Rinkodara :(

1. Kas yra paskirstymas?

prekių pateikimas vartotojui
Paskirstymas – tai sprendimų ir veiksmų visuma, kuri apsprendžia prekių
judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo
http://www.seo-marketing.lt/kas-yra-marketingas/paskirstymo-strategijos.html
2. Pasiskirstymo svarba rinkodaroje Pagrindiniai paskirstymo uždaviniai:
● Pateikti prekę tada, kai vartotojas užsinori ją pirkti;
● Pateikti prekę ten, kur vartotojui patogu;
● Suteikti įvairių papildomų paslaugų (ilgos darbo valandos; pardavėjų pagalba ir
patarimai, kreditas, pristatymas);
● Sukurti prekių asortimentą, kuris atitiktų vartotojo pageidavimus. http://www.seo-
marketing.lt/kas-yra-marketingas/paskirstymo-strategijos.html

Paskirstymo integravimas į marketingo kompleksą reikalauja, kad sprendimai ir veiksmai,

planuojant ir organizuojant prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo, būtų derinami su prekių,
kainų ir rėmimo strategijomis bei jų įgyvendinimo instrumentais. Pavyzdžiui, naujos prekės
sėkmė ir įsitvirtinimas rinkoje priklauso ne tik nuo jos kokybės, kainos, reklamos, bet ir nuo
paskirstyme dalyvaujančių prekybininkų suinteresuotumo bei mokėjimo prekiauti naujove. Tai
galima suaktyvinti pradėjus bendradarbiauti su prekybininkais jau prekės kūrimo stadijoje,
taikant įvairias skatinimo priemones (pavyzdžiui, nuolaidas, mokymą ir kt.).
(https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/vadyba/prekiu-paskirstymas)

3. Pasiskirstymo kanalas. Daukšienės knyga 16.3 ir 16.4

Prekės iš gamintojo pas vartotoją patenka tam tikru keliu, kuris rinkodaroje vadinamas
paskirstymo kanalu. Tai grandinė tarpusavyje susijusių įmonių, kurios dalyvauja prekių
judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese. Paskirstymo kanalų parinkimas yra
strateginis sprendimas, turintis didelę reikšmę visam marketingo kompleksui, ypač kainų
politikai, reklamos organizavimui, pardavimo skatinimo priemonėms ir pan. Nuo
paskirstymo kanalo priklauso, kaip įmonės prekės pasieks potencialų vartotoją, koks
asortimentas jiems bus pasiūlytas, kokia rinkos dalis teks įmonei. Pasirinkdamas tam
tikrą pasiskirstymo kanalą, gamintojas dažniausiai ilgam susieja savo įmonę su kitomis
įmonėmis – partneriais, užmegzdamas su jomis dalykinius ryšius. Pasirenkant
paskirstymo kanalą, sprendžiama apie jau veikiančio kanalo modifikavimą arba
visiškai naujo kanalo kūrimą.

Nuo čia yra prie 5 kls. Pasirinkdamas prekių paskirstymo kanalą, gamintojas turi priimti
sprendimą dėl:

a) paskirstymo kanalo ilgio;

b) paskirstymo sistemos pločio;

c) bendradarbiavimo su kanalo dalyviais pobūdžio.
Paskirstymo kanalo ilgis – tai paskirstymo kanale esančių prekybos tarpininkų skaičius.
Pradinė paskirstymo pakopa visada yra gamintojas, o paskutinė – vartotojas. Tarp
jų gali įsiterpti vienas arba daugiau pardavimo tarpininkų – didmeninės ir/ar mažmeninės
prekybos įmonių. Jos kartais vadinamos pardavimo arba prekybos grandimis.
Paskirstymo kanalo ilgis priklauso nuo to, koks prekių paskirstymo būdas naudojamas –
tiesioginis ar netiesioginis.

4. Mažmeninė ir didmeninė prekyba. Pavyzdžiai

http://www.manoverslas.info/pramone/2014/12/didmenine-ir-mazmenine-prekyba/
Didmeninė prekyba. Didmeninė prekyba (dar vadinama prekyba urmu) prekes parduoda
pirkėjams, kurie šias pardavinėja mažesniais kiekiais. Įmonės, kurios verčiasi didmenine
prekyba, prekes perka tiesiai iš gamintojo ir parduoda mažmeninės prekybos verslininkams,
kurie tikisi galutiniam vartotojui jas parduoti brangiau. Tiesa, galutinis vartotojas gali įsigyti
prekes ir iš gamintojo arba didmenininko, tačiau urmininkai ir gamybininkai dažniausiai nustato
mažiausią parduodamų prekių kiekį. Didmenine prekyba besiverčiančių verslininkų pelną
sudaro, tiesiai iš gamintojo perkamų ir vėliau parduodamų prekių, kainų skirtumas – marža.
Paprasčiau, marža tai yra skirtumas tarp savikainos ir kainos, o tas skirtumas sudaro pelną.
Pavyzdžiai: Electronic TradeBIGBOX.LT, LitchemaAukščiausios kokybės
plastiko žaliavos, SANITEX, Mažeikių VarduvaStatybinės ir apdailos
medžiagos.
Mažmeninė prekyba. Mažmeninė prekyba tai prekiavimas mažais kiekiais namų ūkio arba
asmeninio vartojimo prekėmis. Mažmenininkai, kaip jau minėta, prekes perka iš didmenine
prekyba užsiimančių verslininkų, tačiau gali jas pirkti ir tiesiai iš gamintojo. Yra mažmenine
prekyba besiverčiančių įmonių, kurios dalį arba visą savo parduodamą produkciją pasigamina
patys. Mažmeninės prekybos principu vyksta ir elektroninė komercija internete. Įprastai įmonės
dirbančios didmeninės prekybos srityje dėl didesnės apyvartos yra pelningesnės, tačiau Lietuvoje
paradoksaliai kartais didesnę apyvartą nei didmenininkai padaro dideli prekybos centrai. 2013
metų statistiniai duomenys parodė, kad mažmeninės prekybos (nepriskaičiuojant variklinių
transporto priemonių) įmonių apyvarta buvo 28,7 mlrd. litų, o didmeninės – 59,2 mlrd. Litų.
Pavyzdžiai: ELMO technologijosLED apšvietimas, Saurida, Feel Group,
Finesa.

5. Paskirstymo kanalų charakteristikos Egzistuoja keletas skirtingų būdų padaryti

taip, kad prekės ir paslaugos pakliūtų į pirkėjo rankas: tai vadinamieji „paskirstymo
kanalai“. Tai grandinė tarpusavyje susijusių įmonių, kurios dalyvauja prekių judėjimo
nuo gamintojo iki vartotojo procese. Paprastai prie jų priskiriami šie variantai:

1. tiesiogiai vartotojui (savomis jėgomis arba paštu);

 2. tiesiogiai pirkėjams, kurie naudoja jūsų produktus/paslaugas parduodami savo
pačių produktus savo pačių vartotojams ir pirkėjams;
3. per mažmeninį pardavėją;
4. per didmeninį pardavėją, kuris vėliau paskirsto jūsų prekes mažmeniniams
pardavėjams (arba pramoniniams pirkėjams);
5. per agentą, kuris paskirstys jūsų prekes urminiams pardavėjams ir
pramoniniams pirkėjams, kurie savo ruožtu paskirstys jas mažmenininkams.

Kokį kanalą pasirinksite, daugeliu atvejų priklauso nuo aibės veiksnių, įskaitant
jūsų produkto pobūdį, pardavimo apimtis, geografinę sritį, kurioje platinamos
prekės, jūsų turimus ryšius verslo aplinkoje. Čia būtina atminti, kad paskirstymo
kanalo išlaikymas taip pat kainuos.
(http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/verslo_projektavimas_II/117827.html)

Pasirenkant paskirstymo kanalą, sprendžiama apie jau veikiančio kanalo

modifikavimą arba visiškai naujo kanalo kūrimą.

Pasirinkdamas prekių paskirstymo kanalą, gamintojas turi priimti sprendimą dėl:

a) paskirstymo kanalo ilgio;

b) paskirstymo sistemos pločio;

c) bendradarbiavimo su kanalo dalyviais pobūdžio.

Paskirstymo kanalo ilgis – tai paskirstymo kanale esančių prekybos tarpininkų skaičius.
Pradinė paskirstymo pakopa visada yra gamintojas, o paskutinė – vartotojas. Tarp
jų gali įsiterpti vienas arba daugiau pardavimo tarpininkų – didmeninės ir/ar mažmeninės
prekybos įmonių. Jos kartais vadinamos pardavimo arba prekybos grandimis.
Paskirstymo kanalo ilgis priklauso nuo to, koks prekių paskirstymo būdas naudojamas –
tiesioginis ar netiesioginis. Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks, kai gamintojas savo
prekes pateikia vartotojui pats, o netiesioginis – kai jos patenka pas vartotoją per
pardavimo tarpininkus (didmeninės ir mažmeninės prekybos įmones). Kokį prekių
paskirstymo būdą pasirinkti, sprendžia gamintojas, tačiau praktiškai gamybinės prekės
dažniausiai parduodamos tiesioginiu, o vartojimo prekės – netiesioginiu būdu.
6. Rinkos tarpininkų prasmė. Informacija iš Daukšienės knygos (16.2)
Sistemos ekonominiu požiūriu rinkos tarpininkų vaidmuo - gamintojų pagamintą
produkcijos asortimentą paversti prekių asortimentu, kurio pageidauja vartotojai.
Paskirstymo grandinėje tarpininkai iš daugelio gamintojų perka didelius prekių kiekius ir
suskirsto juos į mažesnes, tačiau platesnio asortimento grupes, kurių pageidauja
vartotojai. Taigi tarpininkai atlieka svarbų vaidmenį derinant pasiūlą ir paklausą.
7. Ar įmanoma pateikti prekes vartotojui be tarpininkų? Kokiais būdais?
*Siaip imanoma (pvz : Tesla parduoda automobilius tiesiogiai) *Radom informacija ne is
knygos
Tiesioginis prekių paskirstymas – kai gamintojas savo prekes pateikia vartotojui pats (šis
būdas farmacijos versle neegzistuoja),*tinka 8 info apie tiesiogini paskirstyma)

8. Tiesioginis ir netiesioginis pasiskirstymas. Daukšienės knyga ir seo-marketing

Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks, kai gamintojas savo prekes pateikia vartotojui
pats. Gamybinės prekės dažniausiai parduodamas tiesioginiu būdu.
Tiesioginis paskirstymas būtinas parduodant brangias, specialias (nestandartines)
mašinas ir įrenginius, kuriuos naudojant, pirkėjui reikalingos konsultacijos, garantijos,
priežiūra bei aptarnavimas. Dažniausiai gamintojas stengiasi stambių pirkėjų ir
valstybinius užsakymus vykdyti pats, o prekių pardavimą smulkiems pirkėjams, kai
prekės realizuojamos nedideliais kiekiais, perleisti prekybininkams. Automobilių
pramonėje įprasta, kad automobilius parduoda pats gamintojas, o atsargines dalis –
prekybininkai.
Gamintojas siekia turėti tiesioginių ryšių su vartotojais ir tada, kai mano, kad
prekybininkai deda nepakankamai pastangų pardavinėdami jo prekes arba kai jo
netenkina prekybos įmonių pateikiamos informacijos apie rinką kiekis ir kokybė.
Kuo tiesesnis ir trumpesnis prekių paskirstymo kelias, tuo gamintojas gali geriau
kontroliuoti prekių judėjimą ir daryti jam poveikį. Be to, atsisakydamas prekybos įmonių
tarpininkavimo, jis turi galimybę pasiimti tą prekės kainos skirtumą, kuris susidaro tarp
prekių pardavimo prekybininkui ir galutiniam vartotojui kainų. Tačiau tiesioginis prekių
pardavimas tikslingas tik tuo atveju, jei, esant toms pačioms prekių pardavimo
vartotojams kainoms ir tam pačiam parduotų prekių kiekiui, pardavimo kaštai bus
mažesni už kainų skirtumą. Reikia turėti galvoje, kad atsisakęs prekybininko paslaugų,
gamintojas turės pats atlikti visas arba daugumą paskirstymo funkcijų. Tai sukels ne tik
papildomų rūpesčių, bet ir pareikalaus papildomų investicijų.
Pasirinkus tiesioginį paskirstymą (be tarpininkų) yra geresnės komunikavimo
galimybės su galutiniu vartotoju. Tačiau tiesioginis paskirstymas apsunkina gamintojus,
o įmonėms gaminančioms prekes masiniam vartojimui yra praktiškai neįmanomas.
Netiesioginis pasiskirstymas – kai prekės patenka pas vartotoją per pardavimo
tarpininkus (didmeninės ir mažmeninės prekybos įmones). Vartojimo prekės dažniausiai
parduodamos netiesioginiu būdu.
Netiesioginis prekių paskirstymas gali vykti įvairiomis formomis, besiskiriančiomis
prekybos tarpininkų skaičiumi ir jų veiklos pobūdžiu (didmeninė ar mažmeninė prekyba).
Galima išskirti tris pagrindines netiesioginio prekių paskirstymo formas.
● Kai prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo kelyje įsiterpia didmeninės ir
mažmeninės prekybos įmonės.
● Kai įsiterpia tik didmeninės prekybos įmonė.
● Kai įsiterpia tik mažmeninės prekybos įmonė.
Netiesioginio paskirstymo atveju yra prarandama dalis rinkodaros funkcijų
kontrolė. Tačiau yra ir privalumų – prekės plačiau pateikiamos, didesnis kaštų
efektyvumas bei didesnės pardavimų apimtys. Gamintojas, rinkdamasis prekybos
tarpininką, stengiasi pasiekti tam tikrus rinkos segmentus. Todėl svarbu įvertinti
prekybos įmonės aptarnaujamą rajoną. Įvertinti ar aptarnaujamo rajono dydis apima
pakankamą potencialių pirkėjų skaičių bei stengtis nesukelti nepageidaujamos
konkurentų reakcijos. Labai svarbu, kad pateikiamas asortimentas būtų patrauklus
pirkėjams, laikomiems tiksline grupe ir patenkintų prekybininko aptarnaujamos zonos
vartotojų poreikius.

9. Kuo skiriasi pasiskirstymo tarpininkai ir pasiskirstymo pagalbininkai?

Pardavimo tarpininkai. Gamybos įmonėje pagamintos prekės ne visada, o vartojimo reikmenys -

labai retai pas pirkėją, ypač jeigu jis yra galutinis vartotojas, patenka tiesiogiai. Labai dažnai prekių
judėjimo iš gamintojo pas pirkėją kelyje įsiterpia tarpininkai, kurie padeda, kad prekių paskirstymo
procesas vyktų racionaliau ir pirkėjų paklausa, jų reikalavimai būtų geriau patenkinti. Šie
tarpininkai vadinami pardavimo tarpininkais.Pardavimo tarpininkai - ekonominiu ir juridiniu
atžvilgiu savarankiški ūkio subjektai, kurie savo vardu ir rizika perka prekes, kad jas parduotų. Šių
tarpininkų vaidmenį atlieka prekybos įmonės. Atsižvelgiant į tarpininko vietą, kuri yra prekių
judėjimo iš gamintojo pas vartotoją kelyje ir veiklos pobūdį (kam parduodamos prekės, koks
parduodamų prekių kiekis), skiriamos didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Didmeninės
prekybos įmonės prekes parduoda gamintojams, perpardavėjams, kitiems stambiems
pirkėjams.Prekyba šiuo atveju vyksta tarp įmonių ir dideliais kiekiais. Mažmeninės prekybos
įmonės prekes parduoda galutiniams vartotojams jų asmeniniams bei namų ūkio poreikiams
tenkinti. Prekybos įmonės neretai užsiima tiek didmenine, tiek ir mažmenine prekyba. Be to, jos
gali prekybą derinti su kita ūkine veikla. Prekybos įmonės sudaro atskirą ūkio šaką, kuri
priskiriama aptarnavimo sferai.

Pardavimo pagalbininkai. Prekių paskirstymo, jų judėjimo iš gamintojo pas pirkėją (vartotoją)

procese dalyvauja taip pat vadinamieji pardavimo pagalbininkai. Pardavimo pagalbininkai -
įmonės partneriai, kurie padeda tarp atskirų paskirstymo grandžių užmegzti glaudžius ryšius, taip
pat teikia kitas prekių pardavimą skatinančias paslaugas. Iš pardavimo pagalbininkų, pirmiausia
paminėtini prekybos atstovai (agentai), makleriai (brokeriai) ir komisionieriai. Nors jie, kaip ir
prekybos įmonės, yra ekonomiškai ir teisiškai savarankiški ūkio subjektai, tačiau, skirtingai nuo
prekybos įmonių, jie prekių neperka ir, tokiu būdu, neįgyja į jas nuosavybės teisės.

http://www.studijos.lt/nepatvirtinti-rasto-darbai/referatas/8982/?page=16

10. Pasiskirstymo pagalbininkų rūšys

· Prekybos atstovas (agentas) – tai savarankiškas verslininkas, nuolat

tarpininkaujantis kitiems verslininkams sudarant sandorius arba tokius sandorius
sudarantis jų vardu. Gali tarpininkauti vienai ar kelioms įmonėms. Prekybos atstovui
gali būti perduotas prekių sandėlis, kad jis kuo greičiau galėtų aprūpinti prekėmis ir
sumažintų smulkių užsakymų, kuriuos pats vykdo gamintojas, skaičių. Kaip atlyginimą
už darbą agentas gauna nuo apyvartos priklausantį komisinį atlygį, o kartais ir tam
tikrą nuolatinį užmokestį už papildomą veiklą.

· Makleris (brokeris) – tai verslininkas, su pardavėju ar pirkėju nesusijęs nuolatiniais

sutariniais santykiais, tik tarpininkaujantis jiems parduodant ar perkant prekes.
Svarbiausias maklerio uždavinys – suvesti pardavėją su pirkėju ir padėti jiems
susitarti. Makleris pasižymi tuo, kad gerai pažįsta rinką, kurioje specializuojasi, turi
plačių ryšių, gali greitai įvykdyti atskirus pavedimus. Maklerio paslaugos apmokamos
pagal šalių susitarimą, o jo nesant – šalys moka lygiomis dalimis.

· Komisionierius – tai verslininkas, kuris už atlyginimą įsipareigoja savo vardu

parduoti kitų asmenų prekes arba, jiems pavedus, prekes pirkti. Komisionieriai gali
vykdyti tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos operacijas arba derinti abi veiklos
rūšis. Jie gali dirbti pagal nuolatines arba vienkartines komiso sutartis. Kaip atlyginimą
už savo darbą jie gauna nuo prekių apyvartos priklausančius komispinigius.

https://books.google.lt/books?id=HdyCDPZB13oC&pg=PA21&lpg=PA21&dq=prekybos+
atstovas+marketingas&source=bl&ots=aW2EZUbmeo&sig=ACfU3U3E-
BHRUnEA6tSa5KcVcPKHFto0eA&hl=lt&sa=X&ved=2ahUKEwjFvs-
pt5zpAhVpwcQBHbhzAcsQ6AEwAHoECAoQAQ#v=onepage&q=prekybos%20atstovas
%20marketingas&f=false

11. Internetiniai sprendimai pasiskirstyme

12.Prekių paskirstymo strategijos. Iš Daukses knygos

Gamintojas, kurdamas savo prekių paskirstymo sistemą, turi numatyti konkrečius
kiekvieno paskirstymo kanalo tarpininkus, su kuriais bendradarbiaus. Kartu numatomas
prekių paskirstymo sistemos plotis, jos intensyvumas.
Paskirstymo sistemos plotis – tai toje pačioje kanalo pakopoje esančių tarpininkų
skaičius.
Skiriamos trys prekių paskirstymo strategijos:
1. Intensyvi (gamintojas per visus pardavimo tarpininkus tiekia vartotojui savo gaminį);
2. Atrankinė (gamintojas savo produktą tiekia per keletą prekybos atstovų);
3. Išskirtinė (gamintojas pasirenka vieną prekybos tarpininką ir per jį aprūpina
vartotoją).

13. Intensyvus paskirstymas. Privalumai ir trūkumai. (seo-marketing)

(https://marketingwit.com/advantages-disadvantages-of-intensive-
distribution?fbclid=IwAR0V-Dvz3hpc9vtbOF_ca-
T9cG4xnoqL3XNOgIUqIQcRMKphmPW20nWmfco)
Intensyvaus paskirstymo strategija. Panaudojami visi arba beveik visi kurioje nors rinkoje
veikiantys ir siūlomos prekės rūšies pateikimu užsiimantys tarpininkai. Ši paskirstymo strategija
labiau tinka įmonėms, gaminančioms pigias, greito vartojimo prekes. Intensyvaus paskirstymo
strategijos tikslas - padaryti produktą prieinamą visur ir bet kada. Savo produkcijai parduoti
įmonė naudojasi kuo daugiau prekybos vietų. Parduodami produktai paprastai naudojami kasdien
ir tie, kurie nereikalauja didelio prekės ženklo žinomumo. Produktas parduodamas taip, kad
vartotojai gali susidurti su produktu visose įmanomose vietose. Greičiausiai jie produktą suras
prekybos centre, degalinėje, vaistinėje ir kt. Siekiama, kad gaminys būtų gausiai parduodamas, jį
galima paskirstyti didelėje geografinėje vietovėje daugelyje mažmeninės prekybos vietų. Ši
strategija turi tam tikrų pranašumų ir trūkumų, atsižvelgiant į tai, kurį gamintoją nusprendžia, ar
jis nori įgyvendinti šią strategiją, ar ne. Privalumai:
● Produkto žinomumas (Kai produktai yra prieinami visur (praktiškai),vartotojai žino tą
patį produkta. Jie pakankamai gerai žino produktą ir pasitiki kompanija(priklausomai nuo
rinkodaros taktikos ir produkto sėkmės).Pagrindinis gamintojo tikslas yra pagerinti
produktų pripažinimą rinkoje. Produktas įgis daugiau populiarumo reklamose, laikraščių
skelbimuose ir viešuose skelbimuose žodžius.)
● Padidėję pardavimai ir pajamos. (Produktai platinami daugelyje mažmeninės prekybos
vietų, o kadangi jie yra reguliariai naudojami, jie taip pat gana greitai parduodami. Taigi,
įmonė uždirba pakankamai pinigų. Galbūt patys tai patyrėte ― Galbūt nuėjote į prekybos
centrą nusipirkti kažko ir pastebėjote, kad jo nėra sandėlyje. Tą patį produktą galima
įsigyti kitoje nuolaidų parduotuvėje ar degalinėje. Taigi, galų gale, bendrovė gauna
naudos iš didelių prekių prieinamumo.)
● Marketingo efektyvumas (intensyvus paskirstymas padeda padidinti rinkodaros
efektyvumą. Kaip gamintojas, jūs žinote, kiek ir kur produktas yra naudojamas, tiksliai
žinote, kaip pakeisti rinkodaros techniką, kad gautumėte pelno. Galbūt matėte reklamą,
 kur dantų pastos prekės ženklas siūlo 25% daugiau pastos už tą pačią kainą. Arba galbūt
perkant kitą produktą siūlomas nemokamas produktas ir pan. Sužinoję savo produkto
paklausą, galite sugalvoti rinkodaros kampanijos valdymo būdus.)
● Impulsyvus pirkimas (Faktas yra tas, kad prekės, kurios naudoja impulsyvią strategiją,
yra naudojamos reguliariai, visuomenė daug negalvoja apie tai, kas perkama ir kodėl.
Didžioji dalis pirkinių yra impulsyvūs. Jei jiems nepatinka vienas prekės ženklas, jie
lengvai pereis prie kito. Efektyviai reklamuojami produktai gali įgyti klientų lojalumą.
Dažniausiai tuos pačius produktus naudoja klientai; Apskritai, produktas yra toks lengvai
prieinamas, kad klientai bet kada gali išbandyti naują prekės ženklą, tačiau renkasi seną
ir laikosi savo pasirinkimo.)
● Didelis klientų pripažinimas (Dažnai naudojami ir lengvai prieinami produktai sulaukia
plataus vartotojų dėmesio. Galų gale, būtent tai ir yra intensyvaus paskirstymo strategijos
tikslas ― padaryti produktą lengvai prieinamą, kad vartotojas sužinotų pavadinimą visur,
kur eina. Per tam tikrą laiką produktas tampa svarbia vartotojo gyvenimo dalimi ir,
nepriklausomai nuo to, ar jis naudoja prekės ženklą, ar ne, skelbimų lentos ir spausdinti
skelbimai padeda pritraukti prekės ženklą.)
Trūkūmai:
● Platinimo išlaidos (Nepaisant to, kad didžiulis produktų skaičius gali duoti milžiniškų
pajamų, gamintojai susiduria su kintančia pardavimų problema. Prekių pardavimas
keičiasi atsižvelgiant į mažmeninės prekybos vietas: kai kurios pardavimo vietos gali
parduoti daug, o kai kurios gali palyginti mažiau. Kai pardavimo vietos pardavimai yra
mažesni nei tikėtasi, kai kurie produktai gali būti neparduoti; tačiau gamybos ir platinimo
išlaidos nepasikeicia. Taigi, nepaisant mažų pardavimų, bendrovė turės padengti
platinimo kaštus keliose vietose, del ko bus prarandamas pelnas.)
● Mažmenininkų valdymo sunkumai (Mažmeninės prekybos vietų skaičius išsidėstęs
dideliame plote, todėl kartais tampa sunku valdyti tokį didžiulį prekybos vietų skaičių.
Kartais gamintojas gali net nežinoti apie kai kuriuos mažmeninės prekybos taškus, kurie
gali būti nutolusiose vietose, galbūt pakraščiuose ar priemiesčiuose.
● Priklausomybė nuo tarpininko (Intensyvus paskirstymas seka visus platinimo kanalus:
gamintojas-vartotojas, gamintojas-didmenininkas-vartotojas ir gamintojas-
didmenininkas-mažmenininkas-vartotojas. Šia strategija naudojasi tiek daug
mažmenininkų, kad agento / tarpininko naudojimas tampa neišvengiamas. Platinimą
mažmenininkui vykdo agentas, ir tokiu atveju įmonė turi pasitikėti tarpininku, o tai tam
tikrose situacijose gali būti šiek tiek rizikinga.)
● Mažos kainos produktai (Greitai judančios vartojimo prekės yra geriausias mažos
kainos ir didelės apimties prekių pavyzdys. Šie žemos kainos produktai turi mažą pelno
maržą,(Pelno marža – parodo kiek įmonė uždirba grynojo pelno lyginant su jos pajamomis.) ir
uždirbtos pajamos yra pinigai, kurie liko atėmus visas išlaidas. Šioms prekėms reikalinga
greita apyvarta, kad pelnas būtų naudingas įmonei. Žemiau pateikiami keli produktų,
kurie buvo nepaprastai populiarūs dėl sėkmingo intensyvaus platinimo, pavyzdžiai:
 ● Laikraščiai
● Nuotraukų spausdinimo parduotuvės
● „Coca Cola“ įmonė
● „PepsiCo“
● „Budweiser“
● Marlboro
● „Redbox“)

14.Atrankinis paskirstymas.Privalumai ir trūkumai.

Naudojami tik pagal tam tikrą požymį atrinkti tarpininkai. Jų parinkimas priklauso nuo bendros
rinkodaros strategijos. Paprastai taip pateikiamos retai perkamos prekės, turinčios unikalias
savybes. Ši paskirstymo strategija padeda kurti tam tikrą išskirtinį prekės bei gamintojo įvaizdį.

Pagrindiniai šios paskirstymo strategijos privalumai yra :

Racionaliau valdyti prekių paskirstymą (apsiribojant mažesniu, tačiau stambesnių ir turinčių
didesnį suinteresuotumą partnerių skaičiumi);
Geras paskirstymo grandinės apžvalgumas, kontrolės ir savalaikės korekcijos galimybė;
Didesnis prekybos tarpininkų suinteresuotumas bei nuolatinės pagalbos pirkėjams suteikimo
galimybė.

Prekių paskirstymo strategijos trūkumais laikytini šie:

Dėl nedidelio prekių paskirstymo laipsnio ir tankio apyvartos praradimo pavojus;
Rizika, kylanti iš paskirstymo grandinės pasitraukus svarbiam pirkėjui.
Šaltiniai: http://www.seo-marketing.lt/kas-yra-marketingas/paskirstymo-strategijos.html
https://vb.vdu.lt/object/elaba:1854134/1854134.pdf

15. Išskirtinis paskirstymas. Privalumai ir trūkumai.

Gamintojas pasirenka vieną prekybos tarpininką ir per jį aprūpina vartotoją (Daukšienės knyga 16.5).
Suteikiama galimybė tarpininkui aptarnauti tam tikro regiono vartotojus. Šis variantas labiau tinkamas brangios
bei retai perkamoms prekėms ( seo - marketing).
Tokia strategija taikoma brangioms, techniškai sudėtingoms, specifinius pirkėjų poreikius
tenkinančioms, kartais unikalioms vartojimo prekėms taip pat labai kvalifikuotų papildomų
paslaugų (projektavimo, įrengimo, aptarnavimo) reikalaujančioms gamybinėms prekėms, kurių
pirkėjų yra nedaug. Išskirtinį paskirstymą taiko didelius reikalavimus partneriams keliančios
firmos, pavyzdžiui, parduodančios ypač geros kokybės madingus drabužius, brangią kosmetiką,
automobilius ir pan. Už suteiktą išskirtinę pardavimo teisę gamintojas gali iškelti prekybininkui
tam tikrų sąlygų: nepardavinėti konkurentų prekių, prekiauti jo rekomenduojamomis kainomis,
leisti kontroliuoti jo veiklą ir t.t.

Išskirtinės paskirstymo strategijos teigiamos ypatybės (gamintojo požiūriu):

• sumažėja prekių ir prekybos tarpininkų konkurencija;
• padidėja marketingo veiksmų efektyvumas (dėl mažesnio prekybos tarpininkų skaičiaus, aiškių
savitarpio įsipareigojimų, didesnės kontrolės galimybių);
• užmezgami glaudesni ryšiai su prekybos įmonėmis ir padidinami joms keliami reikalavimai.
Kartu ši strategija turi ir neigiamų ypatybių:
• gamybos įmonė labai priklauso nuo nedidelio skaičiaus prekybos įmonių sugebėjimų ir
motyvacijos;
• mažas prekės paskleidimas rinkoje padidina pirkėjams jos įsigijimo sąnaudas.
(http://www.studijos.lt/nepatvirtinti-rasto-darbai/referatas/20789/?page=7)

16. Logistika. Logistikos sistemos tikslai.

Dažniausiai logistika apibrėžiama taip: logistika – tai žaliavų, nebaigtų produktų, gatavos
produkcijos sandėliavimo ir srautų nuo įmonės tiekėjo iki galutinio vartotojo bei su tuo
susijusios informacijos planavimo, įgyvendinimo ir efektyvumo kontroliavimo procesas,
prisitaikantis prie vartotojų reikalavimų.
Vadinasi, logistika yra žaliavų ar pusgaminių pirkimo, jų transportavimo iki įmonės organiza-
vimo, sandėliavimo/saugojimo, pagamintų prekių sandėliavimo/saugojimo bei prekių
paskirstymo procesų visuma.
Logistiką sudaro tokios paprastos funkcijos: transportavimas, prekių iškrovimas/ pakrovimas,
sandėliavimas, gamyklos ar sandėlio vietos parinkimas, atsargų kontrolė ir valdymas, klientų
užsakymų apdorojimas, prekių paskirstymas, paskirstymo komunikacija, prekių garantinis ir
pogarantinis aptarnavimas, pakavimas, grąžintų prekių valdymas, paklausos prognozavimas,
vartotojų aptarnavimas ir pardavimas.

Logistikos specialistų uždavinys yra tiekti vartotojams prekes ir teikti paslaugas efektyviausiu
būdu, pagal poreikius ir paklausą. Kitaip tariant, logistikos tikslas yra:
· planuoti ir koordinuoti visas veiklos sritis, reikalingas siekiant aukšto aptarnavimo lygio ir
kokybės mažiausia kaina;
· užtikrinti reikiamos kokybės reikiamo produktų kiekio pristatymą į tam tikrą vietą reikiamu
laiku, firmai gaunant didžiausią pelną. (http://www.studijos.lt/nepatvirtinti-rasto-
darbai/referatas/19022/?page=3)

Logistikos tikslas - kartu maksimizuoti vartotojų aptarnavimo kokybę ir minimalizuoti

paskirstymo sąnaudas, t. y. - suteikti užsibrėžtą vartotojų aptarnavimo lygį mažiausiomis
sąnaudomis. Pagrindinės logistikos funkcijos: užsakymų apdorojimas; sandėliavimas; atsargos;
pervežimas (automobiliai, geležinkeliai, oro transportas, vandens keliai, vamzdynai).
(http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2011_Rinkodara_ir_rinkotyra.p
df)
Pagrindinės logistikos funkcijos. Informacija iš Daukšienės knygos 16.6
Pagrindinės logistikos funkcijos yra šios: transportavimas, prekių iškrovimas/ pakrovimas,
sandėliavimas, gamyklos ar sandėlio vietos parinkimas, atsargų kontrolė ir valdymas, klientų
užsakymų apdorojimas, prekių paskirstymas, paskirstymo komunikacija, prekių garantinis ir
pogarantinis aptarnavimas, pakavimas, grąžintų prekių valdymas, paklausos prognozavimas,
vartotojų aptarnavimas ir pardavimas.

17. Sandėliavimo sprendimai. Kada įmonei naudinga turėti savo sandėlius, o

kada ne? VIRGILIJA ZINKEVIČIŪTĖ AIDAS VASILIS VASILIAUSKAS
GAMYBOS LOGISTIKA, GAMYBOS VADYBA Vadovėlis 2013m.

Įmonei naudinga turėti savo sandėlius kai rinka yra koncentruota,prekės

kurias sunčia pirkėjui turi būti specialiai paruoštos,prekėms reikia specialių
laikymo sąlygų.
Įmonei nenaudinga turėti savo sandėlius kai prekių paklausa yra sezoniška, kai
prekė yra naujai įvedama į rinką. Šitus radau iš Daukšienės saviruošos
klausimų ( testo klausimų)

Sandėliai – tai pastatai, statiniai ir įvairūs įrengimai, kurie skirti atsargų valdymui
įvairiuose gamybos stadijose ir visame materialiniame sraute (medžiagų, žaliavų, detalių
priėmimas, patalpinimas, saugojimas, paruošimas gamybai, paieška, komplektavimas ir
išdavimas) (Richards, 2011).

Visų sandėlių steigimo ir funkcionavimo tikslas – priimti krovinių srautą,

pasižymintį vienokiomis ypatybėmis, iš atvykusių transporto priemonių, jį apdoroti
(pakeisti ypatybes) ir pakitusį pateikti išvykstančiai transporto priemonei. Visa tai turi
būti atlikta mažiausiomis sąnaudomis.

Pagrindinis sandėlio tikslas ir uždaviniai yra optimizuoti logistikos sistemą

1. Pagal santykį su pagrindinėmis atsargų valdymo operacijomis (Richards,

2014):
didmeninės prekybos sandėliai. Šio tipo sandėliai aprūpina mažmeninės prekybos
tinklą ir smulkius pardavėjus. Pagal savo paskirtį tokie sandėliai koncentruoja labai
plataus asortimento ir lėto apyvartumo prekes (kartais sezonines), kurios realizuojamos
mažomis partijomis (nuo mažiau nei vieno padėklo iki kelių vienos rūšies prekės padėklų
apimties). To pasekoje nėra tikslinga diegti automatizuotą krovinių apdorojimo sistemą.
Čia tikslinga diegti mechanizuotą krovinių apdorojimą su rankiniu komplektavimu.
Distribucijoje sandėliai skirstomi pagal pajėgumą ir aptarnavimo teritoriją (regioniniai
paskirstymo centrai ir bazės, konsignaciniai sandėliai, teritoriniai sandėliai ir bazės it
t.t).
gamyboje galima išskirti sandėlius pagal organizacinę struktūrą (gamykliniai, cechų,
darbo vietų ir pan.), pagal produkcijos rūšis (materialinių resursų, nebaigtos gamybos,
pagamintos produkcijos sandėliai), pagal funkcinę paskirtį ir eilę kitų požymių. Vidinių
gamybinių sandėlių sukūrimo tikslas yra tas, kad reikia kompensuoti gamybinių ciklų ir
gamybos ritmo svyravimus įvairiuose cechuose ir gamybiniuose padaliniuose. Tų
sandėlių ypatybė yra palyginti nedideli atsargų kiekiai ir saugojimo terminai, galimybė
patiekti partijas nedideliais kiekiais ir trumpais laiko intervalais, o kartais ir
nepertraukiamu srautu (konvejerinėje gamyboje).
sandėliai paskirstyme, kurių pagrindinė paskirtis yra gamybinio asortimento
perdirbimas į prekybinį, ir nepertraukiamas įvairių vartotojų, įskaitant ir mažmeninę
prekybą, aprūpinimas. Tokie sandėliai sudaro didžiausią grupę ir įvairovę. Jie gali būti
priskirti kaip gamintojams taip ir didmeninei prekybai.
pagamintos produkcijos ir paskirstymo sandėliai įvairiuose realizavimo regionuose
(filialiniai sandėliai), kurie užsiima vienarūšio asortimento prekinių ir vienetinių krovinių
apdorojimu. Tokių atsargų ypatybė yra greitas apyvartumas, pateikimas didelėmis
partijomis, kas leidžia taikyti automatizuotą ir smarkiai mechanizuotą tokių atsargų
apdorojimą.
pagrindinės funkcijos:
• vartotojo poreikiams pritaikyti materialių srautų intensyvumą;
• atsižvelgiant į kliento užsakymą, pritaikyti materialių srautų asortimentą;
• formuoti krovinių partijas ir užtikrinti saugojimą;
• išlyginti gamybinio proceso netolygumus;
• teikti įvairias paslaugas (papildomas aptarnavimas).

Pagrindines sandėlio paslaugas galima skaidyti į 4 grupes:

1. materialinės paslaugos, susijusios su operacijomis, skirtomis technologiškai paruošti
produkciją galutiniam vartojimui – suteikti jai prekinę išvaizdą;
2. organizacinės ir komercinės paslaugos, skirtos prekių ir pinigų mainų intensyvumui
didinti. Prie šių operacijų galima priskirti materialinių vertybių pardavimą jas
perskirstant, perdirbant gamybos atliekas, nuomojant tuo momentu nereikalingą įrangą
bei techniką;
3. sandėlio paslaugos, susijusios su operacijomis sandėlyje už tam tikrą užmokestį (kitų
gamybinių įmonių produkcijos priėmimas saugoti, technikos ir sandėliavimo įrangos bei
plotų nuoma);
4. transporto ir ekspedicijos paslaugos, susijusios su prekių pristatymu klientams
nuosavu ar nuomojamu transportu.
Sandėlių klasifikacija
Kriterijus Tipas

Funkcinės logistikos srities Tiekimo logistikos, gamybos logistikos,

paskirstymo logistikos

Saugomo produkto tipo Žaliavų, medžiagų, nebaigtos gamybos,

galutinės produkcijos, taros, atliekų
Nuosavybės formos Nuosava gamybinė įmonė, komerciniai,
viešieji sandėliai

Funkcinės paskirties Rūšiavimo, skirstymo, ilgalaikio

saugojimo, tranzitiniai, muitinės

Priklausomybės logistikos sistemos Gamintojų, prekybos organizacijų,

dalyviui transporto įmonių, logistikos tarpininkų

Techninio aprūpinimo Iš dalies mechanizuoti, mechanizuoti,

automatizuoti, automatiniai

18. Pasiskirstymo kanalai farmacijos versle LR. Kaip patenka vaistai vartotojams?
(Informacija iš Daukšienės knygos; European Pharmaceutical Distribution: Key
Players, Challenges and Future Strategies ir The pharmaceutical distribution
chain in the European Union: structure and impact on pharmaceutical prices)

Pagrindinis vaistų paskirstymo kanalas: vaistų gamintojas – didmenininkas – vaistinė –

pacientas. Neabejotina, kad be šio kelio, dar yra keletas kitų, tačiau jie nėra tokie
populiarūs.
Keturi pagrindiniai didmenininkai iš daugiau nei 70 bendrovių, valdančių didmeninės
prekybos leidimai yra UAB „Tamro“ (www.tamro.lt; „Phoenix“), Limedika, Armilia ir
Medikona.
Vaistinės gali priklausyti įmonėms tol, kol vaistininkai atstovauja tris ketvirtadalius visų
valdybos narių. Kaip rezultatas, vaistinių tinklai egzistuoja. Kai kurie yra vertikaliai
integruoti su didmenininkų veikla, tokia kaip Tamro „Šeimos Vaistinė“ tinklas, suformuota
įsigijus dvi esamas grupes: „Farmacijos Projekta“ ir „Vogne“. Kitos yra grynos
mažmeninės prekybos operacijos, pvz. „Eurovaistine“.
Pirmaujantis Lenkijos didmenininkas PGF paskelbė apie du įsigijimus Lietuvoje:
didmenininkas „Limedika“ ir vaistinių tinklas „Gintarine Vaistine“ (112 parduotuvių).
Tik 20% šalies vaistinių lieka nepriklausomomis ir dauguma jų yra už miesto ribų.
Vertikali integracija, farmacijos versle, gali reikšti susiliejimą tarp didmenininko ir
mažmenininko arba gamintojo didmenininko ir mažmenininko. Didmenininkų ir vaistinių
integracija yra pagrindinė tendencija, nors ją saisto skirtingų šalių įstatymai. Viena iš
būtinų sąlygų yra ar vaistinės gali priklausyti ne vaistininkams. Lietuvoje daugumai
didmenininkų priklauso vaistinių tinklai (pvz. didmenininkams „Tamro“ priklauso vaistinės
„Farmacijos projektai“)

19. Pagr. didmeninio sektoriaus farmacijoje atstovai Lietuvoje, Europoje?

25 metų gimtadienį švenčianti UAB „Tamro“ buvo pirmoji nelietuviško kapitalo didmeninė
vaistų platinimo įmonė Lietuvoje. Pradėjusi vos nuo 3 darbuotojų bendrovė šiandien turi
500 darbuotojų, 88 vaistines ir per metus jose aptarnauja 4 mln. Klientų.
https://www.tamrobaltics.com/naujienos-en/uab-tamro-jau-25-erius-metus-lietuvoje
Limedika, Armilia, Medikona( apotheke vaistine) yra Lietuvoje.
Yra Europoje: 1. PHOENIX grupė yra pirmaujanti sveikatos priežiūros paslaugų tiekėja
Europoje.

20. Pagr. mažmeninio sektoriaus farmacijoje atstovai Lietuvoje, Europoje?

Europoje: Įkūrusi tokius vaistinių prekės ženklus kaip BENU, APOTEK 1 ir „Rowlands
Pharmacy“, įmonė valdo daugiau nei 2 000 savo vaistinių 12 Europos valstybių.
Lietuvoje: Camelia, Eurovaistine,Gintarine, ??Ąžuolyno vaistinė??.

21. 21. Rinkos koncentracija, konkurencija. Pavojai vartojant.

Rinkų globalizacijos rezultatas – didėjanti konkurencija, todėl įmonės turi ieškoti būdų tapti
konkurencingos.

Plėtros strategija, užtikrinanti užimamų pozicijų rinkoje

išlaikymą ir pagerinimą, yra gamybos koncentracija. Jai

kaip įmonių plėtros strategijai tirti Lietuvoje skiriama per

mažai dėmesio, o tai apsunkina jos pasekmių, tiek teigiamų,

tiek neigiamų, nustatymą.

RINKŲ KONCENTRACIJOS ĮTAKA KOMERCINĖS VEIKLOS REZULTATAMS

Romualdas Ginevičius1, Vladislavas Petraškevičius2, Jolita Šimkūnaitė3
file:///C:/Users/Asus/Downloads/8872-Article%20Text-21162-1-10-20190218(1).pdf

22. Didmeninio ir mažmeninio farmacijos sektoriaus reguliavimo ypatumai.

Didmenininkai yra atsakingi už vaistų platinimą iš jų šaltinių į mažmeninės prekybos
vietas (pvz., Vaistines), o jie yra suinteresuoti įsigyti vaistų iš pigiausių šaltinių.
(http://www.eco.uc3m.es/servicios/sesam/actividades/jornada_legislacion/DOC%209%
20EMEARoadMap.pdf)

Standartinė mažmeninės rinkos platinimo grandinė yra:

Gamintojas → Išankstinis didmenininkas (pre wholesaler?) → Didmenininkas →

Bendruomenės vaistinė →Pacientas.
https://fc.lsmuni.lt/Login/FAV1-00065750/FOV1-00065755/FOV1
000A29FC/I007DAB05.2/Eurpopean_pharmaceutical%20distribution.pdf

Farmacijos mažmeninio platinimo įmonės – vaistinės – verslo subjektai. Jose ne tik

parduodami farmacijos produktai, bet ir patariama, kaip juos vartoti. Pastaroji funkcija yra
svarbi, nes užtikrina efektyvų farmacijos produktų vartojimą. Farmacinė paslauga, jei ji
teikiama tinkamai, lemia optimalią farmakoterapiją. Kita svarbi funkcija – farmacinės
paslaugos teikimas visuomenės vaistinėse. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė,
siekdama pacientams suteikti aukšto lygio farmacinę paslaugą, atitinkančią šių dienų
pasiekimus farmacijos sektoriuje, atsižvelgia į GVP rekomendacijas, patvirtintas
tarptautinės farmacijos federacijos.

https://repository.lsmuni.lt/bitstream/handle/1/60118/disertacija%20v10%20galutinis.pdf
?sequence=1&isAllowed=y

23.Galimos įsigijimo vietos: receptinių vaistų, nereceptinių vaistų,maisto

papildų,kosmetikos,specialios paskirties medicininių produktų,vakcinų.Kokias
dar sritis…???????