Professional Documents
Culture Documents
Vaida
Vaida
VERSLO FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA
Studijų programa: ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMAS
Darbą tikrino
( )
Lekt. Julija Žutautienė
2008-12-
Klaipėda, 2008
2
Turinys
Įvadas....................................................................................................................................................3
Santrauka..............................................................................................................................................4
1 VERSLO PLANO TEIGINIŲ ANALIZĖ........................................................................................5
1.1 Įmonės ir produkto apibūdinimas...............................................................................................5
1.2 Aplinkų analizė...........................................................................................................................6
1.3 Rinkodaros planas....................................................................................................................10
1.4 Personalo planas.......................................................................................................................14
1.5 Finansinis planas......................................................................................................................16
2 VERSLO PLANAS.........................................................................................................................18
2.1 Įmonės ir produkto apibūdinimas.............................................................................................18
2.2 Makro ir mikro aplinkų įvertinimas.........................................................................................19
2.3 Rinkodaros planas....................................................................................................................21
2.4 Personalo planas.......................................................................................................................24
2.5 Finansinis planas......................................................................................................................27
Išvados ir pasiūlymai..........................................................................................................................31
Literatūros sąrašas..............................................................................................................................32
3
Įvadas
Šis verslo planas yra skirtas įmonės vidaus reikmėms ir kaip detali programa firmos
vadovams bei darbuotojams. Taip pat juo stengiamasi išanalizuoti rinką ir galimybes siekti
pagrindinio verslo įmonės tikslo.
Įkurti šią įmonę paskatino noras sukurti įdomų ir pelningą verslą, sukurti keletą darbo
vietų ir tenkinti vartotojų poreikius. Įgyvendinant šiuos siekius buvo įkurta UAB „SmartLogistics“
teikianti logistinių pervežimų paslaugas. Suteikiant papildomas paslaugas, tokias kaip greičiausias
pristatymas jūrinių būdu konteineriuose, kurių nesuteikia tokia veikla užsiimantys konkurentai
siekiama pranašumo prieš juos. Tai didina įmonės klientų ratą, o tuo pačiu ir pelną. Kuo daugiau
naujų idėjų ir papildomų paslaugų tuo pritraukiama vis daugiau naujų klientų bei sudaro
palankesnes sąlygas seniesiems. Įmonei turi būti svarbu ne paprasta gamyba ir realizavimas, o
patrauklios rinkos (segmento) suradimas ir jos vartotoju poreikiu tenkinimas, vartotoju
informavimas ir pirkimų skatinimas.
Tikslas - Išanalizuoti UAB „LoMinda“ teikiamų paslaugų efektyvumą ir naudingumą
siekiant pelno.
Uždaviniai:
1. Teoriškai išanalizuoti, UAB „LoMinda“ teikiamas paslaugas, įmonę veikiančias
mikro ir makro aplinkas, rinkodaros, personalo ir finansinio plano sandarą.
2. Apibūdinti UAB „LoMinda“ ir jos teikiamas paslaugas, personalo valdymą.
3. Išsiaiškinti kaip ir kokios mikro ir makro aplinkos veikia UAB „LoMinda“.
4. Sudaryti UAB „LoMinda“ rinkodaros ir finansinį planą.
4
Santrauka
Šiame verslo plane pirmojoje dalyje teoriškai analizuojamos UAB „LoMinda“
teikiamas paslaugas, įmonę veikiančias mikro ir makro aplinkas, rinkodaros ir finansinio plano
sandarą. Aptariamas personalo valdymas bei valdymo struktūra.
Antrojoje dalyje detaliau apžvelgiama ir apibūdinama įmonė ir jos paslaugos bei
pasiūloma nauja paslauga galinti praplėsti klientų ratą. Taip pat antrojoje dalyje apibūdinamos
įmonę veikiančios mikro ir makro aplinkos bei kaip konkrečiai jos veikia įmonę, kokią įtaką jai
daro. Paslaugos, kainos nustatymas taip pat aptariamas antrojoje dalyje kaip ir paslaugos rėmimas
bei paskirstymas. Aptariamas personalo valdymas įmonėje bei pateikiama UAB „LoMinda“
valdymo struktūra. Galiausiai yra pateikiamas UAB „LoMinda“ finansinis planas, kuris apibendrina
įmonės tikslą ir nurodo ar bus pasiekta laukiama nauda.
5
Produktas yra visa tai, ką galima pasiūlyti rinkai atkreipti dėmesį, įsigyti, naudoti ar
vartoti ir kas gali patenkinti norą arba poreikį. Produktai nėra vien materialiosios prekės. Plačiąja
prasme produktai - tai materialūs objektai, paslaugos, asmenys, vietovės, organizacijos, idėjos ar šių
dalykų deriniai (Kotler P, Amstrong G., Saunders J., Wong V., 2003, p. 462). Produktai gali būti
klasifikuojami pagal jų patvarumą ir materialumą. Trumpalaikio vartojimo produktai - tai
prekės, kurios paprastai suvartojamos greitai, per vieną ar kelis kartus, pavyzdžiui, alus, muilas,
maisto produktai. Ilgalaikio vartojimo produktai yra tokie, kurie yra naudojami ilgai ir paprastai
išsilaiko kelerius metus. Rinkodaros specialistai taip pat skirsto produktus į dvi dideles klases pagal
tai. kokie klientai šiuos produktus naudoja - į vartojamuosius ir pramonės produktus . Vartojamieji
produktai yra tokie produktai, kuriuos galutinis vartotojas perka, kad asmeniškai sunaudotų.
Vartojamieji produktai esti būtinieji, vertingi, išskirtiniai ir nepaklausūs. Pramonės produktai yra
tokie produktai, kurie perdirbti arba naudoti versle. Yra trys pramonės produktų grupės: medžiagos
ir detalės, kapitaliniai įrengimai ir pagalbinės priemonės bei paslaugos (Kotler P, Amstrong G.,
Saunders J., Wong V., 2003, p. 463). Kadangi analizuojamos įmonės pagrindinė veikla yra paslaugų
teikimas tai reiktų žinoti kas tai yra paslaugos. Kotler P, Amstrong G., Saunders J., Wong V. (2003)
teigimu paslaugos - tai produktai, kuriuos sudaro siūloma pirkti veikla, nauda ar pasitenkinimas ir
kurie iš esmės yra nematerialūs bei negali tapti nuosavybe (p. 462).
Paslaugoms yra būdingos penkios pagrindinės savybės. Pirmoji iš jų yra ta, kad
paslaugos yra nematerialios -jų negalima pamatyti, paragauti, pačiupinėti, išgirsti ar užuosti.
Paslaugos yra neatsiejamos nuo paslaugų teikėjų. Paslaugos kokybė kinta, nes ji priklauso nuo
paslaugos teikėjo ir nuo aplinkos, kurioje ji teikiama. Paslaugos taip pat yra trumpalaikės. Dėl to jų
negalima sandėliuoti, kaupti ar sudaryti jų atsargų. Pagaliau paslaugų produktai dažniausiai
netampa nuosavybe. Kiekviena iš šių savybių kelia savas problemas ir reikalauja kitokios
strategijos. Rinkodarininkai privalo rasti būdus paversti paslaugas labiau apčiuopiamomis; padidinti
paslaugų teikėjų produktyvumą; įvertinti paslaugų įvairovę, standartizuoti kokybę; veikti paklausos
poslinkius ir pasiūlos galimybes, atsižvelgiant į paslaugų trumpalaikiškumą. Sėkmingai veikiančios
paslaugų bendrovės sutelkia savo dėmesį ir į klientus, ir į darbuotojus. Kad veikla būtų sėkminga,
rinkodaros specialistai privalo sukurti konkurencinį išskirtinumą, siūlyti labai kokybiškas paslaugas
ir rasti būdus paslaugų teikimo produktyvumui padidinti (Kotler P, Amstrong G., Saunders J., Wong
V., 2003, p. 541). Šios penkios pagrindinės paslaugų savybės yra minimos ir internetiniame
puslapyje (http://lt.wikipedia.org/wiki/Paslauga).
pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, profesiją, tautybę ir kt. (p. 67).
Kultūra - tai visuomenes vertybių, pažiūrų, normų ir papročių visuma, perduodama iš kartos į
kartą. Įtakos grupė - tai grupė žmonių, kurie lemia mūsų vertybines orientacijas, nuomonę ir elgesį.
Įtakos grupė formuoja savo narių ir tų, kurie siekia jais būti, elgesį. Grupės, su kuriomis palaikome
nuolatinius ir ilgalaikius ryšius, vadinamos pirminėmis (šeima, draugai, kolegos). Grupės, su
kuriomis ryšiai ne tokie dažni (profsąjungos, religinės grupės ir socialiniai klubai), yra antrinės.
Žmonių gyvensena - tai gyvenimo ir pinigų leidimo būdas, matomoji socialinės aplinkos dalis
(Jewell B. R., 2002, p. 106).Visuomenė, kurioje žmonės gyvena, lemia jų pažiūras, vertybines
orientacijas, elgesio normas. Iš esmės patys to nesuvokdami jie perima visuomenės perteikiamą
pasaulėžiūrą, jos formuojamą požiūrį į pagrindines kultūros vertybes (Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 68). Tokia pati nuomonė ir Kotler P., Amstrong G.,
Saunders J. Wong V. (2003, p. 161).
Politinė - teisinė aplinka. Tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis
visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką marketingo sprendimams
bei jų įgyvendinimui. Valdžios ir valdymo institucijos savo teisės aktais gali visoms ar tik tam
tikros rūšies įmonėms sudaryti palankesnes veiklos sąlygas, skatinti investicijas arba drausti, riboti
tam tikrą veiklą (Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 70). Politinė –
teisinę aplinką sukuria valstybės valdymo organų veikla ir bendros politikos kryptys. Be to, įmonei
turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas, bet ir tarpvalstybinių institucijų
darbas (Jewell B.R., 2002, p. 102). Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) teigimu
politinę aplinką sudaro įstatymai, valstybinės agentūros ir interesų grupės, kurios veikiair riboja
įvairių organizacijų ir asmenų veiklą tam tikroje visuomenėje (p. 159).
Technologinė aplinka. Tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo
žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui (Pranulis V.,
Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 74). Šių autorių teigimu mokslinė technologinė
aplinka daro įtaką visiems marketingo komplekso elementams. Tačiau labiausiai ji pastebima prekių
kūrimo jų tobulinimo ir gamybos srityse. Kiekvienas didesnis mokslo pasiekimas gali tapti naujų
prekių atsiradimo priežastimi, sukurti naujus poreikius (p.74). Jewell B.R. (2002) teigimu
technologinė aplinka nepaliaujamai kinta. Šis kitimas atveria verslo įmonėms naujų galimybių, bet
taip pat gali turėti ir neigiamų padarinių. Verslo įmonės veikla būna sėkminga, jei ji sugeba prie šių
veiksnių prisitaikyti. Labiausiai technologijų pokyčiai veikia įmonės siūlomų prekių paklausą.
Technologijų pokyčiai gali verslo įmonę veikti ir kitaip. Jie skatina gamybos proceso pokyčius ir
keičia reikalingų darbuotojų skaičių ar jų kvalifikacijos reikalavimus (p. 103). Panašios nuomonės ir
Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003), šių autorių teigimu technologinė aplinka
keičiasi labai greitai, todėl privaloma nuolatos stebėti technologijų kaitos tendencijas (p. 157).
9
Mikroaplinka. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia,
jog mikro aplinką sudaro: pirkėjai, partneriai (tiekėjai, pardavimo tarpininkai bei pagalbininkai) bei
konkurentai (p. 78).O Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) išskiria tokias aplinkas:
tiekėjai, rinkodaros tarpininkai, vartotojai, konkurentai, kontaktinė auditorija (p. 141).
Pirkėjai arba vartotojai. Dažnai esantys ir prekės vartotojai, daro didžiausią įtaką
marketingui. Jie lemia marketingo tikslus, jo strateginius ir taktinius sprendimus, netiesiogiai
formuoja marketingo kompleksą. Pirkėjai tam tikra prasme irgi yra esami ir potencialūs įmonės
partneriai, pasireiškiantys rinkoje kaip paklausos atstovai. Pirkėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo,
norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigojantis už ją sumokėti nustatytą pinigų sumą
(Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 79). Kotler P., Amstrong G.,
Saunders J. Wong V. (2003) išskiria šešias vartotojų rinkų tipus. Vartotojų rinka - tai asmenys ir
namų ūkiai, įsigyjantys gaminius bei paslaugas asmeniniam vartojimui. Verslo rinkos yra
organizacijos, perkančios prekes ir paslaugas tolesniam apdorojimui ar naudojimui jų gamybos
procese. Tuo tarpu rinkos tarpininkų (perpardavėjų) atstovai prekes ir paslaugas perka, kad jas
perparduotų ir gautų pelną. Institucinės rinkos apima mokyklas, ligonines, slaugos namus,
kalėjimus ir kitas įstaigas, kurios prekes ir paslaugas tiekia jų globoje esantiems žmonėms.
Valstybinę rinką sudaro valstybines agentūros, kurios perka prekes ir paslaugas komunalinėms
paslaugoms teikti arba perduoda šias prekes bei paslaugas tiems, kuriems jų reikia. Galiausiai
tarptautines rinkas sudaro kitų šalių pirkėjai, tarp jų - vartotojai, gamintojai, perpardavėjai ir
vyriausybės (p. 142). Panašiai suskirstė ir Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R.
(2000) autoriai išskyrė penkias grupes: privatūs namų ūkiai; gamintojai; perpardavinėtojai;
valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos; užsienio pirkėjai (p. 79).
Tiekėjai. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia, kad
įmonė galėtų normaliai dirbti, ji turi apsirūpinti prekėmis, žaliavomis, medžiagomis, įranga ir kitais
jos veiklai reikalingais gamybos ištekliais. Tiekėjai - tai įmonės ir pavieniai asmenys, iš kurių
perkamos gamybos priemonės. Įmonės, kurios dėl geresnių tiekimo sąlygų gali mažinti kaštus arba
kelti savo gaminių kokybę, prieš konkurentus įgyja pranašumą . Įmonės santykiuose su tiekėjais
labai svarbūs tiekėjų pasirinkimo, tiekimo sąlygų suderinimo klausimai (p. 81). Taip pat Kotler P.,
Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) teigimu tiekėjai yra labai svarbūs, nepakankamas
medžiagų kiekis ar vėlavimas jas pristatant, streikai ir kiti įvykiai gali pakenkti pardavimams ir,
savaime aišku klientų patenkinimui (p. 141).
Pardavimo tarpininkai ir pagalbininkai. Kaip teigia Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) pardavimo tarpininkai – tai ekonominiu ir juridiniu atžvilgiu
savarankiški ūkio subjektai, savo vardu ir rizika perkantys prekes, kad jas parduotų. Tokių
tarpininkų vaidmenį atlieka prekybos įmonės. Atsižvelgiant į tarpininko vietą prekių judėjimo nuo
10
gamintojo iki vartotojo kelyje ir veiklos pobūdį, skiriamos didmeninės ir mažmeninės prekybos
įmonės. Didmeninės prekybos įmonės parduoda prekes gamintojams, perpardavėjams, kitiems
stambiems pirkėjams. Prekyba šiuo atveju vyksta dideliais kiekiais tarp įmonių. Mažmeninės
prekybos įmonės prekes parduoda galutiniams vartotojams jų asmeniniams bei namų ūkio
poreikiams tenkinti (Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 79). Kotler P.,
Amstrong G., Saunders J. Wong V. (2003) teigimu yra šie rinkodaros tarpininkai: perpardavėjai
prekių paskirstymo įmonės, rinkodaros paslaugų agentūros, ir finansinai tarpininkai, padedantys
bendrovei remti, parduoti ir paskirstyti jos produkciją galutiniam vartotojui (p. 142). Pardavimo
pagalbininkai - tai įmonės partneriai, padedantys užmegzti glaudžius ryšius tarp atskirų paskirstymo
grandžių, taip pat teikiantys kitas prekių pardavimą skatinančias paslaugas. Iš pardavimo
pagalbininkų pirmiausia paminėtini prekybos atstovai (agentai), makleriai (brokeriai) ir
komisionieriai. Nors jie, kaip ir prekybos įmonės, yra ekonomiškai ir teisiškai savarankiški ūkio
subjektai, tačiau, skirtingai nuo prekybos įmonių, prekių neperka ir neįgyja į jas nuosavybės teisių
(Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 80). Kitų pardavimo pagalbininkų
spektras labai platus. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) visus
pardavimo pagalbininkus suskirsto į tris grupes: logistikos, marketingo ir finansinių paslaugų
teikėjai (p. 80).
Konkurentai. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia, jog
konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Skiriamos tokios
tarp prekių vykstančios konkurencijos rūšys: visuotinė (totalinė) (tai visų rinkoje siūlomų prekių
varžymasis dėl pirkėjų joms įsigyti skiriamų piniginių lėšų); vertikalioji (tai varžymasis tarp tuos
pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių); horizontalioji (tai varžymasis tarp tuos
pačius pirkėjo poreikius tenkinančių vienos rūšies prekių) (p.81). Kotler P., Amstrong G., Saunders
J. Wong V. (2003) teigia jog rinkodaros koncepcija skelbia, kad sėkmė lydi tas bendroves, kurios
geba patenkinti vartotojų poreikius geriau nei jos konkurentai. Todėl rinkodarininkai turi ne tik
prisitaikyti prie tikslinių vartotojų poreikių, bet ir įgyti strateginį pranašumą klientų sąmonėje,
pozicionuodami savo prekes ir paslaugas taip, kad vartotojams jos atrodytų patrauklesnės nei
konkurentų pasiūlymai (p. 143).
įpročių; pajamų; konkurentų veiksmų; technologinės aplinkos; gamybos kaštų (Jewell B. R., 2002,
p. 182). Gineitienė Z (2005) teigia jog neatsiejama įmonės rinkodaros veiklos dalis yra prekės
strategijos kurios yra šios: Prekių pozicionavimo strategija numato prekės pristatymą tam tikros
rinkos segmentui, kuriame siekiama vartotojų palankumo ir pranašumo prieš konkurentus. Prekės
apsupimo strategija išreiškia situaciją, kai įmonė pradeda konkuruoti su savo firminiu prekės vardu.
Prekės užmojo strategija artimai susijusi su įmonės prekių kompleksų. Prekės projektavimo
strategija, kai verslo įmonė rinkai gali siūlyti standartinę ar specialiai kiekvienam vartotojui
suprojektuotą prekę. Prekių grupės paprastinimo strategija (eliminavimas) numato teikiamų prekių
ar paslaugų grupę sumažinti iki tokio pavadinimų skaičiaus ar asortimento dydžio, kuris reikalingas
jų gamybos ir vartotojų poreikių tenkinimo kokybei gerinti bei verslo pelningumui didinti. Visos
prekių grupės atsisakymo strategija reiškia gamybos ir pardavimų mažinimo tendenciją, kai
gaminamų ir rinkai teikiamų prekių dalis neatitinka bendro strateginio plano. Rinkai siūlomų prekių
įvairinimo strategija, šią strategiją dažniausiai taiko mažos įmonės, kurioms tenka konkuruoti su
lyderiais (p. 219).
Kaina. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) išskiria tokius
kainų nustatymo metodus:
orientuota į kaštus – šį metodą taikydama, įmonė prekės kainą gali nustatyti taip:
kaštai plius antkainis. Jis yra palankus gamintojui, kuris gauna norimą pelną už kiekvieną
pagamintą ir parduotą prekę.
orientuota į paklausą - kainos lygio pagrindas nustatomas pagal tai, kaip
vartotojai suvokia prekę, kokią reikšmę jai suteikia savo vaizduotėje. Nustatant kainą remiamasi
egzistuojančios paklausos lygiu. Įmonė keičia savo prekės kainą priklausomai nuo paklausos
pokyčio. Prekės paklausai išaugus, įmonė kainą padidina, o paklausai sumažėjus - sumažina.
orientuota į konkurentus - įmonė daugiausia remiasi konkurentų kainomis. Savo
prekei kainą ji nustato tokią, kokias analogiškoms savo prekėms nustatė jos konkurentai, arba
truputį didesnę ar mažesnę už jos konkurentų (p. 215-217).
Kainodaros strategija – tai rinkinys praktinių veiksnių ir metodų, kurių tikslinga
laikytis nustatant įmonės prekių rinkos kainas. Strateginė rinkodara reikalauja ne tik kitaip žvelgti į
savo prekę, bet ir pakeisti kainos nustatymo procedūrą (Rastenis J., 2005, p. 30). Taigi šis autorius
pateikia tokias kainodaros strategijas: Didelių kainų strategija. Šios strategijos tikslas - gauti
antpelnį „nugriebiant grietinėlę" iš tų pirkėjų, kuriems nauja prekė turi ypač didelę vertę ir kurie
pasirengę už ją sumokėti didesnę negu normali kainą; Vidutinių kainų strategija ( neutrali
kainodara). Yra priimtina visų prekės gyvavimo ciklo stadijų metu, išskyrus smukimo, ir yra tipinė
daugeliui firmų, kurių politika - ilgą laiką gauti pelną; Mažų kainų strategija ( įsiskverbimo
strategija). Strategija gali būti naudojama bet kurios prekės gyvavimo stadijos metu; Tikslinių kainų
12
strategija. Naudojant šią strategiją, kaip besikeistų kaina ar pardavimas, siekiama, kad pelno būtų
gaunama tiek pat, t.y. pelnas yra tikslinis dydis. Šia strategiją dažniausiai naudoja stambiosios
kompanijos. Lengvatinių kainų strategija; Jos tikslas padidinti pardavimą. Naudojama prekės
smukimo stadijos metu ir turi įvairių nuolaidų; Jungtinės kainodaros strategija orientuojasi į
vartojimo kainą, kuri yra lygi prekės kainai ir jos vartojimo išlaidoms; Sekimo lyderių strategija. Ši
strategija nenumato nustatyti kainų naujoms prekėms atsižvelgiant į rinkoje vyraujančios firmos
kainų lygį. Nesuapvalintų arba psichologinių kainų;. Tai paprastai apvalaus skaičiaus nesiekiančios
kainos; Kainų grandinėlės. Šiai strategijai yra būdinga tai, kad nustatoma keliolika kainų ir
kiekviena kaina atspindi tam tikrą tos pačios prekės kokybę (p. 31-32). O Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) išskiria šias kainų strategijas:
Nugriebimo strategija – tai tokia kainos strategija, kai naujai prekei nustatoma aukšta
kaina, skverbiantis į didesnę rinkos dalį, laipsniškai mažinama (p. 223).
Skverbimosi strategija - tai tokia kainos strategija, kai nustačius pabrėžtinai nedidelę
pradinę kainą siekiama skverbtis į didelę rinkos dalį. (p. 224).
Kainos ir kokybės strategija. Nustatydama kainą, įmonė turi žinoti, kokia kainos ir
kokybės poziciją užima prekė. Galimi devyni kainos ir kokybės strategijų variantai (žr. 1 pav.).
tarp šių dviejų paskirstymo kanalo galų įsiterps įmonės tarpininkės, kurios užsiima prekių
pardavimu kitoms organizacijoms paskirstymo kanale. Tokios tarpininkės yra:
Agentai - jie dirba kitos įmonės vardu, atlikdami jai tam tikras paslaugas. Jie
dažniau pasitelkiami eksportuojant bei importuojant, tačiau pasitaiko ir šalies viduje. Galima išskirti
agentus komisionierius ir agentus atsargų turėtojus. Komisionierius priima iš klientų užsakymus,
tačiau neturi į prekes visų teisių. Jis netampa prekių savininku, o kartais net neturi jų fiziškai.
Atsargų turėtojas sandėliuoja gamintojui priklausančias prekes konsignacijos ar kitais pagrindais.
Visi agentai veikia kitų įmonių vardu.
Didmenininkai - jie perka prekes, kad parduotų jas kam nors kitam, išskyrus
tiesioginius vartotojus. Didmenininkai tiekia prekes mažmenininkams (kurie paskui jas parduoda
vartotojams) arba gamybos įmonėms (kurios jas naudoja gamybos procese).
Mažmenininkai – jie perka prekes iš didmenininkų (kartais - tiesiai iš gamintojų),
kad parduotų jas visuomenei parduotuvėse ar kitokiais mažmeninio pardavimo būdais. Mažmenininkas
suteikia: galimybę rinktis iš prekių įvairovės; patogias paslaugas; informacijos ir patarimų
vartotojams; galimybę prekes pristatyti (kai kuriais atvejais); galimybę taikyti kreditą (kai kuriais
atvejais); pakavimą; informacijos apie rinką gamintojams. (p. 203-205).
Gudonavičienės R., Bučiūnienės I. (2003) teigimu prekes paskirstyti galima
vadovaujantis trimis strategijomis :
Intensyvus paskirstymas - tai toks paskirstymas, kai gamintojas savo prekes
pateikia pirkėjui per kuo gausesnius prekybos tarpininkus.
Atrankinis paskirstymas - tai toks prekių paskirstymas, kai gamintojas nustato tam
tikrus kriterijus tarpininkams ir pagal tai apriboja tarpininkų galimybes prekiauti savo prekėmis.
Išskirtinis paskirstymas - tai toks prekių paskirstymas, kai gamintojas tam tikrame
regione tik vienam prekybos tarpininkui suteikia teisę prekiauti savo prekėmis (p. 35).
Rėmimas. Bakanausko A. Darškuvienės V. (2000) teigimu rėmimas yra organizacijos
pastangos informuoti potencialius pirkėjus ir paskatinti juos pirkti produktą. Efektyvi kainodara
papildo ryškiausius rėmimo metodus: reklamą, asmeninį pardavimą, pardavimų skatinimą. Kaina
dažnai naudojama kaip rėmimo įrankis (p. 167).
Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia, kad rėmimo
kompleksas - tai įrankių rinkinys, kurį galima pritaikyti siekiant konkrečių rėmimo veiksmų. Prieš
imantis konkrečių veiksmų visų pirma būtina apsispręsti, kam tie veiksmai turi būti skirti. Šis
sprendimas turi būti dvejopas: reikia bent apytikriai numatyti, kokio pločio auditoriją norime
pasiekti; reikia apsispręsti, į kokią paskirstymo kanalo grandį bus nukreipti veiksmai (p. 289). Šie
autoriai išskiria keturias pagrindines rėmimo veiksmų rūšis, tai: reklama; pardavimo skatinimas;
ryšiai su visuomene; asmeninis pardavimas. Kiekviena rėmimo veiksmų rūšis turi tam tikrų savitų
14
bruožų, nuo kurių priklauso jų naudojimas. Reklama per tam tikrus nešiklius skleidžia užsakovo
pageidaujamą informaciją, pardavimo skatinimas padeda sukurti išskirtines prekių įsigijimo sąlygas
ir pranešti apie jas potencialiems pirkėjams. Ryšiai su visuomene tiesiogiai nėra užsakomi, tačiau
pasiekiami tam tikra ilgalaike veikla, pastiprinant ją įvairiais renginiais ar kitomis visuomenės ir
žiniasklaidos dėmesį patraukiančiomis priemonėmis. Asmeninis pardavimas nuo kitų rėmimo
veiksmų skiriasi visų pirma tiesioginio dialogo su potencialiu pirkėju galimybe. Visos rėmimo
priemonės drauge sudaro marketingo komplekso elementą rėmimą (Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 288).Taip pat rėmimo kompleksą paminėjo ir Jewell B.R.
(2002, p. 185).
Egzistuoja dvi tipiškos rėmimo strategijos: stūmimo ir traukimo. Stūmimas – tai tokia
rėmimo strategija, kai kiekvienas paskirstymo kanalo dalyvis rėmimo veiksmus nukreipia į
artimiausią paskirstymo kanalo grandį. Traukimas - tai tokia rėmimo strategija, kai pastangos ir
veiksmai yra nukreipiami į galutinį vartotoją, kad sužadintų prekės poreikio grįžtamąjį signalą
(Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 291). Pranulis V., Pajuodis A.,
Urbanavičius S., Virvilaitė R. (2000) teigia, kad rėmimo strategijos prioritetai priklauso nuo to, kaip
ilgai įmonė numato užsiimti tokia veikla. Traukimo strategija gali atsipirkti tik per palyginti ilgą
laikotarpį. Nemaža laiko praeina, kol pirkėjai susidomi ir pradeda pirkti. Taigi traukimo strategijos
atveju reikia investuoti nemažai lėšų, kurios atsiperka tik per ilgesnį laikotarpį (p. 291). Stūmimo
strategijos atveju. Artimiausioje paskirstymo kanalo grandyje esančių pirkėjų yra kur kas mažiau
negu galutinių vartotojų paskirstymo sistemos pabaigoje. Todėl ir rėmimo veiksmai gali būti
mažesnio masto, o dažniausiai - ir pigesni. Stūmimo strategija yra pasyvesnė, tačiau nereikalauja
tiek daug investicijų. Todėl ji dažnai yra vienintelė alternatyva nedaug išteklių rėmimo reikmėms
galinčioms skirti įmonėms (Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R., 2000, p. 292).
Gineitienės Z (2005) teigimu rėmimo strategijos sprendžia vartotojų informavimo, jų nuomonės
sudarymo, poreikio skatinimo ir pardavimų stabilizavimo, priemonių planavimo, įdiegimo ir
kontrolės klausimus. Šios strategijos gali būti nukreiptos į reklamos, populiarinimo, asmeninio
pardavimo ir pardavimų skatinimo sritis (p. 228).
Pasak Butkaus F.S (2007) teigimu linijinė valdymo struktūra buvo visiškai paprastosios
kooperacijos, kai visi padaliniai dirba vienodą darbą, sąlygomis (p. 73). Stoškus S., Beržinskienė D.
(2005) teigimu Linijinės valdymo struktūros pagrindinė savybė - tiesioginiai ryšiai tarp visų
valdymo lygių. Linijinėje struktūroje yra minimalus valdymo pakopų skaičius ir labai aiškiai
išreikštas pavaldumas. Nurodymai vykdytojui iš vadovo ir vykdytojo ataskaita vadovui vyksta
„viena-vienintele linija". Linijiniam vadovui suteikiama teisė priimti sprendimus ir veikti
nesuderinus su kitais vadovais. Linijinis vadovas atsakingas už jam pavaldžios organizacijos visas
funkcines sritis, pavyzdžiui, gamybą, pardavimus, rinkodarą ir finansus ir t.t., tai yra už visą
organizacijos veiklą (p. 134).
Zakarevičiaus P. (2002) teigimu funkcinėje struktūroje pagrindinis vadovas vadovauja
funkciniams vadovams, kurių kiekvienas vadovauja vykdytojams savo kompetencijos ribose. Tokiu
būdu, vykdytojas nurodymus gauna iš kelių funkcinių vadovų ir atsiskaito taip pat prieš kelis
asmenis (žr. 3 pav.) (p. 114).
Šaltinis: Zakarevičius P. Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas. – Kaunas: 2003. -p. 95.
Zakarevičiaus P. (2002) teigimu linijinė-funkcinė struktūra. Jos esmė tokia: priimant
sprendimus panaudojami funkcinio valdymo pranašumai, o organizuojant sprendimų realizavimą -
linijinio valdymo pranašumai. Pagrindinis vadovas priima sprendimus konsultuodamasis ir
įvertindamas funkcinių vadovų nuomonę. Nurodymai dėl sprendimų įgyvendinimo perduodami ir
ataskaitos priimamos jau linijiniu principų (žr. 4 pav.) (p. 115).
pradžios.
Pirkimas skolon ir prekių apmokėjimas avansu. Tai trumpalaikis finansavimo
būdas, bet, ko gero, pats efektyviausias. (p. 93).
2. Finansinių rodiklių skaičiavimo prielaidos, šioje dalyje paaiškinami visi kituose
skyriuose pateikiami skaičiai, jei jie nepaaiškinti ten kur įrašyti (p. 97).
3. Pardavimo prognozė. Svarbiausia, kad prognozuojami dydžiai būtų įtikinami ir
realūs (p. 98).
4. Išlaidų prognozė. Firma bus pranašesnė už kitas, jeigu jos veiklos (gamybos)
sąnaudos bus mažesnės ir pasiūlytas produktas, kurio charakteristikos priimtinos vartotojui (p. 100).
5. Prognozuojama pelno ataskaita. Jos tikslas atskleisti verslo pelningumą (p. 103).
6. Prognozuojama pinigų srautų ataskaita. Jovaišos A. (2001) teigia, kad gauti pinigai
nėra pelnas ir, atvirkščiai, uždirbtas pelnas — nebūtinai gaunami pinigai. Kai kada verslas gali
gyvuoti ir neuždirbdamas pelno (kol pakanka pinigų atsargų), bet negali funkcionuoti, jei trūksta
pinigų, net jeigu yra puikios perspektyvos gauti didelį pelną. Šios ataskaitos tikslas - parodyti, ar
užteks veiklai pinigų bet kuriuo projekto įgyvendinimo momentu. Joje fiksuojamos ne pajamos ir
sąnaudos, bet pinigų gavimas it mokėjimas(p.107).
7. Prognozuojamas balansas. Turi būti sudaromas bent jau pirmųjų projekto metų
kiekvieno ketvirčio pabaigos ir kiekvieno kitų metų pusmečio pabaigos balansas (p. 110).
8. Gamybos nenuostolingumo taško analizė. Nenuostolingumo taško analizė rodo,
koks turi būti pardavimas, kad verslas būtų pelningas (p. 114).
9. Prognozuojami ekonominiai rodikliai. Jovaišos A. (2001) nurodo šiuos
ekonominius rodiklius:
Bendrasis padengimo koeficientas- tai įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų
santykis. Jis rodo, kiek trumpalaikis turtas kompensuoja trumpalaikius įsipareigojimus.
Skubaus padengimo koeficientas- likvidaus įmonės turto (trumpalaikis turtas - atsargos) ir
trumpalaikių skolų santykis.
Bendrasis pelningumas - įmonės bendrojo pelno ir viso pardavimo santykis ptocentais.
Grynasis pelningumas - grynojo pelno ir viso pardavimo santykis ptocentais.
Turto grąža - įmonės grynojo pelno ir viso turto santykis procentais.
Nuosavybės grąža - įmonės grynojo pelno ir savininkų nuosavybės santykis procentais.
Skolos ir nuosavybės koeficientas - visų įmonės skolų it savininkų nuosavybės santykis.
Vidutinis mokėjimo laikotarpis - pirkėjų įsiskolinimo ir viso pardavimo santykis,
padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365).
18
Atsargu apyvartumas - atsargų ir parduotų prekių bei atliktų paslaugų savikainos santykis,
padaugintas iš metų dienų skaičiaus (365).
19
2VERSLO PLANAS
Tačiau UAB „LoMinda stengiasi teikti tokias paslaugas, kurių kiekvienas neturi galimybės turėti
savo namuose ir kurios atitiktų visus mūsų pageidavimus. Taip pat stengiasi, kad butų atliktos
geriau nei sugebama namuose. Yra naudojama technika ir priemonės bei skalbimo ir valymo
medžiagos, kurių negali įsigyti ir turėti kiekvienas. Todėl įmonei būtina pastoviai domėtis naujomis
technologijomis.
Gamtinė aplinka. Vartotojai vis dažniau renkasi ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir
ekologiškas, todėl įmonės aplinkos apsaugos aspektų valdymas ir veiklos procesų neigiamo
poveikio aplinkai mažinimas turi reikšmės konkuruojant. Tad įmonės, teikiančios paslaugas, turi
iškelti sau tikslą rūpintis, kad rūbai kuriuos valo cheminėmis ir kitokiomis medžiagomis būtų kuo
mažiau kenksmingos aplinkai ir žmogui (nesukeltų alergijos). Stengiamasi, kad vartotojams teikiant
paslaugą būtų kuo mažiau naudojama kenksmingų medžiagų, tad medžiagos perkamos iš patikimų
firmų. Taip pat įtakos turi ir klimatas, metų laikai daugiausia rūbų yra nešama valyti vasaros gale
rudenį, kai žmonės ruošiasi šaltajam sezonui ir neša valyti namuose sunkiai išplaunamus drabužius
(paltus, kailinius, striukes ir t.t.).
Socialinė-kultūrinė aplinka. Kadangi svarbiausias socialinės-kultūrinės aplinkos
rodiklis – šalies gyventojų skaičius. Tai ši aplinka daro nemažą įtaką verslo įmonei. Jai yra
naudinga, kai gyventojų skaičius didėja, nes daugėja potencialių jos paslaugų vartotojų, didėja
darbo jėgos pasiūla. Kintat gyvenimo būdui, pagrindinėms vertybėms, socialinėms-ekonominėms
gyventojų klasėms, daro didelį poveikį įmonei, nes nuo jų priklauso darbo jėgos pasiūla ir
visuomenės pirkimo įpročiai. Šiuo metu žmonės yra labiau užimti taigi nebelieka laiko tokiems
darbams kaip skalbimas. Todėl daugelis ne tik labai pasiturinčiai gyvenantys žmonės, bet ir
vidutinės klasės žmonės, taupydami laiką ar neturėdami tinkamų sąlygų išsiskalbti ar išsivalyti
vienokį ar kitokį daiktą neša jį į valyklą.
Politinė - teisinė aplinka. Dėl cheminio drabužių valymo yra keliami aukštesni
aplinkosaugos bei higienos reikalavimai nei paprastoms valykloms.
Tampat įmonei reikia įvertinti ir vidinę aplinką – mikroaplinką. Toliau bus
analizuojama įmonę UAB „LoMinda“ veikianti vidinė aplinka, tai tiekėjai, klientai ir konkurentai.
Kiekviena jų bus įvertinta.
Tiekėjai. Jie tiekia įvairias medžiagas skalbimui ir sausam valymui tai „Lavestina“,
„Higėja“, „Algol chemikals“, įmonė turi stebėti atsargų kiekį, nes nepakankamas medžiagų kiekis,
vėlavimas jas pristatant gali pakenkti pardavimams, klientai gali likti nepatenkinti. Taip pat įmonė
turi stebėti ir medžiagų kainų svyravimus. Pabrangus medžiagoms bendrovė gali būti priversta kelti
paslaugų kainas. Tad įmonė yra pasirinkus patikimus tiekėjus su jais yra palaikomi glaudūs ryšiai.
Klientai. Įmonė tikslinis segmentas yra įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės -
ekonominės klasės Klaipėdos, Palangos, Kretingos ir Gargždų miesto gyventojai bei gretimų
22
gyvenviečių gyventojai turintys savo pajamas, taip pat įvairios įmonės ir įstaigos. Kadangi UAB
„LoMinda“ grupė neišskiria konkretaus rinkos segmento, jai paranku taikyti universalią rinkodaros
strategiją visose rinkose, t.y. kompanija nesegmentuoja rinkos į vieną pagrindinį ir stengiasi
aptarnauti visų tipų vartotojus. Tai leidžia bendrovei naudoti standartizuotą marketingo programą.
Nuo klientų skaičiaus bei aktyvumo priklauso įmonės pelnas.
Konkurentai. Įmonė turi stengtis geriau patenkinti vartotojų poreikius nei jos
konkurentai, ji turi įgyti pranašumą vartotojų sąmonėje. UAB „LoMinda“ konkurentai yra kitos
įmonės teikiančios tokias pat paslaugas rūbų, pūkų, kilimų, odos valymo ir skalbimo. Taigi jos
konkurentai yra: IĮ „Linartika“, UAB „Joglė“, UAB „Rasa“, IĮ „Baltijos Prochemas“, UAB
„ABETA“. UAB „LoMinda“ yra gerai įsitvirtinusi vidaus rinkoje, nes ji jau gyvuoja 12 metų yra
sukaupusi nemažai patirties. Taip pat ji gana sėkmingai konkuruoja su kitomis Klaipėdoje panašias
paslaugas teikiančiomis įmonėmis. UAB „LoMinda“ turi aštuonis priėmimo punktus dvi valyklas
Klaipėdoje, taip pat dar po vieną priėmimo punktą Kretingoje, Palangoje ir nesenai atsidariusį
punktą Gargžduose. Kuo daugiau priėmimo punktų tuo geriau ir patogiau klientams nereikia toli
niekur vykti, nes valyklos priėmimo punktai yra gana tolygiai pasiskirstę visoje Klaipėdoje, o
konkurentai turi tik po keletą priėmimo punktų.
kainą butų sunku nustatyti, kadangi paslaugos yra labai įvairios kaip ir gaminiai, kuriems ši
paslauga atliekama kartais medžiagų sunaudojama mažiau ar daugiau išvalyti tam pačiam daiktui,
nes tai priklauso ne tik nuo daikto, bet ir nuo dėmių esančių ant jo. Todėl būtu sudėtinga
kiekvienam daiktui nustatinėt kainas pagal galimas dėmes. Atsiradusiai naujai paslaugai (rūbų
taisymui) taikoma skverbimosi strategija - tai tokia kainos strategija, kai nustačius pabrėžtinai
nedidelę pradinę kainą siekiama skverbtis į didelę rinkos dalį. Kadangi siuvimo srityje dirbančių
įmonių yra nemažai Klaipėdoje ir kituose miestuose tai siekiant įsiskverbti į šią rinką geriausias
būdas ir yra taikyti skverbimosi strategiją, ji leis pritraukti klientus, taupančius savo pinigus, o
kadangi pinigai šiais laikais yra vertinami, taigi galima šiuo būdu pritraukti nemažai potencialių
pastovių klientų. Be to šios naujos paslaugos atsiradimui nereikia daug išlaidų, kadangi valyklos jau
veikia ir priėmimo punktai yra reikia tik pasamdyti naują darbuotoją ir įsigyti pagrindinių medžiagų
siuvimui (įvairių spalvų siūlų, užtrauktukų, juostelių kelnėms, pamušalų, sagų, įvairaus dydžio
adatų siuvimo mašinai ir ne tik), bei sukurti tinkamą darbo vietą. Įmonėms, įstaigoms sudariusioms
sutartį taikoma nuolaida priklausomai nuo kiekio, joms yra galimybė atsiskaityti sekantį mėnesį per
10 dienų nuo sąskaitos- faktūros gavimo dienos už esamo mėnesio suteiktas paslaugas, jei yra
vėluojama taikomi 0,1 procento delspinigiai. O ne juridiniams asmenims atnešus UAB „LoMinda“
kvituką yra taikoma nuolaida vadinama litu pigiau, nuo sekančio valomo daikto yra taikoma vieno
lito nuolaida, taip pat taikoma gimtadienio nuolaida 30 procentų, bei valantis 3 daiktus megztinis
išvalomas nemokamai. Kiekviena veikla patiria tam tikrų sąnaudų(žr. 1 lentelė).
1 lentelė
Mėnesio sąnaudos paslaugoms teikti
Išlaidu pavadinimas Išlaidų suma mėnesiui Lt
Elektra 2832
6 skalbimo mašinos iš jų 3 nuolat dirbančios x (3kwh)x 20dienų x 10 val. x 0.4Lt 720
2 cheminės valymo mašinos (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
2 siuvimo mašinos (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
1 Lyginimo presas (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 192
2 Džiovyklos (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
2 Garintuvai (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
2 Lygintuvai (2kwh) x 20dienų x 12 val. x 0.4Lt 384
Vanduo 800
200m3 x 4 lt
Degalai 600
2 automobiliai x 3Lt/10km x 1000 km/mėn.
Medžiagos 2500
Skalbimo milteliai 500
Dėmes valančios medžiagos 700
Minkštiklis 600
Percloretilenas 700
Patalpų nuoma 19500
Darbo užmokestis 37335
Smulkūs naudojamos technikos remonto darbai 200
Kanceliarinės prekės 100
Viso: 63867
24
Administratorė
Technologai
Priėmėjos-kasininkės
Gamybinis personalas (lygintojos, dėmių išėmėjos, skalbėjos, siuvėjos)
UAB “LoMinda” dirba 28 darbuotoji. Įmonėje yra viena pamaina, kuri tęsiasi 8
valandas. Viena dalis darbuotojų ateina anksčiau ir darbą baigia taip pat anksčiau, kiti – ateina
truputį vėliau, todėl darbą baigia taip pat vėliau.
Kiekvienas darbuotojas atsako už savo darbo vietą, įrengimus, bei atlikto darbo
kokybę. Visi darbuotojai yra susipažinę su jų darbui reikalingomis darbo saugos instrukcijomis.
Įmonėje profsąjungos nėra. Taip pat nėra kolektyvinės darbo sutarties – su kiekvienu
darbuotoju sudaroma individuali darbo sutartis, ir gauna darbo užmokestį (žr. 4 lentelė). Įmonėje
yra vidaus tvarkos taisyklės, kurių privalu laikytis visiems.
4 lentelė
Darbo užmokesti
Finansinė veikla
8. Dividendams išmokėti 6000 6000 6000
Iš viso išleista 917722 916872 916022
(pagrindinė + investicinė veikla)
BALANSAS LAIKOTARPIO PRADŽIOJE 0 59540 69930
Pridėti: Pajamas 977262 927262 927262
Atimti: Išlaidas 917722 916872 916022
BALANSAS LAIKOTARPIO PABAIGOJE 59540 69930 81170
Atsižvelgus į aukščiau sudarytas lenteles tai yra pelno nuostolio ataskaitą bei numačius
visas pajamas ir išlaidas sudaromas prognozuojamasis balansas (žr. 9 lentelė).
9 lentelė
Išvados ir pasiūlymai
Nors įmonės UAB „LoMinda“ padėtis rinkoje yra visai nebloga, tačiau nederėtų ties
tuo ir sustoti. Reikia ir toliau siekti lyderės pozicijos šioje rinkoje. Įmonė turi stengtis ir nuolat
gerinti savo paslaugų kokybę, kelti darbuotojų kvalifikaciją, teikti naujas paslaugas.
Taigi kaip ir kiekvieną įmonę UAB „LoMinda“ taip pat veikia mikro ir makro aplinkos.
Ją veikiančios mikro aplinkos yra tiekėjai, klientai, konkurentai. O makro aplinka veikianti UAB
„LoMinda“ yra ekonominė aplinka, mokslinė – technologinė aplinka, gamtinė aplinka, socialinė-
kultūrinė aplinka, politinė - teisinė aplinka.
Įmonės paslaugos aukštos kokybės, tačiau pasirinkta kainos strategija orientuota į
konkurentus leidžia neatbaidyti naujų klientų, dėl kainų, kurios nėra labai aukštos, nors tokios
galėtų būti atsižvelgiant į kokybę. Tinkama ir gausi reklama leidžia pasiekti didesnį klientų ratą, o
tai didina įmonės potencialių klientų gretas ir leidžia ateitį laukti teigiamų rezultatų: vis didėjančio
pelno.
Kadangi įmonė nėra labai didelė tai leidžia gerai organizuoti įmonės darbą, bei
kontroliuoti visus darbuotojus. O kokybiškas ir gerai bei laiku atliekamas darbas daro klientus
patenkintus, o tai taip pat padeda įmonei siekti didesnio pelno.
Taigi tinkamai organizuojant darbą atsižvelgiant į visus įmonę veikiančius aplinkos
veiksmus garantuoja įmonei pelną.
33
Literatūros sąrašas
1. Bakanauskas A. Darškuvienė V. Kainodara teorija ir praktika. – Kaunas: Vytauto
Didžiojo universitetas, 2000.
2. Butkus F. S. Vadyba. – Vilnius: Technika, 2007.
3. Gineitienė Z. Verslo kūrimas ir valdymas. – Vilnius: Rosma, 2005.
4. Gudonavičienė R., Bučiūnienė I. Prekių paskirstymas. – Kaunas: Technologija, 2003.
5. Jewell B.R. Integruotos verslo studijos. - Vilnius: The Baltic Press, 2002.
6. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. – Vilnius : Pačiolis, 2001.
7. Kotler P., Amstrong G., Saunders J. Wong V. Rinkodaros principai. – Kaunas:
Poligrafija ir informatika, 2003.
8. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas. – Vilnius, 2003 m.
sausio 1 d. Preiga per internetą: http://nvic.iti.lt/psl.php?fl=ist11
9. Pranulis V., Pajuodis A., Urbanavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. – Vilnius: The
Baltic Press, 2000.
10. Prieiga per internetą: http://www.vakarai.lt/article.php?id=31
11. Prieiga per internetą: http://www.lominda.lt/
12. Rastenis J. Kainodara. – Kaunas: Technologija, 2005.
13. Stoškus S., Beržinskienė D. Vadyba. – Kaunas: Technologija, 2005.
14. Zakarevičius P. Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas, pasekmės – Kaunas:
Vytauto Didžiojo universitetas, 2003.
15. Zakarevičius P. Vadyba: genezė, dabartis, tendencijos – Kaunas: Vytauto Didžiojo
universitetas, 2002.