Professional Documents
Culture Documents
28 Tomi-4 PDF
28 Tomi-4 PDF
diT? ra SegemTxvaT guSin? albaT, arc ganqor- dasadgenad, mkvlevrebma sTxoves bavSvebis
windiT da arc avtokatastrofaSi sikvdils mSoblebs da aRmzrdelebs, daefiqsire-
gadaurCiT. ufro savaraudoa, rom dagekargaT binaT, Tu ramdenad cudad iqceodnen
rveulebi, an saxelmZRvanelo. SesaZloa, dagag- bavSvebi. Sedegebma aCvena dadebiTi kore-
viandaT mniSvnelovan Sexvedraze an dagajarimes lacia yoveldRiur usiamovnebebsa da
manqanis akrZalul adgilze dayenebisaTvis, an qcevis problemebs Soris: saSualod, bav-
kidev, xmaurianma mezobelma Zili dagifrTxoT. Svebi, romelTa cxovreba ufro metad iyo
es yvelaferi ganmeorebadi yoveldRiuri stre- datvirTuli usiamovnebebiT, qcevaSi ufro
sorebia, romlebsac adamianTa umetesoba TiTqmis met agresiasa da destruqcias avlendnen
mudmivad ganicdis. (Creasey et al.,1995).
dRiurebis gamokvlevam, romelSic saSualo
klasis warmomadgeneli saSualo asakis TeTrka- xSirad bavSvobas umankoebis xanad miviCnevT.
niani qalebi da mamakacebi iniSnavdnen dRis Tumca, es gamokvleva aCvenebs, rom zogierTi
manZilze momxdar usiamovnebebs erTi wlis bavSvi ukve ganicdis stresis garkveul dones,
ganmavlobaSi (Zireul cxovrebiseul cvlile- rac uaryofiT SedegebTanaa dakavSirebuli.
baTa da fizikur simptomTa CanawerebTan erTad), stresorebis ganxilvisas fokusirebas, Ziri-
530 gamoavlina sruliad aSkara kavSiri usiamov- Tadad, yoveldRiur usiamovnebebze vaxdendiT,
magram isic unda iTqvas, rom mravali adamiani- cifikur intervenciebs. dabolos, ganvixilavT
saTvis yoveldRiuri usiamovnebebi yoveldRiuri zogierT individualur gansxvavebas stresTan
dadebiTi gancdebiT balansirdeba (Lazarus & gamklavebis unarSi.
Lazarus, 1994). dadebiTi da uaryofiTi gancdebis
fardobiTi balansi SeiZleba gavlenas axdendes
stresis Sefaseba
janmrTelobis mdgomareobaze. magaliTad, erT-
erT gamokvlevaSi 96 mamakacs pozitiuri da stresul situaciebTan gamklavebisas pirveli
negatiuri movlenebis yoveldRiur angariSs nabijia imis gansazRvra, Tu ramdenad stresulni
sTxovdnen. am mamakacebs yoveldRiurad imunuri arian isini sinamdvileSi. kognituri Sefaseba
reaqciis siZlieresac umowmebdnen. Sedegebma stresoris kognituri interpretacia da raode-
aCvena, rom sasurveli cxovrebiseuli movlenebi nobrivi Sefasebaa. kognituri Sefaseba centra-
kavSirSi iyo ufro Zlier imunur reaqciasTan, lur rols asrulebs situaciis gansazRvraSi:
xolo arasasurveli movlenebi _ ufro sust ras moiTxovs is Cemgan, ramdenad didia safrTxe,
reaqciasTan (Stone et al., 1994). amrigad, Tu gvinda ra resursebs vflob masTan gasamklaveblad
cxovrebis Semdgomi mimdinareobis winaswar- (Lazarus,1993; Lazarus & Lazarus, 1994). zogierTi iseTi
metyveleba, yoveldRiur usiamovnebebis gaTva- stresori, rogoricaa, magaliTad, sxeulis da-
liswineba araa sakmarisi; saWiroa, vicodeT is zianeba, sakuTari almodebuli saxlis naxva,
yoveldRiuri siamovnebebic, rasac cxovreba TiTqmis yvelas mier ganicdeba, rogorc safrTxe,
gvTavazobs. Tumca, bevri sxva stresori SesaZlebelia
Cven ukve mimovixileT adamianTa cxovrebaSi sxvadasxvagvarad ganisazRvros, imisda mixedviT,
stresis mravali wyaro. fsiqologebi sakmaod Tu rogoria Tqveni piradi cxovrebiseuli
didi xnis winaTac xvdebodnen, rom am sxvadasxva viTareba, konkretuli moTxovnis mimarTeba Tqvens
tipis stresorTa gavlena, didwilad, damoki- ZiriTad miznebTan, moTxovnebTan gamklavebis
debulia imaze, Tu ramdenad efeqturad SeuZlia SesaZleblobebi da sakuTari SesaZleblobebis
adamians, Tavi gaarTvas maT. axla ganvixiloT, Sefaseba. situacia, romelic mwvave distress iwvevs
ramdenad warmatebulad Tu warumateblad erT adamianSi, SeiZleba sruliadECveulebrivi
umklavdebian adamianebi stress. ram iyos meorisaTvis. SeecadeT, miaqcioT yurad-
Reba da gaiazroT cxovrebiseuli movlenebi,
romlebsac gansxvavebulad xedavT Tqven da
stresis daZleva Tqveni megobrebi da ojaxis wevrebi: zogierTi
situacia TqvenSi, magram ara Tqvens megobrebsa
Tu cxovrebaSi stresebi gardauvalia da Tu
da ojaxis wevrebSi, stress iwvevs. sxva movlenebi
qronikul stress SeuZlia cxovrebis dangreva
maTSi iwvevs stress, TqvenSi ki ara. ratom?
da adamianis ganadgureba, aucilebelia, viswav-
riCard lazarusi, romlis kognituri Sefa-
loT stresis marTva. daZleva exeba garegan da
sebis zogadi Teoria wavumZRvareT emociebis
Sinagan moTxovnebTan gamklavebis process,
ganxilvas, moTxovnaTa kognitur SefasebaSi or
rodesac es moTxovnebi, individis aRqmis Tanax-
stadias ganasxvavebs. pirveladi Sefaseba aRwers
mad, eWvqveS ayeneben, an aRematebian mis resursebs
moTxovnis seriozulobis sawyis Sefasebas. es
(Lazarus & Folkman, 1984). daZleva SeiZleba moicav-
stresi Tqvens cxovrebaSi
rom saWiroa moqmedeba, afasebT situacias da rovani strategiebis floba adapturia, radgan,
sakuTar resursebs da axorcielebT reaqcias, savaraudod, ufro advilad moaxerxebT am
romelic adekvaturia muqaris gasaneitraleblad Sesabamisobis miRwevas da stresul movlenasTan
an Sesamcireblad. problemis gadaWris amgvari gamklavebas. metic, imis codna, rom daZlevis
mcdelobebi sasargebloa kontrolirebadi sxvadasxvagvar strategiebs flobT, dagexma-
stresorebis, anu stresorebis samarTavad, rom- rebaT, gazardoT TqvenSi realuri unari, daak-
elTa Secvla, an Semcireba SesaZlebelia aseTi mayofiloT garemodan wamosuli moTxovnebi
moqmedebiT. aseTi stresorebis magaliTebia (Bandura,1986). TviTdarwmunebas mravali streso-
avtoritaruli ufrosi, an aradamakmayofilebeli ris Zlieri zegavlenisagan SeuZlia Tqveni dacva,
niSnebi. radgan rwmena imisa, rom mzadyofnaSi gaqvT
emociaze fokusirebuli midgoma ukeTesia daZlevis resursebi, aRkveTs stresul, qaotur
arakontrolirebadi stresorebis zegavlenis reaqcias: _ `ra gavakeTo?!~
samarTavad. davuSvaT, pasuxismgebeli xarT aqamde Cven stresorebis daZlevisadmi zogad
alcheimeriT daavadebuli mSoblis movlaze. midgomebs ganvixilavdiT, axla ki warmatebuli
msgavs situaciaSi ar arsebobs `xuligani~, rom- daZlevis specifikur kognitur da socialur
lis garemodan mocilebasac SeZlebdiT; Tqven midgomebs gavecnobiT.
ver geqnebaT garegani stresuli situaciis Sec-
vlis gzebis povnis SesaZlebloba. amis nacvlad
kognituri strategiebis modificireba
SeecdebiT, SecvaloT Tqveni grZnobebi da azrebi
stresTan adaptaciis Zlieri saSualeba stre-
stresi Tqvens cxovrebaSi
_ warmoidgineT, rom Tqveni potenciuri kritiko- saxeb axali tipis gamonaTqvamebis magaliTebi,
sebi darbazSi SiSvlebi sxedan, rac namdvilad romlebic stresul situaciebTan gamklavebaSi
Seamcirebs maT SiSismomgvrel Zalas. SfoTavT gvexmareba. stresis inokulaciis treningi war-
imis gamo, rom morcxvobas ver daZlevT wveu- matebiT gamoiyeneba sxvadasxva sferoSi.
lebaze, romelsac aucileblad unda daeswroT?
xom ar mogeZebnaT vinme Tqvenze metad morcxvi
saidan
da saubris dawyebiT simorcxvis daZlevaSi
daxmarebodiT? viciT
Tqven, aseve, SegiZliaT stresis marTva imiT,
stresis inokulaciis treningi
rom SecvaloT is, rasac sakuTar Tavs eubnebiT
tkivilis samarTavad
mis Sesaxeb da SecvaloT masTan mopyrobis xerxi.
kognitur-bihevioristma fsiqoTerapevtma donald am gamokvlevaSi monawileoba 60 spor-
maiCenbaumma (Donald Meichenbaum, 1977,1985,1993) tsmenma mamakacma miiRo, romelTac spor-
SemogvTavaza samfaziani procesi, romelic amgvar tuli travmis gamo muxlis qirurgiuli
stresis inokulacias (acras) iTvaliswinebs. I operacia CautardaT. sportsmenTa naxevari
fazaSi adamianebi sakuTari realuri qcevis ukeT samkurnalo jgufSi moxvda, sadac reabi-
534 gacnobierebas cdiloben: ra iwvevs mas da ra
13.4
cxrili me-4 Tavidan, albaT, gaxsovT, rogor aris
tkivilis gancda ganpirobebuli rogorc fizio-
sakuTari Tavisadmi mimarTvis logiuri, ise fsiqologiuri faqtorebiT. gankur-
magaliTebi, romlebic xels uwyoben nebis procesSi myof sportsmenebze Catarebuli
stresis daZlevas qvemoT mocemuli eqsperimenti gviCvenebs, Tu
rogor SeiZleba daZlevis teqnikebis gamoyeneba
momzadeba
me SemiZlia SevimuSavo misi daZlevis gegma. tkivilis fsiqologiuri komponentebis zogi-
ubralod mosafiqrebelia, ra SemiZlia gavakeTo erTi aspeqtis gasakontroleblad.
amisaTvis. es nerviulobaze ukeTesi gamosavalia.
warmatebuli daZlevis kidev erTi ZiriTadi
ar aris saWiro uaryofiTi mimarTva sakuTari
Tavisadmi, iazrovne racionalurad. komponentia Tqven mier stresorze gacnobie-
rebuli kontrolis daweseba, rwmena imisa, rom
konfrontacia
erTbaSad erTi nabiji; me SemiZlia am situaciis
SegiZliaT cvlilebis Setana romelime mov-
marTva. lenis, an gancdis msvlelobaSi (Vaughan, 1993).
es SfoTva aris is, rasac eqimi Tu gjeraT, rom SegiZliaT daavadebis mimdi-
miwinaswarmetyvelebda.
es aris Sexseneba Cemi daZlevis meqanizmebis nareobaze, an daavadebis yoveldRiur simptomebze
gasavarjiSeblad. zemoqmedeba, albaT, kargad axerxebT am daava-
dawynardi; Tavs vakontroleb, nela, Rrmad isunTqe. debasTan gamklavebas (Affleck et al., 1987), magram Tu
daZleva fiqrobT, rom stresis wyaro meore pirovnebaa,
rodesac SiSi geufleba, Seisvene. romlis qcevaze gavlenas ver axdenT, an situa-
yuradReba awmyoze SeaCere, ra maqvs gasakeTebeli?
nu ecdebi SiSis mTlianad gaqrobas, SeinarCune
ciaa, romelsac ver SecvliT, izrdeba imis
marTvad doneze. albaToba, rom am qronikul viTarebas fsiqo-
amaze uaresic SeiZleboda momxdariyo. logiurad ver gaumklavdebiT (Bulman & Wortman,
ubralod, sxva rameze ifiqre.
1977). individebi, romelTac SeuZliaT stresis
TviTganmtkiceba cnobieri kontroli iseTi fataluri daavadebis
gamomivida, me SevZeli amis gakeTeba. SemTxvevaSic ki, rogoric Sidsia, amiT TavianT
iseTi cudic ar yofila, rogorsac movelodi.
marTla kmayofili var Cemi miRwevebiT. fsiqikur da fizikur janmrTelobas argeben
(Thompson et al., 1994).
sanam samomavloT gamoyenebad kontrolis am
litaciis Cveulebriv programas stresis strategiebs daimaxsovrebT, stresis daZlevis
inokulaciis treningi daemata. treningi bolo aspeqti _ socialuri ganzomileba gan-
fokusirebuli iyo gamojanmrTelebis peri- vixiloT.
odis SfoTvisa da tkivilis saxeobebze
da xels uwyobda mamakacebs zemoT aR-
socialuri mxardaWera, rogorc stresis
werili kognituri restruqturizaciis
daZlevis resursi
teqnikebis gamoyenebaSi. danarCenma ocda-
aTma mamakacma mxolod reabilitaciis socialuri mxardaWera sxvebisTvis gaweuli
standartuli kursi gaiara. samocive mona- daxmarebaa, romelic amcnobs adamians, rom igi
uyvarT, masze zrunaven, afaseben da rom igi
stresi Tqvens cxovrebaSi
60
yvelaze efeqturi
30
20 saidan
10
0 viciT
emociuri informaciuli materialuri
mxardaWeris tipi
mxardaWeris wyaroebisa da tipebis
urTierTSedareba
suraTi
13.10 Seli teilori kolegebTan erTad Seis-
wavlida sxvadasxva tipis socialuri mxa-
socialuri mxardaWeris Rirebuleba
rdaWeris efeqturobas kiboTi daava-
aRqmuli socialuri mxardaWera, rogorc diagnozis
debulebTan (Dakof & Taylor, 1990; Taylor, 1986).
funqcia
(Martin, et. al., 1994, kiboTi daavadebuli pacientebis
avadmyofebi gansxvavebulad afasebdnen
monacemebi aRebulia Dakof&Taylor, 1990). sxvadasxva saxis mxardaWeris sargebli-
anobas. isini sasargeblod Tvlidnen mxo-
ukukavSiri, informacia) uzrunvelyofa. nebis-
lod meuRleebis, da ara eqimebis, an mom-
mieri adamiani, visTanac gaqvT mniSvnelovani
vlelebis `gverdiT yofnas~. meore mxriv,
socialuri urTierToba _ iqneba es ojaxis
avadmyofebisTvis mniSvnelovani iyo infor-
wevri, megobari, TanamSromeli Tu mezobeli _
maciis an rCevis miReba kiboTi daavadebuli
SesaZloa, saWiroebis SemTxvevaSi, Tqveni so-
sxva pacientebisagan, an eqimebisagan da
cialuri mxardaWeris qselis nawili iyos.
ara -_ ojaxisgan da megobrebisagan.
mravali gamokvleva miuTiTebs stresisadmi
ganurCevlad imisa, Tu visgan _ iqnebodnen
mowyvladobis SemcirebaSi socialuri mxar-
es eqimebi, megobrebi Tu ojaxis wevrebi _
daWeris Zalaze (Cohen & McKay, 1983). rodesac
modioda Tavsmoxveuli naZaladevi xalisi
adamianebs hyavT xalxi, visac SeuZliaT mimarTon,
da daavadebis simZimis daknineba, avadmyo-
isini ukeT axerxeben rogorc sakuTar yovel-
febi Tvlidnen, rom maT es arafers argebda.
dRiur problemebTan, ise samsaxurebriv stres-
ebTan, umuSevrobasTan, ojaxis rRvevasTan,
seriozul daavadebebTan da sxva katastrofebTan 13.10 suraTze mocemulia socialuri mxar-
gamklavebas (Gottlieb, 1981; Pilisuk & Parks, 1986). so-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
537
xarisxis gaumjobesebisaTvis. winamdebare Tavi
janmrTelobis fsiqologia venesuelis varaos kulturisTvis damaxasiaTe-
beli gankurnebis ritualis magaliTiT daviwyeT.
rogorc aRvwereT, mkurnali mowveuli iyo avad-
ra wvlili SeaqvT fsiqikur procesebs cudad myofi biWis sxeulSi Casaxlebuli sulebis
da kargad yofnis gancdaSi? Cven ukve war- gansadevnad. mkurnalma Seasrula tradiciuli
mogidgineT sakmarisi sabuTi imisa, rom pasuxi gankurnebis ceremonia. mSoblebma biWis gamoj-
am kiTxvaze aris: _ `sakmaod didi~. janmrTelo- anmrTeleba mkurnalis moqmedebebs miaweres
bisaTvis fsiqologiuri da socialuri faqto- (Briggs,1996).
rebis mniSvnelobis aRiarebam xeli Seuwyo axali msgavsi rwmenis arsebobas SeiZleba sxva
sferos _ janmrTelobis fsiqologiis _ gan- kulturebSic SexvdeT. magaliTad, navajoSi
viTarebas. janmrTelobis fsiqologia fsiqo- daavadebas, avadmyofobasa da kargad yofnas
logiis dargia, romelic mowodebulia imis socialur harmonias da gonebasa da sxeuls
dasadgenad, Tu rogor inarCuneben adamianebi Soris urTierTqmedebebs miawerdnen. huazos cneba
janmrTelobas; ratom xdebian isini avad da navajoSi niSnavs harmonias, sulier simSvides,
rogor reagireben avadmyofobaze (Taylor, 1986,1990). saTnoebas, idealur ojaxur urTierTobebs, mSve-
janmrTeloba gulismobs sxeulisa da gonebis nierebas xelovnebasa da xelobaSi, sxeulisa
zogad mdgomareobas, romelic aRiwereba da sulis sijansaRes. avadmyofoba ganixileba,
siZlierisa da energiulobis terminebiT. es ar rogorc borotebiT gamowveuli nebismieri
aris ubralod daavadebis an dazianebis arar- disharmoniis Sedegi, romelic isadgurebs
seboba, aramed am SemTxvevaSi saqme imas ufro adamianSi tabus darRvevis, jadoqrobis, zedmeti
exeba, Tu ramdenad kargad funqcionireben damyolobis, boroti ocnebebis gamo. tradici-
sxeulis Semadgeneli nawilebi erTad. janmrTe- uli gankurnebis ceremonia gulisxmobs avad-
lobis fsiqologiis Sesaxeb msjelobas davi- myofobis gandevnasa da janmrTelobis aRdgenas
wyebT imis aRweriT, Tu rogor scildeba avad- ara marto Samanis mkurnalobiT, aramed ojaxis
myofobis tradiciul dasavlur models is yvela wevris erToblivi ZalisxmeviT, romlebic
filosofiuri mimdinareoba, romelic safuZvlad avadmyofTan erTad cdiloben huazos mdgomare-
udevs mocemul sferos. Semdeg ganvixilavT obis dabrunebas. tomis nebismieri wevri avad-
janmrTelobis fsiqologiis wvlils daavadebisa myofobas miiCnevs ara avadmyofis pirad pasuxis-
da disfunqciis prevenciasa da mkurnalobaSi. mgeblobad (da danaSaulad), aramed ganixilavs,
rogorc ufro zogadi disharmoniis niSans,
romelic unda aRikveTos Temuri gankurnebis
janmrTelobis ritualebiT. es kulturuli orientacia garan-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
janmrTelobis profilaqtika
biofsiqosocialuri modelisken cneba janmrTelobis profilaqtika niSnavs
Cven axlaxan vnaxeT, rom aradasavlur kul- zogadi strategiebisa da konkretuli taqtikis
turebSi gankurnebis praqtika xSirad sxeulsa ganviTarebas, romelic miznad isaxavs adamianTa
da gonebas Soris kavSiris arsebobas gulisxmobs. avad gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
amis sapirispirod, Tanamedrove mecnieruli XXI saukuneSi avadmyofobis prevencia XX
azrovneba, ZiriTadad, biosamedicino models saukunis dasawyisisgan gansxvavebul amocanebs
eyrdnoba, romelic sxeulisa da gonebis dua- ayenebs (Matarazzo, 1984). 1900-ian wlebSi sikvdilis
listuri koncefciiT xelmZRvanelobs. am mode- upirveles mizezs infeqciuri daavadebebi
lis Tanaxmad, medicina fizikur sxeuls suli- warmoadgenda. am periodSi praqtikosma eqimebma
sagan damoukideblad mkurnalobs. goneba mniS- wamoiwyes pirveli revolucia amerikul sazo-
vnelovania mxolod emociebisa da rwmenebisaTvis gadoebrivi janmrTelobis dacvis sistemaSi.
da cota ram Tu SeuZlia gaakeTos sxeulis kvlevebis, sazogadoebrivi ganaTlebis, vaqcinebis
realobisaTvis; Tumca, droTa ganmavlobaSi ganviTarebisa da sazogadoebrivi janmrTelobis
mecnierebma daiwyes urTierTqmedebaTa tipebis standartebis cvlilebebis (rogoricaa narCe-
aRnusxva, romelTa SemTxvevaSic ar muSaobs xisti nebis kontroli da kanalizacia) saSualebiT
biosamedicino modeli. Tqven ukve naxeT maT TandaTanobiT SeZles sikvdilianobis
zogierTi maTgani: karg da cud cxovrebiseul
movlenebs SeuZliaT gavlena moaxdinon imunuri biofsiqosocialuri modeli (Biopsychosocial mo-
del) _ janmrTelobisa da avadmyofobis modeli,
sistemis funqcionirebaze; adamianebi met-
romlis mixedviT, nervuli sistemis, imunuri
janmrTelobis fsiqologia
naklebad moqnilebi arian stresis uaryofiT sistemis, qceviTi stilis, kognituri pro-
SedegebTan mimarTebaSi; adekvaturma socialurma cesebisa da garemo faqtorebis urTierTkavSirma
mxardaWeram SeiZleba Seamciros sikvdilis SeiZleba adamiani avad gaxdomis riskis winaSe
albaToba. amgvari gaazrebis Sedegad Camoyalibda daayenos.
biofsiqosocialuri modelis sami komponenti: kargad yofna (Wellness) _ optimaluri janmrTe-
`bio~ miuTiTebs biologiuri avadmyofobis rea- loba, romelic aerTianebs fizikur, inteleqtu-
lur arsebobaze, `fsiqo~ da `socialuri~ ki _ alur, emociur, sulier, socialur da garemos
sxvadasxva sferoSi sruli da aqtiuri fun-
janmrTelobis fsiqologiur da socialur
qcionirebis unars.
komponentebze.
janmrTelobis profilaqtika (Health promotion)
biofsiqosocialuri modeli fizikur jan-
_ zogadi strategiebisa da konkretuli taqtikis
mrTelobas gonebis mdgomareobasa da garemom- ganviTareba, romelic miznad isaxavs adamianTa
cvel samyarosTan akavSirebs. janmrTelobis avad gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
539
didi raodenobiT miReba, mgzavroba usafrTxo-
cxrili
13.5 ebis Rvedebis gareSe, stresebiT savse cxovreba
_ yvelaferi es garkveul rols asrulebs iseTi
sikvdilis ZiriTadi mizezebi aSS-Si,
daavadebebis CamoyalibebaSi, rogorebicaa: kibo,
1998 weli
gulis daavadebebi, dambla, agreTve, ubeduri
sikvdilis
sikvdili- SemTxvevebisa da TviTmkvlelobebisas. civili-
rangi sikvdilis mizezi mizezebis
anobis
xelSemwyobi zaciis aRniSnul daavadebebTan dakavSirebuli
procenti
faqtorebi
qcevebis SecvliT mravali daavadebisa da naad-
1 31.0 gulis daavadeba DS
revi sikvdilis prevencia gaxdeba SesaZlebeli.
2 23.2 kibo DS
3 6.8 dambla DS am codnaze dayrdnobiT advilia garkveuli
4 4.8 filtvebis obstruq-
rekomendaciebis mocema, magram ufro sasurvelia,
ciuli daavadebebi S
5 4.2 yvela saxis ubeduri rom janmrTeloba iseTi kargi Cvevebis Semu-
SemTxveva A SavebiT SeinarCunoT, romlebic CamoTvlilia
1.9 mxolod avtoavariebi A
6 3.9 pnevmonia da gripi S 13.6 cxrilSi. bevri maTgani, albaT, ukve nacnobia
7 2.8 diabeti D TqvenTvis. miuxedavad amisa, janmrTelobis
8 1.3 TviTmkvleloba A
9 1.1 Tirkmlebis daavadebebi fsiqologebi gamoiyeneben fsiqologiur prin-
10 1.1 RviZlis qronikuli cipebs imis albaTobis gasazrdelad, rom Tqven
daavadeba da cirozi A
marTla gaakeTebT imas, rac TqvenTvis kargia.
* D=kveba; S =moweva; A =alkoholi amis demonstrirebis mizniT axla ganvixiloT
ori konkretuli Tema: moweva da Sidsi.
Tu Tqven aSS-Si cxovrobT, lTa raodenobis Semcireba 40%- aumjobesebs garegnobas). ro-
Tqveni mTavroba momdevno aTi dan 20%-mde; gorc ki individebi treningis
wlis gegmas gTavazobT: aSS-is • im mozrdilTa raodenobis Semdgom _ gansjisa da Senar-
janmrTelobisa da mosaxleobis gazrda 15%-dan 30%-mde, rom- Cunebis _ etapebze gadadian,
momsaxurebis departamentma lebic regularulad saSualo yuradRebis koncentracia wi-
Seqmna programa saxelwodebiT xarisxis fizikuri aqtivobiT naaRmdegobidan sargeblobaze
_ `janmrTeli adamianebi 2010~, arian dakavebulni (30 wuTi, gadainacvlebs.
sadac mocemulia konkretuli TiTqmis yoveldRe). rogor unda moaxerxoT
rekomendaciebi pirovnuli da TqvenTvis, albaT, cnobilia, gansjis wina etapis daZleva,
sazogadoebrivi janmrTelo- Tu ratom girCevT es programa Tu Tqven jer kidev ar var-
bisaTvis aucilebeli qcevebis regularulad varjiSs, anu jan- jiSobT regularulad?
Sesaxeb. programas ori zogadi mrTelobis mTavari gaumjobeseba mkvlevrebi miuTiTeben, rom
mizani aqvs: (1) gansxvavebebis miiRweva iseTi varjiSebiT, ro- adamianebs SeuZliaT iseTi
Semcireba janmrTelobis statu- goricaa: velosipediT siaruli, strategiebis daswavla, rom-
sebs Soris mosaxleobis sxva- curva, sirbili da Cqari sia- lebic saSualebas miscemT maT,
dasxva fenaSi _ moxucebSi, rulic ki. es aqtivobebi iwveven daZlion varjiSis xelisSem-
umciresobebsa da bavSvebSi da gulisa da respiratoruli sis- Sleli dabrkolebebi (Simkin &
(2) janmrTeli cxovrebis xan- temis mdgomareobis gaumjobese- Gross, 1994). Tqven SegiZliaT
grZlivobis gazrda. fsiqolo- bas, kunTebis tonusis gaZlie- zustad iseve ganixiloT var-
gebi orive miznis ganxorcie- rebas da bevri sxva sargebelic jiSis dawyeba, rogorc nebis-
lebaSi Seitanen TavianT wvlils. moaqvT janmrTelobisaTvis. mieri sxva situacia, romelic
rac Seexeba pirvel mizans, rogor SeiZleba janmrTelo- stresis dasaZlevad Tqvengan
fsiqikuri janmrTeloba Seta- bis fsiqologiis codna daex- kognitur Sefasebas moiTxovs.
nilia `janmrTelobis statusis~ maros adamians dadebiTi efeq- ecadeT dagegmoT cxovreba ise,
kategoriaSi. ukve ramdenime we- tebis miRebaSi? mkvlevrebi swav- rom varjiSi ganixilebodes,
lia fsiqologebi did energias loben, Tu vin da ratom mimarTavs rogorc jansaRi garToba.
xarjaven sazogadoebis sxva- regularul varjiSs da cdi- Tqven, aseve, unda icodeT, rom
dasxva jgufebSi fsiqikuri jan- loben gansazRvron is prog- Tqveni kolejis bevr students
mrTelobis dacvis gaumjobe- ramebi Tu strategiebi, romlebic aqvs `Cavardnebi~ rogorc kve-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
sebaze. meore mizani uSualod yvelaze metad exmarebian adamia- bis, ise varjiSis Tvalsaz-
exeba kvalifikacias, rasac fsi- nebs varjiSis daiwyebasa da risiT: rodesac akademiuri
qologebi janmrTelobis pro- gagrZelebaSi (Dishman & Buckworth, stresis periodebi gaivlis,
filaqtikis sagnad miiCneven. 1997). faqtobrivad, varjiSis isini cudi kvebidan da mini-
programa `janmrTeli adamiane- dawyebisTvis mzadyofnas igive maluri varjiSidan jansaR
bi 2010~-is mizania, rom adamia- modeli miesadageba, romelic qcevas ubrundebian (Griffin et
nebma Secvalon janmrTelo- mowevisaTvis Tavis danebebisTvis al.,1993). rogor unda Camoa-
basTan dakavSirebuli qcevebi. mzadyofnis SemTxvevaSi moqme- yaliboT Tqveni azrebi ise, rom
rogorc vnaxeT, es janmrTe- debs (Myers & Roth,1997). gansjis Tavi aaridoT amgvar paterns?
lobis fsiqologiis kvlevebis wina etapze adamianTa yuradReba, scadeT daexmaroT programas
mniSvnelovani sakiTxia. ZiriTadad, koncentrirebulia im `janmrTeli adamianebi 2010~
es sakiTxi rom gavagrZeloT, winaaRmdegobebze, romlebic dasaxuli miznebis miRwevaSi.
ganvixiloT ori konkretuli xels uSlian varjiSis dawyebas www.health.gov/healthypeople
mizani programidan `janmrTeli (magaliTad, drois ukmarisoba, es `janmrTeli adamianebi
adamianebi 2010~: varjiSisas partnioris ararse- 2010~-is veb-gverdis misamarTia,
• samuSao saaTebSi fizikuri
boba), vidre im sargeblobaze, sadac SegiZliaT gaecnoT
romelic moaqvs varjiSs (maga- programis 467 konkretul mi-
aqtivobiT dakavebul mozrdi-
liTad, exmareba relaqsaciaSi,
542
zans.
inficirebidan simptomebis gamovlenamde periodi Sesabamis damokidebulebebSi, Rirebulebebsa da
(sainkubacio periodi) SeiZleba xuTi weliwadi qcevebSi. Sidsis sawinaaRmdego warmatebuli
an meti iyos. miuxedavad imisa, rom aiv virusiT intervenciisaTvis saWiroa sami komponenti (Fisher
inficirebulTa did nawils ar aqvs Sidsis et al,. 1994, 1996; Yzer et al., 1998):
samedicino diagnozi, maT mudmivi stresis qveS
informacia _ adamianebs unda miewodebo-
cxovreba uwevT, rom nebismier dros am saxifaTo
deT informacia imis Sesaxeb, Tu rogor gadadis
daavadebam SeiZleba uecrad iCinos Tavi.
Sidsi da rogor SeiZleba misi Tavidan acileba;
dResdReobiT ukve arsebobs mkurnaloba, romelic
maT unda miiRon konsultacia usafrTxo seqsis
SesaZlebels xdis Sidsis sruli siZlieriT
(magaliTad, sqesobrivi kontaqtis dros pre-
Semotevis gadavadebas, magram ar arsebobs arc
zervativis gamoyenebis Sesaxeb) da steriluri
Sidsisgan gankurnebis saSualeba da arc misi
SpricebiT sargeblobis Taobaze;
gavrcelebis Tavidan asacilebeli vaqcina.
aiv virusiT inficireba ar xdeba haeriT. motivacia _ adamianebi unda iyvnen moti-
inficirebisTvis aucilebelia sisxlTan uSua- virebulni Sidsis prevenciis ganxorciele-
lo kontaqti. zogadad, aiv virusi erTi ada- bisaTvis;
mianidan meores SeiZleba gadaedos ori gziT:
qceviTi unar-Cvevebi _ adamianebs unda
(1) sqesobrivi kontaqtis dros sisxlis an spermis
aswavlon miRebuli codnis praqtikaSi gamo-
gacvliT da (2) wamlis ineqciisaTvis gankuT-
yeneba.
vnili intravenuli nemsebisa da Spricebis
saziarod sargeblobisas. virusi, aseve, SeiZleba ratomaa aucilebeli samive komponenti?
gadavides sisxlis gadasxmiT da im samedicino adamianebi SeiZleba iyvnen Zlier motivirebulni,
procedurebiT, romlis drosac janmrTel magram ar iyvnen informirebulni da, piriqiT,
adamians SemTxveviT gadausxamen inficirebul maT SeiZleba hqondeT sakmarisi codna da
sisxls, an gadaunergaven organoebs. hemofiliiT motivacia, magram ar hqondeT saWiro unar-Cvevebi.
daavadebulma mravalma adamianma Sidsi swored
magaliTad, maT SeiZleba ar icodnen, rogor
am gziT SeiZina, Tumca, yvela adamians emuqreba
daZlion socialuri barieri da mosTxovon
SidsiT daavadebis safrTxe.
partniors prezervativis gamoyeneba (Leary et al.,
Sidsis virusiT inficirebisagan Tavis dacvis
1994). fsiqologiurma Carevam SeiZleba adamians
erTaderTi gza im cxovrebiseuli Cvevebis
roluri TamaSis gamocdileba, an sxva qceviTi
Secvlaa, romlebic riskis winaSe ayeneben
unar-Cvevebi SesZinos am barieris mniSvnelobis
adamians. es niSnavs permanentuli cvlilebebis
Semcirebis mimarTulebiT.
Setanas seqsualuri qcevis paternebsa da
wamlebTan dakavSirebuli piradi moxmarebis
sagnebis gamoyenebaSi. janmrTelobis fsiqologi mkurnaloba
tomas koatsi (Thomas Coates) im multidiscip-
mkurnaloba fokusirebulia avadmyofobis
linaruli kvlevis gundis wevria, romelic mTel
daregulirebasa da gamojanmrTelebaSi adamianis
rig fsiqologiur principebs iyenebs Sidsis
janmrTelobis fsiqologia
aris mdgomareoba, rodesac mcirdeba kunTebis nings SeuZlia ganapirobos sisxlis wnevis
daZabuloba, Tavis tvinis qerqis aqtivoba, uwyveti Semcireba (Paron et al., 1996). mkvlevrebi
guliscema da sisxlis wneva, neldeba sunTqva zustad ver gansazRvraven im fiziologiur
(Benson & Stuart, 1992; Friedman et al., 1996), iklebs
eleqtruli aqtivoba tvinSi da mcirdeba relaqsaciuri reaqcia (Relaxation response) _
garemomcveli samyarodan centralur nervul mdgomareoba, rodesac mcirdeba kunTebis da-
sistemaSi Semavali stimulebis raodenoba. Zabuloba, Tavis tvinis qerqis aqtivoba, gu-
liscema da sisxlis wneva, neldeba sunTqva.
agznebadobis amgvari dabali donis dros xdeba
stresidan gamosvla. relaqsaciuri reaqciis bioukukavSiri (Biofeedback) _ TviTregulaciis
Sesaqmnelad aucilebelia oTxi piroba: (1) wynari teqnika, romlis drosac individi aracnobieri
garemo, (2) daxuWuli Tvalebi, (3) komfortuli biologiuri procesebis nebismier kontrols
poza da (4) raime sityvisa Tu frazis gonebaSi axorcielebs. 545
wlis ganmavlobaSi yovelkvireul mxar-
damWer Terapiul jgufSi monawileobda.
es pacientebi sakuTar gamocdilebaze, kibos
sxvadasxva aspeqtebis daZlevis Taobaze
sasaubrod ikribebodnen, sadac keTil-
ganwyobil garemoSi sakuTari SiSebisa da
sxva Zlieri emociebis daufaravad gamov-
lenis saSualeba hqondaT.
marTalia, aTi wlis Semdeg ganmeorebiTi
Sexvedrisas, mTeli SerCevidan mxolod
sami iyo cocxali, magram mniSvnelovani
gansxvaveba dadasturda sicocxlis xang-
rZlivobis TvalsazrisiT im pacientebs
Soris, romlebic damatebiT gadiodnen
fsiqologiur mkurnalobas da romlebic
meqanizms, romlis saSualebiTac kanis tempera- mxolod samedicino daxmarebas iRebdnen.
turis bioukukavSiris treningi amcirebs sis- jgufur TerapiaSi monawile pacientTa
xlis wnevas. isini, aseve, ganagrZoben imis kvle- sicocxlis saSualo xangrZlivoba 36.6 Tve
vas, Tu ratom moqmedebs treningi zogierT iyo, sakontrolo jgufis pacientebisaTvis
individze, zogierTze ki _ ara (Lal et al., 1998; ki _ 18.9 Tve. kargad kontrolirebuli
Roberts & McGrady, 1996). miuxedavad amisa, Tu maRali kvlevis es Sedegebi gviCvenebs, rom
wneva SegawuxebT, medikamentozur mkurnalobas- fsiqologiurma mkurnalobam SeiZleba
Tan erTad bioukukavSiris kursis mosinjvac gavlena moaxdinos daavadebis mimdinareo-
SegiZliaT. basa da sicocxlis xangrZlivobaze (Spiegel
et al., 1989).
fsiqologiuri faqtorebis gavlena
janmrTelobaze am saxis kvlevebi gvaZlevs imeds, rom mxar-
damWeri jgufebis garemos kiboTi daavadebuli
ramdenad SeuZlia fsiqologiur faqtorebs
pacientebisaTvis sicocxlis gaxangrZliveba
_ sxeulze gonebis zegavlenas _ seriozul
SeuZlia (Walker et al., 1999). mniSvnelovani dak-
daavadebaze zemoqmedeba? sabednierod, janmrTe- virveba am SemTxvevaSi isaa, rom mkurnalobis
lobis fsiqologiaSi Catarebuli kvlevebi fsiqologiuri da biologiuri midgomebi erTad
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
sakmaod optimistur suraTs gvaZleven. ganvixi- unda muSaobdnen. janmrTelobis bevr fsiqologs
loT klasikuri kvleva, romelic aCvenebs, Tu miaCnia, rom samedicino mkurnaloba, tradiciul
ramdenad SeuZlia fsiqologiur procesebs kibos mkurnalobasTan erTad, fsiqologiur daxmareba-
mimdinareobis Semsubuqeba. sac unda gulisxmobdes.
dabolos, kidev erTi SeniSvna mkurnalobasTan
saidan dakavSirebiT. gqoniaT Tu ara odesme imdenad
samarcxvino saidumlo, rom veravisTvis gagim-
viciT xeliaT? Tu es asea, Turme am saidumloze saubars
SeuZlia sagrZnoblad gaaumjobesos Tqveni
socialuri mxardaWera da kiboTi
janmrTelobis mdgomareoba. es aris daskvna
daavadebul adamianTa sicocxlis
janmrTelobis fsiqologis jeims penebakeris
xangrZlivoba
(James Pennebaker, 1990,1997 et al., 1998) mravalricxo-
mkerdis kiboTi daavadebul, metasta- vani kvlevebidan. penebakerma aCvena, rom pi-
zebis mqone 86 pacients tradiciuli rovnul travmebTan, warumateblobebTan da
mkurnaloba utardeboda, 50 aseTive avad- samarcxvino, an danaSaulis gancdis gamomwvev
myofisagan Semdgari eqsperimentuli jgufi gamocdilebasTan dakavSirebuli gandevnili az-
546 ki tradiciul mkurnalobasTan erTad, erTi rebi da grZnobebi damangrevlad moqmedebs
adamianis fsiqikur da fizikur janmrTelobaze.
amgvari Sekaveba fsiqologiurad mZime gadasa-
muSavebelia da, droTa ganmavlobaSi, aryevs
sxeulis Tavdacvis unars, winaaRmdegoba gauwios
avadmyofobas. sxva adamianebisadmi ndoba aneit-
ralebs Sekavebis uaryofiT efeqts. Tavis nebaze
miSvebis gancdas Tan sdevs fizikuri da fsiqo-
logiuri janmrTelobis gaumjobeseba kvirebis
da Tveebis Semdeg. ganvixiloT emociuri gantvir-
Tvis zemoqmedeba revmatiuli arTritis mqone
adamianTa mdgomareobaze.
saidan
viciT
ferovani peizaJis aRweras. erTi SexedviT, Sirebuli stresi. janmrTelobis dacvis yvelaze
gantvirTvis jgufis pacientebi odnav energiul TanamSromelsac ki uviTardeba
uaresad grZnobdnen Tavs _ davalebam emociuri stresi mTeli rigi pirovnuli, fizi-
mravali uaryofiTi emocia aRZra. Tumca, kuri da socialuri problemebis mqone uamrav
mkurnalobidan sami Tvis Semdeg, gan- adamianTan intensiurad muSaobis Sedegad. emo-
tvirTvis jgufis wevrebi, Sesabamisad, ciuri stresis gansakuTrebul tips, romelsac
ufro nakleb fizikur disfunqcias ganic- janmrTelobisa da socialuri dacvis muSakebi
didnen _ nakleb problemebs, magaliTad ganicdian, kristina maslaCma (Christina Maslach), am
siarulSi da saxsrebis moxvraSi, vidre farTod gavrcelebuli problemis wamyvanma
sakontrolo jgufis wevrebi (Kelley et mkvlevarma, gamofitva uwoda. profesiuli gamo-
al.,1997). fitva warmoadgens sindroms, romelic emociur
gamofitvas, depersonalizacias da pirovnuli
547
fsiqologia Cvens cxovrebaSi
sakvanZo
sakiTxebi
mW
552
552
pirovneba
14
pirovnebis tipisa da niSnis
Teoriebi
• tipebiT kategorizacia
• niSnebiT aRwera • niSnebi
da memkvidreoba • winaswar-
metyveleben Tu ara niSnebi
qcevas • pirovnebis tipisa
da niSnis Teoriebis Sefaseba
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
ratom aris zogi adamiani
morcxvi
fsiqodinamikuri Teoriebi
• froidis Teoriss fsiqoana-
lizi • froidis Teoriis
Sefaseba • post-froidis-
tuli Teoriebi
humanisturi Teoriebi
• humanisturi Teoriebis niS-
nebi • humanisturi Teori-
ebis Sefaseba
socialuri daswavlis da
kognituri Teoriebi
• miSelis kognitur-afeqturi
pirovnebis Teoria •banduras
kognitur-socialuri daswav-
lis Teoria •kentoris soci-
aluri inteleqtis Teoria
• socialuri daswavlisa da
kognituri Teoriebis Sefa-
seba
me-s (self) Teoriebi
• me-s koncefciaTa dinamikuri
aspeqtebi • TviTSefaseba da
TviTprezentacia • me-s kul-
turuli konstruqcia
• me-s Teoriebis Sefaseba
fsiqologia XXI saukuneSi: me
internetSi
pirovnebis Teoriebis Sedareba
pirovnebis Sefaseba
• obieqturi testebi • proeq-
ciuli testebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 553
g ainteresebT, kargi mSobeli iqne-
biT Tu ara? Tqven rom freno-
logiis _ me-19 saukuneSi popula-
ruli erT-erTi Teoriis mimdevari
iyoT, nebismieri, visac SeeZleboda Tqveni Tavis
qalis moyvanilobis xeliT mosinjva, SeZlebda
am kiTxvaze pasuxis gacemas. im Teoriis mixedviT,
romelsac frenologia eyrdnoboda, tvinis
Zlierad ganviTarebuli organoebi Signidan
awvebian Tavis qalas da amozneqilobebs qmnian.
tvinis yovel organos ukavSirdeboda iseTi
niSnebi, rogoricaa: mSobliuri siyvaruli,
megobroba da brZolisunarianoba. am organoeb-
Tan asocirebuli kopis zomis SefasebiT
adamiani dauyovnebliv sakmaod bevrs Seityobda
sakuTari Tavisa Tu sxva adamianis Sesaxeb. qvemoT
mocemulia mSobliuri siyvarulis gamovlinebis
aRwera wignidan „rogor amovikiTxoT xasiaTi:
frenologiisa da fiziognomiis axali ilus-
trirebuli saxelmZRvanelo~ (saavtoro ufle- dakavSirebiT, gansakuTrebiT maSin, rodesac
bebi daculia samuel uelsis mier, 1869): isini Tqven gverdiT ar arian, xolo erT-erTi
mSobliuri siyvarulis anu filoprogeni- maTganis sikvdili TiTqmis gausaZlisi dartyma
tivobis organo moTavsebulia naTxemis Sua na- iqneboda TqvenTvis;
wilis (2. suraTi 23) da kefis gamozneqilobidan didi – Tqven gaqvT unari, Zalian giyvardeT
daaxloebiT erTi duimiT zemoT (gv. 42). Tqveni Svilebi, bevri gaakeToT da SeswiroT
maTi gulisaTvis, magram Tqven ar iqnebiT
ipoveT Sesabamisi adgili sakuTar Tavis gadaWarbebulad mzrunveli da, zogadad, ar
qalaze? rogoria is Tqveni megobrebis Tavis igrZnobT Svilebisadmi Tu Sinauri cxovele-
qalebTan SedarebiT? ai, ras ambobs zemoT bisadmi Zalian Zlier mizidulobas;
Tavi 14 / pirovneba
558
suraTi
14.2
morcxvoba rogorc niSani
niSnebma SeiZleba imoqmedon, rogorc
intervenciulma cvladebma, romlebic
akavSireben erTi SexedviT erTmaneTTan
daukavSirebel stimulebsa da maTze
pasuxebis erTobliobas.
xuTfaqtoriani modeli
kvlevebi TvalnaTliv adastureben aizenkis
Teoriis mraval aspeqts, Tumca, ukanasknel
wlebSi miRweul iqna konsensusi, rom pirovnebis
suraTi
14.3 struqturas yvelaze kargad xuTi faqtori
axasiaTebs, romlebic arasrulad emTxveva
pirovnebis aRweris wris oTxi aizenkis sam ganzomilebas (Wiggins & Pincus, 1992).
kvadrati aizenkis mixedviT miuxedavad imisa, rom pirovnebis yvela mkvle-
eqstraversiisa da neiroticizmis ori ganzomileba
vari ar emxroba am xuT faqtors (Block, 1995;
gvaZlevs wriul gamosaxulebas. aizenkma am Eysenck, 1992; Pervin, 1994), dResdReobiT swored
gamosaxulebis yoveli kvadrati hipokrates mier isini warmoadgenen kriteriums niSnis struqtu-
gansazRvruli oTxi pirovnebis tipisagan erTs
daukavSira. miuxedavad amisa, misi Teoria am ris Sesaxeb diskusiaTa umravlesobaSi.
kategoriebis farglebSi individualuri varirebis xuTfaqtoriani modelis Seqmna asaxavs
saSualebas iZleva.
mcdelobas, aRmoCenil iqnes raime struqtura
niSanTa im did siaSi, romelic amoiRes leqsiko-
(opoziciebs), rogoricaa, magaliTad, TavSekave- nidan olportma da odbertma (1996). niSnebi
buli _ komunikabeluri, mimndobi – eWviani, dayvanil iqna sinonimebis daaxloebiT 200
modunebuli – daZabuli. miuxedavad amisa, klasteramde, romlebic gamoiyeneboda niSnebis
Tanamedrove niSnis Teoriis mimdevrebi amtki- bipolaruli ganzomilebebis Sesaqmnelad;
ceben, rom pirovnebebs Soris yvelaze mniSvne- ganzomilebebisa, romlebsac aqvT maRali da
lovan gansxvavebebs 16-ze kidev ufro naklebi dabali polusebi, rogoricaa pasuxismgebliani
ganzomileba asaxavs. da upasuxismgeblo. Semdeg adamianebs sTxovdnen,
hans aizenkma (Hans Eysenck, 1973, 1990) pirovnebis SeefasebinaT sakuTari Tavi da sxva adamianebi
testirebis monacemebidan mxolod sami ZiriTadi, bipolarul ganzomilebebze da es Sefasebebi
moculobiTi ganzomileba gamoyo: eqstraversia
statistikuri damuSavebis procedurebs eqvem-
(SigniT orientirebuli gareT orientirebulis
Tavi 14 / pirovneba
ukanaskneli drois kvle- simorcxve SeiZleba ganisa- da pativiscemas (Pilkonis & Zim-
vebma gviCvena, rom kolejis zRvros, rogorc diskomforti bardo, 1979).
studentebis 50%-ze meti da/an Sekaveba iseT interper- maS ratom aris zogi adami-
sakuTar Tavs „amJamad morcxv~ sonalur situaciebSi, rom- ani morcxvi maSin, rodesac
individad miiCnevs (Carducci & lebic xels uSlis adamianis sxvebi ar arian? erTi SesaZ-
Zimbardo, 1995). maTi umetesoba interpersonaluri an profe- lebeli axsnaa buneba. kvle-
ambobs, rom morcxvoba aris siuli miznebis miRwevas. mor- vebi mowmobs, rom bavSvebis
arasasurveli mdgomareoba, cxvoba SeiZleba iyos qro- daaxloebiT 10% „ibadeba
romelsac uaryofiTi pirov- nikuli da dispoziciuri, anu morcxvi~ (Kagan, 1994). aseTi
nuli da socialuri Sedegebi warmoadgendes centralur bavSvebi dabadebidan uCve-
ufro meti aqvs, vidre dadebi- niSans adamianis TviTgansa- ulod frTxilni da Cake-
Ti efeqtebi. studentebis sxva zRvraSi. is SeiZleba iyos tilni arian ucxo xalxTan
jgufi ambobs, rom isini mcire TavSekavebuloba da so- da ucnob situaciebTan Seja-
„situaciurad morcxvebi~ ari- cialuri ucnauroba, romelic xebis dros. Semavsebeli (kom-
an da ara „dispoziciurad bevr CvenTagans ugrZvnia axal plementaruli) axsna yurad-
morcxvebi~, rogorc studente- situaciebSi, magram mas SeuZlia Rebas aRzrdaze amaxvilebs.
bis zemoxsenebuli umetesoba. gadaizardos ukiduresobaSi _ bavSvobaSi zog adamians
isini grZnoben, rom „TiTqos- adamianebis mimarT sruliad dascinian, masxrad igdeben,
da~ morcxvoben garkveul Semakavebel SiSSi (socialur an raime Secdomis gamo isini
situaciebSi, romlebic axa- fobias me-15 TavSi ganvixilavT). sazogadoebrivi gakicxvis
lia, ucnauria an socialur bevri morcxvi adamiani introve- sagani xdebian; sxvebi izrde-
zewolas Seicavs. aseTi situa- rtirebulicaa. isini upira- bian iseT ojaxebSi, sadac
tesobas aniWeben ganmarto- „siyvarulis damsaxureba~ da-
ciebia paemani ucnobTan, mar-
vebul, arasocialur moqmede- mokidebulia imaze, miaRwevs
toxelebis barebi, aseve, ro-
bebsa da garemos. arseboben Tu ara bavSvi warmatebas
desac adamians moeTxoveba,
„morcxvi eqstravertebi~, rom- garegnobisa da kargi qcevis
sazogadoebis winaSe momza-
lebic sazogadoebaSi komu- SejibrSi. mesame axsna kul-
debis gareSe imoqmedos. simor-
turas efuZneba.
cxvis mkvlevrebi gaocdnen, nikabelurni, magram pirovnu-
Seswavlili cxra qveyni-
rodesac zrdasrul adami- lad morcxvebi arian, amjo-
dan simorcxve yvelaze maRa-
anebSi aRmoaCines, rom „ara- bineben socialur aqtivobebSi
lia zog aziur qveyanaSi, gan-
morcxvi~ adamiani iSviaTi, CarTvas, aqvT socialuri una-
sakuTrebiT iaponiasa da tai-
araCveulebrivi saxeobaa Seer- rebi amis efeqturad ganxor-
vanSi, da yvelaze dabalia
Tebul StatebSi da yvela sxva cielebisaTvis, magram eWvi
israelSi (Zimbardo, 1991). es
gamokvleul qveyanaSi (Zim- eparebaT imaSi, rom namdvilad
gansxvaveba, garkveulwilad,
bardo, 1991). imsaxureben sxvebis mowonebasa
miewereba imas, rom am aziur
saidan
Tavi 14 / pirovneba
lebi qceviT gamovlinebebs, es paterni logi- arsebul konfliqtur Zalebs, romlebic ada-
kurad gamarTulia. amgvarad, Tu Tqven aRwerT mianis cvlilebasa da ganviTarebas iwveven.
sakuTar Tavs, rogorc Zalian keTilganwyobil
pirovnebas, es ar niSnavs imas, rom Tqvengan
„keTilganwyobil~ qcevas unda velodoT Tqveni
Sejameba
cxovrebis yvela momentSi. Cveni molodiniT,
Tqveni keTilganwyobileba gansxvavebuli iqneba tipis Teoriebi adamianebs aragadamfarav
sxvadasxvagvar situaciebSi maTi fsiqologiuri kategoriebad (rogoricaa pirvelad dabadebulni
maxasiaTeblebis mixedviT. magaliTad, Tqven, da Semdeg dabadebulni) yofen, raTa gakeTdes
566 SesaZloa, Zalian Tbili iyoT axloblebis winaswarmetyveleba maTi pirovnebebis Sesaxeb.
amis sapirispirod, niSnis Teoriebi axdenen
pirovnebis konceptualizacias uwyveti ganzo-
milebebis Sesabamisad. Tanamedrove mecnierebis
azriT, arsebobs xuTi universaluri faqtori,
romelic kros-kulturulad asaxavs pirovnebis
ZiriTad ganzomilebebs: eqstraversia, Tanxmo-
bisaTvis mzaoba, patiosneba, neiroticizmi da
gamocdilebisadmi Riaoba. qceviTi genetikis
kvlevis mixedviT, pirovnuli niSnebi maRali
xarisxis memkvidreobiTobiT xasiaTdeba. dRes-
dReobiT mecnierebi aRiareben, rom qcevis
konsistentobis kvleva moiTxovs rogorc pirov-
nebis, aseve situaciis fsiqologiuri maxa-
siaTeblebis zust aRweras.
froidis fsiqoanalizi
fsiqoanalitikuri Teoriis mixedviT, pirov- ltolvebi da fsiqoseqsualuri
nebis birTvs adamianis fsiqikaSi arsebuli ganviTareba
movlenebi (intrafsiqikuri movlenebi) qmnis,
nevrologiaSi samedicino praqtikam froidi
romlebic qcevis motivs warmoadgenen. xSirad
miiyvana Teoriul daSvebamde, rom im qcevebs,
adamianebi acnobiereben am motivebs, Tumca, zogi
romelTac is Tavis pacientebSi akvirdeboda,
saerTo biologiuri safuZveli hqondaT. adamia-
pirovnebis fsiqodinamikuri Teoriebi (Psycho-
dynamic personality theories) _ pirovnebis Teoriebi,
nuri moqmedebebis motivaciis wyarod man yvela
romlebic iziareben daSvebas, rom pirovnebis individSi arsebuli fsiqikuri energia miiCnia.
formireba da misi qcevis motivireba xdeba man dauSva, rom yvela adamians unda hqonoda
567
Zlieri Sinagani Zalebis mier. Tandayolili instinqtebi anu ltolvebi (drives),
romlebic warmoadgenda sxeulSi arsebuli moulodnelad pubertatis (sqesobrivi momwife-
organoebis mier Seqmnil daZabulobis sistemebs. bis) dros, aramed moqmedebs dabadebidan. igi
aqtivaciis dros energiis es wyaroebi SeiZleba amtkicebda, rom erosi TvalsaCinod vlindeba
gamovlindes mravali gansxvavebuli gziT. im siamovnebaSi, romelsac Cvilebi iReben
froidma Tavdapirvelad ori bazisuri ltol- genitaliebis da sxva mgrZnobiare areebis, anu
vis arseboba dauSva. erTi, misi azriT, dakavSi- erogenuli zonebis fizikuri stimulaciiT.
rebuli iyo TviTSenaxvasTan (iseT moTxovni- froidis fsiqoseqsualuri ganviTarebis xuTi
lebebTan, rogoricaa SimSili da wyurvili); safexuri moyvanilia cxrilSi 14.2. is Tvlida,
meores man uwoda erosi, Zala, dakavSirebuli rom seqsualuri siamovnebis fizikuri wyaro
seqsualur impulsebTan da saxeobis Senar- icvleba am mowesrigebuli progresiiT. fsiqo-
CunebasTan. am ori ltolvidan froids ufro seqsualuri ganviTarebis erT-erTi mTavari
metad seqsualuri impulsebi ainteresebda. man winaaRmdegoba, yovel SemTxvevaSi biWebisaTvis,
Zalze gaafarTova adamianis seqsualuri survi- aRmocendeba falosur stadiaze, 4-5 wlis asakSi,
lebis cneba da Sig CarTo ara marto seqsualuri rodesac bavSvma unda gadalaxos oidiposis
kavSiris survili, aramed yvela sxva siamovnebis kompleqsi. froidma am kompleqss miTiuri
miRebis an sxvebTan fizikuri kontaqtis dam- personaJis, oidiposis saxelwodeba misca,
yarebis mcdelobac. igi iyenebda termins li- romelmac SemTxveviT mokla sakuTari mama da
bido (libido) seqsualuri impulsebis energiis colad SeirTo sakuTari deda. froidis azriT,
wyaros gansasazRvrad. libido aris fsiqikuri yvela patara biWs aqvs Tandayolili impulsi,
energia, romelic migvmarTavs yvela saxis Seg- ganixilos mama, rogorc seqsualuri metoqe
rZnebiTi (sensualuri) siamovnebisaken. seqsua- dedis yuradRebisaTvis brZolaSi. radgan patara
luri impulsebi dauyovnebliv dakmayofilebas biWs ar ZaluZs mamis Secvla, oidiposis kom-
moiTxoven, iqneba es pirdapiri moqmedebebis pleqsi zogadad gadawydeba, rodesac bavSvi
Tu fantaziebisa da sizmrebis msgavsi arapir- axdens identifikacias mamis siZlieresTan
dapiri saSualebebis gziT. (froidi araTanmimdevruli iyo patara gogonebis
froidis mixedviT, erosi, rogorc farTod gamocdilebis Teoriul axsnaSi).
gansazRvruli seqsualuri ltolva, ar Cndeba froidis mixedviT, rogorc zedmeti dajil-
doeba, ise zedmeti frustracia fsiqoseqsualuri
libido (Libido) _ fsiqikuri energia, romelic
mimarTavs individs yvela tipis SegrZnebiTi, ganviTarebis romelime adreul stadiaze, fiq-
gansakuTrebiT ki, seqsualuri siamovnebisaken sacias _ ganviTarebis momdevno stadiaze nor-
malurad gadasvlis uunarobas iwvevs. rogorc
cxrili
14.2
ffsiqoseqsualuri ganviTarebis stadiebi froidis mixedviT
cxrili
14.3
egos dacvis mTavari meqanizmi
realobis uaryofa me-s dacva arasasiamovno realobisagan mis aRqmaze uaris TqmiT
Canacvleba Sekavebuli grZnobebis (rogoricaa, magaliTad, mtruloba) gadatana imaze nakleb saxifaTo
obieqtze, romelmac Tavidan gamoiwvia emocia;
fantazia frustrirebuli survilebis dakmayofileba warmosaxul miRwevebSi (gavrcelebuli
formaa „ocneba~);
identifikacia TviTRirebulebis grZnobis gaZliereba sxva (cnobil) adamianTan an sazogadoebasTan
identifikaciiT;
izolacia saziano situaciidan emociuri muxtis moSoreba an SeuTavsebeli damokidebulebis
fsiqodinamikuri Teoriebi
ufro maRali doneebisaken (rac ganxilul iqna filosofiuri tradiciebidan, romlebic mas
me-12 TavSi), Tu ufro dabal doneze aRmoce- farTo mimzidvelobas aniWeben mravali Tanamed-
nebulma defeqtebma ar CamoqaCes isini dabla. rove mecnierisa da klinicistisTvis (Schneider
humanisturi Teoriebi dispoziciuria, radgan & May, 1995).
isini adamianis Tandayolil Tvisebebze fokusir- pirovnebis optimisturi humanisturi xedva
deba, romlebic mTavar gavlenas axdenen qcevis sasiamovno siaxle iyo mravali fsiqologisaT-
mimarTulebaze. situaciuri faqtorebi ganixi- vis, romlebic froidiseuli medicinis „momwaro
leba, rogorc sirTuleebi da barierebi (rogorc dietaze~ aRizardnen. humanisturi midgomebi
Zafebi, romlebic qvemoT aCereben mibmul buS- fokusirdeba gaumjobesebaze an imaze, rom cxov-
576 tebs). rodesac aqtualizaciis tendencia reba ufro advilad mosanelebeli, misaRebi
gaxdes, da ara mtkivneuli mogonebebis gamoqeq- nebis) Teoriis sistematuri gamoyeneba cxovrebis
vaze, romlebic xandaxan umjobesia gandevnili Tanmimdevrul da gasageb ambad gardaqmnisaTvis~
darCes. humanisturi Tvalsazrisi xazs usvams (McAdams, 1988, gv. 2). ganvixiloT didi mxatvris,
yoveli adamianis SesaZleblobas, moaxdinos pablo pikasos Sesaxeb arsebuli informacia:
Tavisi sruli potencialis realizacia. pikasom bavSvobaSi ramdenime travma ganicada,
seriozuli miwisZvrisa da umcrosi dis sikvdi-
lis CaTvliT. fsiqobiografiam SeiZleba pikasos
humanisturi Teoriebis udidesi mxatvruli Semoqmedebis garkveuli
Sefaseba nawilis axna scados, rogorc am adreul trav-
froidis Teorias xSirad akritikebdnen zed- mebze misi pasuxebis samudamo danaleqi (Gardner,
metad pesimisturi SexedulebisaTvis, rom ada- 1993).
mianis buneba viTardeba konfliqtebidan, travme- rodesac ganTqmuli an istoriuli figura
bidan da SfoTvebidan. humanisturi Teoriebi fsiqobiografiis sagani xdeba, mkvlevarma SeiZ-
jansaRi pirovnebis gansadideblad gaCnda, leba gamoqveynebul Sromebs, dRiurebs da
romelic bednierebisaken da TviTaqtuali- werilebs mimarTos, rogorc sando monacemebis
zaciisaken miiltvis. Znelia, gaakritiko Teo- wyaroebs. ufro Cveulebrivi individebis Sem-
riebi, romlebic waaxaliseben da afaseben ada- TxvevaSi, mkvlevrebma SeiZleba pirdapir gamo-
mianebs, Tundac maTi Secdomebis gamo. da mainc, kiTxon cxovrebis gamocdilebebis Sesaxeb;
kritikosebi Civian, rom humanisturi Teoriebi magaliTad, cdis pirs SeiZleba sTxovon, isa-
bundovani da Znelad misawvdomia kvlevisaTvis. ubros ukanaskneli Zlieri gamocdilebis Sesaxeb:
isini svamen kiTxvas: „dazustebiT ra aris TviT- „ras fiqrobdiT da grZnobdiT? ra SeuZlia am
aqtualizacia? es Tandayolili tendenciaa Tu epizods mogviTxros imis Sesaxeb, Tu vin xarT
kulturuli konteqstiTaa Seqmnili?~ humanis- Tqven, vin iyaviT, vin SeiZleba iyoT, an rogor
turi Teoriebi ar amaxvileben yuradRebas indi- ganviTardiT droTa ganmavlobaSi?~ (McAdams &
videbis konkretul maxasiaTeblebze; isini ufro de St. Aubin, 1992, gv. 1010). damaxasiaTebeli Temebi,
metad warmoadgenen Teoriebs adamianis bunebis romlebic TxrobiTi angariSebis seriebSi
da im Tvisebebis Sesaxeb, romlebic yvela vlindeba, mxars uWers adreuli humanistebis
adamianisTvis saerToa, vidre Teoriebs individu- mier wamoyenebul pirovnebis holistur da
aluri pirovnebis Sesaxeb, an adamianTa Soris fenomenologiur versiebs _ adamianebi Tavis
gansxvavebebis safuZvlebis Sesaxeb. sxva fsiqo- identobas calkeuli moTxrobebis cxovrebis
logebi aRniSnaven, rom me-s, rogorc gamocdi- ambad gaerTianebis gziT ageben. piradi angariSebi
lebisa da qmedebis wyaros, rolis xazgasmiT fanjaraa, romlidanac SeiZleba davinaxoT, Tu
humanisturi Teoriebi uaryofen garemos mniSvne- ra warmodgena aqvT adamianebs sakuTari Tavisa
lovan cvladebs, romlebic aseve axdenen qcevaze da interpersonaluri urTierTobebis Sesaxeb
gavlenas. (Harvey et al., 1990; Shotter, 1984).
am SezRudvebis miuxedavad, humanisturi humanisturi Teoriebis mimdevrebi aqcents
tradiciidan nawilobriv momdinareobs Tanamed- akeTebdnen TiToeuli individis swrafvaze TviT-
rove kvlevis erTi tipi, romelic uSualod aqtualizaciisaken, Tumca, aRiarebdnen, rom
adamianebis warmateba am miznis miRwevaSi, nawi-
humanisturi Teoriebi
kodirebebi is gza, romliTac Tqven axdenT Tqveni Tavis, rogorc ki bobi vinmes Sexvdeba, is
sxva adamianebis, movlenebis da situaciebis cdilobs, daadginos, ramdenad
Sesaxeb informaciis kategorizacias. mdidaria es adamiani.
molodinebi da Tqveni rwmenebi socialuri samyaros Sesaxeb da gregi patiJebs megobrebs kinoSi, magram
rwmenebi konkretul situaciebSi mocemuli qmedebebis arasodes elis, rom isini `ki~-s
mosalodneli Sedegebis Sesaxeb. Tqveni ityvian.
Sexeduleba imis Sesaxeb, Tu ramdenad gaqvT
raime Sedegebis miRebis unari.
afeqtebi Tqveni grZnobebi da emociebi, fiziologiuri sindi Zalian advilad wiTldeba.
pasuxebis CaTvliT.
miznebi da Sedegebi da afeqturi mdgomareobebi, romlebic piters surs, kolejSi Tavisi klasis
Rirebulebebi TqvenTvis Rirebulia, an ar aris Rirebuli; prezidenti iyos.
Tqveni miznebi da cxovrebis gegmebi.
TviTSefaseba da TviTprezen-
tacia
Cven ukve aRvniSneT, rom zogierT adamians
uaryofiTi me-s koncefcia aqvs, romelic TvalsaCinoa, rom adamianebis umetesoba
SeiZleba aseve davaxasiaToT, rogorc dabali Zalian cdilobs TviTSefasebis da me-s kon-
TviTSefaseba. adamianis TviTSefaseba warmoad- cefciis integrirebulobis SenarCunebas (Steele,
gens me-s generalizebul Sefasebas. TviTSef- 1988). adamianebi TviTgaumjobesebis mraval
asebas SeuZlia Zlieri gavlenis moxdena azreb- formas mimarTaven (Banaji & Prentice, 1994). magali-
ze, guneba-ganwyobilebasa da qcevaze. dabali Tad, rodesac Tqven eWvi geparebaT davalebis
TviTSefaseba, nawilobriv, SeiZleba daxasiaTdes, Sesrulebis sakuTar unarSi, SesaZlebelia, TviT-
rogorc me-s Sesaxeb naklebi darwmunebuloba. uunarobis (self-handicapping) qcevas mimarToT.
rodesac maRali da dabali TviTSefasebis mqone Tqven Segnebulad uwevT sabotaJs sakuTar
individebs sTxoves, SeefasebinaT sakuTari Tavi qmedebas! am strategiis mizania, warumateblobis
ramdenime niSnis ganzomilebebis mixedviT (maga- SemTxvevaSi gqondeT gamzadebuli sapatio mi-
liTad, logikuri, inteleqtualuri da mimzid- zezi, romelic ar gulisxmobs unaris naklebobas
veli), rogorc mosalodneli iyo, dabali TviT- (Higgins et al., 1990; Jones & Berglas, 1978). ase rom, Tu
Sefasebis mqone individebma sakuTar Tavs mTli- geSiniaT imis gageba, iciT Tu ara is, rac
anobaSi ufro dabali Sefasebebi misces (Baum- saWiroa mniSvnelovani gamocdis CabarebisaTvis,
gardner, 1990), Tumca, rodesac maT Tavisi Sefa- SeiZleba mecadineobis nacvlad megobrebTan
sebebis zeda da qveda sazRvrebis Camoyalibebac gaataroT dro. am gziT Tu Tqven warmatebas ar
sTxoves, dabali TviTSefasebis monawileebma miaRwevT, SegeZlebaT amis mcire Zalisxmevaze
ufro farTo diapazoni miuTiTes _ maT me-s gadabraleba, imis gamorkvevis gareSe, gqondaT
naklebad zusti gancda hqondaT, vidre maRali Tu ara sinamdvileSi warmatebis miRwevis unari.
TviTSefasebis mqone monawileebs. ase rom,
dabali TviTSefasebis fenomenis nawili SesaZ- saidan
me-s (SELF) Teotiebi
me internetSi
sakvanZo
sakiTxebi
Teoriul koncefciebsa da froidis Teoriis bazisuri
pirovnebis tipis da pirovnebis skalebs Soris. cnebebi moicavs fsiqikur
pirovnebis niSnis tyupebisa da naSvilebi energias, rogorc qcevis-
Teoriebi bavSvebis kvlevebi naTel- Tvis biZgis mimcems da war-
zogierTi mecnieri axdens yofen, rom pirovnuli niS- mmarTvels; adreul gamoc-
adamianebis kategoriza- nebi nawilobriv memkvidre- dilebebs, rogorc pirov-
cias „sul an araferi~ obiTia. nebis mTavar msazRvrelebs
tipebis mixedviT, romle- adamianebi amJRavneben qce- mTeli sicocxlis manZilze;
bic konkretul damaxasia- viT konsistentobas, rode- fsiqikur determinizms da
Tebel qcevas ukavSirdeba. sac situaciebi ganisazR- Zlier aracnobier proce-
sxva mecnierebi pirovnebis vreba relevanturi fsiqo- sebs.
Tavi 14 / pirovneba
15
fsiqologiuri aSlilobebis
buneba
• ra aris paTologiuri
• obieqturobis problema
• istoriuli perspeqtivebi
• fsiqopaTologiis
etiologia
fsiqologiuri aSlilobebis
klasifikacia
• klasifikaciis miznebi
• DSM-IV-TR
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
marTla gvicavs Tu ara
Seuracxadoba
fsiqologiuri aSlilobebis
ZiriTadi tipebi
• SfoTviTi aSlilobebi
• SfoTviTi aSlilobebi:
mizezebi
• guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi
• guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
• depresia: sqesTa Soris
gansxvavebani
• suicidi
• pirovnuli aSlilobebi
• disociaciuri
aSlilobebi
fsiqologia XXI saukuneSi:
marTla arsebobs Tu ara
internetomania
Sizofreniuli aSlilobebi
• Sizofreniis ZiriTadi
tipebi
• Sizofreniis mizezebi
fsiqikuri daavadebis daRi
(stigma)
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
602
m
adamianebs.
inda mogiTxroT, Tu rogoria Cvens
droSi funqcionalur Sizofreni-
kad yofna da rasTan uxdebaT Se-
jaxeba Cemnairi fsiqikuri daavadebis mqone
gveqcevian, zogjer arasworadac esmiT Cveni
gadamwyvet momentebSi. aseve reagireben ojaxi,
meuRle, megobrebi Tu socialuri samsaxurebi
Cvennairi adamianebis maTTvis jer kidev ucnob
Taviseburebebze. zogierT Cvenganze wamlebi
me 30 wlis var, marto vcxovrob da naxevar kargad moqmedebs.
ganakveTze vmuSaob, radganac Tan kolejSi SemiZlia mogiyveT im gansxvavebis Sesaxeb,
vswavlob. Cemi avadmyofobis gamo, ar maqvs meddad romelic arsebobs Cemi avadmyofobis gamo xmaursa
muSaobis ufleba, miuxedavad imisa, rom kolejSi da realur xmaurs Soris, radganac me vkiTxu-
vswavlob da pacientebis movlis gamocdilebac lobdi amis Sesaxeb da Seviswavle Cemi Tavi.
maqvs. kolejSi momsaxurebis sferoSi vspecia- viyeneb saRi azris wess. Zalian vcdilob, rom
lizdebi, raTa sxvebs problemebis mogvarebaSi davimaxsovro, Tu rogorebi arian adamianebi da
davexmaro, radganac, rodesac pirvelad gavxdi rogoria samyaro realurad, sinamdvileSi. avad-
avad, Zalian cudad viyavi da amitomac kargad myofoba amokrefs xolme Zalze sulelur da
vici, ra aris es, rogori tanjvaa es. momabezrebel absurdebs. wamlebi Zlierad
sakmaod normalurad vcxovrob da veravin moqmedebs Cemze da Cems organizmze, amitom ar
amCnevs, rom fsiqikurad var avad, sanam me TviTon maqvs ise bevri Semawuxebeli avadmyofuri sim-
ar vityvi xolme amis Sesaxeb... Cemi dac (ara ptomebi...
tyupiscali) ukve 12 weliwadia avad aris da wamlebis miRebamde halucinaciebi da absur-
uars ambobs wamlebis miRebaze, radgan uaryofs, debi nebismier sferos SeiZleboda miswvdomoda
rom es daavadeba aqvs. me 5 welia avad var. da survilisamebr Seecvala isini. wamlebis
avadmyofobis pirvel wels, rodesac vkiTxulobdi moqmedebis dawyebamde vgrZnobdi, rom es mTel
ra reaqcia gqondaT axalgazrda qalis aRtacebis, risxvis, vinc mas avadmyofis iarliys
sityvebs rom kiTxulobdiT winamdebare saxel- awebebs imis gamo, rom xandaxan gansxvavebul
mZRvanelos avtorebisadmi miwerili werilidan? qcevas axorcielebs, da mdgomareobis gasaumjo-
Tu Tqveni reaqcia Cvensas hgavs, maSin es misi besebeli medikamentebisa da Terapiis arsebobiT
mdgomareobiT gamowveuli sevdis, fsiqikuri gamowveuli imedis narevi iqneboda. es mxolod
daavadebiT gamowveul mraval problemasTan mwiri CamonaTvalia im emociebisa, romelic
gamklavebis misi dabejiTebuli surviliT euflebaT klinikaSi da kvlevebiT dakavebul 603
fsiqologebsa da fsiqiatrebs, rodesac isini giuri funqcionirebis im diapazons, romelic
fsiqikuri aSlilobebis bunebis Secnobasa da ganixileba, rogorc arajanmrTeli, an paTolo-
mkurnalobas cdiloben. giuri da romelsac xSirad fsiqopaTologias
winamdebare Tavi fsiqologiuri aSlilobe- an fsiqologiur aSlilobas uwodeben. fsiqo-
bis bunebasa da mizezebs Seexeba: ras warmoad- paTologiuri funqcionireba moicavs emociuri,
gens fsiqologiuri aSliloba, ratom viTardeba qceviTi, an azrovnebiTi procesebis darRvevebs,
da rogor aris SesaZlebeli misi ganviTarebis rasac Tan sdevs pirovnuli distresi, an rac
mizezebis axsna. Semdegi Tavi am codnazea blokavs, aferxebs mniSvnelovani miznebis miR-
agebuli da masSi aRwerilia is strategiebi, wevis SesaZleblobas. paTofsiqologia1 fsiqo-
romelic gamoiyeneba fsiqikuri daavadebebis logiuri kvlevebis is sferoa, romelic yvelaze
mkurnalobisa da profilaqtikisTvis. kvleva uSualod Seexeba azrovnebis, ganwyobilebisa
aCvenebs, rom aSS-Si axalgazrdebisa da Suaxnis da qcevis individualuri paTologiebis bunebis
moqalaqeTa 50%-s mTeli cxovrebis manZilze Secnobas.
erTxel mainc aReniSneba fsiqologiuri am qveTavs „paTologiuri~-s gansazRvrebis
aSliloba (Kessler et al., 1994). amrigad, mravali ufro detaluri ganxilviT daviwyebT, Semdeg
Tqvengani, vinc waikiTxavs am wigns, sasargeblo ki obieqturobis problemas SevexebiT. bolos
codnas miiRebs fsiqopaTologiis Sesaxeb, Tumca, ki Tvals gavadevnebT, Tu rogor viTardeboda
calkeuli faqtebiT SeuZlebelia im seriozuli es gansazRvreba kacobriobis istoriis aswleu-
zegavlenis aRwera, romelsac fsiqologiuri lebis manZilze.
aSliloba individebisa da ojaxebis yovel-
dRiur cxovrebaze axdens. mocemul TavSi,
ganvixilavT ra fsiqologiuri aSlilobebis ra aris paTologiuri
kategoriebs, SevecdebiT im realuri adamianebis ras niSnavs, rodesac vambobT, rom mocemuli
aRweras, romelTac yoveldRe uwevT am aSli- pirovneba paTologiuria, anu fsiqologiuri
lobiT cxovreba; gagiziarebT maT sityvebsa da aSlilobisgan itanjeba? rogor wyveten fsi-
gamocdilebas, rogorc es Tavis dasawyisSi qologebi da klinikaSi momuSave sxva praqti-
gavakeTeT. daviwyoT paTologiis cnebis ganxi- kosebi, Tu ra aris paTologiuri? aris ki yovel-
lviT. Tvis naTeli, Tu rodis, ra momentSi gadainac-
vlebs qceva normaluris kategoriidan paTolo-
giuris kategoriaSi? mocemuli individis fsi-
fsiqologiuri qologiuri aSlilobis Sesaxeb daskvna, Cveule-
bisamebr, individis qcevis Sefasebas efuZneba.
aSlilobebis buneba
am daskvnas garkveuli specialuri avtoritetisa
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
suraTi
15.1
fsiqikuri janmrTelobis kontiniumi
vinaidan normasa da paTologias Soris gansxvaveba fardobiTi ufroa, vidre absoluturi, sasargebloa
fsiqikuri janmrTelobis, rogorc kontiniumis ganxilva. erT boloSi moTavsebulia qcevebi, romlebic
gansazRvravs optimalur fsiqikur janmrTelobas; meore boloSi ki _ qcevebi, romlebic minimalur
fsiqikur janmrTelobas aRweren. maT Soris moTavsebulia TandaTanobiT mzardi araadapturi
qcevebi.
15.2
gansxvavebuli mniSvnelobebis matarebelia. suraTi
vTqvaT, mamakaci kocnis mamakacs. es SeiZleba
iyos homoseqsualistTa urTierTobis maniS-
nebeli aSS-Si, misalmebis rituali safrangeTSi
an mafiis „sasikvdilo kocna~ siciliaze. qcevis
mniSvneloba yovelTvis damokidebulia kon-
teqstze. raTa saTanadod emkurnalaT daavadebisaTvis
vnaxoT, ratom aris obieqturoba aseTi mniS-
(Chorever, 1891).
vnelovani sakiTxi. istoria savsea iseTi situ- SedarebiT axlo warsulSi sabWoTa kavSiris
aciebis magaliTebiT, romelSic paTologiuris liderebs wesad hqondaT politikuri disiden-
Sesaxeb daskvna individTa moraluri, an poli-
tebis, maTi miuRebeli devianturi ideologiis
tikuri Zalauflebis SenarCunebas emsaxureboda. gamo (sur. 15.2) fsiqikurad aSlilad gamocxadeba
magaliTisaTvis ganvixiloT 1851 wels samedi- da maTi moSorebul fsiqiatriul saavadmyo-
cino JurnalSi gamoqveynebuli statia „negroi-
foebSi xangrZlivi periodiT gagzavna.
duli rasis daavadebebi da fizikuri Tavise- Tu individs erTxel miawebeben „paTolo-
burebebi~. doqtori samuel qarTraiTi (Dr. Samuel giuris~ iarliys, adamianebs aqvT tendencia,
Cartwright) luizianas samedicino asociaciis mier
rom Semdgom mis mier ganxorcielebul qcevasac
cxrili
15.1
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
1981 wlis 30 marts msof- naTeni (Daniel M`Naghten) mkvle- aris ki maknaTenis wesi
lio SeZra aSS-is prezidentis lobaSi udanaSaulod cnes damnaSaveobis an udanaSaulo-
_ ronald reiganis mkvle- Seuracxadobis mizeziT. misi bis samarTliani sazomi? fsi-
lobis TiTqmis warmatebulma savaraudo msxverpli brita- qikuri daavadebebis gagebaSi
mcdelobam, romelic jon neTis premier ministri iyo. winsvlasTan erTad, mkvlev-
hiklim ganaxorciela. 1982 maknaTens swamda, rom mas Rmer- rebma ufro meti ician im
wlis ivnisSi, Sokma yvela Tma Caagona mkvleloba (man garemoebebis Sesaxeb, romel-
zRvars gadaaWarba, rodesac SemTxveviT premier ministris Sic damnaSave SesaZloa ansxva-
naficma msajulebma hinkli nacvlad misi mdivani mokla). vebdes swors mcdarisgan _
„udanaSaulod cnes Seura- bodvebis gamo igi cixis nacv- damnaSavem SesaZloa icodes,
cxadobis gamo~. ramdenad misa- lad fsiqiatriul saavadmyo- rom mis mier ganxorciele-
Rebi iyo es? ras niSnavs, rom foSi moaTavses. am verdiqtis buli qmedeba arasamarTleb-
viRac Seuracxadia? Tanmdevma risxvam biZgi misca rivi an arazneobrivi iyo,
Seuracxadoba ar aris gan- lordTa palatas, rom gamoe- magram mainc ver SeZlos moqme-
martebuli DSM-IV-TR-Si; ar kveTa mimarTuleba, e.w. makna- debis daTrgunva da misgan
arsebobs misi sayovelTao Tenis wesi, romelic gansazR- Tavis Sekaveba (disociaciis am
klinikuri gansazRvreba. me- vravda Seuracxadobis far- tipis Sesaxeb SfoTviTi aSli-
tic, Seuracxadoba popula- glebs. am wesis mixedviT, dam- lobebis ganxilvisas visaub-
ruli kulturisa da samar- naSave ver unda „xvdebodes mis rebT). xSirad, magaliTad,
Tlebrivi sistemis cnebaa. mier ganxorcielebuli qmede- fobiebis mqone adamianebma
samarTalSi Seuracxadobis bebis xasiaTsa da kategorias; ician, rom oboba maT arafers
gaTvaliswinebis praqtika 1843 anda Tu xvdeba, ar unda ico- dauSavebs, magram ar xelewi-
wlidan iRebs saTaves, rode- des, rom rasac akeTebs, ar aris febaT misi danaxvisas panikuri
sac inglisSi deniel mak- swori.~ qcevisagan Tavis Sekaveba.
tikosebs afiqrebdaT is faqti, rom fsiqo- uli qcevis moulodneli amofrqveva, SesamCnevi
logiuri aSlilobebis SemTxvevebSi yuradRebis dabneuloba da fsiqologiuri agzneba~ (gv.899);
miRma rCeboda kulturuli variaciebi. DSM-IV- aRniSnulia dasavleT afrikaSi, taitze;
TR-Si aSlilobaTa umravlesobis aRwera moicavs
informacias „specifikuri kulturuli maxasia- Koro. „moulodneli da intensiuri SfoTva
Teblebis~ Sesaxeb. metic, danarTSi aRwerilia imis Taobaze, rom penisi (an, qalebis SemTxvevaSi,
daaxloebiT 25-mde kulturasTan SeWiduli sasqeso bageebi da sarZeve jirkvlebi) mowydeba
sindromi: „ganmeorebiTi, normidan gadaxrili sxeuls, ramac SesaZloa sikvdili gamoiwvios~
qcevis adgilobrivad specifikuri paternebi (gv. 900); aRniSnulia samxreT da aRmosavleT
da Semawuxebeli gamocdileba, romelic SeiZleba aziaSi;
ukavSirdebodes, an ar ukavSirdebodes DSM-IV- Taijin Kyofusho. „individis intensiuri
Seuracxadoba (Insanity) _ samarTlebrivi (ara SiSi imis Taobaze, rom individis sxeuli, sxeu-
klinikuri) aRniSvna im mdgomareobisa, romlis lis nawilebi an funqciebi arasasiamovno, samar-
drosac individi ganixileba, rogorc iuri- cxvino, an Seuracxmyofelia sxva adamianebi-
diulad Seuracxadi, an araqmediTi, arakom- saTvis Tavisi garegnobiT, suniT, saxis gamo-
616 petenturi.
fsiqikuri daavadebis Se- lod mas Semdeg uSveben, rac Txovnebs da, Sesabamisad,
saxeb aseTi mosazreba samar- eqspertebi daadgenen, rom sazogadoebis kargad infor-
Tlebriv standartebSic iqna isini aRar arian saSiSni. dapa- mirebulobisa mis Sesaxeb,
CarTuli, ramac imoqmeda timrebisgan gansxvavebiT, xSi- aseTi sarCelebi sakmaod
hinklis SemTxvevaSi. mis rad winaswar ar aris gansa- iSviaTia (Blau et al., 1993; Lym-
nafic msajulebs miaCndaT, zRvruli, Tu ra vadiT aTav- burner & Roesch, 1999). magaliTad,
rom hinkli ar akontrolebda seben individs fsiqiatriul erT-erTi kvlevis Sedegad
Tavis qcevas, romelic msaxiob dawesebulebaSi. rogor fiq- aRmoCnda, rom baltimorSi,
judi fosteris akviatebidan robT, hinklis SemTxvevaSi merilendSi 60 432 sabral-
momdinareobda. ramdenad darwmunebulni unda debo aqtidan mxolod 190-ma
gaanTavisufles Tu ara yofiliyvnen fsiqiatrebi da damcvelma (0.31%) Seitana Seu-
hinkli? _ araviTar SemTxv- fsiqologebi, rom hinklis racxadobis sarCeli da mxo-
evaSi. igi vaSingtonis olqis gamoSvebaze Tanxmoba gane- lod 8 maTgani (4.2%) iqna
wm. elizabetis fsiqiatriul cxadebinaT? dakmayofilebuli (Janofski et al.,
klinikaSi moaTavses da 2001 hinklis SemTxvevis Sede- 1996). amgvarad, mcirea alba-
wlamde iq imyofeboda. gad mravalma sasamarTlom Toba imisa, rom Tqven odesme
faqtobrivad, Seuracxadobis, Secvala Seuracxadobis dac- mogmarTaven TxovniT, rom
rogorc dacvis, sazoga- vis arsebuli standartebi: dajdeT nafic msajulTa
doebaSi arsebuli erT-erTi ZiriTadi mimarTuleba „Seura- skamze da gansajoT, meore
ZiriTadi araswori gageba cxadobis gamo udanaSaulod adamiani Seuracxadia Tu ara,
m k v l e l e b s Ta v i s u f l a d cnobis~ verdiqtis miRebis magram warmoidgineT, rom es
darCenis saSualebas aZlevs garTuleba iyo (Appelbaum, moxda. vTqvaT, Tqven jefri
(Caplan, 1992; Silver et al., 1994). 1994). iyo Tu ara es cvli- dameris saqmis ganxilvisas
Seuracxadobis sarCeliT iyaviT msajuli, romelic
lebebi aucilebeli? praqti-
udanaSaulod miCneul in- kanibaluri ritualebiT iyo
kuli motivebidan gamomdinare,
dividTa daaxloebiT 90% dakavebuli da romelic
pasuxi TiTqmis ueWvelad aris
fsiqiatriul klinikebSi Seracxadad cnes (msajulebma
„ara~. miuxedavad im didi
uaryves Seuracxadobis dacva).
xvdeba. hinklis SemTxvevis yuradRebisa, romelsac sain-
rogor imoqmeda am TavSi mi-
msgavs SemTxvevebSi indi- formacio saSualebebSi uT-
Rebulma informaciam Tqvens
videbs sazogadoebaSi mxo- moben Seuracxadobis mo-
mosazrebebze?
specifikuri fobiebi
cxovelebis tipi TiTqmis yvela qalia bavSvoba
katebi (ailurofobia)
ZaRlebi (kinofobia)
mwerebi (inseqtofobia)
obobebi (araknofobia)
gvelebi (ofidiofobia)
mRrRnelebi (rodentofobia)
sisxlis-infeqciis-dazianebis tipi
sisxli (hematofobia)
umravlesoba qalia nebismieri asaki
nemsebi (belonofobia)
situaciuri tipidaxuruli
sivrceebi (klaustrofobia) bavSvoba an 20-iani wlebis
TiTqmis yvela qalia
rkinigza (saidrodromofobia) Sua periodi
divids SeiZleba imdenad eSinodes sxvaTa Ta 11.3%-s aReniSneba specifikuri fobia (Magee
dakvirvebis obieqtad yofnisa da uaryofis, rom et al., 1996).
warmoqmnili SfoTva sakmarisi iyos aqtivobis
realurad gasauareseblad. maSinac ki, rodesac
obsesiur-kompulsuri aSlilobebi
625
TiToeuli ZiriTadi midgoma SfoTviTi aSli-
lobebisadmi etiologiuri mozaikis mxolod
cxrili
15.3
nawils xsnis. TiToeuli mimarTulebiT mimdi- klinikuri depresiuli aSlilobis
nare gamokvlevebi naTels gaxdis mizezebs da,
maxasiaTeblebi
Sesabamisad, mkurnalobisken mimaval gzas. axla,
maxasiaTebeli magaliTi
rodesac ukve gvaqvs bazisuri codna SfoTviTi
aSlilobebis Sesaxeb, gadavideT paTologiuris disforiuli sevda, daTrgunuloba, uimedoba;
sami didi kategoriidan Semdegis ganxilvaze, ganwyobileba TiTqmis yvela Cveuli
saqmianobisadmi interesis an maTgan
romelsac, aseve, detalurad ganvixilavT. es siamovnebis miRebis unaris dakargva.
aris guneba-ganwyobilebis aSlilobebi. mada umadoba; mniSvnelovani kleba wonaSi.
Zili insomnia an hipersomnia (uZiloba an
moWarbebuli Zilianoba)
guneba-ganwyobilebis motoruli SesamCnevi Senelebuloba (motoruli
aqtivoba CamorCena) an agznebuloba.
aSlilobebi
danaSaulis usargeblobis gancda; TviT-gankicxva/
aucileblad geqnebodaT cxovrebaSi perio- gancda TviTgvema
guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
ra faqtorebi moqmedebs guneba-ganwyobilebis
aSlilobis ganviTarebaze? am kiTxvas biolo-
giuri, fsiqodinamikuri, bihevioraluri da
kognituri midgomebis poziciebidan davsvamT.
unda aRiniSnos, rom klinikuri depresiuli
15.3
aSliloba, misi gavrcelebulobis gamo, bi- suraTi
polarul aSlilobaze metad aris Seswavlili
da es garemoeba Cvens mimoxilvaSi aisaxeba. bipolaruli depresiis PET skanireba
PET skanireba maniakaluri frazis dros, depre-
biologiuri siulobasTan SedarebiT, cerebraluri glukozis
metabolozmis ufro maRal dones aCvenebs. zeda
garkveuli tipis kvlevebis Sedegebi guneba- da qveda rigze depresiul fazaSi myofi pacientis
monacemebia, Sua rigze ki _ maniakalur fazaSi
ganwyobilebis aSlilobebSi biologiur faq-
myofis.
torze migvaniSnebs. magaliTad, is faqti, rom
sxvadasxva nivTierebebiT SesaZlebelia mania- aSlilobiT avaddeba, arsebobs 67%-iani Sansi,
kaluri da depresiuli simptomebis Semsubuqeba, rom meore tyupiscalsac aRmoaCndes igive
imaze miuTiTebs, rom bipolaruli aSlilobis aSliloba. es monacemi mxolod 20%-s udris
or ukidures gamovlinebas Tavis tvinis gan- araidentur tyupebSi, romelTac ar aqvT iden-
sxvavebuli mdgomareoba udevs safuZvlad. ori turi genetikuri masala (Ciaranello & Ciaranello,
qimiuri agentis, serotoninisa da norepinef- 1991; Gershon et al., 1987). iReben ra mosazrebas gu-
rinis, Semcvelobis Semcireba depresias ukav- neba-ganwyobilebis aSlilobebis Tandayoli-
Sirdeba, momateba ki _ manias, Tumca, jerjerobiT lobis Sesaxeb, mkvlevrebi Taobidan Taobamde
ar aris aRmoCenili guneba-ganwyobilebis aS- am daavadebis gadacemaze pasuxismgebeli gene-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
saidan
Taobebis manZilze gamovlindes zogierT, magram
ara yvela ojaxSi. es kanonzomiereba mkvlevrebs viciT
aSlilobis mqone da misgan Tavisufali indi-
serotonini da sezonuri afeqturi
videbis genetikuri masalis uSualod Sedarebis
aSliloba (saa)
saSualebas aZlevs. miuxedavad imisa, rom naad-
revi aRmoCnda „bipolaruli genis~ identifi- saa-is mqone pacientebi yovel saRamos,
cirebaSi warmatebis Sesaxeb pirveli moxsene- sakuTar saxlSi sinaTlis Terapiis _
bebi (Kelsoe et al., 1989), mkvlevrebi ar kargaven mkveTri manaTobeli sinaTlis orsaaTian
optimizms da Tvlian, rom es Sedarebebi moitans kurss gadiodnen. mxolod is pacientebi
im codnas, romelsac eZieben (Berrettini et al., 1997; (14-dan 12 pacienti) monawileobdnen kvle-
Ginns et al., 1992; Kelsoe et al., 1993).
suraTi
15.4
sezonuri afeqturi aSliloba
sezonuri afeqturi aSlilobis mqone individebs depresiis simptomebi xanmokledRian sezonebze aReniSnebaT.
diagramaze mocemulia maRali ukuproporciuli mimarTeba depresiis SemTxvevebsa (nawili A) da dRis
sinaTlis xangrZlivobias (nawili B) Soris 629
gankicxvis wyaros. es risxva bavSvobis gansakuT-
vis meore etapSi, romelTac sinaTlis
rebulad Zlier da damokidebul urTierTobas
Terapiam SedarebiT Seumsubuqa mdgomare-
ukavSirdeba, rogoricaa, magaliTad, mSoblisa
oba. am etapze mowmdeboda hipoTeza imis
da Svilis urTierToba, sadac ar xdeba
Sesaxeb, rom sinaTlis Terapia zegavlenas
pirovnebis moTxovnilebebisa da molodinebis
axdens Tavis tvinSi serotoninis Semcve-
dakmayofileba. mozrdilobaSi gancdili dana-
lobaze. eqsperimentuli jgufis pacien-
kargi, realuri iqneba es Tu simboluri, aaqti-
tebi Tavis tvinSi serotoninis Semcve-
urebs mtrul grZnobebs, romelic axla ukve
lobis Semcirebaze mimarTul dietaze
pirovnebis egoze miemarTeba da Sedegad depre-
dasves; sakontrolo jgufis pacientebs
siisTvis damaxasiaTebel TviTgankicxvas iwvevs.
ki serotoninis Semcvelobis SesanarCune-
beli dieta daeniSnaT. eqsperimentuli
jgufis pacientebs saa-is simptomebis re- bihevioraluri
cidivi aReniSnaT, sakontrolo jgufis
depresiis fesvebis aracnobierSi Ziebis
pacientebs ki _ ara. es faqti gvafiqre-
nacvlad, bihevioraluri midgoma pirovnebis mier
binebs, rom sinaTlis Terapia Tavdapir-
miRebuli dadebiTi da uaryofiTi ganmtkicebis
velad pasuxismgebeli iyo serotoninis
raodenobis efeqtze amaxvilebs yuradRebas
Semcvelobis aRdgenaze, ramac pacientebs
(Lewinsohn, 1975; Lewinsohn et al., 1985). am Tval-
aradepresiuli afeqtis gancdis saSualeba
sazrisis mixedviT, depresiuli grZnobebi maSin
misca, anu Tavidan aacila depresiuli
viTardeba, rodesac individi garemodan arasak-
simptomatika (Neumesiter et. al., 1997).
maris dadebiT ganmtkicebasa da bevr sasjels
iRebs danakargis, an raime sxva mniSvnelovani
cxovrebiseuli cvlilebebis Semdeg. sakmarisi
Tqven, SesaZloa, moeliT, rom adamianebma
dadebiTi ganmtkicebis gareSe pirovneba sevdiani
wamlebi unda miiRon Tavis tvinSi neiro-
da gulCaTxrobili xdeba. sevdianobis mdgomare-
gadamtanebis moqmedebaze gavlenis mosaxdenad
obas dasawyisSi sxvaTa mxridan momatebuli
(zogierT maTganze me-16 TavSi visaubrebT), Tumca,
yuradReba da TanagrZnoba ganamtkicebs (Biglan,
es kvleva aCvenebs, rom sinaTlis Terapias
1991), Tumca, Cveulebisamebr, Tavidan TanagrZno-
iseTive efeqti SeiZleba hqondes, rogorc
biT ganmsWvalul megobrebs Rlis depresiuli
zogierT fsiqoaqtiur wamals. mkurnalobis
pirovnebis uaryofiTi guneba-ganwyobileba da
orive saxeoba _ medikamenturi, an sinaTlis
damokidebulebebi da mas Tavs arideben. es
Terapia _ ganamtkicebs mosazrebas aSlilobis
etiologiaSi biologiuri wonasworobis dar- reaqcia spobs dadebiTi ganmtkicebis erT-erT
Rvevis rolis Sesaxeb. amave dros, Tu SAD-is wyaros da pirovneba ufro metad iZireba
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
aRwerilobaSi sakuTar Tavs icnobT, gaerkvieT depresiaSi. kvleva, aseve, aCvenebs, rom depresiul
sakuTar Tavsa da am problemaSi. adamianebs dadebiTi ukukavSiris verSefasebisa
axla vnaxoT, damatebiT ras gacnobebT guneba- da uaryofiTi ukukavSiris gadafasebis tendencia
ganwyobilebis aSlilobebis warmoSobis Sesaxeb axasiaTebT (Kennedy & Craighead, 1988; Nelson &
sami ZiriTadi fsiqologiuri midgoma. Craighead, 1977).
fsiqodinamikuri kognituri
saidan
viciT disociaciuri aSlilobebi
disociaciuri aSliloba aris identurobis,
genetika, garemo da antisocialuri mexsierebisa da cnobierebis integraciis dar-
pirovnuli aSliloba Rveva. adamianebisTvis mniSvnelovania, rom
mkvlevarTa jgufma Seadgina SerCeva, akontrolebdnen TavianT qcevas, anu emociebs,
sadac Sedioda 95 mamakaci da 102 qali, azrebsa da moqmedebebs. TviTkontrolis aR-
romlebic Svilad aiyvanes dabadebidan qmisTvis arsebiTia individualurobis SegrZneba
ramdenime dReSi. Sesabamis uwyebebSi dacu- _ me-s (self) sxvadasxva aspeqtebis SeTanxmebuloba
li monacemebi sakmaris informacias iZle- (konsistenturoba) da identurobis uwyvetoba
oda maTi biologiuri mSoblebis Sesaxeb, drosa da sivrceSi. fsiqologebs miaCniaT, rom
amitom mkvlevrebs SeeZloT daedginaT, ro- disociaciur mdgomareobaSi individebi gaurbian
636 sakuTar konfliqtebs SeTanxmebulobisa da
lilobaa, rodesac erT individSi arsebobs ori
an meti calkeuli pirovneba. yovel mocemul
momentSi erT-erTi maTgani dominanturia da
individis qcevas warmarTavs. disociaciuri
identobis aSliloba popularul enaze gaxle-
Cili pirovnebis saxeliT aris cnobili da
xandaxan mas SecdomiT Sizofreniasac (aSli-
loba, romelsac Semdeg nawilSi ganvixilavT
da vnaxavT, rom am dros pirovneba xSirad
uaresdeba, magram ar ixliCeba orad) uwodeben
xolme. dia-is SemTxvevaSi TiToeuli warmoqm-
nili pirovneba raime mniSvnelovani niSniT
originaluri me-s (self) sapirispiroa _ maT Soris
gansvlas eqneba adgili, Tu sawyisi pirovneba
sustia da seqsualurad mimzidveli, maSin erTi
pirovneba morcxvi, SeboWili iqneba, meore ki _
mfrTxali da seqsualurad gulubryvilo.
TiToeul pirovnebas Taviseburad ganumeorebeli
identoba, saxeli da qceviTi repertuari aqvs.
zogierT SemTxvevaSi yalibdeba mTeli rigi
sxvadasxva maxasiaTeblebisa, romelic pirovnebas
rTul cxovrebiseul situaciasTan gamklavebaSi
exmareba. qvemoT mocemulia nawyveti dia-is mqone
qalis „wamyvani~ pirovnebis angariSidan (Ma-
son, 1997, gv.44):
SegimCneviaT, rom imaze met axorcielebdes, rogorc aR- diagnozi. magaliTad, rogorc
dros atarebT internetSi, niSnulia DSM-IV-TR-Si. Tumca, vnaxeT, DSM-IV-TR-Si gansazR-
vidre „unda~ atarebdeT? me- internetze damokidebulobis, vrulia socialuri fobiis
gobrebTan internetis saSua- „internetomaniis~, Semo- kategoria. ufro miwanSewo-
lebiT saubari girCevniaT Tavazebuli diagnozis Sem- nili iqneboda, rom indi-
maTTan piradad urTierTobas? TxvevaSi gaugebaria, Tu vidisTvis, romelic zRudavs
internetze xarjavT dros, konkretulad romeli qcevaa sxva adamianebTan urTierTobas
romelsac sxva mniSvnelovan araadapturi im qcevaTa Soris, internet-urTierTobis sasar-
saqmianobas unda uTmobdeT, romelsac individi qselSi geblod, socialuri fobiis
rogoricaa gamocdebisTvis yofnis dros axorcielebs. diagnozi dagvesva da ara _
mzadeba an Zili? SeiZleba erT-erTi mkvlevris sityvebiT: „internetomaniis~. adamianebis
vTqvaT, rom Tqven damoki- „Tu zogierTi adamiani mija- mier internetis moWarbebulad
debuli (addicted) xarT inter- Wvulia internetze, mainc ra- gamoyenebis gzebi SeiZleba
netze? zea igi mijaWvuli?~ (Griffiths, warmoadgendes cnobili aSli-
ukanaskneli ramdenime wlis 1998, gv.72). lobebis simptomebs, Tumca,
manZilze „internetomaniis~ gadavxedoT im miznebs, ro- TavisTavad internetis Warbad
sakiTxs didi adgili eTmoba melsac emsaxureba individebis moxmareba ver kvalificirdeba,
popularul presaSi: es axali mier internetis gamoyeneba da rogorc aSliloba.
istoriebi qmnian (xSir Sem- mTeli rigi aqtivobebisa, rom- unda aRiniSnos, rom Cven
TxvevebSi) mozardi vaJis xats, liTac isini dakavebulni arian ar uarvyofT im faqtis arse-
romelic realuri samyaros xazze yofnisas. magaliTad, bobas, rom adamianTa mcire
adamianebTan kontaqtze uars adamianebi qselSi Sedian in- procenti internets pirov-
ambobs da chat-oTaxebisa da formaciis mosaZieblad, saTa- nuli, socialuri da profe-
MUD-is kiber-samyaroSi uCi- maSod da romantikuli an seq- siuli cxovrebisTvis saziano
639
loba da posttravmatuli stresis aSliloba.
generalizebuli SfoTviTi aSliloba qroni- Sizofreniuli aSlilobebi
kuli SfoTviT xasiaTdeba maSin, roca panikuri
aSliloba mwvave SfoTvas ukavSirdeba. fobiebs
axasiaTebs imdenad Zlieri iracionaluri SiSi, TiToeulma Cvenganma icis, rogoria depresi-
rom isini gansjis unarze zemoqmedeben. obse- uloba an SfoTvis gancda maSinac ki, rodesac
siebi arakontrolirebadi, damangreveli azrebia, umravlesobas ar gangvicdia es grZnobebi
kompulsiebi ki, aseve, arakontrolirebadi aSlilobisTvis damaxasiaTebeli simwvaviT. Si-
qcevebi. travmatulma movlenebma, rogoricaa zofrenia ki aris aSliloba, romelic nor-
gaupatiureba, an Rrma dazianeba, SeiZleba post- maluri funqcionirebisgan Tvisobrivad gan-
travmatuli stresis aSlilobis ganviTareba sxvavebul mdgomareobas gulisxmobs. Sizof-
gamoiwvios. mkvlevrebma aCvenes SfoTvis aS- reniuli aSliloba fsiqopaTologiis mwvave
lilobebs, genetikur faqtorebsa da Tavis tvinis formaa, romlis drosac dezintegrirebulia
paTologiebs Soris kavSiris arseboba. am aSli- pirovneba, darRveulia azrovneba da aRqma,
lobaTa fsiqologiur axsnebSi klasikuri ganpi- gasadavebulia emociebi. Sizofreniuli aS-
robebuloba da kognituri tendenciuroba lilobis mqone pirovnebebi swored iseTebi arian,
rogorsac yvelaze xSirad warmovidgenT xolme
moiazreba.
sigiJisa da Seuracxadobis Sesaxeb fiqris dros.
guneba-ganwyobilebis aSlilobebSi Sedis
SizofreniiT daavadebuli mravali adamia-
klinikuri depresiuli aSliloba _ fsiqopa-
nisTvis avadmyofoba cxovrebiseuli ganaCenia
Tologiis yvelaze gavrcelebuli forma da
ganTavisuflebis SesaZleblobis gareSe, ro-
bipolaruli aSliloba. depresia iwvevs guneba-
melsac isini ganmartoebulni da izolirebulni
ganwyobilebis, Semecnebisa da motivaciis cvli-
zidaven da iZulebulni arian yvelasgan moSo-
lebebs. bipolaruli depresiis mqone adamianebi
rebiT icxovron. miuxedavad imisa, rom Sizof-
ganicdian depresiisa da maniis periodebis
renia SedarebiT iSviaTia _ aSS-is mozrdili
monacvleobas. mkvlevrebma aCvenes, rom guneba-
mosaxleobis daaxloebiT 0.7%-s aReniSneba
ganwyobilebis aSlilobis genetikuri kompo-
cxovrebis romelime etapze (Kessler et al., 1994) _
nenti iseve ukavSirdeba depresiasa da manias,
es monacemi gulisxmobs, rom daaxloebiT ori
rogorc cvlilebebi Tavis tvinis funqci-
milioni adamiani itanjeba am yvelaze saidum-
onirebaSi. depresiis Teoriebi xSirad amax-
loebiT moculi da tragikuli fsiqikuri aSli-
vileben yuradRebas kognitur interpretaciaze, lobiT. fsiqiatriuli klinikebis adgilTa naxe-
romelsac adamianebi aZleven TavianT cxov- vari Sizofreniis mqone pacientebs ukaviaT, rad-
rebiseul gamocdilebas. seriozuli depresiis ganac mravali maTgani Tavisi cxovrebis umetes
maRali sixSire qalebSi, SesaZloa, dakavSi-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
suraTi
15.5
643
xTan. magaliTad, rodesac orive mSobeli daava-
reniuli aSlilobis mqone naSvilebi cdis
debulia SizofreniiT, maT SvilebSi am aSli-
pirebis biologiurma naTesavebma azrov-
lobis gamovlenis riski 46%-s udris, mTeli
nebis aSlilobis ufro maRali maCvene-
populaciis 1%-Tan SedarebiT. rodesac mxolod
beli miiRes, vidre sakontrolo SerCevis
erTi mSobelia avad, Svilebis daavadebis riski
naSvilebi cdis pirebis biologiurma
mkveTrad mcirdeba 13%-mde. aRsaniSnavia, rom
naTesavebma. Tumca, orive SerCevis naSvi-
albaToba imisa, rom identur tyupebs orives
lebTa naTesavebi ar gansxavdebodnen er-
aRmoaCndeba Sizofrenia, daaxloebiT samjer
TmaneTisgan azrovnebis aSlilobis mi-
aRemateba araidentur tyupebSi am aSlilobis
xedviT. monacemebi gvafiqrebinebs, rom ge-
gamovlenis albaTobas.
netikuri faqtori garemos faqtorze metad
mkvlevrebi gaSvilebis SemTxvevebis Seswav-
miuTiTebs imaze, Tu vis aRmoaCndeba az-
lasac mimarTaven imis saCveneblad, rom geneti-
rovnebis aSlilobebi (Kinney et al., 1997).
kuri faqtorebi mniSvnelovan zegavlenas axdens
Sizofreniis etiologiaze (Kety et al., 1994). gan-
vixiloT kvleva, romelSic fasdeboda Sizof- TiTqmis yvela naSvilebi individi dabade-
reniis mqone pacientTa biologiur da mimReb bidan mcire xnis Semdeg daaSores TavianT bio-
naTesavebSi azrovnebis aSlilobebis SemTxve- logiur ojaxs. Sesabamisad, rasac ar unda ga-
vebis sixSire. moewvia Sizofreniis mqone gaSvilebul indi-
videbSi azrovnebis aSlilobis Zalian maRali
xarisxi da SedarebiT maRali maCvenebeli maT
saidan
biologiur naTesavebSi, ver mivakuTvnebT mas
viciT garemos faqtorTa rigs.
sxvadasxva tipis monacemebi erTiandeba da
azrovnebis aSlilobebi Sizofreniis
yalibdeba Semdegi daskvnis saxiT: zogierTi
mqone pacientTa biologiur da mimReb
individi Tandayolili, memkvidreobiT miRebuli
naTesavebSi
genetikuri masalis matarebelia, romelic mas
Sizofreniis riskis winaSe ayenebs. mkvlevrebi,
am kvlevaSi Sizofreniis mqone iseTi
romelTac surT am paTologiuri genetikuri
pacientebi aarCies, romelTac aSliloba
gaSvilebis Semdeg ganuviTardaT. sakontro-
lo SerCeva Sizofreniis mqoneTa SerCevas
cxrili
15.7
Seesabameboda sqesisa da asakis mixedviT;
azrovnebis darRvevis maCveneblebi
sakontrolo SerCevaSi Semaval cdis pirebs
Sizofreniis mqone naSvileb individebSi,
ar hqondaT fsiqiatriul klinikaSi yofnis
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
maRali riski
riski
N=10-50 aranairi riski
N=90-50
suraTi
15.6
Sizofreniuli aSlilobis genetikuri riski
Sizofreniis mqone mSobelTa 100 bavSvisgan Semdgar SerCevaSi 50-dan 10%-s aqvs Sizofreniis
ganmapirobebeli genetikuri struqtura. amasTan, daaxloebiT 5%-s cxovrebis sawyis etapze, 5%-s
ki Semdgom cxovrebaSi ganuviTarda aSliloba. aRsaniSnavia, rom maRali riskis mqone cdis pirTa
40% ar daavadda SizofreniiT.
650
sakvanZo
sakiTxebi
sistema fsiqopaTologiisa da da qcevis xangrZliv da xist
fsiqologiuri aSli- specifikuri SemTxvevebis zo- paternebs, romelic auaresebs
lobebis buneba gadi tipebis Sesaxeb komunika- individis funqcionirebas.
ciis saerTo, sayovelTaod mi- disociaciuri aSlilobebi
paTologiebis Sesaxeb das-
Rebul parametrebs (common gulisxmobs pirovnuli iden-
kvna keTdeba im xarisxis
shorthand) unda uzrunvelyof- tobis, mexsierebisa da cno-
mixedviT, ra xarisxiTac
des. bierebis integralurad
pirovnebis moqmedeba Tan-
yvelaze farTod miRebul sa- funqcionirebis darRvevas.
xvdeba indikatorTa er-
To b l i o b a s , r o m e l S i c diagnostiko da saklasifika-
Sedis distresi, araadek- cio sistemas DSM-IV-TR war-
veturoba, araracionalu- moadgens. Sizofreniuli aSli-
roba, araprognozireba- DSM-IV-TR xuTRerZian mraval- lobebi
doba, araSablonuroba, ganzomilebian sistemas iyenebs,
rac exmareba fsiqikuri jan- Sizofrenia fsiqopaTo-
damkvirveblis diskomfor-
mrTelobis profesionalebs im logiis mwvave formaa, ro-
ti da socialuri normebis
fsiqologiuri, fizikuri da melic xasiaTdeba aRqmis,
standartebis darRveva.
socialuri faqtorebis gan- emociebis, qcevisa da metyve-
adreul periodSi fsi-
xilvisas, romelic SesaZloa lebis ukiduresi darRveviT.
qikurad daavadebul ada-
romelime konkretul aSli- arsebobs Sizofreniis xuTi
mianebs xSirad epyrobod-
nen, rogorc demonebiT lobas Seesabamebodes. qvetipi, esenia: dezorga-
Sepyrobilebs, an arasrul- nizebuli, katatoniuri, pa-
fasovan, adamianze dabla ranoiduli, aradife ren -
mdgom arsebebs. fsiqologiuri aSli- cirebuli da rezidualuri.
fsiqikuri daavadebisadmi lobebis ZiriTadi Sizofreniis savaraudo
Tanamedrove midgomebis tipebi mizezebi, damamtkicebeli
warmoqmna daiwyo imis gac- sabuTebi aRmoCenilia sxva-
SfoTviTi aSlilobebis xuTi
nobierebiT, rom fsiqikuri dasxva faqtorebSi, maT Soris
ZiriTadi tipi arsebobs, esenia:
aSlilobebi avadmyofobaa, aris genetikuri, Tavis tvinis
generalizebuli, panikuri,
romelic mkurnalobas sa- paTologiebi da ojaxuri
fobiuri, obsesiur-kompulsuri
Wiroebs. procesebi.
da posttravmaturi stresis
arsebobs mTeli rigi mid-
aSliloba.
gomebisa, romelic fsiqo-
guneba-ganwyobilebis aS -
paTologiis etiologias fsiqikuri daavadebis
lilobebSi moiazreba emociis
ikvlevs. daRi
biologiuri midgoma Tavis darRvevebi. yvelaze gavr-
celebul afeqtur aSlilobas fsiqologiuri aSlilobis
tvinis paTologiebze, bio-
qimiur procesebsa da gene- klinikuri depresiuli aS- mqone adamianebs xSirad iseT
tikur zegavlenaze foku- liloba warmoadgens maSin, iarliyebs awebeben, ro -
roca bipolaruli aSliloba melsac ar vxvdebiT fizi-
sakvanZo sakiTxebi
sirdeba.
fsiqologiur midgomebSi gacilebiT iSviaTia. kurad daavadebuli ada-
moiazreba fsiqodinamikuri, s u ici di y v elaz e xSir ia mianebis SemTxvevaSi.
bihevioraluri, kognituri depresiis mqone adamianebSi. miuxedavad imisa, rom fsi-
da sociokulturuli mo- biologiuri da fsiqologiuri qologiuri aSlilobebis
delebi. axsna SfoTviTi da guneba- mkurnalobas dadebiT cvli-
ganwyobilebis aSlilobebis lebebamde mivyavarT, fsi-
etiologiis sxvadasxva aspeqts qikur daavadebasTan dakav-
fsiqologiuri aSli-
ganixilavs. Sirebuli daRi cxovrebis
lobebis klasifikacia
pirovnuli aSlilobebi war- xarisxze uaryofiT gavlenas
fsiqologiuri aSlilo-
bebis saklasifikacio
moadgens aRqmis, azrovnebisa axdens.
651
DSM-IV-TR posttravmatuli stresis
ZiriTadi cnebebi etiologia aSliloba
agorafobia klinikuri depresiuli stigma (daRi)
bipolaruli aSliloba aSliloba fsiqoturi aSliloba
bodva komorbidi fsiqologiuri diagnozi
generalizebuli SfoTviTi maniakaluri epizodi fsiqopaTologiuri
aSliloba midrekileba-stresis funqcionireba
guneba-ganwyobilebis hipoTeza fobia
aSliloba nevrotuli aSliloba Seuracxadoba
daswavlili umweoba obsesiur-kompulsuri Sizofreniuli aSliloba
disociaciuri amnezia aSliloba SiSi
disociaciuri aSliloba paTofsiqologia SfoTviTi aSliloba
disociaciuri identobis panikuri aSliloba socialuri fobia
aSliloba pirovnuli aSliloba specifikuri fobiebi
halucinaciebi
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
652
652
pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
16
Terapiuli konteqsti
• miznebi da ZiriTadi Tera-
piebi • Terapevtebi da Te-
rapiuli garemo • istoriuli
da kulturuli konteqsti
fsiqodinamikuri Terapiebi
• froidis fsiqoanalizi
• neofroidianuli Terapiebi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
sdevs Tu ara gandevnili mogonebebi
adamians mTeli cxovrebis manZilze
bihevioraluri Terapia
• kontrganpirobeba • pirobiTi
ganmamtkiceblebis marTva
• socialuri daswavlis Tera-
pia • generalizaciis teq-
nikebi
kognituri Terapiebi
• kognitur-bihevioraluri
modifikacia • mcdari warmod-
genebis Secvla
fsiqologia XXI saukuneSi: Terapia
kompiuteris saukuneSi
egzistencialur-humanisturi
Terapiebi
• klientze centrirebuli
Terapia • geStalt-Terapia
jgufuri Terapiebi
• ojaxuri wyvilebisa da
ojaxis Terapia • sazogado-
ebrivi mxardaWeris jgufebi
biosamedicino Terapiebi
• fsiqoqirurgia da eleqtro-
konvulsiuri Terapia
• farmakoTerapia
ramdenad muSaobs Terapia
• Terapiis Sedegianobis Se-
faseba • mkurnalobis Sefa-
seba • prevenciis strategiebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 653
a vtobiografiaSi „mxeci~ treisi
tomsoni (1995) aRwers 25 wlian
brZolas depresiasTan. am nawyvet-
Si tomsoni aRwers Tavis adreul urTierTobas
qalTan, romelsac sxvisi rCeviT mimarTa daxma-
intensiuri muSaoba dagvWirdeboda. ori-
xuTi weli CemTvis patimrobis tolfasi
iyo.
dasawyisSi, 1977 wlis zamTarSi, masTan
yovelkvireuli seansebi Cemi stabilurobis
rebisTvis. saSualeba iyo, radgan vicodi, rom Cems
qaotur azrebs mousmendnen da seriozulad
is fsiqoTerapevti iyo. me mas amanda
aRiqvamdnen. gasul gazafxuls dawyebulma
meihiud movixsenieb. Cven erTad unda
depresiam nel-nela iklo. gazafxulisTvis
gagvetarebina Semdgomi aTi weliwadis
Tavs vgrZnobdi ukeTesad – ara bednierad,
umetesi nawili.
magram TviTmkvlelobasTan dakavSirebuli
amanda iyo saSualo asakis, masiuri,
fiqrebi aRar mawuxebda. axla vfiqrob, rom
gemovnebiT Cacmuli, gawonasworebuli qa-
Terapia realurad amuSavda.
li. misi kilo, romelic Cems gamocdil
Tumca, rodesac Zlierma krizisma gada-
smenas ar gamoparvia, maRal sazogadoebaSi
iara, seansebi deda-Svilis xangrZliv brZo-
aRzrdaze an, sul cota, samxreTul
las daemsgavsa. amandasTan SemeZlo xmis
daxvewilobaze mianiSnebda. misi ofisi at-
amaRleba, rasac ver vaxerxebdi dedasTan.
lantis feSenebelur nawilSi, baqhedSi
saxlSi arasodes vyofilvar Cem nebaze;
mdebareobda.
dedaCems imdenad esaWiroeboda simSvide
pirvel Sexvedraze SevTanxmdiT, rom
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
istoriuli da kulturuli
konteqsti
rogor gimkurnalebdnen gasul saukuneebSi,
Tu fsiqologiuri problemebi SegeqmnebodaT?
Tu evropasa, an aSS-Si icxovrebdiT, metad
mosalodneli iqneboda, rom mkurnaloba uSedego
yofiliyo, Tumca, arc gavnebdaT rames. sxva
kulturebSi fsiqologiuri aSlilobebis
mkurnaloba, Cveulebisamebr, religiur da
socialur faseulobaTa ufro farTo konteqstSi
ganixileboda da ufro adamianur mopyrobasac
imsaxurebda.
mqone pirveli pacienti miiRo. momdevno 300 unda vecadoT, rom maT umartivesi saSualebebiT
wlis manZilze sulierad daavadebul pacientebs davubrunoT saRi goneba~ (Zilboorg & Henry, 1941,
jaWvebiT abamdnen, awamebdnen da garkveuli gv. 233-324).
sazRauris fasad xalxs gasarTobadac uCveneb- amerikis SeerTebul StatebSi fsiqologiuri
dnen. droTa ganmavlobaSi beTlemis transfor- darRvevebis mqone adamianebs, maTive da sazoga-
mirebuli dasaxeleba „bedlemi~2 qaosis sino- doebis usafrTxoebis mizniT, izolaciaSi amyo-
nimad iqca, hospitalSi gamefebuli saSineli febdnen, Tumca, ar mkurnalobdnen. XIX saukunis
uwesrigobisa da pacientebisadmi araadamianuri Sua wlebSi, rodesac fsiqologiam, rogorc
mopyrobis gamo (Foucault, 1975). mecnierebis dargma, garkveuli ndoba da pativis-
fsiqologiuri problemebisadmi, rogorc cema moipova, qveyanaSi „mkurnalobis kulti~
fsiqikuri daavadebebisadmi, damokidebuleba gaCnda. im periodSi Seuracxadobas garemodan
evropaSi mxolod XVIII saukunis bolosTvis momdinare stresis Sedegad miiCnevdnen, rasac
gaCnda. 1801 wels frangi eqimi filip pineli axlad ganviTarebadi qalaqebis aurzaursa da
(Philippe Pinel) werda: „fsiqikurad daavadebuli areulobas ukavSirebdnen. Sesabamisad, sigiJes
adamianebi, romlebic ar arian damnaSaveni da socialur problemad aRiqvamdnen, romelsac
iseve esaWiroeboda „fsiqikuri higieniT~ (Men-
tal Hygiene) mkurnaloba, rogorc gadamdeb fizi-
2
badlam – inglisurad ,,bad~ _ `cudi~.
658 kur daavadebas _ fizikuri higieniT.
1900-ian wlebSi kliford birsma (Clifford Beers) Kluckhohn, 1944; Marsella, 1979). magaliTad, afrikul
dasabami misca fsiqikuri higienis moZraobas. msoflmxedvelobaSi aqcenti keTdeba TanamSrom-
droTa ganmavlobaSi fsiqikurad daavadebul lobaze, urTierTdamokidebulebaze, tomis
pacientTa SezRudvas axali sareabilitacio gadarCenaze, bunebasTan erTianobasa da jgufur
mizani gamouCnda. suliT avadmyofTa TavSesaf- pasuxismgeblobaze (Nobles, 1976). fsiqikurad daa-
rebi am socialur-politikuri moZraobis Zi- vadebuli adamianebis sazogadoebidan CamoSo-
riTad elementad iqca. maT aTavsebdnen soflad, rebiT mkurnaloba ewinaaRmdegeba mravali ara-
qalaquri cxovrebis stresisgan moSorebiT evropuli kulturis azrovnebas. mraval af-
mowyobil aseT TavSesafrebSi ara marto dacvis, rikul kulturaSi gankurneba socialur konteq-
aramed mkurnalobis mizniTac (Rothman, 1971). stSi xorcieldeba; procesSi CarTulia daava-
samwuxarod, mravali aseTi TavSesafari maleve debulis rwmena, ojaxi, samuSao da Cveuli
gadaiWeda. reabilitaciis humanuri mizani uc- garemo. Terapiis procesSi jgufuri mxardaWeris
nauri adamianebis daSorebul adgilebSi mo- gamoyenebis afrikuli praqtika daixvewa da
TavsebiT Seicvala. es uzarmazari fsiqiatriuli „qselur Terapiad~ wodebul procedurad Camo-
dawesebulebebi, arasakmarisi odenobis momsaxure yalibda, sadac mkurnalobaSi CarTulia pacien-
personaliT, mcirediT Tu gansxvavdeboda dar- tis mTliani garemocva _ naTesavebis, Tanam-
Rvevebis mqone individebisTvis gankuTvnili Sromlebisa da megobrebis CaTvliT (Lambo, 1978).
konteinerisgan (Scull, 1993). 1960-iani wlebidan bevr kulturaSi fsiqikuri da fizikuri daa-
reformatorebma aseTi TavSesafrebis winaaRmdeg vadebebis mkurnaloba religiasa da jadoqrobas
daiwyes gamosvla, sul mcire, im fsiqiatriuli ukavSirdeba. gansakuTrebuli adamianebi, ro-
pacientebis deinstitucionalizaciis sasargeb- melTac Samanebs uwodeben, gansakuTrebul mis-
lod, visac ambulatoriuli mkurnalobisa da tikur Zalas floben TavianTi daavadebuli Tana-
saTanado sazogadoebrivi mxardaWeris pirobebSi moZmeebisTvis daxmarebis gasawevad. Samanizmi
normalurad SeeZloT funqcionireba. samwuxa- uZvelesi da mZlavri spiritualuri tradiciaa,
rod, mravali deinstitucionalizebuli anu romelic TiTqmis 30 aTasi wlis manZilze
fsiqiatriuli klinikidan gawerili pacienti gamoiyeneba. Samanistur tradiciaSi tanjvasa
ver iRebs saTanado daxmarebas Tavis sacxov- da avadmyofobas uZlurebis Sedegad miiCneven.
rebel adgilze. magaliTad, gamokvlevebma aCvena, kulturuli rwmenis es sistema bedisweris, an
rom seriozuli fsiqikuri daavadebis mqone 438 iRblis im uxilavi Zalebis personalizacias
individidan 24% usaxlkaro iyo (Kuno et al., 2000). axdens, romelic zemoqmedebs individis cxov-
rebaze da problemebs uqmnis mas. aseTi perso-
nalizacia borot Zalebze uSualo zemoqmedebis
kulturuli simboloebi da gankurnebis
da savaraudo saswaulmoqmedi mkurnalis mxridan
rituali
daxmarebis saSualebas iZleva (Middleton, 1967).
fsiqologiuri aSlilobebis mkurnalobis xSirad paTologiuri mdgomareoba, romelsac
istoriuli tendenciebis mimoxilva dasavluri daavadebuli adamianis Sepyrobilobis Sedegad
mosazrebebiTa da praqtikebiT Semoifargleboda, miiCneven, mkurnali Samanis Terapiuli CareviT
romelic xazs usvams individis unikalurobas, icvleba. Zrwolvis gamosawvevad da cnobierebis
damoukideblobas da warmatebasa Tu warumateb- mdgomareobis Sesacvlelad dolebze dakvra,
Terapiuli konteqsti
sizmris analizi
fsiqoanalitikosebs miaCniaT, rom sizmari
pacientis aracnobieri motivebis Sesaxeb infor-
maciis mniSvnelovan wyaros warmoadgens. ro-
wevs taxtze, SeZlebisdagvarad aTavisuflebs desac adamians sZinavs, superego SedarebiT nak-
gonebas da uwyvetad aRwers sakuTar azrebs, lebad akontrolebs ididan momdinare miuRebel
survilebs, fizikur SegrZnebebsa da warmodge- impulsebs, amitom motivebi, romelTa gamoxatvac
nebs. pacients sTxoven, rom aRweros TavSi mo- ver xerxdeba cxadSi, SeiZleba sizmris saxiT
suli nebismieri azri Tu grZnoba, ganurCevlad gamovlindes. fsiqoanalizis mixedviT, sizmars
imisa, Tu ramdenad mniSvnelovnad eCveneba is ori saxis Sinaarsi aqvs: manifesturi, anu xi-
mas. luli Sinaarsi, romelic gaRviZebis Semdeg
froids miaCnda, rom asociaciebi ganpiro- axsovs adamians da latenturi, anu faruli
bebulia da ar aris SemTxveviTi. analitikosis Sinaarsi _ realuri motivebi, romlebic gamov-
amocanaa, Tvali gaadevnos maT da ubralo lenas cdiloben, Tumca, imdenad mtkivneuli
sityvebis miRma nagulisxmevi realuri mniSvne- da miuRebelia, rom damaxinjebulad, simbo-
lobebi dainaxos. pacients Zlieri grZnobebis loebis saxiT gamoixateba. Terapevti am da-
gamoxatvis saSualeba eZleva, romelic, rogorc faruli motivebis gamovlenas sizmris analiziT
wesi, avtoritetul figurebzea mimarTuli da cdilobs; es aris Terapiuli meTodi, romelic
romelic gandevnil iqna dasjis, an samagieros gulisxmobs pirovnebis sizmris Sinaarsis gar-
mizRvis SiSiT. nebismier emociur ganmuxtvas, Cevas da miznad isaxavs safuZvlad mdebare an
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
romelic xdeba Terapiul garemoSi aman sxva damaxinjebuli motivebis, mniSvnelovani cxov-
procesis Sedegad, kaTarzisi ewodeba. rebiseuli gamocdilebisa da survilebis simbo-
luri mniSvnelobebis gamovlenas.
winaaRmdegoba Tavisufali asociacia (Free association) – Tera-
fsiqoanalitikosi gansakuTrebul mniSvne- piuli meTodi, rodesac pacienti uwyvetad,
gaazrebis gareSe saubrobs sakuTar azrebze,
lobas aniWebs sakiTxebs, romelTa ganxilvac
survilebze, fizikur SegrZnebebsa da war-
ar surs pacients. Tavisufali asociaciebis modgenebze.
dros garkveul momentSi pacienti avlens
kaTarzisi (Catharsis) – Zlieri, magram, rogorc
winaaRmdegobas, anu mas ar surs, an ar SeuZlia wesi, gandevnili emociebis gamoxatvis procesi.
garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamoc-
winaaRmdegoba (Resistance) – fsiqoanalizis
dilebaze saubari. aseT winaaRmdegobas aracno- msvlelobisas pacients ar surs, an ar SeuZlia
biersa da cnobiers Soris barierad miiCneven. garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamoc-
es masala (anu masala, romelsac barieri akavebs dilebaze saubari.
da ar amodis Tavisuflad asociacirebis dros) sizmrebis analizi (Dream analysis) – sizmrebis
xSirad individis seqsualur cxovrebas (aq Sedis fsiqoanalituri interpretacia, riTac xdeba
yvelaferi, rac mas siamovnebas aniWebs) an pacientis aracnobieri motivebisa da kon-
662 mSoblebisadmi mtrul, ganawyenebul damoki- fliqtebis wvdoma.
gadatana da kontrgadatana
fsiqoanalituri Terapiis intensiuri kursis
neofroidianuli Terapiebi
dros pacients, rogorc wesi, Terapevtis mimarT froidis mimdevrebma SeinarCunes misi mravali
emociuri reaqcia uyalibdeba. xSirad xdeba ZiriTadi idea, Tumca, zogierTma principma da
Terapevtis identificireba warsulSi gadata- praqtikulma meTodma modificieba ganicada.
nili emociuri konfliqtis centralur figu- zogadad, neofroidistebi, froidTan SedarebiT,
rasTan _ umeteswilad, mSobelTan, an seqsualur ufro met aqcents akeTeben: (1) pacientis awmyo
partniorTan. am emociur reaqcias gadatana, anu socialur garemoze (da naklebad fokusirdebian
transferi ewodeba. gavixsenoT nawyveti treisi warsulze); (2) cxovrebiseuli gamocdilebis
tomsonisa da misi Terapevtis, amandas urTier- mimdinare gavlenaze (da ara mxolod bavSvobis
Tobis Sesaxeb _ is naTlad axdenda mis iden- konfliqtebze); (3) socialuri motivaciis
tificirebas dedasTan („dedaCemi amandam Caa- rolsa da pirovnebaTSoris sasiyvarulo ur-
nacvla...~). gadatanas ewodeba dadebiTi, rodesac TierTobebze (da naklebad fokusirdebian bio-
Terapevti siyvarulis, an aRtacebis obieqti logiur instinqtebsa da egoistur moTxov-
xdeba; gadatana aris uaryofiTi, rodesac igi nilebebze); (4) egos funqcionirebis mniS-
mtruli damokidebulebis, an Suris obieqtad vnelovnebaze da me-koncefciis ganviTarebaze
iqceva. xSirad xdeba, rom pacientis damoki- (da nakleb yuradRebas aqceven idsa da super-
debuleba ambivalenturia da dadebiTi da egos Soris konfliqts).
uaryofiTi emociebis nazavs warmoadgens. gada- me-14 TavSi vaxseneT ori cnobili neofro-
tanasTan gamklaveba rTuli amocanaa analiti- idisti _ karl gustav iungi da alfred adleri.
kosisTvis, Tundac, pacientis emociuri mowyvla- SedarebiT Tanamedrove fsiqodinamikur neo-
dobis gamo. miuxedavad amisa, es aris mkur- froidianul mosazrebebzec rom Segveqmnas war-
nalobis arsebiTi da mniSvnelovani nawili. modgena, gavecnoT hari stek salivanis, melani
warsulis gamocdilebasa da damokidebulebebSi kleinisa da hainc kohutis Sromebs (froidis
realuri wyaros moZiebiTa da gacnobierebiT, wris sxva wevrebis Sesaxeb ix. Ruitenbeek, 1973).
Terapevti pacients masze gadatanili grZnobebis hari stek salivans (Harry Stack Sullivan, 1953)
interpretirebaSi exmareba (Henry et al., 1994).
miaCnia, rom froidis Teoriasa da TerapiaSi ar
aris gaTvaliswinebuli socialuri urTier-
pacientze Terapevtis reaqciaSic CarTulia
Tobebis roli da miRebis, pativiscemisa da
piradi grZnobebi. kontrgadatana, anu kontr-
siyvarulis moTxovnilebebi. misi azriT, fsi-
transferi Seexeba imas, Tu ra xdeba, rodesac
qikuri aSlilobebi moicavs ara marto trav-
Terapevts moswons, an ar moswons pacienti,
matul intrafsiqikur procesebs, aramed _ prob-
radgan pacienti mis cxovrebaSi mniSvnelovani
lemur interpersonalur urTierTobebsa da
figuris msgavsad aRiqmeba. kontrgadatanis
Zlier socialur zewolasac ki. patara bavSvs
damuSavebisas Terapevti SeiZleba sakuTari
usafrTxoebis grZnoba da sxvebis mxridan zrunva
aracnobieri mamoZravebeli Zalebis gacnob-
da siTbo esaWiroeba. SfoTva da sxva fsiqikuri
ierebamde mivides. igi pacientis „cocxal sar-
daavadebebi mSoblebTan da mniSvnelovan
fsiqodinamikuri Terapiebi
1969 wlis 22 seqtembers, Crdi- rapiis mniSvnelovan mizans am magram SeinarCuna Sinaarsi (John-
loeT kaliforniaSi, rva wlis gandevnil mogonebebiTan mimar- son et al., 1993). fsiqoTerapevtebma,
suzan neisoni gauCinarda. amave TebaSi kaTarzisis miRweva war- romelTac sjeraT gandevnili
wlis dekemberSi ipoves misi moadgens. mogonebebis, fsiqoTerapiis me-
gvami. oci wlis manZilze aravin magram gandevnili mogonebebi qanizmebis saSualebiT, SeiZleba
icoda, vin mokla igi. 1989 wels yovelTvis ar rCeba Terapevtis isini Caunergon kidec pacients
mxaris gamomZieblebs suzanis kabinetSi. ukanaskneli wlebis ( de Rivera, 2000; Sarbin, 1997) .
megobari eilin franklin-lips- manZilze masmediaSi intensiurad magaliTad, mkvlevrebma Seiswav-
keri daukavSirda. eilinma saubroben gandevnili mogonebebis les qalebi, romlebmac, saboloo
uTxra maT, rom fsiqoTerapiis STambeWdavi gacnobierebis Sem- jamSi, uari Tqves sakuTar bral-
daxmarebiT, man aRidgina didi Txvevebze. drois xangrZlivi debebze da aRiares, rom aravis
xnis win gandevnili, daviwyebu- periodis gasvlis Semdeg indivi- gauupatiurebia bavSvobaSi. es
li saSineli mogonebebi imis debi moulodnelad detalurad qalebi mixvdnen, rom maTi „mo-
Sesaxeb, Tu ra SeemTxva suzans. ixseneben SemaZrwunebel movle- gonebebi~ gaupatiurebis Sesaxeb
1990 wlis Semodgomaze eilinma nebs, rogoricaa mkvlelobebi, an ararealuri iyo. es gamokvlevebi
daadastura, rom oci wlis win bavSobaSi gadatanili seqsua- adasturebs, rom Terapevtebi
man sakuTari TvaliT naxa, rogor luri Zaladoba. SesaZlebelia, xSirad ubiZgeben pacientebs aseTi
gaaupatiura suzani misma mamam, rom es yvelaferi marTali iyos? mogonebebis aRmoCenisken da
jorj franklinma da Semdeg me-8 TavSi ganxiluli mowmeTa sityvier waxalisebas ar iSu-
sikvdilamde rogor urtya qvis mexsierebis kvleva skepticizmis reben, rodesac „mogoneba~ gamom-
keti (Marcus, 1980, Workman, 1990). safuZvels iZleva (Loftus, 1993; zeurdeba (de Rivera, 1997). aseTi
SemTxvevebi afiqrebinebs klini-
eilinma isic Tqva, rom mama mok- Loftus & Ketcham, 1994, Lynn & Payne,
cistebs, rom Seswavlil unda
vliT daemuqra, Tu vinmes uam- 1997). xsenebuli kvlevidan SegviZ-
iqnes Terapiis procesSi CarTuli
bobda nanaxis Sesaxeb. es Cveneba lia gavixsenoT, rom adamianebi
socialuri Zalebi, raTa gaar-
sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, WeSmarit mogonebebad miiCnevdnen
kvion, Tu rogor xorcieldeba
rom jorj franklini damnaSa- xelovnuri wyarodan miRebul
Terapevtis Teoria pacientis
ved ecnoT damamZimebel viTare- informacias. es maSinac xdeboda,
realobaSi (Lynn et al., 1997).
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
rapias miznis misaRwevad xSirad drois xan- problemebis farTo speqtrze, sadac Sedis
grZlivi periodi sWirdeba. Tumca, xSirad ada- fobiebi, kompulsiebi (akviatebebi), depresia,
mianebi iseTi aSlilobebiT itanjebian, rome- damRupveli miswrafebebi (magaliTad, alkoho-
lic gacilebiT swraf gankurnebas saWiroebs. lizmi, an narkotikebi), agresia da delikventuri
bihevioraluri Terapia, romelsac axla ganvi- qcevebi. zogadad, bihevioraluri Terapia spe-
xilavT, simptomebisgan swafad gaTavisuflebis cifikur problemebTan ukeT muSaobs, vidre
SesaZleblobas iZleva. zogadi xasiaTis pirovnul problemebTan: fobi-
is SemTxvevaSi is gacilebiT efeqturi iqneba,
vidre _ zogadi, usagno SfoTvisas.
Sejameba Terapiebi warmoiqmna ganpirobebulobisa da
daswavlis Teoriidan, romelic pragmatuli,
fsiqodinamikuri Terapiebi zigmund froidis
aracnobieri konfliqtisa da gandevnis Teo-
qceviTi Terapia (Behavior therapy) – ixileT
riidan iReben saTaves. Terapevtebi pacientTan qcevis modifikacia.
kaTarzisis misaRwevad da fsiqikuri energiis
qcevis modifikacia (Behavior modification) – das-
gamosaTavisufleblad sxvadasxva teqnikebs wavlis principebis meToduri gamoyeneba sa-
iyeneben, maT Soris Tavisufal asociaciebs, surveli qcevis sixSiris gazrdis an arasa-
666 sizmrebis analizs da gadatanis interpretacias. sruveli qcevis sixSiris Semcirebis mizniT.
empiriuli kvlevis tradiciebzea dafuZnebuli. Cover Jones, 1924) aCvena, rom pirobiTi refleqsis
yvela cocxali organizmis umTavresi amocanaa, gamomuSavebiT, anu ganpirobebiT SesaZlebelia
daiswavlos aqtualur socialur da fizikur SiSis gadaCveva4 (qvemoT mocemuli magaliTi
garemos moTxovnebTan adaptaciis xerxebi. Tu SevadaroT patara albertis magaliTs me-7
organizmma ver daiswavla problemebis efeqtu- Tavidan).
rad daZleva, misi araadapturi reaqciebis
misi pacienti 3 wlis biWuna iyo, saxe-
koregireba SesaZlebelia daswavlis (an xelaxa-
lad piteri, romelsac gaurkveveli mize-
li daswavlis) principebze dafuZnebuli Terapi-
ziT eSinoda kurdRlebis. Terapia moi-
iT. samizne qceva ar ganixileba raime safuZvlad
cavda oTaxis erT mxares piteris gamok-
mdebare procesis simptomad. simptomi Tavad
vebas, meore mxares ki kurdReli iyo mo-
aris problema. fsiqodinamikosi Terapevtebis
Tavsebuli. mTeli rigi seansebis gan-
prognozis mixedviT, mxolod garegani qcevis
mavlobaSi kurdRels TandaTanobiT uax-
koregirebiT, realuri Sinagani problemis gamov-
lovebdnen mas. sabolood, SiSi gaqra da
lenis gareSe, mxolod simptomis Canacvlebamde
piteri Tavisuflad TamaSobda kurdRel-
mivalT, anu Tavs iCens axali fizikuri Tu
Tan.
fsiqologiuri problema. Tumca, gamokvlevebi
aCvenebs, rom bihevioraluri TerapiiT paTo- qover jonsis Semdeg bihevioristi Terapevtebi
logiuri qcevis aRkveTis Semdeg aRar xdeba kontrganpirobebis sxvadasxva teqnikebs _
axali simptomebiT misi Canacvleba (Kazdin, 1982; sistematur desensitizacias, imploziur5 Tera-
Wolpe, 1986). „piriqiT, samizne simptomebis gaqro- pias, situaciaSi daZirvas6 da aversiul7 Terapias
bis Semdeg pacientebi xSirad aRniSnavdnen, rom _ iyeneben.
sxva, naklebad mniSvnelovani simptomebic gaqra~
(Sloane et al., 1975, gv. 219).
sistematuri desensitizacia da sxva
axla ganvixiloT bihevioraluri Terapiis
eqspoziciuri Terapiebi
sxvadasxva formebi, romelTac Sveba moaqvT
daavadebuli adamianebisTvis. nervuli sistema erTdroulad ver iqneba
modunebulic (anu relaqsirebuli) da agzne-
bulic, radgan SeuZlebelia urTierTsapiris-
kontrganpirobeba piro procesebis erTdroulad aqtivireba. es
ratom SfoTavs zogierTi adamiani iseT uw- martivi debuleba centraluria reciprokuli
yinar gamRizianebelTan (anu stimulTan) Sex- (urTierT) Sekavebis TeoriisTvis, romelic
vedrisas, rogoricaa oboba, araSxamiani gveli, samxreT afrikelma fsiqiatrma jozef volpem
an socialuri kontaqti? bihevioraluri axsna SemogvTavaza (Joseph Wolpe, 1958, 1973). avtori mas
aseTia: SfoTva warmoiqmneba ganpirobebis mar- SiSebisa da fobiebis samkurnalod iyenebda.
tivi principebis mixedviT, romelic me-7 da me- volpe Tavis pacientebs kunTebis modunebas da
15 TavSi ganvixileT. Zlieri emociuri reaqciebi, Semdeg maTTvis SiSis momgvreli situaciis
romelic „yovelgvari mizezis gareSe~ angrevs warmosaxvas aswavlida. isini amas TandaTanobiT,
pirovnebis cxovrebas, xSirad ganpirobebulia anu gradualurad akeTebdnen _ Soreuli aso-
bihevioraluri Terapia
qcevaSi miRweuli cvlilebebi droTa ganmav- maT Soris sakuTari Tavisadmi wamaxalisebel
lobaSi, Terapiis dasrulebis Semdeg SeiZleba gamonaTqvamebs.
daikargos. am TandaTanobiTi danakargis Tavidan magaliTad, bihevioristma Terapevtebma Tan-
asacileblad miRebuli praqtikaa generalizaciis daTanobiTi Semcirebis meTodi 7 wlis biWu-
teqnikebis SemuSaveba da maTi Terapiul pro- nasTan muSaobisas gamoiyenebs, romelic xSirad
cedurebSi CarTva. es teqnikebi mowodebulia, paravda nivTebs Tanaklaselebs (Rosen & Rosen,
1983). biWs sjidnen, Tu Semowmebis Sedegad masTan
socialuri daswavlis Terapia
raTa maqsimalurad miuaxlovon erTmaneTs Tera-
sxva bavSvebis nivTebs poulobdnen, an „qulebiT~
piuli garemosa da realuri cxovrebis samizne
ajildovebdnen (romelTa gadacvlac SesaZle-
qceva, ganmamtkiceblebi, modelebi da stimulis
beli iyo iseT sasiamovno ganmamtkiceblebze,
moTxovnebi. magaliTad, klientebs aswavlian
rogoricaa damatebiTi dasveneba), Tu mas aseTi
qcevebs, romelic mis Cveul garemoSic gan-
nivTebi ar hqonda. dasawyisSi 15 wuTSi erTxel
mtkicdeba, iqneba es Tavazianobis gamoCena Tu
amowmebdnen. droTa ganmavlobaSi SemowmebaTa
windaxeduleba. waxaliseba eZlevaT parcialuri
ricxvi TandaTanobiT Seamcires da biWis Semow-
(nawilobrivi) ganmtkicebis ganrigiT, raTa miRe- mebebs Soris intervali 2 saaTamde gazardes,
buli Sedegi realur situaciebSic SenarCundes, sabolood ki, sruliad Sewyvites. mas Semdegac
sadac ganmtkiceba yovelTvis ar mosdevs qcevas. ki, rac sruliad Sewyvites ganmamtkiceblebiT
TandaTanobiT amcireben sagrZnobi garegani uSualo manipulacia, biWs aRaraferi mouparavs.
gamtkicebis molodins da, amasTan, aCveven soci- kognituri Terapiebis ganxilvamde, erTi
alur miRebasa da SedarebiT bunebriv Sedegebs, wuTiT SexedeT cxrils 16.2, dafiqrdiT da 675
gaiazreT, ra arsebiTi gansxvavebaa Cven mier fiqroben da rogor (kognituri procesi) fiq-
ganxilul or fsiqoTerapiul mimdinareobas _ roben adamianebi. kognituri Terapia sxvadasxva-
fsiqoanalitursa da bihevioralurs _ Soris. gvari SemecnebiTi procesebis cvlilebebsa da
kognituri gadastruqturebis sxvadasxva meTo-
debis swavlebaze fokusirdeba. am midgomis
Sejameba zogierTi nairsaxeoba me-13 TavSi ganvixileT,
rogorc stresTan gamklavebisa da janmrTelobis
adapturi qcevis sixSiris gasazrdelad da
gaumjobesebis saSualebebi. am qveTavSi aRvwerT
araadapturi qcevis sixSiris Sesamcireblad
kognituri Terapiis or ZiriTad formas: kogni-
bihevioraluri Terapia daswavlis principebs
tur bihevioralur modifikacias (sakuTari Tavis
iyenebs. kontrganpirobebis meTodebSi Sedis
rwmenis, anu TviTefeqturobis gamomuSavebis
sistematuri desensitizacia, implozia da daZ-
CaTvliT) da mcdari warmodgenebis sistemebis
irva. TiToeuli Terapiuli meTodis arsebiTi
Secvlas (depresiis kognituri Terapiisa da
nawilia eqspozicia, anu stimulis wardgena.
racionalur-emociuri Terapiis CaTvliT). Y
aversiuli Terapiisas xdeba aversiuli sti-
mulisa da arasasurveli qcevis Sewyvileba.
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTvisas, samizne kognitur-bihevioraluri
qcevis gasaZliereblad, an Sesasusteblad, modifikacia
dadebiTi ganmtkiceba da Caqrobis strategia
gamoiyeneba. socialuri daswavlis Terapiis Cven is varT, rasac STavagonebT sakuTar
gamoyenebis erT-erTi mimarTulebaa fobiebis Tavs, rom unda viyoT da vakeTebT imas, rac
moxsna; individebs SiSis daZleva modelis gvgonia, rom unda vakeToT. es aris kongitur-
mibaZviT SeuZliaT. Terapevtebi socialuri bihevioraluri midifikaciis sawyisi piroba.
daswavlis teqnikebs socialuri unar-Cvevebis am Terapiul midgomaSi gaerTianebulia, erTi
SemuSavebis mizniTac iyeneben. mxriv, motivaciasa da qcevaze azrebisa da gan-
wyobebis gavlenis kognituri aqcenti da, meore
mxriv, qcevis modifikaciisas pirobiTi gan-
mtkicebis bihevioraluri aqcenti. arasasurveli,
kognituri Terapiebi miuRebeli qcevis paternebi modificirdeba
kognituri gadastruqturebis gziT _ sakuTar
Tavze uaryofiTi gamonaTqvamebis SecvliT
kognituri TerapiiT cdiloben problemuri
konstruqciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
uaresi Tanmxlebi movlenaa misTvis damaxasia- irgvliv yvelaferi ufro sasiamovno unda iyos.
Tebeli uaryofiTi grZnobebiT cxovrebis auci- racionalur-emociuri TerapiiT momuSave
lebloba da apaTiuroba. sakuTari uaryofiTi praqtikosi aswavlis klients, Tu rogor unda
guneba-ganwyobilebis Sesaxeb akviatebuli azrebi gadaastruqturos yvela „saWiroa~, „valdebuli
mexsierebaSi acocxlebs yvelafers, rac ki xar~ da „ase unda iyos~, romelic mis qcevas
odesme cudi momxdara cxovrebaSi, rac, Tavis akontrolebs da ar aZlevs sakuTari survili-
mxriv, kidev ufro amwvavebs daTrgunulobis samebr cxovrebis saSualebas. Terapevtis
gancdas. depresiuli adamianebi samyaros dep- amocanaa, daanaxos klients, rom emociuri reaq-
resiis Savi saTvaliT uyureben _ kritikas xe- cia, romelic Tan sdevs nebismier movlenas,
daven iq, sadac ar aris; Seqebas sarkazmad aRiq- sinamdvileSi am movlenis Sesaxeb klientisTvis
vamen, rac kidev erTi „mizezia~ imisTvis, rom ucnobi warmodgenebis arsebobis Sedegia. amiT
Terapevti klientis Caketil cnobierebaSi
racionalur-emociuri Terapia (reT) (Rational- SeWras cdilobs. magaliTad, sqesobrivi aqtis
emotive therapy – RET) – pirovnebis Secvlis yov- dros orgazmis ararseboba (movlena) iwvevs
lismomcveli sistema, romelic im iracio-
daTrgunulobisa da TviTgakicxvis emociur
naluri azrebis transformacias efuZneba,
romelic iwvevs arasasurvel, Zlieri emociuri reaqcias. emociuri reaqciis gamomwvevi warmod-
muxtis mqone iseT reaqciebs, rogoricaa Zlieri genebi daaxloebiT aseTia: „ar vvargivar seq-
678 SfoTva. sualuri cxovrebisTvis, albaT, impotenti var,
radgan ise ver moviqeci, rogorc unda mov- luri krizisebisTvis _ ase fiqroben adamianis
qceuliyavi~. Terapiis dros es (da sxva) warmod- bunebisadmi humanisturi da egzistencialuri
genebi Riad ganixileba racionaluri konfron- midgomis momxreebi. es mosazrebebi gaerTianda
taciiTa da momxdari movlenis iseTi sxva Terapiis ganzogadebul saxeobaSi, romelic
mizezebis garCeviT, rogoricaa: gadaRla, alko- mimarTulia yvela adamianisTvis saerTo, yofie-
holis zemoqmedeba, mcdari warmodgenebi sqesob- rebis ZiriTad problemebze.
rivi aqtis msvlelobaze, anda mocemul dros, rogorc me-14 TavSi vnaxeT, humanisturi
an am konkretul partniorTan urTierTobis Teoriebis birTvs mTliani pirovnebis cneba
damyarebis survilis arqona. konfrontaciis warmoadgens, romelic mudmivi cvlilebisa da
teqnikas Terapiuli zemoqmedebis sxva formebi Camoyalibebis procesSi imyofeba. miuxedavad
mohyveba, romliTac xdeba dogmaturi, iracio- imisa, rom garemo da memkvidreobiToba garkveul
naluri azrovnebis Canacvleba racionaluri, SezRudvebs awesebs, adamianebi Tavad irCeven,
situaciurad ganpirobebuli ideebiT. rani iyvnen; amisaTvis qmnian faseulobaTa
racionalur-emociuri Terapia mimarTulia sistemebs da sakuTar gadawyvetilebebSi axor-
individisTvis sakuTari Rirebulebisa da poten- cieleben maT. Tumca, arCevanis Tavisuflebas
cialis SegrZnebis gaZlierebaze, romlis rea- pasuxismgeblobac axlavs Tan. vinaidan adamianebi
lizeba mas Semdeg gaxdeba SesaZlebeli, rac bolomde mainc ver acnobiereben TavianTi qcevis
igi Tavs daaRwevs pirovnuli zrdis damab- yvela SesaZlo Sedegs, SfoTva da sasowarkveTa
rkolebel mcdar warmodgenaTa sistemas. am euflebaT. maT danaSaulis gancdac stanjavT,
TvalsazrisiT, mas bevri aqvs saerTo humanistur sakuTari potencialis srulad realizebis
TerapiebTan, romelTac axla ganvixilavT. SesaZleblobebis xelidan gaSvebis gamo. egzis-
tencialuri fsiqologiis klinikisTvis gankuT-
vnili axali versia, romelic aerTianebs mis
Sejameba mravalferovan Temebsa da midgomebs, efuZneba
mosazrebas, rom Tanamedrove cxovrebis damab-
kognituri Terapiebis msvlelobisas adamiane-
neveli realoba adamianisTvis damaxasiaTebel
bis tanjvisgan gaTavisuflebas imis SecvliT
ori ZiriTadi saxis daavadebas aZlevs dasabams.
cdiloben, Tu ras da rogor fiqroben isini
depresiuli da obsesiuri sindromebi realo-
cxovrebiseul movlenebze. kognitur- bihevio-
bidan wasvlas asaxavs, sociopaTuri da narcisi-
raluri modifikaciisas icvleba arasasurveli
stuli sindromebi ki _ am realobis eqspluata-
qcevis paternebi; amisaTvis sakuTari Tavis Se-
cias (Schneider & May, 1995).
saxeb uaryofiT gamonaTqvamebs cvlian konstruq-
fsiqoTerapevtebi, romlebic praqtikaSi iye-
ciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT. depresiis kog-
neben adamianis bunebis zogadi Teoriis princi-
egsistencialur-humanisturi Terapiebi
nituri Terapiisas aRkveTen avtomatur azrebs,
pebs, exmarebian klientebs, gansazRvron sakuTari
cvlian klientis azrebis Cveul nakads da mim-
Tavisufleba, ganicadon da daafason yvela maTi
dinare movlenebis mizezebis axsnis Cveul pater-
arsebuli, moqmedi me da mimdinare momentis,
nebs. racionalur-emociuri Terapia xels uwyobs
imwuTieri gaelvebis simdidre da mraval-
klients cnobierebaSi barierebis daZlevasa da
ferovneba; SeZlon sakuTari individualurobis
sakuTari survilebiT cxovrebis dawyebaSi.
damkvidreba da gamonaxon sakuTari potencialis
srulad realizebis (TviTaqtualizaciis) gzebi.
egzistencialur midgomaSi mniSvnelovania
egzistencialur- mimdinare cxovrebiseuli situacia, romelic
humanisturi Terapiebi pirovnebas gamocdilebaSi eZleva.
egzistencialur-humanisturma filosofiam,
aseve, dasabami misca moZraobas adamianis poten-
yoveldRiuri cxovrebis problemebi, Sinaar- cialis ganviTarebisTvis, romelic amerikis
siani adamianuri urTierTobebis arqona da iseTi SeerTebul StatebSi Camoyalibda XX saukunis
mniSvnelovani miznebis ararseboba, romel- 60-iani wlebis bolos. am moZraobaSi saSualo
TaTvisac Rirs brZola _ tipuria egzistencia- adamianis potencialis ganviTarebis meTodebi 679
fsiqologia XXI saukuneSi
egsistencialur-humanisturi Terapiebi
sakuTari SesaZleblobis realizaciisken, raTa Terapevtis amocana ZiriTadad isaa, rom klients
gaZlierdes da gaumjobesdes~ (1959, gv. 196). jansaR daxmareba gauwios im dabrkolebebis gadalax-
ganviTarebas araswori daswavlis paternebi vaSi, romelic zRudavs bunebrivad dadebiTi
abrkolebs; amasTan, pirovneba eTanxmeba sxvebis midrekilebebis gamovlenas. ZiriTadi Terapiuli
mier mis mimarT gamoTqmul Sefasebebs nacvlad strategiaa klientis grZnobebis danaxva, miReba
imisa, rom mousminos da miendos sakuTar gonebasa da gageba, rac upirobo keTilganwyobis _
da sxeuls. konfliqti, bunebrivad dadebiT me-s gankiTxvis gareSe miRebisa da pativiscemis _
xatsa da Tavsmoxveul uaryofiT kritikas Soris, atmosferoSi xdeba. Terapevtic Tavisuflad
SfoTvasa da ubedurebis gancdas badebs. es gamoxatavs klientTan sakuTar azrebsa da
konfliqti, anu Seusabamoba SeiZleba cno- grZnobebs. aseTi gulwrfelad gaxnili situa-
bierebis farglebs miRma mimdinareobdes, amitom
adamiani Tavs ubedurad da gaufasurebulad klientze centrirebuli Terapia (Client centered
grZnobs, Tumca, ar icis, ratom. therapy) – mkurnalobisadmi humanisturi midgoma,
romelic xazs usvams pirovnebis jansaR fsiqo-
rojersianuli Terapiis amocanaa iseTi Tera-
logiur zrdas; efuZneba mosazrebas, rom yvela
piuli garemos Seqmna, romelic klients saSua- adamiani xasiaTdeba TviTaqtualizaciis um-
lebas aZlevs, naxos, Tu rogor unda moiqces Tavresi tendenciiT.
681
ciis gansamtkiceblad Terapevti cdilobs, rom daumTavrebeli saqmeebis arseboba, romlebic
Tavadac ganimsWvalos klientis grZnobebiT. mas axal urTierTobebSi gadaaqvs da romelTa
aseTi empaTiisTvis saWiroa, rom Terapevti damTavreba aucilebelia pirovnuli zrdis
klients epyrobodes, rogorc pativsacem, qmediT- gasagrZeleblad. geStalt-Terapiis fuZemdebeli
unarian pirovnebas, romelic ki ar unda gani- _ fric perlzi (Fritz Perlz, 1969) Tavis klientebs
kiTxos an Seafasos, aramed romelsac unda konfliqtebTan dakavSirebuli fantaziebisa da
daexmaros sakuTari individualobis aRmoCenaSi Zlieri grZnobebis gaTamaSebas sTxovda. isini
(Meador & Rogers, 1979). aseve, aRadgendnen sakuTar sizmrebs, romelTac
Terapevtis damokidebuleba da emociuri perlzi maTi pirovnebis aracnobierSi gandevnil
stili klientis waxalisebis saSualebaa, raTa nawilad miiCnevda. perlzi ambobda: „Cven
man kidev erTxel gadaxedos pirovnuli xelaxla unda vaRiaroT da Cvenad miviRoT
konfliqtis WeSmarit wyaroebs da gaTavisufldes sakuTari pirovnebis es proecirebuli, danawev-
gavlenisgan, romelic TviTaqtualizacias rebuli nawilebi da Cvenad unda miviRoT is
abrkolebs. Tu Terapevtebi, romlebic sxva dafaruli potenciali, romelic sizmarSi iCens
TerapiebiT muSaoben, mosmenilis interpretacias Tavs~ (1969, gv. 67).
axdenen, pasuxebs, an miTiTebebs iZlevian, geStalt-Terapiuli Sexvedrebis dros xdeba
Terapevti, romelic klientze centrirebuli monawileTa waxaliseba, rom aRadginon kontaqti
TerapiiT muSaobs, mxardamWeri da monawile TavianT „WeSmarit Sinagan xmebTan~ (Hatcher &
msmenelia, romelic msjelobs da xandaxan Himelstein, 1996). geStalt-Terapiis erT-erT
formas ucvlis klientis SefasebiT gamonaTqva- yvelaze cnobil meTods carieli skamis teqnika
mebsa da gamoxatul grZnobebs. klientze cen- ewodeba: Terapevti klientTan axlos dgams
trirebuli Terapia cdilobs, rom aradireqti- cariel skams. klientma unda warmoidginos,
uli iyos _ is mxolod exmareba klients sakuTar rom skamze moTavsebulia romelime grZnoba,
TavSi garkvevasa da sakuTari me-s miRebaSi. pirovneba, obieqti an situacia. igi „esaubreba~
rojerss miaCnda, rom, Tu adamianebs sxvebTan skamze „mjdoms~. magaliTad, klientma SeiZleba
Tavisuflad urTierTobisa da sakuTari Tavis warmoidginos, rom skamze misi deda, an mama
miRebis SesaZleblobas mivcemT, maT Tavad zis; is maT mimarT gamoxatavs grZnobebs, romel-
SeeZlebaT sakuTari fsiqologiuri sijansaRis Tac sxvagvarad ar gamoxatavda. Semdeg klientma
aRdgena. am optimisturma mosazrebam da Te- SeiZleba warmoidginos, rom axla es grZnobebi
rapevtis, rogorc mzrunveli eqspertis, da „sxedan~ skamze da maT „gaesaubros~ imis Sesaxeb,
klientis, rogorc pirovnebis, humanurma urTi- Tu ra gavlena aqvT maT klientis cxovrebaze.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
Terapia
jgufebis umravlesoba Sedgeba erTmaneTi-
sTvis ucxo adamianebisgan, romlebic jgufSi
droebiTi urTierTobebis dasamyareblad modian,
ramac SeiZleba garkveuli sargebeli misces
maT. ojaxuri wyvilebisa da ojaxis Terapiis
SemTxvevaSi Terapiul garemoSi Semodian
mravalmxrivi kavSirebiT gamyarebuli, ukve
arsebuli erTeulebi. 683
saidan tiuli mosmenis unar-Cvevebs, raTa partniors
grZnobebisa da azrebis naTlad gamoxatvaSi
viciT
daexmaron. qorwinebis problemebis mogvarebi-
ojaxis Terapia da mozardebis mier sTvis wyvilebis Terapia gacilebiT efeqturia,
narkotikebis moxmareba vidre individualuri Terapia mxolod erTi
partniorisTvis. amasTan, Sedegebi aCvenebs, rom
mozardebis mier narkotikebis moxma-
mcirdeba ojaxuri krizisebis raodenoba, wyvili
rebis Sesamcireblad mkvlevarTa jgufma
ki inarCunebs qorwinebas (Shadisn et al., 1993, 1995).
gadawyvita jgufuri Terapiis gamoyeneba.
ojaxuri Terapiis klienti mTliani ojaxia,
maTi ZiriTadi hipoTeza iyo: kvlevaSi
romelsac aqvs Tavisi birTvi, xolo ojaxis
monawile mozardebi maSin ufro Seamci-
TiToeuli wevri ganixileba, rogorc urTierT-
rebdnen narkotikebis moxmarebas, Tu
qmedebaTa sistemis wevri (Schwebel & Fine, 1994).
mTlianad Seicvleboda maTi ojaxuri
ojaxis fsiqoTerapevti ojaxis Sewuxebul,
garemo. amitom ojaxis Terapiis samizne
aforiaqebul wevrebTan muSaobs da maT imis
iyo rogorc mozardTa moqmedebebis gamos-
garkvevaSi exmareba, Tu ra uqmnis erT, an
woreba, ise _ mSoblebis mier gamoyenebuli
ramdenime maTgans problemebs. Terapiis mizania
aRzrdis meTodebis gaumjobeseba. eqvs-
adamianebs Soris fsiqologiuri manZilebis da
Tviani mkurnalobis kursis dasawyisisTvis
erTi mTlianis saxiT moqmedi adamianebis
ojaxebze dakvirvebam gamoavlina, rom
pirovnebaTSorisi dinamikis Secvla, rac gan-
mSoblebisTvis Cveuli uaryofiTi qcevebi
sxvavdeba calkeuli araadapturi individebis
SvilebTan urTierTobisas (magaliTad,
qcevis Secvlisgan. ganvixiloT ojaxis Terapiis
uaryofiTi emociebis gamoxatva, sityvieri
magaliTi, romelic mozardebis mier narko-
agresia) _ 72%, sWarbobda dadebiT qmedebebs
tikebis moxmarebis mizeziT ganxorcielda.
(magaliTad, optimizmisa da siyvarulis
es gamokvleva ojaxis Terapiis mniSvnelov-
gamoxatvas) _ 53%; Terapiis dasasru-
nebis TvalsaCino magaliTia. vinaidan mTel
lisTvis ki, dadebiTma urTierTobis Cve-
ojaxTan muSaobdnen, Terapiulma Carevam Secvala
vebma _ 77%, gadaaWarba uaryofiTs _ 47%.
garemos is faqtorebi, romelmac, SesaZloa, miiy-
garda amisa, im mSoblebis Svilebma, rom-
vanes kidec mozardi narkotikebis gasinjvamde
lebmac aRzrdis stilis zogadi gaum-
da moxmarebamde.
jobeseba aCvenebs, mniSvnelovnad Seamcires
ojaxis Terapias SeuZlia ojaxSi arsebuli
narkotikebis moxmareba (Schmidt et al., 1996).
daZabulobis Semcireba da calkeuli wevrebis
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
antidepresantebi
antidepresantebi aZliereben neirogadam-
tanebis _ norepinefrinisa da serotoninis _
aqtivobas (Holmes, 1994). tricikluri antidepre-
santebi, rogoricaa tofranili da elavili,
amcireben sinafsuri napralidan neirogadam-
tanebis ganmeorebiT STanTqmas. bicikluri anti-
depresanti prozaki amcirebs serotoninis gan-
meorebiT STanTqmas. monoaminoqsidazas (mao)
689
inhibitorebi zRudaven ferment monoaminoq- mdgomareobidan liTiumis dozebiT gamoyavT.
sidazas aqtivobas, romelic pasuxismgebelia pacientTa 60-80%-s, romlebic liTiumiT mkur-
norepinefrinis daSlaze (metabolizmze). ro- nalobdnen, gamojanmrTelebis kargi Sansi aqvT
desac mao Sekavebulia, neirogadamtanTa meti (Walden et al., 1998). Tumca, bipolaruli aSli-
raodenoba xdeba Tavisuflad xelmisawvdomi. lobis mqone im adamianebisTvis, romelTa mdgo-
antidepresantebi, Cveulebriv, warmatebiT mareoba xSirad irxeva maniakalur da depresiul
xsnian depresiis simptomebs, Tumca, gaumjobeseba periodebs Soris, liTiumi naklebad efeqturia,
ar aReniSneba pacientTa 30-40%-s (es pacientebi vidre mkurnaloba sxva preparatebiT, rogoricaa,
SeiZleba eleqtrokonvulsiuri Terapiis kan- magaliTad, valproati _ preparati, romelic
didatebi gaxdnen) (Hirschfeld, 1999). prozaks in- Tavdapirvelad gulyrebis Sesakaveblad Seiqmna.
tensiurad aqebdnen, rogorc saswaulmomqmed
wamals, romelsac sxva danarCen wamlebze ga-
anqsiolizuri saSualebebi
cilebiT mZlavri Terapiuli efeqti aqvs. zo-
gierT fsiqiatrs usityvod sjera prozakis antifsiqoturi da antidepresiuli prepara-
efeqturobis. Tavis Zalian popularul wignSi tebis msgavsad, anqsiolizuri, anu damamSvide-
„prozakis mosmena~ (Kramer, Listening to Prozac, 1993) beli saSualebebi, Cveulebriv, tvinSi neiroga-
fsiqiatri piter krameri aRwers mTel rig damtanebis aqtivobis doneebis regulacias
SemTxvevebs, rodesac pacientebma, romelTac axdens. sxvadasxva saxis SfoTviTi aSlilobis
prozaki hqondaT daniSnuli, gasaocari pirov- dros sxvadasxva saxis preparatia yvelaze efeq-
nuli cvlilebebi ganicades. magaliTisTvis turi (Spiegel et al., 2000). generalizebuli SfoT-
ganvixiloT qalbatonis SemTxveva, romelsac viTi aSliloba saukeTesod ikurneba benzodi-
krameri tezs uwodebs. tezi Tavad gaecno kra- azepinebiT, maT Soris valiumiT, an qsanaqsiT,
mers da aRuwera sakuTari mZime cxovrebiseuli romelic neirogadamtan gaem-is9 aqtiurobas
pirobebi da depresiis istoria. prozakiT or- zrdis. vinaidan gaem Semakavebel neironebs
kviriani mkurnalobis Semdeg tezi ukve sxva aregulirebs, misi aqtiurobis zrdiT mcirdeba
adamianad iqca: tvinis aqtiuroba im ubnebSi, romelic genera-
lizebul SfoTviT reaqciebs Seesabameba. pa-
Cem win iyo pacienti, romlis qcevis
nikuri aSlilobebi _ agorafobia da sxva fo-
Cveuli stili STambeWdavad Secvliliyo.
biebi _ SeiZleba ganikurnos antidepresantebiT,
is msubuqad saubrobda, aRar iyo daTrgu-
miuxedavad imisa, rom mkvlevrebma jer ar ician,
nuli da kedelze akruli; piriqiT, pepe-
Tu ra biologiuri meqanizmi udevs amas safuZ-
lasaviT dafarfatebda adamianebs Soris.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
deboda. ormag brma proceduraSi, (anu eqsperimen- zRvron, Teoriis winaswarmetyvelebis Sesaba-
tatorebma ar icodnen, romeli pacienti romel misad, marTlac cvlis rames Tu ara maT mier
preparats iRebda) tricikluri antidepresanti gamoyenebuli Terapia. sqemis erT mxares xedavT
imipramini da placebo kontrolis preparati klinikaSi warmoebuli dakvirvebis Sedegebs _
gamoiyenes. rogorc medikamentebis, ise place- klinicistis sakuTar gamocdilebas axali pro-
bos SemTxvevaSi TiToeul pacients kviraSi cedurebis gamoyenebisas. Cveulebisamebr, mkur-
erTxel naxulobda fsiqiatri, romelic nalobis axali meTodebi dasawyisisTvis praq-
minimalur mxardamWer Terapias axorcieldebda. tikaSi mkacri eqsperimentuli kontrolis gareSe
Terapiis Sedegebis am samagaliTo kvlevis gamoicdeba. sqemis meore mxares Teoriis ganvi-
monacemebis erTi nawili mocemulia suraTze Tarebas xedavT. Teoria winaswarmetyvelebs im
16.2. grafiki aCvenebs, rom Rrmad depresiuli meTodebis Sesaxeb, romelmac unda gaamarTlos
pacientebis mkurnalobis TiToeuli forma ufro da imuSaos praqtikaSi, rac SeiZleba dadas-
Sedegiani iyo, vidre placebo; amasTan, anti- turdes laboratoriuli gamokvlevebiT. es ori
depresiuli medikamenti yvelaze Sedegiani saxis insaiti _ klinikuri da eqsperimentuli
aRmoCnda, fsiqodinamikurma da kongitur- _ erTiandeba da axal Terapias iZleva (Goldfried
bihevioralurma Terapiebma, Sedegianobis mixed- & Wolfe, 1996; Seligman, 1996).
viT, Sualeduri mdgomareoba daikaves (Klein & winamdebare Tavis daskvniT qveTavSi cxov-
694 Ross, 1993). Semdgom proeqtebSi mkvlevrebi afa- rebis mniSvnelovan princips SevexebiT: rogori
mkurnalobis
mimdinare
prevenciis strategiebi
statusi
ori megobari mdinaris piras seirnobda.
uecrad, mdinarem gatacebuli bavSvi
Camoatara. erT-erTi maTgani Caxta mdina-
reSi da bavSvi gadaarCina. amis Semdeg
pirveladi
klinikuri kvleva _ megobrebma ganagrZes seirnoba. moulod-
dakvirveba Teoriuli nelad, kidev erTi bavSvi Camohyva dinebas.
modeli pirveli bavSvis gadamrCeni isev gadaeSva
mdinareSi da isev gamoiyvana samSvidobos
mdinaris msxverpli. male mesame wyal-
gamocda sawyisi waRebulic gamoCnda. jer isev mSrali
kontrolis gamokvlevebi megobari swrafad gauyva mdinaris napirs
gareSe laboratoria dinebis sapirispirod. maSvelma megobarma
klinikur Si
populaciaSi gasZaxa: „ei, sad midixar?~ mSralma mego-
marma upasuxa: „vcdilob, im naZiralas
mivagno, vinc am bavSvebs wyalSi yris~
(Wolman, 1975, gv. 3).
axali
Terapia am moTxrobis morali naTelia: problemis
prevencia, anu Tavidan acileba saukeTeso gada-
wyvetaa. Cven mier ganxiluli yvela tradiciuli
Terapia iseTi adamianis Secvlazea mimarTuli,
moklevadiani romelsac ukve aqvs problema, an romelic ara-
klinikuri qmediTunariania. isini mas Semdeg iwyeben muSa-
kvlevebi obas, rac Tavs iCens problemuri qceva da es
kontroliT
gausaZlisi xdeba adamianisTvis. im droisaTvis,
rodesac adamiani mkurnalobas gadawyvets, an
iZulebuli gaxdeba, rom imkurnalos, fsiqikuri
grZelvadiani
klinikuri aSliloba ukve kargad aris „mokalaTebuli~
kvlevebi da damangrevlad moqmedebs mis yoveldRiur
kontroliT funqcionirebaze, sazogadoebriv saqmianobaze,
samsaxursa Tu profesiul zrdaze.
praqtikaSi
efeqturobis
Sefaseba
ramdenad muSaobs Terapia
suraTi
16.3
ufro Sedegiani Terapiis Seqmna
fsqiqikuri/fizikuri daavadebebis mkurna-
lobis ganvioTarebis afexurebi
garemo pirobebze yuradRebis gamaxvileba, mxrivi da rTuli amocanaa. masSi ara marto
romelic adamianebs riskis winaSe ayenebs da relevanturi mizezobrivi faqtorebis gageba
maT „risk-jgufSi myofi adamianebisgan~ mijnavs; moiazreba, aramed individualur, dawesebu-
(4) meti interesi Cveuli cxovrebiseuli garemos lebebis da samTavrobo doneebze warmoqmnili
situaciebisadmi, romelic xels uwyobs daava- winaaRmdegobis daZleva cvlilebebisken mimaval
debis ganviTarebas da naklebi _ predispo- gzaze. aucilebelia seriozuli samecniero
ziciuri maxasiaTeblebis Ziebisadmi Tavad ada- kvleviTi Zalisxmeva prevenciuli RonisZiebebis
mianebSi (Ammerman & Hersen, 1997; Kendrick et al., 1996). xangrZlivi sargeblis demonstrirebisTvis da
samedicino modeli mowodebulia daavadebuli fsiqopaTologiisadmi sazogadoebrivi jandacvis
adamianebis mkurnalobisTvis; sazogadoebrivi modelis gamoyeneba, raTa gamarTleba moeZebnos
jandacvis modeli daavadebebisa da avadmyofobis amisaTvis gaRebul xarjebs sxva problemebis
garemoSi arsebuli mizezebis gamovlenasa da winaSe, romelic, aseve, dauyovnebel gadawyvetas
aRkveTas gulisxmobs. am midgomiT, daavadebuli saWiroebs. prevenciuli programebis saboloo
sakvanZo
sakiTxebi
lilobebis gagebisa da mkur-
Terapiuli konteqsti nalobis meTodebi, rac mniS- bihevioraluri Terapiebi
Terapia diagnozis dasmas vnelovani gakveTili SeiZ- bihevioraluri Terapia
da mkurnalobis kursis leba iyos dasavluri Tera- daswavlis da ganmtkicebis
daniSvnas moiTxovs. piuli praqtikisTvis. principebs iyenebs prob-
Terapia SeiZleba iyos lemuri qcevis modifici-
samedicino, an fsiqolo- rebisas, an aRkveTisas.
giuri. fsiqodinamikuri Terapiebi kontrganpirobebis meTo-
arsebobs fsiqoTerapiis fsiqodinamikuri Terapiebi debiT xdeba uaryofiTi
o T x i Z i r i Ta d i t i p i : zigmund froidis fsiqoana- qcevebis, rogoricaa, fo-
fsiqodinamikuri, bihevio- litikuri Teoriis safuZvel- biuri reaqciebi, Canacvleba
raluri, kognituri da ze Seiqmna. ufro adapturi qcevebiT.
egzistencialur-humanis- froidi xazs usvamda aracno- fobiebis modifikaciis
turi. bieri konfqliqtebis rols yvela teqnikisTvis damaxa-
mravali sxvadasxva pro- fsiqopaTologiis etiolo- siaTebeli elementia sti-
fesionali dakavebulia giaSi. fsiqodinamikuri Tera- mulis wardgena.
fsiqoTerapiiT. piis mizani am konfliqtebis pirobiTi ganmamtkiceb-
warsulSi fsiqikuri aS- gadaWraa. lebis marTva; pirobiTi gan-
lilobebis mkurnaloba am Terapiis mniSvnelovani pirobebuloba qcevis mo-
uxeSi da araadamianuri mdgenelebia: Tavisufali aso- dificirebis mizniT gamo-
sakvanZo sakiTxebi
17
situaciis Zala
• rolebi da wesebi
• socialuri normebi
• konformuloba
• situaciis Zala: mxilebani
faruli kameriT
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
rogor zemoqmedeben jgufebi
gadawyvetilebis miRebaze
socialuri realobis
konstruireba
• atribuciis Teoriis
warmoSoba
• atribuciis fundamenturi
Secdoma
• sakuTari Tavisadmi
mikerZoeba
• molodinebi da TviTqmnadi
winaswarmetyveleba
• qcevebi, romlebic
amarTleben molodinebs
damokidebulebebi, maTi Secvla
da qceva
• damokidebulebebi da qcevebi
• darwmunebis procesi
• sakuTari qmedebiT
darwmuneba
• daTanxmeba
socialuri urTierTobebi
• mowoneba
• Seyvareba
fsiqologia XXI saukuneSi:
urTierTobebi da interneti
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
699
C ems siciliel papa salvatores
Zalian uyvarda opera, magram
metismetad Raribi iyo imisaTvis,
rom odesme Tavis axal samSobloSi – amerikis
SeerTebul StatebSi operis TeatrSi wasuliyo.
saTanadod ver Sevafase, Tu ra kargi xmebi gqoniaT,
modiT gaagrZeleT yvirili, rac SegiZliaT xma-
maRla da me TiToeul Tqvengans warmodgenisaTvis
25 cents gadagixdiT~. biWebmac yvirili daiwyes
da sirenebiviT naxevar saaTs mainc gahyvirodnen
amis nacvlad, is yovel SabaTs usmenda patara gauCereblad. papa salvatorem maT safasuri gada-
radioTi saopero gadacemebs metropoliten ope- uxada da isinic gancvifrebulebi da bednierebi
ridan, romelic Tavis fexsacmlebis SesakeTebel gaiqcnen koka-kolisa da kinosTvis naSovni fuliT.
saxelosnoSi, bronqsSi hqonda. is mTel xmaze momdevno SabaTs, rodesac isini kvlav gamo-
rTavda radios, xolo, Tu opera italiuri iyo, cxaddnen, papa salvatore gareT gamovida da
tenoris partiebis umetesobas SemsrulebelTan auwya biWebs, Tu rogor moswonda maTi Rriali,
erTad TviTonac asrulebda. Tanac papa grZnobda Tanac ufro xmamaRali, vidre operisa Tu mezob-
imis aucileblobas, rom gaenaTlebina „amerike- lad momuSave sanagve manqanebis xmaa, magram, amas-
lebi~ da isini saopero xelovnebis saswau- Tan, isic uTxra, rom erTi sawyali mewaRe iyo
lisTvis eziarebina, amitom Tavisi saxelosnos da imis saSualeba ar hqonda, rom maTTvis ise
karsac aRebda, raTa radios xma quCebs grialiT gadaexada, rogorc imsaxurebdnen da rom dRe-
mosdeboda. vandeli SousTvis mxolod 10 centis gaRebas
erT SabaT dRes, papaCemis netareba Tavxedi SeZlebda.
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi
biWebis jgufma daarRvia, romlebic mas sawyeni „Sen Cven patara bavSvebi xom ar ggonivarT,
epiTetebiT amkobdnen: „turtliano, saidanac bebruxanav? sulac ar vapirebT, Sous iafad
mosulxar, iq waeTrie~ da uaressac eubnebodnen. mowyobas, Seitene Seni fuli!” _ am sityvebiT
isini ise xmamaRla Rrialebdnen, rom papam isini iqaurobas moSordnen da, Tumca, isev ilan-
veRar SeZlo Tavisi sayvareli operis _ „tra- ZRebodnen, magram ufro dabal xmaze.
viatas~ mosmena. is TviTonac lanZRavda maT, magram momdevno da yvela sxva SabaTs biWebma uari
pasuxad ufro daundobel dacinvasa da abuCad Tqves beberi italieli mewaRis lanZRvaze, ro-
agdebas iRebda. garkveuli drois Semdeg biWebi melsac Ciradac ar agdebdnen da romelsac axla
wavidnen, magram papas operis dasasrulis mosmeniT arxeinad SeeZlo, yovel SabaTs Tavisi opere-
aRaranairi siamovneba miuRia. bisaTvis esmina, ise xmamaRla CaerTo, rogorc
Semdeg SabaTs, saaTis sizustiT, biWebi isev moisurvebda da Tavi ar Seewuxebina imaze fiqriT,
movidnen yviriliTa da lanZRviT. amjerad papa rom mas myudroebas daurRvevda an Seawuxebda
salvatore gareT gamovida da biWebs uTxra: „me uxeSi, crurwmenebiT savse jeelebis banda.
Tu Tqven aRtacebaSi mogiyvanaT papa sal- dayvanam iZulebulni gaxada Tavxedebi, aRar
vatores qcevam, hkiTxeT Tqvens Tavs, ratom iyo gahkarebodnen papa salvatores da mis operebs.
is ase efeqturi? ratom iyo, rom misma sawyisma rogorc ki am kiTxvebze pasuxis gacemas Seec-
safasurma – 25 centma ase Secvala situacia? debiT, socialuri fsiqologiis– fsiqologiis
700 ratom moxda, rom sawyisi safasuris 10 centamde im dargis samyaroSi moeqceviT, romelic swav-