinką. Toliau bus
analizuojama įmonę UAB „LoMinda“ veikianti vidinė aplinka, tai tiekėjai, klientai ir konkurentai.
Kiekviena jų bus įvertinta.
Tiekėjai. Jie tiekia įvairias medžiagas skalbimui ir sausam valymui tai „Lavestina“,
„Higėja“, „Algol chemikals“, įmonė turi stebėti atsargų kiekį, nes nepakankamas medžiagų kiekis,
vėlavimas jas pristatant gali pakenkti pardavimams, klientai gali likti nepatenkinti. Taip pat įmonė
turi stebėti ir medžiagų kainų svyravimus. Pabrangus medžiagoms bendrovė gali būti priversta kelti
paslaugų kainas. Tad įmonė yra pasirinkus patikimus tiekėjus su jais yra palaikomi glaudūs ryšiai.
Klientai. Įmonė tikslinis segmentas yra įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės -
ekonominės klasės Klaipėdos, Palangos, Kretingos ir Gargždų miesto gyventojai bei gretimų
 22

gyvenviečių gyventojai turintys savo pajamas, taip pat įvairios įmonės ir įstaigos. Kadangi UAB
„LoMinda“ grupė neišskiria konkretaus rinkos segmento, jai paranku taikyti universalią rinkodaros
strategiją visose rinkose, t.y. kompanija nesegmentuoja rinkos į vieną pagrindinį ir stengiasi
aptarnauti visų tipų vartotojus. Tai leidžia bendrovei naudoti standartizuotą marketingo programą.
Nuo klientų skaičiaus bei aktyvumo priklauso įmonės pelnas.
Konkurentai. Įmonė turi stengtis geriau patenkinti vartotojų poreikius nei jos
konkurentai, ji turi įgyti pranašumą vartotojų sąmonėje. UAB „LoMinda“ konkurentai yra kitos
įmonės teikiančios tokias pat paslaugas rūbų, pūkų, kilimų, odos valymo ir skalbimo. Taigi jos
konkurentai yra: IĮ „Linartika“, UAB „Joglė“, UAB „Rasa“, IĮ „Baltijos Prochemas“, UAB
„ABETA“. UAB „LoMinda“ yra gerai įsitvirtinusi vidaus rinkoje, nes ji jau gyvuoja 12 metų yra
sukaupusi nemažai patirties. Taip pat ji gana sėkmingai konkuruoja su kitomis Klaipėdoje panašias
paslaugas teikiančiomis įmonėmis. UAB „LoMinda“ turi aštuonis priėmimo punktus dvi valyklas
Klaipėdoje, taip pat dar po vieną priėmimo punktą Kretingoje, Palangoje ir nesenai atsidariusį
punktą Gargžduose. Kuo daugiau priėmimo punktų tuo geriau ir patogiau klientams nereikia toli
niekur vykti, nes valyklos priėmimo punktai yra gana tolygiai pasiskirstę visoje Klaipėdoje, o
konkurentai turi tik po keletą priėmimo punktų.

2.3 Rinkodaros planas

Kaip jau minėta anksčiau klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, t.y. žmonės,
įvairios įmonės, įstaigos. Klientai yra įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės - ekonominės klasės,
bei lyties tiek vyrai, tiek moterys naudojasi šia paslauga.
Paslaugų kokybė yra aukšta kadangi per daugelį metų yra sukaupta didžiulė patirtis
šioje srityje. Klientai patenkinti atliktu darbu vis sugrįžta ir naudojasi šiomis UAB „LoMinda“
teikiamomis paslaugomis. Be to klientus traukia ir patogumas vienas ir jų yra tas, kad punktų yra
Klaipėdoje daug, daug daugiau nei konkurentų ir klientai gali pasirinkti jiems patogiausią vietą
atnešti savo skalbinius, be to yra teikiama tokia paslauga kaip rūbų, skalbinių pristatymas į namus ir
paėmimas iš jų. Taip pat atsiradus naujai paslaugai – rūbų taisymui, kurios neteikia kitos valyklos,
tai jau yra pranašumas prieš konkurentus valymo paslaugomis užsiimančių įmones, nes žmonės
atnešę rūbą gali jį patrumpinti, pasiaurinti ir kartu išvalyti ar išskalbti UAB „LoMinda“. O žemos
rūbų taisymo kainos leidžia konkuruoti su siuvimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Ši paslauga
yra naudinga ir reikalinga, kadangi daug žmonių ateidavo į UAB „LoMinda“ ir prieš valydami rūbą
paklausdavo ar galima būtų pataisyti viena ar kitą drabužio detalę.
Taikomas kainų nustatymo metodus orientuotą i konkurentus, nors kokybė čia ir svarbi
tačiau dauguma ateinančių naujų klientų gali nežinoti, kokios kokybės šitoje firmoje paslaugos yra
suteikiamos ir pamačius aukštesnes kainas nei kitur gali atbaidyti klientą. Be to į kaštus orientuotą
 23

kainą butų sunku nustatyti, kadangi paslaugos yra labai įvairios kaip ir gaminiai, kuriems ši
paslauga atliekama kartais medžiagų sunaudojama mažiau ar daugiau išvalyti tam pačiam daiktui,
nes tai priklauso ne tik nuo daikto, bet ir nuo dėmių esančių ant jo. Todėl būtu sudėtinga
kiekvienam daiktui nustatinėt kainas pagal galimas dėmes. Atsiradusiai naujai paslaugai (rūbų
taisymui) taikoma skverbimosi strategija - tai tokia kainos strategija, kai nustačius pabrėžtinai
nedidelę pradinę kainą siekiama skverbtis į didelę rinkos dalį. Kadangi siuvimo srityje dirbančių
įmonių yra nemažai Klaipėdoje ir kituose miestuose tai siekiant įsiskverbti į šią rinką geriausias
būdas ir yra taikyti skverbimosi strategiją, ji leis pritraukti klientus, taupančius savo pinigus, o
kadangi pinigai šiais laikais yra vertinami, taigi galima šiuo būdu pritraukti nemažai potencialių
pastovių klientų. Be to šios naujos paslaugos atsiradimui nereikia daug išlaidų, kadangi valyklos jau
veikia ir priėmimo punktai yra reikia tik pasamdyti naują darbuotoją ir įsigyti pagrindinių medžiagų
siuvimui (įvairių spalvų siūlų, užtrauktukų, juostelių kelnėms, pamušalų, sagų, įvairaus dydžio
adatų siuvimo mašinai ir ne tik), bei sukurti tinkamą darbo vietą. Įmonėms, įstaigoms sudariusioms
sutartį taikoma nuolaida priklausomai nuo kiekio, joms yra galimybė atsiskaityti sekantį mėnesį per
10 dienų nuo sąskaitos- faktūros gavimo dienos už esamo mėnesio suteiktas paslaugas, jei yra
vėluojama taikomi 0,1 procento delspinigiai. O ne juridiniams asmenims atnešus UAB „LoMinda“
kvituką yra taikoma nuolaida vadinama litu pigiau, nuo sekančio valomo daikto yra taikoma vieno
lito nuolaida, taip pat taikoma gimtadienio nuolaida 30 procentų, bei valantis 3 daiktus megztinis
išvalomas nemokamai. Kiekviena veikla patiria tam tikrų sąnaudų(žr. 1 lentelė).
1 lentelė
Mėnesio sąnaudos paslaugoms teikti
Išlaidu pavadinimas Išlaidų suma mėnesiui Lt
Elektra 2832
6 skalbimo mašinos iš jų 3 nuolat dirbančios x (3kwh)x 20dienų x 10 val. x 0.4Lt 720
2 cheminės valymo mašinos (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
2 siuvimo mašinos (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
1 Lyginimo presas (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 192
2 Džiovyklos (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
2 Garintuvai (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
2 Lygintuvai (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
Vanduo 800
200m3 x 4 lt

Degalai 600
2 automobiliai x 3Lt/10km x 1000 km/mėn.
Medžiagos 2500
Skalbimo milteliai 500
Dėmes valančios medžiagos 700
Minkštiklis 600
Percloretilenas 700
Patalpų nuoma 19500
Darbo užmokestis 37335
Smulkūs naudojamos technikos remonto darbai 200
Kanceliarinės prekės 100
Viso: 63867
 24

Paskirstymas. Šioje įmonėje paslaugos teikiamos per Kretingoje, Palangoje, Telšiuose

ir Klaipėdos mieste aštuoniuose vietose atidarytuose priėmimo punktuose į kuriuos klientai gali
atnešti priduoti savo skalbinius bei juos atsiimti. Taigi vartotojas aptarnaujamas tiesioginėmis
rinkodaros priemonėmis. Kadangi UAB „LoMinda“ punktų yra daugiau nei kiekvienas konkurentas
turi tai suteikia palankesnes sąlygas pritraukti daugiau klientų, kadangi yra patogiau, arčiau namų.
Vienas iš punktų yra S. Daukanto gatvėje tai pats miesto centras, todėl daug klientų yra tie, kurie
dirba centre jie atneša savo rūbus per pietų pertrauką ar po darbo, kadangi taip jiems yra patogu.
Daugiau centre nėra valyklų, todėl tai didelis pranašumas prieš konkurentus. Didžiausią grėsmę
kelia Kretingos gatvėje ir Vėtrungės pasaže įsikūrusiems priėmimo punktams, kadangi netoliese yra
konkurentai esantys prekybos centruose „Studlendas“ bei „Akropolis“. Visi punktai išskyrus
Daukanto gatvėje esantį yra prekybos centruose „IKI“. Taigi „IKI“ savininkams UAB „Palink“ yra
mokama už nuoma (žr. 2 lentelė).
2 lentelė
Nuomos išlaidos
Priėmimo punktas Nuomos suma (Lt)
Laukininkų g. 2000
Vingio g. 3000
Nidos g 2000
Žardės g 2000
Taikos pr. 2000
Taikos pr. 2000
Kretingos g 2000
Palangoje Klaipėdos g. 1500
Kretingoje Savanorių g. 1500
Gargžduose Klaipėdos g 1500
Viso: 19500
Rėmimo strategija. Reiktų naudoti traukimo strategiją. Traukimo strategijos atveju
reikia investuoti nemažai lėšų, kurios atsiperka tik per ilgesnį laikotarpį. Tačiau tai yra tinkama
investicija. Pagrindinis šios strategijos įrankis-reklama. Ji gali pasiekti dideles auditorijas (reklama
spaudoje, per radiją ir televiziją, vieša reklama-ant transporto) ir ryšiai su visuomene (interviu,
publikacijos spaudoje, savo puslapis internete). Reklama siekiama pritraukti kuo daugiau klientų
atkreipti dėmesį į aukštą teikiamų paslaugų kokybę ir esamas palankias sąlygas klientams bei
įvairias nuolaidas kuriomis jie gali pasinaudoti naudodamiesi mūsų teikiamomis paslaugomis.
Reklamai skiriama kas mėnesi apie 1000Lt. Reklamuojamasi spaudoje, radijuje, autobusuose
esančiuose ekranuose. Reklama siekiama pasiekti kuo didesnį potencialių klientų ratą. Kaip minėjau
teikiamos įvairios nuolaidos klientams.
Remiantis nustatytomis kainomis ir esant gerai rėmimo strategijai bei tinkamam
paskirstymo kanalui planuojama per mėnesį suteikti paslaugų už 133356 Lt (žr. 3 lentelė).
3 lentelė
 25

Planuojami pardavimai per mėnesį

Paslauga Kaina (Lt) kiekis Suma (Lt)
valymas /skalbimas viso: 76621
Skalbinių skalbimas 1 kg 9 3000 kg 27000
Paltas 59 80 vnt. 4720
Puspaltis 49 100 vnt. 490
Striukė 39 100 vnt. 390
Odinė striukė 100 30 vnt. 300
Lietpaltis 34 20 vnt. 680
Odinis lietpaltis 105 5 vnt. 525
Švarkas 29 200 vnt. 5800
Kelnės 19 300 vnt. 5700
Odinės kelnės 49 3 vnt. 147
Sijonas 20 30 vnt. 600
Odinis sijonas 45 4 vnt. 180
Šortai 20 10 vnt. 200
Odiniai šortai 45 3 vnt. 135
Kailiniai 120 20 vnt. 1800
Puskailiniai 90 25 vnt. 2250
Suknelė 40 10 vnt. 400
Proginė suknelė 105 10 vnt. 1050
Marškiniai 19 30 vnt. 570
Palaidinė 19 15 vnt. 285
Žaislas iki 40 cm 39 5 195
Žaislas iki 60 cm 49 4 196
Antklodė pledas 49 80 3920
Pūkų valymas kg 18 300kg 5400
Kilimų valymas kg 12 700kg 8400
Sėdynių užvalkalai 25 4vnt. 100
Staltiesė 11 8 vnt. 88
Užuolaidos 1m 9 500 m 4500
Pristatymas į namus 20 30 600
Rūbų taisymas viso: 7810
Kelnių trumpinimas 15 40 600
Kelnių siaurinimas 35 30 1050
Juosmens žeminimas 30 5 150
Sijono/ suknelės trumpinimas 20 20 400
Sijono siaurinimas 20 20 400
Suknelės siaurinimas 25 10 250
Švarko/palto/striukės trumpinimas 40 70 2800
Švarko/ palto/ striukės siaurinimas 50 30 1500
Užtrauktuko įsiuvimas į striukę 20 10 200
Užtrauktuko įsiuvimas į kelnes/sijoną 12 30 360
Lopymas, aplikacijos uždėjimas 10 10 100
Viso: 927262
Per metus parduota paslaugų už 12x76621+7810=927262

2.4 Personalo planas

Konkurencinis organizacijos pranašumas priklauso nuo žmonių, dirbančių joje: jie
priima sprendimus, parduoda įmonės paslaugas, naudoja ir skirsto materialinius išteklius, palankiai
nuteikia klientus ir verslo partnerius, valdo techniką, kuria ir taiko naujas technologijas. UAB
„LoMinda“ yra 3 akcininkai vienas iš jų, kuris turi daugiausiai akcijų yra ir įmonės direktorius.
UAB „LoMinda“ personalą sudaro:
 Direktorius
 Buhalterė
 26

 Administratorė
 Technologai
 Priėmėjos-kasininkės
 Gamybinis personalas (lygintojos, dėmių išėmėjos, skalbėjos, siuvėjos)
UAB “LoMinda” dirba 28 darbuotoji. Įmonėje yra viena pamaina, kuri tęsiasi 8
valandas. Viena dalis darbuotojų ateina anksčiau ir darbą baigia taip pat anksčiau, kiti – ateina
truputį vėliau, todėl darbą baigia taip pat vėliau.
Kiekvienas darbuotojas atsako už savo darbo vietą, įrengimus, bei atlikto darbo
kokybę. Visi darbuotojai yra susipažinę su jų darbui reikalingomis darbo saugos instrukcijomis.
Įmonėje profsąjungos nėra. Taip pat nėra kolektyvinės darbo sutarties – su kiekvienu
darbuotoju sudaroma individuali darbo sutartis, ir gauna darbo užmokestį (žr. 4 lentelė). Įmonėje
yra vidaus tvarkos taisyklės, kurių privalu laikytis visiems.
4 lentelė
Darbo užmokesti

Pareigybė Darbuoto Darbo užmokestis Darbo Mokesčiai (31%) Mokesčiai (31%)

jų vienam užmokesčio iš nuo vieno iš viso (Lt)
skaičius darbuotojui viso darbuotojo (Lt)
Direktorius 1 1500 1500 465 465
Buhalterė 1 1100 1100 341 341
Administratorė 1 900 900 279 279
Technologas 2 1000 2000 310 620
Priėmėja-kasininkė 15 1000 15000 310 4650
Lygintoja -atgarintoja 2 1000 2000 310 620
Dėmių išėmėja 2 1000 2000 310 620
Skalbėja 2 1000 2000 310 620
Siuvėja 2 1000 2000 310 620
Viso 28 28500 8835
Iš viso darbdavys patiria 37335 Lt išlaidų susijusių su darbo santykiais.
Siekiant efektyviai dirbti organizacijoje svarbu ne tik optimalus darbo pasidalijimas,
bet ir užduočių paskirstymas, tam yra pateikiama UAB „LoMinda“ valdymo struktūra (žr.5 pav.).
 27
Įmonės vadovas

Buhalterė Administratorė Technologai Priėmėjos-kasininkės (valyklos)

Priėmėjos-kasininkės (priėmimo punktų)

Valyklos darbininkai

5 pav. UAB „LoMinda“ valdymo struktūra

Šaltinis: Padaryta autorės pagal „LoMinda“ įmonės duomenis
Įmonėje UAB „LoMinda“ daugelio darbuotojų kvalifikacija nėra aukšta, todėl visus
sprendimus priima ir skiria nurodymus įmonės vadovas, o tai reiškia, kad darbuotojų valdymo
organizavimas decentralizuotas. Be to kadangi organizacija nėra didelė, o teikiamos paslaugos yra
įvairios, kaip jau minėta ir skalbimas, ir rūbų valymas ir skalbinių pristatymas į namus, ir rūbų
taisymas, todėl jai tinka šis decentralizuotas valdymo organizavimas. Vadovas - direktorius
koordinuoja įmonės veiklą, yra atsakingas už naujų darbuotojų atranką ir priėmimą į darbą bei
įmonės sėkmingos komercinės veiklos vykdymą. Nurodymai dėl sprendimų įgyvendinimo
perduodami ir ataskaitos priimamos linijiniu būdu. Antro valdymo lygio darbuotojai direktoriui tik
pataria, bet negali nurodyti priimant su įmonės veikla susijusius sprendimus. Tai yra sąlygojama to,
kad įmonė nėra labai didelė. Šioje įmonėje vadovas pirmiausia duoda nurodymus administratorei
parengti pranešimus ir pranešti apie kokias nors naujoves ar pasikeitimus priėmimo punktų
darbuotojams. Žinoma, nėra griežtai nustatyta, kad vadovas bendrauja su darbuotojais tik perdavęs
reikiamą informaciją administratorei. Iškilusias problemas jis dažnai sprendžia tiesiogiai su
darbuotojais. Įmonės buhalterė, administratorė, technologai ir dažnai valyklų priėmėjos-kasininkės
yra tiesiogiai pavaldūs vadovui, tik bendrąją informaciją apie pasikeitimus ar naujoves dažniausiai
perduoda administratorė. Taip pat šioje įmonėje yra gana nemažai technikos, kuri leidžia gerokai
sumažinti darbuotojų organizavimo darbų imlumą.
Taigi Direktorius atsakingas už sutarčių su įmonės klientais pasirašymą, darbuotojų
įdarbinimą bei atleidimą, reklamą, darbo kokybės kontrolę, finansinių įsipareigojimų vykdymą. Iš
tiesų jis atsako už visą įmonės veiklą, kad ji vyktų sklandžiai. Administratorei privalu prižiūrėti
visus instruktažus, jų vykdymą. Ji taip pat atsakinga už kontaktų palaikymą tarp įmonės padalinių,
pašto siuntų tvarkymą, darbuotojų įdarbinimo bei atleidimo dokumentų tvarkymą. Technologai
atsakingas už kontaktų palaikymą tarp įmonės padalinių, visos bendrovės technikos tvarkingumą,
remontą ir garantinį aptarnavimą. Jis taip pat surinkinėja daiktus iš įmonės padalinių bei iš klienų jų
namuose. Buhalterė atsakinga pajamų ir sąnaudų apskaitą, tvarkingus įmonės dokumentus, laiku
pateikti įvairias ataskaitas valstybinėm institucijoms bei įmonės vadovams. Priėmėjos-kasininkės
atsakingos už kokybišką daiktų priėmimą, už operacijas susijusias su kasos aparatu ir klientų
 28

aptarnavimu. Gamybinį personalą sudaro: lygintojos-atgarintojos, dėmių išėmėjos, skalbėjos ir

siuvėjos. Jos atsakingos už kokybišką pataisymą, išvalymą, išlyginimą, supakavimą, bei grąžinimą
klientui.

2.5 Finansinis planas

Imama paskola iš banko 50000 Lt, penkeriems metams su 8,5% palūkanų norma norint
įsigyti naujos technikos, skalbimo mašinų, siuvimo mašinų, naujai paslaugai reikiamų medžiagų bei
atlikti remontą, kad sudaryti tinkamas sąlygas siuvėjai kuri, taisys rūbus (žr.5 lentelė).
5 lentelė
Paskola
Data Palūkanų Atiduota Lt Paskola 50000
norma 8,5% Lt
2008 4250 10000 40000
2009 3400 10000 30000
2010 2550 10000 20000
2011 1700 10000 10000
2012 850 10000 0
Viso 12750 50000 0
Pateiktas užstatas, kad gauti paskolą bus pastatas esantis Daukanto gatvėje kurio vertė
1000000Lt. Pirmaisiais metais sumokėsime didžiausią dalį palūkanų, o sekančiais metais vis
mažesnes ir mažesnes dalis (žr.6 lentelė).
6 lentelė

PROJEKTO FINANSAVIMO ŠALTINIAI

PROJEKTO KAINA Tūkst. Lt. FINANSAVIMO ŠALTINIAI Tūkst. Lt.

1. Ilgalaikis turtas 1. Savininkų (akcininkų) nuosavybė 1400000
Pastatai 1000000 Nuosavas (akcinis) kapitalas
Žemė 0 IŠ VISO 1400000
Gamybinės patalpos: 270000 2. Banko paskolos
Įranga ofisui 30000 Ilgalaikės paskolos 50000
Transportas 100000 Trumpalaikės paskolos
IŠ VISO 1400000 IŠ VISO 50000
2. Trumpalaikis turtas
Medžiagos, žaliavos 30000
Nebaigta gamyba 0
Atsargos 20000
IŠ VISO 50000
IŠ VISO 1450000 IŠ VISO 1450000
Įmonė turi 2 mikro autobusus, kuriais pristato rūbus į namus ir kurių vertė yra 100000
Lt. Taip pat įmonė turi gamybinės patalpas, kuriose taip pat yra gausu įrengimų (6 skalbimo
mašinos už 30000Lt, 2 cheminės valymo mašinos už 200000 Lt, 2 lyginimo presai už 6000, 2
siuvimo mašinos už 3000Lt, 2 Džiovyklos už 8000 Lt, 2 garintuvai už 210000 Lt, 2 gariniai
lygintuvai už 2000 Lt), kurių vertė yra 270000 Lt. Tai pat yra įrengti 3 kabinetai direktoriaus
 29

buhalterės ir administratorės už 30000 Lt (3 kompiuteriai už 12000 Lt, 3 stalai už 2100Lt, 6 kėdės

už 2400Lt, spausdintuvas su kopijavimo aparatu už 4900 Lt, spintos ir lentynos už 8600 Lt)
Remiantis rinkodaros plano dalyje pateiktomis paslaugų pardavimo ir išlaidų
prognozėmis sudaro prognozuojama pelno ataskaita (žr. 7 lentelė) ir pinigų srautų ataskaita (žr. 8
lentelė).
7 lentelė

PROGNOZUOJAMA PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

Metai 2008 2009 2010

1. Pajamos iš realizavimo 927262 927262 927262
2. Gamybinės išlaidos (tiesioginės) 405984 405984 405984
Žaliavos, medžiagos 30000 30000 30000
Darbo užmokestis 342000 342000 342000
Išlaidos energijai 33984 33984 33984
3. Bendras pelnas (1-2) 521278 521278 521278
4. Valdymo išlaidos (netiesioginės) 379220 379220 379220
Nuoma 234000 234000 234000
Remontas 20000 20000 20000
Atlyginimo sąnaudos (soc. draudimui) 106020 106020 106020
Draudimas 0 0 0
Reklamos išlaidos 12000 12000 12000
Transporto išlaidos 7200 7200 7200
Kita 0 0 0
Amortizacija 0 0 0
5. Pelnas prieš palūkanas (3-4) 142058 142058 142058
6. Palūkanos 4250 3400 2550
7. Neapmokestintas pelnas (5-6) 137808 138658 139508
8. Pelno mokestis 20671 20799 20926
9. Grynas pelnas (7-8) 117137 117859 118582
10. Nepaskirstytas pelnas 117137 117859 118582
8 lentelė

PROGNOZUOJAMA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Metai 2008 2009 2010

PINIGŲ GAUTA
Iš pagrindinės veiklos
1. Pardavus produkciją 927262 927262 927262
Iš investicinės veiklos
2. Pasiskolinus pinigų iš banko 50000 0 0
Iš viso įplaukų 977262 927262 927262
PINIGŲ IŠLEISTA
Pagrindinė veikla
1. Apmokėjimas už medžiagas 30000 30000 30000
2. Atlyginimas 448020 448020 448020
3. Palūkanos 4250 3400 2550
4. Mokesčiai 185452 185452 185452
5. Kreditui grąžinti 10000 10000 10000
6. Nuoma 234000 234000 234000
Investicinei veiklai
7. Išlaidos pagrindinėms priemonėms pirkti 0
 30

Finansinė veikla
8. Dividendams išmokėti 6000 6000 6000
Iš viso išleista 917722 916872 916022
(pagrindinė + investicinė veikla)
BALANSAS LAIKOTARPIO PRADŽIOJE 0 59540 69930
Pridėti: Pajamas 977262 927262 927262
Atimti: Išlaidas 917722 916872 916022
BALANSAS LAIKOTARPIO PABAIGOJE 59540 69930 81170

Atsižvelgus į aukščiau sudarytas lenteles tai yra pelno nuostolio ataskaitą bei numačius
visas pajamas ir išlaidas sudaromas prognozuojamasis balansas (žr. 9 lentelė).
9 lentelė

SĄSKAITŲ BALANSO LENTELĖ

Metai 2008 2009 2010

1. Ilgalaikis turtas 1400000 1400000 1400000
Pastatai 1000000 1000000 1000000
Žemė 0 0 0
Įrengimai 270000 270000 270000
Ofiso įranga 30000 30000 30000
Transporto priemonės 100000 100000 100000
2. Trumpalaikis turtas 80000 157859
Gamybinės atsargos 18000 10000 10000
Debitoriniai įsiskolinimai 32000 20000 20000
Pinigai kasoje 120137 127859 118582
Kitas trumpalaikis turtas 0 0
Visas turtas 1570137 1557859 1548582
3. Ilgalaikiai įsipareigojimai
Banko paskola 50000 40000 30000
4. Trumpalaikiai įsipareigojimai
Kreditoriniai įsiskolinimai 0 0
Kita 3000 0
Visi įsipareigojimai 53000 40000 30000
5. Grynasis turtas (turtas-įsipareigojimai) 1517137 1517859 1518582
Nuosavas kapitalas 1400000 1400000 1400000
Pelnas 117137 117859 118582
Visi įsipareigojimai ir grynasis turtas 1570137 1557859 1548582
Taigi galiausiai atsižvelgus į bendrąsias pajamas ir bendruosius kaštus (išlaidas)
sudaromas grafikas, kuriame pavaizduotas lūžio taškas kai pajamos viršija išlaidas ir yra gaunamas
pelnas.
 31

6 pav. UAB „LoMinda“ lūžio taškas

Šaltinis: Padaryta autorės pagal „LoMinda“ įmonės finansinius duomenis
Kaip matyti iš grafiko pardavimai nėra nuostolingi. Pajamos šiek tiek sumažės 2009
metais, kadangi paimta paskola bus išleista, todėl turimos įmonės pajamos prognozuojamos toliau
pastovios, o kaštai kaip matyti iš grafiko kiekvienais metais vis mažėja. O tai reiškia, kad įmonės
pelnas vis didėja. Taigi įmonė dirba pelningai, nes išlaidos neviršija pajamų.
 32

Išvados ir pasiūlymai
Nors įmonės UAB „LoMinda“ padėtis rinkoje yra visai nebloga, tačiau nederėtų ties
tuo ir sustoti. Reikia ir toliau siekti lyderės pozicijos šioje rinkoje. Įmonė turi stengtis ir nuolat
gerinti savo paslaugų kokybę, kelti darbuotojų kvalifikaciją, teikti naujas paslaugas.
Taigi kaip ir kiekvieną įmonę UAB „LoMinda“ taip pat veikia mikro ir makro aplinkos.
Ją veikiančios mikro aplinkos yra tiekėjai, klientai, konkurentai. O makro aplinka veikianti UAB
„LoMinda“ yra ekonominė aplinka, mokslinė – technologinė aplinka, gamtinė aplinka, socialinė-
kultūrinė aplinka, politinė - teisinė aplinka.
Įmonės paslaugos aukštos kokybės, tačiau pasirinkta kainos strategija orientuota į
konkurentus leidžia neatbaidyti naujų klientų, dėl kainų, kurios nėra labai aukštos, nors tokios
galėtų būti atsižvelgiant į kokybę. Tinkama ir gausi reklama leidžia pasiekti didesnį klientų ratą, o
tai didina įmonės potencialių klientų gretas ir leidžia ateitį laukti teigiamų rezultatų: vis didėjančio
pelno.
Kadangi įmonė nėra labai didelė tai leidžia gerai organizuoti įmonės darbą, bei
kontroliuoti visus darbuotojus. O kokybiškas ir gerai bei laiku atliekamas darbas daro klientus
patenkintus, o tai taip pat padeda įmonei siekti didesnio pelno.
Taigi tinkamai organizuojant darbą atsižvelgiant į visus įmonę veikiančius aplinkos
veiksmus garantuoja įmonei pelną.
 33

Literatūros sąrašas
1. Bakanauskas A. Darškuvienė V. Kainodara teorija ir praktika. – Kaunas: Vytauto
Didžiojo universitetas, 2000.
2. Butkus F. S. Vadyba. – Vilnius: Technika, 2007.
3. Gineitienė Z. Verslo kūrimas ir valdymas. – Vilnius: Rosma, 2005.
4. Gudonavičienė R., Bučiūnienė I. Prekių paskirstymas. – Kaunas: Technologija, 2003.
5. Jewell B.R. Integruotos verslo studijos. - Vilnius: The Baltic Press, 2002.
6. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. – Vilnius : Pačiolis, 2001.
7. Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. Rinkodaros principai. – Kaunas:
Poligrafija ir informatika, 2003.
8. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas. – Vilnius, 2003 m.
sausio 1 d. Preiga per internetą: http://nvic.iti.lt/psl.php?fl=ist11
9. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. – Vilnius: The
Baltic Press, 2000.
10. Prieiga per internetą: http://www.vakarai.lt/article.php?id=31
11. Prieiga per internetą: http://www.lominda.lt/
12. Rastenis J. Kainodara. – Kaunas: Technologija, 2005.
13. Stoškus S., Beržinskienė D. Vadyba. – Kaunas: Technologija, 2005.
14. Zakarevičius P. Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas, pasekmės – Kaunas:
Vytauto Didžiojo universitetas, 2003.
15. Zakarevičius P. Vadyba: genezė, dabartis, tendencijos – Kaunas: Vytauto Didžiojo
universitetas, 2002.