2011 Komercine Teise

VIEŠOJI ĮSTAIGA SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA
Andžela Šakinienė
KOMERCINĖ TEISĖ
Mokomoji medžiaga su praktinėmis užduotimis
Klaipėda
2011 m.
Andžela Šakinienė
KOMERCINĖ TEISĖ
Mokomoji medžiaga su praktinėmis užduotimis
2
Leidinio išleidimą rėmė:
Projektas „Socialinių mokslų kolegijos studijų programų atnaujinimas ateities specialistų
ugdymui“ (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-077) finansuojamas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų
išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“.
3
TURINYS
Įvadas
Santrumpų sąrašas
I skyrius. Komercinės teisės vieta teisės sistemoje
1.1. Komercinės teisės raida
1.2. Komercinės teisės sąvoka ir principai
1.3. Komercinės teisės šaltiniai
II skyrius. Komercinės teisės subjektai
2.1. Fiziniai asmenys
2.1.1. Individuali veikla pagal pažymą ir verslo liudijimą
2.2. Juridiniai asmenys
2.2.1. Juridinių asmenų rūšys
2.2.2. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas
2.2.2.1 Licencijuojama veikla
2.2.3. Juridinių asmenų pavadinimas
2.2.4. Juridinių asmenų steigimas ir valdymas
2.2.5. Juridinių asmenų pabaigos atvejai
III skyrius. Bankroto teisė
3.1. Bankroto teisės raida, sąvoka bei reikšmė komercinėje teisėje
3.2. Bankroto procesas ir jo tikslai
3.3. Bankroto proceso subjektai
3.3. 1. Bankroto administratorius
3.4. Klasikinis ir tyčinis bankrotas
3.5. Taikos sutartis bankroto procese
IV skyrius. Konkurencijos teisė
4.1. Konkurencijos teisės raida, sąvoka ir reikšmė komercinėje teisėje
4
4.2. Konkurencijos rūšys ir tikslai
4.3. Konkurenciją ribojantys veiksmai
4.3.1. Draudžiami susitarimai
4.3.2. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi
4.3.3. Koncentracijos kontrolė
4.4. Teisinė atsakomybė už konkurencinės teisės pažeidimus
V skyrius. Reklama komercinėje teisėje
5.1. Reklamos sąvoka ir principai
5.2. Reklamos rūšys
5.3. Teisinė atsakomybė už reklamos pažeidimus
VI skyrius. Prekės ženklai komercinėje teisėje
6.1. Prekės ženklo samprata ir požymiai
6.2. Prekės ženklo apsauga ir teisinis reglamentavimas
6.3. Teisinė atsakomybė už prekės ženklo pažeidimą
VII skyrius. Ginčų sprendimo būdai
7.1. Komercinio arbitražo samprata ir funkcijos
7.2. Arbitražinė išlyga
Literatūros sąrašas
5
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
AB – akcinė bendrovė
ATPK – administracinių teisė pažeidimų kodeksas
CK – civilinis kodeksas
d. – dalis
ES – Europos Sąjunga
FA – fiziniai asmenys
GPM – gyventojų pajamų mokestis
IĮ – individuali įmonė
įst. - įstatymas
JA – juridiniai asmenys
KT – komercinė teisė
kt. – kitas
LAT - Lietuvos Aukščiausiasis teismas
LR – Lietuvos Respublika
P. – puslapis
p. – punktas
pan. - panašiai
str. – straipsnis
t.t. – taip toliau
UAB – uždaroji akcinė bendrovė
VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija
Žr. - žiūrėti
6
ĮVADAS
Ši mokomoji medžiaga su praktinėmis užduotimis yra skirta pirmosios pakopos teisės studijų
programos studentams. Mokomojoje medžiagoje pateikiama teorinė medžiaga apie komercinės teisės
raidą bei sampratą, šaltinius, subjektus bei veiklos principus, juridinių asmenų steigimą, valdymą bei
veiklos nutraukimą, taikos sutartį, tyčinį ir klasikinį bankrotą. Šiame leidinyje aptariamos komercinės
sutartys, apžvelgiamos jų rūšys, prekių ženklų, reklamos bei autorių teisės. Mokomojoje medžiagoje
pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir užduotys, padėsiančios teorines žinias pritaikyti praktinėse
simuliacinėse situacijose, taikant norminius teisės aktus bei teismo precedentus.
Ši mokomoji priemonė skirta tiek auditoriniam, tiek savarankiškam darbui, nes pateikta
medžiaga atitinka aktyvaus mokymo ir mokymosi tikslus – daug dėmesio skirta praktinėms užduotims,
kurios pateiktos įvairiais mokymo ir mokymosi metodais bei kurios yra susijusios su išdėstyta teorine
dalimi.
Mokomosios medžiagos su praktinėmis užduotimis „Komercinė teisė“ tikslai: suteikti specialių
teorinių bei praktinių žinių, gebėjimų Komercinės teisės visuomeninių bei teisinių santykių srityje;
informatyviai atskleisti Komercinės teisės šaltinius bei jų reguliavimo ribas; išsamiai pateikti
praktinius pavyzdžius bei uždavinius, padedančius pritaikyti įgytas teorines žinias praktiniame
Komercinės teisės taikyme.
Ši mokomoji medžiaga su praktinėmis užduotimis „Komercinė teisė“ padės studentams pasiekti
studijų rezultatus:
• pritaikyti įgytas teorines žinias, sprendžiant praktinius uždavinius, simuliacines situacijas,
susijusias su komercinių norminių teisės aktų taikymu bei įgyvendinimu;
• žinoti šiuolaikinės Komercinės teisės normų įgyvendinimo principus ir veiklos kryptis bei jų
pažeidimų teisines pasekmes;
• kvalifikuoti ir analizuoti atskirus Komercinės teisės ūkio subjektus, gebėti juos identifikuoti
pagal teisines savybes bei veiklos sritis;
7
• identifikuoti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria fiziniai ir juridiniai asmenys
dalyvaudami ūkinėje – komercinėje apyvartoje;
• analizuoti ir taikyti nacionalinius, Europos Sąjungos, tarptautinius teisės aktus bei teismų
praktiką, sprendžiant teisines problemas.
I SKYRIUS. KOMERCINĖS TEISĖS VIETA TEISĖS SISTEMOJE
1.1. Komercinės teisės raida
Didelį poveikį komercinės teisės atsiradimui turėjo romėnų teisė – pirmieji šaltiniai – Hamurapio
teisynas, Justitiano ir kiti, kuriuose pirmoji prekyba buvo akcentuojama kaip prekyba vergais –
žmonėmis. To meto teisininkai dažniausiai priklausė dvasininkų luomui. 1 Komercinės teisės
atsiradimui buvo reikšmingi ir kiti šaltiniai:
a) papročiai – kutiumai,
b) ordonansai – karalių aktai,
c) deklaracijos (viena iš svarbiausių - 1789 m. rugpjūčio 26 d. Žmogaus ir piliečio teisių
deklaracija).
Prekyba tarp tolimų miestų, valstybių skatino kurtis tarptautines prekybos organizacijas,
atsirado tarptautiniai atsiskaitymai, prekybos teisynai – Hansos miesto prekybos sąjunga. To meto
subjektais yra laikomi pirkliai bei pati komercinė teisė buvo priskiriama pirklių luomo teisei.2
Prekybinės teisės kodifikavimo iniciatorius buvo Karalius Liudvikas XIV ir jo ministras Jean
Baptiste Colbert (1619-1683) - prancūzų finansų ministras. Pirmieji jų ordonansai:
a) 1673 metų sausumos kelių prekybos karaliaus dekretas –ordonansas - „Ordonance de
commerce“;
b) 1681 metų jūrų prekybos karaliaus dekretas – ordonansas - „Ordonanse de la marine“.
Šie ordonansai buvo labai reikšmingi tuo, kad buvo vienodinama prekybos teisė, akcentuojamas
komercinės teisės egzistavimas bei tiesiamas teisinis pagrindas 1808 m. Prancūzijos prekybos
kodeksui ir darė pakankamai didelę įtaką kitų valstybių prekybos teisės išsivystymui.
Komercinės teisės atsiradimo šalimi R. Stanislovaitis laiko Italiją, bet reikšmingos yra
Prancūzija ir Vokietija. Viena iš ryškiausių Prancūzijos asmenybių buvo Napoleonas Bonapartas, kuris
1
R. Stanislovaitis. Komerciniė teisė. Vilnius, Eugrimas, 2005 m. P. 11.
2
Ten pat. P. 13.
8
energingai tvarkė šalies valdymą ir įstatymų leidimą. Jo iniciatyva, 1800 m. buvo sudaryta komisija,
turėjusi parengti civilinės teisės kodeksą. Šis kodeksas turėjo tapti juridinio Prancūzijos gyvenimo
pagrindu. Parengtas įstatymų rinkinys vėliau buvo pavadintas Napoleono kodeksu ir iki šių dienų nėra
oficialiai atšauktas, tik tebevadinamas Civiliniu kodeksu. 1804 m. kovo mėn. 21 d. kodeksas buvo
oficialiai paskelbtas. Jis Prancūzijoje garantavo privačios nuosavybės teisėtumą. Daug dėmesio
skiriama teisiniam tam tikrų sutarčių rūšių - pirkimo ir pardavimo, mainų, nuomos, rangos, samdos,
prekybos bendrovių, paskolos, paslaugos, pavedimo - reglamentavimui. Napoleono kodeksas
suformavo juridinio asmens nuostatas, prekybinės sutarties apibūdinimą, komercinio atstovavimo
aspektus – visa tai, kas būdinga komercinei teisei. Galima teigti, kad pats pirmasis komercinės teisės
šaltinis, kaip rašytinis ir norminis teisės aktas, buvo - Napoleono kodeksas – Civil Code, kuris
recepcijavo į kitas šalis – Vokietiją, Austriją, Belgiją, Olandiją, Italiją ir net Lietuvą.
9
APIBŪDINKYTE ŽODŽIŲ REIKŠMĘ
1. Kutiumai - ……………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
2. Ordonansai - …………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
3. Deklaracija - ……………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
4. Kodifikavimas - ………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
5. Teisynas - …………………………………………………………………………………….…
……………………………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
6. Recepcija - ……………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
7. Recesija - ………………………………………………………………………………………..
……………………………………………………………………………………………………...
……………………………………………………………………………………………………...
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. II knyga. Asmenys. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262.
2. Maksimaitis M.. „Užsienio teisės istorija”. Justitia, Vilnius, 2002 m.
3. Stanislovaitis R. „Komercinė teisė“. Eugrimas, Vilnius, 2005 m.
10
1.2. Komercinės teisės sąvoka ir principai
Komercinė teisė (lot. commercium - „prekyba, apyvarta, mainai“) - privatinės teisės šaka;
visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, kurių bent viena šalis yra verslininkas
teisine prasme. Komercinė teisė (toliau – KT) yra specialioji privatinės (civilinės) teisės dalis,
apimanti iš esmės dispozityvines normas, iš dalies - ir imperatyvines taisykles, nuo kurių nukrypti
negalima. Komercinė teisė istoriškai susiformavo kaip specifinis civilinės teisės pošakis – normų
sistema, reguliuojanti prekių apyvartą ir verslo pagrindais šią veiklą vykdančių teisės subjektų
veiksmus. 3 Ji suvokiama ne vien kaip nacionalinė, bet kaip ir turinti tarptautinių santykių pobūdį.
1906 m. Tyler Hold ir Daniel Barlow buvo pirmieji verslininkai, kurie savo versle pirmą kartą
paminėjo komercinės teisės sąvoką.
Komercinė teisė nėra savarankiška teisės šaka kaip civilinė arba darbo teisė. Ji įtvirtina:
a) komercinės veiklos subjekto atsakomybę, sutartines baudas, sandorių formų laisvę;
b) atlygintinumo prezumpciją - veikla vykdoma atlygintiniais pagrindais, nes viena šalių yra
verslininkas teisine prasme;
c) verslo, komercijos papročiai yra kaip papildomi teisės šaltiniai;
d) operatyvus atsiskaitymas;
e) teisinis aiškumas (veiklos) viešumas, žinomumas.
Komercinės teisės principai siejami su civilinės teisės principais, juos papildo ir tampa bendraisiais
principais, nes komercinės apyvartos dalyviais tampa visi civilinės teisės (toliau – CT) subjektai. Be
to, KT siaurina bendruosius civilinius santykius, suformuoja bendrųjų civilinių ir komercinių sutarčių
apibūdinimo kriterijus ir subjektus, atskiria vienus nuo kitų, tačiau jų nesupriešina.
Pagrindiniai teisės principai, taikyti visoje teisinėje sistemoje: viešumas ir lygybė. Viešumas -
teisės normos turi būti paskelbtos viešai, išplatintos kaip visuomeninė informacija ir normų turinys turi
būti visuomenei pasiekiamas. Viešumo principas netaikomas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo,
valstybinių paslapčių saugojimo atvejais. Lygybė - teisę ir teisingumą vykdantys asmenys privalo
vadovautis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų
aplinkybių. Komercinės teisės subjektų lygybės prieš įstatymą principas tapo visuotinai pripažintas ir
3
Stanislovaitis R.. Komercinė teisė. Vilnius, Eugrimas, 2005 m. P. 15.
11
priimtas. 4 Esminis privatinės teisės principas išlieka privatinės (asmeninės) nuosavybės laisvės ir
neliečiamumo principas – tai vienas iš asmens interesų gynimo pagrindų. Trečiasis komercinės teisės
principas – sutarties laisvė, kurio esmė yra tokia, kad sutarties šalys pačios savo nuožiūra sprendžia, ar
sudaryti sutartį, koks turėtų būti jos turinys bei kiti sutarties elementai. Šis principas veiksmingas tiek,
kiek sutarties šalių veiksmai atitinka įstatymų reikalavimus, jiems neprieštarauja, o pati sutartis
tarnauja sutarties šalių ir visuomenės interesams. 5 Todėl galima būtų teigti, kad pagrindiniai KT
principai yra:
a) privatinės (asmeninės) nuosavybės ir neliečiamumo principas;
b) subjektų lygybės prieš įstatymą principas;
c) sutarties laisvė.
Komercinės teisės negalime tapatinti su prekybos teise ir ūkine teise. Prekybinė teisė reguliuoja
ne tik prekių apyvartą, bet ir perdirbamosios pramonės paslaugų ir finansų sferą, knygų leidybą,
intelektualinės nuosavybės ir licencinę sferą. Ūkinė privatinė teisė - įmonių teisė, ūkio šakų teisė
(privatinė energetikos teisė, privatinė žemės ūkio teisė, privatinė miškų teisė, privatinė statybų teisė).
4
. Stanislovaitis R. Komercinė teisė. Vilnius, Eugrimas, 2005 m. P. 19.
5
Ten pat. P. 20
12
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kas yra komercinė teisė? …...............................................................................................................

...................................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................................
2. Kas ir kada pirmą kartą savo versle paminėjo komercinės teisės sąvoką?
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
3. Išvardinkite ir apibūdinkite komercinės teisės principus…............................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Išskirkite komercinės teisės, prekybos teisės ir ūkinės teisės panašumus ir skirtumus:
Pavadinimas Panašumai pagal veiklos sritį Skirtumai pagal veiklos sritį

Komercinė teisė
Prekybos teisė
Ūkinė teisė
Pavadinimas Panašumai pagal subjektą Skirtumai pagal subjektą

Komercinė teisė
Prekybos teisė
Ūkinė teisė
Pavadinimas Panašumai pagal teisinį Skirtumai pagal teisinį reglamentavimą

reglamentavimą
Komercinė teisė
Prekybos teisė
Ūkinė teisė
13
5. Apibūdinkite viešumo principą komercinėje teisėje.........................................................................
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
6. Kaip suprantate lygybės principą komercinėje teisėje? .................................................................
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
LITERATŪRA
14
1.3. Komercinės teisės šaltiniai
Komercinių santykių ir komercinės teisės pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos (toliau –
LR) Konstitucijoje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 2 p. įstatymus leidžia tik Seimas.
Vienas iš pagrindinių norminių teisės aktų, reglamentuojančių komercinius santykius Lietuvoje, – LR
Civilinis kodeksas. Komercinės teisės klausimai reglamentuojami kitų įstatymų ir poįstatyminių teisės
aktų:
a) LR Akcinių bendrovių įstatymas;
b) LR Ūkinių bendrijų įstatymas;
c) LR Žemės ūkio bendrovių įstatymas;
d) LR Konkurencijos įstatymas;
e) LR Vertybinių popierių įstatymas;
f) LR Įmonių bankroto įstatymas;
g) LR Juridinių asmenų registro įstatymas
i) LR Draudimo įstatymas bei kiti.
Komercinės teisės šaltiniais yra laikomos ir tarptautinės sutartys. Pagal Šatą, tarptautinė sutartis
apibūdinama kaip tarptautinis susitarimas, valstybių sudarytas rašytine forma:
a) 1961 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencija;
b) 1980 m. Vienos konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių;
c) Varšuvos konvencija apie pervežimus oru;
d) Ženevos vekselių ir čekių konvencija;
e) Paryžiaus konvencija dėl pramoninių prekių ir jų pavadinimų ir kt.
Didelę reikšmę Lietuvos teisinei sistemai turi Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktai –
steigimo sutartis (Lisabonos, Mastrichto, Nicos ir t.t.), antriniai teisės aktai (reglamentai, direktyvos,
sprendimai, rekomendacijos, nuomonės), bendrieji teisės principai.
Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teismų praktika nustato vienodą įstatymų taikymą ir
aiškinimą, tai taip pat yra komercinės teisės šaltiniai.
15
1. Kokiuose teisės aktuose yra įtvirtinti komercinės teisės subjektų santykiai ir jų pagrindai?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Nurodykite pagrindinį teisės aktą, reglamentuojantį komercinius santykius Lietuvoje:
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Išvardinkite pagrindinius tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius komercinės teisės
santykius
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Išvardinkite esminius Europos Sąjungos komercinės teisės šaltinius
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
.....................................................................................................................................................................
5. Apibūdinkite komercinės teisės šaltinį - Code Civil
.....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
6. Napoleono kodekso reikšmė komercinėje teisėje
.....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
16
7. Kokius žinote komercinės teisės ordonansus ir kas jų iniciatorius?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
8. Kokia šalis yra laikoma komercinės teisės pradininke ir kodėl?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. V. Žin. 1992, Nr. 33-1014;

2. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262.
3. Maksimaitis M. Užsienio teisės istorija. Justitia, Vilnius, 2002 m.
4. Stanislovaitis R. Komercinė teisė. Eugrimas, Vilnius, 2005 m.
5. Šatas J. Tarptautinės komercinės teisės šaltiniai. Vilnius. Tarptautinis komercinis arbitražas,
2000.
17
II SKYRIUS. KOMERCINĖS TEISĖS SUBJEKTAI
Norint užsiimti verslu - nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, tarpininkavimo paslaugomis,

pramogų verslu ir kita sritimi, kurios pradedamos vadinti verslininkyste, o asmenys, profesionaliai
vykdantys ir plėtojantys tam tikrą veiklos sferą bei gaunantys iš to pajamų, vadinami verslininkais arba
komersantais. Taip gali veikti ir įprasti teisės subjektai - fiziniai asmenys (toliau- FA).
Komercinės teisės subjektų pagrindinis kriterijus - teisės subjekto dalyvavimas civilinėje
apyvartoje bei pelno siekimas ir jo dalijimas įstatymų nustatyta tvarka. Komercinės teisės subjektu yra
verslininko (komersanto) statusą turintis teisės subjektas (fizinis ir juridinis asmuo), savininkas arba
nuomininkas, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, kuris veiklą vykdo profesiniais pagrindais ir
yra įregistruotas kaip verslininkas valstybiniame registre.
Komercinės teisės subjektais nelaikomi tokie subjektai, kurie nesiekia pelno, nors jį ir gali gauti,
pvz., politinės partijos, bendruomenės, labdaros fondai, viešosios įstaigos ir kt.
2.1. Fiziniai asmenys
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas fizinį asmenį apibūdina kaip teisės subjektą, kuris
verčiasi komercine – ūkine veikla ir laikomas verslininku. 6 Fizinio asmens (toliau – FA) teisę verstis
verslu garantuoja LR Konstitucijos 46 ir 47 straipsniai. Teisės aktų numatyta tvarka fiziniam asmeniui
suteikiamas komercinis teisinis verslininko statusas, kuris tampa savarankišku civilinių teisinių
santykių subjektu, nesteigiant juridinio asmens, o veikiant pagal individualios veiklos pažymą arba
verslo liudijimą. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi verslu, privalo tvarkyti specialią apskaitą, saugoti
dokumentus įstatymų nustatyta tvarka. Sandorius ir sutartis gali sudaryti tik verslininko statusą turintis
teisės subjektas. 7 Komercinės sutartys, kurias sudaro fizinis asmuo, neturintis verslininko statuso, yra
vertinamos kaip nelegalus verslas ir užtraukia tokiam asmeniui teisinę atsakomybę.
Komercinė – ūkinė veikla – nuolatinė savarankiška, savo rizika plėtojama asmens veikla siekiant
pelno, kuri susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu, paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlygį
6
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262. STR. 2.4. 2 D.
7
Stanislovaitis R.. Komercinė teisė. Vilnius, Eugrimas, 2005 m. P. 25.
18
(ūkininko ūkis taip pat įeina į komercinės – ūkinės veiklos sampratą 8). Tokiai veiklai būdingas
tęstinumas, savarankiškumas – veikimas savo vardu ir savo rizika, atlygintinumas.
Kadangi komercinė – ūkinė veikla susijusi su turtine, finansine rizika, verslininku gali būti tik
veiksnus asmuo. Remiantis LR CK straipsniais, verslininkais negali būti neveiksnūs asmenys arba,
kuriems tas veiksnumas apribotas teismo sprendimu (Žr. LR CK 2.5, 2.9, 2.11 str.). Fiziniai asmenys
turi turėti komercinį – teisinį subjektiškumą. Subjektiškumą lemia du juridiniai požymiai – teisnumas
ir veiksnumas. Šie požymiai suteikia teisę fiziniam asmeniui užsiimti komercine – ūkine veikla, steigti
įmones, naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir kitu turtu, paveldėti turtą ir t.t.
Verslininkas komercine – ūkine veikla gali verstis vienas arba su kitais verslininkais
nesteigdamas juridinio asmens, tačiau tokie keli verslininkai turi sudaryti jungtinės veiklos sutartį (Žr.
LR CK 6.969-6.982 str.). Šie reikalavimai taikomi ir asmenims, kurie verčiasi profesine veikla –
advokatai, auditoriai, gydytojai, architektai ir pan.
Verslininkai gali reikštis kaip individualūs fiziniai asmenys ir kaip asmenų junginiai. Fiziniai
asmenys, kurie yra gamybinių ar prekybinių įmonių savininkai, veikia kaip savarankiški verslininkai.
Jų veiklos sfera yra tokia, kuri nereikalauja didelio kapitalo (aptarnavimo sfera, vidutinė ir smulki
prekyba, vidutinė ir smulki gamyba).
8
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas. V. Žin. , 1999, Nr. 43-1358. Str. 1-2.
19
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Sąlyga:
2011 m. vasario 25 d. A. K. išsinuomojo 2 metams Klaipėdoje iš T. J. sandėlį Minijos g.
komerciniams tikslams. Buvo aptartas mokestis ir visos kitos sąlygos. T.J. gyvena su globėja R. J.
Klausimai:
1. Kokia buvo sudaryta komercinė sutartis?
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
2. Ar ši sutartis buvo sudaryta teisėtai? Paaiškinkite.
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
3. Teisės aktai, reglamentuojantys šią situaciją:
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
1. Kas gali būti komercinės teisės subjektais?

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
20
2. Apibūdinkite verslininką komercinėje teisėje.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Apibūdinkite juridinių asmenų teisinį statusą komercinėje teisėje.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Ar visi fiziniai asmenys gali būti komercinės teisės subjektais ir kodėl?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Pateikite komercinės ūkinės veiklos sampratą
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. V. Žin. 1992, Nr. 33-1014;

2. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262.
3. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas. V. Žin. , 1999, Nr. 43-1358.
21
2.1.1. Individuali veikla pagal pažymą ir verslo liudijimą
Alternatyva įmonės steigimui yra individuali veikla. Tai paprastesnis būdas užsiimti verslu,
išvengiama įmonės steigimo procedūrų, nutraukiant jos veiklą - įmonės likvidavimo procedūrų. Pagal
Lietuvos Respublikos Gyventojų Pajamų Mokesčio (toliau – GPM) įst. 2 str. 7 p. individuali -
savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos
per tęstinį laikotarpį:
1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą;
2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla,
įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
3) savarankiška sporto veikla (tai sportininkų – šachmatininkų, atletų, golfo žaidėjų veikla ir
pan., komandinių sporto šakų atstovų – krepšininkų, rankininkų, ledo ritulininkų ir pan. veikla.
Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais
pramogai užsiimantys gyventojai, taip pat treneriai sportininkais nelaikomi.;
4) savarankiška atlikėjo veikla (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito
vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio ar kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro
kūrinius ar cirko numerius gyventojo, taip pat orkestro, ansamblio ar choro vadovo ir dirigento
rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla).
Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti būdingas
tam tikras tęstinumas, motyvas, kuris pasireiškia ekonominės naudos gavimu. Atsitiktiniai sandoriai,
pvz., asmeninio būsto, transporto priemonės pardavimas ar nuoma, kuriuose nėra „verslininkiškumo“
elementų, negali būti laikomi individualios veiklos vykdymo požymiu.
Individualią veiklą galima vykdyti dviem būdais:
a) pagal verslo liudijimą;
b) pagal pažymą.
Esminis skirtumas tarp šių dviejų būdų yra tas, kad įsigijus verslo liudijimą iš anksto reikia
sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, o vykdant veiklą be verslo liudijimo, t.y. su pažyma -
pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuo faktiškai gautų pajamų.
Fiziniai asmenys, norėdami verstis komercine - ūkine veikla neįregistravę įmonės, gali užsiimti
individualia veikla ir tokiu būdu gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Gyventojas pateikia
prašymą verstis individualia veikla Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI):
22
a) asmeniškai atvykus į VMI;
b) paštu;
c) elektroniniu paštu.
Prašymas turi būti pateiktas pagal gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal nuolatinę
gyvenamąją vietą. Kai yra pateiktas prašymas verstis individualia veikla VMI, laikoma, kad VMI yra
informuota apie pradedamą vykdyti individualią veiklą. VMI per 5 darbo dienas nuo prašymo
pateikimo dienos išduoda individualios veiklos vykdymo pažymą. Norėdamas nutraukti individualią
veiklą, asmuo taip pat turi informuoti VMI prieš 5 darbo dienas.
Verslo liudijimas – pažyma, suteikianti teisę verstis joje nurodytu laikotarpiu gamyba ar
prekyba. Asmuo, įsigijęs verslo liudijimą jame nurodytu laikotarpiu gali teikti paslaugas, gaminti
gaminius ir juos pardavinėti ar prekiauti. Verslo liudijime turi būti nurodoma, kokia būtent veikla
asmuo užsiims. Kiekvienai veiklos rūšiai išduodamas atskiras verslo liudijimas. Jų galima įsigyti
neribotą skirtingų veiklos rūšių verslo liudijimų skaičių. Kiekviena savivaldybė iki einamųjų metų
lapkričio 10 dienos pateikia apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniams skyriams
informaciją apie nustatytus (patvirtintus) individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo
liudijimą, kitų metų fiksuoto pajamų mokesčio dydžius. Jei asmeniui verstis ūkine veikla padeda kiti
jo šeimos nariai, tai ir juos galima įrašyti į jį. Už verslo liudijimą yra mokama neatsižvelgiant į asmenų
apyvartą ir pelną, atsižvelgiama į asmens amžių, darbingumą, veiklos pobūdį, veiklos vietą. Pasibaigus
verslo liudijimo galiojimo laikui ir asmeniui neįsigijus naujo ar nepratęsus jo galiojimo, laikoma, kad
asmuo nutraukė savo veiklą.
Jei asmuo nepensinio amžiaus, jam reikia papildomai mokėti socialinio draudimo mokestį.
Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą
verčiantis individualia veikla, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) patvirtintą
individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 nustatyta,
kad verslo liudijimai verstis veikla gyventojams gali būti išduodami:
1) neribojant veiklos teritorijos,
2) visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio,
Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas,
3) konkrečios savivaldybės teritorijoje.
Verslo liudijimus verstis veikla neribojant veiklos teritorijos ir verstis veikla visoje Lietuvos
Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų
23
savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, išduoda gyventojo nuolatinės
gyvenamosios vietos VMI teritorinis skyrius. Verslo liudijimus verstis veikla konkrečios savivaldybės
teritorijoje išduoda tos VMI teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje bus vykdoma veikla.
Jeigu gyventojas nori įsigyti verslo liudijimą ne pagal gyvenamąją vietą, o pagal veiklos
vykdymo vietą – jis savo prašymą gali pateikti tiek gyvenamosios vietos VMI teritoriniam skyriui, tiek
veiklos vykdymo vietos VMI teritoriniam skyriui.
Verslo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo reikalingų dokumentų
pateikimo VMI teritoriniam skyriui dienos. Iki verslo liudijimo išdavimo dienos į atitinkamos VMI
biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą turi būti sumokamas apskaičiuotas pajamų mokestis. Tais
atvejais, kai gyventojas nori įsigyti verslo liudijimą vykdyti veiklą konkrečios savivaldybės
teritorijoje, apskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas į tos VMI biudžeto pajamų
surenkamąją sąskaitą, kuri aptarnauja tos savivaldybės teritoriją. Verslo liudijimas neišduodamas ir
nepratęsiamas, jeigu gyventojas skolingas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Nuo 2010 m. gegužės 23 d. verslo liudijimai išduodami pageidaujamam kalendorinių metų
laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip 5 dienoms (jos neprivalo
eiti paeiliui), išskyrus prekybos verslo liudijimus.
Prekybos verslo liudijimai gali būti išduodami bet kuriam pageidaujamam kalendorinių metų
laikotarpiui, tačiau šis laikotarpis negali nusitęsti į kitus kalendorinius metus, tai yra gyventojas gali
įsigyti prekybos verslo liudijimą vienai arba kelioms dienoms, arba ilgesniam laikotarpiui. Prašyme
turi būti įrašyta, kurio mėnesio kuriomis dienomis pageidaujama prekiauti, ir tos dienos nurodomos
verslo liudijime. Paskutinį kalendorinių metų mėnesį verslo liudijimas gali būti išduotas arba pratęstas
laikotarpiui iki kalendorinių metų pabaigos, o mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas
proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Atkreipiame dėmesį, kad 2010 metams
savivaldybių tarybų nustatomi fiksuoti pajamų mokesčių dydžiai neturėtų būti mažesni kaip 1440 Lt.
Šis dydis apskaičiuojamas taikant 2009 m. sausio 1d. galiojusią 800 litų minimalią mėnesinę algą ir 15
procentų pajamų mokesčio tarifą.
Gyventojai, kurie nori užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą, savo nuolatinės
gyvenamosios vietos teritorinei VMI turi pateikti:
a) prašymą (jame nurodoma, kurios veiklos rūšies verslo liudijimą nori įsigyti, laikotarpis,
kuriam norima įsigyti verslo liudijimą, veiklos vieta);
b) LR piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį
dokumentą;
24
c) dokumentus, verslo liudijimą išduodančiai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai
paprašius, kuriais remiantis gali būti taikomas savivaldybių tarybos nustatytas mažesnis pajamų
mokestis;
d) sudarytą su audiovizualinių kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių
perėmėjais autorinę licencinę sutartį, suteikiančią teisę platinti LR teritorijoje audiovizualinius
kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose (prekiauti jais ir (arba) juos nuomoti);
e) dokumentą, patvirtinantį pagal LR tautinio paveldo produktų įstatymą įgytą tradicinio
amatininko statusą (jeigu gyventojas įsigyja verslo liudijimą verstis patvirtintų rūšių veikla, kuri gali
būti priskiriama tradiciniams amatams);
f) leidimą gyventi (jei verslo liudijimą įsigyja užsienietis). Šis reikalavimas negalioja ES
valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių (Islandija, Lichtenšteinas,
Norvegija ir Šveicarija) narių piliečiams ir jų šeimos nariams.
Verslo liudijimas, išduotas trumpesniam negu kalendorinių metų laikotarpiui, sumokėjus
papildomą pajamų mokestį, gali būti pratęstas pageidaujamam laikotarpiui ar dienų skaičiui, bet ne
ilgiau kaip iki tų metų paskutinės dienos ir ne trumpiau kaip 5 dienoms. Verslo liudijimo galiojimas
pratęsiamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo pratęsti verslo liudijimo galiojimą
pateikimo dienos. Prašymas pratęsti verslo liudijimo galiojimą turi būti pateiktas, kol verslo liudijimas
dar galioja.
Pagal LR CK 2.5 str., fizinio asmens civilinis veiksnumas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia
pilnametystės, t. y., kai jam sueina 18 metų. Kai fizinis asmuo gali savarankiškai įgyti, įgyvendinti
savo teises ir prisiimti pareigas bei atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau CK numato išimtis, kai fizinis
asmuo įgyja visišką veiksnumą anksčiau nei sulaukęs 18 metų – tampa emancipuotu ( Žr. LR CK 2.5,
2.9 str.). Todėl individualią veiklą gali vykdyti tik toks asmuo, kuris yra visiškai veiksnus. Verslo
liudijimas gali būti išduodamas tik tokiam asmeniui, kuris yra sulaukęs 18 metų, taip pat ir tais CK
nustatytais atvejais, kai asmuo tampa veiksniu būdamas jaunesnis nei 18 metų.
Verslo liudijimus įsigiję gyventojai privalo:
a) per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gavęs pajamų iš veiklos, kuria vertėsi turėdamas
verslo liudijimą, iki kitų metų gegužės 1 dienos pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją;
b) įsigytą verslo liudijimą, pasą ar kitą asmens tapatybę įrodantį dokumentą turėti
individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, vykdymo vietoje;
c) prekybos verslo liudijimą ir/ar gamybos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos
vietoje turėti prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus;
25
d) prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus (pvz., sąskaitas faktūras) ir kitus
dokumentus gyventojas turi saugoti 5 metus;
e) įsigydamas verslo liudijimą, įsigyti ir prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų knygeles
bei turėti jas veiklos vykdymo vietoje.
Už individualios veiklos pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė. Asmenys, kurie vykdo
veiklą neįsigiję verslo liudijimo arba neįregistravę individualios veiklos, taip pat kurie nevykdo
pareigų, numatytų pagal teisės aktus, taikoma administracinė atsakomybė pagal LR administracinių
teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) 172 str., t.y. skiriama bauda nuo 500 Lt iki 1000 Lt.
Padarius pakartotinį pažeidimą (kai gyventojas už tai jau buvo baustas administracine nuobauda),
skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt. Pagal ATPK 41 str. 3 d. yra numatyta administracinė
atsakomybė už nelegalų darbą.
Vyriausybės atstovai, norėdami išvengti nesąžiningos konkurencijos tarp panašia veikla
užsiimančių įmonių (baldų gamyba, pastatų restauravimas), mokesčių slėpimo, siūlo:
a) verslo liudijimus palikti tik užsiimant smulkiausia - namudine veikla (drabužių siuvimas,
kapų priežiūra, šunų kirpimas ir t.t.);
b) griežtinti apskaitos reikalavimus;
c) peržiūrėti profesines veiklas, dalį statybos darbų, baldų gamybos, patalpų nuomos, kaimo
turizmo, norit išvengti darbo santykių (pvz., tarp kirpėjų ir salono savininkų);
d) naują juridinę formą - mažąją bendriją.
Esminis skirtumas tarp šių dviejų būdų yra tas, kad įsigijus verslo liudijimą iš anksto reikia
sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, o vykdant individualią veiklą be verslo liudijimo – su
pažyma - pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuo faktiškai gautų
pajamų. Individuali veikla pagal pažymą suteikia galimybę teikti paslaugas ir įmonėms, verslo
liudijimas tam tikrais atvejais tai daryti draudžia. Įregistravus individualią veiklą pagal pažymą,
galima vykdyti veiklą ir už šalies ribų, o pagal verslo liudijimą – tik šalies viduje. Skiriasi ir kai kurie
mokesčiai:
MOKESTIS VERSLO PAŽYMA

LIUDIJIMAS
26
Gyventojų pajamų Fiksuotas dydis 5% arba (15% laisvųjų profesijų veiklai)
mokestis (GPM) nuo asmens gautų apmokestinamųjų
pajamų, mokama kartą per metus
Valstybinio socialinio 180 LT, mokama kas 28,5% nuo pusės asmens gautų
draudimo įmokos (VSD) mėnesį apmokestinamųjų pajamų, mokama kartą
per metus
Privalomojo sveikatos 72 LT, mokama kas 72 LT, mokama kas mėnesį
draudimo įmokos (PSD) mėnesį
27
PRAKTINĖS UŽDUOTYS
Sąlyga Nr.1:
2007-2009 metais gyventojas G.T. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1 ha žemės ūkio
paskirties žemės sklypą ir 25 arų ne žemės ūkio paskirties sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai.
2009 metais 1 ha žemės sklypą padalino į 5 sklypus, pakeitė žemės paskirtį į komercinę ir pardavė už
200000 Lt kitiems gyventojams, taip pat 2010 metais pardavė 25 arų sklypą juridiniam asmeniui už
100000 Lt.
Klausimai:
1. Kokią veiklą vykdė G.T.?
......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
2. Kokius dokumentus privalo turėti G.J. sudarydamas šiuos sandorius?
......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
3. Nurodykite, kokius mokesčius privalo mokėti G.J.
............................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
4. Išvardinkite teisės aktus, reglamentuojančius nurodytą sąlygą.
............................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
...........................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
28
Sąlyga Nr.2:
Pilietis Jonas gyvena Vilniuje, turi butą Klaipėdoje, kurį atostogaudamas Palangoje sugalvojo
išnuomoti 6 mėn. Atostogų metu jis kreipėsi į Palangos VMI teritorinį skyrių ir pateikė prašymą dėl
patalpų nuomos verslo liudijimo įsigijimo, pasirinkdamas konkrečią veiklos vykdymo teritoriją -
Klaipėdos m. savivaldybę. Palangos VMI teritorinis skyrius, išduodamas verslo liudijimą piliečiui
Jonui, apskaičiavo privalomą mokėti fiksuotą pajamų mokestį pagal Klaipėdos m. savivaldybės
nustatytus tarifus ir pritaikė lengvatas pagal Klaipėdos m. savivaldybės sprendimą.
Užduotis:
1. Pagal VMI skaičiuoklę nustatykite fiksuotą pajamų mokestį už tokį verslo
liudijimą.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Aprašykite piliečio Jono veiksmų eigą.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
Sąlyga Nr. 3
Aušra P. įsigijo verslo liudijimą nuo 2009 sausio 1 d. visiems metams atlikti dizaino paslaugas.
Už verslo liudijimą sumokėjo 1440 Lt. Aušra P. yra 24 m., visus metus ji dirbo, registravo ir pildė
žurnalą. 2010 sausio 3 d. ji kreipėsi į VMI dėl verslo liudijimo pratęsimo.
Klausimai:
1. Apibūdinkite susidariusią situaciją, nurodant konkrečias priežastis.
...............................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
29
2. Kokius teisės aktus analizuojate spręsdami šią sąlygą?
...............................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
LITERATŪRA
1. LR Civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262.

2. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. V. Žin., 1985, Nr. 1-1;
3. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo V. Žin., 2002, Nr. 73-3085;
4. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. V. Žin., 1991, Nr. 17-447;
5. LRV 2002-11-19 nutarimas Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių"
6. VMI leidinys ,,Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė" Nr. KD-2985 (2008-01-07).
30
2.2. Juridiniai asmenys
Juridinis asmuo nėra pats savaime atsirandantis ir egzistuojantis darinys. Jis, kaip teisės
subjektas, neatsiranda iš niekur. Kad jis egzistuotų reikalingos žmogaus pastangos, jo konkretūs
veiksmai. Juridinis asmuo yra žmonių valios pasireiškimo rezultatas sukurtas, įsteigtas žmonių. Kaip ir
kitus žmonių tarpusavio santykius, jų konkrečius veiksmus, juridinių asmenų, kaip teisės subjektų,
steigimo tvarkos reikalavimus, (kaip ir jų tikslus, organizacinę struktūrą, dalyvavimo juose pagrindus,
juridinių asmenų pabaigos atvejus) nustato teisės normos, nes jos apibrėžia apskritai, kas gali būti tų
santykių subjektu.
Juridinis asmuo, kaip savarankiškas civilinės apyvartos dalyvis buvo apibūdintas Vokietijos
teisininkų, civilinės teisės specialistų Friedricho Karlo von Savinji ir Otto Friedricho von Gierke. Šie
abu teisininkai atstovauja dviem juridinio asmens apibūdinimo teorijoms:
a) Savinji juridinį asmenį traktuoja kaip fikciją;
b) Gierke juridinį asmenį traktuoja pagal realumo teoriją.
Pagal LR CK 2.33 str. juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija,
kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Taigi, juridinis
asmuo - dirbtinai sudarytas teisės subjektas, turintis teisnumą ir veiksnumą, kurie atsiranda vienu metu
- įregistravus. Iš pateikto apibrėžimo galime išskirti juridinio asmens požymius, kurie gali būti
pirminiai ir išvestiniai. Pirminiai požymiai apibrėžia juridinį asmenį, o išvestiniai požymiai papildo ir
detalizuoja pirminius juridinio asmens požymius. Juridinio asmens pirminiai požymiai yra:
a) organizacinis vieningumas;
b) civilinis teisnumas ir veiksnumas;
c) civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas.
Juridinio asmens(JA) išvestinius požymius sudaro pavadinimas ir atskiras turtas.
Juridiniu asmeniu nelaikomas ūkininko ūkis.9 Ūkininko ūkio pagrindas yra ūkininko žemės ūkio
veikla, o tai jau yra fizinio asmens veikla, kuriai nereikia organizacinės struktūros. Advokatų kontoros,
notarų biurai taip pat nėra juridiniai asmenys. Šie subjektai neturi visų reikiamų juridiniam asmeniui
būdingų požymių. Advokatų kontora turi pavadinimą, tam tikrą struktūrą, bet jai nebūdingas nei
veiksnumas, nei teisnumas.
9
Lietuvos Respublikos Ūkininko ūkio įstatymas. V. Žinios 1999 m. 3 str.
31
Pagal LR CK individualios įmonės, ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos taip pat yra
laikomos juridiniais asmenimis, nes turi visus juridinio asmens požymius.
32
1. Kokie teisės specialistai ir kaip apibūdino juridinį asmenį kaip savarankišką dalyvį?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Pateikite fikcijos sampratą.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Juridinis asmuo – tai........
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Išvardinkite juridinio asmens požymius.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Kas negali būti juridiniais asmenimis?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
33
LITERATŪRA
4. Pakalniškis V. ir kiti. Civilinė teisė. Bendroji dalis. I tomas. Vilnius, Mykolo Romerio
universitetas, 2006;
34
2.2.1. Juridinių asmenų rūšys
Juridinių asmenų gali būti labai įvairių ir gali būti įvairių jų skirstymo būdų. Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse juridiniai asmenys klasifikuojami pagal keletą kriterijų:
1) pagal veiklos pobūdį - įmonės, įstaigos ir organizacijos;
2) pagal veiklos sritį - į juridinius asmenis, užsiimančius ūkine komercine veikla, viešuoju
administravimu, kultūrine, socialine, švietimo, mokslo, sportine ir kitokia veikla;
3) pagal turtinės atsakomybės apimtį – į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis;
4) pagal steigimo būdą - į egzistuojančius (valstybė, savivaldybės), steigiamus teisės aktu,
registruojamus ir t.t.;
5) pagal juridinio asmens tikslą – privačius ir viešuosius.
Pagrindinis juridinių asmenų skirstymas į viešuosius ir privačiuosius kriterijus yra steigėjų
interesas. Privačiųjų juridinių asmenų tikslas - tenkinti privačius steigėjų interesus. ,,Privatūs
interesai‘‘ reiškia bet kokią materialinę naudą - pelno dalis, turto prieaugis, paslaugų, galimybių
padidinimas ir t.t., ir kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys - juridinio asmens steigėjai ar
dalyviai. Į šią grupę patenka uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, kooperatinės
bendrovės, individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių
pagrindinis tikslas yra siekti pelno – komercinės teisės subjektai. Bet jei juridinis asmuo negauna
pelno, dirba nuostolingai ar atsiranda skolos, viršijančios jo turto vertę, taikomi atitinkami teisės
norminiai aktai, pvz., ĮB įstatymas, CK ir t.t. Šį aspektą aptarsime III dalyje.
Privatieji juridiniai asmenys taip pat yra išskiriami ir į pelno nesiekiančius privačiuosius
juridinius asmenis, pvz., daugiabučių namų savininkų bendrijos. Nors paprastai ne pelno organizacijos
priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminį
privačiųjų juridinių asmenų požymį - tenkina privačius jos narių interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad
visos kodekso normos, susijusios su juridiniais asmenimis, taikomos tik privatiesiems juridiniams
asmenims.
Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų,
nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus
(valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos – biudžetinės įstaigos, viešosios
įstaigos, labdaros ir paramos fondai, visuomeninės organizacijos, politinės partijos, profesinės
sąjungos, asociacijos, religinės bendruomenės ir t. t.) remiantis LR CK 2.34 str. Šioje normoje įtvirtinti
du kriterijai, kuriais atribojami privatieji ir viešieji juridiniai asmenys, tai veiklos tikslas ir pelno
35
siekimas. Viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslas - tenkinti viešuosius interesus, o tuo metu privačių
juridinių asmenų tikslas - tenkinti steigėjų, dalyvių interesus. Viešieji juridiniai asmenys steigiami
valstybės institucijos aktų pagrindu. Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro
valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, juo
naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise. Viešieji juridiniai asmenys yra pelno nesiekiantys. CK
prasme ,,nesiekiantys pelno‘‘ galima aiškinti dvejopai, tai kad, viešasis juridinis asmuo iš viso negauna
pelno, nes nevykdo tokios veiklos, iš kurios galėtų gauti pelno, arba siekia ir gauna pelno, bet šio
pelno neskirsto steigėjams, dalininkams tiek veiklos, tiek pabaigos metu. Viešieji juridiniai asmenys
turi kai kurias veiklos ypatybes: jie gali veikti pagal įstatymus arba pagal valstybės ar savivaldybių
teisės aktus, jiems būdingas specialusis teisnumas (CK 2.74 str. 2 d.), negali būti pertvarkytas į
privatųjį juridinį asmenį (CK 2.104 str.), sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens organai
pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui (CK 2.84 str.).
Didesnę praktinę reikšmę turi juridinių asmenų skirstymas pagal atsakomybės prievoles į:
1) ribotos civilinės atsakomybės asmenis;
2) neribotos civilinės atsakomybės asmenis.
Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu
turtu. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individualios (personalinės) įmonės ir
ūkinės bendrijos. Visi kiti juridiniai asmenys yra ribotos civilinės atsakomybės. Jie neatsako pagal
juridinio asmens dalyvio prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose
numatytus atvejus (akcinės bendrovės, viešosios įstaigos ir kt.) Šių dviejų grupių juridinių asmenų
skirtumas yra tas, kad jeigu neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo
prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (t. y., individualios (personalinės) įmonės savininkas ar
ūkinės bendrijos tikrasis narys atsako visu savo turtu už atitinkamai individualios (personalinės)
įmonės ar ūkinės bendrijos prievoles).
Individuali Įmonė (toliau - IĮ) yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,
nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui, ,,tai yra jos turtas yra neatskirtas nuo įmonininko
turto, o įmonininkas savo turtu atsako už įmonės prievoles“ (LR CK 2.50 str. 4 d., LR įmonių įstatymo
7 str.). V. Pakalniškis ir kt. savo darbe sako, kad ,,IĮ privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos
teisinę formą nusakantys žodžiai ,,individuali įmonė‘‘ arba ,,IĮ‘‘. Individuali įmonė asocijuojasi su
fizinio asmens - komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.‘‘ Individualios įmonės
pranašumai yra tai, kad įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, gali tvarkyti
supaprastintą buhalterinę apskaitą, savininkas gali dirbti įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos
36
narių. Bet IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl už IĮ prievoles įmonės
savininkas atsako visu savo turtu. IĮ savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas
ir turtą įmonės veiklai (dažnai IĮ savininkai už prievoles kreditoriams negali padengti net savo šeimos
turtu, t.y. neturi jokio šeimos turto, tokia įmonė yra likviduojama). Likvidavus juridinį asmenį yra
pagrindas laikyti prievolę pasibaigusia (LAT Civilinės bylos Nr. 3K-3-616/2003 m.), o nuo to
nukenčia kreditoriai.
V. Pakalniškis ir kiti autoriai viename savo darbe ribotos civilinės atsakomybės įmones pagal
teisinę formą išskiria į akcines, kooperatines ir žemės ūkio.
Akcinė bendrovė (toliau - AB) - vyraujanti verslo organizacijos forma Lietuvoje. Ji yra ribotos
civilinės atsakomybės įmonė, kurios įstatinis kapitalas - akcijos. AB būdinga tai, kad ji yra ribotos
civilinės atsakomybės, bendrovės turtas atskiras nuo akcininkų turto, pagal prievoles ji atsako tik savo
turtu, įstatiniu kapitalu – akcijomis galima laisvai disponuoti, t.y. parduoti, dovanoti ar perleisti.
Bendrovė egzistuoja nepriklausomai nuo akcininko, kitų bendrovės organų narių bankroto,
neveiksnumo ar mirties. AB yra atviro tipo, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) yra uždaro tipo
bendrovė. AB ir UAB turi tam tikrų skirtumų:
a) akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 litų, o uždarosios
akcinės bendrovė įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 litų;
b) AB akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, o UAB akcijomis prekiauti ir
platinti viešai draudžiama, jei kituose įstatymuose nenumatyta kitaip;
c) uždaroji akcinė bendrovė negali turėti daugiau kaip 250 akcininkų, o AB akcininkų skaičius
neribotas;
d) pavadinime turi būti teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė bendrovė“ arba šių žodžių
santrumpa „AB“ arba ,,UAB‘‘.
Įmonės, jeigu tai neprieštarauja LR Konkurencijos įstatymui, gali būti pertvarkomos į kitus
juridinius asmenis, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas, holdingus, trestus ir kitus
junginius. Smulkiau šie junginiai neaptarinėjami ir toliau darbe bus kalbama tik apie jau paminėtus
juridinius asmenys.
Tiek AB, tiek UAB steigiamos pareikštine - normine tvarka, t.y. tik įvykdžius norminių teisės
aktų reikalavimus, atsiranda teisė registruoti AB ar UAB. Steigėjas (juridinis ar fizinis asmuo) privalo
būti AB ar UAB akcininkas. Bendrovės steigiamos keliais etapais - steigimo sutarties pasirašymas ir
įstatų parengimas; įstatinio kapitalo formavimas - akcijų pasirašymas (pardavimas); bendrovės
įregistravimas.
37
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Sąlyga:
Du juridiniai asmenys – UAB ,,Plienas‘‘ ir VŠĮ ,,Teisės paukštė‘‘. Šiuos abu juridinius asmenys
suklasifikuoti pagal penkis kriterijus.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
1. Privačių juridinių asmenų tikslas...

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Aprašykite AB steigimo tvarką .
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
38
3. Aprašykite UAB steigimo tvarką.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Aprašykite IĮ steigimo tvarką.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Juridinio asmens pertvarkymo būdai -
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
6. Kokie reikalavimai keliami juridinio asmens pavadinimui?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
39
7. Pažymėkite juridinių asmenų rūšį + ženklu.
Juridiniai asmenys Ribotos civilinės atsakomybės Neribotos civilinės atsakomybės

AB Ranga
UAB Taika
VŠĮ Teisės paukštė
IĮ Batas
A. Adamkienės fondas
ŪB Kopūstas
KŪB Žirgas
Politinė partija Tvarka ir
teisingumas
TŪB Kanopa
PATEIKITE NURODYTŲ ŽODŽIŲ SĄVOKAS
1. Holdingas ..............................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Trestas ...................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Konsorciumas .......................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Koncernas .............................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Asociacija ..............................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
40
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262;

2. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. V. Žin., 1990, Nr. 14-395;
3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. V. Žin. 2000, Nr. 64-1914.
universitetas, 2006.
41
2.2.2. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas
Pagal A. Vaišvilą ,,teisinis subjektiškumas - teisnumas ir veiksnumas kaip santykio dalyvių

teisinės charakteristikos, leidžiančios asmeniui tapti tam tikro santykio dalyviu. Konkretus asmuo ar
organizacija turi pasižymėti tam tikra teisine charakteristika - teisiniu subjektiškumu. Tai kompleksinė
sąvoka, kurią sudaro du struktūriniai elementai - teisnumas ir veiksnumas‘‘.
Civilinis teisinis subjektiškumas - tai civilinės teisės normos nustatyta fizinių ir juridinių
asmenų, užsienio juridinių asmenų bei valstybės galimybė būti civilinių teisinių santykių subjektais.
Teisinis subjektiškumas nėra įgimta žmogaus savybė. Materialinės civilinio teisinio subjektiškumo
prielaidos - prekių gamyba, prekiniai - piniginiai santykiai ir kiti objektyvūs reiškiniai - lemia tai, kad
asmuo turi dalyvauti civilinėje apyvartoje, o tam yra būtinas civilinis teisinis subjektiškumas. Civilinio
teisinio subjektiškumo galimybės dalyvauti įvairiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose turi
garantuoti jų dalyviams tokias civilines teises ir pareigas, kokių reikia tenkinti jų materialiniams,
kultūriniams, dvasiniams poreikiams, taip pat gamybinei bei kitokiai veiklai. Piliečių, įvairių juridinių
asmenų, valstybės poreikiai, interesai bei veikla labai skiriasi, vadinasi, skiriasi ir jų civilinis teisinis
subjektiškumas.
Civilinį teisnumą ir veiksnumą vadiname civiliniu teisiniu subjektiškumu. Juridinio asmens
teisnumas - vienas iš juridinio asmens, kaip civilinės teisės subjekto, elementų, visuomenės ar
valstybės suteiktas leidimas būti teisės subjektu ir veikti savo interesų įgyvendinimo linkme. Juridinio
asmens teisnumas - tai galėjimas turėti subjektines teises ir pareigas. Teisnumas - tai tik viena teisės
subjekto savybė. Romoje norint įgyti civilinį teisnumą, reikėjo būti Romos miesto ar valstybės
piliečiu. Šiuolaikinėje teisinėje valstybėje civilinis teisnumas nėra griežtai siejamas su politiniu. Pvz.,
užsieniečiai yra riboto politinio teisnumo, bet pasižymi visišku civiliniu teisnumu, išskyrus atvejus, kai
konkrečioje šalyje gali būti ribojamos kai kurios užsieniečio teisės, pvz., teisė įsigyti nuosavybės teise
žemę.
Juridinio asmens teisnumas atsiranda kartu su veiksnumu. Veiksnumas struktūros požiūriu yra
sudėtingesnė sąvoka. Pagal teisių ir pareigų įgijimo pobūdį jis gali būti skirstomas į veiksnumą pagal
įstatymą ir veiksnumą pagal sandorį. Veiksnumas pagal įstatymą - tai asmens gebėjimas atlikti teisės
normų jam nustatytas pareigas (pvz., karinę tarnybą); veiksnumas pagal sandorį - asmens gebėjimas
pačiam savo veiksmais sudaryti civilinį sandorį, jo pagrindu įgyti teises ir vykdyti iš jų išplaukiančias
pareigas. Juridinio asmens veiksnumas - galėjimas (A. Vaišvila nurodo tikslesnį terminą - gebėjimas -
asmens fizinis, dvasinis ar socialinis gebėjimas) savarankiškai, savo veiksmais įgyti teises ir pareigas
42
ir jas įgyvendinti. Jau Romos laikais, kad jos pilietis galėtų naudotis visomis teisėmis, vien teisnumo
neužteko. Kad teisė būtų įgyvendinta, reikėjo ir antrosios sąlygos - veiksnumo. Civilinio veiksnumo
turinį apibrėžia teisnumas. Tik veiksnus asmuo (visiškas civilinis veiksnumas fiziniam asmeniui
atsiranda nuo 18 metų) gali sudaryti tokius sandorius, kuriuos leidžia teisnumo turinyje numatytos
teisės, kurioms įgyti jis pats ar per atstovą gali įvykdyti tam tikrus veiksmus.
Juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo pačiu metu, įregistravus juridinį
asmenį, nuo jo įstatų (nuostatų) patvirtinimo momento arba, kai kompetentinga institucija išleidžia
nutarimą jį įsteigti. Užsienio šalių valstybių ir privačių firmų subjektiškumą nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai, tarptautinė teisė arba tarptautinės sutartys.
Romos teisininkai teisnų žmogų vadino persona. Persona buvo laikoma tam tikra privilegija,
kurią žmogus įgyja tik turėdamas tam tikras sąlygas - tai būti laisvas, Romos pilietis ir šeimos galva.
Taip buvo pagal Romėnų teisę ir Romos valstybės gyventojai pagal šias sąlygas buvo visiškai teisnūs
ir buvo personae. Bet jeigu vienos iš šių sąlygų jie netekdavo - tai buvo vadinama teisnumo
sumažėjimu - capitis deminutio, o mūsų laikais yra - terminas - teisnumo apribojimas.
Juridinių asmenų teisnumas - privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias
civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės
kaip lytis, amžius bei giminystė (CK 2.74 str. 1 d.). Tai reiškia, kad privačių juridinių asmenų
teisnumas neribojamas ir jie gali užsiimti bet kokia ūkine komercine veikla (pvz., gamyba, prekyba,
paslaugų teikimu, labdara), jos neįvardiję įstatuose, išskyrus tą veiklą, kurią draudžia įstatymai.
Privatieji juridiniai asmenys turi universalųjį teisnumą, bet jiems įstatymai nedraudžia savo steigimo
dokumentuose numatyti draudimą užsiimti tokia veiklos rūšimi, kuri būtų rizikinga.
Viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų tikslai skiriasi, tai viešieji juridiniai asmenys gali turėti ne
bet kokias civilines teises ir pareigas, bet tik tas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir
veiklos tikslams. Tai apibrėžiama, kaip viešųjų juridinių asmenų specialusis teisnumas. Viešųjų
juridinių asmenų specialusis teisnumas numatytas CK 2.34 str. 2 d., jis nustatomas ir įstatymuose,
reglamentuojančiuose konkrečias juridinių asmenų teisines formas. CK 2.47 str. 2 d. reikalauja, kad
viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose būtų aiškiai ir išsamiai nurodyti veiklos tikslai,
veiklos sritis bei rūšis, t.y., jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios
neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Viešųjų juridinių asmenų sandoriai gali
būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarautų jų veiklos tikslams.
Juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais
ir tvarka, o apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu (CK 2.75 str.).
43
Juridinių asmenų teisnumas gali būti ribojamas tik tam tikros veiklos arba teisinės formos atžvilgiu,
pvz., draudžiama užsiimti tam tikra veikla neturint licencijos, tam tikrų teisinių formų juridiniams
asmenims draudžiama užsiimti kita ar panašia veikla.
Juridinių asmenų teisnumas pasibaigia, kai JA yra likviduojamas arba reorganizuojamas.
Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros, t.y. perleidžiamos teisės ir
pareigos kitam juridiniam asmeniui, kuris toliau tęsia reorganizuoto juridinio asmens veiklą.
Likviduojant teisės ir pareigos neperduodamos, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (Žr. LR CK 6.128
str. 3 d.), ir juridinio asmens veikla nutrūksta. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš
juridinių asmenų registro.
44
1. Pateikite teisinio subjektiškumo apibrėžimą.

...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
2. Kada atsiranda juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
3. Kada pasibaigia juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
4. Kokį teisnumą turi viešieji juridiniai asmenys? Paaiškinkite.
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
5. Kada ir kaip apribojamas juridinių asmenų teisnumas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
45
6. Juridinių asmenų reorganizavimas -
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
7. Kokie komercinės teisės subjektai turi universalų teisnumą?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
8. Kaip Romos teisininkai vadino teisnų žmogų?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
9. Apibūdinkite juridinių asmenų veiksnumo rūšis.
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
10. Kada atsiranda juridinių asmenų subjektiškumas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. II knyga. Asmenys. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262;
2. Nekrošius I.,. Nekrošius V, Vėlyvis S.. Romėnų teisė. Vilnius, Justitia, 2007.
3. Pakalniškis V. ir kiti. Civilinė teisė. Bendroji dalis. I tomas. Vilnius, Mykolo Romerio universitetas,
2006;
4. Stanislovaitis R. Komercinė teisė. Eugrimas, Vilnius, 2005.
5. Vaišvila A.. Teisės teorija. Vilnius, Justitia, 2004.
46
2.2.2.1 Licencijuojama veikla
Remiantis LR CK 2.77 str. 1 d., įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam
tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją, o 2 dalyje numatyta, kad
juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose nustatytos kaip būtinos jo
veiklos sąlygos. Specifinės veiklos rūšys, tokios kaip alkoholio produktų, tabako ir tabako gaminių,
ginklų, jų dalių, šaudmenų ir sprogmenų, civilinių pirotechnikos priemonių gamyba ir prekyba,
farmacinė ir veterinarinė veikla, sveikatos priežiūra, veikla branduolinės energetikos srityje, vėliavų
gamyba, antikvarinių gaminių prekyba, azartinių lošimų organizavimas bei kitos įmonių veiklos sritys,
susijusios su padidėjusiu pavojumi žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, valstybės nacionaliniam
saugumui, yra licencijuojamos. Licencijuojant tam tikrą veiklą siekiama užtikrinti papildomų reikiamų
įgūdžių turėjimą. Kai kuriuose įstatymuose nurodyta, kad prieš registruojant juridinį asmenį, norintį
užsiimti tam tikra veikla, būtina gauti atitinkamą licenciją. Toks reikalavimas paprastai nustatomas
tada, kai juridinio asmens veikla siejama su tam tikra teisine forma.
Licencijuojama veikla - komercinės – ūkinės veiklos sritis, kuriai vykdyti reikalinga licencija,
jos išdavimo tvarką nustato skirtingi atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai, o taisykles
licencijai gauti numato tam tikri poįstatyminiai aktai. Nėra vieningo teisės akto, kuris reglamentuotų
visas licencijuojamas veiklas ir nėra vienos institucijos, kuri tas licencijas išduotų. Kiekvienai įstatymų
nustatytai licencijuojamos veiklos rūšiai LR Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles (LR CK 2.78
str. 1 d.). Licencijavimo taisyklėse nurodoma licencijuojama veikla, licenciją išduodanti institucija ir
jos įgaliojimai, licencijai gauti reikalingi dokumentai, pateiktų dokumentų nagrinėjimo tvarka ir kt.
Licencijavimo taisykles galima rasti institucijos, išduodančios licenciją, interneto puslapyje.
Licencija – dokumentas, išduotas licencijos turėtojui įstatyme nustatytai ūkinei komercinei
veiklai vykdyti. Licenciją išduodanti institucija – tam tikros rūšies ūkinę komercinę veiklą
reglamentuojančiame įstatyme nurodyta arba LR Vyriausybės įgaliota išduoti licenciją institucija,
įstaiga. Licencijos turėtojais gali būti fizinis, juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas,
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavę licenciją.
Licencijos išdavimas - licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos
licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Licencija verstis tam tikra veikla arba rašytinis
motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateiktas pareiškėjui per trisdešimt dienų nuo
dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas. Informacija apie licencijos išdavimą, jos galiojimo
47
sustabdymą ir panaikinimą kaupiama juridinių asmenų registre. Licencijas išduodanti institucija
privalo apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą pranešti juridinių asmenų
registrui bei informuoti ,,Valstybės žinių‘‘ priede ,,Informaciniai pranešimai‘‘. Gavęs licenciją
juridinis asmuo privalo licencijuojamos veiklos priežiūros institucijai teikti ir leisti tikrinti
licencijavimo taisyklėse nurodytą informaciją, susijusią su licencijuojama veikla ar licencijos išdavimą
lemiančiomis sąlygomis. Valstybės rinkliava už licencijos išdavimą neturi viršyti licencijos išdavimo
ir priežiūros sąnaudų. Licenciją išduodanti institucija turi teisę sustabdyti licencijos galiojimą tol, kol
bus pašalinti visi nustatyti trūkumai. Licenciją išduodanti institucija bet kada gali panaikinti licencijos
galiojimą, kai nustato, kad pažeistos tam tikros sąlygos.
Licencijai gauti reikalingi tokie dokumentai:
a) paraiška (patvirtinta atitinkamos institucijos arba laisva forma);
b) JA registravimo pažymėjimo kopija;
c) JA steigimo dokumentų kopijos;
d) informacija apie JA darbuotojų atitikimą nustatytus reikalavimus ir tai patvirtinančių
dokumentų kopijos;
e) duomenys apie JA vadovą (-us);
f) kiti papildomi dokumentai.
Licencijoje nurodoma licenciją išdavusios institucijos pavadinimas; licencijos numeris;
licencijos turėtojas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė); licencijos rūšis;
licencijos išdavimo data ir registravimo numeris; licenciją išdavusios institucijos vadovo ar jo įgalioto
asmens pareigos, vardas ir pavardė, parašas, kuris tvirtinamas antspaudu.
Valstybės įmonės, savivaldybės įmonės ir spec. paskirties AB bei UAB, kurios turi LR
Vyriausybės išduotas licencijas turi teisę užsiimti šia licencijuojama veikla:
a) gaminti alkoholio produktus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 22% (tik
valstybės įmonės, jei alkoholio kontrolės įst. nenustato ko kita);
b) spausdinti piniginius ženklus, pašto ženklus ir gaminti monetas.
48
49
1. Pateikite komercinės – ūkinės veiklos licencijavimo apibrėžimą.

………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………...
………………………………………………………………………………………………………...
2. Išvardinkite licencijuojamos veiklos rūšis.
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
3. Kokius dokumentus reikia pateikti atitinkamai institucijai, norint gauti licenciją?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
4. Apie licencijos gavimą būtina informuoti (teisingą atsakymą pažymėkite +)
Institucija
Savivaldybė
Sodra
Policija
Valstybinė mokesčių inspekcija
Registrų centras
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją
Valstybinė darbo inspekcija
Veterinarijos ir maisto inspekcija
Apylinkės teismas
50
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Sąlyga:
2011 m. ,,Klėties” savininkas yra fizinis asmuo - verslininkas, kuris užsiima kaimo turizmu.
Užsiimdamas kaimo turizmu, pradėjo gaminti naminį alų, juo prekiauti. Siekdamas didesnio pelno, jis
nusprendė vykdyti papildomą veiklą – gaminti savo sodyboje stipresnius nei 22 proc. etilo
alkoholinius gėrimus ir jais prekiauti.
Klausimai:
1. Kokią veiklą vykdo ,,Klėties‘‘ savininkas?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Kokius dokumentus turi turėti ,,Klėties‘‘ savininkas vykdydamas komercinę veiklą?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Kokius dokumentus jam reikia turėti, norint užsiimti papildoma veikla? Kodėl?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
4. Ar jis gali gaminti sąlygoje išvardintus gėrimus? Kodėl?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
51
LITERATŪRA

3. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas V. Žin., 1995, Nr. 44-1073;
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 618 „Dėl didmeninės
ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos
alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ V. Žin.,
2004, Nr. 84-3050;
5. LR Vyriausybės 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 532 patvirtintas Darbuotojų saugos ir
sveikatos paslaugų teikimo licencijavimo taisykles V. Žin., 2008, Nr. 66-2511.
2.2.3. Juridinių asmenų pavadinimas
Teisės subjektas – komersantas (įmonininkas, prekybininkas, individualus ar kolektyvinis)

komercinėje - ūkinėje apyvartoje veikia tam tikru vardu – pavadinimu. Pagal LR CK 2.39 str. 1 d.
juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių
asmenų. Tai pagrindinis juridinio asmens pavadinimo tikslas bei pavadinimas gali suteikti tam tikros
informacijos apie patį juridinį asmenį, jo veiklą, steigėjus ir panašiai. Juridinio asmens pavadinimas
yra juridinio asmens neturtinė teisė ( Žr. LR CK 1.114 str. 1 d.) ir intelektinės nuosavybės objektas,
tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio
asmens. Juridinio asmens pavadinimo apsauga numatyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės
nuosavybės saugojimo 8 str. Pavadinimas identifikuoja verslininką ir jo veiklą tiek nacionalinėje, tiek
tarptautinėje rinkoje. Pavadinimas suteikia galimybę legaliomis priemonėmis ir būdais patikrinti
kontrahento (sutarties viena iš šalių) patikimumą. JA gali naudoti bet kokį pavadinimą, jeigu:
a) šio pavadinimo nenaudoja kiti asmenys;
b) pavadinimas sudarytas laikantis LR CK ir kitų teisės aktų;
c) pavadinimas nepažeidžia kitų teisių (teisė į prekės ženklą).
Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti
visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo
ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių,
įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi
52
klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus
registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens
pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui
pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį, arba nuo teisės akto priėmimo. Juridinių asmenų
registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimui. Kai juridinio
asmens pavadinime norima naudoti Lietuvos vardą, reikalingas atskiras leidimas, kurį išduoda
Teisingumo ministras.
Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų
perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas
laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar
paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio,
neturinčio skiriamojo požymio. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios
negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra
nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita
organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio
asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.
Juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į juridinių asmenų registrą (toliau – JAR) dėl steigiamo
juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo (rezervacijos) į JAR. Pavadinimas įtraukiamas 6 mėn.
ir, jei per šį terminą JA neįregistruojamas, terminui pasibaigus, išbraukiamas net nepranešus juridinio
asmens steigėjams. Juridinių asmenų registras taip pat tikrina, ar pateiktas juridinio asmens
pavadinimas nėra tapatus jau veikiančiam juridinio asmens pavadinimui ar užregistruotam prekės
ženklui. Žinomų asmenų vardų vartojimas juridinių asmenų pavadinimuose nedraudžiamas, jei
nepažeidžiama asmens teisė į vardą ir yra gautas sutikimas. Pavadinimas yra naudojamas prekėms
žymėti, reklamoje, iškabose, prekių ženkluose, emblemoje ant prekių pakuočių ir pan. Pavadinimas
taip pat naudojamas kompanijų raštų blankuose, antspauduose, ieškinio reikalavimuose.
Juridinio asmens pavadinimą nuo pažeidimų gina ne tik LR CK, bet ir LR Konkurencijos
įstatymas. Pagal LR Konkurencijos įst. 16 str. yra draudžiama ūkio subjektams atlikti bet kuriuos
veiksmus, kurie prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, geriems papročiams, kai tokie
veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą
žymens, kuris tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą. Tame pačiame įstatyme 17 str.
įtvirtinta teisė ūkio subjektui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl prekių, jų pakuočių ar kitų priemonių,
53
tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jei kitaip
negalima pašalinti pažeidimo.
54
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Sąlyga Nr.1:
Juridinio asmens steigėjai, užsiimantys spalvotųjų akmenų gamyba ir prekyba, nori įregistruoti savo
įmonę Juridinių asmenų registre ir suteikti teisinę formą UAB bei pavadinimą ,,Svarovskis‘‘.
Užduotis:
1. Apibūdinkite susidariusią situaciją ir paaiškinkite juridinių asmenų registro veiksmus.
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
2. Kokie teisės aktai reglamentuoja JA pavadinimo sudarymą, apsaugą ir naudojimą?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
3. Kokius teisės aktus analizuojate spręsdami šią sąlygą?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
55
Sąlyga Nr.:2
Bendrovė UAB ,,Miestų info‘‘ 2011 rugpjūčio 9 d. užregistravo juridinių asmenų registrų centre
įmonės pavadinimą bei užpatentavo domeno vardą www.miestuinfo.lt. Kita įmonė 2011 spalio 10 d.
įregistravo juridinį asmenį pavadinimu UAB ,,Miestų naujienos‘‘ ir domeno vardą
www.miestunaujienos.lt. Viena iš įmonių užfiksavo, kad yra pažeistos jų teisės.
KLAUSIMAI:
1. Kurios įmonės teisės buvo pažeistos nurodytoje sąlygoje?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Kokie yra nukentėjusios įmonės reikalavimai?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Nurodykite konkrečius teisės aktų straipsnius spręsdami šią užduotį.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................................
LITERATŪRA

2. Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymas. V. Žin. 1999 Nr. VIII-1099
3. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. V.Žin., 1999 Nr. VIII-1185
4. Juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatos. V. Žin., 2003, Nr.
107-4810.
5. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo. V. Žin., 1996 Nr. 76
56
2006
2.2.4. Juridinių asmenų steigimas ir valdymas
Juridinio asmens steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. JA gali steigti ir vienas
asmuo (AB – pagal ES dvyliktąją bendrovių teisės direktyvą, IĮ). Juridinio asmens steigimo pagrindas
yra steigėjų valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį. Pagal LR CK 2.46 str.
juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų
numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Pagal LR CK įstatams prilygsta juridinių asmenų
nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai. Jei šių dokumentų juridinio asmens steigėjai
nepateiks per šešis mėnesius JAR nuo jų sudarymo, tai jie neteks galios.
Pagal teisinę doktriną yra išskiriami keturi juridinio asmens steigimo būdai:
a) potvarkinis (administraciniu aktu ar įstatymu steigia valstybės institucijos);
b) leidiminis (reikia gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą – Konkurencijos tarybos dėl
koncentracijos);
c) pareikštinis (steigėjo valios pareiškimas – profesinės sąjungos ir kiti viešieji juridiniai
asmenys);
d) pareikštinė – norminė (šia tvarka steigiama daugiausiai). Juridinio asmens steigėjas yra
asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį.
Juridinių asmenų steigimo dokumentai įrodo teisinį faktą ir santykių tarp steigėjų
reglamentavimą. Šie dokumentai pateikiami JAR. Juose turi būti nurodytas juridinio asmens
pavadinimas, teisinė forma, buveinė, veiklos tikslai, dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo
tvarka, dokumentų keitimo tvarka, veiklos laikotarpis ir kita. Juridinių asmenų registras yra
pagrindinis valstybės registras. Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save
ir savo veiklą visus pagal įstatymus reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas), nes pateikta
informacija apie juridinį asmenį ir jo veiklą yra vieša. Pagal LR CK 2.72 str. 4 d. juridinių asmenų
registro duomenys neatlygintinai teikiami fiziniams asmenims, teisėtvarkos institucijoms, kitiems
valstybės registrams ir informacinėms sistemoms pagal duomenų keitimosi sutartis.
57
Juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre, nes nuo įregistravimo momento
jie tampa pripažinti kaip juridiniai asmenys ir įgyja teisnumą bei veiksnumą. Juridinis asmuo
registruojamas juridinių asmenų registre, kai pateikiami steigimo dokumentai:
a) nustatytos formos prašymas įregistruoti juridinį asmenį;
b) juridinio asmens steigimo dokumentai;
c) licencija, jei pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo;
d) dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų
atitikimą įstatymų reikalavimams, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad juridinį asmenį registruoti
galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado
įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Šiuos dokumentus surašo ar tvirtina
notaras.
e) registravimo rinkliavos sumokėjimo kvitas.
Juridinis asmuo turi būti įregistruojamas per penkias darbo dienas nuo dokumentų pateikimo ir
atlyginimo už registravimą sumokėjimo. Juridinių asmenų registravimo tvarką nustato juridinių
asmenų registro nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė. Už juridinių asmenų, jų filialų ir atstovybių
registravimą, jų duomenų, informacijos ir steigimo dokumentų pakeitimo įregistravimą mokamas
atlyginimas. Atlyginimo dydį nustato Vyriausybė. Juridinį asmenį įregistravęs registro tvarkytojas
juridiniam asmeniui suteikia juridinio asmens kodą ir išduoda juridinių asmenų registro išrašą.
Juridinis asmuo gali būti išregistruotas iš juridinių asmenų registro tik tuo atveju, kai juridinis
asmuo pasibaigia.
58
1. Kas gali būti juridinių asmenų steigėjais?

...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
2. Kokia tvarka steigiami juridiniai asmenys?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
3. Nurodykite juridinio asmens steigimo pagrindus.
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
4. Kokiai institucijai ir kokius dokumentus reikia pateikti, norint įregistruoti juridinį
asmenį?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
5. Paaiškinkite atsisakymo registruoti juridinį asmenį priežastis.
..............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
59
6. Kas gali gauti informaciją apie juridinius asmenis?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
7. Kokiais atvejais juridinis asmuo išregistruojamas iš juridinių asmenų registrų centro?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
8. Kokie teisės aktai reglamentuoja juridinio asmens steigimą?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Sąlyga:
Keli atskiri juridiniai asmenys nori registruoti vieną bendrą juridinį asmenį, kurio veiklos sritis
- farmacinė veikla. Jie registrų centrui pateikė šiuos dokumentus:
a) prašymą,
b) steigimo sutartį,
c) parašų tikrumą patvirtinančius dokumentus,
d) notariškai patvirtintus patalpų disponavimą įrodančius dokumentus.
Juridinių asmenų registro centras atsisakė registruoti juridinį asmenį.
60
Užduotis:
1. Įvardinkite visas priežastis.
……………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………….
.........................................................................................................................................................
2. Kokie teisės aktai ir jų straipsniai taikomi nagrinėjant šią užduotį?
……………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. II knyga. Asmenys. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262;
2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas. V. Žin., 2001, Nr. 55-1940;
3. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. V.Žin., 1966, Nr.63-1479.
2006.
61
2.2.5. Juridinių asmenų pabaigos atvejai
Juridinių asmenų pabaiga – LR CK 2.95 str. - juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba
reorganizavimo būdu, juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
Juridinio asmens pasibaigimas - tai susivienijimo nustojimas egzistuoti kaip juridinio asmens, juridinio
asmens veiklos nutraukimas, kuris pasireiškia organizacinės struktūros panaikinimu, registracijos,
prievolių nutraukimu ir atskiro turto panaikinimu. Juridinio asmens teisinės formos pakeitimas nėra
laikomas juridinio asmens pasibaigimu. Juridinis asmuo gali pasibaigti savo valia arba prievartos
būdu. Juridinio asmens pasibaigimas savo valia reiškia, kad tokį sprendimą priėmė juridinio asmens
organai. Savo valia juridinis asmuo pasibaigia, jei tokį sprendimą priima juridinio asmens dalyviai ar
įstatuose - dokumentuose yra nurodomas įmonės gyvavimo laikotarpis. Kvalifikuota balsų dauguma
priimamas sprendimas, ir už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančiųjų balsų,
bet juridinio asmens steigimo dokumentai gali numatyti ir didesnę nei 2/3 balsų kvalifikacinę
daugumą. Juridinis asmuo gali pasibaigti prievarta tik tada, kai jis yra likviduojamas.
Juridinių asmenų likvidavimo pagrindais gali būti juridinio asmens dalyvių sprendimas
nutraukti juridinio asmens veiklą; teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį
juridinį asmenį; teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį; teismo nutartis likviduoti
juridinį asmenį; laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga; juridinio asmens dalyvių
skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per
šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti; juridinio
asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu.
Likvidavimo laikotarpiu juridinį asmenį valdo likvidatorius ar likvidavimo komisija. Juridinių
asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę
sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių. Juridinio asmens steigimo
dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkretų
likvidatorių. Likvidatorius turi nustatyti, koks yra juridinio asmens turtas, kokios yra jo teisės ir
prievolės, turi įvykdyti sandorius, pareikšti reikalavimus juridinio asmens skolininkams, padalinti turtą
kreditoriams. Likvidatoriumi gali būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Gali būti skiriama keletas
likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš
likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku.
Teisę priimti sprendimą dėl juridinio asmens reorganizavimo turi juridinio asmens dalyviai ir
teismas. Reorganizuojant perleidžiamos teisės ir pareigos. Teisių ir pareigų perėjimas reiškia, kad iš
62
vieno juridinio asmens teisės ir pareigos perduodamos kitam juridiniam asmeniui, kuris tęsia
reorganizuoto juridinio asmens veiklą. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo
procedūros. Šiuo atveju atsiranda naujas juridinis asmuo (sujungimo būdu) ar keli juridiniai asmenys
(padalijimo būdu). Vykdant reorganizavimą gali nukentėti kreditoriai dėl prievolių įvykdymo. Tokiu
atveju būtų tikslinga siekiant išvengti ginčų su kreditoriais sudaryti priėmimo – perdavimo aktą,
kuriame būtų nurodytos, kurios teisės ir pareigos pereina, naujam juridiniam asmeniui. LR CK yra
numatyta, kada reorganizavimas neleidžiamas. Pagal LR CK 2.97 str. 8 d. draudžiama reorganizuoti
juridinį asmenį, kuris yra likviduojamas ne juridinio asmens dalyvių sprendimu.
Juridinis asmuo gali būti ir pertvarkytas, pertvarkymo esmė ta, kad, kad vykdant pertvarkymą
juridinis asmuo nesibaigia. Tai tik juridinio asmens teisinės formos pakeitimas. Pertvarkymo ypatumus
numato atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai.
63
PASITIKRINKITE
TESTAS
1. Kas senovės Romos laikais galėjo mokytis teisės?

a) dvasininkai,
b) vergai,
c) prekybininkai,
d) bajorai.
2. Komercinės teisės šaltiniai yra:
a) LR Konstitucija, projektai,
b) teisės vadovėliai,
c) įvairūs įstatymai, pasiūlymai,
d) papročiai, CK.
3. Kada buvo surinktas pirmasis CK?
a) 1804 m.,
b) 1904 m.,
c) 2001 m.,
d) 1968 m.
4. Komercinės teisės subjektas:
a) fizinis asmuo,
b) juridinis asmuo,
c) įmonė,
d) fizinis ar juridinis asmuo, turintis verslininko statusą.
5. Kokia veikla yra licencijuojama?
a) kuri pagal IĮ įst. kelia pavojų žmogui, sveikatai, aplinkai;
b) kuri pagal IĮ įst. nekelia pavojaus žmogui, sveikatai, aplinkai;
c) veiklos, kurioms nereikia vesti griežtos apskaitos;
d) nėra teisingo atsakymo.
6. Komercinės teisės principai yra:
a) sutarties laisvė,
b) lygybės principas,
c) pažeistų teisių gynyba,
64
d) visi teisingi atsakymai.
7. Verslo liudijimas tai:
a) dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijuojama veikla;
b) pažyma, suteikianti teisę verstis joje nurodytu laikotarpiu gamyba ar prekyba;
c) leidimas verstis ūkine veikla žmonėms, turintiems atitinkamą kvalifikaciją;
d) tai įgaliojimas asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus.
8. Turint verslo liudijimą reikia (du teisingi):
a) turėti įstatinį kapitalą,
b) vesti griežtą apskaitą,
c) mokėti socialinio draudimo mokestį,
d) mokėti fiksuotą pajamų mokestį.
9. Kokia institucija licencijas išduoda, panaikina, stabdo jų galiojimą?
a) Valstybinė mokesčių inspekcija,
b) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
c) miesto savivaldybės,
d) registrų centras.
10. Kada pasibaigia JA?
a) kai išregistruoja iš juridinių asmenų registro;
b) kai pertvarkomas;
c) kai likviduojamas;
d) kai paskiriamas bankroto administratorius.
LITERATŪRA

2. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. 2000 07 13, Nr. 8 - 1835.
3. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. V. Žin. 2001, Nr. 31-1010
4. Pakalniškis V.ir kiti. Civilinė teisė. Bendroji dalis. I tomas. Vilnius, Mykolo Romerio universitetas,
2006;
65
III SKYRIUS. BANKROTO TEISĖ
4.1. Bankroto teisės raida, sąvoka bei reikšmė komercinėje teisėje
Bankroto sąvoka jau seniai žinoma įvairiose valstybėse. Bankrotas nuo senų laikų yra žinomas
kaip sudėtingiausias visuomeninis reiškinys. Senųjų tautų teisėje skolos užtikrinimo garantas buvo ne
skolininko turtas, o jis pats ar jo šeimos nariai. Tokia nuostata buvo įtvirtinta Manų, Mozės,
Hamurabio teisynuose.
Romėnų teisėje, pagal XII lentelių įstatymą, skolininkai buvo perduodami kreditoriams, kurie
turėjo teisę paversti skolininką vergu arba jį tiesiog nužudyti. Pamažu vystėsi visi romėnų teisės
institutai, atsirado teisės normos, kurios ribojo savavališkus kreditoriaus veiksmus, reguliavo
išieškojimo nukreipimą į skolininko turtą.
Bankroto sąvoka teisės aktuose pasirodė viduramžiais, kai išplito prekyba, amatai, kartu ir
pinigų apyvarta bei kredito vartojimas. Tuomet atsirado poreikis persekioti ir traukti baudžiamojon
atsakomybėn prasiskolinusius prekeivius. Viduramžių Italijos teisėje sukurtas ir pats terminas
„bankrotas“ (itališkai - banca rotta), kilęs iš gyvavusio papročio laužyti prasiskolinusio ir pabėgusio
bankininko ar pirklio suolus.
Daugumoje valstybių XVI - XVII a., o Lietuvoje iki XX a. bankrotas buvo laikomas sunkiu
nusikaltimu. Buvo skiriamos įvairios bausmės - turto konfiskavimas, laisvės atėmimas, teisės verstis
prekyba atėmimas. Šiuo laikotarpiu įstatymų leidėjai stengiasi išsaugoti skolininką, nes rinkos
ekonomikoje bankrotas yra neišvengiamas ir dažnas reiškinys. Išanalizavus LAT senato nutarimus,
galima daryti išvadą, kad bankrutuojančių įmonių skaičius gali tik augti ir augs, kadangi LR ĮBĮ
pataisose buvo supaprastinta bankroto bylos iškėlimo tvarka ir sugriežtinta atsakomybė už šio įstatymo
nevykdymą.
Tiksli bankroto sąvoka pateikiama LR Įmonių bankroto įstatyme - ,,bankrotas - nemokios
įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškeliama bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo
bankroto procedūras ne teismo tvarka. Lietuvoje bankroto byla keliama tiems juridiniams asmenims,
kurie išvardinti Įmonių bankroto įstatyme: įmonėms, bankams, viešosioms įstaigoms, kredito unijoms.
Bankroto byla - teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.
66
1. Kokios sankcijos buvo įtvirtintos Manų, Mozės, Hamurabio teisynuose skolininkui už skolas?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Kokiame šaltinyje buvo kalbama apie skolininko nužudymą?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Ką itališkai reiškia žodis „bankrotas“?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Kokios bausmės buvo taikomos Lietuvoje iki XX a. už bankrotą?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Bankrotas – tai...
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
6. Paaiškinkite, kuo skiriasi sąvoka – bankrotas nuo nemokumo.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
67
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. V.Ž. 2000 Nr.: 74-2262.

2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. V.Ž. 2001 Nr. 31-1010.
3. Kavalnė, S., Mikuckienė, V., Norkus, R., Velička, R. Bankroto teisė, pirmoji knyga. Vilnius:
Justitia. 2009.
3.2. Bankroto procesas ir jo tikslai
Analizuojant romėnų teisės instituto, reglamentuojančio skolininko ir kreditoriaus

santykius bei vykdymo procedūras, raidą, numatoma, jog būtent romėnų teisėje galima pastebėti
pirmąsias bankroto proceso užuomazgas. Iš pradžių pagrindinis nemokaus skolininko santykių
reguliavimas pasižymėjo tuo, kad nemokaus skolininko kreditoriai turėjo teisę nukreipti išieškojimą į
skolininko asmenį, o ne į jo turtą, buvo pateisinama kreditoriaus teisė naudoti smurtą prieš atsakovą,
leidžiamas ir savavaldžiavimas. Romėnų teisėje atsirado teisės normos, kurios reguliavo išieškojimo
nukreipimą į skolininko turtą. Būtent romėnų teisėje susiformavo šiuolaikiškai suprantamo bankroto
proceso pagrindai, kurie dar ir šiandien išlieka aktualūs.
Bankroto procesas - teismo ar ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
Ši sąvoka apima visus veiksmus, susijusius su bankrotu - procesinius ir neprocesinius, atliekamus
teismo ir ne teismo. Bankroto procesas - tai visuma veiksmų, atliekamų teismo, kreditorių, bankroto
administratoriaus, bankrutuojančios įmonės, kitų proceso dalyvių, susietų su įmonės nemokumo
konstatavimu ir iš to kylančių padarinių taikymu.
Bankroto proceso tikslų aiškiai nėra įtvirtinta jokiame teisės akte. Išanalizavus Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto įstatymą, vieną iš tikslų galima būtų įvardinti, kaip kreditorių
reikalavimų patenkinimas. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto
procedūromis. Jeigu bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, laikoma, kad bankroto
procesas pasiekė savo tikslą, todėl bankroto byla nutraukiama, šis tikslas nustatytas Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Kitas bankroto procesas – skolininko teisių apsauga. Jis ypač
aktualus tiems skolininkams, kurie neribotai savo turtu atsako už įmonės prievoles.
68
Lietuvos bankroto proceso tikslus taip pat atspindi Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2001
m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 33 aprobuotas Teismų praktikos nutarimas, nagrinėjant bankroto bylas,
iškeltas pagal 1997 m. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, apibendrinimo apžvalgoje,
kurioje nurodoma, kad bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko,
nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, kreditorių teises ir interesus. Bankroto procedūra
siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų
kreditorių interesus, tuo tikslu išviešinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes
joms padengti bei sudarant sąlygas visiems esantiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš
bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Kartu bankroto institutas skirtas užtikrinti ir nemokaus
skolininko interesus, kad būtų išsaugotas prekių gamintojas, paslaugų teikėjas ir darbdavys, sudarant
galimybę skolininkui likviduoti didesnę dalį savo skolų, pertvarkyti savo veiklą ir atstatyti finansinį
stabilumą.
Taigi, įmonės bankroto procedūros vertintinos kaip vienas iš kreditorių teisių gynimo būdų.
Kreditorius – tai bankroto teisinių santykių šalis, turinti reikalavimo teisę. LR Įmonių bankroto
įstatyme kreditorius apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės
įvykdyti prievoles ar įsipareigojimus.
Laiku inicijavus įmonei bankroto procedūras, įmanoma užkirsti kelią nemokios įmonės turto
visiškam išpardavimui ar iššvaistymui ir tokiu būdu patenkinti nors dalį kreditorių reikalavimų. Tai
vienas iš pagrindinių bankroto proceso tikslų. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama
bankroto procedūromis.
Šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo yra ir kitas bankroto proceso tikslas – skolininko teisių
apsauga. Šis tikslas labiau aktualus neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, t.y.
individualioms įmonėms. Bet šis tikslas turi būti derinamas su kreditorių reikalavimų patenkinimu.
69
1. Kokių laikų teisėje susiformavo bankroto proceso pagrindai ir kaip jie buvo reguliuojami?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Bankroto procesas - tai...
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Kokie yra bankroto proceso tikslai ir kur jie yra įtvirtinti?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Kreditorius -
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Skolininkas -
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
70
LITERATŪRA

Justitia. 2009.
3.3. Bankroto proceso subjektai
Bankroto byloje procesinių santykių subjektams apibūdinti vartojamos dvi sąvokos – proceso
dalyviai ir dalyvaujantys byloje asmenys. Atribojant šias dvi sąvokas paminėtina, kad sąvoka
,,bankroto proceso“ dalyviai yra platesnė nei sąvoka ,,bankroto byloje dalyvaujantys“ asmenys.
Esminis šių sąvokų skirtumas susijęs su dalyvaujančių asmenų procesinės padėties nustatymu.
Bankroto proceso dalyviai (subjektai) - tai visi asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant ir sprendžiant
teisme bankroto bylas, nepriklausomai nuo jų procesinės padėties. Juos galime išskirti į: 10
a) bankroto proceso subjektai - teisinių santykių, susiklostančių vykstant bankroto procesui,
dalyviai;
b) kiti bankroto teisės subjektai – su bankrotu susijusių teisinių santykių dalyviai ( pvz.,
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankroto administratorius
vienijančios asociacijos ir kt.).
Tuo tarpu sąvoka ,,bankroto byloje dalyvaujantys“ asmenys apima tik tuos proceso dalyvius, kurie
turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokiu atveju prie byloje dalyvaujančių asmenų nebus
priskiriami vertėjai, ekspertai ir kt., tai subjektai, kurie nors ir atlieka bankroto procese tam tikras
funkcijas, tačiau neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. 11
Vadovaujantis LR ĮBĮ analize bankroto proceso dalyvius galime suskirstyti: pagal bankroto
procese atliekamą vaidmenį:
a) nagrinėjantys ir sprendžiantys bankroto bylas – teismas;
b) bankroto byloje dalyvaujantys asmenys – bankroto bylos šalys (ieškovas, atsakovas), kiti
bankroto proceso dalyviai, teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi.
10
Kavalnė, S., Mikuckienė, V., Norkus, R., Velička, R. Bankroto teisė, pirmoji knyga. Vilnius: Justitia. 2009. P.203.
11
Kavalnė, S., Mikuckienė, V., Norkus, R., Velička, R. Bankroto teisė, pirmoji knyga. Vilnius: Justitia. 2009. P.204.
71
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. Nutarimu ,,Dėl įstatymų
taikymo įmonių bankroto bylose“ kreditoriai trečiųjų asmenų teises įgyja tik nuo teismo nutarties,
kuria išspręstas jų reikalavimo patvirtinimo klausimas, priėmimo dienos.
c) kiti proceso dalyviai - asmenys, vienokia ar kitokia forma įtraukti į bankroto procesą, tačiau
teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio
ministerijos, antstoliai ir kt.
Didžiąją dalį bankroto procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų sudaro įmonės skolininkės
kreditoriai. Jie yra vieni iš pagrindinių subjektų bankroto procese. Remiantis LR ĮBĮ 3 straipsniu
bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir
įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys.
Kreditoriaus procesinė padėtis priklauso nuo to, kurioje proceso stadijoje jis įstojo į bylą: jis yra
arba ieškovas, arba trečiasis asmuo. ĮBĮ nesuteikia jokių privilegijų vieniems kreditoriams prieš kitus,
išskyrus tai, kad nustatomas privalomas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, o įkaito turėtojo
reikalavimai tenkinami pirmiausia. 12
Visų įmonės kreditorių vienodai interesų apsaugai užtikrinti yra svarbi ir ĮBĮ 20 straipsnio
nuostata, teigianti, jog nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės
skolų terminai yra pasibaigę. Ši įstatymo nuostata suteikia teisę nuo bankroto bylos iškėlimo momento
įstoti į bylą ir reikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei ir tiems kreditoriams, kuriems iki
bankroto bylos iškėlimo skolų mokėjimo laikas dar buvo nepasibaigęs, taip sudarant vienodas
galimybes visiems esamiems ir galimiems įmonės kreditoriams. 13
Dažniausiai trečiųjų asmenų teisėmis bankroto byloje dalyvauja bankrutuojančios įmonės
kreditoriai. Pagal pirmiau aptartus kriterijus kreditoriai, nepareiškę savarankiško reikalavimo dėl
bankroto bylos iškėlimo ir į procesą įstoję pareikšdami finansinius reikalavimus, naudojasi trečiųjų
asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis. 14 Kartu pažymėtina, kad
skirtingai negu dėl teisės pareikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatyme neįtvirtintas
baigtinis subjektų, galinčių būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų
reikalavimų, bankroto byloje, sąrašas, taip pat koks teisinis materialinis suinteresuotumas yra
pagrindas įtraukti asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bankroto
bylą. Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne
12
Mikuckienė, V. Kreditorių teisių įgivendinimas bankroto procese. Vilnius. Juristprudencija t. 77(69) 2005. P.34.
13
Mikuckienė, V. Kreditorių teisių įgivendinimas bankroto procese. Vilnius. Juristprudencija t. 77(69) 2005. P.34-35.
14
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. V.Ž. 2001 Nr.: 31-1010. 47 str.
72
tik įmonės kreditoriai, be to, įmonės kreditorių teisinis suinteresuotumas bankroto byla gali reikštis ne
tik finansinio reikalavimo pateikimu. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,
teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai,
ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta
linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti
pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio
(turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis,
nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą,
gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. 15
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai, kurie nėra savininkai, paprastai neturi
jokių teisių bankroto procese, išskyrus teisę po įmonės likvidavimo, jei liko turto, gauti turto dalį
proporcingai turimų akcijų skaičiui pagal įmonių teisės nuostatas. Tačiau šios teisės kyla iš įmonių
teisės, o ne iš bankroto teisės, toks byloje dalyvaujantis asmuo yra tik pati įmonė. Įmonės akcininkai
savo vaidmenį bendrovėje atlieka iki bankroto bylos iškėlimo. 16
Tačiau bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje
trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimu, statusu. 17
15
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje
BUAB ,,Daliktos statyba“, J. J. v. UAB ,,SVP“, bylos Nr. 3K-3-405/2010.
16
Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 29 d. nutartis c.b. A.B. v. UAB ,,Čiaupas“ Nr. 2-
217/2007, kat. 126.8; 126.5
17
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis c.b. E.D.B. v. UAB ,,Žaibo ratas“.
Nr. 3K-3-228/2008, kat. 95.6.1; 95.6.2; 126.8.
73
1. Paaiškinti bankroto proceso dalyvių sąvoką.

...............................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Išvardinkite visus bankroto proceso dalyvius.
...............................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Kas yra ieškovas ir atsakovas bankroto procese?
...............................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Pateikite pagrindinius subjektus bankroto procese.
...............................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Koks teisės aktas reglamentuoja bankroto procesą?
...............................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
LITERATŪRA

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. V.Ž. 2001 Nr.: 31-1010
Justitia. 2009.
74
3.3. 1. Bankroto administratorius
Bankroto administratorius taip pat yra bankroto proceso subjektas. Pagal LR ĮBĮ 11 straipsnio 1
dalį: įmonės administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis
asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti
bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti bankroto administravimo
paslaugas. Bankroto administratoriais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, jiems suteikiama teisė
teikti bankroto administravimo paslaugas pagal ūkio ministro įsakymu patvirtintas taisykles. Fizinis
asmuo, siekiantis teikti bankroto administravimo paslaugas, privalo:
a) būti nepriekaištingos reputacijos;
b) turėti aukštąjį ekonominį ar teisinį išsilavinimą;
c) turėti ne mažesnį kaip dviejų metų bankroto administratoriaus padėjėjo darbo stažą;
d) išlaikyti kvalifikacijos egzaminą.
Juridiniams asmenis taikomi panašūs reikalavimai, tik papildomai juridinio asmens įstatuose turi
nurodyti veiklos tikslą, susijusį su verslo ir valdymo konsultacijų veikla, užtikrinti, kad įmonėje dirbtų
ne mažiau kaip 1/3 darbuotojų, kurie gali teikti bankroto administratoriaus funkcijas.
Asmuo 18, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, gali pasiūlyti
teismui administratoriaus kandidatūrą. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti įstatyme
išvardyti asmenys. Teismas turi teisę administratoriumi paskirti ir kitą asmenį, kuris atitiktų
reikalavimus. Jei asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar kiti šio
įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas
privalo pats parinkti administratorių. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas privalo suderinti
su šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.
Administratoriumi 19 negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su
kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius juridinis asmuo, jo organų narys),
asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šios įmonės
patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo
pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis finansininkas (buhalteris), akcininkas, nuosavybės teise turintis
arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų
bankrutuojančios įmonės arba šios įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės akcijų.
18
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. V.Ž. 2001 Nr. 31-1010. 11 str. 2d.
19
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. V.Ž. 2001 Nr. 31-1010. 11 str. 4d.
75
Šie apribojimai taikomi ir asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje įmonėje ir buvo atleisti iš
pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius negali turėti
teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto
administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam finansininkui
(buhalteriui), juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje
administratoriui nustatyti apribojimai.
Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. 20 Tai
paaiškinama tuo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai
netenka turėtų įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.), o bankrutuojančios įmonės vardu pradeda veikti
bankroto administratorius. Be atstovavimo funkcijos, kita itin svarbi administratoriaus funkcija
susijusi su bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų, kurie dažnai susikerta ir prieštarauja
vieni kitiems, gynimu. Dėl išskirtinės administratoriaus reikšmės teikiant administravimo paslaugas
administratoriaus kandidatūra turi būti parenkama kaip įmanoma kruopščiau, atidžiau, objektyviau,
atsakingiau. 21
Įmonės administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris iš esmės vykdo
bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių
asmenų veiksmų ar neveikimo. Įstatymas įtvirtina administratoriaus pareigą lygiai ginti visų kreditorių
ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Ši pareiga reiškia, kad bet kurie bankroto
administratoriaus veiksmai ir sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio
nesuinteresuotumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais, nes tik nešališkas ir profesionaliai
veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą
tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus
klausimus bankroto procese. Dėl administratoriaus svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas,
laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę jį paskirti. Taip pat neatsitiktinai teismas yra
vienas iš subjektų, galinčių kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas
funkcijas. Įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti
klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas. Bankroto bylų
procese teismas turi būti aktyvus, nes ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos. Bankroto bylą
nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų
20
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. V.Ž. 2001 Nr. 31-1010. 10 str. 4 d. 1p.
21
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1841/2010
76
tinkamu vykdymu, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, gali ratio legis (pagal įstatymą)
svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo. 22
Bankroto administratoriaus funkcijos:
1) teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikia duomenų ir dokumentų
pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę;
2) perduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie įmonės bankroto procesą;
3) valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios
įmonės lėšomis disponuoja;
4) užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;
5) atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su
kreditoriais šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas nurodytai sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis
iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka;
6) vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;
7) sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena
turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;
8) patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių
laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame
teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė
negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad
administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos;
9) atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių
susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą;
10) pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus,
sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo
nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį
teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas
administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą;
11) priima ir atleidžia darbuotojus LR Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka;
12) pateikia Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams,
susijusiems su darbo santykiais, tenkinti;
22
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-869/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis civ.
byloje Nr. 2-67/2009.
77
13) per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų
sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų
įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau
kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša
suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar
nepasibaigė, arba jų nevykdys;
14) gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir
atlieka būtinus bankroto proceso darbus;
15) teikia informaciją nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos statistikos
departamentui (pagal šio nustatytas ataskaitų formas), teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta
tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams);
16) organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant
bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų
nustatyta tvarka sudaro ir teikia metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).
Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius
privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas
duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti;
17) šaukia kreditorių susirinkimus;
18) praneša įmonės savininkui (savininkams), kai dėl taikos sutarties sudarymo yra būtini jų
nutarimai;
19) turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo
administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų
fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės
aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar
bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą
turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų,
informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės
atsakomybės, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka
registruoja turtą (vertybinius popierius), apie jos savininko (savininkų) vardu registruotą turtą
(vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo įmonių – apie jų turimas arba
priklausančias gauti pinigų sumas;
20) vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;
78
21) pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų
profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytais atvejais žalos
atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;
22) pateikia Žemės ūkio ministerijai dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių asmenų
reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;
23) imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų;
24) pateikia prašymą teismui (teismams) dėl jo atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių
administratoriaus pareigų ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kai sužinojo apie teisės teikti
įmonių bankroto administravimo paslaugas netekimą. Tą pačią dieną šio prašymo kopiją pateikia
visiems jo administruojamų įmonių kreditorių susirinkimo pirmininkams.
Teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais:
1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo ar atstatydinimo;
2) kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) kreipiasi
dėl administratoriaus atstatydinimo;
3) kai teismas sužino, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo
paslaugas ir administratorius ir (arba) kreditoriai nesikreipė į teismą dėl šio administratoriaus
atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sužinojimo dienos atstatydina šį
administratorių iš visų jo administruojamų įmonių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus)
administratorių (administratorius).
Teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo terminą, per kurį
buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą,
sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu atstatydintas
administratorius be pateisinamos priežasties per nustatytą laiką neperduoda įmonės turto ir dokumentų
ar perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti atstatydintam
administratoriui (kai administratorius – juridinis asmuo, jo vadovui) iki 10 tūkstančių litų baudą.
Administratoriaus veiklą kontroliuoja ir duomenis apie įmonės bankroto procesą skelbia leidinio
„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, kuri teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliota institucija. Administratorius (fizinis asmuo) privalo nuolat kelti kvalifikaciją, bankroto
administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti jo darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto
administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, laikytis teisės aktų ir Bankroto
79
administratorių elgesio kodekso reikalavimų. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už
atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams
asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Administratoriaus profesinės civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo
sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant
bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Draudžiamuoju įvykiu
laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti
veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto
procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris
atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas
sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju
draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra
administratorius. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali
draudimo suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems
draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir
sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną
mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.
Administratorius gali pats papildomai draustis administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės
draudimu už vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar
juridiniams asmenims padarytą žalą. Draudikas, turintis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros
komisijos išduotą draudimo veiklos licenciją, suteikiančią teisę vykdyti administratorių profesinės
civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti administratoriaus profesinės civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai
sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Administratorius, siekdamas
administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę, privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai
įmonės bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti
Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Draudimo
sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant
bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą, viršijančią tūkstantį litų,
atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo
80
išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir
draudimo išmokos skirtumą.
81
1. Kas gali būti bankroto administratoriumi?

.........................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
2. Bankroto administratorius fizinis asmuo. Kokie jam keliami reikalavimai?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................................
3. Išvardinkite pagrindines bankroto administratoriaus funkcijas.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Bankroto administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti...
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
6. Kada ir kas bankroto administratorių gali atstatydinti iš pareigų?

.........................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
82
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
83
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Teismų praktika – internetiniame puslapyje www.lat.lt susiraskite nutartį - Civilinė byla Nr. 3K-3-
486/2010 (S). Atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kokiam juridiniam asmeniui buvo iškelta bankroto byla?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Kas šioje byloje buvo kreditorius, skolininkas?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Kokiu teisiniu pagrindu buvo iškelta ši byla?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Koks buvo paskirtas atlygis bankroto administratoriui?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Kokius reikalavimus pateikė bankroto administratorius kreditoriams?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
84
6. Kaip išsprendė šį ginčą pirmos instancijos teismas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
7. Kokiais teisės šaltiniais buvo remtasi nagrinėjant šį ginčą?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija V.Ž. 1992, Nr. 33-1014.

Justitia. 2009.
5. Kubilinskaitė, V. Bankroto administratoriaus teisinio statuso ypatumai. Magistro baigiamasis
darbas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 2009.
6. Mikuckienė, V. Bankroto proceso samprata. Jurisprudencija Mokslo darbai 7(109). 2008.
7. Mikuckienė, V. Kreditorių teisių įgyvendinimas bankroto procese. Jurisprudencija t. 77(69)
2005.
85
3.4. Klasikinis ir tyčinis bankrotas
Bankroto procedūrų užuomazgas Lietuvos teisėje galima aptikti tik nuo XVI amžiaus, t.y.1529
m. Pirmame Lietuvos Statute, kuriame aptinkamos tik kelios nuostatos, reguliuojančios tik skolinius
santykius. Skolų išieškojimas buvo nukreiptas į asmenį, t.y. už skolas galima buvo atiduoti asmenį –
valstietį. Paprastuoju bankrotu 1918 – 1940 metais buvo vadinamas neatsargus bankrotas, kai
prekybininkas nerūpestingai atlikdavo prekybos reikalus arba eikvojo turtą, dėl to ir nusigyveno bei
buvo naudojamas proceso aspektui išreikšti. Pasak Norkaus, tuo metu „bankrotas“ buvo laikomas
nusikaltimu, už kurį baudžiama, o terminas „nemokumas“ buvo laikomas privatinės teisės sąvoka,
reiškiančią tam tikrą skolininko būseną.
Bankrutuoti galėjo ne bet kuris asmuo, o tik turintis prekybininko statusą bei pareigą
rūpestingai tvarkyti jam patikėtą turtą. Pagal Prancūzijos prekybos kodeksą, procesinėmis paprastojo
prekybininko bankroto priežastimis galėjo būti:
a) būdamas nemokus, nepranešė per kodekso nustatytą trijų dienų terminą apie tai teismui;
b) be svarbių priežasčių neatvyko nustatytu laiku, kai jo turtui buvo paskirtas kuratorius ir
prižiūrėtojas;
c) tas, kuris pristatė aplaidžiai vestas apskaitos knygas, nesiekdamas apgauti, arba tas, kuris
nepristatė visų knygų. 23
Šis veikų sąrašas nebuvo baigtinis. Visus šiuos požymius galima priskirti prie nerūpestingumo,
už kurį baudžiama pagal Baudžiamąjį statutą. Baudžiamasis statutas numatė sankcijų ribas teisių
atėmimui, o Prekybos kodeksas – laisvės atėmimui.
Paprastas bankrotas – tai neatsargaus nemokumo atvejis esant skolininko kaltei, tačiau nesant
skolininko tyčios.
Taigi, kol egzistuoja verslas, tol yra vienos ar kitos įmonės bankroto tikimybė. Pirmiausiai
reikia sužinoti, kokie yra pirmieji bankroto požymiai šiuolaikinėje mūsų valstybėje, kokios
pagrindinės priežastys, kurios gali nulemti įmonės bankrotą?
Galima daryti prielaidą, kad pagrindinės įmonių nemokumo priežastys yra jų nesugebėjimas
prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir konkuruoti. Taip pat labai dažnai įmonės žlunga dėl finansinės
atskaitomybės griežtos kontrolės nebuvimo, klaidų ir pažeidimų šioje srityje. Dar viena svarbi
23
Spaičienė J., Paprastojo ir piktybinio bankroto teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje 1918 – 1940 metais.
Jurisprudencija, 2006, 11 (89). Vilnius. P. 85.
86
priežastis - nepakankamas įmonių vadovų veiklumas, pavėluotas sprendimų priėmimas tokiais
aktualiais klausimais, kaip įstatinio kapitalo mažinimas, bendrovės likvidavimas.
Klasikinio bankroto atveju dažniausiai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi
kreditoriai (tame tarpe mokesčius renkančios valstybės institucijos, įmonės darbuotojai bei kiti
kreditoriai). Reikia pažymėti, kad prieš kreditoriams iškeliant bankroto bylą, apie tai reikia informuoti
įmonę, kuriai ruošiamasi iškelti bankroto bylą. Pranešime įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl
bankroto bylos iškėlimo reikia nurodyti įmonės neįvykdytus įsipareigojimus, kokiu pagrindu jie
atsirado, taip pat turi būti įspėjama raštu, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai, nebus įvykdyti per
pranešime nurodytą terminą, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Normalaus bankroto atveju įmonėje susikaupus skoloms, kreditoriai dažniausiai yra tipiniai -
„Sodra“, bankai, darbuotojai, verslo partneriai; įmonėje lieka tam tikro turto. Tyčinio bankroto atveju
turtas pradedamas naudoti itin aktyviai, t.y. perleidžiamas kitiems asmenims, išnuomojamas,
parduodamas ar kitaip iššvaistomas. Klasikinis - normalus bankrotas yra tęstinis procesas - įmonė
merdėja, susirašinėjama su kreditoriais ir t.t. Tyčinio bankroto atveju viskas vyksta žaibiškai - tuomet
įmonė netgi neturėdama priteistų iš kitų įmonių reikalavimų staiga kreipiasi į teismą ir prašo iškelti
bankroto bylą. Paprastai bankroto bylą inicijuoja pats kreditorius, šiuo atveju pagrindinis iniciatorius
būna pati įmonė, vadovas ar akcininkai.
Piktybiniu bankrotu (tyčiniu, savanaudišku, apgavikišku) buvo vadinamas nusikaltimas,
kuriuo nemokus skolininkas tyčia, vengdamas skolų grąžinimo, paslėpdavo turtą nuo kreditorių. 24
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme yra pateikta tyčinio bankroto sąvoka, kurioje
nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.
Nagrinėdami bankroto bylas teismai pirmiausiai turi atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto
priežastis, nustatyti ar jis nėra tyčinis – ar įmonės bankroto nelėmė blogas jos valdymas. 25 Spręsti
klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas gali tiek savo iniciatyva, tiek kreditorių prašymu.
Teismas turėdamas pagrindo gali nustatyti tyčinį bankrotą, jei nustato požymius, kad įmonė negali
atsiskaityti su kreditoriais dėl to, kad paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį nepateisinamai
pigiai turtą, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, ir tuo padarė turtinę žalą kreditoriams.
24
Spaičienė J. Paprastojo ir piktybinio bankroto teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje 1918 – 1940 metais.
Jurisprudencija, 2006, 11(89). Vilnius.
25
Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius, Justitia, 2011 m. P. 267.
87
Nagrinėjant tyčinių bankrotų nutartis ir pagal 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Senato nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto procedūrose“ 13 punkto
nuostatas apibrėžti 3 pagrindiniai tyčinio bankroto požymiai:
1. įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo
neorganizavo;
2. buvo sudarinėjami įmonei nuostolingi sandoriai;
3. akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims
turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti 26.
Tyčinio bankroto atvejais įmonių vadovai ir savininkai sąmoningai sudaro sandorius, kurie
didina nuostolius, paslepia, iššvaisto, perleidžia kitiems asmenims turtą, steigia dukterines bendroves.
Tai akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo byloje Nr. 3K-3-680 nurodyta, kad tyčinio
bankroto požymiais gali būti įmonei nuostolingų sandorių sudarinėjimas, turto, kuris gresiant įmonės
bankrotui, galėtų būti pateiktas atsiskaityti su kreditoriais, iššvaistymas ar perleidimas kitiems
asmenims. Todėl atsakovo įmonės nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius parduodant už itin mažą
kainą galėjo būti nesąžiningai, bendrovės kreditorių sąskaita tenkinami asmeniniai šios bendrovės
akcininkų ir su jais susijusių asmenų privatūs interesai. Būtina kruopščiai patikrinti ir įvertinti, ar šiais
veiksmais nebuvo pažeisti bendrovės kreditorių interesai ir iš esmės sumažintos bendrovės
atsiskaitymo su jais galimybės, privedant bendrovę prie nemokumo būsenos. 27
Tyčinio bankroto nustatymo klausimą turi teisę savo iniciatyva kelti teismas. Taip pat teisę
kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto įstatymo turi:
a) kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas;
b) įmonės bankroto administratorius.
Nors kreditoriams ir bankroto administratoriui yra suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tyčinio
bankroto nustatymo, tačiau jų kreipimasis teismo nesaisto – teismas turi išsiaiškinti tikrąsias bankroto
priežastis. Tik teismas sprendžia, ar yra nagrinėjamoje bankroto byloje tyčinio bankroto požymių, ar
ne, o kitų bankroto byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė teismui nėra privaloma. 28
Tačiau praktikoje išaiškinti, o ypač įrodyti tyčinio (nusikalstamo) bankroto atvejus itin
sudėtinga. Didžiausi trikdžiai – pakankamų įrodymų stoka. Nors neoficialių įtarimų dėl galimo tyčinio
26
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie ūkio ministerijos. Tyčinių bankrotų Lietuvoje apžvalga. Vilnius, 2010.
27
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 gruodžio 13 d. Nutartis civilinėje byloje, Nr. 3K – 3 – 680.
28
Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius, Justitia, 2011 m. P. 274.
88
bankroto pasitaiko neretai, oficialias teisines procedūras dėl tyčinio (nusikalstamo) bankroto galima
suskaičiuoti.
Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius
privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto
bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių,
priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su
kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius
sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
Tyčiniu bankrotu laikytini ir minėti juridinio asmens valdymo organų veiksmai, JA esant
faktiškai nemokiam, dar labiau pabloginantys juridinio asmens turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų
siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Atsakomybė už tyčinį bankrotą:
1. Baudžiamoji - teismui pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, gali būti pradėtas ikiteisminis
tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje numatytą
nusikaltimą – nusikalstamą bankrotą. Pagal minėtą straipsnį, tas, kas sąmoningai blogai
valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams,
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Civilinė – Civilinėje byloje 3K-7-266/2006 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo
taisyklę, jog, kai juridinio asmens dalyvio – valdymo organo vienasmenio ar kolegialaus
narių (-io) – veiksmai nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais ir lėmusiais įmonės
negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tai šie juridinio asmens valdymo organo
nariai atsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu
solidariai.
Už tyčinį bankrotą taikomi ir kiti LR BK straipsniai - sukčiavimas (BK 182 str.), turto
pasisavinimas (BK 183 str.), turto iššvaistymas (BK 184 str.), turtinės žalos padarymas apgaule (BK
186 str.), mokesčių nesumokėjimas (BK 219 str.), aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.,
apgaulingas apskaitos tvarkymas (222 str.). Šiuo atveju įsitraukia į tyrimą ir FNTT – finansinių
nusikaltimų tyrimų tarnyba.
Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti
faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais
tyčinio bankroto požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant klausimą dėl įmonės tyčinio
89
bankroto pripažinimo, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo
nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.
Tyčinių bankroto procesų pasiskirstymas apskrityse
Kauno
Alytaus (13 įm.)
(2 įm.) 43%
7%
Vilniaus
(8 įm.) Klaipėdos
27% (3 įm.)
10%
Marijampolės
Telšių Panevėžio (1 įm.)
(2 įm.) (1 įm.) 3%
7% 3%
1. pav. Tyčinių bankrotų pasiskirstymas. (http://www.bankrotodep.lt/Tyciniai.php)
90
Tyčinių bankrotų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis
APDIRBAMOJI
GAMYBA
(10 įm.) 33% TRANS PORTO VEIKLA
(4 įm.) 13%
KITA VERS LO VEIKLA

(2 įm.) 7%
KINO FILMŲ RODYMAS

(1 įm.) 3%
PREKYBINĖ VEIKLA
(11 įm.) 38% NEKILNOJAMOJO
TURTO OPERACIJOS
(1 įm.) 3%
KITA S U
KOMPIUTERIAIS
S US IJUS I VEIKLA
(1 įm.) 3%
2 pav. Tyčinių bankrotų pasiskirstymas pagal veiklas. (http://www.bankrotodep.lt/Tyciniai.php)
Analizuojant duomenis apie bankrotus, vėliau pripažintus tyčiniais, matyti, kad procesų
iniciatorius daugiausia yra kiti kreditoriai (13 arba 43,3 proc.). 6 įmonių (20 proc.) savininkai ir 5
(16,7 proc.) įmonių vadovai pateikė prašymus dėl bankroto bylos iškėlimo. Pradėtus 3 bankrotų, vėliau
pripažintų tyčiniais, procesus inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, 1 – Valstybinė
mokesčių inspekcija ir 2 – įmonių likvidatoriai.
91
Bankroto priežastys, susijusios su netinkama arba neteisėta veikla – 445 įm. (12,4 proc.)
Apgavystės, sukčiavimas,
teisminiai ginčai – 21 įm.
(0,6%)
Neišsaugoti dokumentai –
Netinkamas įmonės 9 įm. (0,25%)
valdymas,
neatsakinga veikla Sąmoningas (tyčinis) verslo
– 400 įm. (11,2%) žlugdymas – 6 įm. (0,17%)
Areštuotas turtas – 3 įm.

(0,08%)
Paskelbta įmonės savininko

paieška – 3 įm. (0,08%)
Iššvaistytas turtas – 2 įm.
(0,06%)
Buhalterės nusikalstama
veikla – 1 įm. (0,03%)
3 pav. Tyčinio bankroto priežastys. (http://www.bankrotodep.lt/Tyciniai.php)
Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad įmonės labai dažnai bankrutuoja dėl netinkamo vadovų
elgesio, neprofesionalumo ir negebėjimo tinkamai bei atsakingai organizuoti įmonės veiklą siekiant
įmonės užsibrėžtų tikslų. Tačiau tam, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, būtini svarūs įrodymai,
kurių, kaip praktika rodo, pasitaiko retai.
92
1. Tyčinis bankrotas –
...........................................................................................................................................................
...........................................................................................................................................................
...........................................................................................................................................................
...........................................................................................................................................................
2. Pateikite klasikinio bankroto požymius.
...........................................................................................................................................................
...........................................................................................................................................................
...........................................................................................................................................................
...........................................................................................................................................................
3. Dėl kokių priežasčių įmonėse dažniausiai įvyksta tyčinis bankrotas?
...........................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Kokiose veiklos srityse labiausiai pasireiškia tyčinis bankrotas?
...........................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Kokia taikoma atsakomybė už tyčinį bankrotą?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
6. Įvardinkite tyčinio bankroto požymius.
...........................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
93
LITERATŪRA

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. V.Ž. 2001 Nr.: 31-1010.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. V.Ž. 2000 Nr. 89-2741.
5. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie ūkio ministerijos. Tyčinių bankrotų
Lietuvoje apžvalga. Vilnius, 2010.
6. Kavalnė, S., Norkus, R. Bankroto teisė, antroji knyga. Vilnius: Justitia. 2011.
7. Kavalnė, S., Mikuckienė, V., Norkus, R., Velička, R. Bankroto teisė, pirmoji knyga.
Vilnius: Justitia. 2009.
94
3.4.1 Fenikso sindromas
Fenikso sindromu vadinamas procesas, kai įmonių savininkai norėdami atsikratyti įmonės
įsipareigojimų, perleidžia jos turtą kitoms, dažnai naujai įsteigtoms įmonėms arba dukterinėms
įmonėms, o pirmajai palieka tik jos skolas. Subankrutavusios įmonės veikla „prikeliama“ naujoje
įmonėje, turinčioje senosios turtą, tačiau jau be skolų. Šis sindromas jokiame teisės akte nėra
apibrėžtas, tai yra nustatyta bei suformuluota pagal praktinius pavyzdžius.
Fenikso sindromas, kai savininkas ar grupė savininkų siekdami apsaugoti nekilnojamąjį ar kitą
vertingą turtą nuo bankroto, valdomą įmonę suskaido į keletą bendrovių. Viena iš jų valdo
nekilnojamąjį turtą ir gamybos priemones, kurios yra išnuomojamos kitai tų pačių akcininkų valdomai
bendrovei. Pastaroji užsiima gamyba, gauna iš tiekėjų veiklai reikalingas medžiagas ir žaliavas, tačiau
už finansinių įsipareigojimų nevykdymą mažai rizikuoja, nes neturi jokio vertingo turto. Kad fenikso
sindromo reiškinys būtų pripažintas tyčiniu, įmonės vadovo veiksmai arba neveikimas turi būti
pripažinti priešingais įmonės tikslams.
Fenikso sindromas taip pat gali būti naudojamas kaip pabėgimas nuo įvairių įstatymais
įtvirtintų reikalavimų. Pavyzdžiui, atleisti darbuotoją Lietuvoje yra pakankamai sudėtinga ir brangu.
Sprendimas bankrutuoti ir tęsti veiklą kitoje įmonėje gal būti vienas iš būdų išvengti šių reikalavimų,
nes vienas iš bankroto proceso tikslų yra skolininko apsauga ir suteikiamos tam tikros privilegijos, t.y.
lengviau ir paprasčiau atleidžiami darbuotojai.
Baudžiamajame kodekse aprašyti artimi fenikso sindromui neleistini įmonių vadovų veiksmai,
pvz., skolininko nesąžiningumas, kai esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai ir gresiant bankrotui
skola atiduodama tik vienam kreditoriui pažeidžiant kitų kreditorių interesus, arba kai įmonės turtas
paslepiamas, iššvaistomas, „per pigiai“ parduodamas, taip pakenkiant visiems ar daliai kreditorių. Su
tuo glaudžiai susijęs ir nusikalstamas arba tyčinis bankrotas, t.y. sąmoningas įmonės vedimas prie
bankroto, siekiant atsikratyti įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Šie veiksmai yra
nelegalūs, baudžiamasis kodeksas už juos numato baudas ar net laisvės atėmimą, tačiau jie sunkiai
įrodomi, dėl jų baudžiama retai.
95
Įmonė A
Įmonė A Lieka skolos Bankrutuoja
nemoki
Tas pats savininkas
(savininkai)
Perduoda
turtą
Sėkminga
Įmonė B
veikla
Susigrąžina
PVM
4 pav. Fenikso sindromo schema. (http://www.bankrotodep.lt/Tyciniai.php)
3.5. Taikos sutartis bankroto procese
Taikos sutarties institutas yra reglamentuotas LR Įmonių bankroto įstatymo 28-29 straipsniuose.
Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus
įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.
Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią
kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus
ginčytinus klausimus. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius,
įmonės savininkas (savininkai). Taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, kurių reikalavimai
bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas
atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę
priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, raštišką sutikimą. Pagal LR ĮBĮ 28 str. 3 d. taikos
sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl
bankroto įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, taikos sutarties sudarymas galimas tik teismui iškėlus bankroto
96
bylą – pradėjus bankroto procedūras. Taikos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas
sutartį daro negaliojančią. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo
(res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
Taikos sutartyje turi būti aptartos visos vykdymo sąlygos:
1) įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai;
2) įmonės įsipareigojimai;
3) kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai;
4) įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.
Taikos sutartį tvirtina teismas. Jeigu bankroto byla iškelta AB ar uždarajai akcinei bendrovei,
teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo asmenį, kuriam paveda sušaukti visuotinį
akcininkų susirinkimą. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja
įstatymams arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymų saugomus interesus. Taikos sutartis įsigalioja
įsiteisėjus teismo nutarčiai šią sutartį patvirtinti. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties
patvirtinimo, įmonės bankroto byla nutraukiama. Bankroto procesą nagrinėjant ne teismo tvarka, taikos
sutartį tvirtina notaras. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, administratorius per 5 darbo
dienas apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių,
valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės,
savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, juridinių asmenų
registrui, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra gavusi paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba
gavusi paskolą, kuriai suteikta valstybės garantija, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu taikos
sutartis sudaroma su finansų maklerių įmone arba akcine bendrove, kuri laikoma vertybinių popierių
emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
97
PRAKTINĖ UŽDUOTIS – KRYŽIAŽODIS
4
1
7
6
3
10
2
8 14
5
11
15
12
13
98
KLAUSIMAI
1. Kokie subjektai turi sutikti ir pasirašyti taikos sutartį?

2. Su kokiu paukščiu asocijuojasi tyčinis bankrotas?
3. Kokiame teisyne buvo įtvirtinta nuostata, kad už skolas turėjai atiduoti savo šeimos narį į
vergiją?
4. Kas įvyksta tarp ūkio subjektų, kai yra naudojamas tapatus ar panašus pavadinimas?
5. Iš kokios kalbos kilo bankroto sąvoka?
6. Ką gina bankroto proceso tikslai?
7. Bankrotas arba __________ įmonės būsena.
8. Vienas iš bankroto proceso dalyvių.
9. Taikos sutarties sudarymo forma.
10. Svarbiausi subjektai bankroto byloje.
11. Bankrotas gali būti dviejų rūšių, viena iš jų ______________________
12. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi teismo sprendimo vykdymo (res judicata)
____________. Ką?
13. Pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui turi teisę: įmonės administracijos
vadovas, kreditoriai ir __________________.
14. Kokia atsakomybė taikoma už nusikalstamą bankrotą?
15. Kas tvirtina taikos sutartį, jei bankroto byla iškelta ne teismo tvarka?
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija V.Ž. 1992, Nr. 33-1014.

Justitia. 2009.
99
8. Kubilinskaitė, V. Bankroto administratoriaus teisinio statuso ypatumai. Magistro baigiamasis
darbas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 2009.
10. Mikuckienė, V. Kreditorių teisių įgyvendinimas bankroto procese. Jurisprudencija t. 77(69)
2005.
100
IV SKYRIUS. KONKURENCIJOS TEISĖ
4.1. Konkurencijos teisės raida, sąvoka ir reikšmė komercinėje teisėje
Norint pradėti kalbėti apie konkurencijos teisės sąvoką, pirmiausiai turime išsiaiškinti, kas yra
konkurencija. Vienur konkurencija (lot. concurrentia - concurro ,,bėgu drauge‘') – gamintojų,
vartotojų ir kitų ekonomikos subjektų varžymasis dėl rinkų, prekių ir kitų išteklių. Konkurencija
atsiranda tada, kai vienoje sferoje – prekyboje, gamyboje, prekių paskirstyme ar kitoje veikloje
atsiranda keli subjektai, užsiimantys tokia pačia veikla.
Konkurenciją vertinant iš teisinės pusės, ji turėtų būti reglamentuojama atitinkamos teisės šakos.
Šiuo atveju pačią konkurenciją reglamentuoja konkurencijos teisė. Konkurencijos teisės istorija siekia
daugiau kaip 2000 metų, t.y. Romėnų imperatoriai, vėliau Viduramžių Europos monarchai ėmėsi
priemonių kainoms stabilizuoti, vietinę produkciją remti, draudė supirkti visą ar reikšmingą dalį rinkai
pagamintos produkcijos, stabdyti kasdieninės paklausos prekių pardavimą, sukeliant jų deficitą, draudė
bendrus veiksmus rinkoje, ribojo monopolijų teises.
XVI - XVII a. Ispanų moralės teologai ir filosofai – jėzuitai ir dominikonai - ėmėsi aptarinėti
tuometinę ekonominę pasaulio tvarką, naudodamiesi prigimtinėmis žmogaus laisvės ir jo teisių
sampratomis. Jie aiškino, kad neteisėtas valdžios kišimasis į rinką pažeidžia žmonių prigimtinės
laisvės teisę, iškreipia rinkos mechanizmą, kad prekei vertę suteikia pirkėjai, o ne jai pagaminti įdėtas
darbas.
XVI – XVII a. Anglijos teisė dėl prekybos ribojimo yra modernios konkurencijos teisės pirmtakė.
Pirmoji monopolijų byla išnagrinėta Anglijoje (Darcy v. Allin, 1602). Teismas tada apibrėžė tris
monopoliją charakterizuojančius požymius:
a) kainų padidėjimą;
b) kokybės sumažėjimą;
c) amatininkų susilpninimą iki tokio lygio, kad netenkama darbo ar net skurstama.
1623 m. Anglijos parlamentas priėmė Monopolijų statutą, kuriame nustatomas bendras
monopolijų draudimas, tačiau numatoma galimybė gauti išimtines teises (patentą) naujo produkto
išradėjui, gildijoms. To meto teismų praktika pripažino neteisėtais nekonkuravimo įsipareigojimus,
susitarimus dėl rinkos pasidalinimo, susitarimus dėl prekybos ribojimo, nesant tam protingo
pateisinimo (Rogers v. Parry ,1613; Michell v. Reynolds, 1711; Nordenfelt v Maxim Nordenfelt Guns
and Ammunition Co Ltd, 1894).
101
Modernios konkurencijos šaknys yra laikomos atsiradusios Jungtinėse Amerikos Valstijose,
priėmus 1890 metų Šermano aktą, kuris papildytas vėlesniais teisės aktais ir tebegaliojantis iki šiol.
Vakarų Europoje (Prancūzijoje ir Vokietijoje) konkurencijos požymių buvo pastebėta ir užfiksuota tik
po II Pasaulinio karo.
1957 m. 7 šalys pasirašė Europos Bendrijos Steigimo sutartį (Romos sutartis), kurios 85-86 str.
reglamentuotos pagrindinės konkurencijos teisės normos, draudžiančios konkurenciją ribojančius
susitarimus bei piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Iki 1989 m., kol buvo priimtas
Koncentracijų kontrolės reglamentas (EB/4064/89), minėtų dviejų straipsnių kombinacija buvo
taikoma koncentracijos kontrolei (Bylos: Continental Can, 1973; BAT&J.Reynolds,1987).
Laikui bėgant minėtos teisės šakos užuomazgos pradėjo po truputį formuotis ir Vidurio bei Rytų
Europoje. Todėl laikoma, kad konkurencijos teisės šakos tradicijos buvo vėliausiai pastebėtos Vidurio
ir Rytų Europoje - tik 1990 metais. Lietuvoje konkurencijos teisę pirmasis įtvirtinantis įstatymas
pasirodė tik 1992 metais, bet dėl didelių teisės normų spragų šis įstatymas buvo pakeistas į kitą ir 1999
metais buvo priimtas kitas įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos konkurencijos teisę.
Konkurencijos teisė turėtų būti suprantama kaip savarankiška teisės šaka (teisės pošakis), o
lyginant ją su kitomis teisės šakomis, ji glaudžiai susijusi su civiline teise, nes civilinės teisės normos
yra pagrindas formuotis, vystytis konkurencijos teisiniams santykiams, o konkurencijos teisės normos
nustato tam tikrus draudimus ūkio subjektams: laisvai pasirinkti savo veiklos būdus ir priemones bei
įsipareigojimus, kurie turi užtikrinti teisingą, efektingą, veiksmingą konkurenciją tarp rinkos dalyvių
bei apsaugoti šių dalyvių vartotojų teises 29.
Taigi „konkurencija“ yra apibrėžiama, kaip gamintojų varžymasis dėl palankesnių ūkininkavimo
sąlygų, gaminių realizavimo ir įsitvirtinimo rinkoje. Konkurencija – tai varžymasis ir rungtyniavimas,
kurioje nors srityje, norint pasiekti tą patį tikslą. Kaip jau buvo minėta, kad konkurencijos sąvoka yra
interpretuojama labai įvairiai, todėl pateiksiu keletą skirtingų šios sąvokos išaiškinimų:
1. Ekonominiu požiūriu konkurencija - tai ūkininkavimo būdas dėl ribotų išteklių tinkamo
paskirstymo, užtikrinant neribotus poreikius. Taigi, konkurencija - tai varžybos dėl
tinkamiausio ūkininkavimo būdo, užtikrinančio ūkio subjektų galimybę sėkmingai veikti
rinkoje 30;
29
DR. Daivis Švirinas. Civilinės teisės ir konkurencijos teisės normų sąveika // Jurisprudencija. Nr. 28 (20), 2002 ), (Ms
Word 2000 byla) P. 45 http://www3.mruni.eu/padaliniai/leidyba/jurisprudencija/juri.htm [ žiūrėta 2011 04 14].
30
Whish R. Competition Law. – Butterworths, London, Butterworths. 2001. P. 2.
102
2. Konkurencija - santykis tarp kelių ūkio subjektų, kurie tuo pačiu metu parduoda panašias
prekes ir paslaugas apibrėžtai klientų grupei 31;
3. Taip pat konkurenciją galime suprasti kaip paprastą procesą, kurio metu vyksta varžymasis
dėl ekonominės naudos, nors ir pati ekonominė nauda ne visada gali būti susijusi tik su
didesnio pelno gavimu;
4. Konkurencija - tai priemonė, padedanti siekti ne tik ekonominio efektyvumo, kaip pagrindo
didinti visuomenės gerovę, ir kitų ekonominių bei socialinių visuomenės tikslų 32;
5. D. G. Goyder savo vadovėlyje ,,Europos Bendrijų konkurencijos teisė‘‘ apibūdina
konkurenciją „kaip santykius tarp bet kokio skaičiaus įmonių, kurios parduoda panašias
prekes ar paslaugas tuo pačiu laiku apibrėžtam vartotojų ratui“ 33.
Konkurencija - tai procesas, kurio metu yra varžomasi dėl ekonominės naudos, nebūtinai siekiant
didesnio pelno gavimo. Dar trumpiau šią sąvoką galime įvardinti taip, kad konkurencija - varžymosi
procesas dėl vartotojų ir rinkų siekiant ekonominės naudos.
Kaip jau minėta, kad pačią konkurenciją reglamentuoja konkurencijos teisė, tai turime išsiaiškinti
ir konkurencijos teisės sąvoką. Pati konkurencijos teisė - tai teisės šaka, reguliuojanti visuomeninius
santykius, kylančius konkuruojant ūkio subjektams, siekiant užtikrinti, kad konkurencija tarp ūkio
subjektų nebūtų apribota. Buvo pažymėta, kad konkurencinė teisė yra kompleksinė teisės šaka, kurią
sudaro: procesinės teisės normos (bylos) ir materialinės teisės normos (konkurencijos institutai).
Konkurencijos teisę dar taip pat gali sudaryti:
a) viešosios ( institucijų, atsakingų už konkurencijos priežiūrą sistema, teisės ir pareigos,
ūkio subjektų pareigos institucijų atžvilgiu);
b) privatinės teisės normos (susitarimų negaliojimas ir ūkio subjektų atsakomybė,
nesąžininga konkurencija) 34.
Pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoją konkurenciją, yra LR Konkurencijos įstatymas. Jis
nustato įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos
kontrolės teisinius pagrindus. Šis įstatymas taikomas ir ne Lietuvoje registruotų ūkio subjektų veiklai,
jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos vidaus rinkoje.
31
Goyder D. G. EC Competition Law. 4th Edition – London: Clarendon Press Oxford, 2003. P. 8.
32
Danguolės Klimašauskienės straipsnis (PDF programa) „Konkurencijos samprata ekonomikos teorijoje“ Vilnius, 2007
P. 119. http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Ekonomika/79/109-123.pdf [ žiūrėta 2011 05 13]
33
D. G. Goyder, EC Competition Law, 3rd edn., Oxford, 1988, p. 677.
34
Dr. Daivis Švirinas. Konkurencijos teisės programa. (Paskaitų skaidrės) // http://www3.mruni.lt/~daivis/index.php?Lt:2.
103
1. Kada ir kas aiškino, kad neteisėtas valdžios kišimasis į rinką pažeidžia žmonių prigimtinės
laisvės teisę?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Kada ir kur buvo išnagrinėta pirmoji monopolijų byla?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Kokius monopoliją charakterizuojančius požymius apibrėžė XVI – XVII a. teismas?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Kas buvo nustatyta pirmajame monopolijų statute?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Kada ir kokiame teisės akte buvo nustatytos pagrindinės konkurencijos teisės normos,
draudžiančios susitarimus bei piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
6. Konkurencija -
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
104
4.2. Konkurencijos rūšys
Teisės doktrinoje pagrindinės konkurencijos rūšys yra laikomos tik trys:

a) tobula konkurencija;
b) iškreipta konkurencija;
c) nevaržoma konkurencija.
Bet praktikoje yra įsitvirtinusios keturios konkurencijos rūšys:
a) tobula konkurencija;
b) iškreipta konkurencija;
c) nesąžininga konkurencija;
d) nevaržoma konkurencija.
Tobula konkurencija yra pagrindas visoms kitoms konkurencijos rūšims. Tobulą konkurenciją
dar kitaip galime vadinti teisinga, sąžininga konkurencija, nes tiek tobulai, tiek teisingai ir sąžiningai
konkurencijai priklauso teisingi, teisėti, nepažeidžiantys įstatymų, teisės aktų atlikti veiksmai. Tobula
konkurencija - teorinis ekonomikos modelis, kuriam esant laisvosios rinkos taisyklės yra visuomenei
optimalios ir užtikrina efektyviausius gerovės kūrimo kelius. Šiai konkurencijos rūšiai yra priskiriamas
Pareto principas. Pareto principo išradėjas yra laikomas italų ekonomistas - Paretas Vilfredas, kuris šia
taisykle tobulą konkurenciją apibrėžė kaip 20 % pastangų ir 80% rezultato. Šiai konkurencijos rūšiai
yra priskiriami penki požymiai:
a) pakankamas pirkėjų ir pardavėjų skaičius;
b) skirtingų gamintojų prekių tarpusavio nežymumas (t.y. prekės skiriasi viena nuo kitos
nežymiai, todėl pirkėjai gali pasirinkti sau patinkantį gamintoją);
c) tiek pirkėjai, tiek gamintojai labai gerai žino prekių kainas;
d) visi gamintojai naudojasi tomis pačiomis technologijomis gamindami pirkėjams atitinkamas
prekes;
e) lengvas naujo gamintojo įsiliejimas į rinką.
Tobulą konkurenciją yra labai sunku išlaikyti tarp vartotojų ir pardavėjų, nes rinkoje didėja panašių
prekių, lengvai pakeičiančių vienas kitą, ir dėl to prasideda konkuravimas tarp pardavėjų.
Antroji konkurencijos rūšis - iškreipta konkurencija. Iškreiptą konkurenciją dar galime vadinti
monopoline, nes žodis „mono“ reiškia vienas. O pagal Pareto Vilfredo taisyklę - Pareto principą-
iškreipta, monopolinė konkurencija yra apibrėžiama kaip 80% pastangų ir 20% rezultato. Kaip
pastebėtina, ši taisyklė yra atvirkščia tobulai konkurencijai. Taigi, iškreiptą konkurenciją galime
105
apibūdinti kaip konkurencijos rūšį, kuri yra priešinga tobulai konkurencijai. Iškreiptą konkurenciją
sudaro penki atvejai:
a) Monopolija - daug pirkėjų, bet tik vienas pardavėjas/ gamintojas, kuris turi viršūnę. Todėl iš
čia ir iškyla žodis „mono“, kuris, kaip jau minėjau, reiškia vienas, ir todėl dominuojančią
padėtį turi tik vienas gamintojas.
b) Oligopolija, kuri reiškia, kad yra nepakankamas pardavėjų skaičius tobulos - teisingos
konkurencijos.
c) Monopsonija – mažai pirkėjų, bet daug pardavėjų.
d) Oligopsonija – tobulai, teisingai, sąžiningai konkurencijai pernelyg mažas skaičius pirkėjų.
e) Nepilnos informacijos rinka – pirkėjų ir pardavėjų pakankamas skaičius, tačiau tiek pirkėjai
tiek pardavėjai mažai žino apie greta vykstančių kitų pirkimo - pardavimo sandorių sąlygas.
Netobula konkurencija arba monopolinė konkurencija - tai konkurencija, kai atskiras pirkėjas arba
pardavėjas gali paveikti rinkos kainą. LR Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas
monopolizuoti gamybą ir rinką. Toks pirkėjas arba pardavėjas turi rinkos galią. Kainų konkurencija
yra pagrindinis konkurencijos būdas, tačiau dažnai naudojami ir kiti būdai. Gamintojas, siekdamas
nukonkuruoti savo varžovą, gaminio kainos gali ir nemažinti. Jis gali gerinti jo kokybę, dizainą,
pakuotę, pasiūlyti papildomų paslaugų ir pan. Taigi, bendriausiu atveju konkurencija gali būti
suvokiama kaip ūkio subjektų veikla, kuri riboja galimybes daryti vienpusišką ir lemiamą įtaką
atitinkamo produkto rinkoje.
Trečioji konkurencijos rūšis - nesąžininga konkurencija. Šią konkurencijos rūšį mes galime
prilyginti su klaidinančia reklama, prekės ženklo ar juridinio asmens pavadinimo tapatumu ir t.t.
Nesąžiningą konkurenciją galime apibūdinti kaip veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos
sąžiningai konkurencijai ir papročiams, kurie gali pakenkti kitam ūkio subjektui. Konkurencijos
įstatymu ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos
sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto
galimybėms konkuruoti 35. Nesąžiningais veiksmais laikomas ir siūlymas konkurento darbuotojams
nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti savo pareigų bei reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimas. Šiai konkurencijos rūšiai yra draudžiami tokie veiksmai:
1. naudoti savavališkai žymenis, kurie panašūs į kitos įmonės pavadinimą, prekės
ženklą;
35
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, Valstybės žinios, Nr. 30-856, 1999. 16 str.
106
2. teikti klaidingą informaciją apie savo ar kitos įmonės prekes, t.y. prekių kiekį, jų
kokybę, dalis, jų vartojimo savybes bei pagaminimo vietą, būdą, laiką,
priemonėmis ar tiesiog slėpti klaidinančią informaciją, kuria būtų siekiama
paslėpti kylančią riziką dėl prekių vartojimo;
3. pateikti arba naudoti informaciją, kuri yra komercinė paslaptis;
4. įkalbinėti kitos įmonės darbuotojus, kad šie nutrauktų darbo sutartis su jos
konkurentu ar tiesiog nevykdyti darbo sutartyje nurodytų darbo sutarties
funkcijų;
5. skleisti klaidinančią reklamą, kuri pagal Lietuvos Respublikos reklamos
įstatymą būtų pripažinta klaidinančia reklama;
6. draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.
Paskutinė konkurencijos rūšis, tai yra ketvirtoji - nevaržoma konkurencija. Nevaržomą
konkurenciją dar kitaip galime įvardinti kaip laisvą konkurenciją. Ši konkurencijos rūšis
konkurencijoje yra mažiausiai minima, nes pagrindą užima pirmiau minėtos trys konkurencijos rūšys:
tobula, iškreipta bei nesąžininga konkurencijos. O iš šių trijų rūšių pagrindinės tampa tik dvi, tai yra
tobula konkurencija ir nesąžininga konkurencija.
Visų šių konkurencijos rūšių kontrolę vykdo Konkurencijos taryba, kuri kontroliuoja kaip
įmonės, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos – ūkio subjektai laikosi konkurencijos įstatymo,
nustato dominuojančios padėties nustatymo kriterijus, tvarką bei nustato ūkio subjektų rinkos dalį, jų
padėtį atitinkamoje rinkoje. Kalbant apie viešo administravimo sektorių, be šių funkcijų, ši institucija
viešajame administravime analizuoja valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimtus teisės aktus
ar kitus sprendimus bei tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kurie pažeidžia daugelio ūkio
subjektų/ vartotojų interesus. Konkurencijos tarybai atlikus tyrimą ir paaiškėjus apie kurios nors
konkurencijos rūšies pažeidimą, Konkurencijos taryba gali taikyti sankcijas, atitinkančias padarytos
žalos dydžiui. Už konkurencijos padarytą pažeidimą yra taikomos piniginės baudos, kuriuos svyruoja
nuo 1 000 litų iki 100 tūkstančių litų. Baudos yra skiriamos atsižvelgiant į aplinkybes ir veiksnius:
a) pažeidimo pavojingumą;
b) pažeidimo trukmę;
c) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
d) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio
subjektai;
e) ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę.
107
Atsižvelgdama į išvardintus veiksnius Konkurencijos taryba gali skirti šias sankcijas:
a) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę
padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar
sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
b) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios
buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje
rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo,
atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant
įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį,
reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų
įvykdymo terminus ir sąlygas;
c) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas 36.
Pažeidus bent vieną konkurencijos rūšį, yra taikomos atitinkamos baudos, kurias skiria konkurenciją
reguliuojanti institucija Lietuvoje, bet tik atlikus išsamų tyrimą dėl konkurencijos pažeidimo -
Konkurencijos taryba.
LR Konkurencijos įstatymas draudžia atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės
veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto
galimybėms konkuruoti. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos
konkurencijos veiksmais, turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą.
Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik, jeigu jie pažeidžia daugelio
ūkio subjektų ar vartotojų interesus.
36
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, V.Ž., Nr. 30-856, 1999, 40 straipsnis 1 dalis.
108
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Sąlyga:
UAB ,,Traidenis‘‘ nuo 1997 m. gamina buitinių nuotekų valymo įrenginius. UAB ,,Traidenis‘‘ yra
sudariusi sutartį su išradėju V.Š., o išradėjas pavadino savo įrenginį NV-1. Analogišką produktą
pradėjo gaminti UAB ,,Tradis‘‘ 1998 m. Ši įmonė nepateikė išradėjo vardo bei gaminį pavadino FN-1.
UAB ,,Tradis‘‘ persiviliojo 3 darbuotojus iš UAB ,,Traidenis‘‘.
Klausimai:
1. Kokius veiksmus atliko atitinkama įmonė kitos įmonės atžvilgiu?
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
2. Kokia konkurencijos rūšis gali būti įvardinta pagal šią sąlygą?
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
3. Kuri įmonė gali ginti savo pažeistas teises ir kaip?
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
4. Kokios gali būti pritaikytos sankcijos analizuojant šią užduotį ir kokiais teisės aktais
remsitės?
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
109
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės žinios. Nr. 33-1014, 1992.

5. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas. V.Ž. 2000, Nr.VIII-1981
6. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, V. Ž. Nr. 30-856, 1999 .
7. Lietuvos Respublikos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas. V.
Žin., 2008, Nr. 6-212)
110
4.3. Konkurenciją ribojantys veiksmai
LR Konkurencijos įstatyme yra kalbama apie konkurenciją ribojančius veiksmus. Pagal LR

Konkurencijos įst. 3 str. 3d. konkurencijos ribojimas - veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti
atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.
Konkurenciją ribojantys veiksmai būtų konkurenciją ribojantys - draudžiami – karteliniai susitarimai,
piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, koncentracijos vykdymas negavus tam leidimo,
nesąžininga konkurencija.
Konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą gali pradėti ūkio subjektai ( toliau – ŪS), kurių
interesai yra pažeisti, valstybės valdymo ir savivaldybės institucijos, Konkurencijos taryba,
asociacijos, kurios atstovauja ŪS ir vartotojams.
4.3.1. Draudžiami susitarimai
LR Konkurencijos įst. 3 str. 10 d. susitarimas - bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar
daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio
ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų
priimtą sprendimą. Europos Bendrijos (toliau – EB) sutarties 81 str. yra įtvirtintas visiško uždraudimo
principas. Draudžiami susitarimai (dar kitaip vadinami karteliais), kurie tiesiogiai ar netiesiogiai
nustato pirkimo ar pardavimo kainas arba kitokias prekybos sąlygas. Europos Sąjungos teisės aktai
taip pat draudžia sudaryti susitarimus, kuriais ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos
raida ar investicijos. Tokiais susitarimais ūkio subjektai – šalys įsipareigoja apriboti prekių gamybos
kiekius, savo plėtros galimybes, pakeliant kainas. Karteliniai susitarimai yra draudžiami, o už
dalyvavimą juose įstatymai numato griežtas sankcijas. Pagal LR KĮ 3 str. 10 d. ir EB sutarties 81 str. 1
d. susitarimai – dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys (tai net džentelmeniški pašnekesiai
– žodiniai susitarimai), asociacijų sprendimai, suderinti veiksmai – sąmoningai derina veiksmus, kad
išvengtų tarpusavio konkurencijos.
Kartelinių susitarimų tyrimą vykdo Konkurencijos taryba ir Europos Komisija - institucijos,
įgaliotos vykdyti Lietuvos ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės normų laikymosi priežiūrą ir
kontrolę. Atlikdami tokius tyrimus, Konkurencijos tarybos ir Europos Komisijos pareigūnai turi labai
plačius įgaliojimus:
a) jie turi teisę netrukdomai patekti į įmonės patalpas;
111
b) susipažinti su visais įmonėje esančiais dokumentais;
c) paimti šiuos dokumentus ar jų kopijas;
d) kopijuoti jūsų kompiuteryje esančią informaciją, įskaitant ir elektroninį paštą;
e) apklausti įmonės darbuotojus, paimti jų darbo užrašus ar kitus daiktus, jei tik jie gali turėti
įrodomosios reikšmės kartelio tyrimo byloje.
Jei Konkurencijos taryba ar Europos Komisija, atlikusi tyrimą, nustato, kad įmonė buvo ar yra
kartelinio susitarimo dalyvė, skiriamos baudos už tokį konkurencijos teisės pažeidimą, baudų dydis
yra iki 10% bendrųjų metinių pajamų už praėjusius finansinius metus. Baudos dydis priklauso nuo
pažeidimo pavojingumo, jo masto, trukmės, nustatytų sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
Konkurencijos taryba iki šiol nėra pritaikiusi maksimalių įstatyme numatytų baudų, tačiau galima
pažymėti, kad Konkurencijos tarybos skiriamos baudos už kartelinius susitarimus nuolat didėja.
Reikšmingą indėlį formuojant baudų skyrimo už kartelinius susitarimus praktiką padarė Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, kartelinio susitarimo taksi paslaugų teikimo Vilniaus mieste
byloje jis nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių
nenustatyta, o pažeidimas buvo padarytas lokalinėje (regioninėje) rinkoje, baudos dydis turėtų sudaryti
4% bendrųjų metinių atitinkamo ūkio subjekto pajamų.
Konkurencijos taryba, vykdydama Konkurencijos įstatymo priežiūrą, yra nustačiusi kartelinių
susitarimų daugelyje Lietuvos rinkų - fotopaslaugų, statybos paslaugų, konsultacinių paslaugų, taksi
paslaugų rinkose, prekybos degalais ir prekybos popieriumi rinkose. Vien per 2006 metus
Konkurencijos tarybos paskirtos baudos už kartelinius susitarimus viršija 700. 000 Lt (2005 m. - 85.
000 Lt, 2004 m. - 36. 500 Lt). Didžiausia Europos Komisijos kada nors įmonei paskirta bauda už
kartelinį susitarimą siekia 462 milijonus eurų (Hoffmann La Roche, 2001 m.).
112
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Užduotis:
Tinklapyje www.konkuren.lt susiraskite Konkurencijos tarybos nutarimą 2011 m. birželio 9 d. Nr. 2S-
13. Atsakykite į pateiktus klausimus:
1. Kokie ūkio subjektai buvo tyrinėjami Konkurencijos tarybos šiame nutarime?

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo pradėtas tyrimas?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Ką nustatė Konkurencijos taryba ūkio subjektams ir kokias sankcijas jiems paskyrė?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Kas šiuo metu yra Konkurencijos tarybos pirmininkas?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
113
4.3.2. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi
Pagrindiniai teisės šaltiniai, kurie pateikia dominuojančios padėties sąvoką, yra LR

Konkurencijos įst. 3 str. 11 d. ir 9 str. bei Europos Sąjungos sutartis ir konkurencijos tarybos
nutarimai. Dominuojanti padėtis - vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai
tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje
rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas
užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40
procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio
subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę
atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
Nustatant dominuojančią padėtį, svarbūs yra keli kriterijai:
a) įmonės rinkos dalis;
b) rinkos dalių pasiskirstymas tarp įmonių rinkoje;
c) rinkos dalių stabilumas laikui bėgant;
d) tikėtini pokyčiai rinkos struktūroje;
e) išėjimo į rinką kliūtys ir kt.
Piktnaudžiavimus yra įprasta skirstyti į dvi rūšis: nesąžiningą elgesį ir antikonkurencinį
piktnaudžiavimą. Nesąžiningam elgesiui priskiriama tokia veika, kai pažeidžiami pirkėjų ar vartotojų
interesai. Antikonkurenciniu piktnaudžiavimu vadinamas elgesys, apribojantis konkurenciją tiek tarp
prekių su skirtingais prekių ženklais, tiek tarp prekių su tuo pačiu prekių ženklu.
Piktnaudžiavimas gali pasireikšti nesąžiningu kainų padidinimu, grobuoniška kaina (kai
dominuojanti įmonė sumažina savo kainas, siekdama pašalinti iš rinkos konkuruojantį ūkio subjektą),
papildomu įsipareigojimų primetimu, atsisakymu tiekti paslaugas ar produkciją.
Įmonė gali riboti konkurenciją, jei ji tam tikroje rinkoje užima tvirtą padėtį. Dominuojanti
padėtis pati savaime nėra antikonkurencinė, bet jei įmonė ja naudojasi tam, kad pašalintų konkurentus,
laikoma, kad ji ta padėtimi piktnaudžiauja, pvz.:
a) nepagrįstai aukštų kainų nustatymas;
b) klientų nuviliojimas nuo mažesnių konkurentų parduodant produktus už dirbtinai mažas
kainas, su kuriomis jie negali konkuruoti;
c) kliūčių konkurentams sudarymas toje arba kitoje susijusioje rinkoje verčiant vartotojus pirkti
produktą, kuris dirbtinai susiejamas su populiaresniu, paklausiu produktu;
114
d) atsisakymas aptarnauti tam tikrus klientus arba ypatingų nuolaidų suteikimas klientams,
perkantiems visus arba daugumą savo produktų ar paslaugų iš dominuojančios įmonės;
e) vieno produkto pardavimas tik kartu parduodant ir kitą produktą.
4.3.3. Koncentracijos kontrolė
Koncentracijų kontrolė užkerta kelią neigiamiems pokyčiams, kurie yra susiję su dviejų ar
daugiau įmonių veikla. Pagal LR Konkurencijos įst. koncentracija - tai:
a) susijungimas, kai prie ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami vienas ar keletas kitų ūkio
subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio
subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą;
b) kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar
daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo
pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar
jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises,
sudarydami sutartis ar kitu būdu. Tuo remiantis galima išskirti dvi koncentracijų rūšis:
a) koncentracija, kuri atsiranda jungiantis atskiroms, savarankiškoms įmonėms (susijungimas);
b) koncentracija, kuri atsiranda įgijus teisę kontroliuoti įmonę.
Kontrolė - visokios iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, kurios suteikia juridiniam ar
fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant:
a) nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto
turto;
b) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto valdymo organų sprendimams ar
personalo sudėčiai.
4.4. Teisinė atsakomybė už konkurencinės teisės pažeidimus
Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė LR Konkurencijos įstatymo

draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir
proporcingumo principais, turi teisę:
115
a) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę
padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti
sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
b) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios
buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje,
nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat atlikti veiksmus,
atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus
parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę,
nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
c) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.
Gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, Konkurencijos taryba nutarimu ūkio
subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai
sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama
veikla galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti
tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami, kai įvykdomos
Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos. Ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio
įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant
tęstiniam pažeidimui – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.
116
1. Kokias sankcijas skiria Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo pažeidimus?

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Išvardinkite koncentracijos rūšis.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Kada pasireiškia piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Draudžiami susitarimai - tai...
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Išvardinkite visas konkurencijos rūšis ir jas aptarkite.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
6. Kam yra pavaldi Konkurencijos taryba, kokia sudėtimi ir kokiais skyriais ji dirba?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
117
LITERATŪRA

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Valstybės žinios. Nr. 74-2262, 2000.
3. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, Valstybės Žinios Nr. 30-856, 1999 .
4. Švirinas Daivis „Vertikaliųjų susitarimų reglamentavimas konkurencijos teisėje“ Vilnius,
Mykolo Romerio universitetas, 2004.
5. Vėgėlė Ignas ,,Europos Sąjungos teisė. Vidaus rinkos laisvė, konkurencija ir teisės derinimas”
Vilnius, VĮ Registrų centas, 2011.
118
V Skyrius. Reklama komercinėje teisėje
5.1 Reklamos sąvoka ir principai
Žodis „reklama“ kildinamas iš prancūzų kalbos reclamo – rėkiu. Tai gali būti susiję su miesto
šaukliais, kurie senovėje vaikščiojo gatvėmis, balsu pranešdami, rėkdami įvairias naujienas. Pagal LR
Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama
informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių
ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų
perėmimą. Europos Sąjungos Direktyvoje 2006/114/EB reklama – tai su prekyba, verslu, amatu ar
profesija susijusios informacijos pateikimas, siekiant skatinti apsirūpinimą prekėmis ar paslaugomis,
įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas.
Svarbiausi reklamos požymiai – specifinis tikslas (skatinti įsigyti prekes ar paslaugas) ir
atlygintinumas (už reklamos skleidimą paprastai atlyginama) – tai bendrieji reklamos požymiai.
Reklamai taikomi įvairūs reikalavimai, nes tai tam tikra specifinė informacija, ir todėl yra
išskiriami trys svarbiausi reklamos principai:
a) reklama turi būti padori;
b) teisinga;
c) aiškiai atpažįstama.
Šie reklamos principai įtvirtinti ir LR Reklamos įst. 3 str. Šių principų reikia laikytis, nes
reklama, kuri neatitinka svarbiausių principų, pažeidžia tam tikrus reikalavimus ir todėl ji laikytina
neteisėta ir draudžiama, pvz., jei yra pažeidžiamas teisingumo principas, paprastai pripažįstama, kad
tai yra klaidinanti reklama, kuri yra draudžiama (reklama, kuri pažeidžia atpažįstamumo principą-
laikoma paslėpta reklama, kuri taip pat draudžiama).
5.2. Reklamos rūšys
Reklamą galima skirstyti į rūšis tiek pagal objektą, tiek pagal pateikimo būdą – priemones, tiek
pagal kitus kriterijus. Teisiniu požiūriu reklamos skirstymas į rūšis svarbus tuo, kad tam tikrais
atvejais įvairioms reklamos rūšims taikomi skirtingi teisiniai reikalavimai.
Reklamos skirstymą pagal objektą galima išskirti į keturias rūšis – komercinę, socialinę,
kultūrinę ir politinę. Reklamą į rūšis galima skirstyti ir pagal pateikimo būdą. Šiuo požiūriu galima
119
išskirti reklamą televizijoje, radijuje, spaudoje, išorinę reklamą, reklamą internete, elektroninių ryšių
priemonėmis. Dauguma reklamos rūšių reglamentuojamos skirtingai, nes jos skirtingai veikia
vartotojus.
LR Reklamos įstatyme yra numatytos ir kitos reklamos rūšys – klaidinanti reklama, paslėptoji,
lyginamoji. Klaidinanti reklama - reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą,
klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo
klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali
pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (neatitinka tiesos produkto sudėtis). Lyginamoji reklama
- reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar
paslaugos (Bitės ir Omnitel operatorių reklama su juoda pantera). Paslėpta reklama - bet kokia forma ir
bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą
ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus
dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas
paslėpta reklama, kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama. Labai daug paslėptos reklamos galima
aptikti kine, o kinas gali valdyti visuomenės nuomonę, įteikdamas prekių ženklus (angl. „brand"),
kraudamas pelną visoms suinteresuotoms pusėms. Visus rekordus sumušė filmas apie superherojų
„Mirk, bet ne dabar“ (2002 m.). Filme buvo reklamuojama net 20 prekės ženklų – „Omega“ laikrodis,
„Ericsson“ telefonas, automobiliai „Aston Martin“ ir BMW bei kita. Daug pelno gavo Škotija,
pasirodžius filmui „Da Vinčio kodas“, ši šalis susikrovė net 6 mln. GBP. Tiek pelno uždirbo ten esanti
Roslino koplyčia, kuri tapo pagrindine veiksmo vieta filme, pastatytame pagal to paties pavadinimo
Deno Brauno romaną. Pasirodžius filmui koplyčią aplankė 160.000 turistų – 5 kartus daugiau nei iki
filmo.
4.3.Teisinė atsakomybė už reklamos pažeidimus
Už reklamos pažeidimus taikoma atsakomybė pagal LR Reklamos įstatymą, LR Konkurencijos

įstatymą, LR Prekių ženklų įstatymą ir kt. Fiziniams asmenims už LR Reklamos įstatymo pažeidimus
taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Pagal šio įst. 22 str. už klaidinančios ar
lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno
tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti
sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti
3 procentų bendrųjų metinių pajamų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu
120
nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba,
vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar lyginamosios reklamos
naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams
baudos. Už Konkurencijos tarybos laikino draudimo skleisti reklamą nevykdymą arba įpareigojimo
paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą
reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dvidešimties tūkstančių litų.
Paslėptos reklamos atvejus nagrinėja ir atitinkamas nuobaudas skiria Valstybinė vartotojų apsaugos
tarnyba. Reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties
tūkstančių litų. Už klaidinančios reklamos naudojimą taip pat yra skiriama bauda nuo vieno tūkstančio
iki trisdešimties tūkstančių litų. Klaidinančios reklamos atvejus tiria Konkurencijos taryba.
Atsakomybė už neleistinos lyginamosios reklamos naudojimą yra analogiška aptartai atsakomybei už
klaidinančios reklamos naudojimą.
121
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Tinklapyje www.konkuren.lt susiraskite Konkurencijos tarybos nutarimą 2010 m. vasario 11 d.

nutarimas Nr. 2S-5. Atsakykite į pateiktus klausimus:
1. Kokie ūkio subjektai kreipėsi į Konkurencijos tarybą?

...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
2. Kas buvo reklamos davėjas, reklamos skleidėjas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
3. Kodėl buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą ir kas kreipėsi?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
4. Kokie teisės aktai ir straipsniai buvo pažeisti?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
5. Ką nurodė vykdyti Konkurencijos taryba reklamos davėjui už pažeidimus?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
TESTAS
1. Reklama tai
a) bet kokia forma ir priemonėmis skleidžiama informacija;
b) informacija, nesusijusi su asmens komercine – ūkine veikla;
c) skatinanti neįsigyti prekių ar nenaudoti paslaugomis;
d) nėra teisingo atsakymo.
122
2. Kokios yra reklamos rūšys pagal LR Reklamos įst.?
a) klaidinanti,
b) išorinė,
c) skleidžiamoji,
d) politinė.
3. Kokia taikoma atsakomybė už reklamos pažeidimus?
a) baudžiamoji,
b) administracinė,
c) civilinė,
d) drausminė.
4. Kokias sankcijas skiria Konkurencijos taryba už paslėptą reklamą?
a) skiria tik įspėjimą,
b) skiria tik pinigines baudas,
c) taiko laikinąsias apsaugos priemones,
d) skiria nuo įspėjimo iki baudų.
5. Kokios institucijos gali taikyti sankcijas už reklamos pažeidimus?
a) Registrų centras,
b) Darbo birža,
c) Vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
d) nėra teisingo.
6. Kokie yra reklamos principai?
a) laisvės,
b) lygiateisiškumo,
c) teisėtumo,
d) proporcingumo.
7. Iš kokios kalbos yra kildinamas reklamos žodis?
a) italų,
c) prancūzų,
d) vokiečių,
c) lenkų.
8. Kokie yra reklamos požymiai?
a) skaidrumas,
123
b) aiškumas,
c) atlygintinumas,
d) nėra teisingo.
9. Jei reklama neatitinka reklamos principų ji pripažįstama:
a) teisėta,
b) draudžiama,
c) konkurencinga,
d) neklaidinanti.
10. Pagal pateikimo būdą reklama gali būti:
a) socialinė,
b) išorinė,
c) kultūrinė,
d) paslėpta.
LITERATŪRA

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Valstybės žinios. Nr. 74-2262, 2000.
3. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, Valstybės Žinios Nr. 30-856, 1999 .
4. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas. V. Žin., 2000, Nr. 64-1937.
5. Markauskas L. Reklamos teisinis reglamentavimas: teorija ir praktika. Vilnius, Mokesčių
srautas, 2008 m.
124
VI Skyrius. Prekės ženklai komercinėje teisėje
6.1. Prekės ženklo samprata ir požymiai
Norint pažinti prekės ženklą, reikia panagrinėti jo vystymosi istoriją. Prekės ženklo pirmieji
identifikaciniai ženklai minimi jau gilioje senovėje. Prekių ženklai atsirado jau labai seniai. Keletas
šaltinių teigia, kad pirmieji prekių ženklai pasirodė prieš 5 tūkst. metų, nurodoma, kad jie atsirado
būtent Egipte, kai akmentašiai palikdavo inicialus ant piramidės blokų. Kalbant apie pačius Senuosius
laikus būtina paminėti Antiką, kur buvo plačiai gaminama keramikinė produkcija. Senovės Graikijoje
keramikai savo ženklais žymėjo gaminamas vazas ir kitus gaminius. Tai inicialai ar rankos piršto
antspaudas dar nedegto gaminio molyje. Senovės Romoje plytų gamintojai savo inicialus įspausdavo
plytose.
Viduramžiais, suklestėjus prekybai, tradicija ženklinti produkciją dar labiau paplito. Kaip teigia
šaltiniai, pirmasis Viduramžių rašytinis šaltinis, paliudijantis prekių ženklų atsiradimą Europoje, yra
Anglijos parlamento 1266 m. priimtas teisės aktas, reglamentuojantis prekių ženklų teisinę apsaugą.
Šis raštas įpareigojo Anglijos kepėjus savo ženklu žymėti kepamos duonos kepalus.
XIX a. prasidėjus pramoninei revoliucijai, prekių ženklų teisinė apsauga tapo dar reikšmingesnė.
Didėjant konkurencijai, atsirado gaminių plagijavimas. 1875 m. Anglijoje buvo priimtas įstatymas,
kuris reglamentavo savininko monopolinę teisę į ženklo panaudojimą, o svarbiausia – teisę į ženklo
gynimą per teismą. Tačiau ne vien Anglijoje vyko naujų teisinių normų priėmimas. Atitinkami
dokumentai dėl prekių ženklų teisinės apsaugos buvo priimti Prancūzijoje (1857 m.), Italijoje (1868
m.), Jungtinėse Amerikos Valstijose (1881 m.), Rusijoje (1885 m.).
Vėliau buvo pasirašyta 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo,
kuri iki dabar yra pagrindinis tarptautinis teisės aktas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje.
Tarpukario Lietuvoje pirmasis prekių ženklų įstatymas buvo priimtas 1925 m., o pirmasis prekių
ženklas buvo įregistruotas dar 1992 metais. Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo prekybinius
santykius lėmė socialistinė ekonomika, kuri atmetė konkurencijos, o kartu ir prekių identifikavimo
poreikį. Dar dabar galima atsiminti, kaip mėsos gaminiai perkant būdavo vyniojami į popierių, o
pienas parduodamas tik stikliniuose buteliuose. Jokių prekės ženklų praktiškai nebuvo matyti. Tuo
metu prekių ženklai neatitiko pagrindinės, prigimtinės savo funkcijos – būti tarpininku tarp vartotojo ir
gamintojo. „Socialistinė ekonomika transformavo prekių ženklų funkcijas, jas susiaurino iki
informacinės žymos, o konkurencijos nebuvimas reklamą ir pardavimo technologijas tiesiog
125
panaikino“ 37. Tik atkūrus nepriklausomybę, dizainas ir reklama tapo nebe engiamu dalyku, pramonė
atsigavo. Buvo priimtas nutarimas dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos, o galiausiai –
priimtas Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Prekių ženklų įstatymas.
Taigi ankstyvieji prekių ženklai atsirado kilus būtinybei identifikuoti save tam tikroje socialinėje
terpėje. Yra išskiriami trys ankstyvųjų ženklinimų identifikacijos tikslai. Tai socialinė identifikacija,
kuria parodoma, kas asmuo yra, nuosavybės identifikacija, kuria parodoma, kieno yra prekė, bei
kilmės identifikacija, kuri apibrėžia prekės gamintoją. Daugybė istorinių priežasčių lėmė būtinybę ar
tiesiog norą ženklinti – tai siejosi su karyba, prekyba bei gyvenimu visuomenėje. Gamintojams tiesiog
tapo svarbu išsiskirti iš konkurentų, padėti vartotojams susigaudyti panašių prekių gausoje.
Nagrinėjant mokslinę literatūra galima rasti įvairių prekės ženklo apibrėžimų. Pagal teisinę
doktrina yra teigiama, kad prekės ženklas apima apčiuopiamas, realias prekės savybes, t.y. fizines
prekės savybes, pakuotę, taip pat garantijas bei papildomas paslaugas, taip pat ir neapčiuopiamas – tai
vartotojo įsitikinimai ir požiūriai. Prekės ženklas - racionalus, glaudžiai tarpusavyje susijusių ir
vartotojams skirtų fizinių, funkcinių, estetinių ir emocinių elementų rinkinys, išskiriantis įmonės
prekes iš jos konkurentų prekių ir kuriantis finansinį turtą įmonei, didinantis pardavimus. Prekės
ženklas – išsiskiriantis produktas, paslauga ar vietovė, sukurti bei suformuoti taip, kad pirkėjas arba
vartotojas galėtų geriausiai patenkinti savo poreikius per įdiegtas unikalias pridėtines prekės ženklo
vertybes. Taigi akcentuojama, kad prekės ženklas – ne tik tam tikrų prekės identifikavimo elementų
kombinacija, bet visuma išskirtinių prekės savybių, susiformavusių vartotojo sąmonėje bei
suteikiančių prekei papildomą vertę.
Tačiau aiškiausiai prekės ženklo sąvoką apibrėžia LR Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1
dalis, kuri skelbia, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes
arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.
Norint suprasti prekės ženklo naudą, reikia susipažinti su visomis jo funkcijomis. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs 4 pagrindines prekės ženklo funkcijas: „skiriamąją
(diferencinę), kilmės (šaltinio), kokybės bei reklaminę“ 38. Pagrindinė prekių ženklo funkcija, kaip
teigia Teismas – skiriamoji, kitaip – identifikacinė. Ši skiriamoji funkcija yra prekių ženklo esmė bei
jo išimtinės teisės apsaugos garantas. 39
37
Klimas A. Lietuvos prekių ženklai. Vilnius, Vilniaus dailės akademija, 2008 m. P. 63.
38
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nutartis, Civilinė byla Nr. 3K-3-337/1999.
39
Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius, Registrų centras. 2010 m. P. 515.
126
Identifikavimo priemonės gali būti labai įvairios, pvz., prekės forma, įpakavimas, specifinės
fizinės charakteristikos, tam tikras ženklinimas ir pan. Pagrindiniai prekės identifikavimo požymiai:
bendrinis prekės pavadinimas, ženklinimas, žymėjimas, markė, pakuotė, prekės dizainas.
Bendrinis prekės pavadinimas nusako jos paskirtį, prekių rūšies pavadinimą. Tačiau
tinkamiausia priemonė prekių identifikavimui – prekės ženklas. Jis turi platesnę reikšmę – tai
pavadinimas, simbolis, dizainas, išskirtinis spalvingumas, tam tikras elementų išdėstymas ar kita
informacija. Užpatentavus tokią informaciją – prekės ženklas įgyja teisinę apsaugą. Kiti
identifikavimo požymiai paprastesni. Prekės vardas remiasi vien žodine (raidine) informacija, prekės
simbolis – neturi tekstinės informacijos, o pakuotė – atlieka ne tik identifikavimo funkciją, bet ir
prekės apsaugos funkciją 40.
Prekės ženklas užtikrina kokybę. Ženklo geras vardas ir reputacija yra reikšminga vartotojui
renkantis prekes. Taip pat prekės ženklas reprezentuoja gamintoją, palengvina atranką, sustiprina
pirkėjų lojalumą, pailgina prekės gyvavimą, padidina kompanijos vertę, reklamuoja gaminį. Ženklas
atlikdamas reklamos funkciją, vartotojams pristato atitinkamas prekes ar paslaugas, vartotojas
informuojamas apie rinkoje esančias prekes ir (arba) paslaugas. Prekių ženklui būdinga ir prekių
kilmės funkcija. Ši atliekama funkcija vartotojams leidžia sužinoti, iš kur ir kieno yra pagaminta prekė.
Pageidautinos prekės ženklo pavadinimo savybės turėtų byloti apie prekės privalumus ir kokybę, jį turi
būti lengva ištarti, atpažinti ir įsiminti, turi būti originalus bei būti lengvai išverčiamas į užsienio
kalbas, ir, žinoma, turėtų būti įmanoma užregistruoti ir teisiškai apginti. Tikslus pavadinimas gali
padidinti gaminio sėkmę.
LR Prekių ženklų įstatyme 5 straipsnyje nustatyta, kokie žymenys gali sudaryti ženklą. Taigi
ženklai, kuriems taikoma minėto įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš šių žymenų:
žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių, raidžių,
skaitmenų, piešinių, emblemų, erdvinių formų, spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos.
Atitinkamos nuostatos dėl žymenų, galinčių sudaryti prekių ženklą, įtvirtintos Prekių ženklų
direktyvos Nr. 89/104 2 straipsnyje ir Europos Tarybos Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių
ženklo 4 straipsnyje, kuris nustato, kad „Bendrijos prekių ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys,
kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, būtent: žodžiai, tarp jų asmenų pavardės, dizainas, raidės,
skaitmenys, išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar
paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų“.
40
Urbanskienė R., Vaitkienė R..Prekių ženklų valdymas. Kaunas, Technologija, 2006 m. P. 10.
127
Prekių ženkle gali būti nurodyta prekių kilmė, įmonės įkūrimo data, apdovanojimai parodose,
kai kuriose valstybėse – net savininko pavardė ar kitos nuorodos. 41 Taip pat prekių ženklas gali būti:
rašytinis, vaizdinis, erdvinis, šviesinis (reklaminis), garsinis, kinetinis, aromatinis ir kitoks.
41
Žilinskas V., Kasperavičius P., Kiškis M. Intelektinė nuosavybė ir jos apsauga. Klaipėda, Klaipėdos universitetas, 2007
m. P. 305.
128
1. Kur ir kada atsirado pirmieji prekių ženklai?

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Koks šaltinis liudija prekių ženklų atsiradimą Europoje?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. Kurioje konvencijoje reglamentuojama pramoninė nuosavybė?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Ką identifikuoja prekių ženklai?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Prekės ženklo savininko teisės.
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
6. Iš ko gali būti sudaryti prekių ženklai?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
7. Kokie teisės aktai reglamentuoja prekės ženklą?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
8. Kas gali būti nurodyta prekių ženkle?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
129
9. Kokią funkciją atlieka prekės ženklas?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
10. Prekės ženklas –tai...
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymas, V.Ž., 2000, Nr. 92 – 2844.

2. Direktyva dėl valstybių narių prekių ženklų įstatymų derinimo inkorporavimo į nacionalinius
teisės aktus 89/104/EEB.
3. Europos Tarybos Reglamentas Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo.
4. Birštonas R ir kt. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius, Registrų centras, 2010 m.
5. Urbanskienė R., Vaitkienė R..Prekių ženklų valdymas. Kaunas, Technologija, 2006 m.
6. Žilinskas V., Kasperavičius P., Kiškis M. Intelektinė nuosavybė ir jos apsauga. Klaipėda,
Klaipėdos universitetas, 2007.
130
6.2. Prekės ženklo apsauga ir teisinis reglamentavimas
Ženklo apsauga grindžiama principu „kas pirmas laike, tas pirmas ir teisėje“. Šis principas
reiškia, jog pirmumo teisė į vieną ar kitą prekinį ženklą paprastai yra siejama su pirmumu registruojant
šį ženklą. Taigi pagrindiniai prekių ženklo teisinės apsaugos principai yra šie:
a) Ženklo registracija;
b) Ženklo registracijos teritorinis pobūdis;
c) Ženklo apsauga tik toms prekėms, kurioms žymėti jis yra įregistruotas.
Registracija daugumoje valstybių yra privaloma tam, kad ženklui toje konkrečioje valstybėje
būtų suteikta apsauga išimtinių teisių pagrindu. Ginčo atveju įrodyti savininko teisę į ženklą yra
lengviau tik esant įregistruotam ženklui. Tačiau yra išimčių, kai registracija nėra reikalinga norint
ženklui būti teisiškai saugomu. Be registracijos yra saugomi pripažinti plačiai žinomi prekių ženklai.
Lietuvos Respublikoje tokius ženklus pripažįsta Vilniaus apygardos teismas. Viena iš pirmųjų bylų
Lietuvoje, kurioje buvo sprendžiamas prekių ženklo plataus žinomumo klausimas, buvo dėl bendros
Lietuvos ir JAV įmonės UAB „Philip Morris“ prekių ženklų „Astra“ ir „Prima“, skirtų žymėti
cigaretėms, pripažinimo plačiai žinomais Lietuvoje. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje nurodytus
ženklus plačiai žinomais pripažino, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą.
LR Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad ženklas plačiai žinomu pripažįstamas
teismo tvarka, taip pat, kad pripažinto plačiai žinomu ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems
asmenims be jo sutikimo naudoti bet kurį ženklo žymenį.
Registruojant ženklą, svarbus teritorinis aspektas, nes prekės ženklas yra saugomas tik tos
valstybės teritorijoje, kurioje jis yra įregistruotas. Taigi ženklas turi būti įregistruotas tos valstybės
teisės aktų nustatyta tvarka arba taikant tarptautines prekės ženklo registravimo procedūras.
Europos Bendrijos prekių ženklų atveju teritorija yra visa Europos Sąjungos teritorija. Europos
Bendrijos prekių ženklai registruojami remiantis 1993 metų Tarybos Reglamentu dėl Bendrijos prekių
ženklo. Prekių ženklus Europos Sąjungoje registruoja Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba – VRDT
(angl. OHIM), įsikūrusi Alikantėje, Ispanijoje 42. Įregistravus prekės ženklą, jis tampa teisiškai
saugomu visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvos Respublikoje.
Ženklas yra saugomas tik tų prekių atžvilgiu, kurioms žymėti jis yra įregistruotas. LR Prekių
ženklų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte teigiama, kad prašyme įregistruoti ženklą ir išduoti
42
131
prekių ženklo liudijimą nurodoma prekių, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas pavadinimai,
suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją. Nicos klasifikacija –
tarptautinė prekių ir paslaugų klasifikacija, patvirtinta 1957 m. birželio 15 d. 43. Pagal Nicos
klasifikaciją visos prekės ir paslaugos yra suklasifikuotos į 45 klases. Nicos klasifikacija privaloma ne
tik nacionalinei prekių ženklų registracijai Nicos sutarties šalims, bet ir tada, kai ženklai yra
registruojami Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje (toliau – PINO) pagal Madrido sutartį
dėl tarptautinės ženklų registracijos ir pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos
protokolą, taip pat Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyboje registruojant Europos Bendrijos prekių
ženklus.
Prekių ženklą teisiškai apsaugoti galima pagal nacionalinius, tarptautinius ir regioninius
reikalavimus. Nacionalinis prekių ženklo teisinis apsaugos būdas – tai ženklo įregistravimas atskirai
kiekvienoje valstybėje, iš jų ir Lietuvos Respublikoje. Registravimas nacionaliniu lygiu reiškia, kad
prekių ženklas bus įregistruotas pagal tos valstybės galiojančius teisės aktus. Lietuvoje reikia
vadovautis 2000 m. spalio 1 d. priimtu LR Prekių ženklų įstatymu. Šis įstatymas suteikia galimybę
mūsų Respublikoje teisiškai apsaugoti ir nekliudomai naudoti šiuos ženklus Lietuvos Respublikos ir
užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, asmenų sąjungoms, įregistravusioms
kolektyvinius ženklus 44. Pagal LR Prekių ženklų įstatymo 35 straipsnį, prekės ženklo apsauga galioja
10 metų nuo jo suteikimo datos.
Tarptautinis prekių ženklo apsaugos būdas – tai jo įregistravimas PINO Tarptautiniame biure
Ženevoje, vadovaujantis 1989 m. Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos
protokolu. Taigi tarptautinę prekių ženklų registraciją reglamentuoja du tarptautiniai susitarimai, tai
minėtasis protokolas bei 1891 m. Madrido sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos.
Valstybė gali pasirinkti, kuriame iš šių tarptautinių susitarimų jai dalyvauti. Lietuva su Tarptautiniu
biuru bendrauja per nacionalinę žinybą – Valstybinį patentų biurą (toliau – VPB). Kaip suprantama,
Lietuvoje teisiškai saugomi ir tarptautiniai prekių ženklai, įregistruoti PINO Tarptautiniame biure,
jeigu pareiškėjai nurodo Lietuvos Respubliką. Apie tokių ženklų registraciją skelbiama Tarptautinio
biuro tarptautinių ženklų biuletenyje, o Lietuvoje – Prekių ženklų registre 45. Kitas svarbus tarptautinis
dokumentas, tai 1883 m. Paryžiaus konvencija, kuri yra viena iš prekių ženklų apsaugą užtikrinančių
priemonių. Ši konvencija – tai pirmoji tarptautinė sutartis, kurią pasirašius įsteigta Tarptautinė sąjunga
43
LR Prekių ženklų įstatymas, V.Ž., 2000, Nr. 92 – 2844. 2 str. 16 d.
44
Kasperavičius P., Ulozas V. R. Intelektinės nuosavybės pagrindai. Šiauliai, Šiaulių universitetas, 2005 m. P. 100.
45
Kasperavičius P., Ulozas V. R. Intelektinės nuosavybės pagrindai. Šiauliai, Šiaulių universitetas, 2005 m. P. 105.
132
pramoninei nuosavybei saugoti 46. Joje buvo nustatyti Paryžiaus konvencijos principai. Taigi
tarptautinę sąjungą sudarančios valstybės susitarė dėl teisiškai saugotinų nuosavybės objektų, tarp jų ir
prekių ženklų nesąžiningos konkurencijos draudimo; konvencinio pramonės nuosavybės objektų
prioriteto – 6 mėnesių prekių ženklų bei pramonės dizaino įforminimo paraiškoms teikiama pirmenybė
po to, kai jos pateiktos vienoje iš valstybių Tarptautinės sąjungos narių; sankcijų už patentų savininkų
teisių pažeidimą bei nesąžiningą konkurenciją; patentų, išduotų kitose valstybėse bei kitų dalykų 47.
Taip pat aptarsime prekės ženklo regioninį apsaugos būdą. Tai ženklo įregistravimas regioninės
valstybių sąjungos patentų tarnyboje. Europos Sąjungoje tai Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba
(OHIM). Nuo 1996 m. balandžio 1 d. Europos Sąjungoje pradėjo veikti Bendrijos prekių ženklų
teisinės apsaugos sistema. R. Urbanskienė, R. Vaitkienė pateikia pagrindinius šios sistemos principus:
Autonomijos principas – Bendrijos prekių ženklų teisė yra savarankiška Europos Bendrijos teisės, bet
ne nacionalinių valstybių narių teisės normų sistema. Priėmus Europos Tarybos Reglamentą dėl
Bendrijos prekių ženklo, buvo sukurta atskira savarankiška prekių ženklų sistema.
Vieningumo principas – Bendrijos prekių ženklas turi vienodą galią visoje Bendrijos teritorijoje
ir jo veikimas negali būti apribotas tam tikrų Bendrijos teritorijos dalių. Bendrijos prekių ženklas
negali būti registruotas su tam tikra apsaugos netaikymo konkrečioje valstybėje narėje išimtimi. Šis
principas prekių ženklų registravimui taikomas privalomai ir teritorijos atžvilgiu nedalomas.
Koegzistencijos principas (koegzistencija – bendras buvimas, sambūvis)- Bendrijos prekių ženklų
apsaugos sistema ir nacionalinių prekių ženklų apsaugos sistema egzistuoja viena šalia kitos, t.y.
galima registruoti Bendrijos prekių ženklą, kuris, vadovaujantis vieningumo principu, galios visoje
Bendrijoje. Galima registruoti nacionalinį prekės ženklą, kuris bus saugomas toje konkrečioje
valstybėje, kurioje jis bus įregistruotas. Be to, tas pats subjektas gali vieną žymenį apsaugoti,
įregistravęs ir kaip Bendrijos prekių ženklą, ir kaip nacionalinį prekių ženklą. Taip pat nacionalinio
prekių ženklo savininko teisės ir Bendrijos prekių ženklo savininko teisės laikomos lygiavertėmis 48.
Lietuvos Respublikos pareiškėjai, norėdami savo prekių ženklus įregistruoti Europos Sąjungoje,
paraiškas gali pateikti per VPB, kuri bendradarbiauja su Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba.
Patenkinus paraišką, prekės ženklas tampa teisiškai saugomas visoje Europos Sąjungoje. Prekių
ženklų savininkai gali apsaugoti savo teises ir visoje Bendrijos teritorijoje, gavę Bendrijos ženklo
46
Žilinskas V., Kasperavičius P., Kiškis M. Intelektinė nuosavybė ir jos apsauga. Klaipėda, Klaipėdos universitetas, 2007
m. P. 411.
47
Ten pat. P. 413.
48
133
liudijimą49. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos Europos Bendrijos prekių ženklai
įsigaliojo ir Lietuvos teritorijoje.
Taigi, kaip jau buvo minėta, prekės ženklo teisinės apsaugos dokumentas vadinamas liudijimu.
Įregistruoto prekės ženklo savininko teisės yra „garantuotos ir įstatymu ginamos tik toms prekėms,
kurios yra nurodytos prekės ženklo registracijos liudijime“ 50. Jis patvirtina ženklo savininko išimtines
teises į įregistruotą ženklą ir gali galioti 10 metų nuo paraiškos pateikimo dienos. Praėjus šiam
laikotarpiui, prekės ženklo galiojimas pratęsiamas kas 10 metų. Ženklo registracijos liudijimo formą ir
jame įrašytinus duomenis nustato Valstybinis patentų biuras 51. Jei liudijimas prarandamas –
išduodamas dublikatas.
Taigi išanalizavus prekių ženklų apsaugą bei teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad prekės
ženklų apsaugą reglamentuoja pakankamai daug teisės aktų - Paryžiaus konvencija dėl pramoninės
nuosavybės saugojimo, Madrido susitarimas bei protokolas dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos,
Europos Bendrijos Tarybos Reglamentas Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, Prekių ženklų
direktyva Nr. 89/104, Nicos sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų klasifikacijos. Kiti teisės aktai,
priimti Lietuvos Respublikoje, vadinami nacionaliniais teisės aktais. Jie taip pat reglamentuoja prekių
ženklų teisinę apsaugą. Pagrindinis dokumentas yra LR Prekių ženklų įstatymas. Taip pat svarbūs yra
šie kodifikuoti teisės aktai: LR Baudžiamasis kodeksas, kurio 204 straipsnis numato sankcijas už
svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą 52, taip pat ir LR Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 214(27) straipsnis, kuris numato sankcijas už prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių
ženklu, laikymą ar gabenimą siekiant turtinės naudos arba prekių, neteisėtai pagamintų panaudojant
svetimą dizainą ar išradimo patentą, laikymą ar gabenimą siekiant turtinės naudos 53. LR Civiliniame
kodekse taip pat numatomos sankcijos už padarytus nuostolius, už neteisėtą prekių ženklų
panaudojimą ir kita. LR Muitinės įstatyme yra nustatyta, kad teismas gali įpareigoti pašalinti ar nuimti
prekių ženklus nuo sulaikytų neteisėtai gabenamų prekių 54. LR Autorių teisių ir gretutinių teisių
įstatymas nustato, kad prekės ženklas yra autorių teisių objektas. Taip pat šiame įstatyme įtvirtinta
autorių teisių apsaugos ženklo nuostata, kuri skelbia, kad ženklą sudaro trys elementai: apskritime arba
lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas ar
49
50
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. sausio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28 dėl uždraudimo vartoti
prekių ženklą.
51
52
LR Baudžiamasis kodeksas. Vilnius, VĮ Registrų centras, 2009 m., Nr.1R-299. P. 150.
53
LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. V.Ž., 1985, Nr. 1-1. 214 str.
54
LR Muitinės įstatymas. V.Ž., 2004, Nr. IX-2183. 86 str.
134
pavadinimas ir kūrinio pirmojo išleidimo metai 55. Dar vienas svarbus įstatymas – tai LR
Konkurencijos įstatymas, kuris draudžia nesąžiningą konkurenciją, pvz., draudžia savavališką
naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto registruotą prekės ženklą ar
neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą 56.
Taigi prekės ženklo apsauga yra nepaprastai svarbi, siekiant išvengti kopijavimo, falsifikavimo –
tai sugadina prekės ženklo įvaizdį, suklaidina vartotojus.
55
LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. V.Ž. 1999, Nr. 50-1598. 12 str.
56
LR Konkurencijos įstatymas V.Ž., 1999, Nr. 30-856. 16 str.
135
1. Ką teigia 1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 8 str.?

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
2. Kada ir kam taikoma Berno konvencijos apsauga?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
3. 1891 m. Madrido sutartis užtikrina...
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
4. Kokios nacionalinės ir tarptautinės organizacijos gina prekės ženklą?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
5. Kam yra reikalinga 1957 m. Nicos sutartis?
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………….
6.3. Teisinė atsakomybė už prekės ženklo pažeidimą
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvos Respublikoje, susiduriama su prekių ženklų pažeidimais.
Pastebima vis daugiau nelegaliai naudojamų, kopijuojamų prekių ženklų, todėl apsauga tampa labai
136
svarbi, kitaip galimi dideli nuostoliai. Lietuvos Respublikos įstatymai pažeidėjams numato civilinę,
baudžiamąja ar administracinę atsakomybę.
Ženklo požymio pažeidimu laikoma, kai jis naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas, kai
toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą ar į prekes bei
paslaugas, kurioms jis įregistruotas. Taip pat teigiama, jog pažeidimu laikomas ir skiriamojo ženklo
požymio naudojimas skelbimuose ar kitose informavimo priemonėse taip, kad gali susidaryti įspūdis,
jog ženklas tapęs bendriniu tam tikrų prekių ar paslaugų pavadinimu.
LR Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis nustato, kad ženklo savininkas turi išimtinę teisę
uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra
tapatus jo įregistruotam ženklui, nes tai gali suklaidinti visuomenę, pakenkti to ženklo reputacijai.
Tokiu atveju, toliau remiantis minėtu įstatymu, ženklo savininkas gali uždrausti tokiu ženklu žymėti
prekes, importuoti ar eksportuoti tokias prekes, naudoti toki žymenį komercinės veiklos dokumentuose
arba reklamoje taip pat gaminti tokį žymenį. Labai svarbu paminėti šio įstatymo 41 straipsnį, kuriame
skelbiama, kad ženklo savininkas turi teisę užginčyti ženklo registraciją ir pareikalauti tokio ženklo
registraciją panaikinti arba ženklą perregistruoti savo naudai, jeigu be jo sutikimo savininko atstovas
ar kitas asmuo savo vardu padavė paraišką ženklui įregistruoti ir nepateikė tokius veiksmus
pateisinančių įrodymų. Galima užginčyti prekės ženklo registraciją, kai šis neatitinka absoliučių
reikalavimų prekės ženklui. Pagal LR Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnį registracija pripažįstama
negaliojančia, kai žymuo gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl geografinės kilmės nuorodos.
Panašus konfliktas buvo kilęs tarp JAV įmonės Anheuser - Busch Incorporated, kuri yra alaus
gamintoja, šioms prekėms žymėti vartojanti žymenis „Bud” ir „Budweiser” 57. Byloje atsakovas taip
pat yra alaus gamintojas, kuris taip pat savo prekėms žymėti vartoja žymenį „Budweiser” – nurodyti
prekių kilmės vietą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo prekių ženklo BUDWEISER registracija gali
klaidinti dėl to, kad ženklas yra iš dalies arba ištisai sudarytas iš žymens, kurį atsakovas vartoja
nurodyti savo prekių kilmės vietą ir kurį vartotojas gali suprasti kaip atsakovo prekių kilmės vietos
nurodymą. Be to, nurodytą žymenį įregistravus atsakovo vardu, apribojamos kitų, turinčių teisę vartoti
šį žymenį, teisės. Taigi, prekės ženklo savininkas turi teisę ginčyti ženklą, net jeigu jis tėra geografinė
kilmės nuoroda, tačiau klaidinančiai panaši į jo prekės ženklą.
Gindamas pažeistas teises, ženklo savininkas turi teisę kreiptis į teismą. Teismas atitinkamai nuo
skundžiamos aplinkybės, gali priimti sprendimą dėl teisių pripažinimo, nuostolių ar žalos atlyginimo,
57
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. nutartis ,Civilinė byla Nr. 3K-3-969.
137
kompensacijos išmokėjimo, neteisėtai pažymėto gaminio konfiskavimo ar sunaikinimo. Neteisėtai
prekių ženklu pažymėtoms prekėms, kurios importuojamos į Lietuvos Respubliką arba
eksportuojamos iš jos, taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos muitinės priežiūros
priemonės 58.
Lietuvoje dažnai pasitaiko įvežamų neoriginalių falsifikuotų prekių iš Azijos šalių. LAT
civilinėje byloje Nr. 3K-3-1069 išaiškinta situacija, kai Klaipėdos teritorinė muitinė sulaikė didelį
kiekį „DIESEL“ ženklu pažymėtų prekių, atgabentų iš Vietnamo. Šio prekinio ženklo atstovai
Lietuvoje reikalavo drausti prekių, pažeidžiančių jo intelektinės nuosavybės teises, importą. Jie
kreipėsi į teismą, dėl savininko teisių gynimo, argumentuodami, kad sulaikytos prekės pagamintos
pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisę. Teismai, nustatę šį pažeidimą, pagrįstai taikė ieškovo teisių
apsaugos gynimo būdus, t.y. konfiskavo ir nurodė sunaikinti įvežtas prekes atsakovo sąskaita bei
uždraudė atsakovui be ieškovo sutikimo importuoti ir eksportuoti „DIESEL" ženklu pažymėtas prekes.
Taigi sprendimas buvo priimtas remiantis LR Muitinės įstatymo 86 straipsniu, kuriame teigiama, kad
teismas, pripažinęs, kad muitinės neišleistos arba sulaikytos prekės pagamintos pažeidžiant
intelektinės nuosavybės teises, ir atsižvelgdamas į intelektinės nuosavybės teisių subjekto prašymus,
gali priimti sprendimą sunaikinti prekes atsakovo lėšomis. Taip pat šis įstatymas numato kitas
priemones: pažeidėjus įpareigoti pašalinti (nuimti) prekių ženklus, kuriais šios prekės buvo neteisėtai
pažymėtos.
Už neteisėtą prekės ženklo panaudojimą gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Tai numato LR
Baudžiamasis kodekso 204 straipsnis. Pirmoje dalyje skelbiama, kad tas, kas neturėdamas leidimo
svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti – baudžiamas teisės dirbti
tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba
laisvės atėmimu iki dvejų metų. Antrojoje dalyje kalbama apie nedidelio kiekio svetimu prekių ženklu
pažymėtų prekių realizavimą, o sankcijos papildomos dar viena bausme – viešaisiais darbais, tačiau
išnyksta griežčiausia – laisvės atėmimas. Taigi įstatymas pateikia daug alternatyvių bausmių.
Baudžiamosios sankcijos nustatytos ir LR Konkurencijos įstatyme. Šio įstatymo 16 straipsnyje
numatyta, kad „ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės
veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto
galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito
ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą“.
58
LR Prekių ženklų įstatymas, V.Ž., 2000, Nr. 92 – 2844. 52 str.
138
Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams
gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais 59.
Piniginės baudos numatytos ir kylant administracinei atsakomybei. LR Administracinių teisės
pažeidimų kodekse 21427 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pramoninės nuosavybės teisių
pažeidimus - „prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, laikymas ar gabenimas siekiant
turtinės naudos arba prekių, neteisėtai pagamintų panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą,
laikymas ar gabenimas siekiant turtinės naudos – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų
tūkstančių litų su prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, ar prekių, neteisėtai pagamintų
panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu“.
LR Civilinis kodeksas nustato nuostolių ir žalos atlyginimo tvarką Lietuvos Respublikoje.
Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, ženklo
savininko negautas pajamas ir kitas išlaidas 60. LR Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad vietoj nuostolių atlyginimo, savininkas gali reikalauti kompensacijos. Jos dydis
apskaičiuojamas pagal atitinkamos prekės ar paslaugos teisėto pardavimo kainą: ji gali būti padidinta
iki 200 procentų, o esant pažeidėjo tyčiai – iki 300 procentų. Taip pat galimos kitos civilinės sankcijos
– pažeidimo nutraukimas, buvusios padėties atkūrimas, neteisėtai naudojamų ženklų ir prekių, nuo
kurių negalima pašalinti ženklo bei pažeidimui naudotos įrangos konfiskavimas, o prireikus ir
sunaikinimas, neteisėtai ženklu pažymėtų prekių perdavimas ženklo savininkui.
Europos Sąjungoje vyksta panašūs pažeidimai: neteisėtas prekės ženklo naudojimas,
kopijavimas. Europos Teisingumo Teismas 2010 metų spalio 28 dienos nutartimi, bylos numeris
C-449/09, išaiškino savininko pažeistų teisių klausimą. Ginčas buvo kilęs tarp Japonijos bendrovės
Canon ir Bulgarijos bendrovės IPN Bulgaria dėl to , kad Canon pagamintos prekės be jos sutikimo
buvo siunčiamos į Bulgariją iš trečiosios valstybės, kaip gavėją nurodant IPN Bulgaria. 2008 m.
balandžio 29 d. raštu regioninė Burgaso muitinės direkcija (Bulgarija) pranešė Canon atstovui, kad
2008 m. balandžio 22 d. buvo sulaikytas prekių ženklu Canon pažymėtų kasečių su dažomaisiais
milteliais konteineris. Šis konteineris buvo atgabentas iš Honkongo (Kinija) ir į Bulgariją įvežtas per
Burgaso uostą. Konteinerio gavėja buvo IPN Bulgaria. Canon atstovai, gindami pažeistą teisę, kaip
apsaugos priemonę nustatė prekių areštą, be to, pareiškė ieškinį pažeidėjams, kaltindami tuo, kad
importuodama atitinkamas prekes pažeidė prekių ženklo Canon suteikiamas išimtines teises. Taigi,
kaip ir Lietuvoje, taip ir Europos Sąjungoje, prekės ženklo savininkai turi teisę drausti naudoti be jų
59
LR Konkurencijos įstatymas V.Ž., 1999, Nr. 30-856. 41 str.
60
139
leidimo prekės ženklą. Remiantis Europos Tarybos pirmąja direktyva, 5 straipsnio, 1 dalies a punktu
„įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį; savininkas turi teisę uždrausti
trečiosioms šalims be jo sutikimo vartoti prekybos veikloje: bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui,
kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių
ženklas yra įregistruotas“. Pagal to paties straipsnio 3 dalį gali būti uždrausta „tokiu žymeniu ženklinti
prekes arba jų įpakavimą; siūlyti prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti tokiu žymeniu
paženklintas prekes arba siūlyti ar teikti juo paženklintas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu
žymeniu paženklintas prekes“. Šio įstatymo normos tapačios LR Prekių ženklų įstatymo nustatytoms
prekės ženklo savininko teisių gynimo būdams, kaip areštas, konfiskavimas. Europos Tarybos
Reglamente Nr. 40/94 9 straipsnis „Bendrijos prekių ženklų suteikiamos teisės“ numato: „Bendrijos
prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms
trečiosioms šalims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti: bet kokį žymenį, tapatų Bendrijos
prekių ženklui, kuriuo ženklinamos prekės yra tapačios toms prekėms, kurioms Bendrijos prekių
ženklas yra įregistruotas; bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo Bendrijos prekių ženklui ar
panašumo į jį ir dėl Bendrijos prekių ženklu ir tuo žymeniu ženklinamų prekių ar paslaugų tapatumo ar
panašumo yra tikimybė, kad visuomenė gali juos supainioti; bet kokį žymenį, tapatų Bendrijos prekių
ženklui arba panašų į jį, kai juo žymimos prekės yra nepanašios į tas, kurioms Bendrijos prekių
ženklas yra įregistruotas, jeigu šis Bendrijoje turi gerą vardą ir jeigu dėl neteisėto žymens naudojimo
įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pakenkiama Bendrijos prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram
vardui“. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis galima, uždrausti: „tokiu žymeniu žymėti
prekes arba jų pakuotes; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas
sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti arba eksportuoti tokiu
žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje“.
Taigi tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos įstatymai už prekės ženklo pažeidimus numato
analogiškus savininko teisių gynimo būdus. Lietuvos Respublikoje už prekės ženklo pažeidimus gali
kilti administracinė, baudžiamoji ar civilinė atsakomybė. Tai reglamentuoja minėti LR Baudžiamasis
kodeksas, LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, LR Civilinis kodeksas bei kiti Lietuvos
Respublikos įstatymai, kaip LR Muitinės įstatymas, LR Konkurencijos įstatymas. Neteisėtas prekės
ženklo naudojimas sukelia nemažai problemų, pirmiausia, suklaidinami pirkėjai; antra, sumažėja
pardavimai, nes vartotojai perka panašiu prekės ženklu pažymėtus gaminius; trečia, priverčia įmones
įsivelti į ginčų sprendimus teismuose, kas yra labai nemaloni ir ilgai trunkanti procedūra. Taigi, svarbu
140
užregistruoti prekės ženklą, nes tik tai gali užkirsti kelią tolimesniam prekės ženklo neteisėtam
naudojimui.
141
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Sąlyga:
Viena nauja Lietuvos kompanija UAB ,,Gija" į rinką išleido mineralinį gėrimą pavadinimu ,,Rasa‘‘.
Mums gerai žinoma Lietuvos kompanija UAB ,,Mineraliniai gėrimai‘‘ taip pat yra įregistravusi
mineralinio gėrimo pavadinimą ,,Rasa‘‘ bei turi šiai prekei suteikusi prekės ženklą ,,Rasa‘‘. Šis
žymuo yra užpatentuotas patentų biure.
Klausimai?
1. Koks prekės ženklo principas yra pažeistas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
2. Kuri Lietuvos kompanija gali naudoti mineraliniam gėrimui pavadinimą bei prekės ženklą
,,Rasa‘‘? Kodėl? Argumentuokite.
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
3. Kokiais teisės aktais remsitės gindami atitinkamą ūkio subjektą?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
4. Kokią atsakomybę pritaikysite šiuo atveju bei kokias sankcijas skirsite?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
142
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija V.Žin., 1992, Nr. 33 – 1014.

2. Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymas. V.Ž. 2000 Nr. VIII – 1981.
3. Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymas V.Ž., 1999, Nr. 30-856.
4. Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymas. V.Ž., 2004, Nr. 73-2517.
5. Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas V.Ž., 1999, Nr. 50-1598.
6. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas. V.Ž., 2000, VIII-1968.
7. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. V.Ž., 1985, Nr. 1-1
8. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. V.Ž., 2000, Nr. 74-2262.
9. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo, 1883 m. kovo 20 d. V.Ž., 1996,
Nr. 75-1796.
10. Europos bendrijos Prekių ženklų direktyva // 1988 gruodžio 21 d. Nr. 89/104.
11. Birštonas R., Klimkevičiūtė D., Matulevičienė N. J., Mickienė L., Usonienė J.. Intelektinės
nuosavybės teisė. Vilnius, Mykolo Romerio Universitetas. 2010.
12. Kasperavičius P., Ulozas R. V.. Intelektinės nuosavybės pagrindai. Šiauliai, Šiaulių
Universitetas. 2005.
13. Klimas A. Lietuvos prekių ženklai: istorija, funkcija, klasifikacija. Vilnius, Vilniaus dailės
akademija. 2008.
14. Urbanskienė R., Vaitkienė R.. Prekės ženklo valdymas. Kaunas, Technologija. 2006.
15. Žilinskas V., Kasperavičius P., Kiškis M.. Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga.
Klaipėda, Klaipėdos Universitetas. 2007.
143
VII SKYRIUS. GINČŲ SPRENDIMO BŪDAI
7.1. Komercinio arbitražo samprata ir funkcijos
Arbitražas - tai ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo
susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą trečiąjį
asmenį ar asmenis. Nacionalinis komercinis arbitražas - arbitražas, kurio metu sprendžiami ginčai tarp
Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, išskyrus ginčus, kurie priskiriami tarptautiniam komerciniam
arbitražui.
Komercinio arbitražinio teismo veiklą reglamentuoja:
a) Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas;
b) Niujorko 1958 m. konvencija „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir
vykdymo".
Arbitražas sudaro šalims puikias galimybes neformaliai ir kuo palankesniu abiems šalims būdu
išspręsti kylančius ginčus. Tačiau, arbitražas nėra vienintelė komercinio arbitražo teisme
organizuojama procedūra. Šalys gali susitarti dėl tarpininkavimo ir taikinimo procedūros, kurios metu
kvalifikuoti tarpininkai padėtų šalims išspręsti kilusi ginčą taikos sutartimi. Nepavykus pasiekti
kompromiso, šalys gali pasirinkti bet kurį kitą ginčo sprendimo būdą, nors dažniausiai tokiu atveju
pasirenkamas arbitražas. Visame pasaulyje arbitražas jau seniai pripažintas kaip efektyvus komercinių
ginčų sprendimo būdas. Skirtingai nuo teismų, arbitražas yra lankstesnis - šalys gali susitarti dėl
kalbos ir vietos, arbitrų skaičiaus bei jų skyrimo tvarkos, ginčams spręsti taikytinos teisės. Bendriausia
prasme arbitražinis susitarimas yra šalių susitarimas savo ginčus spręsti arbitražo tvarka. Svarbiausia
arbitražinio susitarimo savybė, kad jis yra privalomas ne tik šalims, bet ir nacionaliniams teismams.
Teismas turi priversti sutartį pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę – kilus ginčui kreiptis į
arbitražą. Teisinė arbitražinio susitarimo reikšmė yra ta, kad teismas, gavęs ieškininį pareiškimą, turi
atsisakyti spręsti ginčą, jeigu šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą. Tai reiškia, kad nacionaliniai
teismai privalo pripažinti vykdyti arbitražinį susitarimą - atsisakyti savo jurisdikcijos. Šiuo atveju
šalims atsisakoma suteikti teisminę jų teisių ir interesų gynybą, nes remiantis jų pačiu susitarimu,
teismas nekompetentingas tai daryti. Teisinė terminologija šnekant, ginčas, dėl kurio šalys yra
sudariusios arbitražinį susitarimą, yra nežinybingas teismui. Teismo pareiga atsisakyti savo
jurisdikcijos esant arbitražiniam susitarimui įtvirtinama visų Vakarų Europos valstybių įstatymuose.
144
Arbitražinis teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą,
įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Tuo
tikslu arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties dalis, turi būti vertinama kaip atskiras susitarimas,
nepriklausantis nuo kitų sutarties sąlygų. Arbitražinio teismo sprendimas dėl sutarties pripažinimo
negaliojančia nereiškia ipso jure (savaime) ir arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia. Šalies
pareiškimas, kad arbitražinis teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti padarytas ne vėliau,
nei pateikiamas prieštaravimas dėl ieškinio. Šalies dalyvavimas skiriant arbitrą neatima iš jos teisės
padaryti tokį pareiškimą. Pareiškimas, kad arbitražinis teismas viršija savo kompetenciją, turi būti
padarytas iš karto, kai arbitražinio nagrinėjimo metu iškeliamas klausimas, kuris, šalies nuomone,
nepriskirtas arbitražinio teismo kompetencijai. Arbitražinis teismas gali priimti tokio pobūdžio
pareiškimą ir vėliau, jei laikys pateikimo uždelsimą pateisinamu. Nutartį dėl pareiškimo, nurodyto šio
straipsnio antrojoje dalyje, arbitražinis teismas gali priimti kaip išankstinio pobūdžio sprendimą arba
kaip sprendimą, priimtą dėl ginčo esmės. Jei arbitražinis teismas priima nutartį dėl minėto pareiškimo
kaip išankstinio pobūdžio sprendimą ir nutartyje patvirtina savo kompetenciją nagrinėti ginčą, bet kuri
šalis gali per 30 dienų nuo pranešimo apie šią nutartį gavimo dienos prašyti arbitražo pirmininką
priimti dėl jos savo sprendimą. Arbitražo pirmininko sprendimas šiuo klausimu yra galutinis. Kol
šalies prašymas nagrinėjamas, arbitražinis teismas gali tęsti savo darbą, tačiau nepriima galutinio
sprendimo dėl ginčo esmės.
Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių
teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais,
bankrotu, bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena
iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija,
išskyrus Lietuvos banką, jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar
organizacijos steigėjo sutikimas.
7.2. Arbitražinė išlyga
Arbitražinis susitarimas - tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar
tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių
teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Arbitražinis susitarimas sudaromas
raštu ir laikomas sudarytu, jeigu:
1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu; arba
145
2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais, telegramomis, telefaksais ar kitais dokumentais,
kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba
3) šalys apsikeičia ieškininiu pareiškimu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena iš šalių
tvirtina, o kita šalis neneigia, kad tarp jų sudarytas arbitražinis susitarimas, arba yra kitokių rašytinių
įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą.
Teismas, gavęs ieškininį pareiškimą klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį
susitarimą, bet kurios iš šalių reikalavimu atsisako jį priimti. Arbitražinis susitarimas gali būti
pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais
pagrindais, taip pat nustačius, jog yra pažeisti arbitražinio susitarimo formos reikalavimai. Arbitražinis
susitarimas yra bendra sąvoka, apimanti įvairias jos formas. Jis gali būti sudaromas kaip bendros šalių
tarpusavio materialinės sutarties (pvz., pirkimo – pardavimo, paskolos, lizingo ir kt.) viena iš sąlygų
arba surašant atskirą dokumentą, neįtrauktą į pagrindinės sutarties tekstą. Be to, arbitražinis
susitarimas gali būti sudaromas dar nesant ginčo, bet tik iš anksto apsidraudžiant, kai jis bus
sprendžiamas arbitražu, arba jau kilus ginčui, kai šalys įvertinusios savo interesus nutaria, kad
arbitražas joms patogiau negu teismas, ir todėl sudaro arbitražinį susitarimą.
Įprasta išskirti dvi pagrindines arbitražinių susitarimų rūšis – arbitražinę išlygą ir arbitražinį
kompromisą.
Arbitražinė išlyga (arbitration clause) – tai viena iš materialinės sutarties sąlygų, pagal kurią
šalių tarpusavio ginčai, galintys kilti ateityje, turi būti sprendžiami arbitražo tvarka.
Kompromisas (ad hoc submission) – tai arbitražinis susitarimas, sudaromas jau kilus ginčui.
Arbitražiniame susitarime išdėstomi procesiniai šalių susitarimai, kuriais nustatoma, kaip bus
sprendžiamas šalių ginčas. Jis susideda iš sutarties sąlygų. Pagrindinė arbitražinio susitarimo sąlyga
yra susitarimas, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitražu.
Šalys gali savo nuožiūra nustatyti arbitrų skaičių. Jei šalys nenustato arbitrų skaičiaus, skiriami
trys arbitrai. Visais atvejais arbitrų skaičius turi būti nelyginis. Arbitru gali būti paskirtas bet koks
veiksnus fizinis asmuo, nepaisant jo pilietybės, jei šalys nesusitaria kitaip. Visais atvejais reikalingas
asmens sutikimas būti arbitru. Asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia dirbti kitą
apmokamą darbą, negali verstis nuolatine arbitravimo praktika, taip pat imti atlyginimo (išskyrus
proceso išlaidas) už arbitravimą. Ši taisyklė netaikoma advokatams ir jų padėjėjams. Kai kreipiamasi į
bet kurį asmenį dėl jo galimo skyrimo arbitru, pastarasis turi pranešti šalims apie visas aplinkybes,
galinčias kelti abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo. Pranešti apie tokias aplinkybes jis
privalo ir po paskyrimo ar arbitražinio nagrinėjimo metu, jeigu to nepadarė anksčiau. Apie nušalinimą
146
arbitrui gali būti pareikšta tik tada, kai yra šios aplinkybės, keliančios abejonių dėl jo
nepriklausomumo ar nešališkumo:
1) arbitras yra tarnybiškai ar kitaip nuo vienos iš šalių priklausomas;
2) yra vienos iš šalių giminaitis;
3) yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi vienos kurios nors šalies
naudai;
4) dalyvavo ikiarbitražinio tarpininkavimo procedūroje;
5) yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
Apie nušalinimą arbitrui taip pat gali būti pareikšta, jei paaiškėja, kad jis neturi šalių susitarime
aptartos kvalifikacijos.
147
1. Arbitražinė išlyga tai...

...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
2. Kada ir kaip yra sudaroma arbitražinė išlyga?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
3. Kokie teisės aktai reglamentuoja arbitražo veiklą?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................................
4. Kokių ginčų nenagrinėja komercinis arbitražas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
5. Kokius ginčus nagrinėja komercinis arbitražas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
6. Kokias procedūras atlieka komercinis arbitražas?
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................
PRAKTINĖS UŽDUOTYS
1. Kada taikoma 1958 metų Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir
vykdymo?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
148
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
Sąlyga:
JAV bendrovė ,,Main L.L.C. ir UAB ,,Lakvita‘‘ pirkimo - pardavimo sutartyje nurodė, kad atsiradę
ginčai iš sutarties bus sprendžiami arbitraže Denveryje. Sutartyje nurodytas oficialus pavadinimas ir
adresas. Bet JAV kreipėsi į Lietuvos teismą konstatuodama, kad ši byla teisminga Lietuvos teismui,
nes UAB ,,Lakvita‘‘ yra LR teritorijoje, sutartis taip pat buvo sudaryta LR teritorijoje.
Klausimai:
1. Kokie ginčai sprendžiami komerciniame arbitraže?
2. Kur bus sprendžiama ši byla? Kodėl?
3. Ar šiuo atveju reikalinga arbitražinė išlyga? Paaiškinkite.
4. Jūsų nuomonė – kiek turėtų būti arbitrų ir kokią kalbą rekomenduotumėte?
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................................
..............
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. V. Žin., 1996, Nr. 39-961.

2. Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamentas //
http://www.arbitrazas.lt/index.php?handler=lt.ar.reglamentas
149
7.3. Komercinio arbitražo teismas
Komercinio arbitražo teismas - tai patraukli alternatyva konfidencialiai spręsti tarptautinius,

nacionalinius komercinius ginčus. Populiariausia Vilniaus komercinio arbitražo teismo teikiama
paslauga - tarptautinis bei nacionalinis arbitražas. Kaip jau kitose dalyse buvo minėta alternatyvūs
ginčų sprendimo būdai yra:
a) arbitražas;
b) mediacija (taikinimas/tarpininkavimas);
c) derybos.
Ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio
ginčui spręsti kreipiasi ne į valstybės teismą, o į jų pasirinktą trečiąjį asmenį ar asmenis. Komercinio
arbitražo teismas sudaro šalims galimybes neformaliai, palankiu abiems šalims būdu išspręsti
kylančius ginčus. Arbitražas nėra vienintelė Vilniaus komercinio arbitražo teisme organizuojama
procedūra. Šalys gali susitarti dėl tarpininkavimo ir taikinimo procedūros, kurios metu tarpininkai
padėtų šalims išspręsti kilusi ginčą taikos sutartimi. Nepasiekus kompromiso, šalys gali pasirinkti kitą
ginčo sprendimo būdą.
Nuolatinė arbitražo institucija yra „Vilniaus komercinio arbitražo teismas" įkurtas 2003 spalio 27
d. reorganizavimo būdu sujungiant dvi nuolatines arbitražo institucijas „Arbitražo teismą prie
Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva" bei „Vilniaus tarptautinį komercinį arbitražą".
Vilniaus komercinio arbitražo teismas perėmė reorganizuotoms arbitražo institucijoms priskirtų
arbitražo bylų administravimą. Vilniaus komercinio arbitražo teismo tikslas - per trumpiausią laiką ir
mažiausiomis sąnaudomis išspręsti šalių ginčą, užtikrinant informacijos konfidencialumą ir aukštą
arbitrų kvalifikaciją. Paslaugos teikiamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
Konfidencialumas pasireiškia uždaru arbitražo posėdžiu, sprendimai neskelbiami viešai, nesant
šalių sutikimo, neteikiama informacija apie ginčo kilimo faktą, ginčo šalis, priimtą sprendimą. Lanksti
procedūra, nes šalys gali susitarti ir pasirinkti arbitrų skaičių, arbitražo vietą, kalbą, procedūros
atlikimo tvarką. Kiekviena ginčo šalis gali skirti asmenį, kuris, jo nuomone, geriausiai išmano dalyką,
dėl kurio yra kilęs ginčas. Šalys bendrai gali susitarti dėl asmens skyrimo arbitru, jei nesutaria, arbitrus
paskiria arbitražinis teismas.
Šiuo metu komerciniam arbitražui vadovauja – pirmininkauja prof.habil.dr. Vytautas Nekrošius ir
generalinė sekretorė Vitalija Baranovienė.
150
Pagal LR komercinio arbitražo įst., dėl ginčų sprendimo arbitražu gali susitarti ne tik juridiniai,
bet ir fiziniai asmenys. Tačiau dažniausiai kreipiasi juridiniai asmenys. Tarptautiniai ginčai sudaro
apie 2/3 ginčų. Dažniausiai ginčai yra susiję su neatsiskaitymais, įsiskolinimais, kylančiais, pvz., iš
pirkimo - pardavimo santykių, iš rangos, nuomos ir kitų sutarčių. Taip pat bet kokios kitos sutartys,
kurių viena šalis nevykdo savo įsipareigojimų. Būna ginčų, kylančių ir dėl nuostolių atlyginimo,
rangos sutarčių statybos sektoriuje, lizingo, draudimo, garantijų, konsultacinių paslaugų, sutarties
pripažinimo negaliojančia ar tiesiogine. Pasitaiko ginčų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prieš sudarant
sandorį dažnai viena kuri nors iš šalių konsultuojasi, kaip sutartyje nurodyti tokią ginčo sprendimo
alternatyvą.
151
Literatūros sąrašas
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. V. Žin. 1992, Nr. 33-1014.

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262.
5. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. V. Žin., 1985, Nr. 1-1;
6. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas V. Žin., 1995, Nr. 44-1073;
7. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. V. Žin. 2000, Nr. 64-1914.
10. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo V. Žin., 2002, Nr. 73-3085;
11. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. V. Žin., 1991, Nr. 17-447;
12. LR Konkurencijos įstatymas. V. Žin. 1999 Nr.30-856.
13. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. V. Žin., 1996, Nr. 39-961.
14. Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymas. V.Ž., 2004, Nr. IX-2183. 86 str.
15. Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. V.Ž. 1999, Nr. 50-1598.
16. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas. V. Žin., 2001, Nr. 55-1940;
17. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. V.Žin., 1966, Nr.63-
1479.
18. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. V. Žin. 2001, Nr. 31-1010
19. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas. V. Žin., 2000, Nr. 64-1937.
20. Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymas. V. Žin. 2000, Nr. 92-2844.
21. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo. V. Žin., 1996 Nr. 76
22. LRV 2002-11-19 nutarimas Nr. 1797 ,,DĖL VERSLO LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO
GYVENTOJAMS TAISYKLIŲ" ;
23. Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamentas //
http://www.arbitrazas.lt/index.php?handler=lt.ar.reglamentas
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 618 „Dėl
didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės
prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“
V. Žin., 2004, Nr. 84-3050;
152
25. LR Vyriausybės 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 532 patvirtintas Darbuotojų saugos ir
sveikatos paslaugų teikimo licencijavimo taisykles V.Žin., 2008, Nr. 66-2511.
26. Juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatos. V. Žin., 2003,
Nr. 107-4810.
27. Leidinys ,,Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė" Nr. KD-2985 (2008-01-07);
28. Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius, Registrų
centras, 2010 m.
30. Kavalnė, S., Mikuckienė, V., Norkus, R., Velička, R. Bankroto teisė, pirmoji knyga.
Vilnius: Justitia. 2009.
31. Klimas A. Lietuvos prekių ženklai. Vilnius, Vilniaus dailės akademija, 2008.
32. Kubilinskaitė, V. Bankroto administratoriaus teisinio statuso ypatumai. Magistro
baigiamasis darbas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 2009.
33. Markauskas L. Reklamos teisinis reglamentavimas: teorija ir praktika. Vilnius, Mokesčių
srautas, 2008 m.
34. Maksimaitis M.. „Užsienio teisės istorija”. Justitia, Vilnius, 2002 m.
36. Mikuckienė, V. Kreditorių teisių įgyvendinimas bankroto procese. Jurisprudencija t.
77(69) 2005.
37. Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. Vilnius, Justitia, 2007.
40. Švirinas Daivis „Vertikaliųjų susitarimų reglamentavimas konkurencijos teisėje“ Vilnius,
Mykolo Romerio universitetas, 2004.
41. Urbanskienė R., Vaitkienė R..Prekių ženklų valdymas. Kaunas, Technologija, 2006
42. Vaišvila A.. Teisės teorija. Vilnius, Justitia, 2004.
43. Vėgėlė Ignas ,,Europos Sąjungos teisė. Vidaus rinkos laisvė, konkurencija ir teisės
derinimas” Vilnius, VĮ Registrų centas, 2011.
44. Žilinskas V., Kasperavičius P., Kiškis M. Intelektinė nuosavybė ir jos apsauga. Klaipėda,
Klaipėdos universitetas, 2007.
153

2011 Komercine Teise

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

2011 Komercine Teise

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VIEŠOJI ĮSTAIGA SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA

Mokomoji medžiaga su praktinėmis užduotimis

Mokomoji medžiaga su praktinėmis užduotimis

I SKYRIUS. KOMERCINĖS TEISĖS VIETA TEISĖS SISTEMOJE

1.1. Komercinės teisės raida

1. Kas yra komercinė teisė? …...............................................................................................................

Pavadinimas Panašumai pagal veiklos sritį Skirtumai pagal veiklos sritį

Pavadinimas Panašumai pagal subjektą Skirtumai pagal subjektą

Pavadinimas Panašumai pagal teisinį Skirtumai pagal teisinį reglamentavimą

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. V. Žin. 1992, Nr. 33-1014;

Norint užsiimti verslu - nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, tarpininkavimo paslaugomis,

2.1. Fiziniai asmenys

1. Kas gali būti komercinės teisės subjektais?

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. V. Žin. 1992, Nr. 33-1014;

MOKESTIS VERSLO PAŽYMA

1. LR Civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262.

1. Privačių juridinių asmenų tikslas...

Juridiniai asmenys Ribotos civilinės atsakomybės Neribotos civilinės atsakomybės

PATEIKITE NURODYTŲ ŽODŽIŲ SĄVOKAS

1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262;

Pagal A. Vaišvilą ,,teisinis subjektiškumas - teisnumas ir veiksnumas kaip santykio dalyvių

1. Pateikite teisinio subjektiškumo apibrėžimą.

1. Pateikite komercinės – ūkinės veiklos licencijavimo apibrėžimą.

1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262;

2.2.3. Juridinių asmenų pavadinimas

Teisės subjektas – komersantas (įmonininkas, prekybininkas, individualus ar kolektyvinis)

1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262;

2.2.4. Juridinių asmenų steigimas ir valdymas

1. Kas gali būti juridinių asmenų steigėjais?

1. Kas senovės Romos laikais galėjo mokytis teisės?

1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. V. Žin., 2000, Nr. 74-2262;

4.1. Bankroto teisės raida, sąvoka bei reikšmė komercinėje teisėje

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. V.Ž. 2000 Nr.: 74-2262.

3.2. Bankroto procesas ir jo tikslai

Analizuojant romėnų teisės instituto, reglamentuojančio skolininko ir kreditoriaus

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. V.Ž. 2000 Nr.: 74-2262.

3.3. Bankroto proceso subjektai

1. Paaiškinti bankroto proceso dalyvių sąvoką.

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. V.Ž. 2000 Nr.: 74-2262.

1. Kas gali būti bankroto administratoriumi?

6. Kada ir kas bankroto administratorių gali atstatydinti iš pareigų?

1. Kokiam juridiniam asmeniui buvo iškelta bankroto byla?

2. Kas šioje byloje buvo kreditorius, skolininkas?

3. Kokiu teisiniu pagrindu buvo iškelta ši byla?

4. Koks buvo paskirtas atlygis bankroto administratoriui?

5. Kokius reikalavimus pateikė bankroto administratorius kreditoriams?

7. Kokiais teisės šaltiniais buvo remtasi nagrinėjant šį ginčą?

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija V.Ž. 1992, Nr. 33-1014.

Tyčinių bankroto procesų pasiskirstymas apskrityse

1. pav. Tyčinių bankrotų pasiskirstymas. (http://www.bankrotodep.lt/Tyciniai.php)

KITA VERS LO VEIKLA

KINO FILMŲ RODYMAS

2 pav. Tyčinių bankrotų pasiskirstymas pagal veiklas. (http://www.bankrotodep.lt/Tyciniai.php)

Areštuotas turtas – 3 įm.

Paskelbta įmonės savininko

3 pav. Tyčinio bankroto priežastys. (http://www.bankrotodep.lt/Tyciniai.php)

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. V.Ž. 2000 Nr.: 74-2262.

4 pav. Fenikso sindromo schema. (http://www.bankrotodep.lt/Tyciniai.php)

3.5. Taikos sutartis bankroto procese

1. Kokie subjektai turi sutikti ir pasirašyti taikos sutartį?

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija V.Ž. 1992, Nr. 33-1014.

4.1. Konkurencijos teisės raida, sąvoka ir reikšmė komercinėje teisėje

Teisės doktrinoje pagrindinės konkurencijos rūšys yra laikomos tik trys: