o Vytautas Mačernis – jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas

pačių reikšmingiausių savo kartos poetų. Gimė 1921 m. birželio 5 d. Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje.
Na, o savo gimtąjį kaimą, kraštą jis labai mylėjo, savo vaikystės įspūdžius aprašė savo kūriniuose, kurių
daugumą čia ir sukūrė (apie 200 eilėraščių).►
o Užaugo gausioje šeimoje. Poeto giminės ir biografai teigia, kad motina laukusi dukters, bet gimus ir
antram vaikui berniukui, nusivylė ir nelabai mylėjo Vytautą. Galbūt dėl to jį daugiausia augino ir rūpinosi
senelė, prie kurios vaikas buvo labai prisirišęs. ►
o 1935 m. baigė Sedos progimnaziją, paskui tęsė mokslus Telšių gimnazijoje.► Joje mokydamasis,
pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. Gimnazijoje jis susikaupęs, susimąstęs, užsisklendęs savyje, į kažką
įsigilinęs, minties ir proto žmogus. Viename laiške pats V. Mačernis rašo: „<…> Aš esu didelis svajotojas
ir fantastas, todėl daugiau gyvenu ateitim, tikėjimu, regėjimais. <…> Vizija – tai mano turtas, svajonė –
tai mano dabartis, praeitis ir ateitis.“ Motinos teigimu, jis mėgdavo tupėti „gandrelyje“ – lizde, kurį buvo
įsitaisęs aukštoje pušyje, ir svajodamas žiūrėti į horizontą.
o 1939 m. baigęs gimnaziją, pradėjo studijuoti anglų kalbą Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m.
persikėlė į Vilniaus universitetą, pagrindine savo specialybe pasirinko filosofiją. ► Mokydamasis
universitete, aktyviai dalyvavo Šatrijos draugijos veikloje. ► Susipažino su būsima istorijos mokytoja
Brone Vildžiūnaite, su kuria vėliau susižadėjo, bet taip ir nespėjo susituokti. Po V. Mačernio mirties B.
Vildžiūnaitė niekuomet neištekėjo. ►
o 1943 m. dėl karo uždarius universitetą, grįžo tėviškėn. Čia jis skaitė astronomijos ir fizikos knygas,
mokėsi prancūzų kalbos, kadangi ketino studijuoti Sorbonos universitete Paryžiuje. V. Mačernis mokėjo
net 8 kalbas: lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų, lotynų, graikų; manoma, kad V. Mačernio
planuose buvo mokytis ir hebrajų kalbos. ►
o Pirmąjį eilėraštį išspausdino 1936 m., paskutinį – 1944 m. spalio mėn. Pirmieji eilėraščiai buvo
publikuoti ateitininkų žurnaluose „Ateities Spinduliai” ir „Ateitis“. Vienintelis ciklas, kurį jis spėjo
pabaigti – „Vizijos“ (1939–1942 m.). Taip pat sukūrė 81 iš 96 planuotų sonetų „Metų“ ciklui, 14 „Songs
of myself“ („Dainos apie save“) giesmių. Yra žinomos jo novelės „Aš atnešiau jums saulės patekėjimą“,
„Ramybės bankas“, „Tuštybė“. Parašė filosofinės poemos „Žmogaus apnuoginta širdis“ pradžią, nemažai
vertė iš užsienio kalbų.
o V. Mačernis nagrinėjo tuos pačius būties klausimus, kaip ir šios filosofinės krypties atstovai. Ypač
ryškiai jaunojo poeto kūryboje atsispindi pagrindinė egzistencializmo tema – kančia, nes V. Mačernio
kūriniuose lyrinis subjektas dažnai nelaimingas ir kenčiantis dėl pasaulio nepažinimo.
o „Vizijas“ galima pavadinti savotiška dvasine poeto autobiografija, kurioje filosofiniai apmąstymai
susipina su senos žemaitiškos sodybos vaizdiniais su autoriaus atsiminimais. ►
o „Metų“ sonetų V.Mačernis nespėjo jo užbaigti. Ciklas apima labai plačios tematikos eilėraščius, nieko
bendro neturinčius su jungiančiu pavadinimu. Sonetai lyg papildo, praplečia tą pasaulį, tuos motyvus bei
apmąstymus, kurių užuomazgos bei ištakos yra „Vizijose“. ►
o 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijos pakraštyje važiuojant vežimu į poeto galvą pataikė
atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra ir atėmė jauno bei talentingo poeto gyvybę. Vytautas Mačernis
palaidotas ant Žvyrinėlio kalnelio. Laidotas laikinai, – vežti į Žemaičių Kalvarijos kapines neleido
miestelį užėmę rusai kariškiai. Todėl artimieji velionį paskubomis išsivežė atgal Šarnelėn, kur jį ir
palaidojo. Kelią prie kapo rodo dvi meniškos rodyklės, o mėgstamiausiose jo vietose iš žemės žvelgia
„Akmeninės vizijos“►
o ►