1. Kokie yra sutarčių sudarymo būdai?

Sutarties sudarymo būdai: abipusių derybų būdu:

 šalių savanoriška derybų pradţia ir laisvumas derėtis bei neatsako uţ tai, jog nepasiekiamas šalių
susitarimas;
 šalys turi derėtis sąţiningai, t.y. turi tikslą sudarytį sutartį ir atskleisti viena kitai joms ţinomą
informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui.
2. Kokios yra pagrindinės ir papildomos sutarčių sudarymo stadijos?

Pagrindinės sutarties sąlygos:

 sutarties apibrėţimas ir subjektai;
 objektas ir dalykas;
 prekių apibūdinimas (kiekis, kaina ir kokybė);
 pristatymo sąlygos, transportavimas;
 mokėjimai ir atsiskaitymai;
 nuosavybės teisės perėjimas;
 nenugalima jėga (force majeure);
 garantijos;
 draudimas;
 ginčų sprendimo priemonės. Arbitras
 sankcijos, atsakomybė;
 nuostolių nustatymas;
 sutarties pasibaigimo atvejai.

Papildomas (antraeilės):
 nuosavybės teisės perėjimas;
 pristatymo ir transportavimo sąlygos;
 garantijos;
 draudimas;
 sankcijos, nuostolių nustatymas;
 kitos sutarties pagrindinės sąlygos, kurios nėra laikomos būtinosiomis.
 Dėl antraeilių sąlygų galima susitarti vėliau, surašant sutartį. Tačiau tuo atveju, jeigu ofertoje yra
nurodoma nors viena šių sąlygų, tai ji tampa būtinąją sąlyga.
3. Kokiais atvejais šalis gali būti įpareigota sudaryti sutartį? Pateikite konkrečių pavyzdžių.

4. Kokia yra caveat emptor ir uberrimae fidei doktrinų samprata ir reikšmė sudarant sutartis?
Caveat emptor doktrina -pirkėjas prisiima riziką dėl įsigyjamų daiktų būklės, todėl privalo juos
patikrinti prieš įsigydamas. Caveat emptor įgyvendinimas Due diligence Potencialaus įgijėjo ar
tarpininko atliekamas įmonės, vertybinių popierių ar kito turto, kurį numatoma įsigyti, tyrimas.
Uberrimae fidei principas taikomas visoms draudimo sutartims, nesvarbu, kokioms šakoms (gyvybės ir
ne gyvybės draudimo šakos), formoms (privalomasis ir savanoriškas draudimas), grupėms arba rūšims
būtų priskiriama draudimo sutartis. Tačiau pažymėtina, kad draudimo teisės doktrinoje nurodoma, jog
tam tikrais atvejais uberrimae fidei principas gali būti ribotai taikomas su draudimo sutartimi susijusioms
sutartims, pavyzdžiui, perduodant draudimo ir perdraudimo sutarčių portfelį.

5. Į kokius etapus gali būti skirstomi ikisutartiniai santykiai ir kokių teisinių pasekmių gali kilti
kiekviename iš jų?
Derybos:
 Pirminis etapas – apsikeitimas informacija (pasiūlymais) - tarpusavio teisių ir pareigų paprastai
nesukuria
 Vidurinysis etapas – gali būti pasiektas susitarimas dėl sutarties sudarymo (ketinimų protokolai) –
gali sukurti tarpusavio teises ir pareigas
 Baigiamasis etapas – suderinamos esminės sutarties sąlygos – nepagrįstas atsisakymas pasirašyti
sutartį sukelia neigiamus teisinius padarinius (pvz. Plerimarioji sutartis, derybų protokolas.)
6. Kaip yra suprantama culpa in contrahendo doktrina? Ar ji įtvirtinta Civiliniame kodekse?
 CK 6.163-6.165 str.
 Culpa in contrahendo doktrina (c. i. c.)
 Pagrindiniai principai:
 Sąžiningo, rūpestingo elgesio pareiga, esant ikisutartiniams santykiams
 Pareiga apsaugoti ikisutartinių santykių dalyvių sveikatą ir turtą
 Pareiga nenutraukti derybų be įtikinamo rimto pagrindo
 Pareiga būti tinkamai rūpestingam ir sąžiningam, kiek tai susiję su aplinkybėmis, galinčiomis
turėti reikšmę sutarties negaliojimui
 Pareiga elgtis sąžiningai ir rūpestingai vedant derybas dėl sutarties sudarymo
  Informacijos, reikšmingos sutarties sudarymui nutylėjimas
 Melagingos informacijos pateikimas
 Nutraukimas be pakankamo pagrindo derybų, kai kita šalis turi rimtą pagrindą, kad sutartis
bus sudaryta
 Atsisakymas atnaujinti ar pratęsti sutartį, kai kita šalis turėjo rimtą pagrindą tikėti ankstesniu
pažadu atnaujinti ar pratęsti sutartį
 Nepagrįstas ginčijimas ar nevykdymas preliminarių susitarimų
 Derybų vilkinimas be pagrindo
 Prievartos, grasinimų, ekonominio spaudimo ir kt. neteisėtų priemonių naudojimas
 Pradėjimas derybų neturint rimtų ketinimų sudaryti sutartį
 Derėjimasis iš karto su keliais asmenimis neinformuojant apie tai kitų partnerių
 Konfidencialios informacijos, gautos derybų metu, atskleidimas
 Dėl nesąžiningo elgesio galima taikyti civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma
 Ikisutartinių santykių aplinkybės turi reikšmės aiškinant sudarytas sutartis
7. Kas sudaro sąžiningumo pareigos turinį, šalis siejant ikisutartiniams santykiams? Kokiomis
formomis gali pasireikšti šios pareigos pažeidimas ir ar dėl kiekvieno iš šių pažeidimų kyla vienodi
teisiniai padariniai?
Sąžiningumo pareiga ikisutartiniuose santykiuose reikalauja, kad šalys ne tik pradėtų, bet ir tęstų derybas
tik turėdamos rimtus ketinimus sudaryti sutartį. Jeigu derybų metu tikslas sudaryti sutartį išnyko, tai šalis
bus pripažįstama sąžininga, jei nedelsdama praneš kitai šaliai apie sprendimą nutraukti derybas.
Sąžiningumo pareiga ikisutartiniuose santykiuose nedraudžia vesti lygiagrečių derybų, tačiau reikalauja,
kad šalis, gavusi derybų metu trečiosios šalies pasiūlymą, ar norėdama savo iniciatyva pateikti trečiajai
šaliai siūlymą derėtis dėl tos pačios sutarties, nedelsdama informuotų apie tai kitą šalį ir vesdama derybas
su keliais partneriais siektų sudaryti sutartį bent su vienu iš jų.
Sąžiningumo pareiga ikisutartiniuose santykiuose reikalauja, kad šalis atskleistų kitai derybų šaliai
informaciją, reikšmingą sutarčiai sudaryti. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose taip pat numato,
kad kita šalis derybų metu turi būti aktyvi ir rūpintis jai svarbiomis priimti sprendimą sudaryti sutartį
aplinkybėmis. Todėl galima daryti išvadą, kad Lietuvoje užtikrinama ikisutartinių santykių šalių interesų
pusiausvyra.
Sąžiningumo principas reikalauja, kad šalys, sueidamos į ikisutartinius santykius ir derėdamosi dėl
sutarties sudarymo, turėtų tikslą sudaryti sutartį (CK 6.163 str. 3 d.). Priešingu atveju nesąžininga šalis
privalo atlyginti nuostolius (CK 6.163 str. 3 d.). LAT draudimą derėtis, jeigu šalis apskritai neketina
sudaryti sutarties, laiko viena iš pagrindinių pareigų, patenkančių į sąžiningumo turinį. Italijoje teismai
taip pat pripažįsta, kad derybų pradėjimas be rimto ketinimo sudaryti sutartį, prieštarauja sąžiningumo
principui. UNIDROIT principų 2.1.15 str. 3 dalis nesąžiningu elgesiu laiko ne tik derybų pradėjimą
neturint tikslo sudaryti sutarties, bet ir jų tęsimą tokio tikslo neturint. Vadinasi, kai šalis pradeda derybas
ketindama sudaryti sutartį, tačiau vėliau dėl kokių nors priežasčių nesusitaria ir nebeturi tikslo sudaryti
sutarties, būtina iškart nutraukti derybas, priešingu atveju jas tęsianti nesąžiningoji šalis privalės atlyginti
kitai šaliai padarytus nuostolius. Šie principai perkelti į Lietuvos civilinį kodeksą.
 
 Nustatyti, ar minėtas tikslas yra arba kad jo nėra ar jis išnyko, gali padėti tam tikros aplinkybės.
Pavyzdžiui, nurodymas ofertoje, kad ji yra neatšaukiama, yra pakankamas pagrindas manyti, kad
oferentas turi rimtų ketinimų sudaryti sutartį. CK normų analizė rodo, kad šalį neturint tikslo sudaryti
sutarties gali rodyti ir oferento nustatytas neprotingas terminas akceptui pateikti (CK 6.174 str. 1 d.).
Pavyzdžiui, pardavėjas nustato labai trumpą terminą ofertai akceptuoti, nors žino, kad per tokį trumpą
terminą šitai neįmanoma. Derybų pradėjimas neturint tikslo sudaryti sutarties yra ir tada, kai pradedamos
ar vilkinamos derybos (pavyzdžiui, Italijoje sąžiningas elgesys derybose apima ir pareigą nevilkinti
derybų) ir taip siekiama pakenkti konkurentui. Tai iliustruoja toks pavyzdys. A sužino, kad B nori
parduoti savo restoraną. A nenorėdamas iš tikrųjų pirkti restorano pradeda ilgas derybas su B, turėdamas
vienintelį tikslą – neleisti B parduoti restorano C, kuris yra A konkurentas. A nutraukia derybas, kai C
nusiperka kitą restoraną. Aplinkybės, rodančios, kad tikslas sudaryti sutartį išnyksta, gali būti, pavyzdžiui,
lygiagrečių derybų pradžia su kitu asmeniu. Taigi nesvarbu dėl kokių priežasčių nebuvo ar išnyko tikslas
sudaryti sutartį, svarbu pats jo nebuvimo arba išnykimo faktas.

8. Ar sąžiningumas ikisutartinių santykių metu yra preziumuojamas?

Asmens sąžiningumas yra preziumuojamas. Tai yra visuotinai pripažinta nuostata, kuri, beja, CK
expressis verbis nėra įtvirtinta. Kadangi civilinėje teisėje galioja bendra sąžiningumo prezumpcija, tai ir
šalių sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose turėtų būti preziumuojamas. Praktinė sąžiningumo
prezumpcijos ikisutartiniuose santykiuose reikšmė yra ta, jog nesąžiningumu kaltinama šalis neprivalo
įrodinėti, kad nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai. T.y. vertinant šalies
elgesį ikisutartiniuose santykiuose neturi būti nustatoma, ar įrodytas jos elgesio sąžiningumas, atvirkščiai
– nustatoma, ar yra įrodytas jos nesąžiningumas taip paneigiant sąžiningumo prezumpciją.
Nesąžiningumas esant ikisutartiniams santykiams gali pasireikšti labai įvairiai. Kaip minėta, CK
sąžiningumo principo turinio neatskleidžia, tai palikta teismų praktikai bei teisės doktrinai. Siekiant žinoti
sąžiningos šalies galimo teisių bei teisėtų interesų gynimo ribas, būtina aptarti svarbiausius sąžiningumo
principo aspektus bei, be jokios abejonės, paties sąžiningumo, kaip teisinės – filosofinės kategorijos,
prasmę bei turinį. Kadangi sąžiningumas yra labai reliatyvi sąvoka, šio principo turinį taip pat būtina
atskleisti siekiant surasti teisingą sutarties laisvės principo ir sąžiningumo esant ikisutartiniams
santykiams pusiausvyrą.
Pagrindinės pareigos suderinant preliminarią sutartį: CK 6.163-6.164 str.

 Konfidiancialumo

 Sąžinigumo

9. Kaip klasifkuojami dokumentai, pasirašomi ikisutartinių santykių etape? Kokias teisines

pasekmes jie sukelia?
Sito nezinau irgi ;????
10. Ar galima teigti, kad sudarius preliminariąją sutartį tarp šalių baigiasi ikisutartiniai santykiai
ir prasideda sutartiniai?
Preliminarioji – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Aš manau, kad negalima
teigti, jog sudarius preliminariaja baigiasi ikisutartiniai ir prasideda sutartiniai, nes tai tik isipareigojama
sudaryti pagrindine, o kai bus sudaroma pagrindine tada jau bus sutartiniai santykiai.
Iš kitos pusės, tai yra sutartis, nes reimiasi visosmis sutarčių taisyklėmis.
Vienos nuomonės nėra.
Pleriminarioji sutartis, sąlygos:
1. Tikslas sudaryti pagrindinę sutartį
2. Dėl esminių salygų
3. Terminas (jei nenurodytas, turi sudaryti per 1 metus)
4. Įforminta rašytine forma.
11. Kas yra preliminariosios sutarties dalykas ir objektas?
Preliminariosios sutarties dalykas yra pagrindinės sutarties sudarymas(veiksmai); , o objektas – pati
pagrindinė sutartis, (Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks
objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. ) ; jei gerai suprantu
12. Pagal kokius kriterijus galima nustatyti, ar tarp šalių sudaryta preliminarioji, ar pagrindinė
sutartis?
Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo
tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių
dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad
ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas,
subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad
išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas
ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.
Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Sutarties turinys yra šalių consensus
ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią,
taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi
nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai
preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties
sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti
įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Kartu
Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pabrėžia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą
dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti
sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų –
protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies
piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais.
Taigi būtų galima daryti išvadą, kad pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo
pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje
sudaryti pagrindinę sutartį.
Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti
pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties
skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl
kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja.
Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad visais atvejais esminis kriterijus atskirti
preliminariąją sutartį nuo pagrindinės – atitinkamo susitarimo sudarymo metu buvusi šalių valia ir tikslas,
kurio jos siekė šiuo susitarimu. Iš LAT nr.3K-P-382-2006

13. Ar kiekvienas įsipareigojimas sudaryti sutartį ateityje gali būti kvalifkuojamas kaip
preliminarioji sutartis?
Manau, kad ne visi, pvz, įsipareigoji žodziu kazka padaryti, o preliminariajai sutarciai reikia rasytines
formos. Nu as taip manau :D gali buti ir neteisinga, nes niekur nerandu ats.
14. Ar, šalims susitarus sumokėti visą ar didžiąją pardavimo kainos dalį, yra pagrindas pripažinti,
kad ikisutartiniai santykiai modifikavosi į sutartinius pirkimo–pardavimo santykius? Kokios
įtakos, vertinant tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, gali turėti sutartos kainos sumokėjimo
faktas?
Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo
preliminariąja ar pagrindine sutartimi, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai,
sutarties objekto formavimo specifika. Pavyzdžiui, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą
valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė
sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas
civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Kai šalys susitaria dėl visos pardavimo
kainos sumokėjimo, tai gali būti pagrindas pripažinti, kad ikisutartiniai santykiai modifikavosi į
sutartinius pirkimo-pardavimo santykius. Dažniausiai tai santykiai, kurių teisinius padarinius nustato CK
6.309 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009).
IŠ LAT 3K-3-136/2011
Prašymas teismo dėl nesudarytos pagr, sutarties:
Negalima prašyt natūros, galimas reikalavimas atlyginti nuostolius.

15. Koks preliminariosios sutarties santykis su daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi

(Civilinio kodekso 6.411 straipsnis)?
Sito nezinau ;???
16. Kuo preliminarioji sutartis skiriasi nuo sutarčių su atidedamuoju terminu ar atidedamąja
sąlyga?
Minėta, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės
sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti
įvykdyti natūra. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima
reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Šis bruožas skiria preliminariąją sutartį nuo sutarčių, kurias, panašiai
kaip preliminariąją sutartį, įsipareigojama sudaryti ateityje, tačiau pradedamas jų vykdymas (CK 6.309,
6.401 straipsniai), taip pat sutarčių su atidedamuoju terminu ar atidedamąja sąlyga, pagal kurias šalių
prievolės atsiranda nuo sutarties sudarymo, todėl jos negali būti priverstinai įvykdytos iki sueis tam tikras
terminas (CK 6.33 straipsnio 2 dalis,) arba atsiras tam tikra sąlyga (CK 1.66, 6.30 straipsniai). Is LAT
nr.3K-P-382-2006
Sutartis su atidedamuoju terminu skiriasi nuo preliminariosios sutarties tuo, kad preliminarioji sutartis
yra įsipareigojimas sudaryti pagrindinę sutartį ateityje, o sutartis su atidedamuoju terminu yra pagrindinė
sutartis, nustatanti šalių teises ir pareigas, tačiau atidedanti jų įgyvendinimą bei vykdymą27. Be abejo,
prievolė su atidedamuoju terminu gali būti sulygta ir preliminariojoje sutartyje, pavyzdžiui, šalys
susitaria, kad antroji (avansinė) įmoka pagal preliminariąją sutartį bus mokama pardavėjui pasiekus
statomo objekto baigtumą ne mažesnį nei 70 %.
17. Ar preliminarioji sutartis gali būti laikoma vartojimo sutartimi? O viešąja?
Preliminari nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis jos tikslų ir turinio požiūriu
vertintina kaip vartojimo sutartis. Taip pat tokios nuostatos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje yra konstatuota, kad specifinė būsimo
gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo,
pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas
būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis
laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo)
interesus apsaugančios specialiosios teisės normos.
18. Ar pagal preliminariąją sutartį gali atsirasti mokėjimo–atsiskaitymo santykiai?
Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą,
kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka
mokėjimo–atsiskaitymo funkciją.  Tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų
perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybes. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose
santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo
normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už
preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme.
Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165
straipsnio 1 dalį. Žinoma, pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo–
atsiskaitymo funkcijos, minėta, preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė. Nepaisant
to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas.
19. Kodėl rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis?
 Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, nes ši sutartis yra organizacinė – tai sutartis
dėl sutarties sudarymo ateityje. Todėl pagal preliminariąją sutartį šalių mokėjimo pareiga neatsiranda.
Rankpinigiais negali būti užtikrinta ir sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma, nes tokios
sutarties nėra, kol ji nėra sudaryta notarine forma. 
20. Ar avansas gali būti laikomas priemone, užtikrinančia preliminariosios sutartis įvykdymą?
Kaip jis yra atribojamas nuo rankpinigių, kuriuos draudžiama perduoti pagal preliminariąją
sutartį?
Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti
įrodomąją funkciją (tiek jau sudarytos sutarties, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Bet skirtingai
nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t.y. šalis, sumokėjusi avansą, turi
teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą,
jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. Avanso sąvoka, skirtingai nei rankpinigiai, gali būti
vartojama ir pagrindinėje pirkimo–pardavimo, ir preliminarioje sutartyse.
21. Kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti grąžinti pinigus, gautus pagal preliminariąją sutartį,
jeigu preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma?
Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus
šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu
teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį
perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis
nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali
būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje
22. Ar šalys gali sudaryti pagrindinę sutartį kitomis sąlygomis, nei numatytos preliminariojoj
sutartyje?

Sąlygų papildymai ar pakeitimai  įstatyme nereglamentuojami ir neribojami, todėl laikytina, kad jie
pagrindinėje sutartyje galimi, jeigu antroji šalis su tuo sutinka; jeigu ne – pagrindinė sutartis turi būti
sudaroma preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis. Preliminariosios sutarties šalys, turėdamos
prievolę sudaryti pagrindinę sutartį, privalo bendradarbiauti, tartis dėl vienos ar kitos pasiūlytos
papildomos ar patikslintos esminės sąlygos, o nesutarus – jos
atsisakyti. Visa tai gali vykti iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo. Preliminariosios
sutarties šalies pasiūlymas į pagrindinę sutartį įtraukti sąlygas, kurios pagal CK 6. 401 straipsnį nėra
esminės, negali būti pagrindas  kitai šaliai atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. 

23. Kokiais atvejais preliminarioji sutartis gali būti pripažįstama pagrindine? Ar preliminariosios
sutartis pripažinimas pagrindine neprieštarauja sutarčių laisvės principui?
Nustatant, gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi
šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Pavyzdžiui, kai viena
šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai
paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie
būdingi pagrindinei sutarčiai. Arba, pvz., CK 6.309 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti
daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu–pardavimu. Kai
tokiais atvejais asmuo, įsipareigojęs pirkti ar parduoti daiktą, atsisako sudaryti sutartį įstatymų nustatyta
forma, teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia ne ką kita kaip jos įforminimą.
Kita vertus, nustačius tokius šalių veiksmus, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šalys sudarė pagrindinę
sutartį, tačiau gali būti, jog sudarytame susitarime šalys aiškiai išreiškė savo valią laikyti tokius
veiksmus preliminaraus susitarimo sąlygomis. Pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutarties objektas gali
būti perduodamas būsimam pirkėjui naudoti tam, kad šis įvertintų, ar tas daiktas yra jam tinkamas ir
pan., ir tik po to šalys gali tartis dėl jo pardavimo.Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad šalių
veiksmai, būdingi pagrindinės sutarties turiniui, reiškia tik pagrindinės sutarties
sudarymą. Antravertus, tokius atvejus vis dėlto reikėtų laikyti daugiau išimtiniais negu įprastais. Civilinių
bylų skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad visais atvejais esminis kriterijus atskirti preliminariąją sutartį
nuo pagrindinės – atitinkamo susitarimo sudarymo metu buvusi šalių valia ir tikslas, kurio jos siekė šiuo
susitarimu.
24. Kokios rūšies civilinė atsakomybė turėtų būti taikoma, kai žalos padaroma šalis siejant
ikisutartiniams santykiams? Ar preliminariosios sutarties sudarymo aktas turi įtakos taikytinos
atsakomybės rūšiai?
Atsižvelgiant į preliminariosios sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių tarp sutarties šalių
specifiką, pasitikėjimo santykius sužlugdžiusiai šaliai turėtų būti taikoma savarankiškos atsakomybės
rūšis – sui generis. Atsakomybė už preliminariosios sutarties nevykdymą turi tiek deliktinei atsakomybei
(pasitikėjimo intereso gynimas, pasitikėjimo sugriovimas, reikalavimo įvykdyti prievolę natūra bei
negautos naudos kompensavimo negalimumas), tiek sutartinei atsakomybei (taikomos sutarčių aiškinimo
taisyklės, sandorio negaliojimo pagrindais, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės) būdingų bruožų,
todėl šis atsakomybės individualumas yra pagrindas vertinti ją kaip savarankišką atsakomybės rūšį, kuriai
visa apimtimi negali būti taikomos nei deliktinės, nei sutartinės atsakomybės taisyklės.
Jeigu būtų nustatyta, kad esant ikisutartiniams santykiams jau egzistuoja koks nors konkretus vienos
šalies kitos šalies atžvilgiu prisiimtas įsipareigojimas (pvz., preliminarioji sutartis), atsakomybė būtų
taikoma pagal sutartinės atsakomybės taisykles

25. Ar ikisutartinė civilinė atsakomybė gali būti laikoma netiesioginės civilinės atsakomybės atveju?
Teismas konstatavo, kad netiesioginės civilinės atsakomybės atveju priežastinis ryšys yra dvejopo
pobūdžio, todėl jis turi būti nustatytas tarp trečiojo asmens veiksmų ir žalos vykdant darbo sutartį bei tarp
atsakovo ir žalą padariusio asmens veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje
konstatuotas priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, todėl papildomai
jo įrodinėti nagrinėjamoje byloje nereikia.
Skolininko civilinė atsakomybės taikymo pagrindai ikisutartiniuose santykiuose yra bendrosios civilinės
atsakomybės sąlygos: nuostolių dydis, neteisėti šalies veiksmai (nepagrįstas vengimas ar atsisakymas
sudaryti pagrindinę sutartį; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, šalies kaltė. Neteisėti
skolininko veiksmai reiškiasi kaip teisinės pareigos elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose
pažeidimas (2005-02-28 LAT CBS nutartis c. b. UAB “Club Baltica” v. UAB “Alkesta”, Nr. 3K-3-
79/2005).
26. Ar galima teigti, kad ikisutartinė civilinė atsakomybė yra griežta?
Tikslaus atsakymo nerandu, bet logiškai pagalvojus, griežta atsakomybė yra atsakomybė be kaltės. Bet
kaip be kaltės gali pažeist pvz preliminariąją sutartį?
Aš manau, kad ji nėra griežta.
27. Ar, taikant ikisutartinę atsakomybę, gali būti remiamasi Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4
dalimi, nustatančia įmonės (verslininko) civilinės atsakomybės ypatumus?
Kai atsakovas yra verslininkas, jis atsako visais atvejais, t. y. be kaltės, jei neįrodo, kad prievolės
neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta
ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad objektų saugojimas yra
profesionali atsakovo veikla. Šalys sutarties 5.2 punkte susitarė, kad žala (tiesioginiai nuostoliai) ieškovui
atlyginami esant saugos darbuotojų kaltei, t. y. įtraukė ir kaltės sąlygą; šis sutarties punktas neginčijamas,
taigi galioja.
28. Ar nuostolių numatymo taisyklę, nustatyta Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 4 dalyje, gali būti
vadovaujamasi ir taikant ikisutartinę atsakomybę?
29. Ar pažeidus ikisutartinius santykius yra ginamas lūkesčių arba pozityvusis interesas (angl.
expctation or postitive interest)?
Antrinės teisės normos susijusios su atsakomybės priemonėmis bei žalos atlyginimu pažeidus pirmines
teisės normas. Esminis skirtumas čia susijęs su saugumo intereso prigimtimi. Pagal bendrą taisyklę,
nevykdant sutarties nukentėjusiajai šaliai turi būti kompensuota tokiu būdu ir tiek, kiek ji būtų gavusi,
jeigu sutartis būtų tinkamai įvykdyta, t.y. įstatymu saugomas interesas yra gauti tai, ko ji negavo pagal
sutartį. Tai reiškia, kad sutarčių teisė saugo pozityvųjį arba lūkesčių interesą (expectation interest).
30. Kas sudaro pasitikėjimo arba neigiamus nuostolius (angl. reliance or negative damages),
pažeidus ikisutartinių santykių pareigas?
31. Kaip turi būti apskaičiuojama prarastos galimybės piniginė vertė, remiantis Civilinio kodekso
nuostatomis ir soft law dokumentais: UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principais,
europos sutarčių teisės principais ir Bendros principų sistemos matmeniemis (DCFR)?
Ikisutartinio dokumento pasirašymas yra rimto ketinimo sudaryti sutartį įrodymas. Taigi toks dokumentas
yra ir rimtas teisines pasekmes sukeliantis bei įpareigojantis dokumentas, ir jo nevykdymas yra pagrindas
taikyti atsakomybę, jeigu dokumente nėra aiškiai nurodyta, kad šalys jokių tarpusavio įsipareigojimų
nenustato ir pasilieka sau teisę bet kada atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Nei Tarptautinės teisės
unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtuose Tarptautiniuose komercinių sutarčių principuose, nei
Europos sutarčių teisės principuose tiesiogiai neįtvirtintas preliminariosios sutarties institutas, tačiau
UNIDROIT principų komentare nurodoma, jog „po derybų šalys pasirašo ikisutartinius dokumentus –
preliminariąsias sutartis, kuriose nurodo sutarties sąlygas ir išreiškia ketinimą vėliau sudaryti pagrindinę
sutartį“ (UNIDROIT principles of International Commercial Contracts. UNIDROIT, ROME. 1994. P.
46).
Kas čia per pieva išvis wtf.
Nukentėjusio asmens reikalavimas:
1. Tiesioginiai nuostoliai
2. Prarasta galimybė
3. Skoliningo gauta nauda.
4. Netesybos ~~~~~~
32. Ar skolininko gauta nauda gali būti laikoma kreditoriaus prarasta galimybe ikisutartinės
civilinės atsakomybės kontekste?
Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių
jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir
teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos
pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo
numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų
negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Tačiau ikisutartiniai santykiai yra specifiški.
33. Ar neturtinė žala gali būti atlyginama pažeidus ikisutartinius santykius?
Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta
ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar
ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės
forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
3K7304/2007
34. Ar palūkanų mokėjimas yra ikisutartinės atsakomybės forma? Jeigu taip, kokios rūšies
palūkanų: mokėjimo, kompensacinių ar procesinių?
Neeeežinau, niekur nerandu apie jokias palūkanas.
35. Kokie reikalavimai keliami siūlymui sudaryti sutartį, kad jis galėtų būti kvalifikuojamas kaip
oferta? Kas atsitinka, jeigu pasiūlymas sudaryti sutartį neatitinka vieno iš šių reikalavimų?
1)Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162-6.187 straipsniai. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas)
arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.

Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą
būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto
pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas
savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas
(CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis
laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu,
pareiškiamas oferentui. Šios sąlygos išimtis nustatyta CK 6.173 straipsnio 3 dalyje - jeigu ofertoje
numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais)
arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas
sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo. 3K-3-353/2011
Ofertai keliami reikalavimai: 1) pakankamas ofertos apibrėžtumas
2) oferta išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įpareigotam akcepto atveju
3) ofertoje turi būti nurodytos esminės sutarties sąlygos
2)Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes sutarties teksto pasirašymas ir
pateikimas ne sutartį sudaryti pasiūliusiam oferentui bei tokio dokumento panaudojimas ne santykiuose
su oferentu, neatitinka CK 6.173 straipsnyje nustatytų reikalavimų akceptui, todėl tokie veiksmai
nesukuria ofertos akceptavimo teisinių pasekmių. Dokumento, neturinčio sutarties galios, panaudojimas
pateikiant jį kitiems asmenims kaip sutartį gali būti klaidinantis ir vertinamas kaip nesąžiningas. Dėl
nesąžiningo dokumento panaudojimo ne bylos šalių atžvilgiu gali būti keliamas teisinės atsakomybės
klausimas, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

3K-3-353/2011
36. Ar oferta yra sandoris? Kuo oferta skiriasi nuo siūlymo pradėti derybas?
1)CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir
priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.
Tai aš manau, kad oferta nėra sandoris, o tik būdas tam sandoriui sudaryti, pateikiant pasiūlymą (ofertą)
akceptantui ir jei jis priima ofertą, sutartis laikoma sudaryta.
Oferta – tai pasiūlymas, turintis kai kurių individualizuojančių požymių ir sukeliantis įstatymo numatytus
teisinius padarinius tiek asmeniui, pateikiančiam tą pasiūlymą (oferentui), tiek ir asmeniui, kuriam
pasiūlymas yra skirtas (akceptantui).
2)Galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Tačiau
tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6. 162 straipsnio 1 dalyje numatyta
galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai
šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes
šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t.  t. Šalių susitarimas tokiais
atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties
sąlygų
3K-3-38/2005
37. Ar oferta gali būti laikomas viešas atlyginimo pažadėjimas (Civilinio kodekso 6.947 straipsnis)?
Aš manau, kad taip, o kodėl negaliu paaiškint, nepykit :D
38. Koks yra viešosios ofertos ir viešosios sutarties santykis?
6.161 straipsnis. Viešoji sutartis
1. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis
paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų,
vandentiekio ir kt. organizacijos).
2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo
sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas
išimtis.
3. Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti
privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
4. Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos
visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų
vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos.
5. Įstatymų nustatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai
valstybės institucijai tvirtinti standartines viešosios sutarties sąlygas. Įstatymų nustatytais atvejais
viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas, patvirtintas
atitinkamos valstybės institucijos.

6.171 straipsnis. Viešoji oferta

1. Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių
pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam
tikrų veiksmų atlikimą.
2. Viešoji oferta, atšaukta tokia pat forma, kaip buvo pareikšta, tampa negaliojanti, nors apie jos
atšaukimą sužinojo ne visi asmenys, kuriems oferta buvo žinoma.
3. Viešąja oferta nelaikomi kainoraščiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinė
medžiaga, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Koks tarp jų santykis nežinau..

39. Kokie reikalavimai yra keliami akceptui? Ar akcepto ir ofertos formos turi sutapti?
1) CK 6.173 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai akceptui.
6.173 straipsnis. Akceptas ir jo formos
1. Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas,
laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu.
2. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.
3. Jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar
konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba
papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų
atlikimo.
Akceptui keliami reikalavimai: 1) akceptas kaip ir oferta, yra valios išraiška – taip išreiškiamas
sutikimas su pateiktu pasiūlymu. Juridinę reikšmę turi tik visas akceptas, t.y. pritarimas visai
ofertai. Akceptu nelaikomas tik pranešimas, kad gauta oferta. Atsakymas keliant kitas sąlygas nėra
akceptas, o tik nauja oferta. 2) jei ofertoje nurodytas jos akceptavimo terminas, akceptas turi būti
išsiųstas laikantis šio termino. 3) akceptavimas gali būti atliktas žodžiu, raštu, konkliudentiniais
veiksmais, tylėjimu. 4) oferta turi būti akceptuojama per oferento nurodytą terminą, o jei terminas
nenurodytas – per protingą terminą.
40. Ar akceptas gali būti sąlyginis?
Nežinau apie kokį čia sąlyginį akceptą kalba..
6.178 straipsnis. Akceptas su išlygomis
1. Atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų,
laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta.
2. Atsakymas į ofertą, kai jo tikslas – akceptuoti, bet jame yra ofertos sąlygų esmės
nekeičiančių papildomų ar skirtingų sąlygų, laikomas akceptu, jeigu oferentas, gavęs atsakymą,
nedelsdamas nepareiškia prieštaraująs tokiems papildymams ar pakeitimams. Jeigu oferentas to
nepadaro, tai sutartis laikoma sudaryta pagal ofertos sąlygas su akcepte esančiais pakeitimais.

41. Ar akcininko siūlymas kitiems akcininkams pirkti jo akcijas pirmenybės teise ir kitų akcininkų
sutikimas pirkti savaime reiškia atitinkamai ofertą ir akceptą? Koks yra sutarties sudarymo ir
pirmenybės teisės pirkti akcijas santykis?
CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama tikslo, kad tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam
priklausančią dalį, kitas bendraturtis turi teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje
nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Apie savo ketinimą parduoti bendraturtis
privalo raštu pranešti kitam bendraturčiui (bendraturčiams). Toks pranešimas galėtų būti
vertinamas kaip oferta, jei jis būtų aiškiai apibrėžtas – pranešime adresatas (bendraturtis) būtų
nurodytas kaip pirkėjas, o ne išreikštas ketinimas parduoti dalį kitam asmeniui; iš pranešimo
turinio būtų galima daryti išvadą, kad tai – oferta bendraturčiui. Pranešimas CK 4.79 straipsnio 2
dalies prasme reiškia tik informaciją bendraturčiui apie ketinimą parduoti trečiajam asmeniui. Taigi CK
4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą raštu pranešti apie ketinimą parduoti negalima
sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis.
Viena svarbiausių ofertos turinio savybių yra jos neatšaukiamumas. Ofertos panaikinimas, atšaukimas ar
pabaiga yra galimas tik esant tam tikroms įstatymu nustatytoms sąlygoms. Jos atšaukimą riboja
akceptanto veiksmai. Jeigu akceptantas ofertą priima (pareiškimu ar kitokiu elgesiu) ir akceptą gavo
oferentas, nuo to momento kyla teisinės pasekmės (CK 6.173 straipsnis). Tuo tarpu pranešimas
bendraturčiui apie ketinimą parduoti negali būti neatšaukiamas.
Iš nutarties 3K-7-133-2007
42. Kaip nustatomas sutarties sudarymo momentas? Kokios reikšmės, nustatant sutarties
sudarymo momentą, turi sutarties registracija viešajame registre?
Sutarties sudarymo momentas – kai oferentas gauna akceptą, jei įst arba sutartyje nenumatyta ko kita (CK
6.181 str. 1d.) Kitokios taisyklės taikomos realinėms sutartims, kurių sudarymą lemia daikto perdavimas.
Kai pagal įst. arba šalių susitarimą turtą būtina perduoti, sutartis bus laikoma sudaryta nuo atitinkamo
turto perdavimo. BLA BLA BLA
Teisinėje literatūroje diskutuojama, nuo kokio momento laikoma, jog sutartis sudaryta, jei oferta
patvirtinta konkliudentiniais veiksmais – nuo momento, kai atliekami tie veiksmai, ar nuo momento, kai
oferentas sužinojo, jog jie atlikti. Pagal mūsų CK nuostatas sutartis bus laikoma sudaryta nuo
momento, kai atliekami konkliudentiniai veiksmai, bet pvz M.Braginskio nuomone, reikėtų nustatyti,
jog sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai apie atliktus konkliudentinius veiksmus sužino
oferentas.
Neradau tiksliai, bet spėju, kad sutarties registravimas viešajame registre irgi yra konkliudentiniai
veiksmai. Ai nežinau. Sorry ;D
43. Ką reiškia qui fact per alium facit per se taisyklė sudarant sutartis per atstovą?
CPK 51 straipsnio 1 dalis, numatanti asmenų teisę vesti savo bylas teisme per atstovus, įtvirtina
atstovavimo teisme institutą, kuris grindžiamas principu „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“ (qui
fact per alium facit per se). Šį principą tiesiogiai atspindi ir CPK 51 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog at-
stovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja,
dalyvavimu teismo posėdyje.
Čia apie atstovavimą teisme, apie sudarant sutartis neradau, bet manau, kad tas pats turėtų būt,
t.y. kad sutartys gali būti sudaromos ir per atstovus.
44. Ar neįgalioto asmens ar atstovo, viršijusio jam suteiktas teises, sudaryta sutartis yra galiojanti?
Jei taip, kas turėtų būti laikomos tokios sutarties šalimis?
45. Kokie yra konkurso būdu ar vykdant teisės aktų reikalavimus sudaromų sutarčių ypatumai?
Kaip nustatomas tokių sutarčių sudarymo momentas?
46. Ką reiškia formų kolizija, jei sutrtis sudaroma apsikeičiant standartinėmis sąlygomis? Kaip yra
suprantamos frstshot, lastshot ir knockout taisyklės ir kuri iš jų yra įtvirtinta Civilinio kodekso
6.179 straipsnyje?
Formų kolizija prasideda, kai sutarties sudarymo proceso metu, šalys apsikeičia standartinėmis
formomis, kuriose nurodytos skirtingos sąlygos. Pavyzdžiui, pirkėjas gali išsiųsti pasiūlymą
naudodamas savo paties standartinę formą, o pardavėjas neva priims pasiūlymą naudodamas savo paties
standartinę formą. Kiekvienos šalies standartinė forma yra sudaryta iš anksto pagal sąlygas, kurios
naudingos tai šaliai. Dėl šios priežasties formos retai kada sutampa. LR CK yra speciali nuostata 6.179
str., susijusi su formų kolizijos situacija. Ši nuostata teikia pirmenybę saistančių susitarimų sudarymui
ir todėl atspindi favor contractus idėją
Apie first-shot, last-shot ir knock-out – neradau.
47. Kokių rūšių sutartys paprastai yra sudaromos prisijungimo būdu ir kokie šių sutarčių
sudarymo ypatumai?
Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių
sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas
stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės
lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu –
būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją
atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo
silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius
teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį
reglamentavimą.
Iš LAT Nr. 3K-3-475/2001; 3K-3-536/2008
48. Kuo skiriasi vartojimo ir komercinių sutarčių sudarymo būdai ir pats sudarymo procesas?
Civilinėje teisėje vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos
pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus (vartojimo sutartis – tai
sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų
pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo
asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių
priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su
kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas
silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo
ribojimą
????
49. Kokie yra viešųjų sutarčių sudarymo ypatumai lyginant su kitomis sutarčių rūšimis? Ar viešoji
sutartis gali būti sudaroma konkliudentiniais veiksmais?
CK 6.184 str. reglamentuoja viešosios sutarties sudarymo ypatumus. Jeigu pagal įst šalis, kuriai yra
nusiųsta oferta, privalo sudaryti sutartį, tai per keturiolika dienų nuo ofertos gavimo ji turi atsiųsti
kitai šaliai pranešimą apie akceptavimą arba atsisakymą akceptuoti, arba apie akceptavimą
kitomis sąlygomis. Šalis, išsiuntusi ofertą ir gavusi akceptą su nesutarimų protokoli, turi arba
priimti akcepte nurodytas sąlygas arba per keturiolika dienų nuo nesutartimų protokolo gavimo
kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Jeigu privalant sudaryti sutartį šalis vengia tai padaryti,
kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Viešoji sutartis yra vienintelis atvejis,
nurodomas CK 6 knygoje, kai teismai gali įpareigoti asmenį sudaryti sutartį.