Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 60

20

20
/
სი

მა
პოლიტიკის
ნარკვევების
კრებული
მაისი 2020
saqarTvelos politikis instituti (GIP) aris arakomerciuli, arapartiuli, kv-
leviTi da analitikuri organizacia, romelic 2011 wlis dasawyisSi daarsda. GIP
cdilobs saqarTveloSi demokratiuli institutebis organizaciuli safuZvlebis
gaZlierebas da efeqturi mmarTvelobis principebis ganviTarebas politikuri kv-
levisa da advokatirebis gziT. organizacia aseve xels uwyobs samoqalaqo sazo-
gadoebis mSeneblobisa da demokratiuli procesebis ganviTarebaSi saxalxo Car-
Tulobas. 2013 wlis dekembridan saqarTvelos politikis instituti aris euTos
akademiuri institutebisa da analitikuri organizaciebis qselis wevri.

publikacia momzadda `nacionaluri fondis demokratiisTvis~ finansuri mxar-


daWeriT. aq gamoTqmuli mosazrebebi ekuTvnis avtorebs da SeiZleba, ar emTxveo-
des „saqarTvelos politikis institutisa“ da „nacionaluri fondis demokrati-
isTvis“ Tvalsazriss.

redaqtori: korneli kakaCia


avtorebi: levan kaxiSvili
biZina lebaniZe
salome minesaSvili
gvanca daviTaSvili

gamomcemloba: grifoni
ISBN 978-9941-480-53-9

© Georgian Institute of Politics, 2020


Tel: +995 599 99 02 12
Email: info@gip.ge
www.gip.ge
3
winasityvaoba

saqarTvelos politikis instituti mox- ba. is faqti, rom saqarTvelo regionis


arulia warmogidginoT 2020 wlis poli- erTaderTi qveyanaa, sadac 2012 wels
tikis dokumentebis krebuli, romelic mmarTveli politikuri partiis Secv-
warmoadgens saqarTveloSi mimdinare la moxda arCevnebis gziT, ar iZleva
politikuri situaciis amsaxveli poli- demokratizaciis procesis Seuferxeb-
tikis narkvevebis wliur nakrebs. krebu- lad warmarTvis garantias. metic, bevri
li me-5 yovelwliuri konferenciis damkvirvebeli (rogorc adgilobrivi,
_ #GEODEM2020 erTgvari Sesavalia, ise saerTaSoriso) SeSfoTebulia bolo
romliTac unda daiwyos saubari Cvens wlebSi qveynis demokratiuli ukusvlis
mTavar RonisZiebasTan dakavSirebiT da tendenciebiT.1
imedi gvaqvs, is saintereso diskusiis
safuZveli gaxdeba. winamdebare poli- saarCevno reforma warmoadgens erTpar-
tikis narkvevebi warmoadgens resurss, tiuli politikis mojadoebuli wridan
romelsac gamoiyeneben rogorc poli- Tavis daRwevisa da evropuli stilis
tikuri, ise samoqalaqo sazogadoebis mravalpartiuli da konsensusze da-
warmomadgenlebi, dargis eqspertebi, ak- fuZnebuli demokratiis damkvidrebis
ademiuri wreebi, rigiTi moqalaqeebi da gasaRebs. reformis warmatebiT ganx-
sxva dainteresebuli pirebi, romlebic orcieleba qmnis qarTuli demokrati-
CarTuli arian saqarTvelos demokra- is konsolidaciis Sanss. saqarTvelo
tiuli ganviTarebis procesSi. xSirad moixsenieba demokratiuli re-
formebis liderad regionSi, Tumca da-
mimdinare wlis Semodgomaze dagegmi- moukideblobis 29 wlis ganmavlobaSi
li saparlamento arCevnebis gaTvalis- qveyanam erTxelac ver SeZlo demokra-
winebiT 2020 weli, SesaZloa, gardam- tiuli struqturebis konsolidacia da,
texi aRmoCndes rogorc saqarTvelos saukeTeso SemTxvevaSi, hibridul re-
demokratiuli ganviTarebisaTvis, ise Jimad rCeba. mniSvnelovania, rom 2012
misi evropuli momavlisaTvis. arCev- wlis Semdeg qarTul sazogadoebaSi mo-
nebamde ramdenime TviT adre jer matebulia SeSfoTeba arCevnebis samar-
isev gaurkvevelia saarCevno sistemis TlianobasTan dakavSirebiT. 2012 wel,
bedi da, aqedan gamomdinare, arsebobs mosaxleobis 56%-is azriT, saparlamen-
garkveuli daZabuloba politikur to arCevnebi sruliad samarTliani iyo,
speqtrSi, rac calsaxad mianiSnebs, Tu da mxolod 1% afasebda mas, rogorc
ra rTul da arastabiluri garemoSi sruliad usamarTlos.2 gansxvavebuli
mogviwevs momavali arCevnebis Catare- suraTi miviReT 2019 wels, rodesac
1
Kakhishvili, L. 2019. “Democratic Backsliding in Georgia?”. Institute for European Politics. informaci-
is mopovebis TariRi: 13 Tebervali, 2020. xelmisawvdomia veb. gverdze: http://iep-berlin.de/en/
op-ed-democratic-backsliding-in-georgia/?fbclid=IwAR1y_1kwurEjbkYfjoSex-wPerqpg3DBNoTAQYN-
4P1EiZStdJnQHTQnXYL0
Corboy, D., Courtney, W., and Yalowitz, K. 2019. “Damage Done: Georgia’s Struggle to Sustain Democra-
cy”. The National Interest. informaciis mopovebis TariRi: 13 Tebervali, 2020. xelmisawvdomia veb.
gverdze: https://nationalinterest.org/feature/damage-done-georgias-struggle-sustain-democracy-102957
2
Caucasus Resource Research Center – Georgia. 2012. “Caucasus Barometer 2012 Georgia”. informaciis
mopovebis TariRi: 13 Tebervali, 2020. xelmisawvdomia veb. gverdze: https://caucasusbarometer.org/
en/cb2012ge/ELCOND/
4
bolo arCevnebi mxolod 16%-is mier mentebSi gadamwyveti mniSvnelobis ga-
Sefasda sruliad samarTlianad, xolo modga rogorc pozitiuri, ise negati-
31%-ma daasaxela is sruliad usamarT- uri waxaliseba. Tuki gaviTvaliswinebT
lod.3 im dadebiT reputacias, romliTac qa-
rTul sazogadoebaSi evrokavSiri da
arsebobs sxva sakiTxebic, romlebic aSS sargeblobs, am or subieqts sxva
kidev ufro metad aZliereben momava- dasavlur organizaciebsa da arasaxel-
li saparlamento arCevnebis irgvliv mwifoebriv aqtorebTan erTad SeuZlia
gaCenil SiSebs. ufro konkretulad, mediatoris mniSvnelovani roli iTa-
saubaria ramdenime iseT faqtorze, ro- maSos mTavrobasa da opozicias Soris.
goricaa saeWvo sapatimro sasjelebi da es xels Seuwyobs da dadebiT impulsebs
opoziciis ramdenime lideris winaaRm- miscems qarTul politikas swori mimar-
deg mimarTuli braldebebi, politikur TulebiT winsvlisTvis. mniSvnelovania,
partiebs Soris gazrdili polarizacia, saerTaSoriso partniorebis aqtiuro-
samoqalaqo sazogadoebis mzardi un- bam uzrunvelyos, rom momavali arCev-
dobloba politikuri partiebisadmi da nebi demokratiulad da gamWvirvaled
xelisuflebaSi myofi partiis mier ad- Catardeba, da amasTanave mTavrobisa da
ministraciuli resursebis borotad ga- opoziciis politikuri Zalauflebi-
moyenebis tradicia, es yvelaferi qmnis saTvis brZola ar gacdeba konsti-
damatebiT problemebs. dasaxelebul tuciur CarCoebs.4 gamomdinare iqidan,
faqtorebs emateba srulad propor- rom dasavluri institutebi qarTul
ciuli saaCevno sistemis SemoRebasTan sazogadoebaSi ndobis maRali xarisxiT
dakavSirebiT mmarTveli partiis mier sargebloben5, maT SeuZliaT miukerZoe-
dapirebaze uaris Tqma da saerTaSori- beli Suamavlis rolis Sesruleba, rac
so aqtorebis mxridan gaxSirebuli ga- xels Seuwyobs saqarTvelos mdgrad
frTxilebebi demokratis ukusvlasTan demokratiul ganviTarebas.
dakavSirebiT, rac imaze mianiSnebs
rom 2020 wlis saparlamento arCevnebi da bolos, damkvirvebelTaTvis yur-
iqneba kritikuli testi saqarTvelos adRebis miRma ar unda darCes iseTi
demokratiuli ganviTarebisTvis. mniSvnelovani sakiTxi, rogoricaa qa-
rTveli amomrCevlis radikalizacia
bolo oci wlis ganmavlobaSi saerTaSo- rac politikuri partiebisa da medi-
riso Tanamegobroba mniSvnelovan rols is mzardi polarizaciis paralelurad
asrulebs saqarTvelos demokratizaci- mimdinareobs. demonstraciebsa da kon-
is procesSi. saqarTvelos uaxlesi tr-demonstraciebze, romlebic rig
politikuri istoriis gardamtex mo- SemTxvevebSi iZens Zaladobriv xasiaTs,

3
Caucasus Resource Research Center – Georgia. 2019. “Caucasus Barometer 2019 Georgia”. informaciis
mopovebis TariRi: 13 Tebervali, 2020. xelmisawvdomia veb. gverdze: https://caucasusbarometer.org/
en/cb2019ge/ELCOND/
4
Kakachia, K, and Lebanidze. B. 2019. “Georgia’s Dangerous Slide Away From Democracy”. Carnegie Europe.
informaciis mopovebis TariRi: 20 Tebervali, 2020. xelmisawvdomia veb. gverdze: https://carneg-
ieeurope.eu/strategiceurope/80542
5
Caucasus Resource Research Center – Georgia. 2019. “NDI: Public attitudes in Georgia, November-December
2019”. informaciis mopovebis TariRi: 20 Tebervali, 2020. xelmisawvdomia veb. gverdze: https://
caucasusbarometer.org/en/nn2019ge/JOINEU/
5
adgili aqvs politikur mowinaaRmde- moxdena.7 winasaarCevno periodis moax-
geebze Tavdasxmas, imata radikaluri loebasTan erTad, qveyanaSi mosalod-
gancxadebebis ricxvma. es yvelaferi nelia am sagangaSo tendenciis mateba.
emateba im negatiur movlenaTa jaWvs, aucilebelia, qarTulma sazogadoebam
romelic uaryofiTad aisaxeba qvey- da politikurma klasma ifiqron am ga-
nis demokratizaciis procesze. po- mowvevasTan gamklavebis gzebze.
larizacia dRes ukve aris ara marto
saarCevno kampaniebis damaxasiaTebeli politikis dokumentebis es krebuli
Tviseba, aramed yoveldRiuri cxovrebis iseve, rogorc misi winamorbedebi, ver
nawilic. radikalizaciis zrdas xels iarsebebda cnobili institutebis, maT
uwyobs socialuri media-platformebi, Soris „nacionaluri fondi demokrati-
romlebic sul ufro xSirad gamoiyene- isTvis“ guluxvi mxardaWeris gareSe.
ba oponentebis winaaRmdeg SekveTili aseve, gvinda madloba gadavuxadoT ri-
da koordinirebuli Tavdasxmebis gan- giT moqalaqeebs, samoqalaqo sazoga-
saxorcieleblad.6 socialuri mediis doebis warmomadgenlebsa da media-sa-
saSualebiT warmoebuli cilismwame- Sualebebs, romlebic agrZeleben Cveni
bluri kampaniebis, yalbi axali ambebis, saqmianobis mxardaWeras, riTac xels
SecdomaSi Seyvanis taqtikis, social- uwyoben samoqalaqo sazogadoebis mSen-
ur mediaSi gaJRerebuli propagandis eblobaSi samoqalaqo CarTulobas da
Semcveli Setyobinebebis mizans war- saqarTveloSi demokratiuli procese-
moadgens sazogadoebis dezorientacia, bis ganviTarebis gziT demokratiuli
ganxeTqilebaTa zrda da amomrCevelTa institutebis organizaciuli xerxem-
mier gasakeTebel arCevanze zegavlenis lis gaZlierebas.

korneli kakaCia

saqarTvelos politikis
institutis direqtori

6
Gleicher, N. 2019. “Removing Coordinated Inauthentic Behavior From Georgia, Vietnam and the US”.
informaciis mopovebis TariRi: 20 Tebervali, 2020. xelmisawvdomia veb. gverdze: https://about.
fb.com/news/2019/12/removing-coordinated-inauthentic-behavior-from-georgia-vietnam-and-the-us/
7
McCain Institute. 2019. “Tracking and Refuting Disinformation in Georgia Social Media Monitoring and Anal-
ysis Final Report”. informaciis mopovebis TariRi: 20 Tebervali, 2020. xelmisawvdomia veb. gverdze:
https://www.mccaininstitute.org/wp-content/uploads/2019/11/final-report_disinformationgeogia.pdf
didi da patara partiebi
saqarTveloSi: gansxvavdeba Tu
ara partiebis winasaarCevno
programebi?

levan kaxiSvili1
9
mokle Sinaarsi

qarTuli politikuri partiebis mani- minimum erTi mandati. gamokvleulia


festebi xSirad mkvlevarTa yuradRebis politikuri konkurenciis eqvsi gan-
miRma rCeba, Tumca esaa mniSvnelovani zomileba: sagareopolitikuri orienta-
dokumentebi, romliTac irkveva ro- cia, demokratia da adamianis uflebebi,
gor pozicionirebs esaTuis partia da Zalauflebis gadanawileba, ekonomika,
ramdenadaa aRniSnuli pozicionireba keTildReobis saxelmwifo da naciona-
TanxvedraSi amave partiis ideologias- lizmi. statiaSi mocemulia rekomenda-
Tan. partiebis manifestebis analizi da ciebi qarTuli politikuri partiebis,
2016 wlis arCevnebis Sedegebi, erTi mx- samoqalaqo da donori organizaciebi-
riv, qmnian politikur landSafts 2020 sTvis.
wlis saparlamento arCevnebisaTvis,
meore mxriv, ki partiebisTvis sasarge- sakvanZo sityvebi: politikuri partie-
blo rekomendaciebis SemuSavebis Sesa- bi, partiebis winasaarCevno programe-
Zleblobas gvaZleven. winamdebare naS- bi, partiebis poziciebi, politikuri
romSi Seswavlilia mxolod is partiebi, konkurencia, arCevnebi.
romelTac 2016 wlis arCevnebSi miiRes

Sesavali

politikur partiebs sasicocxlo mniS- gramas ar kiTxulobs, magram es doku-


vneloba aqvT gamarTulad momuSave menti warmoadgens im CarCos, romelSic
warmomadgenlobiTi demokratiisTvis. partias eZleva saSualeba miawodos
maTi meSveobiT xorcieldeba amomrCev- sazogadoebas qveynis ganviTarebasTan
elTa nebasurvilis asaxva politikaSi. dakavSirebuli sakuTari politiku-
am procesis amosavali wertili kargad ri xedva. am argumentze dayrdnobiT,
gawerili da detaluri programaa, ro- winamdebare naSromSi Seswavlilia im
melSic saubaria im sargebelze, rac Ti- partiebis winasaarCevno programebi,
Toeulma partiam unda moutanos sazo- romelTac 2016 wlis arCevnebSi moi-
gadoebas. marTalia, iseTi gamowvevebis poves minimum erTi saparlamento man-
mqone garemoSi, rogoric saqarTveloa, dati, esenia: qarTuli ocneba, erTiani
partiaTa winasaarCevno programebs xSi- nacionaluri moZraoba, saqarTve-
rad miiCneven umniSvnelod, Tumca es is los patriotTa aliansi da mrewvelo-
dokumentebia, sadac mocemulia parti- ba gadaarCens saqarTvelos. naSromSi
is mier sazogadoebisaTvis micemuli mocemulia am partiebis winasaarCevno
politikuri dapirebebi. SesaZloa, sa- porgramebis SedarebiTi analizi raTa
Sualostatistikuri amomrCeveli pro- dadgindes, gansxvavdeba partiaTa poli-

1
levan kaxiSvili saqarTvelos politikis institutis (GIP) analitikosia. amasTanave is aris do-
qtoranti politikis mecnierebis mimarTulebiT bambergis socialur mecnierebaTa sadoqtoro
skolaSi (BAGSS). winamdebare statiaSi mocemuli analizi dafuZnebulia im monacemebze, romlebic
damuSavebulia sadoqtoro naSromis „partiuli konkurenciis xasiaTi postsabWoTa hibridul re-
JimebSi“ farglebSi.
10
tikuri SemoTavazebebi erTmaneTisgan sferos: sagareo urTierTobebs, Tav-
Tu, piriqiT, maTi poziciebi politikis isuflebasa da demokratias, politi-
rig sferoebSi erTmaneTs emTxveva. 2016 kur sistemas, ekonomikas, keTildReo-
wlis winasaarCevno programebis anal- basa da cxovrebis xarisxs, socialur
izi politikur partiebs mniSvnelovan sistemas, socialur jgufebs.2 kodire-
gakveTils sTavazobs. rac kidev ufro bis proceduris Semdgom, SerCeuli ko-
mniSvnelovania, qarTuli media, iseve direbis kategoriebis dajamebiT moxda
rogorc qarTuli analitikuri cen- politikuri konkurenciis eqvsi mTa-
trebi, sul ufro xSirad saubroben vari ganzomilebis konstruireba, es-
qveyanaSi memarjvene populizmis aR- enia: sagareo politikuri orientacia,
mavlobaze. saqarTvelos patriotTa demokratia da adamianis uflebebi, Za-
aliansi erT-erTi partiaa, romelsac lauflebis ganawileba, ekonomikuri
xSirad uwodeben populists; am partiis sistema, keTildReobis saxelmwifo da
programis Sedareba wamyvani partiebis nacionalizmi.3 oTxi politikuri parti-
programebTan saSualebas mogvcems ga- idan TiToeulis poziciebis gamoTvla
varkvioT Tu rogor pozicionirebs moxda logariTmuli meTodis gamoy-
qveynis yvelaze mniSvnelovani populis- enebiT.4 analizi aCvenebs, rom wamyvani
ti aqtori da amasTanave, Tu ras war- partiebis, qarTuli ocnebisa da er-
moadgens qarTuli populizmi, rogorc Tiani nacionaluri moZraobis, pozicie-
politikuri movlena. bi erTmaneTs emTxveva politikuri
konkurenciis yvela ganzomilebaSi, ma-
qvemoT mocemuli diskusia damyare- Sin rodesac mcire partiebis, saqarTve-
bulia partiuli programebis kontent los patriotTa aliansisa da mrewvelo-
analizze. oTxive partiis manifestis ba gadaarCens saqarTvelos, poziciebi
TiToeuli winadadebis kodireba mox- rig sakiTxebze, rogorebicaa sagareo
da 66 kategoris Semcveli kodirebis politika, keTildReobis saxelmwifo
CarCos mixedviT. aRniSnuli kodire- da nacionalizmi gansxvavebulia wamy-
bis kategoriebi moicavs politikis 7 vani partiebis poziciebisagan.

2
detaluri mimoxilvisTvis im kodirebis procedurebisa, romliTac xelmZRvanelobs winamdebare
analizi ixileT: Werner, A., Lacewell, O. and Volkens, A. (2011). “Manifesto coding instructions.” [online]
xelmisawvdomia: https://manifesto-project.wzb.eu/down/papers/handbook_v4.pdf mopovebis TariRi:
28 Tebervali 2020. aRniSnul dokumentSi SemoTavazebuli CarCo winamdebare analizis miznebisaT-
vis iqna adaptirebuli.
3
TiToeul ganzomilebaSi Semavali kodirebis kategoriebi ix. danarTSi.
4
teqstur monacemebze dayrdnobiTa da logariTmuli meTodis meSveobiT partiis poziciebis ga-
moTvlis Sesaxeb, aseve sxva meTodebTan SedarebiT misi upiratesobebis detaluri ganxilva ix:
Lowe, W., Benoit, K., Mikhaylov, S. and Laver, M. (2011). “Scaling policy preferences from coded political
texts.” Legislative Studies Quarterly, 36(1), pp: 123-155.
11
partiuli poziciebis Tanxvedra 2016 wlis arCevnebze

zemoT CamoTvlili politikuri TvalsaCino magaliTi partiis manifest-


konkurenciis eqvsi ganzomilebidan sam- Si mocemuli es gancxadebaa:
Si partiebi erTsa da imave dapirebebs
gvTavazoben. es sferoebia: demokratia xalxs unda SeeZlos nebismier Ta-
da adamianis uflebebi, Zalauflebis namdebobis piris gadayeneba, _ iqne-
ganawileba da ekonomikuri sistema. Za- ba es prezidenti, premier-ministri
lauflebis ganawilebaSi igulisxmeba Tu ministri; xalxs unda SeeZlos
is, Tu politikuri Zalauflebis romel nebismieri deputatis gamowve-
struqturas uWeren partiebi mxars _ va, meris Tu gamgeblis gadayene-
ufro ierarqiuls Tu ufro horizonta- ba; xalxs unda SeeZlos nebismieri
lurs _ da es sami sferodan yvelaze na- uvargisi kanonis gauqmeba, saziano
kleb sainteresoa. rac Seexeba demokra- gadawyvetilebis Secvla!5
tiasa da ekonomikas, am sferoebSi
mniSvnelovan mignebebs ikveTeba, razec metic, winasaarCevno programaSi moce-
qvemoT gveqneba saubari. mulia mmarTvelobis organizebis gegma
qalaqebsa da raionebSi mikroubnebis Se-
pirdapiri demokratia qmnis gziT. TiToeul aseT mikroubanSi
saSualod, 2 000 ojaxi unda gaerTiandes.
oTxive partia, afiqsirebs demokratii- TiTeuls unda hyavdes arCeuli saxel-
sa da adamianis uflebebis mxardamWer mwifo warmomadgeneli da, Sesabamisad,
pozicias. miuxedavad imisa, rom am idee- nebismieri politikuri gadawyvetileba
bis sawinaaRmdegod arcerTi partia ar farTo masebis doneze unda iqnas miRe-
gamodis, es sfero sainteresoa sxva buli.6 mocemuli idea _ xalxis nebis
ramis gamo: saqarTvelos patriotTa upirobo uzenaesoba, populizmisTvisaa
aliansi erTaderTi partiaa, romelic damaxasiaTebeli7.
negatiur konteqstSi moixsenebs Tav-
isuflebasa da adamianis uflebebs da ekonomikuri sistema
erTaderTi partiaa, romelic pirdapir
demokratiasTan dakavSirebuli ideebis 1992-2012 wlebSi, ekonomikuri siste-
aqtiuri mxardamWeria. amis erTerTi ma ucvlelad partiaTa dapirispirebis

5
Patriots.ge. (T.g.). „saqarTvelos patrioti“ [online] xelmisawvdomia: http://patriots.ge/Newspaper/
mopovebis TariRi: 28 Tebervali 2020.
6
Patriots.ge. (T.g.). „saqarTvelos patrioti“ [online] xelmisawvdomia: http://patriots.ge/Newspaper/
mopovebis TariRi: 28 Tebervali 2020.
7
saqarTveloSi arsebuli populisti aqtorebisa da maTi narativis Taobaze detaluri mimoxilva
ix: Silagadze, G. (2020). “Who is (not) populist in Georgia? Making sense of the buzzword.” [online] saqarT-
velos politikis institutis politikis narkvevi, 32. xelmisawvdomia: http://gip.ge/wp-content/
uploads/2020/02/policy-memo-32.pdf mopovebis TariRi: 28 Tebervali 2020. Samkharadze, N. (2020). “De-
constructing Modern Georgian Populism: Narratives from Political Parties to Social Movements.” [online]
saqarTvelos politikis institutis politikis narkvevi, 33. xelmisawvdomia: http://gip.ge/de-
constructing-modern-georgian-populism-narratives-from-political-parties-to-social-movements/ mopovebis
TariRi: 28 Tebervali 2020.
12
sagans warmoadgenda, Tumca 2016 wels znesis mxardaWeris dakargva. 2012 wels
pirvelad moxda yvela partiis pozici- qarTuli ocneba xelisuflebaSi myo-
is Tanxvedra da bazris regulirebis fi nacionaluri moZraobis politikur
nacvlad upiratesoba Tavisufali ba- metoqes warmoadgenda da biZina ivniSvi-
zris princips mieniWa. sainteresoa, rom li, Tavisi finansuri resursebiT, pira-
qarTuli ocnebac ki, romelic Tavs ax- dad iyo CarTuli winasaarCevno kampan-
asiaTebs rogorc social-demokrati- iaSi. 2016 wels ki ukve xelisuflebaSi
uls, mxars Tavisufal bazars uWerda. myof qarTul ocnebas SeeZlo, mieca sa-
es mniSvnelovania, vinaidan 2012 wlidan kuTari TavisaTvis ufleba da wasuliyo
2016 wlamde qarTuli ocnebis pozi- ideologiur kompromisze, sanacvlod
cionireba diametriulad Seicvala: Tu ki biznesis mxardaWera moepovebina, ro-
2012 wlis qarTuli ocnebis mier Se- melic, Tavis mxriv, ar mianiWebda upi-
moTavazebuli winasaarCevno programa ratesobas regulatorul politikis
bazris regulirebisken ixreboda, 2016 gatarebis momxre mmarTvel partias.
wlis programaSi ukve Tavisufali sa-
bazro ekonomikuri principebia win mTlianobaSi, miuxedavad imisa rom par-
wamoweuli. unda aRiniSnos, rom arCev- tiaTa poziciebi TanxvedraSia, zemoT
nebidan arCevnebamde mosalodnelia CamoTvlili politikuri konkurenci-
partiis pozicionirebis mcire cvl- is sferoebSi, partiis winasaarCevno
ileba, Tumca rodesac saubaria iseT programebi gvexmareba SeviqmnaT siR-
masStabur cvlilebaze, romlis drosac rmiseuli warmodgena imaze, Tu rogor
partia mTlianad icvlis pozicias da muSaobs qarTuli politika. kerZod,
gadadis sapirispiro mosazrebaze, rac patriotTa aliansi, romelic xSir-
moxda qarTuli ocnebis SemTxvevaSi, me- ad moixseneba populistur partiad _
tyvelebs ideologiur araTanmimdevru- pirdapiri demokratiis mxardamWeria,
lobaze. am moulodneli da radikaluri xolo qarTuli ocneba _ memarcxene so-
cvlilebis mizezebis ZiebisaTvis calke cial-demokratiuli partia _ bazris
kvlevis Catarebaa saWiro, Tumca hipo- regulirebis nacvlad Tavisufali saba-
Teturad SegviZlia vivaraudoT, rom zro ekonomikis principebis momxrea.
qarTul ocnebas ar surda qarTuli bi-

partiul poziciebSi arsebuli sxvaoba 2016 wlis arCevnebze


darCenili sami sfero _ sagareopoli- Ti sakiTxia, romelzec saqarTveloSi
tikuri orientacia, keTildReobis moqmedi yvela aqtori Tanxmdeba, wina-
saxelmwifo da nacionalizmi _ warmoad- saarCevno programebis analizi sxva ra-
genen politikuri konkurenciis sagans, mes avlens (ix. Skala 1). didi partie-
Tumca es konkurencia didsa da mcire bi mkveTrad prodasavlur orientacias
partiebs Soris mimdinareobs. afiqsireben. erTiani nacionaluri moZ-
raoba qarTul ocnebasTan SedarebiT
sagareo politikuri orientacia Zlier aqcents akeTebs prodasavlur
sagareopolitikur kursze, da erTa-
miuxedavad imisa rom, erTi SexedviT, derTia, romelsac ruseTisadmi pozi-
sagareopolitikuri orientacia ise- tiuri ganwyoba ar axasiaTebs. meo-
13
re mxriv, mcire partiebi amomrCevels rTvelos patriotTa alianss sustad
sTavazoben alternativas. mrewveloba gamoxatuli prorusuli orientacia
gadaarCens saqarTvelos prodasavlur gaaCnia. marTalia, pozicia kvlav nul-
orientacias uWers mxars, Tumca msxvil Tan axloa, Tumca mTlianobaSi partia
partiebTan SedarebiT naklebad aqcen- ixreba ruseTisken, rac mas sxva par-
tirebs (misi pozicia qvemoT mocemul tiebisgan ganasxvavebs.
Skalaze nulTan axlosa). amasTan, saqa-

Skala 1. partiebis poziciebi sagareopolitikuri orientaciis ganzomilebaSi.

wyaro: partiul programebSi mocemuli informaciis kodirebis safuZvelze naS-


romis avtoriseuli gamoTvlebi.

aRsaniSnavia, rom saqarTvelos patri- sagareopolitikur kurss uWers mxars.


otTa aliansis programa dasavleTis metic, 2019 wels Catarebuli sazoga-
mimarT pozitiur notebsac Seicavs. Tum- doebrivi azris gamokiTxvis Tanaxmad,
ca informaciis Sejamebis safuZvelze respondentebis 21 procenti eTanxme-
dgindeba, rom mTlianobaSi upirateso- ba frazas „saqarTvelo met sargebels
ba prorusul orientacias eniWeba. met- miiRebs, Tu ruseTTan ukeTesi urTier-
ic, patriotTa aliansi skeptikurad Tobis sanacvlod uars ityvis evrokav-
uyurebs natosa da evrokavSirSi saqa- Sirsa da natoze.“8 Sesabamisad, patri-
rTvelos gawevrianebis Sansebs. amasTan, otTa aliansi, Tavisi alternatiuli
programis Tanaxmad, saqarTvelos mier SemoTavazebiT, rogorc Cans, qarTuli
gawevrianebis realuri Sansis miReba ga- sazogadoebis am segments warmoadgens.
moiwvevs kidev erT damangrevel oms ru-
seTTan. amdagvari pozicionirebis gamo keTildReobis saxelmwifo
partiis saboloo orientacia ixreba
prorusulobisken. Sedegad, patriotTa keTildReobis saxelmwifo kidev erTi
aliansi erTaderTia im oTxi saparla- ganzomilebaa, sadac gansxvavebuli
mento partiidan, romelic amomrCev- pozicia warmodgenilia mxolod erTi
els alternatiul sagareopolitikur mcire partiis saxiT: sxva partiebisagan
xedvas sTavazobs. ra Tqma unda, calke gansxvavebiT, mrewveloba gadaarCens
sakiTxia, interesdeba Tu ara qarTve- saqarTvelos ixreba keTildReobis
li amomrCeveli msgavsi alternativiT, saxelmwifos SezRudvebisaken. es ga-
Tumca SeuZlebelia, amomrCevlebSi ar sakviri araa, radgan mocemuli partia
rsebobdes azri, romelic prorusul memarjvene politikuri aqtoria. qar-
8
kavkasiis kvleviTi resurebis centri (2019). kavkasiis barometri. [online] xelmisawvdomia: http://
caucasusbarometer.org mopovebis TariRi: 17 Tebervali 2020.
14
Tuli ocneba sxva partiebze metad aris erTiani nacionaluri moZraoba da saqa-
orientirebuli socialuri saxelmwi- rTvelos patriotTa aliansi am mxriv
fos gafarToebaze. am SemTxvevaSic, ms- ufro saintereso SemTxvevebs warmoad-
gavsi poziciis dafiqsireba bunebrivia genen.
memarcxene politikuri partiisagan.

Skala 2. partiebis poziciebi keTildReobis saxelmwifos ganzomilebaSi.

wyaro: partiul programebSi mocemuli informaciis kodirebis safuZvelze naS-


romis avtoriseuli gamoTvlebi.

erTani nacionaluri moraoba danar- da sTavazobs amomrCevels imas, rac mas


Cen partiebTan SedarebiT ufro met unda. marTalia, sxva sakiTxia is, Tu
aqcents akeTebs sabazro ekonomikaze. realurad ramdenad Seasrulebs par-
saqarTvelos patriotTa aliansic sa- tia dapirebebs ZalauflebaSi mosvlis
kuTar Tavs memarjvene-centristul Semdeg, Tumca amomrCevlisTvis mosa-
politikur partiad axasiaTebs, rom- woni winasaarCevno programis momzadeba
lis mizania sazogadoebaSi zomieri erTgvari strategiuli nabijia.
konservatoruli ideologiis gatare-
ba.9 miuxedavad amisa, rodesac saqme nacionalizmi
keTildReobis saxelmwifos exeba, isini
memarcxene poziciebs afiqsireben, rac bolo sfero, sadac partiebis pozicie-
ideologiasTan SeusabamobaSia, Tumca bi gansxvavdeba erTmaneTisgan, nacio-
amas aqvs garkveuli axsna. iseT qveyanaSi nalizmia. am ganzomilebaSi cxadad ga-
rogoric saqarTveloa, sadac social- moxatulia gansxvaveba mcire da did
ur-ekonomikuri problemebi amomrCev- partiaTa poziciebs Soris. qarTuli
elTa mTavar sazrunavs warmoadgens _ ocneba da erTani nacionaluri moZrao-
rac regularulad dasturdeba bolo ba calsaxad samoqalaqo nacionalizms
wlebSi Catarebuli sazogadoebrivi aniWeben upiratesobas, maSin rodesac
azris gamokiTxvebiT _ partia, romel- mrewveloba gadaarCens saqarTvelos da
sac surs meti xmis mizidva, rogorc saqarTvelos patriotTa aliansi eTni-
wesi, midis ideologiur kompromisze kuri nacionalizmis momxreebi arian.

9
Patriots.ge. (T.g.). “Our party.” [online] xelmisawvdomia: http://patriots.ge/about-temp/ mopovebis
TariRi: 28 Tebervali 2020.
15
Skala 3. partiebis poziciebi nacionalizmis ganzomilebaSi.

wyaro: partiul programebSi mocemuli informaciis kodirebis safuZvelze naS-


romis avtoriseuli gamoTvlebi.

nacionalizmTan dakavSirebuli idee- nioT, radgan am partiis programis teqs-


bis wili didi iyo 2016 wlis arCevnebSi. tis 35 procenti swored nacionalizmis
mTlianobaSi, yvela programisa da yvela Tematikas eTmoboda. swored am faqtma
kodirebuli segmentis gaTvaliswinebiT, gamoiwvia nacionalizmis mniSvnelobis
winadadebaTa 12 procenti nacionalizm- zemoxsenebuli zrda. miuxedavad imisa,
Tan iyo dakavSirebuli, rac politikis rom mrewvelebis politikuri pozicie-
am sferos gacilebiT maRla ayenebda bi sakmaod axloa patriotTa aliansTan,
sxva iseT sferoebTan SedarebiT, ro- es logariTmuli proporciebia, romlis
gorebic iyo keTildReobis saxelmwifo gamoTvlaSic mniSvneloba eniWeba mani-
da ekonomika, romlebic, Sesabamisad, festis moculobas. mrewvelebis mani-
9,8 da 9 procentiT iyo warmodgeni- festi ki patriotTa aliansisaze eqvs-
li. 2016 wlis arCevnebSi nacionalizmma jer mcirea. saqarTvelos patriotTa
pirvelad gadaaWarba mniSvnelobiT sxva aliansis gadaWarbebuli daintereseba
sakiTxebs. es mniSvnelovani aRmasvla nacionalizmiT kidev ufro TvalsaCnos
erTi partiis, saqarTvelos patriotTa xdis, Tu ratom aniWeben mas populistis
aliansis damsaxurebad SeiZleba, miviC- statuss.

daskvna da rekomendaciebi

mTlianobaSi, 2016 wlis arCevnebSi orientacia, keTildReobis saxelmwifo


politikurma partiebma rig sakiTxebze da nacionalizmi. is faqti, rom warmo-
amomrCevels gansxvavebuli poziciebi qmnili ideologiuri vakuumis Sevseba
SesTavazes, Tumca danarCen sakiTxebSi mcire partiebis xarjze moxda, imaze mi-
maTi mosazrebebi erTmaneTs emTxveoda. aniSnebs, rom saqarTveloSi aris amom-
sainteresoa, rom 2012 wlis arCevnebSi rCevlis radikalurad ganwyobili naw-
qarTuli ocnebisa da erTiani nacio- ili. amomrCevlis am segments wamyvani
naluri moZraobis poziciebi mxolod politikuri partiebi ver sTavazobs
ekonomikis sferoSi gansxvavdeboda maTTvis misaReb programas da amitom
erTmaneTisgan. rac Seexeba 2016 wels, maTi ganwyobebis asaxva mcire partiebis
partiebma sxvadasxva poziciebi daafiq- mier xdeba.
sires sam sferoSi - sagareopolitikuri
16
Tumca aRsaniSnavia, rom es mxolod lad unda exmianebodes sazoga-
saqarTvelos patriotTa alianss Seex- doebis ganwyobas _ qarTvel amom-
eba, radgan mrewvelebma parlamentSi rCevels pirvel rigSi aRelvebs
mxolod erTi adgilis miReba moaxerx- ekonomikuri da socialuri sakiTx-
es (maJoritaruli wesiT). patriot- ebi. partiuli programebic ZiriTa-
Ta aliansma ki SeZlo 5 procentiani dad am sakiTxebiT unda interesde-
saarCevno zRvris gadalaxva da sapar- bodes da amomrCevels sTavazobdes
lamento mandatebis proporciuli ken- am problemebis gadaWris gzebs.
Wisyris Sedegad mopoveba.
 manifestebi unda Seicavdes masStab-
wamyvan partiebs ar ZaluZT radikaluri uri problemebis mogvarebisaTvis
ganwyobebis mqone amomrCevlis mizidva gadasadgmel konkretul nabijebs
da es bunebrivia, vinaidan maT samizne _ qarTuli partiebi, rogorc wesi,
jgufs saSualostatistikuri amomrCev- zogadi dapirebebiT Semoifar-
eli warmoadgens. Tumca Tuki amomrCev- glebian, rogoricaa magaliTad
elTa didi nawilis azri gadainacvlebs `ekonomikuri zrda~, Tumca aranak-
centridan ukiduresobisken, partiebi leb mniSvnelovania saubari am da-
met yuradRebas dauTmoben eqstremal- pirebis Sesasruleblad saWiro
ur poziciebs, rac qveynis politikur konkretuli nabijebis Taobaze.
garemos met polarizebas SesZens. Ses-
abamisad, stabilurobiTa da qarTuli  niSvnelovania eqstremizmisa da po-
demokratiis konsolidaciiT dainter- larizaciisgan Tavis arideba, Tum-
esebulma mxareebma mxedvelobaSi unda ca ara amomrCevlis interesebis ig-
miiRon Semdegi rekomendaciebi. norirebis xarjze _ eqstremizmi da
polarizacia qarTuli demokrati-
qarTuli politikuri partiebisaTvis isTvis mzardi gamowvevebia. par-
tiebi unda eridon eqstremaluri
 saWiroa winasaarCevno programaSi poziciebis dafiqsirebas, raTa ar
gawerili politikisa da partiis moxdes viTarebis meti gamwvaveba.
mier SerCeuli ideologiis Tanxve- miuxedavad amisa, politikuri pro-
dra _ 2016 wlis arCevnebSi, rigi cesis gareT ar unda aRmoCndes is
partiebis SemuSavebuli programe- amomrCevelic ki, romelsac amaTu-
bi politikis sferoTa garkveul im politikis sferoSi eqstremal-
nawilSi partiis ideologias ar uri pozicia aqvs. piriqiT, maTi
Seesabameboda. Tanmimdevrulobis problemebiT mTeli politikuri
mizniT, partiebma unda uzrun- speqtri unda interesdebodes. es
velyon, rom msgavsi Seusabamo- gulisxmobs ara partiis poziciis
ba programaSi ar dominirebdes cvlilebas centridan ukidureso-
da konkretuli partiis mier Se- bisken, aramed radikalurad ganwyo-
moTavazebuli politika maqsimal- bil amomrCevelTan konstruqciul
urad jdebodes amave partiis ide- komunikacias.
ologiur CarCoebSi.
 aucilebelia meti koncentracia
 winasaarCevno programa aucileb- politikaze da ara liderebze; lid-
17
eris gamoyeneba unda moxdes imde-  SemuSavdes da gavrceldes aplika-
nad, ramdenadac es pirovneba jdeba ciebi, romelic exmareba amomrCev-
programaSi gawerili politikis els ipovos mis poziciebTan yvelaze
realizebis gegmaSi _ xSirad par- axlos myofi partia _ samoqalaqo
tias amomrCeveli aigivebs parti- organizaciebs aqvT imis resursi,
ul liderTan. es personalisturi rom programebis saSualo statis-
politikis Sedegia, romlis Sesacv- tikuri amomrCevlisaTvis gasageb
lelad aucilebelia, partiam meti enaze ganmartebasTan erTad, uz-
yuradReba dauTmos programaSi runvelyon amomrCevlisTvis swori
asaxul politikas da ara liderebs. arCevanis gakeTebis damxmare ap-
liderebi unda iqnan gamoyenebuli likaciebis miwodebac. aseTi apli-
maTi codnidan da gamocdilebidan akciebi saqarTveloSi ukve ar-
gamomdinare, imdenad ramdenad- sebobs, Tumca sasurvelia maTze
ac lideris codna SesabamisobaSi cnobadobis amaRleba da farTod
modis da xels uwyobs politikis gavrceleba.
ganxorcielebis gegmas.
donori organizaciebisaTvis
saqarTveloSi moqmedi samoqalaqo
sazogadoebisa da analitikuri organi-  saWiroa politikuri partiebis xe-
zaciebisaTvis lSewyoba (pirdapir an/da samoqa-
laqo organizaciebis daxmarebiT)
 unda gagrZeldes samonitoringo programebis SemuSavebisa da sazo-
saqmianoba da dakvirveba _ qarTu- gadoebis ganwyobebis politikad
li samoqalaqo organizaciebis erT gardaqmnis procesSi _ qarTul
nawili aRniSnuli saqmianobiTaa politikur partiebs ar gaaCnia
dakavebuli. kargi iqneboda, Tuki sakmarisi finansuri da sxva re-
monitoringis saqmianoba gavrcel- sursi imisaTvis, raTa srulyo-
deboda winasaarCevno dapirebebze filad Seasrulon maTze dakis-
da moxdeboda analizi imisa, Tu rebuli demokratiuli funqcia,
ramdenad SesabamisobaSia gacemuli amitom maTTvis, gansakuTrebiT ki
dapireba amaTuim partiis ideolo- opoziciuri partiebisaTvis, sasi-
giasTan, aseve, ramdenad asrulebs cocxlod mniSvnelovania minimum
gamarjvebuli partia winasaarCev- am sferoebSi mainc miiRon wina-
nod gacemul dapirebebs. saarCevno daxmareba.
18
danarTi. metoqeobis ganzomilebebis kompozicia.

1. sagareo politikuri orientacia nepotizmisa da Zalis borotad ga-


moyenebis uaryofiT konteqstSi
a. prodasavluri: evrokavSiris, moxsenieba.
natos, aSS-s da sxva dasavluri
qveynebis dadebiT konteqstSi mox- b. vertikaluri: Zlieri mmarTve-
senieba; dasavleTis mxardaWeris lobis, kanonisa da wesrigis dadeb-
mobilizeba konfliqtebis mogva- iT konteqstSi moxsenieba, xolo
rebis saqmeSi; ruseTis, sabWoTa decentralizaciis uaryofiT kon-
kavSirisa da yofili sabWoTa ka- teqstSi moxsenieba.
vSiris, evraziis ekonomikuri ka-
vSiris, konfliqtebis mogvarebis 4. ekonomikuri sistemis organizeba
saqmeSi ruseTis rolis da imperi-
alizmis negatiur konteqstSi mox- a. Tavisufali sabazro ekonomika:
senieba. Tavisufali sabazro ekonomikis,
stimulebis, privatizaciis
b. prorusuli: ruseTis, sabWoTa dadebiT konteqstSi moxsenie-
kavSirisa da yofili sabWoTa ka- ba, xolo proteqcionizmis, ga-
vSiris, evraziis ekonomikuri ka- dasaxadebis da marTuli ekono-
vSiris, konfliqtebis mogvarebis mikis uaryofiT konteqstSi
saqmeSi ruseTis rolis dadebiT moxsenieba.
konteqstSi moxsenieba; evrokav-
Siris, natos, aSS-s da sxva dasavlu- b. bazris regulacia: prote-
ri qveynebis uaryofiT konteqstSi qcionizmis, gadasaxadebis da mar-
moxsenieba. Tuli ekonomikis dadebiT kon-
teqstSi moxsenieba; Tavisufali
2. demokratia da adamianis uflebebi sabazro ekonomikis, stimulebis,
privatizaciis uaryofiT konte-
a. emxroba: demokratiis (zogadad), qstSi moxsenieba.
adamianis uflebebis da Tavisu-
flebis dadebiT konteqstSi moxse- 5. keTildReobis saxelmwifo
nieba.
b. ewinaaRmdegeba: demokratiis (zo- a. gafarToeba: socialuri poli-
gadad), adamianis uflebebis da Ta- tikis eqspansiisa da Tanasworo-
visuflebis uaryofiT konteqstSi bis dadebiTad moxsenieba.
moxsenieba.
b. SezRudva: samoqalaqo keTild-
3. ZalTa gadanawileba Robis sferoSi sajaro da ker-
Zo seqtorebis arsebobis da so-
a. horizontaluri: decentral- cialuri politikis Semcirebis
izaciis dadebiT konteqstSi mox- dadebiTad moxsenieba; Tanaswo-
senieba da Zlieri mmarTvelobis, robis uaryofiTad moxsenieba.
kanonisa da wesrigis, korufciis,
19
6. nacionalizmi b. samoqalaqo: multikulturu-
lobis, samoqalaqo azrovnebis
a. eTnikuri: nacionalizmis da dadebiTad moxsenieba; naciona-
erovnuli cxovrebis stilis, lizmis da erovnuli cxovrebis
tradiciuli moralis dadebiT- stilis, tradiciuli moralis
ad moxsenieba; multikulturu- uaryofiTad moxsenieba.
lobis, samoqalaqo azrovnebis
uaryofiTad moxsenieba.
medegoba da demokratia: SeuZlia
Tu ara pragmatul evrokavSirs
saqarTveloSi demokratiuli
procesis xelSewyoba?

biZina lebaniZe1
23
mokle Sinaarsi

evrokavSiris samezobloSi medegobis lemis mogvarebas ver SeZlebs, Sesa-


gaZliereba briuselis axali ambiciuri Zloa misi medegobaze orientirebuli
globaluri dRis wesrigis qvakuTxeds midgoma saqarTveloSi avtokratiis ga-
warmoadgens. misi mizani evrokavSiris Zlierebis politikad iqces da qveynis
mezobeli saxelmwifoebisa da sazoga- demokratizaciis procesi kidev ufro
doebis gaZlierebaa raTa, maT ukeT Se- metad Searyios. miuxedavad imisa, rom
Zlon gamowvevebsa da krizisebze rea- warmodgenil naSromSi mxolod saqarT-
gireba da swrafad cvalebad poltikur, velozea saubari, dokumentis empiri-
socialur da ekonomikur garemosTan uli da konceptualuri mignebebi aseve
adaptireba. Tumca, saqarTvelosTan relevanturia evrokavSiris urTierTo-
dakavSirebiT arsebobs ramdenime sasi- bebisTvis aRmosavleT partniorobis or
cocxlod mniSvnelovani sakiTxi, ro- sxva asocirebul qveyanasTan _ ukraina-
melTa gadaWrac mniSvnelovani iqneba sa da moldovasTan.
medegobis swori mimarTulebiT warm-
arTvisTvis. erT-erTi aseTi sakiTxia sakvanZo sityvebi: medegoba, demokra-
sazogadoebriv medegobasa da [avtokra- tizacia, evrokavSiris globaluri
tiuli] reJimis stabilurobas Soris strategia, saqarTvelo, stabiluroba,
kavSiris saTanado gamijvna. im SemTx- demokratiis xelSwyoba.
vevaSi, Tu evrokavSiri aRniSnuli prob-

Sesavali: medegobis roli evrokavSiris sagareo politikaSi

bolo ramdenime wlis ganmavlobaSi, me- adgilobriv resursebs da operirebs


degoba evrokavSiris sagareo da usa- kompleqsuri partniorobis formatSi
frTxoebis politikis wamyvan principad erovnul da regionul doneebze mede-
Camoyalibda.2 evrokavSiri medegobas gobis, ekonomikuri zrdis da omidan
gansazRvavs, rogorc „saxelmwifosa da mSvidobis fazaSi gadasvlis xelSewyo-
sazogadoebis SesaZleblobas, ganagr- bis mizniT.~5 devid Candleri warmoad-
Zon reformebi da Sesabamisad, gaumkla- gens medegobis yvelaze yovlismomcvel
vdnen da daZlion saSinao Tu sagareo ganmartebas, ise rogorc es evrokavSir-
krizisi.“3 medegoba saWiroebs „evro- Sia aRqmuli. Candleris TqmiT, medegoba
kavSiris sazRvargareT intervenciis aris „sazogadoebis SesaZlebloba gaum-
ufro mokrZalebul da kooperaciul klavdes kriziss, ra drosac yuradReba
midgomas.“4 evropuli Rirebulebebis maxvildeba TviTorganizebis, Sida un-
samezobloSi eqsportis an Tavs mox- arebisa da SesaZleblobebis ganviTare-
vevis nacvlad, evrokavSiri „eyrdnoba baze, sagareo daxmarebis da resursebis
1
biZina lebaniZe aris saqarTvelos politikis institutis (GIP) ufrosi analitikosi. igi aris
fridrix Sileris saxelobis ienas universitetis mkvlevari.
2
Wagner and Anholt (2016); Börzel and Risse (2018).
3
EEAS (2016: 23).
4
Bargués-Pedreny (2019: 2).
5
Bargués-Pedreny (2019: 2).
24
nacvlad.“6 Sesabamisad, funqcional- aqtorebis mxardaWerasTan Sesabamisoba-
isturi xedviT, evrokavSiris medego- Si. miuxedavad evrokavSiris poziciisa,
biT gataceba martivad gasagebi xdeba, rom medegoba unda gaimijnos avtori-
radgan es evrokavSiris sazRvrebs gareT taruli stabilurobis mxardaWerisgan,8
SezRuduli marTvis SesaZleblobas ex- medegobaze yuradRebis gamaxvileba
mianeba. kritikosebis azriT, medegoba- droSi daemTxva evrokavSiris Sedare-
ze yuradRebis gamaxvileba evrokavSirs biT pasiur rols saqarTvelos mimarT,
garkveulwilad exmareba Seamciros am- rogorc demokratiuli pirobiTobis,
biciebi samezoblosTan mimarTebaSi, pa- ise axali mastimulirebeli pirobebis
suxismgebloba adgilobriv moTamaSee- SeTavazebis TvalsazrisiT. amasTan,
bze gadaitanos da am gziT SezRudos saerTaSoriso sazogadoebis araerTi
pirdapiri CarTuloba konfliqtebiT da mcdelobis miuxedavad, bolo xanebSi
problemebiT savse samezobloSi, sadac saqarTveloSi demokratizaciis din-
cxadad arsebobs evrokavSiris lidero- amika Seicvala da saxezea demokrati-
bis molodinebi.7 uli stagnacia da calkeul sferoebSi
avtoritaruli ukusvlac ki.9 Sesabam-
radganac medegoba evrokavSiris sagareo isad, saintereso iqneba imaze dakvir-
politikis SedarebiT axlad ganviTare- veba, rogor gaumklavdeba medegobaze
badi mimarTulebaa, jer kidev adrea orientirebuli evrokavSiri qarTu-
imis Sefaseba Tu ra Sedegebi eqneba mas li demokratiis problemebs. naSromis
saqarTveloSi evrokavSiris politi- Semdgomi nawili exeba medegobasa da
kaze. Tumca, am etapze es Sedegebi pa- demokratias Soris kavSirs da warmoad-
suxebze met kiTxvas badebs. erT-erTi gens rekomendaciebs evrokavSirisTvis
sakvanZo sakiTxia is, Tu ramdenad aris medegobis Tanmdev problemebTan gam-
medegobis principi pro-demokratiuli klavebis mimarTulebiT.

medegoba da stabilurobis impulsi


mravali wlis manZilze, evrokavSi- gamoyenebisgan11 _ anu sakuTari mxar-
ri da misi wevri saxelmwifoebi saqa- daWerisa da CarTulobis qveynis
rTvelos demokratiuli reformebis demokratiul progresTan dakavSirebi-
mTavari mxardamWerebi iyvnen, gansa- sagan.12 saqarTveloSi bolo dros ganvi-
kuTrebiT resursebis ganviTarebisa da Tarebuli movlenebi am dinamikas adas-
grZelvadiani eqspertuli mxardaWeris turebs. maSin, rodesac aSS-s kongresma
uzrunvelyofis mimarTulebiT.10 Tum- araerTi kritikuli mosazreba gamoTqva
ca, evrokavSiri xSirad Tavs ikavebda saqarTvelos mimarT da Ria werilebSi
demokratizaciis procesis xelSemwyobi qveynis oficialuri pirebi sajarod
negatiuri mastimulirebeli pirobebis daadanaSaula avtokratiul midgomeb-
6
Chandler (2015).
7
Wagner and Anholt (2016).
8
EEAS (2016).
9
Freedom House (2018); The Economist Intelligence Unit (2019).
10
Börzel and Lebanidze (2015).
11
Börzel (2016).
12
Lebanidze (2019).
25
Si,13 evrokavSiri da misi institutebi zaciebis umetesobas, politikur fon-
(evroparlamentis gamoklebiT) ZiriTa- debsa da sxva arasaxelmwifo aqtorebs
dad Cumad yofnas arCeven. evrokavSiris ar aqvT xilvadi, sanimuSo proeqtebi an
mxridan kritika ZiriTadad teqnikuri demokratiis mxardamWeri iniciativebi,
xasiaTisaa da moklebulia sajaroobas. romelTac saqarTvelos demokratiuli
is xSirad iCrdileba evrokavSiris do- ganviTarebis arsebul stadiaze pirda-
kumentebis grZel teqstebSi, romelTac piri gavlena eqnebaT.
yuradRebiT sazogadoebis mxolod vi-
wro wre ecnoba. paradoqsia, magram mi- am gadmosaxedidan, yuradRebis gamax-
uxedavad imisa, rom evrokavSiri aSS-s vileba medegobaze, romelic ZiriTadad
saqarTvelosTan instituciuri, sazo- orientirebulia resursebis gaZliere-
gadoebrivi, savaWro, finansuri da us- basa da efeqtur mmarTvelobaze ara-
afrTxoebis sferoSi kavSirebis kuTxiT normatiuli seqtoruli mimarTule-
jobnis, rodesac saqme saqarTveloSi bebiT (konfliqtis marTva, garemos
demokratiis aqtiur mxardaWeras exeba, sakiTxebi, katastrofis prevencia, in-
aSS-s politikuri istabliSmenti da aSS- frastruqturuli ganviTareba, a.S.),
Si moqmedi organizaciebi mainc yvelaze SesaZloa, evrokavSirs samezobloSi
xilvadi aqtorebi arian. demokratiisa da adamianis uflebebis
ugulebelyofisken ufro metad ubi-
aSS-sgan gansxvavebiT, evrokavSiri Zgos. bolo dros iseT avtokratiul
demokratiuli mxardaWeris evoluciur qveynebTan urTierTobebis gaaqtiureba,
da ufro metad faqiz midgomas arCevs, rogoricaa belarusi da egvipte am dina-
ramac SesaZloa grZelvadian periodSi mikis dadasturebaa.15 Tumca, Tuki evro-
ukeTesi Sedegebi gamoiRos, magram mok- kavSirisTvis politikurad gamarTle-
levadian perspeqtivaSi ver uzrunvely- bulia pragmatuli urTierTobebis
ofs demokratiuli daRmasvlis preven- dalageba avtokratiul qveynebTan, ro-
cias. grZelvadian Sedegebze fokusma melTac demokratizaciis perspeqtiva
SesaZloa cudi politikis SemuSavebis uaxloes momavalSi ar aqvT, igives ga-
riskis qveS daayenos iseTi arakonso- keTeba windauxedaoba iqneboda saqarT-
lidirebuli demokratiebi, rogoric velosa da ukrainasTan mimarTebaSi, rom-
saqarTveloa, rac progresis miRwevas lebic iqcnen Seuqcevad pluralistur
mravali wliT Seaferxebs da evrope- qveynebad gadalaxes ra avtoritaruli
li aqtorebis Sromis Sedegebs Crdils stabilurobis zRvari, sadac politi-
miayenebs.14 evropeli aqtorebi saqa- kuri stabiluroba da marTvis avtokra-
rTveloSi avtokratiul tendenciebze tiuli forma erTmaneTis Semavsebeli
reagirebis TvalsazrisiT xSirad neli da gamaZlierebelia. piriqiT, saqarTve-
da SedarebiT mokrZalebulebi arian _ loSi avtoritaruli mmarTvelobis dam-
aseve, evropuli arasamTavrobo organi- yareba savaraudod ufro met arastabi-

13
Civil Georgia (2020b, 2020a, 2019).
14
On different approaches to democracy promotion see: Carothers, T. 2009. “Democracy Assistance: Political
Vs. Developmental?” Journal of Democracy. 20 (1). 5–19. Magen, A., Risse-Kappen, T. and McFaul, M. eds.
2009. Promoting Democracy and the Rule of Law: American and European Strategies. Basingstoke: Palgrave
Macmillan.
15
European Commission (2020); Ioffe (2019); EEAS (2019a).
26
lurobasa da sazogadoebriv protests ri pirebis avtokratiuli tendenciebis
gamoiwvevs, rac regionSi evrokavSiris kritikas. evrokavSiris samezobloSi
mTavari miznebis: mSvidobis, usafrTx- bevri avtoritaruli qveynisgan gansx-
oebisa da politikuri stabilurobis vavebiT, saqarTveloSi demokratiis aq-
xelSemSleli faqtori iqneba.16 Sesabam- tiuri xelSewyoba unda ganixilebodes
isad, Tuki evrokavSirs surs rom xeli ara rogorc stabilurobis safrTxe,
Seuwyos medegobis ganviTarebas saqarT- aramed rogorc qveynis sazogadoebisa
veloSi, ar unda moeridos oficialu- da saxelmwifos medegobis xelSewyoba.17

medegobis gaZliereba polarizebul garemoSi

qarTuli politikis mimomxilvele- am fonze, ukiduresi politikuri po-


bi Tanxmdebian, rom saqarTvelos larizaciis mizezebTan da simptomebTan
demokratiis konsolidaciis erT-erTi brZola saqarTvelos saxelmwifosa da
umTavresi gamowveva ukiduresi politi- sazogadoebis medegobis gaZlierebis
kuri polarizaciaa, romelic mmarTveli mniSvnelovani winapirobaa. am konte-
gundis _ qarTuli ocnebisa da mTavari qstSi evrokavSirs nabijebis gadadgma
opoziciuri partiis _ erTiani naciona- sami mimarTulebiT SeuZlia. pirveli _
luri moZraobis da maTgan gamoyofili politikuri polarizaciis erT-erTi
jgufebis orpartiul dominantobaSi mizezi saqarTvelos arsebuli saarCev-
gamoixateba.18 polariazia ar exeba mx- no kodeqsia e.w. „gamarjvebuls yve-
olod partiul politikas, is sazo- laferi rCeba“ principiT.20 Sesabamisad,
gadoebrivi cxovrebis yvela sferos evrokavSirma unda gaagrZelos wnexi xe-
moedo, maT Soris mTavar satelevizio lisuflebaze imisaTvis, rom man Seasru-
arxebs da socialur mediebs.19 mTav- los politikuri dapireba da Secvalos
robis mxridan 2019 wlis noemberSi saarCevno kodeqsi. meore _ miuxedavad
saarCevno reformis ganxorcielebis imisa, rom mTavrobam ufro metad ixeira
Sesaxeb dapirebis Seusruleblobam, erTiani nacionaluri moZraobis demon-
kidev ufro metad Searyia sazogadoe- izebiT maTi warsuli saqmianobis gamo,
bis ndoba politikuri procesebis polarizacia orpartiuli procesia,
mimarT. aseve Semcirda mmarTvel gund- romelsac xels rogorc opozicia, ise
sa da opozicias Soris molaparakebebis mTavroba uwyobs. erTiani nacionaluri
gziT gamosavlis povnis SesaZlebloba moZraobis zogierTi wevri, maT Soris
da gaizarda winasaarCevno politikuri yofili prezidenti mixeil saakaSvili,
krizisis Sansebi. gansakuTrebiT uwyobs xels politiku-

16
EUobserver (2019).
17
On negative aspects of democracy promotion, see: Grimm, S., and Leininger, J. 2012. “Not All Good Things
Go Together: Conflicting Objectives in Democracy Promotion.” Democratization. 19 (3). 391–414. Jünemann,
A. Ed. 2004. Euro-Mediterranean Relations After September 11: International, Regional, and Domestic Dy-
namics. London: Frank Cass. http://site.ebrary.com/lib/alltitles/docDetail.action?docID=10093984.
18
Zurabashvili (2019); Robakidze (2019); DRI and GYLA (2018).
19
Kakachia and Lebanidze (2019).
20
Zurabashvili (2019).
27
ri radikalizmis gaRvivebas.21 Sesabami- iseTi politikuri reputacia, rom Se-
sad, mTavrobasTan erTad, evrokavSirma Zlos polarizebul mxareebs Soris
opoziciasTanac unda imuSaos da Tu saW- neitraluri arbitris roli iTamaSos.
iro gaxda gamoiyenos negatiuri pirobi- Sesabamisad, evrokavSirma unda moax-
Toba an daasaxelos da sajarod gaakri- dinos politikuri dialogis procesis
tikos opoziciuri partiebic. mesame da koordinacia da uTanxmoebebis konsen-
yvelaze mniSvnelovani _ evrokavSiri, susis gziT gadaWras, Tu 2020 wlis sa-
SesaZloa saqarTvelos marTlmadide- parlamento arCevnebi an nebismieri sxva
blur eklesiasTan erTad, erTaderTi politikuri movlena momavalSi legit-
aqtoria, romelsac, rogorc Cans aqvs imurobis kriziss gamoiwvevs.

sazogadoebrivi Tu saxelmwifos medegoba?


evrokavSiris mtkicebiT, misi midgo- romelic saqarTvelos demokratiis
ma medegobisadmi sazogadoebazea da konsolidaciis saSualebas iZleva.
ara (mxolod) saxelmwifoze orien-
tirebuli.22 sazogadoebrivi medegoba qarTuli samoqalaqo sazogadoebis
gulisxmobs samoqalaqo sazogadoebis organizaciebis realuri gaZliereba
CarTulobas da sakomunikacio arxebis sazogadoebrivi medegobis xelSewyobis
diversifikacias. Tumca, praqtikaSi ev- saxeliT, SesaZloa evrokavSirs stabi-
rokavSiri saxelmwifoze orientirebul lurobaze orientirebuli pragmatuli
aqtorad rCeba. marTlac, evrokavSiris midgomis danergvaSi daexmaros, TanamS-
sagareo mmarTvelobis platformebis romlobis formatebsa da reformebis
marcxi, daxmareboda aRmosavleTiT Sesaxeb dialogis dros gadawyvetilebis
myof mezoblebs myife demokratiis miRebis uflebamosilebis saxelmwifo
konsolidaciaSi, nawilobriv aixsneba uwyebebsa da samoqalaqo sazogadoebis
misi saxelmwifoze fokusirebuli mid- organizaciebs Soris gadanawilebiT. ms-
gomiTa da TanamSromlobis saxelmwifo gavsi gadanawileba gazrdis samoqalaqo
arxebze zedmetad damokidebulebiT.23 sazogadoebis organizaciebis gavlenas
evrokavSirma axlaxans scada TanamS- gadawyvetilebebis procesze saqarTve-
romlobis axali formatebis SemuSaveba losa da evrokavSirs Soris urTierTo-
mezobel qveynebTan samoqalaqo sazo- bebis intensivobisa da xarisxis kuTxiT.
gadoebis organizaciebis CarTulo- aRniSnuli ar saWiroebs axali insti-
bis gasaZliereblad, Tumca aRniSnuli tutebis Seqmnas an dafinansebis meqa-
formatebi fragmentuli da arasrul- nizmebis gadawyobas. samoqalaqo sazo-
fasovania. saukeTeso SemTxvevaSi, isini gadoebis organizaciebis gaZliereba
dabali profilis mqone sakonsulta- martivad miiRweva arsebuli instituci-
cio funqciebs aniWeben adgilobriv uri formatis farglebSi. Tumca, am
arasaxelmwifo aqtorebs, rac gasak- dromde evrokavSiri Tavs ikavebs samo-
viria saqarTveloSi samoqalaqo sazoga- qalaqo sazogadoebis organizaciebis am
doebis potencialis gaTvaliswinebiT, xarisxiT gaZlierebisgan.
21
TI Georgia (2018).
22
EEAS (2016, 2019b).
23
Falkenhain and Solonenko (2012); Gumeniuk (2010).
28
daskvna da rekomendaciebi
medegobisken yuradRebis mimarTva ev- ba avtoritaruli mmarTvelo-
rokavSiris sagareo politikur az- bis momxre politikuri aqtore-
rovnebaSi mniSnvelovani movlenaa. bis winaaRmdeg da pozitiuri
mas SeuZlia evrokavSiri samezobloSi mastimulirebeli instrumentebi
ufro efeqtur moTamaSed aqcios im pro-demokratiuli moTamaSeebisT-
SezRudvebis gaTvaliswinebiT, rac ev- vis;
rokavSirs, rogorc sagareo politikis
aqtors aqvs. Tumca, saqarTvelos msgavs  mniSvnelovani proeqtebis wamowye-
demokratizaciis gzaze mdgar qveyneb- ba demokratiis aqtiur xelSewyo-
Si sruli potencialis realizebisTvis, baze yuradRebis gamaxvilebiT;
aucilebelia medegobis gaZliereba ise,
rom am procesma uaryofiTi gavlena  mTavari telearxebisa da onlain
ar moaxdinos demokratiis xelSewyobis mediis (Facebook, YouTube, Twit-
miznebze. qvemoT warmodgenilia ram- ter) aqtiuri gamoyeneba sazo-
denime rekomendacia evrokavSirisTvis gadoebisTvis kritikulad mniS-
imasTan dakavSirebiT, Tu rogor aris vnelovani mesijebis misawodeblad.
SesaZlebeli evrokavSirisTvis misTvis
pasiuri imijis CamoSoreba da saqarTve- medegoba da polarizacia. ukidures
los demokratizaciis procesSi misTvis politikur polarizaciasTan brZola
ufro aqtiuri moTamaSis rolis miniWe- saqarTveloSi sazogadoebrivi medego-
ba. bis mxardaWeris mimarTulebiT evrokav-
Siris Zalixmevis organuli nawili unda
medegoba da demokratiuli pirobiToba. iyos, rac unda faravdes sam mniSvnelo-
demokratiis swrafi ukusvlis SemTx- van RonisZiebas:
vevebisas, resursebis gaZlierebasa da
eqspertul mxardaWerasTn erTad, evro-  aiZulos mTavroba da saparlamen-
kavSirma da wevrma saxelmwifoebma unda to umravlesoba Secvalon arse-
uzrunvelyon politikuri moTamaSeebis buli saarCevno kodeqsi, romel-
motivireba uaryofiTi mastimulirebe- ic xels uwyobs polarizacias e.w.
li instrumentebiT. uaryofiTi piro- „gamarjvebuls yvelaferi rCeba“
biTobisTvis, evrokavSirma SesaZloa ga- principiT;
moiyenos Semdegi insturmentebi:
 aiZulos mTavroba da opozicia
 gamoiyenos uaryofiTi pirobiToba Sewyviton polarizaciis xelSem-
avtoritaruli mmarTvelobis momx- wyobi dRis wesrigis ganxorciele-
re politikuri aqtorebis mimarT ba, polarizaciis gamomwvev qmede-
saqarTveloSi (evrokavSiris pro- bebSi (dialogSi monawileobaze
gramebidan, evrokavSirTan dia- uari, uaryofiTi saarCevno kampa-
logidan da TanamSromlobis for- niebi, oponentebis demonizeba da
matebidan garicxvis safrTxe) siZulvilis enis gamoyeneba) SemC-
neuli partiebis delegitimaciis
 sazogadoebrivi wnexis gamoyene- gziT;
29
 SeiTavsos neitraluri arbitris miznis misaRwevad, evrokavSirma unda:
roli polarizebul mxareebs Soris
mudmivi TanamSromlobis struq-  gaaZlieros samoqalaqo sazogadoe-
turirebuli formatebis SemuSave- bis organizaciebi saqarTveloSi
biT. evrokavSiris saqmianobasTan daka-
vSirebiT garkveuli gadawyvetile-
medegoba da samoqalaqo sazogadoeba. bebis miRebis uflebamosilebis
imisaTvis, rom evrokavSirma SeZlos miniWebiT;
medegobisa da (avtoritaruli) sta-
bilurobis xelSemwyobi strategiebis  gazardos finansuri daxmareba da
erTmaneTisgan gamijvna da saqarTvelo- politikuri mxardaWera arasaxel-
Si sazogadoebrivi medegobis mxardaW- mwifo aqtorebisa da demokratiul
era, unda Sewyvitos saxelmwifoze ori- sakiTxebze momuSave ,,grasruT’’
entirebuli midgoma da meti yuradReba moZraobebisTvis.
arasaxelmwifo moTamaSeebs dauTmos. am
kulturuli Rirebulebebi Tu
ekonomikuri safrTxe:
ra gansazRvravs mosaxleobis
mier memarjvene populistebis
mxardaWeras?

salome minesaSvili1
33
mokle Sinaarsi

qveynis masStabiT Catarebuli gamokiTx- cvalebadi Rirebulebebis mimarT, rac


vebis mixedviT, qarTvelebis daaxloe- am jgufebSi gaucxoebas iwvevs. am ori
biT 7% memarjvene populistur par- Teoriis Sesamowmeblad, naSromSi gaan-
tiebTan axdens sakuTari Sexedulebebis alizebulia sazogadoebrivi gamok-
identificirebas. am partiebs Sorisaa iTxvebi qveynis masStabiT regresiis
patriotTa aliansi, romelic ukve war- modelebis gamoyenebiT. Sedegebi cxad-
modgenilia sakanonmdeblo organoSi. hyofs, rom am orive Tezisis garkveuli
ra ganapirobebs msgavsi partiebis mx- elementebi nawilobriv xsnis amomrCev-
ardaWeras saqarTveloSi mcxovreb mo- lis mxardaWeras memarjvene populis-
qalaqeebs Soris? dasavleTis qveynebSi turi partiebis mimarT. pirvel rigSi,
mzardi memarjvene populizmis asaxsne- SedegebSi ikveTeba naprali Taobebs So-
lad ori ZiriTadi Teoria saxeldeba: ris, sadac 56 wlis da ufrosi asakis ada-
kulturuli dapirispireba da ekono- mianebi ufro metad uWeren mxars msgavs
mikuri safrTxe. ekonomikuri perspeq- partiebs, vidre axalgazrdebi. amasTan,
tiva yuradRebas post-industriuli subieqturi Sexedulebebi, magaliTad
ekonomikis pirobebSi sazogadoebrivi ekonomikuri usafrTxoeba, nostalgia
struqturebis transformaciaze amax- sabWoTa kavSiris mimarT da evrokavSir-
vilebs, sadac yalibdeba sazogadoebis sa da natoSi gawevrianebisadmi winaaRm-
iseTi jgufebi, romlebic Tavs gari- degoba nacionalisturi populizmis mx-
yulad, ekonomikurad Cagrulad da sa- ardaWeris mZlavri maCvenebelia.
frTxis qveS grZnoben da Sesabamisad,
populistebis ZiriTad mxardamWerebad sakvanZo sityvebi: populisturi par-
gvevlinebian. kulturuli perspeqtiv- tiebi, ultra memarjvene, ekonomikuri
idan, populizmis mxardaWera warmod- safrTxe, kulturuli Rirebulebebi,
genilia, rogorc warsulSi gavlenebis demokratia, demokratiuli ukusvla.
mqone jgufis pasuxi sazogadoebis

Sesavali

populisturma, ufro konkretulad ki mopoveba dasavleTis qveynebSi.2 ul-


nacionalisturma populisturma par- tra-memarjvene jgufebisa da populis-
tiebma TandaTan SeZles sazogadoebis turi nacionalisturi sentimentebis
mzardi mxardaWerisa da xilvadobis mzardi tendencia saqarTveloSic mkaf-

1
salome minesaSvili aris saqarTvelos politikis institutis analitikosi da flobs berlinis
Tavisufali universitetis doqtoris xarisxs.
2
Inglehart, R.F. and Norris, P. (2017). Trump, Brexit and the rise of populism: economic have-nots and cul-
tural backlash. Perspectives on Politics, 15(2); Staerkle, C. and Green, E.G.T. (2018). Right-wing populism as a
social representation: a comparison across four European countries. Journal of Community and Applied Social
Psychology, 28(6).; Gidron, N. and Hall, P.A. (2018), Populism as a problem of social integration. Available at:
xelmisawvdomia https://scholar.harvard.edu/files/hall/files/gidronhallapsa2017.pdf
34
iod SeiniSneba, gansakuTrebiT 2015 sakmarisi iyo barieris gadasalaxad),
wlidan.3 ultra memarjvene jgufebi _ parlamentSi mandatis miReba ultra
qarTuli idea, qarTuli marSi, saqarT- memjvene jgufebisTvis wamaxalisebe-
velos erovnuli erToba da qarTuli li faqtori aRmoCnda. zogierTma maT-
Zala _ ZiriTadad qsenofobiuri, islam- ganma, magaliTad erovnulma frontma,
ofobiuri da anti-migrantuli xedviT politikuri partiis Seqmnis ganzrax-
gamoirCevian da liberalur demokra- vis Sesaxebac ki ganacxada.7 patriotTa
tias akritikeben.4 warmodgenili jgufe- aliansis garda, SeiZleba kidev ramden-
bi aseve gaaqtiurdnen sazogadoebriv ime partia miviCnioT nacionalisturad,
cxovrebaSi, awyoben anti-liberalur maT Soris demokratiuli moZraoba er-
aqciebs da gamosvlebs migrantebisa da Tiani saqarTvelo, saxalxo kreba, Tav-
umciresobaTa uflebebis winaaRmdeg.5 isufali saqarTvelo da politikuri
partia imedi8.
Tumca, ufro metad yuradsaRebia is
faqti, rom sazogadoebrivi interesi am miuxedavad imisa, rom es jgufebi am-
jgufebis mimarT aseve izrdeba. rogorc Jamad umciresobaSi arian, maT mimarT
CRRC-s angariSSia aRniSnuli, 2015-2018 mzard sazogadoebriv interessa da mx-
wlebSi aRniSnuli jgufebis socialu- ardaWeras, riTic populisti nacional-
ri mediis gverdebis auditoria 9-jer istebi sargebloben, kidev ufro metad
gaizarda (mowonebebisa da mimdevrebis gaZlierebis potenciali aqvs. ultra
raodenobis gaTvaliswinebiT). Sesabami- memarjvene partiis mier parlamentSi
sad, gasakviri araa, rom Riad populis- mosaxvedrad miRebuli sakmarisi xmebis
turi nacionalisturi dRis wesrigis raodenoba cxadhyofs, rom maTi poli-
mqone partiam _ saqarTvelos patri- tikuri dRis wesrigis mimarT moTxovna
otTa aliansma6 sakmarisi xmebi miiRo arsebobs. naSromi miznad isaxavs sazo-
2016 wels parlamentSi mosaxvedrad. am gadoebis moTxovnis analizsa da imis
etapze partiis SezRuduli mxardaWer- dadgenas, Tu vin aris nacionalisti
is miuxedavad (man xmaTa 5% miiRo, rac populistebis mxardamWeri saqarTve-

3
Lebanidze, B. (2019). Rise of nationalist populism in Georgia: implications for European integration.
Georgian Institute of Politics. xelmisawvdomia: http://gip.ge/wp-content/uploads/2019/03/Poli-
cy-brief-18-Bidzina-Lebanidze-1.pdf; Minesashvili, S. (2019). Social underpinnings of right-wing populism
in Georgia. Georgian Institute of Politics. xelmisawvdomia: http://gip.ge/wp-content/uploads/2019/02/
Policy-brief-16-Salome-Minesashvili.pdf; Gelashvili, T. (2019). Political opportunities for the extreme right in
Georgia. Georgian Institute of Politics. xelmisawvdomia: http://gip.ge/wp-content/uploads/2019/05/Poli-
cy-brief-20-Tamta-Gelashvili.pdf
4
CRRC. (2018). Countering anti-Western discourse in social media. xelmisawvdomia: http://awdb.ge/files/
PPAG_Anti%20western%20propaganda%20in%20social%20media.pdf
5
Gelashvili, 2019; Lebanidze, 2019.
6
Kakachia, K. and Kakhishvili, L. (Forthcoming). Contextualizing populism in Georgian politics; Georgian
Institute of Politics. (2019). Georgian Institute of Politics (2019). Government and opposition share blame for
increasing trends of polarization and populism, experts say. xelmisawvdomia: http://gip.ge/wp-content/
uploads/2019/04/Expert-Polls9.pdf
7
Democracy & Freedom Watch. (2019). Georgian far-right groups reach agreement about forming new po-
litical party. xelmisawvdomia: https://dfwatch.net/georgian-far-right-groups-reach-agreement-about-form-
ing-new-political-party-53106?fbclid=IwAR0qa2P0shwIpJ6SpX4K_ONtdV5PzLlKlZz9MYmpHIsioAT-
9OZH-9_fVUng
8
Khorbaladze, T (2015). Homophobia and gender identity: media monitoring report. Media Development
Foundation. xelmisawvdomia: http://mdfgeorgia.ge/uploads/library/Homophobia-ENG-web%20(1).pdf
35
loSi. rogorc wesi, dasavleTis msgavs bi tradiciuli normebidan gadaxvevas
fenomens ori Teoria xsnis, romlebic da gaucxoebulia elitebis diskursSi
aseve iqneba gamoyenebuli saqarTve- gaJRerebuli Rirebulebebisgan.9 saqa-
los SemTxvevaSi: ekonomikuri safrTxe rTveloSi populizms orive zemoT aR-
da kulturuli dapirispireba. ekono- werili faqtori kvebavs. saqarTvelos
mikuri Teoriis mixedviT, post-in- politikis institutis mier Catarebuli
dustriulma sazogadoebam warmoSva gamokiTxvis mixedviT, eqspertebma daas-
ekonomikuri uTanasworoba, moaxdina axeles qveyanaSi mzardi polarizaciisa
sazogadoebis garkveuli nawilis izola- da populizmis xelSemwyobi faqtore-
cia bazridan, daayena isini ekonomiku- bi, maT Soris identobasTan (progre-
ri safrTxis winaSe da sazogadoebisgan suli Rirebulebebi da umciresobaTa
maT gariyvas Seuwyo xeli. amave Teoriis uflebebi) dakavSirebuli wuxili da
mixedviT, sazogadoebis swored es naw- migracia. eqspertebma socialur-ekono-
ili modis winaaRmdegobaSi politikur mikuri siduxWire populizmis mTavar
klasTan da ufro metadaa midrekili faqtorad daasaxeles.10
istebliSmentis sawinaaRmdego, naciona-
listuri da qsenofobiuri moZraobebi- qveyanaSi nacionalisturi populizmis
sken. kulturuli Teoria am fenomens mxardaWeris xelSemwyobi faqtorebis
xsnis, rogorc post-materialuri Ri- gasagebad, naSromSi gaanalizebulia ze-
rebulebebis _ iseTebis, rogoricaa moT naxsenebi ori Teoria saqarTvelos
kosmopolitizmi, multikulturizmi, konteqstSi. am mizniT, naSromSi gaanal-
umciresobaTa uflebebi da genderu- izebulia qveynis masStabiT Catarebuli
li Tanasworoba _ winaaRmdeg mimar- sazogadoebrivi azris kvleva da ganxilu-
Tul kontr-revolucias. populisturi lia urTierTkavSiri ekonomikur da kul-
nacionalisturi xedvebi mimzidvelia turul faqtorebsa da memarjvene po-
maTTvis, vinc ewinaaRmdegeba nacno- pulisturi partiebis mxardaWeras Soris.

ekonomikuri da kulturuli Tezisebi mzardi


populizmis asaxsnelad
bolo ori aTwleulis ganmavlobaSi, (politikuri, biznes da inteleqtual-
populistma _ da gansakuTrebiT memar- uri elitebis) winaaRmdeg mimarTuli
jvene da avtoritarma liderebma gansa- moZraoba, avtoritarizmi (qarizmatu-
kuTrebuli popularoba moipoves aSS- li da Zlieri lideris mxardaWera ri-
Si, evropasa da laTinur amerikaSi.11 giTi moqalaqeebis warmomadgenlad) da
populizmi axali fenomeni araa; Tumca, nacionalizmi (sxvadasxva kulturisa
bolo dros ganviTarebuli movlene- da qveynis, aseve umciresobaTa jgufis
bi ganxilulia, rogorc gaZlierebuli warmomadgenlebis gariyva sazogadoe-
populizmis gamovlineba. populisturi bidan, erovnuli interesebis saerTaSo-
ideologia, rogorc wesi, aerTianebs riso TanamSromlobasa da tradiciul
sam maxasiaTebels: istebliSmentis liberalur Rirebulebebze maRla day-
9
Inglehart and Norris, (2017).
10
saqarTvelos politikis instituti, 2019.
11
Inglehart and Norris, 2017.
36
eneba).12 amis kvaldakval, saqarTvelos dinebisa da neo-liberaluri ekonomi-
patriotTa aliansi atarebs elitebis kuri politikis nayofia, ris Sedegad-
sawinaaRmdego,13 qsenofobiur da na- ac bevri an samsaxuris gareSe darCa an
cionalistur dRis wesrigs „qarTul asrulebs arakvalificiur an arastabi-
sulsa“ da „samSoblosaTvis Tavdade- lur samuSaos.17 ekonomikuri safrTxis
baze“ aqcentiT,14 amasTan lobirebs mi- mzardi gancda politikuri klasis wi-
grantebis (gansakuTrebiT muslimi mi- naaRmdeg gaZlierebuli winaaRmdego-
grantebis) sawinaaRmdego politikas bis safuZvlad moiazreba im adamianebis
imis SiSiT, rom qveyanaSi eTnikuri bal- mier, romlebic dabal anazRaurebad
ansi Seicvleba.15 samsaxurSi arian dasaqmebulni, arian
umuSevarni da cxovroben migrantebiT
ratom Zlierdeba populizmi? araerTi dasaxlebul garemoSi. swored es
Teoria da ganmarteba iqna gamoyenebuli jgufebi moizreba istebliSmentis mow-
populizmis masiuri mxardaWeris asaxs- inaaRmdege, qsenofobiuri da anti-imi-
nelad. am konteqstSi yuradReba ZiriT- grantuli ritorikis mqone populis-
adad ekonomikur uTanasworobaze max- turi moZraobebisa da partiebis mimarT
vildeba, romelic post-industriuli mowyvlad jgufebad. empiriuli mtkice-
ekonomikis struqturuli cvlilebidan bulebis TvalsazrisiT, warmodgenili
momdinareobs an kulturul dapirisp- Teoriis mixedviT, populizmi ZiriT-
irebaze, romelic cvalebadi kulturu- adad ekonomikurad marginalizebuli
li Rirebulebebis pasuxad ganixileba. jgufebisTvis iqneboda damaxasiaTebe-
li, romlebic „globaluri bazris, te-
pirveli TeoriiT aixsneba amomrCevlis qnologiuri ganviTarebisa da mcodne
qceva im cvlilebebis konteqstSi, ro- sazogadoebis [pirobebSi] wagebul md-
melic post-industriuli sazogadoe- gomareobaSi imyofebian.“18 Sesabamisad,
bis transformacias axdens. es midgo- xmebis umetesoba unda modiodes umu-
ma yuradRebas sazogadoebis calkeuli Sevar, arakvalificiur moqalaqeebze,
wevrebis Semosavlebsa da dovlaTs So- romlebic mwvaved aRiqvamen ekonomikur
ris mzard uTanasworobaze amaxvilebs16, safrTxes, ver axerxeben ekonomikuri
romelic codnaze dafuZnebuli ekono- saWiroebebis dakmayofilebas, ar aqvT
mikis ganviTarebis, teqnologiuri universitetis xarisxi da cxovroben
avtomatizaciis, kapitalisa da samuSaos qalaqis ucxoelebiT dasaxlebul urba-
_ maT Soris migrantebis globaluri nul midamoebSi.19

12
Mols, F. and Jetten, J. (2016). Explaining the appeal of populist right-wing parties in times of economic
prosperity. Political Psychology, 37, 275-292. Hameleers, M. (2018). A typology of populism: toward a revised
theoretical framework on the sender side and receiver side of communication. International Journal of Commu-
nication, 12, 2171-2190. Brubaker, R. (2017). Between nationalism and civilizationism: the European populist
moment in comparative perspective. Ethnic and Racial Studies, 40, 1191-1226.
13
saqarTvelos politikis instituti, 2019.
14
Kakachia and Kakhishvili, Forthcoming.
15
Anti-Western propaganda. (2018). Media Development Foundation. xelmisawvdomia: http://www.mdf-
georgia.ge/eng/view_research/169
16
Piketty, T. (2014). Capital. Cambridge, MA: Bellnap Press.
17
iqve.
18
Inglehart and Norris, 2017, p.12
19
iqve.
37
kulturuli winaaRmdegobis Teoria universitetis xarisxi; tradiciebis
am fenomens kulturul cvlilebebze erTgul moqalaqeebs Soris, vinc ewi-
reaqciiT xsnis. Sesabamisad, post-mate- naaRmdegeba progresul kulturul Ri-
rialuri Rirebulebebidan gadaxra da rebulebebs seqsualuri da religiuri
multikulturizmsa da kosmopolitizm- umciresobebis mimarT; ewinaaRmdegeba
Tan daaxloeba, rac elitebis diskurs- genderul Tanasworobas, multikul-
Si wamyvan adgils ikavebs, sapasuxo turizms da migrantebs.22 populizmis
kont-revoluciuri ganwyobebis mizezi mxardamWerebi aseve ikvebebian kos-
gaxda, gansakuTrebiT ufros Taoba- mopolitizmis winaaRmdeg mimarTuli
Si, mamakacebSi da sazogadoebis nakle- qsenofobiur-avtoritaruli Sexedule-
bad ganaTlebul nawilSi.20 isini, vinc bebiT. warmodgenili kvleva cxadhyofs,
ar eTanxmeba axal socialur wyobas da rom globaluri mmarTvelobis mimarT
gariyulad grZnoben Tavs, tradiciuli undobloba da avtoritaruli Rire-
normebidan gadaxvevas ewinaaRmdegebi- bulebebis mxardaWera arCevanis popu-
an da cvlilebebs sazogadoebaSi maTi listuri moZraobebis sasargeblod ga-
statusis eroziis winapirobad ganix- keTebas ganapirobebs.23
ilaven.21 meinstrimul politikasTan
gaucxoebiT, isini mxars nacionalis- aris Tu ara dasavlur sazogadoebaSi
turi dRis wesrigis mqone radikalur damkvidrebuli es ori Teoria mosadegi
partiebs uWeren. am TvalsazrisiT, asa- saqarTveloSi arsebuli situaciis asax-
ki, ganaTleba da sqesi Rirebulebebis snelad? Tuki es asea, romeli maTgani
cvlilebis mTavari indikatoria. am prognozirebs memarjvene populisturi
mxriv populizmis mxardaWera ZiriT- partiebis mxardaWeras qarTul sazoga-
adad unda ikveTebodes ufros Taoba- doebaSi?
Si, im adamianebs Soris, visac ar aqvs

meTodologia da analizi
arsebuli mtkicebulebebis Sesaswav- viT kiTxvaze „romelia Tqvens Sexed-
lad, kvleva efuZneba qveynis masStabiT ulebebTan yvelaze axlos mdgomi par-
Catarebul or gamokiTxvas, NDI: sazo- tia?“. 2018 wlis dekemberSi 5%, xolo
gadoebrivi ganwyoba saqarTveloSi 2018 2019 wlis ivlisSi 7% asaxelebda aseT
wlis dekemberSi da 2019 wlis ivlisSi. partiebad memarjvene populistur par-
memarjvene populizmis mxadaWera gan- tiebs. am naSromis miznebisTvis, „me-
sazRvrulia respodentebis mxridan marjvene populistur partiebad“ moi-
partiebis preferenciebis safuZvelze, azreba patriotTa aliansi 4%-iani
konkretulad ki maTi pasuxebis mixed- mxardaWeriT24 da sxva mcire zomis par-
20
magaliTisTvis ixileT: Karapin, R. (2002). ‘Far right parties and the construction of immigration issues in
Germany.’ In Shadows Over Europe: The Development and Impact of the Extreme Right in Western Europe.
Schain, M., Zolberg, A. and Hossay, P. (eds.). Houndsmill: Palgrave Macmillan; DeAngelis, R.A. (2003). ‘A
rising tide for Jean-Marie, Jorg, and Pauline? Xenophobic populism in comparative perspective.’ Australian
Journal of Politics and History 49 (1): 75-92;
21
Gidron and Hall, 2017.
22
Inglehart and Norris, 2017.
23
iqve.
24
CRRC. (2019). NDI: sazogadoebrivi azris kvleva saqarTveloSi, ivlisi 2019.
38
tiebi, romlebic iziareben partiis na- tipi da ganaTleba. modeli b moicavs
cionalistur da populistur ideolo- iseT faqtorebs, romlebic dakavSire-
gias. is partiebi, romlebic ar arian bulia ekonomikur TeoriasTan: qoneba,
warmodgenilni parlamentSi, magram ga- dasaqmeba, ekonomikuri usafrTxoebis
moxataven nacionalistur populistur subieqturi aRqma - magaliTad, ekono-
tendenciebs da dasaxeldnen respo- mikurad Tavis gatanis sirTule, wina
dentebis mier, arian _ demokratiuli TaobasTan SedarebiT gauaresebuli
moZraoba _ erTiani saqarTvelo, Tavi- ekonomikuri mdgomareoba, samuSaos da-
sufleba _ zviad gamsaxurdias gza, ax- kargvi SiSi. model g-Si damatebiT war-
ali memarjveneebi, erovnuli forumi _ modgenilia is indikatorebi, romlebic
gubaz sanikiZe, Tamaz meWiauri erTiani dakavSirebulia kulturuli dapirisp-
saqarTvelosTvis, qarTvel tradicio- irebis TeoriasTan _ magaliTad, damok-
nalistTa kavSiri. idebuleba umciresobebis, migrantebisa
da multikulturizmis mimarT; undob-
partiuli preferenciebis ekonomiku- loba globaluri da erovnuli mmarT-
ri da kulturuli axsna warmodgenilia velobis mimarT; avtoritaruli Rire-
logistikuri regresiis modelebis ga- bulebebis mxardaWera da nostalgia.
moyenebiT, sadac memarjvene populis- modeli d aerTianebs rogorc ekonomi-
turi partiis mxardaWera damoukidebe- kur, ise kulturul faqtorebs. damok-
li cvladia. arsebobs araerTi kiTxva, idebuli cvladisTvis gaTvaliswinebu-
romelic SesaZloa safuZvlad daedos lia im respodentebis pasuxi, romelTac
fenomenis ekonomikur da kulturul memarjvene populisturi partiebi pir-
axsnas. model a-Si gaerTianebulia de- vel an meore variantad airCies (cvlade-
mografiuli da socialuri indikatore- bi da Sesabamisi kodebi warmodgenilia
bi, rogoricaa asaki, sqesi, dasaxlebis danarTis saxiT).

mignebebi

regresiis modelebis Sedegebi Semdeg- partiebad, vidre ufrosi Taoba, rac


nairad gamoiyureba. adasturebs Taobebs Soris arsebuli
gansxvavebebis arguments. memarjvene
modeli a _ socialuri da demografiuli partiebTan asocirebas gansakuTrebiT
faqtorebi. axdenen 56 wlis an ufro xandazmuli
adamianebi. kidev erTi mniSvnelovani
modeli a-s Sedegebis mixedviT, me- faqtori dasaxlebis tipia: populistu-
marjvene populisturi partiebis mx- ri Sexedulebebis mxardaWeris maCven-
ardaWeras ori ZiriTadi socialuri ebeli ZiriTadad soflad mcxovreb
da ekonomikuri faqtori ganapirobebs. moqalaqeebSi ufro SeiniSneba, vidre
asaki mniSvnelovani maCvenebelia yvela urbanul dasaxlebebSi da dedaqalaqSi
modelis SemTxvevaSi. Sedegebi aCvenebs, (Tumca, es faqtori umniSvnelo xde-
rom axalgazrda respodentebi ufro ba model d-Si). genderuli sxvaoba da
naklebad miiCneven memarjvene partiebs hipoTeza ganaTlebis Sesaxeb statis-
TavianT SexedulebebTan axlos mdgar tikurad umniSvnelo aRmoCnda, rac
39
imaze mianiSnebs, rom SeuZlebelia am gavsi partiebis mxardaWeraze.
faqtorebis gaTvaliswinebiT nacional-
isturi populizmis mxardaWeris prog- modeli g _ kulturuli Teoria
nozireba. kvlevis Sedegebi rom Sevaja-
moT, memarjvene populizmis mxardaWera modeli g ganixilavs kulturul
yvelaze Zlieri ufros Taobasa da faqtorebs socialuri da demografi-
sazogadoebis im nawilSia, romelic so- uli indikatorebis gakontrolebiT.
flad cxovrobs. Tumca am urTierT- Semdegi kulturuli faqtorebi - avtor-
damokidebulebis zusti mizezebi sx- itaruli Rrebulebebis mxardaWera,
vadasxvagvarad SeiZleba iyos axsnili uaryofiTi damokidebuleba genderuli
da amisaTvis damatebiTi kvlevaa saW- Tanasworobis, migrantebis, multikul-
iro. asaki da dasaxlebis tipi SesaZloa turizmis da umciresobaTa uflebebis
xsnides gansxvavebul Rirebulebebsa da mimarT - ar aRmoCnda statistikurad
dasaqmebis SesaZleblobas, es ukanask- mniSvnelovani. Tumca, is vinc evrokav-
nel ki ekonomikur TviTkmarobas. Ses- Sirsa da natoSi gawevrianebas ewinaaRm-
abamisad, SesaZloa arsebobdes kavSiri degeba, ufro amave dros uWers mxars
ekonomikur an kulturul, an orive Te- nacionalistur populistur xedvebs.
oriasTan. amasTan, statistikurad mniSvnelovani
aRmoCnda sabWoTa kavSiris mimarT nos-
modeli b _ ekonomikuri Teoria talgia, rogorc am, ise kombinirebul
model d-Si, sadac populizmis mxardaW-
modeli b zemoT aRweril sakontro- erasTan dadebiTi kavSiri dadasturda.
lo cvladebTan erTad, memarjvene Sesabamisad, modeli g modeli a-s sa-
populisturi partiebis mxardamWer fuZvelze nawilobriv gaumjobesda da
maCveneblad ekonomikur faqtorebs aCvena, rom adamianebi, romelTac aqvT
ganixilavs. monacemebis analizma ar- sabWoTa kavSiris mimarT nostalgia da
aerTgvarovani Sedegebi aCvena. qonebis ewinaaRmdegebian globalur mmarTvl-
obieqturi sazomi, iseTi, rogoricaa elobas, upiratesobas nacionalistur
magaliTad garkveuli sayofacxovrebo populistur partiebs aniWeben.
nivTebis arqona da umuSevroba, statis-
tikurad mniSvnelovani ar aRmoCnda modeli d _ kombinirebuli faqtorebi
(aRsaniSnavia, rom qarTvelebis 2/3 in-
terviuebis dros Tavs umuSevrad acxa- model d afasebs ekonomikuri da kul-
debs). Tumca, ekonomikuri safrTxis turuli indikatorebis kombinirebul
aRqmis subieqturi cvladebidan, wina Sedegebs sakontrolo indikatorebTan
TaobasTan SedarebiT uares ekonomikur erTad. analizi adasturebs wina kvleve-
mdgomareobaSi yofna statistikurad bis Sedegebs imis Sesaxeb, rom sabWoTa
mniSvnelovani aRmoCnda. saerTo jam- kavSiris mimarT nostalgia kontroli-
Si, modeli b-s damatebam umniSvnelod rebul socialur da demografiul
gaaumjobesa modeli a. ekonomikuri faqtorebTan erTad, memarjvene pop-
faqtorebi mxolod nawilobriv xsnian ulisturi partiebis mxardaWeris gan-
memarjvene partiebis mxardaWeras, sad- mapirobebeli faqtoria. amasTan, wina
ac ekonomikur mdgomareobaze pesimis- TaobasTan SedarebiT uares ekonomikur
turi Sexeduleba cxadad miuTiTebs ms- mdgomareobaSi yofnis aRqma aseve gana-
40
pirobebs msgavs partiebTan Sexedule- biT, arsebuli ekonomikuri mdgomareo-
bebis Tanxvedras. Sesabamisad, 56 welze bas pesimisturi aRqma nacionalisturi
zemoT asaki, sabWoTa kavSiris mimarT populisturi Sexedulebebis mxardaW-
nostalgia da wina TaobasTan Sedare- eras ganapirobebs.

daskvna
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom diskriminaciis aRmosafxvrelad
monacemebis analizis mixedviT, memar- saqarTvelos ekonomikaSi, gan-
jvene populisturi partiebis mxardaW- sakuTrebiT dasaqmebis mimar-
eras arc erTi Teoria srulad ar xsnis, TulebiT.
maSin rodesac memarjvene populizmis
mxardaWeras orive Teoriis garkveuli  SemuSavdes saxelmwifo politi-
elementebi ganapirobebs. pirvel rigSi, ka xandazmuli adamianebis Tana-
kvleva adasturebs, rom arsebobs Tao- medrove qarTul sazogadoebaSi
bebs Soris naprali da msgavsi partiebis ukeTesi integraciis mizniT.
xedvebi ufro metad xandazmuli Tao-
bis SexedulebebTan aris axlos, vidre  gaizardos pensia.
axalgazrdebTan. asakobrivi sxvaoba
savaraudod dakavSirebulia sabWoTa  moxdes evrokavSirisa da natos
gamocdilebasTan da am periodis nos- Sesaxeb warmoebuli sainformacio
talgiasTan, aseve gancdasTan, rom ar- kampaniebis mxardaWera xandazmul
sebuli ekonomikuri mdgomareoba gac- adamianebsa da soflad mcxovreb
ilebiT gauaresebulia. warmodgenili mosaxleobas Soris.
Sedegebi adasturebs Teorias, rom isi-
ni, vinc sabWoTa kavSiris dros ukeTe- saqarTveloSi samoqalqo sazogadoebis
sad grZnobda Tavs, rogorc kulturu- warmomadgenlebisTvis:
li, ise ekonomikuri TvalsazrisiT,
xolo axla Tanamedrove sazogadoebis  metad iyos uzrunvelyofili saqa-
mimarT gaucxoebulni arian, ufro didi rTvelos mosaxleobis ufrosi
albaTobiT uWeren mxars radikaluri Taobis warmomadgenlebisa da so-
Sexedulebebis mqone partiebs. maSin, flad mcxovrebi adamianebis Car-
rodesac es xedva aerTianebs, rogorc Tuloba imisaTvis, rom am jgufeb-
kulturul, ise ekonomikur faqtorebs, ma Tanamedrove sazogadoebisgan
winaaRmdegoba evrokavSirsa da natoSi gariyulad ar igrZnon Tavi.
wevrobis mimarT aseve ganapirobebs ul-
tra-memarjvene partiebis mxardaWeras,  Seiqmnas proeqtebi mewarmeobisa da
rasac SesaZloa hqondes kulturuli an sxvadasxva unar-Cvevebis gansavi-
ekonomikuri safuZvlebi. Tareblad, rac xandazmulebsa da
soflad mcxovreb adamianebs Tana-
rekomendaciebi medrove ekonomikaSi CarTvis Sesa-
saqarTvelos mTavrobisTvis: Zleblobas miscems.

 SemuSavdes strategia asakobrivi  metad moxdes xandazmul pirebsa


41
da soflad mcxovreb adamianebs Tobebis Sesaxeb, sadac yuradRe-
Soris natos, evrokavSirsa da am ba am urTierTobebisgan maTTvis
urTierTobebisgan miRebuli maT- potenciur sargebelze gamaxvil-
Tvis xelSesaxebi Sedegebis Sesaxeb deba. magaliTad, meti informaci-
informaciis gavrceleba. is miwodeba sofelSi mcxovrebi
pirebisTvis asocirebis SeTanxme-
saqarTveloSi saerTaSoriso sazogadoe- biT uzrunvelyofil fermerTa mx-
bisTvis: ardaWeris RnisZiebebis Sesaxeb.

 erTgvarovani midgomis nacvlad,  saqarTvelos xandazmuli mo-


ganviTardes asakobriv jgufsa da qalaqeebisTvis profesiuli
regionze morgebuli politika, treningebis mxardaWera da orga-
romlis samiznec, rogorc ufrosi nizeba, sazogadoebis am jgufis
Taobis warmomadgenlebi, ise so- mxardaWera saTanado codnisa da
flad mcxovrebi adamianebi iqnebi- unar-Cvevebis gamomuSavebisTvis,
an. rac maT Tanamedrove ekonomikaSi
monawileobis miRebaSi daexmare-
 sainformacio kampaniis warmoeba baT.
xandazmulebisTvis saqarTvelos
dasavlel partniorebTan urTier-
42
danarTi

cxrili 1: cvladebi da kodebi

 
  
  
  
  
 
  
  
 
       

      (  I +    
  II)    (1)      (2)
         
       18-34 (1), 35-55 (2), 56+ (3)
     (1),   
(0)
           (0),
  
    (1)
  
     (1),  

 (2),   (3)
    

         0-10
   (1),   (0)
            1-5

   
     
       (1),   (0)
    

 

       (1),   (0)
  
       (1),   (o)
       
  
  

  
  

  
    (1),   (0)
  
    
 
  
      (1),   (0)
    
 
  
43
cxrili 2: memarjvene politikur partiebTan Sexedulebebis Tanxvedris modeli

:    :    + :    + :   


    
     

Estimate St. t value Pr(>|t|) Estimate St. t value Pr(>|t|) Estimate St. t value Pr(>|t|) Estimate St. t value Pr(>|t|)
Error Error Error Error
  
 (56+) 1.318 0.317 4.156 <0.001*** 1.091 0.371 2.941 0.004**

 0.141 0.214 0.658 0.5114 -0.120 0.249 -0.482 0.631


   -0.796 0.294 -2.708 0.007** -0.330 0.321 -1.028 0.305
( )

  -0.168 0.219 -0.763 0.4461 -0.105 0.252 -0.416 0.678

   

 
    -0.059 0.069 -0.862 0.390 -0.034 0.071 -0.475 0.635

  -0.119 0.267 -0.446 0.656 -0.298 0.360 -0.829 0.408

   -0.088 0.067 -1.327 0.186 0.005 0.085 0.056 0.955


   
 
   -0.040 0.192 -0.207 0.836 0.002 0.258 0.008 0.993

 
  

  

  -0.181 0.301 -0.602 0.548 0.118 0.402 0.293 0.770
  
    0.537 0.230 2.560 0.011* 0.593 0.254 2.337 0.020*
   
  
 
 
   -0.717 0.263 -2.730 0.007** 0.914 0.462 1.979 0.049*

 
   -1.067 0.239 -4.460 <0.001** -1.655 0.403 -4.105 <0.001**
  * *

   -0.309 0.215 -1.438 0.152


  

-  0.419 0.219 1.909 0.058
 
  -0.040 0.263 -0.152 0.879 -0.078 0.312 -0.250 0.803
  


 
   0.281 0.216 1.302 0.194 0.239 0.254 0.941 0.348
  
  


 
  0.050 0.207 0.241 0.810 -0.168 0.248 -0.676 0.500
 

 
    -0.567 0.219 -2.584 0.010* -0.564 0.256 -2.200 0.030*
  

* = p<0.05 ** = p<0.01 *** = p<0.001


sazogadoebis ndoba demokratiisa
da saxelmwifo institutebis
mimarT: populisturi
nacionalisturi jgufebis
gavlenebi

gvanca daviTaSvili1
47
mokle Sinaarsi

saqarTvelos demokratizaciis pro- bis wyaroebis, araformaluri kavSire-


cesi, saxelmwifo institutebisa da bisa da gavlenebis Sesaxeb, informaciis
demokratiis mimarT sazogadoebrivi gaumWvirvalobas. aRniSnuls Tan erT-
ndobis klebadi tendenciis fonze, vis demokratiuli institutebis mimarT
damatebiTi gamowvevebis winaSe dgas. sazogadoebis ndobis klebadi tenden-
am diskursSi, populisturi naciona- cia, rac zrdis SesaZleblobas popu-
listuri jgufebis gaaqtiureba, Ta- listuri jgufebis gavlenis gaZlier-
vis mxriv, demokratiuli procesebis ebis, miuxedavad imisa, rom am dromde
ganviTarebis Semaferxebel damatebiT gardamtexi gavlena politikur dRis
riskebs qmnis. saxelmwifo institute- wesrigze ar mouxdeniaT.
bi araefeqtianad reagireben populis-
turi jgufebis gavlenebis sapirwoned, sakvanZo sityvebi: demokratizacia, pop-
rac xels uwyobs populisturi nacio- ulisturi jgufebi, saqarTvelo, saxel-
nalisturi partiebisa da jgufebis mwifo institutebi, sazogadoebis ndo-
aradeklarirebuli miznebis, dafinanse- ba.

Sesavali

saqarTvelos demokratizaciis proce- konteqstis gaTvalsiwinebiT, erT-erTi


sis kvleva, romlis ganuyofeli nawil- safrTxea. es naSromi aanalizebs ram-
icaa saxelmwifo institutebis efeq- denad axdenen gavlenas populisturi
turobisa da efeqtianobis Sefaseba, nacionalisturi jgufebi demokratii-
mWidrod ukavSirdeba sazogadoebis sa da saxelmwifo institutebis mimarT
ndobis formirebisa da CarTulobis sazogadoebis ndobaze. pasuxismgebeli
xarisxs demokratiis konsolidaciis saxelmwifo institutebi, populisturi
procesSi. sazogadoebis ndoba saxel- politikuri partiebisa, Tu sainicia-
mwifo institutebis mimarT, politi- tivo jgufebis mier anti-liberaluri
kuri elitebisTvis unda iyos signali narativis propagandaze myisierad da
strategiuli politikis formirebisa efeqtianad ar reagirebs, ramac Ses-
da Semdgomi implementaciisaTvis. am di- aZloa grZelvadian perspeqtivaSi sa-
skusiis ganuyofeli nawilia is faqtore- frTxis winaSe daayenos qarTuli poli-
bi, rac gavlenas axdens sazogadoebis tikuri dRis wesrigi, Tumca am dromde
ndobaze demokratiisa da demokrati- xelSesaxebi negatiuri Sedegi maT in-
uli institutebis mimarT. nacional- tensiur aqtorobas Sida, Tu sagareo
isturi populisturi jgufebis aqti- politikur diskursSi ar moutania. am
uroba da gavlena saxelmwifos Sida da narkvevSi, aseve warmodgenilia rekomen-
sagareo politikaze, rac bolo period- daciebi saxelmwifo institutebisa da
Si kidev ufro intensiurad SeiniSneba, politikuri partiebisTvis.

1
gvanca daviTaSvili aris sruli profesori niu viJen universitetSi, flobs baskeTis saxelmwifo
universitetis doqtoris xarisxs.
48
sazogadoebis ndoba demokratiisa da saxelmwifo
institutebis mimarT

sazogadoebis politikuri ndobis sakanonmdeblo cvlilebebis praqtikaSi


formireba demokratiisa da saxelmwifo danergva.5 demokratiis konsolidacii-
institutebis mimarT kompleqsuri pro- sa da aqedan gamomdinare sazogadoebi-
cesia, rac TavisTavad aisaxeba demokra- sTvis xelSesaxebi Sedegebis misaRebad,
tizaciis xarisxze qveyanaSi. xelisuflebis mdgrad, Tanmimdevrul,
gangrZobad da proqtiul Zalisxmebas
saqarTveloSi, demokratiuli mmarTve- gadamwyveti mniSvneloba aqvs.
lobis gaZliereba, rogorc mmarTveli
politikuri elitis pasuxismgebloba, demokratiis xarisxis gauareseba saqa-
Tavismxriv, pirdapir kavSirSia saqarT- rTveloSi, gasul wlebTan SedarebiT,
velos evrointegraciul dRiswesrig- demokratiis inteqsis 2019 wlis maCvene-
Tan. evropul kavSirTan politikuri blebiT dastudeba, iseTi indikatorebis
asocirebisa da ekonomikuri integraci- gaTvaliswinebiT, rogoricaa erovnuli
is procesi, romelic moicavs piro- demokratiuli mmarTveloba, saarCev-
biTobidan gamomdinare demokratiis no procesi, samoqalaqo sazogadoe-
xarisxis gaumjobesebis garantiebsac,2 ba, damoukidebeli media, adgilobrivi
gafarToebis politikis ararsebobis demokratiuli mmarTveloba, sasamarT-
pirobebSi, Seuqcevadad ar viTardeba. lo sistema da damoukidebloba, koruf-
garda amisa, demokratiis gaZlierebas cia.6 demokratiis xarisxis Semcireba-
Tu gavaanalizebT, funqciuri TanamS- ze miuTiTebs, saqarTvelos politikis
romlobis diskursSi, cxadi xdeba, rom institutis mier Catarebuli kvleva
calkeul seqtorebSi ganxorcielebuli demokratizaciisa da politikis dina-
reformebi, qveyanaSi demokratiis saer- mikis Taobaze qarTveli da saerTaSo-
To xarisxis gaumjobesebaze ar axdens riso eqspertebis gamoTxvis meTodiT.
gavlenas.3 miuxedavad, demokratiuli eqspertebis 78% fiqrobs, rom „saqarT-
mmarTvelobis gasaZliereblad gadadg- veloSi demokratiis xarisxi gauares-
muli calkeuli nabijebisa,4 aRmosav- da“, 22% fiqrobs rom demokratiis
leT evropis sxva qveynebis msgavsad, xarisxi ar Secvlila, xolo gamokiTx-
saqarTveloSic gamowvevad rCeba uli 23 eqspertidan arcerTi fiqrobs,

2
asocirebis Sesaxeb SeTanxmeba erTis mxriv, saqarTvelosa da meores mxriv, evrokavSirs da evro-
pis atomuri energiis gaerTianebas da maT wevr saxelmwifoebs Soris, 200/42, saqarTvelos saknon-
mdeblo macne, gamoqveynebis TariRi 11.09.2014.
3
Tina Freyburg, Sandra Lavenex, Frank Schimmelfennig, Tatiana Skripka, Anne Wetzel (2009) EU promo-
tion of democratic governance in the neighbourhood, Journal of European Public Policy, 16:6, 916-934, DOI:
10.1080/13501760903088405.
4
European Commission Joint Staff Workig Document (2019) “Association Implementation Report on Geor-
gia”, Brussels,30.1.2019.SWD(2019)16Final.
5
Ibid.
6
saqarTvelosTvis demokratiis indeqsi 2018 wlis monacemebis mixedviT 4.61-dan 4.68-mdea gaz-
rili. damatebiTi informaciisTvis ix.: Freedom House (2018) Georgia. xelmisawvdomia: https://free-
domhouse.org/sites/default/files/NiT2018_Georgia_final.pdf wvdomis TariRi 22.01.2020. aseve, ixileT:
https://freedomhouse.org/report/freedom-world/2019/georgia wvdomis TariRia 01.02.2020.
49
rom demokratiis xarisxi saqarTvelo- suli wlebis, aseve uaxlesi kvlevebi.9
Si gaumjobesda.7 mniSvnelovania Sefas- 2019 wlis noemberSi, NDI-is mier Catare-
des is gamowvevebic, rac saqarTveloSi buli kvlevebis Sedegebi cxadyofs,
demokratiis ganviTarebis dRis wesrig- rom sazogadoebis ndoba demokratiisa
Si dgas. eqspertebi mTavar problemad da saxelmwifo institutebis mimarT
miiCneven sasamarTlo xelisuflebi da- metwilad klebadi tendenciiT xasiaT-
moukideblobas, araformaluri mmarT- deba.
velobas, socialur-ekonomikuri gan- kiTxvaze aris Tu ara demokratia saqa-
viTarebis dabali dones da socialuri rTveloSi, 33% dadebiTad, xolo 59%
uTanasworobas.8 uaryofiTad pasuxobs, amasTan 2017-
2018 wlebTan SedarebiT, qveyanaSi
saqarTveloSi demokratiuli insti- demokratiis arsebobasTan dakavSirebiT
tutebisa mimarT ndobis deficiti rom sazogadoebis uaryofiTi pasuxi mkveT-
arsebobs, amas adasturebs rogorc ga- rad gazrdilia.10

wyaro: NDI-is 2019 wlis gamokiTxvis Sedegebi „sazogadoebis ganwoba saqarTveloSi“


7
demokratiis xarisxze saerTaSoriso da qarTveli eqspertebis mosazrebebi detalurad, ixileT:
eqspertTa gamokiTxva (2019) „eqspertTa azriT saqarTveloSi demorkatiis xarisxi uaresdeba“,
saqarTvelos politikis instituti, gamocema #10.
8
demokratiis xarisxze saerTaSoriso da qarTveli eqspertebis mosazrebebi detalurad, ixileT:
eqspertTa gamokiTxva (2019) „eqspertTa azriT saqarTveloSi demorkatiis xarisxi uaresdeba“,
saqarTvelos politikis instituti, gamocema #10.
9
kavkasiis kvleviTi resursebis centri (2019) „NDI: sazogadoebis ganwoba saqarTveloSi, 2019 wlis
dekembris gamokiTxvis Sedegebi“, Catarebuli NDI-is dakveTiT CRRC saqarTvelos mier.
10
Ibid.
50
sazogadoebis ganwyobis kvlevisas gan- sazogadoebis 47%-s sajaro Sexvedrebi
sakuTrebiT mniSnelovania, saqarT- miaCnia; 55% ki fiqrobs, rom misi sur-
velos prezidentisa da parlamentis, vilis SemTxvevaSi parlamentis wevrTan
rogorc pirdapir arCeuli da legit- Sexvedras advilad ver SeZlebda; 64%
imaciis maRali xarisxis mqone insti- fiqrobs, rom parlamentis wevrebi ar
tutebis Sefaseba, romelTa mimarT ro- iTvaliswineben sazogadoebis mosazre-
gorc sazogadoebis molodinebi, ise bebs gadawyvetilebis miRebis procesSi;
pasuxismgeloba politikur procesebis 73%-is azriT, parlamentis wevrebi gaa-
marTvaSi, gansakuTrebiT maRalia. NDI- keTeben imas, rasac partia etyvis, xolo
is kvlevis Sedegebis Tanaxmad, gamok- 26% sjera maTi interesebis dacvis.12
iTxulTa 93%-s ar hqonia parlamentis Tu prezidentis saqmianobas, 2018 wlis
wevrTan, an mis warmomadgenelTan ko- martSi uaryofiTad 17% afasebda, 2019
munikacia.11 amasTan, parlamentis wevTan wlis noembris monacemebi es ricxvi
komunikaciisTvis saukeTeso formad 54%-mdea gazrdili.

მარგველაშვილი ზურაბიშვილი

34

wyaro: NDI-is 2019 wlis gamokiTxvis Sedegebi „sazogadoebis ganwoba saqarTveloSi“

11
kavkasiis kvleviTi resursebis centri (2019) „NDI: sazogadoebis ganwoba saqarTveloSi, 2019
wlis dekembris gamokiTxvis Sedegebi“, Catarebuli NDI-is dakveTiT CRRC saqarTvelos mier.
12
Ibid.
51
arsebuli mTavrobis saqmianobas uary- bis monacemi 2018 wlis kvlevis Sede-
ofiTad afasebs sazogadoebis 64%, gebTan SedarebiT aqac gazrdilia.
dadebiTad ki 30%.13 uaryofiTi Sefase-

11

wyaro: NDI-is 2019 wlis gamokiTxvis Sedegebi „sazogadoebis ganwoba saqarTveloSi“

demokratiuli institutebis mimarT rogorc amomrCevlebi, moxaliseebi da


ndobis dabali xarisxi negatiurad politikuri mxardamWerebi.14
aisaxeba demokratizaciis procesze
qveyanaSi. saxelmwifo institutebis saxelmwifo institutebis mimarT ndo-
gadawyvetilebebs dabali legitimacia bis klebas, araerTi mizezi SeiZleba
da klebadi sazogadoebrivi mxardaWera hqondes, maT Soris socialur-ekonomi-
aqvs. maSin rodesac, moaxlovebuli sapa- kuri mdgomareoba, adamianis uflebebis
rlamento arCevnebis gaTvaliswinebiT, dacvasTan dakavSirebuli legitimuri
sazogadoebis CarTulobas demokra- kiTxvebi, politikuri krizisebis marT-
tiul procesebSi gadamwyveti mniSvne- vis saxelmwifo strategiis ararseboba.
loba aqvs. savaraudoa, rom ndobis na-
klebobis pirobebSi moqalaqeebi Tavs sazogadoebas aqvs mzardi moTxovna
Seikaveben arCevnebSi monawileobisagan, CarTuli iyos politikur procesebSi,
13
Ibid.
14
kaxiSvili, l. (2019) „qarTuli politikuri partiebis mimarT ndobis klebadi tendencia:ras niS-
navs es demokratiisTvis saqarTveloSi da rogor SeiZleba uaryofiTi Sedegebis Tavidan acile-
ba?“ saqarTvelos politikis instituti, gamocema #17; aseve, Ceka, B. (2012). “Do Perils of Political
Competition and Trust in Political Parties in Eastern Europe”. Comperative Political Studies, 46(12), 1610-1635.
52
Tumca saxelmwifo institutebTan urT- boba, ndobis Camoyalibebaze axdens ga-
ierTobis SesaZlo barierebi, aseve maTi lenas.15
saqmianobis Sesaxeb informaciis nakle-

saparlamento arCevnebis moaxlovebas- erT-erTi umTavresi gamowveva iqneba


Tan erTad, politikur partiebs So- 2020 wels. mometebulia populisturi
ris dialogisTvis sivrce mcirdeba, nacionalisturi partiebis gaaqtiure-
politikuri konfrontaciisa da po- bis SesaZleblobac, saparlamento man-
larizaciis riski ki izrdeba, rac qa- datebis mopovebis mizniT.
rTuli politikuri dRis wesrigisTvis

populisturi nacionalisturi jgufebi saqarTveloSi

saqarTveloSi populisturi jgufebis bunidan, ramac legitimaciis xarisxi


gavlena politikur procesebze ufro mianiWa anti-dasavlur diskusiebs saqa-
xilvadi da intensiuri xdeba. mniS- rTveloSi.16 populisturi jgufebisa
vnelovani signali iyo sazogadoebi- da partiebis aqtivobebi moicavs, ro-
sTvis nacionalisturi populisturi gorc saprotesto aqciebis organize-
narativis gaJRereba saparlamento tri- bas, aseve socialuri qselebiTa da me-

15
kavkasiis resursebis centri (2019). agebulia monacemTa onlain analizis veb-gverze https://cau-
casusbarometer.org/ wvdomis TariRi 30.01.2020.
16
saqarTvelos parlamentSi, politikuri partia „patriotTa aliansi“, romelmac 5%-iani barieri
gadalaxa.
53
dia saSualebebiT anti-liberaluri da mowodebebis Semcveli aqtivobebi, sazo-
anti-dasavluri poziciebis gaJRerebasa gadoebriv yuradRebas mzardad iqcevs
da mxardaWeras.17 mosazreba, rom maTi da saqarTvelos evropuli integraciis
gavlena politikur procesebze mzardia konteqstSic analizdeba.19
dasturdeba bolodroindeli kvleve-
biT.18 deklarirebulad, sajaro gancxa- socialur qselebSi qarTuli angariSe-
debebisa da Sekreba-manifestaciebis bi, romlebic pozicionirebdnen ro-
formiT, aseve dafarulad, socialu- gorc axali ambebis saagentoebi, sajaro
ri qselebis meSveobiT, populisturi pirebi da media saSualebebi, metwilad
jgufebi pozicionireben politikur avrcelebdnen informacias politikuri
procesebSi. Tematikis Sesaxeb, maT Soris arCevnebis,
samTavrobo politikis, adgilobrivi
populisturi nacionalisturi aqtiv- aqtivistebisa da opoziciis Sesaxeb.20
istebi SeiZleba daiyos ramdenime jgu- anti-dasavluri da anti-demokratiuli
fad: propagandiT gajerebuli gverdebis mx-
- politikuri platformis mqone sa- ardaWera saqarTvelos xelisuflebas
parlamento da arasaparlamento daukavSira Facebook-ma.21 im konteqstis
partiebi; gaTvaliswinebiT, rom saqarTveloSi
- calkeuli liderebis mier da demokratiuli mmarTvelobis gaZlier-
garSemo formirebuli jgufebi; ebis molodinebi aqvT saerTaSoriso
- religiuri interesTa jgufebi; partniorebs, maT Soris aSS-sa da evro-
- mediaSi da socialur qselebSi Se- pul kavSirs, populistur nacionalis-
qmnili, dafinanasebuli da faruli tur jgufebTan saqarTvelos xelisu-
jgufebi. flebis SesaZlo kavSiri, eWvqveS ayenebs
mmarTveli elitis Rirebulebebsa da
populisturi politikuri partiebi da dasavlur politikur arCevans, Sesa-
aqtiuri interesTa jgufebi, mediis mx- bamisad safrTxes uqmnis saqarTvelos
ardaWeriT axerxeben politikur dRis saerTaSoriso mxardaWerasa da demokra-
wesrigSi arsebobas. maT mier daorga- tiuli procesebis gaZierebas.
nizebuli da mxardaWrili agresiuli
17
lebaniZe, b. (2019). „populisturi nacionalizmi saqarTveloSi: rogoria misi gavlena saqarTve-
los evropuli integraciis procesze?“ saqarTvelos politikis instituti, gamocema #18; mag-
aliTisTvis, aseve ixileT Facebook jgufebi: „Welcome to Georgia“, „anti-paradoqsi“, „anti-liber-
aluri gverdi“, wvdomis TarRi 23. 01.2020.
18
lebaniZe, b. (2019). „populisturi nacionalizmi saqarTveloSi: rogoria misi gavlena saqarTve-
los evropuli integraciis procesze?“ saqarTvelos politikis instituti, gamocema #18.
19
Ibid.
20
tabula, „Facebook-ma saqarTvelos xelisfulebasTan dakavSirebuli asobiT gverdi da jgufi
gaauqma“ (2019) xelmisawvdomia: http://www.tabula.ge/ge/story/161994-facebook-ma-saqartvelos-xeli-
suflebastan-dakavshirebuli-asobit-gverdi-da-jgufi-gaauqma wvdomis TariRi: 01.02.2020; aseve ixileT:
Facebook, “Removing Coordinated Inauthentic Behaviur from Georgia, Vietnam and the USA“, (2019) xel-
misawvdomia: https://about.fb.com/news/2019/12/removing-coordinated-inauthentic-behavior-from-geor-
gia-vietnam-and-the-us/ wvdomis TariRi 01.02.2020.
21
Facebook-ma 418 qarTuli angariSi (39 profili, 344 gverdi, 13 jgufi da 22 Instagram angariSi)
gaauqma, detalurad ixileT: tabula, „Facebook-ma saqarTvelos xelisfulebasTan dakavSirebuli
asobiT gverdi da jgufi gaauqma“ (2019) xelmisawvdomia: http://www.tabula.ge/ge/story/161994-face-
book-ma-saqartvelos-xelisuflebastan-dakavshirebuli-asobit-gverdi-da-jgufi-gaauqma wvdomis TariRi:
01.02.2020;
54
homofobiuri populisturi jgufe- agebulia, politikurad mikerZoebu-
bi gamoxatvis Zaladobriv formebsac lia, siyalbea da amasTan „es e.w. kvleve-
iyeneb, arRveven sazogadoebriv wes- bi pirdapir uqmnis saSiSroebas Cvens
rigs, Tumca saxelmwifo maT gamoxatvis saxelmwifos da ukve iqca saxelmwifo
TavisuflebiT mosargeble pirTa wred usafrTxoebis problemad“.24 patri-
ganixilavs da araefeqtianad reagirebs otTa aliansi mouwodebs saxelmwifo
individualuri Zaladobis faqtebze.22 institutebs dainteresdnen am sakiTx-
saxelmwifo institutebs ar aqvT myis- iT da daiwyon gamoZieba.25 am viTareba-
ieri reagireba Zaladobriv mowodebebis Si, xazgasasmelia is garemoeba, rom es
gaJRerebasTan erTad, rac danaSaulis politikuri partia warmodgenilia par-
prevenciis miznebidan gamomdinare le- lamentSi, uaxlesi gamokiTxvebis mixed-
gitimuri da gamarTlebuli iqneboda. viT ki sazogadoebis 3% dauWerda maT
saxelmwifos politika adamianis Zir- mxars momaval arCevnebSi.26 gancxadebis
iTadi uflebebis dacvis konteqstSi, gavrcelebidan ramdenime dRis Semdeg,
Sekrebisa da gamoxatvis fundamentu- patriotTa aliansma aqcia gamarTa aSS-
ri Tavisuflebis uzrunvelsayofad is saelCos win, mowodebebiT IRI-is da
araTanmimdevrulia. am konteqstSi NDI-is saqmianobis akrZalvis Taobaze
sayuradReboa 20-21 ivnisis aqcia, ramac saqarTveloSi.27 am konteqstSi, aRsan-
seriozuli kiTxvebi gaaCina Zalis gam- iSnavia, am jgufebis poziciebis kon-
oyenebis proporciulobisa da samarT- trastuloba, rac moicavs rogorc
aldamcavTa mxridan uflebamosilebis xelisuflebis mxardamWer, aseve mis
gadametebis SesaZlo SemTxvevebis Ses- sawinaaRmdego inciativebsa da aq-
axeb.23 tivobebs. magaliTad, proporciul
saarCevno sistemaze gadasvlis inicia-
bolo droindeli movlenebidan, aRsan- tivis Cavardnis Semdgom, patriotTa
iSnavia patriotTa aliansis mier, NDI- aliansis lideri aanonsebda aqciebs da
is sazogadoebis ganwyobebis Taobaze mouwodebda xelisuflebas mieRo gad-
Catarebuli uaxles kvlevis myisierad awyvetileba proporciuli sistemis sa-
Seafaseba, sadac ganacxada, rom 90-iani sargeblod.28 maTi damoukideblobisa
wlebidan am tipis kvlevebi tyuilebzea da miukerZoeblobis Sesaxeb warmod-
22
tabula (2019)“saxelmwifo mSvidobian aqciebs Slis da gansxvavebulad reagirebs moZalade
jgufebze“ xelmisawvdomia: http://www.tabula.ge/ge/story/161279-lomjaria-saxelmtsifo-mshvidobi-
an-aqciebs-shlis-da-gansxvavebulad-reagirebs-modzalade wvdomis TariRi 01.02.2020.
23
Ibid.
24
„inaSvili lora Torntonis winaaRmdeg gamoZiebis dawyebas iTxovs“, tabula, 20 ianvari 2020,
xelmisawvdomia http://www.tabula.ge/ge/story/163473-inashvili-lora-torntonis-tsinaaghmdeg-ga-
modziebis-datskebas-itxovs?fbclid=IwAR3jBQFHW1TvmMTTPcoZs9EYuIuKchGYrb1MHy1RJ1pMuD-
wDsNG_9YlvKaw wvdomis TariRi 25.01.2020.
25
Ibid.
26
kavkasiis kvleviTi resursebis centri (2019) „NDI: sazogadoebis ganwoba saqarTveloSi, 2019
wlis dekembris gamokiTxvis Sedegebi“, Catarebuli NDI-is dakveTiT CRRC saqarTvelos mier.
27
netgazeTi, „IRI-sa da NDI-is saqarTveloSi saqmianoba unda aekrZaloT-inaSvili“, xelmisaw-
vdomia: https://netgazeti.ge/news/422276/?fbclid=IwAR1shBZbm0fGF7yurqe_4cH0ieuCHA-tRNNi-
wXYBeux5hJwrMr5cfGhmaFU wvdomis TariRi 27.01.2020. aseve, Civil Georgia, “Alliance of Patriots Ral-
lies, Wants NDI, IRI Banned in Georgia”, 2020, xelmisawvdomia: https://civil.ge/archives/336057 wvdomis
TariRi 28.01.2020.
28
netgazeTi, „proporciuls Tu CaagdebT, yvela partiis mxardamWers movuwodeb, quCaSi gamovid-
nene“ 2019, xelmisawvdomia: https://netgazeti.ge/news/404998/ wvdomis TariRi 28.01.2020.
55
genebi, swored amdagvari pozicionire- amyarebs argumentebi „qarTuli erovnu-
bidan gamomdinareobs, rasac Tavismxriv li Rirebulebebis“ Sesaxeb.

populisturi jgufebis gavlena

populisturi jgufebis gavlena sazo- bis Zaladobis Semcveli aqtivobebi da


gadoebrivi ndobis formirebaze saxel- mowodebebi safrTxed unda aRiqmebodes
mwifo institutebis mimarT sponta- da aZlevdes biZgs saxelmwifo insti-
nuria da dakavSirebulia politikur tutebs am safrTxis kanonieri gziT ga-
dRis wesrigSi arsebul mwvave TemebTan, neitralebis, Tumca amis sapirispirod
rogoricaa magaliTad teritoriuli saxelmwifo ar emijneba, calsaxad ar
mTlianobis aRdgenis gadauwyvetelobis gmobs da araefeqtianad iZiebs popu-
fonze daviT garejis sakiTxis gamwvave- listuri jgufebis ukanono aqtivobebs
ba,29 evropasTan integraciis diskusiis sajaro sivrceSi, maT Soris siZulvilis
farglebSi lgbt+ adamianebis mimarT enis gamoyenebas, Zaladobriv mowode-
diskminaciis mowodebebi,30 viza liber- bebsa.
alizaciis fonze ID barTebis ar aRe-
basTan dakavSirebiT aqciebis mowyoba.31 kiTxvebi populisturi nacionalisturi
partiebisa da jgufebis aradeklarire-
populisturi nacionalisturi jgufe- buli miznebis, dafinansebis wyaroebis,
bis gavlenebis gaZlierebisTvis karg araformaluri kavSirebisa da gavlen-
niadags qmnis sazogadoebis ndobis dab- ebis Sesaxeb, rasac Tan erTvis demokra-
ali xarisxi saxelmwifo institutebis tiuli institutebis mimarT sazogadoe-
mimarT. magaliTisTvis, Tu sazogadoe- bis ndobis klebadi tendencia zrdis
bis 49% uaryofiTi damokidebuleba aqvs risks populisturi jgufebis politi-
saqarTvelos prezidentis mimarT, amave kur procesebze gavlenis gaZlierebis,
gamokiTvebiT 35% afasebs patriotTa grZelvadian perspeqtivaSi. Tumca, unda
aliansis liders, irma inaSvils, uary- aRiniSnos rom am dromde, es jgufebi ver
ofiTad. mosaxlebis 30-35% arc dadeb- axdenen mniSvnelovan, gardamtex gavle-
iTad da arc uaryofiTad afasebs poli- nas sazogadoebis ganwyobebze evropuli
tikuri liderebis saqmianobas, rac sxva integraciis mimarT, maT Soris, safrTx-
faqtorebTan erTad, SesaZloa, politi- es ver uqmnian funqciuri da instituci-
kuri liderebis saqmianobis gamWvirvalo- uri daaxloebis process evropul kav-
bis naklebobiTac iyos ganpirobebuli. SirTan.32 bolo kvlevebiTac dasturdeba
evropul kavSirSi gawevrianebis mzardi
populisturi nacionalisturi jgufe- mxardaWera mosaxleobis mxridan.33
29
minesaSvili, s. (2019) „ultramemarjvene populizmis socialuri safuZvlebi“, saqarTvelos poli-
tikis instituti, gamocema #16.
30
magaliTisTvis, 2019 wlis 8 noembris homofobiuri aqcia kinofilmis “And Then We Danced”-is
Cvenebisas saqarTvelos kinoTeatrebSi.
31
liberali (2013) „ID baraTebi: safrTxe piradi TavisuflebisTvis“, xelmisawvdomia http://liberali.
ge/articles/view/3150/ID-baratebi--safrtkhe-piradi-tavisuflebistvis wvdomis TariRi 20.01.2019.
32
lebaniZe, b. (2019). „populisturi nacionalizmi saqarTveloSi: rogoria misi gavlena saqarTve-
los evropuli integraciis procesze?“ saqarTvelos politikis instituti, gamocema #18.
33
kavkasiis kvleviTi resursebis centri (2019) „NDI: sazogadoebis ganwoba saqarTveloSi, 2019
wlis dekembris gamokiTxvis Sedegebi“, Catarebuli NDI-is dakveTiT CRRC saqarTvelos mier.
56

71

wyaro: NDI-is 2019 wlis gamokiTxvis Sedegebi „sazogadoebis ganwoba saqarTveloSi“


57
mosaxleobis gamoTxvis SedegebiT, kiTx- cxadia, sazogadoebis ndobis formire-
vaze aris Tu ara demokratia amJamad bis procesi demokratiuli insti-
saqarTveloSi da romeli partia gaum- tutebis mimarT xangrZlivi da komple-
klavdeboda sagareo politikur sakiTx- qsuri procesia. miT ufro im fonze,
ebs yvelaze kargad, opoziciuri par- rodesac bolo wlebSi mosaxleobis
tiebidan mesame adgils saparlamento umetesobas yvelaze didi ndoba da mx-
nacionalisturi populisturi partia ardaWera saqarTvelos patriarqis
ikavebs.34 Tumca, politikuri proceseb- 36
mimarT hqonda. am konteqsts politi-
Si arsebuli gamowvevebis SedarebiTi kuris partiebis myife pozicionireba
analiziT, saerTaSoriso da erovnuli da sazogadoebSi arsebuli socialuri
eqspertebi populizms naklebad mniS- rwmenebic ganapirobebs.37
vnelovan problemad miiCneven saqarTve-
los demokratiuli ganviTarebisTvis.35

daskvna
sazogadoebis politikuri ndobis ri kavSirebisa da gavlenebis Sesaxeb,
formireba demokratiisa da saxelmwifo rasac Tan erTvis demokratiuli insti-
institutebis mimarT kompleqsuri pro- tutebis mimarT sazogadoebis ndobis
cesia, rac TavisTavad aisaxeba demokra- klebadi tendencia, zrdis risks, gr-
tizaciis xarisxze qveyanaSi. saqarT- Zelvadian perspeqtivaSi, populisturi
veloSi, demokratiuli institutebis jgufebis politikur procesebze gav-
mimarT ndobis deficiti rom arsebobs, lenis gaZlierebis.
amas adasturebs rogorc gasuli wlebis,
aseve uaxlesi kvlevebi. saqarTvelos saqarTvelos demokratizacias, cxadia,
demokratizaciis procesisa da saxelm- mxolod erovnuli konteqsti ara aqvs
wifo institutebis mimarT, sazogadoe- da pirdapir kavSirSia saqarTvelos
bis ndobis klebadi tendencia SesaZloa sagareo politikur dRis wesrigTan, maT
mravali faqtoriT iyos ganpirobebuli. Soris, evropul kavSirTan politikuri
am konteqsis gaTvaliswinebiT, gansa- asocirebisa da ekonomikuri integraci-
kuTrebiT sayuradReboa saqarTveloSi is procesTan. Sesabamisad, populistu-
populisturi jgufebis gavlena poli- ri nacionalisturi jgufebis mxridan
tikur procesebze, rac ufro xilvadi anti-dasavluri da anti-liberaluri
da intensiuri xdeba. kiTxvebi populis- Rirebulebebis mxardaWera negatiuri
turi nacionalisturi partiebisa da efeqtis momtania qveynis prodasavlu-
jgufebis aradeklarirebuli miznebis, ri kursisTvis. miT ufro im pirobeb-
dafinansebis wyaroebis, araformalu- Si, rodesac xelisufleba kanoniT mini-

34
kavkasiis resursebis centri (2019). agebulia monacemTa onlain analizis veb-gverze https://cau-
casusbarometer.org/ wvdomis TariRi 30.01.2020.
35
Ibid.
36
kavkasiis kvleviTi resursebis centri (2019) „NDI: sazogadoebis ganwoba saqarTveloSi, 2019
wlis dekembris gamokiTxvis Sedegebi“, Catarebuli NDI-is dakveTiT CRRC saqarTvelos mier.
37
kaxiSvili, l. (2019) „qarTuli politikuri partiebis mimarT ndobis klebadi tendencia:ras niS-
navs es demokratiisTvis saqarTveloSi da rogor SeiZleba uaryofiTi Sedegebis Tavidan acileba?“
saqarTvelos politikis instituti, gamocema #17.
58
Webuli uflebamosilebis farglebSi ar baze demokratiisa da saxelmwifo in-
reagirebs am jgufebis mxridan Zalado- stitutebis mimarT, spontanuria da ara
bis Semcvel qmedebebsa Tu mowodebebze. gardamtexi. miuxedavad anti-liberal-
amasTan, mmarTveli politikuri elitis uri midgomebis mxardasaWerad intensi-
SesaZlo faruli mxardaWera anti-lib- uri pozicionirebisa, populisturi na-
eraluri Rirebulebebis mimarT saer- cionalisturi politikuri partiebi da
TaSoriso yuradRebis qveS ukve moeqca. jgufebi demokratiisa da saxelmwifo
institutebis mimarT sazogadoebis ndo-
daskvnis saxiT unda iTqvas, rom saer- baze pirdapir negatiur gavlenas ver
To politikuri, ekonomikuri da so- axdenen. rac TavisTavad ar gamoricxavs
cialuri gamowvevebis fonze, populis- maTi samomavlo gavlenis gaZlierebis
turi nacionalisturi partiebisa da SesaZleblobas, myife demokratizaciis
jgufebis gavlena, sazogadoebis ndo- procesis pirobebSi.

rekomendaciebi:

saxelmwifo institutebis mimarT: cipebze dafuZnebiT;

 calsaxad da upirobod gaemijnos politikuri partiebis mimarT:


populisturi nacionalisturi par-
tiebisa da jgufebisagan gaJRere-  politikur dRis wesrigSi, gansa-
bul Zaladobriv da anti-dasavlur kuTrebiT ki winasaarCevnod, ar
mowodebebs, Zaladobrivi mowode- waaxalison populisturi narativi;
bebis prevenciis, demokratizaciis
xarisxis gaumjobesebisa da evro-  intensiuri dialogisTvis gamoin-
integraciuli procesis Seuqceva- axos sakmarisad maRali politiku-
dobis miznebidan gamomdinare. ri resursi;

 aqtiurad da efeqtianad Seuwyos  saTanado gulmodginebiT mimar-


xeli sazogadoebaSi dasavluri Ri- Ton Zalisxmeva populisturi na-
rebulebebis Sesaxeb cnobierebis cionalisturi narativis Tavidan
amaRlebas, rac grZelvadian pespeq- asarideblad, rogorc deklar-
tivaSi anti-dasavluri propagan- irebuli politikuri dRis wes-
dis efeqtur xelSemSlel bari- rigisa da saarCevno programebis
erebs Seqmnis. farglebSi, aseve sazogadobasTan
komunikaciis procesSi.
 demokratizaciis xarisxis gasaum-
jobeseblad qveyanaSi, uzrunve-  Seqmnan Zlieri politikuri plaT-
lyos sazogadoebis farTo wreebis formebi, axalgazrda liderebis mo-
CarTuloba saxelmwifo politikis sazidad, evropuli Rirebulebebisa
dagegmisa da implementaciisas, da faseulobebis mxardasaWerad.
Riaobisa da gamWvirvaleobis prin-
20
20
/
სი

მა

You might also like