Savanaudiškas aplinkos keitimas

Savanaudiškas aplinkos keitimas – tai kai žmonės, kurie norėdami patenkinti tam tikrus savo
interesus braunasi ar naikina aplinką. Tačiau dažnai išgirdus šį pasakymą galima susidaryti įspūdį
jog visi žmonės yra savanaudžiai. Kiekvienas, kuris turi sodą, terasą ar butą nori jį susitvarkyti
taip kaip jam patinka. Tačiau žvelgiant į šį pasakymą tai darydami esam savanaudžiai, nes
nukertame medį kuris mums užstoja saulę, statome pavėsines, nugriauname sieną, kuri jungia
virtuvę ir koridorių. Kiekvienas individas tai daro net nesuprasdamas, kad tai yra savanaudiška,
nes visa tai daro automatiškai .Taigi apžvelgiant šį pasakymą be išimties beveik visi žmonės yra
savanaudžiai. Tačiau dabar pakalbėkime apie kiek kitokį savanaudišką aplinko keitimą. Daugelis
žino, jog kas metai yra kertamas atogrąžų miškas, kuris yra pasaulio plaučiai. Tai žinoma vyksta
dėl neišsivysčiusių valstybių skurdo ir pigios žemės pardavinėjimų. Didelės korporacijos iš
atogrąžų miškų kraunasi milijardus dolerių. Būtų įdomu paklausti kodėl taip vyksta? O gi
atsakymas yra labai paprastas – žmogus mažiau ar daugiau yra savanaudis ir dažnai jo nejaudina
pokyčiai, kurie jam atneša gerovę ar turtus. Galėtume pagalvoti, kad statybininkai, architektai,
irgi yra savanaudžiai, nes jie yra pagrindiniai mūsų aplinkos keitėjai, tačiau geriau pamąsčius jie
nieko savanaudiško nedaro, jie pildo kitų suplanuotus norus. Tai galbūt reikėtų kalbėti apie
juos? Tačiau apie „juos“ jau kalbėjau prieš tai, nes tai esame mes patys. Knygoje „Sapiens“
,kurios autorius Y.N Harari rašoma apie žmogų. Žmogus valdo pasaulį, nes jis yra vienintelis
gyvūnas, kuris gali tikėti dalykais, egzistuojančiais vien tik savo vaizduotėje, tokiais kaip dievai,
valstybės, pinigai ir žmogaus teisės. Pradėjęs nuo šios provokuojančios idėjos, autorius
papasakoja mūsų rūšies istoriją iš visiškai naujos perspektyvos. Aiškina, kad pinigai yra pati
pliuralistinė tarpusavio pasitikėjimo sistema, kokia kada nors buvo sukurta; kad kapitalizmas yra
pati sėkmingiausia kada nors sugalvota religija; kad elgesys su gyvūnais šiuolaikiniame žemės
ūkyje yra turbūt didžiausias nusikaltimas istorijoje; ir nors mes esame žymiai galingesni už savo
senovės protėvius, mes nesame daug laimingesni. Būtent ši knyga ir rodo, kad žmogus iš
prigimties yra savanaudis. Jis susikuria sau patogią ideologija, kuria jam yra patogu tikėti arba ji
buvo primesta jam. Žmogus yra per silpnas pasipriešinti tokiam dideliam spaudimui, kuris
kiekvieną diena spaudžia visus žmones šiuolaikiniame pasaulyje. Mano nuomone aplinkos
keitimas nėra pats savanaudiškiausias žmogaus poelgis, tačiau kalbame ne apie tai. Keisti
aplinką gali kiekvienas, tačiau ne kiekvienas gali suprasti kodėl jis taip daro. Kiekvienas žmogus
per savo gyvenimą pakeičia savo aplinką taip vadinamą pasaulį taip kaip jam patinka, bet kai
minėjau ankščiau ne visi supranta kodėl taip daro. Taigi viską apibendrinus galima teigti, kad
kiekvienas žmogus aplinkos keitimo atžvilgiu yra savanaudis, žmogus primeta sau tokias religijas
ir taisykles kokios jam yra patogiausios.