Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir tipai

2 etapai:
1. Ikiteisminis tyrimas;
2. Teisinis etapas
Ikiteisminis procesas
Pradžia- kai atitinkamas pareigūnas priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą
Nutraukimas – kai atliekami visi veiksmai, bet nerandamas asmuo, kurį galima nubausti
Visai nutrūksta – kai rastas asmuo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn
Laikinai – kai neranda jokio asmens
Pabaiga - kai priimamas teismo sprendimas

BPK normos yra universalios

Baudžiamajame procese visada dalyvauja pareigūnai. Be pareigūno sprendimo niekas
nevyksta
Funkcijos:
1) Ikiteisminio tyrimo – šią funkciją atlieka tik BPK nurodyti pareigūnai. Priimti
sprendimai privalomi visiems proceso dalyviams;
2) Kaltinimo – prokuratūra kaltina valstybės vardu
3) Gynybos – gynėjas gina kaltinamąjį asmenį. Gali prašyti išteisinti, gauti lengvesnę
bausmę. Tai yra atsvara prokurorui
4) Teisingumo vykdymo – teisingumą vykdo tik teismas

KT 1999m vasario 5d. nutarimas. Teismas negali atlikti prokuroro funkcijos, nes bus
iškreiptas teisingumas.
KT 2011m. balandžio 7d. nutarimas. Prokuroro funkcija. – organizuoti ikiteisminį tyrimą ir
jam vadovauti. Teismas spręsdamas skundus nei organizuoja nei vadovauja.

BP tipai (formos):
 Klasikinis rungimosi procesas.
JAV Did. Britanija.. Priklauso nuo to, kuri šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos
pateikia. Minusai – gali pateikti klaidinančių įrodymų. Egzistuoja derybos. Sistema
veiksminga tik kai šalys lygios
 Tyrinamasis procesas. Lietuvoje.
Teismo vaidmuo aktyvus
 Mišrus procesas.
Teisėjas pasyvus
BP paskirtis, stadijos, mokslai
Paskirtis nurodyta BPK 1str.
Išsamiai – reikia turėti visus duomenis, kad būtų įgyvendinamas teisingumo principas
Greitai – kol dar aktualu
2K-P-218/2009 Baudžiamajame procese visi veiksmai turi būti pagrįsti
apkaltinamajame nuosprendyje turi būti išdėstyta:
 Nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios buvo įrodytos(nusikalstamos veikos
padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės)
 įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados,
 motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmeta kitus įrodymus.
Reziumė –nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (įrodymų visuma turi
neginčijamai patvirtinti kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką).-Jei yra pažeidimai –
laikomi esminiais.
Stadijos:
1. Ikiteisminis tyrimas – nustatyti asmenį padariusį nus. Veiką ir surinkti tai
pagrindžiančius duomenis.
2. Bylų procesas pirmos instancijos teisme – sprendimas iš karto neįsiteisėja
3. Apeliacinis procesas – sprendimas įsiteisėja iš karto, bet vis tiek galima paduoti
kasacinį skundą
4. Nuosprendžių ir nutarčių vykdymas
5. Kasacinis procesas – nestabdoma 4 stadija.
BP teisė ir šaltiniai
Viešosios teisės šaka
BPK vienoj vietoj su įstatymais, nėra už juos aukščiau
Prokuroro rekomendacijos privalomos
Prokuroras vadovauja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą
Vienos teisės normos galioja visose proceso stadijose, o kitos tam tikroje stadijoje
BP normų savybės. BP principai
Subjektas, kuris leidžia – valstybė
Pobūdis – bendras-privalomumas – privaloma visiems, kas dalyvauja BP
Užtikrinimas – prievarta
Principai nėra tiksliai apibrėžti. Jiems būdingas pastovumas. Vieni veikia tik 1 teisės
šakoje, o kiti skirtingose šakose. Remiantis principais kuriamos ir keičiamos teisės
normos, os negali būti priešingos teisės principams.
Kolizijos ar teisės spragos atveju sprendimas randamas atsižvelgiant į principus.
Nekaltumo prezumpcija – turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas
Kaltumo prezumpcija – prokurorai ir pareigūnai turi manyti, kad asmuo kaltas, nes kitaip
negalės imtis procesinių veiksmų. Šie pareigūnai turi susilaikyti nuo ,,kaltė įrodyta“, nes
tai nuspęsti gali tik teismas
Jei yra galimybė ar tikimybė, kad bent dalis žmonių susidarys neigiamą nuomonę, tai jau
yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas
Principai:
1. Proceso teisingumo (sąžiningumo) principas;
2. Proporcingumo principas
a. Ar taikant konkrečią priemonę bus pasiekti tikslai, dėl kurių panaudota ši
priemonė?
b. Ar tie patys tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnę priemonę?
c. Ar rezultatas, kuris bus pasiektas pritaikius priemonę bus pakankamai
reikšmingas palyginus su suvaržymais patiriamais asmenims, kuriems ta
priemonė taikoma?
3. Teisingumo principas.
BPK 173str. ikiteisminio tyrimo teisėjas nevykdo teisingumo.
4. Rungimosi principas.
Ikiteisminio tyrimo metu yra dalinai rungimosi principas. Šalys rungiasi prieš
ikiteisminio tyrimo teisėją
5. Viešumo principas
Skirtas, kad apsaugoti asmenį nuo susidorojimo teismo proceso metu
6. Proceso greitumo principas
a. Padaryto nusikaltimo sudėtingumas ir apimtis
b. Bylos tyrimo eiga atitinkamose institucijose
c. Pačio asmens elgesys procese
7. Teisės į gynybą pozicijos
Asmuo pats sprendžia ar gintis ir kaip. Gintis nuo pareikšto įtarimo teisė, bet ne
pareiga. Gali gintis aktyviai. Valstybė turi garantuoti gynėją. Gynėjo pagalba laikoma
kvalifikuota, kai dalyvauja ne formaliai, o aktyviai. Gynyba yra susitarimo reikalas.
Teismas įsikiša kai mato, jog gynėjas akivaizdžiai nekvalifikuotas
Gynybos pozicijos:
a) Įtarimo neigimas
b) Visiškas prisipažinimas
c) Prisipažinimas iš dalies
8. Teisės į teisinę gynybą principas
Kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą. Galimybė
kiekvieną teismo baudžiamąjį aktą bent kartą apskųsti. Formalūs reikalavimai,
kriterijai negali riboti asmens teisės į teisinę gynybą.
9. Proceso kalba
Verčiami svarbiausia dokumentai – pranešimas apie įtarimą, kratos protokolas,
kaltinamasis aktas, teismo nuosprendis. Jei kaltinamasis pasisamdė gynėją kitakalbį,
tai pats moka už vertėją jiems bendraujant, o kaltinamajam su teismu – mokės teismas
10. Teismo nešališkumas ir nepriklausomumas
vien praeityje buvę darbo santykiai toje pačioje įstaigoje ar institucijoje, pats faktas,
kad teisėja ir gynėjas prieš kurį laiką buvo bendradarbiai, nėra pakankamas pagrindas
abejoti teisėjos nešališkumu
2K-202/2005 – LABAI SVARBI
LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios
instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui, nes byla
buvo išnagrinėta šališkai. Teismo posėdžio metu teisėjas neturi moralizuoti teismo
procese dalyvaujančių asmenų, jis turi išklausyti procese dalyvaujančiuosius taip, kaip
 to reikalauja įstatymas, turi būti jiems vienodai dėmesingas, tačiau ir reiklus proceso
tvarkos pažeidėjams. Teisėjas neturi parodyti susierzinimo, pykčio, vengti balso
pakėlimo ir visko, kas gali sudaryti įspūdį, kad teisėjas yra šališkas. Pirmosios
instancijos teisėja nesilaikė šių teismo nešališkumą užtikrinančių nuostatų (posėdžio
metu vieną kaltinamųjų pavadino milijonieriumi, ką buvo galima suprasti kaip
neigiamą kaltinamojo įvertinimą). Be to, posėdžio protokole įrašyta ir kitų nederamų
teisėjos pasakytų žodžių, kas apeliacinės instancijos teismui leido daryti pagrįstas
išvadas, jog nagrinėjant bylą pirmąja instancija buvo pažeisti EŽTK 6 str. 1 d. ir BPK
44 str. 5 d. reikalavimai dėl teismo nešališkumo.
2K-348/2000
2K-479/2005
2K-101/2003
BP subjektai
Baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys, vykdantys jiems pavestas pareigas arba
besinaudojantys jiems suteiktomis teisėmis
Pagal teisinės padėties pobūdį skirstomi į vykdančius BP arba dalyvaujančius tiriant ar
nagrinėjant baudžiamąsias bylas
Atribojimas – suinteresuotumas BP baigtimi
Klasifikacija:
1. Valstybės institucijos ir jų pareigūnai
Turi procesinį suinteresuotumą. Teisės ir pareigos nesikeičia nuo bylos baigties.
Prokuroras, teisėjas, tyrėjas
A) Teisėjas
Tik teismas vykdo teisingumą, tik teismas gali konstatuoti, kad buvo
padaryta nus. veika, tik teismas gali konstatuoti, kad konkretus asmuo
padarė konkrečią nusikalstamą veiką, tik teismas gali asmeniui skirti
personalizuotą bausmę. Teisingumo vykdymo forma – baudžiamosios
bylos nagrinėjamos teisiamajame posėdyje, nuosprendžio priėmimas ir
paskelbimas. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimas lygus kaltinamajam
aktui
3 teismo sritys:
a. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas
b. Skundų ir prašymų nagrinėjimas
c. Kiti BP įstatyme numatyti veiksmai (kardomųjų priemonių
skyrimas, terminų pratęsimas.
4 grandžių, 3 instancijų teismų sistema.
B) Ikiteisminio tyrimo teisėjas (19str.)
Apylinkės teismo teisėjas paskirtas apylinkės teismo pirmininko. Tai nėra
teisėjas, kuris tik tam paskirtas, jis kitose bylose vykdo ir kitas pareigas.
Pasyvus vaidmuo – savo iniciatyva jokių procesinių veiksmų neatlieka.
Visi veiksmai inicijuojami kitų subjektų
a. Prokuroras
b. Kiti proceso dalyviai teikdami skundus
 c. Asmenys, kurie neturi jokio procesinio suinteresuotumo, bet jų
atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiklos sritys:
d. Dalyvauja duomenų rinkimo procese
e. Teisminė ikiteisminio tyrimo kontrolė
f. Kiti BPK numatyti veiksmai – kardomųjų priemonių skyrimas
C) Prokuroras
Centrinė figūra ikiteisminiame tyrime. Turi teisę priimti esminius
sprendimus ikiteisminio tyrimo stadijoje (nutraukti)
Veiklos sritys:
a. Ikiteisminio tyrimo kontrolė
b. Ikiteisminio tyrimo vadovavimas
c. Valstybinio kaltinimo palaikymas teisme.
Prokuroro veiklos kontrolę atlieka aukštesnysis prokuroras.
Niekas negali nurodyti prokurorui kokį nutarimą priimti. Aukštesnysis
prokuroras gali panaikinti tą nutarimą, bet negali nurodyti kokį priimti, nes
bus nepriklausomumo pažeidimas
Prokuratūra – nepriklausoma savarankiška institucija.
Struktūra:
d. Generalinė prokuratūra
e. Teritorinių apygardų prokuratūra
1. Apygardų specializuoti
2. Apygardų apylinkių prokuratūra
D) Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir jų pareigūnai
a. Įkalinimo įstaiga ar jos direktorius
b. Tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas
c. FNTT, STT, Policija
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai – BPK 18str. Turi tenkinti dvi sąlygas –
jam administracija suteikia įgaliojimus bei jis turi dirbti toje įstaigoje. Turi
teisę atlikti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, išskyrus tuos, kas išimtinai
priskirta prokurorui ar teismui. Kontrolę atlieka įstaigos viršininkas.
2. Proceso dalyviai;
Turi materialinį ir procesinį suinteresuotumą. Teisės ir pareigos priklauso nuo bylos
baigties.
Kaltinamasis, nukentėjusysis.
A) Įtariamasis
Atsiradimo pagrindai 21str.:
a. Pripažįstamas pasirašytinai įteikiant, nurodamas galimas BK str.
b. Nutarimas – kai nežinoma buvimo vieta. Pirmiausia nutarimas
asmenį pripažinti įtariamuoju. Paskui skelbiama jo paieška. Jei
asmuo neturi įtariamojo statuso, jo negalės ieškoti, atvesdinti.
B) Kaltinamasis
Tampa buvęs įtariamasis surašius kaltinamąjį aktą. Teisės ir pareigos BPK
22str.
C) Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo
Jo teises ir pareigas įgyvendina atsakingas asmuo. BK 20str.
 D) Specialusis liudytojas
Asmuo, apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nus. veiką. Kai
turima duomenų apie padarytą veiką, bet nepakankamai, kad surašyti
procesinį įtariamojo statuso suteikimą. Asmuo specialiuoju liudytoju gali
būti apklausiamas tik prokuroro nutarimu. Turi būti apklausiamojo asmens
sutikimas. Asmuo, apklausiamas kaip spec. Liudytojas, gali reikalauti jį
pripažinti įtariamuoju, nes įtariamasis turi daugiau procesinių teisių.
Turi teisę turėti įgaliotą atstovą, taip pat jam netaikoma atsakomybė už
melagingus parodymus.
Netaikomos prievartos priemonės nurodytos BPK 163str., išskyrus
atvesdinimą. Šis procesinis statusas taikomas tik išimtiniais atvejais. Jam
turi būti pranešta apie esminius proceso veiksmus.
E) Gynėjas
Gali būti advokatas arba advokato padėjėjas. Teisę į gynybą realizuoja pats
arba su gynėju. Advokato padėjėjas negali ginti teisme dėl sunkaus ar labai
sunkaus nusikaltimo. Gali ginti tik 1 instancijos teisme. Gali būti gynėju
teisme, jei turi bent 1m. stažą.
F) Nukentėjusysis
Juo gali būti tik fizinis asmuo. Civilinio ieškovo statusą taip pat turi fizinis
asmuo, o jei nukentėjo juridinis asmuo, tai jo statusas – civilinis ieškovas.
Kriterijai, kad asmuo taptų nukentėjusiuoju:
a. Faktinis – patirta žala
b. Juridinis, teisinis – prokuroro nutarimas arba teismo nutartimi
G) Civilinis ieškovas
Fizinis/juridinis asmuo, kuris patyrė žalą. Pateikiamas civilinis ieškinys
baudžiamojoje byloje.
H) Civilinis atsakovas
Asmenys, materialiai atsakingi
I) Atstovai
Asmenys v, veikiantys kitų žmonių interesams
a. Atstovai pagal įstatymą – neveiksniems
b. Atstovams pagal įgaliojimą - nepilnamečiams
3. Kiti BP dalyvaujantys asmenys.
Neturi ir negali turėti suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi.
Liudytojai, specialistas, ekspertai, vertėjai
A) Įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys
a. Liudytojas
Turi žinių apie nusikalstamą veiką ir gali jas perteikti parodymais.
Pilną imunitetą nuo liudijimo turi dvasininkai (dėl išpažinties),
teisėjai (apie teismo pastarimo kambario informaciją, atstovai ar
gynėjai (funkcijų vykdymo metu sužinota informacija), spec.
Liudytojai (apie jo nusikalstamą veiką) draudžiama versti duoti
parodymus prieš save. žiniasklaidos atstovams – informacijos
šaltinių duomenys.
 Ribotą (dalinį) imunitetą turi kaltinamojo/įtariamojo šeimos
nariai(dėl šeimos narių nus. veikų.) turi apsispręsti ar naudosis šia
privilegija, gali tylėti arba sakyti TIK tiesą
b. Specialistas, ekspertas
Specialistui taikoma mažiau reikalavimų nei ekspertui. Specialistui
užduotys iš teisėj, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro.
Ekspertui iš teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo.
Specialisto išvada laisvesnė. Ekspertas turi būti įtrauktas į specialų
ekspertų sąrašą.
B) Nežinau kas
a. Vertėjas
Už melagingą vertimą gresia baudžiamoji atsakomybė
b. Teismo posėdžių sekretorė
Fiksuoja bylos nagrinėjimą teisme, rašo teismo posėdžių protokolą
C) Statistai – dalyvauja atpažinime.
Jei ikiteisminis tyrimas stabdomas arba senatis, tai asmuo gali likto spec liudytoju.
Ikiteisminio tyrimo schema
Ikiteisminis tyrimas pradedamas:
a) gavus skundą apie nusiklastomą veiką;
b) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nus. v. požymius.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimo ūdai:
a) rezoliucija
b) tarnybinis pranešimas
c) prokuroro reikalavimas
d) prokuroro nutarimas
Skundas – konkreti informacija
Informacija apie galimą nus. v. – reikia papildomai rinkti duomenis, kad būtų galima pradėti
ikiteisminį tyrimą
Pareiškimo negalima atsiimti.
Įrodymai, asmens teisių užtikrinimas, išlaidų atlyginimas
Įrodymai
Pirmoje BP stadijoje vadinami – duomenys, turintys reikšmės nus. v. nagrinėti. Vėliau
vadinama įrodymais
Reikalavimai:
 tik teismas duomenis pripažįsta įrodymais
 turi atitikti liečiamumo arba sąsajomo kriterijų – turi būti susiję su nus. veika,
įrodinėjimo dalyku.
Sprendžiant įrodymų sąsajumo klausimą, būtina atsižvelgti į galimybę juos
panaudoti bent vienam iš šių tikslų:
 1.Įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti;
2.Tarpinių duomenų nustatymui;
3.Kitiems įrodymams surasti bei jų tikrumui ir išsamumui patikrinti;
4.iškeltoms tiriamoms versijoms pagrįsti arba paneigti.
Norint pagrįsti įrodymo ir tiriamos medžiagos sąsajas, užtenka, kad įrodymas
atitiktų bent vieną iš išvardintų tikslų.
 Teisėtumas – duomenys gauti griežtai pagal įstatymą
 Patikrinamumas - surinktus duomenis galima patikrinti remiantis BPK numatytais
veiksmais.
Įrodymų klasifikacija
1. Pagal informacijos teikimo būdą:
a. Asmeninai – informacija išlikusi asmnes sąmonėje. Ji perduodama raštu ar
žodžiu.
Parodymai, liudijimai, specialisto išvada.
b. Daiktiniai – informacija išsaugota meterialiuosiuose objektuose
Nusikaltimo įrankis, pėdsakai.
2. Pagal santykį su įrodinėtomis bylos apylinkybėmis
a. Tiesioginiai- kai informacija perduodama iš pirminio šaltinio tiesiogiai be
tarpinių grandžių.
Liudytojai, kaltinamojo prisipažinimas
b. Netiesioginiai – perjuos įrodome tarpinį faktą, o paskui keletos tarpinių faktų
grandine įrodome įrodinėjimo dalyko elementą
Įbrėžimai ant automobilio
3. Pagal informacijos šaltinio pirmumą
a. Pirminiai – arba asmuo savo jutimo organais suvokė įvykį arba
materialiuosiuose objektuose atsispindinti informacija.
Liudytojo, kuris pats mate įvykį parodymai
b. Išvestinai – kai informacija gauta iš kito šaltinio
„laiptinės bobutės“
4. Pagal santykį su kaltinimu
a. Kaltinantys
b. Teisinantys

BP visi įrodymai lygūs

Įrodinėjimas
Įrodinėjimo pareiga numatyta valstybės pareigūnams, tyrėjui, prokurorui
Kaltinamasis ar gynėjas turi teisę rinkti įrodymus
Įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą b. byloje
Įrodinėjimo dalykas- faktinių aplinkybių, apibūdinančių nus v. ir jį padariusį asmenį, o taip
pat turinčių reikšmės nus v., aplinkybių visuma.
Tai, ką mes privalome įrodinėti kiekvienoje baudžiamojoje byloje
1) Įrodinėjimo dalyko elementai:
 2) Nus. v. įvykis – susijęs su objektyviaisiais nus. v. sudėties požymiais (vieta, laikas ir
pan.)
3) Kaltinamojo kaltumas – subjektyvieji požymiai
4) Aplinkybės, turinčios reikšmės atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui. Aplinkybės
sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, kiti demografiniai rodikliai
5) Aplinkybės, susijusios su padaryta veika, žala, jos dydžiu
Įrodinėjimo ribos turi atitikti protingumo kriterijus.
Įrodinėjimo etapai:
1) Duomenų rinkimas, pateikimas, fiksavimas
a. Rinkimas
i. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus – BPK 14skyrius
ii. Procesinių prievartos priemonių taikymas – krata, pasiklausymas
iii. Daiktų ar dokumentų išsireikalavimas
b. Fiksavimas
i. Protokolas
ii. Specialisto išvada
iii. Ekspertizės aktas
c. Surinktų duomenų išankstinis patikrinimas
i. Parodymų patikrinimas vietoje
ii. Parodymas atpažinti
iii. Eksperimentas
2) Surinktų duomenų tyrimas teisminio proceso metu – atliekama teismo posėdžio metu
teisėjui ištiriant surinktus įrodymus. Dar kartą apklausia liudytojus
3) Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas. Teismas po bylos nagrinėjimo
apsvarsto
Bendrieji asmens teisių apsaugos pagrindai
BPK 144str.
11d. yra išleistos tik rekomendacijos kaip įgyvendinti
Taisyklės:
1) Informavimas apie įstatymų garantuojamos teises ir šių teisių turinio išaiškinimas
2) Sudaryti realias prielaidas pasinaudoti šiomis teisėmis
3) Pažeistų teisių atkūrimo realus mechanizmas
BP terminai (100str.)
Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, bet neilgiau kaip BPK
16str. Šį terminą galima pratęsti.
Artėjant pabaigai tyrimo pareigūnas pateikia kontroliuojančiam prokurorui visus duomenis ir
priežastis kodėl nepabaigė tyrimo. Kontroliuojantis prokuroras gali teikti prašymą
aukštesniajam prokurorui.
Įprastai pratęsia 3mėn, o 6mėn, kai:
1) paskelbta įtariamojo paieška
 2) Didelės apimties dokumentų vertimas užtruks ilgiau nei 3mėn po ikiteisminio tyrimo
pratęsimo dienos
3) Kai kreipiamasi į užsienio valstybę ir tai užtruks ilgiau nei 3mėn po ikiteisminio
tyrimo pratęsimo dienos
4) Kai paskirtas objektų tyrimas ar ekspertizė ir jos užtruks ilgiau nei 3mėn po
ikiteisminio tyrimo pratęsimo dienos
215str. tyrimo nutraukimas
Kriterijai:
1) Valstybės institucijų ar jų pareigūnų veiksmai
2) Bylos sudėtingumas ir jos apimtis
3) Paties kaltinamojo veiksmai
Teisinio nagrinėjimo stadijoje nėra nustatyto max termino
Žalos atlyginimas BP
1) Žalos atlyginimas nepareiškiant civilinio ieškinio
a. Savanoriškas atlyginimas
b. Daiktų grąžinimas teisėtiems šeimininkams
c. Kompensacija iš nukentėjusiųjų nuo smulkių nusikaltimų fondo
2) Pareiškiant civilinį ieškinį
a. Kaltinamasis atlygina savanoriškai be teismo nuosprendžio. Gali pats ar už jo
veiklą materialiai atsakingas asmuo. Pareigūnai neturi teisės kištis į derybas
dėl žalos atlyginimo
b. Daiktų, vertybių grąžinimas teisėtam savininkui. Dažniausiai daiktai laikomi
iki BP pabaigos. Yra galimybė, kad grąžins anksčiau, jei tiksliai žino kieno jie
yra ir kad daugiau nereikės. Negrąžina ribotos civilinės atsakomybės daiktų.
Pareiškus civilinį ieškinį reikalavimas atlyginti žalą. Gali reikšti fizinis arba
juridinis asmuo
Kokia padaryta nus. v., kas patyrė, kokia žalos rūšis, dydis, argumentai.
Civilinis ieškinys priimamas į bylą.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras tiri rinkti įrodymus dėl žalos
dydžio, imtis veiksmų apribojant kaltinamojo turtą. Tuo pačiu ieškiniu galima
prašyti atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Turtinė žala:
 Tiesioginė – pagrobto daikto vertė
 Nuostoliai, kurių asmuo nebūtų patyręs, jei nebūtų padaryta nus. v.. pvz. negauto
atlyginimo dydis
 Išlaidos, patirtos šalinant nus. v. padarinius. Gydimo, laidojimo išlaidos
Šis civilinis ieškinys atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.
Civilinį ieškinį pareiškia prokuroras, kai nukentėjusysis dėl objektyvių aplinkybių negali to
padaryti pats arba žala padaryta valstybei
Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų
išsprendimas
Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti
paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų nuo skundo ir jam išnagrinėti
reikiamos medžiagos gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį.
BPK 64 straipsnio numatyta tvarka išnagrinėjęs skundą, negali pats priimti sprendimų,
kuriuos pagal BPK turi priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Priešingu atveju
ikiteisminio tyrimo teisėjas pradėtų vykdyti ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo
jam funkciją, kurią pagal Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį pavesta vykdyti prokurorui
Suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo
paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti
suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios
kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos
kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos
nutarties priėmimo
Prokuroras ikiteisminio tyrimo arba bylos nagrinėjimo teisme metu ne vėliau kaip per tris
dienas nuo atitinkamos nutarties priėmimo turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą
dėl suėmimo nepaskyrimo arba suimtojo paleidimo į laisvę, arba suėmimo termino
nepratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo
Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti
ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti ne
vėliau kaip per septynias dienas nuo skundo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo
nutartis skundžiama aukštesniajam teismui; šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir
neskundžiama.
Nutartis, kuria pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir ikiteisminio tyrimo
teisėjo atsisakymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skundžiami šio
Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį
nutarimą per septynias dienas nuo jo gavimo prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti
ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau
kaip per septynias dienas nuo jo gavimo.
Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų
dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks
susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.
Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip
pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras
privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Šis nutarimas per septynias dienas nuo jo nuorašo
gavimo dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas
privalo tokį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama.
Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia
prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui,
kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Jei
aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas
ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo, taip pat šio
straipsnio 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiami šio
Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės - Ikiteisminio
tyrimo teisėjo nutartis gali būti apskųsta šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei
skundas atmetamas, pakartotinį skundą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali
paduoti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po ankstesnio skundo išnagrinėjimo.
 Liudytojai. Apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Anonimiškumas
Liudytojas 78str.
Liudytojas nebūtinai turi matyti, jis gali pasakoti ir kitus savo pojūčius
Liudytojas nėra pakeičiamas. Kitas asmuo už jį negali duoti parodymų
Kas negali būti liudytoju nurodyta 79str.
turintys tam tikrų sutrikimų, kai tai patvirtinta gydytojo
Liudytojais negali būti ekspertai ir specialistai. Jie duoda parodymus apie savo darbą, o ne
kaip liudytojai
Potencialūs liudytojai neturi procesinio statuso byloje
Liudytojo teisės:
 Susipažinti su parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pastabas
 Prašyti, kad būtų daromi jo parodymų vaizdo ir garso įrašai.
 Pats surašyti parodymus
 Įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka prašyti jam taikyti apsaugos nuo
nusikalstamo poveikio priemones
 Gauti turėtų išlaidų atlyginimą
 Turėti atstovą – padeda liudytojui susigaudyti teisiniais klausimai
Pareigos:
 Šaukiamam atvykti – tinkamas būdas – įteikti šaukimą. Tik jį įteikus ir neatvykus gali
būti taikoma atsakomybė
 Duoti teisingus parodymus
Atsakomybė BPK 83 str.
Jei nenori duoti parodymų tai reikia sakyti, kad neatsimena
Liudijimo imunitetai:
1. dėl galimybės tapti įtariamuoju ar santykiu su juo
Įtariamais neguli būti apklausiamas liudytoju BP dėl jo paties galimai padarytos nus.
veikos. Negalima, nes skiriasi procesinės teisės.
Įtariamojo šeimos nariai ir artimieji gali atsisakyti duoti parodymus. Gali sutikti duoti
dalinius parodymus. Už melagingus parodymus gresia atsakomybė
2. dėl profesijos ar procesinio statuso
Teisėjas, gynėjas, dvasininkai, žurnalistai (su išimtimis)
Liudytojų ypatumai
82 str. specialių apklausos taisyklių taikymas apklausiant tam tikrus asmenis.
3d. specialusis liudytojas
Už neatvykimą ar vengimą duoti parodymus, melagingų parodymų davimą negali būti
taikomos sankcijos.
Pvz. apklausiant seimo narį
reikalingas asmens sutikimas jį apklausti kaip spec. Liudytoją
 liudytojo parodymų vertinimas
nukentėjusiojo parodymai ir jų vertinimas:
apklausiamas ir kviečiamas ta pačia tvarka kaip liudytojas
privalo duoti parodymus negali meluoti
vertinant svarbu nepamiršti, kad turi suinteresuotumą bylos baigtimi.
Mažamečiai ir jų parodymų vertinimas
Patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų suaugusiųjų
liudytojų.
Šališkų parodymų vertinimas
Buvo šališki, nes jiems patiems grėsė atsakomybė
Nedraudžiama juos apklausti
Tai, kad jiems grėsė atsakomybė, tai savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų
parodymai negali būti objektyvūs
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali būti liudytoju, jei turi reikšmingų aplinkybių
Mirusiojo parodymais galima remtis, bet kadangi jų negalima patikrinti, tai negali būti
vieninteliai įrodymai
Ar gali remtis kitų baudžiamųjų bylų gautasi įrodymais.
Turi būti užtikrintas rungimosi principas
Šaukime į apklausą turi būti nurodytas procesinis statusas
Liudytojo apklausa:
1. asmens tapatybės patvirtinimas. Prieš tai įspėjama apie atsakomybę už melagingus
parodymus
2. nustatomi santykiai su įtariamuoju
3. išaiškinamos teisės ir pareigos
4. liudytojas laisva forma papasakoja įvykį, pareigūnai rašo pirmu asmeniu, užduodami
patikslinami klausiami. Negali būti užduodami atsakymą menantys klausimai.
Liudytojas įspėjamas dėl duomenų neatskleidimo.
Svarbu tinkamai fiksuoti kada pradedama ir kada pabaigiama apklausa.
Draudžiama naudoti smurtą
Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama apklausa
Jis turi užtikrinti rungtyniškumą.
Iniciatyva priklauso prokurorui
Pagrindai:
 Kai tikėtina, kad vėliau liudytojo nebus (numirs, išvyks iš šalies)
 Kai mano, kad teisme gali atsisakyti duoti parodymus (šeimos narys)
 Kai mano, kad teisėjui duos išsamesnius parodymus
Nepilnamečio nukentėjusiojo ar liudytojo apklausa
Rekomenduojama apklausti nedaugiau nei 1 kartą.
Jei neturi 16m., tai neįspėjama dėl atsakomybės už melagingus parodymus.
Draudžiama apklausti nuo 22val iki 6val ryto.
Mažamečių apklausoje dalyvauja tik psichologas. Vaikų teisėjų atstovas ir tyrėjas sėdi už
stiklo.
Teisėjas turi patikrinti ar prokuroras tinkamai įvykdė pareigą pranešti.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali apklausti nepilnametį, jei nėra įtariamojo.
Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu
Pranešimas apie įtarimą – BPK 187str.
BPK 188str. 1d ir 2d.
Iš esmės nenumatomi terminai, kada reikia jį apklausti
Pranešimas apie įtarimą reikalingas, kad galėtų formuluoti gynybos būdą.
Kiekviena apklausa pradedama klausimu ar prisipažįsta įvykdęs nus. veiką
Nėra numatyta kiek kartų galima apklausti
Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa galima prokuroro iniciatyva
Atviras prisipažinimas
Asmuo pirma prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą
Jei vykdoma asmens apklausa, tai turi būti įteiktas pranešimas apie įtarimą, įvardintos teisės
ir pareigos, rašomas protokolas.
Įrodymais negali būti protokolo pakaitalai, surašyti įtariamojo
Kaip vertinamos dvi identiškos apklausos? (skirtingų žmonių)
Tokios apklausos nėra tinkamas įrodymo šaltinis
Anonimiškumas
Asmens tapatybę nurodančių duomenų užslaptinimas
Anonimiškumas skiriasi nuo anoniminio asmens
Liudytojams ir nukentėjusiesiems yra galimybė į anonimiškumą
Kai duomenys užslaptinti, tai jie laikomi valstybės paslaptis.
Anonimiškumo taikymo pagrindai:
 Realus pavojus
 Parodymai svarbūs BP
 Procesas vyksta dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo
Turi būti visi 3pagrindai
Sąlygos – BPK 200str. 2d.
Nėra tikslo slaptinti asmenų, kuriuos lengva atspėti.
Dalinis anonimiškumas – užslaptinama tik dalis duomenų – 1991 str.
Sprendimas negali būti priimtas remiantis vien tik anonimiškumą taikomo liudytojo
parodymais
Jei asmuo siunčiamas vien tam, kad išgautų parodymus, tai yra neleistini parodymai
(kalėjimo kameroj)
Jei pasikeičia klasifikacija iš apysunkio į nesunkų, tai gali būti sprendžiama dėl
anonimiškumo panaikinimo. Norint panaikinti anonimiškumą reikia gauti valstybės paslapčių
išslaptinimo ekspertų grupės išvadas.
Akistata
Dviejų ar daugiau žmonių apklausa
Pagrindas – tarp jau apklaustų asmenų parodymų yra esminių prieštaravimų
Kardomosios priemonės
Skiriasi nuo bausmės, nes:
  Kardomosios priemonės skiriamos iki teismo sprendimo priėmimo
 Kyla nuo manymo, kad asmuo gali pasislėpti, trukdyti procesui ar daryti naują nus.
veiką.
 Skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas
 Nėra skirta nubausti, o užtikrinti normalią proceso eigą.
Tikslas:
 užtikrinamas dalyvavimas procese AR
 netrukdomas tyrimas, nagrinėjimas ir nuosprendžio vykdymas AR
 užkirtimas kelio kitoms veikoms
Kardomąsias priemones galima skirti bet ne privaloma.
Svarbu proporcingumas
Kardomųjų priemonių rūšys BPK 120str. išvardintos nuo griežčiausios iki švelniausios
Kardomąsias priemones galima skirti, bet tai nėra privaloma
Skiriama tik įtariamajam ar kaltinamajam.
Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos:
 Duomenų pakankamumo kriterijus – kai byloje yra pakankamai duomenų, kurie
leidžia daryti pagrįstą prielaidą ar asmuo įvykdė nus. veiką.
 Galima skirti kelias kardomąsias priemones vienu metu (išskyrus suėmimą.)
 Nusikalstomos veikos sunkumas iš dalies neturi įtakoti kardomosios priemonės
parinkimo, bes kardomosios priemonės nėra bausmė. Bet nus. veikos sunkumas vis
tiek yra 1 iš kriterijų, nes pagal jį galima prognozuoti asmens elgesį
Prokuroras, ikiteisminio tyrimo metu gavęs įtariamojo (jo gynėjo) rašytinį ar žodinį prašymą,
išimtiniais atvejais gali laikinai leisti nesilaikyti kardomosios priemonės sąlygų. Apie tokį
sprendimą prokuroras raštu informuoja policijos įstaigą, kuriai pavesta vykdyti kardomosios
priemonės sąlygų laikymosi kontrolę.
Į ką atsižvelgiama skiriant kardomąsias priemones nurodyta BPK 131 str. 4d.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas skiria 6-11p.
Teismo nutarimu 1-11p.
Suėmimas
Suėmimas -122str.
Už nusikalstamas veiką bausmė turi būti didesnė nei 1m., tik tada galimas skirti suėmimą.
Suėmimo skyrimo tvarka (123str.):
 Prokuroras su pareiškimu kreipiasi į teismą
 Jei įtariamais nėra sulaikytas, tai prokuroras kreipiasi ikiteisminio tyrimo teisėją
 Teisėjas priima nutarimą suimti ir per 48val. priima nutarimą ar paleisti, ar pakisti
kardomąją priemonę. Teisėjas apklausia asmenį dėl suėmimo
Suėmimo terminas – 127str.
Max terminas 18mėn. (yra papildomų sąlygų
Jei byla teisme, tai neribotai.
Jei asmuo buvo paleistas, o paskui nuspręsta vėl jį suimti, tai terminas sudedamas, o
neskaičiuojamas iš naujo.
Jei priimamas nutartis nepratęsti suėmimo termino, tai asmuo į laisvę paleidžiamas
pasibaigus suėmimo terminui, o ne iš karto.
Prokuroras gali bet kada paleisti asmenį, nes jis vadovauja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą
Ką būtina nurodyti nutarime – 125str.
Pranešimas apie suėmimą – BPK 123str.
Intensyvi priežiūra - 1311
max terminas 6mėn, pratęsimo skaičius neribojamas.
Namų areštas
Būti gyvenamojoje vietoj nustatytu laiku.
Gali būti papildomai nustatomi apribojimai nesilankyti tam tikrose vietose ar nebendrauti su
tam tikrais žmonėmis
Namų arešto kontrolę vykdo policijos pareigūnai
Tikrinama nerečiau kas savaitę
Įpareigojimas gyventi skyriumi
Gali būti draudžiama lankytis tam tikroje vietoje
Užstatas
Dydžio kriterijai:
 Materialinė padėtis
 Padarytos veikos sudėtingumas
Skiriama tokia suma, kurią asmeniui būtų gaila prarasti.
Dokumentų paėmimas
Paimami - pasas, tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Gali paimti 1 arba visus 3
Specialiosios teisės sustabdymas
Draudimas asmeniui užsiimti tam tikra veikla
Užsiimti nardymu, žvejoti, medžioti.
Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje
Tikslas – asmuo nedingtų iš pareigūnų akiračio.
Rašytis pasižadėjimas neišvykti
Nesirodo namie ilgiau kaip 7d. ar išvyko į užsienį bent trumpam be teismo leidimo
Karinio dalinio vadovybės stebėjimas
Skiriamas tik tikrosios tarnybos kariui ir vyksta tik karinėje teritorijoje
Nepilnamečio priežiūra
Atsako rūpintojai (tėvai, globėjai)
Procesinės prievartos priemonės
Laikinas sulaikymas
BPK 140str.
Sulaikytasis turi būti apklaustas kaip įtariamasis
Skiriama prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Nereikia teismo, ikiteisminio
tyrimo teisėjo
Skiriama, kai būtina tuoj pat suvaržyti laisvę
48val. skaičiuojamos nuo faktinio sulaikymo momento
Įforminama protokolu
Nuo protokolo surašymo asmuo įgyja įtariamojo statusą.
Ar nustačius, kad sulaikymas buvo neteisėtas, reikia pripažinti neteisėtais ir kitus tyrimo
veiksmus, kurie buvo atlikti sulaikymo metu?
Ne. Procesiniai veiksmai laikomi teisėtais, nors sulaikymas neteisėtas.
Ar galimas asmens sulaikymas praėjus 1m. po nusikalstamos veikos padarymo?
Negalima, nes sulaikymas skiriamas darant nusikalstamą veiką ar neseniai ją padarius
(karštais pėdsakais)
Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaiga
Reikalinga atlikti teismo medicinos ar teismo psichiatrine ekspertizę.
Galima tirti tik kaltinamąjį, įtariamąjį ir nuteistąjį
Terminai kaip ir suėmimo (kardomosios priemonės)
Jei asmeniui jau taikomas suėmimas, tai užtenka prokuroro nutarimo, nereikia teisėjo
Jei asmuo laisvėje, tai būtinas teisėjo įsikišimas
Atvesdinimas
BPK 142 str.
Gali būti atvesdinamas ir nukentėjusysis ir liudytojai. Taikoma visiems proceso dalyviams.
Vykdo policijos pareigūnai
Turi būti 3 sąlygos:
 Turi turėti procesinį statusą.
 Asmuo turi būti tinkamai informuotas
 Asmuo neatvyksta be pateisinamos priežasties (BPK 37str.)
Priimamas nutarimas
Jei nežinoma vieta, tai skelbiama paieška (įtariamajam ar kaltinamajam)
Asmens apžiūra
BPK 143str.
Apžiūrimas kūnas ar nėra nusikalstamos veikos požymių
Rašomas protokolas
Prievartos naudojimas leidžiamas tik tiek, kiek būtina atlikti procesinį veiksmą (11str.)
Jei asmuo nesutinka, tai atliekamas nutarimas
Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas
BPK 144str.
Ar kraujas įvykio vietoje sutampa su įtariamojo
Pirštų antspaudai(nukentėjusiojo ir kitų procesinio statuso neturinčių asmenų)
Balso pavyzdys (telefoniniai sukčiai)
Rašysenos pavyzdžiai ir t.t
Jei pavyzdžiai jau yra, tai siųsti įvertinimui
Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų antspaudų ir genetinės daktiloskopijos
paėmimas
BPK 156str.
Tikslas – kaupti duomenų bazes
Fotografuojant ar filmuojant atliekami proceso veiksmai
Nereikia nutarties
Būtinybė gauti individualius asmens duomenis
Proceso pagrindas – prokuroro ar pareigūno nutarimas ar teismo sprendimas
Krata
BPK 145str.
Atliekama net ir pas tuos, kas neturi procesinio statuso (pas visus)
Pagrįstas manymas – prielaida, kad konkrečioje vietoje yra reikiami dokumentai, daiktai
Turi būti didelė tikimybė. Gali būti ir žvalgybinio pobūdžio informacija
Kratos metu ieškoma tyrimui reikalingos informacijos (labai plačios ribos)
Turi būti teisėjo sankcija (leidimas)
Krata gali būti atliekama be teismo leidimo, kai yra neatidėliotinas atvejis. Po to per 3d.
reikia gauti teismo leidimą.
Krata gali būti atliekama ieškant asmenų ar lavono.
Kratą atlikti, kai žinoma, jog nėra asmenų, galima
Darant kratą privalo dalyvauti, bet kai nėra galimybės užtikrintini dalyvavimo, tai dalyvauja
kviestinis ar savivaldybės atstovas
Kai priimama nutartis atlikti kratą niekad nėra nurodamas baigtinis ieškomų daiktų sąrašas
Turi teisę paimti kitus daiktus, kurie gali būti susiję su kitais nusikaltimais
Ekspertizės neturi būti atliekamos atliekant kartas.
Kviestiniai neprivalo dalyvauti, jei yra šeimininkas. Bet taip dažnai pasitaiko praktikoje.
Poėmis
Poėmio atveju tiksliai žinoma kur yra ieškomi daiktai
Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis
Pašto siuntų poėmis
Tikslas - sutrukdyti asmenims keistis tam tikra informacija bei rasti ikiteisminiam tyrimui
reikalingos medžiagos.
Visų asmenų, kurie turi ryšį su įtariamuoju.
Asmens krata
BPK 146str.
Dažnai nereikia nutarimo, dažniausiai daroma sulaikant ar suimant
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
Tikslas – siekiant užtikrinti galimą žalos atlyginimą
Pareigūnas sprendžia ar apriboti naudojimąsi, ar palikti daiktą saugoti jo savininkui
Prokuroro teisė susipažinti su informacija
BPK 155str.
97 str. sako, kad turi teisę prašyti, o 155str. jau gali būti taikoma prievarta
Čia esmė ne daiktas, o turinys, todėl skiriasi nuo poėmio
Ne su visa informacija gali susipažinti prokuroras (tam tikro lygio valstybės paslaptis)
Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas
BPK 157str.
Siekiant užkirsti kelią naujos nusikalstamoms veikoms, liudyti bylos nagrinėjimui ir t.t.
Nepradėjus ikiteisminio tyrimo negalima taikyti procesinių prievartos priemonių -
BPK 98str.
Paskutinė paskaita. Situacijos.
Teisė į gynybą atsiranda nuo laikino faktinio sulaikymo momento arba pirmosios apklausos
Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis per 7 dienas skundžiama apygardos teismo
teisėjui. Pvz. atsakymas patvirtinti kratą.
Jei straipsnyje, reglamentuojančiam tam tikrą veiksmą nėra nurodytas jo apskundimas, tai jis
apskundžiamas bendra tvarka63 65
Jei neįrodyta kaltė, tai civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas
Jei konstatuoja, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo požymių civilinio proceso tvarka
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats gali pripažinti civiliniais ieškovais, nereikia prokuroro
patvirtinimo.
Fizinis asmuo gali būti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu
Juridinis asmuo gali būti tik civiliniu ieškovu, bet ne nukentėjusiuoju
Kriminalinė žvalgyba
Kriminalinės žvalgybos subjektai:


Kriminalinės žvalgybos nevykdo prokuratūra, ji vykdo kriminalinės žvalgybos kontrolę
Atliekant kriminalinę žvalgybą ir nustačius nusikalstamos veikos požymiais, turi nedelsiant
pradedamas ikiteisminis tyrimas, ir veiksmai atliekami pagal bpk
Išimtiniai atvejai, kai pradėjus baudžiamąjį procesą leidžiama toliau vykdyti kriminaline
žvalgybą
Neturėtų būti piktnaudžiaujama kriminaline žvalgyba, nes joje nėra žmogaus teisių apsaugos
saugiklių, turi būti kuo greičiau pereinama į BP veiksmus
Apylinkės teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar jų įgaliotas teisėjas. Į juos
kreipiasi prokuroras prašydamas sankcionuoti kriminalinę žvalgybą. Išimtiniais atvejais
kriminalinė žvalgyba pradedama be sankcijos, tik prokuroro nurodymu, bet reikia greitai
prašyti teismo sankcijos
Ikiteisminio tyrimo nutraukimas
Sustabdžius laikoma, kad procesas nėra baigtas. Atlikus visus įmanomus veiksmus, siekiant
nustatyti padariusį asmenį, aplinkybes, ir nenustačius, galima priimti procesinį sprendimą ir
sustabdyti tyrimą. Sustabdoma prokuroro nutarimu. Skundžiama bendrąja tvarka
aukštesniajam prokurorui. Jis gali būti atnaujintas atlikus bent vieną veiksmą nurodyta BPK,
nereikia priimti atskiro nutarimo.
Nutraukimo būdai:
 Vienareikšmišku prokuroro nutarimu – didžioji dalis.
o Kai paaiškėja, kad yra aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas
(BPK 3str.)
 Kai konstatuojama kad nėra nusikaltimo ar nusižengimo požymių.
Paaiškėja mažesnė vertė.
 Kai suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai.
 Kai nusikalstomą veiką padaręs asmuo nėra sulaukęs pakankamo
amžiaus
 Jei nėra nukentėjusiojo asmens skundo ar jo teisėto atstovo pranešimo,
kai jis yra būtinas BPK 167str.
 Mirus nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui
 Įsiteisėjus nuosprendžiui dėl to paties kaltinimo
 Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės- būtinoji gintis
o Kai paaiškėja BPK 32 str. aplinkybės – imunitetas nuo baudžiamosios
atsakomybės. Teisėjai, prokurorai, seimo nariai, prezidentas. Jei negaunamas
institucijos sutikimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai nutraukiama.
 Laukiama kol pasibaigs imunitetas ar surinkus daugiau įrodymų panaikins
imunitetą.
o Kai konstatuojama kad nesurinkta paankamai duomenų pagrindžiančių
įtariamojo kaltę. Kai yra įtariamasis, tik tada gali būti nutraukta šituo
pagrindu. Turi būti atlikti visi įmanomi veiksmai, kurie padėtų nustatyti kaltę
Nutraukiamas visas tyrimas:
 Konkretizuota veika,
 Konkretizuotas asmuo
 Nėra visų nusikalstamų požymių
Nutraukia tyrimą tik to asmens atžvilgiu, o ne visą tyrimą, kai nėra įrodymų,
kad konkrečią veiką atiko įtariamasis, bet veikos buvimas nepaneigtas
 Prokuroro nutarimu, kurį turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas. BPK 212str. nuo
3 punkto
 Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Gali nutraukti visais pagrindais. Praktikoje, dėl
per ilgo baudžiamojo proceso. BPK 215tr.
Skundžiama
Proceso dalyviai, gavę nutarimo nuorašą, turi galimybę per 20 dienų nuo gavimo dienos,
skųsti aukštesniajam prokurorui. Jei skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo per 7 d
aukštesniajam teismui.
Atnaujinamas per 6 mėn, jei praleistas dėl svarbių priežasčių.
Turi galimybę per padavimo terminą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Jei nebuvo suteiktas nukentėjusiojo statusas, tai negali būti skundžiamas šitas nutarimas
nutraukti
Jei nustatoma, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, tai surinkta medžiaga
perduodama subjektui, kuris gali taikyti administracinę atsakomybę.
Nutrauktas tyrimas gali būti atnaujinimas. Priima tie patys, kurie nutraukė tyrimą.
Atnaujinama kai sužinamos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios prieš tai nebuvo
žinomos.
Kaltinamasis aktas
Iš ikiteisminio tyrimo stadijos pereinama į teisminį nagrinėjimą.
Kaltinamajame akte baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo galutinai sužino kuo
kaltinamas ir gali pradėti ruoštis gynybai.
Šiuo dokumentu apibrėžiamos teisminio nagrinėjimo ribos. Teisme baudžiamoji byla
nagrinėjama tik dėl tų asmenų ir dėl tų veikų, kurios nurodytos kaltinamajame akte.
Tyrimą atlikę pareigūnai nusprendžia ar pakanka duomenų. Bylą siunčia ikiteisminį tyrimą
kontroliuojančiam prokurorui, kad jis įvertintų ar pakanka duomenų. Jei jo nuomone
nepaanka, grąžina tyrimą tęsti ir nurodo ką dar reikia nustatyti. Jei sutinka su pozicija, tai
proceso dalyviams pranešama, o įtariamajam paskelbiama apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą
ir galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagą. Jei nori pasinaudoti šia galimybe, tai
jie informuoja pareigūną ar prokurorą per protingą terminą. Jie nurodo protingą terminą per
kurį gali susipažinti. Susipažinę su medžiaga turi teisę pateikti prašymus dėl ikiteisminio
tyrimo papildymo. Šiuos prašymus išimtinai išnagrinėja prokuroras. Jei tenkina, tai paveda
pareigūnui arba pats atlieka. Jei atsisako, tai turi nurodyti motyvus. Jei nesusiję su papildymu,
tai palieka nenagrinėta. Šie prokuroro nutarimai neskundžiami. Prokuroras surašo kaltinamąjį
aktą, jo rašymo metu gauti prašymai paliekami nenagrinėti, pasirašytinai kaltinamasis aktas
įteikiamas įtariamajam. Visa baudžiamosios bylos medžiaga, kartu su kaltinamuoju aktu ir
sąrašu kviestinų asmenų yra siunčiami į pirmos instancijos teismą. Dažniausiai kartu
siunčiama ir daiktinai įrodymai. Jie dėl didelės apimties gali būti paliekami ikiteisminio
tyrimo įstaigoje. Ji nieko nesprendžia dėl daiktinių įrodymų.
Pasitikrinimo testas
Kokios teisinės pasekmės kyla nustačius, kad nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas
ar dalinis anonimiškumas pritaikytas nesant pakankamo pagrindo?
Šių asmenų parodymai vertinami kaip gauti neteisėtu būdu, todėl negali būti pripažinti
įrodymais
Kurie įrodymai baudžiamajame procese turi padidintą įrodomąją galią?
Nė vienas iš įrodymų neturi padidintos įrodomosios galios

Pagal BPK įtariamajam ir kaltinamajam procesinės prievartos priemonės:

turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų
Vykdant kriminalinę žvalgybą buvo surinkti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką,
tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir buvo tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai,
kadangi tokiu būdu buvo siekiama surikti papildomus duomenis apie nusikalstamą veiką, o
taip pat, dėl to, kad buvo iškilęs realus pavojus kriminalinės žvalgybos subjektams
informaciją teikusio slaptojo dalyvio saugumui.
Pasirinkite tinkamiausiai situaciją apibūdinantį teiginį
Situacijoje aprašyti veiksmai yra teisėti

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis asmuo pasislėpė. Įtariamajam buvo paskelbta paieška ir
gautas Asmenų paieškos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis baudžiamojoje
byloje yra sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir prašoma parengti bei išduoti
Europos arešto orderį šio asmens atžvilgiu. Šioje situacijoje Europos arešto orderį išduoda:
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
Suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas:
kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys
procesui arba darys baudžiamojo proceso įstatyme tiksliai nurodytus naujus nusikaltimus
Vilniaus centre buvo nužudytas žymus teisininkas. Toks įvykis tapo visų žiniasklaidos
priemonių dėmesio centre, nes nužudymas įvyko dienos metu, nusikaltimą matė daug
žmonių. Nusikaltimą padaręs asmuo pasišalino automobiliu, ant kurio buvo vieno garsaus
politiko reklama. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje vykdė 5-o policijos komisariato pareigūnai,
kontroliuojami prokuroro, tačiau jie neteikė nei vienai žiniasklaidos priemonei bet kokios
informacijos apie tiriamą bylą. Dienraščio „LR“ žurnalistas savo kanalais sužinojo
ikiteisminio tyrimo informaciją, kad nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas ŽZ. Apie
tai žurnalistas paskelbė dienraščio pirmame puslapyje. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą
žurnalisto atžvilgiu dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo nesant leidimo
pagal LR BK 247 straipsnį (247 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be
leidimo. Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo,
prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis,
padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
apribojimu, arba areštu.).
Pasirinkite teisingą atsakymą
Žurnalistai nekalti, jei sužino ir skelbia ikiteisminio tyrimo paslaptį sudarančią informaciją.
Už šį nusikaltimą įstatymas baudžiamąją atsakomybę numato tik pareigūnams, kuriems
įstatymas patikėjo šią informaciją saugoti, ir tiems asmenims, kurie buvo įspėti, kad
ikiteisminio tyrimo duomenų atskleisti negalima
Didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl sukčiavimų buvo atlikta daug apklausų,
parodymų patikrinimų vietoje, ekspertizių, objektų tyrimų ir kt.
Kuris iš išvardintų procesinių veiksmų yra išankstinio duomenų, turinčių reikšmės
nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patikrinimo veiksmas?
Parodymų patikrinimas vietoje
T. nuo vaikystės buvo konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, tačiau jis buvo pilnai
veiksnus ir galėjo savimi pasirūpinti. Dėl psichikos sutrikimo iš jo nuolatos šaipydavosi
bendradarbiai. Vieną kartą jam atsikirtus, kolegos T. stipriai sumušė. T. buvo konstatuotas
nesunkus sveikatos sutrikdymas ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kokį procesinį statusą T. turės, jeigu dėl minėtos nusikalstamos veikos pareikalaus turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo?
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo