Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 172

cialur-ekonomikuri statusi (Anderson et al.

,1992; fizikuri, fsiqologiuri da kognituri


Klag et al., 1991). hipertenziis mizezia frustraciebi, funqcionirebis gauaresebas iwvevs (Lynch
romelic gamowveulia mniSvnelovani, ZiriTadi et al., 1997).
cxovrebiseuli miznebis miRwevis fuWi mcde- ekonomikuri siduxWire ganisazRvreba,
lobiT; is ar ukavSirdeba genetikur faqtors. rogorc siRaribis federalur donesTan
analogiurad, qronikuli stresi, romelsac SedarebiT 200%-ze naklebi ojaxis Semosav-
socialur-ekonomikurad araxelsayrel piro- lis qona. 1994 wlis gamokvlevebiT dadgin-
bebSi myofi qalebi ganicdian, Seicavs naadrevi da, rom ekonomikuri siduxWiris periodebi
mSobiarobisa da mcirewoniani bavSvis gaCenis mozrdilma adamianebma, ZiriTadad, 1965-
safrTxes (Lobel, 1994; Lobel et al.,1992). amgvarad, 1983 wlebSi ganicades da rom yvelaze
siRaribisa da rasobrivi crurwmenebis pirobebSi meti problema maT yoveldRiuri cxovrebis
dabadebuli bavSvebi, SesaZloa, cxovrebas gaci- iseT ZiriTad aqtivobebTan hqondaT, ro-
lebiT meti riskis pirobebSi iwyeben, vidre goricaa: saWmlis momzadeba, sayidlebi da
maTi privilegirebuli Tanatolebi. fizikuri sisufTavis SenarCuneba. msgavsi
E efeqtebi fsiqologiur da kognitur fun-
saidan qcionirebaSic gamovlinda. ekonomikuri
siduxWiris periodis armqone adamianebTan
viciT SedarebiT siRaribis mdgomareobaSi samjer
namyofi adamianebi samjer ufro xSirad
xangrZlivi ekonomikuri siduxWiris
ganicdidnen klinikuri depresiis simpto-
damangreveli Sedegebi
mebs, xuTjer ufro xSirad fasdebodnen,
gamokvlevaTa did nawilSi, romelic rogorc cinikurad mtrulad ganwyobilni
aCvenebs, rom dabali Semosavali dakav- da optimizms moklebulebi da oTxjer
Sirebulia janmrTelobis cud mdgoma- ufro xSirad uCiodnen sirTuleebs kogni-
stresi Tqvens cxovrebaSi

reobasTan, Semosavali mxolod erTxel tur funqcionirebaSi. imis dasamtkiceblad,


izomeboda. miRebuli korelaciebi, SesaZ- rom es Sedegebi gamowveulia ekonomikuri
loa, ver afiqsireben mravalwliani si- siduxWiriT da ara _ sawyisi cudi janmrTe-
Raribis kumulaciur efeqts da, aseve, lobiT, mkvlevrebma warmoadgines monace-
SeiZleba sapirispiro mizez-Sedegobriv mebi im monawileTa Sesaxeb, romelTa
kavSirs asaxavdnen _ cudi janmrTeloba janmrTelobis mdgomareoba 1965 wlis
iwvevs siRaribes. bolodroindelma gamok- sawyisi gazomvebis dros Sefasebuli iyo,
vlevam, romelSic ekonomikuri siduxWire rogorc kargi an Zalian kargi. mkvlevrebma
1000-ze met respondentTan sami aTeuli daaskvnes, rom bolodroindeli ekonomi-
wlis manZilze izomeboda, cxadad aCvena, kuri da politikuri strategia zrdis
rom xangrZlivi ekonomikuri siduxWire araTanabar Semosavlebis ricxvs da sul
529
nebebsa da janmrTelobis problemebs Soris:
ufro met bavSvs aiZulebs, icxovros
rac ufro xSir da intensiur usiamovnebebs
xangrZliv siRaribeSi, rac tovebs `fi-
aRniSnavdnen adamianebi, miT uaresi iyo maTi
zikur, fsiqologiur da kognitur anabeWds,
fizikuri da fsiqikuri janmrTelobis mdgoma-
riTac yoveldRiuri cxovrebis xarisxi
reoba (Lazarus,1981; 1984b). yoveldRiuri usiamov-
qveiTdeba~ (gv. 1895).
nebebis klebas kargad yofnis gancdis gaZliereba
mohyveba (Chamberlain & Zika, 1990). mkvlevrebma
am gamokvlevis monacemTa gacnobis Semdeg
aCvenes, rom yoveldRiuri usiamovnebebi
gakvirvebas aRar unda iwvevdes is, rom qronikul
uaryofiT moqmedebas cxovrebis sakmaod adreuli
stress SeuZlia bavSvis inteleqtualur ganviTa-
etapebidan iwyeben.
rebazec iqonios gavlena. ganvixiloT gamok-
vleva, romelSic adgendnen stresis dones 6-
dan 16 wlamde bavSvebis jgufSi da, amasTan, saidan
zomavdnen maT inteleqts IQ testis meSveobiT
viciT
(ix. Tavi 10). monacemebis mixedviT, gamovlinda
uaryofiTi korelacia stressa da verbalur sabavSvo baRis aRsazrdelebis mier
gaazrebas Soris IQ testSi: saSualod, rac ufro gancdili yoveldRiuri usiamovnebebi
maRalia stresis done am bavSvebis cxovrebaSi,
mkvlevrebma sTxoves sabavSvo baRis 74
miT uaresia maTi Sedegebi am parametris mixedviT
(Plante & Sykora, 1994). rogorc xedavT, qronikuli
aRsazrdels, aReweraT TavianTi yovel-
dRiuri usiamovnebebi. am informaciis
stresis maRal dones mavne zegavlena aqvs
mosapoveblad mkvlevrebi ekiTxebodnen
bavSvebis kognitur aqtivobaze. es monacemebi
bavSvebs, moxda Tu ara bolo erTi Tvis
imasac gvafiqrebinebs, rom stresis zogierTi
manZilze iseTi ram maT cxovrebaSi, rogo-
mavne efeqti socialuri gadawyvetilebebiT unda
ricaa `raRacis dakargva~, an `vinmeze
ganeitraldes.
gabrazeba~. mas Semdeg, rac ganisazRvra,
moxda Tu ara TiToeuli es movlena,
yoveldRiuri usiamovnebebi bavSvebs ekiTxebodnen, imoqmeda Tu ara
dagveTanxmebiT, rom sayvarel adamianTan maTze am movlenam cudad. ase rom, yovel-
urTierTobis gawyvetas, miwisZvras an diskri- dRiuri usiamovnebebis sazomSi aisaxeboda,
minaciul crurwmenas namdvilad SeuZlia Tu ramdenad ganicdida bavSvi TiToeuli
stresis gamowveva, magram ras ityviT ufro sust am movlenisagan gamowveul stress. bav-
stresorebze, romlebsac yoveldRiurad ganic- Svebze yoveldRiuri stresebis zegavlenis
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

diT? ra SegemTxvaT guSin? albaT, arc ganqor- dasadgenad, mkvlevrebma sTxoves bavSvebis
windiT da arc avtokatastrofaSi sikvdils mSoblebs da aRmzrdelebs, daefiqsire-
gadaurCiT. ufro savaraudoa, rom dagekargaT binaT, Tu ramdenad cudad iqceodnen
rveulebi, an saxelmZRvanelo. SesaZloa, dagag- bavSvebi. Sedegebma aCvena dadebiTi kore-
viandaT mniSvnelovan Sexvedraze an dagajarimes lacia yoveldRiur usiamovnebebsa da
manqanis akrZalul adgilze dayenebisaTvis, an qcevis problemebs Soris: saSualod, bav-
kidev, xmaurianma mezobelma Zili dagifrTxoT. Svebi, romelTa cxovreba ufro metad iyo
es yvelaferi ganmeorebadi yoveldRiuri stre- datvirTuli usiamovnebebiT, qcevaSi ufro
sorebia, romlebsac adamianTa umetesoba TiTqmis met agresiasa da destruqcias avlendnen
mudmivad ganicdis. (Creasey et al.,1995).
dRiurebis gamokvlevam, romelSic saSualo
klasis warmomadgeneli saSualo asakis TeTrka- xSirad bavSvobas umankoebis xanad miviCnevT.
niani qalebi da mamakacebi iniSnavdnen dRis Tumca, es gamokvleva aCvenebs, rom zogierTi
manZilze momxdar usiamovnebebs erTi wlis bavSvi ukve ganicdis stresis garkveul dones,
ganmavlobaSi (Zireul cxovrebiseul cvlile- rac uaryofiT SedegebTanaa dakavSirebuli.
baTa da fizikur simptomTa CanawerebTan erTad), stresorebis ganxilvisas fokusirebas, Ziri-
530 gamoavlina sruliad aSkara kavSiri usiamov- Tadad, yoveldRiur usiamovnebebze vaxdendiT,
magram isic unda iTqvas, rom mravali adamiani- cifikur intervenciebs. dabolos, ganvixilavT
saTvis yoveldRiuri usiamovnebebi yoveldRiuri zogierT individualur gansxvavebas stresTan
dadebiTi gancdebiT balansirdeba (Lazarus & gamklavebis unarSi.
Lazarus, 1994). dadebiTi da uaryofiTi gancdebis
fardobiTi balansi SeiZleba gavlenas axdendes
stresis Sefaseba
janmrTelobis mdgomareobaze. magaliTad, erT-
erT gamokvlevaSi 96 mamakacs pozitiuri da stresul situaciebTan gamklavebisas pirveli
negatiuri movlenebis yoveldRiur angariSs nabijia imis gansazRvra, Tu ramdenad stresulni
sTxovdnen. am mamakacebs yoveldRiurad imunuri arian isini sinamdvileSi. kognituri Sefaseba
reaqciis siZlieresac umowmebdnen. Sedegebma stresoris kognituri interpretacia da raode-
aCvena, rom sasurveli cxovrebiseuli movlenebi nobrivi Sefasebaa. kognituri Sefaseba centra-
kavSirSi iyo ufro Zlier imunur reaqciasTan, lur rols asrulebs situaciis gansazRvraSi:
xolo arasasurveli movlenebi _ ufro sust ras moiTxovs is Cemgan, ramdenad didia safrTxe,
reaqciasTan (Stone et al., 1994). amrigad, Tu gvinda ra resursebs vflob masTan gasamklaveblad
cxovrebis Semdgomi mimdinareobis winaswar- (Lazarus,1993; Lazarus & Lazarus, 1994). zogierTi iseTi
metyveleba, yoveldRiur usiamovnebebis gaTva- stresori, rogoricaa, magaliTad, sxeulis da-
liswineba araa sakmarisi; saWiroa, vicodeT is zianeba, sakuTari almodebuli saxlis naxva,
yoveldRiuri siamovnebebic, rasac cxovreba TiTqmis yvelas mier ganicdeba, rogorc safrTxe,
gvTavazobs. Tumca, bevri sxva stresori SesaZlebelia
Cven ukve mimovixileT adamianTa cxovrebaSi sxvadasxvagvarad ganisazRvros, imisda mixedviT,
stresis mravali wyaro. fsiqologebi sakmaod Tu rogoria Tqveni piradi cxovrebiseuli
didi xnis winaTac xvdebodnen, rom am sxvadasxva viTareba, konkretuli moTxovnis mimarTeba Tqvens
tipis stresorTa gavlena, didwilad, damoki- ZiriTad miznebTan, moTxovnebTan gamklavebis
debulia imaze, Tu ramdenad efeqturad SeuZlia SesaZleblobebi da sakuTari SesaZleblobebis
adamians, Tavi gaarTvas maT. axla ganvixiloT, Sefaseba. situacia, romelic mwvave distress iwvevs
ramdenad warmatebulad Tu warumateblad erT adamianSi, SeiZleba sruliadECveulebrivi
umklavdebian adamianebi stress. ram iyos meorisaTvis. SeecadeT, miaqcioT yurad-
Reba da gaiazroT cxovrebiseuli movlenebi,
romlebsac gansxvavebulad xedavT Tqven da
stresis daZleva Tqveni megobrebi da ojaxis wevrebi: zogierTi
situacia TqvenSi, magram ara Tqvens megobrebsa
Tu cxovrebaSi stresebi gardauvalia da Tu
da ojaxis wevrebSi, stress iwvevs. sxva movlenebi
qronikul stress SeuZlia cxovrebis dangreva
maTSi iwvevs stress, TqvenSi ki ara. ratom?
da adamianis ganadgureba, aucilebelia, viswav-
riCard lazarusi, romlis kognituri Sefa-
loT stresis marTva. daZleva exeba garegan da
sebis zogadi Teoria wavumZRvareT emociebis
Sinagan moTxovnebTan gamklavebis process,
ganxilvas, moTxovnaTa kognitur SefasebaSi or
rodesac es moTxovnebi, individis aRqmis Tanax-
stadias ganasxvavebs. pirveladi Sefaseba aRwers
mad, eWvqveS ayeneben, an aRematebian mis resursebs
moTxovnis seriozulobis sawyis Sefasebas. es
(Lazarus & Folkman, 1984). daZleva SeiZleba moicav-
stresi Tqvens cxovrebaSi

Sefaseba iwyeba kiTxvebiT: _ `ra xdeba?~ da `es


des qceviT, emociur an motivaciur reaqciebsa
CemTvis kargia, stresulia Tu CemTan araviTari
da azrebs. am qveTavs imis aRweriT daviwyebT,
kavSiri aqvs?~ Tu pasuxi meore kiTxvaze aris
Tu rogor zemoqmedebs kognituri Sefaseba imaze,
`stresulia~, Tqven afasebT stresoris poten-
rac ganicdeba, rogorc stresori. Semdeg gan-
ciur zemoqmedebas da arkvevT, ziani ukve
vixilavT daZlevis reaqciaTa tipebs; aRvwerT
arsebobs, Tu is mxolod savaraudoa da saWiroa
rogorc daZlevis zogad principebs, ise spe-
Tu ara qcevis ganxorcieleba (ix. cxrili 13.2).
daZleva (Coping) _ im garegan da Sinagan mo- Tu gadawyvetT, rom raRac unda iRonoT, iwyeba
TxovnebTan gamklavebis procesi, romelic meoradi Sefaseba. afasebT stresul viTarebasTan
aRiqmeba, rogorc safrTxis, an muqaris Semcve- gasamklaveblad Tqvens xelT arsebul pirovnul
li, an dauZleveli. da socialur resursebs da gansazRvravT saWiro
531
an fizikur stresorze. Tu karg fizikur formaSi
cxrili
13.2 xarT, maSin ukeT gaumklavdebiT stresors, vidre
maSin, roca ar xarT karg formaSi. SegiZliaT
mtkice gadawyvetilebis gamotanis/
naxoT, Tu ramdenad Seesabameba kognituri Se-
kognituri Sefasebis safexurebi
faseba Semamsubuqebeli cvladis gansazRvrebasac.
safexuri sakvanZo kiTxvebi is, Tu rogor SeafasebT stresors, momavalSi
1. gamowvevis Sefaseba riski seriozulia, gansazRvravs imas, Tu ra tipis daZlevis reaqci-
Tuki ar Sevicvlebi? ebis gamoyeneba dagWirdebaT. axla ganvixiloT
2. alternativebis es alternativa misa- daZlevis reaqciebis zogadi tipebi.
mimoxilva Rebi saSualebaa
gamowvevasTan
dasapirispireblad?
sakmarisad ganvixile
Cems xelT arsebuli daZlevis reaqciaTa tipebi
alternativebi?
3. alternativebis awon- romeli alternativaa warmoidgineT, rom mniSvnelovani gamocdis
dawona saukeTeso? dro axlovdeba. Tqven ifiqreT amis Sesaxeb,
akmayofilebs saukeTeso
alternativa arsebiT SeafaseT situacia da sruliad darwmunebuli
moTxovnebs? xarT, rom es stresuli situaciaa. risi gakeTeba
4. fiqri valdebulebis ganvaxorcielo SegiZliaT? mniSvnelovania imis aRniSvna, rom
aRebaze saukeTeso alternativa
da sxvebsac gavumxilo? daZleva SeiZleba win uswrebdes potenciurad
5. arCeul poziciaze riski seriozulia, stresul movlenas anticipatoruli daZlevis
myarad dgoma Tuki ar Sevicvlebi? formiT (Folkman, 1984). rogor unda gaumklavdeT
6. uaryofiTi ukukav- riski seriozulia,
Siris miuxedavad Tuki Sevicvlebi?
mosalodneli gamocdiT gamowveul stress?
rogor unda uTxraT mSoblebs, rom skolidan
gagricxes, an Seyvarebuls, rom igi aRar giyvarT?
moqmedebis SesaZleblobebs. Sefaseba grZeldeba stresuli situaciis anticipacia (anu winaswar
manam, sanam xdeba gamklavebis reaqciebis mo- warmosaxva) uamrav azrsa da grZnobas aRZravs,
sinjva. Tu pirveli reaqciebi araefeqturia da romelic Tavad SeiZleba iyos stresis gamomwvevi.
stresi narCundeba, iwyeba axali reaqciebi da ase xdeba intervius, sityviT gamosvlis, an ucnob
fasdeba maTi efeqturobac. adamianTan Sexvedrisas. saWiroa icodeT, rogor
kognituri Sefaseba stresis Semamsubuqebeli gaarTvaT Tavi stresul situacias.
cvladis magaliTia. stresis Semamsubuqebeli ganasxvaveben daZlevis or ZiriTad gzas imisda
cvladebi is cvladebia, romlebic cvlian mixedviT, Tu ra aris mizani: problemasTan
stresoris zemoqmedebas konkretuli tipis
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

uSaulo dapirispireba _ problemaze mimarTuli


stresul reaqciaze. Semamsubuqebeli cvladebi daZleva Tu stresiT gamowveuli diskomfortis
filtravs, an saxes ucvlis stresorebis Cveul Semcireba _ emociaze fokusirebuli daZleva
zemoqmedebas individis reaqciebze. magaliTad, (Billings & Moos,1982; Lazarusrus & Folkman,1984). am ori
Tqveni daRlilobis done da zogadi janmrTe- ZiriTadi midgomis ramdenime qvekategoria
lobis statusi Semamsubuqebeli cvladebia, mocemulia cxrilSi 13.3.
romlebic gavlenas axdenen imaze, Tu rogori daviwyoT problemaze mimarTuli daZleviT.
iqneba Tqveni reaqcia mocemul fsiqologiur `wavavloT xars rqebSi xeli,~ _ Cveulebriv,
ase aRiwereba problemuri situaciisTvis mzad-
stresis Semamsubuqebeli cvladebi (Stress mod- yofnis strategia. es midgoma moicavs yvela
erator variables) _ cvladebi, romlebic cvlian
strategias, romelic gamiznulia stresorebTan
mimarTebas stresorsa da mocemuli tipis stre-
sul reaqcias Soris. Ria qceviT uSualod dasapirispireblad; aseve,
problemis racionalurad gadaWris aqtivobebs.
anticipatoruli daZleva (Anticipatory coping) _
potenciurad saSiS movlenamde ganxorciele- xuligans an gaumklavdebiT, an gaeqceviT; ecdebiT
buli mcdelobebi, gadailaxos, Semcirdes, an mis mosyidvas qrTamiT, an sxva ramiT; Tqven
asatani gaxdes Seusabamoba aRqmul moTxovnebsa koncentrirdebiT gadasawyvet problemaze, an
da xelT arsebul resursebs Soris. stresis gamomwvev faqtorze; Tqven acnobierebT,
532
cxrili
13.3
daZlevis strategiebis taqsonomia
daZlevis strategiis tipi magaliTi

problemaze mimarTuli daZleva


stresoris Secvla, an misdami sakuTari brZola (safrTxis ganadgureba, moSoreba, an
damokidebulebis Secvla uSualo Sesusteba)gaqceva (safrTxisgan distancireba)brZolisa Tu
moqmedebebiT an/da problemis gadaWris gaqcevis variantebis SerCvea (molaparakeba, garigeba,
aqtivobebiT kompromisi)momavali stresis prevencia (sakuTari
winaaRmdegobis gawevis unaris gazrda, an anticipirebuli
stresoris Zalis Semcireba).
emociaze mimarTuli daZleva
me-s cvlileba imgvari moqmedebebiT, somatikaze mimarTuli aqtivobebi (SfoTvis sawinaaRmdego
romlebic ukeT agrZnobinebs adamians Tavs medikamentebis, relaqsaciis, bio-ukukavSiris
stresoris cvlilebis gareSe. gamoyeneba)kognitur sferoze mimarTuli aqtivobebi
(dagegmili garTobebi, fantaziebi, fiqrebi sakuTar
Tavze)Terapia damatebiTi SiSis gamomwvevi cnobieri, an
aracnobieri procesebis dasaregulireblad.

rom saWiroa moqmedeba, afasebT situacias da rovani strategiebis floba adapturia, radgan,
sakuTar resursebs da axorcielebT reaqcias, savaraudod, ufro advilad moaxerxebT am
romelic adekvaturia muqaris gasaneitraleblad Sesabamisobis miRwevas da stresul movlenasTan
an Sesamcireblad. problemis gadaWris amgvari gamklavebas. metic, imis codna, rom daZlevis
mcdelobebi sasargebloa kontrolirebadi sxvadasxvagvar strategiebs flobT, dagexma-
stresorebis, anu stresorebis samarTavad, rom- rebaT, gazardoT TqvenSi realuri unari, daak-
elTa Secvla, an Semcireba SesaZlebelia aseTi mayofiloT garemodan wamosuli moTxovnebi
moqmedebiT. aseTi stresorebis magaliTebia (Bandura,1986). TviTdarwmunebas mravali streso-
avtoritaruli ufrosi, an aradamakmayofilebeli ris Zlieri zegavlenisagan SeuZlia Tqveni dacva,
niSnebi. radgan rwmena imisa, rom mzadyofnaSi gaqvT
emociaze fokusirebuli midgoma ukeTesia daZlevis resursebi, aRkveTs stresul, qaotur
arakontrolirebadi stresorebis zegavlenis reaqcias: _ `ra gavakeTo?!~
samarTavad. davuSvaT, pasuxismgebeli xarT aqamde Cven stresorebis daZlevisadmi zogad
alcheimeriT daavadebuli mSoblis movlaze. midgomebs ganvixilavdiT, axla ki warmatebuli
msgavs situaciaSi ar arsebobs `xuligani~, rom- daZlevis specifikur kognitur da socialur
lis garemodan mocilebasac SeZlebdiT; Tqven midgomebs gavecnobiT.
ver geqnebaT garegani stresuli situaciis Sec-
vlis gzebis povnis SesaZlebloba. amis nacvlad
kognituri strategiebis modificireba
SeecdebiT, SecvaloT Tqveni grZnobebi da azrebi
stresTan adaptaciis Zlieri saSualeba stre-
stresi Tqvens cxovrebaSi

mis Sesaxeb imiT, rom alcheimeriT daavadebu-


lebze mzrunvelTa mxardaWeris jgufebSi gaer- sorebis Tqveneuli Sefasebebisa da maTi daZ-
TiandebiT, an relaqsaciis teqnikas daeuflebiT. levis Sesaxeb TavdacviTi kogniciebis Secvlaa.
es midgoma isev daZlevis strategias ganekuT- Tqven sxvagvarad unda gaiazroT mocemuli
vneba, radgan acnobierebT, rom Tqvens kargad situacia, Tqveni roli masSi da is kauzaluri
yofnas safrTxe emuqreba da am safrTxis Sem- atribuciebi, romlebsac arasasurveli Sedegis
cirebas cdilobT. asaxsnelad akeTebT. stresis fsiqikuri daZlevis
daZleva aris viTareba, romelSic, rac ufro ori gza arsebobs: sakuTriv stresorTa bunebis
met gansxvavebul strategias flobT, miT uke- gadafaseba da stresze sakuTar reaqciaTa Sesaxeb
Tesia (Taylor & Clark, 1986). daZleva rom warmatebuli codnis restruqturireba.
iyos, Tqveni resursebi aRqmul moTxovnas unda Cven ukve visaubreT imis Sesaxeb, rom adamia-
Seesabamebodes. amrigad, daZlevis mravalfe- nebi maT cxovrebaSi stresis gancdas, nawi-
533
Sedegebi moaqvs. amis gakeTebis saukeTeso xerxi
yoveldRiuri Canawerebis warmoebaa. es Canawerebi
adamianebs sakuTari problemebis mizezebisa da
Sedegebis terminebiT axlebur gaazrebaSi ex-
mareba da aZliereben maTi kontrolis gancdas.
SeiZleba aRmoaCinoT, magaliTad, rom Tqveni
niSnebi cudia (stresori), radgan yovelTvis
cota dros itovebT davalebis kargad Sesas-
ruleblad; II fazaSi adamianebi axali qcevebis
identificirebas iwyeben, romlebic aRkveTen
araadaptaciur, TviTdestruqciul qcevebs. albaT,
fiqsirebuli `samecadino dro~ unda gamoyoT,
an Ramis satelefono zarebi 10 wuTamde daiyvanoT;
III fazaSi, adapturi qcevebis ganxorcielebis
Semdeg, individebi afaseben TavianTi axali
qcevis Sedegebs, aqamde ganxorcielebuli da-
makninebeli Sinagani dialogis gareSe. nacvlad
imisa, rom uTxran sakuTar Tavs: `gamimarTla,
rom profesorma swored maSin gamiZaxa, roca
teqsti wakiTxuli mqonda~, isini amboben: `mixa-
ria, rom momzadebuli viyavi profesoris Seki-
TxvisaTvis. araCveulebrivia, rodesac mas Wkvia-
lobriv, cxovrebiseuli movlenebis Sefasebis nurad SegiZlia upasuxo~.
Sesabamisad akontroleben (Lazarus & Lazarus, 1994). es samfaziani midgoma reaqciebisa da sakuTari
garkveuli stresorebis Sesaxeb gansxvavebulad Tavis Sesaxeb gamonaTqvamebis inicirebas gulis-
fiqris swavla, maTTvis saxelis Secvla, an xmobs, romlebic SeuTavsebelia aqamde ganxor-
maTi warmosaxva naklebad saSiS (an, Tundac, cielebul damakninebel azrebTan. am gzis arCevis
sasacilo) konteqstSi warmoadgens kognituri Semdeg adamianebi acnobiereben, rom icvlebian
gadafasebis formas, rasac stresis Semcireba da mxolod sakuTar Tavs unda umadlodnen am
SeuZlia. RelavT imis gamo, rom sityviT unda cvlilebas, romelic momavali warmatebebis sa-
gamoxvideT didi, mkacri auditoriis winaSe? windaria.
stresoris gadafasebis erT-erTi teqnika aseTia: 13.4 cxrilSi mocemulia sakuTari Tavis Se-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

_ warmoidgineT, rom Tqveni potenciuri kritiko- saxeb axali tipis gamonaTqvamebis magaliTebi,
sebi darbazSi SiSvlebi sxedan, rac namdvilad romlebic stresul situaciebTan gamklavebaSi
Seamcirebs maT SiSismomgvrel Zalas. SfoTavT gvexmareba. stresis inokulaciis treningi war-
imis gamo, rom morcxvobas ver daZlevT wveu- matebiT gamoiyeneba sxvadasxva sferoSi.
lebaze, romelsac aucileblad unda daeswroT?
xom ar mogeZebnaT vinme Tqvenze metad morcxvi
saidan
da saubris dawyebiT simorcxvis daZlevaSi
daxmarebodiT? viciT
Tqven, aseve, SegiZliaT stresis marTva imiT,
stresis inokulaciis treningi
rom SecvaloT is, rasac sakuTar Tavs eubnebiT
tkivilis samarTavad
mis Sesaxeb da SecvaloT masTan mopyrobis xerxi.
kognitur-bihevioristma fsiqoTerapevtma donald am gamokvlevaSi monawileoba 60 spor-
maiCenbaumma (Donald Meichenbaum, 1977,1985,1993) tsmenma mamakacma miiRo, romelTac spor-
SemogvTavaza samfaziani procesi, romelic amgvar tuli travmis gamo muxlis qirurgiuli
stresis inokulacias (acras) iTvaliswinebs. I operacia CautardaT. sportsmenTa naxevari
fazaSi adamianebi sakuTari realuri qcevis ukeT samkurnalo jgufSi moxvda, sadac reabi-
534 gacnobierebas cdiloben: ra iwvevs mas da ra
13.4
cxrili me-4 Tavidan, albaT, gaxsovT, rogor aris
tkivilis gancda ganpirobebuli rogorc fizio-
sakuTari Tavisadmi mimarTvis logiuri, ise fsiqologiuri faqtorebiT. gankur-
magaliTebi, romlebic xels uwyoben nebis procesSi myof sportsmenebze Catarebuli
stresis daZlevas qvemoT mocemuli eqsperimenti gviCvenebs, Tu
rogor SeiZleba daZlevis teqnikebis gamoyeneba
momzadeba
me SemiZlia SevimuSavo misi daZlevis gegma. tkivilis fsiqologiuri komponentebis zogi-
ubralod mosafiqrebelia, ra SemiZlia gavakeTo erTi aspeqtis gasakontroleblad.
amisaTvis. es nerviulobaze ukeTesi gamosavalia.
warmatebuli daZlevis kidev erTi ZiriTadi
ar aris saWiro uaryofiTi mimarTva sakuTari
Tavisadmi, iazrovne racionalurad. komponentia Tqven mier stresorze gacnobie-
rebuli kontrolis daweseba, rwmena imisa, rom
konfrontacia
erTbaSad erTi nabiji; me SemiZlia am situaciis
SegiZliaT cvlilebis Setana romelime mov-
marTva. lenis, an gancdis msvlelobaSi (Vaughan, 1993).
es SfoTva aris is, rasac eqimi Tu gjeraT, rom SegiZliaT daavadebis mimdi-
miwinaswarmetyvelebda.
es aris Sexseneba Cemi daZlevis meqanizmebis nareobaze, an daavadebis yoveldRiur simptomebze
gasavarjiSeblad. zemoqmedeba, albaT, kargad axerxebT am daava-
dawynardi; Tavs vakontroleb, nela, Rrmad isunTqe. debasTan gamklavebas (Affleck et al., 1987), magram Tu
daZleva fiqrobT, rom stresis wyaro meore pirovnebaa,
rodesac SiSi geufleba, Seisvene. romlis qcevaze gavlenas ver axdenT, an situa-
yuradReba awmyoze SeaCere, ra maqvs gasakeTebeli?
nu ecdebi SiSis mTlianad gaqrobas, SeinarCune
ciaa, romelsac ver SecvliT, izrdeba imis
marTvad doneze. albaToba, rom am qronikul viTarebas fsiqo-
amaze uaresic SeiZleboda momxdariyo. logiurad ver gaumklavdebiT (Bulman & Wortman,
ubralod, sxva rameze ifiqre.
1977). individebi, romelTac SeuZliaT stresis
TviTganmtkiceba cnobieri kontroli iseTi fataluri daavadebis
gamomivida, me SevZeli amis gakeTeba. SemTxvevaSic ki, rogoric Sidsia, amiT TavianT
iseTi cudic ar yofila, rogorsac movelodi.
marTla kmayofili var Cemi miRwevebiT. fsiqikur da fizikur janmrTelobas argeben
(Thompson et al., 1994).
sanam samomavloT gamoyenebad kontrolis am
litaciis Cveulebriv programas stresis strategiebs daimaxsovrebT, stresis daZlevis
inokulaciis treningi daemata. treningi bolo aspeqti _ socialuri ganzomileba gan-
fokusirebuli iyo gamojanmrTelebis peri- vixiloT.
odis SfoTvisa da tkivilis saxeobebze
da xels uwyobda mamakacebs zemoT aR-
socialuri mxardaWera, rogorc stresis
werili kognituri restruqturizaciis
daZlevis resursi
teqnikebis gamoyenebaSi. danarCenma ocda-
aTma mamakacma mxolod reabilitaciis socialuri mxardaWera sxvebisTvis gaweuli
standartuli kursi gaiara. samocive mona- daxmarebaa, romelic amcnobs adamians, rom igi
uyvarT, masze zrunaven, afaseben da rom igi
stresi Tqvens cxovrebaSi

wiles sTxoves, moewodebinaT tkivilis


gancdis subieqturi Sefasebebi mkurna- sxva adamianebTan urTierTobisa da urTierT-
lobis dawyebamde da Semdeg aTive fizio- valdebulebebis qselSia CarTuli (Cohen & Syme,
Terapiuli sesiis win. miuxedavad imisa, 1985).Dsocioemociuri mxardaWeris am formebis
rom samkurnalo da sakontrolo jgufebi garda garSemomyof adamianebs SeuZliaT
didad ar gansxvavdebodnen erTmaneTisgan materialuri (fuli, transporti, bina) da
mkurnalobis dawyebamde an pirveli informaciuli mxardaWeris (rCeva, pirovnuli
testuri sesiis dros, danarCeni cxra Tera- gacnobierebuli kontroli (Perceived control) _
piuli sesiis ganmavlobaSi inokulaciis pirovnebis rwmena, rom SeuZlia movlenis, an
jgufis cdis pirebi gacilebiT nakleb gancdis msvlelobis, an Sedegebis Secvla;
tkivils aRniSnavdnen, vidre sakontrolo xSirad sasargebloa stresorebTan gamkla-
jgufis cdis pirebi (Ross & Berger,1996). vebisas.
535
arakatastrofuli qronikulad daavadebuli pacientebi mkvlevrebi cdiloben imis dadgenas, Tu ra
kiboTi daavadebuli pacienebi
tipis mxardaWeraa yvelaze sasargeblo sxvadasxva
specifikuri movlenis dros (Helgeson & Cohen,1996;
socialuri daxmarebis

60
yvelaze efeqturi

50 Kuijer et al., 2000).


40
%

30
20 saidan
10
0 viciT
emociuri informaciuli materialuri

mxardaWeris tipi
mxardaWeris wyaroebisa da tipebis
urTierTSedareba
suraTi
13.10 Seli teilori kolegebTan erTad Seis-
wavlida sxvadasxva tipis socialuri mxa-
socialuri mxardaWeris Rirebuleba
rdaWeris efeqturobas kiboTi daava-
aRqmuli socialuri mxardaWera, rogorc diagnozis
debulebTan (Dakof & Taylor, 1990; Taylor, 1986).
funqcia
(Martin, et. al., 1994, kiboTi daavadebuli pacientebis
avadmyofebi gansxvavebulad afasebdnen
monacemebi aRebulia Dakof&Taylor, 1990). sxvadasxva saxis mxardaWeris sargebli-
anobas. isini sasargeblod Tvlidnen mxo-
ukukavSiri, informacia) uzrunvelyofa. nebis-
lod meuRleebis, da ara eqimebis, an mom-
mieri adamiani, visTanac gaqvT mniSvnelovani
vlelebis `gverdiT yofnas~. meore mxriv,
socialuri urTierToba _ iqneba es ojaxis
avadmyofebisTvis mniSvnelovani iyo infor-
wevri, megobari, TanamSromeli Tu mezobeli _
maciis an rCevis miReba kiboTi daavadebuli
SesaZloa, saWiroebis SemTxvevaSi, Tqveni so-
sxva pacientebisagan, an eqimebisagan da
cialuri mxardaWeris qselis nawili iyos.
ara -_ ojaxisgan da megobrebisagan.
mravali gamokvleva miuTiTebs stresisadmi
ganurCevlad imisa, Tu visgan _ iqnebodnen
mowyvladobis SemcirebaSi socialuri mxar-
es eqimebi, megobrebi Tu ojaxis wevrebi _
daWeris Zalaze (Cohen & McKay, 1983). rodesac
modioda Tavsmoxveuli naZaladevi xalisi
adamianebs hyavT xalxi, visac SeuZliaT mimarTon,
da daavadebis simZimis daknineba, avadmyo-
isini ukeT axerxeben rogorc sakuTar yovel-
febi Tvlidnen, rom maT es arafers argebda.
dRiur problemebTan, ise samsaxurebriv stres-
ebTan, umuSevrobasTan, ojaxis rRvevasTan,
seriozul daavadebebTan da sxva katastrofebTan 13.10 suraTze mocemulia socialuri mxar-
gamklavebas (Gottlieb, 1981; Pilisuk & Parks, 1986). so-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

daWeris tipebis Sedareba efeqturobis mixedviT


cialuri mxardaWeris pozitiuri efeqtebi kibos da iseTi arakatastrofuli daavadebebis
scildeba stresuli movlenebis daregulirebas; mqone pacientebTan, rogoricaa: qronikuli Tavis
maT SeuZliaT diagnostirebuli daavadebisagan tkivili an gaRizianebuli kuW-nawlavis sin-
gankurnebis gaumjobeseba da daavadebiT gamow- dromi (Martini et al., 1994). monacemebi kidev erTxel
veuli sikvdilis riskis Semcireba (House et al.,1988 mowmobs, rom socialuri mxardaWeris optimaluri
Kulik & Mahler, 1989). erT-erT gamokvlevaSi Tir- tipi stresis sxvadasxva wyarosTvis gansxva-
kmlis mZime daavadebis mqone avadmyofTa sikvdi- vebulia. SegiZliaT moifiqroT mizezebi, Tu
lianobis koeficienti Seiswavleboda (Christensen ratom unda iyos emociuri mxardaWera ufro
et al., 1994). miRebuli Sedegebis mixedviT, ojaxis sasargeblo kiboTi daavadebulTaTvis, vidre
mxardaWeris sazomze miRebuli qulis erTi arc ise mZime daavadebebis mqone avadmyofe-
erTeuliT mateba sikvdilis albaTobis 13%-ian bisaTvis?
klebas ukavSirdeba.Q mkvlevrebi, agreTve, cdiloben gansazRvron,
Tu rodis iwveven mxardaWeris wyaroebi realurad
socialuri mxardaWera (Social support) _ sxva
adamianebis mier pirovnebisTvis stresTan gam- SfoTvis gazrdas. magaliTad, Tu vinme daJinebiT
klavebis mizniT gaweuli materialuri, socio- gTavazobT eqimTan daniSnul Sexvedraze an
kolejSi gasaubrebaze wamoyolas maSin, roca
536
emociuri da informaciuli mxardaWera.
Tqven marto wasvla girCevniaT, amis gamo SeiZ- saWiroebis SemTxvevaSi sxvebi Tqvens gverdiT
leba damatebiTi SfoTva ganicadoT (Coyne et al., aRmoCndebian maSinac ki, Tu stresis gancdisas
1988); aseve, mZime daavadebis mqone avadmyofebma, faqtobrivad arc ki mimarTavT maT daxmare-
SesaZloa, ver gaamarTlon maT socialur wreSi bisaTvis. erT-erTi yvelaze mniSvnelovani Setyo-
Semavali adamianebis molodinebi. bineba `fsiqologia da cxovrebidan~ isaa, rom
yovelTvis unda imuSaoT, rogorc socialuri
mxardaWeris qselis Semadgenelma rgolma da
saidan
arasodes misceT Tavs ufleba, iyoT socialurad
viciT izolirebuli.
stresze msjelobisas Cven araerTxel aRvniS-
molodinebi da qronikul
neT stresis gavlena fizikur da fsiqologiur
daavadebasTan adaptacia
keTildReobaze. axla uSualod ganvixilavT,
mkvlevrebi amowmebdnen, Tu ra gavlenas Tu rogor iyeneben fsiqologebi avadmyofobisa
axdens avadmyofebis mier garSemomyof da janmrTelobis sakiTxebis Sesaxeb gamokvle-
adamianTa molodinebis aRqma daavadebasTan vebiT miRebul codnas.
maT adaptaciaze. avadmyofebs Tirkmlebis
daavadebis bolo stadia hqondaT, yvelas
sWirdeboda dializi. mkvlevrebi sTxovdnen
Sejameba
maT, rom skalaze (`srulebiT ar veTan-
xmebi~-dan `srulebiT veTanxmebi~-mde) stress iwvevs stresorebi _ stimulebi, rom-
SeefasebinaT iseTi debulebebi, rogoricaa, lebic organizmisagan garkveul reaqcias mo-
magaliTad, `xandaxan vgrZnob, rom Cemi iTxoven. stresi iwvevs fiziologiur pasuxebs,
ojaxi da megobrebi moelian Cemgan, rom romlebic amzadeben organizms moqmedebisaTvis.
gacilebiT ukeT moverevi Cems daavadebas, rodesac amgvari pasuxebi zedmetia, safrTxe
vidre es realurad SemiZlia~ da `zogjer eqmneba imunur sistemas, ramac SesaZloa gamoiw-
vfiqrob, rom Cemi ojaxi da megobrebi vios fsiqosomaturi daavadebebi. sxvadasxva saxis
moelian Cemgan sakuTar mkurnalobaze meti stresors, rogoricaa: cxovrebiseuli cvli-
pasuxismgeblobis aRebas, vidre es rea- lebebi, yoveldRiuri usiamovnebebi, matravmi-
lurad SemiZlia~. mkvlevrebi, aseve, zo- rebeli movlenebi, sxvadasxva saxis fsiqolo-
mavdnen, Tu ramdenad kargad axerxebdnen giuri efeqti aqvs.
pacientebi avadmyofobis daZlevas. Sede- stresis daZleva xSirad maSin iwyeba, rodesac
gebma aCvena Zlieri dadebiTi korelacia adamianebi moTxovnis gansazRvris mizniT
molodinebsa da distresis xarisxs Soris. afaseben situacias. safrTxis mimarT adamianebi
magaliTad, pacientebTan, romlebic sa- iyeneben stresis daZlevis problemaze orien-
kuTari ojaxisa da megobrebis molodinebs tirebul, an emociaze orientirebul gzebs. maT,
aRiqvamdnen, rogorc gadaWarbebuls, ufro aseve, SeuZliaT, stresTan gamklaveba stresoris
mosalodneli iyo Civili depresiisa da xelaxali SefasebiT, an stresze reaqciebis
cxovrebis dabali xarisxis Sesaxeb (Hatchett
stresi Tqvens cxovrebaSi

Sesaxeb codnis restruqturizaciiT. stresis


et al.,1997). inokulaciis (acris) treningi kogniciaTa res-
truqturizaciis erT-erTi programaa. adamianebi
rogorc Cans, pacientebis megobrebi da ojaxis ukeTesad axerxeben stresis daZlevas, rodesac
wevrebi yvelafers akeTebdnen maTTvis mxar- grZnoben, rom akontroleben situacias. socia-
daWeris uzrunvelsayofad, Tumca, maTi molo- luri mxardaWera saukeTesoa maSin, rodesac is
dinebi pacientebisadmi zrdida am ukanasknelTa individis moTxovnebs Tanxvdeba. socialuri
distress. interaqcia, SesaZloa, uaryofiTi iyos, rodesac
efeqturi socialuri mxardaWeris qselis adamianebi grZnoben, rom maT ar SeuZliaT
nawilad yofna niSnavs Tqvens rwmenas, rom arsebuli molodinebis gamarTleba.

537
xarisxis gaumjobesebisaTvis. winamdebare Tavi
janmrTelobis fsiqologia venesuelis varaos kulturisTvis damaxasiaTe-
beli gankurnebis ritualis magaliTiT daviwyeT.
rogorc aRvwereT, mkurnali mowveuli iyo avad-
ra wvlili SeaqvT fsiqikur procesebs cudad myofi biWis sxeulSi Casaxlebuli sulebis
da kargad yofnis gancdaSi? Cven ukve war- gansadevnad. mkurnalma Seasrula tradiciuli
mogidgineT sakmarisi sabuTi imisa, rom pasuxi gankurnebis ceremonia. mSoblebma biWis gamoj-
am kiTxvaze aris: _ `sakmaod didi~. janmrTelo- anmrTeleba mkurnalis moqmedebebs miaweres
bisaTvis fsiqologiuri da socialuri faqto- (Briggs,1996).
rebis mniSvnelobis aRiarebam xeli Seuwyo axali msgavsi rwmenis arsebobas SeiZleba sxva
sferos _ janmrTelobis fsiqologiis _ gan- kulturebSic SexvdeT. magaliTad, navajoSi
viTarebas. janmrTelobis fsiqologia fsiqo- daavadebas, avadmyofobasa da kargad yofnas
logiis dargia, romelic mowodebulia imis socialur harmonias da gonebasa da sxeuls
dasadgenad, Tu rogor inarCuneben adamianebi Soris urTierTqmedebebs miawerdnen. huazos cneba
janmrTelobas; ratom xdebian isini avad da navajoSi niSnavs harmonias, sulier simSvides,
rogor reagireben avadmyofobaze (Taylor, 1986,1990). saTnoebas, idealur ojaxur urTierTobebs, mSve-
janmrTeloba gulismobs sxeulisa da gonebis nierebas xelovnebasa da xelobaSi, sxeulisa
zogad mdgomareobas, romelic aRiwereba da sulis sijansaRes. avadmyofoba ganixileba,
siZlierisa da energiulobis terminebiT. es ar rogorc borotebiT gamowveuli nebismieri
aris ubralod daavadebis an dazianebis arar- disharmoniis Sedegi, romelic isadgurebs
seboba, aramed am SemTxvevaSi saqme imas ufro adamianSi tabus darRvevis, jadoqrobis, zedmeti
exeba, Tu ramdenad kargad funqcionireben damyolobis, boroti ocnebebis gamo. tradici-
sxeulis Semadgeneli nawilebi erTad. janmrTe- uli gankurnebis ceremonia gulisxmobs avad-
lobis fsiqologiis Sesaxeb msjelobas davi- myofobis gandevnasa da janmrTelobis aRdgenas
wyebT imis aRweriT, Tu rogor scildeba avad- ara marto Samanis mkurnalobiT, aramed ojaxis
myofobis tradiciul dasavlur models is yvela wevris erToblivi ZalisxmeviT, romlebic
filosofiuri mimdinareoba, romelic safuZvlad avadmyofTan erTad cdiloben huazos mdgomare-
udevs mocemul sferos. Semdeg ganvixilavT obis dabrunebas. tomis nebismieri wevri avad-
janmrTelobis fsiqologiis wvlils daavadebisa myofobas miiCnevs ara avadmyofis pirad pasuxis-
da disfunqciis prevenciasa da mkurnalobaSi. mgeblobad (da danaSaulad), aramed ganixilavs,
rogorc ufro zogadi disharmoniis niSans,
romelic unda aRikveTos Temuri gankurnebis
janmrTelobis ritualebiT. es kulturuli orientacia garan-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

biofsiqosocialuri modeli tias iZleva, rom Zlieri socialuri mxardaWeris


qseli avtomaturad daexmareba pacients.
janmrTelobis fsiqologia janmrTelobis
biofsiqosocialuri modeliT xelmZRvanelobs. janmrTelobis fsiqologia (Health psychology)
am midgomis safuZvlebs mraval aradasavlur _ fsiqologiis dargi, romelic mowodebulia
kulturaSi vxvdebiT. sanam biofsiqosocialuri imis dasadgenad, Tu rogor inarCuneben ada-
mianebi janmrTelobas, ratom xdebian isini
modelis gansazRvrebas CamovayalibebdeT,
avad da rogor reagireben avadmyofobaze.
ganvixiloT zogierTi aradasavluri tradicia.
janmrTeloba (Health) _ sxeulisa da gonebis
zogadi mdgomareoba, romelic aRiwereba sim-
janmrTelobis dacvis tradiciuli tkicisa da energiulobis terminebiT. es ar
praqtika aris ubralod daavadebis, an dazianebis ar-
arseboba.
fsiqologiuri principebi avadmyofobis
huazo (Hozho) _ navajos (Navajo) kulturaSi
mkurnalobasa da janmrTelobis SenarCunebaSi arsebuli cneba, romelic niSnavs harmonias,
yvela droSi gamoiyeneboda. bevr kulturaSi sulier simSvides, saTnoebas, idealur ojaxur
esmiT sazogadoebrivi janmrTelobisa da urTierTobebs, mSvenierebas xelovnebasa da
538 relaqsaciis ritualebis mniSvneloba cxovrebis xelobaSi da sxeulisa da sulis sijansaRes.
fsiqologi janmrTelobas ganixilavs, rogorc
dinamikur mravalganzomilebian movlenas.
optimaluri janmrTeloba, anu kargad yofna
(wellness) moicavs Tqveni cxovrebis fizikur,
inteleqtualur, emociur, sulier, socialur
da garemos aspeqtebs. rodesac daavadebis
prevenciis, an adreul etapze misi gamovlenis
mizniT garkveul qmedebebs axorcielebT, Tqven
janmrTelobis sakeTildReod iqceviT. janmrTe-
lobis fsiqologiis zogad mizans warmoadgens
fsiqologiuri codnis gamoyeneba kargad yofnasa
da janmrTelobasTan dakavSirebuli pozitiuri
qcevis xelSewyobisaTvis. ganvixiloT aRniSnul
mizanTan dakavSirebuli Teoriebi da kvlevebi.

janmrTelobis profilaqtika
biofsiqosocialuri modelisken cneba janmrTelobis profilaqtika niSnavs
Cven axlaxan vnaxeT, rom aradasavlur kul- zogadi strategiebisa da konkretuli taqtikis
turebSi gankurnebis praqtika xSirad sxeulsa ganviTarebas, romelic miznad isaxavs adamianTa
da gonebas Soris kavSiris arsebobas gulisxmobs. avad gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
amis sapirispirod, Tanamedrove mecnieruli XXI saukuneSi avadmyofobis prevencia XX
azrovneba, ZiriTadad, biosamedicino models saukunis dasawyisisgan gansxvavebul amocanebs
eyrdnoba, romelic sxeulisa da gonebis dua- ayenebs (Matarazzo, 1984). 1900-ian wlebSi sikvdilis
listuri koncefciiT xelmZRvanelobs. am mode- upirveles mizezs infeqciuri daavadebebi
lis Tanaxmad, medicina fizikur sxeuls suli- warmoadgenda. am periodSi praqtikosma eqimebma
sagan damoukideblad mkurnalobs. goneba mniS- wamoiwyes pirveli revolucia amerikul sazo-
vnelovania mxolod emociebisa da rwmenebisaTvis gadoebrivi janmrTelobis dacvis sistemaSi.
da cota ram Tu SeuZlia gaakeTos sxeulis kvlevebis, sazogadoebrivi ganaTlebis, vaqcinebis
realobisaTvis; Tumca, droTa ganmavlobaSi ganviTarebisa da sazogadoebrivi janmrTelobis
mecnierebma daiwyes urTierTqmedebaTa tipebis standartebis cvlilebebis (rogoricaa narCe-
aRnusxva, romelTa SemTxvevaSic ar muSaobs xisti nebis kontroli da kanalizacia) saSualebiT
biosamedicino modeli. Tqven ukve naxeT maT TandaTanobiT SeZles sikvdilianobis
zogierTi maTgani: karg da cud cxovrebiseul
movlenebs SeuZliaT gavlena moaxdinon imunuri biofsiqosocialuri modeli (Biopsychosocial mo-
del) _ janmrTelobisa da avadmyofobis modeli,
sistemis funqcionirebaze; adamianebi met-
romlis mixedviT, nervuli sistemis, imunuri
janmrTelobis fsiqologia

naklebad moqnilebi arian stresis uaryofiT sistemis, qceviTi stilis, kognituri pro-
SedegebTan mimarTebaSi; adekvaturma socialurma cesebisa da garemo faqtorebis urTierTkavSirma
mxardaWeram SeiZleba Seamciros sikvdilis SeiZleba adamiani avad gaxdomis riskis winaSe
albaToba. amgvari gaazrebis Sedegad Camoyalibda daayenos.
biofsiqosocialuri modelis sami komponenti: kargad yofna (Wellness) _ optimaluri janmrTe-
`bio~ miuTiTebs biologiuri avadmyofobis rea- loba, romelic aerTianebs fizikur, inteleqtu-
lur arsebobaze, `fsiqo~ da `socialuri~ ki _ alur, emociur, sulier, socialur da garemos
sxvadasxva sferoSi sruli da aqtiuri fun-
janmrTelobis fsiqologiur da socialur
qcionirebis unars.
komponentebze.
janmrTelobis profilaqtika (Health promotion)
biofsiqosocialuri modeli fizikur jan-
_ zogadi strategiebisa da konkretuli taqtikis
mrTelobas gonebis mdgomareobasa da garemom- ganviTareba, romelic miznad isaxavs adamianTa
cvel samyarosTan akavSirebs. janmrTelobis avad gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
539
didi raodenobiT miReba, mgzavroba usafrTxo-
cxrili
13.5 ebis Rvedebis gareSe, stresebiT savse cxovreba
_ yvelaferi es garkveul rols asrulebs iseTi
sikvdilis ZiriTadi mizezebi aSS-Si,
daavadebebis CamoyalibebaSi, rogorebicaa: kibo,
1998 weli
gulis daavadebebi, dambla, agreTve, ubeduri
sikvdilis
sikvdili- SemTxvevebisa da TviTmkvlelobebisas. civili-
rangi sikvdilis mizezi mizezebis
anobis
xelSemwyobi zaciis aRniSnul daavadebebTan dakavSirebuli
procenti
faqtorebi
qcevebis SecvliT mravali daavadebisa da naad-
1 31.0 gulis daavadeba DS
revi sikvdilis prevencia gaxdeba SesaZlebeli.
2 23.2 kibo DS
3 6.8 dambla DS am codnaze dayrdnobiT advilia garkveuli
4 4.8 filtvebis obstruq-
rekomendaciebis mocema, magram ufro sasurvelia,
ciuli daavadebebi S
5 4.2 yvela saxis ubeduri rom janmrTeloba iseTi kargi Cvevebis Semu-
SemTxveva A SavebiT SeinarCunoT, romlebic CamoTvlilia
1.9 mxolod avtoavariebi A
6 3.9 pnevmonia da gripi S 13.6 cxrilSi. bevri maTgani, albaT, ukve nacnobia
7 2.8 diabeti D TqvenTvis. miuxedavad amisa, janmrTelobis
8 1.3 TviTmkvleloba A
9 1.1 Tirkmlebis daavadebebi fsiqologebi gamoiyeneben fsiqologiur prin-
10 1.1 RviZlis qronikuli cipebs imis albaTobis gasazrdelad, rom Tqven
daavadeba da cirozi A
marTla gaakeTebT imas, rac TqvenTvis kargia.
* D=kveba; S =moweva; A =alkoholi amis demonstrirebis mizniT axla ganvixiloT
ori konkretuli Tema: moweva da Sidsi.

mniSvnelovnad Semcireba iseTi daavadebebis


moweva
SemTxvevaSi, rogoricaa: gripi, tuberkulozi,
poliomieliti, wiTela da yvavili. SeuZlebelia imis warmodgena, rom nebismierma,
Tu mkvlevrebs cxovrebis xarisxis gaumjo- vinc ki waikiTxa es wigni, ar icoda, rom Tambaqos
besebSi surT wvlilis Setana, cxovrebis moweva Zalian saxifaToa. yovelwliurad
stilTan dakavSirebuli faqtorebiT gamowveuli daaxloebiT 400 000 adamiani kvdeba mowevasTan
sikvdilianobis Semcirebas unda ecadon (ix. dakavSirebuli daavadebebiT. aSS-Si yovel-
cxrili 13.5). sigaretis moweva, Warbi wona, wliurad kiboTi gardacvalebis SemTxvevaTa 30%-
cximisa da qolesterinis didi raodenobiT ze meti swored Tambaqos moxmarebiTaa gamowveuli
Semcveli sakvebisa da alkoholiani sasmelebis (Skaar et al., 1997). miuxedavad amisa, 60 milioni
adamiani aSS-Si jer kidev mwevelia. mwevelTa
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

70% ambobs, rom surs mowevisTvis Tavis danebeba,


cxrili
13.6 magram ver axerxebs (daavadebaTa kontrolisa
da prevenciis centri, 1997). janmrTelobis
aTi nabiji pirovnuli keTildReobisaken fsiqologebs ainteresebT orive sakiTxi: (1)
1. regularulad ivarjiSeT.
2. miiReT noyieri, balansirebuli sakvebi (mdidari ratom iwyeben adamianebi mowevas _ amiT
bostneuliT, xiliT, marcvleuliT, naklebi cximiTa fsiqologebi SeZleben mis prevencias da (2)
da qolesteriniT).
3. SeinarCuneT optimaluri wona.
rogor daexmaron adamianebs mowevisaTvis Tavis
4. iZineT 7-8 saaTi Ramis ganmavlobaSi, daisveneT danebebaSi _ riTic adamianebi SeZleben miiRon
yoveldRe.
5. mgzavrobisas isargebleT usafrTxoebis RvedebiT
`eqsmwevelad~ gadaqcevasTan dakavSirebuli
da velosipedis CafxutiT. mniSvnelovani sargebeli.
6. ar moswioT sigareti da ar miiRoT narkotikebi. analizi imisa, Tu ratom iwyebs zogierTi
7. zomierad, an saerTod ar miiRoT alkoholi.
8. iqonieT mxolod daculi, usafrTxo sqesobrivi adamiani Tambaqos mowevas, pirovnul Tvisebebsa
urTierTobebi. da socialur faqtorebze fokusirdeba. individTa
9. regularulad gaiareT samedicino-
stomatologiuri Semowmebebi; daicaviT samedicino erT-erT tips, romelTanac Tambaqos moweva
reJimi. asocirdeba SegrZnebaTa maZieblebi uwodes
10. CamoiyalibeT optimisturi damokidebuleba da
SeiZineT megobrebi. (Zuckerman,1988); ufro mosalodnelia, rom aseTma
540 individebma sarisko qmedebebi ganaxorcielon.
erT-erT gamokvlevaSi qalebisa da mamakacebis logiurad mzad iqneba janmrTelobis sakeTil-
pirovnuli Tvisebebis Sefasebis monacemebi, dReo qcevis gansaxorcieleblad.
romlebic XX saukunis 60-ian wlebSi (1964-1967) mowevis Sewyvetaze mimarTuli warmatebuli
miiRes, Seadares XX saukunis 80-iani wlebis mkurnaloba mwevelis rogorc fiziologiuri,
bolos (1987-1991) maT `mweveli-aramwevelis~ ise fsiqologiuri moTxovnilebebis dakmayofil-
qcevas. qalebi da mamakacebi, romlebic 60-ian ebas moiTxovs (Tsoh et al., 1997; U.S. Department of
wlebSi sakuTar Tavs axasiaTebdnen, rogorc health and Human Services, 2000). fiziologiur
SegrZnebebis maZieblebs, 20-25 wlis Semdeg ufro doneze mwevelebi saukeTesod eqvemdebarebian
mosalodneli iyo, rom mwevelebi yofiliyvnen nikotinis Semcvleli Terapiis iseT efeqtur
(Lipkus et al., 1994). savaraudoa, rom pirovnuli formas, rogoricaa nikotinis plastiri da
faqtorebi mWidrod ukavSirdeba zogierTi nikotinis saReWi rezinebi. fsiqologiur doneze
jgufis wevrebis Sefasebebs; anu, miuxedavad mwevelebma unda gaiazron, rom arsebobs uamravi
imisa, an swored imitom, rom moweva mavnebelia eqsmweveli da rom TambaqosaTvis Tavis danebeba
janmrTelobisaTvis, is `magaria~ (Leary et al., 1994). SesaZlebelia. garda amisa, mwevelma unda
es gansakuTrebiT mozardebSi SeiZleba iyos daiswavlos Zlieri ltolvis daZlevis stra-
ase. janmrTelobis fsiqologebi Tvlian, rom tegiebi, romelic Tan axlavs TambaqosaTvis Tavis
mowevis warmatebuli prevencia mowevis Sefasebis danebebis mcdelobebs. mkurnaloba xSirad moi-
Secvlas _ `magaridan~ `cudisken~ _ gulisxmobs. cavs Cven mier adre aRweril daZlevis kognitur
ukeTesia, Tu saerTod ar daiwyebT mowevas, xerxebs, romlebic saSualebas aZleven adamians,
magram rogor SeiZleba daexmaros TambaqosaTvis Seamsubuqos masze mravali stresoris zemoqme-
Tavis danebebis swavlaSi Catarebuli kvlevebi deba. mowevasTan dakavSirebiT adamianebs as-
maT, vinc ukve eweva? miuxedavad imisa, rom bevrma wavlian, Tu rogor moZebnon Tavis daRwevis
adamianma uSedegod scada mowevisTvis Tavis gzebi situaciebidan, romlebmac SeiZleba kvlav
danebeba, daaxloebiT 35 milionma amerikelma gauRviZon mowevis Jini.
samudamod mainc daaneba Tavi mowevas. 90%-ma es
damoukideblad, specialuri samkurnalo prog-
Sidsi
ramebis gareSe SeZlo. mkvlevrebma gansazRvres
is etapebi, romelsac adamianebi gadian, rac Sidsi _ es aris SeZenili imunodeficitis
TambaqosaTvis Tavis danebebis mzard mzadyofnas sindromi. miuxedavad imisa, rom aTasobiT
mowmobs (DiClemente et al., 1991; Prochaska et al., 1993): adamiani kvdeba am saSineli daavadebiT, mravali
adamiani cxovrobs aiv infeqciiT. aiv (adamianis
gansjis wina periodi _ mweveli jer ar imunodeficitis virusi) aris virusi, romelic
fiqrobs mowevisTvis Tavis danebebaze; anadgurebs sisxlis TeTr ujredebs (T limfo-
gansja _ mweveli fiqrobs mowevisTvis citebs), riTac azianebs imunur sistemas da
Tavis danebebaze, Tumca, jer ar axorcielebs asustebs sxeulis unars, SeebrZolos sxva daava-
cvlilebebs qcevaSi; debebs. individi mowyvladi xdeba mTeli rigi
momzadeba _ mweveli ukve mzad aris, rom sxva virusuli da baqteriuli infeqciebis mi-
janmrTelobis fsiqologia

Tavi daanebos mowevas; marT, ramac SeiZleba sicocxlisaTvis iseTi


moqmedeba _ mweveli axorcielebs saSiSi daavadebebi gamoiwvios, rogoricaa: kibo,
gansazRvrul qmedebebs dasaxuli qceviTi meningiti da pnevmonia. virusiT Tavdapirveli
miznebis misaRwevad;
Sidsi (AIDS) _ SeZenili imunodeficitis sin-
SenarCuneba _ axla mweveli ukve aramwe-
dromis abreviatura, sindromi gamowveulia
velia da cdilobs am mdgomareobis SenarCunebas. virusiT, romelic azianebs imunur sistemas da
asustebs organizmis unars, SeebrZolos infeq-
mocemuli analizi gvafiqrebinebs, rom yvela cias.
mweveli fsiqologiurad erTnairi ar aris mo-
aiv (HIV)_ adamianis imunodeficitis virusi,
wevisTvis Tavis danebebis sakiTxSi. intervencia romelic azianebs sisxlis TeTr ujredebs
imgvarad unda iyos dagegmili, rom manamde (limfocitebs), riTac asustebs organizmis
zrdides mwevelis mzadyofnis, sanam is fsiqo- imunur sistemas; aiv infeqcia iwvevs Sidss.
541
fsiqologia XXI saukuneSi

janmrTeli adamianebi 2010 wlisaTvis

Tu Tqven aSS-Si cxovrobT, lTa raodenobis Semcireba 40%- aumjobesebs garegnobas). ro-
Tqveni mTavroba momdevno aTi dan 20%-mde; gorc ki individebi treningis
wlis gegmas gTavazobT: aSS-is • im mozrdilTa raodenobis Semdgom _ gansjisa da Senar-
janmrTelobisa da mosaxleobis gazrda 15%-dan 30%-mde, rom- Cunebis _ etapebze gadadian,
momsaxurebis departamentma lebic regularulad saSualo yuradRebis koncentracia wi-
Seqmna programa saxelwodebiT xarisxis fizikuri aqtivobiT naaRmdegobidan sargeblobaze
_ `janmrTeli adamianebi 2010~, arian dakavebulni (30 wuTi, gadainacvlebs.
sadac mocemulia konkretuli TiTqmis yoveldRe). rogor unda moaxerxoT
rekomendaciebi pirovnuli da TqvenTvis, albaT, cnobilia, gansjis wina etapis daZleva,
sazogadoebrivi janmrTelo- Tu ratom girCevT es programa Tu Tqven jer kidev ar var-
bisaTvis aucilebeli qcevebis regularulad varjiSs, anu jan- jiSobT regularulad?
Sesaxeb. programas ori zogadi mrTelobis mTavari gaumjobeseba mkvlevrebi miuTiTeben, rom
mizani aqvs: (1) gansxvavebebis miiRweva iseTi varjiSebiT, ro- adamianebs SeuZliaT iseTi
Semcireba janmrTelobis statu- goricaa: velosipediT siaruli, strategiebis daswavla, rom-
sebs Soris mosaxleobis sxva- curva, sirbili da Cqari sia- lebic saSualebas miscemT maT,
dasxva fenaSi _ moxucebSi, rulic ki. es aqtivobebi iwveven daZlion varjiSis xelisSem-
umciresobebsa da bavSvebSi da gulisa da respiratoruli sis- Sleli dabrkolebebi (Simkin &
(2) janmrTeli cxovrebis xan- temis mdgomareobis gaumjobese- Gross, 1994). Tqven SegiZliaT
grZlivobis gazrda. fsiqolo- bas, kunTebis tonusis gaZlie- zustad iseve ganixiloT var-
gebi orive miznis ganxorcie- rebas da bevri sxva sargebelic jiSis dawyeba, rogorc nebis-
lebaSi Seitanen TavianT wvlils. moaqvT janmrTelobisaTvis. mieri sxva situacia, romelic
rac Seexeba pirvel mizans, rogor SeiZleba janmrTelo- stresis dasaZlevad Tqvengan
fsiqikuri janmrTeloba Seta- bis fsiqologiis codna daex- kognitur Sefasebas moiTxovs.
nilia `janmrTelobis statusis~ maros adamians dadebiTi efeq- ecadeT dagegmoT cxovreba ise,
kategoriaSi. ukve ramdenime we- tebis miRebaSi? mkvlevrebi swav- rom varjiSi ganixilebodes,
lia fsiqologebi did energias loben, Tu vin da ratom mimarTavs rogorc jansaRi garToba.
xarjaven sazogadoebis sxva- regularul varjiSs da cdi- Tqven, aseve, unda icodeT, rom
dasxva jgufebSi fsiqikuri jan- loben gansazRvron is prog- Tqveni kolejis bevr students
mrTelobis dacvis gaumjobe- ramebi Tu strategiebi, romlebic aqvs `Cavardnebi~ rogorc kve-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

sebaze. meore mizani uSualod yvelaze metad exmarebian adamia- bis, ise varjiSis Tvalsaz-
exeba kvalifikacias, rasac fsi- nebs varjiSis daiwyebasa da risiT: rodesac akademiuri
qologebi janmrTelobis pro- gagrZelebaSi (Dishman & Buckworth, stresis periodebi gaivlis,
filaqtikis sagnad miiCneven. 1997). faqtobrivad, varjiSis isini cudi kvebidan da mini-
programa `janmrTeli adamiane- dawyebisTvis mzadyofnas igive maluri varjiSidan jansaR
bi 2010~-is mizania, rom adamia- modeli miesadageba, romelic qcevas ubrundebian (Griffin et
nebma Secvalon janmrTelo- mowevisaTvis Tavis danebebisTvis al.,1993). rogor unda Camoa-
basTan dakavSirebuli qcevebi. mzadyofnis SemTxvevaSi moqme- yaliboT Tqveni azrebi ise, rom
rogorc vnaxeT, es janmrTe- debs (Myers & Roth,1997). gansjis Tavi aaridoT amgvar paterns?
lobis fsiqologiis kvlevebis wina etapze adamianTa yuradReba, scadeT daexmaroT programas
mniSvnelovani sakiTxia. ZiriTadad, koncentrirebulia im `janmrTeli adamianebi 2010~
es sakiTxi rom gavagrZeloT, winaaRmdegobebze, romlebic dasaxuli miznebis miRwevaSi.
ganvixiloT ori konkretuli xels uSlian varjiSis dawyebas www.health.gov/healthypeople
mizani programidan `janmrTeli (magaliTad, drois ukmarisoba, es `janmrTeli adamianebi
adamianebi 2010~: varjiSisas partnioris ararse- 2010~-is veb-gverdis misamarTia,
• samuSao saaTebSi fizikuri
boba), vidre im sargeblobaze, sadac SegiZliaT gaecnoT
romelic moaqvs varjiSs (maga- programis 467 konkretul mi-
aqtivobiT dakavebul mozrdi-
liTad, exmareba relaqsaciaSi,
542
zans.
inficirebidan simptomebis gamovlenamde periodi Sesabamis damokidebulebebSi, Rirebulebebsa da
(sainkubacio periodi) SeiZleba xuTi weliwadi qcevebSi. Sidsis sawinaaRmdego warmatebuli
an meti iyos. miuxedavad imisa, rom aiv virusiT intervenciisaTvis saWiroa sami komponenti (Fisher
inficirebulTa did nawils ar aqvs Sidsis et al,. 1994, 1996; Yzer et al., 1998):
samedicino diagnozi, maT mudmivi stresis qveS
informacia _ adamianebs unda miewodebo-
cxovreba uwevT, rom nebismier dros am saxifaTo
deT informacia imis Sesaxeb, Tu rogor gadadis
daavadebam SeiZleba uecrad iCinos Tavi.
Sidsi da rogor SeiZleba misi Tavidan acileba;
dResdReobiT ukve arsebobs mkurnaloba, romelic
maT unda miiRon konsultacia usafrTxo seqsis
SesaZlebels xdis Sidsis sruli siZlieriT
(magaliTad, sqesobrivi kontaqtis dros pre-
Semotevis gadavadebas, magram ar arsebobs arc
zervativis gamoyenebis Sesaxeb) da steriluri
Sidsisgan gankurnebis saSualeba da arc misi
SpricebiT sargeblobis Taobaze;
gavrcelebis Tavidan asacilebeli vaqcina.
aiv virusiT inficireba ar xdeba haeriT. motivacia _ adamianebi unda iyvnen moti-
inficirebisTvis aucilebelia sisxlTan uSua- virebulni Sidsis prevenciis ganxorciele-
lo kontaqti. zogadad, aiv virusi erTi ada- bisaTvis;
mianidan meores SeiZleba gadaedos ori gziT:
qceviTi unar-Cvevebi _ adamianebs unda
(1) sqesobrivi kontaqtis dros sisxlis an spermis
aswavlon miRebuli codnis praqtikaSi gamo-
gacvliT da (2) wamlis ineqciisaTvis gankuT-
yeneba.
vnili intravenuli nemsebisa da Spricebis
saziarod sargeblobisas. virusi, aseve, SeiZleba ratomaa aucilebeli samive komponenti?
gadavides sisxlis gadasxmiT da im samedicino adamianebi SeiZleba iyvnen Zlier motivirebulni,
procedurebiT, romlis drosac janmrTel magram ar iyvnen informirebulni da, piriqiT,
adamians SemTxveviT gadausxamen inficirebul maT SeiZleba hqondeT sakmarisi codna da
sisxls, an gadaunergaven organoebs. hemofiliiT motivacia, magram ar hqondeT saWiro unar-Cvevebi.
daavadebulma mravalma adamianma Sidsi swored
magaliTad, maT SeiZleba ar icodnen, rogor
am gziT SeiZina, Tumca, yvela adamians emuqreba
daZlion socialuri barieri da mosTxovon
SidsiT daavadebis safrTxe.
partniors prezervativis gamoyeneba (Leary et al.,
Sidsis virusiT inficirebisagan Tavis dacvis
1994). fsiqologiurma Carevam SeiZleba adamians
erTaderTi gza im cxovrebiseuli Cvevebis
roluri TamaSis gamocdileba, an sxva qceviTi
Secvlaa, romlebic riskis winaSe ayeneben
unar-Cvevebi SesZinos am barieris mniSvnelobis
adamians. es niSnavs permanentuli cvlilebebis
Semcirebis mimarTulebiT.
Setanas seqsualuri qcevis paternebsa da
wamlebTan dakavSirebuli piradi moxmarebis
sagnebis gamoyenebaSi. janmrTelobis fsiqologi mkurnaloba
tomas koatsi (Thomas Coates) im multidiscip-
mkurnaloba fokusirebulia avadmyofobis
linaruli kvlevis gundis wevria, romelic mTel
daregulirebasa da gamojanmrTelebaSi adamianis
rig fsiqologiur principebs iyenebs Sidsis
janmrTelobis fsiqologia

Semdgomi gavrcelebis Tavidan asacileblad daxmarebaze. Cven ganvixilavT mkurnalobis sam


(Catania et al,. 1994; Coates, 1990; Ekstrand&Coates, 1990; aspeqts. Tavdapirvelad ganvixilavT fsiqologis
Kegeles et a,,. 1996). gundis muSaoba moicavs rols pacientTa mxardaWeraSi, rac jandacvis
gamoyenebiTi fsiqologiis mraval iseT aspeqts, specialistis daniSnuli reJimis Sesrulebis
rogoricaa: fsiqologiuri risk-faqtorebis aucileblobaSi mis darwmunebas gulisxmobs.
Sefaseba, bihevioraluri intervenciebis ganvi- Semdeg ganvixilavT im xerxebs, romlebic
Tareba, Temis liderebis treningi adamianebis saSualebas aZleven adamianebs, zustad gamoiyenon
ukeT ganaTlebis mizniT janmrTeli sqesobrivi fsiqologiuri teqnikebi sxeulis reaqciebis
da wamlebis moxmarebis qcevasTan dakavSirebiT, gasakontroleblad. bolos ganvixilavT maga-
daxmareba sareklamo da sainformacio kampaniebis liTebs, romlebSic gonebas mniSvnelovani
SeqmnaSi da cvlilebebis sistematuri Sefaseba wvlilis Setana SeuZlia sxeulis gankurnebaSi.
543
pacientis mier samkurnalo reJimis dacva warmodgenil paterns. sust makontroleb-
pacientebs xSirad uniSnaven mkurnalobis lebTan SedarebiT, Zlier makontro-
garkveul reJims. es SeiZleba moicavdes leblebs sakuTar avadmyofobaze arasak-
samkurnalo kursebs, cvlilebebs kvebaSi, woliTi marisi kontrolis gancda hqondaT da
reJimis periodebs da varjiSebs; aseve, iseT naklebadac eqvemdebarebodnen eqimis mier
damatebiT procedurebs, rogoricaa: ganmeorebiTi daniSnul mkurnalobis reJims (Christensen
Semowmeba, sareabilitacio treningi da qimio- et al., 1997).
Terapia. mkurnalobis reJimis darRveva erT-erTi
seriozuli problemaa janmrTelobis dacvis am kvlevis wakiTxvamde SeiZleba fiqrobdiT,
sferoSi (Clark & Becker, 1998). pacientTa daumor- rom is, vinc Zalian koncentrirebulia sakuTar
Cileblobis xarisxi mkurnalobis zogierTi avadmyofobaze, ukeT mouvlis sakuTar Tavs. amis
reJimis SemTxvevaSi SeiZleba 50%-s aWarbebdes. nacvlad, miRebuli monacemebi gviCvenebs, rom
Tanamedrove kvlevebi fokusirebulia im indivi- avadmyofobaze Zalian Zlieri fokusirebiT
dualuri gansxvavebebis dadgenaze, romelTac adamians SeiZleba avadmyofoba ufro uaresad
zogierTi individi mihyavs mkurnalobis reJi- eCvenebodes, vidre sinamdvileSia da, amdenad,
misadmi morCilebamde, zogierTi ki _ ara. mkurnalobis uimedobis amgvari gancda saWiro
qmedebebis ganxorcielebis Zalas arTmevdes.
kvlevebma aCvena, rom janmrTelobis dacvis
saidan
specialistebs SeuZliaT zomebis miReba pa-
viciT cientis reJimisadmi daqvemdebarebis gasaum-
jobeseblad. pacientebi ufro kmayofilebi arian
pacientTa damyoloba hemodializi- sakuTari janmrTelobis dacviT, roca sjeraT,
sadmi rom mkurnalobis efeqturoba aRemateba maT
mkvlevrebma Seiswavles, Tu ramdenad safasurs; aseve, metia albaToba, rom individi
mniSvnelovania yuradRebis makontrole- mihyveba mkurnalobis reJims, rodesac mkurnali
beli stili pacientis mier reJimis eqimi mas informacias gasagebad awvdis; rwmun-
damyolobisTvis. avadmyofobisas zogierTi deba, rom pacientma gaigo misi naTqvami, Tava-
adamiani gansakuTrebul yuradRebas aqcevs zianad moqmedebs, mzrunvelobasa da mxardaWeras
avadmyofobis yvela aspeqts; aseT indi- avlens. garda amisa, janmrTelobis specia-
videbs Zlier makontroleblebs uwodeben, listebma unda gaiTvaliswinon kulturuli da
romelTagan gansxvavebiT, susti makon- socialuri normebis roli mkurnalobis pro-
troleblebi naklebad axdenen yuradRebis cesSi da, saWiroebis SemTxvevaSi, CarTon masSi
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

fokusirebas avadmyofobaze. erTi SexedviT, ojaxis wevrebi da megobrebi. zogierTi eqimi,


SesaZloa, saSiSad ar mogeCvenoT Zlier romelic kritikulad afasebs sakuTari pro-
makontroleblad yofna, Tumca, yuradRebis fesiis moZvelebul damokidebulebas biosame-
fokusis Zlieri Seviwrovebis gamo, Zlier dicino modelze, amtkicebs, rom eqimebs unda
makontroleblebs aqvT sakuTari avad- aswavlon samedicino daxmarebis gaweva mkurna-
myofobis gazviadebulad Sefasebis ten- lobis mizniT (Siegel, 1988). fsiqologiur kvle-
dencia. amis gamo maT sakuTar avadmyofo- vebze dayrdnobiT, pacientis damyolobis gan-
baze arasakmarisi kontrolis gancda aqvT, viTarebis strategiebi, aseve, gamoiyeneba eqimi-
ramac mkvlevrebis azriT, SeiZleba gaar- pacientis TanamSromlobis deficitis dasaZ-
Tulos maTi mkurnalobis reJimisadmi dam- levad (Putnametal.,1994; Zimbardo & Leippe, 1991).
yoloba. aRniSnul kvlevaSi mkvlevrebi
afasebdnen pacientebs rogorc yuradRebis gonebis CarTva sxeulis gankurnvaSi
makontrolebeli stilis, ise maT mier
sul ufro xSirad mkurnaloba, romelsac
aRqmuli kontrolisa da mkurnalobis re-
unda daeqvemdebaron pacientebi, fsiqologiur
Jimisadmi damyolobis mixedviT. kvlevis
komponentebs moicavs. axla ukve bevr mkvlevars
Sedegebi Seesabameboda mkvlevarTa mier
544 miaCnia, rom fsiqologiur strategiebs SeuZliaT
mravaljeradi gameoreba. pirveli sami mdgomare-
oba amcirebs nervul sistemaSi Semaval sig-
nals, xolo meoTxe _ asustebs mis Sinagan
stimulacias.
bioukukavSiri TviTregulaciis teqnikaa, ro-
melic sxvadasxva daniSnulebiT gamoiyeneba,
magaliTad, sisxlis wnevis kontrolis, Sublis
kunTebis relaqsaciisa (wneviT gamowveuli Tavis
tkivilisas) da Zlieri gawiTlebis Semcirebis-
Tvisac ki. am teqnikis Semqmnelis, fsiqolog
nil mileris (Neal Miller, 1978) mixedviT, biouku-
kavSiri aris procedura, romliTac adamiani
igebs, Cveulebriv, sust an Sinagan reaqciebs
mkafio garegani signalebis mowodebiT. pacients
SesaZlebloba eZleva, `dainaxos~ sakuTari
sxeulis reaqciebi, romelTa monitoringi da
janmrTelobis gaumjobeseba. magaliTad, bevri gaZliereba saTanado xelsawyoebiT xdeba. es
adamiani stresze daZabulobiT reagirebs, rac ukanasknelni sxeulis reaqciebs sxvadasxva inten-
kunTebis daZabvasa da sisxlis wnevis momatebas sivobis sinaTlis an bgeriT signalebad gar-
iwvevs. sabednierod, mravali winaaRmdegoba daqmnian; amis Semdeg pacientis amocanas garegani
datvirTvaze SeiZleba gakontroldes iseTi signalebis donis kontroli warmoadgens.
fsiqologiuri teqnikebiT, rogoricaa relaqsa- ganvixiloT bioukukavSiris gamoyenebis erT-
cia da bioukukavSiri. erTi magaliTi. odesme SegimCneviaT, rom,
meditaciis saSualebiT relaqsacias uZvelesi rodesac modunebuli xarT, xelebi Tbili gaqvT,
fesvebi aqvs msoflios mraval kulturaSi. xolo rodesac SfoTavT, xelebi gicivdebaT?
aRmosavlur kulturebSi saukuneebis manZilze faqtobrivad, xelebis temperatura imis niSania,
mimarTavdnen gonebis damSvidebisa da sxeulis rom sxeuli stresis zemoqmedebis qveSaa.
daZabulobis moxsnis xerxebs. dResdReobiT bioukukavSiris seansze kvlevis monawileebs
iaponiidan da indoeTidan Semosuli Zenis dis- eZlevaT ukukavSiri xelis mtevnisa da TiTebis
ciplinisa (aq igulisxmeba cxovrebis Zeniseuli temperaturis Sesaxeb da sTxoven, scadon misi
wesi da ara Zeni, rogorc filosofiuri gazrda. magaliTad, erT kvlevaSi monawileebs
moZRvreba an saswavlo disciplina) da iogas SeeZloT, daenaxaT TavianTi TiTebis tempera-
varjiSebi yoveldRiuri cxovrebis nawils war- turis ricxobrivi maCvenebeli. bioukukavSiris
moadgenen bevri adamianisaTvis rogorc am kursis Semdeg maT SeeZloT TiTis saSualo
qveynebSi, ise, gansakuTrebiT, dasavleTSi. sruli temperaturis 79,8F-dan 87.4°F-mde (Roberts & McGrady,
relaqsacia Zliermoqmed antistresul reaqcias 1996) gazrda. ratom xdeba es? kvlevam aCvena, rom
warmoadgens. organizmis relaqsaciuri reaqcia kanis gaTbobis gamosawvev bioukukavSiris tre-
janmrTelobis fsiqologia

aris mdgomareoba, rodesac mcirdeba kunTebis nings SeuZlia ganapirobos sisxlis wnevis
daZabuloba, Tavis tvinis qerqis aqtivoba, uwyveti Semcireba (Paron et al., 1996). mkvlevrebi
guliscema da sisxlis wneva, neldeba sunTqva zustad ver gansazRvraven im fiziologiur
(Benson & Stuart, 1992; Friedman et al., 1996), iklebs
eleqtruli aqtivoba tvinSi da mcirdeba relaqsaciuri reaqcia (Relaxation response) _
garemomcveli samyarodan centralur nervul mdgomareoba, rodesac mcirdeba kunTebis da-
sistemaSi Semavali stimulebis raodenoba. Zabuloba, Tavis tvinis qerqis aqtivoba, gu-
liscema da sisxlis wneva, neldeba sunTqva.
agznebadobis amgvari dabali donis dros xdeba
stresidan gamosvla. relaqsaciuri reaqciis bioukukavSiri (Biofeedback) _ TviTregulaciis
Sesaqmnelad aucilebelia oTxi piroba: (1) wynari teqnika, romlis drosac individi aracnobieri
garemo, (2) daxuWuli Tvalebi, (3) komfortuli biologiuri procesebis nebismier kontrols
poza da (4) raime sityvisa Tu frazis gonebaSi axorcielebs. 545
wlis ganmavlobaSi yovelkvireul mxar-
damWer Terapiul jgufSi monawileobda.
es pacientebi sakuTar gamocdilebaze, kibos
sxvadasxva aspeqtebis daZlevis Taobaze
sasaubrod ikribebodnen, sadac keTil-
ganwyobil garemoSi sakuTari SiSebisa da
sxva Zlieri emociebis daufaravad gamov-
lenis saSualeba hqondaT.
marTalia, aTi wlis Semdeg ganmeorebiTi
Sexvedrisas, mTeli SerCevidan mxolod
sami iyo cocxali, magram mniSvnelovani
gansxvaveba dadasturda sicocxlis xang-
rZlivobis TvalsazrisiT im pacientebs
Soris, romlebic damatebiT gadiodnen
fsiqologiur mkurnalobas da romlebic
meqanizms, romlis saSualebiTac kanis tempera- mxolod samedicino daxmarebas iRebdnen.
turis bioukukavSiris treningi amcirebs sis- jgufur TerapiaSi monawile pacientTa
xlis wnevas. isini, aseve, ganagrZoben imis kvle- sicocxlis saSualo xangrZlivoba 36.6 Tve
vas, Tu ratom moqmedebs treningi zogierT iyo, sakontrolo jgufis pacientebisaTvis
individze, zogierTze ki _ ara (Lal et al., 1998; ki _ 18.9 Tve. kargad kontrolirebuli
Roberts & McGrady, 1996). miuxedavad amisa, Tu maRali kvlevis es Sedegebi gviCvenebs, rom
wneva SegawuxebT, medikamentozur mkurnalobas- fsiqologiurma mkurnalobam SeiZleba
Tan erTad bioukukavSiris kursis mosinjvac gavlena moaxdinos daavadebis mimdinareo-
SegiZliaT. basa da sicocxlis xangrZlivobaze (Spiegel
et al., 1989).
fsiqologiuri faqtorebis gavlena
janmrTelobaze am saxis kvlevebi gvaZlevs imeds, rom mxar-
damWeri jgufebis garemos kiboTi daavadebuli
ramdenad SeuZlia fsiqologiur faqtorebs
pacientebisaTvis sicocxlis gaxangrZliveba
_ sxeulze gonebis zegavlenas _ seriozul
SeuZlia (Walker et al., 1999). mniSvnelovani dak-
daavadebaze zemoqmedeba? sabednierod, janmrTe- virveba am SemTxvevaSi isaa, rom mkurnalobis
lobis fsiqologiaSi Catarebuli kvlevebi fsiqologiuri da biologiuri midgomebi erTad
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

sakmaod optimistur suraTs gvaZleven. ganvixi- unda muSaobdnen. janmrTelobis bevr fsiqologs
loT klasikuri kvleva, romelic aCvenebs, Tu miaCnia, rom samedicino mkurnaloba, tradiciul
ramdenad SeuZlia fsiqologiur procesebs kibos mkurnalobasTan erTad, fsiqologiur daxmareba-
mimdinareobis Semsubuqeba. sac unda gulisxmobdes.
dabolos, kidev erTi SeniSvna mkurnalobasTan
saidan dakavSirebiT. gqoniaT Tu ara odesme imdenad
samarcxvino saidumlo, rom veravisTvis gagim-
viciT xeliaT? Tu es asea, Turme am saidumloze saubars
SeuZlia sagrZnoblad gaaumjobesos Tqveni
socialuri mxardaWera da kiboTi
janmrTelobis mdgomareoba. es aris daskvna
daavadebul adamianTa sicocxlis
janmrTelobis fsiqologis jeims penebakeris
xangrZlivoba
(James Pennebaker, 1990,1997 et al., 1998) mravalricxo-
mkerdis kiboTi daavadebul, metasta- vani kvlevebidan. penebakerma aCvena, rom pi-
zebis mqone 86 pacients tradiciuli rovnul travmebTan, warumateblobebTan da
mkurnaloba utardeboda, 50 aseTive avad- samarcxvino, an danaSaulis gancdis gamomwvev
myofisagan Semdgari eqsperimentuli jgufi gamocdilebasTan dakavSirebuli gandevnili az-
546 ki tradiciul mkurnalobasTan erTad, erTi rebi da grZnobebi damangrevlad moqmedebs
adamianis fsiqikur da fizikur janmrTelobaze.
amgvari Sekaveba fsiqologiurad mZime gadasa-
muSavebelia da, droTa ganmavlobaSi, aryevs
sxeulis Tavdacvis unars, winaaRmdegoba gauwios
avadmyofobas. sxva adamianebisadmi ndoba aneit-
ralebs Sekavebis uaryofiT efeqts. Tavis nebaze
miSvebis gancdas Tan sdevs fizikuri da fsiqo-
logiuri janmrTelobis gaumjobeseba kvirebis
da Tveebis Semdeg. ganvixiloT emociuri gantvir-
Tvis zemoqmedeba revmatiuli arTritis mqone
adamianTa mdgomareobaze.

saidan
viciT

emociuri gantvirTvis dadebiTi


gavlena janmrTelobaze
kvlevaSi revmatiuli arTritiT daavade-
buli 72 adamiani monawileobda. es daava-
deba iwvevs periferiuli saxsrebis qroni-
kul anTebas, romelsac Tan axlavs tki-
vili da Sromis unaris dakargva. mkvlev-
rebi varaudobdnen, rom emociuri gantvir- gantvirTvis jgufis pacientebisaTvis Seda-
Tvis seansebs SeiZleboda xeli Seewyo am rebiT martivma moqmedebam grZnobebis gamosav-
daavadebasTan dakavSirebuli stresis Sem- lenad _ ganmartoebiT magnitofonTan, odnav
cirebisTvis da, aqedan gamomdinare, gaaumjobesa maTi fizikuri funqcionireba.
yoveldRiuri funqcionirebis zogierTi
problemis SemsubuqebisTvis. pacientebis
`profesiuli gamofitva~ da
naxevari gantvirTvis jgufs miakuTvnes;
isini yoveldRe, oTxi dRis ganmavlobaSi,
janmrTelobis dacvis sistema
15 wT-iT magnitifonze iwerdnen sakuTar, janmrTelobis fsiqologiis bolo amocanas
stresul movlenebTan dakavSirebul warmoadgens rekomendaciebis SemuSaveba, rom-
yvelaze Rrma grZnobebs. sakontrolo lebic janmrTelobis dacvis sitemis mowyobas
jgufi zustad igive dros andomebda neit- exeba. mkvlevrebma, magaliTad, Seiswavles jan-
raluri davalebis Sesrulebas _ mraval- mrTelobis dacvis muSakis saqmianobasTan dakav-
janmrTelobis fsiqologia

ferovani peizaJis aRweras. erTi SexedviT, Sirebuli stresi. janmrTelobis dacvis yvelaze
gantvirTvis jgufis pacientebi odnav energiul TanamSromelsac ki uviTardeba
uaresad grZnobdnen Tavs _ davalebam emociuri stresi mTeli rigi pirovnuli, fizi-
mravali uaryofiTi emocia aRZra. Tumca, kuri da socialuri problemebis mqone uamrav
mkurnalobidan sami Tvis Semdeg, gan- adamianTan intensiurad muSaobis Sedegad. emo-
tvirTvis jgufis wevrebi, Sesabamisad, ciuri stresis gansakuTrebul tips, romelsac
ufro nakleb fizikur disfunqcias ganic- janmrTelobisa da socialuri dacvis muSakebi
didnen _ nakleb problemebs, magaliTad ganicdian, kristina maslaCma (Christina Maslach), am
siarulSi da saxsrebis moxvraSi, vidre farTod gavrcelebuli problemis wamyvanma
sakontrolo jgufis wevrebi (Kelley et mkvlevarma, gamofitva uwoda. profesiuli gamo-
al.,1997). fitva warmoadgens sindroms, romelic emociur
gamofitvas, depersonalizacias da pirovnuli
547
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

axdens Tu ara gavlenas pirovnuli Tvisebebi janmrTelobaze

SegxvedriaT warmatebaze domis SesaZleblobas, gansakuT- cebdnen, rom adamianebs, rom-


orientirebuli adamiani, ro- rebiT, gulis koronarul lebic A tipis qceviT paterns
melic arafrad agdebs dabrko- daavadebebs Soris (Friedman & avlenen, sxvebTan SedarebiT
lebebs? misi klaselebis Rosenman, 1974). am mkvlevrebma gacilebiT ufro xSirad awu-
umravlesoba aRiarebs, rom daadgines ori qceviTi pater- xebT gulis daavadebebi (Fried-
gulis Seteva mas 20 wlamde ni, romlebsac tipi A da tipi man & Rosenman, 1974; Jenkins,
daemarTeba. gavxarT am pirov- B uwodes. 1976).
nebas? rogorc iciT, zogi ada- A tipis qceviTi paterni aris gamokvlevebSi didi yurad-
miani savse cxovrebiT cxov- qcevisa da emociebis rTuli Reba eTmoba individebs, rom-
robs, sxvebi ufro nel temps paterni, romelic ukidures lebic xasiaTdebian A tipis
amjobineben. SeiZleba dagain- metoqeobas, agresiulobas, qceviTi paterniT. gamokvle-
teresoT, ramdenad zemoqmedebs mouTmenlobas, sulswrafobasa vebis mixedviT aRmoCnda, rom
individualuri gansxvavebebi da mtrul ganwyobas gulis- A tipis qceva gulis daava-
janmrTelobaze. erTmniS - xmobs. A tipis adamianebi xSi- debebTan erTad bevr sxva
vnelovnad mowmobs, rom pasuxi rad ukmayofiloni arian saku- Tanmdev avadmyofobasTanaa
am kiTxvaze dadebiTia. ganvi- Tari cxovrebis ZiriTadi mxare- dakavSirebuli (Suls & Marco,
xiloT ramdenime maTgani. ebiT, uaRresad konkurenciulni 1990; Vahtera et al., 2000). amJamad
1950-ian wlebSi maier frid- da ambiciurni da, ZiriTadad, kvlevebi A tipis qceviTi pa-
mani (Meyer Friedman) da rei martoxelebi arian; B tipis ternis im specifikuri ele-
rouzmeni (Ray Rosenman) miuTi- qceviTi paterni aris yvelaferi mentebis gamovlenazea foku-
Tebdnen imaze, rasac adamianebi is, rac ar aris A tipi, anu am sirebuli, romlebic yvelaze
jer kidev antikuri xanidan tipis individebi naklebad xSirad ayeneben adamianebs
varaudobdnen: arsebobs kavSiri mtrulad ganwyobilni arian, safrTxis winaSe. pirovnuli
pirovnuli maxasiaTeblebis ar uyvarT konkurencia da a.S. maxasiaTeblebidan yvelaze
erTobliobasa da avad gax- fridmani da rouzmeni amtki- meti `toqsikurobiT~ mtruli

realizaciis Semcirebas gulisxmobs, rasac romelTac moeTxovebaT Zalze intensiuri ur-


Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

xSirad ganicdian im profesiis warmomadgenlebi, TierToba pacientebTan, klientebTan an sazoga-


doebasTan. praqtikosi eqimebi TandaTanobiT
A tipis qceviTi paterni (Type A behavior pattern) _ kargaven pacientebis mimarT mzrunvelobisa da
qcevisa da emociebis rTuli paterni, romelic TanagrZnobis gancdis unars da maT SeiZleba
moicavs gadaWarbebulad gamoxatul Sejibrs,
sakmaod ugulod da, zogjer, arahumanuradac ki
agresias, mouTmenlobasa da mtrul damokide-
bulebas. mtruli damokidebuleba zrdis gulis moeqcnen, ris gamoc Tavs cudad grZnoben da
koronarul daavadebaTa risks. ganicdian sakuTar warumateblobas. gamofitva
B tipis qceviTi paterni (Type B behavior pattern) _AA samsaxuris xSiri gacdeniTa da kadrebis dena-
tipis qceviT paternTan SedarebiT, qcevisa da dobiT, samuSaos Sesrulebis gauaresebiT, Tanam-
emociaTa naklebad konkurenciuli, naklebad SromlebTan cudi urTierTobebiT, ojaxSi prob-
agresiuli da naklebad mtruli paterni.
lemebiTa da janmrTelobis cudi mdgomareobiT
C tipis qceviTi paterni (Type C behavior pattern) _
vlindeba (Leiter & Maslach, 1988; Maslach, 1982; Maslach
qcevaTa erToblioba, romelic saSualebas
gvaZlevs viwinaswarmetyveloT, romel individebs & Hlorian, 1988; Schaufeli et al., 1993). dRes muSa-mosam-
aqvT kiboTi daavadebis meti albaToba, an visTan saxureTa Soris gamofitvis sindromma arnaxul
ufro swrafad ganviTardeba es avadmyofoba. es dones miaRwia, rac organizaciuli Semcirebis,
qceviTi paterni gulisxmobs pasiur Seguebas da samuSaos restruqturizaciisa da fuladi moge-
TavSewirvas.
548 bisadmi da ara _ TanamSromelTa motivaciisa
ganwyoba gamoirCeva (Carmelli & pis qcevaTa paterni, saSualebas zogadad, C tipis individe-
Swan, 1996; Fredrickson et al., 2000; mogvcems viwinaswarmetyveloT, bisaTvis damaxasiaTebeli `pa-
Smith, 1992). mtrulma ganwyobam romel individebs aqvT kiboTi siuri miReba~ avadmyofo-
SeiZleba janmrTelobaze ze- daavadebis meti albaToba, an bisadmi saukeTeso midgoma ar
moqmedeba moaxdinos rogorc visTan ufro swrafad ganviTar- aris. davubrundeT optimizmis
fiziologiurad _ iwvevs ra deba es avadmyofoba (Eysenck, 1994; cnebas, romelic me-12 TavSi
sxeulis stresuli reaqciebis Temoshok & Dreher,1992). qcevis C tipi ganvixileT. Cven vnaxeT, rom
qronikul zeagznebadobas, ise gulisxmobs iseTi Tvisebebis optimistebi warumateblobas
fsiqologiurad _ iwvevs ra arsebobas, rogorebicaa: gulis- garegan mizezebsa da arasta-
mtrulad ganwyobil adamianebSi xmiereba, simtkice, an sakuTari bilur cvalebad movlenebs
janmrTelobis mdgomareobis Tavis msxverplad gaReba, Tanam- miaweren (Seligman, 1991). daZ-
gauaresebas da socialuri mxar- Sromloba da sxvaTa gulis levis es stili Zlier gav-
daWerisagan Tavis aridebas. mogeba, moridebuloba, moTmineba, lenas axdens optimistTa
sasixaruloa is faqti, rom avtoritetebisadmi morCileba da keTildReobaze. mkvlevrebma
bihevioraluri Terapia A tipis uaryofiTi emociebis, gansakuT- daamtkices optimizmis gavlena
qceviTi paternis Sesasusteblad, rebiT, brazis argamovlena (Temo- imunuri sistemis moqmedebaze
umravles SemTxvevaSi warmatebu- shok, 1990 p.209). C tipis qceviT (Segerstrom et al., 1998). optimist
li iyo (Friedman et al., 1986; Thoresen paterns ar Seesatyviseba `meb- adamianebs avadmyofobis
& Powell,1992). Tu sakuTar TavSi rZoli suli~, romelmac SeiZ- naklebi fizikuri simptomebi
mtrul ganwyobas aRmoaCenT, leba xeli Seuwyos kibos, an sxva aqvT, ufro swrafad axerxeben
sakuTari janmrTelobis dasa- romelime seriozuli avadmyo- garkveuli avadmyofobebisgan
cavad am tipis Carevas unda fobis mimdinareobis Senelebas. gamojanmrTelebas, zogadad
mimarToT. `mebrZoli sulis~ zemoqmedeba ufro janmrTelebi arian da
zemoT aRniSnuli tipi A da mkvlevrebma aRmoaCines SidsiT ufro metxans cxovroben
misi sawinaaRmdego tipi B daavadebul pacientebTan (Reed et (Peterson et al., 1998). dadebiTi
mkvlevrebma qcevasa da gulis al., 1994). individebi, romlebic samomavlo perspeqtivebi sxe-
koronarul daavadebebs Soris sakuTari sikvdilis gardauva- ulze qronikuli stresis
zemoqmedebis SemcirebaSi
kavSiris asaxsnelad Seqmnes. lobas ar eguebodnen, ufro
dagexmarebaT da sasargeblo
cota xnis win mkvlevrebma metxans cocxlobdnen, vidre
qcevebis ganxorcielebis al-
miuTiTes, rom kidev erTi, C ti- isini, vinc beds Seegua.
baTobas gazrdis.

da erTgulebisadmi gansakuTrebuli daintere- gadatvirTva. am urTierTobis xarisxze moqmedi


sebis Sedegia. amdenad, gamofitva mxolod muSa- kidev erTi faqtoria pacientebTan uSualo
mosamsaxureTa da janmrTelobaze mzrunvelTa kontaqtis odenoba. pacientebTan mudmiv uSualo
problema ar aris, is organizaciul gaumarTao- kontaqtSi muSaobis xangrZlivobas ukavSirdeba
bazec miuTiTebs, rac organizaciuli miznebis, gamofitvis siZliere. es gansakuTrebiT exeba
Rirebulebebis, samuSaos moculobis da waxa- SemTxvevebs, rodesac kontaqti rTuli da
janmrTelobis fsiqologia

damTrgunvelia, magaliTad, kontaqti momakvdav


lisebis struqturis gadasinjvas moiTxovs (Leiter
pacientebTan (Catalan et al., 1996). aseTi gaxan-
& Maslach, 2000; Maslach & Leiter, 1997).
grZlivebuli kontaqtebiT gamowveuli emociuri
ra rekomendaciebis mocema SeiZleba? gamo-
daZabulobis Semcireba mTeli rigi saSua-
fitvis gamovlenasa da xarisxze moqmedebs mTeli
lebebiTaa SesaZlebeli, anu eqimebs SeuZliaT,
rigi socialuri da situaciuri faqtorebisa,
ise Secvalon TavianTi samuSao ganrigi, rom
romlebic arapirdapirad moicaven misi Tavidan
droebiT ganeridon amgvar stresul situaciebs.
acilebisa an Semcirebis gzebsac (Leiter & Mas-
lach,2000; Prosser et al., 1997). magaliTad, eqimi-pa- profesiuli gamofitva (Job burnout) _ sindromi,
cientis urTierTobis xarisxze mniSvnelovnad romelic gulisxmobs emociur gamofitvas, de-
moqmedebs eqimis mier miRebul pacientTa personalizacias da pirovnuli realizaciis
Semcirebas, romelsac xSirad ganicdian isini,
raodenoba; rac ufro didia pacientTa raodenoba,
romlebic Zlieri stresis pirobebSi muSaoben.
miT metia kognituri, sensoruli da emociuri 549
maT SeuZliaT individualur kontaqts jgufuri 5. yovelTvis miiReT qeba miRwevebisa da war-
daxmareba arCion da SeuZliaT yvela Sansis matebebisTvis (da gauziareT Tqveni dade-
gamoyeneba gaweuli ZalisxmevisaTvis pozitiuri biTi grZnobebi sxvebs). aRricxuli gqondeT
ukukavSiris misaRebad. yvela is Tviseba, romelic erTaderTad da
ganumeoreblad gaqcevT da romelic SegiZ-
liaT SesTavazoT sxvebs. magaliTad, mor-
rCevebi janmrTelobasTan cxvma adamianma SeiZleba kargi samsaxuri
dakavSirebiT gauwios molaparakes, Tu misi yuradRebiani
msmeneli gaxdeba. gacnobierebuli gqondeT
dadga saboloo rCevis mocemis dro. nacvlad
Tqveni pirovnuli siZlieris wyaro da
stresis an avadmyofobis molodinisa da Semdeg
Tqvens xelT arsebuli daZlevis saSua-
masze reagirebisa, dasaxeT miznebi da dagegmeT
lebebi;
cxovreba ise, rom janmrTelobisaTvis mtkice
safuZveli SeqmnaT. cxra safexuri meti bedni- 6. rodesac grZnobT, rom emociebze kontrols
erebisa da ukeTesi fsiqikuri janmrTelobisaken kargavT, ganerideT situacias fizikuri
dagexmarebaT ufro aqtiurad marToT sakuTari wasvliT; sakuTari Tavi sxvis adgilze war-
cxovreba da SeqmnaT ufro pozitiuri fsiqo- moidgineT konfliqtur situaciaSi. amJamad
logiuri garemo rogorc TqvenTvis, ise sxve- gadaulaxavi problemebis gadaWris gzebis
bisaTvis. aRniSnuli nabijebi warmoidgineT, aRmosaCenad warmosaxva momavlisken mimar-
rogorc wlis ganmavlobaSi gansaxorcielebeli TeT, an esaubreT gulisxmier mosaubres.
programa: mieciT Tqvens Tavs emociebis gancdisa da
gamoxatvis saSualeba;
1. arasodes TqvaT cudi sakuTar Tavze. iseT
faqtorebSi eZebeT Tqveni ubedurebis 7. gaxsovdeT, zogjer warumatebloba da
mizezebi, romelTa Secvla SesaZlebelia imedgacrueba gicavT kidec siyalbisagan.
momavali moqmedebiT. sakuTar TavTan da SeiZleba miganiSnebdnen, rom Tqveni miznebi
sxvebTan gamoiyeneT mxolod konstruqciuli sazianoa TqvenTvis, an SeiZleba dagifaron
kritika _ Tu ra unda gakeTdes gansxvave- momavali dacemisagan. iswavleT Secdomebze.
bulad Semdeg sasurveli Sedegis misaRebad; miiReT warumatebloba aRiarebiT `me davuSvi
Secdoma~ da ganagrZeT gza. nebismieri
2. SeadareT sakuTari reaqciebi, azrebi da
ubeduri SemTxveva, warumatebloba, an imedis
grZnobebi Tqveni megobrebis, TanamSrom-
gacrueba, potenciurad, gardaqmnis, Secvlis
lebis da ojaxis wevrebisas, raTa SeamowmoT
mSvenieri SesaZleblobaa.
sakuTari adeqvaturoba da pasuxebis rele-
8. Tu aRmoaCenT, rom ver exmarebiT sakuTar
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

vanturoba Sesabamisi socialuri normebis


mimarT; Tavs, an sxvas sulier tanjvasTan gam-
klavebaSi, mimarTeT kvalificiuri specia-
3. gyavdeT ramdenime axlo megobari, romlebsac
listis rCevas. zogjer fsiqologiurad
sakuTar grZnobebs, sixaruls da mwuxarebas
miCneuli problema, sinamdvileSi, SeiZleba
gauziarebT. izruneT socialur mxardaWeris
fizikuri iyos da piriqiT;
qselTa SenarCunebasa da gafarToebaze;
9. danergeT jansaRi gasarTobebi. gamoyaviT
4. SeimuSaveT drois balansirebuli gancda,
dro dasvenebisTvis, meditaciisaTvis,
rac gagiadvilebT im moTxovnebze koncen-
masaJisaTvis, franis gaSvebisaTvis; iseTi
tracias, romlebsac giyenebT davaleba,
aqtivobebisaTvis, romlebic SegiZliaT
situacia da sakuTari Tavi. iyaviT orien-
akeToT martom da romelTa saSualebiTac
tirebuli momavalze, rodesac raRacis
SegiZliaT ukeT CawvdeT da daafasoT
gakeTebaa saWiro. iyaviT orientirebuli
sakuTari Tavi.
awmyoze, rodesac mizani miRweulia da
siamovnebis miRebis droa da warsulze maS ase, rogor grZnobT Tavs? Tu arsebul
orientirebuli imisaTvis, rom ar mowydeT stresorebs cud gunebaze dayeneba SeuZliaT,
Tqvens fesvebs; imedi gvaqvs, Tqven SeZlebT kognituri gada-
550 fasebis gamoyenebas maTi zemoqmedebis Semcirebis
mizniT. Tu avad xarT, imedi gvaqvs, SeZlebT gamoyenebas cdiloben, romlebic adamianebs
fsiqikis unaris gamoyenebas gankurnebis daCqare- daarwmuneben Tavi aaridon arajansaR qcevebs,
bis mizniT. yovelTvis saTanadod SeafaseT am magaliTad, Tambaqos mowevas. mkvlevrebma, aseve,
gansxvavebul `grZnobaTa~ Zala, raTa akontro- ganaviTares SidsTan brZolis qceviTi cvlile-
loT sakuTari cxovreba. gamoiyeneT es Zala. bebis kompleqsuri programebi. mkurnalobisadmi
janmrTelobis fsiqologiis midgoma gulisxmobs
imis analizs, Tu ratom eqvemdebarebian, an ar
Sejameba
eqvemdebarebian adamianebi mkurnalobis reJims.
aradasavlur kulturebSi gonebaze fsiqo- kvlevebiT, aseve, dadginda sxvadasxva xerxebi,
logiuri zemoqmedebis gamoyenebis xangrZlivi
romliTac SeiZleba gonebis Zalis gamoyeneba
tradicia arsebobs. janmrTelobis biofsiqoso-
sxeulze zemoqmedebis mosaxdenad. janmrTelobis
cialur modelSi asaxulia samive komponentis
dacvis samsaxuri iseTi unda iyos, rom eqimebma
_ biologiuris, fsiqologiuris da socialuris
SeZlon, Tavi aaridon gamofitvas da darCnen
_ wvlili janmrTelobaSi. janmrTelobis fsi-
sakuTari saqmiTa da klientebiT gatacebulni.
qologebi iseTi fsiqologiuri meTodebis

sakvanZo
sakiTxebi

emociebi asruleben mo- kognituri Sefaseba stresis


emocia
tivaciur, socialur da ZiriTadi Semamsubuqebeli
emocia aris cvlilebaTa cvladia.
kognitur funqciebs.
rTuli paterni, romelic daZlevis strategiebi an
moicavs fiziologiur
problemaze fokusirdebian
agznebas, kognitur Sefa- stresi Tqvens cxovre- (uSualo moqmedebebiT), an
sebas da qceviT da eqs- baSi emociis daregulirebas
presiul reaqciebs.
stresi SeiZleba gamoiwvios cdiloben (arapirdapiri
rogorc evoluciis Se-
uaryofiTma, an dadebiTma gziT, an Tavis aridebiT).
degi, bazisuri emociuri
movlenebma. stresTa umrav- stresTan gasamklaveblad
reaqciebi yvela ada-
lesobis safuZvelia cvli- SeiZleba kognituri gada-
mianisTvis saerToa.
leba da garemos biolo- fasebisa da gadastruq-
sxvadasxva kulturebs
turebis gamoyeneba.
emociebis gamoxatvis giur, fizikur da socialur
socialuri mxardaWera,
marTebulobis gansxva- moTxovnebTan adaptaciis
aseve, stresis mniSvnelo-
vebuli standartebi aqvT. saWiroeba.
vani Semasustebelia manam,
klasikuri Teoriebi emo- fiziologiuri reaqciebi
sanam pirobebs Seesabameba.
ciuri pasuxis iseT as- stresze regulirdeba hi-
peqtze amaxvileben yurad- poTalamusis, hormonaluri
sakvanZo sakiTxebi

Rebas, rogoricaa, maga- da nervuli sistemebis rTu- janmrTelobis fsiqo-


liTad, periferiuli sxe- li urTierTqmedebiT. logia
ulebrivi reaqciebi, an stresoris tipisa da droSi
janmrTelobis fsiqologia
centraluri nervuli misi moqmedebis mixedviT, avadmyofobis mkurnalobasa
sistemis procesebi. stresma, SesaZloa, gamoiw- da prevencias eZRvneba.
SedarebiT Tanamedrove vios msubuqi aSliloba, an janmrTelobisa da avad-
Teoriebi xazs usvamen seriozuli problemebi Se- myofobis biofsiqosocia-
agznebis Sefasebas. uqmnas janmrTelobas. luri modeli adgens kav-
551
551
Sirebs avadmyofobis fi- garemoSi saTanado si- posttravmuli stresis
zikur, emociur da garemo tuaciuri cvlilebebis aSliloba
faqtorebs Soris. ganxorcielebiT. rezidualuri (narCeni)
avadmyofobis prevencia stresis paterni
XXI saukuneSi mimarTulia daZleva
ZiriTadi cnebebi
stresis Semamsubuqebeli
cxovrebis wesis ganmsazR- emocia cvladebi
vrel iseT faqtorebze, amigdala anticipatoruli daZleva
rogorebicaa: moweva, kveba, jems-langes emociis gacnobierebuli
varjiSi da Sidsis ga- Teoria kontroli
dadebis safrTxe. kenon-bardis emociis socialuri mxardaWera
avadmyofobis fsiqosocia- Teoria janmrTelobis
luri mkurnaloba paci- kognituri Sefaseba fsiqologia
entis mkurnalobas sxva emociis kognituri janmrTeloba
ganzomilebas matebs. Sefasebis Teoria huazo
individebi, romlebic ierks-dodsonis kanoni biofsiqosocialuri
stresi modeli
xasiaTdebian, rogorc
stresori
tipi A, tipi B da tipi C, kargad yofna
mwvave stresi janmrTelobis
optimisturi qceviTi
qronikuli stresi profilaqtika
paterniT avadmyofobis brZola an gaqcevis Sidsi
albaTobas gansxvavebu- reaqcia aiv
lad ganicdian. dacvisa da zrunvis relaqsaciuri reaqcia
janmrTelobis dacvis reaqcia bioukukavSiri
TanamSromlebi gamofit- zogadi adaptaciuri profesiuli gamofitva
vis riskis qveS imyofe- sindromi A tipis qceviTi paterni
bian, rac SeiZleba Sem- fsiqosomaturi darRvevebi B tipis qceviTi paterni
cirdes maT mxardamWer cxovrebiseuli cvlilebis C tipis qceviTi paterni
erTeulebi
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

mW

552
552
pirovneba

14
pirovnebis tipisa da niSnis
Teoriebi
• tipebiT kategorizacia
• niSnebiT aRwera • niSnebi
da memkvidreoba • winaswar-
metyveleben Tu ara niSnebi
qcevas • pirovnebis tipisa
da niSnis Teoriebis Sefaseba
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
ratom aris zogi adamiani
morcxvi
fsiqodinamikuri Teoriebi
• froidis Teoriss fsiqoana-
lizi • froidis Teoriis
Sefaseba • post-froidis-
tuli Teoriebi
humanisturi Teoriebi
• humanisturi Teoriebis niS-
nebi • humanisturi Teori-
ebis Sefaseba
socialuri daswavlis da
kognituri Teoriebi
• miSelis kognitur-afeqturi
pirovnebis Teoria •banduras
kognitur-socialuri daswav-
lis Teoria •kentoris soci-
aluri inteleqtis Teoria
• socialuri daswavlisa da
kognituri Teoriebis Sefa-
seba
me-s (self) Teoriebi
• me-s koncefciaTa dinamikuri
aspeqtebi • TviTSefaseba da
TviTprezentacia • me-s kul-
turuli konstruqcia
• me-s Teoriebis Sefaseba
fsiqologia XXI saukuneSi: me
internetSi
pirovnebis Teoriebis Sedareba
pirovnebis Sefaseba
• obieqturi testebi • proeq-
ciuli testebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 553
g ainteresebT, kargi mSobeli iqne-
biT Tu ara? Tqven rom freno-
logiis _ me-19 saukuneSi popula-
ruli erT-erTi Teoriis mimdevari
iyoT, nebismieri, visac SeeZleboda Tqveni Tavis
qalis moyvanilobis xeliT mosinjva, SeZlebda
am kiTxvaze pasuxis gacemas. im Teoriis mixedviT,
romelsac frenologia eyrdnoboda, tvinis
Zlierad ganviTarebuli organoebi Signidan
awvebian Tavis qalas da amozneqilobebs qmnian.
tvinis yovel organos ukavSirdeboda iseTi
niSnebi, rogoricaa: mSobliuri siyvaruli,
megobroba da brZolisunarianoba. am organoeb-
Tan asocirebuli kopis zomis SefasebiT
adamiani dauyovnebliv sakmaod bevrs Seityobda
sakuTari Tavisa Tu sxva adamianis Sesaxeb. qvemoT
mocemulia mSobliuri siyvarulis gamovlinebis
aRwera wignidan „rogor amovikiTxoT xasiaTi:
frenologiisa da fiziognomiis axali ilus-
trirebuli saxelmZRvanelo~ (saavtoro ufle- dakavSirebiT, gansakuTrebiT maSin, rodesac
bebi daculia samuel uelsis mier, 1869): isini Tqven gverdiT ar arian, xolo erT-erTi
mSobliuri siyvarulis anu filoprogeni- maTganis sikvdili TiTqmis gausaZlisi dartyma
tivobis organo moTavsebulia naTxemis Sua na- iqneboda TqvenTvis;
wilis (2. suraTi 23) da kefis gamozneqilobidan didi – Tqven gaqvT unari, Zalian giyvardeT
daaxloebiT erTi duimiT zemoT (gv. 42). Tqveni Svilebi, bevri gaakeToT da SeswiroT
maTi gulisaTvis, magram Tqven ar iqnebiT
ipoveT Sesabamisi adgili sakuTar Tavis gadaWarbebulad mzrunveli da, zogadad, ar
qalaze? rogoria is Tqveni megobrebis Tavis igrZnobT Svilebisadmi Tu Sinauri cxovele-
qalebTan SedarebiT? ai, ras ambobs zemoT bisadmi Zalian Zlier mizidulobas;
Tavi 14 / pirovneba

dasaxelebuli saxelmZRvanelo imaze, Tu rogo- saSualo zomis – Tqven sakmaod indiferen-


ri mSobeli iqnebiT Tqven, Tqveni mSobliuri tuli xarT Tqveni sakuTari Svilebis mimarTac
siyvarulis organos zomaze dayrdnobiT: ki, Tu saerTod gyavT isini, da civi yvela
Zalian didi – Tqveni siyvaruli bavSvebisa sxvis mimarT; cotas atana SegiZliaT maTgan da
da Sinauri cxovelebis mimarT Rrmaa. rogorc ar gaqvT miznad maTi siyvarulis mopoveba. Tqven
mSobeli, Tqven gaakerpebT Tqvens STamomavlobas ar gaRelvebT Sinauri cxovelebi;
da, SesaZlebelia, gaaTamamoT kidevac ganebivre- mcire zomis – Tqven midrekilni xarT, iyoT
biTa da mavne waqezebiT, an dajerebis nacvlad civi da indiferentuli sakuTari Svilebis
mbrZaneblobis uflebis micemiT. Tu Tqven mimarT da gamoxatoT aSkara antipatia sxvisi
554 Svilebi gyavT, mudmiv SfoTvas ganicdiT maTTan
Svilebis mimarT (gv. 160-161).
Tu Tqven ver xvdebiT, ratom unda iyos
kavSiri Tqveni Tavis qalis formasa da mSob-
liuri siyvarulis unars Soris, maSin gagexar-
debaT imis gageba, rom frenologia savsebiT
diskreditirebul iqna, Tumca, is impulsi, rasac
is eyrdnoboda, dResac arsebobs da sakmaod
Zlieria. fsiqologebi eZeben martiv, magram
efeqtur gzebs adamianTa kategorizaciisaTvis;
maT surT, rom am kategorizaciebma maT imis
winaswarmetyvelebis saSualeba misces, Tu ro-
gori reaqcia eqnebaT da rogor moiqcevian es
adamianebi sxvadasxva situaciaSi. es aris pi-
rovnebis Teoriebis arsebiTi mizani – gansa-
zRvron adamianTa Soris gansxvavebebi, rac maT
cxovrebiseuli mimarTulebebis winaswarmetyve-
lebis saSualebas miscems.
mdidari cxovrebiseuli gamocdilebidan,
albaT, Zlieri intuicia gaqvT Camoyalibebuli
imasTan dakavSirebiT, Tu rogor funqcionirebs
pirovneba. rogoria Tqveni pirovnebis Teoria?
gaixseneT vinme, visac WeSmaritad endobiT; axla turis, warmoSobisa da pirovnebasTan kavSirSi
_ is, visac piradad icnobT da TqvenTvis misabaZi myofi movlenebis gagebasa da (2) qcevisa da
magaliTia. warmoidgineT im adamianis Tvisebebi, cxovrebiseuli movlenebis winaswarmetyvele-
visTanac mTeli darCenili sicocxlis gatarebas baSi imaze dayrdnobiT, rac viciT pirovnebis
isurvebdiT da Semdeg imisa, visac dasanaxadac Sesaxeb. gansxvavebuli Teoriebi gansxvavebul
ver itanT. TiToeul SemTxvevaSi pirveli, rac winaswarmetyvelebebs akeTeben imis Taobaze, Tu
dauyovnebliv mogvdis TavSi, es iseTi pirovnuli rogor pasuxoben da rogor eguebian adamianebi
Tvisebebia, rogoricaa: patiosneba, sandooba, konkretul pirobebs.
keTilSobileba, agresiuloba, uxasiaToba an sanam zogierTi mTavari Teoriuli midgomis
pesimizmi. jer kidev bavSvobaSi, albaT, Seimu- ganxilvas SevudgebodeT, unda davsvaT kiTxva:
SaveT da iyenebdiT pirovnebis Sefasebis sakuTar _ ratom arsebobs amdeni gansxvavebuli (da
sistemas; cdilobdiT, gangesazRvraT, vin xSirad urTierTsawinaaRmdego) Teoria? pirov-
iqneboda axal klasSi Tqveni megobari Tu mteri; nebisadmi midgomebSi Teoretikosebi gansxvavde-

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


SeimuSavebdiT mSoblebTan da maswavleblebTan bian amosavali wertilis da monacemTa wyaroebis
gamklavebis teqnikebs imisda mixedviT, Tu rogor mixedviT, aseve imiT, Tu rogor cdiloben
amoikiTxavdiT maT pirovnebas. gansxvavebuli saxis fenomenebis axsnas. zogi
fsiqologebi pirovnebas mravalnairad gansa- dainteresebulia konkretuli pirovnebis struq-
zRvraven, magram yvela gansazRvrebisaTvis turiT, zogi ki _ imiT, Tu rogor ganviTarda
saerToa ori ZiriTadi cneba: unikaloba da es pirovneba da rogor gaagrZelebs igi zrdas.
qcevis maxasiaTebeli paternebi. Cven ganvsazR- zogs ainteresebs, ras akeTeben adamianebi, spe-
vravT pirovnebas, rogorc unikaluri fsiqolo- cifikur qcevebsa Tu mniSvnelovan cxovrebiseul
giuri Tvisebebis rTul erTobliobas, romelic movlenebTan dakavSirebiT maSin, rodesac sxvebi
gansxvavebul situaciebSi da sxvadasxva dros swavloben imas, Tu ras grZnoben adamianebi am
gavlenas axdens individis qcevis damaxasiaTebel dros. dabolos, zogi Teoria cdilobs axsnas
paternebze. pirovnebis Teoriebi warmoadgenen
pirovneba (Personality) _ individis unikaluri
hipoTetur debulebebs individualuri pirov-
fsiqologiuri Tvisebebi, romlebic droTa
nebebis struqturisa da funqcionirebis Sesaxeb. ganmavlobaSi gavlenas axdens damaxasiaTebeli
isini gvexmarebian fsiqologiis miznebidan ori qceviTi (rogorc Ria, ise faruli) paternebis
mTavari amocanis gadaWraSi: (1) pirovnebis struq- speqtrze gansxvavebul situaciebSi. 555
fsiqologiuri problemebis mqone adamianebis
pirovneba, sxvebi ki yuradRebas janmrTel
individebze amaxvileben. ase rom, yoveli Teoria
raimes gvaswavlis pirovnebis Sesaxeb, erTad ki
maT bevris ramis moTxroba SeuZliaT adamianis
bunebis Sesaxeb.
am TavSi Cveni mizani iqneba, mogawodoT
zogadi midgoma, Tu rogor unda gesmodeT
pirovnebasTan Tqveni yoveldRiuri gamocdileba.
Tumca, sanam daviwyebdeT, daufiqrdiT Semdeg
kiTxvebs: Tqveni pirovnebis rogor portrets
Seqmnidnen fsiqologebi, Tqven rom SeeswavleT?
romel adreul gamocdilebas gamoyofdnen isini,
rogorc Tqvens dRevandel qcevasa da azrov-
nebaSi wvlilis Semtans? Tqveni awmyo cxovrebis
romeli pirobebi axdens Zlier gavlenas Tqvens
azrebsa da qcevaze? ra gansxvavebaa Tqvensa da
mraval sxva pirovnebas Soris, romlebic imave
situaciaSi xvdebian, rogorSic Tqven? es Tavi
dagexmarebaT am SekiTxvebze ufro zusti
pasuxebis formulirebaSi. fsiqologebma tipebsa da niSnebs Soris am
Semdgom ramdenime qveTavSi pirovnebisadmi gansxvavebaTa asaxvisaTvis Seqmnes.
Semdeg Teoriul midgomebs ganvixilavT: tipisa
da niSnis, fsiqodinamikurs, humanisturs, socia-
luri daswavlis, kognitursa da me-s (self-is) tipebis kategorizacia
analizs. am Tavs Sefasebis im zogierTi teqnikis Cven yovelTvis vaxdenT adamianebis katego-
aRweriT davasrulebT, romlebsac fsiqologebi rizacias ganmasxvavebeli maxasiaTeblebis mi-
pirovnebis gagebisa da aRwerisaTvis iyeneben. xedviT. esenia: kolejis klasi, akademiuri
specializacia, sqesi da rasa. pirovnebis zogi
Teoretikosi adamianebs gansxvavebul, ara-
pirovnebis tipisa da niSnis urTierTgadamfarav kategoriebad ajgufebs,
romlebsac pirovnebis tipebi ewodeba. pirov-
Teoriebi
nebis tipebi „sul an araferi~ fenomenebia da
ar gamoixateba ama Tu im xarisxiT: Tu adamiani
ori yvelaze Zveli mcdeloba pirovnebis erT tips miekuTvneba, is SeuZlebelia miekuT-
aRwerisa aris: adamianebis klasificireba cal- vnebodes nebismier sxva tips arsebul sistemaSi.
keuli tipebis SezRudul raodenobad da im bevr adamians moswons pirovnebis tipebis
xarisxis gazomva, ra xarisxiTac isini SeiZleba gamoyeneba yoveldRiur cxovrebaSi, radgan isini
aRiweros gansxvavebuli niSnebiT. rogorc Cans, gviadvileben sxva adamianebis Secnobis rTul
Tavi 14 / pirovneba

adamianebs aqvT bunebrivi tendencia, sakuTari process.


da sxvebis qceva sxvadasxva kategoriebs miakuT- erT-erTi yvelaze adreuli tipebis Teoria
vnon. modiT, ganvixiloT Teoriebi, romlebic Cvens welTaRricxvamde mexuTe saukunes ekuTvnis.
misi avtoria hipokrate, berZeni eqimi, romelmac
medicinas hipokrates fici SesZina. misi Teoriis
pirovnebis tipebi (Personality types) _ pirovnuli
maxasiaTeblebis calkeuli paternebi, rom- mixedviT, adamianis sxeuli Seicavs oTx ZiriTad
lebic gamoiyeneba adamianebis kategoriebisadmi siTxes anu humors, romelTaganac TiToeuli
mikuTvnebisaTvis; ara xarisxobrivi, aramed asocirebulia garkveul temperamentTan, emo-
Tvisebrivi gansxvavebebi, romlebic adamianebis ciebisa da qcevis paternTan. individis pirovneba
556 gansasxvaveblad ixmareba. damokidebulia imaze, Tu romeli humori Warbobs
mis sxeulSi. hipokratem daawyvila sxeulis ufro mogvianebiT, frenk saloueim (Frank
humorebi pirovnebis temperamentebTan Semdegi Sulloway, 1996) SemogvTavaza dabadebis rigze
sqemis mixedviT: damyarebuli, Tanamedrove tipebis Teoria. Tqven
sisxli _ sangvinikuri temperamenti: mxiaru- pirveli (an erTaderTi) Svili xarT Tqvens
li da aqtiuri; ojaxSi Tu mogvianebiT dabadebuli? imdenad,
flegma _ flegmaturi temperamenti: apaTiuri ramdenadac dabadebis rigis mixedviT adamians
da modunebuli; mxolod erTi pozicia SeiZleba hqondes,
Savi naRveli _ melanqoliuri temperamenti: saloueis Teoria akmayofilebs tipis Teoriis
naRvliani da Sefiqrianebuli; kriteriumebs (uCveulo ojaxuri kombinaciebis
yviTeli naRveli _ qolerikuli tempera- mqone adamianebisaTvis – magaliTad, rodesac
menti: gaRizianebadi da agznebadi. or bavSvs Soris Zalian didi asakobrivi
hipokrates Teoriis saukuneebis ganmavlobaSi sxvaobaa – salouei mainc gvawvdis individebis
sjerodaT, Sua saukuneebis CaTvliT, Tumca man kategorizaciis gzebs). dabadebis rigze damya-
ver gauZlo Tanamedrove mecnierebis moTxovnebs rebul winaswarmetyvelebebSi salouei efuZneba
(miuxedavad amisa, Cven vnaxavT hipokrates tem- darvinis ideas, rom organizmebi xdebian gan-
peramentebis Tanamedrove gamoZaxils hans ai- sxvavebulni, raTa ipovon is niSa, romelic
zenkis niSnis TeoriaSi). maT gadarCenis saSualebas miscems. saloueis
Cvens droSi uiliam Seldonma (William Sheldon, mixedviT, pirvelad dabadebulebs ukve gamza-
1942) Seqmna tipis Teoria, romelic sxeulis debuli niSa aqvT _ maT Tavidanve aqvT Tavisi
agebulebas ukavSirebda temperaments; Teoria, mSoblebis siyvaruli da yuradReba; isini cdi-
romelic jer kidev popularulia da popula- loben amis SenarCunebas mSoblebTan identi-
rul sainformacio saSualebebSi aisaxeba. man fikaciisa da maTdami damorCilebis gziT. amis
adamianebi sam kategoriad dayo maTi sxeulebrivi sapirispirod, ufro gvian dabadebul bavSvebs
agebulebis mixedviT. es kategoriebia: endo- sWirdebaT gansxvavebuli niSis moZebna – iseTis,
morfuli (msuqani, rbili, mrgvali), mezomor- sadac isini ase gamokveTilad ar mihyvebian
fuli (kunTiani, oTxkuTxedi, Zlieri) da Tavisi mSoblebis magaliTs. amis Sedegad,
eqtomorfuli (gamxdari, grZeli, susti). Sel- mogvianebiT dabadebulebs salouei axasiaTebs,
donis azriT, endomorfebi arian relaqsirebuli, rogorc „ajanyebisaTvis dabadebulebs~; „isini
socialurni da uyvarT Wama. mezomorfebi arian cdiloben, warmatebas miaRwion iseT sferoebSi,
sxeulebrivad ganviTarebuli adamianebi, aRsavse sadac ufros debs Tu Zmebs ara aqvT ukve
energiiT, gambedaobiT da axasiaTebT asertiuli1 mopovebuli upiratesoba. gvian dabadebulebi
tendenciebi. eqtomorfebi arian gonebrivad tipurad aviTareben Riaobas gamocdilebisadmi
ganviTarebuli, artistuli da introverti – gamosadeg strategias yvelasaTvis, visac surs

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


adamianebi; maTTvis ufro damaxasiaTebelia cxovrebaSi axali da warmatebuli niSis povna~.
fiqri cxovrebis Sesaxeb, vidre cxovrebiT (gv. 353). im winaswarmetyvelebis Sesamowmeblad,
sargebloba an masze aqtiuri zemoqmedeba. rom gvian dabadebulni siaxleebs miesalmebian
garkveuli drois ganmavlobaSi Seldonis maSin, rodesac pirvelebi status-qvos amjobi-
Teoria imdenad gavleniani iyo, rom gadaRebul neben, saloueim Seiswavla mecnieruli, istori-
iqna SeerTebuli Statebis ieilisa da ueslis uli da kulturuli revoluciebi, Semdeg ki
msgavsi kolejebis aTasobiT studentis SiSveli gansazRvra im mravali istoriuli da Tanamed-
„pozis~ foto, raTa mkvlevrebs SesaZlebloba rove figuris dabadebis rigi, vinc mxars uWerda
hqonodaT, SeeswavlaT sxeulis tipsa da cxov- Tu ewinaaRmdegeboda am revoluciebs. 14.1
rebiseul faqtorebs Soris kavSiri. Tumca, hipok- suraTze naCvenebia, Tu ra xarisxiT uWerdnen
rates bevrad ufro adreuli Teoriis msgavsad, mxars mecnierebaSi arsebul 23 liberalur
Seldonis sxeulis tipebis Teoriac Zalian Teorias pirvelad da mogvianebiT dabadebuli
dabali Rirebulebis aRmoCnda individis qcevis mecnierebi. rogorc xedavT, yvela zomis ojaxis
winaswarmetyvelebis TvalsazrisiT (Tyler, 1965). SemTxvevaSi, mosalodneli iyo, rom gvian
dabadebulebi ufro dauWerdnen mxars inovaciur
1
assertive – dadebiTi, Tavdajerebuli. Teorias, vidre pirvelad dabadebulni. gyavT 557
suraTi
14.1

dabadebis rigi da mecnieruli


inovaciebis mxardaWera
frenk saloueim gamoikvlia 23 inovaciuri Teoria
da gansazRvra 1218 mecnieris dabadebis rigi,
romlebmac miiRes an uaryves es Teoriebi. nebis-
mieri zomis ojaxisaTvis, gvian dabadebulni
ufro iRebdnen inovaciur Teorias, vidre pir-
velad dabadebulni.

Tu ara Zmebi da debi? SegiZliaT Tu ara ipovoT niSnebiT aRwera


aseTi magaliTi Tqvens sakuTar ojaxSi?
tipis Teoriebis daSvebis mixedviT, adamianebi
icnobT Tu ara adamianebs, visac miakuTvneb-
Seesatyvisebian arsebul calkeul, wyvetil
diT garkveul „tips~? moicavs Tu ara „tipi~
kategoriebs. aseTi kategoriebia, magaliTad,
yvelafers, rac ki unda vicodeT pirovnebis
pirvelad da mogvianebiT dabadebulebi. amis
Sesaxeb? xSirad tipis Teoriebi TiTqos ugul-
sapirispirod, niSnis Teoriebi gvTavazoben
vebelyofen adamianTa pirovnebebis ufro faqiz
uwyvet ganzomilebebs, rogoricaa inteleqti,
aspeqtebs. modiT, gavecnoT Teoriebs, romlebic
an keTilganwyoba. niSnebi aris uwyveti Tvisebebi
ufro meti moqnilobis SesaZleblobas iZlevian,
an atributebi, romlebic winaswar ganawyoben
radgan adamianebs ganasxvaveben niSnebis da ara
individebs, rom isini Tanamimdevrulad moiqcnen
tipebis mixedviT.
gansxvavebul situaciebSi. magaliTad, SesaZle-
belia erT dRes Tqven patiosneba gamoamJRavnoT
niSani (Trait) _ myari pirovnuli Tvisebebi an
dakarguli safulis dabrunebiT da meore dRes
atributebi, romlebic gavlenas axdenen qcevaze
gansxvavebul situaciebSi. – imiT, rom ar moityuoT gamocdaze. niSnis
Tavi 14 / pirovneba

558
suraTi
14.2
morcxvoba rogorc niSani
niSnebma SeiZleba imoqmedon, rogorc
intervenciulma cvladebma, romlebic
akavSireben erTi SexedviT erTmaneTTan
daukavSirebel stimulebsa da maTze
pasuxebis erTobliobas.

Teoriis zogierTi momxre niSnebs gansazRvravs, adamians ganumeorebel mTlianobad aqcevda,


rogorc predispoziciebs, romlebic qcevas amitom igi mxars uWerda calkeul/erTeul
iwveven, Tumca ufro konservatiuli mecnierebi SemTxvevaTa Seswavlis meTodis gamoyenebas (case
niSnebs iyeneben mxolod rogorc aRweriT study).
ganzomilebebs, romlebic ubralod ajameben individis qcevis mTavar ganmsazRvrelad
dakvirvebis obieqtad arsebuli qcevis paternebs. olports pirovnebis struqtura ufro esaxeboda,
modiT, gavecnoT niSnis cnobil Teoriebs. vidre garemo pirobebi. „erTi da igive cecxli
adnobs karaqs da xarSavs kvercxs~ – am frazas
igi iyenebda imis saCveneblad, rom erTsa da
olportis niSnis Teoria
imave stimuls gansxvavebuli moqmedeba aqvs
gordon olporti (Gordon Allport, 1937, 1961, sxvadasxva individze. mravali Tanamedrove
1966) ganixilavda niSnebs, rogorc pirovnebis niSnis Teoria olportiseul tradicias mihyveba.
samSeneblo masalas da individualobis Camoya-
libebis wyaros. olportis mixedviT, niSnebi
universaluri niSnebis ganzomilebebis
uzrunvelyofen qcevis SeTanxmebulobas (koheren-
gansazRvra
tulobas), radgan isini akavSireben da erT-
gvarovans xdian pirovnebis reaqciebs mraval- 1936 wels gordon olportma da misma kolegam
gvarovan stimulebze. niSnebma SeiZleba imoq- h. s. odbertma Caatares leqsikonis kvleva da
medon, rogorc intervenciulma cvladebma, inglisur enaSi individualuri gansxvavebebis
romlebic akavSireben erTi SexedviT erTmaneT- aRmweri 18 000-ze meti zedsarTavi saxeli
Tan daukavSirebel stimulebsa da maTze aRmoaCines. mas Semdeg mkvlevrebi cdiloben,
pasuxebis erTobliobas (ix. sur. 14.2). gansazRvron niSnebis aseTi usazRvro sityvaTa
olportma gamoyo sami saxis niSnebi: kardi- maragis safuZvlad myofi Zireuli ganzomi-
naluri, centraluri da meoradi. kardinaluria lebebi. isini cdiloben, daadginon, Tu ramdeni

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


niSnebi, romelTa garSemoc agebs adamiani Tavis ganzomileba arsebobs da maTgan romlebi
cxovrebas. deda terezasaTvis kardinaluri miscemen fsiqologebs yvela individis gamosa-
niSani sxvisi keTildReobisaTvis sakuTari Tavis degi, universaluri daxasiaTebis Seqmnis
Sewirva iqneboda. yvela adamians ar uviTardeba saSualebas.
aseTi yovlismomcveli kardinaluri niSnebi, reimond ketelma (Raymond Cattell, 1979) niSanTa
samagierod, centraluri niSnebi, rogoricaa, bazisuri ganzomilebebis amomwuravi erToblio-
magaliTad, patiosneba an optimizmi, pirovnebis bis dadgena scada, risTvisac amosaval werti-
mTavar maxasiaTeblebs warmoadgenen. meoradi lad olportisa da odbertis zedsarTavi
niSnebi specifiuri pirovnuli Tvisebebia, saxelebis sia gamoiyena. kvlevis Sedegad ke-
romlebic individis qcevis winaswarmetyve- telma ivarauda, rom pirovnebas gansazRvravs
lebaSi gvexmareba, magram naklebad gamosadegia 16 faqtori da maT ganmsazRvreli niSnebi uwoda,
individis pirovnebis gagebisaTvis. meoradi radgan, misi azriT, isini warmoadgenen im
niSnebis magaliTebia is, Tu rogor sakvebsa da ganmsazRvrel wyaros, romelic dgas zedapirze
tansacmels aniWebs adamiani upiratesobas. arsebuli qcevebis ukan da romelsac Cven pirov-
olports ainteresebda am sami tipis niSnebis nebad aRviqvamT. ketelis 16 faqtori moicavda
unikaluri kombinaciebis aRmoCena, rac yovel iseT mniSvnelovan qceviT dapirispirebebs
559
dadgenili pirovnebis tipebisgan erT-erTs,
Tumca, aizenkis niSnis Teoria am kategoriebSi
individualuri varirebis saSualebas iZleva.
individi SeiZleba yvelgan aRmoCndes wreze,
Zalian introvertirebulidan Zalian eqstraver-
tirebulamde da Zalian labiluridan (nevro-
tulidan) Zalian stabiluramde. wreze CamoT-
vlili niSnebi adamianebs swored am ori
ganzomilebis kombinaciebiT aRweren. magaliTad,
Zalian eqstravertirebuli da met-naklebad
labiluri adamiani mosalodnelia, rom impul-
suri iyos.

xuTfaqtoriani modeli
kvlevebi TvalnaTliv adastureben aizenkis
Teoriis mraval aspeqts, Tumca, ukanasknel
wlebSi miRweul iqna konsensusi, rom pirovnebis
suraTi
14.3 struqturas yvelaze kargad xuTi faqtori
axasiaTebs, romlebic arasrulad emTxveva
pirovnebis aRweris wris oTxi aizenkis sam ganzomilebas (Wiggins & Pincus, 1992).
kvadrati aizenkis mixedviT miuxedavad imisa, rom pirovnebis yvela mkvle-
eqstraversiisa da neiroticizmis ori ganzomileba
vari ar emxroba am xuT faqtors (Block, 1995;
gvaZlevs wriul gamosaxulebas. aizenkma am Eysenck, 1992; Pervin, 1994), dResdReobiT swored
gamosaxulebis yoveli kvadrati hipokrates mier isini warmoadgenen kriteriums niSnis struqtu-
gansazRvruli oTxi pirovnebis tipisagan erTs
daukavSira. miuxedavad amisa, misi Teoria am ris Sesaxeb diskusiaTa umravlesobaSi.
kategoriebis farglebSi individualuri varirebis xuTfaqtoriani modelis Seqmna asaxavs
saSualebas iZleva.
mcdelobas, aRmoCenil iqnes raime struqtura
niSanTa im did siaSi, romelic amoiRes leqsiko-
(opoziciebs), rogoricaa, magaliTad, TavSekave- nidan olportma da odbertma (1996). niSnebi
buli _ komunikabeluri, mimndobi – eWviani, dayvanil iqna sinonimebis daaxloebiT 200
modunebuli – daZabuli. miuxedavad amisa, klasteramde, romlebic gamoiyeneboda niSnebis
Tanamedrove niSnis Teoriis mimdevrebi amtki- bipolaruli ganzomilebebis Sesaqmnelad;
ceben, rom pirovnebebs Soris yvelaze mniSvne- ganzomilebebisa, romlebsac aqvT maRali da
lovan gansxvavebebs 16-ze kidev ufro naklebi dabali polusebi, rogoricaa pasuxismgebliani
ganzomileba asaxavs. da upasuxismgeblo. Semdeg adamianebs sTxovdnen,
hans aizenkma (Hans Eysenck, 1973, 1990) pirovnebis SeefasebinaT sakuTari Tavi da sxva adamianebi
testirebis monacemebidan mxolod sami ZiriTadi, bipolarul ganzomilebebze da es Sefasebebi
moculobiTi ganzomileba gamoyo: eqstraversia
statistikuri damuSavebis procedurebs eqvem-
(SigniT orientirebuli gareT orientirebulis
Tavi 14 / pirovneba

debareboda imis gansasazRvrad, Tu rogor iyo


sapirispirod), neiroticizmi (emociurad stabi-
erTmaneTTan dakavSirebuli sinonimuri klas-
luri emociurad labiluris sapirispirod) da
terebi. am meTodis gamoyenebiT ramdenime
fsiqoticizmi (gulisxmieri da yuradRebiani
damoukidebeli kvleviTi jgufi erTsa da imave
agresiulisa da antisocialuris sapirispirod).
daskvnamde mivida: im niSnebis safuZvlad,
rogorc naCvenebia suraTze 14.3, aizenkma
romlebsac adamianebi gamoiyeneben sakuTari
moaxdina ori ganzomilebis – eqstraversiisa
Tavis da sxvebis aRsawerad, arsebobs mxolod
da neiroticizmis kombinireba, raTa maTi wreze
demonstracia SeZleboda. misi azriT, wris xuTi bazisuri ganzomileba (Norman, 1963, 1967;
Tupes & Christal, 1961).
560 TiToeuli seqtori warmoadgens hipokrates mier
14.1
cxrili strirebisaTvis mkvlevrebi gascdnen Tavis kvle-
vebSi inglisur enas: xuTfaqtoriani struq-
xuTfaqtoriani modeli tura gameorda ramdenime enaSi germanulis,
portugaliuris, ivriTis, Cinuris, koreulis
faqtori bipolaruli gansazRvreba
da iaponuris CaTvliT (McCrae & Costa, 1997). xuTi
eqstraversia laparakis moyvaruli, energiuli faqtori ar aris mowodebuli, rom Seanacvlos
da asertiuli wynaris,
TavSekavebulisa da morcxvis mravali specifikuri niSnis termini, romelsac
sapirispirod mniSvnelobis sakuTari niuansi da elferi aqvs.
TanxmobisaTvis TanamgrZnobi, keTili da ufro sworad rom vTqvaT, is gamokveTs taqso-
mzaoba mosiyvarule civis, kapasisa da nomias _ klasifikaciis sistemas, romelic saSua-
sastikis sapirispirod
lebas gvaZlevs, aRvweroT yvela Cveni nacnobi
patiosneba organizebuli, pasuxismgebliani
da frTxili uyuradRebos, adamiani ise, rom gamovxatoT is mniSvnelovani
frivolurisa da ganzomilebebi, romlebiTac isini gansxvavdebian.
upasuxismgeblos sapirispirod
mniSvnelovania, xazi gavusvaT imas, rom
neiroticizmi stabiluri, mSvidi da kmayofili
xuTfaqtoriani modeli, didwilad, aRweriTia.
SfoTianis, arastabilurisa da
temperamentianis sapirispirod faqtorebi Seiqmna niSnebis terminTa klaste-
gamocdilebisadmi kreatuli, inteleqtualuri da rebis statistikuri analizis Sedegad da ara
Riaoba gonebagaxsnili martivis, Teoriis safuZvelze, romelic ambobda: „es aris
faqtorebi, romlebic unda arsebobdes~ (Ozer &
zedapirulisa da ugunuris
sapirispirod
Reise, 1994). xuTfaqtoriani modelis momxreebma
daiwyes am Teoriuli dasabuTebis Zieba. maga-
xuTi ganzomileba Zalian farToa, radgan liTad, maT scades, xuTi ganzomileba interaq-
TiToeuli erT did kategoriaSi aTavsebs bevr ciaTa im Tanmimdevrul tipebTan daekavSirebinaT,
niSans, romelTac unikaluri erTmniSvnelovani romlebic adamianebs hqondaT erTmaneTTan da
konotacia, magram saerTo Tema aqvT. pirovnebis gare samyarosTan kacobriobis evoluciis
am xuT ganzomilebas amJamad xuTfaqtoriani manZilze (Costa & McCrae, 1992a; McCrae et al., 2000).
modeli ewodeba, an, araformalurad, didi evoluciuri safuZveli dagvexmareboda, agvexsna
xuTeuli (the Big Five) (McCrae & Costa, 1999). xuTi xuTi faqtoris universaluroba gansxvavebul
faqtori Sejamebulia cxrilSi 14.1. Tqven er- kulturebSi. Tu es axsna sworia, SesaZlebelia,
Txel kidev SeniSnavT, rom TiToeuli ganzomi- evoluciis mier Camoyalibebuli adamianuri
leba bipolarulia _ ganzomilebis saxelwode- gamocdilebis sxva aspeqtebis msgavsad, niSnebi
bis mniSvnelobis tolfasi terminebi aRweren erTi Taobidan meores gadaeces. ganvixiloT es
maRal poluss, xolo misi sawinaaRmdego termi- debuleba.

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


nebi ki _ dabals.
xuTfaqtoriani modelis ganzomilebebi 1960-
ian wlebSi Segrovebuli masalidan warmoiSva, niSnebi da memkvidreoba
sadac gamoiyeneboda zedsarTavi saxelebis Tqven, albaT, gagigiaT, rom adamianebi aseT
ramdenime gansxvavebuli nakrebi, mravali gan- frazebs amboben xolme: „jimi artistulia,
sxvavebuli SerCeva da SefasebiTi davaleba. Tavisi dedis msgavsad~, an, „meri misi babuasaviT
mas Semdeg Zalian msgavsi ganzomilebebi jiutia~, an, SesaZloa, frustrirebulad gig-
aRmoaCines pirovnebis kiTxvarebSi, intervius rZvniaT Tavi, radganac Tqvens da-ZmaSi gamaRi-
kiTxvarebsa da sxva monacemebSi (Costa & McCrae, zianebeli Tvisebebi swored isinia, romlebis
1992a; Digman, 1990; Wiggins & Pincus, 1992). gamosworebac sakuTar TavSi gsurT. modiT, gan-
xuTfaqtoriani modelis universalurobis demon- vixiloT pirovnuli niSnebis memkvidreobiTobis
xuTfaqtoriani modeli (Five-factor model) _
damadasturebeli TvalsaCino magaliTebi.
pirovnebis yovlismomcveli aRweriTi sistema, gaixseneT, rom bihevioristuli genetika aris
romelic asaxavs urTierTobas zogad niSnebs, mecniereba, romelic Seiswvlis, Tu ra xarisxiT
Teoriul cnebebsa da pirovnebis skalebs Soris; gadaecema pirovnuli niSnebi da qceviTi pater-
araformalurad ewodeba didi xuTeuli. nebi memkvidreobiT. pirovnebaze genetikis 561
nierTa jgufma germanidan da poloneTidan
Seagrova pirovnuli niSnebis monacemebi
660 monozigoturi da 304 dizigoturi
tyupis wyvilebze. monacemebi miRebul iqna
rogorc TviTangariSis (anu tyupebi av-
sebdnen im tipis pirovnebis kiTxvarebs,
romelTac mogvianebiT SevexebiT am TavSi),
ise axlobelTa Sefasebebis (anu megobrebi
da ojaxis wevrebi adgendnen erTi an meore
tyupiscalis Sefasebebs) meSveobiT. zo-
gadad, adrindel kvlevebSi mxolod
TviTangariSis monacemebs iyenebdnen. mem-
kvidreobiTobis kvlevebis kritikosebi
Tvlidnen, rom monozigotur da dizigotur
tyupebs SesaZlebelia hqondeT gadaxrebi,
rodesac isini sakuTar Tavs adareben Tavis
tyupiscals, an sxva individs. axlobelTa
gavlenis gansasazRvrad mkvlevrebi swavloben
Sefasebebis CarTva amcirebs imis alba-
pirovnul niSnebs erTi ojaxis wevrebisa, rom-
Tobas, rom memkvidreobiTobis maRali
lebsac msgavsi genebis gansxvavebuli propor-
maCveneblebi tyupebis TviTangariSis
ciebi aqvT da erTsa da imave an gansxvavebul
pirdapiri Sedegia. faqtobrivad, yvela
garemoSi gaizardnen. magaliTad, Tu pirovnuli
SemTxvevaSi monozigoturi tyupebis
niSani socialuroba genetikurad gadaecema,
pirovnebebi Sefasebul iqna, rogorc ufro
maSin is ufro maRal korelaciaSi unda iyos
msgavsi, vidre dizigoturi tyupebisa.
identur, monozigotur tyupebSi (romelTa
TviTSefasebebma gamoavlina tyupTa Soris
genebic 100%-iT emTxveva), vidre araidentur,
korelaciebis aseTi maCveneblebi: 0.52
dizigotur tyupebSi an sxva da-ZmaSi (romelTa
(monozigoturi) da 0.23 (dizigoturi).
genebic saSualod 50%-iT emTxveva).
rogorc TviTangariSis, ise axlobelTa
memkvidreobiTobis kvlevebi gviCvenebs, rom
monacemebis gamoyenebiT mkvlevrebma aC-
TiTqmis yvela pirovnuli niSani ganicdis
venes mniSvnelovani memkvidreobiTi maCve-
genetikuri faqtorebis gavlenas (Lehlin et al., 1998).
neblebi xuTfaqtoriani modeliT gansazR-
msgavs Sedegebs iZleva iseTi kvlevebic, sadac
vruli yoveli faqtoris mxriv (Remann et
mravali gansxvavebuli gazomvis teqnika gamoiye-
al., 1997).
neba, miuxedavad imisa, zomaven isini ufro farTo
niSnebs, rogoricaa eqstraversia da neiroticiz- kvlav SexedeT cxrils 14.1. xuTi faqtoris
mi, Tu specifikur niSnebs, rogoricaa TviTkon- romeli polusebia TqvenTvis yvelaze Sesabamisi?
troli an socialuroba. ganvixiloT erTi SegiZliaT ipovoT msgavseba Tqvensa da Tqvens
sanimuSo kvleva: mSoblebs Soris?
mkvlevrebi kvlav muSaoben memkvidreobiTobis
saidan kvlevebis gaumjobesebaze. magaliTad, radganac
Tavi 14 / pirovneba

tyupebi da sxva da-Zma, rogorc wesi, erTad


viciT izrdebian, maT saerTo ojaxuri garemo aqvT,
ramac SesaZloa maTi pirovnebebis korelacia
xuTi faqtoris memkvidreobiToba
gamoiwvios. naSvilebi bavSvebis kvlevebi ki
Tqven axlaxan pirovnebis xuTfaqtorian gamoiyeneba imisaTvis, rom gaizomos gansxvaveba
models gaecaniT. mkvlevrebma yuradReba bavSvebis niSnebis korelaciebisa maTi biolo-
miaqcies sakiTxs: arsebobs Tu ara am giuri mSoblebis niSnebTan da aRmzrdeli
modeliT gansazRvruli faqtorebis gene- mSoblebis niSnebTan. naSvilebi bavSvebis kvle-
562 tikuri safuZveli. erT-erT kvlevaSi mec- vebis monacemebidan, aseve, naTelia is, Tu raoden
mniSvnelovania pirovnul niSnebSi genetikuri veblis SefasebasTan, romelic icnobs mas sxva
faqtoris wvlili (Bouchard, 1994). situaciidan. movlenas, rodesac pirovnebis
Sefasebebi sxvadasxva dros da gansxvavebuli
damkvirveblebis mier konsistenturia, xolo
winaswarmetyveleben Tu ara adamianis qcevis Sefasebebi sxvadasxva situa-
niSnebi qcevas ciebSi ar aris konsistenturi, konsistentobis
warmoidgineT, rom gTxoves, amoirCioT raime paradoqss (Consistency paradox) uwodeben (Mischel,
pirovnuli niSnis aRmniSvneli termini, ro- 1968).
melic, Tqveni rwmeniT, gansakuTrebiT kargad konsistentobis paradoqsis aRmoCenas kvleva-
SegesabamebaT. magaliTad, Tqven SegiZliaT Ta didi raodenoba mohyva (mimoxilvisTvis ix.
gviTxraT, rom Tqven Zalian keTilganwyobili Cervone & Shoda, 1999). droTa ganmavlobaSi
xarT. ra viciT Cven axla? Tu pirovnebis Teoriebi miRweul iqna konsensusi, rom qceviTi arakonsis-
gvaZleven saSualebas, viwinaswarmetyveloT tentoba gamovlinda didwilad imis gamo, rom
qceva, ra prognozi SegviZlia gavakeToT im situaciebi arasworad iyo kategorizebuli:
codniT, rom Tqvens Tavs afasebT, rogorc paradoqsi qreba, rodesac mecnierebi marTebulad
Zalian keTilganwyobils? rogor SegviZlia daaxarisxeben situaciaTa fsiqologiur maxasia-
ganvsazRvroT Tqveni mosazrebis validuroba? Teblebis (Mischel & Shoda, 1995, 1999). magaliTad,
modiT, gamovikvlioT es sakiTxi. dauSviT, rom Tqven gsurT qceviTi konsis-
erTi idea, romelic SesaZloa gagiCndeT, tentobis Sefaseba imis gansazRvriT, iqceva Tu
Semdegia: codna imisa, rom pirovneba SeiZleba ara Tqveni megobari umetesad erTnairad yvela
daxasiaTebul iqnes konkretuli niSniT, saSua- wveulebaze, romelsac igi eswreba. mosalod-
lebas mogcemT, iwinaswarmetyveloT misi qceva nelia, aRmoaCinoT, rom misi qceva mniSvnelovnad
gansxvavebul situaciebSi. amgvarad, Cven Tqvengan cvalebadobs, Tu Tqveni analizis done mxolod
moveliT keTilganwyobil qcevas yvela si- „wveulebebia~. saWiroa, gansazRvroT, Tu romeli
tuaciaSi, Tumca, 1920-ian wlebSi ramdenime fsiqologiurad relevanturi maxasiaTeblebi
mkvlevari, romlebmac miznad daisaxes niSnebTan yofen wveulebebs gansxvavebul kategoriebad.
dakavSirebul qcevaze dakvirveba gansxvavebul SesaZloa, Tqveni megobari uxerxulad grZnobs
situaciebSi, gancvifrebuli iyo, radgan mcire Tavs iseT situaciebSi, sadac misgan ucxoebi-
TvalsaCinoeba aRmoaCines situaciebis mixedviT saTvis piradi informaciis gaziarebas moelian.
qcevis konsistenturobis mxriv. magaliTad, sko- Sedegad, zogierT wveulebaze (sadac misgan
lis moswavleebSi mxolod susti korelacia piradi informaciis gaziarebas moelian) is
iqna aRmoCenili patiosnebis niSanTan savarau- SeiZleba Zalian arakeTilganwyobilad gamoi-

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


dod dakavSirebul or iseT qcevas Soris, yurebodes, xolo sxva wveulebebze (sadac amas
rogoricaa tyuilis Tqma da TaRliToba misgan ar moelian) _ sakmaod keTilganwyobilad.
gamocdis Cabarebisas (Hartshorne & May, 1928). amave dros, sxva iseTma situaciebma, romlebic
msgavsi Sedegebi miiRes sxva mkvlevrebmac, misgan gulaxdilobas moiTxovs, rogoricaa
romlebic iseTi niSnebis kros-situaciur interviu samsaxurSi miRebisas, SeiZleba, aseve,
Tanmimdevrulobas (konsistenturobas) swavlob- gamoiwvion negatiuri qceva. amdenad, konsis-
dnen, rogorebicaa introversia an punqtualoba tentoba gamoixateba imiT, Tu ra gziT gamoiwveven
(Dudycha, 1936; Newcomb, 1929). situaciis maxasiaTeblebi adamianebis gansxva-
Tu niSnebTan dakavSirebuli qceva ar aris vebul reaqciebs.
kros-situaciurad konsistenturi, anu, Tu ada-
mianebis qceva icvleba gansxvavebul situaciebSi, konsistentobis paradoqsi (Consistency pradox) _
ratom aRiqvamT Tqvens sakuTar da sxvebis movlena, romlis drosac pirovnebis Sefasebebi
pirovnebebs, rogorc SedarebiT mdgrads? kidev sxvadasxva dros da gansxvavebuli damkvir-
ufro damabnevelia, rom pirovnebis Sefaseba im veblebis mier konsistenturia, maSin, rodesac
adamianis qcevis Sefasebebi sxvadasxva situ-
damkvirveblis mier, romelic individs erTi
aciebSi ar aris konsistenturi.
situaciidan icnobs, korelaciaSia im damkvir- 563
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

ratom aris zogi adamiani morcxvi?

ukanaskneli drois kvle- simorcxve SeiZleba ganisa- da pativiscemas (Pilkonis & Zim-
vebma gviCvena, rom kolejis zRvros, rogorc diskomforti bardo, 1979).
studentebis 50%-ze meti da/an Sekaveba iseT interper- maS ratom aris zogi adami-
sakuTar Tavs „amJamad morcxv~ sonalur situaciebSi, rom- ani morcxvi maSin, rodesac
individad miiCnevs (Carducci & lebic xels uSlis adamianis sxvebi ar arian? erTi SesaZ-
Zimbardo, 1995). maTi umetesoba interpersonaluri an profe- lebeli axsnaa buneba. kvle-
ambobs, rom morcxvoba aris siuli miznebis miRwevas. mor- vebi mowmobs, rom bavSvebis
arasasurveli mdgomareoba, cxvoba SeiZleba iyos qro- daaxloebiT 10% „ibadeba
romelsac uaryofiTi pirov- nikuli da dispoziciuri, anu morcxvi~ (Kagan, 1994). aseTi
nuli da socialuri Sedegebi warmoadgendes centralur bavSvebi dabadebidan uCve-
ufro meti aqvs, vidre dadebi- niSans adamianis TviTgansa- ulod frTxilni da Cake-
Ti efeqtebi. studentebis sxva zRvraSi. is SeiZleba iyos tilni arian ucxo xalxTan
jgufi ambobs, rom isini mcire TavSekavebuloba da so- da ucnob situaciebTan Seja-
„situaciurad morcxvebi~ ari- cialuri ucnauroba, romelic xebis dros. Semavsebeli (kom-
an da ara „dispoziciurad bevr CvenTagans ugrZvnia axal plementaruli) axsna yurad-
morcxvebi~, rogorc studente- situaciebSi, magram mas SeuZlia Rebas aRzrdaze amaxvilebs.
bis zemoxsenebuli umetesoba. gadaizardos ukiduresobaSi _ bavSvobaSi zog adamians
isini grZnoben, rom „TiTqos- adamianebis mimarT sruliad dascinian, masxrad igdeben,
da~ morcxvoben garkveul Semakavebel SiSSi (socialur an raime Secdomis gamo isini
situaciebSi, romlebic axa- fobias me-15 TavSi ganvixilavT). sazogadoebrivi gakicxvis
lia, ucnauria an socialur bevri morcxvi adamiani introve- sagani xdebian; sxvebi izrde-
zewolas Seicavs. aseTi situa- rtirebulicaa. isini upira- bian iseT ojaxebSi, sadac
tesobas aniWeben ganmarto- „siyvarulis damsaxureba~ da-
ciebia paemani ucnobTan, mar-
vebul, arasocialur moqmede- mokidebulia imaze, miaRwevs
toxelebis barebi, aseve, ro-
bebsa da garemos. arseboben Tu ara bavSvi warmatebas
desac adamians moeTxoveba,
„morcxvi eqstravertebi~, rom- garegnobisa da kargi qcevis
sazogadoebis winaSe momza-
lebic sazogadoebaSi komu- SejibrSi. mesame axsna kul-
debis gareSe imoqmedos. simor-
turas efuZneba.
cxvis mkvlevrebi gaocdnen, nikabelurni, magram pirovnu-
Seswavlili cxra qveyni-
rodesac zrdasrul adami- lad morcxvebi arian, amjo-
dan simorcxve yvelaze maRa-
anebSi aRmoaCines, rom „ara- bineben socialur aqtivobebSi
lia zog aziur qveyanaSi, gan-
morcxvi~ adamiani iSviaTi, CarTvas, aqvT socialuri una-
sakuTrebiT iaponiasa da tai-
araCveulebrivi saxeobaa Seer- rebi amis efeqturad ganxor-
vanSi, da yvelaze dabalia
Tebul StatebSi da yvela sxva cielebisaTvis, magram eWvi
israelSi (Zimbardo, 1991). es
gamokvleul qveyanaSi (Zim- eparebaT imaSi, rom namdvilad
gansxvaveba, garkveulwilad,
bardo, 1991). imsaxureben sxvebis mowonebasa
miewereba imas, rom am aziur

saidan
Tavi 14 / pirovneba

modiT, ganvixiloT kvleva, romelSic mra-


valferovani situaciebis fsiqologiur maxasia-
viciT
Teblebs swavlobdnen. kvlevaSi ganixileboda
is aqtivobebi, romlebsac bavSvebi sazafxulo konsistentoba verbalur agresiaSi
banakSi axorcieleben.
es kvleva Catarda 6-dan 12-wlamde
simorcxve (Shyness) _ individis diskomforti bavSvebis jgufze, romlebic socialuri
da/an Sekaveba iseT interpersonalur situa- adaptaciis problemebis mqone bavSvebisaTvis
ciebSi, romlebic xels uSlis interperso- mowyobil sazafxulo banakSi gaagzavnes.
naluri an profesiuli miznebis miRwevas.
mkvlevrebs surdaT enaxaT, Tu ramdenad
564
qveynebSi kultura ganapi- luri diskomforti da izo- aRaravin ifiqrebs, rom Tqven
robebs avtoritetisadmi da- lacia. arsebobs ramdenime morcxvi xarT;
morCilebas da sircxvilis martivi koncefcia da taq- nu daimdablebT Tavs,
gancdas, Tu adamianma socia- tika, romelTa Sesaxeb fiq- aramed ifiqreT imaze, Tu ra
luri Secdoma dauSva; xolo rsa da gamoyenebis cdasac SeiZleba gaakeToT Semdeg,
israelSi, amis sapirispi- v Ta v a z o b T m o r c x v s t u - rom TqvenTvis sasurveli
rod, Tu adamiani riskze mi- dentebs (ix. Zimbardo, 1991): Sedegi miiRoT;
dis, es kulturulad waxa- gaacnobiereT, rom mar- yuradReba gaamaxvileT
lisebulia da danaSaulis to Tqven ar xarT morcxvi; i m a z e , r o m s x v e b s Ta v i
gancda eqsternalizire- yvela sxva adamiani Tavisi komfortulad agrZnobinoT.
bulia (Pines & Zimbardo, 1978). morcxvobiT ufro Tqveni
gansakuTrebiT swored is
meoTxe axsna nawilobriv ex- sxva morcxvi adamianebi mo-
msgavsia, vidre Tqvengan gan-
maureba bolo dros Seer- ZebneT. es Seamcirebs Tqvens
sxvavebuli;
Tebul StatebSi simorcxvis TviTcnobirebas, rogorc
simorcxve SeiZleba ma-
prevalentobis zrdas: axal- morcxvi pirovnebis;
Sinac ki Seicvalos, rodesac
gazrdebi intensiurad arian gaivarjiSeT meditaci-
masSi genetikuri komponentia
aSi, relaqsaciasa da idea-
CarTulni eleqtronul teq- CarTuli, magram es moiTxovs
luri scenaris gonebriv vi-
nologiebTan muSaobaSi. di- Tavdadebasa da Secvlis
zualizaciaSi, sanam aRmoC-
di drois gatareba, rogorc ganzraxvas iseve, rogorc ne-
ndebiT situaciaSi, rome-
wesi, simartoveSi, televiz- bismieri xangrZlivad ar-
lic, Cveulebriv, aZlierebs
oris yurebaSi, videoTa- sebuli Cveva, romlis Sec-
Tqvens simorcxves.
maSebSi, internetis Tvali- vlac gsurT;
Tu Tqven morcxvi xarT,
erebasa da eleqtronuli ivarjiSeT gaRimebaSi da
vimedovnebT, rom gaiziarebT
fostis gzavnaSi socialur mxedvelobiTi kontaqtis dam-
am rCevebs. studentebi, rom-
izolacias iwvevs da am- yarebaSi adamianTa umravle- lebmac gaiTvaliswines es
cirebs yoveldRiur piris- sobasTan, visac xvdebiT; rCevebi, ganTavisufldnen
pir kontaqts. internetis ilaparakeT laRad, xma- morcxvobis tyveobidan da
intensiur gamoyenebas aqvs maRali da mkafio xmiT, gan- „axali TavisuflebebiT~
potenciali, adamianebs Tavi sakuTrebiT maSin, rodesac savse cxovrebaSi Seabijes.
agrZnobinos martoxelad, Tqvens saxels eubnebiT vinmes es aris martivi fsiqolo-
izolirebulad da ufro an informaciis miReba gsurT; giis cxovrebaSi gamoyenebis
morcxvad (Kraut et al., 1998; Nie iyaviT pirveli, vinc Se- erT-erTi upiratesoba. Tuki
& Erbring, 2000). kiTxvas dasvams an komentars Tqven morcxvi ar xarT,
rodesac simorcxve sul gaakeTebs axal socialur SegiZliaT waaxalisoT Tqve-
ufro Zlierdeba, is adamia- situaciaSi. saTqmelad mom- ni morcxvi megobrebi da
nis cxovrebis axal da axal zadebuli gqondeT raime ojaxis wevrebi, raTa maT am

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


aspeqtebSi iWreba, amcirebs saintereso da TqviT es pir- gziT Secvalon Tavisi cxov-
socialur siamovnebebs da velma; yvela afasebs adamians, reba (Henderson & Zimbardo,
maqsimumamde mihyavs socia- vinc „yinuls gaalRobs~, da 1998).

zustad SeeZloT maT im situaciaTa Txovs frustraciis atanis unars), fizikuri


winaswarmetyveleba, romlebSic calkeuli siZliere (moiTxovs fizikur siZlieres,
bavSvebi agresiul qcevas gamoavlendnen. amtanobas) da motoruli koordinacia
am winaswarmetyvelebaTa `gasakeTeblad~ (moiTxovs xelisa da sxeulis moZraobebis
mkvlevrebma Seagroves monacemebi banakis koordinaciis unars). magaliTad, curva
sxvadasxva situaciebis arsebiTi maxasiaTeb- moiTxovs fizikur siZlieresa da koor-
lebis Sesaxeb, moTxovnis im tipebis dinacias, magram SedarebiT mcire TviTregu-
mixedviT, romlebsac isini bavSvs uyenebdnen: lacias. amis sapirispirod, Tevzaoba moto-
kognituri (moiTxovs logikuri azrovnebis rul koordinaciasTan erTad moiTxovs
unars), socialuri (moiTxovs sxvebis winaSe maRali donis TviTregulacias.
saubris unars), TviTregulatoruli (moi- 565
yuradReba miaqcieT im erTeulebs, sadamdec mimarT, magram oficialuri _ Tqveni profeso-
mividnen mkvlevrebi, raTa situaciebis rele- rebis mimarT.
vanturi maxasiaTeblebi gamoeyvanaT. aseTi
taqsonomia maT aZlevs iseTi gansxvavebebis
gamovlenis saSualebas, rogoricaa „sonias uWirs tipisa da niSnis Teoriebis
gamklaveba iseT situaciebTan, romlebsac Sefaseba
maRali kognituri moTxovna aqvT. swored amitom Cven vnaxeT, rom tipisa da niSnis Teoriebi
xdeba is verbalurad agresiuli aseT situa- mkvlevrebs SesaZleblobas aZlevs, mogvcen
ciebSi~. Cven aRmovaCenT konsistentobas, rodesac gansxvavebuli pirovnebebis lakonuri aRwera,
pirovnebis („is ver umklavdeba kognitur Tumca, es Teoriebi gakritikebul iqna, radgan
moTxovnebs~) da situaciis („es situacia Seicavs isini zogadad ar xsnian imas, Tu rogor war-
kognitur moTxovnas~) swori aRwera gvaqvs. moiqmneba qceva an rogor viTardeba pirovneba.
debatebma konsistentobis Sesaxeb aiZula isini mxolod gansazRvraven da aRweren maxa-
niSnis Teoretikosebi, ufro zustad ganesa- siaTeblebs, romlebic korelaciaSia qcevasTan.
zRvraT niSnebi _ dazustebiT gamoeyoT, Tu miuxedavad imisa, rom Tanamedrove niSnis
qcevis romeli jgufebi unda iyos dakavSirebuli Teoriis warmomadgenlebi cdiloben, Seexon am
pirovnul niSnebTan da romel situaciebSi. sakiTxebs, niSnis Teoriebi, rogorc wesi, aR-
niSani SeiZleba gamoxatul iqnes gansxvavebuli weren amJamad arsebuli pirovnebis struqturis
qcevis meSveobiT gansxvavebul situaciebSi da statikur, an, ukidures SemTxvevaSi, sta-
gansxvavebul asakSi, magram, ramdenadac niSnis bilizebul xats. amis sapirispirod, pirovnebis
Teoria winaswarmetyvelebs imas, Tu ra gziT fsiqodinamikuri Teoriebi, romlebsac Cven axla
iwvevs situaciebis fsiqologiuri maxasiaTeb- ganvixilavT, xazs usvamen individis SigniT
Tavi 14 / pirovneba

lebi qceviT gamovlinebebs, es paterni logi- arsebul konfliqtur Zalebs, romlebic ada-
kurad gamarTulia. amgvarad, Tu Tqven aRwerT mianis cvlilebasa da ganviTarebas iwveven.
sakuTar Tavs, rogorc Zalian keTilganwyobil
pirovnebas, es ar niSnavs imas, rom Tqvengan
„keTilganwyobil~ qcevas unda velodoT Tqveni
Sejameba
cxovrebis yvela momentSi. Cveni molodiniT,
Tqveni keTilganwyobileba gansxvavebuli iqneba tipis Teoriebi adamianebs aragadamfarav
sxvadasxvagvar situaciebSi maTi fsiqologiuri kategoriebad (rogoricaa pirvelad dabadebulni
maxasiaTeblebis mixedviT. magaliTad, Tqven, da Semdeg dabadebulni) yofen, raTa gakeTdes
566 SesaZloa, Zalian Tbili iyoT axloblebis winaswarmetyveleba maTi pirovnebebis Sesaxeb.
amis sapirispirod, niSnis Teoriebi axdenen
pirovnebis konceptualizacias uwyveti ganzo-
milebebis Sesabamisad. Tanamedrove mecnierebis
azriT, arsebobs xuTi universaluri faqtori,
romelic kros-kulturulad asaxavs pirovnebis
ZiriTad ganzomilebebs: eqstraversia, Tanxmo-
bisaTvis mzaoba, patiosneba, neiroticizmi da
gamocdilebisadmi Riaoba. qceviTi genetikis
kvlevis mixedviT, pirovnuli niSnebi maRali
xarisxis memkvidreobiTobiT xasiaTdeba. dRes-
dReobiT mecnierebi aRiareben, rom qcevis
konsistentobis kvleva moiTxovs rogorc pirov-
nebis, aseve situaciis fsiqologiuri maxa-
siaTeblebis zust aRweras.

motivacia aracnobier donezec moqmedebs. am


fsiqodinamikuri Teoriebi
midgomis fsiqodinamikuri buneba momdinareobs
misi aqcentidan qcevis am Sida wyaroebze, iseve,
pirovnebis yvela fsiqodinamikuri Teoriis- rogorc am Sida Zalebs Soris konfliqtebze.
aTvis saerToa daSveba, rom Zlieri Sinagani froidisaTvis yovelgvar qcevas aqvs motivi,
Zalebi ayalibeben pirovnebas da qcevis moti- mas ar iwvevs SemTxveviTi movlenebi; yvela
virebas axdenen. zigmund froids (Sigmund Freud), moqmedeba gansazRvrulia motivebiT. nebismier
fsiqodinamikuri Teoriebis fuZemdebels, misi adamianur moqmedebas aqvs mizezi da mizani,
biografi ernest jonsi „fsiqikis darvins~ uwo- romelic SeiZleba aRmoCenil iqnes azrebis
debs (1953). froidis pirovnebis Teoria gabe- asociaciebis, sizmrebis, Secdomebisa da Sinagan
dulad cdilobs axsnas pirovnebis ganviTarebis vnebebze metyveli sxva qceviTi miniSnebebis
sawyisi wyaroebi da mimarTuleba, fsiqikis bu- analizis Sedegad. pirovnebis Sesaxeb froidis
neba, paTologiuri pirovneba da Terapiis meS- hipoTezebis pirveladi monacemebi miRebul iqna
veobiT pirovnebis Secvlis gzebi. aq yuradRebas Terapiis procesSi myof individualur pacien-
mxolod normalur pirovnebaze gavamaxvilebT. tebze warmoebuli klinikuri dakvirvebebidan
froidis Sexedulebebi fsiqopaTologiasa da da SemTxvevebis siRrmiseuli Seswavlidan.
mkurnalobaze me-15 da me-16 TavebSi iqneba fsiqikuri aSlilobebis mqone adamianebis in-
ganxiluli, ris Semdegac am Teoriebis kritikasa tensiuri Seswavlis Sedegad man ganaviTara
da gadamuSavebis mcdelobebs aRvwerT. normaluri pirovnebis Teoria. modiT, ganvi-
xiloT froidis Teoriis zogierTi yvelaze
mniSvnelovani aspeqti.
fsiqodinamikuri Teoriebi

froidis fsiqoanalizi
fsiqoanalitikuri Teoriis mixedviT, pirov- ltolvebi da fsiqoseqsualuri
nebis birTvs adamianis fsiqikaSi arsebuli ganviTareba
movlenebi (intrafsiqikuri movlenebi) qmnis,
nevrologiaSi samedicino praqtikam froidi
romlebic qcevis motivs warmoadgenen. xSirad
miiyvana Teoriul daSvebamde, rom im qcevebs,
adamianebi acnobiereben am motivebs, Tumca, zogi
romelTac is Tavis pacientebSi akvirdeboda,
saerTo biologiuri safuZveli hqondaT. adamia-
pirovnebis fsiqodinamikuri Teoriebi (Psycho-
dynamic personality theories) _ pirovnebis Teoriebi,
nuri moqmedebebis motivaciis wyarod man yvela
romlebic iziareben daSvebas, rom pirovnebis individSi arsebuli fsiqikuri energia miiCnia.
formireba da misi qcevis motivireba xdeba man dauSva, rom yvela adamians unda hqonoda
567
Zlieri Sinagani Zalebis mier. Tandayolili instinqtebi anu ltolvebi (drives),
romlebic warmoadgenda sxeulSi arsebuli moulodnelad pubertatis (sqesobrivi momwife-
organoebis mier Seqmnil daZabulobis sistemebs. bis) dros, aramed moqmedebs dabadebidan. igi
aqtivaciis dros energiis es wyaroebi SeiZleba amtkicebda, rom erosi TvalsaCinod vlindeba
gamovlindes mravali gansxvavebuli gziT. im siamovnebaSi, romelsac Cvilebi iReben
froidma Tavdapirvelad ori bazisuri ltol- genitaliebis da sxva mgrZnobiare areebis, anu
vis arseboba dauSva. erTi, misi azriT, dakavSi- erogenuli zonebis fizikuri stimulaciiT.
rebuli iyo TviTSenaxvasTan (iseT moTxovni- froidis fsiqoseqsualuri ganviTarebis xuTi
lebebTan, rogoricaa SimSili da wyurvili); safexuri moyvanilia cxrilSi 14.2. is Tvlida,
meores man uwoda erosi, Zala, dakavSirebuli rom seqsualuri siamovnebis fizikuri wyaro
seqsualur impulsebTan da saxeobis Senar- icvleba am mowesrigebuli progresiiT. fsiqo-
CunebasTan. am ori ltolvidan froids ufro seqsualuri ganviTarebis erT-erTi mTavari
metad seqsualuri impulsebi ainteresebda. man winaaRmdegoba, yovel SemTxvevaSi biWebisaTvis,
Zalze gaafarTova adamianis seqsualuri survi- aRmocendeba falosur stadiaze, 4-5 wlis asakSi,
lebis cneba da Sig CarTo ara marto seqsualuri rodesac bavSvma unda gadalaxos oidiposis
kavSiris survili, aramed yvela sxva siamovnebis kompleqsi. froidma am kompleqss miTiuri
miRebis an sxvebTan fizikuri kontaqtis dam- personaJis, oidiposis saxelwodeba misca,
yarebis mcdelobac. igi iyenebda termins li- romelmac SemTxveviT mokla sakuTari mama da
bido (libido) seqsualuri impulsebis energiis colad SeirTo sakuTari deda. froidis azriT,
wyaros gansasazRvrad. libido aris fsiqikuri yvela patara biWs aqvs Tandayolili impulsi,
energia, romelic migvmarTavs yvela saxis Seg- ganixilos mama, rogorc seqsualuri metoqe
rZnebiTi (sensualuri) siamovnebisaken. seqsua- dedis yuradRebisaTvis brZolaSi. radgan patara
luri impulsebi dauyovnebliv dakmayofilebas biWs ar ZaluZs mamis Secvla, oidiposis kom-
moiTxoven, iqneba es pirdapiri moqmedebebis pleqsi zogadad gadawydeba, rodesac bavSvi
Tu fantaziebisa da sizmrebis msgavsi arapir- axdens identifikacias mamis siZlieresTan
dapiri saSualebebis gziT. (froidi araTanmimdevruli iyo patara gogonebis
froidis mixedviT, erosi, rogorc farTod gamocdilebis Teoriul axsnaSi).
gansazRvruli seqsualuri ltolva, ar Cndeba froidis mixedviT, rogorc zedmeti dajil-
doeba, ise zedmeti frustracia fsiqoseqsualuri
libido (Libido) _ fsiqikuri energia, romelic
mimarTavs individs yvela tipis SegrZnebiTi, ganviTarebis romelime adreul stadiaze, fiq-
gansakuTrebiT ki, seqsualuri siamovnebisaken sacias _ ganviTarebis momdevno stadiaze nor-
malurad gadasvlis uunarobas iwvevs. rogorc

cxrili
14.2
ffsiqoseqsualuri ganviTarebis stadiebi froidis mixedviT

stadia asaki erogenuli mTavari ganviTarebadi mizani am stadiaze fiqsirebuli bavSvebis


zonebi (konfliqtis potenciuri wyaro) zogierTi maxasiaTebeli zrdasrulobaSi
oraluri 0-1 piri, tuCebi, ZuZuTi kvebis Sewyveta oraluri qceva, rogoricaa moweva, zedmeti
ena kveba, inertuloba da miamitoba
Tavi 14 / pirovneba

analuri 2-3 anusi tualetis varjiSi/ qoTanze akuratuloba (meToduroba), Zunwoba,


miCveva jiutoba, an sapirispiro

falosuri 4-5 genitaliebi oidiposis kompleqsi pativmoyvareoba, ugunuroba, an sapirispiro

latenturi 6-12 ar arsebobs dacviTi meqanizmebis arc erTi: Cveulebriv, fiqsacia am


specifikuri ganviTareba safexurze ar xdeba
are
genitaluri 13-18 genitaliebi mowifuli seqsualuri zrdasrulebma, vinc normalurad moaxdina
urTierToba adreuli stadiebis integrireba, unda
ganaviTaron sxvebis mimarT gulwrfeli
interesi da mowifuli seqsualoba.
568
naCvenebia cxrilSi 14.2, sxvadasxva stadiebze akeTebT da ras aRiqvamT, romlis Sesaxebac
fiqsaciam zrdasrulobaSi SeiZleba warmoqmnas Tqven sruli codna gaqvT, magram arsebobs, aseve,
mravalferovani pirovnuli maxasiaTeblebi. faruli, latenturi Sinaarsic. nevrotuli
fiqsaciis cneba xsnis imas, Tu ratom aniWebda (SfoTviT gamowveuli) simptomebis, sizmrebis,
froidi adreul gamocdilebebs aseT mniSvne- werilobiTi da metyvelebiTi mcdari qmedebebis
lobas pirovnebis mTlianobaSi. igi Tvlida, mniSvneloba azrovnebisa da informaciis
rom fsiqoseqsualuri ganviTarebis adreul gadamuSavebis aracnobier doneze unda veZioT.
safexurebze miRebul gamocdilebas udidesi dRes bevri fsiqologi aracnobieris am cnebas
gavlena hqonda pirovnebis Camoyalibebaze da froidis yvelaze mniSvnelovan wvlilad miiC-
zrdasrulis qceviT paternebze. nevs fsiqologiis mecnierebaSi. agreTve, Tana-
medrove literaturisa da dramaturgiis bevri
nimuSi ikvlevs aracnobieri procesebis gavlenas
fsiqikuri determinizmi
adamianis qcevaze.
fiqsaciis cneba pirvel warmodgenas gviqmnis froidis mixedviT, CvenSi arsebuli impul-
froidis mosazrebaze, rom adreuli konfliq- sebi, romlebic CvenTvis miuRebelia, mainc
tebi Semdgomi qcevis gansazRvras uwyobs xels. cdiloben gamoxatvis gzis povnas. froidiseuli
fsiqikuri determinizmi warmoadgens daSvebas, mcdari qmedeba xdeba, rodesac Cveni saubari an
rom yvela fsiqikuri da qceviTi reaqcia qceva gascems aracnobier survils. magaliTad,
(simptomi) gansazRvrulia adreuli gamocdile- am wignis erT-erTi avtori valdebuli iyo,
biT. froidis azriT, simptomebi ar aris Sem- samadlobelo baraTi daewera, Tumca is ar iyo
TxveviTi movlenebi, piriqiT, isini mniSvnelov- didad kmayofili megobris saxlSi gatarebuli
nad aris dakavSirebuli cxovrebis mniSvnelovan SabaT-kviriT; igi apirebda, daewera: „mixaria,
movlenebTan. rom aseTi magari dro gavatareT erTad~.
fsiqikuri determinizmis rwmenam miiyvana miuxedavad amisa, sakmaod usiamovno satelefono
froidi iqamde, rom man gansakuTrebiT gamoyo saubris dros megobarma Seatyobina, rom
aracnobieri _ sacavi informaciisa, romelic sinamdvileSi mas dauweria: „mixaria, rom aseTi
xelmiuwvdomelia cnobierebisaTvis. sxva avto- nagavi dro gavatareT erTad~.2 xedavT, Tu rogor
rebs ganxiluli hqondaT aracnobieris kon- SeuZlia „magari~-s „nagavi~-T Secvlas aracno-
struqti, magram froidma adamianuri fiqrebis, bieri survili gamoxatos? aracnobieri moti-
grZnobebis da moqmedebebis aracnobieri vaciis cneba axal ganzomilebas matebs pi-
determinantis cneba adamianis cxovrebis rovnebas, ramdenadac uSvebs fsiqikuri funqci-
centrSi moaTavsa. misi azriT, qceva SeiZleba onirebis ufro did sirTules.
motivirebul iqnes ltolvebiT, romelTa Cven ganvixileT froidis Teoriis zogierTi
Sesaxebac adamianma araferi icis. Tqven SeiZleba ZiriTadi aspeqti. axla vnaxoT, Tu ra wvlili
moqmedebdeT mizezis codnis gareSe, an Tqveni SeaqvT maT pirovnebis struqturaSi.
moqmedebebis WeSmariti mizezis wvdomis
SesaZleblobis gareSe. arsebobs Tqveni qcevis
pirovnebis struqtura
fsiqodinamikuri Teoriebi

manifestirebuli Sinaarsi _ ras ambobT, ras


froidis TeoriaSi pirovnuli gansxvavebebi
fiqsacia (Fixation) _ mdgomareoba, rodesac im gansxvavebuli gzebidan warmoiqmneba,
adamiani rCeba mijaWvuli iseT obieqtebsa Tu
romlebiTac adamianebi umklavdebian Tavis
moqmedebebze, romlebic fsiqoseqsualuri
ganviTarebis adreul safexurs ufro Seesabameba.
ZiriTad ltolvebs. am gansxvavebebis asaxsnelad
froidma warmogvidgina uwyveti brZola
fsiqikuri determinizmi (Psychic determinism) _
pirovnebis or antagonistur nawils _ idsa da
daSveba, rom fsiqikuri da qceviTi reaqciebi
gansazRvrulia adrindeli gamocdilebiT. superegos _ Soris, romelsac aSualebs me-s
mesame aspeqti _ ego. miuxedavad imisa, rom am
aracnobieri (Unconscious) _ fsiqikis sfero,
sadac inaxeba cnobierebidan gandevnili, rep- sam aspeqts ise ganvixilavT, TiTqos isini
resirebuli survilebi da primitiuli impul- 2
`I ’m glad we got to spend a junk of time together~ nacvlad
sebi `I’m glad we got to spend a chunk of time together~. 569
gancalkevebuli arsebebi iyvnen, gaxsovdeT, rom siamovnebas mianiWebs maSin, rodesac superego
froidisTvis isini mxolod gansxvavebul fsi- daJinebiT iTxovs imis gakeTebas, rac sworia.
qikur procesebs warmoadgendnen; igi ar gan- ego aris me-s realobaze dafuZnebuli aspeqti,
sazRvravda gansakuTrebul mdebareobebs tvinSi romelic gansjis, agvarebs konfliqtebs idis
idisaTvis, egosaTvis da superegosaTvis. impulsebsa da superegos moTxovnebs Soris.
idi aris ZiriTadi ltolvebis sacavi. is ego warmoadgens individis pirad Sexedulebebs
iracionalurad operirebs, moqmedebs impul- fizikur da socialur realobaze, mis cnobier
surad da ubiZgebs gamoxatvisaken da dauyov- warmodgenebs qcevis mizezebsa da Sedegebze.
nebeli siamovnebisaken imis gaTvaliswinebis egos saqmianobis nawilia iseTi moqmedebebis
gareSe, aris Tu ara is, rac mas surs realurad arCeva, romlebic daakmayofilebs idis impulsebs
SesaZlebeli, socialurad sasurveli anda arasasurveli samomavlo Sedegebis gamowvevis
moralurad misaRebi. ids marTavs siamovnebis gareSe. egos marTavs realobis principi, ro-
principi, siamovnebis umarTavi Zieba, gansa- melic racionalur arCevans siamovnebis miRebis
kuTrebiT seqsualuri, fizikuri da emociuri moTxovnebze maRla ayenebs. amgvarad, ego
siamovnebisa, romelic unda iyos gancdili aq Seakavebs gamocdaze motyuebis impulss, am
da amJamad, Semdgom Sedegebze zrunvis gareSe. tyuilSi gamoWeris SemTxvevaSi samomavlo
superego warmoadgens individis mier sazo- Sedegze zrunvis gamo, da is Caanacvlebs am
gadoebisagan naswavli Rirebulebebis sacavs, impulss momavalSi ufro kargad swavlis, an
moraluri damokidebulebebis CaTvliT. super- maswavleblis simpaTiis gamowvevis gadawyve-
ego, uxeSad rom vTqvaT, sindisis zogad cnebas tilebiT. rodesac idi da superego konfliqtSi
Seesabameba. is viTardeba, rodesac bavSvi imyofebian, ego iseT kompromiss poulobs,
sakuTar Rirebulebebad iRebs mSoblebis da romelic nawilobriv daakmayofilebs orives;
sxva ufrosebis akrZalvebs socialurad arasa- Tumca, rodesac idis da superegos zewola
survel qcevasTan dakavSirebiT. es aris unda-s Zlierdeba, egosaTvis ufro Zneli xdeba
da ar unda-s Sinagani xma. superego, aseve, moicavs optimaluri kompromisebis gamoZebna.
egos ideals, individis warmodgenas iseT
pirovnebaze, rogoradac Camoyalibebas igi unda
represia (gandevna) da egos dacva
cdilobdes. amdenad, superego xSirad kon-
fliqtSia idTan. ids unda imis gakeTeba, rac xandaxan idsa da superegos Soris kompromisi
idis gegmebis srul CaSlas gulisxmobs. uki-
idi (Id) _ pirovnebis primitiuli, aracnobieri duresi, eqstremaluri survilebi ganidevnebian
nawili, romelic iracionalurad funqcio- cnobieridan aracnobierSi. represia, anu gan-
nirebs da impulsurad moqmedebs siamovnebis devna fsiqologiuri procesia, romelic icavs
misaRwevad.
individs gamoxatvisaTvis miuRebeli da/an
superego (Superego) _ pirovnebis aspeqti, rom- saxifaTo impulsebis, ideebisa Tu mogonebebis
elic warmoadgens sazogadoebrivi Rirebule-
gamo gancdilis ukiduresi SfoTvisa an
bebis, standartebisa da moralis internali-
danaSaulis gancdisagan. egom araferi icis
zacias.
rogorc gandevnili fsiqikuri Sinaarsis, aseve
ego (Ego) _ pirovnebis aspeqti, romelic monawi-
im procesis Sesaxeb, romliTac represia inaxavs
leobs TviTdacvaSi da mimarTavs instinqtur
ltolvebsa da impulsebs Sesabamis arxebSi. informacias cnobieris farglebs gareT. rep-
Tavi 14 / pirovneba

resia ganixileba erT-erT ZiriTad saSualebad


represia anu gandevna (Repression) _ ZiriTadi
dacvis meqanizmi, romliTac mtkivneuli an im mravalTa Soris, romlebiTac ego icavs Tavs
danaSaulis gancdis gamomwvevi azrebi, grZno- muqaris Semcveli impulsebisa da ideebis
bebi an mogonebebi ganidevneba cnobierebidan. mozRvavebisagan.
egos dacvis meqanizmebi (Ego defence mechanisms) egos dacvis meqanizmebi aris fsiqikuri
_ fsiqikuri strategiebi (cnobieri an ara- strategiebi, romlebsac ego idis gamoxatvis
cnobieri), romlebsac ego iyenebs cxovrebis maZiebel impulsebsa da superegos mier am
normaluri mimdinareobisas gancdili kon- impulsebis uaryofis moTxovnebs Soris arsebuli
fliqtebisagan TavdacvisaTvis.
570 yoveldRiuri konfliqtebisagan Tavis dasacavad
iyenebs (ix. cxrili 14.3). fsiqoanalitikur dacva! droa, amoqmeddes dacvis meore xazi, egos
TeoriaSi iTvleba, rom am meqanizmebs sasi- erTi an meti dacvis meqanizmi, romlebic
cocxlo mniSvneloba aqvT individis fsiqolo- Seamcireben SfoTvas da gandevnian arasasiamovno
giur gamklavebaSi Zlier Sinagan konfliq- impulsebs ukan aracnobierSi. magaliTad, dedam,
tebTan. maTi gamoyenebiT pirovnebas SeuZlia romelsac ar moswons Tavisi vaJiSvili da ar
SeinarCunos sakuTari me-s sasiamovno, mosaxer- surs masze zrunva, SeiZleba gamoiyenos reaqciis
xebeli xati da, aseve, misaRebi socialuri xati. formacia, romelic mis miuRebel impulss
magaliTad, Tu bavSvs Zlieri siZulvilis sawinaaRmdegoSi gadaiyvans: „me ar mZuls Cemi
grZnoba aqvs mamis mimarT, romelic, Tu bavSvi~ gaxdeba „me miyvars Cemi bavSvi. xedavT,
gamoxatvis gzas naxavs, saxifaTo iqneba, gandevna rogori siyvaruliT vzrunav masze?~ dacvis
moagvarebs amas, SeiZleba sZlios mas. Semdgom aseTi xerxebi SfoTvis SemsubuqebaSi gadamwyvet,
es mtruli impulsi cnobierad aRar iTxovs gamklavebis funqcias asruleben.
dakmayofilebas da misi arsebobac ki ar aris Tu dacviTi meqanizmebi gvicaven SfoTvisagan,
aRiarebuli. Tumca, miuxedavad imisa, rom ratom aris, rom maT mainc SeiZleba uaryofiTi
impulsi ar Cans da misi xmac ar ismis, is ar Sedegebi mogvitanon? ramdenad gamosadegic ar
gaqra; es grZnobebi kvlavac TamaSoben rols unda iyvnen isini, egos dacvis meqanizmebi
pirovnebis funqcionirebaSi. magaliTad, mamasTan imTaviTve Tavis motyuebaa. maTi gadaWarbebuli
Zlieri identifikaciiT bavSvma SeiZleba aimaR- gamoyenebis SemTxvevaSi isini ufro met prob-
los TviTRirebulebis gancda da Seamciros lemebs iwveven, vidre wyveten. fsiqologiurad
aracnobieri SiSi, rom masSi mtrul ganzraxvas arajansaRia didi droisa da fsiqikuri energiis
aRmoaCenen. daxarjva miuRebeli impulsebis lavirebaSi,
froidis TeoriaSi SfoTva aris intensiuri dafarvasa da sxva arxisken warmarTvaSi SfoTvis
emociuri pasuxi, aRZruli maSin, rodesac
SfoTva (Anxiety) _ intensiuri emociuri reaqcia,
gandevnili konfliqti apirebs cnobierSi gamowveuli winarecnobieri aRqmiT imisa, rom
amosvlas. SfoTva xifaTis niSania: _ gandevna represirebuli konfliqti apirebs cnobie-
ar muSaobs! inTeba wiTeli Suqi! saWiroa meti rebaSi amosvlas.

cxrili
14.3
egos dacvis mTavari meqanizmi
realobis uaryofa me-s dacva arasasiamovno realobisagan mis aRqmaze uaris TqmiT
Canacvleba Sekavebuli grZnobebis (rogoricaa, magaliTad, mtruloba) gadatana imaze nakleb saxifaTo
obieqtze, romelmac Tavidan gamoiwvia emocia;
fantazia frustrirebuli survilebis dakmayofileba warmosaxul miRwevebSi (gavrcelebuli
formaa „ocneba~);
identifikacia TviTRirebulebis grZnobis gaZliereba sxva (cnobil) adamianTan an sazogadoebasTan
identifikaciiT;
izolacia saziano situaciidan emociuri muxtis moSoreba an SeuTavsebeli damokidebulebis
fsiqodinamikuri Teoriebi

danawevreba logikurad dakavSirebul nawilebad (SeCereba konfliqturi


damokidebulebebisa, romlebic arasodes warmogvidgeboda, rogorc erTdrouli an
erTmaneTTan dakavSirebuli). aseve uwodeben danawevrebas;
proeqcia sakuTari sirTuleebisaTvis bralis sxvebze gadatana an sakuTari „akrZaluli~
survilebis sxvebisaTvis mikuTvneba;
racionalizacia imis damtkicebis mcdeloba, rom sakuTari qceva „racionaluria~ da gamarTlebadi da,
amdenad, sakuTarsa da sxvebis mowonebas imsaxurebs;
reaqciis formacia saxifaTo survilebis gamoxatvis SeCereba sawinaaRmdego damokidebulebisa da qcevis
tipebis ganxorcielebiT da maTi rogorc `barierebis~ gamoyenebiT;
regresia ganviTarebis adreul doneze dabruneba, rac gulisxmobs ufro bavSvur pasuxebsa da,
rogorc wesi, aspiraciis ufro dabal dones;
represia mtkivneuli an saxifaTo azrebis gandevna cnobieridan, maTi aracnobierSi Senaxva. es
iTvleba yvelaze Zireul dacvis meqanizmad;
sublimacia frustrirebuli seqsualuri survilebis dakmayofileba an maTgan ganTavisufleba
kulturaSi socialurad miRebuli CanacvlebiTi araseqsualuri moqmedebebiT.
571
Semcirebis mizniT. aseTi qmedeba cota energias Tan seqsualuri kontaqtis survils) mas mini-
tovebs produqtuli cxovrebisaTvis da damak- mumamde dahyavs am gamocdilebis mniSvneloba;
mayofilebeli adamianuri urTierTobebisTvis. mesame _ am Teorias androcentruli (mamakacze-
zogierTi fsiqikuri daavadeba SfoTvis Sem- centrirebuli) gadaxra aqvs, radganac is normad
cirebisaTvis dacvis meqnizmebis gadaWarbebuli kacis models iyenebs da arc ki cdilobs,
gamoyenebis Sedegia, rogorc fsiqikuri aSli- gansazRvros, Tu ra gansxvaveba SeiZleba arse-
lobebisadmi miZRvnil TavSi vnaxavT. bobdes qalebis SemTxvevaSi.
miuxedavad zemoTqmulisa, froidis Teoriis
zogierTi aspeqti axlac aRiarebulia, ramdena-
froidis Teoriis Sefaseba dac isini modificirda da gaumjobesda empiri-
Cven didi adgili davuTmeT fsiqoanali- uli kvlevebis Sedegad. magaliTad, me-6 TavSi
tikuri Teoriis aRweras, radgan froidis ideebs vnaxeT, rom Tanamedrove mecnierebi sistematurad
uzarmazari gavlena hqonda imaze, Tu ras ikvleven aracnobieris cnebas (Baars & McGovern,
fiqrobs mravali fsiqologi pirovnebis nor- 1996; Westen, 1998). es kvlevebi aCvenebs, rom
maluri da paTologiuri aspeqtebis Sesaxeb, Cveni yoveldRiuri gamocdilebis did nawils
Tumca, froidis cnebebs ufro meti kritikosi Cveni cnobierebis miRma myofi procesebi
hyavs fsiqologTa Soris, vidre momxre. ras ayalibeben. es Sedegebi adasturebs froidis
efuZneba maTi kritika? zogad koncefcias, magram asustebs kavSirs
pirvel rigSi, fsiqoanalitikuri cnebebi aracnobier procesebsa da fsiqopaTologias
bundovania da ar aris operaciulad gansazRvru- Soris: _ aracnobieri codna sulac ar gamoiw-
li; rTulia Teoriis didi nawilis mecnieru- vevs SfoTvas an tanjvas. aseve, mkvlevrebma
lad Sefaseba, radgan SeuZlebelia zogierTi daadastures fsiqikis zogierTi Cvevis arseboba,
misi centraluri hipoTezis uaryofa da, amdenad, romlebsac froidma dacvis meqanizmebi uwoda
froidis Teoria saeWvo xdeba. rogor unda iyos (Hentschel et al., 1993; Singer, 1990).
pirdapiri gziT Seswavlili cnebebi libido,
pirovnebis struqtura da infantiluri seqsua- saidan
luri impulsebis represia?
meore, amave sakiTxTan dakavSirebuli kritika viciT
isaa, rom froidis Teoria warmoadgens karg individualuri gansxvavebebi dacvis
monaTxrobs, magram cud mecnierebas. is sandod meqanizmebis gamoyenebaSi
ver winaswarmetyvelebs, ra moxdeba; is retros-
peqtulad gamoiyeneba mas Semdeg, rac movlenebi zemoT davuSviT, rom mosalodnelia,
moxda. pirovnebis gagebisaTvis fsiqoanaliti- individebma gamoiyenon dacvis meqanizmebi
kuri Teoriis gamoyeneba, rogorc wesi, moicavs maSin, rodesac isini SfoTvas ganicdian.
istoriul rekonstruqcias da ara _ SesaZlebeli mkvlevrebma es hipoTeza mravalferovani
moqmedebebis da winaswarmetyvelebadi Sedegebis meTodebiT Seamowmes. erT-erTi mkvlevari
mecnierul konstruqcias. garda amisa, mimdinare swavlobda im xarisxs, romliTac axal-
qcevis istoriuli warmoSobis gadaWarbebuli gazrda mozrdili (23 wlis) adamianebis
xazgasmiT es Teoria ar uTmobs yuradRebas jgufma miaRwia zrdasrulobis stabilur
identobas (gaixseneT me-11 Tavidan, rom
Tavi 14 / pirovneba

amJamindel stimulebs, romlebic SeiZleba


iwvevdnen da inarCunebdnen qcevas. erik eriksonis mixedviT, identobis gan-
arsebobs froidis Teoriis kidev sami mTavari sazRvra aris „krizisi~, romelic adamia-
kritika: pirveli _ is ganviTarebis Teoriaa, nebma mozardobis dasrulebisaTvis unda
magram arasodes moicavda bavSvebze dakvirvebebsa gadalaxon). am jgufis zogierT individs
da kvlevebs; meore _ travmatuli gamocdilebis miRweuli hqonda identuroba, zogi ki jer
(rogoricaa bavSvebis Seuracxyofa) Sesaxeb kidev krizisis mdgomareobaSi iyo. Tu es
mogonebebis reinterpretaciiT da maTTvis fanta- krizisi SfoTvas iwvevs, Cveni molodini
ziebis darqmeviT (rac efuZneba bavSvis mSobel- unda yofiliyo, rom krizisSi myofi jgufi
572 ufro xSirad gamoiyenebda dacvis meqaniz-
koreqtivebi pirovnebis fsiqoanalitikur
mebs. am hipoTezis Sesamowmeblad, mkvlevari
xedvaSi. zogadad, am post-froidianelebma
sTxovda axalgazrdebs, SeeTxzaT moTxro-
Semdegi cvlilebebi Semoitanes:
bebi Tematuri apercefciis testis bara-
Tebze dayrdnobiT (ix. Tavi 12). cdis pirTa maT meti aqcenti gaakeTes egos funqciebze,
monaTxrobebi gaaanalizes iseTi dacvis egos dacvebis, me-s ganviTarebis, cnobieri
meqanizmebis aRmosaCenad, rogoricaa uar- azrovnebis procesebisa da pirovnebis Zalauf-
yofa da proeqcia (ix. cxrili 14.3). ana- lebis CaTvliT;
lizma daadastura hipoTeza: _ im indi- maTi azriT, socialuri cvladebi (kul-
videbis SemTxvevaSi, visac jer miRweuli tura, ojaxi da Tanatolebi) ufro did rols
ar hqonda identoba, TvalsaCino iyo meti TamaSoben pirovnebis CamoyalibebaSi;
midrekileba dacvis meqanizmebis gamoyene- isini nakleb aqcents akeTeben zogadi seq-
bisaken (Cramer, 1997). sualuri impulsebis, anu libidos energiis
mniSvnelobaze;
me-13 TavSi aRwerili stresis daZlevis zo- maT pirovnebis ganviTareba bavSvobis miRma
gierTi stili dacvis meqanizmebis zogad mTeli sicocxlis manZilze ganavrces.
kategoriaSi xvdeba. Tqven SeiZleba gaixsenoT,
Cven mimovixilavT alfred adleris, karen
rom pirovnul travmebTan, danaSaulis an
hornis da karl iungis Teoriebis sakvanZo
sircxvilis gamocdilebasTan dakavSirebuli
debulebebs.
azrebisa da grZnobebis Sekavebam SeiZleba gama-
alfred adlerma (Alfred Adler, 1929) uaryo
nadgurebeli zemoqmedeba moaxdinos fsiqikur
erosisa da siamovnebis principis mniSvneloba.
da fizikur janmrTelobaze (Pennebaker, 1990; Petrie
adleris azriT, umweo, sxvebze damokidebuli
et al., 1998). es aRmoCenebi exmaureba froidis
patara bavSvis msgavsad, yvela adamiani ganicdis
mosazrebebs, rom represirebul fsiqikur
inferiorobis (anu arasrulfasovnebis) grZno-
masalas SeuZlia fsiqikuri distresis gamowveva.
bas. is amtkicebda, rom yvelas cxovrebaSi domi-
froidis Teoria normaluri da paTologiuri
nirebs am grZnobis daZlevis gzebis Zieba. ada-
pirovnebis funqcionirebis Sesaxeb yvelaze ufro
mianebi axdenen am grZnobis kompensacias adek-
rTuli, yovlismomcveli da daumarcxebeli
vaturobis grZnobis miRweviT an, ufro xSirad,
xedvaa maSinac ki, rodesac misi winaswarmetyve-
gadaWarbebiT kompensacias superiorobis (anu
lebebi mcdaria. yvela sxva Teoriis msgavsad,
Warbi TviTSefasebis) miRwevis mcdelobiT.
froidis Teorias saukeTesod epyrobian, rogorc
pirovneba struqturirebulia am miswrafebis
Teorias, romelic unda dadasturdes, an ar
irgvliv; adamianebi cxovrebis stils inferio-
dadasturdes misi Semadgeneli elementebis
robis bazisuri, yovlismomcveli grZnobis daZ-
mixedviT. froidi inarCunebs gavlenas Tana-
levis konkretul gzebze dayrdnobiT aviTareben.
medrove fsiqologiaze, radgan zogi misi idea
pirovnebis konfliqti Cndeba eqsternaluri
farTodaa miRebuli, sxvebi ki uaryofil iqna.
garemoebebis zewolasa da adekvaturobisaken
misi Teoriis zogierTi adreuli revizia misi
internalur miswrafebas Soris SeuTavseblobis
studentebis wreSi daiwyo. vnaxoT, Tu rogor
fsiqodinamikuri Teoriebi

gamo da ara adamianis SigniT SejibrebaSi myofi


cdilobdnen isini froidis mosazrebebis Ses-
impulsebis gamo.
worebas.
karen horni (Karen Horney) fsiqoanalitikur
skolaSi aRizarda, magram ramdenime mimarTule-
post-froidistuli Teoriebi biT ganudga orTodoqsul froidistul Teorias.
igi daupirispirda froidis falocentristul
zogierTma maTganma, vinc froidis Semdeg aqcents penisis mniSvnelobaze da Seqmna Teoria,
movida kvleviT asparezze, SeinarCuna pirovnebis romlis mixedviTac mamakacuri Suri orsulobis,
miseuli xedva, rogorc brZolis velisa, ro- dedobis, mkerdisa da ZuZuTi kvebis mimarT
melzec aracnobieri sawyisi impulsebi ebrZvian biWebisa da kacebis aracnobieris dinamikur
socialur Rirebulebebs, Tumca, froidis inte- Zalas warmoadgens. am „saSvilosnos Surs~ mih-
leqtualuri STamomavlebidan bevrma Seitana yavs mamakacebi qalebis gaufasurebisken da
573
xelovnebis formebisa da simboloebis intuitur
gagebas, romlebic yofis universalur arqetipebs
warmoadgenen. arqetipi aris konkretuli gamoc-
dilebis an obieqtis primitiuli simboluri
warmodgena, reprezentacia. yoveli arqetipi
asocirebulia mis Sesaxeb grZnobisa da fiqris,
an misi gansakuTrebuli gziT gancdis instin-
qtur tendenciasTan. iungma mravali arqetipi
moiyvana istoriidan da miTologiidan: mze Rmer-
Ti, gmiri, dedamiwa. animusi iyo mamrobiTi arqe-
tipi maSin, rodesac anima _ mdedrobiTi da
yvela qali da kaci ganicdida orive arqetips
gansxvavebuli xarisxiT. me-s arqetipia mandala,
anu jadosnuri wre, romelic simbolurad asa-
xavs erTianobisa da mTlianobisken swrafvas
(Jung, 1973).
iungs janmrTeli, integrirebuli pirovneba
warmoedgina, rogorc iseTi urTierTsawinaaR-
mdego Zalebis balansireba, rogoricaa masku-
linuri agresia da femininuri mgrZnobiaroba.
pirovnebis, rogorc dinamikur balansSi myofi
kreatul muSaobaze mimarTuli aracnobieri kompensatoruli Sinagani Zalebis konstelaciis,
impulsebiT gadaWarbebuli kompensaciisaken. xedvas analitikuri fsiqologia ewoda. garda
hornim, aseve, froidze metad gausva xazi kul- amisa, iungma uaryo libidos pirveladi mniS-
turul faqtorebs da yuradReba gaamaxvila vneloba, romelic esoden centraluri iyo
amJamindeli xasiaTis struqturaze da ara _ froidis TeoriisaTvis. man daamata ori Tanabrad
infantilur seqsualobaze (Horney, 1937, 1939). Zlieri aracnobieri instinqti: qmnis, kreatu-
vinaidan hornim humanisturi Teoriebis ganviTa- lobis moTxovnileba da koherentul, mTlian
rebazec moaxdina gavlena, mis ideebs Semdeg individad Camoyalibebis moTxovnileba. Semdeg
qveTavSi davubrundebiT. qveTavSi humanisturi Teoriebis Sesaxeb vnaxavT
karl iungma (Carl Jung, 1959) didad gaafarTova am meore moTxovnilebis paralels TviTaqtuali-
aracnobieris cneba. misTvis aracnobieri ar zaciis cnebaSi.
iyo SezRuduli individis unikaluri cxov-
rebiseuli gamocdilebiT, aramed, aseve, aRsav-
se iyo Zireuli fsiqologiuri WeSmaritebebiT,
Sejameba
romelsac mTeli adamianuri rasa iziarebs,
koleqtiuri aracnobieriT. koleqtiuri aracno- froidis fsiqoanalitikuri Teoria yuradRe-
bieri xsnis Tqven mier primitiuli miTebis, bas amaxvilebs ideaze, rom yvela qceva motivire-
bulia da motivacia xSirad aracnobier doneze
koleqtiuri aracnobieri (Collective unconscious) operirebs. libido warmoadgens motivaciis
Tavi 14 / pirovneba

_ individis aracnobieris nawili, romelic mniSvnelovan wyaros. pirovnebis ganviTarebasTan


Tandayolilia, evoluciuradaa Camoyalibebuli erTad seqsualuri energia gamoixateba eroge-
da saerToa saxeobis yvela warmomadgenlisaTvis.
nuli zonebis TanmimdevrobiT. im pacientebis
arqetipi (Archetype) _ konkretuli gamocdile- SeswavliT, romelTa simptomebi adreuli
bisa Tu obieqtis universaluri, Tandayolili,
cxovrebis movlenebs asaxavdnen, froidma
primitiuli da simboluri warmodgena.
Camoayaliba fsiqikuri determinizmis Teoria.
analitikuri fsiqologia (Analytic pshycology) _
misi Teoriis mixedviT, superegos moraluri
fsiqologiis mimarTuleba, romelic pirovnebas
ganixilavs, rogorc dinamikur balansSi myofi winamZRoloba da egos realuri bazisi cdi-
loben, Seamciron idis Seupovari miswrafeba
574 kompensatoruli Sinagani Zalebis konstelacias.
seqsualuri, emociuri da fizikuri siamovne- desac adamiani grZnobs, rom mowonebis damsa-
bisaken. egos dacvis meqanizmebi SesaZleblobas xurebisTvis garkveul movaleobebsa Tu pirobebs
aZleven pirovnebas, daZlios Zlieri Sinagani unda akmayofilebdes. magaliTad, karl rojersi
konfliqtebiT gamowveuli SfoTva. miuxedavad (Carl Rogers, 1947, 1951, 1977) xazs usvams upirobo
imisa, rom froidis Teoriis bevrma aspeqtma dadebiTi ganwyobis mniSvnelobas bavSvebis
ver gauZlo kritikas, aracnobierisa da dacvis aRzrdis dros. igi Tvlida, rom bavSvebma unda
meqanizmebis msgavsma cnebebma aRiareba pova igrZnon, rom isini yovelTvis eyvarebaT da
mraval fsiqologs Soris. froidis mimdevrebma, moewonebaT, miuxedavad maTi Secdomebisa da
rogorebic arian: adleri, horni da iungi, misi cudi qcevisa; rom maT ar sWirdebaT Tavisi
Teoriis ramdenime Sesworeba da damateba mSoblebis siyvarulis damsaxureba. misi reko-
SemogvTavazes. mendaciiT, rodesac bavSvi cudad iqceva, mSob-
lebma xazi unda gausvan, rom maT qceva ar
moswonT da ara _ TviTon bavSvi. upirobo
dadebiTi ganwyoba mniSvnelovania zrdasrul
humanisturi Teoriebi
asakSic, radganac nerviuloba imis Sesaxeb,
movwonvarT sxvebs Tu ara, xels uSlis TviTa-
pirovnebisadmi humanisturi midgoma xasiaT- qtualizacias. rogorc mozrdil adamians, Tqven
deba individis piradi da cnobieri gamoc- gWirdebaT gasceT da miiRoT upirobo dadebiTi
dilebis integraciisa da zrdis potencialis ganwyoba im adamianebisagan, visTanac axlos
mimarT interesiT. yvela humanisturi Teoriis xarT. rac yvelaze mniSvnelovania, saWiroa
ZiriTadi niSania yuradRebis gamaxvileba TviT- grZnobdeT upirobo dadebiT TviTpativiscemas,
aqtualizaciisaken swrafvaze; TviTaqtualizacia anu sakuTari Tavis mimReblobas, miuxedavad im
ki mudmivi swrafvaa sakuTari arsebuli poten- sisusteebisa, romelTa Secvlas SeiZleba cdi-
cialis realizaciisaken _ unarebis da niWis lobT.
srulad ganviTarebisaken. am qveTavSi naxavT, miuxedavad imisa, rom mas xSirad ar miageben
Tu rogor Camoayalibes humanisturi Teoriis saTanado pativs, karen horni kidev erTi cen-
mimdevrebma TviTaqtualizaciis es cneba. garda traluri Teoretikosia, romlis ideebmac gana-
amisa, TqvenTvis naTeli gaxdeba, Tu ra damate- piroba humanisturi fsiqologiis dafuZneba
biTi niSnebi ganasxvaveben humanistur Teoriebs (Frager & Fadiman, 1998). horni darwmunda, rom
pirovnebis Teoriebis sxva tipebisagan. adamianebs aqvT „namdvili me~, romelic aqtuali-
zaciisaTvis xelSemwyob iseT garemo pirobebs
moiTxovs, rogoricaa: siTbos atmosfero, sxvebis
humanisturi Teoriebis niSnebi keTilganwyoba da mSoblebis siyvaruli bavSvis,
rogorc „konkretuli individis~ mimarT (Horney,
pirovnebis humanisturi Teoriis mimdevrebis
1945, 1950). rodesac ar arsebobs aRzrdis aseTi
azriT, rogorebic arian karl rojersi, abraham
xelSemwyobi pirobebi, bavSvi aviTarebs bazisur
maslou da karen horni, qcevis motivacia
SfoTvas, romelic akavebs realuri grZnobebis
momdinareobs pirovnebis unikaluri (rogorc
gamoxatvis spontanurobas da xels uSlis
Tandayolili, ise SeZenili) tendenciebidan,
sxvebTan efeqtur urTierTobas. Tavisi bazisuri
humanisturi Teoriebi

ganviTardes da Seicvalos TviTaqtualizaciis


miznisaken mimavali dadebiTi mimarTulebebiT.
TviTaqtualizacia (Self-actualization) _ pirovnebis
gaixseneT me-12 Tavidan, rom masloum TviTaq- fsiqologiis cneba, romelic exeba adamianis
tualizacia Tavisi moTxovnilebebis ierarqiis mudmiv swrafvas sakuTari potencialis reali-
kenweroSi moaTavsa. TviTganxorcielebisaken zaciisaken da Tandayolili niWisa da unarebis
swrafva konstruqtuli warmmarTveli Zalaa, ganviTarebisaken.
romelic zogadad yovel adamians dadebiTi upirobo dadebiTi ganwyoba (Unconditional posi-
qcevisaken da me-s srulyofisaken mimarTavs. tive regard) _ individis sruli siyvaruli da
TviTaqtualizaciisken swrafva xandaxan mimRebloba sxva adamianis mier, magaliTad,
bavSvisa mSoblis mier, yvelanairi pirobis
konfliqtSi modis sakuTari da sxvebis mowonebis
moTxovnilebasTan, gansakuTrebiT maSin, ro-
gareSe.
575
SfoTvis dasaZlevad individebi interper- gaTavisufldeba uaryofiTi situaciuri pirobe-
sonaluri an intrafsiqikur dacvebs mimarTaven. bisagan, man aqtiurad unda warmarTos adamianebi
interpersonaluri dacvebi warmoqmnian moZra- sasargeblo, dadebiTad moqmedi situaciebis
obas sxvebisken (rac gamoixateba gadaWarbebuli arCevisaken. Tumca, humanisturi Teoriebi ar aris
TanxmobisaTvis mzaobisa da TviTSekavebiTi dispoziciuri im gagebiT, romliTac _ niSnis
moqmedebebis meSveobiT), sxvebis winaaRmdeg (rac anda fsiqodinamikuri Teoriebi. am ukanaskneli
gamoixateba agresiuli, ampartavani, an narcisis- Sexedulebebis mixedviT, pirovnuli dispoziciebi
tuli gadawyvetilebebiT) an sxvebisagan (rac qcevaSi kvlav da kvlav warmoCenili ganmeorebadi
gamoixateba gankerZoebulobis meSveobiT). in- Temebia. humanisturi dispoziciebi specifikurad
trafsiqikuri dacvebi muSaoben, raTa Camoaya- mimarTulia kreatulobisa da zrdisaken. yovel
libon ararealuri idealizebuli me-s xati, jerze, rodesac humanisturi dispozicia
romelsac Sedegad mosdevs „didebis Zieba~ am xorcieldeba, pirovneba odnav icvleba, ase rom,
xatis gasamarTleblad da siamayis sistema, dispozicia arasodes gamoixateba orjer, erTi
romelic eqvemdebareba qcevis rigidul wesebs, da imave saxiT. droTa ganmavlobaSi humanistur
raTa Seesabamebodes am grandiozul TviTSefa- dispoziciebs mihyavT individi TviTaqtuali-
sebas. aseTi adamianebi xSirad „unda-s tiraniis~ zaciisaken, am motivebis yvelaze wminda gamo-
qveS cxovroben da sakuTari Tavis mimarT humanisturi Teoriebi fenomenologiuria, radgan
wayenebuli aqvT iseTi movaleobebi, rogoricaa: isini xazs usvamen individis Tvalsazriss da
„me srulyofili, keTilSobili, mimzidveli, realobis subieqtur xedvas da ara damkvirveb-
mamaci unda viyo~ da a.S. hornis azriT, humanis- lisa Tu Terapevtis obieqtur mosazrebas. ase
turi Terapiis mizani iyo, daxmareboda individs rom, humanisturi fsiqologi yovelTvis cdilobs
TviTrealizaciis miRwevaSi da xeli Seewyo yoveli adamianis unikaluri Sexedulebis danax-
adamianis bunebaSi Tandayolili konstruqciuli vas. es xedva awmyoze orientirebuli xedvacaa;
ZalebisaTvis, romlebic exmarebian TviTgan- warsuli gavlenebi mniSvnelovania mxolod im
xorcielebisaken swrafvas. TvalsazrisiT, rom maT adamiani dRevandel
TviTaqtualizacia, anu namdvili me-s mimar- situaciamde moiyvanes, xolo momavali warmoad-
TulebiT progresis aqcentireba warmoadgens gens misaRwev miznebs. amdenad, fsiqodinamikuri
maslous, rojersisa da hornis Teoriebis mniS- Teoriebisgan gansxvavebiT, humanisturi Teoriebi
vnelovan aspeqts. garda amisa, humanisturi ar Tvlian, rom adamianebis awmyo qcevas
Teoriebi aRweril iqna, rogorc holisturi, aracnobierad warmarTavs warsuli gamocdileba.
dispoziciuri, fenomenologiuri da egzistencia- dabolos, iseTi mecnieris azriT, rogoricaa
luri. vnaxoT, ra aris amis mizezi. rolo mei (Rollo May, 1975), humanistur Teoriebs
humanisturi Teoriebi holisturia, radgan aqvT egzistencialuri aspeqti; isini yuradRebas
adamianebis calkeul qmedebebs mTliani pirov- amaxvileben maRal fsiqikur procesebze, rom-
nebebis terminebiT xsnian. adamianebi ar ganixi- lebic xsnian mimdinare gamocdilebas da sa-
lebian, rogorc jami calkeuli niSnebisa, rom- Sualebas aZleven individs Seesabamebodes, an
lebic saTiTaod axdenen sxvadasxvagvar gavlenas daTrgunul iqnes yofierebis yoveldRiuri
qcevaze. maslous azriT, adamianebi arsebiTad problemebiT. es egzistencialuri perspeqtiva
motivirebulni arian moTxovnilebebis ierarqiis momdinareobs rogorc literaturuli, ise
Tavi 14 / pirovneba

ufro maRali doneebisaken (rac ganxilul iqna filosofiuri tradiciebidan, romlebic mas
me-12 TavSi), Tu ufro dabal doneze aRmoce- farTo mimzidvelobas aniWeben mravali Tanamed-
nebulma defeqtebma ar CamoqaCes isini dabla. rove mecnierisa da klinicistisTvis (Schneider
humanisturi Teoriebi dispoziciuria, radgan & May, 1995).
isini adamianis Tandayolil Tvisebebze fokusir- pirovnebis optimisturi humanisturi xedva
deba, romlebic mTavar gavlenas axdenen qcevis sasiamovno siaxle iyo mravali fsiqologisaT-
mimarTulebaze. situaciuri faqtorebi ganixi- vis, romlebic froidiseuli medicinis „momwaro
leba, rogorc sirTuleebi da barierebi (rogorc dietaze~ aRizardnen. humanisturi midgomebi
Zafebi, romlebic qvemoT aCereben mibmul buS- fokusirdeba gaumjobesebaze an imaze, rom cxov-
576 tebs). rodesac aqtualizaciis tendencia reba ufro advilad mosanelebeli, misaRebi
gaxdes, da ara mtkivneuli mogonebebis gamoqeq- nebis) Teoriis sistematuri gamoyeneba cxovrebis
vaze, romlebic xandaxan umjobesia gandevnili Tanmimdevrul da gasageb ambad gardaqmnisaTvis~
darCes. humanisturi Tvalsazrisi xazs usvams (McAdams, 1988, gv. 2). ganvixiloT didi mxatvris,
yoveli adamianis SesaZleblobas, moaxdinos pablo pikasos Sesaxeb arsebuli informacia:
Tavisi sruli potencialis realizacia. pikasom bavSvobaSi ramdenime travma ganicada,
seriozuli miwisZvrisa da umcrosi dis sikvdi-
lis CaTvliT. fsiqobiografiam SeiZleba pikasos
humanisturi Teoriebis udidesi mxatvruli Semoqmedebis garkveuli
Sefaseba nawilis axna scados, rogorc am adreul trav-
froidis Teorias xSirad akritikebdnen zed- mebze misi pasuxebis samudamo danaleqi (Gardner,
metad pesimisturi SexedulebisaTvis, rom ada- 1993).
mianis buneba viTardeba konfliqtebidan, travme- rodesac ganTqmuli an istoriuli figura
bidan da SfoTvebidan. humanisturi Teoriebi fsiqobiografiis sagani xdeba, mkvlevarma SeiZ-
jansaRi pirovnebis gansadideblad gaCnda, leba gamoqveynebul Sromebs, dRiurebs da
romelic bednierebisaken da TviTaqtuali- werilebs mimarTos, rogorc sando monacemebis
zaciisaken miiltvis. Znelia, gaakritiko Teo- wyaroebs. ufro Cveulebrivi individebis Sem-
riebi, romlebic waaxaliseben da afaseben ada- TxvevaSi, mkvlevrebma SeiZleba pirdapir gamo-
mianebs, Tundac maTi Secdomebis gamo. da mainc, kiTxon cxovrebis gamocdilebebis Sesaxeb;
kritikosebi Civian, rom humanisturi Teoriebi magaliTad, cdis pirs SeiZleba sTxovon, isa-
bundovani da Znelad misawvdomia kvlevisaTvis. ubros ukanaskneli Zlieri gamocdilebis Sesaxeb:
isini svamen kiTxvas: „dazustebiT ra aris TviT- „ras fiqrobdiT da grZnobdiT? ra SeuZlia am
aqtualizacia? es Tandayolili tendenciaa Tu epizods mogviTxros imis Sesaxeb, Tu vin xarT
kulturuli konteqstiTaa Seqmnili?~ humanis- Tqven, vin iyaviT, vin SeiZleba iyoT, an rogor
turi Teoriebi ar amaxvileben yuradRebas indi- ganviTardiT droTa ganmavlobaSi?~ (McAdams &
videbis konkretul maxasiaTeblebze; isini ufro de St. Aubin, 1992, gv. 1010). damaxasiaTebeli Temebi,
metad warmoadgenen Teoriebs adamianis bunebis romlebic TxrobiTi angariSebis seriebSi
da im Tvisebebis Sesaxeb, romlebic yvela vlindeba, mxars uWers adreuli humanistebis
adamianisTvis saerToa, vidre Teoriebs individu- mier wamoyenebul pirovnebis holistur da
aluri pirovnebis Sesaxeb, an adamianTa Soris fenomenologiur versiebs _ adamianebi Tavis
gansxvavebebis safuZvlebis Sesaxeb. sxva fsiqo- identobas calkeuli moTxrobebis cxovrebis
logebi aRniSnaven, rom me-s, rogorc gamocdi- ambad gaerTianebis gziT ageben. piradi angariSebi
lebisa da qmedebis wyaros, rolis xazgasmiT fanjaraa, romlidanac SeiZleba davinaxoT, Tu
humanisturi Teoriebi uaryofen garemos mniSvne- ra warmodgena aqvT adamianebs sakuTari Tavisa
lovan cvladebs, romlebic aseve axdenen qcevaze da interpersonaluri urTierTobebis Sesaxeb
gavlenas. (Harvey et al., 1990; Shotter, 1984).
am SezRudvebis miuxedavad, humanisturi humanisturi Teoriebis mimdevrebi aqcents
tradiciidan nawilobriv momdinareobs Tanamed- akeTebdnen TiToeuli individis swrafvaze TviT-
rove kvlevis erTi tipi, romelic uSualod aqtualizaciisaken, Tumca, aRiarebdnen, rom
adamianebis warmateba am miznis miRwevaSi, nawi-
humanisturi Teoriebi

koncentrirdeba individualur moTxrobebze, anu


cxovrebis istoriebze (Baumeister, 1994; McAdams, lobriv, gansazRvrulia maTi garemos realiebiT.
1996; Rosenwald & Ochberg, 1992). fsiqobiografiis axla ganvixilavT Teoriebs, romlebic uSualod
Sesadgenad individis cxovrebis detalebis exebian individebis qcevas, romelic maTi
gagebaSi fsiqologiuri Teoriis gamoyenebis garemos gavleniT yalibdeba.
tradiciis sawyiss SeiZleba froidis mier leo-
nardo da vinCis analizSi mivakvlioT (Freud, fsiqobiografia (Psychobiography) _ fsiqolo-
1910/957; ix. Elms, 1988, froidis naSromis kriti- giuri (gansakuTrebiT pirovnebis) Teoriis ga-
kisaTvis). fsiqobiografia ganisazRvreba, ro- moyeneba individis cxovrebiseuli mimarTu-
gorc „fsiqologiuri (gansakuTrebiT, pirov- lebis aRwerisa da axsnisaTvis.
577
ganvixiloT pirovnebis bihevioristuli kon-
Sejameba
cefcia, romelic ielis universitetis fsiqo-
humanisturi Teoriis mimdevrebi, rogorebic logebis gundma Seqmna jon dolardisa da nil
arian maslou, rojersi da horni, Tvlidnen, mileris meTaurobiT (John Dollard, Neal Miller, 1950).
rom qceva motivirebulia pozitiuri gziT dolardma da milerma Semoitanes iseTi cnebebi,
ganviTarebisa da cvlilebis bazisuri surviliT, rogorebicaa: daswavlili ltolvebi, pasuxebis
rac TviTaqtualizaciisaken moZraobas gulis- Sekaveba da daswavlili qcevis paternebi.
xmobs. pirovnebis humanisturi Teoriebi ho- froidis msgavsad, maT xazi gausves daZabulobis
listuria, dispoziciuri, fenomenologiuri da da daZabulobis Semcirebis ganmamtkicebeli
egzistencialuri. kritikosebis azriT, humanis- (siamovnebis momgvreli) Sedegebis motivaciuri
turi Teoriebis zogi centraluri cneba cudad Zalebis rols. organizmebi moqmedeben, raTa
aris gansazRvruli; es Teoriebi ar iTvalis- Seamciron daukmayofilebeli moTxovnilebebiT
winebs adamianebis cxovrebaze garemos gavlenas. gamowveuli daZabuloba. is qceva, romelic
Tanamedrove mecnierebi agrZeleben humanistur warmatebiT amcirebs aseT daZabulobebs, meor-
tradicias im xerxebze fokusirebiT, romlebi- deba da droTa ganmavlobaSi daswavlil Cvevad
Tac individebi qmnian Tanmimdevrul mTlian gadaiqceva, romelic ganmtkicebulia ganmeo-
suraTs Tavisi cxovrebis mravali epizodisagan. rebiTi daZabulobis SemcirebiT. dolardma da
milerma, aseve, aCvenes, rom adamianma SeiZleba
iswavlos socialuri imitaciis (mibaZvis) gziT,
socialuri daswavlis da anu sxvebis qcevaze dakvirvebiT ise, rom sapasuxo
qmedebis faqtobrivad ganxorcielebis auci-
kognituri Teoriebi lebloba ar iqmneba. warmoidgineT, rom patara
biWi xedavs, rom mis ufros das kanfets aZleven,
rodesac is mirbis saxlSi dabrunebuli mamis
Cven mier aqamde ganxiluli yvela Teorii-
Sesaxvedrad; umcrosma Zmam SeiZleba imave qcevis
saTvis saerToa aqcenti hipoTetur Sinagan
ganxorcieleba daiwyos. imitaciis ideam gaafar-
meqanizmebze _ niSnebze, instinqtebze, impulseb-
Tova is gzebi, romlebiTac, fsiqologebis war-
ze, TviTaqtualizaciisaken swrafvaze, romlebic
modgeniT, daiswavleba efeqturi an destruqci-
biZgs aZleven qcevas da warmoqmnian funqcionire-
uli qceva. pirovneba warmogvidgeba, rogorc am
badi pirovnebis baziss. miuxedavad amisa, rac
daswavlil qcevaTa jami.
aklia am Teoriebis umetesobas, esaa myari kavSiri
Tanamedrove socialuri daswavlisa da
pirovnebasa da konkretul qcevas Soris. maga-
kognituri Teoriebi xSirad iziareben dolar-
liTad, fsiqodinamikuri da humanisturi Teo-
riebi gvawvdian monacemebs mTliani pirovnebis
Sesaxeb, magram ar winaswarmetyveleben speci-
fikur qmedebebs. pirovnebis Teoriis kidev erTi
mimarTuleba imis safuZvelze warmoiSva, rom
yuradReba gamaxvilda qcevaSi individualur
gansxvavebebze. gaixseneT me-7 Tavidan, rom ada-
mianis qcevis didi nawili SeiZleba garemos
Tavi 14 / pirovneba

pirobebze dayrdnobiT viwinaswarmetyveloT.


daswavlis Teoriis mimdevari fsiqologebi miu-
TiTeben garemos pirobebze, romlebic akontro-
leben qcevas. pirovneba ganixileba, rogorc
Ria da faruli pasuxebis jami, romlebic didi
albaTobiT gamowveulia individis moqmedebaTa
ganmtkicebebis istoriiT. daswavlis Teoriis
mixedviT, adamianebi gansxvavdebian, radgan maT
578 gansxvavebuli ganmtkicebebis istoria aqvT.
disa da mileris mosazrebas, rom qcevaze gav- is yovelTvis Zalian keTilganwyobilia,
lenas axdens garemos pirobebi, Tumca, es rodesac vinmes pirvelad xvdeba da, aseve,
Teoriebi erTi nabijiT win midian da xazs imaSic, rom savaraudoa, is sakmaod uxeSi
usvamen kognituri da bihevioraluri procesebis da arakeTilganwyobili gaxdes, rodesac
mniSvnelobas, riTic moqmed sxeuls moazrovne am adamianTan meti drois gatareba uwevs.
gonebas, fsiqikas ubruneben. isini, vinc pirov- meore mxriv, jimi unikaluria imiT, rom
nebis kognituri Teoriebi Seqmna, aRniSnaven, is, rogorc wesi, morcxvi da mSvidia im
rom arsebobs mniSvnelovani individualuri adamianebTan, visac kargad ar icnobs,
gansxvavebebi imaSi, Tu rogor fiqroben da magram Zalian komunikabeluri xdeba,
gansazRvraven adamianebi nebismier eqsternalur rogorc ki maT kargad gaicnobs (Shoda et
(garegan) situacias. kognituri Teoriebi yurad- al., 1993a, gv. 1023).
Rebas amaxvileben im fsiqikur procesebze,
Cven rom gvecada jonisa da jimis keTilgan-
romelTa meSveobiTac adamianebi Tavis Seg-
wyobis gaSualeba, albaT, daaxloebiT msgavs
rZnebebs da aRqmebs realobis Sesaxeb organi-
maCveneblebs miviRebdiT am niSnis mixedviT,
zebul STabeWdilebad gardaqmnian. humanisturi
magram am SemTxvevaSi ver daviWerdiT mniSvne-
Teoriebis msgavsad, kognituri Teoriebi xazs
lovan gansxvavebas maT qcevaSi. miSelis mixedviT
usvamen, rom Tqven monawileobT sakuTari pirov-
(1973; Mischel & Shoda, 1995), is, Tu rogor vpasu-
nebis SeqmnaSi. magaliTad, Tqven, ZiriTadad,
xobT garemos specifikur movlenaze, damokide-
aqtiurad irCevT Tqvens garemos da ara mxolod
bulia 14.4 cxrilSi gansazRvrul cvladebze.
pasiurad reagirebT masze. Tqven afasebT alter-
xedavT, Tu ra gavlena eqneboda yovel CamoT-
nativebs da irCevT iseT garemos, romelSic
vlil cvlads imaze, Tu ra gziT imoqmedebda
moqmedebT da Tqvenze moqmedeben; Tqven irCevT
adamiani konkretul situaciaSi? Cven mogawodeT
situaciebs, romlebisganac moeliT, rom isini
magaliTebi TiToeul cvladze. scadeT, warmoid-
TqvenTvis ganmamtkicebeli iqneba da cdilobT,
ginoT situacia, romelSic Tqven cxrilSi
Tavidan aiciloT isini, romlebic ar gakmayo-
fileben da bundovania. magaliTad, Tqven xSirad moyvanili personaJebisgan gansxvavebulad moiq-
arCevT, kidev erTxel mixvideT im restoranSi, ceodiT, radgan Tqven maTgan erTi konkretuli
sadac adre gemrieli kerZi miirTviT da yovel- cvladis mixedviT gansxvavdebiT. SeiZleba
Tvis ar cdilobT axali adgilis mosinjvas. gainteresebT, Tu ra gansazRvravs am cvladebis
modiT, axla davaxasiaToT am midgomis ufro bunebas konkretuli individisTvis. miSelis

socialuri daswavlis da kognituri Teoriebi


konkretuli magaliTebi. Cven ganvixilavT azriT, isini warmoadgenen am adamianis dakvirve-
uolter miSelis, albert bandurasa da nensi bebis, aseve misi sxva adamianebTan da fizikuri
kentoris Teoriebs. garemos usulo aspeqtebTan interaqciebis isto-
riis Sedegs (Mischel, 1973).

miSelis kognitur-afeqturi saidan


pirovnebis Teoria
viciT
uolter miSelma (Walter Mischel) ganaviTara
pirovnebis kognituri bazisis gavlenis Teoria. qcevis paternebi
miSeli aRniSnavs, rom adamianebi aqtiurad
am proeqtis erTi kvleva qcevis konsis-
monawileoben garemosTan Tavisi interaqciebis
tentobis ganxilvisas aRvwereT. kidev erTi
kognitur organizaciaSi. misi midgoma xazs
kvleva Seiswavlis bavSvebis reaqciebs
usvams imas, Tu ramdenad mniSvnelovania imis
gansxvavebul fsiqologiur situaciebze.
gageba, rogor Cndeba qceva, rogorc adamianebsa
es situaciebia: (1) sxva bavSvis mier
da situaciebs Soris interaqciebis funqcia
dadebiTi socialuri kontaqtis wamowyeba,
(Mischel & Shoda, 1995, 1999). ganvixiloT magaliTi:
an (2) ufrosis mier gafrTxileba raime
jonis pirovnebis unikaloba yvelaze moqmedebis Sewyvetis Taobaze. bavSvebis
naTlad SeiZleba davinaxoT imaSi, rom reaqciebi kodirebul iqna iseT kategori- 579
cxrili
14.4
pirovnebis cvladebi miSelis pirovnebis kognitur-afeqtur TeoriaSi
cvladi gansazRvreba magaliTi

kodirebebi is gza, romliTac Tqven axdenT Tqveni Tavis, rogorc ki bobi vinmes Sexvdeba, is
sxva adamianebis, movlenebis da situaciebis cdilobs, daadginos, ramdenad
Sesaxeb informaciis kategorizacias. mdidaria es adamiani.
molodinebi da Tqveni rwmenebi socialuri samyaros Sesaxeb da gregi patiJebs megobrebs kinoSi, magram
rwmenebi konkretul situaciebSi mocemuli qmedebebis arasodes elis, rom isini `ki~-s
mosalodneli Sedegebis Sesaxeb. Tqveni ityvian.
Sexeduleba imis Sesaxeb, Tu ramdenad gaqvT
raime Sedegebis miRebis unari.
afeqtebi Tqveni grZnobebi da emociebi, fiziologiuri sindi Zalian advilad wiTldeba.
pasuxebis CaTvliT.
miznebi da Sedegebi da afeqturi mdgomareobebi, romlebic piters surs, kolejSi Tavisi klasis
Rirebulebebi TqvenTvis Rirebulia, an ar aris Rirebuli; prezidenti iyos.
Tqveni miznebi da cxovrebis gegmebi.

kompetenciebi qcevebi, romelTa Sesruleba Tqven SegiZliaT iani laparakobs inglisurad,


da TviTregula- da gegmebi kognituri da qceviTi Sedegebis frangulad, rusulad da iaponurad da
toruli gegmebi misaRebad. varaudobs, rom gaeroSi imuSavebs.

ebad, rogoricaa: „prosocialurad lapa-


rakobda~, an „daemorCila, an dauTmo~.
garda amisa, zafxulis bolos banakis
konsultantebs sTxoves, bavSvebi daexa-
siTebinaT, rogorc „agresiuli~, „Caketi-
li~, an „keTilganwyobili~. ra infor-
macia gamoiyenes maT am Sefasebebis gasake-
Teblad? magaliTisaTvis, ganvixiloT
damorCilebis an daTmobis qceva. bavSvebi,
romlebic banakidan wamosvlisas daaxa-
siaTes, rogorc keTilganwyobili, morCi-
lebi iyvnen im situaciaSi, rodesac maT
ufrosi aZlevda gafrTxilebas, xolo
bavSvebi, romlebic banakidan wamosvlisas
daaxasiaTes, rogorc Caketili, morCilebi
iyvnen im situaciaSi, rodesac maT Tanato-
lebi aRizianebdnen, an dascinodnen (Shoda
Cveni warmodgenebi sxva adamianebis pirovnuli
et al., 1993b).
maxasiaTeblebis Sesaxeb modis ara saSualos
aRebidan, aramed dakvirvebidan, Tu rogor iwvevs
miSelma da misma kolegebma gvaCvenes qcevis gansxvavebuli situaciebi gansxvavebul qcevas
Tavi 14 / pirovneba

paternebis mniSvneloba sazafxulo banakSi bav- (Shoda & Mischel, 1993).


Svebis gamocdilebebis savele kvlevebiT. am
Sedegebidan gamomdinare, bavSvebis damorCilebis
saSualo maCveneblebis codna bevrs verafers banduras kognitur-socialuri
gvetyvis maTi pirovnebis Sesaxeb. Tqven unda daswavlis Teoria
icodeT, ra situaciaSi moxda damorCileba imi- pirovnebisadmi socialuri daswavlis midgo-
saTvis, rom gaigoT, Tu ratom miiRo erTma mis wamyvani mkvlevaria albert bandura (Albert
bavSvma keTilganwyobilis Sefaseba da meorem Bandura, 1986, 1999). is cnobilia Teoriuli naSro-
_ Caketilis. miSeli xazgasmiT aRniSnavs, rom
580 mebiTa da bavSvebisa da zrdasrulebis farTo
gamoikvlioT yvela komponenti, Tu gsurT mTli-
anad gaigoT adamianis qceva, pirovneba da socia-
luri ekologia (Bandura, 1999; ix. sur. 14.4). am-
gvarad, magaliTad, Tu Tqven Warbi wona gaqvT,
SeiZleba ar airCioT msubuqi aTletikiT dakaveba,
magram, Tu sacurao auzis maxloblad cxovrobT,
SeiZleba curva arCioT; Tu Tqven komunikabeluri
xarT, gaesaubrebiT auzTan myof adamianebs da
amiT ufro socialur atmosferos SeqmniT, rac,
Tavis mxriv, garemos ufro sasiamovnos gaxdis.
es erTi magaliTia adamians, adgilsa da qcevas
Soris reciprokuli determinizmisa.
me-7 Tavidan SeiZleba gagaxsendeT, rom ban-
duras socialuri daswavlis Teoria xazs usvams
dakvirvebiT swavlas, rogorc process, romliTac
suraTi
14.4 adamiani cvlis Tavis qcevas sxva adamianis qcevaze
dakvirvebis safuZvelze. dakvirvebiT swavlis
reciprokuli determinizmi meSveobiT bavSvebi da mozrdilebi Tavisi
reciprokuli determinizmis mixedviT individi, socialuri garemos Sesaxeb informaciis udides
misi qceva da garemo erTmaneTTan urTierTqmedeben,
raTa gavlena moaxdinon da Secvalon sxva kompo- speqtrs iZenen. dakvirvebiT swavlis meSveobiT
nentebi. Tqven swavlobT, Tu ra aris Sesabamisi, adek-
vaturi, ra jildovdeba da ras mohyveba dasja
kvlevebiT (gaixseneT me-7 Tavidan bavSvebis an ignorireba. vinaidan Tqven SegiZliaT mex-
agresiuli qcevis kvlevebi). am midgomaSi sierebis gamoyeneba da garegan movlenebze fiqri,
gaerTianebulia daswavlis principebi da soci- Tqven SegiZliaT, iwinaswarmetyveloT Tqveni
alur garemoSi adamianur interaqciebze aqcenti. qmedebebis SesaZlebeli Sedegebi maTi realurad
socialuri daswavlis kuTxiT adamianebs ar ganxorcielebis gareSe. Tqven SegiZliaT SeiZi-
marTavs Sinagani Zalebi, magram, amave dros, isini noT unarebi, damokidebulebebi da rwmenebi ub-
arc garemos gavlenis qveS myofi ususuri mari- ralod imaze dakvirvebiT, Tu ras akeTeben sxvebi
onetebi arian. socialuri daswavlis midgoma da ra Sedegebi mohyveba amas.

socialuri daswavlis da kognituri Teoriebi


xazs usvams kognitur procesebs, romlebic banduras Teoriis Camoyalibebis procesSi
CarTulia qcevis sxvadasxva paternebis Camo- (1997) misi erT-erTi centraluri cneba TviT-
yalibebaSi da, Sesabamisad, pirovnuli Tvise- efeqturoba gaxda. TviTefeqturoba aris rwmena
bebis SeZenasa da maTi SenarCunebis procesSi. imisa, rom adamians SeuZlia konkretul situa-
banduras Teoria miuTiTebs individualuri ciaSi adekvaturad moqceva. Tqveni TviTefeqtu-
faqtorebis, qcevis da garemos stimulebis rTul robis SegrZneba mravalgzis axdens gavlenas
urTierTqmedebaze. yovel maTgans SeuZlia sxvebze Tqvens aRqmebze, motivaciasa da qcevaze. Tqven
zemoqmedeba an maTi Secvla. cvlilebis mimar- arc ki cdilobT raimes gakeTebas an SesaZleb-
Tuleba iSviaTad aris calmxrivi _ is recipro- lobis gamoyenebas, rodesac elodebiT, rom
kulia. Tqvens qcevaze SeiZleba gavlena moaxdinos
reciprokuli determinizmi (Reciprocal determin-
Tqvenma damokidebulebebma (atitudebma), rwmenebma,
ism) _ albert banduras socialuri daswavlis
Sexedulebebma an ganmtkicebebis winamorbedma Teoriis cneba, romelic ukavSirdeba mosaz-
istoriam, iseve, rogorc garemoSi arsebulma rebas, rom individs, mis qcevas da garemos
stimulebma. iman, rasac Tqven akeTebT, SeiZleba stimulebs Soris arsebobs rTuli recip-
gavlena moaxdinos garemoze, xolo garemom da rokuli urTierTqmedeba da rom TiToeuli am
Tqvens qcevaze mowodebulma ukukavSirma SeiZleba komponentebidan moqmedebs sxvebze.
Tqveni pirovnebis mniSvnelovan aspeqtebze TviTefeqturoba (Self-efficacy) _ rwmenebis (mosaz-
imoqmedos. es mniSvnelovani cneba _ reciprokuli rebebis) erToblioba, rom adamians SeuZlia
adekvaturad moqceva konkretul situaciaSi.
determinizmi _ gulisxmobs, rom Tqven unda 581
araefeqturi iqnebiT. Tqven eridebiT situaciebs,
bavSvebis, ise maTi mSoblebis TviTefeq-
rodesac Tavs adekvaturad ar grZnobT. maSinac
turobis donis gavlena bavSvebis akade-
ki, rodesac, realobaSi Tqven gaqvT unari da
miur miRwevebze. TviTefeqturobis gasa-
survilic, SeiZleba ar SeasruloT moTxovnili
zomad bavSvebic da mSoblebic aR-
qmedeba, an ar gaagrZeloT davalebis warmatebiT
niSnavdnen Tavis Tanxmobas debulebaTa
Sesrulebis mcdeloba, Tu fiqrobT, rom gakliaT
seriebze. bavSvebisaTvis debulebebi exe-
is, rac amisaTvis saWiroa.
boda maT mosazrebebs saskolo muSaobasTan
faqtobrivi Sesrulebebis miRma TviTefeqtu-
gamklavebis sakuTari unarebis Sesaxeb;
robis SefasebisaTvis arsebobs informaciis
aseve, maT mosazrebebs, Tu ramdenad aqvT
kidev sami wyaro:
unari, moaxdinon TavianTi garemos struq-
sxvisi gamocdileba _ Tqveni dakvirveba turireba swavlis gasaadvileblad, magali-
sxvebis moqmedebaze; Tad, „ramdenad kargad gamogdiT maswavleb-
darwmuneba _ sxvebma SeiZleba dagarwmunon, lebisTvis daxmarebis Txovna, rodesac
rom Tqven SegiZliaT raimes gakeTeba, an Tqven saskolo samuSaos Sesruleba giZnel-
SeiZleba sakuTari Tavi daarwmunoT amaSi; debaT?~ mozrdilebisTvis debulebebi
ukavSirdeboda maT unarebs, moexdinaT
Tqveni emociuri agznebis monitoringi,
TavianT bavSvebSi saskolo samuSaosadmi
rodesac fiqrobT davalebis Sesaxeb an rodesac
interesisa da misi Sesrulebis motivacia,
iwyebT mis Sesrulebas; magaliTad, SfoTva
magaliTad, „ra SegiZliaT gaakeToT, raTa
migvaniSnebs efeqturobis dabal molodinze;
daexmaroT Tqvens bavSvebs saskolo
Relva migvaniSnebs warmatebis molodinze.
samuSaoze bejiTad muSaobaSi?~ mkvlevrebs
TviTefeqturobis Sefaseba gavlenas axdens bavSvebis maswavleblebma maTi akademiuri
imaze, Tu ra Zalisxmevas xarjavT da ramden miRwevebis Sefaseba miawodes. Sedegebma
xans cdilobT warmatebis miRwevas, Tu cxov- aCvena rogorc mSoblebis, ise bavSvebis
rebiseuli situaciebis farTo speqtrSi sirTu- TviTefeqturobis rwmenebis mniSvnelovani
leebi aRmocendeba (Bandura, 1997; Cervone, 2000; gavlena miRwevebze. kerZod, mSoblebis
Schwarzer, 1992). magaliTad, is, Tu ramdenad rwmenas, rom maT aqvT unari, SeunarCunon
energiulad da Seupovrad swavlobT am Tavs, bavSvebs mimarTuleba, wvlili Sehqonda
SeiZleba ufro metad damokidebuli iyos Tqveni bavSvebis rwmenaSi, rom maT didi miRwevebi
TviTefeqturobis gancdaze, vidre realur unar- eqnebodaT; Tavis mxriv, bavSvebis rwmenebi
ze (Zimmerman et al., 1992). warmatebis an waru- zusti aRmoCnda _ TviTefeqturobis Zlieri
mateblobis molodinebze SeiZleba imoqmedos rwmenebi korelaciaSi iyo faqtobriv
ganxorcielebuli qcevis efeqturobis Sesaxeb maRal miRwevebTan.
mowodebulma ukukavSirma, magram am molodinebs,
aseve, SeuZliaT Seqmnan winaswargansazRvruli
am kvlevidan Cans, Tu ramdenad mniSvnelo-
ukukavSiri da amdenad iqcnen TviTSesrulebad
winaswarmetyvelebad. modiT, es aRmoCena aka- vania gvjerodes, rom SegviZlia warmatebis
demiur miRwevas mivusadagoT. miRweva. kerZod, Tu Tqven gegmavT, gaxdeT
mSobeli, an Tu ukve gyavT Svilebi, unda ifiqroT
imaze, Tu rogor ganaviTaroT Tqvens SvilebSi
Tavi 14 / pirovneba

saidan gancda, rom maT efeqturi kontroli aqvT


viciT sakuTar swavlaze.
banduras TviTefeqturobis Teoria, aseve,
TviTefeqturoba da bavSvebis aRiarebs garemos mniSvnelobas. warumateblobis
akademiuri miRwevebi Tu warmatebis molodinebi da Sesatyvisi
banduram da misma kolegebma (1996) ik- gadawyvetilebebi mcdelobis Sewyvetis Tu
vlies 11-dan 14 wlamde 279 bavSvi romis Seupovrad gagrZelebis Sesaxeb SeiZleba efuZ-
maxloblad dasaxlebuli punqtidan. am nebodes imis aRqmas, Tu rogoria garemo _
582 kvlevis mizani iyo, eCvenebina rogorc xelSemwyobi Tu araxelSemwyobi da, aseve,
suraTi
14.5

banduras TviTefeqturobis modeli


am modelis mixedviT, efeqturobis molodinebi
moTavsebulia adamiansa da mis qcevas Soris,
Sedegis molodinebi ki _ qcevasa da mis mosa-
lodnel Sedegebs Soris.

sakuTari adekvaturobis Tu araadekvaturobis Tu ra gamocdileba SemoaqvT socialuri da


aRqmas. aseT molodinebs Sedegze dafuZnebul pirovnuli problemebis gadawyvetis amocanebSi;
molodinebs uwodeben. suraTi 14.5 gviCvenebs,
miznebis ganxorcielebis strategiebi.
Tu rogor eTanxmeba erTmaneTs banduras Teoriis
adamianebs aqvT problemebis gadawyvetis
nawilebi. qceviTi Sedegebi damokidebulia adami-
gansxvavebuli damaxasiaTebeli strategiebi.
anebis mier rogorc sakuTari unarebis, aseve
garemos aRqmaze. xedavT, Tu rogor urTierTqmedebs es sami
ganzomileba, raTa warmoiqmnas qcevis gan-
sxvavebuli paternebi, romelTac Tqven aRiqvamT,
kentoris socialuri rogorc pirovnebas? Tqven SeiZleba icnobT
inteleqtis Teoria or adamians, romelTac erTnairi zogadi cxov-
winamorbed kognitur da socialur Teoriebze rebis mizani aqvT _ SeiZleba orivesTvis Rire-
dayrdnobiT nensi kentorma (Nancy Cantor) da bulebas warmoadgens kargi niSnebis miReba,
misma kolegebma pirovnebis socialuri inte- magram imis mixedviT, Tu ra ician maT da rogor
leqtis Teoria Camoayalibes (Cantor & Kihlstrom, SeuZliaT am codnis gamoyeneba, maTi myisieri
1987; Kihlstrom & Cantor, 2000). socialuri inteleqti gadawyvetilebebi qcevis Sesaxeb SeiZleba Zalian
exeba im gamocdilebas, romelic adamianebs gansxvavebuli iyos. erT maTgans, SesaZloa,

socialuri daswavlis da kognituri Teoriebi


SemoaqvT cxovrebiseuli amocanebis sakuTar swavlis naTeli (eqsplicituri) strategiebi
gancdaSi. Teoria gansazRvravs individualuri aswavles, meore ki Zlivs axerxebs amas spe-
gansxvavebebis sam tips: cialuri daxmarebis gareSe. socialuri in-
teleqtis Teoria axal xedvas gvawvdis imis
cxovrebiseuli miznebis arCevani. adamianebi Sesaxeb, Tu rogor winaswargansazRvravs pirov-
gasxvavdebian imisda mixedviT, Tu cxovrebis neba konsistentobas: drois mocemul periodSi
romeli miznebi Tu amocanebia maTTvis yvelaze konsistentoba SeiZleba aRmovaCinoT adamianebis
mniSvnelovani. magaliTad, kolejis studentebi miznebSi, codnasa da strategiebSi.
xSirad Relaven „kargi niSnebis miRebis~, an modiT, ganvixiloT konkretuli garemoebebi,
„megobrebis SeZenis da SenarCunebis~ Sesaxeb. romlebSic adamianebis gansxvavebuli miznebi
aris Tu ara am miznebidan erT-erTi TqvenTvis iwveven gansxvavebul Sedegebs: _ mkvlevrebma
ufro mniSvnelovani, vidre meore? adamianebis aCvenes, rom siaxlovis miznebs gavlena aqvT
miznebi droTa ganmavlobaSi SeiZleba Seic- urTierTobebisgan miRebul dakmayofilebaze.
valos. Tqveni aTi wlis winandeli miznebi,
albaT, gansxvavdeba rogorc dRevandeli, ise socialuri inteleqti (Social intelligence) _ pirov-
momavali miznebisagan; nebis Teoria, romelic exeba im gamocdilebas,
romelic adamianebs SemoaqvT cxovrebiseuli
socialuri interaqciebis Sesabamisi
amocanebis sakuTar gancdaSi.
codna. adamianebi gansxvavdebian imis mixedviT,
583
saidan im droisgan, romlis gatarebac SeuZliaT Tavis
partniorebTan. SedarebisaTvis, ufro susti
viciT
siaxlovis miznebis mqoneT, SesaZloa, ar
siaxlovis miznebi sasiyvarulo SeeZloT sakmarisi koncentracia, raTa uxvi
urTierTobebSi interaqciebis gareSe SeenarCunebinaT damakmayo-
filebeli urTierToba. am SemTxvevaSi, Tqven
rodesac zogi adamiani sasiyvarulo
SegiZliaT amoicnoT pirovneba im konsisten-
urTierTobas iwyebs, misi umTavresi miza-
turobiT, romliTac adamianebi axlo urTierTo-
nia siaxlovis Seqmna _ maT surT, aRmoC-
bebSi iqcevian.
ndnen iseT garemoSi, sadac SeZleben
urTierTdamokidebulebis gamovlenas da
TviTgaxsnas; sxva adamianebi ki daintere- socialuri daswavlisa da
sebulni arian imiT, rom hqondeT urTi- kognituri Teoriebis Sefaseba
erTobebi, magram maTTvis es urTierTobebi
sasurveli moqmedebebisken (magaliTad, socialuri daswavlisa da kognituri Teori-
wveulebebisken, sqesobrivi urTierTo- ebis winaaRmdeg gamoTqmuli kritikis erT-erTi
bebisken) mimaval gzas ufro warmoadgens, Tvalsazrisi isaa, rom isini xSirad ugulebel-
vidre siaxlovisken. siaxlovis miznis yofen emociebs, rogorc pirovnebis mniSvnelovan
siZliereSi am gansxvavebebis Sesafaseblad komponents. fsiqodinamikur TeoriebSi SfoTvis
mkvlevrebma sTxoves 60 students, epasuxaT msgavsi emociebi centralur rols TamaSoben.
iseTi debulebebisTvis, rogoricaa: socialuri daswavlisa da kognitur TeoriebSi
„sasiyvarulo urTierTobaSi vcdilob Cemi emociebi ganixileba mxolod, rogorc azrebisa
yvelaze siRrmiseuli azrebisa da grZnob- da qcevis Tanmdevi produqti, an ubralod gaer-
ebis gaziarebas~ (Sanderson & Cantor, 1997). Tianebulia sxva tipis azrebTan, nacvlad imisa,
studentebma iseTi faqtebic aRniSnes, ro- rom maT damoukidebeli mniSvneloba mieweros.
goricaa, magaliTad, dro, romelsac isini maTTvis, visi azriTac emociebi centraluria
realurad atarebdnen Tavis partniorebTan pirovnebis funqcionirebaSi, es seriozuli nak-
gansxvavebul situaciebSi, iseve, rogorc lia. kognitur Teoriebs imis gamoc akritikeben,
sakuTari dakmayofileba urTierTobebiT. rom isini srulad ar aRiareben aracnobieri
monacemebma naTeli suraTi aCvena: im ada- motivaciis gavlenas qcevasa da emociebze.
mianebis dakmayofileba urTierTobebisgan, kritikis meore Tvalsazrisi pirovnuli kon-
romlebsac ufro Zlieri siaxlovis miz- struqtebisa da kompetenciebis Seqmnis gzis
nebi hqondaT, naklebad iyo damokidebuli axsnebis bundovanebazea fokusirebuli. kogni-
im drois xangrZlivobaze, romlis gata- turi Teoriis mimdevrebs xSirad bevri araferi
rebac maT realurad SeeZloT Tavis par- hqondaT saTqmeli zrdasruli pirovnebis ganvi-
tniorebTan. maTi Sefaseba urTierTo- TarebiTi warmomavlobis Sesaxeb; maTi aqcenti
bebisgan miRebuli dakmayofilebisa Seda- individis mier qcevis awmyo garemoebebis aRqmaze
rebiT maRali iyo, miuxedavad imisa, bevr Crdilavs individis istorias. es kritika kelis
dros atarebdnen isini erTad Tu cotas. (Kelly) Teoriazea mimarTuli, romelic aRweril
SedarebisaTvis, ufro susti siaxlovis iqna ufro, rogorc konceptualuri sistema,
Tavi 14 / pirovneba

miznebis mqone individebis dakmayofileba vidre, rogorc Teoria, radgan is fokusirebulia


urTierTobebisagan SedarebiT dabali iyo, struqturaze da procesebze da TiTqmis arafers
rodesac isini cota dros atarebdnen ambobs pirovnuli konstruqtebis Sinaarsze.
partniorebTan. am kritikis miuxedavad, pirovnebis kognitur
Teoriebs mTavari wvlili ekuTvniT Tanamedrove
xedavT, rogor gamomdinareobs es paterni azrovnebaSi: kelis Teoriam gavlena moaxdina
individis miznebisagan? ufro Zlieri siaxlovis didi raodenobiT kognitur Terapevtebze.
miznebis mqone adamianebi Zlierad motivi- miSelis mier situaciis maxasiaTeblebis gac-
584
rebulni arian, rom rac SeiZleba meti miiRon nobierebam moitana ori komponentis interaqciis
ukeTesi gageba: imisa, Tu ra Semoaqvs adamians megobrebisaTvis da ojaxisaTvis konsistenturi,
qceviT garemoSi imasTan, rasac iwvevs adamianSi myari me-s warmoCenas? ra gavlena aqvs dadebiT
qceviTi garemo; banduras ideebma gamoiwvia da uaryofiT gamocdilebas imaze, Tu ras
maswavleblebis mier moswavleebis ganaTlebis fiqrobT sakuTari me-s Sesaxeb? am kiTxvebis
gaumjobeseba da daexmara maT warmatebisaTvis ganxilvas mokle istoriuli mimoxilviT davi-
mieRwiaT janmrTelobis, biznesis da sportis wyebT.
sferoSi; dabolos, kentoris Teoriam pirovnebis me-s analizis Tavgamodebuli adreuli damcve-
konsistentobis Zieba cxovrebiseuli miznebisa lia uiliam jemsi (William James, 1890). jemsma me-
da socialuri strategiebis doneze gadaiyvana. gamocdilebis sami komponenti gamoyo: materia-
mogawodaT Tu ara pirovnebis am kogniturma luri me (sxeulebrivi me, garSemomyofi fizikuri
Teoriebma axali ideebi Tqveni sakuTari pi- sagnebis darad), socialuri me (Tqveni codna
rovnebis da qcevis Sesaxeb? Tqven nel-nela imis Sesaxeb Tu rogor gxedaven sxvebi) da
naxavT, Tu rogor daiwyebT sakuTari Tavis sulieri me (me, romelic Tvalyurs adevnebs
gansazRvras nawilobriv garemosTan interaq- pirad azrebsa da grZnobebs). jemss sjeroda,
ciebze dayrdnobiT. axla SevudgebiT im Teo- rom yvelaferi, rasac adamiani ukavSirebs Tavis
riebis ganxilvas, romlebic kidev ufro Sors identobas, garkveuli azriT misi me-s nawili
wagiyvanen Tqveni Tavis gansazRvraSi. xdeba. amiT aixsneba, Tu ratom aqvT adamianebs
TavdacviTi reaqcia, rodesac akritikeben maT
megobrebs an ojaxis wevrebs _ maTi me-s nawilebs.
Sejameba me-s koncefcia, aseve, centraluri iyo fsiqodina-
mikuri TeoriebisaTvis. me-insaiti fsiqoanali-
socialuri daswavlis da kognituri Teori-
tikuri mkurnalobis mniSvnelovani nawili iyo
ebi iziareben mosazrebas, rom adamianebis
froidis TeoriaSi; iungi ki xazs usvamda imas,
moqmedebebze gavlenas axdenen garemos SemTxve-
rom me-s srulyofili ganviTarebisaTvis adamianma
viTi maxasiaTeblebi: uolter miSelis azriT,
misi cnobieri da aracnobieri cxovrebis yvela
garemos specifikur movlenebs adamianebi pasu-
aspeqtis miReba da integracia unda moaxdinos.
xoben sakuTar kodirebebze, molodinebze da
rogor ganixilaven me-s Tanamedrove TeoriaSi?
Sexedulebebze, emociebze, miznebsa da Rirebu-
Cven jer aRvwerT me-s kognitur aspeqtebs: me-s
lebebze, unarebsa da TviTmaregulirebel geg-
koncefciebs da SesaZlebel me-ebs; Semdeg
mebze dayrdnobiT; albert banduram warmoadgina
ganvixilavT, Tu ra gzebiT warudgenen ada-
adamianis, garemos da qcevis reciprokuli ur-
mianebi samyaros Tavis me-s; dabolos, SevexebiT
TierTqmedebis Teoria. TviTefeqturoba udides
mniSvnelovan sakiTxs, Tu rogor gansxvavdeba
rols TamaSobs adamianebis mier ganxorciele-
me-ze Sexedulebebi kulturebis mixedviT.
buli qcevebis gansazRvraSi; nensi kentoris
Teoriis mixedviT, adamianebi gansxvavdebian
cxovrebis miznebis arCevis, Tavisi codnisa da me-s koncefciaTa dinamikuri
im strategiebis mixedviT, romlebsac TavianTi aspeqtebi
miznebis misaRwevad iyeneben.
me-s koncefcia warmoadgens dinamikur fsiqi-
kur struqturas, romelic axdens intraperso-
me-s (SELF) Teotiebi

naluri da interpersonaluri qcevebisa da


me-s (SELF) Teoriebi procesebis motivirebas, interpretirebas, orga-
nizebas, mediacias da regulacias. me-s koncefcia
mraval komponents moicavs. maT Sorisaa: _ Tqveni
mivadeqiT pirovnebis Teoriebs, romlebic
mogonebebi sakuTari Tavis Sesaxeb; mosazrebebi
yvelaze metad uSualod pirovnulia: isini pir-
Tqveni niSan-Tvisebebis, motivebis, Rirebule-
dapir exebian imas, Tu rogor marTavs TiToeuli
individi mis me-s. ra aris Tqveni me-s koncefcia? me-s koncefcia (Self-concept) _ adamianis una-
ras fiqrobT, Tanmimdevrulad reagirebs Tu rebis da atributebis Sesaxeb misi fsiqikuri
585
ara samyaroze Tqveni me? cdilobT Tu ara Tqveni modeli.
bebis da unarebis Sesaxeb; idealuri me, rogoric
rogoradac gaxdomisa gveSinia~ (Markus & Nurius,
yvelaze metad gsurT, rom gaxdeT; SesaZlebeli
1986, gv. 954). SesaZlebel me-ebs wvlili SeaqvT
me-ebi, rogoradac gaxdomas SesaZleblad ga-
qcevis motivirebaSi _ isini biZgs aZleven moq-
nixilavT; Tqveni Tavis dadebiTi, an uaryofiTi
medebas da, amave dros, iZlevian imis ganxilvis
Sefasebebi (TviTSefaseba) da warmodgenebi imis
SesaZleblobas, Tu ra mimarTulebebi SeuZlia
Sesaxeb, Tu ras fiqroben Tqvenze sxvebi (Brown,
aiRos Tqvenma me-m _ ukeTesi Tu uaresi.
1009; McGuire & McGuire, 1988). me-8 TavSi ganvixileT
ganvixiloT individebis mosazrebebi mSob-
sqemebi, rogorc „codnis paketebi~, romlebic
lobisaTvis mzaobis Sesaxeb.
garemos struqturis Sesaxeb kompleqsur gan-
zogadebebs ganasaxiereben. Tqveni me-s koncefcia
Seicavs sqemebs me-s Sesaxeb _ me-sqemebs, rom- saidan
lebic saSualebas gaZlevT, sakuTari Tavis viciT
Sesaxeb informaciis organizeba moaxdinoT,
iseve, rogorc sxva sqemebi gaZleven saSualebas, SesaZlebeli me, rogorc mSobeli
marToT Tqveni gamocdilebis sxva aspeqtebi
mkvlevrebis jgufma Seqmna Sefasebis
(Markus, 1977), Tumca, me-sqemebi ara mxolod imaze
instrumenti, romelic gamiznuli iyo im
axdenen gavlenas, Tu rogor gadaamuSavebT
xarisxis gazomvisaTvis, romliTac axal-
sakuTari Tavis Sesaxeb informacias. kvleva gvi-
gazrda mozrdil adamianebs SeeZloT
Cvenebs, rom es sqemebi, romlebsac xSirad iye-
sakuTari Tavis mSoblad warmodgena (Bloom,
nebT sakuTari qcevis interpretaciisaTvis,
et al., 1999). kvlevaSi monawile 683-ma kole-
imazec axdens gavlenas, Tu rogor gadaamuSavebT
jis studentma gasca pasuxi „srulebiT
sxva adamianebis Sesaxeb informacias (Cantor &
ar Semesabameba - Zalian Semesabameba~
Kihlstrom, 1987; Markus & Smith, 1981). amgvarad, sxva
skalis mixedviT iseT debulebebs, rogo-
adamianebis moqmedebebis interpretacias Tqven
ricaa „momavalSi iseT adamianad vxedav
imis safuZvelze axdenT, rac iciT da risic
Tavs, romelic SesaZloa daqorwindes,
gjeraT sakuTari Tavis Sesaxeb.
magram ar moisurvebs Svilebis yolas~.
me-s kognituri aRqmis kidev erTi mniSvne-
im mizniT, rom studentebi ver mimxvda-
lovani komponenti SeiZleba iyos sxva SesaZle-
riyvnen kvlevis mizans, mSoblobis Sesa-
beli me-ebi, romlebsac Tqvens amJamindel me-s
bamisi debulebebi gabneuli iyo ufro
koncefcias adarebT. hezel markusma (Hazel Markus)
Tavi 14 / pirovneba

grZel kiTxvarSi. kiTxvaris Sevsebis Sem-


da misma kolegebma SesaZlebeli me-ebi gan-
deg TiToeul students eniWeboda mSoblis
sazRvres, rogorc „idealuri me-ebi, rogorebic
SesaZlebeli me-s qula (parent possible-self
Zalian gvinda gavxdeT. esenia, aseve, me-ebi,
score - PPS). saSualod, qalebi da mamakacebi
rogorebic SegviZlia, rom gavxdeT da me-ebi,
ar gasxvavdebodnen am qulebis mixedviT,
SesaZlebeli me-ebi (Possible selves) _ idealuri Tumca, mkvlevrebma gamoyves rogorc
me-ebi, rogoric adamians surs gaxdes, me-ebi, qalebis, ise mamakacebis qvejgufebi, rom-
rogorebic adamians SeuZlia gaxdes da me-ebi, lebmac gansakuTrebiT maRali da gansakuT-
rogoradac gaxdomis adamians eSinia; me-s rebiT dabali qulebi miiRes. am qvejgu-
586
kognituri aRqmis komponentebi.
febis adamianebma Sefasebebi misces bav-
Svebis videoCanawerebs, sadac bavSvebis
qceva bednieridan nerviulamde icvleboda.
maRali PPS-is mqone studentebma, Sesaba-
misad, ufro dadebiTad Seafases bavSvebi,
vidre dabali PPS-is mqone studentebma.

SegiZliaT gamoZebnoT mizezebi, ris gamoc


adamianis unars, warmoidginos Tavisi Tavi mSob-
lad, SesaZlebelia gavlena hqondes am adamianis
mier bavSvis qcevis interpretaciaze?

TviTSefaseba da TviTprezen-
tacia
Cven ukve aRvniSneT, rom zogierT adamians
uaryofiTi me-s koncefcia aqvs, romelic TvalsaCinoa, rom adamianebis umetesoba
SeiZleba aseve davaxasiaToT, rogorc dabali Zalian cdilobs TviTSefasebis da me-s kon-
TviTSefaseba. adamianis TviTSefaseba warmoad- cefciis integrirebulobis SenarCunebas (Steele,
gens me-s generalizebul Sefasebas. TviTSef- 1988). adamianebi TviTgaumjobesebis mraval
asebas SeuZlia Zlieri gavlenis moxdena azreb- formas mimarTaven (Banaji & Prentice, 1994). magali-
ze, guneba-ganwyobilebasa da qcevaze. dabali Tad, rodesac Tqven eWvi geparebaT davalebis
TviTSefaseba, nawilobriv, SeiZleba daxasiaTdes, Sesrulebis sakuTar unarSi, SesaZlebelia, TviT-
rogorc me-s Sesaxeb naklebi darwmunebuloba. uunarobis (self-handicapping) qcevas mimarToT.
rodesac maRali da dabali TviTSefasebis mqone Tqven Segnebulad uwevT sabotaJs sakuTar
individebs sTxoves, SeefasebinaT sakuTari Tavi qmedebas! am strategiis mizania, warumateblobis
ramdenime niSnis ganzomilebebis mixedviT (maga- SemTxvevaSi gqondeT gamzadebuli sapatio mi-
liTad, logikuri, inteleqtualuri da mimzid- zezi, romelic ar gulisxmobs unaris naklebobas
veli), rogorc mosalodneli iyo, dabali TviT- (Higgins et al., 1990; Jones & Berglas, 1978). ase rom, Tu
Sefasebis mqone individebma sakuTar Tavs mTli- geSiniaT imis gageba, iciT Tu ara is, rac
anobaSi ufro dabali Sefasebebi misces (Baum- saWiroa mniSvnelovani gamocdis CabarebisaTvis,
gardner, 1990), Tumca, rodesac maT Tavisi Sefa- SeiZleba mecadineobis nacvlad megobrebTan
sebebis zeda da qveda sazRvrebis Camoyalibebac gaataroT dro. am gziT Tu Tqven warmatebas ar
sTxoves, dabali TviTSefasebis monawileebma miaRwevT, SegeZlebaT amis mcire Zalisxmevaze
ufro farTo diapazoni miuTiTes _ maT me-s gadabraleba, imis gamorkvevis gareSe, gqondaT
naklebad zusti gancda hqondaT, vidre maRali Tu ara sinamdvileSi warmatebis miRwevis unari.
TviTSefasebis mqone monawileebs. ase rom,
dabali TviTSefasebis fenomenis nawili SesaZ- saidan
me-s (SELF) Teotiebi

lebelia iyos grZnoba, rom Tqven ubralod


bevri ar iciT Tqveni me-s Sesaxeb, rac aZnelebs viciT
imis winaswarmetyvelebas, miaRwevs Tu ara ada-
TviTuunaroba kolejis studentebSi
miani warmatebas cxovrebiseul miswrafebebSi.
orma mkvlevarma sTxova kolejis stu-
TviTSefaseba (Self-esteem) _ me-s mimarT ganzoga- dentebs, daefiqsirebinaT TavianTi pozicia
debuli SefasebiTi damokidebuleba, romelic („veTanxmebi/ar veTanxmebi~) TviTuunarobis
gavlenas axdens rogorc guneba-ganwyobilebaze, gamzomvel debulebebTan mimarTebaSi: _
aseve qcevaze da romelic Zlier zemoqmedebs „me bevrad mets gavakeTebdi, Tu mets
individualuri da socialuri qcevebis speqtrze.
vecdebodi~; „mgoni, ufro metad xasiaTs 587
daqvemdebarebuli adamiani var, vidre sxve- cxrili
14.5
bis umetesoba~; „vcdilob, saqmeebi ukanas-
knel wuTamde gadavdo~. pirveli gamocdis varjiSis saSualo xangrZlivoba
win studentebs hkiTxes, Tu ra niSani maRali da dabali TviTSefasebis
iqneboda maTTvis sasurveli. gamocdis mqone adamianebisaTvis
Semdeg maT mcdari pasuxebi _ „sasurvelze~ TviTSefaseba sajarod damkvirveblis gareSe
naxevari quliT ufro dabali niSani _
Seatyobines (magaliTad, Tu maT „4" isurves, maRali 123 448
uTxres, rom maT „4_~ miiRes). am momentSi dabali 257 387
mkvlevrebma Seafases studentebis TviT- -134 +61
Sefaseba. Tu TviTuunaroba icavs TviTSe-
SeniSvna: xangrZlivoba gazomilia wamebSi.
fasebas, unda gvqonoda molodini, rom
maRali TviTuunarobis mqone adamianebis sakiTxebi gvexmareba, avxsnaT maRali da dabali
TviTSefaseba nakleb zians ganicdida, TviTSefasebis mqone individebs Soris qceviTi
rodesac maT aradamakmayofilebeli niS- gansxvavebebi (Baumeister et al., 1989). maRali TviT-
nebi miiRes. es zustad is paternia, rome- Sefasebis adamianebi samyaros sakuTar Tavs
lic gamoavlines kvlevis mamrobiTi sqesis warudgenen, rogorc ambiciur, agresiul, riskze
minawileebma: maRali TviTuunaroba dakav- wamsvlel adamians; dabali TviTSefasebis
Sirebuli iyo maRal TviTSefasebasTan, adamianebi ki _ rogorc frTxils da windaxe-
Tumca, qal studentebSi ar gamovlinda duls. mniSvnelovania, rom es pozicia gankuT-
raime korelacia TviTuunarobasa da TviT- vnilia sajarod wardgenisTvis, anu misi e.w.
Sefasebas Soris. mkvlevrebis mosazrebiT, „momxmarebeli~ sazogadoeba unda iyos.
mamakacebs me-s xifaTisagan dacvis ufro
Zlieri tendencia aqvT (Rhodewalt & Hill, 1995).
saidan
viciT
ganixileT am kvlevis Sedegebi Tqvens saku-
Tar qcevasTan mimarTebaSi. mimarTavT Tu ara TviTSefasebis sajaro saxe
Tqven TviTuunarobas? im SemTxvevaSic ki, Tu
maRali da dabali TviTSefasebis mona-
es icavs Tqvens TviTSefasebas (gansakuTrebiT
wileebs TamaSSi gavarjiSebis SesaZleb-
Tu Tqven mamakaci xarT), es mainc aisaxeba Tqvens
loba imdeni xniT miecaT, ramdenic maT
niSnebze (sxvaTa Soris, mas Semdeg, rac kvleva
surdaT. amis Semdeg maT ori wuTis
dasrulda, mkvlevrebi dawvrilebiT gaesaubrnen
ganmavlobaSi unda eTamaSaT. monawileebis
monawileebs, rac motyuebis miznis axsnasa da
nawili eqsperimentatoris dakvirvebis qveS
namdvili niSnebis miwodebas moicavda).
varjiSobda, meore nawili ki _ damkvirveb-
TviTuunarobis fenomeni, aseve, migviTiTebs,
lis gareSe. orive SemTxvevaSi gaizoma
rom TviTSefasebis mniSvnelovani aspeqtebi
dro, romelic maT gavarjiSebaSi gaatares
TviTprezentaciasTanaa dakavSirebuli. TviTuu-
(gazomva moxda Riad eqsperimentatoris
naroba ufro metad aris mosalodneli maSin,
daswrebis SemTxvevaSi da SeumCnevlad _
rodesac adamianebma ician, rom Sedegebi sajarod
misi aryofnis SemTxvevaSi). Sedegebi naC-
xelmisawvdomi iqneba (Self, 1990). asea Tu ise,
Tavi 14 / pirovneba

venebia cxrilSi 14.5. sajaroobis Sem-


rogor unda ifiqros vinmem cudad Tqven Sesaxeb,
TxvevaSi, maRali TviTSefasebis individebi
rodesac winaaRmdegoba, romelic Tqven SegxvdaT,
daaxloebiT imis naxevar dros varji-
esoden TvalsaCinoa? TviTprezentaciis msgavsi
Sobdnen, rasac dabali TviTSefasebis
TviTuunaroba (self-handicapping) _ warumateblo- mqone monawileebi. damkvirveblis gareSe
bis molodinis SemTxvevaSi iseTi qceviTi varjiSis SemTxvevaSi Sedegi Sebrunebuli
reaqciebisa da qcevis axsnis ganviTarebis pro- iyo _ isini ufro didxans varjiSobdnen,
cesi, romlebic minimumde daiyvans unarebis
vidre dabali TviTSefasebis individebi
deficits, rogorc warumateblobis SesaZlebel
(Tice & Baumeister, 1990).
588 mizezs.
es Sedegi gasagebia TviTprezentaciis Tval-
sazrisiT. maRali TviTSefasebis adamianebs SeiZ-
leba surdeT ise gamoCndnen, TiTqos warmatebas
Zalian mcire momzadebis Sedegadac ki aRweven
(„Cemnair adamians ar sWirdeba varjiSi!~) da
Tuki isini warmatebas ver miaRweven, SeiZleba
kvlavac mimarTon TviTuunarobas („Tqven xom
naxeT, ra cota vivarjiSe!~).

me-s kulturuli konstruqcia


aqamde Cveni msjeloba me-s relevantur
konstruqtebs exeboda, rogoricaa TviTSefaseba
da SesaZlebeli me-ebi, romlebic sakmaod farTod
gamoiyeneba adamianebSi. me-s mkvlevrebma imis
Seswavlac daiwyes, Tu ra gavlenas axdens me-s
koncefciasa da me-s ganviTarebaze gansxvavebuli
kulturuli zewola. Tu Tqven dasavlur kul- danaxvas, rogorc garemomcveli socialuri
turaSi gaizardeT, Cven mier aqamde ganxiluli urTierTobis nawilisa da imis aRiarebas, rom
kvleva ar SegiqmnidaT diskomforts: Teoriebi adamianis qceva gansazRvrulia, damokidebulia
da konstruqtebi Seesabameba imas, Tu rogor da didwilad organizebulia imiT, Tu ras
moiazreben dasavluri kulturebi me-s, Tumca, aRiqvams moqmedi piri sxvebis azrebad, grZno-
im tipis kultura, saidanac aRmocendeba dasav- bebad da moqmedebebad~ (Markus & Kitayama, 1991,
luri me _ individualisturi kultura _ umci- gv. 227).
resobas warmoadgens msoflios mosaxleobis mkvlevrebma mravalgzis daadastures am
gaTvaliswinebiT, romlis daaxloebiT 70% gansxvavebebis realuroba da Sedegebi.
koleqtivistur kulturebs moicavs. individua- me-s erT-erT kros-kulturul kvlevaSi
listuri kulturebi xazs usvamen individis gamoiyenes gazomvis instrumenti saxelwodebiT
moTxovnilebebs maSin, rodesac koleqtivisturi oci debulebis testi (Twenty Statements Test - TST)
kulturebi jgufis moTxovnilebebzea fokusire- (Kuhn & McPartland, 1954). am testis Catarebisas
buli (Triandis, 1994, 1995). es yovlismomcveli monawileebs sTxoven 20 gansxvavebuli pasuxi
aqcenti mniSvnelovnad moqmedebs imaze, Tu gascen SekiTxvas _ „vin var me?~ rogorc
rogor moiazrebs am kulturebis yoveli wevri naCvenebia cxrilSi 14.6, am SekiTxvaze pasuxebi,
Tavis me-s. hezel markusi da Sinobu kitaiama rogorc wesi, eqvs gansxvavebul kategoriad
(1991; Kitayama et al., 1995; Markus et al., 1997) amtki- iyofa. cxrilSi, aseve, warmodgenilia kvlevis
cebdnen, rom yoveli kultura me-s gansxvavebul
gagebas (construals) aZlevs safuZvels: damoukidebeli me-s gageba (Independent construals
of self) _ me-s konceptualizacia, rogorc in-
individualisturi kulturebi mxars uWeren dividisa, romlis qceva, upirveles yovlisa,
damoukidebeli me-s gagebas _ „damoukideblobis organizebulia adamianis sakuTar, da ara sxvebis,
me-s (SELF) Teotiebi

kulturuli miznis miRweva moiTxovs sakuTari azrebTan, grZnobebTan da qmedebebTan mimar-


Tavis ganmartebas, rogorc individisa, romlis TebaSi.
qceva organizebulia da, ZiriTadad, adamianis urTierTdamokidebuli me-s gageba (Interdepen-
sakuTar, da ara sxvebis, azrebTan, grZnobebTan dent construals of self) _ me-s konceptualizacia,
da qmedebebTan mimarTebaSi xdeba mniSvnelovani~ rogorc garemomcveli socialuri urTierTobis
(Markus & Kitayama, 1991, gv. 226).
nawilisa; imis aRiareba, rom adamianis qceva
gansazRvrulia, damokidebulia da didwilad
koleqtivisturi kulturebi mxars uWeren organizebulia imiT, Tu ras aRiqvams moqmedi
urTierTdamokidebuli me-s gagebas _ „urTierT- piri sxvebis azrebad, grZnobebad da moqme-
debebad.
damokidebulebis gancda iwvevs sakuTari Tavis 589
cxrili
14.6
oci debulebis testis (TST) pasuxebis kros-kulturuli Sedareba _ pasuxebis
procenti TiToeul kategoriaSi
indielebi amerikelebi
kategoria magaliTi mamr. mdedr. mamr. mdedr.
socialuri identoba me var studentime var Svili
34 28 26 26
ideologiuri rwmenebi me mjera, rom yvela adamiani kargia
me mwams RmerTis 2 2 2 1
interesebi me miyvars fortepianoze dakvrame siamovnebas
maniWebs axali adgilebis monaxuleba 7 16 6 5
ambiciebi me minda gavxde eqimime minda meti viswavlo
fsiqologiaSi 11 15 2 2
me-Sefasebebi me patiosani da Sromismoyvare var
me maRali adamiani var 35 33 64 65
me vRelav momavlis Taobaze
sxva me xmauriani megobrebi myavs 11 6 1 0
me myavs ZaRli

Sedegebi, sadac TST-s Sesrulebas sTxovdnen es kvlevebi gviCvenebs, rom kulturebi,


daaxloebiT 300 students SeerTebuli State- romlebsac adamianebi miekuTvnebian, did
bidan da indoeTidan (Dhawan et al., 1995). udidesi gavlenas axdens imaze, Tu rogor esmiT maT
gansxvavebaa cxrilSi im raodenobis mixedviT, Tavisi me. Tqven ukve waikiTxeT am gagebis
romliTac adamianebi me-Sefasebebs akeTebdnen. Sedegebis Sesaxeb zemoT moyvanil TavebSi.
amerikelebi ufro xSirad akeTebdnen amas, rac magaliTad, me-11 Tavidan gaigeT, rom kultura
Seesabameba maTi me-s damoukidebel gancdas; gavlenas axdens moralur msjelobebze (Miller &
indoelma studentebma gamoTqves bevrad ufro Bersoff, 1992), me-13 Tavidan ki is, rom kultura
naklebi me-Sefasebebi da, Tavisi urTierTdamo- zemoqmedebas axdens emociur gamoxatulebebze
kidebuli me-s gancdis Sesabamisad, airCies (Stephan et al., 1996). Tqven mogvianebiT kvlav
ramdenadme ufro meti debulebebi socialuri SexvdebiT am gansxvavebas amave saxelmZRva-
identobis Sesaxeb. miaqcieT yuradReba, rom neloSi, rodesac SevexebiT sakiTxs, moqmedebs
qalebsa da mamakacebs Soris gansxvavebebi jamSi Tu ara me-s gageba siyvarulis Sesaxeb mosaz-
sakmaod mcirea _ kultura ufro metad mniS- rebebze (ix. me-17 Tavi). axla ki gaecaniT kvlevas,
vnelovania. daufiqrdiT, Tu rogor moqmedebs romelic gansakuTrebiT mniSvnelovania me-s
koleqtivisturi kulturebis me-s koncefciebze Sesaxeb TeoriebTan dakavSirebiT.
dasavluri kulturis Semotana. erT kvlevaSi
Sedarebulia kenielebis TST-s pasuxebi, romlebic
saidan
praqtikulad ar ganicdian dasavluri kulturis
gavlenas _ samburus da maasais mwyemsebis tomebis viciT
warmomadgenlebis _ im kenielebis pasuxebTan,
kultura, TviTgaumjobeseba da
Tavi 14 / pirovneba

vinc gadasaxlda dasavluri tipis dedaqalaq


TviTkritika
nairobiSi. aRmoCnda, rom tomis wevrTa pasuxebis
daaxloebiT 82%, nairobiSi momuSaveTa pasuxebis zemoT movitaneT magaliTi, rom ada-
mxolod 58% da nairobis universitetis studen- mianebi dasavlur kulturebSi TviTgau-
tTa pasuxebSi mxolod 17% TST-ze socialur mjobesebas _ TviTSefasebaSi dadebiTi
pasuxebs warmoadgenda (Ma & Schoeneman, 1997). am cvlilebebis Setanas cdiloben, Tumca
paternidan gamomdinare, rodesac qveyanas Se- es, rogorc wesi, ar Sedis koleqtivisturi
moaqvs dasavluri produqtebi, man SeiZleba me- kulturis warmomadgenlis dRis wesrigSi.
s dasavluri gagebac Semoitanos. amis nacvlad, urTierTdamokidebuli me-s
590
gagebis arseboba SeiZleba dakavSirebul studentebis mier aRwerili situaciebi
iqnes TviTkritikasTan. individi cdilobs yvelaze kargad uwyobda xels amerikelebis
koleqtivis gaumjobesebas sakuTari indivi- TviTgaumjobesebas; analogiurad, iaponeli
dualuri miRwevebis mimarT kritikuli studentebis mier aRwerili situaciebi
damokidebulebiT. am ideebis Sesamowmeblad yvelaze kargad uwyobda xels iaponelebis
mkvlevrebis jgufma sTxova iaponel TviTkritikas. dabolos, SeerTebul State-
studentebs _ koleqtivisturi kulturis bSi mcxovrebi iaponeli studentebi ram-
warmomadgenlebs da amerikel studentebs denadme nakleb TviTkritikulni iyvnen,
_ individualisturi kulturis warmomad- vidre maTi iaponiaSi mcxovrebi Tanamema-
genlebs, aReweraT rac SeiZleba meti si- muleebi. aq SeiZleba aisaxebodes amerikuli
tuacia, rodesac maTi TviTSefaseba gaizar- kulturis gavlena iaponelebze maTi ame-
da an Semcirda. warmatebis situaciebi rikaSi yofnis dros an im studentebis
aRwerili iyo iseTi debulebebiT, rogo- TviTSerCeva, romlebic fiqrobdnen, rom
ricaa: „rodesac gamocdaSi an diplomis SesabamisobaSi movidodnen amerikis kul-
dacvisas saukeTeso Sefaseba miviRe~; wa- turasTan aSS-Si yofnis dros (Kitayama et
rumateblobis situaciebs ki iseTi debu- al., 1997).
lebebi aRwerdnen, rogoricaa: „rodesac
damzadebulia iaponiaSi
beisbolis Cems sayvarel gunds an msaxiobs
damzadebulia aSS-Si
sajarod akritikeben~. momdevno fazaSi
0.6
T vi T S ef as eb i s S ed ar eb i T i

studentebis sam axal jgufs _ 63 iaponel


0.4
students kiotodan da 88 iaponel stu-
dents, romlebic droebiT swavloben 0.2
zrda

oregonis universitetSi (iujini) da 102 0

kavkasiuri TeTri rasis students oregonis -0.2

universitetidan _ sTxoves, waekiTxaT -0.4


situaciebis aRwerebi da ecadaT sakuTari -0.6
Tavis am situaciebSi warmodgena; Semdeg iaponia (kioto) iaponia (iujini) aSS (iujini)
respondentis kultura
ki mieTiTebinaT, imoqmedebda Tu ara si-
tuacia maT TviTSefasebaze da Tu ki, ra
mimarTulebiT (anu Semcirdeboda, Tu
suraTi
14.6
gaizrdeboda). Semdeg maT es moqmedebis
xarisxi oTxsafexurian skalaze (romelzec kultura TviTgaumjobeseba da
1 niSnavda „sustad~, xolo 4 _ „Zlierad~) TviTkritika
unda SeefasebinaT. proeqtis pirvel fazaSi amerikelma da iaponelma
studentebma aRweres warmatebis da warumateblobis
eqsperimentis Sedegebi warmodgenilia
situaciebi. TiToeul kulturaSi warmoSobil situa-
suraTze 14.6. pirvel rigSi, miaqcieT yurad- ciebs uwodes `amerikaSi damzadebuli~ da `iaponiaSi
Reba, rom iaponeli studentebi rogorc damzadebuli~ situaciebi. meore fazaSi studentebma
orive kulturidan, iseve, rogorc studentebma iapo-
iaponiaSi, ise amerikaSi ufro metad aR- niidan, romlebic imyofebian amerikaSi, Seafases, Tu
niSnavdnen TviTSefasebis Semcirebas. es rogor imoqmedebda maT TviTSefasebaze am situaciebSi
moxvedra. saSualod, iaponeli studentebi ufro ori-
me-s (SELF) Teotiebi

aRmoCena Seesatyviseba im gansxvavebas,


entirebulni iyvnen TviTkritikaze, TviTSefasebaSi
romelic damoukidebeli me-s da urTierT- uaryofiTi cvlilebebiT, maSin, rodesac amerikeli
damokidebuli me-s gagebebs Soris gavakeTeT. studentebi ufro orientirebulni iyvnen TviTgaum-
jobesebaze, TviTSefasebaSi dadebiTi cvlilebebiT. Se-
meore, TviTkritikis efeqti ufro didia degebi, ufro mniSvnelovani iyo, rodesac situaciebi
iaponel studentebSi, xolo TviTgaum- Sesabamis qveyanaSi warmoiSoboda. svetebSi moyvanili
ricxvebi warmoadgenen im studentebis procents, rom-
jobesebisa _ amerikel studentebSi maSin,
lebmac dominanturi tendencia gamoavlines (magaliTad,
rodesac situacia warmoiqneba anu, rogorc iaponeli studentebis 86%-ma gamoavlina TviTkritika,
mkvlevrebi amboben, situacia „damzade- rodesac pasuxobda `iaponiaSi damzadebul~ situaciebs
maSin, rodesac amerikeli studentebis 87%-ma gamoavlina
bulia~ maT mSobliur qveyanaSi. es niSnavs, TviTgaumjobeseba, rodesac `amerikaSi damzadebul~
rom proeqtis pirvel fazaSi amerikeli situaciebs pasuxobda). 591
fsiqologia XXI saukuneSi

me internetSi

yvelaze rTuli SekiTxva, netis anonimurobis gamoyeneba, iyo marginalizebuli seqsua-


romelsac adamianebi sakuTar r a Ta gamoxaton axali luri identobis
Tavs usvamen internetSi Ses- interesebi an gamoikvlion axa- pirebisaTvis, rogorebic ari-
vlis win, Semdegia _ vin unda li ideebi im SiSis gareSe, an homoseqsualebi. mkvlev-
viyo me dRes? internetSi romelic realuri samyarosaT- rebma moaxerxes anonimuri
cxovrebis erT-erTi yvelaze vis damaxasiaTebeli SedegebiT monacemebis Segroveba am
kargad dokumentirebuli as- aris gamowveuli. radikaluri jgufebis aqtiuri
peqtia is, rom adaminebi Ta- cvlilebebis gareSe (magali- monawileebisagan (McKenna &
visTvis axal identobebs Tad, imis gancxadebis gareSe, Bargh, 1998). monacemebidan
igoneben ( McKenna & Bargh, rom igi qalia da ara mamakaci) gamomdinare, am jgufebSi
2000; Reid, 1998) . r o d e s a c adamians SeuZlia, gamocados monawileobam gazarda TviT-
adamiani CeTis oTaxSi Sedis, SesaZlebeli me-ebi, romlebic mimRebloba. faqtobrivad,
man SeiZleba gadawyvitos, rom SeiZleba ufro axlos iyos respondentebis 37%-ma jguf-
urCevnia kaci iyos da ara mis idealur me-sTan. metic, Si monawileobis Sedegad
_qali, Savkaniani da ara _ internetis anonimuroba SesaZ- sxvebs marginalizebuli
TeTri, 40 wlis da ara _ 18- leblobas aZlevs adamianebs, identobis saidumloeba
is, an warmatebuli aRmasru- ufro meti gamoamJRavnon gauziares.
lebeli struqturis muSaki sakuTari me-s Sesaxeb, vidre Cven yuradRebas vamaxvi-
da ara _ kolejis meorekur- isini sxva pirobebSi moisur- lebdiT internetis dadebiT
seli studenti. mravali vebdnen. gaixseneT me-13 Ta- aspeqtebze: adamianebis unar-
adamianis cxovrebaSi inter- vidan, rom adamianebi dadebiT ze, gaaRrmavon me-s gaazreba
nets Zalian naTlad Semoaqvs Sedegebs iReben janmrTelobis da CaerTon TviTgaxsnaSi,
SesaZlebeli me-ebis koncef- TvalsazrisiT, rodesac isini rasac janmrTelobasTan da
cia. modiT, yuradReba gavama- emociurad ixsnebian (Penne- TviTmimReblobasTan dakav-
xviloT am internetis me-ebis baker, 1990). interneti aseTi Sirebuli Sedegebi mohyveba,
zogierT dadebiT Sedegze. gamomJRavnebebis farTo SesaZ- magram, ra Tqma unda, ar-
mravali adamiani Tvlis, leblobebs gvTavazobs. ada- sebobs garkveuli saSiS-
rom „realur~ cxovrebaSi mianebs SeuZliaT ipovon spe- roebebic. anonimurobam SeiZ-
sakmaod SezRudulia TviT- cializebuli CeTis oTaxebi leba adamianebi sakuTari
gamoxatvaSi: ganmeorebadi an jgufebi, romlebic Riad cxovrebis iseT fragmen-
interaqciebi ojaxTan, megob- marTaven forumebs, sadac Tavi- taciamde miiyvanos, romelic
rebTan, ufrosebTan da Tanam- sufladaa SesaZlebeli sa- disadaptaciis qcevas gamoiw-
SromlebTan moiTxovs misgan kuTari Tavis nebismierad war- vevs (Reid, 1998). Cven adrec
konsistenturi iyos, rac SeiZ- moCena da socialur mxarda- aRvniSneT, rom zogi mkvle-
leba ar Seesabamebodes im Weris miRebac. vari morcxvobis prevalen-
pirovnebas, romelic mas surs, mkvlevrebma faqtobrivad
Tavi 14 / pirovneba

tobis zrdas internetis


rom iyos. adamianebisaTvis daadastures is, rom adamianebis xelmisawvdomobas miawers da
sakmaod Znelia gamocdilebis unars, gamoxaton sakuTari Tavis mainc, imedia, rom adamianebis
axal sferoebSi gadasvla, faruli aspeqtebi, SeuZlia umetesoba sargebels naxavs
maTi yoveldRiuri socia- gamoiwvios TviTmimReblobis im SesaZleblobebisgan, rom-
luri konteqstis zewolis gazrda. erT kvlevaSi moiZies lebsac, gazviadebis gareSe,
gaTvaliswinebiT. interneti informacia adamianebisgan, iZleva interneti TviTga-
asustebs am socialur kon- romlebic internetis iseT mokvlevis TvalsazrisiT.
teqsts (McKenna & Bargh, 2000). jgufebSi monawileobdnen,
adamianebs SeuZliaT inter- romlebic gaTvaliswinebuli
592
Tu Tqven dasavlur kulturaSi gaizardeT, SesaZlebel me-ebs, raTa Seadaron, rogorebi
SeiZleba es Sedegebi TqvenTvis Znelad gasagebi arian axla da rogorebi SeiZleba iyvnen
iyos. ratom unda iyos adamianebisaTvis sakuTari momavalSi. TviTSefaseba warmoadgens me-s zogad
TviTSefasebis gakritikeba ufro bunebrivi, Sefasebas; mas SeuZlia Zlierad imoqmedos
vidre gaumjobeseba? pasuxi, ra Tqma unda, isaa, azrebze, guneba-ganwobilebasa da qcevaze. ada-
rom me am TviTSefasebaSi ar aris imave mniS- mianebi TviTuunarobas TviTSefasebis dasacavad
vneblobis matarebeli. koleqtivisturi kultu- mimarTaven. kros-kulturul kvlevaSiAyuradReba
ris warmomadgenlebisTvis mniSvnelovania is, gamaxvilda imaze, Tu rogor ubiZgebs individu-
Tu rogor ukavSirdeba me koleqtivs. momdevno alisturi da koleqtivisturi kulturebi me-s
ramdenime dReSi Tqven SegiZliaT SeecadoT gansxvavebuli gagebis warmoqmnas. individua-
ganicadoT me-s orive gageba, Tu daakvirdebiT listuri kulturebis warmomadgenlebs axa-
imas, rogor moqmedebs Tqvens garSemo mimdinare siaTebT damoukidebeli me-s, xolo koleqti-
movlenebi Tqvens me-ze, rogorc individze da visturi kulturebis warmomadgenlebs _ ur-
Tqvens me-ze, rogorc ufro farTo socialuri TierTdamokidebuli me-s gageba. es gagebebi
struqturis wevrze. moqmedeben imaze, Tu rogor afaseben Tavis Tavs
adamianebi da rogor aregulireben Tavis TviT-
Sefasebas. me-s Teoriebis kritikosebis azriT,
me-s Teoriebis Sefaseba isini yovelTvis ar iZlevian qcevis winaswar-
me-s Teoriebi warmatebiT afiqsireben adamia- metyvelebis SesaZleblobas da sakmarisad ar
nebis koncefciebs sakuTari pirovnebis Sesaxeb aRiareben pirovnebis genetikur aspeqtebs.
da imas, Tu rogor surT maT sxvebis mier iyvnen
aRqmuli. ufro metic, me-s kros-kulturul
gagebaTa kvlevam didi gavlena iqonia imaze, pirovnebis Teoriebis
Tu rogor afaseben fsiqologebi Tavisi Teorie-
Sedareba
bis universalobas. miuxedavad amisa, is, vinc
akritikebs me-s Teoriis pirovnebisadmi midgomas,
gmobs imas, rom am midgomas sazRvrebi ar aqvs. ar arsebobs pirovnebis erTiani, unifici-
ramdenadac amdeni ram aris me-s da me-s kon- rebuli Teoria, romelsac fsiqologebis ume-
cefciis relevanturi, yovelTvis ar aris na- tesoba daeTanxmeboda. mravalferovani Teoriebis
Teli, romeli faqtorebia yvelaze mniSvnelo-
ganxilvisas araerTxel gamovlinda maT Soris
vani qcevis winaswarmetyvelebisaTvis. garda
ramdenime gansxvaveba, rac ZiriTad daSvebebSi
amisa, me-s xazgasma, rogorc socialuri
mdgomareobs. sasargeblo iqneboda Segvejamebina
konstruqtisa, srulad ar Seesabameba im faqts,
xuTi yvelaze mniSvnelovani gansxvaveba
rom pirovnebis zogierTi aspeqti SeiZleba
pirovnebis Sesaxeb daSvebebSi da is midgomebi,
memkvidreobiT gadaeces. iseve, rogorc Cven mier
romlebic safuZvlad udevs yovel am daSvebas: pirovnebis Teoriebis Sedareba
aRweril sxva TeoriebSi, me-s Teoriebi aRweren
mxolod zogierT rames, magram ara yvelafers 1. memkvidreoba Tu garemo. rogorc naxeT qveTavSi
iqidan, rac Tqven pirovnebad gesaxebaT. fsiqologia da cxovreba, am gansxvavebas, aseve,
buneba Tu aRzrda ewodeba. ra ufro mniSvne-
lovania pirovnebis ganviTarebisaTvis: gene-
Sejameba tikuri da biologiuri faqtorebi Tu garemos
gavlenebi? pirovnebis niSnis Teoriebi
me-s koncefciebi warmoadgens mexsierebis
iyofoda am sakiTxTan dakavSirebiT. froidis
struqturebs, romlebic moicaven sqemebs me-s
Teoria Zlieradaa damokidebuli memkvidreo-
Sesaxeb da marTaven imas, Tu rogor gadaamuSaveben
adamianebi informacias sakuTari Tavis da sxvebis biTobaze; humanisturi, socialuri daswavlis,
Sesaxeb. rogorc Cans, adamianebs TviTSemowmeba kognituri da me-s Teoriebi xazs usvamen
urCevniaT maSinac ki, rodesac Semowmebuli me-s garemos, rogorc qcevis determinants, an
garemosTan urTierTqmedebas, rogorc pirov-
koncefcia uaryofiTia. adamianebi iyeneben
593
nebis ganviTarebisa da pirovnebaTa Soris dinamikuri Teoriebi amateben Zlier Zravas da
gansxvavebebis wyaros; sawvavs, raTa es manqana amuSavdes. humanisturi
Teoriebi adamians mZRolis adgilze aTavseben.
2. daswavlis procesebi Tu qcevis Tandayolili
socialuri daswavlis Teoriebi uzrunvelyofen
wesebi. romel mosazrebas unda mieniWos
saWes, mimarTulebis signalebsa da sxva sare-
upiratesoba: imas, rom pirovneba icvleba
gulacio mowyobilobas. kognituri Teoriebi
daswavlis gziT, Tu rom pirovnebis ganvi-
amateben Sexsenebebs, rom fsiqikuri ruka, romel-
Tareba mihyveba Sinagan gegmas? pirovnebis
sac mZRoli irCevs mogzaurobisaTvis, gavlenas
niSnis Teoriebi kvlav sxvadasxva azrs
axdens imaze, Tu rogor aris dagegmili, orga-
emxroba am kiTxvasTan dakavSirebiT. froidis
nizebuli da damaxsovrebuli mogzauroba. dabo-
Teoria mxars uWers Sinagani determinaciis
los, me-s Teoriebi axseneben mZRols, rom
Tvalsazriss maSin, rodesac humanistebi
gaiTvaliswinos is STabeWdileba, romelsac misi
ayalibeben optimistur azrs, rom gamocdi-
manqanis tarebis unari gavlenas axdens mis
leba cvlis adamianebs. socialuri das-
mgzavrebsa da fexiT mosiaruleebze.
wavlis, kognituri da me-s Teoriebi aSkarad
imisTvis, rom davasruloT pirovnebis Sesaxeb
mxars uWeren im Tvalsazriss, rom qceva da
mimoxilva, axla ganvixiloT is, Tu rogor xdeba
pirovneba icvleba daswavlili gamocdilebis
pirovnebis Sefaseba. Cven aRvwerT zogierT gzas,
Sedegad;
romliTac fsiqologebi iZieben informacias
3. aqcenti warsulze, awmyosa Tu momavalze. pirovnebis im maxasiaTeblebis speqtris Sesaxeb,
pirovnebis niSnis Teoriebi xazs usvamen war- romelic yovel individs unikalobas aniWebs.
sul mizezebs, Tandayolilsa Tu daswavlils;
froidis Teoria aqcents akeTebs adreul
bavSvobaSi momxdar warsul movlenebze; Sejameba
socialuri daswavlis Teoriebi fokusire-
pirovnebis Teoriebi gansxvavdeba imiT, Tu
bulia warsul ganmtkicebebze da awmyo Sem-
rogor aqcents akeTeben isini memkvidreobiTobaze
TxveviTobebze; humanisturi Teoriebi mniS-
garemosTan SedarebiT; daswavlis procesebze
vnelobas aniWebs awmyo realobas an momavlis
qcevis Tandayolil wesebTan SedarebiT; warsul
miznebs, xolo kognituri da me-s Teoriebi
mizezebze, awmyo qcevaze Tu momaval miznebze;
fokusirebulia warsulsa da awmyoze (da
cnobierebaze aracnobierTan SedarebiT da
momavalzec, Tu CarTulia miznis dadgena).
dispoziciebze situaciebTan SedarebiT. yoveli
4. cnobieri Tu aracnobieri. froidis Teoria Teoria gansxvavebul midgomas iZleva pirovnebis
mniSvnelobas aniWebs aracnobier procesebs, Secnobis TvalsazrisiT.
humanisturi, socialuri dawavlis da
kognituri Teoriebi ki _ cnobier procesebs.
pirovnebis niSnis Teoria mcire yuradRebas pirovnebis Sefaseba
uTmobs am gansxvavebas, me-s Teoriebs ki am
mxriv gamokveTili pozicia ar gaaCniaT;
dafiqrdiT im maxasiaTeblebze, romlebiTac
5. Sinagani dispozicia Tu garemos situacia.
Tavi 14 / pirovneba

Tqveni saukeTeso megobrebisgan gansxvavdebiT.


socialuri daswavlis Teoriebi xazs usvamen
fsiqologebs ainteresebT gansxvavebuli Tvi-
situaciur faqtorebs; niSnis Teoriebi win
sebebi, romlebic axasiaTebs erT individs,
wamosweven dispoziciur faqtorebs, xolo
asxvavebs erT adamians sxvebisagan an asxvavebs
sxvebi uSveben interaqcias pirovnebiseul
erT jgufSi myof adamianebs sxva jgufis
da situaciur cvladebs Soris.
wevrebisagan (magaliTad, morcxv adamians
pirovnebis Teoriis yovel tips gansxvavebuli Tamamisagan anda paranoiduls _ normalurisagan).
wvlili Seaqvs pirovnebis SemecnebaSi. niSnis pirovnebis gagebisa da aRweris am mcdelobebs
Teoriebi gvawvdian nusxas, romelic aRwers safuZvlad ori daSveba udevs: pirveli is, rom
594 pirovnebis nawilebsa da struqturebs. fsiqo- arsebobs individebis pirovnuli maxasiaTeblebi,
romlebic maT qcevas koherentulobas aniWebs yeneba Cveulebriv, praqtikulad janmrTel mosax-
da, meore, rom es maxasiaTeblebi SeiZleba Se- leobasTan muSaobisas.
fasdes an gaizomos. es daSvebebi xorcSesxmulia
pirovnebis testebSi, romlebic SeiZleba MMPI
obieqtur da subieqtur testebad davyoT.
MMPI Seiqmna minesotas universitetSi 1930-
ian wlebSi fsiqolog starke heTeueisa da
obieqturi testebi fsiqiatr j. r. makkinlis mier (Hathaway &
McKinley, 1940, 1943). misi ZiriTadi mizania indi-
pirovnebis obieqtur testebSi Sefasebis
videbis diagnostireba fsiqiatriuli kategorie-
micema (qulebis miniWeba) da maTi gamoyeneba
bis mixedviT. pirveli testi 550 debulebisagan
SedarebiT martivia da kargad gansazRvrul
Sedgeboda, romelTac individebi axarisxebdnen,
wesebs emorCileba. zogierT obieqtur testSi
rogorc maTTvis marTebuls an mcdars, an
Sefaseba da interpretaciac ki kompiuteruli
pasuxobdnen _ `ar SemiZlia pasuxis gacema~. am
programebiT xorcieldeba. saboloo Sefaseba,
debulebaTa erTobliobidan SemuSavda skalebi,
rogorc wesi, erTniSna ricxvia, romelic
romlebic fsiqiatriul dawesebulebebSi pacien-
erTaderTi ganzomilebis gaswvriv (rogoricaa
tebis mier gamovlenili problemebis saxeobebs
adaptacia-disadaptacia) Tavsdeba, an sxvadasxva
Seesabameboda.
niSnebis qulaTa erTobliobis gaswvriv (rogo-
MMPI-s skalebi ar hgavda sxva arsebul pirov-
ricaa: impulsuroba, damokidebuleba an eq-
nebis testebs, radganac isini empiriuli stra-
straversia). es monacemebi SedarebaSi mohyavT
tegiis gamoyenebiT SemuSavda da ara intuitiuri,
normatiuli SerCevis monacemebTan.
Teoriuli midgomiT, romelic im dros domi-
TviTangariSis kiTxvari aris obieqturi
nirebda (gaixseneT Cveni adrindeli diskusia
testi, romelSic individebi pasuxoben kiTxvaTa
testis Teoriuli da empiriuli konstruqciis
seriebs maTi azrebis, grZnobebisa da moqmede-
Sesaxeb). debulebebi mxolod im SemTxvevaSi
bebis Sesaxeb. erT-erTi pirveli TviTangariSis
rCeboda skalaze, Tu isini aSkarad ganasxva-
kiTxvari, vudvorTsis pirovnuli monacemebis
vebdnen or jgufs, magaliTad, Sizofreniul
furceli _ Woodworth Personal Data Sheet (Seqmnili
pacientebs da normalur sakontrolo jgufs.
1917 wels) Seicavda amis msgavs kiTxvebs: „RamiT
TiToeul debulebas unda eCvenebina misi
xSirad geSiniaT xolme?~ (DuBois, 1970). dResdRe-
validuroba imiT, rom mas TiToeuli jgufis
obiT pirovnebis kiTxvaris Sevsebisas adamiani
wevrebi erTnairad upasuxebdnen, xolo ori
kiTxulobs debulebaTa seriebs da aRniSnavs,
jgufis wevrebi _ gansxvavebulad. amgvarad,
Tu ramdenad Seesabameba, an ramdenad damaxasia-
debulebebi SerCeuli iyo ara Teoriul safuZ-
Tebelia misTvis TiToeuli maTgani.
velze (imis mixedviT, Tu rogor mniSvnelobas
yvelaze xSirad gamoiyeneba minesotas multi-
atarebdnen isini eqspertebisTvis), aramed empi-
fazuri pirovnebis kiTxvari _ Minnesota Multipha-
riul safuZvelze (imis mixedviT, ganasxvavebdnen
sic Personality Inventory, anu MMPI (Dahlstrom et al.,
Tu ara isini or jgufs).
1975). is mraval klinikur dawesebulebaSi gamoi-
MMPI-is aqvs 10 klinikuri skala. TiToeuli
yeneba pacientebis diagnostirebis damxmare
Seqmnilia imisTvis, rom gansakuTrebuli klini-
instrumentad da maTi mkurnalobis mimarTu-
kuri jgufebi (rogoricaa SizofreniiT daava-
pirovnebis Sefaseba

lebis misacemad. am kiTxvaris maxasiaTeblebisa


debuli individebi) ganvasxvavoT normaluri
da misi gamoyenebis ganxilvis Semdeg mokled
sakontrolo jgufisagan. testi, aseve, Seicavs
SevexebiT NEO pirovnebis kiTxvars (NEO Person-
validurobis skalebs, romlebic gamoavlens
ality Inventory - NEO-PI), romelic farTod gamoi-
iseT saeWvo pasuxebs, rogoricaa: aSkara sicrue,
uyuradReboba, Tavdacva, anda aragulwrfeloba.
pirovnebis kiTxvari (Personality inventory) – TviT-
MMPI-is interpretaciisas, is, vinc tests ata-
angariSis meTodika, romelic gamoiyeneba pirov-
nebis Sesafaseblad da moicavs debulebaTa rebs, pirvel rigSi, amowmebs validurobis
CamonaTvals pirovnebis azrebis, grZnobebisa skalebs, raTa darwmundes, rom testze miRebuli
da qcevebis Sesaxeb. pasuxebi validuria da Semdeg uyurebs danarCen
595
cxrili
14.6 klinikuri da Sinaarsobrivi skalebi mocemulia
cxrilebSi 14.7 da 14.8. Tqven SeamCnevT, rom
MMPI- 2 klinikuri skalebi klinikuri skalebis umetesoba zomavs ramdenime
urTierTdakavSirebul cnebas da rom Sinaarso-
ipoqondria (Hs): paTologiuri SfoTva sxeulebrivi
funqciebis Sesaxeb brivi skalebis saxelwodebebi martivi da
depresia (D): pesimizmi, uimedoba, moqmedebisa da naTelia.
azrovnebis Seneleba MMPI-2-is upiratesobebia misi Catarebis
konversiuli isteria (Hy): mentaluri problemebis simartive, ekonomiuroba da misi vargisianoba
aracnobieri gamoyeneba konfliqtebisa Tu fsiqopaTologiis diagnostirebisas (Butcher &
pasuxismgeblobis Tavidan acilebis mizniT
Rouse, 1996). garda amisa, debulebaTa erToblioba
asocialuri fsiqopaTia (Pd): socialuri normebis
ignorireba; zedapiruli emociebi; mravali mizniT SeiZleba iqnes gamoyenebuli.
gamocdilebidan sargeblis miRebis unaris magaliTad, Tqven SegiZliaT SeadginoT krea-
arqona
tulobis skala individebis kreatuli da ara-
maskulinoba-feminuroba (Mf): mamakacebsa da qalebs kreatuli jgufebis moZebniTa da MMPI-dan im
Soris gansxvavebebi
debulebebis gansazRvriT, romlebsac maT
paranoiduloba (Pa): iWvneuloba, gandidebis an devnis
mania gansxvavebulad upasuxes. wlebis ganmavlobaSi
fsiqasTenia (Pt): obsesiebi; kompulsiebi; SiSebi;
fsiqologebma am gziT asobiT specialuri
danaSaulis gancda; gadauwyveteloba daniSnulebis skala Seadgines da gansazRvres
Sizofrenia (Sc): ucnauroba, uCveuli azrebi an qceva; maTi validuroba. mkvlevrebisaTvis MMPI-is erT-
sakuTar TavSi Caketva; halucinaciebi; iluziebi erTi yvelaze mimzidveli maxasiaTebelia misi
hipomania (Ma): emociuri agznebuloba; ideebis profilebis uzarmazari arqivi, Segrovebuli
araTanmimdevruloba; moWarbebuli aqtivoba
50-ze meti wlis manZilze. radganac yvela es
adamiani standartizebulad iqna Semowmebuli
erTsa da imave debulebebze, isini SeiZleba
SevadaroT rogorc tradiciuli klinikuri
maCveneblebs. maCveneblebis paterni _ romelia skalebis mixedviT, ise specialuri daniSnulebis
yvelaze maRali, rogor gansxvavdeba isini skalebis mixedviT (Cveni axali „kreatulobis~
erTmaneTisgan _ qmnis „MMPI-is profils~. skalis msgavsad). MMPI-is es arqivebi mkvlevrebs
individualuri profilebi dardeba konkretuli saSualebas aZlevs, Seamowmon hipoTezebi MMPI-
jgufebisaTvis damaxasiaTebel iseT profilebs, ze, romlebic mravali wliT adre iyo Cata-
rogoricaa, magaliTad, kriminalebi da azartuli
moTamaSeebi.
1980-ian wlebSi MMPI Zireulad gadasijes
cxrili
14.8
da axla mas MMPI-2 ewodeba (Butcher et al., 1989;
MMPI- 2 Sinaarsobrivi skalebi
Butcher & Williams, 1992; Greene, 1991). MMPI-2-s
SfoTva antisocialuri qmedebebi
axasiaTebs ganaxlebuli ena, misi Sinaarsi uke-
SiSebi tipi A (adamiani, romelic
Tesad asaxavs Tanamedrove problemebs da uzomod bevrs muSaobs)
monacemebi normebisaTvis axal populaciebSi obsesiuroba dabali TviTSefaseba/
Segrovda. garda amisa, MMPI-2-Si damatebulia (akviatebuli azrebi) TviTpativiscema
Tavi 14 / pirovneba

15 axali Sinaarsobrivi skala, romelic gamoi- depresia socialuri diskomforti


yvanes, nawilobriv, Teoriuli meTodis gamoye- janmrTelobasTan ojaxuri problemebi
dakavSirebuli
nebiT. 15 klinikurad relevanturi Temidan sazrunavebi
(rogoricaa SfoTva an ojaxuri problemebi) ucnauri azrebi muSaobis dros
TiToeulisaTvis debulebebi SeirCa or safuZ- winaaRmdegobebi
velze dayrdnobiT _ iyo Tu ara isini Teori- gabrazeba /risxva mkurnalobis uaryofiTi
ulad dakavSirebuli TemasTan da qmnidnen Tu indikatorebi (uaryofiTi
damokidebuleba eqimebisa da
ara statistikurad homogenur skalas, rac mkurnalobis mimarT)
niSnavda imas, rom TiToeuli skala zomavs cinizmi antisocialuri qmedebebi
596 erTaderT, unificirebul cnebas. MMPI-2-is
rebuli, SesaZloa, bevrad adre, vidre gaCndeboda skalad: SfoTva, mtruloba, depresia, morcxvoba,
warmodgena gasazomi konstruqtis Sesaxeb. impulsuroba da mowyvladoba. bevrma kvlevam
MMPI-2-sac aqvs Tavisi kritika. magaliTad, aCvena, rom NEO PI-is ganzomilebebi homogenuria,
misi klinikuri skalebi heterogenurobis gamo axasiaTebT maRali sandooba da kargi konstruq-
(isini erTdroulad ramdenime parametrs zomaven) tuli da kriteriumis mixedviT validoba (Costa
gaakritikes. aseve, mkvlevrebi Tvlian, rom & McCrae, 1992a; Furnham et al., 1997). NEO PI
cvlilebebi, romlebic Sevida Sesworebul gamoiyeneba cxovrebis manZilze pirovnebis
MMPI-2-Si sawyis MMPI-sTan SedarebiT, ar aris stabilobisa da cvalebadobis Sesaswavlad
sakmarisi pirovnebis Teoriis winsvlis asax- iseve, rogorc pirovnuli maxasiaTeblebis mimar-
visaTvis; testi kvlav axlos dgas Tavis empi- Tebis sakvlevad fizikur janmrTelobasTan da
riul warmoSobasTan (Helmes & Reddon, 1993). mravalferovan cxovrebiseul movlenebTan,
SesaZlebelia, MMPI-2 gaakritikon im SemTxve- rogoricaa warmatebuli kariera, anda adreuli
vaSic, rodesac adamianebi sxvadasxva mizniT gasvla pensiaze.
cdiloben mis gamoyenebas. magaliTad, MMPI-2- xuTfaqtorian modelze dafuZnebuli axali
is depresiis skala aRwevs validurobis misaReb kiTxvari, didi xuTeulis kiTxvari _ Big Five
dones (Boone, 1994); amis sapirispirod, wamalda- Questionnaire (BFQ) Seiqmna im mizniT, rom gansxva-
mokidebulebis (substance abuse) winaswarmetyve- vebul kulturebs Soris validuroba yofiliyo.
lebisadmi miZRvnili skalebi ar aris iseTi skala italiaSi SeimuSaves, magram mas msgavsi
validuri, rogorc ufro specifikuri Sefasebis fsiqometruli maCveneblebi aqvs amerikuli da
instrumentebi (Svanum et al., 1994). rogorc nebis- espanuri populaciebisaTvis da Sesabamisi
mieri Sefasebis instrumentis SemTxvevaSi, normebi franguli, germanuli, Cexuri, ungruli
mkvlevrebma didi sifrTxiliT unda Seafason da polonuri TargmanebisaTvisac dgindeba
MMPI-isa da MMPI-2-is gamoyenebis sandooba da (Barbaranelli et al., 1997; Caprara et al., 1993). miuxedavad
validuroba yovel konkretul SemTxvevaSi imisa, rom BFQ maRal korelaciaSia NEO PI-sTan,
(Greene et al., 1997). is mniSvnelovanwilad gansxvavdeba misgan.
pirovnebis es kiTxvarebi Seqmnili iyo kli- faqtori 1 masSi figurirebs, rogorc „energia~
nikuri problemebis mqone individebis Sefa- an „aqtivoba~ da ara „eqstraversia~ (damTmobobis
sebisaTvis. momdevno or qveTavSi Cven aRvwerT socialur aspeqtebTan gadafarvis Sesamci-
zogadad pirovnebis (ara pacientebis) Sefa- reblad). BFQ Seicavs skalebs imis Sesamowmeb-
sebisaTvis ufro Sesabamis instrumentebs. lad, xom ar ixreba respondentis pasuxebi
socialurad sasurveli pasuxebisaken. is NEO
PI-ze martivia, radganac mxolod ori calkeuli
NEO PI
skala aqvs TiToeuli faqtorisaTvis. magaliTad,
NEO pirovnebis kiTxvari (NEO Personality Inven- „energia~ Sedgeba „dinamizmisa~’ da „dominan-
tory _ NEO PI) aseve Seiqmna pirovnebis maxasia- tobis~ skalebisagan; pirveli intrapersona-
Teblebis Sesafaseblad araklinikuri mozrdi- luria, meore ki _ interpersonaluri. ramdena-
lebis populaciaSi. is zomavs pirovnebis xuT- dac fsiqologia sul ufro globaluri xdeba,
faqtorian models, romelic zemoT ganvixileT. Sefasebis aseTi instrumentebi, romlebic erTna-
Tu NEO PI CagitardaT, Tqven miiRebdiT profilis irad kargad muSaoben enobrivi da erovnuli
furcels, romelic giCvenebdaT Tqvens standar- barierebis miuxedavad, arsebiTia mniSvnelovani
pirovnebis Sefaseba

tizebul maCveneblebs did normatiul SerCe- kros-kulturuli kvlevebis warmoebisaTvis


vasTan mimarTebaSi xuTi ZiriTadi ganzomile- pirovnebisa da socialur fsiqologiaSi.
bidan TiToeulze: neiroticizmi, eqstraversia,
Riaoba, TanxmobisaTvis mzaoba da patiosneba
(Costa & McCrae, 1985). NEO PI-is gadasinjuli proeqciuli testebi
versia afasebs 30 calkeul niSans, romelic
rodesme Tu SegixedavT RrublisaTvis da
organizebulia xuTi ZiriTadi faqtoris mixed-
saxe an cxovelis konturi daginaxavT? Tu Tqvens
viT (Costa & McCrae, 1992b). magaliTad, neiroti-
megobrebs sTxovdiT, SeexedaT, maT SeiZleba
cizmis ganzomileba dayofilia eqvs calkeul
daenaxaT dayrdnobili SiSveli figura an 597
drakoni. msgavs fenomens eyrdnobian fsiqolo- diaSi, hong-kongsa da iaponiaSi, vidre MMPI-is
gebi pirovnebis SefasebisaTvis proeqciuli msgavsi obieqturi testebi (Piotrowski et al., 1993).
testebis gamoyenebisas. xSirad ver xerxdeba obieqturi testebis
rogorc axlaxan vnaxeT, obieqtur testebs adekvaturi Targmani da adekvaturi standar-
oridan erTi forma aqvT: isini an respondentebs tizeba araamerikul populaciebze. proeqciuli
debulebebis seriebs sTavazoben da sTxoven testebi naklebad mgrZnobiarea enobrivi
maT, martivi pasuxi gascen (rogoricaa „WeS- cvlilebebis mimarT, Tumca, radganac isini
maritia~, „mcdaria~, an „ar SemiZlia pasuxis ase gavrcelebulia, kritikosebi xSirad eWvoben,
gacema~), an sakuTari Tavis Sefasebas sTxoven rom maT aravalidurad gamoiyeneben. ori yvelaze
garkveuli ganzomilebebis mixedviT (rogoricaa metad gavrcelebuli testis _ rorSaxis testisa
„mSfoTvare-mSvidi~). amgvarad, respondenti iZu- (Rorschach test) da Tematuri apercefciis testis
lebulia, airCios winaswargansazRvruli pasuxe- (Thematic Apperception Test -TAT) ganxilvisas Cven
bidan erT-erTi. amis sapirispirod, proeqciuli validurobis am sakiTxebs SevexebiT.
testebi ar Seicaven pasuxebis winaswargan-
sazRvrul diapazons. proeqciul testSi pirov-
rorSaxis testi
nebas warudgenen stimulebis seriebs, romlebic
ganzrax bundovani/orazrovania. aseTia, maga- rorSaxis testSi, romelic 1921 wels Seimu-
liTad, abstraqtuli nimuSebi, dausrulebeli Sava Sveicarelma fsiqiatrma herman rorSaxma
suraTebi, an naxatebi, romelTa interpretaciac (Hermann Rorschach) bundovani stimulebi war-
mravalnairad aris SesaZlebeli. adamians SeiZ- modgenilia simetriuli melnis laqebis saxiT
leba sTxovon, aRweros abstraqciebi, daas- (Rorschach, 1942). zogi maTgani Sav-TeTria da
rulos suraTebi an moyves naxatebis Sesaxeb zogi _ feradi (ix. sur. 14.7). testis msvlelo-
istoriebi. proeqciuli testebi pirvelad fsi- bisas respondents uCveneben laqas da ekiTxebian:
qoanalitikosebma gamoiyenes, romlebic ime- „ra SeiZleba es iyos~? respondentebs arwmuneben,
dovnebdnen, rom aseTi testebi maTi pacientebis rom ar arsebobs swori an mcdari pasuxebi
aracnobier pirovnul dinamikas gamoavlendnen. (Exner, 1974). mkvlevrebi zedmiwevniT afiqsireben,
vinaidan stimulebi bundovania/orazrovania, ras amboben adamianebi, ramdeni dro sWirdebaT
maTze gacemuli pasuxebi, nawilobriv, gansa- pasuxis gasacemad, mTlianad ra dro exarjeba
zRvrulia imiT, rac adamians Semoaqvs situa- respondents TiTo laqaze da rogor uWiravs
ciaSi, saxeldobr, Sinagani grZnobebi, piradi mas baraTi. Semdeg, meore fazaSi, romelsac
motivebi da konfliqtebi cxovrebis gamocdi- gamokiTxva ewodeba, respondents axseneben wina
lebidan. es pirovnuli, idiosinkratuli pasuxebs da sTxoven, detalurad daamuSavos
(damaxasiaTebeli, ganmasxvavebeli) aspeqtebi, rom- isini.
lebic proecirebulia stimulebze, pirovnebis
Semfasebels mravalferovani interpretaciis
gakeTebis saSualebas aZlevs.
proeqciuli testebi Sefasebis im instru-
mentTa ricxvs miekuTvneba, romlebsac yvelaze
xSirad iyeneben praqtikosi fsiqologebi (Butcher
& Rouse, 1996; Lubin et al., 1984; Piotrowski et al., 1985);
Tavi 14 / pirovneba

aseve, isini ufro xSirad gamoiyeneba SeerTebuli


Statebis farglebs gareT, magaliTad, holan-

proeqciuli testi (Projective tests) _ pirovnebis suraTi


14.7
Sefasebis meTodi, romelSic individs uCveneben
orazrovani/abstraqtuli stimulebis erTob- melnis laqa, msgavsi imisa,
liobas da sTxoven maTi mniSvnelobis inter- romelsac iyeneben rorSaxis
pretacias; iTvleba, rom individis pasuxebi testSi
avlens mis Sinagan grZnobebs, motivebsa da
ras xedavT? am laqis Tqveneburi interpre-
598
konfliqtebs. tacia asaxavs Tu ara raimes Tqveni xasiaTidan?
pasuxebi sami ZiriTadi maxasiaTeblis mixedviT
fasdeba: (1) lokacia, anu pasuxSi aRniSnuli
baraTis nawili _ mTlian stimuls exeba res-
pondenti Tu mis nawils da aRniSnuli deta-
lebis zomebi; (2) pasuxis Sinaarsi _ danaxuli
obieqtis da moqmedebebis buneba da (3) deter-
minantebi _ baraTis romelma aspeqtebma (rogo-
ricaa, feri da Crdilebi) misca biZgi pasuxs.
Semfaseblebma, aseve, SeiZleba aRniSnon, rogori
iyo pasuxebi: originaluri da unikaluri, Tu
popularuli da konformuli.
Tqven SesaZlebelia ifiqroT, rom melnis
bundovani laqebi biZgs miscemen iseTi pasuxebis
mravalferovnebas, romlebic interpretacias
ar eqvemdebarebian. sinamdvileSi, mkvlevrebma
Seqmnes rorSaxis pasuxebis yovlismomcveli
Sefasebis sistema, romelic gansxvavebul tes-
tis Camtareblebs Soris mniSvnelovani Sedarebis
gakeTebis saSualebas iZleva (Exner, 1991, 1993;
Exner & Weiner, 1994). Sefasebis es sistema azustebs
suraTi
14.8
Sinaarsobrivi pasuxebis iseT zogad kategoriebs,
rogoricaa mTliani adamiani (pasuxi moicavs, Tat testis nimuSi
an gulisxmobs adamianis figuris formas) da
sisxli (pasuxi moicavs adamianis, an cxovelis rilia adamianebi, romlebic cxovrobdnen mova-
sisxls). pasuxebis nimuSebi warmatebiT daukav- leobebis mixedviT da Tu ambebi moyolil iqna
Sires rogorc normaluri pirovnebis maxasia- seriozulad da dalagebulad. gaixseneT me-12
Teblebs, fsiqopaTologias. da mainc, Sefasebis Tavidan, rom TAT xSirad gamoiyeneboda indi-
sistemasTan da rorSaxis testTan dakavSirebiT vidualuri gansxvavebebis gamosavlenad iseT
mainc rCeba garkveuli winaaRmdegoba (Exner, 1996; dominantur moTxovnilebebSi, rogoricaa Zala-
Meyer, 2000; Wood et al., 1996a, 1996b). uflebis, afilaciis da miRwevis moTxovnileba
(McClelland, 1961). kvlevis aTwleulebis ganmav-
lobaSi TAT damkvidrda, rogorc miRwevis
TAT (Thematic Apperception Test) – Tematuri
moTxovnilebis validuri sazomi (Sprangler, 1992).
apercefciis testi
Cven SemogTavazebT ramdenime daskvniT
henri mareis (Henry Murrey) mier 1938 wels SeniSvnas pirovnebis Sefasebis sakiTxTan dakav-
Seqmnil Tematuri apercefciis testSi respon- SirebiT. dainaxeT Tu ara kavSiri am pirovnebis
dentebs uCveneben orazrovani scenebis suraTebs Sefasebis instrumentebsa da zemoT ganxilul
da sTxoven, Seqmnan am scenebis Sesaxeb istoriebi, pirovnebis Teoriebs Soris? Cveni daskvna iyo,
romlebic aRwers, Tu ra adamianebi moqmedeben rom Teoriebis TiToeuli tipi saukeTesod
da fiqroben am scenebSi, ram gamoiwvia TiTo-
pirovnebis Sefaseba

aSuqebda adamianuri gamocdilebis gansxvavebul


euli movlena da rogor dasruldeba yoveli aspeqtebs. pirovnebis testebis Sesaxebac msgavsi
situacia (ix. sur. 14.8). pirovneba, romelic daskvnis gamotana SegviZlia _ yovel maTgans
atarebs TAT-s, afasebs rogorc istoriebis aqvs potenciali, mogvawodos individis pi-
struqturasa da Sinaarss, ise ambis momyoli rovnebaSi unikaluri Cawvdomis SesaZlebloba.
individis qcevas, raTa aRmoaCinos respondentis klinicistebi pirovnebis Sefasebisas yvelaze
zogierTi ZiriTadi problema, motivacia da xSirad testebis kombinacias iyeneben; rorSaxi
pirovnuli maxasiaTebeli. magaliTad, eqsperi- da MMPI, magaliTad, SeiZleba komplementarulad
mentatorma SesaZloa Seafasos pirovneba, rogorc ganvixiloT (Butcher & Rouse, 1996; Lubin et al., 1984;
patiosani, Tu mis mier moyolil ambavSi aRwe- Piotrowski et al., 1985). xSirad pirobebi iseTia, 599
rom profilebi, romlebic miiReba obieqtur, CarCos, romlis farglebSic SegiZliaT am ki-
kompiuterul analizze dayrdnobiTac ki, saSua- Txvebze pasuxebis Camoyalibeba. dauSviT, rom
lebas iZleva, gakeTdes specifikuri Sedegebis axla marTlac dadga is dro, rodesac Tqveni
zusti winaswarmetyveleba. sxva pirobebSi kli- fsiqologiuri portreti unda daxatoT. saidan
nikurma eqspertizam da daxelovnebulma intu- daiwyebdiT?
iciam unda Seavson obieqturi normebi. praqti-
kaSi saukeTeso winaswarmetyveleba maSin xdeba,
rodesac kombinirebulia sxvadasxva midgomis
Sejameba
Zlieri mxareebi.
Tavis dasawyisSi vTqviT, rom pirovnebas ver pirovnebis obieqturi testebi moicaven
gavzomavT mis Tavze gamoburculobebis Seg- Catarebisa da Sefasebis SedarebiT standartul
rZnebiT, Tumca, Cven, aseve, gTxoveT, gefiqraT da gansazRvrul teqnikas. MMPI-2-s Tanamedrove
garkveul sakiTxebze: Tu fsiqologebi Tqven ena da Sinaarsi axasiaTebs, rac klinikuri
Segiswavlidnen, Tqveni pirovnebis rogor por- Teoriisa da Sefasebis winsvlas asaxavs. NEO-PI
trets daxatavdnen isini? romel adreul gamoc- da BFQ zomaven normaluri pirovnebis funqci-
dilebebs gamoyofdnen, rogorc Tqvens qcevasa onirebis aspeqtebs. proeqciuli testebi indi-
da fiqrebze gavlenis mqones? ra pirobebi ze- videbs warudgenen bundovan stimulebs, raTa
moqmedebs Zlierad Tqvens azrebsa da qcevaze gamoavlinon Sinagani gancdebi, motivebi da
amJamindel cxovrebaSi? ra gangasxvavebT sxva konfliqtebi. mkvlevrebma gamoimuSaves rorSaxis
individebisgan, romlebic mraval Tqvens msgavs melnis laqebze pasuxebis Sefasebis yovlismom-
situaciaSi funqcionireben? axla xvdebiT, rom cveli sistema. TAT warmoadgens miRwevis mo-
pirovnebis Teoriebis yoveli tipi iZleva zogad Txovnilebis validur sazoms.

sakvanZo
sakiTxebi
Teoriul koncefciebsa da froidis Teoriis bazisuri
pirovnebis tipis da pirovnebis skalebs Soris. cnebebi moicavs fsiqikur
pirovnebis niSnis tyupebisa da naSvilebi energias, rogorc qcevis-
Teoriebi bavSvebis kvlevebi naTel- Tvis biZgis mimcems da war-
zogierTi mecnieri axdens yofen, rom pirovnuli niS- mmarTvels; adreul gamoc-
adamianebis kategoriza- nebi nawilobriv memkvidre- dilebebs, rogorc pirov-
cias „sul an araferi~ obiTia. nebis mTavar msazRvrelebs
tipebis mixedviT, romle- adamianebi amJRavneben qce- mTeli sicocxlis manZilze;
bic konkretul damaxasia- viT konsistentobas, rode- fsiqikur determinizms da
Tebel qcevas ukavSirdeba. sac situaciebi ganisazR- Zlier aracnobier proce-
sxva mecnierebi pirovnebis vreba relevanturi fsiqo- sebs.
Tavi 14 / pirovneba

Semadgenel agurebad miiC- logiuri maxasiaTeblebis pirovnebis struqtura Sed-


neven pirovnul niSnebs _ mixedviT. geba idisagan, superegosagan
uwyveti ganzomilebebis da maTi Semarigebeli ego-
gaswvriv arsebul maxasia- fsiqodinamikuri sagan.
Teblebs. Teoriebi miuRebeli impulsebi rep-
xuTfaqtoriani modeli froidis fsiqodinamikuri resirdeba da viTardeba
warmoadgens pirovnebis Teoria adamianuri motiva- egos dacvis meqanizmebi
aRweriT sistemas, rome- ciis wyarod instinqtur SfoTvis Sesamcireblad da
lic asaxavs urTierTobas biologiur energias miiC- TviTSefasebis SesanarCu-
600
600 zogad pirovnul niSnebs, nevs. neblad.
postfroidistebma, rogo- klinikuri problemebis
rebic arian adleri, horni me-s (self-is) Teoriebi diagnostikisaTvis gamoi-
da iungi, ufro metad gaa- me-s Teoriebi fokusirebulia yeneba.
maxviles yuradReba egos me-s koncefciis mniSvne- NEO-PI da BFQ pirovnebis
funqcionirebaze da soci- lobaze pirovnebis sruli ufro axali obieqturi
alur cvladebze da nak- SecnobisaTvis. testebia, romlebic zomaven
lebad _ seqsualur ltol- me-s koncefcia aris dina- pirovnebis xuT ZiriTad
vebze. maT pirovnebis gan- mikuri mentaluri struqtu- ganzomilebas.
viTareba mTeli cxovrebis ra, romelic axdens pirovnu- pirovnebis proeqciul tes-
manZilze mimdinare pro- li da interpersonaluri tebSi adamianebs sTxoven,
cesad miaCniaT. qcevisa da procesebis mo- upasuxon bundovan stimu-
tivacias, interpretacias, lebs.
organizebas, mediacias da ori mniSvnelovani pro-
humanisturi Teoriebi regulacias. eqciuli testia rorSaxis
humanisturi Teoriebi mravali individualuri testi da TAT.
fokusirebulia TviTaq- gansxvaveba aisaxeba Cveul
tualizaciaze _ individis xerxebSi, romlebiTac ada-
potencialis zrdaze.
ZiriTadi cnebebi
mianebi warmoadgenen sakuTar
es Teoriebi holisturi, Tavs socialur situaciebSi. analitikuri fsiqologia
dispozociuri, fenomeno- kros-kulturuli kvlevidan SfoTva
logiuri da egzistencia- arqetipi
gamomdinare, individua -
luria. koleqtiuri aracnobieri
listuri kulturebi xels
humanisturi tradiciis konsistentobis paradoqsi
uwyoben damoukidebeli me-s
Tanamedrove Teoriebi fo- ego
gagebas, xolo koleqtivis-
egos dacvis meqanizmebi
kusirebulia individis turi kulturebi _ urTierT-
xuTfaqtoriani modeli
cxovrebiseul ambebze. damokidebuli me-s gagebas.
fiqsacia
idi
socialuri daswavlis damoukidebeli me-s gageba
pirovnebis Teoriebis
da kognituri Teoriebi urTierTdamokidebuli me-s
Sedareba
gageba
socialuri daswavlis pirovnebis Teoriebi SeiZ- libido
Teoriis mimdevrebi qcevaSi leba erTmaneTs davupiris- pirovneba
da pirovnebebs Soris in- piroT im mxriv, Tu rogor pirovnebis kiTxvari
dividualur gansxvavebebs aqcents akeTeben isini mem- pirovnebis tipebi
ganixilaven, rogorc gan- kvidreobiTobaze garemosTan SesaZlebeli me-ebi
sxvavebuli ganmtkicebebis SedarebiT; daswavlis pro- proeqciuli testi
gamocdilebis Sedegs. cesebze qcevis Tandayolil fsiqikuri determinizmi
kognituri Teoriis mim- wesebTan SedarebiT; warsul fsiqobiografia
devrebi xazs usvamen aRqmasa mizezebze, awmyo qcevaze Tu pirovnebis
da garemos subieqtur inter- momaval miznebze; cnobi- fsiqodina-mikuri Teoriebi
pretaciaSi individualur erebze aracnobierTan Seda- reciprokuli determinizmi
gansxvavebebs. rebiT da dispoziciebze represia
uolter miSelma ikvlia situaciebTan SedarebiT. TviTaqtualizacia
qcevis safuZvlebi, rogorc TiToeul Teorias gansxva- me-s koncefcia
adamianebsa da situaciebs
sakvanZo sakiTxebi

vebuli wvlili Seaqvs pi- TviTefeqturoba


Soris urTierTobebi. rovnebis SecnobaSi. TviTpativiscema
albert banduram aRwera TviTmavnebloba
reciprokuli determinizmi morcxvoba
adamianebs, garemos da qcevas pirovnebis Sefaseba socialuri inteleqti
Soris. pirovnebis maxasiaTeblebi superego
nensi kentoris Teoriam xa- fasdeba rogorc obieqturi, niSnebi
zi gausva miznebis, codnis ise _ proeqciuli testebiT. upirobo dadebiTi
da strategiebis gavlenas yvelaze gavrcelebuli pativiscema
adamianebis qcevaze. obieqturi testi, MMPI-2, aracnobieri
601
601
fsiqologiuri aSlilobebi

15
fsiqologiuri aSlilobebis
buneba
• ra aris paTologiuri
• obieqturobis problema
• istoriuli perspeqtivebi
• fsiqopaTologiis
etiologia
fsiqologiuri aSlilobebis
klasifikacia
• klasifikaciis miznebi
• DSM-IV-TR
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
marTla gvicavs Tu ara
Seuracxadoba
fsiqologiuri aSlilobebis
ZiriTadi tipebi
• SfoTviTi aSlilobebi
• SfoTviTi aSlilobebi:
mizezebi
• guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi
• guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
• depresia: sqesTa Soris
gansxvavebani
• suicidi
• pirovnuli aSlilobebi
• disociaciuri
aSlilobebi
fsiqologia XXI saukuneSi:
marTla arsebobs Tu ara
internetomania
Sizofreniuli aSlilobebi
• Sizofreniis ZiriTadi
tipebi
• Sizofreniis mizezebi
fsiqikuri daavadebis daRi
(stigma)
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
602
m
adamianebs.
inda mogiTxroT, Tu rogoria Cvens
droSi funqcionalur Sizofreni-
kad yofna da rasTan uxdebaT Se-
jaxeba Cemnairi fsiqikuri daavadebis mqone
gveqcevian, zogjer arasworadac esmiT Cveni
gadamwyvet momentebSi. aseve reagireben ojaxi,
meuRle, megobrebi Tu socialuri samsaxurebi
Cvennairi adamianebis maTTvis jer kidev ucnob
Taviseburebebze. zogierT Cvenganze wamlebi
me 30 wlis var, marto vcxovrob da naxevar kargad moqmedebs.
ganakveTze vmuSaob, radganac Tan kolejSi SemiZlia mogiyveT im gansxvavebis Sesaxeb,
vswavlob. Cemi avadmyofobis gamo, ar maqvs meddad romelic arsebobs Cemi avadmyofobis gamo xmaursa
muSaobis ufleba, miuxedavad imisa, rom kolejSi da realur xmaurs Soris, radganac me vkiTxu-
vswavlob da pacientebis movlis gamocdilebac lobdi amis Sesaxeb da Seviswavle Cemi Tavi.
maqvs. kolejSi momsaxurebis sferoSi vspecia- viyeneb saRi azris wess. Zalian vcdilob, rom
lizdebi, raTa sxvebs problemebis mogvarebaSi davimaxsovro, Tu rogorebi arian adamianebi da
davexmaro, radganac, rodesac pirvelad gavxdi rogoria samyaro realurad, sinamdvileSi. avad-
avad, Zalian cudad viyavi da amitomac kargad myofoba amokrefs xolme Zalze sulelur da
vici, ra aris es, rogori tanjvaa es. momabezrebel absurdebs. wamlebi Zlierad
sakmaod normalurad vcxovrob da veravin moqmedebs Cemze da Cems organizmze, amitom ar
amCnevs, rom fsiqikurad var avad, sanam me TviTon maqvs ise bevri Semawuxebeli avadmyofuri sim-
ar vityvi xolme amis Sesaxeb... Cemi dac (ara ptomebi...
tyupiscali) ukve 12 weliwadia avad aris da wamlebis miRebamde halucinaciebi da absur-
uars ambobs wamlebis miRebaze, radgan uaryofs, debi nebismier sferos SeiZleboda miswvdomoda
rom es daavadeba aqvs. me 5 welia avad var. da survilisamebr Seecvala isini. wamlebis
avadmyofobis pirvel wels, rodesac vkiTxulobdi moqmedebis dawyebamde vgrZnobdi, rom es mTel

fsiqologiuri aSlilobebis buneba


wigns „arasodes Segpirebivar vardebis baRnars~, tvins eufleboda da vyvirodi, vtirodi da
davrwmundi, rom marTlac avad viyavi. Semdeg mindoda Cemi gonebisa da cxovrebis dabruneba...
gamovkeTdi antifsiqoturi medikamentebis wya- nebismiers, visac cxovrebaSi raimes miRweva
lobiT. Cemi azriT, pacientsac da sazogadoebasac surs, sakuTari Tavis damkvidrebis SesaZlebloba
ganaTleba sWirdeba fsiqikur daavadebebSi, esaWiroeba. avadmyofi adamianis garda, me pirov-
radganac adamianebi dagvcinian da arasworad nebac var.

ra reaqcia gqondaT axalgazrda qalis aRtacebis, risxvis, vinc mas avadmyofis iarliys
sityvebs rom kiTxulobdiT winamdebare saxel- awebebs imis gamo, rom xandaxan gansxvavebul
mZRvanelos avtorebisadmi miwerili werilidan? qcevas axorcielebs, da mdgomareobis gasaumjo-
Tu Tqveni reaqcia Cvensas hgavs, maSin es misi besebeli medikamentebisa da Terapiis arsebobiT
mdgomareobiT gamowveuli sevdis, fsiqikuri gamowveuli imedis narevi iqneboda. es mxolod
daavadebiT gamowveul mraval problemasTan mwiri CamonaTvalia im emociebisa, romelic
gamklavebis misi dabejiTebuli surviliT euflebaT klinikaSi da kvlevebiT dakavebul 603
fsiqologebsa da fsiqiatrebs, rodesac isini giuri funqcionirebis im diapazons, romelic
fsiqikuri aSlilobebis bunebis Secnobasa da ganixileba, rogorc arajanmrTeli, an paTolo-
mkurnalobas cdiloben. giuri da romelsac xSirad fsiqopaTologias
winamdebare Tavi fsiqologiuri aSlilobe- an fsiqologiur aSlilobas uwodeben. fsiqo-
bis bunebasa da mizezebs Seexeba: ras warmoad- paTologiuri funqcionireba moicavs emociuri,
gens fsiqologiuri aSliloba, ratom viTardeba qceviTi, an azrovnebiTi procesebis darRvevebs,
da rogor aris SesaZlebeli misi ganviTarebis rasac Tan sdevs pirovnuli distresi, an rac
mizezebis axsna. Semdegi Tavi am codnazea blokavs, aferxebs mniSvnelovani miznebis miR-
agebuli da masSi aRwerilia is strategiebi, wevis SesaZleblobas. paTofsiqologia1 fsiqo-
romelic gamoiyeneba fsiqikuri daavadebebis logiuri kvlevebis is sferoa, romelic yvelaze
mkurnalobisa da profilaqtikisTvis. kvleva uSualod Seexeba azrovnebis, ganwyobilebisa
aCvenebs, rom aSS-Si axalgazrdebisa da Suaxnis da qcevis individualuri paTologiebis bunebis
moqalaqeTa 50%-s mTeli cxovrebis manZilze Secnobas.
erTxel mainc aReniSneba fsiqologiuri am qveTavs „paTologiuri~-s gansazRvrebis
aSliloba (Kessler et al., 1994). amrigad, mravali ufro detaluri ganxilviT daviwyebT, Semdeg
Tqvengani, vinc waikiTxavs am wigns, sasargeblo ki obieqturobis problemas SevexebiT. bolos
codnas miiRebs fsiqopaTologiis Sesaxeb, Tumca, ki Tvals gavadevnebT, Tu rogor viTardeboda
calkeuli faqtebiT SeuZlebelia im seriozuli es gansazRvreba kacobriobis istoriis aswleu-
zegavlenis aRwera, romelsac fsiqologiuri lebis manZilze.
aSliloba individebisa da ojaxebis yovel-
dRiur cxovrebaze axdens. mocemul TavSi,
ganvixilavT ra fsiqologiuri aSlilobebis ra aris paTologiuri
kategoriebs, SevecdebiT im realuri adamianebis ras niSnavs, rodesac vambobT, rom mocemuli
aRweras, romelTac yoveldRe uwevT am aSli- pirovneba paTologiuria, anu fsiqologiuri
lobiT cxovreba; gagiziarebT maT sityvebsa da aSlilobisgan itanjeba? rogor wyveten fsi-
gamocdilebas, rogorc es Tavis dasawyisSi qologebi da klinikaSi momuSave sxva praqti-
gavakeTeT. daviwyoT paTologiis cnebis ganxi- kosebi, Tu ra aris paTologiuri? aris ki yovel-
lviT. Tvis naTeli, Tu rodis, ra momentSi gadainac-
vlebs qceva normaluris kategoriidan paTolo-
giuris kategoriaSi? mocemuli individis fsi-
fsiqologiuri qologiuri aSlilobis Sesaxeb daskvna, Cveule-
bisamebr, individis qcevis Sefasebas efuZneba.
aSlilobebis buneba
am daskvnas garkveuli specialuri avtoritetisa
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

da Zalauflebis mqone adamianebi akeTeben. am


rodesme ginerviuliaT zedmetad? yofilxarT fenomenis aRsawerad gamoyenebuli terminebi,
daTrgunuli an SeSfoTebuli yovelgvari rea- rogoricaa fsiqikuri aSliloba, fsiqikuri daa-
luri mizezis gareSe? SegSinebiaT iseTi ramis, vadeba Tu paTologia, damokidebulia konkretul
ris Sesaxebac danamdvilebiT icodiT, rom ar Tvalsazrisze, Semfaseblis codnasa da mis
iyo saSiSi? gifiqriaT TviTmkvlelobaze? migima- kulturul gamocdilebaze, situaciasa da im
rTavT alkoholisTvis an narkotikebisTvis prob-
lemisgan Tavis dasaRwevad? TiTqmis yvela fsiqopaTologiuri funqcionireba (Psychopato-
Cvengani erT-erT kiTxvaze mainc gascemda dadebiT logical functioning) _ darRvevebi emociur, qceviT
pasuxs, rac imaze miuTiTebs, rom TiTqmis yvela an azrovnebis procesebSi, rasac Tan sdevs
pirovnuli distresi an mniSvnelovani miznebis
Cvengans ganucdia fsiqologiuri aSlilobis
miRwevis SesaZleblobebis blokireba.
simptomebi. winamdebare Tavi Seexeba fsiqolo-
paTofsiqologia (Abnormal psychology) _ fsiqo-
logiuri kvlevis sfero, romelic fokusirdeba
1
Abnormal Psychology – iTargmna, rogorc „paTofsi- gonebis, guneba-ganwyobilebisa da qcevis in-
qologia~, romelSic moiazreba fsiqologiuri aSli- dividualuri paTologiebis bunebis Secnobaze.
604 lobebi da qcevis darRvevebi (mTargmnelis SeniSvna).
ekargebodes qcevaze. bavSvi, romelic yovel-
gvari TvalsaCino mizezis gareSe muSts ur-
tyams fanjaras, araprognozirebad qcevas
axorcielebs;
5. araSablonuroba da statistikuri iSviaToba.
individis mier ganxorcielebuli qceva sta-
tistikur iSviaTobas warmoadgens da misaRebi
an sasurveli qcevis socialur standartebs
arRvevs. Tumca, mxolod statistikur uCve-
ulobas ar mivyavarT paTologiuris fsi-
qologiur daskvnamde. magaliTad, geniosebis
inteleqtis done ukiduresad iSviaTia, magram
es sasurveladac aris miCneuli. meore mxriv,
ukiduresad dabali inteleqti, aseve, iSvia-
Tobaa, magram es arasasurvelad iTvleba;
pirovnebis statusze, romlis Sesaxebac keTdeba
amitom xSirad mas paTologiuris kategorias
daskvna.
miakuTvneben;
ganvixiloT Svidi kriteriumi, romelic qce-
visaTvis „paTologiuris~ statusis misaniWeblad 6. damkvirveblis diskomforti. individi dis-
SeiZleba gamoviyenoT (DSM-IV-TR, 2000; Rosenhan komforts uqmnis sxvebs imiT, rom garkveulad
& Seligman, 1989). afrTxobs an distress badebs maTSi. Sua
quCaSi mimavali, sakuTar TavTan xmamaRal
1. distresi an uunaroba. individi ganicdis
kamaTSi CarTuli qali damkvirveblis
pirovnul distress, an axorcielebs usar-
diskomforts iwvevs mZRolSi, romelic
geblo qcevas, rasac Tan sdevs fizikuri an
misTvis gverdis avlas cdilobs;
fsiqologiuri gauaresebis riski, an qcevis
Tavisuflad, nebismierad ganxorcielebis 7. zneobrivi da idealuri standartebis rRveva.
SesaZleblobis dakargva. magaliTad, mamakacs, individi arRvevs molodins imis Taobaze,
romelic ver gadis saxlidan oflis mosvlis Tu rogor unda moiqces socialuri normebis
gareSe, ar SeeZleba mimdinare cxovrebiseuli gaTvaliswinebiT. am kriteriumis mixedviT,
miznebis miRweva; adamianebs SeiZleba paTologiuri vuwodoT,
Tu maT ar surT muSaoba anda ar swamT
2. araadekvaturoba. individis qceva abrkolebs
RmerTis. paTologiuris es kriteriumi rele-
miznis miRwevas, ar emsaxureba pirovnul ke-
vanturia samarTlebriv situaciebSic. am
TildReobas, an Zalian aferxebs sxvaTa miz-
Temas eZRvneba CanarTi „fsiqologia Cvens
nebsa da sazogadoebis moTxovnilebebs. in-
cxovrebaSi~.
dividi, romelic imdenad svams, rom ar SeuZ-
lia samuSaos SenarCuneba, an romelic safr- SegiZliaT dainaxoT, Tu ratom ar aris paTo-
Txis winaSe ayenebs sxvebs Tavisi problemiT, logiuris es kriteriumebi myisierad aSkara yve-
araadekvatur qcevas axorcielebs; la damkvirveblisTvis? ganvixiloT mxolod
bolo kriteriumi. fsiqikurad avad xarT, Tu ar
3. araracionaluroba/iracionaluroba. individi
gsurT muSaoba maSinac ki, rodesac es paTolo-
moqmedebs an laparakobs sxvebisTvis gaugeb-
giurad iTvleba sazogadoebis normebis mixedviT?
rad, an araracionalurad. adamiani, romelic
an ganvixiloT ufro seriozuli simptomi. Cvens
pasuxobs obieqtur realobaSi ararsebul
kulturaSi „cudia~, Tu halucinaciebi gvaqvs,
xmebs, araracionalurad, anu iracionalurad
radganac isini fsiqikuri darRvevis niSnebad
iqceva;
aRiqmeba, magram es „kargia~ im kulturebSi, sadac
4. araprognozirebadoba. individi araprogno- halucinaciebi interpretirdeba, rogorc spiri-
zirebadad, an araTanmimdevrulad iqceva si- tualuri Zalebdan momdinare mistikuri xilvebi.
tuaciidan situaciaSi, TiTqos kontroli sworia es daskvna? winamdebare Tavis bolos
605
optimaluri minimaluri
fsiqikuri fsiqikuri
janmrTeloba janmrTeloba

individualuri, jgufuri da individualuri, jgufuri da


garemos faqtorebi erTad garemos faqtorebi erTmaneTTan
efeqturad muSaobs da konfliqtSi modian da iwveven:
uzrunvelyofs: • subieqtur distress;
• subieqtur kargad yofnas; • gonebrivi SesaZleblobebis
• optimalur ganviTarebas da gauaresebas an arasakmaris
gonebrivi SesaZleblobebis ganviTarebas;
gamoyenebas; • warumateblobas miznis
• marTlmsajulebasTan miRwevaSi;
Tavsebadi miznebis miRwevas; • destruqciul qcevas;
• fundamenturi Tanasworobis • usamarTlobis ganmtkicebas.
mdgomareobebs.

suraTi
15.1
fsiqikuri janmrTelobis kontiniumi
vinaidan normasa da paTologias Soris gansxvaveba fardobiTi ufroa, vidre absoluturi, sasargebloa
fsiqikuri janmrTelobis, rogorc kontiniumis ganxilva. erT boloSi moTavsebulia qcevebi, romlebic
gansazRvravs optimalur fsiqikur janmrTelobas; meore boloSi ki _ qcevebi, romlebic minimalur
fsiqikur janmrTelobas aRweren. maT Soris moTavsebulia TandaTanobiT mzardi araadapturi
qcevebi.

ganvixilavT zogierT uaryofiT Sedegsa da bisda miuxedavad, ar unda viyoymanoT, rodesac


safrTxes, romelic aseTi sazogadoebis mier am ukidures qcevas paTologiuris kategoriaSi
regulirebad msjelobebsa da maTze dafuZnebul movaTavsebT. isic marTalia, rom arc erTi calke
gadawyvetilebebs ukavSirdeba. aRebuli kriteriumi TavisTavad ar aris sakma-
Cven ufro meti darwmunebulobiT mivakuT- risi piroba imisaTvis, rom paTologiuri qcevis
vnebT qcevas paTologiuris kategorias, rodesac yvela SemTxveva ganvasxvavoT normis farglebSi
gvaqvs da dasabuTebulia erTze meti indikatori. arsebuli qcevis variaciebisgan. normalursa da
rac ufro ukiduresad da mkveTrad aris gamo- paTologiurs Soris gansxvaveba ar aris imdenad
xatuli indikatorebi, miT ufro metad dar- qcevis or damoukidebel tips Soris arsebuli
wmunebulni SeiZleba viyoT, rom isini paTo- gansvla (gansxvaveba), ramdenadac is xarisxi, ra
logiur mdgomareobaze miuTiTeben. arc erTi am xarisxiTac pirovnebis qmedeba Tanxvdeba
kriteriumTagani ar aris aucilebeli piroba, paTologiuris SeTanxmebul kriteriumTa
romelic saerTo iqneboda paTologiuris yvela erTobliobas. umjobesia, fsiqikuri aSliloba
SemTxvevisTvis. magaliTad, saqmis ganxilvisas, ganvixiloT, rogorc kontiniumi fsiqikur jan-
romelic stenfordis damamTavrebeli kursis mrTelobasa da fsiqikur daavadebas Soris, ro-
studentis mier Cadenil mkvlelobas Seexeboda, gorc naCvenebia suraTze 15.1.
aRweraSi ar iyo arc danaSaulis grZnoba da ramdenad misaRebia TqvenTvis paTologiuris
arc sindisis qenjna; am studentma ki CaquCiT Sesaxeb es mosazrebebi? miuxedavad imisa, rom
mokla maTematikis profesori da Semdeg misi kriteriumebi sakmarisad mkafiodaa gamokveTili,
kabinetis karze gaakeTa warwera: „dRes ar aris fsiqologebs mainc afiqrebT obieqturobis prob-
606 miRebis saaTebi~. pirovnuli tanjvis ararsebo- lema.
obieqturobis problema
gadawyvetileba imis Sesaxeb, rom mocemul
individs fsiqologiurad aSlili, an paTolo-
giuri vuwodoT, yovelTvis qcevis Sesaxeb
msjelobas warmoadgens. mravali mkvlevris
mizania am msjelobebisTvis obieqturobis mini-
Weba, yovelgvari mikerZoebis gareSe. zogierTi
fsiqologiuri aSlilobisaTvis, rogoricaa,
magaliTad, depresia an Sizofrenia, diagnozi
xSirad akmayofilebs obieqturobis standartebs.
sxva SemTxvevebi ufro metad problemuria.
rogorc vnaxeT fsiqologiis Seswavlisas, qcevis
mniSvneloba erTdroulad ganpirobebulia misi
SinaarsiTa da misi konteqstiT. erTi da igive
moqmedeba sxvadasxva garemoSi sruliad

15.2
gansxvavebuli mniSvnelobebis matarebelia. suraTi
vTqvaT, mamakaci kocnis mamakacs. es SeiZleba
iyos homoseqsualistTa urTierTobis maniS-
nebeli aSS-Si, misalmebis rituali safrangeTSi
an mafiis „sasikvdilo kocna~ siciliaze. qcevis
mniSvneloba yovelTvis damokidebulia kon-
teqstze. raTa saTanadod emkurnalaT daavadebisaTvis
vnaxoT, ratom aris obieqturoba aseTi mniS-
(Chorever, 1891).
vnelovani sakiTxi. istoria savsea iseTi situ- SedarebiT axlo warsulSi sabWoTa kavSiris
aciebis magaliTebiT, romelSic paTologiuris liderebs wesad hqondaT politikuri disiden-
Sesaxeb daskvna individTa moraluri, an poli-
tebis, maTi miuRebeli devianturi ideologiis
tikuri Zalauflebis SenarCunebas emsaxureboda. gamo (sur. 15.2) fsiqikurad aSlilad gamocxadeba
magaliTisaTvis ganvixiloT 1851 wels samedi- da maTi moSorebul fsiqiatriul saavadmyo-
cino JurnalSi gamoqveynebuli statia „negroi-
foebSi xangrZlivi periodiT gagzavna.
duli rasis daavadebebi da fizikuri Tavise- Tu individs erTxel miawebeben „paTolo-
burebebi~. doqtori samuel qarTraiTi (Dr. Samuel giuris~ iarliys, adamianebs aqvT tendencia,
Cartwright) luizianas samedicino asociaciis mier
rom Semdgom mis mier ganxorcielebul qcevasac

fsiqologiuri aSlilobebis buneba


iyo daniSnuli afrikuli warmoSobis amerikeli am daskvnis Sesabamisi interpretacia miscen.
monebis „ucnauri~ praqtikis kvlevis komitetis devid rozenhanma (David Rozenhan) da misma
Tavmjdomared. kvlevis Sedegad dagrovil iqna
kolegebma aCvenes, rom SeiZleba SeuZlebeli
monobis praqtikis gasamarTlebeli „utyuari iyos „Seracxadad~ yofna „Seuracxad adgilze~.
mecnieruli mtkicebulebani~. aRmoCenil iqna
zogierTi „daavadeba~, romelic manamde ucnobi
iyo TeTrkanianTa rasisaTvis. erT-erTi aRmoCena saidan
is iyo, rom Savkanianebi TiTqosda daavadebulni viciT
iyvnen sensoruli daavadebiT, rac maT „dasjisas
tkivilisadmi ugrZnobs xdida~ (amitom ar unda Seracxadad darCena „Seuracxad~
daezogaT isini). komitetma, aseve, aRmoaCina adgilze
daavadeba drapetomania (drapetomania), anu Tavi-
rozenhanma da Svidma Seracxadma ada-
suflebis Ziebis mania _ fsiqikuri aSliloba,
mianma sxvadasxva fsiqiatriul saavadmyo-
romelic batonisgan gaqcevas aiZulebda zo-
foSi moaxerxes pacientis statusiT mox-
gierT monas. saWiro iyo gaqceuli monebis daWera,
vedra erTi simptomis _ halucinaciebis
607
_ simulirebiT. rvave fsevdopacients mi- individebi TavianT qcevas paTologiurad, an
Rebisas paranoiduli Sizofreniis an mani- garemosadmi mcired Seguebulad miiCneven.
akalur-depresiuli aSlilobis diagnozi amgvarad, am msjelobas mivyavarT mosazrebamde,
dausves. miRebis Semdeg isini sruliad rom SeuZlebelia arsebobdes paTologiuris
normalurad iqceodnen, Tumca, rozenhanis sruliad obieqturi Sefaseba. fsiqologiuri
dakvirvebis mixedviT, rodesac Seracxadi aSlilobis TiToeuli tipis aRwerisas unda
adamiani Seuracxad adgilze xvdeba, ufro SeecadoT imis gagebas, Tu ratom sjeraT
metad mosalodnelia, rom isic Seuracxa- klinicistebs, rom simptomTa erToblioba, rom-
dad miiCnion; misi nebismieri qcevis xela- liTac warmodgenilia qceviTi paterni, indi-
xali interpretireba konteqstis Sesaba- vidisTvis ufro seriozuli movlenaa, vidre
misad xdeba. fsevdopacientebi raciona- ubralod socialuri normebis darRveva.
lurad rom uxsnidnen saavadmyofos Tanam- fsiqologiuri aSlilobebis konteqstze
Sromlebs TavianT situacias, maT „inte- Seqmnili warmodgenis dasasruleblad axla
leqtualuri~ dacvis gamoyenebas miawer- paTologiuris cnebisa da paTologiuri qcevis
dnen, dakvirvebebis Canawerebis warmoebas mkurnalobis zogierT istoriul moments
ki „Caweris sindromad~ miiCnevdnen. fsev- SevexebiT. amis Semdeg ki im zogad mizezobriv
dopacientebma TiTqmis sami kvira gaatares faqtorebs mivubrundebiT, romelTac mkvlevrebi
palatebSi da arc erTi CauTvliaT saavad- paTologiuris gamomwvev Zalebad miiCneven.
myofos TanamSromlebs Seracxadad. ro-
desac maT sabolood daixsnes Tavi (mxo-
lod meuRleebisa da kolegebis daxma-
istoriuli perspeqtivebi
rebiT), saavadmyofodan gawerisas maTi istoriis manZilze adamianebs eSinodaT
diagnozi isev „Sizofrenia~ iyo, Tumca, fsiqologiuri aSlilobebis, radgan eSmaks
„remisiis periodSi~; amrigad, maTi simpto- ukavSirebdnen maT. am SiSis gamo isini agresi-
mebi aRar iyo aqtualuri. ulad epyrobodnen avadmyofebs da gadamwyvet
zomebs iRebdnen yvela im qcevis aRmosafxvre-
lad, romelsac ucnaurad, an paTologiurad
rozenhanis kvlevebma aCvena, Tu rogoraa miiCnevdnen. adamianebi, romlebic aseT qcevebs
damokidebuli paTologiebis Sesaxeb mosazreba axorcielebdnen, sapyrobileebSi xvdebodnen da
Tavad qcevis miRma arsebul faqtorebze. ganwirulni iyvnen radikaluri samedicino mkur-
fsiqiatr tomas szaszis (Thomas Szasz) Tval- nalobisTvis. fsiqikur avadmyofobasa da eSmaks
sazrisiT, fsiqikuri daavadeba arc ki arsebobs Soris kavSiris arsebobis Sesaxeb crurwmenebi
_ es „miTia~ (1961, 1977, 1995). igi amtkicebs, rom iseTive Zvelia, rogorc kacobriobis istoria.
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

fsiqikuri daavadebis arsebobis damadastu- arqeologebs aRmoCenili aqvT preistoriuli


reblad gamoyenebuli simptomebi mxolod da gaxvretili Tavis qalebi. es aRmoCenebi,
mxolod samedicino iarliyebia, romelic soci- SesaZloa, miuTiTebdes Cvens winaprebSi arse-
alur problemebSi _ devianturi (normidan ga- bul rwmenaze, rom aseTi naxvretebi individSi
daxrili) adamianebis mier socialuri normebis Casaxlebul demonebs gaqcevis saSualebas
darRvevaSi _ profesiuli Carevis sanqcias aZlevda.
iZleva. erTxel daasvamen ra daRs, am adamianebs Semdgom, Sua saukuneebSi arsebuli Selocvebi
maTi „gansxvavebulobis~ problemis gamo an mowodebuli iyo isteriis Sesamsubuqeblad, rom-
rbilad da Tbilad eqcevian, an uxeSad da lis simptomebi iyo paralizeba an tkivilebi,
sastikad, arsebuli „status-qvos~ darRvevis Tavbrusxvevebi, koWloba da sibrmave. Tavdapir-
safrTxis gareSe. velad fiqrobdnen, rom isteriiT mxolod qalebi
klinicistTa mcire jgufi Tu midis ase Sors, avaddebodnen, daavadebis mizezs ki eSmakis kon-
ZiriTadad, imitom, rom kvlevaTa da mkurnalo- trolis, zegavlenis qveS moqceuli moxetiale
baTa didi nawili pirovnuli distresis gagebasa saSvilosno warmoadgenda (Veith, 1965). miaqcieT
da Semsubuqebaze fokusirdeba. winamdebare TavSi yuradReba, rogor Cans qvemoT warmodgenil Se-
608 aRweril aSlilobaTa umetesobis SemTxvevaSi
locvaSi rwmena fsiqologiur aSlilobebSi leebSi. axla vnaxoT, rogor daiwyo am mdgomare-
demonuri Zalebis rolis Sesaxeb. obis Secvla.

o, saSov, saSov, saSov, cilindrulo


saSov, wiTelo saSov, TeTro saSov, msuqano samedicino modelis warmoqmna
saSov, sisxlmdeno saSov, farTo saSov, XVIII saukunis meore naxevarSi paTologiuri
gaberilo saSov, o, demonuro... mogiwodeb qcevis mimarT axali damokidebuleba gaCnda _
Sen, o, saSov, wminda samebis saxeliT adamianebma fsiqologiuri problemebis mqone
dabrunde im adgilze, saidanac arc unda individTa avadmyofebad, daavadebiT datanju-
daiZra da arc waxvide... da dabrunde lebad ufro daiwyes aRqma, vidre Sepyrobilebad
risxvis gareSe im adgilze, sadac Tavda-
an uzneoebad. amis Sedegad TandaTanobiT
pirvelad dagafuZna maRalma RmerTma
SeuracxadebisTvis keTilganwyobili pirobebis
(Zilboorg and Henry, 1941, citirebulia Nietzel
Sesaqmnelad mTeli rigi reformebi ganxorci-
et al.-Si, 1991, gv.19).
elda. filip pineli (Philippe Pinel, 1745-1826) erT-
1692 wels salemis kolonia masaCusetSi mra- erTi pirveli klinicisti iyo, romelmac am
val axalgazrda qals aReniSneboda konvulsiebi, ideebis gamoyenebiT fsiqologiuri sirTuleebis
pirRebineba da sisuste. isini aRwerdnen Sebo- klasifikaciis sistemis ganviTarebis mcdeloba
Wilobis, Cxvletisa da dakbenilobis SegrZne- ganaxorciela da sayrdenad aiRo mosazreba imis
bebs. mravali maTgani droebiT dabrmavda an Sesaxeb, rom azrovnebis, guneba-ganwyobilebisa
dayruvda; zogierTebi haerSi frenis xilvebsa da qcevis aSlilobebi bevrad hgavs fizikur,

fsiqologiuri aSlilobebis buneba


da SegrZnebebs aRwerdnen. aseTma ucnaurma organul daavadebebs. aseTi sistemis mixedviT,
simptomebma axsnis farTomasStabian Ziebas STa- TiToeul daavadebas gaaCnia damaxasiaTebel
beres suli. mravali adamiani Tvlida, rom simptomTa erToblioba, romelic ganasxvavebs
simptomebi eSmakis moqmedebis Sedegs warmoad- mas sxva aSlilobisgan da janmrTeli funqci-
genda, rasac is miwieri grZneulebis Zalisxme- onirebisgan. aSlilobebi klasificirebulia
viT axalgazrda qalebis gonebasa da sxeulze dakvirvebadi simptomebis paternebis, darRvevis
zemoqmedebiT aRwevda. am Teoriebs jadoqrobis dasawyisisTvis arsebuli pirobebis, aSlilobis
panika da grZneulebad wodebuli 20-ze meti bunebrivi mimdinareobisa da mkurnalobisadmi
qalis egzekucia mohyva. daqvemdebarebulobis mixedviT. aseTma saklasifi-
XVIII saukunemde dasavlur sazogadoebebSi kacio sistemebma, bunebismetyvelTa mier gamoyene-
fsiqikurad daavadebul adamianebs ugono qmnile- buli biologiuri saklasifikacio sistemebis
bebad miiCnevdnen, romelTa gakontroleba mxo- Seqmnis Semdeg, modelireba ganicada da mo-
lod jaWvebiTa da fizikuri discipliniT iyo wodebuli iyo klinicistebisTvis gavrcelebu-
SesaZlebeli. saavadmyofoebSi zrunvis nacvlad li aSlilobebis gacilebiT iolad amocnobaSi
maT damnaSaveebTan erTad amyofebdnen sapyrobi- daxmarebis gasawevad.
609
1896 wels germanelma fsiqiatrma emil kre- boda misi aRmomCenis sapativcemulod (Darnton,
pelinma (Emil Kraepelin, 1855-1926) Seqmna fsiqolo- 1968; Pattie, 1994).
giuri aSlilobebis pirveli realurad amomwu- miuxedavad imisa, rom mesmeris zogadi Teoria
ravi klasifikacia. vinaidan swamda, rom fsi- cxoveluri magnetizmis Sesaxeb diskrediti-
qologiur problemebs fizikuri safuZveli rebul iqna, hipnozis miseuli teqnika mravalma
hqonda, man samedicino diagnozis suliskveTebiT mkvlevarma gadaiRo da aiTvisa. maT Soris iyo
aRwera fsiqologiuri diagnostirebisa da cnobili frangi nevrologi Jan Sarko (Jean
klasifikaciis procesi; im suliskveTebiT, rome- Charcot, 1825-1893). Sarkom aRmoaCina, rom isteriis
lic dResdReobiTac arsebobs (Rosenhan & zogierTi simptomis likvidireba, rogoricaa,
Seligman, 1989). misi Sexedulebebi yvelaze iolad magaliTad, kidurebis paralizeba, SesaZlebelia,
da swrafad damkvidrda fsiqiatrebis terminolo- rodesac pacienti hipnoturi zemoqmedebis qveS
giaSi _ saubaria fsiqikur daavadebaze da imyofeba. hipnozs janmrTel individebSi
fsiqikurad daavadebuli pacientebis mkurnalo- isteriis simptomebis gamowvevac ki SeuZlia,
baze maTi daavadebuli tvinebis gankurnebis riTac kargad aCvenebs fsiqologiuri faqtorebis
imediT. rols im problemebis warmoqmnaSi, romelTac
mxolod fizikuri safuZvlis mqoned miiCnevdnen.
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

Sarkos erT-erTma studentma, zigmund


fsiqologiuri modelebis warmoqmna
froidma ganagrZo hipnoziT eqsperimentireba.
samedicino midgomis alternatiuli mimdina- igi am eqsperimentebs pirovnebisa da paTologiis
reoba paTologiuri qcevis fsiqologiur Sesaxeb Tavisi fsiqodinamikuri Teoriis Semu-
mizezebsa da mkurnalobaze fokusirdeba. es SavebisTvis iyenebda, romelic, aseve, axdens
mosazreba kargad gamoikveTa XVIII saukunis zegavlenas fsiqopaTologiis bunebisa da mize-
dasasrulisaTvis, rasac xeli Seuwyo franc zebis Sesaxeb Tanamedrove Teoriebze (man Semdgom
mesmeris (Franz Mesmer, 1734-1815) STambeWdavma Sewyvita praqtikaSi hipnoTerapiis gamoyeneba
Sromebma. mesmers miaCnda, rom mraval aSlilo- da xeli mihyo fsiqoanalizs, rogorc fsiqo-
bas, maT Soris isteriasac, mis mier cxovelur logiuri aSlilobebis mkurnalobis meTods).
magnetizmad wodebuli idumalebiT moculi paTologiuris Sesaxeb Tanamedrove mosazre-
Zalis nakadSi gaCenili darRvevebi iwvevda. bebi, umravles SemTxvevaSi, fsiqikuri daava-
man aRmoaCina cxoveluri magnetizmis Seswavlis debebis samedicino da fsiqologiuri mode-
ramdenime axali teqnika, maT Soris erT-erTi lebis aspeqtTa kombinirebul variants warmoad-
TandaTanobiT cnobili gaxda, rogorc hipnotiz- gens. qvemoT swored paTologiuris mizezebis
610 mi, rac, Tavdapirvelad, mesmerizmad moixsenie- axsnis am ZiriTad saxeebze visaubrebT.
fsiqologiuri midgomebi
fsiqopaTologiis etiologia
fsiqologiuri midgomebi fsiqopaTologiis
etiologia exeba fsiqologiuri da samedici- ganviTarebaSi fsiqologiuri da socialuri
no problemebis ganviTarebis mizezebsa da faqtorebis rolze fokusirdeba. am midgomebSi
xelSemwyob faqtorebs. Tu viciT, ratom Cndeba fsiqologiuri aSlilobebis safuZvlad pirov-
aSliloba, saidan momdinareobs is da ra zegav- nul gamocdilebas, travmebs, konfliqtebsa da
lenas axdens azrovnebaze, emociebsa da qceviT garemos faqtorebs miiCneven. Cven ganvixilavT
procesebze, SesaZlebeli xdeba mkurnalobis paTologiis sam ZiriTad fsiqologiur mod-
da, saukeTeso SemTxvevaSi, misi prevenciis axali els: fsiqodinamikurs, bihevioralursa da kog-
gzebis povna. TiToeuli aSlilobis ganxilvisas niturs.
mniSvnelovani sakiTxi iqneba mizezebis analizi. fsiqodinamikuri modeli. biologiuri midgo-
qvemoT mizezobrivi faqtorebis or did mis msgavsad, fsiqodinamikuri modelis mixedviT,
kategoriaze _ biologiursa da fsiqologiurze fsiqopaTologiis mizezebi pirovnebis SigniTaa
_ visaubrebT. lokalizebuli, Tumca, zigmund froidis (am
modelis avtoris) mixedviT, Sinagani faqtorebi
biologiuri midgomebi fsiqologiuri ufroa, vidre biologiuri.
rogorc wina TavebSi aRvniSneT, froids miaCnda,
samedicino modelis tradiciebze Camoyali-
rom mravali fsiqologiuri aSliloba yvela
bebuli Tanamedrove biologiuri midgomis
adamianisaTvis damaxasiaTebeli fsiqikuri kon-
daSvebis Tanaxmad, fsiqologiuri darRvevebi
fliqtebisa da egos dacviTi reaqciebis „nor-
gamowveulia bazisuri biologiuri faqtorebiT.
maluri~ procesebis gamZafrebis Sedegia. fsiqo-
biologi mkvlevrebi da klinicistebi xSirad
dinamikuri modelis mixedviT, adreuli bavSvobis
ikvleven Tavis tvinis struqturul anomaliebs,
gamocdileba orives ayalibebs _ normalur
biologiur procesebsa da genetikur zegavle-
da paTologiur qcevasac.
nebs.
fsiqodinamikuri modelis Tanaxmad, qceva
Tavis tvini rTuli organoa, romlis ur-
xSir SemTxvevebSi gaucnobierebeli ltolvebiTa
TierTdakavSirebuli elementebi myife balansSi
da survilebiTaa motivirebuli. fsiqopaTo-
imyofebian erTmaneTTan. mis qimiur gadamtanebSi
logiis simptomebi gaucnobierebeli konfliqte-
_ neirogadamtanebSi, an mis qsovilSi momxdar
bidan da azrebidan iRebs saTaves. Tu aracnobieri
mcireoden cvlilebasac ki SeiZleba mniSvne-
konfliqtur mdgomareobaSi imyofeba da savsea
lovani Sedegi mohyves. am cvlilebebis mizezi
daZabulobiT, pirovnebas SfoTva da sxva
mravali ram SeiZleba iyos, maT Soris genetikuri
aSlilobebi Seawuxebs. am fsiqikur konfliqtTa
faqtorebi, Tavis tvinis dazianeba da infeqcia.
umravlesoba idis araracionaluri, siamovnebis
wina TavebSi vnaxeT, rom Tanamedrove teqno-

fsiqologiuri aSlilobebis buneba


maZiebeli impulsebisa da superegodan momdinare
logia fsiqikuri janmrTelobis profesiona-
internalizebuli socialuri iZulebebis ur-
lebs, qirurgiuli Carevis gareSe, cocxali
TierTdapirispirebis Sedegad warmoiqmneba.
individebis Tavis tvinis struqturisa da spe-
Cveulebisamebr, am dapirispirebaSi momrigeblis
cifikuri bioqimiuri procesebis dakvirvebis
rols ego asrulebs, Tumca, bavSvobaSi paTo-
saSualebas aZlevs. am teqnikis gamoyenebiT
logiis ganviTarebam SeiZleba Seasustos mis
biologiurad orientirebuli mkvlevrebi axal
mier am funqciis Sesrulebis SesaZlebloba.
kavSirebs ikvleven fsiqologiur aSlilobebsa
erTmaneTTan konfliqtSi myofi motivebisTvis
da Tavis tvinis specifikur anomaliebs Soris.
da SfoTvisTvis Tavis aridebas individebi
amasTanave, qceviTi genetikis sferoSi mimdinare
dacvis iseTi meqanizmebis SemuSavebiT cdiloben,
miRwevebma gaaumjobesa specifikur genebsa da
rogoricaa, magaliTad, gandevna, an uaryofa.
fsiqologiur aSlilobebs Soris kavSirebis
dacvis meqanizmebis moWarbebulad gamoyenebas
dadgenis SesaZlebloba. SevecdebiT ra paTolo-
Tan sdevs realobis damaxinjeba, an TviTdaman-
giuris sxvadasxva formebis bunebis Secnobas,
winamdebare TavSi biologiuri axsnis sxvadasxva etiologia (Etiology) _ aSlilobis ganviTarebis
mizezebi, an masTan dakavSirebuli faqtorebi.
tips mimovixilavT. 611
greveli qcevebi. individma SeiZleba imdenad kulturis rols paTologiuri qcevis gansazR-
didi raodenobis fsiqikuri energia daxarjos vrasa da etiologiaSi. Cven ukve SevexeT diagnos-
SfoTvisa da konfliqtisgan Tavis dasacavad, tirebaze kulturis zegavlenas, rodesac obieq-
rom mcireodeni energiaRa darCes nayofieri da turobis problemaze vsaubrobdiT. Cven vTqviT,
komfortuli cxovrebisTvis. rom sxvadasxva kulturaSi erTsa da imave qcevas
bihevioraluri modeli. xazs usvamen ra sxvadasxva interpretacia SeiZleba hqondes:
dakvirvebad reaqciebs, bihevioristebi naklebad zRurbli, romelzec garkveuli qcevis tipi
saubroben hipoTetur fsiqodinamikur proce- individisTvis adaptaciaSi problemebis Semqmne-
sebze. maT miaCniaT, rom paTologiuri qcevis li gaxdeba, nawilobriv, mis kulturul konteq-
SeZena janmrTeli qcevis msgavsad _ daswavlisa stzea damokidebuli. rac Seexeba etiologias,
da ganmtkicebis meSveobiT _ xdeba. isini gansakuTrebuli kulturuli garemo pirobebi,
yuradRebis miRma toveben Sinagan fsiqologiur sadac cxovroben adamianebi, SeiZleba gansazR-
fenomenebsa da adreuli bavSvobis gamocdilebas, vravdes im pirobebs, romlebic xels uwyoben
Tumca, xazs usvamen mimdinare qcevasa da mimdi- fsiqopaTologiis calkeuli tipebis an qveti-
nare mdgomareobebs da im ganmamtkiceblebs, pebis gamoyofas. Cven mogvianebiT, klasifikaciis
romlebic inarCuneben qcevas. fsiqologiuri Sesaxeb qveTavSi, visaubrebT aseT, kulturasTan
aSlilobebis simptomebi individebis mier TviT- SeWidul sindromebze.
damangreveli an araefeqturi qcevebis daswavlis axla ukve SegiqmeniT zogadi warmodgena im
Sedegad warmoiqmneba. nebismieri arasasurveli, ZiriTad midgomebze, romlebsac mkvlevrebi
paTologiuri qcevis garemoSi arsebuli Sem- fsiqikuri daavadebis warmoqmnis Sesaxeb gvTava-
TxveviTi ganmamtkiceblebis moZiebiT mkvlev- zoben. unda aRiniSnos, rom, miaCniaT ra fsiqopa-
rebs, an klinicistebs SeuZliaT maT Secvlaze Tologia mTeli rigi biologiuri da fsiqolo-
mimarTuli mkurnalobis gzebis dasaxva da giuri faqtorebis rTuli urTierTqmedebis
arasasurveli qcevis Caqroba. araadapturi qceviT Sedegad, Tanamedrove mkvlevrebi ufro da ufro
gamowveuli procesebis kvlevisas bihevioristebi metad ikaveben interaqcionistul pozicias. ase
klasikuri da operantuli ganpirobebis mode- magaliTad, genetikurma predispoziciam neiro-
lebs eyrdnobian (ix. Tavi 7). gadamtanebis, an hormonebis doneze zemoqmedebiT
kognituri modeli. fsiqopaTologiisadmi kog- SeiZleba mowyvladi gaxados pirovneba fsiqolo-
nitur midgomas xSirad bihevioralur Tvalsaz- giuri aSlilobisadmi, magram aSlilobis sru-
risTan erTad iyeneben. kognituri midgomis mixed- lad ganviTarebisTvis fsiqologiuri an socia-
viT, fsiqologiuri aSlilobebis saTaveebs luri stresi, an daswavlili qceva iyos saWiro.
yovelTvis ver aRmovaCenT obieqturad arsebuli Semdeg nawilSi im mcdelobebze gveqneba
garemos stimulebSi, ganmamtkiceblebsa da saubari, romelic ganxorcielda aSlilobebis
TvalsaCino reaqciebSi. mniSvneloba aqvs imas, sxvadasxva kategoriebis klasificirebisa da
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

Tu rogor aRiqvamen adamianebi sakuTar Tavsa da aRwerisaTvis.


garemos da ras fiqroben maT Sesaxeb. kognitur
cvladebs Soris, romelTac SeiZleba sworad an
arasworad warmarTon adapturi qceva, aris
Sejameba
pirovnebis mier mniSvnelovani ganmamtkiceblebis
gakontrolebis xarisxis subieqturi aRqma, sa- paTologia ganisazRvreba mTeli rigi krite-
frTxis momtan movlenebTan gamklavebis SesaZ- riumebis gaTvaliswinebiT: distresi, an uuna-
leblobis pirovnuli rwmena da movlenebis roba, araadapturoba, araracionaluroba, ara-
interpretacia situaciuri Tu pirovnuli faqto- prognozirebadoba, araSablonuroba da statis-
rebis terminebiT. kognituri midgomis mixedviT, tikuri iSviaToba, damkvirveblis doskomforti
fsiqologiuri problemebi realuri situaciis da zneobrivi da idealuri standartebis rRveva.
aRqmis damaxinjebis, mcdari msjelobebis, an arc erTi am kriteriumTagani ar aris aucile-
problemis gadawyvetis uSedego mcdelobebis beli da sakmarisi piroba fsiqikuri daavadebis
Sedegia. gansazRvrisaTvis. mkvlevrebis upirvelesi
sociokulturuli midgoma. fsiqopaTologiis mizania fsiqologiuri aSlilobebisadmi
612 Sesaxeb sociokulturuli mosazreba xazs usvams obieqturi mosazrebebis Camoyalibeba; es mizani
rTulia, radganac paTologiuris Sesaxeb das- zedmiwevniT aRweras imdenad, ramdenadac sxva
kvnebi xSirad aris damokidebuli konteqstze. kriteriumebi exmareba praqtikosebs imis gada-
kacobriobis TiTqmis mTeli istoriis manZilze wyvetaSi, aris Tu ara pirovnebis qceva gar-
fsiqikurad daavadebul adamianebs arasworad kveuli aSlilobis maniSnebeli.
epyrobodnen, anda sapyrobileebSi amwyvdevdnen.
mas Semdeg ganviTarda maTdami midgomis Seda-
rebiT adamianuri meTodebi, rac iseTma adamia- klasifikaciis miznebi
nebma, rogorebic iyvnen pineli, mesmeri da imisaTvis, rom maqsimalurad sasargeblo
krepelini, am aSlilobebis daavadebebad gan- iyos, diagnostikuri sistema Semdeg sam sarge-
xilva daiwyes. es daavadebebi kategorizaciasa bels unda iZleodes:
da mkurnalobas eqvemdebarebodnen. fsiqikuri
daavadebis etiologiis asaxsnelad Tanamedrove  saerTo stenografiuli ena. klinikosTa
mkvlevrebi, Cveulebisamebr, biologiuri da da fsiqopaTologiis sferoSi momuSave mkvlevar-
fsiqologiuri faqtorebis interaqciul mod- Ta Soris swrafi da gasagebi urTierTobisTvis
els mimarTaven xolme. praqtikosebi sayovelTaod SeTanxmebuli mniS-
vnelobebis mqone terminebs eZeben. diagnos-
tikuri kategoria, rogoricaa depresia, didi
raodenobis kompleqsur informacias aerTianebs,
fsiqologiuri romelSic Sedis damaxasiaTebeli simptomebi
aSlilobebis klasifikacia da aSlilobis tipuri mimdinareoba. klinikur
garemoSi, rogoricaa, klinikebi da saavadmyo-
foebi, diagnostikuri sistema fsiqikuri jan-
ratom aris sasargeblo fsiqologiuri aSli-
mrTelobis profesionalebs ufro efeqturi ko-
lobebis klasifikaciis sistemis arseboba? ra
munikaciis saSualebas aZlevs im adamianebis
upiratesobebs iZleva paTologiuris amomwuravi
Sesaxeb, visac exmarebian. fsiqopaTologiis
Sefasebis gziT misi sxvadasxva tipebis erTmane-
sxvadasxva aspeqtebis kvlevisas an mkurnalobis
Tisgan gamijvna? fsiqologiuri diagnozi aris
programebis Sefasebisas mkvlevrebi unda SeTan-
paTologiurisTvis dakvirvebadi qcevis paternis
xmdnen dasakvirvebeli aSlilobis Taobaze.
klasificirebisa da kategorizaciis Sedegad
micemuli iarliyi garkveuli diagnostikuri  etiologiis gageba. idealur SemTxvevaSi,
sistemis farglebSi. aseTi diagnozis miReba konkretuli aSlilobis diagnozma naTeli unda
gacilebiT ufro rTulia, vidre samedicino mohfinos simptomebis gamomwvev mizezebs.

fsiqologiuri aSlilobebis klasifikacia


diagnozis. samedicino konteqstSi diagnosti- samwuxarod, mravali fsiqologiuri aSlilobis
rebisas eqims iseT fizikur monacemebze SeuZlia etiologiis Sesaxeb arsebiTi uTanxmoebis an
dayrdnoba, rogoricaa, magaliTad, rentgenis sakmarisi informaciis uqonlobis gamo Znelia
suraTi, sisxlis analizi da biofsia. fsiqolo- am miznis miRweva.
giuri aSlilobebis SemTxvevaSi diagnozisTvis  mkurnalobis dagegmva. diagnozma, aseve,
saWiro monacemebs individis moqmedebis inter- unda gvikarnaxos, Tu mkurnalobis ra tipebi
pretaciidan viRebT. klinikosTa maqsimaluri unda gamoviyenoT konkretuli aSlilobisaTvis.
SeTanxmebulobisa (konsistenturobis) da maT mkvlevrebma da klinikosebma aRmoaCines, rom
diagnostikur Sefasebebs Soris Tanmimdevru- garkveuli mkurnaloba an Terapia ufro efeqtu-
lobis misaRwevad, fsiqologebma diagnosti- rad moqmedebs garkveuli tipis fsiqologiur
rebisa da klasifikaciis sistema ganaviTares, aSlilobebze. magaliTad, Sizofreniis dros
romelic uzrunvelyofs simptomebis detalur, sakmaod efeqturi medikamentebi sruliad
usargebloa da zogjer ufro amZimebs kidec
fsiqologiuri diagnozi (Psychological diagnosis) mdgomareobas depresiis SemTxvevaSi. mkurnalo-
_ fsiqologiuri paTologiisTvis dakvirvebuli bebis efeqturobisa da specifikurobis Sesaxeb
qcevis paternis klasificirebisa da katego- codnis Semdgomi gaRrmaveba daaCqarebs da ufro
rizaciis Sedegad micemuli iarliyi garkveuli
sandos gaxdis diagnostirebis process, rac
diagnostikuri sistemis farglebSi.
metad mniSvnelovania. 613
DSM-IV-TR DSM-is pirveli versia, romelic 1952 wels
gamoCnda (DSM-I), ramdenime aTeul fsiqikur daa-
amerikis SeerTebul StatebSi yvelaze far-
vadebas moicavda. 1968 wels gamosuli, gada-
Tod miRebuli saklasifikacio sqema amerikis
sinjuli DSM-II ufro metad Seesatyviseboda
fsiqiatriul asociacias ekuTvnis. mas fsiqikuri
meore popularul sistemas _ msoflio janmrTe-
aSlilobebis diagnostikuri da statistikuri
lobis organizaciis daavadebaTa internaciona-
saxelmZRvanelo ewodeba. meoTxe gamocemis (DSM-
lur klasifikacias (ICD _ International Classifica-
IV, 1994) „teqsturi gadasinjva~ 2000 wels gamoq-
tion of Diseases). DSM-is meoTxe gamocema (DSM-IV,
veynda da mas klinikosebi da mkvlevrebi DSM-
1994) komitetebisa da mecnierebis ramdenime-
IV-TR-is saxeliT icnoben. masSi klasifici-
wliani intensiuri muSaobis Semdeg gamovida.
rebulia, gansazRvrulia da aRwerilia 200-ze
cvlilebebis gansaxorcieleblad (1987 wels
meti fsiqikuri aSliloba.
gamosul DSM-III-R-Si) am komitetebma dawvrile-
fsiqologiuri aSlilobebisadmi midgomebis
biT ganixiles fsiqopaTologiaSi dagrovili
mravalferovnebiT gamowveuli diagnostikuri
gamokvlevebis uzarmazari raodenoba da, aseve,
sirTuleebis Sesamcireblad DSM-IV-TR-Si yurad-
Seamowmes, Tu ramdenad muSaobda SemoTavazebuli
Reba simptomTa paternebis aRwerasa da aSli-
cvlilebebi realur klinikur pirobebSi. DSM-
lobebis mimdinareobebze ufro metad aris
IV, aseve, srulad Seesabameba ACD-is meaTe
gamaxvilebuli, vidre etiologiur Teoriebsa
gamocemas. DSM-IV-TR-Si (2000), DSM-IV-is teqstur
da mkurnalobis strategiebze. wmindad aRweriTi
gadasinjvaSi, axali kvlevebis Sedegebic aris
xasiaTis terminebi klinikosebsa da mkvlevrebs
mocemuli, Tumca, saerTod ar aris Secvlili
problemebis aRsawerad sayovelTao, saerTo enis
DSM-IV-is klasifikaciis struqtura.
gamoyenebis saSualebas aZlevs nacvlad imisa,
fsiqologiur aSlilobasTan SesaZlo kavSir-
rom SeTanxmebis miuRwevlad datovon Sexvedrebi
Si myofi fsiqologiuri, socialuri da fizikuri
da ikvlion, Tu romeli Teoriuli modeli
faqtorebis ganxilvisas klinikosebis dasax-
ukeT xsnis arsebul problemebs.
mareblad DSM-IV-TR ganzomilebebs, anu RerZebs
DSM-IV-TR _ amerikis fsiqiatriuli asociaciis iyenebs, romlebzec mocemulia informacia yvela
amJamad momqmedi diagnostikuri da statistikuri am faqtoris Sesaxeb (ix. cxrili 15.1).
saxelmZRvanelo, romelSic klasificirebulia, ZiriTad klinikur aSlilobaTa umravlesoba
ganmartebulia da aRwerilia fsiqikuri aSli-
I RerZzea moTavsebuli. aq Sedis yvela aSli-
lobebi.
loba, gonebrivi CamorCenilobis garda, romelic

cxrili
15.1
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

DSM-IV-TR-is xuTi RerZi


RerZebi informaciis klasi aRwera
RerZi I klinikuri aSlilobebi es fsiqikuri aSlilobebi warmoadgens qceviTi an
fsiqologiuri problemebis simptomebs, an paternebs, romelic,
rogorc wesi, mtkivneulia da auaresebs funqcionirebas
romelime sferoSi. aq Setanilia aSlilobebi, romlebic Tavs
iCens Cvilobis, bavSvobis an Wabukobis periodSi.
RerZi II (a) pirovnuli aSlilobebi samyaros aRqmisa da masze reagirebis disfunqcionaluri
(b) gonebrivi CamorCeniloba paternebi.
RerZi III zogadi samedicino am RerZze warmodgenilia fizikuri problemebi, romelic
mdgomareobebi ukavSirdeba I da II RerZebze aRwerili fsiqologiuri
aSlilobebis gagebas, an mkurnalobas.
RerZi IV fsiqosocialuri da garemos am RerZze warmodgenilia is fsiqosocialuri da garemos
problemebi stresorebi, romelmac SeiZleba zegavlena moaxdinos
aSlilobis diagnostirebasa da mkurnalobaze da
gamojanmrTelebis albaTobaze.
RerZi V funqcionirebis mTlianobiTi am RerZze warmodgenilia fsiqologiur, socialur da
Sefaseba profesionalur sferoebSi individis mimdinare funqcionirebis
erTiani done.
614
bavSvobaSi iCens Tavs. II RerZze mocemulia an daZlevis araadekvaturi strategiebiT. fsi-
rogorc gonebrivi CamorCeniloba, aseve, pirov- qoturi aSlilobebi, anu fsiqozebi nevrotuli
nuli aSlilobebi. es problemebi SeiZleba Tan problemebisgan gansxvavebulad moiazreboda
sdevdes I RerZis aSlilobebs. III RerZi moicavs rogorc xarisxis, ise _ simwvavis mixedviT.
informacias zogadi samedicino mdgomareobis miaCndaT, rom fsiqoturi qceva mniSvnelovan-
Sesaxeb, rogoricaa, magaliTad, diabeti, rac wilad gadis socialuri normebis farglebidan
SeiZleba relevanturi iyos I an II RerZze gan- da mas Tan axlavs racionaluri azrovnebisa
Tavsebuli aSlilobis gagebisas, an mkurna- da zogadad emociur da azrovnebis procesebSi
lobisas. IV da V RerZebi uzrunvelyofs dama- arsebiTi, Rrma darRvevebi. DSM-III-is sakonsul-
tebiT informacias, romelic SeiZleba sasargeb- tacio komitetebi xvdebodnen, rom terminebi
lo iyos konkretuli individisTvis mkurnalo- nevrotuli aSlilobebi da fsiqoturi aSlilo-
bis kursis dagegmvisas, an prognozis Sefasebisas bebi Zalze ganzogadda Sinaarsis TvalsazrisiT
(momavali cvlilebebis winaswar ganWvretisas). da usargeblo gaxda, rogorc diagnostikuri
IV RerZi afasebs fsiqosocialur da garemodan kategoria (Tumca, am terminebs mravali fsiqiat-
momdinare problemebs, romlebmac SeiZleba ri da fsiqologi isev iyenebs pirovnebis darRve-
axsnas pacientis stresuli reaqciebi, an stres- vebis zogadi donis aRsawerad).
Tan misi gamklavebis resursebi. V RerZze kli- DSM-is gamocemebis manZilze calkeuli
nikosebi afaseben individis funqcionirebis diagnozebic erTveboda da akldeboda CamonaT-
saerTo, zogad dones. DSM-IV-TR-is sistemis vals. amis erT-erTi saukeTeso magaliTia homo-
sruli diagnozi TiToeuli RerZis ganxilvas seqsualoba. SegiZliaT gaixsenoT XII Tavidan,
unda moicavdes. rom 1973 wels amerikis fsiqiatriulma asociaciam
xma misca fsiqologiuri aSlilobebis nusxidan
homoseqsualurobis amoRebas. im dromde homo-
diagnostikuri kategoriebis
seqsualoba DSM-Si Setanili iyo, rogorc
ganviTareba
fsiqikuri daavadeba.
diagnostikuri kategoriebi da maTi organize- fsiqiatri eqspertebis mosazrebebis Secvla
bisa da warmodgenisTvis gamoyenebuli meTodebi kvlevebis Sedegebma gamoiwvia, romelmac aCvena
DSM-is yovel gadanisjvaSi icvleboda. es homoseqsuali mamakacebisa da lesboseli
cvlilebebi fsiqikuri janmrTelobis eqsperte- qalebis, zogadad, fsiqikuri janmrTeloba.
bis umravlesobis mosazrebaTa cvlilebebs dResdReobiT homoseqsualobas ubralod
asaxavs imis Taobaze, Tu konkretulad risgan seqsualuri TviTgamoxatvis erT-erT variantad
miiCneven. is mxolod maSin Tanxvdeba DSM-IV-

fsiqologiuri aSlilobebis klasifikacia


Sedgeba fsiqologiuri aSliloba da sad unda
gaiaros zRvarma aSlilobaTa sxvadasxva tipebs TR-is diagnozs, rodesac individs aReniSneba
Soris. aseve, maTSi asaxulia sazogadoebaSi „mdgradi da SesamCnevi distresi seqsualur
paTologiuris Sesaxeb arsebuli mosazrebebis orientaciasTan dakavSirebiT~ (DSM-IV-TR, 2000,
cvlilebebi.
TiToeuli DSM-is gadasinjvis procesSi
gamoiricxa zogierTi diagnostikuri kategoria, nevrotuli aSliloba (Neurotic disorder) _ fsi-
qikuri aSliloba, romlis drosac pirovnebas
zogierTi ki, piriqiT, daemata kidec. magaliTad,
ar aReniSneba Tavis tvinis paTologiebi da ar
DSM-III-is (1980w.) SesavalSi amoRebulia nevro- avlens moWarbebul, mkveTrad gamoxatul
tul da fsiqotur aSlilobebs Soris gansxva- iracionalur azrovnebas, an ar arRvevs qcevis
vebis tradiciuli ganmarteba. nevrotuli aSli- ZiriTad normebs, Tumca, ganicdis subieqtur
lobebi, anu nevrozebi Tavdapirvelad gaigeboda, distress. es kategoria gadmotanilia DSM-III-
rogorc SedarebiT zogadi fsiqologiuri dan.
problemebi, romlis drosac pirovnebas ar aRe- fsiqoturi aSliloba (Psychotic disorder) _ mwvave
niSneboda tvinis paTologiis niSnebi, Warbad fsiqikuri aSliloba, rodesac uaresdeba indi-
vidis mier realobis aRqma, rac vlindeba azrov-
araracionaluri azrovneba da ar arRvevda
nebis, emociebisa da aRqmis sferoSi warmoqmnil
ZiriTad normebs, Tumca, ganicdida subieqtur sirTuleebSi; aRar gamoiyeneba, rogorc
distress, an xasiaTdeboda TviTdamangreveli diagnostikuri kategoria DSM-III-is Semdeg. 615
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

marTla gvicavs Tu ara Seuracxadoba

1981 wlis 30 marts msof- naTeni (Daniel M`Naghten) mkvle- aris ki maknaTenis wesi
lio SeZra aSS-is prezidentis lobaSi udanaSaulod cnes damnaSaveobis an udanaSaulo-
_ ronald reiganis mkvle- Seuracxadobis mizeziT. misi bis samarTliani sazomi? fsi-
lobis TiTqmis warmatebulma savaraudo msxverpli brita- qikuri daavadebebis gagebaSi
mcdelobam, romelic jon neTis premier ministri iyo. winsvlasTan erTad, mkvlev-
hiklim ganaxorciela. 1982 maknaTens swamda, rom mas Rmer- rebma ufro meti ician im
wlis ivnisSi, Sokma yvela Tma Caagona mkvleloba (man garemoebebis Sesaxeb, romel-
zRvars gadaaWarba, rodesac SemTxveviT premier ministris Sic damnaSave SesaZloa ansxva-
naficma msajulebma hinkli nacvlad misi mdivani mokla). vebdes swors mcdarisgan _
„udanaSaulod cnes Seura- bodvebis gamo igi cixis nacv- damnaSavem SesaZloa icodes,
cxadobis gamo~. ramdenad misa- lad fsiqiatriul saavadmyo- rom mis mier ganxorciele-
Rebi iyo es? ras niSnavs, rom foSi moaTavses. am verdiqtis buli qmedeba arasamarTleb-
viRac Seuracxadia? Tanmdevma risxvam biZgi misca rivi an arazneobrivi iyo,
Seuracxadoba ar aris gan- lordTa palatas, rom gamoe- magram mainc ver SeZlos moqme-
martebuli DSM-IV-TR-Si; ar kveTa mimarTuleba, e.w. makna- debis daTrgunva da misgan
arsebobs misi sayovelTao Tenis wesi, romelic gansazR- Tavis Sekaveba (disociaciis am
klinikuri gansazRvreba. me- vravda Seuracxadobis far- tipis Sesaxeb SfoTviTi aSli-
tic, Seuracxadoba popula- glebs. am wesis mixedviT, dam- lobebis ganxilvisas visaub-
ruli kulturisa da samar- naSave ver unda „xvdebodes mis rebT). xSirad, magaliTad,
Tlebrivi sistemis cnebaa. mier ganxorcielebuli qmede- fobiebis mqone adamianebma
samarTalSi Seuracxadobis bebis xasiaTsa da kategorias; ician, rom oboba maT arafers
gaTvaliswinebis praqtika 1843 anda Tu xvdeba, ar unda ico- dauSavebs, magram ar xelewi-
wlidan iRebs saTaves, rode- des, rom rasac akeTebs, ar aris febaT misi danaxvisas panikuri
sac inglisSi deniel mak- swori.~ qcevisagan Tavis Sekaveba.

gv.582). diagnostikuri kriteriumi, cxadia, gamo- is garkveul diagnostikur kategorias~ (DSM-


iyeneba im homoseqsualebis mimarT, visac awuxebs IV-TR, 2000, gv.898). qvemoT moyvanilia ramdenime
es problema. magaliTi:
dabolos, DSM-is adreuli gamocemebis kri-  Boufee delirante. „aJitirebuli da agresi-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

tikosebs afiqrebdaT is faqti, rom fsiqo- uli qcevis moulodneli amofrqveva, SesamCnevi
logiuri aSlilobebis SemTxvevebSi yuradRebis dabneuloba da fsiqologiuri agzneba~ (gv.899);
miRma rCeboda kulturuli variaciebi. DSM-IV- aRniSnulia dasavleT afrikaSi, taitze;
TR-Si aSlilobaTa umravlesobis aRwera moicavs
informacias „specifikuri kulturuli maxasia-  Koro. „moulodneli da intensiuri SfoTva
Teblebis~ Sesaxeb. metic, danarTSi aRwerilia imis Taobaze, rom penisi (an, qalebis SemTxvevaSi,
daaxloebiT 25-mde kulturasTan SeWiduli sasqeso bageebi da sarZeve jirkvlebi) mowydeba
sindromi: „ganmeorebiTi, normidan gadaxrili sxeuls, ramac SesaZloa sikvdili gamoiwvios~
qcevis adgilobrivad specifikuri paternebi (gv. 900); aRniSnulia samxreT da aRmosavleT
da Semawuxebeli gamocdileba, romelic SeiZleba aziaSi;
ukavSirdebodes, an ar ukavSirdebodes DSM-IV-  Taijin Kyofusho. „individis intensiuri
Seuracxadoba (Insanity) _ samarTlebrivi (ara SiSi imis Taobaze, rom individis sxeuli, sxeu-
klinikuri) aRniSvna im mdgomareobisa, romlis lis nawilebi an funqciebi arasasiamovno, samar-
drosac individi ganixileba, rogorc iuri- cxvino, an Seuracxmyofelia sxva adamianebi-
diulad Seuracxadi, an araqmediTi, arakom- saTvis Tavisi garegnobiT, suniT, saxis gamo-
616 petenturi.
fsiqikuri daavadebis Se- lod mas Semdeg uSveben, rac Txovnebs da, Sesabamisad,
saxeb aseTi mosazreba samar- eqspertebi daadgenen, rom sazogadoebis kargad infor-
Tlebriv standartebSic iqna isini aRar arian saSiSni. dapa- mirebulobisa mis Sesaxeb,
CarTuli, ramac imoqmeda timrebisgan gansxvavebiT, xSi- aseTi sarCelebi sakmaod
hinklis SemTxvevaSi. mis rad winaswar ar aris gansa- iSviaTia (Blau et al., 1993; Lym-
nafic msajulebs miaCndaT, zRvruli, Tu ra vadiT aTav- burner & Roesch, 1999). magaliTad,
rom hinkli ar akontrolebda seben individs fsiqiatriul erT-erTi kvlevis Sedegad
Tavis qcevas, romelic msaxiob dawesebulebaSi. rogor fiq- aRmoCnda, rom baltimorSi,
judi fosteris akviatebidan robT, hinklis SemTxvevaSi merilendSi 60 432 sabral-
momdinareobda. ramdenad darwmunebulni unda debo aqtidan mxolod 190-ma
gaanTavisufles Tu ara yofiliyvnen fsiqiatrebi da damcvelma (0.31%) Seitana Seu-
hinkli? _ araviTar SemTxv- fsiqologebi, rom hinklis racxadobis sarCeli da mxo-
evaSi. igi vaSingtonis olqis gamoSvebaze Tanxmoba gane- lod 8 maTgani (4.2%) iqna
wm. elizabetis fsiqiatriul cxadebinaT? dakmayofilebuli (Janofski et al.,
klinikaSi moaTavses da 2001 hinklis SemTxvevis Sede- 1996). amgvarad, mcirea alba-
wlamde iq imyofeboda. gad mravalma sasamarTlom Toba imisa, rom Tqven odesme
faqtobrivad, Seuracxadobis, Secvala Seuracxadobis dac- mogmarTaven TxovniT, rom
rogorc dacvis, sazoga- vis arsebuli standartebi: dajdeT nafic msajulTa
doebaSi arsebuli erT-erTi ZiriTadi mimarTuleba „Seura- skamze da gansajoT, meore
ZiriTadi araswori gageba cxadobis gamo udanaSaulod adamiani Seuracxadia Tu ara,
m k v l e l e b s Ta v i s u f l a d cnobis~ verdiqtis miRebis magram warmoidgineT, rom es
darCenis saSualebas aZlevs garTuleba iyo (Appelbaum, moxda. vTqvaT, Tqven jefri
(Caplan, 1992; Silver et al., 1994). 1994). iyo Tu ara es cvli- dameris saqmis ganxilvisas
Seuracxadobis sarCeliT iyaviT msajuli, romelic
lebebi aucilebeli? praqti-
udanaSaulod miCneul in- kanibaluri ritualebiT iyo
kuli motivebidan gamomdinare,
dividTa daaxloebiT 90% dakavebuli da romelic
pasuxi TiTqmis ueWvelad aris
fsiqiatriul klinikebSi Seracxadad cnes (msajulebma
„ara~. miuxedavad im didi
uaryves Seuracxadobis dacva).
xvdeba. hinklis SemTxvevis yuradRebisa, romelsac sain-
rogor imoqmeda am TavSi mi-
msgavs SemTxvevebSi indi- formacio saSualebebSi uT-
Rebulma informaciam Tqvens
videbs sazogadoebaSi mxo- moben Seuracxadobis mo-
mosazrebebze?

metyvelebiT an moZraobiT~ (gv. 903); aRniSnulia


fsiqologiuri

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


iaponiaSi.
aRvwerT ra fsiqologiuri aSlilobis Ti- aSlilobebis ZiriTadi
Toeul ZiriTad formas, mniSvnelovania gvax- tipebi
sovdes, rom erTsa da imave qcevas yvela kultura
ar miiCnevs erTnairad normalurad an paTo-
logiurad. mas Semdeg, rac aRvwereT paTologiuris
Sesaxeb msjelobis ZiriTadi farglebi, miva-
deqiT ZiriTad informacias _ iseTi ZiriTadi
Sejameba fsiqologiuri aSlilobebis mizezebsa da
fsiqologiuri aSlilobebis klasificirebis Sedegebs, rogoricaa SfoTva, depresia da Sizof-
mizania rogorc sxvadasxva aSlilobebis aRwe- renia. TiToeuli kategoriis SemTxvevaSi jer
risa da ganxilvis sayovelTaod miRebuli ste- aRvwerT, ras ganicdian Tavad daavadebuli
nografiuli enis uzrunvelyofa, ise _ etio- individebi da rogor aRiqvamen maT damkvir-
logiisa da mkurnalobis gegmis dadgena. DSM- veblebi. Semdeg ganvixilavT, Tu rogor xsnian
IV-TR warmoadgens yvelaze farTod gamoyenebad etiologiisadmi biologiuri da fsiqologiuri
saklasifikacio sistemas; mTeli informacia xuT midgomebi am aSlilobebis ganviTarebas.
RerZzea mocemuli. diagnostikuri kategoriebi arsebobs fsiqopaTologiis mTeli rigi sxva
droTa ganmavlobaSi ganviTarda, raTa sistema kategoriebi, romelTa ganxilvasac ver davuT-
ufro Tanmimdevruli da gamosadegi gamxdariyo. mobT dros, Tumca, qvemoT mocemulia maT Soris 617
yvelaze mniSvnelovanTa Sesaxeb mokle, Semaja- aris cnobili (morbidulobas daavadebis arse-
mebeli informacia. bobas uwodeben, komorbidulobas ki _ daavade-
baTa Tanaarsebobas). NCS-Si dadginda, rom
 nivTierebebis gamoyenebis aSlilobebi
individTa 56%-s, romelic Tvlida, rom aqvT
moicavs alkoholsa da qimiur nivTierebebze
erTi aSliloba, realurad erTdroeulad ori
damokidebulebasa da maT borotad gamoyenebas.
an meti aSliloba aReniSneboda. mkvlevrebma
nivTierebebis borotad gamoyenebis Sesaxeb
sxvadasxva fsiqologiuri aSlilobebis komorbi-
mravali sakiTxi cnobierebis mdgomareobebis
dulobis paternebis intensiuri Seswavla dai-
uaxloes konteqstSi ganvixileT (ix. Tavi 6).
wyes.
 somatoformul aSlilobebSi Sedis gaecnobiT ra sxvadasxva fsiqologiuri
fizikuri (somaturi) simptomebi, rogoricaa: darRvevebisaTvis tipur simptomebsa da gamocdi-
kidurebis paralizeba, an tkivilebi, fizikuri lebebs, gagiCndebaT grZnoba, rom zogierTi
mizezis gareSe. es kategoria moicavs isteriad maxasiaTebeli Tqvenc, yovel SemTxvevaSi
wodebul simptomebs. xandaxan mainc, an Tqvens irgvliv arsebul
 seqsualuri aSlilobebi seqsualuri romelime Tqvens nacnobsac axasiaTebs. Cven mier
Sekavebisa da disfunqciis problemebsa da aRwerili zogierTi aSliloba arc ise iSviaTad
deviantur seqsualur praqtikas moiazrebs. gvxvdeba, amitom gasakviri iqneba, Tu isini
sruliad ucxod mogeCvenebaT. bevrs axasiaTebs
 aSlilobebi, romlis diagnostireba,
adamianuri sisusteebi, romelTac konkretuli
Cveulebisamebr, CvilobaSi, bavSvobaSi, an
fsiqologiuri aSlilobis kriteriumTa nusxaSi
WabukobaSi xdeba, moicavs gonebriv Camor-
SexvdebiT. am msgavsebebis gacnobiereba xels
Cenilobas, komunikaciur aSlilobebs, rogori-
Seuwyobs paTofsiqologiis gagebas, magram unda
caa: enabluoba da autizmi.
gaxsovdeT, nebismieri aSlilobis diagnozi
 kvebis aSlilobebi, rogoricaa: anoreqsia mTel rig kriteriumebzea damokidebuli da
da bulimia, me-12 TavSia ganxiluli. fsiqikuri janmrTelobis gamocdil profesi-
onalebs saWiroebs. gTxovT, winaaRmdegoba
winamdebare TavSi SevafasebT im sixSires,
gauwioT cdunebas da ar gamoiyenoT axlad
ra sixSiriTac aReniSnebaT individebs calkeuli
SeZenili codna megobrebisTvis da ojaxis wevre-
fsiqologiuri aSlilobebi. monacemebi miRebu-
bisTvis paTologiuris diagnozis dasasmelad.
lia kvlevebidan, romelSic 20 000-ze meti
Cven dawvrilebiT ganvixilavT SfoTvasa da
adamiani monawileobda da, Sesabamisad, fsiqikuri
depresias da SedarebiT mokled visaubrebT
janmrTelobis Sesaxeb istoriebi populaciis
pirovnul aSlilobebsa da disociaciur aSli-
didi SerCevebidan aris miRebuli. diagramebSi
lobebze.
asaxulia sxvadasxva aSlilobebis gavrceleba
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

erTi Tvis, erTi wlis da mTeli cxovrebis


periodSi (Kessler et al., 1994; Regier et al., 1993a, 1993b).
citirebuli diagramebi da cxrilebi aRebulia SfoTviTi aSlilobebi
National Comorbidity Study-dan (NCS), romelSic 15- garkveul cxovrebiseul situaciebSi TiTo-
dan 54 wlamde 8 098 amerikeli monawileobda eul Cvengans ganucdia SfoTva an SiSi. Tumca,
(Kessler et al., 1994). miuxedavad imisa, rom am SerCevas zogierTi adamianisTvis SfoTva imdenad prob-
„mozrdilebad~ movixseniebT, unda aRvniSnoT, lemuri xdeba, rom efeqturad funqcionirebasa
rom masSi monawileobdnen mozardebi da ar da yoveldRiuri cxovrebiT tkbobaSi uSlis
monawileobdnen ufrosi asakis mozrdilebi. xels. dadgenilia, rom mozrdili mosaxleobis
aseve, aRsaniSnavia, rom xSir SemTxvevaSi erTsa TiTqmis 25%-s drodadro aReniSneba sxvadasxva
da imave individebs cxovrebis garkveul etapze SfoTviTi aSlilobebisTvis damaxasiaTebeli
erTdroulad erTze meti aSliloba aReniS- simptomebi (Kessler et al., 1994). TiToeul am
nebodaT. es fenomeni komorbidulobis saxeliT aSlilobaSi SfoTva gadamwyvet rols asrulebs,
komorbidi (Comorbidity) _ erTdroulad erTze Tumca, isini erTmaneTisgan gansxvavdebian
meti aSliloba. SfoTvis gancdis xarisxiT, SfoTvis simwvaviT/
618
panikuri aSliloba
generalizebuli SfoTviTi aSlilobisTvis
damaxasiaTebeli SfoTvis qronikulad arsebobi-
sgan gansxvavebiT, panikuri aSlilobis mqone
adamianebi ganicdian moulodneli, mwvave panikis
Setevebs, romelic mxolod ramdenime wuTi
SeiZleba grZeldebodes. es Setevebi intensiuri
daZabulobis, SiSis, an saSinelebis grZnobebiT
iwyeba. am grZnobebs Tan axlavs SfoTvis
fizikuri simptomebi, maT Soris TviTregu-
lirebadi hiperaqtiuroba (rogoricaa aCqarebuli
guliscema), Tavbrusxveva, gonebis dakargva da
xuTvis, an daxrCobis SegrZnebebi. Setevebi mou-
lodnelia im TvalsazrisiT, rom maT ar iwvevs
raime konkretuli situacia.
qvemoT mocemuli panikis Setevis dros gake-
siRrmiTa da misi gamomwvevi situaciebiT. Cven
Tebuli komentari dagexmarebaT imis SefasebaSi,
mimovixilavT ZiriTad kategoriebs, esenia: gene-
Tu ra sixSiriT ganicdis am aSlilobis mqone
ralizebuli SfoTviTi aSliloba, panikuri aS-
es pirovneba panikis Setevebs:
liloba, fobiuri aSliloba, obsesiur-kompul-
suri aSliloba da posttravmatuli stresis o, me ver gavakeTeb amas. veravin da-
aSliloba. mexmareba, veravin SeZlebs am grZnobis
gagebas. es hgavs grZnobas, romelic Txe-
midan fexis TiTebamde gagirbens sxeulSi
generalizebuli SfoTviTi aSliloba
da me mZuls es grZnoba. Zalze SeSinebuli
rodesac pirovneba drois umetes nawils, var... TiTqos vkvdebi, an raRac msgavsi
sul mcire, eqvsi Tvis manZilze, SfoTvaSi, an (Muskin & Fyer, 1981, gv.81).
nerviulobaSi atarebs, klinikosebi mas genera-
lizebuli SfoTviTi aSlilobis diagnozs panikuri aSlilobis diagnostireba maSin
usvamen. xSirad SfoTva specifikur cxovrebi- xdeba, rodesac individs aReniSneba panikis
ganmeorebiTi moulodneli Setevebi da, amas-

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


seul situaciazea fokusirebuli, rogoricaa:
ararealuri SfoTva finansebis, an sayvareli Tanave, intensiurad nerviulobs Semdgomi
adamianis kargad yofnis Taobaze. SfoTvis Setevebis ganviTarebis SesaZleblobaze.
gamoxatvis gzebi _ specifikuri simptomebi _
varirebs pirovnebidan pirovnebamde, magram SfoTviTi aSlilobebi (Anxiety disorder) _ fsiqi-
generalizebuli SfoTvis diagnozis dasmisaTvis kuri aSlilobebi, romelic xasiaTdeba fsiqo-
pacients, sul mcire, sami sxva simptomic unda logiuri agznebiT, daZabulobis grZnobiT da
TvalsaCino mizezis gareSe warmoqmnili inten-
aReniSnebodes, rogoricaa: kunTebis daZabuloba,
siuri daZabulobiT.
gadaRliloba, mousvenroba, susti koncentracia,
generalizebuli SfoTviTi aSliloba (Gener-
gaRizianebadoba, an Zilis problemebi.
alized anxiety disorder) _ SfoTviTi aSliloba,
generalizebuli SfoTviTi aSliloba fun- rodesac individi ganicdis SfoTvas an ner-
qcionirebis gauaresebas iwvevs, radganac SeuZ- viulobs specifikuri safrTxis an safrTxis
lebelia pirovnebis nerviulobis gakontro- momatni obieqtis ar- arsebobis pirobebSi, sul
leba, an gverdze gadadeba. SfoTvis wyaroebze mcire, eqvsi Tvis manZilze.
koncentrirebis gamo individi veRar uTmobs panikuri aSliloba (Panic disorder) _ SfoTviTi
sakmaris yuradRebas socialur Tu samsaxu- aSliloba, rodesac individi ganicdis mou-
reobriv valdebulebebs. am sirTuleebs aSli- lodnel mwvave panikur Setevebs, rac inten-
siuri daZabulobis, SiSisa, an saSinelebis
lobasTan dakavSirebuli fizikuri simptomebic
grZnobiT iwyeba.
erTvis Tan.
619
DSM-IV-TR-is mixedviT, panikuri aSlilobis Setevaze Tavdacvis mizniT. amis sapirispirod,
diagnostireba unda moxdes agorafobiis Tan- fobiis mqone adamians aReniSneba specifikuri
mxlebi arsebobis, an ararsebobis SemTxvevaSi. obieqtis, moqmedebis, an situaciis mdgradi da
agorafobia iseT xalxmraval adgilebSi, an araracionaluri SiSi, romelic moWarbebulo-
Ria sivrceSi yofnis ukiduresi SiSia, saidanac biTa da umizezobiT xasiaTdeba da realobas
gaqceva rTuli, an samarcxvino SeiZleba iyos. safrTxis momtanad aRaqmevinebs adamians.
agorafobiis mqone individebs, rogorc wesi, mraval adamians aSfoTebs obobebi, an gvelebi
aSinebT iseTi adgilebi, rogoricaa: _ xalx- (an mravalarCevniani testebic ki). es msubuqi
mravali oTaxebi, saseirno adgilebi, avtobusebi SiSebi ar aferxebs individTa yoveldRiur
da avtomagistralebi. maT xSirad eSiniaT, rom, saqmianobas. Tumca, fobiebi zegavlenas axdens
Tu saxlis gareT SeeqmnebaT garkveuli adaptaciaze, mniSvnelovan distress iwvevs da
sirTuleebi, rogoricaa Sardis Seukavebloba miznebis miRwevisaTvis aucilebel moqmedebebs
Sardis buStze kontrolis dakargvis gamo, an aferxebs. Zalze speficikurma, aSkarad SezRu-
panikis Setevis simptomebi, SeuZlebeli iqneba dulma fobiamac ki SeiZleba udidesi gavlena
daxmarebis miReba samarcxvino situaciaSi moaxdinos konkretuli individis cxovrebaze.
aRmoCndebian. es SiSebi zRudavs maT Tavisuf- DSM-IV-TR-Si fobiebis ori kategoriaa aRwerili:
lebas, ukidures SemTxvevebSi ki sakuTari socialuri fobiebi da specifikuri fobiebi
saxlebis patimrebad gadaiqcevian xolme. (ix. cxrili 15.2).
SeniSneT, Tu ratom aris dakavSirebuli socialuri fobia aris mdgradi da iraciona-
agorafobia panikur aSlilobasTan? panikis luri SiSi, romelic warmoiqmneba iseTi
Setevebis mqone zogierTi (magram ara yvela) sazogadoebrivi situaciis winaswar warmodge-
adamianisTvis momavali Setevis saSiSroeba _ nisas, romelSic individi SeiZleba sxvaTa
umweobis grZnoba misi dawyebisas _ SeiZleba dakvirvebis obieqti gaxdes. socialuri fobiis
sakmarisi gaxdes CaketilobisTvis. agorafobiis mqone adamians samarcxvino qcevis ganxorcie-
mqone pirovnebam SeiZleba datovos saxlis lebis eSinia. pirovneba acnobierebs, rom SiSi
usafrTxo garemo, magram TiTqmis yovelTvis moWarbebuli da safuZvels moklebulia, magram
ukiduresi SfoTvis TanxlebiT. SiSi mainc aiZulebs mas, rom Tavi aaridos
iseT situaciebs, sadac arsebobs sxvaTa dakvir-
vebis obieqtad gaxdomis SesaZlebloba.
fobiebi
socialuri fobia xSirad TviT-damakmayo-
SiSi aris racionaluri reaqcia obieqturad filebel winaswar ganWvretas gulisxmobs. in-
identificirebul garegan safrTxeze (rogoricaa
xanZari, an yaCaRoba quCaSi), ramac SeiZleba
agorafobia (Agoraphobia) _ iseT xalxmraval
aiZulos adamiani, rom gaiqces, an gadavides
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

adgilebSi, an Ria sivrceSi yofnis ukiduresi


SiSi, saidanac gaqceva SeiZleba rTuli, an
samarcxvino iyos.
SiSi (Fear) _ racionaluri reaqcia obieqturad
identificirebul garegan safrTxeze, ramac
SeiZleba aiZulos adamiani, rom gaiqces, an
gadavides Setevaze Tavdacvis mizniT.
fobia (Phobia) _ specifikuri obieqtis, aqtivobis,
an situaciis mdgradi da iracionaluri SiSi,
romelic moWarbebulobiTa da umizezobiT
xasiaTdeba; romelic realobas safrTxis
momtanad aRaqmevinebs adamians.
socialuri fobia (Social phobia) _ mdgradi da
iracionaluri SiSi, romelic warmoiqmneba
iseTi sazogadoebrivi situaciis winaswar
warmodgenisas, romelSic individi sxvaTa dak-
620
virvebis obieqti SeiZleba gaxdes.
cxrili
15.2
gavrcelebuli fobiebi
ZiriTadi tipebi sqesobrivi gansxvaveba gamovlenis tipuri asaki
socialuri fobiebi (raime damamcireblis
keTebis dros dakvirvebis obieqtad yofnis umravlesoba qalia mozardobis periodi
SiSi)

specifikuri fobiebi
cxovelebis tipi TiTqmis yvela qalia bavSvoba
katebi (ailurofobia)
ZaRlebi (kinofobia)
mwerebi (inseqtofobia)
obobebi (araknofobia)
gvelebi (ofidiofobia)
mRrRnelebi (rodentofobia)

bunebrivi garemos tipi


umravlesoba an TiTqmis bavSvoba
Stormebi (brontofobia) yvela qalia
simaRleebi (akrofobia)

sisxlis-infeqciis-dazianebis tipi
sisxli (hematofobia)
umravlesoba qalia nebismieri asaki
nemsebi (belonofobia)

situaciuri tipidaxuruli
sivrceebi (klaustrofobia) bavSvoba an 20-iani wlebis
TiTqmis yvela qalia
rkinigza (saidrodromofobia) Sua periodi

divids SeiZleba imdenad eSinodes sxvaTa Ta 11.3%-s aReniSneba specifikuri fobia (Magee
dakvirvebis obieqtad yofnisa da uaryofis, rom et al., 1996).
warmoqmnili SfoTva sakmarisi iyos aqtivobis
realurad gasauareseblad. maSinac ki, rodesac
obsesiur-kompulsuri aSlilobebi

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


socialuri fobiis mqone adamianebi warmate-
bulni arian socialur garemoSi, isini ar uSveben, SfoTviTi aSlilobebis mqone zogierTi
rom warmateba dadebiTad aisaxos maTze (Wallace & adamiani iketeba azrebisa da qcevebis specifikur
Alden, 1997). amerikel mozrdilTa 13.3%-s aReniSneba paternebSi.
socialuri fobia (Magee et al., 1996).
mxolod raRac erTi wlis win 17 wlis
specifikuri fobiebi Tavs iCenen zogierT
jimi mravalmxrivi niWiT dajildoebuli
sxvadasxva tipis obieqtebze, an situaciebze
da farTo interesebis mqone normaluri
reaqciis saxiT. rogorc naCvenebia 15.2 cxrilSi,
Wabuki iyo. Semdeg, TiTqmis erTbaSad,
specifikuri fobiebi dayofilia ramdenime
fsiqologiuri uunarobis gamo, martosul
qvetipad. magaliTad, cxoveluri tipis specifi-
gariyulad, socialuri cxovrebidan ga-
kuri fobiis mqone individs SeiZleba obobebze
moTiSulad iqca. kerZod, mas banaobis
hqondes fobiuri reaqciebi. TiToeul SemTxve-
akviateba (obsesia) ganuviTarda. aikviata
vaSi fobiuri reaqcia SemaSinebeli obieqtis
ra azri, rom WuWyiani iyo, ganurCevlad
realurad arsebobisas, an warmodgenisas war-
imisa, Tu ras SeigrZnobda, man drois udi-
moiqmneba. kvlevis mixedviT, amerikel mozrdil-
desi nawilis gatareba warmosaxviTi WuW-
specifikuri fobiebi (Specific phobias) _ fobiebi, yis CamobanaSi daiwyo. Tavdapirvelad da-
romlebic Tavs iCenen specifikuri tipis obi- banvis rituali mxolod dasvenebis dReeb-
eqtebze, an situaciebze reaqciis saxiT. sa da saRamoebs ikavebda, magram male am
621
qcevam imdenad daikava mTeli misi dro, moicavs dabanvis dauZlevel swrafvas, sinaTlis,
rom skolis mitovebasac ki aiZulebda. an sxva xelsawyoebis gamorTulobis gadamowmebas
da sagnebisa da sakuTrebis gadaTvlas.
jimi itanjeboda mdgomareobisgan, romelic
obsesiur-kompulsuri aSlilobis mqone in-
obsesiur-kompulsuri aSlilobis saxeliT aris
dividebi, sawyis periodSi mainc, ewinaaRmde-
cnobili (obsessive-compulsive disorder _ OCD), ro-
gebian kompulsiebs. simSvidis mdgomareobaSi
melic, monacemebis mixedviT, amerikel
ar vlindeba kompulsiebis arseboba, Tumca,
mozrdilTa 2.5%-s aReniSneba cxovrebis rome-
SfoTvis gaCenisTanave, dauZleveli xdeba
lime etapze (DSM-IV-TR). obsesiebi (akviatebebi)
daZabulobis Semcirebaze mimarTuli ritualuri
aris azrebi, xatebi an impulsebi (rogoric
kompulsuri qcevis Zala. tkivilis nawili, ro-
iyo jimis rwmena imis Sesaxeb, rom WuWyiani
melsac am fsiqikuri problemis mqone adamia-
iyo), romelic maTi gandevnis mcdelobisda
nebi ganicdian, obsesiebis iracionalurobis,
miuxedavad, mainc meordeba an narCundeba. ob-
an moWarbebulobis da maTi Semcirebis unaris
sesiebi ganicdeba, rogorc arasasurveli SeWra
arqonis gacnobierebiT gamowveuli frustra-
cnobierebaSi; isini suleluri, an autanelia
ciidan momdinareobs.
da miuRebelia im pirovnebisTvis, vinc ganicdis
maT. Tqven SeiZleba gqondeT garkveuli tipis
msubuqi obsesiebis gamocdileba, rogoricaa posttravmatuli stresis aSliloba
wvrilmani safiqralebis akviatebebi, vTqvaT, XIII TavSi warmogidgineT diskusia or qal-
„namdvilad Cavkete kari?~ an „gamovrTe Tu ara batons Soris, romlebic jer kidev ebrZodnen
gazqura?~ obsesiur-kompulsuri aSlilobis mqo- gaupatiurebis Sedegebs. saubari asaxavda ori
ne adamianTa obsesiuri azrebi gacilebiT metad qalbatonis mimdinare SfoTvas. erTi ambobda,
iZulebiTia, met distress iwvevs da SeiZleba rom „SiSisa da risxvis xangrZlivi periodi~
imoqmedos socialur da profesiul saqmiano- gaiara da esizmreboda, Tu rogor esxmodnen
baze. Tavs saerTo saZineblis win, megobrebi ki idgnen,
kompulsiebi (iZulebebi) ganmeorebiTi, mizan- uyurebdnen da ar fiqrobdnen dasaxmareblad
mimarTuli moqmedebebia (rogoric iyo jimis misvlas. meores, romelic sirbilis (varjiSis)
banaoba), romelic obsesiebze sapasuxod xor- dros gaaupatiures, isev eSinoda sirbilis
cieldeba garkveuli wesebis mixedviT, an ri- ganaxlebis: „yovelTvis, roca sarbenad mivdivar,
tualebis saxiT. kompulsuri qceva SiSis mudmivad meSinia. majiscema miormagdeba. cxadia,
momgvrel raime situaciasTan dakavSirebuli marto aRar davdivar sarbenad, magram SiSi jer
diskomfortis Sesamcireblad, an aRsakveTad isev rCeba~. am qalbatonebs posttravmatuli
xorcieldeba, magram is an mizanSeuwonelia, an stresis aSliloba (posttraumatic stress disorder _
_ aSkarad moWarbebuli. tipuri kompulsiebi PTSD) aqvT. es aris SfoTviTi aSliloba, ro-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

melic xasiaTdeba travmatuli movlenis ganmeo-


obsesiur-kompulsuri aSliloba (Obsessive-com-
rebadi mdgradi gancdebiT, Tanmxlebi distresis
pulsive disorder – OCD) _ fsiqikuri aSliloba,
romelic xasiaTdeba obsesiebiT, anu akviate- gamomwvevi mogonebebiT, sizmrebiT, halucinaci-
buli, ganmeorebadi azrebiT, warmodgenebiT ebiTa da disociaciuri xatebiT, anu e.w. fleS-
an impulsebiT, romelic meordeba da ewinaaR- beqebiT (flashbacks). individebs PTSD SeiZleba
mdegeba gandevnis mcdelobebs da kompulsiebiT, ganuviTardeT gaupatiurebaze, sicocxlisaTvis
anu ganmeorebadi, mizanmimarTuli moqmedebebiT, safrTxis momtan cxovrebiseul movlenebze, an
romelic garkveuli wesebis mixedviT, an ri-
Zlier dazianebaze, travmaze, anda stiqiur
tualebis saxiT xorcieldeba.
ubedurebaze reaqciis saxiT (Davidson et al., 1991;
posttravmatuli stresis aSliloba (Posttrau-
Kairbank et al., 1993; Foa & Riggs, 1995; Green, 1994).
matic stress disorder – PTSD) SfoTviTi aSliloba,
romelic xasiaTdeba travmatuli movlenis gan- adamianebs PTSD SeiZleba ganuviTardeT, rodesac
meorebadi mdgradi gancdebiT, Tanmxlebi di- Tavad arian travmis msxverplni, an rodesac
stresis gamomwvevi mogonebebiT, sizmrebiT, ha- xdebian msxverplis mowmeni. arsebobs albaToba
lucinaciebiTa da disociaciuri xatebiT/ imisa, rom PTSD-is mqone adamianebs amavdroulad
fleSbeqebiT (flashbacks).
622 sxva fsiqopaTologiebic aReniSnebodeT, rogo-
ricaa klinikuri depresia, nivTierebebis boro- ufro metad gavrcelebuli, vidre sxva safrTxe-
tad gamoyenebis problemebi da seqsualuri dis- ebis, magaliTad, eleqtroobis, SiSebi. vinaidan
funqciebi. mravali SiSi saerToa sxvadasxva kulturisTvis,
kvleva aCvenebs, rom amerikel mozrdilTa SemoTavazebul iqna mosazreba, rom evoluciuri
daaxloebiT 8% cxovrebis manZilze erTxel warsulis garkveul etapze garkveuli SiSebi
mainc avaddeba PTSD-iT (DSM-IV-TR, 2000). mTlia- zrdida Cveni winaprebis gadarCenis Sansebs.
nobaSi mTeli mosaxleobis daaxloebiT sami SesaZloa, evoluciur warsulSi adamianebs Tan-
meoTxedi ganicdis movlenas, romelic SeiZleba dayolili hqondaT seriozuli safrTxis ga-
travmatulad miviCnioT, rogoricaa: seriozuli momwvevi nebismieri ramis SiSi. am mzaobis hipo-
ubeduri SemTxveva, stiqiuri ubedureba an Tezis Tanaxmad, CvenSi mocemulia erTxel Sema-
fizikuri Zaladoba (Green, 1994). kolejis studen- Sineblad aRqmul stimulze swrafad da „daufiq-
tTa SerCevis 84%-ma aRniSna, rom gamocdilebaSi reblad~ reagirebis evoluciuri tendencia
hqondaT, sul mcire, erTi travmatuli movlena; (Ohman, 1986; Seligman, 1971); Tumca, es hipoTeza ar
daaxloebiT erTma mesamedma ki _ oTxi da meti xsnis im obieqtebze, an situaciebze reaqciis
aseTi calkeuli movlena daasaxela (Vrana & saxiT ganviTarebul fobiebs, romelTac evolu-
Lauterbach, 1994). miuxedavad imisa, rom mamakacebi ciuri istoriis manZilze ar hqoniaT gadarCe-
da qalebi Tanabari sixSiriT ganicdian travma- nisTvis mniSvneloba, rogoricaa, magaliTad,
tul movlenebs, qalebSi orjer metia PTSD-is nemsebis, manqanis tarebis an liftebis SiSi.
ganviTarebis albaToba, vidre mamakacebSi (Breslau SfoTvis simptomebis garkveuli medikamen-
et al., 1997). mamakacebisgan gansxvavebiT, qalebTan tebiT aRkveTis an, piriqiT, gamowvevis SesaZ-
gansakuTrebiT didia albaToba imisa, rom lebloba SfoTviT aSlilobebSi biologiuri
bavSvobaSi miRebuli travmis Sedegad ganvi- faqtoris rolis damadasturebel monacemebs
Tardes PTSD. mkvlevrebi jer kidev cdiloben iZleva (Holland et al., 1999; Klerman et al., 1994). maga-
am sqesobrivi gansxvavebis gagebas. liTad, gavixsenoT me-3 Tavidan, rom Tavis tvinSi
posttravmatuli stresis aSliloba Zalian GABA neirogadamtanis Semcvelobis Semcirebisas
arRvevs individis cxovrebas. rogor umklavde- adamianebi xSirad ganicdian SfoTvas. rogorc
bian mkvlevrebi PTSD-isa da sxva SfoTviTi me-16 TavSi vnaxavT, GABA-is Semcvelobaze moqmedi
aSlilobebis wyaroebis aRmoCenis rTul amoca- nivTierebebi warmatebiT gamoiyeneba SfoTviTi
nas? wyaroebis, mizezebis gagena fsiqologiuri aSlilobebis mkurnalobisas. mkvlevrebi isev
distresis Semsubuqebis imeds iZleva. agrZeleben am aSlilobebis Tavis tvinSi ar-

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


sebuli safuZvlebis sakvlevi teqnikebis Seqmnas
(Malizia, 1999). magaliTad, PET- skanirebam gamoavlina
SfoTviTi aSlilobebi: gansxvaveba panikuri aSlilobis mqone da sa-
mizezebi kontrolo jgufis individTa GABA receptorebis
rogor xsnian fsiqologebi SfoTviTi aSli- funqcionirebas Soris (Malizia et al., 1998). es
lobebis ganviTarebas? qvemoT ganxilul TiTo- gansxvavebebi SeiZleba panikuri aSlilobis
eul etiologiur midgomaSi (biologiuri, fsi- warmoqmnis axsnaSi dagvexmaros. MRI teqnikis
qodinamikuri, bihevioraluri da kognituri) saSualebiT OCD-s mqone pacientTa Tavis tvinSi
erTmaneTisgan gansxvavebul faqtorebze keTdeba gamovlenil iqna Zalze farTod gavrcelebuli
aqcenti. vnaxoT, Tu rogor Seaqvs TiToeul paTologiebi, kerZod, mielinizirebuli nervuli
maTgans Tavisi ganumeorebeli wvlili SfoT- boWkoebis gacilebiT naklebi raodenoba, vidre
viTi aSlilobebis bunebis garkvevaSi. normalur Tavis tvinSi (Jenike et al., 1996). mkvlev-
rebi dResdReobiTac cdiloben OCD-s simpto-
mebsa da Tavis tvinis paTologiebs Soris damo-
biologiuri kidebulebis gagebas.
sxvadasxva mkvlevrebs miaCniaT, rom SfoTvas dabolos, identuri da araidenturi tyupebis
biologiuri safuZvlebi aqvs. erT-erTi Teoria Seswavla SfoTviTi aSlilobis xuTi katego-
cdilobs axsnas, Tu ratom aris garkveuli riidan oTxisadmi midrekilebis genetikur safuZ-
fobiebi, vTqvaT, obobebis an simaRleebis SiSi, vels iZleva (Skre et al., 1993). magaliTad, identuri 623
tyupebis wyvilSi panikuri aSlilobis ganviTa- momdinare, sawyisi TemisTvis Tavis aridebis
rebis albaToba orjer metia, igive aSlilobis saSualebas warmoadgens.
araidentur tyupebTan ganviTarebis albaTo-
basTan SedarebiT. SfoTviTi aSlilobebis
bihevioraluri
erTaderT tips, romelsac ar gaaCnia genetikuri
faqtoris wvlilis damadasturebeli monacemebi, SfoTvis bihevioraluri axsnebi fokusirdeba
fobiebi warmoadgens, sadac garemos faqtorebi imaze, Tu rogor xdeba SfoTviTi aSlilobebis
ufro metad aris CarTuli. simptomebis gamomuSaveba da ganmtkiceba.
mkvlevrebi ar eZeben safuZvelSi myof aracnobier
konfliqtebs, an adreuli bavSvobis gamocdi-
fsiqodinamikuri lebebs, radganac SeuZlebelia am fenomenebis
fsiqodinamikuri modeli amodis daSvebidan, pirdapir dakvirveba. rogorc me-7 TavSi vnaxeT,
rom SfoTviTi aSlilobebis simptomebi war- bihevioristuli Teoriebi xSirad xsnian fobi-
sulis fsiqikuri konfliqtebidan, an SiSebidan ebis ganviTarebas, romelTac klasikurad gan-
momdinareobs. simptomebi fsiqologiuri tki- pirobebul SiSebad miiCneven. gavixsenoT patara
vilisgan individis dacvis mcdelobebs warmoad- alberti, romelsac jon vatsonma da rozali
gens. amgvarad, panikuri Setevebi aracnobieri reinerma TeTri virTxis SiSi ganuviTares.
konfliqtebis cnobierSi SeWris Sedegia. maga- bihevioraluri axsnis Tanaxmad, manamde neit-
liTad, davuSvaT, bavSvi cnobieridan gandevnis raluri obieqti, an situacia SemaSinebel gamoc-
saxlis rTuli garemodan gaqcevis survils. dilebasTan Sewyvilebis saSualebiT fobiis
Semdgom cxovrebaSi obieqtma, an situaciam, stimulad gadaiqceva. magaliTad, Tu deda bavSvis
romelic simbolizebuli saxiT gamoxatavs gvelTan miaxloebisas yviris gafrTxilebis
konfliqts, SeiZleba fobiis gaaqtiureba moax- niSnad, bavSvs SeiZleba gvelebis fobia Camou-
dinos. xidi, magaliTad, SeiZleba im gzis sim- yalibdes. am gamocdilebis Semdeg gvelebze
bolizacia iyos, romelic man unda gaiaros fiqrmac ki SeiZleba gamoiwvios SiSis talRa.
saxlis samyarodan gare samyaroSi gasasvlelad. fobias inarCunebs SfoTvis Semcireba/reduqcia,
amitom xidis danaxvam aracnobieri konfliqti rasac adgili aqvs SemaSinebeli situaciisTvis
SeiZleba cnobierSi amoitanos, rasac fobiebis- Tavis aridebis SemTxvevaSi.
Tvis damaxasiaTebeli SiSi da SfoTva mohyveba obsesiur-kompulsuri aSlilobis biheviora-
Tan. xidebisTvis Tavis arideba iqneba bavSvobaSi luri analizi aCvenebs, rom kompulsur qcevas
SeuZlia akviatebul (obsesiur) azrebTan dakav-
saxlSi miRebul gamocdilebasTan dakavSire-
Sirebuli SfoTvis Semcireba, riTic xdeba
buli SfoTvisgan Tavisuflad darCenis sim-
kompulsuri qcevis ganmtkiceba. magaliTad, Tu
boluri mcdeloba.
qals nagavze xelis mokidebiT mowamvlis
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

obsesiur-kompulsuri aSlilobebis SemTxveva-


(kontaminaciis) eSinia, xelebis dabana Seamci-
Si, obsesiuri qceva ganixileba, rogorc masTan
rebs SfoTvas, rac, Sesabamisad, ganmamtki-
dakavSirebuli, SemaSinebeli survilebis, an
cebelic iqneba. fobiebis msgavsad, obsesiur-
konfliqtebis mier warmoqmnili SfoTvis gada-
kompulsuri aSlilobebis SenarCuneba SfoTvis
nacvlebis mcdeloba. obsesiis, romelic sim-
Semcirebis, anu reduqciis saSualebiT xdeba,
bolurad akrZalul impulss gamoxatavs, Canac-
rac Tan sdevs kompulsur qcevebs.
vlebiT pirovneba garkveul Semsubuqebas aRwevs.
magaliTad, zemoT aRwerili jimis mier gancdili
WuWyis akviatebuli (obsesiuri) SiSi SeiZleba kognituri
seqsualurad aqtiurad yofnis survilsa da SfoTvis Taobaze kognituri mosazrebebi
sakuTari reputaciis „gaWuWyianebis~ SiSs Soris yuradRebas amaxvilebs im perceptul procesebsa
warmoqmnili konfliqtidan momdinareobdes. da ganwyobebze, romelmac SeiZleba daamaxinjos
kompulsuri saqmianoba, romelic mcire ritua- pirovnebis winaSe arsebuli safrTxis miseuli
luri moqmedebebis Sesrulebas gulisxmobs, Sefaseba. man SeiZleba an gadaafasos safrTxis
individisTvis, aseve, aracnobieri konfliqtidan xasiaTi an realuroba, an saTanadod ver
624
Seafasos safrTxisadmi efeqturad gamklavebis saidan
sakuTari SesaZleblobebi. magaliTad, socia-
viciT
luri fobiis mqone adamianma farTo auditoriis
winaSe sityviT gamosvlis win SeiZleba xeli SfoTvasTan dakavSirebuli sityvebis
Seuwyos SfoTvas: gadamuSaveba da panikuri aSliloba

ra moxdeba, Tu damaviwydeba, ra unda kognituri Teoriebis mixedviT, SfoT-


vTqva? sulelad gamovCndebi mTeli am viTi aSlilobebis mqone adamianebi moma-
xalxis winaSe. Semdeg ufro metad avner- tebul mgrZnobelobas unda avlendnen
viuldebi da gaoflianebas daviwyeb, xma safrTxesTan dakavSirebul cnebebze. pani-
amikankaldeba da kidev ufro sulelurad kuri aSlilobis mqone individebisTvis
gamovCndebi. roca ar unda mnaxon am am cnebebSi panikis Setevis fiziologiuri,
adamianebma am wuTidan, maT vemaxsovrebi, sxeulTan dakavSirebuli simptomebi Sedis,
rogorc suleli adamiani, romelic si- magaliTad, Tavbrusxveva, gonebis dakargva
tyviT gamosvlas cdilobda. da Sekavebuli sunTqva. panikuri aSli-
lobis mqone individebs mkvlevarTa jgufi
SfoTviTi aSlilobebis mqone adamianebs warudgenda sityvebis rogorc am katego-
TavianTi distresi xSirad gardauvali ubedu- rias, ise _ sakontrolo CamonaTvals (maga-
rebis maniSneblad miaCniaT. maTma reaqciam liTad, delikaturi, neli da megobruli)
SeiZleba Caketili wre Sekras: pirovnebas eSinia Zalze xanmokle drois, daaxloebiT wamis
ubedurebis, romelic SfoTvis momatebas iwvevs; 1/100-is ganmavlobaSi. cdis pirebs evale-
es ki, Tavis mxriv, amZafrebs SfoTvis SegrZnebas bodaT TiToeul cdaSi wardgenili si-
da ganamtkicebs pirovnebis SiSebs (Beck & Emery, tyvebis aRdgena. panikuri aSlilobis mqone
1985). cdis pirTa Sedegebi dardeboda sakon-
es kognituri axsna fsiqologebma SfoTvi- trolo jgufSi miRebul Sedegebs. kogni-
sadmi mgrZnobelobis gazomviT Seamowmes: indi- turi Teoriis hipoTezis mixedviT, mxolod
videbs sjeraT, rom iseT sxeulebriv simptomebs, panikuri aSlilobis mqone cdis pirebi
rogoricaa zedapiruli da xSiri sunTqva, an SeZlebdnen sxeulTan dakavSirebuli si-
gaxSirebuli guliscema, SeiZleba damRupveli tyvebis CamonaTvalidan ufro metis
Sedegebi mohyves. SfoTvisadmi maRali mgrZno- cnobas, vidre sakontrolo jgufSi. es
belobis mqone adamianebs axasiaTebT daTanxmebis hipoTeza dadasturda: panikuri aSlilobis

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


tendencia iseT debulebebze, rogoricaa _ mqone pacientebma sxeulTan dakavSirebuli
„rodesac vamCnev, rom guliscema mixSirdeba, kategoriidan 2.6-ze meti sityva icnes
vnerviulob, rom SeiZleba gulis Seteva damemar- maSin, roca janmrTelma sakontrolo
Tos.~ erT-erT kvlevaSi mkvlevrebi afasebdnen jgufma _ mxolod 0.7 sityva (Pauli et al.,
im studentTa jgufis mgrZnobelobas SfoT- 1997).
visadmi, romelic aSS-is sahaero akademiis kadet-
Ta ZiriTadi wvrTnis stresul kurss gadioda. kvlevis Sedegad, aseve, dadginda, rom SfoTvis
am studentTa daaxloebiT 20%-s, romelsac mqone pacientebi xels uwyoben SfoTvis Senar-
SfoTvisadmi mgrZnobelobis 90 procentilze Cunebas kognituri tendenciurobiT, rac wina
maRali maCvenebeli daudginda, xuTkviriani planze swevs da metad gamokveTils xdis
kursis ganmavlobaSi aReniSneboda panikis Seteva, SemaSinebel stimuls. es Sedegebi gvafiqre-
mTliani jgufis darCenili nawilis 6%-isgan binebs, rom SfoTvis mqone pacientebs, SesaZloa,
gansxvavebiT (Schmidt et al., 1997). es monacemebi yuradRebisa da informaciis gaSifvris ten-
gvafiqrebinebs, rom zogierT individs imis gamo dencia axasiaTebT, rac gansakuTrebiT zrdis
SeiZleba daemarTos panikis Seteva, rom igi SemaSinebeli stimulis SemCnevis albaTobas
sakuTar sxeulebriv agznebas SiSis mniSvnelo- maSinac ki, rodesac es stimuli mxolod wamis
bis mqoned miiCnevs. 1/100-s grZeldeba.

625
TiToeuli ZiriTadi midgoma SfoTviTi aSli-
lobebisadmi etiologiuri mozaikis mxolod
cxrili
15.3
nawils xsnis. TiToeuli mimarTulebiT mimdi- klinikuri depresiuli aSlilobis
nare gamokvlevebi naTels gaxdis mizezebs da,
maxasiaTeblebi
Sesabamisad, mkurnalobisken mimaval gzas. axla,
maxasiaTebeli magaliTi
rodesac ukve gvaqvs bazisuri codna SfoTviTi
aSlilobebis Sesaxeb, gadavideT paTologiuris disforiuli sevda, daTrgunuloba, uimedoba;
sami didi kategoriidan Semdegis ganxilvaze, ganwyobileba TiTqmis yvela Cveuli
saqmianobisadmi interesis an maTgan
romelsac, aseve, detalurad ganvixilavT. es siamovnebis miRebis unaris dakargva.
aris guneba-ganwyobilebis aSlilobebi. mada umadoba; mniSvnelovani kleba wonaSi.
Zili insomnia an hipersomnia (uZiloba an
moWarbebuli Zilianoba)
guneba-ganwyobilebis motoruli SesamCnevi Senelebuloba (motoruli
aqtivoba CamorCena) an agznebuloba.
aSlilobebi
danaSaulis usargeblobis gancda; TviT-gankicxva/
aucileblad geqnebodaT cxovrebaSi perio- gancda TviTgvema

debi, rodesac Tavs saSinlad daTrgunulad, an koncentracia azrovnebisa da koncentrirebis


Semcirebuli unari; gulmaviwyoba.
warmoudgenlad bednierad grZnobdiT. Tumca,
suicidi akviatebuli fiqri sikvdilis
zogierTi adamianis SemTxvevaSi ganwyobilebis Sesaxeb; suiciduri ideebi an
ukiduresi gamovlinebebi arRvevs maTi cxovrebis mcdelobebi.
normalur ritms. guneba-ganwyobilebis aSli-
loba warmoadgens emociur darRvevas, rogori-
caa Rrma depresia an depresia, romelic maniasTan wevaSi warumateblobis gamo. es sevdiani grZnobebi
monacvleobiT iCens Tavs. mkvlevrebma daadgines, mxolod erTi simptomia im simptomTa Soris,
rom mozrdilTa daaxloebiT 19%-s aReniSneba romelsac ganicdian klinikuri depresiuli
guneba-ganwyobilebis aSlilobebi (Kessler et al., aSlilobis mqone individebi (ix. cxrili 15.3).
1994). Cven aRvwerT or ZiriTad kategorias: kli- depresiis diagnozis mqone individebi erTma-
nikur depresiul aSlilobasa da bipolarul neTisgan arsebuli simptomebis siRrmiTa da
aSlilobas. xangrZlivobiT gansxvavdebian. Tu mravali maT-
gani cxovrebis garkveuli etapis mxolod ram-
denime kviris manZilze ebrZvis klinikur dep-
klinikuri depresiuli aSliloba resias, arseboben iseTebic, visTvisac es epizo-
depresias fsiqopaTologiaSi surdos analo- dur, an qronikul xasiaTs atarebs wlebis ganmav-
gad miiCneven, radganac Zalze xSirad emarTebaT lobaSi. guneba-ganwyobilebis aSlilobebis
gavrcelebis statistikis mixedviT, qalTa 21%-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

adamianebs da cxovrebis garkveul periodSi


TiTqmis yvela Cvengans ganucdia sruli aSli- sa da mamakacTa 13%-s cxovrebis ganmavlobaSi
lobisTvis damaxasiaTebeli niSnebi. ama Tu im erTxel mainc aReniSneba klinikuri depresia
periodSi nebismier Cvengans udardia da uglovia (Kessler et al., 1994).
sayvareli adamianis dakargva, an sevdiani da depresia uzarmazar fasad ujdeba Tavad daava-
ganawyenebuli yofila sasurveli miznis miR- debuls, mis ojaxsa da sazogadoebas. evropaSi
Catarebul erT-erT gamokvlevaSi gamovlinda,
rom rekurentuli depresiis mqone adamianebi
guneba-ganwyobilebis aSliloba (Mood disorder)
mTeli TavianTi mozrdili cxovrebis mexuTeds
_ guneba-ganwyobilebis darRveva, rogoricaa
Rrma depresia, an maniasTan adgilmonacvle klinikebSi atareben, xolo maTi 20% simptomebis
depresia. gamo sruliad araqmediTunariania da veRar
klinikuri depresiuli aSliloba (Major depres- axerxebs samuSaoze dabrunebas (Holden, 1986). aSS-
sive disorder) _ guneba-ganwyobilebis aSliloba, is fsiqiatriul klinikebSi yvela diagnosti-
romelic xasiaTdeba droSi ganfenili daT- rebul daavadebaTa umravlesobas depresia
rgunulobis intensiuri grZnobiT bipolaruli warmoadgens, magram jer isev miaCniaT, rom es
626 depresiis maniakaluri fazis gareSe. ar aris diagnostirebisa da mkurnalobis sruli
iZleva nebismier dapirebas da SeuZlia yvela-
fris darigeba-gaCuqeba.
semi kolejis 20 wlis studentia, romelsac
maniakaluri epizodis simptomebi aReniSneba:

bolo periodSi semi Tavs fantastiurad


grZnobda. mas imdeni energia hqonda, rom
TiTqmis arasodes sWirdeboda Zili da
igi sruliad darwmunebuli iyo, rom
skolaSi saukeTeso moswavlea. mas aner-
viulebda, rodesac vinme Zalze nela iq-
ceoda; maT ar SeeZloT misi monologebis
brwyinvalebis gageba da aravis xele-
wifeboda misi tempiT cxovreba. sems hqonda
finansebTan dakavSirebuli aRmafrTova-
nebeli ideebi da ver xvdeboda, ratom ar
cdilobdnen misi megobrebi mis gegmebSi
CarTvas.

rodesac mania Semcirebas iwyebs, semis msgavsi


adamianebi maT mier dauokeblobis periodSi
Seqmnili usiamovnebebisa da zianis gamosworebas
cdiloben. amgvarad, maniakaluri epizodi
TiTqmis yovelTvis Rrma depresiuli periodiT
suraTi. klinikuri depresiuli aSlilobis mqo- icvleba.
ne individTa naxevarze naklebi Tu iRebs raime bipolaruli aSlilobebisas guneba-ganwyo-
saxis profesiul daxmarebas (Regier et al., 1993b). bilebis darRvevebis xangrZlivoba da sixSire
pirovnebidan pirovnebamde varirebs. zogierT
bipolaruli aSliloba maTgans normaluri funqcionirebis xangrZlivi
periodebi aqvT, romelTac drodadro xanmokle
bipolaruli aSliloba xasiaTdeba Rrma dep-
maniakaluri, an depresiuli epizodebi wyvets,
resiuli periodebis maniakalur epizodebTan

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


Tumca arsebobs adamianTa mcire raodenoba,
monacvleobiT. maniakalur epizodSi pirovneba,
romelTac gansakuTrebiT ar gaumarTlaT da
rogorc wesi, uCveulod mxned da eqspansiurad
romelTa cxovrebaSi maniakalur epizodebs
iqceva da aseve grZnobs Tavs, Tumca, xandaxan
pirdapir klinikuri depresia cvlis, Semdeg
individis wamyvani ganwyobileba gaRizianeba-
isev maniakaluri faza brundeba da ase uwyvetad
doba ufroa, vidre aweuli guneba-ganwyobileba
viTardeba dausrulebeli cikli, romelic an-
da enTuziazmi, gansakuTrebiT ki maSin, roca
grevs da anadgurebs Tavad am aSlilobis mqone
igi ramenairad winaaRmdegobas grZnobs. mania-
adamianebs, maT ojaxebs, megobrebsa da Tanam-
kalur periodSi individi xSirad ganicdis
Sromlebs. maniakalur periodSi maT SeiZleba
moWarbebul TviTpativiscemas, an ararealur
rwmenas imisa, rom igi gansakuTrebul SesaZleb- bipolaruli aSliloba (Bipolar disorder) _ guneba-
lobebsa da Zalas flobs. individs SeiZleba ganwyobilebis aSliloba, romelic xasiaTdeba
depresiisa da maniis periodebis monacvleobiT.
aReniSnebodes Zilis moTxovnilebis mkveTri
Semcireba da SeiZleba Warbad iyos dakavebuli maniakaluri epizodi (Manic episode) _ bipo-
laruli aSlilobis komponenti, romelic
samsaxureobrivi Tu sxva socialuri, an siamov-
xasiaTdeba ukiduresi aRfrTovanebisa da usa-
nebis momtani saqmianobiT. Sepyrobilia ra ma-
zRvro eiforiis periodebiT, grandiozulobis
niakaluri ganwyobilebiT, individi avlens usa- grZnobebiTa da azrebiT, sakmarisi mizezis da
fuZvlo optimizms, midis usargeblo riskze, realuri pirovnuli SesaZleblobebis ar-
arsebobis pirobebSi
627
waagon mTeli danazogi, an ucnobebs guluxvi
saCuqrebi daurigon, rac gaamZafrebs danaSaulis
grZnobas Semdgom depresiul fazaze. bipola-
ruli aSliloba gacilebiT iSviaTia, vidre
klinikuri depresiuli aSliloba. is mozrdil-
Ta 1.6%-Tan aRiniSneba da Tanabrad nawildeba
mamakacebsa da qalebs Soris (Kessler et al., 1994).

guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
ra faqtorebi moqmedebs guneba-ganwyobilebis
aSlilobis ganviTarebaze? am kiTxvas biolo-
giuri, fsiqodinamikuri, bihevioraluri da
kognituri midgomebis poziciebidan davsvamT.
unda aRiniSnos, rom klinikuri depresiuli

15.3
aSliloba, misi gavrcelebulobis gamo, bi- suraTi
polarul aSlilobaze metad aris Seswavlili
da es garemoeba Cvens mimoxilvaSi aisaxeba. bipolaruli depresiis PET skanireba
PET skanireba maniakaluri frazis dros, depre-
biologiuri siulobasTan SedarebiT, cerebraluri glukozis
metabolozmis ufro maRal dones aCvenebs. zeda
garkveuli tipis kvlevebis Sedegebi guneba- da qveda rigze depresiul fazaSi myofi pacientis
monacemebia, Sua rigze ki _ maniakalur fazaSi
ganwyobilebis aSlilobebSi biologiur faq-
myofis.
torze migvaniSnebs. magaliTad, is faqti, rom
sxvadasxva nivTierebebiT SesaZlebelia mania- aSlilobiT avaddeba, arsebobs 67%-iani Sansi,
kaluri da depresiuli simptomebis Semsubuqeba, rom meore tyupiscalsac aRmoaCndes igive
imaze miuTiTebs, rom bipolaruli aSlilobis aSliloba. es monacemi mxolod 20%-s udris
or ukidures gamovlinebas Tavis tvinis gan- araidentur tyupebSi, romelTac ar aqvT iden-
sxvavebuli mdgomareoba udevs safuZvlad. ori turi genetikuri masala (Ciaranello & Ciaranello,
qimiuri agentis, serotoninisa da norepinef- 1991; Gershon et al., 1987). iReben ra mosazrebas gu-
rinis, Semcvelobis Semcireba depresias ukav- neba-ganwyobilebis aSlilobebis Tandayoli-
Sirdeba, momateba ki _ manias, Tumca, jerjerobiT lobis Sesaxeb, mkvlevrebi Taobidan Taobamde
ar aris aRmoCenili guneba-ganwyobilebis aS- am daavadebis gadacemaze pasuxismgebeli gene-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

lilobebis zusti bioqimiuri meqanizmi (Duman tikuri masalis konkretuli lokalizaciis


et al., 1997). mkvlevrebi PET skanirebas iyeneben adgilis dadgenas cdiloben.
maniakalur da depresiul fazebze Tavis tvinSi kvlevaTa erT-erT seria pensilvaniaSi emiSebis
cerebraluri glukozis (saqaridis saxeoba, Temis warmomadgenelTa bipolaruli aSlilobis
romelic energiis gamosanTavisufleblad gamoi- paternze iyo mimarTuli (Egeland et al., 1987). emiSebi
yeneba) metabolizmSi sxvaobis dasadgenad (ix. aseTi kvlevebisTvis idealuri monawileebi
sur. 15.3), magram aseTi gansxvavebebi ganwyobi- arian maTi didi ojaxebis, detaluri genea-
lebis ori mdgomareobis Sedegi ufro SeiZleba logiuri Canawerebis warmoebis, genetikurad
iyos, vidre mizezi. izolirebulobisa da maT Soris iseTi qceviTi
matulobs monacemebi imis Sesaxeb, rom faqtorebis iSviaTobis gamo, rogoricaa, alko-
guneba-ganwyobilebis aSlilobaze genetikuri holizmi da Zaladoba, (romelic zegavlenas
faqtorebi axdens gavlenas (McGue & Christensen, moaxdenda monacemebze). am religiuri seqtis
1997). tyupebis Seswavlam aCvena, rom, Tu iden- yvela 15 000 wevri XVIII saukunis dasawyisSi
turi tyupebidan erT-erTi guneba-ganwyobilebis evropidan migrirebuli 30 wyvilis STamoma-
628 valia. aris tendencia, rom bipolaruli depresia
fsiqologiuri aSlilobis erT-erTi tipis
gagebisadmi biologiuri midgomis TvalSisacemi
magaliTi depresiis uCveulo formis kvlevidan
modis. zogierT adamians regularulad eufleba
depresia zamTris TveebSi, gansakuTrebiT grZeli
skandinaviuri zamTris dros, rodesac dRe
xanmoklea (ix. sur. 15.4). guneba-ganwyobilebis
am darRvevas samarTlianad uwodes sezonuri
afeqturi aSliloba _ saa (anu SAD _ seasonal
affective disorder). mkvlevrebma Seqmnes Terapiuli
teqnika, romelic sruliad efeqturad amsubuqebs
SAD-s _ pacientebs sistematurad waredgine-
bodaT mkveTri TeTri manaTobeli sinaTle (Blehar
& Rosental, 1989). mkvlevrebi amtkiceben, rom
sinaTliT Terapias SeuZlia zegavlena moax-
dinos neirogadamtan serotoninze, romelic,
rogorc zemoT aRiniSna, depresiis gamomwvev
faqtorad aris miCneuli.

saidan
Taobebis manZilze gamovlindes zogierT, magram
ara yvela ojaxSi. es kanonzomiereba mkvlevrebs viciT
aSlilobis mqone da misgan Tavisufali indi-
serotonini da sezonuri afeqturi
videbis genetikuri masalis uSualod Sedarebis
aSliloba (saa)
saSualebas aZlevs. miuxedavad imisa, rom naad-
revi aRmoCnda „bipolaruli genis~ identifi- saa-is mqone pacientebi yovel saRamos,
cirebaSi warmatebis Sesaxeb pirveli moxsene- sakuTar saxlSi sinaTlis Terapiis _
bebi (Kelsoe et al., 1989), mkvlevrebi ar kargaven mkveTri manaTobeli sinaTlis orsaaTian
optimizms da Tvlian, rom es Sedarebebi moitans kurss gadiodnen. mxolod is pacientebi
im codnas, romelsac eZieben (Berrettini et al., 1997; (14-dan 12 pacienti) monawileobdnen kvle-
Ginns et al., 1992; Kelsoe et al., 1993).

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi

suraTi
15.4
sezonuri afeqturi aSliloba
sezonuri afeqturi aSlilobis mqone individebs depresiis simptomebi xanmokledRian sezonebze aReniSnebaT.
diagramaze mocemulia maRali ukuproporciuli mimarTeba depresiis SemTxvevebsa (nawili A) da dRis
sinaTlis xangrZlivobias (nawili B) Soris 629
gankicxvis wyaros. es risxva bavSvobis gansakuT-
vis meore etapSi, romelTac sinaTlis
rebulad Zlier da damokidebul urTierTobas
Terapiam SedarebiT Seumsubuqa mdgomare-
ukavSirdeba, rogoricaa, magaliTad, mSoblisa
oba. am etapze mowmdeboda hipoTeza imis
da Svilis urTierToba, sadac ar xdeba
Sesaxeb, rom sinaTlis Terapia zegavlenas
pirovnebis moTxovnilebebisa da molodinebis
axdens Tavis tvinSi serotoninis Semcve-
dakmayofileba. mozrdilobaSi gancdili dana-
lobaze. eqsperimentuli jgufis pacien-
kargi, realuri iqneba es Tu simboluri, aaqti-
tebi Tavis tvinSi serotoninis Semcve-
urebs mtrul grZnobebs, romelic axla ukve
lobis Semcirebaze mimarTul dietaze
pirovnebis egoze miemarTeba da Sedegad depre-
dasves; sakontrolo jgufis pacientebs
siisTvis damaxasiaTebel TviTgankicxvas iwvevs.
ki serotoninis Semcvelobis SesanarCune-
beli dieta daeniSnaT. eqsperimentuli
jgufis pacientebs saa-is simptomebis re- bihevioraluri
cidivi aReniSnaT, sakontrolo jgufis
depresiis fesvebis aracnobierSi Ziebis
pacientebs ki _ ara. es faqti gvafiqre-
nacvlad, bihevioraluri midgoma pirovnebis mier
binebs, rom sinaTlis Terapia Tavdapir-
miRebuli dadebiTi da uaryofiTi ganmtkicebis
velad pasuxismgebeli iyo serotoninis
raodenobis efeqtze amaxvilebs yuradRebas
Semcvelobis aRdgenaze, ramac pacientebs
(Lewinsohn, 1975; Lewinsohn et al., 1985). am Tval-
aradepresiuli afeqtis gancdis saSualeba
sazrisis mixedviT, depresiuli grZnobebi maSin
misca, anu Tavidan aacila depresiuli
viTardeba, rodesac individi garemodan arasak-
simptomatika (Neumesiter et. al., 1997).
maris dadebiT ganmtkicebasa da bevr sasjels
iRebs danakargis, an raime sxva mniSvnelovani
cxovrebiseuli cvlilebebis Semdeg. sakmarisi
Tqven, SesaZloa, moeliT, rom adamianebma
dadebiTi ganmtkicebis gareSe pirovneba sevdiani
wamlebi unda miiRon Tavis tvinSi neiro-
da gulCaTxrobili xdeba. sevdianobis mdgomare-
gadamtanebis moqmedebaze gavlenis mosaxdenad
obas dasawyisSi sxvaTa mxridan momatebuli
(zogierT maTganze me-16 TavSi visaubrebT), Tumca,
yuradReba da TanagrZnoba ganamtkicebs (Biglan,
es kvleva aCvenebs, rom sinaTlis Terapias
1991), Tumca, Cveulebisamebr, Tavidan TanagrZno-
iseTive efeqti SeiZleba hqondes, rogorc
biT ganmsWvalul megobrebs Rlis depresiuli
zogierT fsiqoaqtiur wamals. mkurnalobis
pirovnebis uaryofiTi guneba-ganwyobileba da
orive saxeoba _ medikamenturi, an sinaTlis
damokidebulebebi da mas Tavs arideben. es
Terapia _ ganamtkicebs mosazrebas aSlilobis
etiologiaSi biologiuri wonasworobis dar- reaqcia spobs dadebiTi ganmtkicebis erT-erT
Rvevis rolis Sesaxeb. amave dros, Tu SAD-is wyaros da pirovneba ufro metad iZireba
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

aRwerilobaSi sakuTar Tavs icnobT, gaerkvieT depresiaSi. kvleva, aseve, aCvenebs, rom depresiul
sakuTar Tavsa da am problemaSi. adamianebs dadebiTi ukukavSiris verSefasebisa
axla vnaxoT, damatebiT ras gacnobebT guneba- da uaryofiTi ukukavSiris gadafasebis tendencia
ganwyobilebis aSlilobebis warmoSobis Sesaxeb axasiaTebT (Kennedy & Craighead, 1988; Nelson &
sami ZiriTadi fsiqologiuri midgoma. Craighead, 1977).

fsiqodinamikuri kognituri

fsiqodinamikuri midgomis mixedviT, depre- kognituri midgomis farglebSi depresiis


siis ganviTarebaSi gadamwyvet rols aracno- Sesaxeb ori Teoria arsebobs. erTi Teoriis
bieri konfliqtebi da bavSvobidan momdinare mixedviT, aRqmis sqemebis Camoyalibebas uar-
mtruli grZnobebi asrulebs. froids depresiul yofiTi (negatiuri) kognituri sqema (ix. Tavi 5)
adamianebTan TviTkritikasa da danaSaulis ganapirobebs _ adamianebs uaryofiTi mosazre-
grZnobasTan uxdeboda Sejaxeba. mas miaCnda, bebi SeeqmnaT maT cxovrebaSi mimdinare im
rom Tavdapirvelad sxvaze, Semdeg ki sakuTar movlenebze, romelzec pasuxismgeblobas grZno-
630 Tavze mimarTuli risxva warmoadgenda am TviT- ben. meore, axsnis stilis Teoria miiCnevs, rom
ganviTarda kvlevidan, romelSic naCvenebi iyo
depresiismagvari simptomebi ZaRlebSi (mogvia-
nebiT ki, sxva saxeobebSic). seligmeni da maieri
(1967) ZaRlebze mtkivneuli da gardauvali
eleqtroSokiT zemoqmedebdnen: rac ar unda
eqnaT ZaRlebs, Sokisgan gaqcevis gza ar
arsebobda. ZaRlebs ganuviTardaT, rogorc
seligmenma da maierma uwodes, daswavlili
umweoba. daswavlili umweoba sami tipis defi-
citiT xasiaTdeba: motivaciuri deficitiT _
ZaRlebi ar Cqarobdnen cnobili moqmedebebis
dawyebas; emociuri deficitiT _ isini rigi-
dulni, gulgrilni, SeSinebulni da ubedurni
Candnen; kognituri deficitiT _ isini cudad
iTvisebdnen axal situaciebs. iseT situaciaSic
ki, sadac eZleodaT SokisTvis Tavis aridebis
SesaZlebloba, isini ar daiswavlidnen aseT
qcevas (Maier & Seligman, 1976).
seligmens miaCnda, rom depresiuli adamiane-
depresias iwvevs individis rwmena imisa, rom bic daswavlili umweobis mdgomareobaSi imyo-
igi sakmaod, an saerTod ver akontrolebs febian: isini elian, rom, rac ar unda gaakeTon,
sakuTari cxovrebis mniSvnelovan movlenebs. yvelaferi uSedego iqneba (Abramson et al., 1978;
TiToeuli am modelTagani xsnis depresiuli Peterson & Seligman, 1984, Seligman, 1975); Tumca, am
gamocdilebis zogierT aspeqts. ganvixiloT mdgomareobis warmoqmna didad aris damoki-
TiToeuli maTgani. debuli imaze, Tu rogor xsnis individi mis
aaron bekma (Aaron Beck, 1983, 1985, 1988), dep- cxovrebaSi mimdinare movlenebs. rogorc me-12
resiis wamyvanma mkvlevarma, ganaviTara kognituri TavSi iTqva, arsebobs axsnis stilis sami
sqemebis Teoria. bekis mixedviT, depresiuli ganzomileba: Sinagani-garegani (internaluri-
adamianebi sami tipis uaryofiTi kogniciiT eqsternaluri), zogadi-konkretuli (globa-
gamoirCevian, rasac igi depresiul kognitur luri-specifikuri) da ucvleli-cvalebadi

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


triadas uwodebs. esaa uaryofiTi Sexeduleba (stabiluri-arastabiluri). vTqvaT, fsiqologiis
sakuTar Tavze, mimdinare movlenebsa da moma- gamocdaze dabali Sefaseba miiReT. Tqven
valze. depresiul adamianebs axasiaTebT ten- gamocdis uaryofiT Sedegs Sinagan faqtors
dencia imisa, rom sakuTari Tavi garkveuli miawerT („me suleli var~), rac ufro dagasev-
TvalsazrisiT araadekvaturad, an naklovanad dianebT, vidre garegani faqtori („gamocda
aRiqvan, mimdinare movlenebs mouZebnon uar- namdvilad Zneli iyo~), ramac SeiZleba ganga-
yofiTi axsna da sjerodeT mtanjveli da sir- risxoT. Sedegis asaxsnelad Tqven SegeZloT
TuleebiT aRsavse momavlis. uaryofiTi az- inteleqtze metad cvalebadi Sinagani mdgo-
rovnebis paterni Crdilavs yvela gancdas da mareoba agerCiaT. nacvlad imisa, rom is Sinagani,
depresiis kidev erT maxasiaTebels qmnis. indi- ucvleli faqtorisTvis (sisulele) migeweraT,
vidi, romelic yovelTvis uaryofiT Sedegs moe- romelic zogad, anu Sors mimaval gavlenas
lis, ver iqneba motivirebuli raime miznis axdens, Tqven SemoifargleT fsiqologiis
miRwevaze, rasac Tan sdevs depresiis gamokveTili gamocdasTan an kursTan dakavSirebuli axsniT
maxasiaTebeli _ nebisyofis paralizeba.
daswavlili umweoba (Learned helplessness) _
axsnis stilis Teoriis mixedviT, romelic
zianis momtani stimulis arsebobis pirobebSi
martin seligmens (Martin Seligman) (ix. Tavi 12) reaqciis ar, qonis zogadi paterni, romelic
ekuTvnis, individebs sjeraT, sworad an mcdarad, xSirad Tan erTvis mdgomareobas, rodesac
rom ar SeuZliaT maTTvis mniSvnelovani individi ganicdis araSemTxveviTi, gardauvali
momavlis gakontroleba. seligmenis Teoria uaryofiTi stimulis zemoqmedebas.
631
(„me ar vvargivar fsiqologiis kursisaTvis~).
Sefasebis wakiTxviT; dabali TviTpati-
axsnis stilis Teoriis Tanaxmad, individebi,
viscemis mqone individebTanac gamovlinda
romlebic warumateblobas Sinagan, ucvlel da
uryofiTi ukukavSiris miRebisken midre-
zogad mizezebs miaweren, mowyvladni arian
kileba maSin, roca maRali TviTSefasebis
depresiisadmi. es prognozi mravalgzis dadas-
mqone individebi aSkarad dadebiT uku-
turda (Peterson & Seligman, 1984; Seligman, 1991).
kavSirs aniWebdnen upiratesobas. cxrili
depresiis orive kognituri TeoriisTvis
15.4 imasac aCvenebs, Tu ramdenad zustad
misaRebia mosazreba imis Sesaxeb, rom is stili,
miaCndaT TiToeul jgufs daxasiaTebebis
romliTac depresiuli adamianebi ganixilaven
dadebiToba da uaryofiToba.
sakuTar Tavsa da maT cxovrebaSi mimdinare
miaqcieT yuradReba, rom mxolod depre-
movlenebs, maT depresiul mdgomareobaSi am-
siul cdis pirebs sjerodaT, rom uaryo-
yofebs. magaliTad, adamianebs, zogadad, axa-
fiTi daxasiaTeba ufro zusti iyo (Giesler
siaTebT TviTdadasturebis, anu maTi me-
et al., 1996).
koncefciis Sesatyvisi informaciis moZiebis
tendencia (Swann, 1990, 1997). am tendencias uar-
yofiTi Sedegebi moaqvs depresiuli ada- Tqven SeiZleba moelodiT, rom depresiuli
mianebisaTvis. adamianebi „sakuTari Tavis amowevas~ Seecde-
bodnen dadebiTi ukukavSiris moZiebiT. es
eqsperimenti aCvenebs, rom, piriqiT, isini
saidan TavianTi depresiis Sesabamis informacias eZeben,
viciT romelic TiTqmis ueWvelad xels uwyobs
depresiis SenarCunebas.
TviTdadastureba da depresia me-16 TavSi vnaxavT, rom depresiis kognituri
mkvlevrebma erTmaneTisgan ganarCies Teoriebidan miRebulma codnam biZgi misca
individTa sami jgufi: erTi jgufi dep- Terapiis warmatebuli formebis Seqmnas. amJamad
resiuli iyo, meore jgufi _ aradepre- depresiis Seswavlis ori sxva mniSvnelovani
siuli, magram xasiaTdeboda dabali TviT- aspeqti arsebobs: didi gansxvaveba mamakacebsa
pativiscemiT da mesame jgufi, romelic, da qalebSi depresiis gavrcelebaSi da kavSiri
aseve, aradepresiuli iyo da xasiaTdeboda depresiasa da suicids (TviTmkvlelobas) Soris.
maRali TviTpativiscemiT. TiToeuli jgu-
fis cdis pirebma interviusTvis mosamza-
debel etapze mTel rig kiTxvarebze gasces
cxrili
15.4
pasuxi. interviuze cdis pirebs uTxres, TviTangariSi da depresia
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

rom am kiTxvarebs orma studentma gasca


pasuxi da TiToeulze daiwera „pirovnebis depre- dabali TviT- dabali TviT-
siuli pativiscema pativiscema
daxasiaTeba~, rasac win uZRvoda sruli
pirovnuli Sefaseba. realurad, cdis pirebs negatiuri
Sefasebis
miawodes erTi da igive daxasiaTeba _ erTi 82 64 25
amorCevis
dadebiTi („es pirovneba kargad damkvid-
procenti
rebuli, TviTdarwmunebuli da bednieria~ arCeuli
da a.S.) da erTi uaryofiTi („es pirovneba daxasiaTebis
ubeduria, daurwmunebelia, arakomfor- sizuste *
tulad grZnobs Tavs sxvebTan~ da a.S.). •dadebiTi 5.67 6.60 9.70
daxasiaTeba
cdis pirebs moeTxovebodaT, amoerCiaT, Tu
•uaryofiTi
romel srul Sefasebas waikiTxavdnen. 7.89 6.48 2.45
daxasiaTeba
Sedegebi 15.4 cxrilSia mocemuli. rogorc •Sereuli -2.22 0.12 7.25
xedavT, depresiuli cdis pirebi araTa-
*sizustis reitingi 11-qulian skalaze gakeTda misi
nabrad iyvnen dainteresebulni uaryofiTi saerTod ararsebobidan (1) maqsimalur (11) sizustemde.
632
gamokvlevebi miuTiTebs, rom depresiis mizezi
depresia: sqesTa Soris SeiZleba faqtorTa rTuli kombinacia iyos da
gansxvavebani rom „normaluri~ qcevidan depresiisken mravali
depresiis kvlevis erT-erTi centraluri gza midis.
sakiTxia is, Tu ratom emarTebaT qalebs
depresia mamakacebze orjer xSirad. suzan nolen-
suicidi
hoeqsemas (Susan Nolen-Hoeksema, 1990; Nolen-Hoeksema
et al., 1999) gonebamaxviluri SemoTavazeba Seexeba „gadarCenisa da warmatebis miRwevis survili
reaqciis stils, romliTac mamakacebi da qalebi damsxvreuli da ganadgurebulia... dgeba dro,
uaryofiT guneba-ganwyobilebaze dgebian. am rodesac yvelaferi kargavs brwyinvalebas,
mosazrebis mixedviT, rodesac qalebi ganicdian rodesac ikargeba imedis sxivi~ (Shneidman, 1987,
sevdas, maT TavianTi grZnobebis SesaZlo gv.57). suicidaluri axalgazrda mamakacis am
mizezebze fiqrisken midrekileba axasiaTebT; sevdian gamonaTqvamSi nebismieri fsiqologiuri
mamakacebi ki, piriqiT, aqtiurad cdiloben aSlilobis ukiduresi Sedegi _ suicidia (TviT-
depresiuli grZnobebis Tavidan moSorebas sxva mkvleloba) asaxuli. miuxedavad imisa, rom
rameze yuradRebis gadataniT, an fizikuri depresiul adamianTa umravlesoba ar iklavs
saqmianobebis wamowyebiT, romlis drosac aRar Tavs, analizi aCvenebs, rom mTlianad ganxor-
fiqroben mimdinare emociur mdgomareobaze. am cielebul TviTmkvlelobaTa 50-80% depresiul
modelis Tanaxmad, qalebisTvis damaxasiaTebeli adamianTa mier ganxorcielebul mcdelobebze
metad Cafiqrebuli, gansjiTi (ruminative) reaqciis modis (Shneidman, 1985). mTlianad aSS-is mosax-
stili, TavianT problemebze akviatebulad leobaSi oficialurad TviTmkvlelobad miCneul
fiqris tendencia zrdis maT mowyvladobas sikvdilTa raodenoba daaxloebiT 30 000-s
depresiisadmi (Butler & Nolen-Hoeksema, 1994). kog- Seadgens. miaweren ra mraval TviTmkvlelobas
nituri midgomis Tanaxmad, uaryofiT ganwyo- ubedur SemTxvevebs, an sxva mizezebs, realuri
bilebaze yuradRebis gamaxvileba aZlierebs raodenoba, albaT, ufro metia. miuxedavad imisa,
fiqrs uaryofiTi movlenebis Sesaxeb, rac, Tavis rom TviTmkvleloba aSS-is yvela asakis mosaxle-
mxriv, zrdis uaryofiTi grZnobebis raodenobasa obaSi sikvdilianobis merve wamyvani mizezia,
da/an intensiurobas. kvleviT dasturdeba, rom SemTxvevaTa mesamedi 15-dan 24 wlis asakamde
individebSi, romlebic zogadad msjeloben, adamianebze modis (Murphy, 2000). TiToeul ganxor-
fiqroben depresiaze, ufro mosalodnelia mwvave cielebul TviTmkvlelobaze 8-20 suicidaluri

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


depresiuli epizodebis ganviTareba (Just & Al-
loy, 1997; Nolen-Hoeksema et al., 1993). qalTa da
mamakacTa Soris reaqciis stilis mixedviT
arsebuli gansxvaveba qalebs bavSvobaSi
depresiis ganviTarebis didi risks uqmnis (Nolen-
Hoeksema & Girgus, 1994).
amerikis fsiqologTa asociaciis iniciativiT
depresiisas sqesobrivi gansxvavebebis kvlevis
gadasinjvam aCvena, rom depresiis maRali riski
qalebSi SeiZleba gagebul iqnes mxolod,
rogorc mTeli rigi fsiqologiuri, socialuri,
ekonomikuri da biologiuri faqtorebis ur-
TierTqmedebis Sedegi (McGrath et al., 1990). mraval
kulturaSi zogierTi am faqtorTagani qalad
yofnis gamocdilebas ukavSirdeba, raSic moiaz-
reba qalebze fizikuri da seqsualuri Zala-
dobis, an siRaribeSi cxovrebisa da bavSvebisa
da asakovani mSoblebis momvlelis funqciebis
Semsruleblis ufro meti albaToba. aseTi 633
mcdeloba modis. kolejis 594 pirvelkurselTa upirveles yovlisa, Tavdasxma, cema, gaupatiureba
gamokvlevam aCvena, rom 26%-s nafiqri hqonda an dapatimreba. metic, homoseqsuali da lesbo-
TviTmkvlelobaze ukanaskneli 12 Tvis manZilze, seli mozardebi ufro meti riskis winaSe dganan,
2%-ma realurad scada Tavis mokvla amave pe- vidre danarCenebi (Radkowsky & Siegel, 1997; Remafedi,
riodSi, 10%-s ki cxovrebis garkveul periodSi 1999). suicidis aseTi maRali sixSire ueWvelad
ganxorcielebuli hqonda Tavis mokvlis mcde- asaxavs homoseqsualuri orientaciisadmi Seda-
loba (Meehan et al., 1992). vinaidan depresias qaleb- rebiT nakleb socialur mxardaWeras. TviTmkvle-
Si ufro xSirad vxvdebiT, ar aris gasakviri, loba ukiduresi reaqciaa, romelsac gansakuT-
rom qalebi Tavis mokvlas samjer ufro xSirad rebiT maSin aqvs adgili, rodesac mozards ar
cdiloben, vidre mamakacebi; Tumca, mamakacebis SeuZlia sxvebisaTvis daxmarebis Txovna.
mier ganxorcielebuli mcdeloba ufro xSirad mozardTa suicidi aris ara imwuTieri ze-
aris warmatebuli. am gansxvavebas iwvevs is gavlenis Sedegad, impulsurad ganxorcielebuli
faqti, rom mamakacebi ufro xSirad iyeneben aqti, aramed, Cveulebisamebr, Sinagani areu-
cecxlsasrol iaraRs, qalebi ki mimarTaven lobisa da garegani usiamovnebebis periodis
naklebad mtkivneul saSualebebs, rogoricaa, finaluri stadia. suicidis axalgazrda msxver-
magaliTad, saZile abebi (Berman & Jobes, 1991). plTa umravlesoba acnobebs sxvebs, an wers
bolo aTwleulebis erT-erT sagangaSo socia- Tavisi ganzraxvis Sesaxeb. amrigad, TviTmkvle-
lur problemas mozardTa suicidi warmoadgens. lobis Sesaxeb saubari yovelTvis seriozulad
yovel cxra wuTSi erTi mozardi cdilobs unda iqnes miRebuli (Marttunen et al., 1998).
Tavis mokvlas da yovel 90 wuTSi mcdeloba suiciduri azrovnebisa da gancdebis amocnoba,
warmatebulia. yovel kviraSi 1 000 mozardis ramac SeiZleba warmoqmnas, an gaaZlieros aseTi
mier Tavis mokvlis mcdelobidan 125 aRwevs destruqciuli azrebi, pirveli nabijia preven-
mizans. 1960 wlidan amerikel mozardebSi ciis mimarTulebiT. fsiqologi edvin Sneidmeni
TviTmkvlelobis sixSire 200-dan 300%-mde gaizar- (Edwin Shneidmen, 1999), romelmac 40 weliwadi
da (Garland & Zigler, 1993). Tavgamodebuli mcdelobe- miuZRvna suiciduri tendenciebis mqone
bisda miuxedavad, mozard vaJebSi oTxjer metia adamianebis Seswavlasa da mkurnalobas, askvnis,
warmatebuli suicidis SemTxvevebi, vidre mozard rom „suicidi aRelvebuli da Seviwroebuli
gogonebSi (Bingham et al., 1994). sainteresoa, rom gonebis mier autaneli da dausrulebeli tki-
afrikuli warmoSobis amerikelebis orive sqesis vilis pirobebSi ganxorcielebuli Tavganwir-
mozardebSi gacilebiT naklebia TviTmkvle- vis aqtia... faqtia, rom Cven SegviZlia tkivilis
lobis sixSire, TeTrkanianebTan SedarebiT, daameba, uaryofili moTxovnilebebis dakmayo-
miuxedavad imisa, rom ar arsebobs am monacemebis fileba da suicidur azrovnebamde Seviwroebu-
zusti axsna (Bingham et al., 1994; Murphy, 2000). es lobis Semcireba~ (1987, gv.58). suiciduri
ganzraxvebis niSnebisadmi mgrZnobiaroba da
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

rasobrivi gansxvaveba mTeli cxovrebis manZilze


grZeldeba. monacemebis rasobrivma, sqesisa da sakmarisi Carevis uzrunvelyofa arsebiTia
asakis niSnis mixedviT Sedarebam aCvena, rom rogorc mozardi, ise mowifuli adamianebis
TviTmkvlelobis yvelaze maRali riskis winaSe sicocxlis gadasarCenad, romelTac sruli
TeTrkaniani mowifuli mamakacebi dganan, yvelaze TviTganadgurebis garda ver ipoves sirTulee-
mcire riskis winaSe ki _ afrikuli warmoSobis bisgan Tavis daRwevis sxva saSualeba.
amerikeli qalebi. miuxedavad imisa, rom, rogorc zemoT aR-
cxovrebis rogori stili ubiZgebs mozardebs vniSneT, TviTmkvlelobis sixSire, zogadad,
TviTmkvlelobis mcdelobisken? orive sqesis- araTeTrkanianebSi ufro dabalia TeTrkania-
Tvis winmswreb travmatul movlenas axlo nebTan SedarebiT, arsebobs erTi gansacvif-
urTierTobis rRveva warmoadgens (Gould et al., rebeli gamonaklisi: adgilobriv amerikel
1996). sxva mniSvnelovanma movlenebma, romelic mozardebSi TviTmkvlelobis sixSire xuTjer
sircxvilisa da danaSaulis grZnobas iwvevs, aRemateba mTeli mosaxleobis mozardebis
SeiZleba daTrgunos moumwifebeli ego da Sesabamis maCvenebels. suicidi TviTganadgure-
mozardma TviTmkvlelobis mcdeloba gana- baze mimarTuli qcevis erT-erTi formaa da
634 xorcielos. aseT movlenaTa ricxvSi Sedis, aSS-is adgilobriv amerikul TemebSi miRebuli
destruqciuli qcevis nawils warmoadgens Teatraluri pirovnuli aSliloba moWarbe-
(Strickland, 1997). adgilobrivi amerikeli fsi- buli emociurobiTa da yuradRebis ZiebiT xa-
qologi tereza lafroboizi (Teresa LaFromboise), siaTdeba. am aSlilobis mqone adamianebs yo-
romelic am problemas ikvlevda da profilaq- velTvis yuradRebis centrSi surT yofna da
tikisa da mkurnalobis strategiebi ganaviTara, Tu ver aRweven amas, yuradRebis misapyrobad
Tavis tomSi mozardTa suicidis socialur raime araadekvaturis gakeTeba SeuZliaT. isini
mizezebze saubrobs. farTod gavrcelebul didi TeatralurobiT ayeneben TavianT mo-
siRatakesa da umuSevrobasTan erTad, suicidis Txovnebs, Tumca, naklebad interesdebian uku-
sixSires ganapirobebs „ojaxebis ngreva, sayovel- kavSiriT; amasTanave, umniSvnelo movlenebzec
Tao gaWirveba, didi raodenobis danakargebi moWarbebuli emociurobiT reagireben.
(es SeiZleba iyos sikvdili, ojaxidan wasvla narcisuli pirovnuli aSlilobis mqone
an ganqorwineba), nivTierebebis borotad gamoye- adamianebi sakuTari mniSvnelobis moWarbebuli
neba, ojaxebis momatebuli aramdgradoba da grZnobiT, warmatebisa da Zalis fantaziebis
mniSvnelovani mzrunvelis dapatimreba~ (LaFrom- siWarbiTa da mudmivi aRtacebis obieqtad yofnis
boise, 1988, gv.9). garda amisa, adgilobriv ameri- moTxovnilebiT gamoirCevian. am adamianebs
kelebs sjeraT, rom sulier samyaroSi myof xSirad eqmnebaT problemebi pirovnebaTSoris
TavianT winaprebTan uwyveti kavSiriT cxovreba urTierTobebSi; maT aqvT tendencia, rom
gulisxmobs, rom sikvdili arc ise saSiSia. sxvebTan ormxrivi pasuxismgeblobis gareSe
Cven ukve mimovixileT fsiqopaTologiis ori gansakuTrebuli keTilganwyobis, uflebebis
ZiriTadi klasi: SfoTviTi aSlilobebi da gu- mqoned igrZnon Tavi da sxva adamianebi sakuTari
neba-ganwyobilebis aSlilobebi. sanam Sizofre- miznebisaTvis gamoiyenon. garda amisa, uWirT
niaze visaubrebdeT, mokled ganvixiloT pirov- sxvaTa grZnobebis SemCneva da Tanagancda.
nuli aSlilobebi da disociaciuri aSli- antisocialuri pirovnuli aSliloba gamoir-
lobebi. Ceva upasuxismgeblo, an ukanono qcevebis
xangrZlivi paterniT, romelic arRvevs socia-
lur normebs. Cveul qcevaTa rigSi Sedis
pirovnuli aSlilobebi sicrue, qurdoba da Cxubi. antisocialuri
pirovnuli aSliloba warmoadgens aRqmis, pirovnuli aSlilobis mqone adamianebs xSirad
azrovnebisa da qcevis xangrZliv (qronikul), ar scxveniaT da ar awuxebT sindisis qenjna
xist, araadaptur paterns, romelic seriozulad maT mier Cadenili zianismomtani qcevebis gamo.

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


auaresebs individis funqcionirebis SesaZleb- socialuri normebis darRveva cxovrebis ad-
lobas socialur da sxva garemoSi da SeuZlia reuli periodidan iwyeba, es SeiZleba iyos
mniSvnelovani distresis gamowveva. misi amoc- klasSi areulobebis gamowveva, CxubebSi CarTva
noba, Cveulebriv, siWabukis an adreuli mowifu- da saxlidan gaqceva. es moqmedebebi sxvaTa
lobis asakSi xdeba SesaZlebeli. pirovnuli uflebebisadmi gulgrilobiT gamoirCeva. anti-
aSlilobis mravali saxeoba arsebobs (DSM-IV- socialur pirovnul aSlilobas xSirad sxva
TR-Si mocemulia 10 sxvadasxva tipis pirovnuli paTologiebic axlavs Tan. magaliTad, erT-erT
aSliloba). Cven ganvixilavT oTx maTgans: para- kvlevaSi individTa daaxloebiT 25%-s, romelic
noidul, Teatralur, narcisul da antisocia- akmayofilebda opiumis borotad gamoyenebis
lur pirovnul aSlilobas. kriteriums, antisocialuri pirovnuli aSli-
paranoiduli pirovnuli aSlilobis mqone lobac daudginda (Brooner et al., 1997).
adamianebs maTTan kontaqtSi myofi pirovnebebis miuxedavad imisa, rom pirovnuli aSlilobebi
motivebisadmi undoblobis da eWvianobis ufro naklebad aris Seswavlili, vidre sxva
mdgradi paterni axasiaTebT. isini eWvoben, rom
sxva adamianebi maTTvis zianis miyenebasa da pirovnuli aSliloba (Personality disorder) _ aR-
motyuebas cdiloben. maT SeuZliaT sruliad qmis, azrovnebisa da qcevis qronikuli, xisti,
araadapturi paterni, romelic seriozulad
uwyinar situaciebs faruli usiamovno mniSvne-
auaresebs individis funqcionirebis SesaZleb-
loba mouZebnon; moelian, rom maTi megobrebi, lobas socialur da sxva garemoSi.
meuRle an mSoblebi uRalateben maT. 635
mel cdis pirTa mSoblebs aReniSnebodaT
antisocialuri pirovnuli aSliloba. es
monacemebi aSlilobaSi genetikuri faqto-
ris wvlilis Sefasebis saSualebas iZle-
oda. mkvlevrebma mimRebi ojaxebis cxov-
rebis pirobebis, garemoebebis Sesaxebac
moipoves informacia: interviuirebis saSua-
lebiT sazRvravdnen, Tu romeli cdis
pirebi gaizardnen mimReb mSoblebTan
araxelsayrel garemoSi; magaliTad, vis
hqonda qorwinebis, iuridiuli, nivTiere-
bebze, an alkoholze damokidebulebis
problemebi. es monacemebi antisocialur
pirovnul aSlilobaSi garemos wvlilis
Sefasebis SesaZleblobas iZleoda. Sede-
gebma aCvena, rom mniSvnelovani iyo orive
tipis zegavlena: aSlilobis mqone biolo-
giuri mSoblebis SvilebTan, an araxel-
sayrel garemoSi gazrdil cdispirebTan,
saSualod, ufro meti iyo antisocialuri
pirovnuli aSlilobis albaToba (Cadoret
et al., 1995).
tipis aSlilobebi, aris monacemebi, romelic
am aSlilobebSi genetikuri komponentis arse-
bobaze miuTiTebs (Livesley et al., 1993; Nigg & Gold- am Sedegebidan vxedavT, rom antisocialuri
smith, 1994). Tu pirovnuli maxasiaTeblebis pirovnuli aSlilobis ganviTarebis riskis wi-
Tandayolilobis Sesaxeb msjelobas gavixsenebT naSe pirovneba SeiZleba bunebam an aRzrdam,
me-14 Tavidan, ar unda gagvikvirdes, rom am genetikurma an garemos faqtorebma daayenos.
maxasiaTeblebis mqone aSlilobebic Tanda- amave dros, es aSliloba ar uviTardeboda im
yolilia. arsebobs pirovnuli aSlilobebis adamians, romlis mSoblebsac aReniSnebodaT
gamomwvev garemo pirobebze mimarTuli kvlevebic pirovnuli aSlilobebi, an romelic rTul
(Norden et al., 1995; Paris, 1997). ganvixiloT genetikisa garemo pirobebSi izrdeboda. mkvlevrebs kvlav
da garemos urTierTqmedebebi, romlebic antiso- surT imis garkveva, Tu ra ganapirobebs zogierTi
adamianis mowyvladobasa da zogierTis moqni-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

cialur pirovnul aSlilobas iwveven.


lobas.

saidan
viciT disociaciuri aSlilobebi
disociaciuri aSliloba aris identurobis,
genetika, garemo da antisocialuri mexsierebisa da cnobierebis integraciis dar-
pirovnuli aSliloba Rveva. adamianebisTvis mniSvnelovania, rom
mkvlevarTa jgufma Seadgina SerCeva, akontrolebdnen TavianT qcevas, anu emociebs,
sadac Sedioda 95 mamakaci da 102 qali, azrebsa da moqmedebebs. TviTkontrolis aR-
romlebic Svilad aiyvanes dabadebidan qmisTvis arsebiTia individualurobis SegrZneba
ramdenime dReSi. Sesabamis uwyebebSi dacu- _ me-s (self) sxvadasxva aspeqtebis SeTanxmebuloba
li monacemebi sakmaris informacias iZle- (konsistenturoba) da identurobis uwyvetoba
oda maTi biologiuri mSoblebis Sesaxeb, drosa da sivrceSi. fsiqologebs miaCniaT, rom
amitom mkvlevrebs SeeZloT daedginaT, ro- disociaciur mdgomareobaSi individebi gaurbian
636 sakuTar konfliqtebs SeTanxmebulobisa da
lilobaa, rodesac erT individSi arsebobs ori
an meti calkeuli pirovneba. yovel mocemul
momentSi erT-erTi maTgani dominanturia da
individis qcevas warmarTavs. disociaciuri
identobis aSliloba popularul enaze gaxle-
Cili pirovnebis saxeliT aris cnobili da
xandaxan mas SecdomiT Sizofreniasac (aSli-
loba, romelsac Semdeg nawilSi ganvixilavT
da vnaxavT, rom am dros pirovneba xSirad
uaresdeba, magram ar ixliCeba orad) uwodeben
xolme. dia-is SemTxvevaSi TiToeuli warmoqm-
nili pirovneba raime mniSvnelovani niSniT
originaluri me-s (self) sapirispiroa _ maT Soris
gansvlas eqneba adgili, Tu sawyisi pirovneba
sustia da seqsualurad mimzidveli, maSin erTi
pirovneba morcxvi, SeboWili iqneba, meore ki _
mfrTxali da seqsualurad gulubryvilo.
TiToeul pirovnebas Taviseburad ganumeorebeli
identoba, saxeli da qceviTi repertuari aqvs.
zogierT SemTxvevaSi yalibdeba mTeli rigi
sxvadasxva maxasiaTeblebisa, romelic pirovnebas
rTul cxovrebiseul situaciasTan gamklavebaSi
exmareba. qvemoT mocemulia nawyveti dia-is mqone
qalis „wamyvani~ pirovnebis angariSidan (Ma-
son, 1997, gv.44):

rogorc talRebi atrialebs okeanes


uwyvetobis daTmobis gziT da uaryofen sakuTari Signidan gareT da gadaalagebs wyals,
Tavis nawilebs. yovelgvari organuli disfun- sxvadasxva CvenTagani trialebs wreze, mo-
qciis ararsebobis pirobebSi fsiqologiuri dis da midis miqcevasaviT da miedineba
faqtorebiT gamowveul process, romelic zogjer mSvidad, zogjer _ mSfoTvared.

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


mniSvnelovani pirovnuli gamocdilebis davi- bavSvi aferadebs flomasterebiT. igi
wyebaSi mdgomareobs, disociaciur amnezias gverdze iweva da adgils administrators
uwodeben da is disociaciis erT-erTi magali- uTmobs, romelic bankis angariSs aTan-
Tia. fsiqologebma daiwyes monacemebis Segroveba
imis Sesaxeb, Tu ra xarisxiT SeiZleba axldes disociaciuri aSliloba (Dissociative disorder) _
Tan mexsierebis aseTi danawevreba (disociacia) pirovnuli aSliloba, romelsac axasiaTebs
bavSvobaSi seqsualuri da fizikuri Zaladobis identurobis, mexsierebisa da cnobierebis in-
SemTxvevebs (Spiegel & Cardena, 1991). mwvave/Rrma tegraciis darRveva.
travmis sxva tipebi, rogoricaa 1991 wels disociaciuri amnezia (Dissociative amnesia) _
oklendsa da berkliSi (kaliforniis Stati) mniSvnelovani pirovnuli gamocdilebis gax-
momxdari xanZari, romelmac 25 sicocxle Se- senebis unaris arqona, romlis mizezia fsiqo-
logiuri faqtorebi, yovelgvari organuli
iwira da milion dolarze meti zarali moitana,
disfunqciis arsebobis gareSe.
aseve iwvevs disociaciis simptomebs (Koopmen
et al., 1996).
disociaciuri identobis aSliloba (dia) (Dis-
sociative identity disorder – DID) _ disociaciuri
disociaciuri identobis aSliloba (dia) fsiqikuri aSliloba, rodesac erT individSi
(Dissociative Identity Disorder _ DID), warsulSi cnobi- arsebobs ori an meti calkeuli pirovneba;
li Sedgenili pirovnuli aSliloba (multiple warsulSi cnobili iyo, rogorc Sedgenili
personality disorder), disociaciuri fsiqikuri aS- (multiple) pirovnuli aSliloba.
637
xmebs. mcire xnis Semdeg mkvdari Cvili
iwevs win da umoZraod wevs iatakze. igi
cxrili
15.5
droebiT ase rCeba, magram aravis swydeba
Seuracxyofis Sesaxeb gamokiTxvis
guli _ es misi droa. cocxali Cvili
Sedegebi: disociaciuri identobis
xoxavs da Cerdeba mtverSi amogangluli.
aSlilobisa (DID) da depresiis
mzareuli sami dRis saWmels amzadebs da Sedareba
TiToeuls calke paketSi alagebs _ Cven kiTxvaris debuleba DID (%) depresia (%)
yvelas sxvadasxva midrekilebebi, mis-
wrafebebi da antipaTiebi gvaqvs. SeSine- Seuracxyofis
SemTxveva 98 54
buli „me~ xmamaRla yviris, daWrili _
tipebi
kvnesis, mgloviare _ moTqvams. fizikuri 82 24
seqsualuri 86 25
SegiZliaT Tqveni Tavi daayanoT am qalis
fsiqologiuri 86 42
adgilze da warmoidginoT, rogori iqneba amdeni uaryofa 54 21
„pirovnebebis~ _ bavSvis, mkvdari Cvilis, co- yvela zemoT
cxali Cvilis, mzareulisa da a.S. _ erT TavSi CamoTvlili erTad 47 6
moTavseba? fizikuri da
seqsualuri 74 14
zogierT fsiqologs miaCnia, rom disocia- (N=355) (N=235)
ciuri aSlilobis mqone pirovnebis Semadgenili
pirovnebebis ganviTareba gadarCenis arsebiT
funqcias emsaxureba. dia-is msxverpli SeiZleba iyo dia-is mqone individTa gamocdilebasTan
ecemaT, daemwyvdiaT, an mietovebinaT im SedarebiT (Schultz et al., 1989). miuxedavad imisa,
adamianebs, visac, savaraudod, uyvarda igi; maT, rom es monacemebi da zemoT moyvanili pirov-
viszec imdenad iyvnen damokidebulni, rom ar nuli angariSebi eWvgareSea, mravali fsiqologi
SeeZloT maTTan SebrZoleba, maTgan wasvla da mainc skeptikurad uyurebs dia-is diagnozs
maTi SeZulebac ki. fsiqodinamikuri Tvalsaz- (Lilienfeld et al., 1999; Spanos, 1994). ar arsebobs sando
risis mixedviT, es msxverplebi danawevrebis monacemebi am aSlilobis gavrcelebis Sesaxeb
(disociaciis) saSualebiT simbolurad gaeqcnen (DSM-IV-TR, 2000). skeptikosebi xSirad gamoTqvamen
gadatanil saSinelebas. ufro Zlieri Sinagani masazrebas, rom Terapevtebs, visac „swamT~ dia-
xasiaTebis SeqmniT maT daicves TavianTi ego is arsebobis, SeuZliaT misi Seqmna _ es Tera-
arsebuli travmatuli situaciisagan. rogorc pevtebi TavianT pacientebTan, xSirad hipnoturi
wesi, dia-is msxverpls warmoadgenen qalebi, zemoqmedebisas, saTanado kiTxvebis dasmiT biZgs
romlebic bavSvobaSi, xangrZlivi periodis aZleven Semadgenili pirovnebebis „warmoqmnas~.
ganmavlobaSi fizikurad, an seqsualurad iqnen sxva fsiqologebs miaCniaT, rom sakmarisi
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

Zalze Seuracxyofilni mSoblebis, naTesavebis, monacemebi arsebobs dia-is diagnozis sasargeb-


an axlo megobrebis mier. erT kvlevaSi kiTxvaris lod, romelic aCvenebs, rom is ar aris mxolod
saSualebiT mopovebul iqna 448 klinikosis gulmodgine Terapevtebis mier Seqmnili pro-
monacemi, romelTac gamocdilebaSi hqondaT duqti (Gleaves, 1996). yvelaze uwyinari daskvna
disociaciuri identobis aSlilobisa da kli- Semdegi SeiZleba iyos: dia-is diagnozis mqone
nikuri depresiis (gamoiyeneboda Sesadareblad) adamianTa jgufSi zogi SemTxveva namdvilia,
SemTxvevebze muSaoba. rogorc 15.5 cxrilSia WerSmaritia maSin, rodesac zogierTi SemTxveva
naCvenebi, dia-is 355 SemTxvevaSi wamyvani ma- Terapevtisgan aris gaCenili.
xasiaTebelia Seuracxyofa, romelic TiTqmis
yvelasaTvis saerToa da romelsac adgili aqvs
3 wlis asakidan da aT welze metxans grZel- Sejameba
deba. miuxedavad imisa, rom 235 depresiul
SfoTviTi aSlilobebi xuT kategoriad iyofa:
pacientTanac aRiniSneboda Seuracxyofis xSiri
generalizebuli SfoTviTi aSliloba, panikuri
SemTxvevebi, es maCvenebeli mniSvnelovnad mcire
aSliloba, fobiebi, obsesiur-kompulsuri aSli-
638
fsiqologia XXI saukuneSi

marTla arsebobs Tu ara `internetomania~?

SegimCneviaT, rom imaze met axorcielebdes, rogorc aR- diagnozi. magaliTad, rogorc
dros atarebT internetSi, niSnulia DSM-IV-TR-Si. Tumca, vnaxeT, DSM-IV-TR-Si gansazR-
vidre „unda~ atarebdeT? me- internetze damokidebulobis, vrulia socialuri fobiis
gobrebTan internetis saSua- „internetomaniis~, Semo- kategoria. ufro miwanSewo-
lebiT saubari girCevniaT Tavazebuli diagnozis Sem- nili iqneboda, rom indi-
maTTan piradad urTierTobas? TxvevaSi gaugebaria, Tu vidisTvis, romelic zRudavs
internetze xarjavT dros, konkretulad romeli qcevaa sxva adamianebTan urTierTobas
romelsac sxva mniSvnelovan araadapturi im qcevaTa Soris, internet-urTierTobis sasar-
saqmianobas unda uTmobdeT, romelsac individi qselSi geblod, socialuri fobiis
rogoricaa gamocdebisTvis yofnis dros axorcielebs. diagnozi dagvesva da ara _
mzadeba an Zili? SeiZleba erT-erTi mkvlevris sityvebiT: „internetomaniis~. adamianebis
vTqvaT, rom Tqven damoki- „Tu zogierTi adamiani mija- mier internetis moWarbebulad
debuli (addicted) xarT inter- Wvulia internetze, mainc ra- gamoyenebis gzebi SeiZleba
netze? zea igi mijaWvuli?~ (Griffiths, warmoadgendes cnobili aSli-
ukanaskneli ramdenime wlis 1998, gv.72). lobebis simptomebs, Tumca,
manZilze „internetomaniis~ gadavxedoT im miznebs, ro- TavisTavad internetis Warbad
sakiTxs didi adgili eTmoba melsac emsaxureba individebis moxmareba ver kvalificirdeba,
popularul presaSi: es axali mier internetis gamoyeneba da rogorc aSliloba.
istoriebi qmnian (xSir Sem- mTeli rigi aqtivobebisa, rom- unda aRiniSnos, rom Cven
TxvevebSi) mozardi vaJis xats, liTac isini dakavebulni arian ar uarvyofT im faqtis arse-
romelic realuri samyaros xazze yofnisas. magaliTad, bobas, rom adamianTa mcire
adamianebTan kontaqtze uars adamianebi qselSi Sedian in- procenti internets pirov-
ambobs da chat-oTaxebisa da formaciis mosaZieblad, saTa- nuli, socialuri da profe-
MUD-is kiber-samyaroSi uCi- maSod da romantikuli an seq- siuli cxovrebisTvis saziano

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


nardeba. zogierT mkvlevars sualuri partniorebis sapov- gzebiT iyenebs. magaliTad,
aRmoCenili aqvs realuri nelad. SeuZliaT ki adamianebs, kvlevebi aCvenebs, rom adami-
SemTxvevebi, romelic Tan- damokidebulni gaxdnen miz- anebi, romlebic intensiurad
xvdeba sainformacio saSua- nebisa da aqtivobebis er- iyeneben internets, izoli-
lebebSi Seqmnil aseT xats. Tobliobaze, romelTac „in- rebulad da martosulad
maT „internetomaniis~ diag- terntomaniis~ diagnozs usa- grZnoben Tavs (Kraut et al., 1998;
nozi miusadages (magaliTad, dageben? Tu arsebobs inter- Nie & Erbring, 2000). Tumca, risi
Young, 1998). sxva mkvlevrebi netis gamoyenebis ufro spe- frTxilad SemoTavazeba da
ufro skeptikurni rCebian am cifikuri aspeqtebi, romelic gaazrebac gvsurs, aris mosaz-
diagnozis, rogorc fsiqopa- fsiqologiuri Seguebis prob- reba imis Sesaxeb, rom arsebobs
Tologiis calkeuli tipis, lemebs iwvevs? Tu es ukanas- internetis zogadi maxasia-
mimarT. vnaxoT, ratom. kneli mosazreba sworia, maSin Teblebi, romelic fsiqopaTo-
rogorc aRvwereT, fsiqo- arsebobs albaToba imisa, rom logiis specifikur formas
paTologiis TiToeuli ti- mocemul individs aRmoaCndeba iwvevs da am fsiqopaTologias
pisaTvis aucilebelia, rom f s i q i k u r i j a n m r Te l o b i s samarTlianad uwodeben inter-
individi aSkarad specifikuri profesionalebis mier ukve netze damokidebulebas _
tipis araadaptur qcevebs dadgenili ufro specifikuri „internetomanias~.

639
loba da posttravmatuli stresis aSliloba.
generalizebuli SfoTviTi aSliloba qroni- Sizofreniuli aSlilobebi
kuli SfoTviT xasiaTdeba maSin, roca panikuri
aSliloba mwvave SfoTvas ukavSirdeba. fobiebs
axasiaTebs imdenad Zlieri iracionaluri SiSi, TiToeulma Cvenganma icis, rogoria depresi-
rom isini gansjis unarze zemoqmedeben. obse- uloba an SfoTvis gancda maSinac ki, rodesac
siebi arakontrolirebadi, damangreveli azrebia, umravlesobas ar gangvicdia es grZnobebi
kompulsiebi ki, aseve, arakontrolirebadi aSlilobisTvis damaxasiaTebeli simwvaviT. Si-
qcevebi. travmatulma movlenebma, rogoricaa zofrenia ki aris aSliloba, romelic nor-
gaupatiureba, an Rrma dazianeba, SeiZleba post- maluri funqcionirebisgan Tvisobrivad gan-
travmatuli stresis aSlilobis ganviTareba sxvavebul mdgomareobas gulisxmobs. Sizof-
gamoiwvios. mkvlevrebma aCvenes SfoTvis aS- reniuli aSliloba fsiqopaTologiis mwvave
lilobebs, genetikur faqtorebsa da Tavis tvinis formaa, romlis drosac dezintegrirebulia
paTologiebs Soris kavSiris arseboba. am aSli- pirovneba, darRveulia azrovneba da aRqma,
lobaTa fsiqologiur axsnebSi klasikuri ganpi- gasadavebulia emociebi. Sizofreniuli aS-
robebuloba da kognituri tendenciuroba lilobis mqone pirovnebebi swored iseTebi arian,
rogorsac yvelaze xSirad warmovidgenT xolme
moiazreba.
sigiJisa da Seuracxadobis Sesaxeb fiqris dros.
guneba-ganwyobilebis aSlilobebSi Sedis
SizofreniiT daavadebuli mravali adamia-
klinikuri depresiuli aSliloba _ fsiqopa-
nisTvis avadmyofoba cxovrebiseuli ganaCenia
Tologiis yvelaze gavrcelebuli forma da
ganTavisuflebis SesaZleblobis gareSe, ro-
bipolaruli aSliloba. depresia iwvevs guneba-
melsac isini ganmartoebulni da izolirebulni
ganwyobilebis, Semecnebisa da motivaciis cvli-
zidaven da iZulebulni arian yvelasgan moSo-
lebebs. bipolaruli depresiis mqone adamianebi
rebiT icxovron. miuxedavad imisa, rom Sizof-
ganicdian depresiisa da maniis periodebis
renia SedarebiT iSviaTia _ aSS-is mozrdili
monacvleobas. mkvlevrebma aCvenes, rom guneba-
mosaxleobis daaxloebiT 0.7%-s aReniSneba
ganwyobilebis aSlilobis genetikuri kompo-
cxovrebis romelime etapze (Kessler et al., 1994) _
nenti iseve ukavSirdeba depresiasa da manias,
es monacemi gulisxmobs, rom daaxloebiT ori
rogorc cvlilebebi Tavis tvinis funqci-
milioni adamiani itanjeba am yvelaze saidum-
onirebaSi. depresiis Teoriebi xSirad amax-
loebiT moculi da tragikuli fsiqikuri aSli-
vileben yuradRebas kognitur interpretaciaze, lobiT. fsiqiatriuli klinikebis adgilTa naxe-
romelsac adamianebi aZleven TavianT cxov- vari Sizofreniis mqone pacientebs ukaviaT, rad-
rebiseul gamocdilebas. seriozuli depresiis ganac mravali maTgani Tavisi cxovrebis umetes
maRali sixSire qalebSi, SesaZloa, dakavSi-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

nawils saavadmyofoSi atarebs, „normalur~


rebuli iyos qalebisa da mamakacebis mier cxovrebaSi odesme dabrunebis mcire imediT.
depresiaze reagirebis gansxvavebul gzebTan. mark voneguti (Mark Vonnegut), mweral kurt
depresiuli individebi sakmaod xSirad fiqroben vonegutis vaJiSvili, 25 wlisac ar iyo, rodesac
TviTmkvlelobaze. Sizofreniis simptomebma iCina Tavi. „samoTxis
pirovnuli aSlilobebi azrovnebisa da eqspresSi~ (Eden Express, 1975) igi sakuTari
qcevis araadapturi formebia; isini SeiZleba gamocdilebidan mogviTxrobs realobidan
imdenad Rrma iyos, rom ziani miayenos normalur gasvlisa da saboloo gamojanmrTelebis Sesaxeb.
funqcionirebas socialur da profesiul erTxel, xexilis gasxvlisas misma realobam
garemoSi. disociaciuri aSlilobebi identobis damaxinjeba daiwyo:
mTlianobis darRvevebia. miuxedavad imisa, rom
mkvlevrebi disociaciuri identobis aSlilobis damainteresa, tkivils xom ar vayenebdi
xeebs da mobodiSeba daviwye. TiToeulma
mizezad bavSvobaSi gadatanil seqsualur
maTganma pirovnebis saxe miiRo. damain-
Seuracxyofas miiCneven, aSlilobis gavrce-
teresa, romelimes movwondi Tu ara.
lebuloba sakamaTo rCeba.
640 mTlianad mSTanTqa TiToeuli xis Tvali-
erebam da daviwye SemCneva, rom isini yo-
velTvis imdenad msubuqad anaTebdnen, rom
cxrili
15.6
rbili, Signidan momdinare sinaTlis na-
Sizofreniuli aSlilobis ti pebi
Teba totebis irgvliv ifrqveoda; da saida-
nRac warmoudgenlad danaoWebuli, gar- Sizofreniis tipebi ZiriTadi simptomebi
damavalferebiani saxe movida. Tavidan
dezorganizebuli araadekvaturi/araSesatyvisi
mxolod ganusazRvrel manZilze myof qceva da emociebi;
patara wertilad moCanda, igi win moiwevda araTanmimdevruli metyveleba.

da bolos uzarmazari gaxda. mis garda katatoniuri gayinuli, rigiduli an


iolad agznebadi qceva.
veRarafers vxedavdi. guli gamiCerda. dro
paranoiduli grandiozulobis an devnis
usasrulod gaiWima. saxis Tavidan moSo- mania.
reba vcade, magram man damcina... misTvis aradiferencirebuli simptomebTa Sereuli nakrebi
TvalebSi Sexedva vcade da gavacnobiere, azrovnebis aSlilobebiTa
da sxva tipis
rom fexqveS miwa gamomecala (1975, gv. 96). maxasiaTeblebiT.
rezidualuri ar aris warmodgenili
vonegutis aRwera garkveul warmodgenas Segiq- ZiriTadi simptomebi, Tumca,
mniT Sizofreniis simptomebze. aRiniSneba aSlilobis
ganaxlebis Tanmxlebi,
Sizofreniis samyaroSi azrovneba aralogi- meorexarisxovani simptomebi.
kuri xdeba; ideaTa Soris asociaciebi Soreuli
da yovelgvar sqemas moklebulia. xSirad
individs, rogoricaa, magaliTad, mark voneguti,
aRiniSneba halucinaciebi, romelic warmosaxviT
Sizofreniis mxolod erTi, an ori mwvave faza
sensorul aRqmebs _ xatebs, sunebs an, yvelze
aReniSneba da Semdeg normalur, Cveul cxovrebas
xSirad, bgerebs (Cveulebriv, xmebs) moicavs da
ubrundeba. sxvebs, romelTac xSirad qronikul
romelTac pacientebi realurad miiCneven.
avadmyofebad miiCneven, axasiaTebT ganmeorebadi
pirovnebas SeiZleba esmodes xma, romelic uwyvet
mwvave fazebi uaryofiTi simptomebis xanmokle
komentars ukeTebs mis qcevas, an ramdenime xmis
periodebiT an calkeuli mwvave fazebi uaryo-
saubari; damaxasiaTebelia bodvebic _ cru, an
fiTi simptomebis xangrZlivi periodebiT. yve-
iracionaluri rwmena, romelsac adgili aqvs
laze metad `darRveuli~ individebic ki ar
sawinaaRmdegos naTlad arsebobis pirobebSi.
imyofebian mudmivad mwvave bodviT mdgomareobaSi.
metyveleba SeiZleba araTanmimdevruli gaxdes
_ erTmaneTTan daukavSirebeli, an gamogonili

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


sityvebis „sityvier salaTas~ daemsgavsos, an Sizofreniis ZiriTadi tipebi
individi sulac damunjdes. emociebs gasadaveba
SizofreniisTvis damaxasiaTebeli simptome-
axasiaTebs, qreba maTi garegani gamoxatuleba,
bis mravalferovnebis gamo, mkvlevrebi mas
an SeiZleba situaciis Seusabamo iyos. fsiqomo-
calkeuli tipebis erTobliobad miiCneven da
toruli qceva SeiZleba dezorganizebuli (gri-
ara _ erTeul aSlilobad. 15.6 cxrilSi moce-
masebi, ucnauri manerebi), poza ki _ rigiduli
mulia Sizofreniis xuTi yvelaze gavrcelebuli
gaxdes. mxolod zogierTi simptomis arsebobis
qvetipi.
SemTxvevaSic ki mosalodnelia profesiuli
funqcionirebisa da pirovnebaTSorisi urTier- Sizofreniuli aSliloba (Schizophrenic disorder)
Tobebis gauareseba, radganac pacienti socia- _ fsiqopaTologiis mwvave forma, romelic
lurad gariyuli, an emociurad gulgrili xdeba. xasiaTdeba integrirebuli pirovnuli funqcio-
fsiqologebi simptomebs dadebiT da uaryofiT nirebis rRveviT, realobidan gasvliT, emociuri
kategoriebSi aTavseben. Sizofreniis mwvave anu gaukuRmarTebebiTa da azrovnebis darRveviT.
aqtiuri fazis dros gamokveTilia dadebiTi halucinacia (Hallucinations) _ cru, aRqma, ro-
simptomebi _ halucinaciebi, bodvebi, araTanmim- melsac adgili aqvs obieqturi gamRizianeblis
ararsebobis pirobebSi.
devruloba da dezorganizebuli qceva, sxva
dros ki uaryofiTi simptomebi _ socialuri bodva (Delusions) _ cru an iracionaluri rwmena,
romelsac adgili aqvs sawinaaRmdegos naTlad
gariyuloba da gasadavebuli emociebi. zogierT
arsebobis pirobebSi. 641
dezorganizebuli tipi periodis manZilze da ar/an sustad reagireben
garemoSi mimdinare movlenebze. sxva dros es
Sizofreniis am qvetipis SemTxvevaSi individs
pacientebi moWarbebuli motoruli aqtivobiT
araTanmimdevruli azrovneba da moWarbebulad
xasiaTdebian, romelic aSkarad umiznod da
ucnauri da dezorganizebuli qceva axasiaTebs.
garegani gamRizianeblebis zemoqmedebis gareSe
emociebi gasadavebuli, an situaciis Seusabamoa.
xorcieldeba. katatoniur tips ukiduresi nega-
xSirad pirovneba sulelurad an bavSvurad
tivizmic axasiaTebs, romelic aSkarad aramo-
iqceva, magaliTad, xiTxiTebs yovelvgari Tval-
tivirebulad ewinaaRmdegeba yvela instruqcias.
saCino mizezis gareSe. metyveleba SeiZleba im-
denad araTanmimdevruli da uCveulo sityve-
biTa da daumTavrebeli winadadebebiT aRsavse paranoiduli tipi
gaxdes, rom dairRves sxva adamianebTan komuni-
Sizofreniis am tipis mqone adamianebs rTuli
kacia. Tu adgili aqvs bodvebs an halucinaciebs,
da sistematuri bodvebi axasiaTebT, romlebic
isini ar Seexeba gasageb Temas.
garkveul Temebzea mimarTuli:
mister f.b. 30 wels mitanebuli hospita-  devnis bodva. individebi grZnoben, rom
lizebuli fsiqikuri pacienti iyo. ro- maT mudmivad uTvalTvaleben, SeTqmulebas
desac mas saxeli hkiTxes, man upasuxa, uwyoben da rom maT sicocxles safrTxe emuqreba.
rom cdilobda mis daviwyebas, radganac
 grandiozulobis bodva. individebs sje-
yovelTvis atirebda Tavisi saxelis
raT, rom isini mniSvnelovani da amaRlebuli
gagoneba. Semdeg igi ramdenime wuTis
arsebani arian _ milionerebi, didi gamomgo-
ganmavlobaSi gulamoskvniT tiroda. ro-
neblebi an religiuri figurebi, rogoricaa,
desac raime seriozulisa da sevdianis
magaliTad, ieso qriste. devnis bodvas SeiZleba
Sesaxeb hkiTxes, mister f.b.-ma xiTxiTi
grandiozulobis bodva axldes Tan _ individi
da sicili daiwyo. rodesac hkiTxes mniS-
didi pirovnebaa, magram mas mudmivad ewinaaR-
vneloba andazisa “When the cat’s away, the
mdegebian eSmakeuli Zalebi.
mice will play~2, man upasuxa: „nakleb adgils
ikavebs. katam ar icis, ras akeTebs Tagvi  eWvianobis bodva. individi yovelgvari
da Tagvma ar icis, ras akeTebs kata. kata mizezis gareSe darwmunebulia, rom megobrebi
ufro saeWvo mxares warmoadgens, vidre Ralatoben mas. isini igoneben TavianTi Teoriis
Tagvi. dumbo kargi biWi iyo. man dainaxa, Sesatyvis monacemebs da „adastureben~ bodvis
rac katam gaakeTa, Tavisi Tavi katasTan simarTles.
daayena, amrigad, xalxi aRar Sexedavda
paranoiduli Sizofreniis mqone individeb-
maT, rogorc komediantebs~ (Zimbardo, Per-
Tan simptomebis gamovlena, Sizofreniuli aS-
sonal Communication, 1957).
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

lilobis sxva tipebis simptomebTan SedarebiT,


mister f.b-is maneruloba, depersonalize- cxovrebis ufro gviandel periodSi iwyeba.
buli, araTanmimdevruli metyveleba da bodvebi paranoiduli Sizofreniis mqone individebi
am tipis Sizofreniis ZiriTadi niSnebia. iSviaTad axorcieleben aSkarad dezorganizebul
qcevas, Tumca, maTi qceva daZabuli da sruliad
formaluria.
katatoniuri tipi
Sizofreniis katatoniuri tipis wamyvani
aradiferencirebuli tipi
maxasiaTebelia motoruli aqtivobis darRveva.
xandaxan am aSlilobis mqone adamianebi stu- Sizofreniis es krebiTi kategoria aRwers
porSi arian gayinulni. individebi umoZraod, pirovnebas, romelsac aReniSneba gamokveTili
xSirad ucnaur pozebSi, rCebian xangrZlivi bodvebi, halucinaciebi, araTanmimdevruli
metyveleba, an Zalze dezorganizebuli qceva,
2
sityva-sityviTi qarTuli Targmani ase JRers: rac erTze meti tipis kriteriumebs, an gaur-
„rodesac kata midis, Tagvebi TamaSoben~; Sinaarsobrivad
_ „uZaRlo qveyanaSi katebs ayefeben.~ (mTargmnelis
kvevel, bundovan tips Seesabameba. individis
642 SeniSvna) mier gancdil simptomTa am nazavSi ar xdeba
sxvadasxva Sizofreniuli reaqciebis erTmaneTi- gzebis SecnobaSi sxvadasxva midgomebis mier
sgan gamodiferencireba. Setanil wvlils.

rezidualuri tipi genetikuri midgomebi


rezidualuri tipis diagnozis mqone indivi- didi xania cnobilia, rom Sifozrenias oja-
debs, Cveulebisamebr, Sizofreniis ZiriTadi xebSi gavrcelebis tendencia axasiaTebs (Bleuler,
ganvlili epizodi awuxebT, Tumca, amasTanave, 1978; Kallmann, 1946). kvlevis sami damoukidebeli
Tavisufalni arian iseTi ZiriTadi simptome- mimarTuleba _ ojaxebis kvleva, tyupebis kvleva
bisgan, rogoricaa halucinaciebi an bodvebi. da gaSvilebis SemTxvevebis Seswavla _ erTsa
aSlilobis arseboba Tanmxlebi, meorexaris- da imave daskvnamde midis: Sizofreniis gamov-
xovani, dadebiTi an gasadavebuli afeqtis msgavsi lenis albaToba im individebTan ufro metia,
uaryofiTi simptomebiT vlindeba. rezidualuri visac genetikuri kavSiri aqvs am aSlilobis
tipis diagnozi SeiZleba miuTiTebdes imaze, mqone adamianTan, vidre maTTan, visac ar aqvs
rom pirovnebis avadmyofoba remisiis fazaSi aseTi naTesauri kavSiri (Kendler & Diehl, 1993; Tsuang,
Sedis, anu faruli xdeba. 2000). 15.5 suraTze mocemulia sxvadasxva tipis
naTesavebisgan Sizofreniis miRebis riskis
xarisxis maCveneblebi. es monacemebi Sizofreniis
Sizofreniis mizezebi mkvlevarma irving gotesmanma (Irving Gottesman, 1991)
dasavleT evropaSi 1920-1987 wlebSi Caratebuli
sxvadasxva etiologiuri midgoma Sizofreniis
TiTqmis 40 sando kvlevis Sedegebis gaerTianebiT
Zalze gansxvavebul sawyis mizezebze, misi
miiRo da maqsimalurad viwro kategoriebSi
ganviTarebis sxvadasxva gzebsa da mkurnalobis
moaTavsa. rogorc xedavT, monacemebi genetikuri
sxvadasxva mimarTulebebze miuTiTebs. gadavxe-
naTesaobis xarisxis mixedviT aris dalagebuli,
doT Sizofreniuli aSlilobis ganviTarebis
rac maRal korelaciaSi imyofeba riskis xaris-

suraTi
15.5

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


Sizofreniis
ganviTarebis
genetikuri riski
grafikze naCvenebia Sizofre-
niis ganviTarebis riskis saSua-
lo maCveneblebi. monacemebi
mogrovda ojaxebisa da tyu-
pebis kvlevebiT, romelic ev-
ropis mosaxleobaSi ganxor-
cielda 1920-1987 wlebSi; gamov-
linda maRali korelacia ris-
kis xarisxsa da genetikuri na-
Tesaobis xarisxs Soris.

643
xTan. magaliTad, rodesac orive mSobeli daava-
reniuli aSlilobis mqone naSvilebi cdis
debulia SizofreniiT, maT SvilebSi am aSli-
pirebis biologiurma naTesavebma azrov-
lobis gamovlenis riski 46%-s udris, mTeli
nebis aSlilobis ufro maRali maCvene-
populaciis 1%-Tan SedarebiT. rodesac mxolod
beli miiRes, vidre sakontrolo SerCevis
erTi mSobelia avad, Svilebis daavadebis riski
naSvilebi cdis pirebis biologiurma
mkveTrad mcirdeba 13%-mde. aRsaniSnavia, rom
naTesavebma. Tumca, orive SerCevis naSvi-
albaToba imisa, rom identur tyupebs orives
lebTa naTesavebi ar gansxavdebodnen er-
aRmoaCndeba Sizofrenia, daaxloebiT samjer
TmaneTisgan azrovnebis aSlilobis mi-
aRemateba araidentur tyupebSi am aSlilobis
xedviT. monacemebi gvafiqrebinebs, rom ge-
gamovlenis albaTobas.
netikuri faqtori garemos faqtorze metad
mkvlevrebi gaSvilebis SemTxvevebis Seswav-
miuTiTebs imaze, Tu vis aRmoaCndeba az-
lasac mimarTaven imis saCveneblad, rom geneti-
rovnebis aSlilobebi (Kinney et al., 1997).
kuri faqtorebi mniSvnelovan zegavlenas axdens
Sizofreniis etiologiaze (Kety et al., 1994). gan-
vixiloT kvleva, romelSic fasdeboda Sizof- TiTqmis yvela naSvilebi individi dabade-
reniis mqone pacientTa biologiur da mimReb bidan mcire xnis Semdeg daaSores TavianT bio-
naTesavebSi azrovnebis aSlilobebis SemTxve- logiur ojaxs. Sesabamisad, rasac ar unda ga-
vebis sixSire. moewvia Sizofreniis mqone gaSvilebul indi-
videbSi azrovnebis aSlilobis Zalian maRali
xarisxi da SedarebiT maRali maCvenebeli maT
saidan
biologiur naTesavebSi, ver mivakuTvnebT mas
viciT garemos faqtorTa rigs.
sxvadasxva tipis monacemebi erTiandeba da
azrovnebis aSlilobebi Sizofreniis
yalibdeba Semdegi daskvnis saxiT: zogierTi
mqone pacientTa biologiur da mimReb
individi Tandayolili, memkvidreobiT miRebuli
naTesavebSi
genetikuri masalis matarebelia, romelic mas
Sizofreniis riskis winaSe ayenebs. mkvlevrebi,
am kvlevaSi Sizofreniis mqone iseTi
romelTac surT am paTologiuri genetikuri
pacientebi aarCies, romelTac aSliloba
gaSvilebis Semdeg ganuviTardaT. sakontro-
lo SerCeva Sizofreniis mqoneTa SerCevas
cxrili
15.7
Seesabameboda sqesisa da asakis mixedviT;
azrovnebis darRvevis maCveneblebi
sakontrolo SerCevaSi Semaval cdis pirebs
Sizofreniis mqone naSvileb individebSi,
ar hqondaT fsiqiatriul klinikaSi yofnis
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

sakontrolo SerCevis naSvileb


gamocdileba. Caweres eqsperimentuli da individebsa da maT naTesavebSi
sakontrolo SerCevebis cdis pirTa da
maTi biologiuri naTesavebis metyveleba, azrovnebis darRvevis indeqsi

genetikis mniSvnelovnebis Sesafaseblad Sizofreniis sakontrolo


da maTi mimRebi naTesavebis metyveleba, mqone naSvilebi SerCevis gansxva-
individebi naSvilebi veba
garemos mniSvnelovnobis Sesafaseblad. individebi
am verbalur masalaze dayrdnobiT, Ti- Tavad naSvilebi
individebi 4.82 1.15 3.67
Toeul individs (aseve, mSoblebsa da
maTi biolo-
naTesavebs) mieniWa azrovnebis aSlilobis 1.37 0.38
giuri naTesavebi 0.99
maCvenebeli, risTvisac gamoyenebul iqna maTi biolo-
azrovnebis aSlilobis indeqsi (Thought giuri dedmami-
Dosirder Index _ TDI). Sedegebi mocemulia 15.7 Svilebi da
naxevrad ded-
cxrilSi _ TDI-is yvelaze maRali maCvene- mamiSvilebi 1.44 0.82 0.62
beli metad darRveul azrovnebaze miu- maTi mimRebi
naTesavebi 1.11 1.31 -0.20
TiTebs. Sedegebi aCvenebs, rom Sizof-
644
SizofrenikTa
sawyisi etapi Svilebi
N=100

maRali riski
riski
N=10-50 aranairi riski
N=90-50

fsiqikuri Sizofreniki araSizofreniki araSizofreniki


janmrTeloba 30 N=5 N=5-45 N=90-50
wlis asakSi

fsiqikuri Sizofreniki, Sizofreniki, ara ara


janmrTeloba
adreuli gviani Sizofreniki, Sizofreniki,
riskis
dasawyisi dasawyisi
periodis
bolos N=5 N=5 N=0-40 N=90-50

suraTi
15.6
Sizofreniuli aSlilobis genetikuri riski
Sizofreniis mqone mSobelTa 100 bavSvisgan Semdgar SerCevaSi 50-dan 10%-s aqvs Sizofreniis
ganmapirobebeli genetikuri struqtura. amasTan, daaxloebiT 5%-s cxovrebis sawyis etapze, 5%-s
ki Semdgom cxovrebaSi ganuviTarda aSliloba. aRsaniSnavia, rom maRali riskis mqone cdis pirTa
40% ar daavadda SizofreniiT.

hypothesis) saxeliT aris cnobili. am hipoTezis

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


masalis gamocalkeveba, emiSebis populaciaSi
bipolaruli daavadebis genetikuri wyaroebis Tanaxmad, genetikuri faqtorebi riskis winaSe
kvlevis ganxilvisas aRwerili midgomis msgavs ayenebs individs, magram maT garemos stresis
pozicias ikaveben. kvlevis mizania genebis im faqtorebic unda daerTos, raTa potenciurma
wilis dadgena, romelic aSlilobis mqone in- riskma gamovlenili (manifestirebuli) Sizof-
dividebs misgan Tavisufali individebisgan ga- reniuli aSlilobis saxe miiRos. ganvixileT
nasxvavebs. mkvlevrebi progress aRweven genTa ra Sizofreniis biologiuri aspeqtebi, axla
im kombinaciebis aRmoCenaSi, romelic adamianebs am aSlilobis warmoqmnis damaCqarebeli garemos
Sizofreniis riskis winaSe ayenebs (Brzustowicz stresorebis tipebze visaubrebT.
et al., 2000).
miuxedavad imisa, rom genetikur msgavsebasa
Tavs tvinis funqcionireba da
da Sizofreniis risks Soris ueWvelad maRali
biologiuri maniSneblebi
korelaciaa, yvelaze didi genetikuri msgavsebis
jgufebSic ki, risk-faqtori 50%-ze naklebia arsebobs Sizofreniisadmi meore biologiuri
(ix. sur. 15.6). es imaze metyvelebs, rom genebis midgoma, romelic am aSlilobis mqone individTa
rolis garda, garemos pirobebic aucilebelia Tavis tvinSi arsebuli darRvevebis ZiebiT aris
aSlilobis ganviTarebisaTvis. Sizofreniis dakavebuli. am mimarTulebiT warmoebul kvle-
mizezis Sesaxeb farTod gavrcelebuli hipoTeza vaTa umravlesoba Tavis tvinis gamosaxvis teq-
midrekileba-stresis hipoTezis (diathesis-stress nikebs eyrdnoba (ix. Tavi 3), romelic Sizof-
645
reniis mqone da sakontrolo SerCevis norma- biologiuri maniSnebeli „daavadebis gazomvadi
luri individebis Tavis tvinis struqturisa indikatoria, romelic SeiZleba iyos, an arc
da funqcionirebis uSulod Sedarebis saSua- iyos, mizezobrivi~ (Szymaski et al., gv. 99). sxva
lebas iZleva (Gur & Pearlson, 1993; Marsh et al., 1997; sityvebiT rom vTqvaT, biologiuri maniSnebeli
Vita et al., 2000). magaliTad, magnituri rezonansis SeiZleba korelirebdes daavadebasTan, Tumca,
procedura imis saCveneblad gamoiyeneba, rom ar iwvevdes mis ganviTarebas. dResdReobiT ar
Sizofreniis mqone individTa 50%-ze mets ga- aris cnobili arc erTi maniSnebeli, romelic
didebuli aqvs parkuWebi _ Tavis tvinis struq- zustad iwinaswarmetyvelebda Sizofrenias, mag-
turebi, romelSic miedineba cerebrospinaluri ram maniSneblebs didi potenciuri Rirebuleba
siTxe (Degreef et al., 1992). bavSvobaSi gamovlenili aqvT diagnostirebisa da kvlevisaTvis. magali-
Sizofreniis mqone individebTan mozardobis Tad, Sizofreniis mqone pirovnebebTan ufro
periodSi aRiniSneba parkuWebis zomis progre- metad mosalodnelia vizualuri velis Tva-
suli zrda (Rapoport et al., 1997). garda amisa, gamo- lierebisas Tvalebis moZraobis disfunqciis
saxvis teqnikebiT dadgenilia, rom Sizofreniis gamovlena, vidre Cveulebriv adamianebTan.
mqone individebs sakontrolo jgufisgan gansxva- SesaZlebelia am biologiuri maniSneblis
vebuli Tavis tvinis aqtivobis paternebi SeiZle- raodenobrivi Sefaseba da es Sefaseba ojaxebSi
ba axasiaTebdeT. magaliTad, erT-erT kvlevaSi
Sizofreniis arsebobas ukavSirdeba (Clementz &
Seswavlil iqna identuri tyupebis SemTxvevebi,
Sweeney, 1990; Lencer et al., 2000). mkvlevrebi agrZe-
rodesac erT-erTi an orive tyupiscali Sizofre-
leben kvlevas Tvalebis moZraobis im specifi-
niiT iyo daavadebuli (Berman et al., 1992). mxolod
kuri elementebis aRmoCenis mimarTulebiT,
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

im individebs aReniSnebodaT Tavis tvinis Sub-


romelic maqsimalurad zustad ganasxvavebs
lis wilebis dabali aqtivoba normasTan Seda-
Sizofreniis mqone individebs sxva fsiqikuri
rebiT, romelTac realurad hqondaT Sizofrenia.
aSlilobebis mqone individebisgan (Katsanis et
kvlevis aseTi sqemiT „genetika~ konstantad
al., 1997; Sweeney et al., 1994). biologiuri maniS-
iqceva, rac am aSlilobis kidev erTi biolo-
neblebis zusti codna mkvlevrebs am aSlilobis
giuri aspeqtis gamovlenis saSualebas iZleva.
ganviTarebis risk-jgufebis gamovlenaSi daex-
mkvlevrebi agrZeleben Sizofreniis biolo-
mareba.
giuri maniSneblebis CamonaTvalis Sevsebas.
Sizofreniis simptomTa farTo speqtrTan
midrekileba-stresis hipoTeza (Diathesis-stress gacnobis Semdeg, albaT, aRar gikvirT biolo-
hypothesis) _ hipoTeza zogierTi aSlilobis giuri darRvevebis Sesabamisi diapazonis arse-
mizezis Sesaxeb, rogoricaa Sizofrenia, romlis boba, romelic SeiZleba Sizofreniis mizezs
mixedviTac, individSi genetikuri faqtorebi
an Sedegs warmoadgendes. rogor uwyobs xels
qmnian garkveuli aSlilobisadmi midrekilebas,
magram garemo pirobebidan momdinare stresulma garemos maxasiaTeblebi risk-jgufSi Semaval
faqtorebma biZgi unda misces am potencias, adamianebs daavadebis ganviTarebaSi?
raTa gamovlindes.
646
ojaxuri urTierToba, rogorc stresori isini zomaven ojaxis funqcionirebas, raTa naxon,
Tu romeli paterni uZRvis win Sizofreniis
rogorc Znelia imis mtkiceba, rom Zalze
ganviTarebas, an mis ganmeorebas momavalSi. ma-
specifikuri biologiuri faqtori Sizofreniis
galiTad, erT-erTi kvleva Seexeboda pacientTa
sakmarisi mizezia, aseve, ver vityviT gadaWriT,
rom fsiqologiuri faqtori aucilebeli pirobaa naTesavebis empaTiis unars, rac maT mier pa-
amisaTvis. sociologebi, ojaxis Terapevtebi da cientebis guneba-ganwyobilebis mdgomareobis
fsiqologebi ikvleven ojaxSi roluri urTi- wvdomisa da gagebis SesaZleblobaSi gamoixa-
erTobebisa da komunikaciis stilis gavlenas teboda (Giron & Gomez-Beneyto, 1998). ori wlis
Sizofreniis ganviTarebaze. gamokvlevis mizania Semdeg im pacientebTan ufro meti iyo Sizof-
garemos im pirobebis dadgena, romelic zrdis reniis simptomTa gameorebis albaToba, romelTa
Sizofreniis albaTobas da risk-jgufSi Semavali naTesavebsac empaTiis dabali done aReniSnebodaT.
individebis dacva am pirobebisgan. am kvlevis Sedegebi Tanxvdeba sxva kvlevebiT
mkvlevrebs gaaCniaT im TeoriaTa empiriuli miRebul monacemebs, romlis Tanaxmadac, ojaxis
dasabuTeba, romlebic xazs usvams mSoblebis faqtori mniSvnelovan rols asrulebs individis
urTierTobaSi gadaxrebis (deviaciebis) zegav- funqcionirebaSi simptomebis pirvelad gamoCenis
lenas Sizofreniis ganviTarebaze (Milkowitz, 1994; Semdeg.
Wearden et al., 2000). am gadaxrebSi Sedis ojaxSi
saerTo yuradRebis ganawilebis SeuZlebloba; saidan
mSoblebis mier ojaxis danarCeni wevrebis
mosazrebebis gaTvaliswinebis an gasagebi da
viciT
zusti komunikaciis sirTuleebi. kvlevebi aCve-
emociis gamoxatva da simptomis
nebs, rom, im ojaxis metyvelebis paternebi, sadac
gameoreba
Sizofreniis mqone wevri cxovrobs, naklebi
gulisxmierebiTa da naklebi interpersonaluri Sizofreniis dros ojaxuri komuni-
mgrZnobelobiT xasiaTdeba, vidre Cveulebrivi kaciis rolis Sesaswavlad, mkvlevrebma
ojaxebis. gansazRvres cneba emociis gamoxatva. emo-
gadauWreli rCeba sakiTxi: devianturi ojaxis ciis gamoxatvis maRali xarisxis mqoned
struqtura Sizofreniis mizezia, Sizofreniis miiCnevdnen ojaxebs, Tu pacientis mimarT
simptomebis mqone individze reaqciaa, Tu erTic mravlad gamoiTqmeboda kritikuli komen-
aris da meorec (Rosenfarb et al., 1995)? am kiTxvaze tarebi, Tu ojaxis wevrebi Warbad iyvnen

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


pasuxis gasacemad mkvlevrebi prospeqtul (moma- CarTulni pacientis cxovrebaSi (vTqvaT,
valze orientirebul) kvlevebs axorcieleben: iyvnen zedmetad mzrunvelni da momabez-
rebelni) da Tu maT zogadad arakeTilgan-
wyobili damokidebuleba hqondaT pa-
cientisadmi. erT kvlevaSi Segrovda
monacemebi Sizofreniis mqone 65 pacientis
ojaxis Sesaxeb, romlebic SedarebiT
stabilur periodebSi saxlSi cxovrobdnen.
TiToeuli ojaxi fasdeboda emociis gamo-
xatvis moculobis mixedviT: rodesac cxra
Tvis Semdeg Seafases pacientTa mdgoma-
reoba, emociis gamoxatvis maRali xarisxis
mqone ojaxebSi mcxovreb pacientTa 50%-s
aReniSneboda ganmeorebiTi simptomatika
maSin, roca analogiuri mdgomareoba emo-
ciis gamoxatvis dabali xarisxis mqone
ojaxebSi mcxovreb pacientTa mxolod 17%-
Tan dafiqsirda. Tumca, emociis gamoxatvis
647
zogierTi aspeqti sasargeblo aRmoCnda katatoniuri, paranoiduli, aradiferencirebuli
pacientebisaTvis. is pacientebi, romelTa da rezidualuri. arsebobs Sizofreniis geneti-
ojaxebic metad iyvnen CarTulni mis kurad gadacemis utyuari dasabuTeba. garda amisa,
cxovrebaSi, cxra Tvis Semdeg socialurad mkvlevrebma am aSlilobasTan SeWiduli Tavis
ukeT Seguebulni aRmoCndnen. albaT, tvinis anomaliebi da sxva biologiuri maniS-
rigiduli ojaxuri garemo arTulebs saa- neblebic aRmoaCines. ojaxuri urTierTobebis
vadmyofodan gare samyaroSi gasvlas (King garkveulma paternebma, maT Soris emociis ga-
& Dixon, 1996). moxatvam, SeiZleba xeli Seuwyos Sizofreniuli
aSlilobis warmoqmnas, mimdinareobas an
gameorebas.
es kvleva imeorebs zogad models: Svilebis
mimarT mSoblebis kritikis, mtruli damoki-
debulebisa da momabezreblobis SemcirebasTan
erTad, Sesabamisad, mcirdeba mwvave Sizofre- fsiqikuri daavadebis daRi
niuli simptomebis gameorebis sixSire da ganmeo- (stigma)
rebiTi hospitalizaciis saWiroeba (Wearden et
al., 2000). qveteqsti isaa, rom mkurnaloba mimar-
Tul unda iqnes mTel ojaxze, rogorc sistemaze, winamdebare Tavis erT-erT umniSvnelovanes
raTa Seicvalos daavadebuli Svilisadmi damo- amocanas fsiqikuri daavadebis, rogorc gasaidum-
kidebulebis stili. loebulisa da mistikuris, Sesaxeb warmodgenis
Sizofreniis Cven mier ganxiluli mTeli gabaTileba warmoadgenda. es dagexmarebaT,
rigi interpretaciebis da mniSvnelovani kvle- gaigoT, rom paTologiuri qceva sinamdvileSi
vebis miuxedavad Riad darCenili kiTxvebi gviC- sruliad Cveulebrivi da gavrcelebuli mov-
venebs, Tu ramdenad bevria kidev Sesaswavli am lenaa. fsiqologiuri aSlilobebis mqone ada-
mZlavri fsiqologiuri aSlilobis Sesaxeb. mianebs xSirad devianturis (normidan gadax-
garTulebul gagebas iwvevs is faqti, rom rilis) iarliys awebeben; sazogadoeba Zvir sa-
Sizofreniad wodebuli fenomeni, albaT, uke- zRaurs moiTxovs maTgan, vinc scildeba misi
Tesia ganvixiloT, rogorc aSlilobaTa jgufi, normis farglebs. Tumca, devianturis iarliyi
TiToeuli SesaZlo calkeuli mizezebiT. gene- ar Seesatyviseba arsebul realobas: rodesac
tikuri midrekileba, Tavis tvinSi mimdinare aSS-is axalgazrda da Sua asakis mozrdilebis
problemebi da ojaxuri urTierTobebi _ TiTo- 50%-s cxovrebis manZilze erTxel mainc aReniS-
euli maTgani ganisazRreba, rogorc monawile, neba romelime fsiqiatriuli aSliloba (Kessler
sul mcire, zogierT SemTxvevaSi. mkvlevrebs et al., 1994). fsiqopaTologia, statistikurad mainc,
jer kidev gansasazRvri aqvT im elementTa SedarebiT normis farglebSi Tavsdeba.
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

kombinirebis konkretuli gzebi, romelTac „normalur cxovrebaSi~ fsiqopaTologiis


Sifozreniis ganviTarebamde mivyavarT. SeWris sixSiris dadgenisda miuxedavad, fsiqo-
logiuri aSlilobebis mqone adamianebs xSirad
iseT daRs asvamen, romelsac ar vxvdebiT fi-
Sejameba zikurad daavadebulTa SemTxvevaSi. daRi (stigma)
samarcxvino niSania; fsiqologiur konteqstSi
Sizofreniis simptomebSi Sedis aralogikuri
es aris pirovnebisadmi uaryofiTi damoki-
azrovneba, halucinaciebi, bodvebi, araTanmim-
debulebebis erToblioba, romelic mijnavs mas,
devruli metyveleba, gasadavebuli emociebi da
rogorc miuRebels (clausen, 1981). gavixsenoT Tavis
dezorganizebuli fsiqomotoruli qceva. arse-
dasawyisSi citirebuli sityvebi: „pacientsa
bobs Sizofreniis xuTi tipi: dezorganizebuli,
da sazogadoebas ganaTleba sWirdebaT fsiqikuri
daavadebis Sesaxeb, radganac adamianebi dagvci-
daRi (Stigma) _ individze, an jgufze adamianebis
nian da arasworad gveqcevian, zogjer araswora-
uaryofiTi reaqcia garkveuli savaraudo ara-
srulfasovnebis, an gansxvavebulobis gamo, rac dac esmiT Cveni gadamwyvet momentebSi~. sxva
damamcireblad moqmedebs maTze. gamojanmrTelebuli pacienti wers: _ „CemTvis
648
fsiqikuri daavadebis daRi iseTive damangreveli fsiqikuri daavadebis gamocdilebas sxvebi
iyo, rogorc Tavad saavadmyofoSi yofna~. igi maTTvis tkivilis misayeneblad iyenebdnen.
cxadad aRwers Tavis pirad gamocdilebas: mxolod 6%-s ar hqonia uaryofis SemTxvevebi
(Link et al., 1997). mamakacTa am jgufma mkurnalobis
fsiqikuri daavadebis mizeziT saavadmyo-
erTwliani kursi gaiara, rasac maTi fsiqikuri
foSi moxvedramde SesaSuri cxovrebiT
janmrTelobis mniSvnelovani gaumjobeseba
vcxovrobdi. Cemi albomi savse iyo jil-
mohyva, Tumca, wlis bolos ar aRiniSneboda
doebiT, premiebiTa da mosawvevebiT... fsi-
cvlilebebi maT mier daRis aRqmaSi: miuxedavad
qikuri daavadebis krizisi birTvul afeT-
maTi funqcionirebis gaumjobesebisa, pacientebs
qebasaviT iyo Cems cxovrebaSi. yvelaferi,
ukve aRar hqondaT garemosgan keTilad mopyrobis
rac manamde vicodi da siamovnebas mani-
molodini. am tipis kvlevam aCvena, rom mraval
Webda, moulodnelad Seicvala, ucnauri
adamians ambivalenturi, gaorebuli damokide-
bunebrivi ukuprocesis msgavsad _ mSve-
buleba aqvs fsiqikuri aSlilobebisadmi: dax-
nieri peplidan Wuprisken. es iyo nawi-
marebisken swrafva da aSlilobis mqone adami-
lobriv arCeulis, nawilobriv _ Tavsmox-
anTa problemebisTvis iarliyis miwebebis daS-
veuli Cemi cxovrebis xarisxis Sekaveba,
veba. aseT damokidebulebas Semsubuqebac moaqvs
SezRudva, Caketva. mravaljeradma uar-
da daRic; mkurnaloba aumjobesebs cxovrebis
yofam, Cems irgvliv arsebuli sxvebis
xarisxs, daRi ki, amave dros, auaresebs mas
mouqnelobam da Cemma sakuTarma diskom-
fortma da TviTcnobierebam ganmartoebuli (Rosenfield, 1997).
Caketilobisken mibiZga. damatebiT sirTules qmnis is faqti, rom
fsiqikuri daavadebisgan gamojanmrTe- fsiqikuri daavadebis mqone adamianebi xSirad
leba da misi Sedegebi brZolas moicavda axdenen uaryofis molodinebis internalizacias
_ brZolas winaaRmdeg Cemi sakuTari sxe- (gaSinagnebas),3 ramac, Tavis mxriv, SeiZleba uar-
ulisa, romelic energiisgan daclilad yofiTi urTierTqmedeba gamoiwvios (Link et al.,
da amtanobas moklebulad gamoiyureboda, 1997). ganvixiloT qvemoT aRwerili klasikuri
da sazogadoebisa, romelic uxalisod eqsperimenti.
miRebda (Houghtin 1980, gv. 7-8).

fsiqologiuri darRvevebis mqone adamiane-


saidan
bisadmi uaryofiT damokidebulebas mravali viciT
wyaro aqvs: masobrivi informaciis saSualebebi
fsiqiatriul pacientebs Zaladobis Semcveli uaryofis molodini
danaSaulisken midrekilebas miaweren; miRebulia 29 mamakacma, romlebic manamde fsiqikuri
xumroba fsiqikurad daavadebul adamianebze; daavadebis mizeziT iyvnen klinikaSi mo-

fsiqikuri daavadebis damRa (stigma)


ojaxebi uaryofen erT-erTi wevris fsiqikur Tavsebulni, sakuTari surviliT miiRes
sirTuleebs; samarTlebrivi terminologia xazs monawileoba winamdebare kvlevaSi. maT
usvams fsiqikur uunarobas. garda amisa, ada- icodnen, rom kvleva yofil fsiqiatriul
mianebi Tavad asvamen sakuTar Tavs daRs imiT, pacientebTan samuSaos povnasTan dakav-
rom malaven arsebul fsiqologiur sirTuleebs, Sirebul sirTuleebs exeboda. cdis pirebs
an fsiqiatriul klinikaSi yofnis gamocdilebas. acnobes, rom maT saqmiani dawesebulebidan
mkvlevrebma daadgines mTeli rigi gzebisa, mowveul kadrebis momzadebis specia-
romliTac fsiqikuri daavadebis daRi uaryo- listTan, trenerTan mouwevdaT urTier-
fiTad zemoqmedebs adamianTa cxovrebaze (Farina Toba. cdis pirTa erT naxevars uTxres,
et al., 1996; Wright et al., 2000). fsiqikuri daavadebis
mizeziT klinikaSi moxvedrili 84 mamakacisgan 3
internalizacia _ gaSinagneba da ara _ gaTaviseba,
Semdgar SerCevaSi 6%-ma aRniSna, rom saavad- radgan gaTaviseba niSnavs cnobierebis komponentis
myofoSi moxvedris gamo dakarga samuSao; 10%-s arsebobas _ adamiani cnobierad iTavisebs informacias,
uari uTxres binis an oTaxis daqiravebaze; 37%-s xolo gaSinagneba gulisxmobs iracionaluri kompo-
nentis arsebobas, romelic cnobierebis miRma, avtoma-
sxvebi Tavs aridebdnen; 45% aRniSnavda, rom turad Semodis. 649
waikiTxes Sizofreniisgan gankurnebuli jimis
rom trenerma icoda maTi statusis (yo-
Sesaxeb, ufro optimisturad uyurebdnen mis
fili fsiqiatriuli pacientebi) Sesaxeb;
momavals im SemTxvevaSi, rodesac maT ukve
meore naxevars ki uTxres, rom treners
hqondaT fsiqikuri aSlilobis mqone individTan
isini saavadmyofoSi myof samedicino, an
urTierTobis gamocdileba (Penn et al., 1999). aseve,
qirurgiul pacientebad miaCnda. realurad,
studentebis mier Sizofreniis mqone pacien-
„treneri~ eqsperimentatoris mokavSire
tebisgan momdinare safrTxis Sefaseba SedarebiT
iyo, romelmac araferi icoda imaze, Tu
naklebi iyo, Tu maT gamocdilebaSi hqondaT
ra icodnen cdis pirebma misi codnis
maTTan urTierToba (Penn et al., 1999). vimedovnebT,
Sesaxeb. amgvarad, man ar icoda, Tu romeli
rom winamdebare da Semdeg TavTan gacnoba
cdis piri fiqrobda, rom mas hqonda infor-
dagexmarebaT Tqveni mosazrebebis (Tu ras
macia maTi eqspacientobis Sesaxeb. Sesa-
niSnavs, iyo fsiqikurad avad da ras niSnavs
bamisad, nebismieri gansxvaveba urTier-
iyo „gankurnebuli~) modifikaciasa da fsiqi-
TobaSi im drois ganmavlobaSi, romelic
kurad daavadebuli individebis mimarT toleran-
erTad unda gaetarebinaT cdis pirebsa da
tulobisa da TanagrZnobis momatebaSi.
eqsperimentatoris asistents, SeiZleboda
fsiqopaTologiasTan gacnobisas Tqven
cdis pirTa molodinebisTvis migvewera.
SegeZloT SegeTvisebinaT normis, realobisa
aRmoCnda, rom pacientebi, romelTac
da socialuri Rirebulebebis cnebebi. fsiqolo-
sjerodaT, rom eqsfsiqiatriuli pacien-
giuri aSlilobebis Secnobis, mkurnalobisa
tebis iarliys atarebdnen, naklebs lapa-
da, saukeTeso SemTxvevaSi, profilaqtikis gzebis
rakobdnen sesiis ganmavlobaSi da efeq-
Ziebisas mkvlevrebi ara marto exmarebian maT,
turad warmoadgines Tavi erToblivi amo-
vinc itanjeba am aSlilobebisgan da cxovre-
canis Sesrulebisas. metic, am jgufis cdis
biseuli sixarulis miRma rCeba, aramed afar-
pirebs asistentma ufro „daZabuli da
Toeben adamianis bunebis fundamentur gagebas.
mSfoTvare~ uwoda imis codnis gareSe,
rogor axdenen fsiqologebi da fsiqiatrebi
Tu romel jgufs miekuTvnebodnen isini
araswori fsiqikuri procesebis sworad warmar-
(Farina et al., 1971).
Tvas da usargeblo qcevebis Secvlas? amas
Terapevtebisadmi miZRvnil Semdeg TavSi vnaxavT.
aq mniSvnelovania daskvna, rom adamianebma,
romelTac sjeraT, rom sxvebma maT „fsiqikuri
daavadebis~ iarliyi miawebes, SeiZleba imgvarad Sejameba
Secvalon urTierTqmedeba, rom WeSmariti fsiqikurad daavadebulad wodebuli mravali
diskomforti SeeqmnaT _ uaryofis molodinma adamiani itanjeba stigmisgan. stigmam pirovneba-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

SeiZleba warmoSvas uaryofa; fsiqikuri daavadeba TSorisi da sazogadoebrivi gaucxoebis sxvada-


kidev erT samwuxaro TviTqmnad winaswarmatyve- sxva forma SeiZleba warmoqmnas. pacientebi mkur-
lebad SeiZleba iqces. nalobis Sedegad fsiqikuri daavadebis Semsu-
bolo SeniSnva daRis Sesaxeb: kvlevam aCvena, buqebis SemTxvevaSic ki ganicdian stigmis ze-
rom im adamianTa damokidebulebebi, visac moqmedebas. metic, Tavad pacientebis molo-
warsulSi kontaqti hqonia fsiqikuri daavadebis dinebma maTze sxvebis SesaZlo reaqciebis Tao-
mqone adamianTan, naklebad ganicdis daRis baze, SeiZleba gamoiwvios is uaryofiTi reaq-
moqmedebas. magaliTad, studentebi, romlebmac ciebi, risic ase eSiniaT maT.

650
sakvanZo
sakiTxebi
sistema fsiqopaTologiisa da da qcevis xangrZliv da xist
fsiqologiuri aSli- specifikuri SemTxvevebis zo- paternebs, romelic auaresebs
lobebis buneba gadi tipebis Sesaxeb komunika- individis funqcionirebas.
ciis saerTo, sayovelTaod mi- disociaciuri aSlilobebi
paTologiebis Sesaxeb das-
Rebul parametrebs (common gulisxmobs pirovnuli iden-
kvna keTdeba im xarisxis
shorthand) unda uzrunvelyof- tobis, mexsierebisa da cno-
mixedviT, ra xarisxiTac
des. bierebis integralurad
pirovnebis moqmedeba Tan-
yvelaze farTod miRebul sa- funqcionirebis darRvevas.
xvdeba indikatorTa er-
To b l i o b a s , r o m e l S i c diagnostiko da saklasifika-
Sedis distresi, araadek- cio sistemas DSM-IV-TR war-
veturoba, araracionalu- moadgens. Sizofreniuli aSli-
roba, araprognozireba- DSM-IV-TR xuTRerZian mraval- lobebi
doba, araSablonuroba, ganzomilebian sistemas iyenebs,
rac exmareba fsiqikuri jan- Sizofrenia fsiqopaTo-
damkvirveblis diskomfor-
mrTelobis profesionalebs im logiis mwvave formaa, ro-
ti da socialuri normebis
fsiqologiuri, fizikuri da melic xasiaTdeba aRqmis,
standartebis darRveva.
socialuri faqtorebis gan- emociebis, qcevisa da metyve-
adreul periodSi fsi-
xilvisas, romelic SesaZloa lebis ukiduresi darRveviT.
qikurad daavadebul ada-
romelime konkretul aSli- arsebobs Sizofreniis xuTi
mianebs xSirad epyrobod-
nen, rogorc demonebiT lobas Seesabamebodes. qvetipi, esenia: dezorga-
Sepyrobilebs, an arasrul- nizebuli, katatoniuri, pa-
fasovan, adamianze dabla ranoiduli, aradife ren -
mdgom arsebebs. fsiqologiuri aSli- cirebuli da rezidualuri.
fsiqikuri daavadebisadmi lobebis ZiriTadi Sizofreniis savaraudo
Tanamedrove midgomebis tipebi mizezebi, damamtkicebeli
warmoqmna daiwyo imis gac- sabuTebi aRmoCenilia sxva-
SfoTviTi aSlilobebis xuTi
nobierebiT, rom fsiqikuri dasxva faqtorebSi, maT Soris
ZiriTadi tipi arsebobs, esenia:
aSlilobebi avadmyofobaa, aris genetikuri, Tavis tvinis
generalizebuli, panikuri,
romelic mkurnalobas sa- paTologiebi da ojaxuri
fobiuri, obsesiur-kompulsuri
Wiroebs. procesebi.
da posttravmaturi stresis
arsebobs mTeli rigi mid-
aSliloba.
gomebisa, romelic fsiqo-
guneba-ganwyobilebis aS -
paTologiis etiologias fsiqikuri daavadebis
lilobebSi moiazreba emociis
ikvlevs. daRi
biologiuri midgoma Tavis darRvevebi. yvelaze gavr-
celebul afeqtur aSlilobas fsiqologiuri aSlilobis
tvinis paTologiebze, bio-
qimiur procesebsa da gene- klinikuri depresiuli aS- mqone adamianebs xSirad iseT
tikur zegavlenaze foku- liloba warmoadgens maSin, iarliyebs awebeben, ro -
roca bipolaruli aSliloba melsac ar vxvdebiT fizi-
sakvanZo sakiTxebi

sirdeba.
fsiqologiur midgomebSi gacilebiT iSviaTia. kurad daavadebuli ada-
moiazreba fsiqodinamikuri, s u ici di y v elaz e xSir ia mianebis SemTxvevaSi.
bihevioraluri, kognituri depresiis mqone adamianebSi. miuxedavad imisa, rom fsi-
da sociokulturuli mo- biologiuri da fsiqologiuri qologiuri aSlilobebis
delebi. axsna SfoTviTi da guneba- mkurnalobas dadebiT cvli-
ganwyobilebis aSlilobebis lebebamde mivyavarT, fsi-
etiologiis sxvadasxva aspeqts qikur daavadebasTan dakav-
fsiqologiuri aSli-
ganixilavs. Sirebuli daRi cxovrebis
lobebis klasifikacia
pirovnuli aSlilobebi war- xarisxze uaryofiT gavlenas
fsiqologiuri aSlilo-
bebis saklasifikacio
moadgens aRqmis, azrovnebisa axdens.
651
DSM-IV-TR posttravmatuli stresis
ZiriTadi cnebebi etiologia aSliloba
agorafobia klinikuri depresiuli stigma (daRi)
bipolaruli aSliloba aSliloba fsiqoturi aSliloba
bodva komorbidi fsiqologiuri diagnozi
generalizebuli SfoTviTi maniakaluri epizodi fsiqopaTologiuri
aSliloba midrekileba-stresis funqcionireba
guneba-ganwyobilebis hipoTeza fobia
aSliloba nevrotuli aSliloba Seuracxadoba
daswavlili umweoba obsesiur-kompulsuri Sizofreniuli aSliloba
disociaciuri amnezia aSliloba SiSi
disociaciuri aSliloba paTofsiqologia SfoTviTi aSliloba
disociaciuri identobis panikuri aSliloba socialuri fobia
aSliloba pirovnuli aSliloba specifikuri fobiebi
halucinaciebi
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

652
652
pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

16
Terapiuli konteqsti
• miznebi da ZiriTadi Tera-
piebi • Terapevtebi da Te-
rapiuli garemo • istoriuli
da kulturuli konteqsti
fsiqodinamikuri Terapiebi
• froidis fsiqoanalizi
• neofroidianuli Terapiebi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
sdevs Tu ara gandevnili mogonebebi
adamians mTeli cxovrebis manZilze
bihevioraluri Terapia
• kontrganpirobeba • pirobiTi
ganmamtkiceblebis marTva
• socialuri daswavlis Tera-
pia • generalizaciis teq-
nikebi
kognituri Terapiebi
• kognitur-bihevioraluri
modifikacia • mcdari warmod-
genebis Secvla
fsiqologia XXI saukuneSi: Terapia
kompiuteris saukuneSi
egzistencialur-humanisturi
Terapiebi
• klientze centrirebuli
Terapia • geStalt-Terapia
jgufuri Terapiebi
• ojaxuri wyvilebisa da
ojaxis Terapia • sazogado-
ebrivi mxardaWeris jgufebi
biosamedicino Terapiebi
• fsiqoqirurgia da eleqtro-
konvulsiuri Terapia
• farmakoTerapia
ramdenad muSaobs Terapia
• Terapiis Sedegianobis Se-
faseba • mkurnalobis Sefa-
seba • prevenciis strategiebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 653
a vtobiografiaSi „mxeci~ treisi
tomsoni (1995) aRwers 25 wlian
brZolas depresiasTan. am nawyvet-
Si tomsoni aRwers Tavis adreul urTierTobas
qalTan, romelsac sxvisi rCeviT mimarTa daxma-
intensiuri muSaoba dagvWirdeboda. ori-
xuTi weli CemTvis patimrobis tolfasi
iyo.
dasawyisSi, 1977 wlis zamTarSi, masTan
yovelkvireuli seansebi Cemi stabilurobis
rebisTvis. saSualeba iyo, radgan vicodi, rom Cems
qaotur azrebs mousmendnen da seriozulad
is fsiqoTerapevti iyo. me mas amanda
aRiqvamdnen. gasul gazafxuls dawyebulma
meihiud movixsenieb. Cven erTad unda
depresiam nel-nela iklo. gazafxulisTvis
gagvetarebina Semdgomi aTi weliwadis
Tavs vgrZnobdi ukeTesad – ara bednierad,
umetesi nawili.
magram TviTmkvlelobasTan dakavSirebuli
amanda iyo saSualo asakis, masiuri,
fiqrebi aRar mawuxebda. axla vfiqrob, rom
gemovnebiT Cacmuli, gawonasworebuli qa-
Terapia realurad amuSavda.
li. misi kilo, romelic Cems gamocdil
Tumca, rodesac Zlierma krizisma gada-
smenas ar gamoparvia, maRal sazogadoebaSi
iara, seansebi deda-Svilis xangrZliv brZo-
aRzrdaze an, sul cota, samxreTul
las daemsgavsa. amandasTan SemeZlo xmis
daxvewilobaze mianiSnebda. misi ofisi at-
amaRleba, rasac ver vaxerxebdi dedasTan.
lantis feSenebelur nawilSi, baqhedSi
saxlSi arasodes vyofilvar Cem nebaze;
mdebareobda.
dedaCems imdenad esaWiroeboda simSvide
pirvel Sexvedraze SevTanxmdiT, rom
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

da usafrTxoeba, rom mozardisTvis Cveuli


Semxvdeboda kviraSi erTxel, oTxSabaTobiT,
gasarTobebi _ lawiraki biWebi, Cum-Cumad
saaTSi ormocdaTxuTmeti dolaris safa-
kanafis moweva, uxeSi, uxamsi musika _ anad-
surad.
gurebda mas, dedaCemi amandam Caanacvla...
amanda Wkviani da kompetenturi qali
amandas imisTvis uxdida dedaCemi fuls,
Canda, romelsac SeeZlo CemTvis daxmarebis
rom CemTvis gaeZlo. es Taviseburad Sesa-
gaweva. magram, rogorc Tavad miTxra, Terapia
niSnavi sistema iyo _ erTgvari pasiur-
ar iqneboda advili da oridan xuT wlamde
agresiuli janyi (gv. 62-65).

am nawyvetSi mocemulia pirovnuli cvli- Tobebi pirovnuli urTierTobebia. amandas,


lebebis Terapiis mravali TvalsaCino maxasia- fsiqoTerapevts, hqonda garkveuli Tvisebebi,
Tebeli. umniSvnelovanesia, rom, tomsonis TqmiT, romlebic dasawyisSi dadebiTad moqmedebda
man fsiqoTerapiuli kursis Sedegad Tavi ukeT tomsonis fsiqikur janmrTelobaze, magram Tera-
igrZno, Tumca, es ar iyo myisieri Sedegi. tom- piis msvlelobisas, amave Tvisebebma igi tom-
sonis depresia imdenad damangreveli iyo, rom sonis dedis `Semcvlelad~ aqcia.
mas uwyveti mkurnaloba esaWiroeboda. aseve, winamdebare TavSi SevexebiT TiToeul dasaxe-
654 monaTxrobidan Cans, rom Terapiuli urTier- lebul Temas. ganvixilavT Terapiis tipebs, rom-
lebic pirovnuli kontrolis aRdgenaSi exma- 3. problemis Semdgomi ganviTarebis prognozi-
reba mTeli rigi aSlilobebis mqone adamianebs. reba, anu Sefaseba mkurnalobis SemTxvevaSi
davsvamT mravlismomcvel kiTxvebs: ra gavlenas da mkurnalobis gareSe.
axdens istoriuli, kulturuli da socialuri 4. mkurnalobis garkveuli formebis SerCeva
Zalebi fsiqologiuri aSlilobebis mkurna- da ganxorcieleba, romliTac SesaZlebeli
lobaze? rogor urTierTmoqmedebs erTmaneTTan gaxdeba Semawuxebeli simptomebis Semcireba
Teoria, kvleva da praqtika, rodesac mkvlevrebi an gaqroba da, Tu moxerxda, maTi mizezebis
qmnian da amowmeben mkurnalobis meTodebs? mospobac.
rogor vimoqmedoT racionalurobas moklebul
Tu tvins kompiuters SevadarebT, SeiZleba
gonebaze, rogor SevcvaloT arakontrolirebadi
iTqvas, rom fsiqikuri problemebi Tavs iCens
qceva da emociebi, rogor gamovasworoT tvinis
an hardware-Si, an _ software-Si, romelic aprog-
anomaliebi?
ramebs mis funqcionirebas. fsiqikuri aSlilo-
winamdebare TavSi ganxilulia Terapiis
bebis mkurnalobis ori ZiriTadi tipi mimar-
ZiriTadi tipebi, romelsac iyeneben janmrTe-
Tulia an erTze, an _ meoreze.
lobis dacvis sferoSi dakavebuli Tanamedrove
biosamedicino Terapiebi fokusirdeba hard-
profesionalebi. esenia fsiqoanalizi, qcevis
ware-is, anu im meqanizmebis Secvlaze, romelic
modifikacia, kognituri cvlilebebi, humanis-
safuZvlad udevs centraluri nervuli sistemis
turi Terapia da farmakoTerapia. Cven ganvixi-
moqmedebas. mas farTod iyeneben fsiqiatrebi
lavT am meTodebis moqmedebis principebs. garda
da eqimebi, rodesac tvinis funqcionirebis
amisa, SevafasebT, Tu ramdenad sandoa TiToeuli
Secvlas cdiloben qimiuri an fizikuri in-
saxis Terapiis warmatebulobis Sesaxeb mtkice-
tervenciebiT; aq Sedis qirurgia, eleqtroSoki
bulebebi.
da medikamentebi, romlebic uSualod zemoqme-
debs tvini-sxeulis kavSirze.
fsiqologiuri Terapiebi, romelTac erTad
Terapiuli konteqsti fsiqoTerapias uwodeben, software-is Secvlazea
orientirebuli; misi samiznea adamianebis mier
mcdarad daswavlili sityvebi, azrebi, inter-
fsiqikuri aSlilobebis samkurnalod mraval- pretaciebi da ukukavSiri, romelic ganapirobebs
gvari Terapia arsebobs. mravali mizezis gamo yoveldRiuri cxovrebis strategiebs. am Tera-
iTxovs zogierTi adamiani (da zogic, saWiroebis piebs axorcieleben rogorc klinikuri fsi-
miuxedavad, ar iTxovs) daxmarebas. aseve, sxvada- qologebi, ise _ fsiqiatrebi. arsebobs fsiqo-
sxvagvaria Terapiis miznebi, is garemo, sadac Terapiis oTxi ZiriTadi saxe: fsiqodinamikuri,
Terapia xorcieldeba da Tavad Terapevtebic, bihevioraluri, kognituri da egzistencialur-
Tumca, pirovnebis cxovrebaSi nebismieri aseTi humanisturi.
Careva mowodebulia misi funqcionirebis gar- fsiqodinamikuri midgoma nevrotul tanjvas
kveuli mimarTulebiT Sesacvlelad. Sinagani, dauZleveli travmis an konfliqtis

miznebi da ZiriTadi Terapiebi biosamedicino Terapiebi (Biomedical therapies) _


Terapiuli konteqsti

fsiqologiuri aSlilobebis mkurnaloba, ro-


Terapiuli procesi SeiZleba moicavdes oTx melic cvlis tvinis funqcionirebas qimiuri,
ZiriTad Temas an mizans: an fizikuri Carevis gziT, rogoricaa medi-
1. problemuri momentebis diagnostireba, ar- kamentebiT mkurnaloba, qirurgia, an eleqtro-
konvulsiuri Terapia.
sebuli problemisTvis, savaraudod, saTanado
fsiqiatriuli (DSM-IV-TR) kategoriis gansa- fsiqoTerapia (Psychotherapy) _ TerapiaTa jgu-
fidan nebismieri, romelic gamoiyeneba fsiqo-
zRvra da aSlilobis klasificireba.
logiuri aSlilobebis samkurnalod da foku-
2. savaraudo etiologiis dasaxeleba – aSli- sirebulia konkretul aSlilobasTan dakav-
lobis SesaZlo mizezebis da simptomTa fun- Sirebuli araswori qcevis, azrebis, aRqmebisa
da emociebis Secvlaze.
qciebis identificireba.
655
garegan simptomad miiCnevs. fsiqodinamikosi barmenebs, gamyidvelebs, taqsis mZRolebsa da
Terapevtebi fsiqikur aSlilobebs „ganmakur- nebismiers, vinc mousmens maT. sazogadoebaSi
nebeli saubriT~ mkurnaloben, romlis drosac arsebuli araformaluri Terapevtebis mxrebze
Terapevti exmareba pirovnebas, rom man dainaxos mravali frustracia da konfliqti gadadis.
kavSiri TvalsaCino simptomebsa da maT SesaZlo rodesac problemaTa diapazoni SemosazRvrulia,
gamomwvev gadauWrel dafarul konfliqtebs araprofesionalTa daxmareba sakmaod didia.
Soris. miuxedavad imisa, rom dResdReobiT adamianebi
bihevioraluri Terapia Tavad qcevas mkurna- ufro xSirad mimarTaven Terapias, vidre adre,
lobs, rogorc darRvevas, romelic unda Seic- isini, Cveulebriv, mxolod maSin akiTxaven
valos. aSlilobebi ganixileba, rogorc das- fsiqikuri janmrTelobis specialistebs,
wavlili qceviTi paternebi da ara, rogorc rodesac fsiqologiuri problemebi mwvavdeba,
fsiqikuri daavadebis simptomebi. qceva SeiZleba an droSi xangrZlivdeba. am dros maT sxvadasxva
Seicvalos sxvadasxva gziT, maT Soris, sasur- saxis TerapevtTan SeuZliaT misvla.
veli da arasasurveli reaqciebis ganmamtkiceb- fsiqolog-konsultants, Cveulebriv, iseT
lebis SecvliT, gamomuSavebuli reaqciebis sferoebSi uwevs adamianebis megzuroba, ro-
CaqrobiT da problemis efeqturad gadaWris goricaa profesiis arCeva, skolis problemebi,
modelebis uzrunvelyofiT. narkotikebix moxmareba da ojaxuri konfliqti.
kognituri Terapia cdilobs adamianis azrov- xSirad es konsultantebi konkretul proble-
nebis nakadis restruqturizacias, rasac prob- mebTan dakavSirebul garemoSi _ biznesis sfe-
lemis mizezis Sesaxeb pirovnebis mier Seqmnili, roSi, skolebSi, cixeebSi, samxedroTa momsaxu-
xSirad damangreveli TviTdamarwmunebeli rebis centrebSi, an raionul klinikebSi muSa-
debulebebis SecvliT aRwevs. restruqturi- oben. isini iyeneben intervius, testebs da
rebuli kogniciebi, Tavis mxriv, cvlis pirov- iZlevian rCevebs, raTa daexmaron adamianebs
nebis midgomas siZneleebis gansazRvrisa da konkretuli problemebis gadaWrasa da arsebuli
axsnisadmi, rac xSirad problemebis daZlevis sirTuleebis daZlevaSi.
SesaZleblobas iZleva. klinikuri socialuri muSaki fsiqikuri jan-
egzistencialur-humanistur tradiciebze mrTelobis specialistia, romelsac socialuri
aRmocenebuli Terapiebi pacientis faseulo- muSaobis skola amzadebs da mowodebulia
bebze koncentrirdebian da mimarTulni arian fsiqiatrebTan da klinikur fsiqologebTan
TviTaqtualizaciisaken, fsiqologiuri zrdi- TanamSromlobisTvis. mravali fsiqiatrisa da
saken, ufro Sinaarsiani pirovnebaTSorisi fsiqologisgan gansxvavebiT, am konsultantebs
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

urTierTobebis ganviTarebisaken. isini arsebiTad naswavli aqvT adamianTa problemebis socialuri


janmrTeli adamianebis funqcionirebis gaumjo- konteqstis gaTvaliswineba da amitom SeuZliaT
besebaze ufro fokusirdebian, vidre seriozuli Terapiis procesSi ojaxis wevrebis CarTva an,
darRvevebis mqone individTa simptomebis ko- sul mcire, klientis ojaxur Tu samuSao ga-
regirebaze. remosTan gacnoba.
RvTismsaxuri-konsultanti religiuri jgu-
fis wevria, romelic fsiqologiuri aSli-
Terapevtebi da Terapiuli lobebis mkurnalobaSi specializirdeba. xSirad
garemo
fsiqolog-konsultanti (Counseling psychologist)
rodesac fsiqologiuri problemebi Cndeba, _ fsiqologi, romelic specializirdeba iseT
adamianTa umetesoba nacnob wreebSi eZebs sferoebSi, rogoricaa profesiis arCeva, sas-
araformalur konsultantebs. es SeiZleba iyos kolo problemebi, narkotikebis moxmareba da
ojaxis wevri, uaxloesi megobari, piradi eqimi, ojaxuri konfliqti.
advokati, sayvareli maswavlebeli, xelmZRva- klinikuri socialuri muSaki (Clinical social worker)
neloba an sabWo. religiuri orientaciis ada- – specialuri programiT momzadebuli fsi-
qikuri janmrTelobis profesionali, romelic
mianisTvis es SeiZleba iyos sasuliero piri.
adamianTa problemebs socialur konteqstSi
sxvebi rCevisTvis mimarTaven da esaubrebian
ganixilavs.
656
es konsultantebi sulierebaze zrunvas prob- Terapiaze mosul adamians, rogorc wesi,
lemaTa praqtikul gadawyvetasTan aerTianeben. klients, an pacients uwodeben. termins pacienti
klinikuri fsiqologi aris specialisti, ro- is specialistebi iyeneben, romlebic fsiqo-
melic universitetSi specializirdeba fsiqo- logiuri problemebis mkuralobas biosa-
logiuri problemebis Sefasebasa da mkur- medicino kuTxiT udgebian, termins klienti ki
nalobaSi; klinikis pirobebSi, superviziis CaT- _ isini, vinc fsiqologiur aSlilobebs „cxovre-
vliT, gavlili unda hqondes internatura da biseul problemebad~ miiCneven da ara fsiqikur
unda hqondes filosofiur an fsiqologiur daavadebad. Cven TiToeuli midgomis ganxilvisas
mecnierebaTa doqtoris1 akademiuri xarisxi. am misTvis damaxasiaTebel termins gamoviyenebT:
fsiqologebs gacilebiT farTo codna aqvT pacients biosamedicino da fsiqoanalituri
fsiqologiaSi, testirebasa da kvlevaSi, vidre TerapiebisTvis da klients _ sxva danarCenis-
fsiqiatrebs. Tvis.
fsiqiatri aris specialisti, romelsac miRe- vidre Tanamedrove Terapiebsa da Terapevtebze
buli unda hqondes medicinis doqtoris aka- ufro dawvrilebiT SevCerdebodeT, jer gan-
demiuri xarisxisTvis saWiro sruli samedicino vixiloT fsiqikurad daavadebulTa mkurnalobis
ganaTleba da, aseve, doqtoranturis dasrulebis
Semdeg gavlili unda hqondes specializacia RvTismsaxuri-konsultanti (Pastoral counselor) –
fsiqikur da emociur aSlilobebSi. religiuri fenis warmomadgeneli, romelic
fsiqoanalitikosi aris medicinis an filo- specializirdeba fsiqologiuri aSlilobebis
mkurnalobaSi da xSirad sulierebaze zrunvas
sofiur mecnierebaTa doqtoris akademiuri xa-
problemaTa praqtikul gadawyvetasTan aer-
risxis mqone Terapevti, romelic doqtorantu- Tianebs.
raSi fsiqikuri aSlilobebis gagebisa da mkur-
klinikuri fsiqologi (Clinical psychologist) – pi-
nalobisadmi froidiseul midgomaSi speci- rovneba, romelsac miRebuli aqvs doqtoris
alizirdeboda. xarisxi fsiqologiaSi da specializirdeba
CamoTvlili specialistebi sxvadasxva ga- fsiqologiuri problemebis Sefasebasa da
remoSi muSaoben. es SeiZleba iyos saavadmyofoebi, mkurnalobaSi.
klinikebi, skolebi da kerZo ofisebi. huma- fsiqiatri (Psychiatrist) – pirovneba, romelsac
nisturi orientaciis zogierTi Terapevti, ufro aqvs medicinis doqtoris xarisxi da doqto-
bunebriv garemoSi muSaobis mizniT, sakuTar ranturis dasrulebis Semdeg gavlili aqvs
specializacia fsiqikur da emociur aSli-
saxlSi amjobinebs jgufuri seansebis Catarebas.
lobebSi. fsiqologiuri aSlilobebis samkur-
TerapiebisTvis, romelic klientis garemocvis nalod fsiqiatrs SeuZlia medikamentebis da-
CarTvasac gulisxmobs mkurnalobis procesSi, niSvna.
SeiZleba gamoiyos iseTi adgilebi, rogoricaa fsiqoanalitikosi (Psychoanalyst) _ pirovneba,
calke Sesasvlelis mqone oTaxebi, an samloc- romelsac aqvs medicinis an filosofiur mec-
velo saxlebi. dabolos, Terapevtebi, romlebic nierebaTa doqtoris xarisxi da romelic doq-
klientebTan in vivo TerapiiT muSaoben, arsebul toranturaSi specializirdeboda fsiqikuri aS-
problemebTan asocirebul garemoSi amjobineben lilobebis gagebisa da mkurnalobisadmi
froidiseul midgomaSi.
muSaobas. magaliTad, klientebTan, romelTac
frenis eSiniaT, TviTmfrinavSi muSaoben, socio- pacienti (Patient) – termini gamoiyeneba im pi-
Terapiuli konteqsti

rovnebis aRsaniSnad, romlis mimarTac xor-


fobiis mqone klientebTan ki _ xalxmraval
cieldeba Terapiuli RonisZiebebi. mas iyeneben
savaWro centrebSi.
specialistebi, romlebic fsiqologiuri
problemebis mkuralobas biosamedicino kuTxiT
1 udgebian.
arsebobs doqtoris ori saxis xarisxi: (1) Ph.D _
filosofiur mecnierebaTa doqtori; eniWeba nebismieri klienti (Client) – termini gamoiyeneba im pi-
profesiis adamians, romelic akmayofilebs saTanado rovnebis aRsaniSnad, romlis mimarTac xor-
kriteriumebs; (2) magaliTad, M.D. _ xarisxi, romelic cieldeba Terapiuli RonisZiebebi. mas iyeneben
eniWeba romelime konkretuli specialobis mqone adamians, specialistebi, romlebic fsiqologiur aS-
romelic aris Tavisi saqmis profesionali da akmayo- lilobebs `cxovrebiseul problemebad~ miiC-
filebs saTanado kriteriumebs; am SemTxvevaSi medicinis
neven da ara fsiqikur daavadebad.
mecnierebaTa doqtori (mTargmnelis SeniSvna). 657
ganviTarebis istoriuli pirobebi, Semdeg gava-
farTovoT dasavluri kulturisTvis damaxa-
siaTebeli xedvis kuTxe da sxva kulturebSi
miRebul mkurnalobis praqtikasac gavecnoT.

istoriuli da kulturuli
konteqsti
rogor gimkurnalebdnen gasul saukuneebSi,
Tu fsiqologiuri problemebi SegeqmnebodaT?
Tu evropasa, an aSS-Si icxovrebdiT, metad
mosalodneli iqneboda, rom mkurnaloba uSedego
yofiliyo, Tumca, arc gavnebdaT rames. sxva
kulturebSi fsiqologiuri aSlilobebis
mkurnaloba, Cveulebisamebr, religiur da
socialur faseulobaTa ufro farTo konteqstSi
ganixileboda da ufro adamianur mopyrobasac
imsaxurebda.

dasavluri mkurnalobis istoria


XIV saukunis dasavleT evropaSi mosaxleobis
zrdam da migraciam umuSevroba da socialuri
gaucxoeba gamoiwvia, rasac, Tavis mxriv, siRaribe,
danaSauli da fsiqologiuri problemebi mohyva.
maleve gaixsna specialuri dawesebulebebi,
sadac sazogadoebis sami axali „usargeblo~
kategoriis _ RaribTa, damnaSaveTa da fsiqikurad ar imsaxureben sasjels, avadmyofebi arian,
daavadebulTa _ warmomadgenlebs aTavsebdnen. romelTa samwuxaro mdgomareoba yvelanair
1403 wels londonis beTlemis wminda mari- zrunvasa da yuradRebas imsaxurebs, romelic
amis hospitalma fsiqologiuri problemebis nebismier tanjul adamianur arsebas ekuTvnis.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

mqone pirveli pacienti miiRo. momdevno 300 unda vecadoT, rom maT umartivesi saSualebebiT
wlis manZilze sulierad daavadebul pacientebs davubrunoT saRi goneba~ (Zilboorg & Henry, 1941,
jaWvebiT abamdnen, awamebdnen da garkveuli gv. 233-324).
sazRauris fasad xalxs gasarTobadac uCveneb- amerikis SeerTebul StatebSi fsiqologiuri
dnen. droTa ganmavlobaSi beTlemis transfor- darRvevebis mqone adamianebs, maTive da sazoga-
mirebuli dasaxeleba „bedlemi~2 qaosis sino- doebis usafrTxoebis mizniT, izolaciaSi amyo-
nimad iqca, hospitalSi gamefebuli saSineli febdnen, Tumca, ar mkurnalobdnen. XIX saukunis
uwesrigobisa da pacientebisadmi araadamianuri Sua wlebSi, rodesac fsiqologiam, rogorc
mopyrobis gamo (Foucault, 1975). mecnierebis dargma, garkveuli ndoba da pativis-
fsiqologiuri problemebisadmi, rogorc cema moipova, qveyanaSi „mkurnalobis kulti~
fsiqikuri daavadebebisadmi, damokidebuleba gaCnda. im periodSi Seuracxadobas garemodan
evropaSi mxolod XVIII saukunis bolosTvis momdinare stresis Sedegad miiCnevdnen, rasac
gaCnda. 1801 wels frangi eqimi filip pineli axlad ganviTarebadi qalaqebis aurzaursa da
(Philippe Pinel) werda: „fsiqikurad daavadebuli areulobas ukavSirebdnen. Sesabamisad, sigiJes
adamianebi, romlebic ar arian damnaSaveni da socialur problemad aRiqvamdnen, romelsac
iseve esaWiroeboda „fsiqikuri higieniT~ (Men-
tal Hygiene) mkurnaloba, rogorc gadamdeb fizi-
2
badlam – inglisurad ,,bad~ _ `cudi~.
658 kur daavadebas _ fizikuri higieniT.
1900-ian wlebSi kliford birsma (Clifford Beers) Kluckhohn, 1944; Marsella, 1979). magaliTad, afrikul
dasabami misca fsiqikuri higienis moZraobas. msoflmxedvelobaSi aqcenti keTdeba TanamSrom-
droTa ganmavlobaSi fsiqikurad daavadebul lobaze, urTierTdamokidebulebaze, tomis
pacientTa SezRudvas axali sareabilitacio gadarCenaze, bunebasTan erTianobasa da jgufur
mizani gamouCnda. suliT avadmyofTa TavSesaf- pasuxismgeblobaze (Nobles, 1976). fsiqikurad daa-
rebi am socialur-politikuri moZraobis Zi- vadebuli adamianebis sazogadoebidan CamoSo-
riTad elementad iqca. maT aTavsebdnen soflad, rebiT mkurnaloba ewinaaRmdegeba mravali ara-
qalaquri cxovrebis stresisgan moSorebiT evropuli kulturis azrovnebas. mraval af-
mowyobil aseT TavSesafrebSi ara marto dacvis, rikul kulturaSi gankurneba socialur konteq-
aramed mkurnalobis mizniTac (Rothman, 1971). stSi xorcieldeba; procesSi CarTulia daava-
samwuxarod, mravali aseTi TavSesafari maleve debulis rwmena, ojaxi, samuSao da Cveuli
gadaiWeda. reabilitaciis humanuri mizani uc- garemo. Terapiis procesSi jgufuri mxardaWeris
nauri adamianebis daSorebul adgilebSi mo- gamoyenebis afrikuli praqtika daixvewa da
TavsebiT Seicvala. es uzarmazari fsiqiatriuli „qselur Terapiad~ wodebul procedurad Camo-
dawesebulebebi, arasakmarisi odenobis momsaxure yalibda, sadac mkurnalobaSi CarTulia pacien-
personaliT, mcirediT Tu gansxvavdeboda dar- tis mTliani garemocva _ naTesavebis, Tanam-
Rvevebis mqone individebisTvis gankuTvnili Sromlebisa da megobrebis CaTvliT (Lambo, 1978).
konteinerisgan (Scull, 1993). 1960-iani wlebidan bevr kulturaSi fsiqikuri da fizikuri daa-
reformatorebma aseTi TavSesafrebis winaaRmdeg vadebebis mkurnaloba religiasa da jadoqrobas
daiwyes gamosvla, sul mcire, im fsiqiatriuli ukavSirdeba. gansakuTrebuli adamianebi, ro-
pacientebis deinstitucionalizaciis sasargeb- melTac Samanebs uwodeben, gansakuTrebul mis-
lod, visac ambulatoriuli mkurnalobisa da tikur Zalas floben TavianTi daavadebuli Tana-
saTanado sazogadoebrivi mxardaWeris pirobebSi moZmeebisTvis daxmarebis gasawevad. Samanizmi
normalurad SeeZloT funqcionireba. samwuxa- uZvelesi da mZlavri spiritualuri tradiciaa,
rod, mravali deinstitucionalizebuli anu romelic TiTqmis 30 aTasi wlis manZilze
fsiqiatriuli klinikidan gawerili pacienti gamoiyeneba. Samanistur tradiciaSi tanjvasa
ver iRebs saTanado daxmarebas Tavis sacxov- da avadmyofobas uZlurebis Sedegad miiCneven.
rebel adgilze. magaliTad, gamokvlevebma aCvena, kulturuli rwmenis es sistema bedisweris, an
rom seriozuli fsiqikuri daavadebis mqone 438 iRblis im uxilavi Zalebis personalizacias
individidan 24% usaxlkaro iyo (Kuno et al., 2000). axdens, romelic zemoqmedebs individis cxov-
rebaze da problemebs uqmnis mas. aseTi perso-
nalizacia borot Zalebze uSualo zemoqmedebis
kulturuli simboloebi da gankurnebis
da savaraudo saswaulmoqmedi mkurnalis mxridan
rituali
daxmarebis saSualebas iZleva (Middleton, 1967).
fsiqologiuri aSlilobebis mkurnalobis xSirad paTologiuri mdgomareoba, romelsac
istoriuli tendenciebis mimoxilva dasavluri daavadebuli adamianis Sepyrobilobis Sedegad
mosazrebebiTa da praqtikebiT Semoifargleboda, miiCneven, mkurnali Samanis Terapiuli CareviT
romelic xazs usvams individis unikalurobas, icvleba. Zrwolvis gamosawvevad da cnobierebis
damoukideblobas da warmatebasa Tu warumateb- mdgomareobis Sesacvlelad dolebze dakvra,
Terapiuli konteqsti

lobaze pirovnul pasuxismgeblobas. demono- Selocvebi da sxva ritualebi gamoiyeneba, rac


logia da daavadebis modeli igive aqcents axali codnisa da Zalis Ziebisken mimarTavs
akeTebs da fsiqikur aSlilobas ganixilavs, individs (Wash, 1990).
rogorc pirovnebis SigniT mimdinare process xalxuri gankurnebis ceremoniebSi mniSvne-
da individis marcxs. lovani funqcia ekisreba simboloebs, miTebsa
mravali sxva kultura ar iziarebs am mo-
sazrebas (Triandis, 1995). anTropologebma gaaa-
Samanizmi (Shamanizm) – spiritualuri tradicia,
nalizes fsiqologiuri aSlilobebis axsnebi
romelic moiazrebs mkurnalobas da sulier
da mkurnalobisadmi midgomebi sxvadasxva
samyarosTan kontaqts.
kulturaSi (Bourguignon, 1979; Evans-Pritchard, 1937;
659
da ritualebs (Levi-Strauss, 1963). ritualuri gan- petenturobas, anu imis codnas, Tu ra aris
kurnebis ceremonia gankurnebis process gansa- gasakeTebeli, an, ukidures SemTxvevaSi, sakuTari
kuTrebul emociur intensiobasa da mniSvne- ucodinarobis ardanaxvas, ufro meti mniSvne-
lobas sZens. is aZlierebs pacientis STago- loba eniWeba, vidre adamianis bunebriv mo-
nebadobas da mniSvnelovnebis gancdas, SeSli- wyvladobas daavadebisadmi~ (gv. 28).
lobis dasamarcxeblad zebunebriv ZalebTan zogierTi es aradasavluri midgoma gzas
akavSirebs daavadebul adamians, Samansa da Tems ikvlevs dasavluri mkurnalobis praqtikaSi
(Devereux, 1961). erT-erT Terapiul teqnikas, ro- (Katz, 1982, 1983). amis naTeli magaliTebia im
melsac gankurnebis mraval ceremoniaSi iyeneben, uaxles Terapiul midgomebSi socialur gare-
cnobierebis disociacia ewodeba. am dros daava- mosTan urTierTqmedebis koncefciis gavlena
debuli adamiani, an morwmune mkurnali cno- da ojaxur garemosa da mxardamWer garemocvaze
bierebis Secvlil mdgomareobaSi gadadis. mimarTuloba, romlebic xazs usvamen sazo-
dasavluri TvalsazrisiT, disociacia Tavis- gadoebrivi mxardaWeris sistemisa da ojaxuri
Tavad aris fsiqikuri aSlilobis simptomi, Terapiis mniSvnelovnebas. sxva dasavleli praq-
romelic prevencias, an gamosworebas saWiroebs. tikosebi SamanebTan erTad muSaoben, raTa
sxva kulturebSi ki cnobierebis Secvlil SesaZlebeli gaxdes dasavluri fsiqoTerapiisa
mdgomareobaSi keTili sulebi esaubreba adamians (romelSic TviTanalizi moiazreba) da koleq-
da boroti ganidevneba. cnobierebis ritualuri tivisturi sazogadoebebis Terapiebis (romelic
Secvla niu iorkis puertorikeli „espiritistas~ individs arsebul sazogadoebriv konteqstSi
(Espiritistas) kultis RvTismsaxurebisas gamoiye- moazrebs) integrireba. es mcdeloba Terapias,
neba. maT gankurnebis ceremoniaSi Sedis adamia- kulturuli TvalsazrisiT, klientTa ufro
nis miRma arsebul keTil sulebTan urTierToba farTo speqtrisTvis xdis misaRebs (Kraut, 1990).
(Garrison, 1977). istoriuli tendenciebisa da zogierTi
miuxedavad imisa, rom Samanebi da sxva mkur- kulturuli variaciis mokle mimoxilvis Semdeg,
nalebi gansakuTrebul rols asruleben gan- ufro dawvrilebiT ganvixiloT Tanamedrove
kurnebis ritualebSi, makurnebeli Zala xSirad praqtikaSi gamoyebuli Terapiebi.
scildeba erT konkretul mkurnals da gaci-
lebiT did spiritualur Zalebs uerTdeba (Katz,
1982, 1993). fijize gavrcelebuli gankurnebis
Sejameba
meTodebis aRwerisas fsiqologi riCard kaci
(Richard Katz) wers: „sulebTan kavSiri im Zale-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

Terapiuli garemos mTavari mizania fsiqikuri


bisadmi damyolobas moiTxovs, romelic scil- daavadebis mizezebis gansazRvra da mkurnalobis
deba erT konkretul mkurnals da gankurnebaSi dagegmva. arsebobs biologiuri da fsiqolo-
mkurnalis wvlilis Tavmdablur Sefasebas mo- giuri mimarTulebis Terapiebi. Terapevtebi bev-
iazrebs. fijeli mkurnali ar amtkicebs, rom rgan muSaoben da sxvadasxva saxis Terapiul
Tavad flobs manas (Temis winaprebisgan miRebul meTodebs iyeneben. dasavlur kulturaSi fsi-
sulier Zalas) da mis makurnebel moqmedebas qikurad daavadebul adamianebs, Tavdapirvelad,
ar aRiqvams sakuTar damsaxurebad~ (gv. 327-328). sazogadoebisgan izolirebulad amyofebdnen.
kaci naTlad gvaCvenebs TvalsaCino sxvaobas fsiqikuri daavadebis, rogorc gankurnebadi
aRwerilsa da dasavlur praqtikas Soris: avadmyofobis, modelis ganviTarebas ufro
„dasavlel eqims ki, piriqiT, pretenzia aqvs adamianuri mkurnalobis meTodebis Seqmna mohyva.
mkurnalobisa da gankurnebis kontrolze. kom- mravali aradasavluri kultura xazs usvams
farTo sazogadoebriv da spiritualur kon-
ritualuri mkurnaloba (Ritual healing) – ce- teqsts, sadac viTardeba da ikurneba fsiqikuri
remonia, romelic mkurnalobis process gan- daavadeba. dasavleli praqtikosebi am sxva
sakuTrebul emociurobasa da mniSvnelobas kulturebidan TandaTanobiT iTviseben sazo-
sZens. gadoebrivi mkurnalobis zogierT models.
660
ganxorcielebuli „gandevnisgan gaTavisufl-
fsiqodinamikuri Terapiebi deba~. vinaidan Terapevtis ZiriTadi mizani
pacientisTvis im kavSiris danaxvisken, anu in-
saitisken wayvanaa, romelic awmyoSi arsebul
fsiqodinamikuri Terapiebis SemTxvevaSi uS- simptomebsa da warsul gamocdilebas Soris
veben, rom pacientis problemebs aracnobier arsebobs, fsiqodinamikur Terapias xSirad
impulsebsa da cxovrebiseuli situaciebidan insaitur Terapiasac uwodeben.
momdinare SezRudvebs Soris warmoqmnili tradiciuli fsiqoanalizi didi xnis win
daZabuloba warmoSobs, aSlilobis birTvsa da gandevnili (anu daviwyebuli) mogonebebis aR-
saTaveebs ki Tavad daavadebul pirovnebaSi dgenisa da mtkivneuli grZnobebis gavliT efeq-
eZieben. tur gadawyvetamde misvlis mcdelobaa. Sesa-
bamisad, es aris droSi gaxangrZlivebuli, anu
grZelvadiani Terapia (romelic SeiZleba, sul
froidis fsiqoanalizi mcire, ramdenime weliwadi _ kviraSi xuT sean-
fsiqoanalizi im saxiT, rogoric Seqmna zig- samde _ grZeldebodes). garda amisa, is saWiroebs
mund froidma (Sigmund Freud), warmoadgens kargi metyvelebis mqone introspeqciul pacien-
intensiur da droSi gaxangrZlivebul Terapiul tebs, romlebic sakmarisad Zlierad arian moti-
teqnikas, romelic ikvlevs nevrotuli da mSfoT- virebulni TerapiisTvis da SeuZliaT soliduri
vare pirovnebis aracnobier motivebsa da kon- Tanxis gadaxda (fsiqodinamikuri Terapiis Seda-
fliqtebs. rogorc wina TavebSi vnaxeT, froidis rebiT gviandel formebSi gacilebiT Semok-
Teoriis mixedviT, SfoTviTi aSlilobebi im lebulia Terapiuli procesis xangrZlivoba.)
Sinagani konfliqtebis adekvaturad mogvarebis gandevnili konfliqtebis gacnobierebasa da
unaris arqonas warmoadgens, romelic war- maT mogvarebaSi pacientisTvis daxmarebis ga-
moiqmneba idis aracnobier, iracionalur im- sawevad fsiqodinamikuri tradiciebiT momuSave
pulsebsa da superegos internalizirebul (anu Terapevtebi sxvadasxva teqnikebs iyeneben; esenia:
gaSinagnebul) socialur moTxovnebs Soris. Tavisufali asociaciebi, winaaRmdegobis ana-
fsiqoanalizis mizania intrafsiqikuri harmo- lizi, sizmrebis analizi, gadatanisa da kon-
niis damyareba, rac idis Zalebis metad gacno- trgadatanis analizi.
bierebas, superegos moTxovnebisadmi zedmetad
damyolobis Semcirebasa da egos rolis gaZ-
Tavisufali asociaciebis meTodi da
lierebas gulisxmobs.
kaTarzisi
TerapevtisTvis umniSvnelovanesia, gaarkvios,
rogor iyenebs pacienti represiis, anu gandevnis ZiriTad meTods, romelic fsiqoanalizSi
process konfliqtebTan gamklavebisas. simptomi gamoiyeneba aracnobieris gamokvlevisa da gan-
ganixileba, rogorc aracnobieridan wamosuli devnili masalis gamonTavisuflebisTvis, Ta-
Setyobineba imis Sesaxeb, rom raRac ar aris visufali asociaciebis meTodi ewodeba. paci-
wesrigSi. fsiqoanalitikosis amocanaa, daex- enti, romelic moxerxebulad zis skamze, an
fsiqodinamikuri Terapiebi

maros pacients gandevnili azrebis cnobierebaSi


amotanaSi da aRmoaCeninos3 arsebul simptomebsa
fsiqoanalizi (Psychoanalysis) – fsiqodinamikuri
da gandevnil konfliqtebs Soris arsebuli Terapia, romelic Seqmna froidma; es aris in-
kavSiri. fsiqodinamikuri TvalsazrisiT, Terapia tesiuri da droSi gaxangrZlivebuli teqnika,
warmatebulia, pacienti ki _ gamojanmTelebuli romelic mowodebulia nevrotuli da mSfoT-
mxolod maSin, rodesac igi adreul bavSvobaSi vare individebis aracnobieri motivebisa da
konfliqtebis gamosakvlevad.
3
aq originalur teqstSi gamoyenebulia sityva in- insaituri Terapia (Insight Therapy) – teqnika,
sight, romelic „wvdomas~ da „intuicias~ niSnavs. es romliTac Terapevts pacienti mihyavs im kav-
termini Targmanis gareSec xSirad gamoiyeneba amave Siris danaxvisken, aRmoCenisken anu insaitisken,
konteqstSi (magaliTad, „emociuri insaiti~ an „in- romelic awmyoSi arsebul simptomebsa da
teleqtualuri insaiti~) Tumca, am konkretul SemTxvevaSi warsul gamocdilebas Soris arsebobs.
umjobesad CaiTvala misi Targmna (mTargmnelis SeniSvna). 661
debulebas ukavSirdeba. saboloo jamSi, rodesac
gandevnili masala zedapirze amodis, pacienti,
rogorc wesi, amtkicebs, rom is umniSvnelo,
absurduli, araSesatyvisi, an Zalze arasasia-
movnoa imisaTvis, rom ilaparakos masze. Tera-
pevti ki sruliad sapirispiros fiqrobs. fsiqo-
analizis mizania, daZlios winaaRmdegoba da
pacients misces SesaZlebloba, Tvali gaus-
woros am mtkivneul azrebs, survilebsa Tu
gamocdilebas.

sizmris analizi
fsiqoanalitikosebs miaCniaT, rom sizmari
pacientis aracnobieri motivebis Sesaxeb infor-
maciis mniSvnelovan wyaros warmoadgens. ro-
wevs taxtze, SeZlebisdagvarad aTavisuflebs desac adamians sZinavs, superego SedarebiT nak-
gonebas da uwyvetad aRwers sakuTar azrebs, lebad akontrolebs ididan momdinare miuRebel
survilebs, fizikur SegrZnebebsa da warmodge- impulsebs, amitom motivebi, romelTa gamoxatvac
nebs. pacients sTxoven, rom aRweros TavSi mo- ver xerxdeba cxadSi, SeiZleba sizmris saxiT
suli nebismieri azri Tu grZnoba, ganurCevlad gamovlindes. fsiqoanalizis mixedviT, sizmars
imisa, Tu ramdenad mniSvnelovnad eCveneba is ori saxis Sinaarsi aqvs: manifesturi, anu xi-
mas. luli Sinaarsi, romelic gaRviZebis Semdeg
froids miaCnda, rom asociaciebi ganpiro- axsovs adamians da latenturi, anu faruli
bebulia da ar aris SemTxveviTi. analitikosis Sinaarsi _ realuri motivebi, romlebic gamov-
amocanaa, Tvali gaadevnos maT da ubralo lenas cdiloben, Tumca, imdenad mtkivneuli
sityvebis miRma nagulisxmevi realuri mniSvne- da miuRebelia, rom damaxinjebulad, simbo-
lobebi dainaxos. pacients Zlieri grZnobebis loebis saxiT gamoixateba. Terapevti am da-
gamoxatvis saSualeba eZleva, romelic, rogorc faruli motivebis gamovlenas sizmris analiziT
wesi, avtoritetul figurebzea mimarTuli da cdilobs; es aris Terapiuli meTodi, romelic
romelic gandevnil iqna dasjis, an samagieros gulisxmobs pirovnebis sizmris Sinaarsis gar-
mizRvis SiSiT. nebismier emociur ganmuxtvas, Cevas da miznad isaxavs safuZvlad mdebare an
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

romelic xdeba Terapiul garemoSi aman sxva damaxinjebuli motivebis, mniSvnelovani cxov-
procesis Sedegad, kaTarzisi ewodeba. rebiseuli gamocdilebisa da survilebis simbo-
luri mniSvnelobebis gamovlenas.
winaaRmdegoba Tavisufali asociacia (Free association) – Tera-
fsiqoanalitikosi gansakuTrebul mniSvne- piuli meTodi, rodesac pacienti uwyvetad,
gaazrebis gareSe saubrobs sakuTar azrebze,
lobas aniWebs sakiTxebs, romelTa ganxilvac
survilebze, fizikur SegrZnebebsa da war-
ar surs pacients. Tavisufali asociaciebis modgenebze.
dros garkveul momentSi pacienti avlens
kaTarzisi (Catharsis) – Zlieri, magram, rogorc
winaaRmdegobas, anu mas ar surs, an ar SeuZlia wesi, gandevnili emociebis gamoxatvis procesi.
garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamoc-
winaaRmdegoba (Resistance) – fsiqoanalizis
dilebaze saubari. aseT winaaRmdegobas aracno- msvlelobisas pacients ar surs, an ar SeuZlia
biersa da cnobiers Soris barierad miiCneven. garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamoc-
es masala (anu masala, romelsac barieri akavebs dilebaze saubari.
da ar amodis Tavisuflad asociacirebis dros) sizmrebis analizi (Dream analysis) – sizmrebis
xSirad individis seqsualur cxovrebas (aq Sedis fsiqoanalituri interpretacia, riTac xdeba
yvelaferi, rac mas siamovnebas aniWebs) an pacientis aracnobieri motivebisa da kon-
662 mSoblebisadmi mtrul, ganawyenebul damoki- fliqtebis wvdoma.
gadatana da kontrgadatana
fsiqoanalituri Terapiis intensiuri kursis
neofroidianuli Terapiebi
dros pacients, rogorc wesi, Terapevtis mimarT froidis mimdevrebma SeinarCunes misi mravali
emociuri reaqcia uyalibdeba. xSirad xdeba ZiriTadi idea, Tumca, zogierTma principma da
Terapevtis identificireba warsulSi gadata- praqtikulma meTodma modificieba ganicada.
nili emociuri konfliqtis centralur figu- zogadad, neofroidistebi, froidTan SedarebiT,
rasTan _ umeteswilad, mSobelTan, an seqsualur ufro met aqcents akeTeben: (1) pacientis awmyo
partniorTan. am emociur reaqcias gadatana, anu socialur garemoze (da naklebad fokusirdebian
transferi ewodeba. gavixsenoT nawyveti treisi warsulze); (2) cxovrebiseuli gamocdilebis
tomsonisa da misi Terapevtis, amandas urTier- mimdinare gavlenaze (da ara mxolod bavSvobis
Tobis Sesaxeb _ is naTlad axdenda mis iden- konfliqtebze); (3) socialuri motivaciis
tificirebas dedasTan („dedaCemi amandam Caa- rolsa da pirovnebaTSoris sasiyvarulo ur-
nacvla...~). gadatanas ewodeba dadebiTi, rodesac TierTobebze (da naklebad fokusirdebian bio-
Terapevti siyvarulis, an aRtacebis obieqti logiur instinqtebsa da egoistur moTxov-
xdeba; gadatana aris uaryofiTi, rodesac igi nilebebze); (4) egos funqcionirebis mniS-
mtruli damokidebulebis, an Suris obieqtad vnelovnebaze da me-koncefciis ganviTarebaze
iqceva. xSirad xdeba, rom pacientis damoki- (da nakleb yuradRebas aqceven idsa da super-
debuleba ambivalenturia da dadebiTi da egos Soris konfliqts).
uaryofiTi emociebis nazavs warmoadgens. gada- me-14 TavSi vaxseneT ori cnobili neofro-
tanasTan gamklaveba rTuli amocanaa analiti- idisti _ karl gustav iungi da alfred adleri.
kosisTvis, Tundac, pacientis emociuri mowyvla- SedarebiT Tanamedrove fsiqodinamikur neo-
dobis gamo. miuxedavad amisa, es aris mkur- froidianul mosazrebebzec rom Segveqmnas war-
nalobis arsebiTi da mniSvnelovani nawili. modgena, gavecnoT hari stek salivanis, melani
warsulis gamocdilebasa da damokidebulebebSi kleinisa da hainc kohutis Sromebs (froidis
realuri wyaros moZiebiTa da gacnobierebiT, wris sxva wevrebis Sesaxeb ix. Ruitenbeek, 1973).
Terapevti pacients masze gadatanili grZnobebis hari stek salivans (Harry Stack Sullivan, 1953)
interpretirebaSi exmareba (Henry et al., 1994).
miaCnia, rom froidis Teoriasa da TerapiaSi ar
aris gaTvaliswinebuli socialuri urTier-
pacientze Terapevtis reaqciaSic CarTulia
Tobebis roli da miRebis, pativiscemisa da
piradi grZnobebi. kontrgadatana, anu kontr-
siyvarulis moTxovnilebebi. misi azriT, fsi-
transferi Seexeba imas, Tu ra xdeba, rodesac
qikuri aSlilobebi moicavs ara marto trav-
Terapevts moswons, an ar moswons pacienti,
matul intrafsiqikur procesebs, aramed _ prob-
radgan pacienti mis cxovrebaSi mniSvnelovani
lemur interpersonalur urTierTobebsa da
figuris msgavsad aRiqmeba. kontrgadatanis
Zlier socialur zewolasac ki. patara bavSvs
damuSavebisas Terapevti SeiZleba sakuTari
usafrTxoebis grZnoba da sxvebis mxridan zrunva
aracnobieri mamoZravebeli Zalebis gacnob-
da siTbo esaWiroeba. SfoTva da sxva fsiqikuri
ierebamde mivides. igi pacientis „cocxal sar-
daavadebebi mSoblebTan da mniSvnelovan
fsiqodinamikuri Terapiebi

ked~ iqceva, pacienti ki, Tavis mxriv, misTvis


sxvebTan urTierTobebSi usafrTxoebis ararse-
iZens amave funqcias. Tu Terapevti ver axerxebs
bobidan momdinareobs. salivanis azriT, sakuTar
kontrgadatanis efeqtis gacnobierebas, Terapia
SeiZleba warumatebeli gamodges (Winarick, 1997). gadatana (Transference) – procesi, rodesac fsi-
am saxis Terapiuli urTierTobis emociurad qoanalizis msvlelobisas pacienti Terapevtze
mimarTavs im grZnobebs, romelic Tavdapirvelad
datvirTulobisa da pacientis mowyvladobis
warsuli emociuri konfliqtis centralur,
gamo, Terapevtma mkacrad unda daicvas zRvari, mniSvnelovan figuraze miemarTeboda.
romelic pacientze profesiul zrunvasa da
kontrgadatana (Countertransference) – situacia,
mis problemebSi pirad CarTulobas Soris rodesac fsiqoanalitikoss pirovnuli grZno-
gadis. cxadia, rom Terapiulma situaciam iolad bebi uCndeba pacientis mimarT, radgan pacients
SeiZleba daarRvios balansi, rac unda gaac- sakuTar cxovrebaSi arsebuli mniSvnelovani
nobieros da gaiTvaliswinos Terapevtma. adamianis msgavsad aRiqvams.
663
fsiqologia Cvens saukuneSi

sdevs Tu ara gandevnili mogonebebi adamians


mTeli cxovrebis manZilze

1969 wlis 22 seqtembers, Crdi- rapiis mniSvnelovan mizans am magram SeinarCuna Sinaarsi (John-
loeT kaliforniaSi, rva wlis gandevnil mogonebebiTan mimar- son et al., 1993). fsiqoTerapevtebma,
suzan neisoni gauCinarda. amave TebaSi kaTarzisis miRweva war- romelTac sjeraT gandevnili
wlis dekemberSi ipoves misi moadgens. mogonebebis, fsiqoTerapiis me-
gvami. oci wlis manZilze aravin magram gandevnili mogonebebi qanizmebis saSualebiT, SeiZleba
icoda, vin mokla igi. 1989 wels yovelTvis ar rCeba Terapevtis isini Caunergon kidec pacients
mxaris gamomZieblebs suzanis kabinetSi. ukanaskneli wlebis ( de Rivera, 2000; Sarbin, 1997) .
megobari eilin franklin-lips- manZilze masmediaSi intensiurad magaliTad, mkvlevrebma Seiswav-
keri daukavSirda. eilinma saubroben gandevnili mogonebebis les qalebi, romlebmac, saboloo
uTxra maT, rom fsiqoTerapiis STambeWdavi gacnobierebis Sem- jamSi, uari Tqves sakuTar bral-
daxmarebiT, man aRidgina didi Txvevebze. drois xangrZlivi debebze da aRiares, rom aravis
xnis win gandevnili, daviwyebu- periodis gasvlis Semdeg indivi- gauupatiurebia bavSvobaSi. es
li saSineli mogonebebi imis debi moulodnelad detalurad qalebi mixvdnen, rom maTi „mo-
Sesaxeb, Tu ra SeemTxva suzans. ixseneben SemaZrwunebel movle- gonebebi~ gaupatiurebis Sesaxeb
1990 wlis Semodgomaze eilinma nebs, rogoricaa mkvlelobebi, an ararealuri iyo. es gamokvlevebi
daadastura, rom oci wlis win bavSobaSi gadatanili seqsua- adasturebs, rom Terapevtebi
man sakuTari TvaliT naxa, rogor luri Zaladoba. SesaZlebelia, xSirad ubiZgeben pacientebs aseTi
gaaupatiura suzani misma mamam, rom es yvelaferi marTali iyos? mogonebebis aRmoCenisken da
jorj franklinma da Semdeg me-8 TavSi ganxiluli mowmeTa sityvier waxalisebas ar iSu-
sikvdilamde rogor urtya qvis mexsierebis kvleva skepticizmis reben, rodesac „mogoneba~ gamom-
keti (Marcus, 1980, Workman, 1990). safuZvels iZleva (Loftus, 1993; zeurdeba (de Rivera, 1997). aseTi
SemTxvevebi afiqrebinebs klini-
eilinma isic Tqva, rom mama mok- Loftus & Ketcham, 1994, Lynn & Payne,
cistebs, rom Seswavlil unda
vliT daemuqra, Tu vinmes uam- 1997). xsenebuli kvlevidan SegviZ-
iqnes Terapiis procesSi CarTuli
bobda nanaxis Sesaxeb. es Cveneba lia gavixsenoT, rom adamianebi
socialuri Zalebi, raTa gaar-
sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, WeSmarit mogonebebad miiCnevdnen
kvion, Tu rogor xorcieldeba
rom jorj franklini damnaSa- xelovnuri wyarodan miRebul
Terapevtis Teoria pacientis
ved ecnoT damamZimebel viTare- informacias. es maSinac xdeboda,
realobaSi (Lynn et al., 1997).
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

baSi Cadenil mkvlelobaSi. rodesac maT, rogorc mowmeebs,


gandevnili mogonebebis aR-
Teoriulad Tu vimsjelebT, afrTxilebdnen, rom isini Secdo-
dgenis rwmenam SeiZleba mniS-
rogor daifara mogonebebi 20 maSi Seiyvanes. Sesabamisad, mogo-
vnelovnad Seamsubuqos fsiqo-
wlis manZilze? am kiTxvaze nebis arseboba TavisTavad ar iZ-
analitikosTa pacientebis mdgo-
pasuxi gandevnili mogonebebis leva misi wyaros ueWveli san-
mareoba. faqtobrivad, aRdgenili
froidiseul koncefciaSi iRebs doobis mtkicebis safuZvels.
mogonebebis garkveuli nawili
saTaves. rogorc aRvniSneT, faqtobrivad, ukanasknel wleb-
adreuli travmatuli gamocdi-
froidi (1923) fiqrobda, rom Si, popularul mediaSi gandev-
lebis sando asaxvas warmoadgens
adamianis cxovrebiseuli gamoc- nili mogonebebis Sesaxeb xSiri (Schooler & Eich, 2000; Williams, 1995).
dilebis zogierTi mogoneba sak- saubari SeiZleba Tavad iqces miuxedavad amisa, Tu davinte-
maris safrTxes uqmnis mis „xelovnul wyarod~. televiziiT resdebiT, SeuZlia Tu ara warsu-
keTildReobas, amitom es mogo- nanaxi individis pirovnul mogo- lis gandevnil mogonebebs awmyo
nebebi ganidevneba cnobierebidan. nebad SeiZleba iqces, Tu mas aRar diskomfortis axsna, darwmune-
klinikur fsiqologebs xSirad axsovs, rom es televizorSi naxa. bulni unda viyoT, rom pasiurad
SeuZliaT, rom daexmaron kli- amrigad, gandevnili mogonebis ar viRebT Cveni cxovrebis viRa-
ents sakuTari cxovrebis ga- mediaSi mosmenilma daxasiaTebam ciseul versias. jorj fran-
kontrolebaSi. amisaTvis cxov- zogierTi individi igive mogone- klinis sabednierod, eWvi Sei-
rebis damangreveli paternebi bebis „gaxsenebamde~ SeiZleba tanes misi qaliSvilis gandevnil
interpretirdeba, rogorc gan- miiyvanos. individma, praqtiku- mogonebebSi, rac sakmarisi gaxda
664
devnili mogonebebis Sedegi. Te- lad, dakarga mogonebis wyaro, verdiqtis uarsayofad.
me-ze warmodgenaTa sistema mowodebulia SfoT- sirTuleebs awydeboda im pacientebTan muSao-
vis optimaluri donis SesanarCuneblad. es bisas, romelTa konfliqtebi verbaluri mexsie-
sistema bavSvis pirovnebaTSorisi urTierTo- rebis ganviTarebamde gacilebiT adreuli pe-
bebis gamocdilebidan momdinareobs da orga- riodidan iRebda saTaves, rac xSirad, Tavis
nizebulia me-s cnebis irgvliv; masSi Sedis: mxriv, gacilebiT mkveTrad gamoxatuli paTo-
kargi-me (asocirebulia dedis siTbosTan), cudi- logiis mizezi xdeboda. es pacientebi xSirad
me (asocirebulia dedis daZabulobidan, romel- itanjebodnen ararealurobis, sicarielis da
sac is bavSvTan urTierTobisas avlena), ara-me cxovrebis sazrisis dakargvis grZnobebiT. kleins
(disociaciuri me, romelic miuRebelia da- miaCnda, rom superegos primitiuli formebi
narCeni me-sTvis). cxovrebis pirvelive TveebSi Cndeba. igi am-
aseT interpersonalur Tvalsazrisze dafuZ- tkicebda, rom oidiposis seqsualuri konfliqtis,
nebuli Terapia moicavs Terapevtis ganwyo- rogorc fsiqikis umniSvnelovanesi maorgani-
bebisadmi pacientis grZnobebze dakvirvebas. zebeli faqtoris, nacvlad sqesobrivi mikuT-
Terapiuli interviu ganixileba, rogorc socia- vnebulobis gacnobierebas win uswrebs sikvdilis
luri garemo, sadac orive mxaris grZnobebi da instinqti, rac Sinagani agresiuli impulsis
ganwyobebi zemoqmedebs erTmaneTze. pacienti gaCenas iwvevs da romelic, aseve, mniSvnelovania
frTxilad mihyavT iqamde, rom gamoTqvas sakuTari fsiqikis organizebisTvis. kleini, aseve, amtki-
varaudebi Terapevtis ganwyobebis Sesaxeb. garda cebda, rom fsiqikis ori fundamenturi maorgani-
amisa, salivanisTvis Terapiuli situacia, zebeli Zalaa agresia da siyvaruli, agresia
upirvelesad, iseTi situaciaa, sadac Terapevti anawevrebs da siyvaruli aerTianebs fsiqikas.
siyvaruliT swavlobs da aswavlis (Wallach & samyaros agresiuli danawevrebisas xdeba
Wallach, 1983). arasasurvelis uaryofa da sasurvelis SenarCu-
melani kleini (1975) gaemijna froidis mosaz- neba; siyvaruli badebs erTianobasa da mTliano-
rebas oidiposis konfliqtis fsiqopaTologiis bas. kleinisTvis siyvaruli mxolod erotikuli
ZiriTad wyarod aRiarebis Sesaxeb. vinaidan ltolvebis ganxorcieleba ki ar iyo, aramed _
froidi oidipuri periodidan (4-5 wlis asaki) WeSmariti sikeTe da namvdili zrunva sxvebze.
momdinare nevrotul simptomebze fokusirdeboda, Tumca, es cnobieri siyvaruli dakavSirebulia
Terapiuli Carevis amocana am aracnobieri seq- sinanulTan sayvarel adamianebze mimarTuli
sualuri konfliqtebis interpretireba da saaS- savaraudo destruqciuli siZulvilisa da
karaoze gamotana iyo. Tumca, zogierTi Terapevti potenciuri Zaladobis gamo. amrigad, kleinma
axsna „erT-erTi udidesi saidumlo, romelsac
awydeba yvela adamiani _ siyvaruli da siZul-
vili _ Cveni pirovnuli samoTxe da jojoxeTi
_ ganuyofelia erTmaneTisgan~ (Frager & Fadiman,
1998, gv. 135). kleinis mosazreba imis Sesaxeb, rom
samyaros Cveneuli gancdis „samSeneblo agurebs~
siyvarulisa da siZulvilis obieqtebTan _ Cveni
fsiqodinamikuri Terapiebi

cxovrebis mniSvnelovan adamianebTan _ urTier-


Toba qmnis _ fsiqoanalituri Teoriisa da praq-
tikis centralur mosazrebad iqca da obieqti-
urTierTobis Teoria (Object relation theory) ewoda.
kleinma, aseve, pirvelma gamoiyena agresiuli

obieqti-urTierTobis Teoria (Object relation


theory) – fsiqoanalitikuri Teoria, romelic
momdinareobs melani kleinis mosazrebidan imis
Sesaxeb, rom samyaros Cveneuli gancdis „sam-
Seneblo agurebs~ siyvarulisa da siZulvilis
obieqtebTan _ Cveni cxovrebis mniSvnelovan
adamianebTan _ urTierToba qmnis.
665
da seqsualuri ltolvebis damarwmunebeli neofroidianeli Terapevtebi SedarebiT met
interpretacia fsiqoanalizis pacientebTan. mniSnelobas aniWeben pacientis awmyo socialur
fsiqodinamikuri Terapiebi, aniWeben ra sxva- garemos, cxovrebiseuli movlenebis mimdinare
dasxva xarisxis mniSvnelobas froidis koncef- gavlenas, socialuri motivaciis rols, pirov-
ciebs, isev viTardeba. erT-erTi umniSvnelovanesi nebaTSoris urTierTobebs da me-koncefciis
axali mimarTulebaa me-s (self) mimarT Tanamedrove ganviTarebas.
interesi; kerZod, interesis sagans Seadgens is,
Tu rogor xdeba individis me-koncefciis, anu
sakuTar Tavze warmodgenis Camoyalibeba, rogor
bihevioraluri Terapia
aRiqvams, rogor ganicdis mas mocemuli pirov-
neba da rogor xdeba, rom xandaxan is sxvaTa
mxridan Tavdasxmis obieqtad iqceva, romelsac Tu fsiqodinamikuri Terapiebi hipoTetur
dacva sWirdeba. am mimarTulebis wamyvani Sinagan mizezebze fokusirdebian, bihevioralur
damcveli da fsiqoanalizSi obieqti-urTier- TerapiaTa yuradRebis sagans dakvirvebadi
Tobis skolis damaarsebelia hainc kohuti (1977; garegani qceva warmoadgens. bihevioraluri ori-
Siegel, 1996). misi saavtoro Terapia fokusirdeba entaciis Terapevtebi amtkiceben, rom paTo-
imis garkvevaze, Tu rogor saWiroebs me-s logiuri qcevebis SeZena iseve xdeba, rogorc
sxvadasxva aspeqtebi me-obieqtebs _ gulisxmier normaluris _ daswavlis procesiT, romelic
adamianebs da mniSvnelovan sagnebs, rac nebismier ganpirobebulobisa da daswavlis ZiriTadi ka-
adamians sWirdeba optimaluri pirovnuli nonebis mixedviT xorcieldeba. bihevioraluri
funqcionirebis SesanarCuneblad. me-fsiqolo- Terapevtebi iyeneben ganpirobebisa da ganmtki-
giis am formisTvis mniSvnelovania me-s gamoc- cebis principebs, fsiqikur aSlilobebTan aso-
dileba da, gansakuTrebiT, is gamocdileba, ro- cirebuli arasasruveli qcevis paternebis
melic me-s fragmentacias iwvevs. Sesabamisad, modificirebis mizniT.
Terapevtis amocanaa, SeZlebisdagvarad Rrmad terminebi bihevioraluri (qceviTi) Terapia
Cawvdes sxvadasxva fsiqologiur mdgomareobas, da qcevis modifikacia xSirad sinonimebad
romelsac ganicdis klienti da, amasTan, gamoiyeneba. oriveSi moiazreba daswavlis prin-
gaiTvaliswinos klientis gancdebis miseuli cipebis meToduri gamoyeneba sasurveli qcevis
(klientiseuli) xedva (Chicago Institute for Psycho- sixSiris gazrdis, an arasasurveli qcevis six-
analysis, 1992). Siris Semcirebis mizniT. bihevioraluri Terapia
Cven ukve aRvniSneT, rom fsiqoanalitur Te- muSaobs devianturi qcevebisa da pirovnuli
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

rapias miznis misaRwevad xSirad drois xan- problemebis farTo speqtrze, sadac Sedis
grZlivi periodi sWirdeba. Tumca, xSirad ada- fobiebi, kompulsiebi (akviatebebi), depresia,
mianebi iseTi aSlilobebiT itanjebian, rome- damRupveli miswrafebebi (magaliTad, alkoho-
lic gacilebiT swraf gankurnebas saWiroebs. lizmi, an narkotikebi), agresia da delikventuri
bihevioraluri Terapia, romelsac axla ganvi- qcevebi. zogadad, bihevioraluri Terapia spe-
xilavT, simptomebisgan swafad gaTavisuflebis cifikur problemebTan ukeT muSaobs, vidre
SesaZleblobas iZleva. zogadi xasiaTis pirovnul problemebTan: fobi-
is SemTxvevaSi is gacilebiT efeqturi iqneba,
vidre _ zogadi, usagno SfoTvisas.
Sejameba Terapiebi warmoiqmna ganpirobebulobisa da
daswavlis Teoriidan, romelic pragmatuli,
fsiqodinamikuri Terapiebi zigmund froidis
aracnobieri konfliqtisa da gandevnis Teo-
qceviTi Terapia (Behavior therapy) – ixileT
riidan iReben saTaves. Terapevtebi pacientTan qcevis modifikacia.
kaTarzisis misaRwevad da fsiqikuri energiis
qcevis modifikacia (Behavior modification) – das-
gamosaTavisufleblad sxvadasxva teqnikebs wavlis principebis meToduri gamoyeneba sa-
iyeneben, maT Soris Tavisufal asociaciebs, surveli qcevis sixSiris gazrdis an arasa-
666 sizmrebis analizs da gadatanis interpretacias. sruveli qcevis sixSiris Semcirebis mizniT.
empiriuli kvlevis tradiciebzea dafuZnebuli. Cover Jones, 1924) aCvena, rom pirobiTi refleqsis
yvela cocxali organizmis umTavresi amocanaa, gamomuSavebiT, anu ganpirobebiT SesaZlebelia
daiswavlos aqtualur socialur da fizikur SiSis gadaCveva4 (qvemoT mocemuli magaliTi
garemos moTxovnebTan adaptaciis xerxebi. Tu SevadaroT patara albertis magaliTs me-7
organizmma ver daiswavla problemebis efeqtu- Tavidan).
rad daZleva, misi araadapturi reaqciebis
misi pacienti 3 wlis biWuna iyo, saxe-
koregireba SesaZlebelia daswavlis (an xelaxa-
lad piteri, romelsac gaurkveveli mize-
li daswavlis) principebze dafuZnebuli Terapi-
ziT eSinoda kurdRlebis. Terapia moi-
iT. samizne qceva ar ganixileba raime safuZvlad
cavda oTaxis erT mxares piteris gamok-
mdebare procesis simptomad. simptomi Tavad
vebas, meore mxares ki kurdReli iyo mo-
aris problema. fsiqodinamikosi Terapevtebis
Tavsebuli. mTeli rigi seansebis gan-
prognozis mixedviT, mxolod garegani qcevis
mavlobaSi kurdRels TandaTanobiT uax-
koregirebiT, realuri Sinagani problemis gamov-
lovebdnen mas. sabolood, SiSi gaqra da
lenis gareSe, mxolod simptomis Canacvlebamde
piteri Tavisuflad TamaSobda kurdRel-
mivalT, anu Tavs iCens axali fizikuri Tu
Tan.
fsiqologiuri problema. Tumca, gamokvlevebi
aCvenebs, rom bihevioraluri TerapiiT paTo- qover jonsis Semdeg bihevioristi Terapevtebi
logiuri qcevis aRkveTis Semdeg aRar xdeba kontrganpirobebis sxvadasxva teqnikebs _
axali simptomebiT misi Canacvleba (Kazdin, 1982; sistematur desensitizacias, imploziur5 Tera-
Wolpe, 1986). „piriqiT, samizne simptomebis gaqro- pias, situaciaSi daZirvas6 da aversiul7 Terapias
bis Semdeg pacientebi xSirad aRniSnavdnen, rom _ iyeneben.
sxva, naklebad mniSvnelovani simptomebic gaqra~
(Sloane et al., 1975, gv. 219).
sistematuri desensitizacia da sxva
axla ganvixiloT bihevioraluri Terapiis
eqspoziciuri Terapiebi
sxvadasxva formebi, romelTac Sveba moaqvT
daavadebuli adamianebisTvis. nervuli sistema erTdroulad ver iqneba
modunebulic (anu relaqsirebuli) da agzne-
bulic, radgan SeuZlebelia urTierTsapiris-
kontrganpirobeba piro procesebis erTdroulad aqtivireba. es
ratom SfoTavs zogierTi adamiani iseT uw- martivi debuleba centraluria reciprokuli
yinar gamRizianebelTan (anu stimulTan) Sex- (urTierT) Sekavebis TeoriisTvis, romelic
vedrisas, rogoricaa oboba, araSxamiani gveli, samxreT afrikelma fsiqiatrma jozef volpem
an socialuri kontaqti? bihevioraluri axsna SemogvTavaza (Joseph Wolpe, 1958, 1973). avtori mas
aseTia: SfoTva warmoiqmneba ganpirobebis mar- SiSebisa da fobiebis samkurnalod iyenebda.
tivi principebis mixedviT, romelic me-7 da me- volpe Tavis pacientebs kunTebis modunebas da
15 TavSi ganvixileT. Zlieri emociuri reaqciebi, Semdeg maTTvis SiSis momgvreli situaciis
romelic „yovelgvari mizezis gareSe~ angrevs warmosaxvas aswavlida. isini amas TandaTanobiT,
pirovnebis cxovrebas, xSirad ganpirobebulia anu gradualurad akeTebdnen _ Soreuli aso-
bihevioraluri Terapia

pirovnebis mier warsulSi SeumCnevlad daswav- ciaciebidan SemaSinebeli obieqtebis uSualo


lili reaqciebiT. kontrganpirobebisas Zveli, xatebamde. relaqsirebul mdgomareobaSi Sema-
araadapturi reaqciis Canacvlebis mizniT, xdeba Sinebel stimulTan gradualuri fsiqologiuri
axali reaqciis gamomuSaveba. bihevioraluri
Terapiis Sesaxeb pirvel CanawerebSi swored 4
unlearned – sityvasityviT SeiZleba iTargmnos, rogorc
aseT logikas vxvdebiT. meri qover jonsma (Mary „gamoswavla~ („отучить“). vinaidan aseTi sityva lite-
raturul qarTulSi ar arsebobs, amitom iTargmna, ro-
kontrganpirobeba (Counterconditioning) – Tera- gorc „gadaCveva~ (mTargmnelis SeniSvna).
5
implosion – inglisuridan, „SigniT mimarTuli afeT-
piuli teqnika, romliTac xdeba gamomuSavebuli
qeba~, implozia.
axali reaqciiT araadapturi reaqciis Canac- 6
flooding _ inglisuridan, „CaZirva~, „daZirva~, „siWarbe~.
vleba. 7
aversion _ inglisuridan, „zizRi~, „zizRis obieqti~.
667
klienti cxadad warmoidgens SfoTvis gamomwvevi
cxrili
16.1 stimulebis nusxidan yvelaze sust stimuls.
testirebaze SfoTvis mqone studentis Tu mas amis gakeTeba diskomfortis gareSe SeuZ-
mier Sedgenili SfoTvis gamomwvevi lia, gadadis Semdeg, SedarebiT Zlier stimulze.
stimulebis ierarqia garkveuli raodenobis seansebis Semdeg SesaZ-
(SfoTvis mzardi TanmimdevrobiT) lebeli xdeba stimulTa CamonaTvalSi pirvel
adgilze myofi (anu yvelaze metad damTrgunavi)
1. erTi Tve gamocdamde;
2. ori kvira gamocdamde; situaciis SfoTvis gareSe warmodgena. desensi-
3. erTi kvira gamocdamde; tizaciis warmatebiT gamoyeneba SesaZlebelia
4. xuTi dRe gamocdamde; mTeli rigi problemebisas, romelic SeiZleba
5. oTxi dRe gamocdamde; adamians Seeqmnas, maT Soris iseTi generali-
6. sami dRe gamocdamde;
zebuli SiSebis dros, rogoricaa scenis SiSi
7. ori dRe gamocdamde;
da impotencia (Emmelkamp, 1990; Spiegler & Guevremont,
8. erTi dRe gamocdamde;
9. gamocdis wina Rame; 1998). mravali SefasebiTi kvleva aCvenebs, rom
10. gadmobrunebulad awyvia sagamocdo testis am tipis bihevioraluri Terapia gansakuTrebiT
furclebi; kargad muSaobs fobiebis mqone pacientebTan.
11. sagamocdo testebis darigebis molodini;
12. sagamocdo oTaxis daxurul karTan dgoma;
13. uSualod testirebis procesi - xvebze pasuxebis
gacema; saidan
14. gamocdis dRes universitetSi misvlis procesi.
viciT

daZirvis Terapia sahaero buStebis


Sexvedra Terapiuli teqnikaa, romelic siste- fobiis dros
maturi desensitizaciis saxeliT aris cnobili.
bils, kolejis 21 wlis students, sa-
desensitizaciuri Terapia sami ZiriTadi
haero buStis gaskdomis xmis eSinoda.
etapisgan Sedgeba: (1) klienti axdens SfoTvis
amitom is Tavs aridebda iseT situaciebs,
gamomwvevi stimulebis identificirebas da
sadac SeiZleboda gaegona buStis gas-
ierarqiulad alagebs maT _ yvelaze sustidan
kdomis xma _ cekvis saRamoebs, wveulebebs
yvelaze Zlieramde. magaliTad, cxrilSi 16.1
da sportul RonisZiebebs. bilma Tanxmoba
mocemuli ierarqia ekuTvnis students, romelSic
ganacxada fobiis dasaZlevad daZirvis
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

testireba Zlier SfoTvas iwvevs. yuradReba


Terapiis gavlaze. Terapia Sedgeboda sami
miaqcieT, rom gamocdis uSualo molodini
(debuleba 14) man ufro stresulad miiCnia, Tanmimdevruli seansisgan _ bili Tera-
vidre Tavad gamocdaze gasvla (debuleba 13). pevts xvdeboda yovel dRe, sami dRis
(2) klients aswavlian kunTebis TandaTanobiT ganmavlobaSi. am periodSi aTasobiT buSti
Rrmad modunebas. modunebis swavlebas, anu gaskda. pirveli seansis dasawyisSi bilma
relaqsaciis trenings ramdenime seansi sWirdeba, subieqturi diskomfortis maRali done
romlis drosac klienti swavlobs daZabulo- aCvena _ 100 qula (100-qulian skalaze,
bisa da modunebulobis SegrZnebebis erTmaneTis- sadac 0 aRniSnavda srul simSvides, 100 _
gan garCevas da SfoTvis moxsnas fizikuri da ukiduresad SeSinebuls). roca pirvelad
fsiqikuri modunebis misaRwevad. (3) bolos iwyeba man subieqturi diskomforti mxolod 5
Tavad desensitizaciis procesi: relaqsirebuli quliT gamoxata (imave 100-qulian skalaze),
ukanaskneli 115 buSti man Tavisi xeliT
sistematuri desensitizacia (Systematic desensi- gaxeTqa. daZirvis Terapiis Sedegad bili
tization) – bihevioraluri Terapiuli teqnika,
aRar aridebda Tavs mxiarul, buStebiT
rodesac relaqsirebul mdgomareobaSi Sema-
Sinebel stimulTan SexvedriT klients as- savse situaciebs (Houlihan et al., 1993).
wavlian SfoTvis ganviTarebis Sewyvetas.
668
imploziuri Terapia sistematuri desensiti-
zaciisgan diametralurad gansxvavebuli
midgomaa. nabij-nabij, gradualuri winsvlis
nacvlad, usafrTxo garemoSi klients dasa-
wyisSive waredgineba yvelaze SemaSinebeli
stimuli (SfoTvis gamomwvevi stimulTa ierar-
qiuli CamonaTvalidan). Terapiuli situacia
isea mowyobili, rom is ver gaeqceva SemaSinebel
stimuls. Terapevti aRwers klientis SiSTan
dakavSirebul ukiduresad SemaSinebel situa-
cias, rogoricaa, magaliTad, mTel sxeulze
Semoxveuli gvelebi da aiZulebs klients, rom
man srulad warmoidginos, SeZlebisdagvarad
Zlierad ganicados es situacia. iTvleba, rom
aseTma warmosaxvam panikis afeTqeba unda gamoiw-
vios. vinaidan es afeTqeba Sinagania (individis
amasTan, praqtikuli gamocdilebis mixedviT,
SigniT xdeba), process implozias, anu SigniT
klientTa umravlesobasTan miRebuli Sedegi
mimarTul afeTqebas uwodeben; aqedan momdina-
mdgradia (Emmelkamp & Kuipers, 1979).
reobs saxelwodebac imploziuri Terapia.
sistematuri desensitizaciis, imploziuri
rodesac situacia mravaljer meordeba, stimuli
Terapiisa da daZirvis TerapiisTvis _ yvelas-
kargavs Zalas da veRar axerxebs SfoTvis
Tvis damaxasiaTebelia saerTo komponenti _
gamowvevas. rodesac SfoTva aRar warmoiqmneba,
eqspozicia, anu stimulis wardgena. warmosaxviT
qreba is araadapturi qcevac, romelic misTvis
iqneba, realuri kontaqtiT Tu uaxlesi meTodiT
Tavis asarideblad gamoiyeneboda. am proceduris
_ virtualurad (Rothbaum et al., 1995), klients
ZiriTadi idea isaa, rom klients ar eZleva
waredgineba is obieqti, an situacia, romelic
SfoTvis gamomwvevi situaciis uaryofis, misTvis
mas SiSs gvris. eqspoziciuri Terapia obsesiur-
Tavis aridebis Tu misgan ramenairad Tavis
kompulsuri aSlilobebis SemTxvevaSic gamoi-
daRwevis saSualeba. igi aRmoaCens, rom sti-
yeneba. magaliTad, qalbatoni, romelsac akvia-
mulTan kontaqti sulac ar iwvevs im uaryofiT
tebuli hqonda azri WuWyis Sesaxeb (anu xasiaT-
Sedegs, rasac moeloda (Stampfl & Levis, 1967).
deboda WuWyis obsesiiT), iZulebiT (anu kompul-
situaciaSi daZirva implozias hgavs, im gan-
surad) ibanda xelebs daskdomamde da dasis-
sxvavebiT, rom am dros klients, misi TanxmobiT,
xlianebamde. igi zogjer Tavis mokvlazec ki
realurad aTavseben SiSis momgvrel situaciaSi.
fiqrobda, imdenad gausaZlisi iyo aSliloba,
magaliTad, klaustrofobiis mqone pirovnebas
romelmac sruliad mowyvita normaluri cxov-
bnel sxvenze aTavseben, bavSvs, romelsac wylis
rebis ritms. bihevioristi Terapevtis meTval-
eSinia _ auzSi.
yurebis qveS es qalbatoni pirispir Seejaxa im
daZirvis Terapiis kidev erTi forma war-
obieqtebs, romelic yvelaze metad aSinebda _
mosaxviT iwyeba. am SemTxvevaSi klients SeuZlia
WuWysa da nagavs da TandaTanobiT xeliTac ki
bihevioraluri Terapia

mousminos Canawers, romelSic erTi an ori


Seexo. man isic ki moaxerxa, rom xuTi dRis
saaTis ganmavlobaSi Zalze dawvrilebiT yvebian
fobiis Sesatyvisi ukiduresad SemaSinebeli
imploziuri Terapia (Implosion therapy) – bihe-
situaciis Sesaxeb. mas Semdeg, rac SeZrwuneba vioraluri Terapiuli teqnika, romelic miznad
da SiSi Cacxreba, klients aTavseben SiSis isaxavs stimulTan asocirebuli SfoTvis Sem-
momgvrel situaciaSi, romelic, cxadia, aRar cirebas, rac klientisTvis warmosaxviTi Sema-
aris imdenad SemaZrwunebeli, ramdenadac Tavad Sinebeli stimulis wardgeniT xorcieldeba.
mis mier warmosaxuli situacia. daZirva situaciaSi daZirva (Flooding) – fobiebisTvis
gacilebiT efeqturia, vidre sistematuri gankuTvnili Terapia, rodesac klients, misi
desenzitizacia, rodesac saqme exeba zogierT TanxmobiT, waredgineba misTvis maqsimalurad
SemaSinebeli stimuli.
iseT qceviT problemas, rogoricaa agorafobia. 669
manZilze ar daibana xelebi da saxe. yuradReba ukiduresi formis aversiuli Terapia wamebas
miaqcieT, rom am SemTxvevaSi bihevioralur Te- gavs. sainteresoa, ratom eqvemdebarebian adamia-
rapias damatebiTi komponenti aqvs _ reaqciis nebi sakuTari nebiT am proceduras? Cveulebriv,
prevencia. klients ara marto warudgines SiSis isini amas mxolod imitom akeTeben, rom rea-
gamomwvevi stimuli (WuWyi da nagavi), aramed lurad xedaven _ aseTi qcevis paternis droSi
man aRkveTa kidec kompulsuri qceva (xelebis gaxangrZlivebuli Sedegebi daangrevs maT jan-
dabana), romelic, Cveulebisamebr, amcirebda mrTelobas, karieras, an ojaxur cxovrebas. garda
SfoTvas. am TerapiiT qalbatonma iswavla SfoT- amisa, aseTi Terapiis gavlis mizezi institu-
vis Semcireba kompulsuri qcevis ganxor- ciuri zewolac SeiZleba gaxdes, rogorc xdeba,
cielebis gareSe. magaliTad, patimrebisTvis gankuTvnil mkurna-
lobis zogierT programaSi. mravali kritikosis
azriT, aversiul TerapiaSi gamoyenebuli mtkiv-
aversiuli Terapia
neuli procedurebi: (1) zedmet Zalauflebas
zemoT aRwerili eqspoziciuri Terapiis for- aZlevs Terapevts; (2) damsjeli RonisZiebebi
mebi klients uSualod realurad uwyinar ufroa, vidre _ Terapiuli; (3) ufro xSirad
stimulTan gamklavebaSi exmareba. magram ra unda gamoiyeneba iseT dawesebulebebSi, sadac adamia-
movimoqmedoT maT dasaxmareblad, visac saziano nebs TiTqmis ar aqvT arCevanis ufleba da
stimulebi izidavs? narkotikebze damoki- maTgan aravin iRebs proceduris Catarebis nebar-
debuleba, seqsualuri perversiebi da umarTavi Tvas. ukanasknel wlebSi, instituciur sareabi-
Zaladoba is problemebia, romelTa SemTxvevaSic litacio programaSi CarTuli aversiuli Tera-
devianturi qcevis aRmZvrelad mimzidveli piis gamoyeneba eTikuri kodeqsiTa da Statis8
stimuli gvevlineba. aversiuli Terapiisas iyene- kanoniT regulirdeba. imedia, aseTi SezRudvebis
ben kontrganpirobebis procedurebs, raTa moxdes pirobebSi aversiuli Terapia Terapiuli ufro
mocemuli stimulis Sewyvileba mZlavr damazia- iqneba, vidre _ iZulebiTi da Zaladobrivi.
nebel stimulTan, rogoricaa, magaliTad, eleq-
truli Soki an safaRaraTo abebi. amavdroulad,
igive uaryofiT reaqciebs iwvevs mimzidveli pirobiTi ganmamtkiceblebis
stimuli. Sedegad pirovnebas uyalibdeba aver- marTva
siuli reaqcia am mimzidveli stimulis mimarT
kontrganpirobeba gamosadegia, rodesac SesaZ-
_ ezizReba is da am zizRiT Caanacvlebs sti-
lebelia erTi reaqciis Canacvleba meore reaq-
mulis adrindel sasurvelobas. magaliTad, aver-
ciiT. qcevis modifikaciis sxva meTodebi operan-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

siuli Terapia gamoiyeneba iseT individebTan,


tuli ganpirobebis principebs efuZneba, rome-
romlebic TviTdamazianebel qcevebs axorci-
lic b. f. skineris (B. F. Skinner) mier dawyebuli
eleben, rogoricaa Tavis mravaljeradi dartyma
kvlevebis tradiciebze Camoyalibda. pirobiTi
an mirtyma sxva sagnebze. aseTi qcevis ganxor-
ganmamtkiceblebis marTva gulisxmobs mkurna-
cielebis dros individs msubuq eleqtrul
lobis zogad strategias, romelic mimarTulia
dartymas ayeneben. es mkurnaloba efeqturad
qcevis Secvlaze misi Sedegebis modificirebis
amcirebs TviTdamazianebel qcevas zogierTi,
gziT. bihevioralur TerapiaSi pirobiTi ganmam-
magram ara yvela, pacientis SemTxvevaSi (Duker
tkiceblebis marTvis ori ZiriTadi teqnika ar-
& Seys, 1996).
sebobs: dadebiTi ganmtkicebis strategia da
Caqrobis strategia.
aversiuli Terapia (Aversion therapy) – qceviTi
Terapiis tipi, romelic gamoiyeneba saziano
stimulebisaken midrekilebis mqone adamianebis dadebiTi ganmtkicebis strategia
samkurnalod. rodesac reaqcias dauyovnebliv, uSualod
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTva (Contingency mohyveba waxaliseba, mosalodnelia, rom es
menegement) – zogadi mkurnalobis strategia, reaqcia ganmeordes da droTa ganmavlobaSi gax-
romelic gulisxmobs qcevis Secvlas Tanmim-
devruli cvlilebis saSualebiT.
670 8
saubaria aSS-is Statebze (mTargmnelis SeniSvna).
Sirdes. operantuli daswavlis es ZiriTadi
analizi aCvenebda, rom maTi Sardi ar
principi Terapiul strategiad iqca, rodesac
Seicavda narkotikul nivTierebas. TiTo-
sasurveli qcevis sixSiris Sesacvlelad gamoi-
euli baraTis Rirebuleba 25 cents Sead-
yenes mas Semdeg, rac am qcevam arasasurveli
genda da mis sanacvlod sabiTumo saqonlis
qceva Caanacvla. qcevis problemebze muSaobisas
SeZena SeiZleboda. dasawyisSi Sardis
STambeWdavi Sedegi miiRes, rodesac dadebiTi
yoveli uaryofiTi analizis SemTxvevaSi
ganmtkicebis procedura gamoiyenes. SegiZliaT
monawileebs 10 baraTs aZlevdnen. mas
gaixsenoT me-7 TavSi ganxiluli ori magaliTi.
Semdeg, rac maTi Sardis analizi isev da
Cven aRvwereT, rogor gamoiyenes qcevis for-
isev uaryofiTi iyo, yovel Semdeg jerze
mireba autisti bavSvis cxovrebis gasaumjobe-
baraTebis raodenoba izrdeboda. mona-
seblad. pacienti sami wlis biWuna iyo, romel-
wileTaTvis baraTebi pirobiT ganmamtki-
sac saTvale unda etarebina. Terapevtma pirobiT
ceblad iqca, romelic narkotikis gareSe
ganmamtkiceblad xmauriani saTamaSo gamoiyena,
yofnasTan Seawyviles. danarCen 34 mona-
raTa is nel-nela, TandaTanobiT mieaxlovebina
wilesac aZlevdnen baraTebs, Tumca, maTi
saTvalemde. Cven, aseve, visaubreT Jetonebis
ganmamtkicebeli ar iyo Sewyvilebuli
ekonomikaze, rodesac winaswar aris gansazRvru-
narkotikis gareSe yofnasTan: „Seuwyvi-
li (magaliTad, sakuTari Tavis movla da medi-
lebelTa~ jgufis TiToeuli wevri mimag-
kamentebis miReba) sasurveli qceva da momsaxure
rebuli iyo „SewyvilebulTa~ jgufis ro-
personali samizne qcevis yoveli ganxorcie-
melime wevrze da orive erTnairi odeno-
lebisas individs Jetons aZlevs. es Jetonebi
biTa da erTdroulad iRebda ganmtkicebas
mogvianebiT SeiZleba mTel rig waxalisebebsa
(baraTebs). kvlevis aseTi sqemidan gamom-
da privilegiebze gaicvalos (Kazdin, 1994; Martin
dinare, SegviZlia darwmunebulni viyoT,
& Pear, 1999). waxalisebis aseTi sistemebi gansakuT-
rom baraTebis nebismieri efeqti Sewyvi-
rebiT efeqturia pacientis iseTi qcevebis
lebis Sedegi iyo da ara mxolod gan-
Sesacvlelad, rogoricaa sakuTari Tavis movla,
mtkicebis. faqtobrivad, pirobiTi gan-
wesrigisa da sisufTavis dacva saarsebo gare-
mamtkiceblisa (baraTebis) da sasurveli
moSi da xSiri dadebiTi socialuri urTierT-
qcevis (narkotikis gareSe yofna) Sewyvi-
qmedebebi.
leba mdgradi aRmoCnda: kvlevis dasas-
sxva midgomaSi Terapevti gamorCeulad
rulisTvis da kvlevidan erTi wlis Sem-
ganamtkicebs arasasurveli qcevis sapirispiro
degac „SewyvilebulTa~ jgufis wevrebi,
qcevas. am teqnikas warmatebiT iyeneben narko-
„SeuwyvilebelTa~ jgufis wevrebisgan gan-
tikebze damokidebuli adamianebis mkurnalo-
sxvavebiT, uwyveti warmatebiT axerxebdnen
bisas.
narkotikisgan Tavis Sesavebas (Higgins et
al., 2000).
saidan
viciT SeiZleba, SeamCnieT, rom aq igive principi
moqmedebs, rac arasasurveli reaqciis sasur-
bihevioraluri mkurnaloba
bihevioraluri Terapia

veliT Canacvlebisas (razec zemoT visaubreT):


narkotikebze damokidebulebisas adapturi qcevis albaTobis gasazrdelad
mkvlevrebma moZebnes 70 mamakaci da daswavlis ZiriTadi principebi gamoiyeneba.
qali, romelsac kokainze damokidebule-
bisgan gankurneba surda. TiToeulma mona- Caqrobis strategia
wilem sakonsultacio seansebi gaiara, raTa
ratom agrZeleben adamianebi imis keTebas,
am damokidebulebis gadalaxvis stra-
rasac tkivili da tanjva moaqvs maSin, roca
tegiebsa da unar-Cvevebs gacnobodnen.
sxvagvarad moqcevis SesaZlebloba gaaCniaT?
garda amisa, 36 monawiles aZlevdnen spe-
pasuxi aseTia: qcevis mraval formas mravalri-
cialur baraTebs yovel jerze, rodesac
cxovani da sxvadasxvagvari Sedegi aqvs, zogierTi
671
maTgani dadebiTia da zogic _ uaryofiTi. TavSi arian Caflulni da aranormalurad
xSirad SeumCneveli dadebiTi ganmamtkicebeli iqcevian. faqtobrivad, gamodis, rom, rac ufro
axerxebs qcevis SenarCunebas, misi aSkarad ucnaur simptomebs da sityvier masalas miawvdian
uaryofiTi Sedegebis miuxedavad. magaliTad, pacientebi, miT met yuradRebas miiReben mom-
bavSvma, romelsac sjian cudi saqcielisTvis, saxure personalisgan, rac, Tavis mxriv, ganam-
SeiZleba ganagrZos cudad moqceva, Tu dasja tkicebs ucnauri simptomebis ganmeorebiT gamo-
misTvis yuradRebis miqcevis erTaderTi formaa. xatvas. klasikur gamokvlevaSi naCvenebi iqna
Caqrobis strategia TerapiaSi gamosadegia Sizofreniuli qcevis STambeWdavi Semcireba,
maSin, rodesac disfunqciuri qcevebis Senar- rodesac momsaxure personals mieca martivi
Cuneba gaurkveveli ganmamtkicebeli garemo- instruqcia _ moexdinaT qcevis ignorireba da
ebebiT xdeba. am ganmamtkiceblebis gamovlena mxolod normalurad moqcevis SemTxvevaSi
situaciis zedmiwevniTi analiziT SeiZleba. mieqciaT pacientebisTvis yuradReba (Ayllon &
Semdeg ise xdeba programis Sedgena, rom ara- Michael, 1959).
sasurveli qcevis ganxorcielebisas SeuZlebeli
gaxdes maTi gamoCena. Tu SesaZlebelia am
midgomis gamoyeneba da Tu klientis garemocvaSi socialuri daswavlis
myofi adamianebi, romlebic uneburad ganam-
tkiceben qcevas, TanamSromloben TerapevtTan,
Terapia
Caqrobis procedura amcirebs qcevis sixSires
da droTa ganmavlobaSi, TandaTanobiT sruliad
bihevioraluri Terapiebis diapazoni so-
gaaqrobs mas. ganvixiloT klasis magaliTi.
cialuri daswavlis Teoretikosebma gaafar-
mkvlevrebma gaarkvies, rom dawyebiTi skolis
Toves, romlebic miuTiTebdnen, rom adamianebi
oTxi moswavlis araadaptur qcevaze ganmamtki-
sxva adamianebis qcevaze dakvirvebiT swavloben.
ceblad moqmedebda TanaklaselTa yuradReba.
axal situaciebSi qcevis wesebs xSirad iseTi
mkvlevrebma miaRwies, rom bavSvebi yuradRebas
simboluri saSualebebiT vswavlobT da viye-
iCendnen am oTxi moswavlis misaRebi qcevebi-
nebT, rogoricaa realur cxovrebaSi, filmebsa
sadmi da uyuradRebod tovebdnen arasasurvel
Tu televiziiT sxva adamianebis gamocdilebaze
qcevebs. amiT maT SeZles moswavleTa araadapturi
dakvirveba. socialuri daswavlis Terapia mowo-
qcevis paternebis Caqroba (Broussard & Northup,
debulia problemur qcevaTa paternebis modi-
1997).
ficirebisTvis iseTi pirobebis SeqmniT, sadac
aramizanmimarTuli ganmtkicebiT Sizofre-
klienti xedavs, Tu rogor waxalisdeba modeli
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

niuli qcevis SenarCuneba da waxalisebac ki


ganxorcielebuli sasurveli qcevisTvis. das-
SeiZleba. ganvixiloT aseTi situacia: mraval
wavlis aseTi gaSualebuli procesi gansakuT-
fsiqiatriul klinikaSi dadgenili wesia, rom
rebiT Rirebulia fobiebis daZlevisa da soci-
momsaxure personali xSirad ekiTxeba pacientebs:
aluri Cvevebis Camoyalibebisas. wina TavebSi
„rogor grZnobT Tavs?~ rac socialuri
aRvniSneT, rom socialuri daswavlis es Teoria,
komunikaciis erTgvari formaa. pacientebs
ZiriTadad, albert banduras (Albert Bandura)
xSirad arasworad esmiT es SekiTxva da hgoniaT,
naSromebSi damuSavda (1977, 1986). aq misi midgomis
rom amiT momsaxure personals diagnozisTvis
mxolod or aspeqtze SevCerdebiT: modelis
saWiro informaciis miReba surs. amitom sakuTar
mibaZvasa da socialuri unar-Cvevebis SemuSa-
azrebze, grZnobebze, ucnaur simptomebsa da
vebaze.
halucinaciebze iwyeben laparaks. aseT pasuxebs
sawinaaRmdego Sedegi moaqvs; momsaxure perso- modelis mibaZva
nali mihyavs daskvnamde, rom pacientebi sakuTar
socialuri daswavlis Teoriis mtkicebiT,
socialuri daswavlis Terapia (Social-learning individebi reaqciebs dakvirvebis meSveobiT
therapy) – mkurnalobis forma, rodesac klienti daiswavlian. aqedan gamomdinareobs, rom fobi-
uyurebs, Tu rogor iRebs modeli waxalisebas ebis mqone adamianebs unda SeeZloT, rom
sasurveli qcevis ganxorcielebisaTvis.
672 modelis qcevis mibaZviT gadaeCvion SiSis
suraTi
16.1
monawilis modelirebis
Terapia
fotoze gamosaxuli cdis piri jer
models uyurebda, romelic TandaTa-
nobiT uaxlovdeboda gvels. Semdeg
Tavad gaimeora igive qceva. saboloo
jamSi, mas SeeZlo gvelis xlSi aReba
da sakuTar sxeulze misTvis moZra-
obis saSualebis micema. grafikze
asaxulia cdis piris mier ganxor-
cielebuli miaxlovebis qcevaTa ra-
odenoba monawileobis meSveobiT Te-
rapiamde (rac yvelaze efeqturi aR-
moCnda) da Semdeg; es qceva waredgina
danarCeni ori Terapiuli teqnikis
da sakontrolo jgufsac.

socialuri unar-Cvevebis SemuSaveba


reaqcias. magaliTad, gvelebis SiSis mkurnalo-
socialuri daswavlis TerapevtTa mier Semo-
bisas Terapevti jer aCvenebs klients, rom
tanil umTavres siaxles warmoadgens araadek-
SedarebiT usafrTxo garemoSi SesaZlebelia
vaturi socialuri Cvevebis mqone adamianebisTvis
gvelTan uSiSrad miaxloeba; es SeiZleba iyos
ufro efeqturad funqcionirebis swavleba.
galiasTan axlos misvla, an misTvis xelis
fsiqikuri aSlilobis mqone adamianebi mraval
Sexeba. amis Semdeg klients CvenebiTa da
sirTules awydebian; Cveulebriv, janmrTel ada-
waxalisebiT exmarebian, rom gaimeoros igive
mianebsac xSirad eqmnebaT problemebi yovel-
qceva. TandaTanobiT formirdeba miaxloebis
dRiur cxovrebaSi, Tu isini uxerxulad grZnoben
qceva. sabolood, klients SeuZlia, rom gveli
Tavs sxvebTan urTierTobisas, mouxerxeblebi
xelSi aiyvanos da mas sxeulze Tavisuflad
arian, an ar SeuZliaT sakuTari poziciebis
moZraobis saSualeba misces. klients aranairi
dacva. socialuri unar-Cvevebi, anu urTierTobis
qcevis ganxorcielebas ar aiZuleben. nebismier
unar-Cvevebi reaqciaTa erTobliobaa, romelic
momentSi warmoqmnili winaaRmdegobis daZleva
adamianebs socialuri miznebis efeqturad
miaxloebis qcevis wina, warmatebul, naklebad
miRwevis SesaZleblobas aZlevs, rodesac isini
SemaSinebel safexurze dabrunebiT xdeba.
mimarTaven sxvebs, an urTierTqmedeben sxvebTan.
ramdenad Zlierad moqmedebs monawileobis
am unar-CvevebSi Sedis imis codna, Tu (1) ra
meSveobiT modelireba, kargad Cans kvlevaSi,
(Sinaarsi) vTqvaT da movimoqmedoT mocemul
romelSic es teqnika simbolur modelirebas,
situaciaSi, raTa gamoviwvioT sasurveli reaqcia
desensitizaciasa da sakontrolo jgufis
socialuri daswavlis Terapia
(Sedegi); (2) rogor (stili) vTqvaT da moviqceT;
mdgomareobas Seadares. simboluri modelirebiT
(3) rodis (dro) vTqvaT da vimoqmedoT.
Terapiisas pacientebi, romelTac naswavli
urTierTobis unar-Cvevebis TvalsazrisiT, erT-
hqondaT relaqsacia, uyurebdnen films, sadac
erTi yvelaze gavrcelebuli problemaa sakuTar
ramdenime modeli uSiSrad epyroboda gvelebs.
TavSi daurwmunebloba _ sakuTari mosazrebebisa
Tu ekranze nanaxi maTSi SfoTvas iwvevda,
Tu survilebis gamoxatva da dacva pirdapir,
SeeZloT, nebismier dros gaeCerebinaT filmi
gasagebad da agresiis gareSe (Alberti &Emmons,
da modunebuliyvnen. sakontrolo jgufSi ar
1990; Bower & Bower, 1991). am problemis daZlevaSi
yofila Terapiuli Careva. rogorc 16.1 sura-
Tidan Cans, monawileobis meSveobiT modelireba modelireba monawileobis meSveobiT (Participant
aSkarad yvelaze warmatebuli iyo am teqnikebs modeling) – Terapiuli teqnika, rodesac Tera-
Soris. monawileobis meSveobiT modelirebis pevti uCvenebs sasurvel qcevas da klients
jgufis 12-dan 11 monawile ganikurna gvelebis mxardamWeri waxalisebiT exmareba modelis mier
SiSisgan (Bandura, 1970). ganxorcielebuli qcevis gameorebaSi.
673
dasaxmareblad socialuri daswavlis mravali
TanatolTan TamaSis gamocdilebamac
Terapevti gvirCevs qcevis repeticias _ imis
gazarda bavSvebis sociabiluroba, magram
TvalsaCinod warmoadgenas, Tu rogor unda mo-
Zalze mcired. mkvlevrebma daaskvnes, rom
viqceT mocemul situaciaSi da ra sasurveli
erTi-erTze, wyvilSi TamaSis situacia
dadebiTi Sedegebi mohyveba Cven mier ganxorcie-
morcxv bavSvebs SesaZleblobas aZlevs,
lebul qcevas (Yates, 1985).
rom socialurad usafrTxod igrZnon Tavi
mozrdilTa paTologiur qcevas xSirad win
da sakuTar TavSi darwmunebulebi iyvnen
uswrebs socialuri unar-Cvevebis nakleboba
sxvasTan urTierTobisas. maT SeeZloT
bavSvobaSi (Oden & Asher, 1977). amitom mkvlevarTa
xelmZRvanelis rolSic gamoecadaT Tavi
da TerapevtTa mniSvnelovani Zalisxmeva mimar-
mewyvilis umcrosi asakidan gamomdinare,
Tulia Caketil da fsiqikuri problemebis mqone
usafrTxo situaciaSi TamaSisas (Furman et
bavSvebSi sakuTar TavSi darwmunebulobis
al., 1979).
ganviTarebaze (Fantuzzo et al., 1996; Pfiffer & McBurnett,
1997). erT-erTma gamokvlevam aCvena, rom drois
xanmokle periodSi SesaZlebeli iyo urTier- sxva gamokvlevaSi emociuri problemebis
Tobis Cvevebis swavleba winasaskolo asakis mqone hospitalizirebul bavSvebs, socialuri
bavSvebisTvis, romelTac socialurad izoli- unar-Cvevebis gavarjiSebis Sedegad, gauumjo-
rebulad Tvlidnen. besdaT socialur situaciebSi qcevis verba-
luri da araverbaluri komponenti (Matson et al.,
1980). bavSvebs sxvadasxvagvar socialur situa-
saidan ciebSi saTanado sityvieri pasuxebis gacema
viciT (daxmarebis gaweva, an komplimentis Tqma, Txov-
niT mimarTva) aswavles. maT, aseve, aswavles
sxvasTan urTierTobisas sakuTar TavSi saTanado emociebis demonstrireba (magaliTad,
darwmunebulobis daswavla gaRimeba Seqebisas), saubrisas sworad moqceva
skolis 24 moswavle SemTxveviTad moxv- (mosaubrisken saxiT mibruneba) da Tvalebis
da sam sxvadasxva situaciaSi: maT unda kontaqtis damyareba (mosaubrisTvis TvalebSi
eTamaSaT Tavisive asakis mewyvilesTan, 1- yureba). es gaumjobesebuli socialuri unar-
1,5 wliT umcros mewyvilesTan da marto, Cvevebi gavrcelda (anu generalizirda) im
mewyviles gareSe (sakontrolo). erTi Tvis situaciebzec, romelic ar Sedioda saswavlo
manZilze wyvilebi saTamaSod aTjer Sek- programaSi: bavSvebi gamomuSavebul unar-Cvevebs
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

ribes da TiToeuli Sexvedra mxolog 20 palatebSic iyenebdnen. es dadebiTi Sedegi


wuTi grZeldeboda. iwereboda maTi qceva Tveebis manZilze SenarCunda.
saklaso oTaxSi eqsperimentamde da Semdeg.
aRmoCnda, rom zemoT aRwerilma Carevam
generalizaciis teqnikebi
Zlieri gavlena moaxdina. umcros mewyvi-
lesTan TamaSis SesaZleblobam gaaormaga biheviorist Terapevtebs yovelTvis ain-
da sxva bavSvebis saSualo maCvenebels teresebT Semdegi sakiTxi: ramdenad ganaxor-
miuaxlova TanaklaselebTan urTierTobis cieleben maTi klientebi Terapiul garemoSi
sixSire im bavSvebTan, romlebic Caketi- daswavlil qcevebs yoveldRiur cxovrebaSi
lebad da arakontaqturebad iTvlebodnen. (Kazdin, 1994). es sakiTxi yvela TerapevtisTvis
mniSvnelovania, radgan mkurnalobis efeqturo-
bis nebismieri sazomi grZelvadian cvlilebebs
qceviTi repeticia (Behaviotal rehearsal) – pro-
unda moicavdes, romelic mas Semdegac Senar-
cedura, romelic mowodebulia ZiriTadi unar-
Cvevebis gamomuSavebisTvis da ganmtkicebisTvis; Cundeba, rac klienti datovebs Terapevtis taxts,
rodesac CarTulia socialuri unar-Cvevebis klinikasa Tu laboratorias.
gavarjiSebis programaSi, igulisxmeba, rom kli- rodesac Terapiul programaSi ar aris gaT-
enti gonebaSi imeorebs sasurveli qcevis Tan- valiswinebuli klientis realuri cxovrebis
674
mimdevrobas. mniSvnelovani mxareebi, Terapiis procesSi
cxrili
16.2
fsiqoTerapiisadmi fsiqoanalitikuri da bihevoraluri midgomebis Sedareba
sagani fsiqoanalizi bihevioraluri Terapia

biologiuri instinqtebi, pirvel rigSi, sxva cxovelebis msgavsad, adamianebi mxolod


adamianis sawyisi
seqsualuri da agresiuli, romelTac dauyov- swavlis SesaZleblobiT ibadebian; daswavlis pro-
buneba
neblivi gamonTavisufleba esaWiroebaT da cesi igive principebs emorCileba adamianTan, ro-
aiZuleben adamians, rom daupirispirdes socia- melsac yvela sxva saxeobis SemTxvevaSi.
lur realobas.
normaluri
ganviTareba xdeba Tanmimdevrul stadiebze adapturi qcevebi daiswavleba ganmtkicebiTa da
adamianuri
konfliqtebis gadawyvetis Sedegad. identi- mibaZviT.
ganviTareba
fikaciisa da internalizaciis gziT yalibdeba
egos mxridan zrdasrulisTvis damaxasiaTebeli
marTvis meqnizmebi da xasiaTis struqturebi.
fsiqopaTologiis
paTologiaSi aisaxeba konfliqtis araadekva- problemuri qceva momdinareobs araadapturi qce-
buneba
turi gadawyveta da ganviTarebis adreul vebis arasworad daswavlidan. simptomi aris prob-
stadiebze fiqsacia, amis Sedegia Zalian Zlieri lema da ar arsebobs aranairi safuZvlad mdebare
impulsebi da/an maTi Sesustebuli kontroli. daavadeba.
fsiqoseqsualuri mowifulobis miRweva, egos aRikveTeba simptomaturi qceva da Canacvldeba
Terapiis mizani
funqciebis gaZliereba da aracnobieri da adapturi qcevebiT.
gandevnili impulsebis mxridan kontrolis
Sesusteba.
gamocdilebaSi arsebuli motivebi, grZnobebi, Terapia mimarTulia qcevaze da dakvirvebad grZno-
gamokveTili fsiqo-
fantaziebi da kogniciebi. bebsa da moqmedebebze.
logiuri sfero
wasrulis konfliqtebisa da gandevnili grZno- ainteresebT mxolod klientis qcevis ganmtkicebis
drois aspeqti
bebis cnobierebaSi amotanaze, garCevasa da istoria. ikvleven da mkurnaloben awmyoSi realurad
gaazrebaze orientacia. arsebul qcevas.
es aris fsiqoanalizis centraluri sakiTxi, ar ainteresebT aracnobieri procesebi da cnobieri
aracnobieri
romelsac neofroidianebeli SedarebiT nakleb subieqturi gamocdileba.
masalis roli
mniSvnelobas aniWeben.
insaits centraluri adgili ukavia; Cndeba mako- insaiti zedmetia da/an ar aris saWiro.
insaitis roli
regirebel emociur gamocdilebaSi.
Terapevti moqmedebs, rogorc gamomZiebeli: Terapevti moqmedebs, rogorc treneri: exmareba
Terapevtis roli
eZebs pirvelad, sawyisi konfliqtebisa da wi- klients Zveli qcevisgan gadaCvevasa da/an axali
naaRmdegobis warmoqmnis mizezebs; gamijnuli qcevis daswavlaSi. mniSvnelovania ganmamtkiceblebis
da neitraluri, xels uwyobs gadatanis reaqciis marTva; naklebi mniSvneloba eniWeba pirovnebaTSoris
ganviTarebas. urTierTobas.

qcevaSi miRweuli cvlilebebi droTa ganmav- maT Soris sakuTari Tavisadmi wamaxalisebel
lobaSi, Terapiis dasrulebis Semdeg SeiZleba gamonaTqvamebs.
daikargos. am TandaTanobiTi danakargis Tavidan magaliTad, bihevioristma Terapevtebma Tan-
asacileblad miRebuli praqtikaa generalizaciis daTanobiTi Semcirebis meTodi 7 wlis biWu-
teqnikebis SemuSaveba da maTi Terapiul pro- nasTan muSaobisas gamoiyenebs, romelic xSirad
cedurebSi CarTva. es teqnikebi mowodebulia, paravda nivTebs Tanaklaselebs (Rosen & Rosen,
1983). biWs sjidnen, Tu Semowmebis Sedegad masTan
socialuri daswavlis Terapia
raTa maqsimalurad miuaxlovon erTmaneTs Tera-
sxva bavSvebis nivTebs poulobdnen, an „qulebiT~
piuli garemosa da realuri cxovrebis samizne
ajildovebdnen (romelTa gadacvlac SesaZle-
qceva, ganmamtkiceblebi, modelebi da stimulis
beli iyo iseT sasiamovno ganmamtkiceblebze,
moTxovnebi. magaliTad, klientebs aswavlian
rogoricaa damatebiTi dasveneba), Tu mas aseTi
qcevebs, romelic mis Cveul garemoSic gan-
nivTebi ar hqonda. dasawyisSi 15 wuTSi erTxel
mtkicdeba, iqneba es Tavazianobis gamoCena Tu
amowmebdnen. droTa ganmavlobaSi SemowmebaTa
windaxeduleba. waxaliseba eZlevaT parcialuri
ricxvi TandaTanobiT Seamcires da biWis Semow-
(nawilobrivi) ganmtkicebis ganrigiT, raTa miRe- mebebs Soris intervali 2 saaTamde gazardes,
buli Sedegi realur situaciebSic SenarCundes, sabolood ki, sruliad Sewyvites. mas Semdegac
sadac ganmtkiceba yovelTvis ar mosdevs qcevas. ki, rac sruliad Sewyvites ganmamtkiceblebiT
TandaTanobiT amcireben sagrZnobi garegani uSualo manipulacia, biWs aRaraferi mouparavs.
gamtkicebis molodins da, amasTan, aCveven soci- kognituri Terapiebis ganxilvamde, erTi
alur miRebasa da SedarebiT bunebriv Sedegebs, wuTiT SexedeT cxrils 16.2, dafiqrdiT da 675
gaiazreT, ra arsebiTi gansxvavebaa Cven mier fiqroben da rogor (kognituri procesi) fiq-
ganxilul or fsiqoTerapiul mimdinareobas _ roben adamianebi. kognituri Terapia sxvadasxva-
fsiqoanalitursa da bihevioralurs _ Soris. gvari SemecnebiTi procesebis cvlilebebsa da
kognituri gadastruqturebis sxvadasxva meTo-
debis swavlebaze fokusirdeba. am midgomis
Sejameba zogierTi nairsaxeoba me-13 TavSi ganvixileT,
rogorc stresTan gamklavebisa da janmrTelobis
adapturi qcevis sixSiris gasazrdelad da
gaumjobesebis saSualebebi. am qveTavSi aRvwerT
araadapturi qcevis sixSiris Sesamcireblad
kognituri Terapiis or ZiriTad formas: kogni-
bihevioraluri Terapia daswavlis principebs
tur bihevioralur modifikacias (sakuTari Tavis
iyenebs. kontrganpirobebis meTodebSi Sedis
rwmenis, anu TviTefeqturobis gamomuSavebis
sistematuri desensitizacia, implozia da daZ-
CaTvliT) da mcdari warmodgenebis sistemebis
irva. TiToeuli Terapiuli meTodis arsebiTi
Secvlas (depresiis kognituri Terapiisa da
nawilia eqspozicia, anu stimulis wardgena.
racionalur-emociuri Terapiis CaTvliT). Y
aversiuli Terapiisas xdeba aversiuli sti-
mulisa da arasasurveli qcevis Sewyvileba.
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTvisas, samizne kognitur-bihevioraluri
qcevis gasaZliereblad, an Sesasusteblad, modifikacia
dadebiTi ganmtkiceba da Caqrobis strategia
gamoiyeneba. socialuri daswavlis Terapiis Cven is varT, rasac STavagonebT sakuTar
gamoyenebis erT-erTi mimarTulebaa fobiebis Tavs, rom unda viyoT da vakeTebT imas, rac
moxsna; individebs SiSis daZleva modelis gvgonia, rom unda vakeToT. es aris kongitur-
mibaZviT SeuZliaT. Terapevtebi socialuri bihevioraluri midifikaciis sawyisi piroba.
daswavlis teqnikebs socialuri unar-Cvevebis am Terapiul midgomaSi gaerTianebulia, erTi
SemuSavebis mizniTac iyeneben. mxriv, motivaciasa da qcevaze azrebisa da gan-
wyobebis gavlenis kognituri aqcenti da, meore
mxriv, qcevis modifikaciisas pirobiTi gan-
mtkicebis bihevioraluri aqcenti. arasasurveli,
kognituri Terapiebi miuRebeli qcevis paternebi modificirdeba
kognituri gadastruqturebis gziT _ sakuTar
Tavze uaryofiTi gamonaTqvamebis SecvliT
kognituri TerapiiT cdiloben problemuri
konstruqciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

grZnobebisa da qcevebis Secvlas, mniSvnelovani


mocemuli Terapiuli midgomis kritikuli
cxovrebiseuli movlenebisadmi klientis damo-
nawilia fsiqoTerapevtisa da klientis mier
kidebulebis SecvliT. es Terapia efuZneba Semdeg
imis garkveva, Tu ras fiqrobs klienti da rogor
daSvebas: paTologiuri qcevis paternebi da
gamoxatavs problemas, romelic unda mogvardes
emociuri distresi momdinareobs problemebidan,
Terapiis procesSi. mas Semdeg, rac Terapevti
romelic exeba imas, Tu ras (kognituri Sinaarsi)
da klienti gaarkveven, Tu ra saxis azrebi
ubiZgeben klients araproduqtuli, an disfun-
kognituri Terapia (Cognitive therapy) – fsiqoTe-
qciuri qcevisken, isini axali, konstruqciuli
rapiuli mkurnalobis forma, romliTac cdi-
loben problemuri grZnobebisa da qcevebis debulebebis SemuSavebas da TviTpativiscemis
Secvlas, mniSvnelovani cxovrebiseuli mov- Semamcirebeli, an SfoTvis gamomwvevi TviT-
lenebisadmi klientis damokidebulebis Sec- ganmkicxavi debulebebis Semcirebas iwyeben
vliT. (Meichenbaum, 1977, 1985, 1993). magaliTad, negatiuri
kognitur-bihevioraluri modifikacia (Cognitive debuleba „saSinlad mosawyeni viyavi wveule-
behavior modification) _ Terapiuli midgoma, ro- baze, aRarasodes dampatiJeben~, Canacvldeba
melic aerTianebs motivaciasa da qcevaze az- konstruqciuli kritikiT: „Tu minda, rom sain-
rebisa da ganwyobebis gavlenis kognitur aq-
teresod gamoviyurebode, momavalSi raime damain-
cents da, meore mxriv, qcevis modifikaciisas
pirobiTi ganmtkicebis bihevioralur aqcents. trigebeli frazebi unda movifiqro saubris
676 dasawyebad, gaviwafo kargi anekdotis moyolaSi
warmoaCines sakuTari Tavi, vidre maT, visac
miaCnda, rom es amocana mxolod ukve arsebuli
SesaZleblobebis Sefasebis saSualeba iyo (Wood
& Bandura, 1989). am kvlevaSi iseTi azrebi, rogo-
ricaa „me SemiZlia viswavlo amis ukeTesad
gakeTeba~, realurad exmareboda studentebs
amocanis ukeT SesrulebaSi.

mcdari warmodgenebis Secvla


zogierTi kognitur, bihevioraluri Tera-
pevti, pirvel rigSi, rwmenebis, ganwyobebisa
da azrTa Cveuli paternebis Secvlazea mimar-
Tuli. isini amtkiceben, rom mravali fsiqolo-
giuri problema sxva adamianebTan da movleneb-
da cocxlad gamovexmauro maspinZlis monaTx- Tan mimarTebaSi sakuTari Tavisadmi araadekva-
robs~. ganvlili situaciebis uaryofiTi momen- turi damokidebulebidan momdinareobs. mcdar
tebis Zebnis nacvlad, romelTac veRar Secvlis, azrTa nakadi SeiZleba efuZnebodes; (1) usafuZ-
klients momavali movlenebis dadebiT aspeq- vlo, arakeTilgonier ganwyobebs („idealurad
tebze fokusirebas aswavlian. swavla studentis umniSvnelovani Tvisebaa~);
kognitur-bihevioraluri modifikacia klien- (2) mcdar winapirobebs („Tu yvelafers gavakeTeb,
ts qcevis warmatebulobaze ganawyobs. Terapev- rasac momTxoven, popularuli gavxdebi~) da (3)
tebma ician, rom am molodinebis Seqmna zrdis xist wesebs, romelTac qceva avtomatur reJimSi
adamianebis mxridan efeqturad moqcevis alba- gadahyavT ise, rom qcevis ukve arsebuli pater-
Tobas. miRwevadi miznebis dasaxvis, maT misaRwe- nebi maSinac ki meordeba, roca realurad ukve
vad realisturi strategiebis SemuSavebis da usargebloa („unda davemorCilo xelmZRvane-
Sedegebis realisturad Sefasebis gziT viTar- lobas~). emociur distress, anu sulier tanjvas
deba gawafulobis SegrZneba da sakuTari Tavis araswori warmodgenebi da arsebuli realobisa
rwmena, anu TviTefeqturoba (Bandura, 1992, 1997). da sakuTari warmosaxvebis (an molodinebis)
rogorc me-14 TavSi vnaxeT, TviTefeqturoba erTmaneTisgan gamijvnis unaris arqona badebs.
mravalmxriv moqmedebs aRqmaze, motivaciasa da
qcevaze. sakuTari Tavis rwmenis Sefaseba depresiis kognituri Terapia
gavlenas axdens imaze, Tu ra Zalisxmevas gaiRebT
kognitivisti fsiqoTerapevti pacients ex-
da ramdenad didxans SeewinaaRmdegebiT war-
mareba, rom azrovnebis damaxinjebuli, araswori
moqmnil cxovrebiseul siZneleebs (Schwarzer,
paternebi problemebis gadawyvetis ufro efeq-
1992). qcevis modelirebis zemoT aRwerili
turi meTodebiT Caanacvlos. aaron bekma (Aaron
procedura individebs saSualebas aZlevs, rom
Beck, 1976) warmatebiT gamoscada da moargo kog-
gaiZlieron sakuTar qcevaSi darwmunebulobis
nituri Terapia depresiis mkurnalobas. mkurna-
gancda, anu bihevioraluri TviTefeqturoba:
lobis formula man martivad Camoayaliba: „Tera-
kognituri Terapiebi

isini daiswavlian, rom xelewifebaT garkveuli


pevti exmareba pacients damaxinjebuli, mcdari
saxis qcevebis ganxorcieleba. amis sapirispirod,
azrebis gamovlenasa da miRebuli gamocdilebis
sakuTar azrebsa da warmodgenebSi darwmu-
formulirebis ufro realisturi gzebis aTvi-
nebulobis, anu kognituri TviTefeqturobis sebaSi~ (gv. 20). magaliTad, depresiul individebs
gamuSavebaze mimarTuli Terapia cvlis klientis SeiZleba sTxovon, rom daweron is uaryofiTi
mosazrebebs sakuTari SesaZleblobebis Sesaxeb. azrebi, romlebic sakuTari Tavis mimarT uCnde-
magaliTad, erT gamokvlevaSi im studentebma, baT; gaarkvion da gaiazron, ratom aris es
romelTac sjerodaT, rom amocana, romelic TviTkritikuli gamonaTqvamebi usafuZvlo da
maTgan gadawyvetilebis miRebas iTxovda, gaaum- SeimuSavon SedarebiT realisturi (da naklebad
jobesebda maT SesaZleblobebs, gacilebiT ukeT damangreveli) warmodgenebi sakuTar Tavze. 677
bekis azriT, depresia imitom xangrZlivdeba depresiulebi iyvnen. kognituri Terapiebi aCere-
droSi, rom adamianebma araferi ician im uar- ben depresiis am daRmaval spirals imiT, rom
yofiTi avtomaturi azrebis Sesaxeb, romlebic, exmarebian klients, ufro metad ar CaiZiros
Cveulebriv, maTgan damoukideblad warmoiqneba; depresiaSi Tavad depresiis gamo (Teasdale, 1985).
avtomaturi azrebis magaliTebia: „verasodes kognituri Terapiebis daxvewis mizniT, mkvlev-
viqnebi iseTive kargi, rogoric Cemi Zmaa~, „rom rebi agrZeleben depresiis gancdaSi siRrmise-
gaigon simandvileSi rogori var, aravis veyva- uli azrobrivi wvdomis (insaitis) gamoyenebas
rebi~, „arc ise Wkviani var, rom rames mivaRwio (Jacobson et al., 1996; Teasdale et al., 1995). magaliTad,
skolaSi, sadac aseTi gacxarebuli brZolaa erT-erTi gamokvleviT dasabuTda, rom Terapia
pirvelobisTvis~. Terapevti oTx taqtikur svlas yvelaze efeqturia maSin, rodesac misi maxasia-
axorcielebs, romelic mowodebulia depresiis Teblebi miesadageba klientis mosazrebebs
kognituri safuZvlis Sesacvlelad (Beck & Rush, sakuTari depresiulobis mizezebis Sesaxeb (Addis
1989; Beck et al., 1979): & Jacobson, 1996). am codnis gaTvaliswinebiT, kli-
nicistebs yoveli individualuri klientisTvis
eWvqveS ayenebs klientis sayrden daSvebebs
saTanado mkurnalobis misadageba SeuZliaT.
sakuTari moqmedebebis Sesaxeb;
afasebs klientis xelT arsebul mtki-
racionalur-emociuri Terapia
cebulebebs, romlebic adastureben, an uaryofen
avtomaturi azrebis sizustes; kognituri Terapiis erT-erTi adreuli for-
maa racionalur-emociuri Terapia (reT), rome-
gadaaqvs braleuloba situaciur faqto-
lic albert eliss (Albert Ellis, 1962, 1995; Windy &
rebze da ar miawers mas klientis mouxerxeb-
Ellis, 1997) ekuTvnis. racionalur-emociuri Terapia
lobas an arakompetenturobas;
pirovnebis Secvlis yovlismomcveli sistemaa,
ganixilavs im rTuli amocanebis gada- romelic im iracionaluri azrebis transfor-
wyvetis alternatiul gzebs, romelTa uSedegod macias efuZneba, romelic arasasurvel, Zlieri
gadawyveta SeiZleboda uaryofiT gamocdilebad emociuri muxtis mqone iseT reaqciebs iwvevs,
qceuliyo klientisTvis. rogoricaa Zlieri SfoTva. klientebs SeiZleba
bihevioraluri Terapiebis msgavsad, am Tera- hqondeT gamyarebuli ZiriTadi faseulobebi,
piaSic centraluri adgili ukavia klientis romlebic moiTxoven, rom iyvnen warmatebulni
mimdinare mdgomareobas. da aRiarebulni; amtkiceben, rom maT samar-
depresiul mdgomareobaSi yofnis erT-erTi Tlianad unda moeqcnen da karnaxoben maT, rom
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

uaresi Tanmxlebi movlenaa misTvis damaxasia- irgvliv yvelaferi ufro sasiamovno unda iyos.
Tebeli uaryofiTi grZnobebiT cxovrebis auci- racionalur-emociuri TerapiiT momuSave
lebloba da apaTiuroba. sakuTari uaryofiTi praqtikosi aswavlis klients, Tu rogor unda
guneba-ganwyobilebis Sesaxeb akviatebuli azrebi gadaastruqturos yvela „saWiroa~, „valdebuli
mexsierebaSi acocxlebs yvelafers, rac ki xar~ da „ase unda iyos~, romelic mis qcevas
odesme cudi momxdara cxovrebaSi, rac, Tavis akontrolebs da ar aZlevs sakuTari survili-
mxriv, kidev ufro amwvavebs daTrgunulobis samebr cxovrebis saSualebas. Terapevtis
gancdas. depresiuli adamianebi samyaros dep- amocanaa, daanaxos klients, rom emociuri reaq-
resiis Savi saTvaliT uyureben _ kritikas xe- cia, romelic Tan sdevs nebismier movlenas,
daven iq, sadac ar aris; Seqebas sarkazmad aRiq- sinamdvileSi am movlenis Sesaxeb klientisTvis
vamen, rac kidev erTi „mizezia~ imisTvis, rom ucnobi warmodgenebis arsebobis Sedegia. amiT
Terapevti klientis Caketil cnobierebaSi
racionalur-emociuri Terapia (reT) (Rational- SeWras cdilobs. magaliTad, sqesobrivi aqtis
emotive therapy – RET) – pirovnebis Secvlis yov- dros orgazmis ararseboba (movlena) iwvevs
lismomcveli sistema, romelic im iracio-
daTrgunulobisa da TviTgakicxvis emociur
naluri azrebis transformacias efuZneba,
romelic iwvevs arasasurvel, Zlieri emociuri reaqcias. emociuri reaqciis gamomwvevi warmod-
muxtis mqone iseT reaqciebs, rogoricaa Zlieri genebi daaxloebiT aseTia: „ar vvargivar seq-
678 SfoTva. sualuri cxovrebisTvis, albaT, impotenti var,
radgan ise ver moviqeci, rogorc unda mov- luri krizisebisTvis _ ase fiqroben adamianis
qceuliyavi~. Terapiis dros es (da sxva) warmod- bunebisadmi humanisturi da egzistencialuri
genebi Riad ganixileba racionaluri konfron- midgomis momxreebi. es mosazrebebi gaerTianda
taciiTa da momxdari movlenis iseTi sxva Terapiis ganzogadebul saxeobaSi, romelic
mizezebis garCeviT, rogoricaa: gadaRla, alko- mimarTulia yvela adamianisTvis saerTo, yofie-
holis zemoqmedeba, mcdari warmodgenebi sqesob- rebis ZiriTad problemebze.
rivi aqtis msvlelobaze, anda mocemul dros, rogorc me-14 TavSi vnaxeT, humanisturi
an am konkretul partniorTan urTierTobis Teoriebis birTvs mTliani pirovnebis cneba
damyarebis survilis arqona. konfrontaciis warmoadgens, romelic mudmivi cvlilebisa da
teqnikas Terapiuli zemoqmedebis sxva formebi Camoyalibebis procesSi imyofeba. miuxedavad
mohyveba, romliTac xdeba dogmaturi, iracio- imisa, rom garemo da memkvidreobiToba garkveul
naluri azrovnebis Canacvleba racionaluri, SezRudvebs awesebs, adamianebi Tavad irCeven,
situaciurad ganpirobebuli ideebiT. rani iyvnen; amisaTvis qmnian faseulobaTa
racionalur-emociuri Terapia mimarTulia sistemebs da sakuTar gadawyvetilebebSi axor-
individisTvis sakuTari Rirebulebisa da poten- cieleben maT. Tumca, arCevanis Tavisuflebas
cialis SegrZnebis gaZlierebaze, romlis rea- pasuxismgeblobac axlavs Tan. vinaidan adamianebi
lizeba mas Semdeg gaxdeba SesaZlebeli, rac bolomde mainc ver acnobiereben TavianTi qcevis
igi Tavs daaRwevs pirovnuli zrdis damab- yvela SesaZlo Sedegs, SfoTva da sasowarkveTa
rkolebel mcdar warmodgenaTa sistemas. am euflebaT. maT danaSaulis gancdac stanjavT,
TvalsazrisiT, mas bevri aqvs saerTo humanistur sakuTari potencialis srulad realizebis
TerapiebTan, romelTac axla ganvixilavT. SesaZleblobebis xelidan gaSvebis gamo. egzis-
tencialuri fsiqologiis klinikisTvis gankuT-
vnili axali versia, romelic aerTianebs mis
Sejameba mravalferovan Temebsa da midgomebs, efuZneba
mosazrebas, rom Tanamedrove cxovrebis damab-
kognituri Terapiebis msvlelobisas adamiane-
neveli realoba adamianisTvis damaxasiaTebel
bis tanjvisgan gaTavisuflebas imis SecvliT
ori ZiriTadi saxis daavadebas aZlevs dasabams.
cdiloben, Tu ras da rogor fiqroben isini
depresiuli da obsesiuri sindromebi realo-
cxovrebiseul movlenebze. kognitur- bihevio-
bidan wasvlas asaxavs, sociopaTuri da narcisi-
raluri modifikaciisas icvleba arasasurveli
stuli sindromebi ki _ am realobis eqspluata-
qcevis paternebi; amisaTvis sakuTari Tavis Se-
cias (Schneider & May, 1995).
saxeb uaryofiT gamonaTqvamebs cvlian konstruq-
fsiqoTerapevtebi, romlebic praqtikaSi iye-
ciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT. depresiis kog-
neben adamianis bunebis zogadi Teoriis princi-

egsistencialur-humanisturi Terapiebi
nituri Terapiisas aRkveTen avtomatur azrebs,
pebs, exmarebian klientebs, gansazRvron sakuTari
cvlian klientis azrebis Cveul nakads da mim-
Tavisufleba, ganicadon da daafason yvela maTi
dinare movlenebis mizezebis axsnis Cveul pater-
arsebuli, moqmedi me da mimdinare momentis,
nebs. racionalur-emociuri Terapia xels uwyobs
imwuTieri gaelvebis simdidre da mraval-
klients cnobierebaSi barierebis daZlevasa da
ferovneba; SeZlon sakuTari individualurobis
sakuTari survilebiT cxovrebis dawyebaSi.
damkvidreba da gamonaxon sakuTari potencialis
srulad realizebis (TviTaqtualizaciis) gzebi.
egzistencialur midgomaSi mniSvnelovania
egzistencialur- mimdinare cxovrebiseuli situacia, romelic
humanisturi Terapiebi pirovnebas gamocdilebaSi eZleva.
egzistencialur-humanisturma filosofiam,
aseve, dasabami misca moZraobas adamianis poten-
yoveldRiuri cxovrebis problemebi, Sinaar- cialis ganviTarebisTvis, romelic amerikis
siani adamianuri urTierTobebis arqona da iseTi SeerTebul StatebSi Camoyalibda XX saukunis
mniSvnelovani miznebis ararseboba, romel- 60-iani wlebis bolos. am moZraobaSi saSualo
TaTvisac Rirs brZola _ tipuria egzistencia- adamianis potencialis ganviTarebis meTodebi 679
fsiqologia XXI saukuneSi

Terapia kompiuteris saukuneSi

fsiqoTerapiisadmi miZRvni- froidma da misma mimdevrebma qologTa kompetenturobis


li Tavis erT-erTi mniSvnelo- ganaviTares Terapevtisa da pa- gadamowmeba; kibersivrceSi
vani mizania, daganaxoT misi cientis pirispir urTierTobis eqspertoba nebismierma SeiZ-
qmediTunarianoba da efeqturoba. pirobebSi _ gamocdileba eleq- leba daibralos. miuxedavad
gamokvlevebisa da praqtikuli tronuli fostiT, an internetiT am naklovanebebisa, eleqtro-
SemTxvevebis aRweriT SegviZlia miiRos (Fink, 1999; King & Moreggi, nuli fostiT ganxorciele-
dagarwmunoT, rom realurad 1998). kompiuteris gamoyenebiT buli Terapia unikalur SesaZ-
SesaZlebelia fsiqologiuri ganxorcielebuli Terapiisas leblobebs aZlevs Terapev-
tanjvis Semsubuqeba. XXI sau- Terapevti da klienti eleq- tebsa da maT klientebs. maga-
kunis dasawyisisTvis kompiu- tronuli fostiT ukavSirdebian liTad, bevr Terapevts miaCnia,
teruli teqnologiebis ganvi- erTmaneTs. mkvlevrebma Tavidanve rom am formis Terapiis far-
Tarebam da kompiuterebis iolad miuTiTes internetiT Terapiis dobiTi anonimuroba klientebs
xelmisawvdomobam SesaZlebeli potenciur naklovanebebsa da yvelaze Semawuxebeli proble-
gaxada fsiqologTa da fsiqi- sargebelze. maTi azriT, aseTi mebis gacilebiT swrafad da
kuri janmrTelobis sferoSi Terapiis nakli isaa, rom SezRu- sircxvilis gareSe gamovlenis
dakavebul praqtikosTa xelT duli da damaxinjebuli infor- SesaZleblobas aZlevs; isini
arsebuli im saSualebebis dia- maciis miwodebis SemTxvevaSi SeiZleba gacilebiT gul-
pazonis gafarToveba, romlebic Terapevtma SeiZleba araswori wrfelni iyvnen, roca ar uwevT
Terapiuli cvlilebebis misaR- diagnozi dasvas, gadamowmebis sakuTar monaTxrobze Tera-
wevad gamoiyeneba. saSualeba ki mas ar eqneba, ro- pevtis dakvirvebadi reaqciebis
magaliTad, dResdReobiT mra- gorc es pirispir situaciaSia gamo nerviuloba (Grohol, 1998).
val adamians aqvs SesaZlebloba SesaZlebeli (King & Moreggi, 1998). kibersivrceSi Terapiis yvela
„saubriT gankurnebis~ _ iseTi garda amisa, momxmareblebs iS- uaryofiTi da dadebiTi mxaris
interaqtiuri Terapiis, romelic viaTad SeuZliaT internet-fsi- gaTvaliswinebiT, mkvlevrebma

gaerTianda, romelic miznad isaxavda mis ufro Cven ganvixilavT humanistur-egzistencialur


srulad gamoyenebasa da pirovnuli gamocdi- tradiciebze ganviTarebul sam Terapiul
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

lebis mniSvnelovnad gamdidrebasa da gamraval- midgomas: klientze centrirebul Terapias,


ferovnebas. am moZraobis wyalobiT, Terapia, jgufur Terapiasa da ojaxuri wyvilebisa da
romelic Tavdapirvelad mowodebuli iyo ojaxis Terapias.
fsiqologiuri aSlilobebis mqone adamiane-
bisTvis, gafarTovda da gamoyenebadi gaxda
fsiqikurad janmrTeli adamianebisTvisac, romel- klientze centrirebuli
Tac surdaT, rom yofiliyvnen metad efeqturebi, Terapia
metad produqtulebi da gacilebiT ufro klientze centrirebulma Terapiam, romelic
bednieri adamianebi. karl rojersma (Carl Rogers, 1951, 1977) SemogvTavaza,
mniSvnelovani gavlena moaxdina imaze, Tu rogor
moZraoba adamianis potencialis ganviTa- xedaven sxvadasxva mimarTulebis Terapevtebi
rebisTvis (Human-potential movement) _ Terapiuli
klient-Terapevtis urTierTobas. klientze
moZraoba, romelic moicavs yvela im meTods da
praqtikul saqmianobas, rac xels uwyobs centrirebuli Terapiis upirvelesi mizania
saSualo adamianis potencialis gamovlenas, pirovnebis jansaRi fsiqologiuri zrdis waxa-
misi ufro srulad gamoyenebisa da pirovnuli liseba da xelSewyoba.
gamocdilebis mniSvnelovnad gamdidrebisa da es midgoma efuZneba daSvebas, rom yvela
gamravalferovnebis mizniT. adamiani xasiaTdeba TviTaqtualizaciis _ sa-
680
fsiqikuri janmrTelobis saer- SemaSinebeli situaciebis war- rom Terapevtis Semcvleli
TaSoriso internet-sazogado- dgenas da relaqsacias da kompiuteruli programebiT
eba Camoayalibes, romelic mo- kognitur komponents _ kog- mkurnalobis kursis gavla
wodebulia internet-Terapiis nitur gadastruqturebas mo- klientebs nebismier dros
praqtikuli da eTikuri SezRu- icavda. Terapiuli programa SeeZlebaT.
dvebis Sesaswavlad. CatvirTuli iyo jibis por- rogorc winamdebare TavSi
garda amisa, Terapevtebi tatul kompiuterebSi. amitom vnaxeT, arsebul fsiqoTera-
igoneben internetisa da kom- klientebs, msubuqi wonis gamo, piaTa umravlesobis ganviTa-
piuterebis gamoyenebis axal yvelgan SeeZloT maTi tareba. rebis aucilebel pirobas Te-
saSualebebs, romliTac SesaZ- kompiuteruli programa sxva- rapevtisa da pacientis Tu
lebeli iqneba ufro viwro dasxva saxis mxardaWeras uz- klientis pirispir urTier-
profilis Terapiuli daxma- runvelyofda; maT Soris iyo Toba Seadgenda. XXI saukunis
rebis gaweva (Newman et al., 1999; moduli, romelsac ekranze dasawyisSi mkvlevrebi cdi-
Ström et al., 2000). magaliTad, gamohqonda gamonaTqvamebi loben, daadginon, Tu ra si-
mkvlevarTa erTma jgufma Seq- sakuTari Tavis Sesaxeb da Se- tuaciebSia SesaZlebeli, rom
mna kompiuteruli programa, Tavazebebi azrovnebis mimar- kompiuterebi da interneti am
romelic mowodebuli iyo Tulebis Secvlis Taobaze. pirispir urTierTobis sasar-
panikuri aSlilobis kogni- aseve, iyo moduli, romelic geblo damxmare gaxdes.
tur bihevioraluri mkur- axleburad sunTqvis Cvevas veb-gverdebi:
nalobisTvis (Newman et al., karnaxobda klients. orive www.ismho.org - fsiqikuri
1997). eqsperimentSi Sedarda Terapia warmatebuli aRmoCnda: janmrTelobis saerTa-
cdis pirTa ori jgufis mkur- mkurnalobidan eqvsi Tvis Sem- Soriso internet-sazo-
nalobis monacemebi: erT deg orive jgufs SenarCune- gadoebis veb-gverdi.
jgufs, nawilobriv, kompiu- buli hqonda TerapiiT miRwe- www.metanoia.org/imhs/ - wamyva-
teris daxmarebiT umkurnales, uli Sedegebi. magaliTad, ori- ni veb gverdi, sadac mo-
meorem ki _ tradiciuli Tera- ve tipis mkurnalobis Semdeg cemulia dadasturebuli
piis sruli kursi gaiara. monawileTa 67%-s aRar aReniS- saTanado kvalifikaciis
orive SemTxvevaSi mkurnaloba neboda panikuri Setevebi. aseTi mqone TerapevtTa CamonaT-
bihevioralur komponents _ gamokvlevebi imeds gvaZlevs, vali.

kuTari SesaZleblobebis realizaciis _ um- sakuTari Tavis gasaumjobeseblad da TviT-


Tavresi tendenciiT. rojersi darwmunebuli aqtualizaciisTvis. vinaidan iTvleba, rom
iyo, rom „organizmi bunebrivad iswrafvis yvela adamiani bunebiT keTili da kargi arsebaa,

egsistencialur-humanisturi Terapiebi
sakuTari SesaZleblobis realizaciisken, raTa Terapevtis amocana ZiriTadad isaa, rom klients
gaZlierdes da gaumjobesdes~ (1959, gv. 196). jansaR daxmareba gauwios im dabrkolebebis gadalax-
ganviTarebas araswori daswavlis paternebi vaSi, romelic zRudavs bunebrivad dadebiTi
abrkolebs; amasTan, pirovneba eTanxmeba sxvebis midrekilebebis gamovlenas. ZiriTadi Terapiuli
mier mis mimarT gamoTqmul Sefasebebs nacvlad strategiaa klientis grZnobebis danaxva, miReba
imisa, rom mousminos da miendos sakuTar gonebasa da gageba, rac upirobo keTilganwyobis _
da sxeuls. konfliqti, bunebrivad dadebiT me-s gankiTxvis gareSe miRebisa da pativiscemis _
xatsa da Tavsmoxveul uaryofiT kritikas Soris, atmosferoSi xdeba. Terapevtic Tavisuflad
SfoTvasa da ubedurebis gancdas badebs. es gamoxatavs klientTan sakuTar azrebsa da
konfliqti, anu Seusabamoba SeiZleba cno- grZnobebs. aseTi gulwrfelad gaxnili situa-
bierebis farglebs miRma mimdinareobdes, amitom
adamiani Tavs ubedurad da gaufasurebulad klientze centrirebuli Terapia (Client centered
grZnobs, Tumca, ar icis, ratom. therapy) – mkurnalobisadmi humanisturi midgoma,
romelic xazs usvams pirovnebis jansaR fsiqo-
rojersianuli Terapiis amocanaa iseTi Tera-
logiur zrdas; efuZneba mosazrebas, rom yvela
piuli garemos Seqmna, romelic klients saSua- adamiani xasiaTdeba TviTaqtualizaciis um-
lebas aZlevs, naxos, Tu rogor unda moiqces Tavresi tendenciiT.
681
ciis gansamtkiceblad Terapevti cdilobs, rom daumTavrebeli saqmeebis arseboba, romlebic
Tavadac ganimsWvalos klientis grZnobebiT. mas axal urTierTobebSi gadaaqvs da romelTa
aseTi empaTiisTvis saWiroa, rom Terapevti damTavreba aucilebelia pirovnuli zrdis
klients epyrobodes, rogorc pativsacem, qmediT- gasagrZeleblad. geStalt-Terapiis fuZemdebeli
unarian pirovnebas, romelic ki ar unda gani- _ fric perlzi (Fritz Perlz, 1969) Tavis klientebs
kiTxos an Seafasos, aramed romelsac unda konfliqtebTan dakavSirebuli fantaziebisa da
daexmaros sakuTari individualobis aRmoCenaSi Zlieri grZnobebis gaTamaSebas sTxovda. isini
(Meador & Rogers, 1979). aseve, aRadgendnen sakuTar sizmrebs, romelTac
Terapevtis damokidebuleba da emociuri perlzi maTi pirovnebis aracnobierSi gandevnil
stili klientis waxalisebis saSualebaa, raTa nawilad miiCnevda. perlzi ambobda: „Cven
man kidev erTxel gadaxedos pirovnuli xelaxla unda vaRiaroT da Cvenad miviRoT
konfliqtis WeSmarit wyaroebs da gaTavisufldes sakuTari pirovnebis es proecirebuli, danawev-
gavlenisgan, romelic TviTaqtualizacias rebuli nawilebi da Cvenad unda miviRoT is
abrkolebs. Tu Terapevtebi, romlebic sxva dafaruli potenciali, romelic sizmarSi iCens
TerapiebiT muSaoben, mosmenilis interpretacias Tavs~ (1969, gv. 67).
axdenen, pasuxebs, an miTiTebebs iZlevian, geStalt-Terapiuli Sexvedrebis dros xdeba
Terapevti, romelic klientze centrirebuli monawileTa waxaliseba, rom aRadginon kontaqti
TerapiiT muSaobs, mxardamWeri da monawile TavianT „WeSmarit Sinagan xmebTan~ (Hatcher &
msmenelia, romelic msjelobs da xandaxan Himelstein, 1996). geStalt-Terapiis erT-erT
formas ucvlis klientis SefasebiT gamonaTqva- yvelaze cnobil meTods carieli skamis teqnika
mebsa da gamoxatul grZnobebs. klientze cen- ewodeba: Terapevti klientTan axlos dgams
trirebuli Terapia cdilobs, rom aradireqti- cariel skams. klientma unda warmoidginos,
uli iyos _ is mxolod exmareba klients sakuTar rom skamze moTavsebulia romelime grZnoba,
TavSi garkvevasa da sakuTari me-s miRebaSi. pirovneba, obieqti an situacia. igi „esaubreba~
rojerss miaCnda, rom, Tu adamianebs sxvebTan skamze „mjdoms~. magaliTad, klientma SeiZleba
Tavisuflad urTierTobisa da sakuTari Tavis warmoidginos, rom skamze misi deda, an mama
miRebis SesaZleblobas mivcemT, maT Tavad zis; is maT mimarT gamoxatavs grZnobebs, romel-
SeeZlebaT sakuTari fsiqologiuri sijansaRis Tac sxvagvarad ar gamoxatavda. Semdeg klientma
aRdgena. am optimisturma mosazrebam da Te- SeiZleba warmoidginos, rom axla es grZnobebi
rapevtis, rogorc mzrunveli eqspertis, da „sxedan~ skamze da maT „gaesaubros~ imis Sesaxeb,
klientis, rogorc pirovnebis, humanurma urTi- Tu ra gavlena aqvT maT klientis cxovrebaze.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

erTobam mraval praqtikos-Terapevtze moaxdina es teqnika saSualebas aZlevs klients, daupi-


gavlena. rispirdes da gamoikvlios gamoxatvis gareSe
darCenili Zlieri grZnobebi, romlebic, SesaZ-
loa, gavlenas axdendnen mis fsiqologiur
geStalt-Terapia keTildReobaze.
geStalt-Terapia, pirovnebis mTlianobis aR-
dgenis mizniT, gonebisa da sxeulis gaerTi-
anebazea mimarTuli (gavixsenoT, aRqmisadmi Sejameba
geStalt-fsiqologiuri midgoma, romelzec me-
egzistencialur-humanistur TerapiebSi
5 TavSi gvqonda saubari). misi mizania sakuTari
xazgasmulia mTliani pirovnebis cneba, romelic
Tavis Secnoba, anu TviTSemecneba, rac Sem-
mudmivi cvlilebisa da Camoyalibebis procesSi
degnairad miiRweva: klients exmarebian, rom
imyofeba. karl rojersma Seqmna klientze
gamoxatos Sekavebuli grZnobebi da aRiaros
centrirebuli Terapia, romelic miznad isaxavs
warsulis konfliqtebis Semdeg darCenili
aradireqtiuli garemos Seqmnas, sadac klienti
geStalt-Terapia (Gestalt therapy) – Terapia, SeZlebs arasworad naswavli paternebis daZle-
romelic mimarTulia pirovnebis gamTlianebis vas da sakuTari Tavis gaumjobesebisa da
mizniT gonebisa da sxeulis gaerTianebaze. TviTrealizaciis miRwevas. geStalt-Terapia
682
xels uwyobs jgufis monawileebs gonebisa da saSualebas, rom jgufSi mimdinare procesebma
sulis gamTlianebaSi, rasac grZnobebis gamo- gavlena moaxdinos calkeuli monawileebis
xatviTa da konfliqtebis gacnobierebiT aRwevs. araadaptur qcevaze; (3) SesaZleblobas aZlevs
mravali adamiani sargeblobs TviTdaxmarebis adamianebs, rom Terapiuli seansebis msvle-
jgufebis fsiqologiuri mxardaWeriT. lobisas daakvirdnen sxvebs da pirovnebaT-
Sorisi urTierTobis unar-Cvevebi gaivarjiSon;
(4) uzrunvelyofs pirveladi ojaxuri jgufis
analogias, rac emociuri gamocdilebis koregi-
jgufuri Terapiebi
rebis saSualebas iZleva.
jgufuri Terapiis zogierTi wanamZRvari
mkurnalobisadmi yvela aqamde ganxiluli gansxvavdeba individualuri Terapiis wanamZRvre-
midgoma, pirvel rigSi, Terapevti-pacientis, an bisgan. jgufuri Terapiis socialuri garemo
Terapevti-klientis pirispir, erTi-erTze urTi- SesaZleblobas gvaZlevs viswavloT sakuTari
erTobas iTvaliswinebda. miuxedavad amisa, dRes- mosazrebebis gamoxatva iseTi formebiT, rom
dReobiT mravali adamiani iRebs Terapiul isini sxvebisTvisac gasagebi gaxdes; vnaxoT,
daxmarebas, rogorc jgufis wevri. jgufuri ramdenad gansxvavdeba Cven mier sxvebze moxde-
Terapiis ganviTarebis ramdenime mizezi arsebobs. nili STabeWdileba imisgan, rogori STabeWdi-
aqve unda iTqvas, rom jgufuri Terapia zogjer lebis moxdenasac vcdilobdiT, an imisgan,
SeiZleba ufro efeqturi iyos, vidre indivi- rogoric warmogvidgenia sakuTari Tavi. garda
dualuri Terapia (Fuhriman & Burlingame, 1994). jgu- amisa, jgufi TvalsaCinod gvaCvenebs da gvarwmu-
furi Terapiis zogierTi upiratesoba praqti- nebs, rom Cveni simptomebi, problemebi da „de-
kuli xasiaTisaa: is ufro iafia da mcire rao- vianturi~ qcevebi ar aris erTaderTi da ganu-
denobis fsiqoTerapevtebs meti klientisTvis meorebeli _ isini sakmaod xSiria da adamianTa
SeuZliaT daxmarebis gaweva. danarCeni upirate- did raodenobas axasiaTebs. vinaidan adamianebs
sobebi jgufuri garemos Zalas, anu jgufis ar uyvarT sxvebTan TavianT uaryofiT mxareebze
efeqts ukavSirdeba: jgufi (1) SedarebiT usafr- saubari da sakuTar Tavze uaryofiTi informa-
Txo garemos qmnis im adamianebisTvis, vinc ciis gacema, mosalodnelia, rom erTi da igive
iolad eqceva sxvaTa gavlenis qveS da Tavad problemis mqone mraval adamians egonos, rom
ver axerxeben maTgan Tavis daRwevas; (2) iZleva is aris „erTaderTi, visac es problema aqvs~.
jgufur situaciaSi gamocdilebis gaziareba
exmareba adamianebs, gaaqarwylon es plura-
listuri umecreba _ mravali maTganisTvis
saerTo mcdari warmodgena unikalur, ganumeore-
bel marcxze. garda amisa, jgufuri Terapiis
procesSi dawyebuli urTierToba da urTierT-
daxmareba SeiZleba mkurnalobis dasrulebis
Semdegac gagrZeldes.

ojaxuri wyvilebisa da ojaxis


jgufuri Terapiebi

Terapia
jgufebis umravlesoba Sedgeba erTmaneTi-
sTvis ucxo adamianebisgan, romlebic jgufSi
droebiTi urTierTobebis dasamyareblad modian,
ramac SeiZleba garkveuli sargebeli misces
maT. ojaxuri wyvilebisa da ojaxis Terapiis
SemTxvevaSi Terapiul garemoSi Semodian
mravalmxrivi kavSirebiT gamyarebuli, ukve
arsebuli erTeulebi. 683
saidan tiuli mosmenis unar-Cvevebs, raTa partniors
grZnobebisa da azrebis naTlad gamoxatvaSi
viciT
daexmaron. qorwinebis problemebis mogvarebi-
ojaxis Terapia da mozardebis mier sTvis wyvilebis Terapia gacilebiT efeqturia,
narkotikebis moxmareba vidre individualuri Terapia mxolod erTi
partniorisTvis. amasTan, Sedegebi aCvenebs, rom
mozardebis mier narkotikebis moxma-
mcirdeba ojaxuri krizisebis raodenoba, wyvili
rebis Sesamcireblad mkvlevarTa jgufma
ki inarCunebs qorwinebas (Shadisn et al., 1993, 1995).
gadawyvita jgufuri Terapiis gamoyeneba.
ojaxuri Terapiis klienti mTliani ojaxia,
maTi ZiriTadi hipoTeza iyo: kvlevaSi
romelsac aqvs Tavisi birTvi, xolo ojaxis
monawile mozardebi maSin ufro Seamci-
TiToeuli wevri ganixileba, rogorc urTierT-
rebdnen narkotikebis moxmarebas, Tu
qmedebaTa sistemis wevri (Schwebel & Fine, 1994).
mTlianad Seicvleboda maTi ojaxuri
ojaxis fsiqoTerapevti ojaxis Sewuxebul,
garemo. amitom ojaxis Terapiis samizne
aforiaqebul wevrebTan muSaobs da maT imis
iyo rogorc mozardTa moqmedebebis gamos-
garkvevaSi exmareba, Tu ra uqmnis erT, an
woreba, ise _ mSoblebis mier gamoyenebuli
ramdenime maTgans problemebs. Terapiis mizania
aRzrdis meTodebis gaumjobeseba. eqvs-
adamianebs Soris fsiqologiuri manZilebis da
Tviani mkurnalobis kursis dasawyisisTvis
erTi mTlianis saxiT moqmedi adamianebis
ojaxebze dakvirvebam gamoavlina, rom
pirovnebaTSorisi dinamikis Secvla, rac gan-
mSoblebisTvis Cveuli uaryofiTi qcevebi
sxvavdeba calkeuli araadapturi individebis
SvilebTan urTierTobisas (magaliTad,
qcevis Secvlisgan. ganvixiloT ojaxis Terapiis
uaryofiTi emociebis gamoxatva, sityvieri
magaliTi, romelic mozardebis mier narko-
agresia) _ 72%, sWarbobda dadebiT qmedebebs
tikebis moxmarebis mizeziT ganxorcielda.
(magaliTad, optimizmisa da siyvarulis
es gamokvleva ojaxis Terapiis mniSvnelov-
gamoxatvas) _ 53%; Terapiis dasasru-
nebis TvalsaCino magaliTia. vinaidan mTel
lisTvis ki, dadebiTma urTierTobis Cve-
ojaxTan muSaobdnen, Terapiulma Carevam Secvala
vebma _ 77%, gadaaWarba uaryofiTs _ 47%.
garemos is faqtorebi, romelmac, SesaZloa, miiy-
garda amisa, im mSoblebis Svilebma, rom-
vanes kidec mozardi narkotikebis gasinjvamde
lebmac aRzrdis stilis zogadi gaum-
da moxmarebamde.
jobeseba aCvenebs, mniSvnelovnad Seamcires
ojaxis Terapias SeuZlia ojaxSi arsebuli
narkotikebis moxmareba (Schmidt et al., 1996).
daZabulobis Semcireba da calkeuli wevrebis
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

funqcionirebis gaumjobeseba imiT, rom daex-


qorwinebaSi warmoqmnili problemebis Tao- maros klientebs da daanaxos maTi urTierTobis
baze ojaxuri wyvilebis konsultacia partni- rogorc dadebiTi, ise _ uaryofiTi aspeqtebi.
orTa Soris informaciis gacvlis Cveuli pater- virjinia satiri (Virginia Satir, 1967), ojaxis Te-
nebis gamovlenas da Semdeg maTi urTierTqmedebis rapiis meTodebis avtori, aRniSnavda, rom ojaxis
xarisxis gaumjobesebas gulisxmobs (Napier, 2000). TerapiiT dakavebuli fsiqoTerapevti mraval
wyvilTan erToblivi SexvedrebiT, xSir Sem- rols asrulebs: is aris Terapiul seansebze
TxvevebSi, maTi urTierTqmedebis videofirze ganxorcielebuli urTierTqmedebebis inter-
CaweriTa da Semdeg Canaweris garCeviT, Terapevts pretatori da amxsneli; is aris gavlenis wyaro,
SeuZlia daexmaros maT urTierTobis im ver- Suamavali da arbitri. ojaxis TerapiiT daka-
baluri da araverbaluri stilebis danaxvasa vebul praqtikosTa umravlesobas miaCnia, rom
da garCevaSi, romelsac isini erTmaneTze upi- Terapiis procesSi ganxiluli da mogvarebuli
ratesobis mopovebis, an marTvis, anda erTmaneTis problemebi situaciuri xasiaTisaa da adamianebs
dabnevis da SecdomaSi Seyvanis mizniT iyeneben. Soris warmoqmnil siZneleebs, an socialuri
TiToeul mxares aswavlian, Tu rogor unda urTierTqmedebis problemebs warmoadgens, da
ganamtkicos meoresTan sasurveli reaqciebi da ara _ pirovnebebis dispoziciur aspeqtebs. es
yuradRebis gareSe datovos arasasurveli reaq- siZneleebi droTa ganmavlobaSi SeiZleba
684 ciebi. garda amisa, isini iTviseben aradireq- warmoiqmnas, rodesac ojaxis wevrebi iZulebul-
ni xdebian Seasrulon, an Tavis Tavze aiRon lovan Sexvedris adgils warmoadgens iseT
arasasiamovno rolebi. ojaxis bunebrivi ganviTa- mdgomareobaSi myofi adamianebisTvis, romelTac
rebis procesSi _ iqneba es samuSaos dakargva, avadmyofobis _ magaliTad, qronikuli gadaRlis
bavSvis skolaSi miyvana, qorwineba Tu bavSvis sindromis, an gafantuli sklerozis _ gamo
dabadeba _ sruliad SesaZlebelia urTierT- SezRuduli aqvT gadaadgilebis SesaZlebloba.
qmedebis araefeqturi formebis Camoyalibeba. jgufis Sexvedrebze fizikurad misvlis SeuZ-
ojaxis Terapevtis amocanaa ojaxis struqturis lebloba aRar arTmevs adamianebs TviTdaxma-
garkveva da masze moqmedi Zalebis (da es Zalebi rebis jgufebis muSaobidan sargeblis miRebis
SeiZleba uamravi iyos) gamovlena. is muSaobs saSualebas.
ojaxis wevrebTan da am muSaobis mizania mkvlevrebi did yuradRebas uTmoben imis
„disfunqciuri~ struqturuli elementebis gaq- garkvevas, Tu ra Taviseburebebi unda hqondes
roba da axali, ufro efeqturi struqturebis TviTdaxmarebis jgufs, rom maqsimaurad efeqturi
SemuSaveba da ganmtkiceba (Fishman, 1993). iyos. rogorc maTi moRvaweobidan Cans, aseTi
jgufebi mTel rig funqciebs asruleben
TavianTi wevrebisTvis; magaliTad, adamianebs
sazogadoebrivi mxardaWeris unergaven imeds da rwmenas, rom SeuZliaT
jgufebi sakuTari problemebis gakontroleba; uzrunvel-
fsiqoTerapiis ganviTarebaSi amaRelvebeli yofen socialur mxardaWeras cxovrebiseuli
periodi iyo TviTdaxmarebis jgufebisadmi sirTuleebiT gatanjuli adamianebisTvis; uz-
interesis gaZliereba. yovelwliurad amerikis runvelyofen aSlilobebisa da mkurnalobebis
daaxloebiT 10 milioni mozrdili moqalaqe Sesaxeb informaciis gacvlas (Riessman, 1997; Schiff
dadis aseTi jfugebis Sexvedrebze (Kessler et al., & Bargal, 2000). Tu aseT jgufSi monawileobas
1997). mxardamWeri jgufebis Sexvedrebi, rogorc gadawyvetT, gaiTvaliswineT, rom es jgufebi
wesi, ufasoa, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu gansakuTrebiT kargad moqmedebs adamianebis mier
jgufis wamyvanebi ar arian janmrTelobis dacvis sakuTari keTildReobis gancdaze, rodesac isini
sferoSi momsaxure profesionalebi. aseTi kmayofilni arian SexvedrebiT (Schiff & Bargal,
jgufebi adamianebs saSualebas aZlevs, Sexvdnen 2000). magaliTad, erTi gamokvlevis Sedegad
msgavsi problemebis mqone sxva adamianebs, cnobili gaxda, rom is adamianebi, romelnic
romlebic agrZeleben cxovrebas da xandaxan gansakuTrebiT miejaWvnen anonimur alkoholikTa
wamratebebsac aRweven. specialur jgufebSi sazogadoebas mas Semdeg, rac alkoholizmis
TviTdaxmarebis idea pirvelad gamoiyena or- mkurnalobis kursi gaiares, alkoholisken mis-
ganizaciam „anonimuri alkoholikebi~ (AA), wrafebis ganaxlebis gansakuTrebiT naklebi
Tumca, alkoholizmis farglebidan gaitana da midrekilebiT xasiaTdebodnen. naTelia, rom am
ganavrco XX saukunis 60-ian wlebSi dawyebulma sazogadoebasTan mWidro urTierToba individebs,
qalTa moZraobam, romelic mowodebuli iyo alkoholizmis kontrolis TvalsazrisiT,
sazogadoebrivi cnobierebis gaZlierebisTvis. sakuTari qcevis sisworeSi darwmunebulobis
dResdReobiT mxardaWeris jgufebi oTxi Zi- ganmtkicebis SesaZleblobas aZlevs (Morgenstern
riTadi kategoriis problemebze muSaoben: da- et al., 1997).
mokidebulebis sxvadasxva formebi, fizikuri TviTdaxmarebis ganviTarebaSi mniSvnelovani
wvlili Seitana jgufuri Terapiebis gamoyenebam
jgufuri Terapiebi

daavadebebi da fsiqikuri aSlilobebi, cxov-


rebiseuli cvlilebebi da sxva krizisebi, seri- ukurnebeli daavadebebis mqone adamianebTan.
ozuli problemebis mqone megobrebis an aseTi Terapiis mizania, daexmaros pacientebsa
naTesavebis gamo miRebuli travmebi. ukanasknel da maT ojaxebs, rom avadmyofobis periodSi
wlebSi adamianebma daiwyes internetis, rogorc SeZlebisdagvarad savse cxovrebiT icxovron,
TviTdaxmarebis jgufebis kidev erTi formis, realurad Sexedon gardauval sikvdils da
gamoyeneba. zogadad, TviTdaxmarebis internet- Seeguon ukurnebel sens (Fobair, 1997; LrGrand, 1991).
jgufebi imave sakiTxebiT arian dakavebulni, ganukurnebel pacientebTan aseTi mxardamWeri
romliTac maTi fizikuri oreulebi (Davison et jgufebis muSaobis zogadi mimarTulebaa _ as-
al., 2000). Tumca, interneti gansakuTrebiT mniSvne- wavlon maT, Tu rogor icxovron savse cxov- 685
rebiT im momentamde, rodesac isini ityvian narkotikebi da Zaladoba, aseve, SeuZlia tvinis
„mSvidobiT~ (Nungesser, 1990). qimiis da moqmedebis Secvla. biosamedicino
jgufuri Terapiebi bolo magaliTia Cven Terapiebi, umeteswilad, fsiqikur aSlilobebs
mier ganxiluli Terapiebisa, romlebic mxolod tvinis hardware-is problemebad miiCneven. fsi-
fsiqologiur mkurnalobazea dafuZnebuli _ qologiuri aSlilobebis simptomebis Semsubu-
mkurnalobaze, romelic zemoqmedebs tvinis qebis sami saxis biosamedicino midgomas aRvwerT:
software-ze. axla SevudgebiT imis garkvevas, Tu _ fsiqoqirurgias, eleqtrokonvulsiur Soks
rogor muSaoben biosamedicino Terapiebi, da farmakoTerapias.
gonebaze zemoqmedebis mizniT, sxeulisa da tvi-
nis hardware-is Secvlaze,
fsiqoqirurgia da
eleqtrokonvulsiuri Terapia
Sejameba „los anjeles Taims~-is saTauri iuwyeboda:
jgufuri Terapiebi ufro xelmisawvdoms xdis „tvinSi moxvedrili tyvia adamians fsiqikuri
fsiqikur janmrTelobaze zrunvas; amasTan, daavadebisgan kurnavs~ (2/23/188). statia 19 wlis
socialuri qcevebis dakvirvebisa da aTvisebis axalgazrda mamakacis Sesaxeb mogviTxrobda,
SesaZleblobas iZleva. ojaxuri wyvilebisa da romelic obsesiur-kompulsuri aSlilobiT
ojaxis Terapia individis iseT problemebze itanjeboda. TviTmkvlelobis mcdelobisas man
muSaobs, romlebic Seguebas ukavSirdeba da pirdapir SublSi isrola 22 kalibriani tyvia.
saintereso iyo, rom is gadarCa, ganikurna pa-
urTierTobebis sistemebSi wrmoqmnili siZnele-
Tologiuri simptomatikisgan da uvneblad Seu-
ebis Sedegebs warmoadgens. Terapiis mizania
narCunda gonebrivi SesaZleblobebi, Tumca,
wyvilebsa da ojaxebSi urTierTobebis siste-
problemis zogierTi mizezi jer kidev ar-
mebis Secvla. mravali adamiani TviTdaxmarebis
sebobda.
jgufebSi iRebs fsiqologiur mxardaWeras. es
es SemTxveva biosamedicino Terapiis erT-
jgufebi individebs aZleven imeds, socialur
erTi yvelaze pirdapiri gamoyenebis SesaZleb-
mxardaWeras da informacias rogorc fizikur,
lobas _ tvinSi qirurgiul Carevas _ gviCvenebs.
ise _ kibersivrceSi.
aseTi Careva tvinis nawilebs Soris kavSirebis
CaWras an mcire nawilis amokveTas gulisxmobs.
xSirad es ukanaskneli gzaa iseTi fsiqopaTo-
biosamedicino Terapiebi logiebis mkurnalobisas, romelTa daZleva ver
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

moxerxda sxva, ara aseTi ukiduresi Terapiuli


zemoqmedebiT. fsiqoqirurgia zogadi terminia,
tvinis ekologia myife balansiT xasiaTdeba. romelic aerTianebs tvinis qsovilze ganxor-
rodesac tvinSi rame arasworad xdeba, Cven cielebul qirurgiul procedurebs, fsiqolo-
qcevis paTologiuri paternebs, an ucnaur kog- giuri aSlilobebis Semsubuqebis, an aRkveTis
nitur da emociur reaqciebs vxedavT. garemos, mizniT. Sua saukuneebSi fsiqoqirurgia SeS-
socialur Tu qceviT darRvevebs, rogoricaa lilTa tvinebidan „sisulelis marcvlis amo-
kveTas~ niSnavda, rac xatovnad aris asaxuli
fsiqoqirurgia (Psychosurgery) _ fsiqologiuri maSindel graviurebsa da ferwerul tiloebze.
aSlilobis Semsubuqebis an aRkveTis mizniT
Tanamedrove fsiqoqirurgiul procedurebSi
tvinis qsovilze ganxorcielebuli qirurgiuli
procedurebi. Sedis korZiani sxeulis boWkoebis amokveTa
mwvave epilefsiuri gulyrebis Sesamsubuqeblad,
prefrontaluri lobotomia (Prefrontal lobotomy)
_ operacia, romlis drosac iWreba Tavis tvinis
razec me-3 TavSi vsaubrobdiT _ limburi
Sublis wilebisa da diencefalonis Semaer- sistemis funqcionirebis ganmapirobebeli gzebis
Tebeli nervuli boWkoebi, gansakuTrebiT, Ta- CaWra (amigdalotomia) da prefrontaluri
lamusTan da hipoTalamusTan ganlagebuli lobotomia. fsiqoqirurgiis yvelaze cnobili
boWkoebi; fsiqoqirurgiis yvelaze cnobili formaa prefrontaluri lobotomia _ operacia,
forma.
686 romlis drosac iWreba Tavis tvinis Sublis
wilebisa da diencefalonis SemaerTebeli ner- Sedegebi, dadebiTi ki _ naklebad TvalsaCinoa,
vuli boWkoebi, gansakuTrebiT, TalamusTan da misi gamoyeneba Zalian SezRudulia.
hipoTalamusTan ganlagebuli boWkoebi. proce- eleqtrokonvulsiuri Terapia (ekT) aris
dura SeimuSava egaS moniSma (Egas Moniz). man Tavis tvinze eleqtruli Sokis gamoyeneba iseTi
1949 wels nobelis premia miiRo mkurnalobis fsiqiatriuli aSlilobebis mkurnalobis miz-
sakuTar meTodSi, romelic, rogorc Canda, niT, rogoricaa Sizofrenia, mania da, yvelaze
cvlida fsiqikurad daavadebul adamianTa fin- xSirad, depresia. meTodika aseTia: pacientis
qcionirebas. safeTqlebze moqmedeben susti eleqtruli
Tavdapirvelad lobotomiis kandidatebi nakadiT (75-dan 100 voltamde) 1/10 wamidan erT
agznebadi Sizofreniuli pacientebi da kompu- wamamde manam sanam ar moxdeba konvulsia.
lsiuri da SfoTviTi aSlilobebis mqone paci- konvulsia, Cveulebriv, 45-dan 60 wamamde grZel-
entebi iyvnen. fsiqoqirurgiis efeqti STambeWdavi deba. pacients winaswar amzadeben aseTi mtkiv-
iyo: proceduris Semdeg saxeze iyo axali pi- neuli mkurnalobisTvis _ amSvideben xanmokle
rovneba, romelic ar xasiaTdeboda Zlieri emo- moqmedebis barbituratebiT da kunTebis mosa-
ciuri agznebiT da, Sesabamisad, arc yovlis- dunebeli preparatebiT, rasac pacienti ugono
momcveli SfoTviT, danaSaulis gancdiTa da mdgomareobaSi gadahyavs da rac minimumamde
risxviT itanjeboda. Tumca, operacia samudamod amcirebs Zlier umarTav fizikur reaqciebs (Ab-
anadgurebda adamianis bunebis arsebiT maxasia- rams, 1992).
Teblebs: pacientebi, romelTac lobotomiis eleqtrokonvulsiuri Terapia Zalze warma-
procedura hqondaT gavlili, kargavdnen sakuTar tebuli aRmoCnda Rrma depresiis simptomebis
unikalur pirovnul maxasiaTeblebs. lobotomiis SemsubuqebisTvis (Sackheim et al., 2000). misi Rirseba,
Semdeg maT aRar SeeZloT momavlis dagegmva, nawilobriv, isaa, rom Zalze swrafad moqmedebs.
biosamedicino Terapiebi

axasiaTebdaT gulgriloba garSemomyofTa rogorc wesi, sam-oTxdRiani mkurnalobis kursis


mosazrebebisadmi, infantilizmi, inteleqtua- Semdeg depresiis simptomebi Sesustebas iwyebs
luri da emociuri gasadaveba; eseni iyvnen ada- farmakoTerapiisgan gansxvavebiT, romelic erTi
mianebi sakuTari me-s mTlianobis gancdis gareSe an ori kviris Semdeg iwyebs moqmedebas. miuxe-
(moniSis erT-erTi pacienti imdenad gaognebuli davad amisa, TerapevtTa umetesoba ekT-s mkur-
da ganawyenebuli iyo aseTi moulodneli nalobis ukidures formad miiCnevs. is xSirad
SedegebiT, rom esrola kidec eqims, ris Semdegac eleqtrokonvulsiuri Terapia (ekT) (Electrocon-
is nawilobriv paralizebuli darCa.) vinaidan vulsive therapy – ECT) _ eleqtrokonvulsiuli
fsiqoqirurgiis moqmedeba Seuqcevadia da vina- Sokis gamoyeneba Rrma depresiis warmatebulad
idan kargad aris cnobili misi mZime uaryofiTi samkurnalod.
687
gamoiyeneba, rogorc saswrafo gadaudebeli mkur- eleqtrokonvulsiuri SokiT tvinis mxolod
naloba suicidur, an cudad nakveb depresiul erTi mxaris stimulacias axdenen da isic _
pacientebTan da maTTan, vinc ar reagirebs anti- mxolod metyvelebis gauaresebis albaTobis
depresantebze, an ver itans maT gverdiT Sesamcireblad. aseTi calmxrivi ekT efeqturi
movelenebs. antidepresantia.
Tu ekT ase kargad moqmedebs, ratom aris ase axla vnaxoT, ratom gaxda farmakoTerapia
xSirad demonizirebuli? magaliTad, 1982 wels fsiqopaTologiaSi biosamedicino Carevis yve-
berklis (kaliforniis Stati) mcxovreblebma laze polularuli forma.
xma misces fsiqikuri aSlilobebis samkurnalo
yvela saxelmwifo dawesebulebaSi eleqtro-
konvulsiuri Sokis gamoyenebis akrZalvas (Sem- farmakoTerapia
dgom es gadawyvetileba gabaTilda iuridiul fsiqikuri aSlilobebis mkurnalobis isto-
safuZvelze). ekT-is mimarT samecniero wreebis riaSi uprecendento gadatrialeba iyo medi-
uaryofiTi damokidebulebis ZiriTadi mizezi kamentebis aRmoCena, romelTac SeeZloT mSfoT-
isaa, rom ucnobia misi moqmedebis meqanizmebi. vare pacientebis damSvideba, autisti pacientebis
es Terapia pacientze dakvirvebisas gaCnda, realobasTan kontaqtis aRdgena da fsiqoturi
romelsac erTdroulad Sizofrenia da epi- pacientebis halucinaciebis daTrgunva. es axali
lefsia hqonda. epilefsiuri gulyrebis Semdeg Terapiuli epoqa 1953 wels, klinikebis Terapiul
mas Sizofreniis simptomebi umsubuqdeboda. kli- programebSi trankvilizatorebis, gansakuT-
nicistebma ivaraudes, rom igive efeqtis miRweva rebiT, qlorpromazinis, SetaniT daiwyo. medika-
xelovnurad gamowveuli gulyrebiTac iqneboda mentebiT mkurnalobam TiTqmis dauyovnebliv
SesaZlebeli. miuxedavad imisa, rom maTi daSveba moipova aRiareba da pacientis qcevis efeqturi
nawilobriv gamarTlda _ ekT gacilebiT uke- Semcvlelis statusi. fsiqofarmakologia fsi-
Tesad amsubuqebs depresias, vidre Sizofranias qologiis dargia, romelic qcevaze medikamen-
_ mkvlevrebs jer kidev win aqvT am SemTxveviTi tebis moqmedebas Seiswavlis. fsiqofarmako-
dakvirvebis mecnieruli dasabuTeba.
logiis sferoSi momuSave mkvlevrebi swavloben,
garda amisa, kritikosebs ekT-is SesaZlo
Tu rogor moqmedeben medikamentebi zogierT
gverdiTi movlenebic aRelvebT (Breggin, 1979,
biologiur sistemaze da rogor icvleba reaqcia
1991). eleqtrokonvulsiuri Terapia droebiT
am zemoqmedebis Sedegad.
dezorientaciasa da mexsierebis mTel rig dar-
medikamentebiT mkurnalobis meTodebis aRmo-
Rvevebs iwvevs. pacientebi xSirad itanjebian
Cenam udidesi gavlena moaxdina mZime aSli-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

amneziiT _ aRar axsovT movlenebi, romlebic


lobebis mqone pacientebis mkurnalobaze. fsi-
win uswrebda mkurnalobas; rac ufro xangr-
qiatriuli klinikebis momsaxure personals
Zlivia mkurnaloba, miT mZimea amneziac. Tumca,
aRar sWirdeboda mcvelebis rolSi yofna, pa-
gamokvlevam aCvena, rom, pacientebi, rogorc
cientebis izolatorebSi moTavseba an maTTvis
wesi, aRidgenen mexsierebis Sinaarsebs mkurna-
damamSvidebeli perangis Cacma. personalis
lobis dasrulebidan ramdenime Tvis manZilze
moraluri saxe gaumjobesda mas Semdeg, rac
(Cohen et al., 2000). metic, pacientebs, romelTac
fsiqiatriul dawesebulebebSi fsiqikurad daava-
mTeli cxovrebis manZilze eleqtrokonvu-
debulTa ubralo patimroba reabilitaciiT
lsiuri Terapiis 100-ze meti procedura hqondaT
Seicvala (Swazey, 1974). metic, revoluciam,
gavlili, ar aReniSnebodaT cvlilebebi funqci-
romelic medikamentebiT mkurnalobis danergvas
onirebaSi im pacientebTan SedarebiT, romelTac
mohyva, didi gavlena iqonia aSS-is fsiqiatri-
arasodes gauvliaT aseTi procedura (Devanand
uli klinikebis kontingentze. 1955 wlisTvis
et a., 1991). dResdReobiT, tvinis muSaobis xanmokle
naxevar milionze meti adamiani (romelic, sa-
Seferxebebis minimizaciisTvisac ki, xSirad
Sualod, iq ramdenime weliwads atarebda)
f s i q o f a r m a k o l o g i a (Psychopharmacology) –
cxovrobda fsiqiatriul dawesebulebebSi. mkur-
fsiqologiis dargi, romelic swavlobs qcevaze nalobaSi qlorpromazinisa da sxva medikamen-
tebis gamoyenebam SeaCera da sapirispiro mimar-
688
medikamentebis moqmedebas.
Tuleba misca pacientTa raodenobis zrdas. mravali pacientisTvis yvela es preparati ga-
1970-iani wlebis dasawyisisTvis qveyanaSi arse- cilebiT metia, vidre ubralod agznebis Sema-
bul fsiqiatriul pacientTa naxevarze naklebi sustebeli da damamSvidebeli. isini aqroben,
imyofeboda realurad fsiqiatriul klinikebSi an amcireben Sizofreniis dadebiT simptomebs,
da isic, saSualod, mxolod ramdenime Tvis bodvebisa da halucinaciebis CaTvliT.
manZilze. samwuxarod, antifsiqotur preparatebs uaryo-
dReisaTvis Terapiul programebSi sami fiTi gverdiTi moqmedeba axasiaTebs. vinaidan
ZiriTadi kategoriis medikamentebi gamoiyeneba: dofamins Tavisi roli aqvs motorul kontrol-
antifsiqoturi, antidepresantuli da anqsi- Si, medikamenturi mkurnalobis kurss xSirad
olizuri naerTebi. rogorc dasaxelebebidan axlavs kunTebis muSaobis darRvevebi. motoruli
Cans, es medikamentebi qimiuri gziT cvlian kontrolis _ gansakuTrebiT saxis kunTebis
tvinis specifikur funqciebs, romlebic fsi- muSaobis _ gamorCeuli darRvevaa gviani dis-
qotur simptomebze, depresiasa da ukidures kinezia, romelic antifsiqoturi preparatebis
SfoTvazea pasuxismgebeli. zemoqmedebis Sedegad viTardeba. aseTi gverdiTi
movlenis mqone pacientebs aReniSnebaT ybis,
tuCebisa da enis uneblie moZraobebi. preparati
antifsiqoturi preparatebi
klozapini ufro SerCeviTad akavebs dofaminur
antifsiqoturi preparatebi cvlis bodviTi receptorebs, rac motoruli darRvevebis
mdgomareobebis, halucinaciebis, socialuri ga- ganviTarebis albaTobas amcirebs. samwuxarod,
riyulobis (Caketilobis) da perioduli agzne- im pacientTa 1-2%-Si, romelic klozapiniT
badobis (aJitaciis) Sizofreniul simptomebs mkurnalobda, viTardeba iSviaTi daavadeba
(Dawkins et al., 1999). antifsiqoturi preparatebis agranuklocitozi, rodesac Zvlis tvini aRar
moqmedeba zRudavs neirogadamtan dofaminis gamoimuSavebs sisxlis TeTr ujredebs.
aqtivobas tvinSi. iseTi preparatebi, rogoricaa mkvlevrebi agrZeleben preparatebis xangr-
qlorpromazini (aSS-Si savaWro dasaxeleba _ Zlivi gamoyenebis Sedegebis Seswavlas; aseve,
Torazini) da haloperidoli (cnobilia, rogorc swavloben pacientis mier preparatis miRebis
haldoli), dofanimuri receptorebis mgrZnobe- Sewyvetis Sedegebs. preparatis miRebis Sewyvetis
lobas amcirebs an Trgunavs. klozapini (cnobi- Semdeg recidivebis sixSiris maCvenebeli sakmaod
lia, rogorc klizarili), uaxlesi wamyvani maRalia _ pacientTa or mesameds 18 Tvis gan-
antifsiqoturi preparatia, romelic uSualod mavlobaSi axali simptomebi uviTardeba; Tumca,
amcirebs dofaminis aqtivobas da zrdis sero- im pacientTa daaxloebiT erT mesamedTanac
toninis aqtivobis dones, romelic akavebs dofa- mosalodnelia recidivebi, romlebic regula-
minur sistemas. miuxedavad imisa, rom es prepa- rulad iReben medikamentebs (Gitlin, 1990). amrigad,
ratebi amcireben, tvinis aqtivobis zogad dones, antifsiqoturi preparatebi ar kurnavs Sizof-
isini ar arian mxolod trankvilizatorebi. renias _ isini ar aqroben safuZvlad mdebare
fsiqopaTologias. sabednierod, isini sakmaod
kargad axerxeben daavadebis yvelaze damangre-
veli simptomebis kontrols.
biosamedicino Terapiebi

antidepresantebi
antidepresantebi aZliereben neirogadam-
tanebis _ norepinefrinisa da serotoninis _
aqtivobas (Holmes, 1994). tricikluri antidepre-
santebi, rogoricaa tofranili da elavili,
amcireben sinafsuri napralidan neirogadam-
tanebis ganmeorebiT STanTqmas. bicikluri anti-
depresanti prozaki amcirebs serotoninis gan-
meorebiT STanTqmas. monoaminoqsidazas (mao)
689
inhibitorebi zRudaven ferment monoaminoq- mdgomareobidan liTiumis dozebiT gamoyavT.
sidazas aqtivobas, romelic pasuxismgebelia pacientTa 60-80%-s, romlebic liTiumiT mkur-
norepinefrinis daSlaze (metabolizmze). ro- nalobdnen, gamojanmrTelebis kargi Sansi aqvT
desac mao Sekavebulia, neirogadamtanTa meti (Walden et al., 1998). Tumca, bipolaruli aSli-
raodenoba xdeba Tavisuflad xelmisawvdomi. lobis mqone im adamianebisTvis, romelTa mdgo-
antidepresantebi, Cveulebriv, warmatebiT mareoba xSirad irxeva maniakalur da depresiul
xsnian depresiis simptomebs, Tumca, gaumjobeseba periodebs Soris, liTiumi naklebad efeqturia,
ar aReniSneba pacientTa 30-40%-s (es pacientebi vidre mkurnaloba sxva preparatebiT, rogoricaa,
SeiZleba eleqtrokonvulsiuri Terapiis kan- magaliTad, valproati _ preparati, romelic
didatebi gaxdnen) (Hirschfeld, 1999). prozaks in- Tavdapirvelad gulyrebis Sesakaveblad Seiqmna.
tensiurad aqebdnen, rogorc saswaulmomqmed
wamals, romelsac sxva danarCen wamlebze ga-
anqsiolizuri saSualebebi
cilebiT mZlavri Terapiuli efeqti aqvs. zo-
gierT fsiqiatrs usityvod sjera prozakis antifsiqoturi da antidepresiuli prepara-
efeqturobis. Tavis Zalian popularul wignSi tebis msgavsad, anqsiolizuri, anu damamSvide-
„prozakis mosmena~ (Kramer, Listening to Prozac, 1993) beli saSualebebi, Cveulebriv, tvinSi neiroga-
fsiqiatri piter krameri aRwers mTel rig damtanebis aqtivobis doneebis regulacias
SemTxvevebs, rodesac pacientebma, romelTac axdens. sxvadasxva saxis SfoTviTi aSlilobis
prozaki hqondaT daniSnuli, gasaocari pirov- dros sxvadasxva saxis preparatia yvelaze efeq-
nuli cvlilebebi ganicades. magaliTisTvis turi (Spiegel et al., 2000). generalizebuli SfoT-
ganvixiloT qalbatonis SemTxveva, romelsac viTi aSliloba saukeTesod ikurneba benzodi-
krameri tezs uwodebs. tezi Tavad gaecno kra- azepinebiT, maT Soris valiumiT, an qsanaqsiT,
mers da aRuwera sakuTari mZime cxovrebiseuli romelic neirogadamtan gaem-is9 aqtiurobas
pirobebi da depresiis istoria. prozakiT or- zrdis. vinaidan gaem Semakavebel neironebs
kviriani mkurnalobis Semdeg tezi ukve sxva aregulirebs, misi aqtiurobis zrdiT mcirdeba
adamianad iqca: tvinis aqtiuroba im ubnebSi, romelic genera-
lizebul SfoTviT reaqciebs Seesabameba. pa-
Cem win iyo pacienti, romlis qcevis
nikuri aSlilobebi _ agorafobia da sxva fo-
Cveuli stili STambeWdavad Secvliliyo.
biebi _ SeiZleba ganikurnos antidepresantebiT,
is msubuqad saubrobda, aRar iyo daTrgu-
miuxedavad imisa, rom mkvlevrebma jer ar ician,
nuli da kedelze akruli; piriqiT, pepe-
Tu ra biologiuri meqanizmi udevs amas safuZ-
lasaviT dafarfatebda adamianebs Soris.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

vlad. obsesiur-kompulsuri aSliloba, romelic


iq, sadac sxvebis gulis mogebaze da ke-
serotoninis ukmarisobam SeiZleba gamoiwvios,
Tilganwyobis mopovebaze mimarTuli qceva
gansakuTrebiT kargad reagirebs iseT prepara-
iyo, axla sicocxlis siyvaruli da mxia-
tebze, rogoricaa prozaki, radgan is konkretu-
ruleba sufevda (Kramer, 1993, gv. 11).
lad serotoninis moqmedebaze axdens gavlenas.
tezis mdgomareobis gaumjobeseba Zalze STam-
beWdavi iyo, Tumca, prozakisa da sxva fsi-
daniSnuleba fsiqoaqtiuri
qoaqtiuri medikamentebis kritikosebi Relaven
preparatebisTvis
imis gamo, rom prozaki ara marto depresias
xsnis, aramed pacientebs sakuTari indivi- Cven mier aRweril medikamentebs, romlebic
dualurobisa da SemoqmedebiTi sawyisisganac mowodebulia sxvadasxvagvari fsiqikuri aSli-
„aTavisuflebs~ (Breggin & Breggin, 1994). lobebis simptomebis Sesamsubuqeblad, xSirad
liTiumis marilebi efeqturi aRmoCnda bipo- aZleven adamianebs daniSnulebis saxiT. vinaidan
laruli aSlilobebis mkurnalobaSi (Schou, fsiqikuri janmrTelobis dacva TandaTanobiT
1997). adamianebi, romlebic umarTavi moWarbebuli sazogadoebrivi jandacvis organizaciebis kom-
agznebis periodebs ganicdian, rodesac maTi petenciis sferoSi gadadis da vinaidan miRebuli
energia, erTi SexedviT, amouwuravia, qceva ki _
9
gamaaminoerbomJava _ GABA-GammaAminoBatterAcid
690 ucnauri da TvalSisacemi, maniakaluri siWarbis
praqtikaa am sferoze xarjebis ekonomia, mcir- am kiTxvebs kidev ufro aqtualurs da sain-
deba pacientTa raodenoba, romlebic fsiqo- teresos xdis gamokvlevebi, romlebic aCveneben,
Terapiuli daxmarebisTvis Terapevtebs akiTxaven; rom Terapiis zogierTi forma iseve moqmedebs
isini fsiqoTerapias SedarebiT iafi saSualebiT tvinze, rogorc medikamenturi mkurnalobis
_ medikamenturi mkurnalobiT anacvleben. ax- kursi.
laxan Catarebulma gamokvlevam, romelic fsi-
qoaqtiuri medikamentebis pacientebisTvis gamo-
saidan
weris tendencias Seexeboda, aCvena, rom aSS-Si
1985 wlidan 1994 wlamde periodSi 20%-iT moimata viciT
fsiqiatrebisTvis, pirveladi samedicino daxma-
bihevioraluri Terapiis Sedegad
rebis eqimebisTvis da sxva specialobis medi-
tvinSi momxdari cvlilebebi
kosebisTvis mimarTvebis ricxvma _ 32.7 milio-
nidan 45.6 milion mimarTvamde (Pincus et al., 1998). obsesiur-kompulsuri aSlilobis mqone
amasTan, adamianTa zogierTi jgufi ufro metad monawileebs unda aerCiaT da gaevloT
iRebs medikamentebs, vidre _ sxvebi. erT-erT medikamenturi Terapia (fluoqsetin hidro-
gamokvlevaSi, romelic xuTi weliwadi grZel- qloridiT), an bihevioraluri Terapia
deboda, mkvlevrebi akvirdebodnen, Tu rogor (stimulis wardgena da reaqciis aRkveTa).
niSnavdnen medikamentebs kaliforniis zogadi emisiur-pozitronuli tomografiiT gada-
profilis oTxi saavadmyofos pirveladi gada- iRes pacientebis tvini mkurnalobamde da
udebeli daxmarebis samsaxuris (umeteswilad mkurnalobis Semdeg, ramac orive saxis
TeTrkaniani) eqimebi. isini afroamerikelebs Terapiis Semdeg tvinis funqcionirebaSi
ufro meti raodenobis antifsiqotur medika- erTnairi cvlilebebi aCvena (Baxter et al.,
mentebs da ufro didi dozebiT uniSnavdnen, 1992; Schwartz et al., 1996).
vidre sxva pacientebs. Tumca, afroamerikeli
pacientebi sulac ar iyvnen ufro saSiSni, an am tipis kvlevebi SesaniSnav SesaZleblobebze
ufro metad daavadebulni, vidre danarCenebi migviTiTebs: aramedikamentur Terapiebs SeiZleba
(segal et al., 1996). aseTi aRmoCenebi gviCvenebs, Tu iseTive ganmkurnebeli efeqti hqondes tvinze,
ratom miaCniaT farmakoTerapiis kritikosebs, rogorc medikamentebiT mkurnalobas, Tumca,
rom medikamentebi yovelTvis ar gamoiyeneba medikamentebiT mkurnalobisTvis damaxasia-
mxolod samedicino miznebisTvis. Tebeli SesaZlo uaryofiTi Sedegebis gareSe.
erTi TerapiisTvis upiratesobis miniWeba
meoresTan SedarebiT xSirad daavadebis sim-
rodis aris aucilebeli medikamentebiT
wvaveze da sxvadasxva saxis Terapiebis damtki-
mkurnaloba
cebul efeqturobazea damokidebuli. magaliTad,
Cven mokled mimovixileT fsiqologiuri aS- ganurCevlad riskisa, Sizofreniis mkurnaloba
lilobebis medikamenturi mkurnalobis zogi- ubralod aucilebelia medikamentebiT, raTa
erTi SesaZlebloba. bevri garemoebaa, rodesac pacientebs normalurad cxovrebis mcireodeni
medikamenturi mkurnalobis kursma SeiZleba SesaZlebloba mainc hqondeT. axla ganvixiloT
biosamedicino Terapiebi

mniSvnelovnad gaaumjobesos daavadebuli ada- meTodebi, romlebsac mkvlevrebi Terapiis


mianis cxovreba. Tumca, farmakoTerapiis nebis- sxvadasxva formebis efeqturobis Sesafaseblad
mieri kursi ar gamoricxavs fizikuri, an fsi- iyeneben.
qologiuri miCvevis SesaZleblobas da SesaZlo
seriozul gverdiT movlenebs. rogor afaseben
adamianebi am faqtorebs Semsubuqebis alba- Sejameba
TobasTan mimarTebaSi? Cven, aseve, aRvniSneT,
Tanamedrove praqtikaSi iSviaTad gamoiyeneba
rom medikamentma SeiZleba Seamsubuqos simptomi,
qirurgiuli procedurebi tvinze fsiqologiuri
magram ver gankurnos misi ganmapirobebeli
aSlilobebis Sesamsubuqeblad. eleqtrokonvul-
paTologia. ramdenad arian adamianebi mzad, rom
siuri Terapia sakmaod efeqturia Rrma depresiis
mTeli cxovrebis manZilze miiRon medikamentebi?
Sesamsubuqeblad. Tumca, vinaidan misdami damoki- 691
debuleba isev sakamaToa, adamianebi eridebian
am saxis mkurnalobas. antifsiqoturi, antidepre-
siuli da anqsiolizuri preparatebi, rogorc
wesi, Semamsubuqeblad moqmedeben; isini tvinSi
neirogadamtanebis aqtiurobaze axdenen gavlenas.
medikamenturi mkurnalobis, gansakuTrebiT,
antidepresantebis, daniSvnebis ricxvma mkveTrad
moimata bolo aTwleulis manZilze.

ramdenad muSaobs Terapia

davuSvaT, Tqvens cxovrebaSi dainaxeT prob-


lema da migaCniaT, rom misi daZleva mxolod
profesional klinicistTan urTierTqmedebiT
aris SesaZlebeli. Cven mravali saxis Terapiaze aizenkis gamowvevis sapasuxod mkvlevrebma
visaubreT. rogor unda gavarkvioT, romeli Terapiis Sedegianobis Sefasebis ufro zusti
maTgani imoqmedebs saukeTesod da SegimsubuqebT meTodologiebi SeimuSaves. aizenkis kritikulma
problemas? rogor davrwmundeT, rom romelime gamonaTqvamebma naTeli gaxada, rom mkvlevrebs
maTgani saerTod imoqmedebs? am qveTavSi saTanado sakontrolo jgufebi sWirdebaT. mTeli
ganvixilavT gamokvlevebs, romlebic miznad rigi mizezebis gamo, individTa garkveuli
isaxavs calkeuli Terapiebis Sedegianobis procentis mdgomareoba, romelsac fsiqoTerapia
Semowmebas da sxvadasxva Terapiebis urTierT- esaWiroeba, marTlac umjobesdeba yovelgvari
Sedarebas. am kvlevebis zogadi mizania adamia- profesiuli Carevis gareSe. spontanuri remisiis
nebisTvis daxmarebis gawevis yvelaze efeqturi efeqti is bazisuri kriteriumia, romliTac unda
saSualebis gamovlena. Cven, aseve, mokled mi- Sefasdes Terapiebis Sedegianoba. martivad rom
movixilavT prevenciis sakiTxs: ra da rogor vTqvaT, unda Candes, rom raRacis keTeba gamojan-
unda gaakeTon fsiqologebma winaswar, rom mrTelebis SemTxvevaTa met procents iZleva,
Tavidan iqnes acilebuli fsiqikuri daavadeba? vidre _ arafris keTeba.
aseve, mkvlevrebi cdiloben, dagvanaxon, rom
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

maT mier gamoyenebuli mkurnaloba ufro mets


Terapiis Sedegianobis akeTebs, vidre klientis sakuTari gankurnebis
Sefaseba molodinis gamoyenebaa. SegiZliaT gaixsenoT
Cven mier adre ganxiluli placebo efeqtebi:
britanelma fsiqologma hans aizenkma (Hans
bevr SemTxvevaSi adamianebis fsiqikuri Tu
Eysenck, 1952) furori moaxdina: man ganacxada,
fizikuri janmrTeloba mxolod imitom umjo-
rom fsiqoTerapia saerTod ar moqmedebs! man
besdeba, rom isini moelian gaumjobesebas. Tera-
xelT arsebuli yvela publikacia mimoixila,
piuli situacia xels uwyobs am rwmenis gan-
sadac saubari iyo sxvadasxva saxis Terapiebis
mtkicebas imiT, rom Terapevts mkurnalis speci-
Sedegianobaze da aRmoaCina, rom im pacientebis
fikur socialur rolSi ayenebs (Frank & Frank,
mdgomareoba, romlebic aranair Terapias ar
iRebdnen, iseTive sixSiriT umjobesdeboda, ro-
spontanuri remisiis efeqti (Spontaneous-remis-
gorc im pacientebisa, romlebic fsiqoanalitur
sion effect) _ fsiqikuri problemebis mqone zo-
an sxva saxis insaituri Terapiis kurss gadi- gierT pacientTa da klientTa, romelsac esa-
odnen. man ganacxada, rom nevrotuli proble- Wiroeba fsiqoTerapia, mdgomareobis gaum-
mebis mqone adamianTa daaxloebiT ori mesamedi jobeseba yovelgvari profesiuli Carevis gareSe;
TavisTavad gamojanmrTeldeboda problemis bazisuri kriteriumi, romliTac unda Sefasdes
gaCenidan ori wlis ganmavlobaSi. Terapiebis Sedegianoba.
692
1991). miuxedavad imisa, rom Terapiis placebo mkvlevrebi jer kidev cdiloben am problemebis
efeqti Terapiuli Carevis mniSvnelovani nawi- daZlevas da depresiis mkurnalobis sxvadasxva
lia, mkvlevrebs, Cveulebriv, surT imis Cveneba, tipebis pirdapir Sedarebaze fokusirdebian.
rom maT mier gamoyenebuli Terapiis specifikuri
forma ufro Sedegiania, vidre placebo Terapia
(neitraluri Terapia, romelic mxolod gankur- mkurnalobis Sefaseba
nebis molodins qmnis) (Enserink, 1999). depresiis farTo gavrcelebidan gamomdinare
ukanasknel wlebSi mkvlevrebi Terapiul Sede- (ix. Tavi 15), mravali gamokvleva, romelSic
gianobas statistikuri meTodis _ meta-analizis sxvadasxva tipis Terapiebis urTierTSedarebas
_ gamoyenebiT afaseben. meta-analizi mkvlevrebs axdenen, depresiuli adamianebis jgufebze
formaluri meqanizmiT uzrunvelyofs, romelic tardeba. erTi gansakuTrebiT gabeduli proeqti
mowodebulia mravali sxvadasxvagvari eqsperi- daafinansa da koordinireba gauwia fsiqikuri
mentis monacemebSi zogadi daskvnebis gamosavle- janmrTelobis nacionalurma institutma (aSS,
nad. bevr fsiqologiur eqsperimentSi mkvlevari National Institute os Mental Health – NIMH). am kvlevis
svams kiTxvas: „gamovlinda Tu ara eqsperimentis ZiriTadi maxasiaTeblebi iyo: (1) xanmokle fsiqo-
monawileTa umravlesobaSi Cem mier nawinaswar- Terapiis ori gansxvavebuli formis _ trici-
metyveli movlena?~ meta-analizis cdis pirebs kluri medikamenturi mkurnalobis da placebo
eqsperimentebi warmoadgenen. Terapiis Sedegia- kontrolis _ Sedegianobis Sedareba; (2) 28
nobasTan mimarTebaSi mkvlevari svams kiTxvas: profesionali Terapevtis mier Catarebuli
„gamoavlina Tu ara Sedegebis gamokvlevaTa um- mkurnalobis zusti gansazRvra da standarti-
ravlesobam dadebiTi cvlilebebi?~ am kiTxvaze zacia; amasTan, TiToeuli Terapevti Terapiis
pasuxia Zalze damajerebeli „diax~ (Lipsey & oTxi tipidan erT-erTSi specializirdeboda da
Wilson, 1993; Shadish et al., 1997). rogorc Cans, TiToeuli tipis mkurnaloba sxvadasxva qalaqis
Terapiuli kursebis umravlesobas sul mciredi sam sxvadasxva dawesebulebaSi tardeboda; (3)
dadebiTi efeqti mainc aqvs, romelic SesaZlo SemTxveviT SeirCa 240 ambulatoriuli pacienti,
„mkurnalobis gareSe~ an „placebo~ efeqtebis romelic klinikuri depresiuli aSlilobis
farglebs scildeba. standartul kriteriumebs akmayofilebda; (4)
aseTi Sedegebis gamo, Tanamedrove mkvlevrebs dadginda Sefasebis standartizirebuli proce-
naklebad afiqrebT, moqmedebs Tu ara fsiqo- durebi Terapiis procesisa (magaliTad, Terapi-
Terapia; isini ufro metad arian dakavebulni uli seansebis videoCanawerebis) da saboloo
iseTi sakiTxebiT, rogoricaa: ratom moqmedebs Sedegebis gasazomad gankuTvnili meTodikebis
fsiqoTerapia da aris Tu ara romelime konkre- monitoringisTvis mkurnalobis dasawyisSi, 16-
tuli mkurnaloba yvelaze efeqturi konkretuli kviriani Terapiuli procesis ganmavlobaSi,
problemisTvis da garkveuli tipis pacientebi- mkurnalobis dasasrulisTvis da dasrulebidan
sTvis (Drozd & Goldfried, 1996, Goldfried et al., 1990). unda 18 Tvis Semdeg; (5) Sedegebis damoukidebeli
aRiniSnos, rom yovelTvis ar aris ioli im Sefaseba romelime dawesebulebaSi, romelic
kvlevebis urTierTSedareba, romlebic sxvadasxva ar monawileobda kvlevis arc erT fazaSi (Elkin
ramdenad muSaobs Terapia

Terapiebis Sesaxeb iZlevian monacemebs. Zneli et al., 1989).


gasaTvaliswinebelia TerapevtTa gamocdilebebs afasebdnen ori saxis fsiqoTerapias, romelic
Soris gansxavavebebi, Terapiis xangrZlioba, specialurad Seiqmna, an modificirda arasaavad-
pirveladi diagnozis sizuste, aSlilobis tipi,
placebo Terapia (Placebo therapy) _ nebismieri
pacientis sirTuleebis simwvavesa da tipebs
specifikuri klinikuri procedurisgan damouki-
Soris gansxvavebebi, Sedegebis gazomvis meTodebi, debeli Terapia, romelic iwvevs klienti mdgo-
pacientis molodinebisa da SeTavazebuli Te- mareobis gaumjobesebas.
rapiis urTierTTanxvedra da mkurnalobis das- meta-analizi (Meta-analysis) _ hipoTezebis
rulebis Semdeg pacientze dakvirvebis xangr- Semowmebeli statiskituri meTodi, romelic
Zlioba _ da es mxolod mcire nawilia para- iZleva formalur meqanizms mravali sxvadasxva-
metrTa im grZeli CamonaTvalisa, romelic gaiT- gvari eqsperimentis monacemebSi zogadi das-
693
valiswinebul unda iqnes. rogorc qvemoT vnaxavT, kvnebis gamosavlenad.
sebdnen da erTmaneTs adarebdnen mxolod fsiqo-
Terapiis Sedegianobasa da kombinirebul fsiqo-
Terapiul da medikamentur mkurnalobas. erT-
erT gamokvlevaSi kombinirebuli Terapia yvela-
ze warmatebuli aRmoCnda (Keller et al., 2000). 519
monawilidan, romelmac mkurnalobis kursi
gaiara, simptomebis Semsubuqebis kvlevaSi
dadgenil kriteriumebs im monawileTa 55%-is
mdgomareoba akmayofilebda, vin mxolod medi-
kamenturi mkurnaloba miiRo da im monawileTa
52%-is mdgomareoba, vinc mxolod fsiqoTerapiiT
mkurnalobda, xolo im pacientebidan, vinc
iRebda kombinirebul _ fsiqoTerapiul da
medikamentur mkurnalobas _ 85%-s mdgomareobis
gaumjobesebis igive maCvenebeli hqonda.
depresiis mkurnalobis Sesafaseblad Cata-
rebuli kvlevebi aCvenebs, rom orive _ bio-
suraTi
16.2 logiur da fsiqologiur _ mkurnalobas mniS-
vnelovani wvilili Seaqvs fsiqikuri janmrTe-
depresiis Terapiebi lobis gaumjobesebaSi. garda amisa, es kvlevebi
depresiis simptomebi yvelaze metad medikamenturi naTel warmodgenas gviqmnis im meTodebze,
mkurnalobis Sedegad Semcirda, Tumca, simptomebi, romelTa gamoyenebiTac SeiZleba ganisazRvros,
aseve, mniSvnelovnad Semcirda fsiqodinamikuri da
kognituri Terapiebis Sedegadac. Tu romeli Terapia iqneba saukeTeso TiToeuli
tipis aSlilobisTvis. suraTze 16.3 mocemulia
ganzogadebuli ierarqiuli sqema imisa, Tu ra
myofos pirobebSi depresiis samkurnalod. es rols asrulebs Teoria, klinikaSi warmoebuli
ori xanmokle Terapia iyo kognitur-biheviora- dakvirveba da mecnieruli kvleva mkurnalobis
luri Terapia da interpersonaluri fsiqo- (rogorc fsiqikuri, ise _ fizikuri daavadebebis)
Terapia _ fsiqodinamikuri orientaciis Terapia, nebismieri formis ganviTarebasa da SefasebaSi.
romelic pacientebis mimdinare cxovrebasa da is gviCvenebs, Tu ra saxis sistematuri kvlevaa
pirovnebaTSoris urTierTobebze fokusir- saWiro, rom klinicistebma ufro iolad gasa-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

deboda. ormag brma proceduraSi, (anu eqsperimen- zRvron, Teoriis winaswarmetyvelebis Sesaba-
tatorebma ar icodnen, romeli pacienti romel misad, marTlac cvlis rames Tu ara maT mier
preparats iRebda) tricikluri antidepresanti gamoyenebuli Terapia. sqemis erT mxares xedavT
imipramini da placebo kontrolis preparati klinikaSi warmoebuli dakvirvebis Sedegebs _
gamoiyenes. rogorc medikamentebis, ise place- klinicistis sakuTar gamocdilebas axali pro-
bos SemTxvevaSi TiToeul pacients kviraSi cedurebis gamoyenebisas. Cveulebisamebr, mkur-
erTxel naxulobda fsiqiatri, romelic nalobis axali meTodebi dasawyisisTvis praq-
minimalur mxardamWer Terapias axorcieldebda. tikaSi mkacri eqsperimentuli kontrolis gareSe
Terapiis Sedegebis am samagaliTo kvlevis gamoicdeba. sqemis meore mxares Teoriis ganvi-
monacemebis erTi nawili mocemulia suraTze Tarebas xedavT. Teoria winaswarmetyvelebs im
16.2. grafiki aCvenebs, rom Rrmad depresiuli meTodebis Sesaxeb, romelmac unda gaamarTlos
pacientebis mkurnalobis TiToeuli forma ufro da imuSaos praqtikaSi, rac SeiZleba dadas-
Sedegiani iyo, vidre placebo; amasTan, anti- turdes laboratoriuli gamokvlevebiT. es ori
depresiuli medikamenti yvelaze Sedegiani saxis insaiti _ klinikuri da eqsperimentuli
aRmoCnda, fsiqodinamikurma da kongitur- _ erTiandeba da axal Terapias iZleva (Goldfried
bihevioralurma Terapiebma, Sedegianobis mixed- & Wolfe, 1996; Seligman, 1996).
viT, Sualeduri mdgomareoba daikaves (Klein & winamdebare Tavis daskvniT qveTavSi cxov-
694 Ross, 1993). Semdgom proeqtebSi mkvlevrebi afa- rebis mniSvnelovan princips SevexebiT: rogori
mkurnalobis
mimdinare
prevenciis strategiebi
statusi
ori megobari mdinaris piras seirnobda.
uecrad, mdinarem gatacebuli bavSvi
Camoatara. erT-erTi maTgani Caxta mdina-
reSi da bavSvi gadaarCina. amis Semdeg
pirveladi
klinikuri kvleva _ megobrebma ganagrZes seirnoba. moulod-
dakvirveba Teoriuli nelad, kidev erTi bavSvi Camohyva dinebas.
modeli pirveli bavSvis gadamrCeni isev gadaeSva
mdinareSi da isev gamoiyvana samSvidobos
mdinaris msxverpli. male mesame wyal-
gamocda sawyisi waRebulic gamoCnda. jer isev mSrali
kontrolis gamokvlevebi megobari swrafad gauyva mdinaris napirs
gareSe laboratoria dinebis sapirispirod. maSvelma megobarma
klinikur Si
populaciaSi gasZaxa: „ei, sad midixar?~ mSralma mego-
marma upasuxa: „vcdilob, im naZiralas
mivagno, vinc am bavSvebs wyalSi yris~
(Wolman, 1975, gv. 3).
axali
Terapia am moTxrobis morali naTelia: problemis
prevencia, anu Tavidan acileba saukeTeso gada-
wyvetaa. Cven mier ganxiluli yvela tradiciuli
Terapia iseTi adamianis Secvlazea mimarTuli,
moklevadiani romelsac ukve aqvs problema, an romelic ara-
klinikuri qmediTunariania. isini mas Semdeg iwyeben muSa-
kvlevebi obas, rac Tavs iCens problemuri qceva da es
kontroliT
gausaZlisi xdeba adamianisTvis. im droisaTvis,
rodesac adamiani mkurnalobas gadawyvets, an
iZulebuli gaxdeba, rom imkurnalos, fsiqikuri
grZelvadiani
klinikuri aSliloba ukve kargad aris „mokalaTebuli~
kvlevebi da damangrevlad moqmedebs mis yoveldRiur
kontroliT funqcionirebaze, sazogadoebriv saqmianobaze,
samsaxursa Tu profesiul zrdaze.

praqtikaSi
efeqturobis
Sefaseba
ramdenad muSaobs Terapia

suraTi
16.3
ufro Sedegiani Terapiis Seqmna
fsqiqikuri/fizikuri daavadebebis mkurna-
lobis ganvioTarebis afexurebi

Sedegianic ar unda iyos mkurnaloba, xSirad


ukeTesia daavadebis prevencia, vidre misi
mkurnaloba.
695
fsiqologiuri problemebis prevencia ram- individi ganixileba, rogorc maspinZeli, an
denime doneze SeiZleba ganxorcieldes (Rabins, matarebeli _ mimdinare daavadebis saboloo
1992, Reiss & Price, 1996). pirveladi prevencia mimar- Sedegi. rodesac SesaZlebeli gaxdeba im garemo
Tulia daavadebis ganviTarebamde mdgomareobis pirobebis Secvla, romelic daavadebis ganvi-
Tavidan acilebaze. am mizniT, magaliTad, SeiZ- Tarebas ganapirobebs, mogvianebiT aRar gaxdeba
leba gadaidgas nabijebi imisaTvis, rom indi- saWiro adamianebis Secvla Zvirad Rirebuli,
videbs gamklavebis unar-Cvevebi davaswavloT, eqstensiuri mkurnalobiT. iseTi infeqciuri
romliTac isini garemos uaryofiTi aspeqte- daavadebebis mkveTri Semcireba, rogoricaa
bisadmi, romelmac SeiZleba SfoTva, an depresia tuberkulozi, yvavili da malaria, am midgomis
gamoiwvion, metad adaptirebadni gaxdebian, an wyalobiT gaxda SesaZlebeli. rac Seexeba
romelTa saSualebiTac SeeZlebaT maTi Secvla fsiqopaTologias, am SemTxvevaSic SesaZlebelia
(Durlak & Wells, 1997; Kaplan, 2000). meoradi prevencia stresis mizezebis gamovlena garemosa Tu aqti-
cdilobs ukve ganviTarebuli aSlilobis simwva- vobis organizaciaSi. SeiZleba maT Sesustebaze
vis, an xangrZlivobis Semcirebas. es keTdeba mimarTuli programis Seqmna da amiT im adamianTa
programebiT, romelic aSlilobis dasawyisSive ricxvis Semcireba, vinc maTi moqmedebis samizne
gamovlenisa da mkurnalobis dawyebis SesaZ- gaxdeba. klinikuri ekologiis sfero afarTovebs
leblobas iZleva. mesameuli prevencia cdilobs, biosamedicino Terapiebis sazRvrebs imiT, rom
ar dauSvas recidivebi da amiT zRudavs fsiqolo- iseT aSlilobebs, rogoricaa SfoTviTi aSli-
giuri aSlilobis xangrZliv zemoqmedebas. mesa- loba da depresia, garemoSi arsebul gamRi-
meuli prevenciuli zomebisTvis saWiroa, rom zianeblebs ukavSirebs _ es SeiZleba iyos: qimi-
ukve cnobili da SeZlebisdagvarad aRmofxvrili uri gamxsnelebi, xmauri, sezonuri cvlilebebi
iyos aSlilobis mizezebi. da radiacia (Bell, 1982). vinaidan wvlili Seaqvs
dasaxelebuli tipebis prevenciis ganxorci- fsiqopaTologiaSi, zogierTma Terapevtma gaa-
eleba im msxvilmasStabian cvlilebebze mianiS- farTova garemos cneba da masSi garegani garemos10
nebda, romelic fsiqikuri janmrTelobis dacvis yvela is maxasiaTebeli CarTo, romelic norma-
zogadma mimarTulebam da ZiriTadma paradigmebma lur adaptaciaze zemoqmedebs yoveldRiur
ganicada. umniSvnelovanesi sistemuri cvli- cxovrebaSi (Ghadirian & Lehmann, 1993). aq Sedis,
lebebia: (1) mkurnalobisTvis prevenciis damateba; kvebis zemoqmedeba, fsiqoaqtiuri nivTierebebi,
(2) daavadebebis mkurnalobis viwro samedicino terorizmi, bunebrivi ubedurebebi da socia-
modelidan sazogadoebrivi janmrTelobis ufro luri mxardaWeris sistemebis ararseboba.
farTo modelze gadasvla; (3) im situaciebsa da fsiqikuri aSlilobebis prevencia mraval-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

garemo pirobebze yuradRebis gamaxvileba, mxrivi da rTuli amocanaa. masSi ara marto
romelic adamianebs riskis winaSe ayenebs da relevanturi mizezobrivi faqtorebis gageba
maT „risk-jgufSi myofi adamianebisgan~ mijnavs; moiazreba, aramed individualur, dawesebu-
(4) meti interesi Cveuli cxovrebiseuli garemos lebebis da samTavrobo doneebze warmoqmnili
situaciebisadmi, romelic xels uwyobs daava- winaaRmdegobis daZleva cvlilebebisken mimaval
debis ganviTarebas da naklebi _ predispo- gzaze. aucilebelia seriozuli samecniero
ziciuri maxasiaTeblebis Ziebisadmi Tavad ada- kvleviTi Zalisxmeva prevenciuli RonisZiebebis
mianebSi (Ammerman & Hersen, 1997; Kendrick et al., 1996). xangrZlivi sargeblis demonstrirebisTvis da
samedicino modeli mowodebulia daavadebuli fsiqopaTologiisadmi sazogadoebrivi jandacvis
adamianebis mkurnalobisTvis; sazogadoebrivi modelis gamoyeneba, raTa gamarTleba moeZebnos
jandacvis modeli daavadebebisa da avadmyofobis amisaTvis gaRebul xarjebs sxva problemebis
garemoSi arsebuli mizezebis gamovlenasa da winaSe, romelic, aseve, dauyovnebel gadawyvetas
aRkveTas gulisxmobs. am midgomiT, daavadebuli saWiroebs. prevenciuli programebis saboloo

klinikuri ekologia (Clinical ecology) – fsiqo- 10


External environment – igulisxmeba yvelaferi is,
logiis dargi, romelic iseT aSlilobebs, ro- rac arsebobs adamianis gareT. amis sapirispiroa Sinagani
goricaa SfoTviTi aSliloba da depresia, garemo, anu is, rac adamianis SigniTaa (mTargmnelis
garemoSi arsebul gamRizianeblebs ukavSirebs. SeniSvna).
696
mizani sazogadoebis yvela wevrisTvis fsiqikuri janmrTelobis dacvis nacionaluri institutis,
janmrTelobis SenarCunebis uzrunvelyofaa. koordinaciiT ganxorcielda), miznad isaxavs
calkeuli aSlilobebisTvis maqsimalurad Se-
degiani konkretuli tipis mkurnalobis gamov-
Sejameba lenas. ukeTesi Terapiuli meTodis Seqmnis pro-
fsiqoTerapiiT dakavebuli mkvlevrebi cdi- cesi laboratoriuli kvlevebis aRmoCenebsa
loben, gansazRvron, Terapiuli Carevis romeli da klinikuri gamocdilebis Sedegebs aerTianebs.
formebi uzrunvelyofen saukeTeso Sedegs. didi prevenciuli mimarTuleba ubiZgebs klinicis-
raodenobis gamokvlevebis analizi aCvenebs, rom tebs, rom Seecadon individebisTvis unar-
mTlianobaSi fsiqoTerapia Sedegiania. farTo- Cvevebis gamomuSavebas da maTi garemos Secvlas
masStabiani kvlevebi, rogoricaa depresiis ise, rom SesaZlebeli gaxdes aSlilobis gan-
mkurnalobis kvleva (romelic aSS fsiqikuri viTareba da misi Sedegebis minimizacia.

sakvanZo
sakiTxebi
lilobebis gagebisa da mkur-
Terapiuli konteqsti nalobis meTodebi, rac mniS- bihevioraluri Terapiebi
Terapia diagnozis dasmas vnelovani gakveTili SeiZ- bihevioraluri Terapia
da mkurnalobis kursis leba iyos dasavluri Tera- daswavlis da ganmtkicebis
daniSvnas moiTxovs. piuli praqtikisTvis. principebs iyenebs prob-
Terapia SeiZleba iyos lemuri qcevis modifici-
samedicino, an fsiqolo- rebisas, an aRkveTisas.
giuri. fsiqodinamikuri Terapiebi kontrganpirobebis meTo-
arsebobs fsiqoTerapiis fsiqodinamikuri Terapiebi debiT xdeba uaryofiTi
o T x i Z i r i Ta d i t i p i : zigmund froidis fsiqoana- qcevebis, rogoricaa, fo-
fsiqodinamikuri, bihevio- litikuri Teoriis safuZvel- biuri reaqciebi, Canacvleba
raluri, kognituri da ze Seiqmna. ufro adapturi qcevebiT.
egzistencialur-humanis- froidi xazs usvamda aracno- fobiebis modifikaciis
turi. bieri konfqliqtebis rols yvela teqnikisTvis damaxa-
mravali sxvadasxva pro- fsiqopaTologiis etiolo- siaTebeli elementia sti-
fesionali dakavebulia giaSi. fsiqodinamikuri Tera- mulis wardgena.
fsiqoTerapiiT. piis mizani am konfliqtebis pirobiTi ganmamtkiceb-
warsulSi fsiqikuri aS- gadaWraa. lebis marTva; pirobiTi gan-
lilobebis mkurnaloba am Terapiis mniSvnelovani pirobebuloba qcevis mo-
uxeSi da araadamianuri mdgenelebia: Tavisufali aso- dificirebis mizniT gamo-
sakvanZo sakiTxebi

iyo. ciaciebi, winaaRmdegobisadmi iyeneba; upiratesad iyeneben


fsiqikuri aSlilobis yuradReba, sizmrebis anali- dadebiT ganmtkicebasa da
daavadebad miCnevas pa- zi, gadatana da kontrgada- reaqciis Caqrobas.
cientTa ufro humanuri tana. socialuri daswavlis
meTodebiT mkurnaloba neofroidianelebi met aq- TerapiaSi qcevis modeli-
mohyva. cents akeTeben pacientis aw- reba da socialuri unar-
kulturuli anTropo- myo, mimdinare socialur Cvevebis gavarjiSeba gamoi-
logia gviCvenebs, rom situaciaze, pirovnebaTSoris yeneba, raTa individebs
mraval kulturaSi ar- urTierTobebze da me-koncef- sakuTari SesaZleblobebis
sebobs fsiqikuri aS - ciaze. darwmunebaSi daexmaron.
697
ojaxis da ojaxuri wyvi- aSlilobebis ganviTarebis
kognituri Terapiebi lebis Terapia wyvilis, an SesaCereblad da ukve war-
kognituri Terapia mimar- ojaxis situaciur siZne- moqmnili aSlilobebis
Tulia uaryofiTi, an ira- leebsa da pirovnebaTSoris Sedegebis minimizaciisTvis.
cionaluri azrebis pater- dinamikaze muSaobs; aq wyvili,
nebis Secvlaze, romelic an ojaxi ganixileba, rogorc
individs sakuTari Tavisa sistema, romelic gaumjo- ZiriTadi cnebebi
da socialuri urTierTo- besebas saWiroebs. aversiuli Terapia
bebis Sesaxeb gaaCnia. sazogadoebrivi da inter- qcevis repeticia
kognitur-bihevioraluri netis TviTdaxmarebis jgu- qcevis modifikacia
modifikacia klientisgan febi SesaZleblobas aZlevs bihevioraluri Terapia
moiTxovs problemis Sesa- individebs, miiRon infor- biosamedicino Terapia
xeb mosazrebaTa ufro me- macia da socialuri mxar- kaTarzisi
tad konstruqciuli pa- daWeris pirobebSi sakuTar klienti
ternebis daswavlas da TavSi darwmunebuloba ig- klientze centrirebuli Te-
axali teqnikebis sxva, Tera- rZnos. rapia
piulisgan gansxvavebul klinikuri ekologia
situaciebSi gamoyenebas. klinikuri fsiqologi
kognituri Terapia war- biosamedicino Terapiebi klinikuri socialuri muSaki
matebiT gamoiyeneba depre- kognitur-bihevioraluri
biosamedicino Terapiebi modifikacia
siis mkurnalobisTvis. fsiqikuri daavadebis fizio-
racionalur-emocionaluri kognituri Terapia
logiuri aspeqtebis cvli- pirobiTi ganmamtkiceblebis
Terapia exmareba klientebs
lebaze orientirdebian. marTva
gaacnobieron sakuTari ira-
radikaluri da Seuqcevadi fsiqolog-konsultanti
cionaluri mosazrebebi sak-
moqmedebis gamo fsiqoqi- kontrganpirobeba
uTari Tavis Sesaxeb, rom-
rurgia iSviaTad gamoiyeneba. kontrgadatana
lebic xels uSliT maT
eleqtrokonvulsiuri Te- sizmris analizi
warmatebul cxovrebas.
rapia Zalze efeqturia dep- eleqtrokonvulsiuri Terapia
resiul pacientebTan, magram (ECR)
is mainc sakamaTo sakiTxad daZirva
egzistencialur-humanis- Tavisuafali asociacia
rCeba.
turi Terapia geStalt-Terapia
farmakoTerapiaSi Sedis
egzistencialur-humanis- moZraoba adamianis potencia-
antifsiqoturi medikamentebi
turi Terapiebi individebs lis ganviTarebisTvis
SizofreniisTvis, antidepre-
TviTaqtualizaciaSi ex- imploziuri Terapia
santebi da anqsiolizuri
mareba. insaituri Terapia
saSualebebi.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

Terapevtebi cdiloben meta-analizi


aradireqtiulni iyvnen, ro- tradiciulma fsiqoTera-
obieqti-urTierTobis Terapia
desac klients exmarebian piebma da medikamenturma
monawileobis meSveobiT mode-
sakuTar Tavze dadebiTi war- mkurnalobam SeiZleba tvin-
lireba
modgenis SeqmnaSi, romel- Si zogierTi erTnairi cvli-
RvTismsaxuri-konsultanti
sac SeuZlia garemodan leba gamoiwvios.
pacienti
momdinare kritikasTan gam- placebo Terapia
klaveba.
prefrontaluri lobotomia
geStalt-Terapia mimar- ramdenad muSaobs Terapia fsiqiatri
Tulia erTian pirovnebaze kvleva aCvenebs, rom mravali fsiqoanalitikosi
_ sxeulze, fsiqikasa da
Terapia ukeTes Sedegs iZ- fsiqofarmakologia
sacxovrebel garemoze.
leva, vidre drois tyuilad fsiqoqirurgia
xarjva, an placebo Terapia. fsiqoTerapia
Sefasebis proeqtebi, rogo- racionalur-emociuri Terapia
jgufuri Terapiebi (per)
ricaa depresiis Terapiebis
jgufuri Terapia saSua- NIMH-is mier warmoebuli winaaRmdegoba
lebas aZlevs adamianebs, kvleva, gvexmareba, rom vupa- ritualuri mkurnaloba
daakvirdnen da CaerTon suxoT kiTxvas: ra qmnis Te- Samanizmi
socialur urTierTobebSi, socialuri daswavlis Terapia
rapiis efeqturobas?
rac Seamcirebs maT fsiqo- spontanuri remisiis efeqti
prevenciis strategiebi au-
698
698 logiur problemebs. cilebelia fsiqologiuri
sistemuri desensitizacia
gadatana
socialuri procesebi da urTierTobebi

17
situaciis Zala
• rolebi da wesebi
• socialuri normebi
• konformuloba
• situaciis Zala: mxilebani
faruli kameriT
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
rogor zemoqmedeben jgufebi
gadawyvetilebis miRebaze
socialuri realobis
konstruireba
• atribuciis Teoriis
warmoSoba
• atribuciis fundamenturi
Secdoma
• sakuTari Tavisadmi
mikerZoeba
• molodinebi da TviTqmnadi
winaswarmetyveleba
• qcevebi, romlebic
amarTleben molodinebs
damokidebulebebi, maTi Secvla
da qceva
• damokidebulebebi da qcevebi
• darwmunebis procesi
• sakuTari qmedebiT
darwmuneba
• daTanxmeba
socialuri urTierTobebi
• mowoneba
• Seyvareba
fsiqologia XXI saukuneSi:
urTierTobebi da interneti
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
699
C ems siciliel papa salvatores
Zalian uyvarda opera, magram
metismetad Raribi iyo imisaTvis,
rom odesme Tavis axal samSobloSi – amerikis
SeerTebul StatebSi operis TeatrSi wasuliyo.
saTanadod ver Sevafase, Tu ra kargi xmebi gqoniaT,
modiT gaagrZeleT yvirili, rac SegiZliaT xma-
maRla da me TiToeul Tqvengans warmodgenisaTvis
25 cents gadagixdiT~. biWebmac yvirili daiwyes
da sirenebiviT naxevar saaTs mainc gahyvirodnen
amis nacvlad, is yovel SabaTs usmenda patara gauCereblad. papa salvatorem maT safasuri gada-
radioTi saopero gadacemebs metropoliten ope- uxada da isinic gancvifrebulebi da bednierebi
ridan, romelic Tavis fexsacmlebis SesakeTebel gaiqcnen koka-kolisa da kinosTvis naSovni fuliT.
saxelosnoSi, bronqsSi hqonda. is mTel xmaze momdevno SabaTs, rodesac isini kvlav gamo-
rTavda radios, xolo, Tu opera italiuri iyo, cxaddnen, papa salvatore gareT gamovida da
tenoris partiebis umetesobas SemsrulebelTan auwya biWebs, Tu rogor moswonda maTi Rriali,
erTad TviTonac asrulebda. Tanac papa grZnobda Tanac ufro xmamaRali, vidre operisa Tu mezob-
imis aucileblobas, rom gaenaTlebina „amerike- lad momuSave sanagve manqanebis xmaa, magram, amas-
lebi~ da isini saopero xelovnebis saswau- Tan, isic uTxra, rom erTi sawyali mewaRe iyo
lisTvis eziarebina, amitom Tavisi saxelosnos da imis saSualeba ar hqonda, rom maTTvis ise
karsac aRebda, raTa radios xma quCebs grialiT gadaexada, rogorc imsaxurebdnen da rom dRe-
mosdeboda. vandeli SousTvis mxolod 10 centis gaRebas
erT SabaT dRes, papaCemis netareba Tavxedi SeZlebda.
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

biWebis jgufma daarRvia, romlebic mas sawyeni „Sen Cven patara bavSvebi xom ar ggonivarT,
epiTetebiT amkobdnen: „turtliano, saidanac bebruxanav? sulac ar vapirebT, Sous iafad
mosulxar, iq waeTrie~ da uaressac eubnebodnen. mowyobas, Seitene Seni fuli!” _ am sityvebiT
isini ise xmamaRla Rrialebdnen, rom papam isini iqaurobas moSordnen da, Tumca, isev ilan-
veRar SeZlo Tavisi sayvareli operis _ „tra- ZRebodnen, magram ufro dabal xmaze.
viatas~ mosmena. is TviTonac lanZRavda maT, magram momdevno da yvela sxva SabaTs biWebma uari
pasuxad ufro daundobel dacinvasa da abuCad Tqves beberi italieli mewaRis lanZRvaze, ro-
agdebas iRebda. garkveuli drois Semdeg biWebi melsac Ciradac ar agdebdnen da romelsac axla
wavidnen, magram papas operis dasasrulis mosmeniT arxeinad SeeZlo, yovel SabaTs Tavisi opere-
aRaranairi siamovneba miuRia. bisaTvis esmina, ise xmamaRla CaerTo, rogorc
Semdeg SabaTs, saaTis sizustiT, biWebi isev moisurvebda da Tavi ar Seewuxebina imaze fiqriT,
movidnen yviriliTa da lanZRviT. amjerad papa rom mas myudroebas daurRvevda an Seawuxebda
salvatore gareT gamovida da biWebs uTxra: „me uxeSi, crurwmenebiT savse jeelebis banda.

Tu Tqven aRtacebaSi mogiyvanaT papa sal- dayvanam iZulebulni gaxada Tavxedebi, aRar
vatores qcevam, hkiTxeT Tqvens Tavs, ratom iyo gahkarebodnen papa salvatores da mis operebs.
is ase efeqturi? ratom iyo, rom misma sawyisma rogorc ki am kiTxvebze pasuxis gacemas Seec-
safasurma – 25 centma ase Secvala situacia? debiT, socialuri fsiqologiis– fsiqologiis
700 ratom moxda, rom sawyisi safasuris 10 centamde im dargis samyaroSi moeqceviT, romelic swav-

You might also like